Civilinė byla Nr. 2S-301-640/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10934-2014-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.19.8.; 3.3.2.4
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. sausio 26 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. L. ir bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Statyba ir remontas“ pareiškėjų atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal atsakovės A. L. patikslintą prašymą dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo.
Išnagrinėjęs bylą, teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovus T. G. ir UAB „Statyba ir remontas“ savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. išardyti savavališkai pastatytas ar perstatytas gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalis taip, kad gyvenamasis namas atitiktų padėtį fiksuotą nekilnojamojo turto registre pagal 1998 m. birželio 1 d. kadastro duomenis bei sutvarkyti statybvietę; prašė nustatyti, kad tuo atveju, jeigu atsakovai per nustatytą terminą teismo įpareigojimo neįvykdys, įpareigoti atsakovus mokėti po 100,00 Lt (28,96 Eur) baudą į ieškovės, inspekcijos nurodytą sąskaitą, už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turi būti pašalinti statybos padariniai, pasibaigimo.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinys buvo tenkintas visiškai.
3. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimą patikslino – nustatė atsakovams A. L. ir UAB „Statyba ir remontas“ 6 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisės aktų nustatyta tvarka; atsakovams A. L. ir UAB „Statyba ir remontas“ per 9 (devynių) mėnesių terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, negavus statybą leidžiančio dokumento, jie įpareigojami savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. išardyti savavališkai pastatytas/perstatytas gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalis taip, kad šis gyvenamas namas atitiktų padėtį, fiksuotą nekilnojamojo turto registre pagal 1998 m. birželio 1 d. kadastro duomenis bei sutvarkyti statybvietę; tuo atveju, jeigu atsakovai per nustatytą terminą teismo įpareigojimo neįvykdys, įpareigoti atsakovus mokėti po 29,00 Eur (100,00 Lt) baudą į ieškovės sąskaitą už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turi būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo.
4. Teisme gautas atsakovės A. L. patikslintas prašymas atidėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. priimto sprendimo įvykdymą dvylikos mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo teismo nutarties atidėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. priimtą sprendimą įsiteisėjimo dienos.
5. Nurodė, kad tik 2021 m. kovo 30 d. įsiteisėjus teismo sprendimui nustatančiam naudojimosi žemės sklypu, kuriame yra namas ir griautinas namas tvarką, atsakovė įgijo galimybę kreiptis į subjektus išduodančius statybą leidžiančius dokumentus dėl namo pertvarkymo ir šiltinimo darbų rezultato įteisinimo. Tuo tikslu 2021 m. balandžio 26 d. atsakovė su prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją prašydama išduoti jai 1995 metais rengto namo pertvarkymo ir šiltinimo projekto ir šio projekto pagrindu išduoto statybą leidžiančio dokumento nuorašus išdavimo. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodė tokių dokumentų neturinti. Nurodė, kad 2021 m. gegužės mėnesį atsakovės pavedimu UAB „Provida“ (architektų paslaugas teikianti bendrovė) ėmėsi rengti dokumentus būtinus namo pertvarkymo ir šiltinimo darbų rezultato įteisinimui. Vykdant atsakovės pavedimą, UAB „Provida“ užsakymu UAB „Vilniaus topografija“ 2021 m. birželio mėnesį parengė žemės sklypo dalies, kuriame yra namas inžinierinių tyrinėjimų ataskaitą bei ėmėsi rengti visus kitus dokumentus būtinus namo pertvarkymo ir šiltinimo darbų rezultato įteisinimui. 