Baudžiamoji byla Nr. 1-10-873/2020

Teisminio proceso Nr.1-01-1-25394-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.7;

1.2.14.13; 1.2.19.1.1; 1.2.19.1.2.1;

1.2.19.1.2.2; 1.2.19.2.1; 1.2.19.2.2.1;

1.2.19.2.2.2; 1.2.19.2.2.3; 1.2.19.3.1;

1.2.19.3.2.1; 1.2.19.3.2.2; 1.2.19.4.2

(S)

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 19 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Kolyčienės, Ugniaus Trumpulio, Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Gabijai Alsytei, Editai Bekerytei, Linai Butkuvienei, Loretai Davenienei, Ievai Janulevičiūtei, Erikai Jasmontaitei-Jokubaitienei, Daliai Kanopienei, Gretai Karmazienei, Daivai Kokštaitei, Živilei Osipovai, Renatai Paukštei, Simonai Peršinai, Giedrei Stankevičienei, Jūratei Urbaitienei,

dalyvaujant prokurorui Justui Lauciui,

kaltinamajam R. K., jo gynėjams advokatams Giedriui Danėliui, Simonui Slapšinskui,

kaltinamajam E. M., jo gynėjui advokatui Ruslanui (Ruslan) Boiko,

kaltinamajam V. G., jo gynėjui advokatui Mindaugui Barkauskui,

kaltinamajam Š. G., jo gynėjui advokatui Aleksandrui Doroševui,

kaltinamajam G. S., jo gynėjui advokatui Rimgaudui Černiui,

kaltinamojo juridinio asmens – UAB koncerno „X“ (naujas pavadinimas – UAB „X“) atstovui advokatui Linui Belevičiui,

kaltinamojo juridinio asmens – politinės partijos „Y“, atstovui advokatui Raimundui Jurkai,

kaltinamojo juridinio asmens – politinės partijos „U“, atstovui advokatui Vaidotui Sviderskiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, dirbantis UAB „AK“, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr.XI-1472 redakcija), 227 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr.XI-1472 redakcija), 226 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr.XI-1472 redakcija), 227 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr.XI-1472 redakcija), 226 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr.XI-1472 redakcija), 227 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr.XIII-653 redakcija), 226 straipsnio 3 dalyje (2017 m rugsėjo 28 d. įstatymo Nr.XIII-653 redakcija), 227 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr.XIII-653 redakcija), 226 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr.XIII-653 redakcija), 227 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr.XIII-653 redakcija), 226 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr.XIII-653 redakcija), padarymu;

E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, išsituokęs, dirbantis UAB „V“, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr.XI-1472 redakcija), 226 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr.XI-1472 redakcija), 225 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr.XI-1472 redakcija), 226 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr.XI-1472 redakcija), 225 straipsnio 3 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr.XI-1472 redakcija), 226 straipsnio 4 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr.XI-1472 redakcija), 1891 straipsnio 1 dalyje, padarymu;

V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 12 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 1 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartimi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį 100 MGL (3 620,25 Eur) dydžio bauda, bauda sumokėta 2016 m. vasario 14 d., kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 3 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr.XI-1472 redakcija), 226 straipsnio 4 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr.XI-1472 redakcija), 225 straipsnio 3 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr.XI-1472 redakcija), 226 straipsnio 4 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr.XI-1472 redakcija), padarymu;

Š. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, dirbantis UAB „MM“, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr.XI-1472 redakcija), padarymu;

G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, besiverčiantis individualia veikla, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalyje, padarymu;

juridinis asmuo – UAB koncernas „X“, naujas pavadinimas – UAB „X“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 6 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 227 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), 20 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 6 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 227 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), 20 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 7 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 226 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), 20 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 6 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 227 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), 20 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 7 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 226 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), 20 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 8 dalyje (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2780 redakcija) ir 227 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija), 20 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 8 dalyje (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2780 redakcija) ir 226 straipsnio 3 dalyje (2017 m rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija), 20 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 8 dalyje (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2780 redakcija) ir 227 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija), 20 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 8 dalyje (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2780 redakcija) ir 226 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija), 20 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 8 dalyje (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2780 redakcija) ir 227 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija), 20 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 8 dalyje (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2780 redakcija) ir 226 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija), padarymu;

juridinis asmuo – politinė partija „Y“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 5 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 225 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), 20 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 5 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 225 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), 20 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 7 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 226 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), 20 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 5 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 225 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), 20 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 7 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 226 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), 20 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 5 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 225 straipsnio 3 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), 20 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 7 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 226 straipsnio 4 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), 20 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 3 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, padarymu;

juridinis asmuo – politinė partija „U“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 5 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 225 straipsnio 3 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), 20 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 7 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 226 straipsnio 4 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), padarymu.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

R. K. buvo kaltinamas tuo, kad

eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje – UAB koncerne „X“, būdamas UAB koncerno „X“ viceprezidentu bei valdybos nariu ir šio koncerno valdomų bendrovių – UAB „BI“ valdybos nariu, UAB „BM“ generaliniu direktoriumi ir valdybos pirmininku, UAB „AM“ generaliniu direktoriumi ir valdybos pirmininku, UAB „LN“ valdybos pirmininku ir dėl juridiniame asmenyje – UAB koncerne „X“ einamų vadovaujančių pareigų turėjęs teisę veikti ir veikęs šio juridinio asmens ir jo valdomų bendrovių vardu bei individualiai, turėjęs teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui – UAB koncernui „X“ ir jo valdomoms bendrovėms, priimti sprendimus šio juridinio asmens – UAB koncerno „X“ ir jo valdomų bendrovių vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens – UAB koncerno „X“ ir jo valdomų bendrovių veiklą, nuo 2015 m. liepos 15 d. iki 2016 m. gegužės 10 d. Vilniuje, veikdamas tiesiogine tyčia, papirkinėjo bei prekiavo poveikiu.

Buvo kaltinamas tuo, kad šiuos nusikaltimus jis padarė tokiu būdu ir aplinkybėmis.

1. R. K. buvo kaltinamas tuo, kad netiesiogiai davė kyšį valstybės tarnautojui ir jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra:

Jis – R. K., veikęs UAB koncerno „X“ naudai ir interesais, valstybės tarnautojui (valstybės politikui) – 2012 – 2016 m. kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo nariui (toliau tekste – Seimas) ir Y frakcijos Seime nariui bei valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – politinės partijos „Y“ valdybos ir tarybos nariui Š. G. už pageidaujamą valstybės tarnautojo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „X“ naudingų įstatymų projektų pateikimą Seime svarstymui ir priėmimui bei už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje, 2015 m. liepos 15 d. Vilniuje netiesiogiai davė kyšį – 8700 eurų, kurie jo – UAB „BM“ generalinio direktoriaus R. K. 2015 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. IV 15-01 pagrindu iš Danske Bank A/S Lietuvos filiale esančios UAB „BM“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo 2015 m. liepos 15 d. pervesti į AB SEB banke esančią VšĮ „TP“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), šį piniginį kyšį užmaskuojant kaip paramą Š. G. įsteigtai ir faktiškai valdomai, su politine partija „Y“ susijusiai VšĮ „TP“.