2022 m. liepos mėnesį iš UAB „Provida“ atsakovė sužinojo, kad faktiškai nėra galimybės kreiptis į subjektus išduodančius statybą leidžiančius dokumentus, nes griautinas namas nėra nugriautas ir yra pastatytas dalyje namo, kurio padėtis žemės sklype fiksuota 1998 m. birželio 1 d. kadastro duomenimis. Kitaip tariant, griautinas namas yra dalyje namo. Pažymėjo, kad atsakovė nedelsiant raštu kreipėsi į ieškovę su prašymu pateikti informaciją apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. sprendimo priverstinį įvykdymą ir imtis priemonių šio teismo sprendimo priverstiniam įvykdymui. Iki šio procesinio kreipimosi surašymo dienos atsakymo į pateiktą prašymą atsakovė nėra gavusi. Apie tai, kad dėl neįvykdyto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. sprendimo atsakovė negali įvykdyti sprendimo, atsakovė sužinojo tik iš UAB „Provida“ žodinio paaiškinimo. Iki šio momento atsakovė pagrįstai manė, kad vienintelis trukdis įvykdyti sprendimą – žemės sklypo, kuriame yra namas, naudojimosi tvarkos nustatymas, kuris po ilgo bylinėjimosi buvo pašalintas tik 2021 m. kovo 30 d. įsiteisėjus teismo sprendimui nustatančią atsakovės pasiūlytą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Todėl dėl priverstinio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. sprendimo įvykdymo atsakovė kreipėsi į ieškovę neatidėliojant po to kai gavo nutartį dėl trūkumų ir iš šio teismo procesinio sprendimo suprato, kad, teismo vertinimu, ji privalo dar papildomai kreiptis į ieškovę su prašymu įvykdyti teismo sprendimą dėl griautino namo nugriovimo. Būtent nuo A. D. ir ieškovės veiksmų vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. sprendimą (sprendimo įvykdymo), tiesiogiai priklauso atsakovės galimybė įvykdyti sprendimą. Nurodė, kad išimtinai dėl A. D. ir BUAB „Statyba ir remontas“ neteisėtai (neturint Namo bendrasavininko sutikimo) nugriautos namo dalies ir griautino namo nenugriovimo atsakovė atsidūrė tokioje situacijoje ir objektyviai neturi galimybės įvykdyti sprendimą per jame nurodytą įvykdymo atidėjimo terminą. Atsakovės vertinimu, teismui pripažinus, kad sprendimas negali būti įvykdytas iki nebus nugriautas griautinas namas, tikėtinai ieškovė imsis aktyvių veiksmų teismo sprendimo priverstiniam įvykdymui ir pati nugriaus griautiną namą. Atsakovės manymu, griautino namo priverstinis nugriovimas ir statybvietės sutvarkymas, atsižvelgiant į tokio pobūdžio teismų sprendimų priverstinio įvykdymo praktiką, gali trukti ne trumpiau nei dvylika mėnesių. Todėl šiuo procesiniu kreipimusi atsakovė priversta prašyti teismo atidėti sprendimo įvykdymą dvylikos mėnesių laikotarpiui, skaičiuotinam nuo teismo procesinio sprendimo atidėti sprendimo vykdymą įsiteisėjimo dienos. Papildomai nurodė, kad 2019 m. liepos 31 d. pranešimu atsakovė informavo ieškovę apie neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą (toliau – SLD) bei paprašė ieškovės imtis būtinų teisinių priemonių SLD panaikinimui. Šiuo kreipimusi atsakovė papildomai ieškovei nurodė, kad nusikalstamu būdu gautu SLD yra įteisinamas atsakovei nuosavybės teise priklausančių pastatų nugriovimas. Nors formaliai A. D., ieškovės vertinimu, įvykdė teismo sprendimą ir gavo SLD griautino namo statybai, SLD buvo išduotas suklastojus SLD išdavimui būtinus dokumentus (atsakovės sutikimus), o ieškovė nesiėmė jokių veiksmų tam, kad suklastotų dokumentų pagrindu išduotas SLD būtų panaikintas. Kitaip tariant, ieškovė nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, kad A. D. suklastotų dokumentų pagrindu gavęs SLD tinkamai įvykdė teismo sprendimą, nuo kurio tinkamo įvykdymo tiesiogiai priklauso atsakovės galimybė įvykdyti sprendimą.
6. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į atsakovės prašymą, kuriame prašė atmesti pareiškėjos A. L. patikslintą prašymą atidėti teismo sprendimo įvykdymą.
7. Inspekcija pažymėjo, kad ginčo statinių statybos padariniai pareiškėjos nešalinami šešerius metus (nuo 2016 metų). Inspekcijos vertinimu, pareiškėja byloje nepateikė reikšmingų įrodymų, pagrindžiančių teismo sprendimo vykdymo atidėjimo būtinumą, nedetalizavo, kokius veiksmus ji sieks atlikti per papildomai teismo suteiktą laiką sprendimo įvykdymui, nepagrindė papildomo termino suteikimo būtinumo ir realumo per nustatytą terminą įvykdyti teismo sprendimą, tad neįrodžius ankščiau minėtų aplinkybių, pareiškėjos prašymas negali būti tenkinamas. Galimybė pareiškėjai gauti statybą leidžiantį dokumentą buvo suteikta teismo sprendimu, šiam įpareigojimui įvykdyti ji turėjo 9 mėnesių terminą, kuris jau suėjęs, todėl pareiškėja, iki nustatyto termino pabaigos negavusi statybą leidžiančio dokumento, turėjo nedelsdama imtis veiksmų, siekiant įvykdyti teismo sprendimą jame nustatyta tvarka – išardyti savavališkai pastatytas/perstatytas gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dalis taip, kad šis gyvenamas namas atitiktų padėtį, fiksuotą nekilnojamojo turto registre pagal 1998-06-01 kadastro duomenis bei sutvarkyti statybvietę. Manytina, kad nagrinėjamu atveju atsakovė turėjo labai