Jam – R. K. 2015 m. liepos 15 d. perdavus užmaskuotą kaip paramą VšĮ „TP“ 8700 eurų kyšį turinčiam įstatymų leidybos iniciatyvos teisę valstybės tarnautojui (valstybės politikui) – Seimo nariui Š. G., šis atliko jo – R. K. pageidaujamą neteisėtą valstybės tarnautojo veikimą vykdant įgaliojimus – nuo 2015 m. spalio 12 d., apie 17 val. 00 min., iki 2015 m. lapkričio 4 d., apie 9 val. 04 min., (duomenys neskelbtini) R. K. tarnybiniame kabinete, prie J. Jasinskio gt.17 namo bei Liubarto gt. 19 esančiame „Flamingo“ restorane vykusių susitikimų ir telefoninių kontaktų metu iš jo – R. K. gavęs UAB koncernui „X“ naudingos Vartojimo kredito įstatymo projekto pataisos tekstą, vykdydamas jo – R. K. nurodymą šį teisės akto projektą registruoti kaip savo ir pateikti svarstymui S. B. ir finansų komitete bei asmeniškai už šį teisės akto projektą balsuoti jį svarstant ir priimant Seimo posėdyje, šį iš R. K. gautą UAB koncernui „X“ naudingos Vartojimo kredito įstatymo projekto pataisos tekstą 2015 m. spalio 13 d., 10 val. 45 min., registravo Seime kaip Seimo nario Š. G. parengtą „2015-10-13 Pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...), 8 (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriuo buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą, o S. B. ir finansų komitetui šiai pataisai nepritarus, 2015 m. spalio 29 d., 11 val. 30 min., Seime tą pačią iš jo – R. K. gautą UAB koncernui „X“ naudingą įstatymo projekto pataisą, įvardintą kaip Seimo nario Š. G. parengtą „2015-10-29 Pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...), 8 (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“ registravo pakartotinai, o S. B. ir finansų komitetui šiai pataisai vėl nepritarus, 2015 m. lapkričio 5 d. rytinio plenarinio Seimo posėdžio metu vykusio svarstymo ir priėmimo metu balsavo „už“ šios UAB koncernui „X“ naudingos teisės akto pataisos priėmimą.

Po to valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – politinės partijos „Y“ partijos valdybos ir tarybos narys Š. G., veikdamas savo ir politinės partijos „Y“ naudai ir interesais, iš jo – R. K. 2015 m. liepos 15 d. gautą 8700 eurų kyšį panaudojo nuo 2016 m. sausio 16 d. iki 2016 m. balandžio 24 d. vykusių Š. G. inicijuotų, koordinuotų ir organizuotų bei iš VšĮ „TP“ lėšų apmokėtų politinės partijos „Y“ kandidatų sėkmingą dalyvavimą 2016 m. Seimo rinkimų politinėje kampanijoje skirtų užtikrinti šios politinės partijos narių mokymų („duomenys neskelbtini“) dalies išlaidų padengimui.

Taip jis buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.

2. R. K. buvo kaltinamas tuo, kad tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti ir tiesiogiai davė kyšį valstybės tarnautojui ir jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra:

Jis – R. K., veikdamas UAB koncerno „X“ naudai ir interesais, 2015 m. rugsėjo 23 d., nuo apie 13 val. 05 min. iki apie 13 val. 35 min. bei 2015 m. spalio 21 d., nuo apie 09 val. 00 min. iki apie 09 val. 50 min., Vilniuje, Gynėjų gt. 14 restorane „Stebuklai“ vykusių susitikimų metu valstybės tarnautojui (valstybės politikui) – Seimo nariui, Y frakcijos Seime seniūnui bei valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – politinės partijos „Y“ pirmininkui, partijos valdybos pirmininkui ir tarybos nariui E. M., už teisėtą valstybės tarnautojo veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „X“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, Seime svarstant ir priimant:

Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. Seime užregistruotą „2015-10-13 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8 (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriuo buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą,

Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2), kuriuo nustatyta, jog šiam projektui valstybė gali prisiimti ne didesnius negu 169 300 000 eurų turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis,

Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą „2015-05-28 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“, kuriuo buvo siūloma nustatyti, jog nesiverčiantys ūkine komercine veikla fiziniai asmenys tarpusavyje gali atsiskaityti ir atlikti kitus mokėjimus pagal sandorį grynaisiais pinigais, jeigu suma neviršija penkių tūkstančių eurų bei buvo siūloma išlyga, jog jei nors viena tarpusavyje atsiskaitančia šalimi yra juridinis asmuo arba fizinis asmuo, besiverčiantis ūkine finansine veikla, atsiskaitymai grynaisiais pinigais galimi įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka,

tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti kyšį bei 2015 m. spalio 25 d. tiesiogiai davė kyšį –neteisėtą ir nepagrįstą atlygį už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, išreikštą nematerialios, neturinčios ekonominės vertės rinkoje asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui forma: jis – R. K. 2015 m. spalio 22 d. organizavo E. M. pasisakymą UAB koncerno „X“ valdomai UAB „LN“ priklausančiose televizijose („duomenys neskelbtini“) ir („duomenys neskelbtini“) 2015 m. spalio 25 d., 19 val., transliuotoje laidoje („duomenys neskelbtini“), kurioje didinant politinės partijos „Y“ pirmininko E. M. ir šios partijos politinį autoritetą, palankiai buvo nušviesta E. M. politinė veikla bei šios politinės partijos veikla. Taip E. M. iš jo – R. K. už pageidaujamą valstybės tarnautojo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus gavo kitokios asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui – politinei partijai „Y“.

Taip jis buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.

3. R. K. buvo kaltinamas tuo, kad siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, jam tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti ir tiesiogiai davė kyšį, tai yra:

Jis – R. K., veikdamas UAB koncerno „X“ naudai ir interesais, 2015 m. rugsėjo 23 d., nuo apie 13 val. 05 min. iki apie 13 val. 35 min., bei 2015 m. spalio 21 d., nuo apie 09 val. 00 min. iki apie 09 val. 50 min., Vilniuje, Gynėjų gt. 14 restorane „Stebuklai“ vykusių susitikimų metu, siekdamas, kad E. M., pasinaudodamas savo visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, Y frakcijos Seime seniūno ir politinės partijos „Y“ pirmininko, šios partijos valdybos pirmininko bei tarybos nario įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams – Y frakcijos Seime nariams, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus – Y frakcijos Seime narį K. G. ir kitus šios Seimo frakcijos narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – balsuotų už UAB koncernui „X“ naudingų politinių sprendimų priėmimą S. B. ir finansų komitete bei Seimo plenariniuose posėdžiuose svarstant ir priimant:

Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. Seime užregistruotą „2015-10-13 Pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8, (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“,

Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2),

Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą „2015-05-28 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“,

E. M. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė ir 2015 m. spalio 25 d. tiesiogiai davė kyšį – neteisėtą ir nepagrįstą atlygį už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, išreikštą nematerialios, neturinčios ekonominės vertės rinkoje asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui forma: jis – R. K. 2015 m. spalio 22 d. organizavo E. M. pasisakymą UAB koncerno „X“ valdomai UAB „LN“ priklausančiose televizijose („duomenys neskelbtini“) ir („duomenys neskelbtini“) 2015 m. spalio 25 d., 19 val., transliuotoje laidoje („duomenys neskelbtini“), kurioje didinant politinės partijos „Y“ pirmininko E. M. ir šios partijos politinį autoritetą, palankiai buvo nušviesta E. M. politinė veikla bei šios politinės partijos veikla. Taip E. M. iš jo – R. K. už pageidaujamą valstybės tarnautojo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus gavo kitokios asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui – politinei partijai „Y“.