ilgą laiko tarpą įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą tiek gaunant statybą leidžiantį dokumentą, tiek pašalinant savavališkos statybos padarinius, todėl sprendimo vykdymo pratęsimas yra negalimas, nes pratęstus sprendimo vykdymo terminą, būtų užkertamas kelias Inspekcijai priverstinai vykdyti teismo sprendimą, siekiant ne tik jo formalaus įvykdymo, bet ir apginti viešąjį interesą. Pažymėjo, kad pareiškėja privalo įvykdyti teismo sprendimą, vadovaudamasi 1998 m. birželio 1 d. kadastro duomenų byla. Pareiškėja kartu su prašymu pateikia bei vadovaujasi UAB ,,Provida“ 2022 m. rugpjūčio mėn. parengtu Topografiniu planu M1:500, vis dėlto pažymi, kad šiame plane buvusių statinių ribos atvaizduojamos ne pagal 1998 m. birželio 1 d. kadastro duomenis, o pagal 2009 m. balandžio 15 d. UAB ,,Arlitanus“ parengtą brėžinį bei 2010 m. birželio 1 d. UAB ,,Orkanas“ parengtą brėžinį, taigi atitinkamai pateikti duomenys skiriasi nuo 1998 m. birželio 1 d. kadastro bylos. Inspekcija pažymėjo, kad 2013 m. rugpjūčio 20 d. T. G. (pareiškėjos motinai, kurios teisių perėmėja yra pareiškėja) surašytame savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-130820-00114 pažymėtos statinio ribos pagal 1998 m. birželio 1 d. kadastro duomenų bylą, taip pat pažymėtos statinio ribos po atliktų savavališkos statybos darbų, tuo tarpu pareiškėjos pateiktame UAB ,,Provida“ 2022 m. rugpjūčio mėn. parengtame Topografiniame plane M1:500 statinio ribos esmingai skiriasi, tikėtina dėl to, kad statinių ribos atvaizduojamos pagal jau minėtus 2009 m. balandžio 15 d. bei 2010 m. birželio 1 d. parengtus brėžinius. Taigi, Inspekcijos vertinimu, pareiškėja ne tik turėjo, bet ir turi galimybę įvykdyti teismo sprendimą, t. y. išardyti savavališkai pastatytas/perstatytas gyvenamojo namo dalis, kad gyvenamas namas atitiktų padėtį, fiksuotą nekilnojamojo turto registre pagal 1998 m. birželio 1 d. kadastro duomenis bei sutvarkyti statybvietę.
8. Nurodė, kad pareiškėjos nurodoma teismo suteikta teise Inspekcijai nugriauti statinius, Inspekcija gali naudotis tik tuo atveju, jei teismo sprendimo neįvykdo pats skolininkas. Nagrinėjamu atveju nurodė, kad A. D. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1331-430/2015, pakeistą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-825-560/2016 įvykdė ir tai konstatuota Inspekcijos 2021 m. kovo 10 d. teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. 4D-1061, atsižvelgiant į tai pareiškėjos prašymo argumentai, susiję su Inspekcijos teise nugriauti A. D. priklausantį namą, nagrinėjamu atveju yra neaktualūs, nes teismo sprendimas buvo įvykdytas pilna apimtimi.
9. Trečiasis asmuo A. D. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog sutikimą savo statinių įteisinimui A. L. turėjo jau 2019 m. spalio mėnesį, pasirašant taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-62-1089/2019. Visą šį laiką jokių projektavimo darbų neatliko, net nėra gautos projektavimo sąlygos. Šioje civilinėje byloje taip pat buvo pateiktas prašymas atleisti nuo baudos už teismo sprendimo nevykdymą ir buvo konstatuota, kad nagrinėjimas pagal tokį reikalavimą yra negalimas. Taip pat teiginys, kad tik 2021 m. kovo 30 d. įsiteisėjus sprendimui civilinėje byloje Nr. e2A-782-562/2021 ir nustačius žemės sklypo dalies naudojimosi tvarką, A. L. įgijo galimybę kreiptis į subjektus, išduodančius statybą leidžiančius dokumentus, yra klaidinantis, nes naudojimosi tvarkos nustatymas niekaip neįtakoja statybos leidimo gavimo. Visi paaiškinimai, jog nuo A. D. ir ieškovės veiksmų, vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. sprendimą, tiesiogiai priklauso atsakovės galimybė įvykdyti sprendimą, neturi jokio pagrindo, nes šis sprendimas nebuvo įsiteisėjęs ir buvo pakeistas 2016 m. balandžio 19 d. byloje Nr. e2A- 825-560/2016.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi atsakovės patikslintą prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje 2-18117-155/2014 įvykdymo atidėjimo atmetė. Nurodė, kad:
10.1. Nurodė, kad A. D. visiškai įvykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1331-430/2015 bei Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-825-560/2016, kuria iš dalies buvo pakeistas minėtas sprendimas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes atmetė atsakovės argumentus, kad ji negali įvykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-18117-155/2014 dėl A. D. ir ieškovės veiksmų/neveikimo.
10.2. Pažymėjo ir tai, kad atsakovės pateiktame UAB „Vilniaus topografija“ 2021 birželio mėnesį sudarytame inžineriniame topografiniame plane (2 lapas) nurodyta, kad planas (-ai) sudarytas (-i) pagal UAB „Orkanas“ 2010 m. birželio 1 d. ir UAB „Arlitanus“ 2009 m. balandžio 15 d. parengtus brėžinius, kas tikėtina neatspindi buvusių statinių ribų atvaizduojamų pagal 1998 m. birželio 1 d. kadastro duomenis.
10.3. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji negali įvykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimą civilinėje byloje 2-18117-155/2014, t. y. gauti statybą leidžiantį dokumentą teisės aktų nustatyta tvarka arba išardyti savavališkai pastatytas/perstatytas gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalis taip, kad šis gyvenamas namas atitiktų padėtį, fiksuotą nekilnojamojo turto registre pagal 1998 m. birželio 1 d. kadastro duomenis bei sutvarkyti statybvietę.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
11. Atsakovė A. L. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad:
11.1. Pirmosios instancijos teismas pažeisdamas CPK 284 straipsnio 2 dalį bei 153 straipsnio 1 dalį nepagrįstai ir neteisėtai prašymą dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Todėl byloje dalyvaujantys asmenys neturėjo galimybės pateikti teismui paaiškinimų dėl prašymo ir prašymo atidėti posėdį, o teismas prarado galimybę betarpiškai nustatyti visas prašymo ir prašymo atidėti posėdį visapusiškam ir teisingam išsprendimui aktualias aplinkybes.
11.2. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai pripažino, kad 2015 m. gegužės 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1331-430/2015, pakeistą 2016 m. balandžio 19 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-825-560/2016, trečiasis asmuo A. D. įvykdė. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nutartimi iš esmės pripažino, kad trečiajam asmeniui A. D., suklastotų dokumentų (sutikimų) pagrindu, praleidus teismo procesiniame sprendime nurodytą terminą statybą leidžiančiam dokumentui gauti, gavus statybos leidimą (sukuriantį jam subjektines teises (teisę statyti ir registruoti griautiną namą) ir atitinkamai pažeidžiantį atsakovės teises ir teisėtus interesus bei imperatyvias teisės normas) teismo sprendimas, įpareigojantis A. D. per teismo nustatytą terminą gauti griautino namo statybą leidžiantį dokumentą, o jo negavus griautiną namą nugriauti, laikytinas įvykdytu.
11.3. Priešingai nei nutartyje nurodė teismas, statybos leidimo patikrinimo aktas nėra laikytinas patikimu įrodymu, neginčijamai patvirtinančiu teismo sprendimo, įpareigojančio A. D. teismo nustatytais terminais gauti griautino namo statybą leidžiantį dokumentą, o jo negavus griautiną namą nugriauti, įvykdymą patvirtinančiu dokumentu. Todėl statybos leidimo patikrinimo akto pagrindu ieškovės surašyti kiti išvestiniai įrodymai (A. D. įpareigojimo įvykdymo aktas bei griautino namo patikinimo aktas) taip pat teismo turėjo būti laikomi nepatikimais ir neleistinais įrodymais byloje.
11.4. Pažymėjo, kad statybos leidimas yra išduotas panaudojus suklastotus sutikimus, t. y. neteisėtai, ir visiškai nėra svarbu kas ir kada sutikimus suklastojo bei panaudojo. Suklastotų dokumentų pagrindu gavus statybos leidimą, priešingai nei nurodyta statybos leidimo patikrinimo akte, statybos leidimas laikytinas neteisėtu ir nesukuriančiu teisinių pasekmių. Todėl darytina išvada, kad teismo sprendimas, įpareigojantis A. D. teismo nustatytais terminais gauti griautino namo statybą leidžiantį dokumentą, o jo negavus griautiną namą nugriauti, yra neįvykdytas.
11.5. Atsakovės teismui papildomai pateikta Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro VĮ Vilniaus filialas kadastrinių matavimų nespalvota kopija ir yra tas pats byloje jau esantis dokumentas, kuriuo remdamasi ieškovė nustatė namo kadastrinius duomenis 1998 m. birželio 1 d. Būtent į šiame dokumente nurodytą padėtį atsakovė sprendimu ir įpareigota atstatyti namą.
11.6. Teismo atsisakymas tenkinti prašymą atidėti posėdį laikytinas varžančiu atsakovės procesines teises įrodinėjimo procese ir vien šiuo požiūriu nutartis dalyje, kuria buvo atmestas prašymas atidėti posėdį, laikytina nepagrįsta ir neteisėta.
12. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad:
12.1. Inspekcijos vertinimu, atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei pateiktame atskirajame skunde nenurodė ir nepateikė reikšmingų įrodymų, pagrindžiančių teismo sprendimo vykdymo atidėjimo būtinumą, nedetalizavo, kokius veiksmus ji sieks atlikti per papildomai teismo suteiktą laiką sprendimo įvykdymui, nepagrindė papildomo termino suteikimo būtinumo ir realumo per nustatytą terminą įvykdyti teismo sprendimą, tad neįrodžius ankščiau minėtų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės prašymą atidėti teismo sprendimo vykdymą atmetė.
12.2. Nurodė, kad teismas pagrįstai atmetė atsakovės teiginius, jog atsakovė negali įvykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-18117-155/2014 dėl A. D. ir ieškovo veiksmų/neveikimo. Pažymėjo, kad atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė bei vadovavosi UAB ,,Provida“ 2022 m. rugpjūčio mėn. parengtu Topografiniu planu M1:500, tačiau šiame plane buvusių statinių ribos atvaizduojamos ne pagal 1998 m. birželio 1 d. kadastro duomenis, o pagal 2009 m. balandžio 15 d. UAB ,,Arlitanus“ parengtą brėžinį bei 2010 m. birželio 1 d. UAB ,,Orkanas“ parengtą brėžinį, taigi atitinkamai pateikti duomenys skiriasi nuo 1998 m. birželio 1 d. kadastro bylos. Inspekcijos vertinimu, atsakovė ne tik turėjo, bet ir turi galimybę įvykdyti teismo sprendimą, t. y. išardyti savavališkai pastatytas/perstatytas gyvenamojo namo dalis, kad gyvenamas namas atitiktų padėtį, fiksuotą nekilnojamojo turto registre pagal 1998 m. birželio 1 d. kadastro duomenis bei sutvarkyti statybvietę. Atsakovei buvo suteiktas konkretus terminas prievolei, numatytai teismo sprendime, įgyvendinti, teismo sprendimo įpareigojimas suformuluotas aiškiai, nurodomas aiškus atskaitos taškas – 1998 m. birželio 1 d. kadastro duomenys, tačiau teismo sprendime esantis įpareigojimas nebuvo įvykdytas. Inspekcijos vertinimu, atskirajame skunde dėstomos aplinkybės, susijusios su negalimumu įvykdyti teismo sprendimą yra visiškai nepagrįstos, o pareiškėjos neveikimas pažeidžia valstybės interesą užtikrinti, kad statinių statyba būtų teisėta.
12.3. Pažymėjo, kad inspekcija nebuvo (nėra) gavusi duomenų iš kompetentingų institucijų, kad statybą leidžiantis dokumentas A. D. buvo išduotas neteisėtai. Atsakovė byloje nepateikė įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio, pateikė tik ikiteisminio tyrimo medžiagos ištrauką, kurios negalima laikyti absoliučiai patikimu ir neginčijamu įrodymu, taigi taip pat negalima laikyti, kad atsakovė įrodė, kad statybą leidžiantis dokumentas A. D. buvo išduotas neteisėtai.
12.4. Inspekcijos vertinimu, prašymo išnagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nagrinėjamu atveju buvo tinkamas, kadangi teismas, pasirinkus bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka paskelbė apie teismo posėdį CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, šalys buvo tinkamai informuotos iš anksto apie teismo posėdžio laiką ir vietą, t. y. šalys buvo informuotos apie rašytinį bylos nagrinėjimą dar 2022 m. spalio 4 d. pranešimu ir atsakovė iki bylos nagrinėjimo dienos nereiškė teismui prašymų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Atskirai paminėjo tai, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie rašytinį bylos nagrinėjimą, prieštaravimų pirmosios instancijos teismui dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka neteikė, taigi naikinti pirmosios instancijos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutarties vien tuo pagrindu, kad byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, nėra.
13. Trečiasis asmuo A. D. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimas yra įsiteisėjęs, tačiau jam įvykdyti atsakovė nedėjo jokių pastangų. Kreipdamasi į teismą dėl sprendimo vykdymo termino atidėjimo atsakovė nepateikė nei namo rekonstrukcijos projekto, nei vieno objektyvaus įrodymo dėl būtinybės atidėti teismo sprendimo vykdymą. Taip pat pažymėjo, kad atsakovė nuo teismo nuslėpė faktą, jog dėl statybos leidimo ji kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris jos skundą atsisakė priimti, todėl statybos leidimo klausimas jau buvo išspręstas. Visi kiti argumentai, kad namas yra pastatytas namo dalyje nėra aktualūs. Taip pat pažymėjo, kad šalys buvo informuotos apie rašytinį bylos nagrinėjimą dar 2022 m. spalio 4 d. pranešimu ir atsakovė iki bylos nagrinėjimo dienos neteikė teismui prieštaravimų dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, atsakovė su tokiu bylos nagrinėjimu sutiko.