Taip jis buvo kaltinamas padaręs padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.

4. R. K. buvo kaltinamas tuo, kad tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti ir tiesiogiai davė kyšį valstybės tarnautojui ir jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra:

Jis – R. K., veikdamas UAB koncerno „X“ naudai ir interesais, 2015 m. lapkričio 3 d., nuo apie 09 val. 30 min. iki apie 10 val. 00 min., Vilniuje, Gynėjų gt. 14 restorane „Stebuklai“ vykusio susitikimo metu valstybės tarnautojui (valstybės politikui) – Seimo nariui, Y frakcijos Seime seniūnui bei valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – politinės partijos „Y“ pirmininkui, partijos valdybos pirmininkui ir tarybos nariui E. M. už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „X“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, Seime svarstant ir priimant:

Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 29 d. Seime pakartotinai užregistruotą ir į 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo rytinį posėdį svarstyti pateiktą „2015-10-29 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8, (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriuo buvo siūloma iš esmės sušvelninti įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą,

Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2),

Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą „2015-05-28 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“,

tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti kyšį bei 2015 m. lapkričio 4 d. tiesiogiai davė kyšį – neteisėtą ir nepagrįstą atlygį už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, išreikštą nematerialios, neturinčios ekonominės vertės rinkoje asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui forma: vykdydamas E. M. prašymą, jis – R. K., 2015 m. lapkričio 4 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki apie 19 val. 00 min., Trakų rajone, Anupriškių kaime, „Tony Resort“ viešbutyje vykusio susitikimo su A. G. metu panaudojo žiniasklaidos priemones kontroliuojančio UAB koncernui „X“ priklausančių UAB „BM“ generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko, UAB „AM“ generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko bei UAB „LN“ valdybos pirmininko įtaką bei pareikalavo, kad politinės partijos „Y“ pirmininkui E. M. oponavęs partijos pirmininko pirmasis pavaduotojas A. G. atsisakytų šioje politinėje partijoje kurti partijos politinę įtaką ir galimybę laimėti 2016 m. rinkimus į 2016 – 2020 m. kadencijos Seimą galėjusią sumenkinti („duomenys neskelbtini“) frakciją. Dėl tokių jo – R. K. E. M. prašymu pateiktų neteisėtų ir nepagrįstų reikalavimų politikas A. G. nuo šio politinei partijai „Y“ ir jos pirmininkui E. M. nepalankaus, galinčio padaryti politinės žalos ir sumenkinti partijos pozicijas 2016 – 2020 m. Seimo rinkimuose, politinio sprendimo atsisakė. Taip E. M. iš jo – R. K. gavo kitokios asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui – politinei partijai „Y“.

Taip jis buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.

5. R. K. buvo kaltinamas tuo, kad siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, jam tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti ir tiesiogiai davė kyšį, tai yra:

Jis – R. K., veikdamas UAB koncerno „X“ naudai ir interesais, 2015 m. lapkričio 3 d., nuo apie 09 val. 30 min. iki apie 10 val. 00 min., Vilniuje, Gynėjų gt. 14 restorane „Stebuklai“ vykusio susitikimo metu, siekdamas, kad E. M., pasinaudodamas visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, Y frakcijos Seime seniūno ir politinės partijos „Y“ pirmininko, šios partijos valdybos pirmininko bei tarybos nario įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams – Y frakcijos Seime nariams, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus – Y frakcijos Seime narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – balsuotų už UAB koncernui „X“ palankių ir finansiškai naudingų politinių sprendimų priėmimą S. B. ir finansų komitete ir Seimo plenariniuose posėdžiuose svarstant ir priimant:

Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 29 d. Seime pakartotinai užregistruotą ir 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo rytiniame plenariniame posėdyje priėmimui pateiktą „2015-10-29 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8, (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos,

Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2),

Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą „2015-05-28 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“,

E. M. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė ir 2015 m. lapkričio 4 d. tiesiogiai davė kyšį – neteisėtą ir nepagrįstą atlygį už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, išreikštą nematerialios, neturinčios ekonominės vertės rinkoje asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui forma: vykdydamas E. M. prašymą, jis – R. K., 2015 m. lapkričio 4 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki apie 19 val. 00 min., Trakų rajone, Anupriškių kaime, „Tony Resort“ viešbutyje vykusio susitikimo su A. G. metu panaudojo žiniasklaidos priemones kontroliuojančio UAB koncernui „X“ priklausančių UAB „BM“ generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko, UAB „AM“ generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko bei UAB „LN“ valdybos pirmininko įtaką bei pareikalavo, kad politinės partijos „Y“ pirmininkui E. M. oponavęs partijos pirmininko pirmasis pavaduotojas A. G. atsisakytų šioje politinėje partijoje kurti partijos politinę įtaką ir galimybę laimėti 2016 m. rinkimus į 2016 – 2020 m. kadencijos Seimą galėjusią sumenkinti („duomenys neskelbtini“) frakciją. Dėl tokių jo – R. K. E. M. prašymu pateiktų neteisėtų ir nepagrįstų reikalavimų politikas A. G. nuo šio politinei partijai „Y“ ir jos pirmininkui E. M. nepalankaus, galinčio padaryti politinės žalos ir sumenkinti partijos pozicijas 2016 – 2020 m. Seimo rinkimuose, politinio sprendimo atsisakė. Taip E. M. iš jo – R. K. gavo kitokios asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui – politinei partijai „Y“.

Taip jis buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.

6. R. K. buvo kaltinamas tuo, kad tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir tiesiogiai davė didesnės negu 250 MGL kyšį valstybės tarnautojui ir jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra:

Jis – R. K., veikdamas UAB koncerno „X“ naudai ir interesais, 2015 m. rugsėjo 23 d., nuo apie 13 val. 05 min. iki apie 13 val. 35 min., 2015 m. spalio 21 d., nuo apie 09 val. 00 min. iki apie 09 val. 50 min., 2015 m. lapkričio 3 d., nuo apie 09 val. 30 min. iki apie 10 val. 00 min., 2015 m. gruodžio 1 d., nuo apie 14 val. 15 min. iki apie 14 val. 40 min., Vilniuje, Gynėjų gt. 14 restorane „Stebuklai“, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 20 val. 54 min. iki apie 21 val. 02 min., prie Vilniuje, Juozapavičiaus gt. 13 restorano „Meat Steak House“, 2016 m. kovo 3 d., nuo apie 13 val. 58 min. iki apie 14 val. 43 min., Vilniuje, Gynėjų gt. 14 restorane „Stebuklai“ bei 2016 m. gegužės 4 d., nuo apie 16 val. 00 min. iki apie 16 val. 30 min., Vilniuje, Mindaugo gt. 27 restorane „Time“ vykusių susitikimų metu valstybės tarnautojui (valstybės politikui) – Seimo nariui, Y frakcijos Seime seniūnui bei valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – politinės partijos „Y“ pirmininkui, partijos valdybos pirmininkui ir tarybos nariui E. M. už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „X“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, Seime svarstant ir priimant:

Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. bei 2015 m. spalio 29 d. Seime užregistruotus ir 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo rytiniame plenariniame posėdyje priėmimui pateiktus „2015-10-13 ir 2015-10-29 pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8, (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2)8 straipsnio pataisos“,

2015 m. gruodžio 22 d. Seimo vakariniame plenariniame posėdyje svarstytą Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2),

Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą „2015-05-28 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“,

o taip pat už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus UAB koncernui „X“ naudingus politinius sprendimus,

tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė 2016 m. gegužės 10 d., apie 16 valandą, Vilniuje, Gynėjų – A. Tumėno gt., šalia Seimo rūmų ir „Vilniaus vartų“ komplekso vyksiančio susitikimo metu duoti didesnės negu 250 MGL (9415 eurų) vertės kyšį bei 2016 m. gegužės 10 d., nuo apie 16 val. 05 min. iki apie 16 val. 16 min., Vilniuje, nuo Gynėjų gt. 14 namo A. Tumėno ir A. Goštauto gatvėmis bei Gedimino prospektu važiavusio automobilio „Mercedes Benz GL450“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) salone tiesiogiai E. M. davė didesnės negu 250 MGL (9415 eurų) vertės kyšį – 106 200 (vieną šimtą šešis tūkstančius du šimtus) eurų bei 72 eurų ir 99 euro centų vertės degtinės „Stumbras Millenium Oak aged edition“ butelį.

Taip jis buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) numatytą nusikaltimą.

7. R. K. buvo kaltinamas tuo, kad siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, jam tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir tiesiogiai davė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, tai yra:

Jis – R. K., veikdamas UAB koncerno „X“ naudai ir interesais, 2015 m. rugsėjo 23 d., nuo apie 13 val. 05 min. iki apie 13 val. 35 min., 2015 m. spalio 21 d., nuo apie 09 val. 00 min. iki apie 09 val. 50 min., 2015 m. lapkričio 3 d., nuo apie 09 val. 30 min. iki apie 10 val. 00 min., 2015 m. gruodžio 1 d., nuo apie 14 val. 15 min. iki apie 14 val. 40 min., Vilniuje, Gynėjų gt. 14 restorane „Stebuklai“, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 20 val. 54 min. iki apie 21 val. 02 min., prie Vilniuje, Juozapavičiaus gt. 13 restorano „Meat Steak House“, 2016 m. kovo 3 d., nuo apie 13 val. 58 min. iki apie 14 val. 43 min., Vilniuje, Gynėjų gt. 14 restorane „Stebuklai“, 2016 gegužės 4 d., nuo apie 16 val. 00 min. iki apie 16 val. 30 min., Vilniuje, Mindaugo gt. 27 restorane „Time“ vykusių susitikimų metu, siekdamas, kad E. M., pasinaudodamas savo visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, Y frakcijos Seime seniūno ir politinės partijos „Y“ pirmininko, šios partijos valdybos pirmininko bei tarybos nario įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams – Y frakcijos Seime nariams, Vilniaus miesto savivaldybės merui R. Š. ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariams, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus – Y frakcijos Seime narį K. G. ir kitus šios frakcijos Seime narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – balsuotų už UAB koncernui „X“ naudingų politinių sprendimų priėmimą S. B. ir finansų komitete bei plenariniuose Seimo posėdžiuose svarstant ir priimant:

Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. bei 2015 m. spalio 29 d. Seime užregistruotus ir 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo rytiniame plenariniame posėdyje priėmimui pateiktus „2015-10-13 ir 2015-10-29 pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8, (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2)8 straipsnio pataisos“,

2015 m. gruodžio 22 d. Seimo vakariniame plenariniame posėdyje svarstytą Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2),

Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą „2015-05-28 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“,

o taip pat paveiktų atitinkamą valstybės tarnautoją – Vilniaus miesto savivaldybės merą R. Š., kad šis teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus – iš 2015-12-02 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkės išimtų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl pritarimo rezoliucijai dėl paminklo Jonui Basanavičiui“ dėl šio paminklo pastatymo Vilniaus miesto senamiestyje, priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją, Aušros Vartų gatvėje svarstymo klausimą,

E. M. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė 2016 m. gegužės 10 d., apie 16 valandą, Vilniuje, Gynėjų – A. Tumėno gt., šalia Seimo rūmų ir „Vilniaus vartų“ komplekso vyksiančio susitikimo metu duoti didesnės negu 250 MGL (9415 eurų) vertės kyšį bei 2016 m. gegužės 10 d., nuo apie 16 val. 05 min. iki apie 16 val. 16 min., Vilniuje, nuo Gynėjų gt. 14 namo A. Tumėno ir A. Goštauto gatvėmis bei Gedimino prospektu važiavusio automobilio „Mercedes Benz GL450“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) salone tiesiogiai E. M. davė didesnės negu 250 MGL (9415 eurų) vertės kyšį – 106 200 (vieną šimtą šešis tūkstančius ir du šimtus) eurų bei 72 eurų ir 99 euro centų vertės degtinės „Stumbras Millenium Oak aged edition“ butelį.

Taip jis buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) numatytą nusikaltimą.

8. R. K. buvo kaltinamas tuo, kad tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir netiesiogiai davė didesnės negu 250 MGL kyšį valstybės tarnautojui ir jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra:

Jis – R. K., veikdamas UAB koncerno „X“ naudai ir interesais, 2015 m. rugsėjo 28 d., nuo apie 11 val. 30 min. iki apie 12 val. 00 min., 2015 m. spalio 7 d., nuo apie 09 val. 50 min. iki apie 10 val. 50 min., 2015 m. spalio 14 d., nuo apie 08 val. 30 min. iki apie 09 val. 00 min., Vilniuje, Gedimino pr. 46 restorane „AJ Šokoladas“, 2015 m. lapkričio 4 d., apie 9 val., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. lapkričio 9 d., nuo apie 17 val. 21 min. iki apie 20 val. 02 min., Vilniuje, Aušros Vartų gt. 11 restorane „Galo do Porto“, 2015 m. lapkričio 30 d., nuo apie 16 val. 15 min. iki apie 16 val. 55 min., Vilniuje, Gedimino pr. 46 restorane „AJ Šokoladas“, 2015 m. gruodžio 9 d., nuo apie 13 val. 45 min. iki apie 14 val. 20 min., Vilniuje, Gynėjų gt. 14 restorane „Stebuklai“, 2015 m. gruodžio 11 d., nuo apie 13 val. 30 min. iki apie 13 val. 58 min. Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki 16 val. 50 min., Vilniuje, Gedimino pr. 46 restorane „AJ Šokoladas“, vykusių susitikimų bei telefoninių kontaktų metu valstybės tarnautojui (valstybės politikui) – Seimo nariui, U frakcijos Seime nariui bei valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – politinės partijos „U“ pirmininko pirmajam pavaduotojui, šios partijos valdybos, tarybos ir prezidiumo nariui, politinės partijos „U“ 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovui V. G., už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „X“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, Seime svarstant ir priimant:

Seimo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2),

 Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. ir 2015 m. spalio 29 d. Seime užregistruotus „2015-10-13 ir 2015-10-29 pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8 (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriais buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą,

„Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, (...) 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pakeitimo“ projekto nuostatą, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.,

o taip pat ir už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus UAB koncernui „X“ naudingus politinius sprendimus,

tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti didesnės negu 250 MGL (9415 eurų) vertės kyšį –12 100 eurų bei netiesiogiai 2015 m. gruodžio 16 d. Vilniuje V. G. davė didesnės negu 250 MGL (9415 eurų) vertės kyšį – 12 100 eurų kyšį, užmaskuotą kaip nuolaida politinės partijos „U“ politinei reklamai, kuri šios politinės partijos interesus atstovavusios UAB „P“ užsakymu nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. buvo transliuojama UAB koncerno „X“ valdomai UAB „LN“ priklausančiose žiniasklaidos priemonėse – („duomenys neskelbtini“), „(duomenys neskelbtini“), („duomenys neskelbtini“) ir („duomenys neskelbtini“) televizijose.