14. Atsakovės BUAB „Statyba ir remontas“ nemokumo administratorė Sandra Skirbutytė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo tenkinti atskirąjį skundą, t. y. panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 3 d. ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodė, kad ji nedalyvavo bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme, todėl neturėjo galimybės pateikti savo pozicijos byloje nagrinėjamu klausimu, visapusiškai ištirti ir įvertinti į bylą pateiktų įrodymų, todėl objektyviai negali pateikti ir argumentų dėl atskirajame skunde keliamų materialinės teisės klausimų. Remiantis tuo ir aplinkybe, jog įrodymų tyrimas pagal proceso taisykles turi būti vykdomas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, mano, jog byla turi būti perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tokiu būdu užtikrinant visų byloje dalyvaujančių asmenų teisę teikti įrodymus, susipažinti su jais ir pasinaudoti kitomis CPK numatytomis teisėmis – pateikti atsiliepimą, savo paaiškinimus, atsikirtimus ir pan.
15. Atsakovės BUAB „Statyba ir remontas“ nemokumo administratorė Sandra Skirbutytė pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodė, kad:
15.1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi civ. byloje Nr. B2-5359- 450/2017 iškėlė bankroto bylą apeliantei ir nemokumo administratore paskyrė Sandrą Skirbutytę. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo apeliantei įsiteisėjo 2018 m. sausio 9 d.
15.2. Nurodė, kad apeliantė iš Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2VP-20589-1176/2022 atsakovės 2022 m. lapkričio 25 d. prašymo tapo žinoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 3 d. civilinėje byloje Nr. 2-18117-155/2014 priėmė nutartį, kuria atmetė atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo. Pažymėjo, kad apeliantė nebuvo informuota Vilniaus miesto apylinkės teismo apie civilinėje byloje Nr. 2-18117-155/2014 gautą atsakovės prašymą, teisę pateikti atsiliepimą ir byloje priimtą nutartį. Taigi susiklostė situacija, kuomet civilinėje byloje Nr. 2-18117-155/2014 buvo priimta nutartis be apeliantės žinios.
15.3. Nepaisant to, kad apeliantė buvo įtraukta į civilinės bylos Nr. 2-18117-155/2014 nagrinėjimą, tačiau apie byloje gautą atsakovės prašymą, teisę pateikti atsiliepimą ir priimtą skundžiamą nutartį apeliantės teisėtas atstovas - nemokumo administratorius nebuvo informuotas. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad procesiniai dokumentai, skirti apeliantei, buvo siųsti ir įteikti per Lietuvos teismų elektroninį portalą advokatui Justui Sakavičiui. Apeliantė nurodo, jog neturi galiojančios sutarties su minėtu advokatu, o iki prisijungimo prie šios civilinės bylos elektroninės bylos kortelės apeliantė net nežinojo, jog UAB „Statyba ir remontas“ buvo sudariusi teisinių paslaugų sutartį su advokatu Justu Sakavičiumi. CPK 121 straipsnio 1 dalis numato advokato pareigą informuoti teismą ir kitus dalyvaujančius byloje asmenis apie procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pasikeitimą. Taigi vien aplinkybė, kad visi procesiniai dokumentai šioje civilinėje byloje buvo siųsti advokatui Justui Sakavičiui, kuris neinformavo apeliantės apie byloje gautus dokumentus, negali būti teisėtas pagrindas teigti, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta nepažeidžiant CPK nustatyto reguliavimo.
15.4. Atkreipė dėmesį ir į tai, jog aplinkybė, kad apeliantei yra iškelta bankroto byla pirmosios instancijos teismui turėjo būti žinoma iš LITEKO sistemos duomenų ir viešai skelbiamos informacijos. Pastarąją aplinkybę teismas galėjo žinoti ir iš kitų byloje dalyvaujančių šalių procesinių dokumentų, kuriuose aiškiai nurodyta, kad apeliantė yra bankrutavusi įmonė, o procesinių dokumentų rekvizituose pateiktas apeliantės nemokumo administratoriaus buveinės adresas. Remiantis tuo, kas nurodyta, ir atsižvelgiant į tai, kad ši civilinė byla užbaigta nagrinėti 2015 m., o atsakovė pateikė prašymą į šią civilinę bylą 2022 m., t. y. praėjus daugiau nei 7 metams, pagrįsta teigti, jog teismas turėjo patikrinti, ar byloje dalyvaujančių šalių atstovai nėra pasikeitę, juolab, kad atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nenurodė, jog apeliantės atstovas yra advokatas, bet, kaip jau buvo minėta, nurodė apeliantės nemokumo administratoriaus buveinės adresą.