Taip jis buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) numatytą nusikaltimą.

9. R. K. buvo kaltinamas tuo, kad siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, jam tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir netiesiogiai davė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, tai yra:

Jis – R. K., veikdamas UAB koncerno „X“ naudai ir interesais, 2015 m. rugsėjo 28 d., nuo apie 11 val. 30 min. iki apie 12 val. 00 min., 2015 m. spalio 7 d., nuo apie 09 val. 50 min. iki apie 10 val. 50 min., 2015 m. spalio 14 d., nuo apie 08 val. 30 min. iki apie 09 val. 00 min., Vilniuje, Gedimino pr. 46 restorane „AJ Šokoladas“, 2015 m. lapkričio 4 d., apie 9 val., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. lapkričio 9 d., nuo apie 17 val. 21 min. iki apie 20 val. 02 min., Vilniuje, Aušros Vartų gt. 11 restorane „Galo do Porto“, 2015 m. lapkričio 30 d., nuo apie 16 val. 15 min. iki apie 16 val. 55 min., Vilniuje, Gedimino pr. 46 restorane „AJ Šokoladas“, 2015 m. gruodžio 9 d., nuo apie 13 val. 45 min. iki 14 val. 20 min., Vilniuje, Gynėjų gt. 14 restorane „Stebuklai“, 2015 m. gruodžio 11 d., nuo apie 13 val. 30 min. iki apie 13 val. 58 min., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki 16 val. 50 min., Vilniuje, Gedimino pr. 46 restorane „AJ Šokoladas“ vykusių susitikimų bei telefoninių kontaktų metu, siekdamas, kad V. G., pasinaudodamas savo visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, U frakcijos Seime nario ir politinės partijos „U“ pirmininko pirmojo pavaduotojo, šios partijos tarybos, partijos valdybos ir partijos prezidiumo nario bei politinės partijos „U“ 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovo įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams – Seimo pirmininkei, U frakcijos Seime nariams ir S. B. ir finansų komiteto nariams, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrei ir valstybės įstaigoms – AB „LG“ bei VĮ „IA“, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus – Seimo pirmininkę L. G., S. B. ir finansų komiteto pirmininką P. N. šio komiteto pirmininko pavaduotoją B. B. ir šio Seimo komiteto narius, o taip pat U frakcijos Seime narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – balsuotų už UAB koncernui „X“ naudingų politinių sprendimų priėmimą S. B. ir finansų komitete ir plenariniuose Seimo posėdžiuose bei priimtų kitus UAB koncernui „X“ naudingus politinius sprendimus, tai yra:

1. Paveiktų Seimo pirmininkę L. G., jog ši į Seimo 7 – osios eilinės sesijos (2015 m. rudens sesijos, trukusios nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d.) darbotvarkę priėmimui įtrauktų Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2) bei paveikti U frakcijos Seime narius, jog šie balsuotų už tokio teisės akto projekto priėmimą;

2. Paveiktų S. B. ir finansų komiteto pirmininką P. N., S. B. ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoją B. B. ir kitus šio Seimo komiteto narius, jog šie „Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 37, 38 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2)“ svarstymą išimtų iš S. B. ir finansų komiteto 2015 metų darbotvarkės ir nukeltų šio teisės akto projekto svarstymą į šio komiteto 2016 metų darbotvarkę bei šį įstatymo projektą perduotų priėmimui į Seimo 8 – ąją eilinę sesiją (2016 m. pavasario sesiją, trukusią nuo 2016 m. kovo 10 d. iki 2016 m. birželio 30 d.),

arba pritartų pasiūlymui, jog šiuo teisės akto projektu siūlomi vartojimo kreditų rinkos teisinį reglamentavimą iš esmės sugriežtinantys įstatymo pakeitimai įsigaliotų ne nuo 2015 m. gruodžio 1 d., kaip buvo siūloma projekte, o nuo 2016 m. vasario 1 d. bei paveiktų U frakcijos Seime narius, kad Seimo plenariniame posėdyje balsuodami už šio įstatymo priėmimą, pritartų nuostatai, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.,

arba paveiktų U frakcijos Seime narius Seimo plenariniame posėdyje balsuoti už alternatyvių Vartojimo kredito įstatymo projektų priėmimą, kuriais buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo ir kredito palūkanų dydžio reglamentavimą;

3. Paveiktų S. B. ir finansų komiteto narius, kad šie 2015 m. gruodžio 9 d. – 2015 m. gruodžio 16 d. posėdžiuose nepritartų „Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675, 32, 33, 34, 35, 36, 401, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3729“, kuriuo į nacionalinę teisę iki 2015 m. gruodžio 31 d. privalėjo būti perkeltos dividendų neapmokestinimo sąlygas sugriežtinančios 2014 m. liepos 8 d. Europos Sąjungos Tarybos Direktyva 2014/86/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms bei 2015 m. sausio 27 d. Tarybos Direktyva (ES) 2015/121, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms,

arba paveiktų S. B. ir finansų komiteto pirmininką P. N., kad šis sustabdytų 2015 m. gruodžio 9 d. – 2015 m. gruodžio 16 d. vykusį šio įstatymo projekto svarstymą S. B. ir finansų komitete ir šį klausimą iš 2015 gruodžio mėnesio komiteto darbotvarkės perkeltų į 2016 metų šio komiteto darbotvarkę,

arba pats ar per Seimo narį K. D. paveiktų Seimo pirmininkę L. G., jog ši „Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675, 32, 33, 34, 35, 36, 401, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3729“, kuriam S. B. ir finansų komitetas 2015 m. gruodžio 16 d. posėdyje pritarė ir perdavė Seimo pirmininkei įtraukimui į 2015 m. gruodžio 17 d. Seimo posėdžio darbotvarkę, neįtrauktų į 2016 m. gruodžio 17 d., 2015 m. gruodžio 22 d. ir 2015 m. gruodžio 23 d. Seimo posėdžių darbotvarkę ir nukeltų šio įstatymo projekto priėmimo svarstymą į Seimo 8 – ąją eilinę (2016 m. Seimo pavasario) sesiją;

4. Paveiktų atitinkamą valstybės tarnautoją – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrę V. B., kad ši teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – priimtų ar duotų nurodymą priimti UAB koncernui „X“ naudingus sprendimus Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijoje, Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos:

- neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir duotų nurodymą Nacionalinės žemės tarnybos ir šios tarnybos Vilniaus miesto skyriaus tarnautojams sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su UAB koncerno „X“ valdoma UAB „MV“ dėl (duomenys neskelbtini) esančio 7,26 hektaro ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklypo dalies ilgalaikės nuomos;

- teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir priimtų UAB koncerno „X“ patronuojamos UAB „BM“ valdomoms UAB „AM“ ir UAB „LN“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą;

- neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir duotų nurodymą Nacionalinės mokėjimo agentūros tarnautojams priimti UAB koncerno „X“ patronuojamos UAB „BM“ valdomoms UAB „AM“ ir UAB „LN“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Nacionalinės mokėjimo agentūros įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą;

5. Paveiktų atitinkamą valstybės tarnautoją – Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkę D. M., jog ši neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – sutiktų su galimu Ž. P. skyrimu į Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko pareigas;

6. Paveiktų atitinkamos valstybės įstaigos – AB „LG“ valdybą, jog ši teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – priimtų UAB koncernui X naudingą sprendimą dėl AB „LG“ generalinio direktoriaus S. D. palikimo generalinio direktoriaus pareigose dar vienai kadencijai;

7. Paveiktų atitinkamos valstybės įstaigos – VĮ „IA“ viešųjų pirkimų komisiją, jog ši teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – pripažintų UAB koncerno „X“ valdomą UAB „M“ IA riboto konkurso projekto B19 „Trumpaamžių labai mažo aktyvumo radioaktyviųjų atliekų atliekyno (kapinyno) statyba“ ir IA riboto konkurso projekto B25 „Mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų paviršinio atliekyno" laimėtoja,

V. G. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 12 100 eurų bei netiesiogiai V. G. davė didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 12 100 eurų kyšį, užmaskuotą kaip nuolaida politinės partijos „U“ politinei reklamai, kuri šios politinės partijos interesus atstovavusios UAB „P“ užsakymu nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. buvo transliuojama UAB koncerno „X“ valdomai UAB „LN“ priklausančiose žiniasklaidos priemonėse –(„duomenys neskelbtini“), („duomenys neskelbtini“), („duomenys neskelbtini“) ir („duomenys neskelbtini“) televizijose.

Taip jis buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) numatytą nusikaltimą.

10. R. K. buvo kaltinamas tuo, kad tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir netiesiogiai davė didesnės negu 250 MGL kyšį valstybės tarnautojui ir jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra:

Jis – R. K., veikdamas UAB koncerno „X“ naudai ir interesais, 2015 m. rugsėjo 28 d., nuo apie 11 val. 30 min. iki apie 12 val. 00 min., 2015 m. spalio 7 d., nuo apie 09 val. 50 min. iki apie 10 val. 50 min., 2015 m. spalio 14 d., nuo apie 08 val. 30 min. iki apie 09 val. 00 min., Vilniuje, Gedimino pr. 46 restorane „AJ Šokoladas“, 2015 m. lapkričio 4 d., apie 9 val., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. lapkričio 9 d., nuo apie 17 val. 21 min. iki apie 20 val. 02 min., Vilniuje, Aušros Vartų gt. 11 restorane „Galo do Porto“, 2015 m. lapkričio 30 d., nuo apie 16 val. 15 min. iki apie 16 val. 55 min.,  Vilniuje, Gedimino pr. 46 restorane „AJ Šokoladas“, 2015 m. gruodžio 9 d., nuo apie 13 val. 45 min. iki apie 14 val. 20 min., Vilniuje, Gynėjų gt. 14 restorane „Stebuklai“, 2015 m. gruodžio 11 d., nuo apie 13 val. 30 min. iki apie 13 val. 58 min., bei 2015 m. gruodžio 17 d., apie 15 val. 50 min., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki 16 val. 50 min., ir 2016 m. sausio 12 d., nuo apie 16 val. 00 min. iki apie 16 val. 35 min., Vilniuje, Gedimino pr. 46 restorane „AJ Šokoladas“, vykusių susitikimų bei iki 2016 m. sausio 21 d., 15 val. 06 min., vykusių telefoninių kontaktų metu valstybės tarnautojui (valstybės politikui) – Seimo nariui, U frakcijos Seime nariui bei valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – politinės partijos „U“ pirmininko pirmajam pavaduotojui, šios partijos valdybos, tarybos ir prezidiumo nariui, politinės partijos „U“ 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovui V. G., už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „X“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, Seime svarstant ir priimant:

Seimo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2),

Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. ir 2015 m. spalio 29 d. Seime užregistruotus „2015-10-13 ir 2015-10-29 pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8 (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriais buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą,

„Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, (...) 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pakeitimo“ projekto nuostatą, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.,

o taip pat ir už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus UAB koncernui „X“ naudingus politinius sprendimus,

tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 15 000 eurų bei netiesiogiai 2016 m. sausio 22 d. Vilniuje V. G. davė didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 15 000 eurų, kurie tarpininkaujant R. K. ir šio nurodymu iš UAB koncerno „X“ valdomos UAB „M“ AB DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesti į AB „Swedbank“ esančią VšĮ „MS“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), šį piniginį kyšį užmaskuojant kaip paramą VšĮ „MS“.

Taip jis buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) numatytą nusikaltimą.

11. R. K. buvo kaltinamas tuo, kad siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, jam tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir netiesiogiai davė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, tai yra:

Jis – R. K., veikdamas UAB koncerno „X“ naudai ir interesais, 2015 m. rugsėjo 28 d., nuo apie 11 val. 30 min. iki apie 12 val. 00 min., 2015 m. spalio 7 d., nuo apie 09 val. 50 min. iki apie 10 val. 50 min., 2015 m. spalio 14 d., nuo apie 08 val. 30 min. iki apie 09 val. 00 min., Vilniuje, Gedimino pr. 46 restorane „AJ Šokoladas“, 2015 m. lapkričio 4 d., apie 9 val., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. lapkričio 9 d., nuo apie 17 val. 21 min. iki apie 20 val. 02 min., Vilniuje, Aušros Vartų gt. 11 restorane „Galo do Porto“, 2015 m. lapkričio 30 d., nuo apie 16 val. 15 min. iki apie 16 val. 55 min., Vilniuje, Gedimino pr. 46 restorane „AJ Šokoladas“, 2015 m. gruodžio 9 d., nuo apie 13 val. 45 min. iki apie 14 val. 20 min., Vilniuje, Gynėjų gt. 14 restorane „Stebuklai“, 2015 m. gruodžio 11 d., nuo apie 13 val. 30 min. iki apie 13 val. 58 min., bei 2015 m. gruodžio 17 d., apie 15 val. 50 min., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki 16 val. 50 min., ir 2016 m. sausio 12 d., nuo apie 16 val. 00 min. iki apie 16 val. 35 min., Vilniuje, Gedimino pr. 46 restorane „AJ Šokoladas“, vykusių susitikimų bei iki 2016 m. sausio 21 d., 15 val. 06 min., vykusių telefoninių kontaktų metu, siekdamas, kad V. G., pasinaudodamas savo visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, U frakcijos Seime nario ir politinės partijos „U“ pirmininko pirmojo pavaduotojo, šios partijos tarybos, partijos valdybos ir partijos prezidiumo nario bei politinės partijos „U“ 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovo įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams – Seimo pirmininkei, U frakcijos Seime nariams ir S. B. ir finansų komiteto nariams, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrei ir valstybės įstaigoms – AB „LG“ bei VĮ „IA“, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus – Seimo pirmininkę L. G., S. B. ir finansų komiteto pirmininką P. N., šio komiteto pirmininko pavaduotoją B. B., ir kitus šio Seimo komiteto narius, o taip pat U frakcijos Seime narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – balsuotų už UAB koncernui „X“ naudingų politinių sprendimų priėmimą S. B. ir finansų komitete ir plenariniuose Seimo posėdžiuose bei priimtų kitus UAB koncernui „X“ naudingus politinius sprendimus, tai yra:

1. Paveiktų Seimo pirmininkę L. G., jog ši į Seimo 7 – osios eilinės sesijos (2015 m. rudens sesijos, trukusios nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d.) darbotvarkę priėmimui įtrauktų Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2) bei paveikti U frakcijos Seime narius, jog šie balsuotų už tokio teisės akto projekto priėmimą;

2. Paveiktų S. B. ir finansų komiteto pirmininką P. N., S. B. ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoją B. B. ir kitus šio Seimo komiteto narius, jog šie „Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 37, 38 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2)“ svarstymą išimtų iš S. B. ir finansų komiteto 2015 metų darbotvarkės ir nukeltų šio teisės akto projekto svarstymą į šio komiteto 2016 metų darbotvarkę bei šį įstatymo projektą perduotų priėmimui į Seimo 8 – ąją eilinę sesiją (2016 m. pavasario sesiją, trukusią nuo 2016 m. kovo 10 d. iki 2016 m. birželio 30 d.),

arba pritartų pasiūlymui, jog šiuo teisės akto projektu siūlomi vartojimo kreditų rinkos teisinį reglamentavimą iš esmės sugriežtinantys įstatymo pakeitimai įsigaliotų ne nuo 2015 m. gruodžio 1 d., kaip buvo siūloma projekte, o nuo 2016 m. vasario 1 d. bei paveiktų U frakcijos Seime narius, kad Seimo plenariniame posėdyje balsuodami už šio įstatymo priėmimą, pritartų nuostatai, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.,

arba paveiktų U frakcijos Seime narius Seimo plenariniame posėdyje balsuoti už alternatyvių Vartojimo kredito įstatymo projektų priėmimą, kuriais buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo ir kredito palūkanų dydžio reglamentavimą;

3. Paveiktų S. B. ir finansų komiteto narius, kad šie 2015 m. gruodžio 9 d. – 2015 m. gruodžio 16 d. posėdžiuose nepritartų „Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675, 32, 33, 34, 35, 36, 401, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3729“, kuriuo į nacionalinę teisę iki 2015 m. gruodžio 31 d. privalėjo būti perkeltos dividendų neapmokestinimo sąlygas sugriežtinančios 2014 m. liepos 8 d. Europos Sąjungos Tarybos Direktyva 2014/86/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms bei 2015 m. sausio 27 d. Tarybos Direktyva (ES) 2015/121, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms,

arba paveiktų S. B. ir finansų komiteto pirmininką P. N., kad šis sustabdytų 2015 m. gruodžio 9 d. – 2015 m. gruodžio 16 d. vykusį šio įstatymo projekto svarstymą S. B. ir finansų komitete ir šį klausimą iš 2015 gruodžio mėnesio komiteto darbotvarkės perkeltų į 2016 metų šio komiteto darbotvarkę,

arba pats ar per Seimo narį K. D. paveiktų Seimo pirmininkę L. G., jog ši „Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675, 32, 33, 34, 35, 36, 401, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3729“, kuriam S. B. ir finansų komitetas 2015 m. gruodžio 16 d. posėdyje pritarė ir perdavė Seimo pirmininkei įtraukimui į 2015 m. gruodžio 17 d. Seimo posėdžio darbotvarkę, neįtrauktų į 2016 m. gruodžio 17 d., 2015 m. gruodžio 22 d. ir 2015 m. gruodžio 23 d. Seimo posėdžių darbotvarkę ir nukeltų šio įstatymo projekto priėmimo svarstymą į Seimo 8 – ąją eilinę (2016 m. Seimo pavasario) sesiją;

4. Paveiktų atitinkamą valstybės tarnautoją – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrę V. B., kad ši teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – priimtų ar duotų nurodymą priimti UAB koncernui „X“ naudingus sprendimus Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijoje, Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos:

- neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir duotų nurodymą Nacionalinės žemės tarnybos ir šios tarnybos Vilniaus miesto skyriaus tarnautojams sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su UAB koncerno „X“ valdoma UAB „MV“ dėl (duomenys neskelbtini) esančio 7, 26 hektaro ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklypo dalies ilgalaikės nuomos;

- teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir priimtų UAB koncerno „X“ patronuojamos UAB „BM“ valdomoms UAB „AM“ ir UAB „LN“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą;

- neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir duotų nurodymą Nacionalinės mokėjimo agentūros tarnautojams priimti UAB koncerno „X“ patronuojamos UAB „BM“ valdomoms UAB „AM“ ir UAB „LN“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Nacionalinės mokėjimo agentūros įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą;

5. Paveiktų atitinkamą valstybės tarnautoją – Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkę D. M., jog ši neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – sutiktų su galimu Ž. P. skyrimu į Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko pareigas;

6. Paveiktų atitinkamos valstybės įstaigos – AB „LG“ valdybą, jog ši teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – priimtų UAB koncernui „X“ naudingą sprendimą dėl AB „LG“ generalinio direktoriaus S. D. palikimo generalinio direktoriaus pareigose dar vienai kadencijai;

7. Paveiktų atitinkamos valstybės įstaigos – VĮ „IA“ viešųjų pirkimų komisiją, jog ši teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – pripažintų UAB koncerno „X“ valdomą UAB „M“ IA riboto konkurso projekto B19 „Trumpaamžių labai mažo aktyvumo radioaktyviųjų atliekų atliekyno (kapinyno) statyba“ ir IA riboto konkurso projekto B25 „Mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų paviršinio atliekyno“ laimėtoja,

V. G. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 15 000 eurų bei netiesiogiai 2016 m. sausio 22 d. Vilniuje V. G. davė didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 15 000 eurų, kurie tarpininkaujant R. K. ir šio nurodymu iš UAB koncerno „X“ valdomos UAB „M“ AB DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesti į AB „Swedbank“ esančią VšĮ „MS“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), šį piniginį kyšį užmaskuojant kaip paramą VšĮ „MS“.

Taip jis buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) numatytą nusikaltimą.

E. M. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju (valstybės politiku) – 2012 – 2016 m. kadencijos Seimo nariu, Y frakcijos Seime seniūnu, taip pat būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – politinės partijos „Y“ pirmininku, šios partijos valdybos pirmininku bei tarybos nariu ir dėl šiame viešajame juridiniame asmenyje einamų vadovaujančių pareigų turėjęs teisę veikti ir veikęs šio juridinio asmens vardu bei individualiai, turėjęs teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, nuo 2015 m. rugsėjo 23 d. iki 2016 m. gegužės 12 d., Vilniuje, veikdamas tiesiogine tyčia, kyšininkavo, prekiavo poveikiu bei neteisėtai praturtėjo.

Šiuos nusikaltimus jis buvo kaltinamas padaręs tokiu būdu ir aplinkybėmis.

12. E. M. buvo kaltinamas tuo, kad savo ir kitų naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti kyšį bei savo ir kitų naudai tiesiogiai priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra:

Jis – E. M., būdamas valstybės tarnautoju (valstybės politiku) – Seimo nariu, Y frakcijos Seime seniūnu, taip pat būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – politinės partijos „Y“ pirmininku, partijos valdybos pirmininku ir tarybos nariu, veikdamas politinės partijos „Y“ naudai ir interesais, 2015 m. rugsėjo 23 d., nuo apie 13 val. 05 min. iki apie 13 val. 35 min. bei 2015 m. spalio 21 d., nuo apie 09 val. 00 min. iki apie 09 val. 50 min., Vilniuje, Gynėjų gt. 14 restorane „Stebuklai“ vykusių susitikimų metu R. K. už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „X“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, Seime svarstant ir priimant:

Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. Seime užregistruotą „2015-10-13 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8 (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriuo buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą,

Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2), kuriuo nustatyta, jog šiam projektui valstybė gali prisiimti ne didesnius negu 169 300 000 eurų turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis,

Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą „2015-05-28 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“, kuriuo buvo siūloma nustatyti, jog nesiverčiantys ūkine komercine veikla fiziniai asmenys tarpusavyje gali atsiskaityti ir atlikti kitus mokėjimus pagal sandorį grynaisiais pinigais, jeigu suma neviršija penkių tūkstančių eurų bei buvo siūloma išlyga, jog jei nors viena tarpusavyje atsiskaitančia šalimi yra juridinis asmuo arba fizinis asmuo, besiverčiantis ūkine finansine veikla, atsiskaitymai grynaisiais pinigais galimi įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka,

tiesiogiai savo ir juridinio asmens – politinės partijos „Y“ naudai pažadėjo ir susitarė priimti kyšį bei 2015 m. spalio 25 d. iš R. K. savo ir juridinio asmens – politinės partijos „Y“ naudai priėmė kyšį –neteisėtą ir nepagrįstą atlygį už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, išreikštą nematerialios, neturinčios ekonominės vertės rinkoje asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui forma: R. K. 2015 m. spalio 22 d. organizavus jo pasisakymą UAB koncerno „X“ valdomai UAB „LN“ priklausančiose televizijose („duomenys neskelbtini“) ir („duomenys neskelbtini“) 2015 m. spalio 25 d., 19 val., transliuotoje laidoje („duomenys neskelbtini“), kurioje didinant politinės partijos „Y“ pirmininko E. M. ir šios partijos politinį autoritetą, palankiai buvo nušviesta E. M. politinė veikla bei šios politinės partijos veikla, taip jis – E. M. už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus gavo kitokios asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui – politinei partijai „Y“.

Taip jis buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.

13. E. M. buvo kaltinamas tuo, kad pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams, savo ir kitų asmenų naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti kyšį bei savo ir kitų asmenų naudai tiesiogiai priėmė kyšį, pažadėjęs paveikti valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, tai yra:

Jis – E. M., pasinaudodamas visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, Y frakcijos Seime seniūno ir politinės partijos „Y“ pirmininko, šios partijos valdybos pirmininko bei tarybos nario įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams – Y frakcijos Seime nariams, veikdamas savo ir kitų asmenų – politinės partijos „Y“ naudai ir interesais, 2015 m. rugsėjo 23 d., nuo apie 13 val. 05 min. iki apie 13 val. 35 min., bei 2015 m. spalio 21 d., nuo apie 09 val. 00 min. iki apie 09 val. 50 min., Vilniuje, Gynėjų gt. 14 restorane „Stebuklai“ vykusių susitikimų metu pažadėjęs R. K. paveikti valstybės tarnautojus – Y frakcijos Seime narį K. G. ir kitus šios Seimo frakcijos narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – balsuotų už UAB koncernui „X“ naudingų politinių sprendimų priėmimą S. B. ir finansų komitete bei Seimo plenariniuose posėdžiuose svarstant ir priimant:

Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. Seime užregistruotą „2015-10-13 Pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8, (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“,

Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2),

Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą „2015-05-28 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“,

tiesiogiai pažadėjo ir susitarė su R. K. iš jo savo bei kitų asmenų – politinės partijos „Y“ naudai priimti kyšį ir 2015 m. spalio 25 d. iš R. K. priėmė kyšį – neteisėtą ir nepagrįstą atlygį už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, išreikštą nematerialios, neturinčios ekonominės vertės rinkoje asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui forma: R. K. 2015 m. spalio 22 d. organizavus jo pasisakymą UAB koncerno „X“ valdomoje UAB „LN“ priklausančiose televizijose „(duomenys neskelbtini)“ ir („duomenys neskelbtini“) 2015 m. spalio 25 d., 19 val., transliuotoje laidoje („duomenys neskelbtini“), kurioje didinant politinės partijos „Y“ pirmininko E. M. ir šios partijos politinį autoritetą, buvo palankiai nušviesta E. M. bei šios partijos politinė veikla, taip jis – E. M. už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus gavo kitokios asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui – politinei partijai „Y“.

Taip jis buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.

14. E. M. buvo kaltinamas tuo, kad savo ir kitų naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti kyšį bei savo ir kitų naudai tiesiogiai priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra:

Jis – E. M., būdamas valstybės tarnautoju (valstybės politiku) – Seimo nariu, Y frakcijos Seime seniūnu, taip pat būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu –politinės partijos „Y“ pirmininku, šios partijos valdybos pirmininku bei tarybos nariu, veikdamas politinės partijos „Y“ naudai ir interesais, 2015 m. lapkričio 3 d., nuo apie 09 val. 30 min. iki apie 10 val. 00 min., Vilniuje, Gynėjų gt. 14 restorane „Stebuklai“ vykusio susitikimo metu iš R. K. už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „X“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, Seime svarstant ir priimant:

Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 29 d. Seime pakartotinai užregistruotą ir į 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo rytinį posėdį svarstyti pateiktą „2015-10-29 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8, (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriuo buvo siūloma iš esmės sušvelninti įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą,

Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2),

Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą „2015-05-28 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“,

tiesiogiai savo ir juridinio asmens – politinės partijos „Y“ naudai pažadėjo ir susitarė priimti bei 2015 m. lapkričio 4 d. iš R. K. priėmė kyšį – neteisėtą ir nepagrįstą atlygį už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, išreikštą nematerialios, neturinčios ekonominės vertės rinkoje asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui forma: jo prašymu R. K. 2015 m. lapkričio 4 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki apie 19 val. 00 min., Trakų rajone, Anupriškių kaime, „Tony Resort“ viešbutyje susitikimo su A. G. metu panaudojus žiniasklaidos priemones kontroliuojančio UAB koncernui „X“ priklausančių UAB „BM“ generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko, UAB „AM“ generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko bei UAB „LN“ valdybos pirmininko įtaką bei pareikalavus, kad politinės partijos „Y“ pirmininkui E. M. oponavęs partijos pirmininko pirmasis pavaduotojas A. G. atsisakytų šioje politinėje partijoje kurti partijos politinę įtaką ir galimybę laimėti 2016 m. rinkimus į 2016 – 2020 m. kadencijos Seimą galėjusią sumenkinti („duomenys neskelbtini“) frakciją, dėl tokių E. M. prašymu R. K. pateiktų neteisėtų ir nepagrįstų reikalavimų politikas A. G. nuo šio politinei partijai „Y“ ir jos pirmininkui E. M. nepalankaus, galinčio padaryti politinės žalos ir sumenkinti partijos pozicijas 2016 – 2020 m. Seimo rinkimuose, politinio sprendimo atsisakė. Taip jis – E. M. gavo kitokios asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui – politinei partijai „Y“.

Taip jis buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.

15. E. M. buvo kaltinamas tuo, kad pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams, savo ir kitų asmenų naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti kyšį bei savo ir kitų asmenų naudai tiesiogiai priėmė kyšį, pažadėjęs paveikti valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, tai yra:

Jis – E. M., pasinaudodamas visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, Y frakcijos Seime seniūno ir politinės partijos „Y“ pirmininko, šios partijos valdybos pirmininko bei tarybos nario įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams – Y frakcijos Seime nariams, veikdamas savo ir politinės partijos „Y“ naudai ir interesais, 2015 m. lapkričio 3 d., nuo apie 09 val. 