15.5. Priimant skundžiamą sprendimą buvo eliminuota apeliantės teisė pateikti savo poziciją dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo / įteisinimo bei atsakovės prašyme nurodytų galimybių tą padaryti, pagrįsta teigti, jog egzistuoja pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirieji skundai tenkintini.
16. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų.
17. Apeliantė BUAB „Statyba ir remontas“ savo atskirajame skunde nurodo iš esmės vienintelį nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentą – esant absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, nustatytą CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte, t. y. pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį (atskirąjį) skundą.
18. CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinto bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui pagrindo taikymo sąlygos yra: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui; 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas, galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą ir, juo remiantis, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-378/2015).
19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-18117-155/2014 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo buvo išnagrinėta priėmus 2014 m. liepos 4 d. sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys buvo visiškai patenkintas. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimą patikslino – nustatė atsakovams A. L. ir UAB „Statyba ir remontas“ 6 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisės aktų nustatyta tvarka; atsakovams A. L. ir UAB „Statyba ir remontas“ per 9 (devynių) mėnesių terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, negavus statybą leidžiančio dokumento, jie įpareigojami savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. išardyti savavališkai pastatytas/perstatytas gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalis taip, kad šis gyvenamas namas atitiktų padėtį, fiksuotą nekilnojamojo turto registre pagal 1998 m. birželio 1 d. kadastro duomenis bei sutvarkyti statybvietę; tuo atveju, jeigu atsakovai per nustatytą terminą teismo įpareigojimo neįvykdys, įpareigoti atsakovus mokėti po 29,00 Eur (100,00 Lt) baudą į ieškovės sąskaitą už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turi būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo. Nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 20 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas atsakovės A. L. prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, kuriuo prašė atidėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. priimto sprendimo įvykdymą dvylikos mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo teismo nutarties atidėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. priimtą sprendimą įsiteisėjimo dienos.
20. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismui 2022 m. spalio 4 d. priėmus atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas išsiuntė šio prašymo kopiją bylos šalims ir nustatė 14 d. terminą atsiliepimams į atsakovės prašymą pateikti, taip pat paskyrė klausimą nagrinėti rašytiniame posėdyje. Iš byloje esančio 2022 m. spalio 4 d. pranešimo apie posėdį, nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas apie teisme gautą atsakovės A. L. prašymą ir šiam klausimui nagrinėti paskirtą teismo posėdį informavo ieškovės ir atsakovų atstovus, taip pat trečiuosius asmenis. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsakovę UAB „Statyba ir remontas“ informavo per bylos nagrinėjimo metu buvusį jos atstovą advokatą Justą Sakavičių (2014 m. vasario 1 d. teisinių paslaugų sutartis).
21. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-5359-450/2017 (šiuo metu civilinės bylos Nr. B2-166-866/2023) iškėlė bankroto bylą UAB „Statyba ir remontas“ ir nemokumo administratore paskyrė Sandrą Skirbutytę. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Statyba ir remontas“ įsiteisėjo 2018 m. sausio 9 d.
22. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju advokatas atsakovę BUAB „Statyba ir remontas“ teisme atstovavo atstovavimo sutarties, kurią pasirašė advokatas ir jo klientas, pagrindu, t. y. dvišalio sandorio pagrindu (CK 1.63 str. 6 d.). Atstovavimo sutartis pasibaigia CK 6.763 straipsnyje nurodytais pagrindais. Vienas sutarties pasibaigimo pagrindų – kai vienai iš šalių iškeliama bankroto byla (CK 6.763 straipsnio 1 dalis 6 punktas). Taigi nustačius, kad atsakovei UAB „Statyba ir remontas“ Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla, kuri įsiteisėjo 2018 m. sausio 9 d., laikytina, kad atsakovės UAB „Statyba ir remontas“ ir advokato Justo Sakavičiaus 2014 m. vasario 1 d. sudaryta sutartis dėl teisinių paslaugų pasibaigė.
23. Tuo tarpu vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 34 straipsnio 6-7 dalimis teismas priimdamas nutartį iškelti bankroto bylą kartu paskiria ir nemokumo administratorių. Įsiteisėjusi teismo nutartis paskirti nemokumo administratorių yra pagrindas paskirtam nemokumo administratoriui administruoti bankroto procesą. Kaip minėta, Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi, kuria UAB „Statybos ir remontas“ iškėlė bankroto bylą, jos nemokumo administratore paskyrė Sandrą Skirbutytę. Remiantis išdėstytu pirmosios instancijos teismas apie atsakovės A. L. prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ir apie paskirtą teismo posėdį turėjo informuoti BUAB „Statyba ir remontas“ atstovę nemokumo administratorę Sandrą Skirbutytę.
24. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas būtų informavęs BUAB „Statyba ir remontas“ nemokumo administratorę Sandrą Skirbutytę apie gautą atsakovės A. L. prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar apie šio klausimo nagrinėjimui paskirtą teismo posėdį. Tuo tarpu iš pirmosios instancijos teismo bylos proceso nustatyta, kad atsakovės BUAB „Statyba ir remontas“ nemokumo administratorė tik 2022 m. lapkričio 28 d. byloje pateikė prašymą dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės suteikimo, kuriame nurodė, kad BUAB „Statyba ir remontas“ atstovaujama nemokumo administratorės Sandros Skirbutytės, nebuvo informuota apie civilinėje byloje gautą A. L. prašymą, teisę pateikti atsiliepimą ir byloje priimtą nutartį. Šis prašymas 2022 m. lapkričio 29 d. teisėjo rezoliucija buvo priimtas ir patenkintas. Taip pat nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, jog atsakovė BUAB „Statyba ir remontas“ susipažino su teismo priimta 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi susipažino tik 2022 m. lapkričio 29 d., priėmė atsakovės BUAB „Statyba ir remontas“ atskirąjį skundą dėl skundžiamos nutarties, nors jis buvo pateiktas pasibaigus nutarties apskundimo terminui. Iš nurodyto akivaizdu, jog atsakovė BUAB „Statyba ir remontas“ ir jos atstovė su atsakovės prašymu dėl sprendimo vykdymo atidėjimo susipažino pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus šį klausimą ir priėmus skundžiamą nutartį.
25. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad tinkamas teismo procesas grindžiamas lygybės teismui, viešumo, rungimosi, teisės būti išklausytam teisme ir kitais visuotinai pripažintais demokratiniais principais (Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas „Dėl teisės kreiptis į teismą“).
26. Teismui sprendžiant ginčą, konstitucinės teisės į teisingą teismą garantija lygiais pagrindais naudojasi tiek į teismą besikreipiantis, tiek ir nuo jo reikalavimų besiginantis asmuo. Bylą nagrinėjantis teismas jiems turi sudaryti vienodas ir tinkamas galimybes naudotis įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis ginant savo teises ir teisėtus interesus. Teisingas teismo procesas neatskiriamas nuo asmens teisės būti išklausytam teisme, t. y. teisės žinoti apie jam reiškiamus reikalavimus ir pateikti atsikirtimus į juos, o kad pasinaudotų šia teise, asmuo visų pirma turi būti tinkamai, įstatyme nustatyta tvarka informuotas apie pradėtą teismo procesą ir procesinių dokumentų turinį. Asmens teisė būti informuotam apie procesą ir būti išklausytam – neatsiejama jo teisės į teisingą teismą dalis, taip pat tai, kad civilinis procesas turi užtikrinti veiksmingą ir realų teisės į teisingą teismą įgyvendinimą abiem ginčo šalims, todėl civilinio proceso teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad pasiektas rezultatas neprieštarautų šiems principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012).
27. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui tinkamai neinformavus atsakovės BUAB „Statyba ir remontas“ apie gautą prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ir tokiu būdu nesuteikus teisės pateikti atsiliepimo į gautą prašymą, buvo eliminuota BUAB „Statybos ir remontas“ teisė pateikti savo poziciją dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo/įteisinimo bei atsakovės prašyme nurodytų galimybių tą padaryti.
28. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su BUAB „Statyba ir remontas“ nemokumo administratore, kad šiai civilinei bylai esant išnagrinėtai dar 2015 metais, o atsakovei pateikus prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo 2022 metais, t. y. praėjus daugiau nei 7 metams, pirmosios instancijos teismas turėjo patikrinti, ar byloje dalyvaujančių šalių atstovai nėra pasikeitę, juolab, kad atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nenurodė, jog apeliantės atstovas yra advokatas. Be to, tai, kad BUAB „Statybos ir remontas“ yra iškelta bankroto byla teismas galėjo pamatyti patikrinęs Lietuvos teismų informacijos sistemos „Liteko“ duomenis ar viešai skelbiamą informaciją apie įmonę.
29. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad egzistuoja pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis naikintina dėl absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir klausimas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo grąžintinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Panaikinus nutartį ir perdavus klausimą nagrinėti iš naujo, kiti atskiruosiuose skunduose ir atsiliepimuose į atskiruosius skundus išdėstyti argumentai, apeliacinės instancijos teismui nustačius absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą, neanalizuotini ir nevertinami. Taip pat grąžinus klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, teismas taip pat turi išspręsti atsakovės A. L. prašymo dėl naujų įrodymų (matininkės parengtos konsultacinės išvados) prijungimo, priėmimo klausimą.
30. Dėl paminėtų motyvų nutartis naikintina ir grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas,
n u t a r i a:
atskiruosius skundus tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį panaikinti ir prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė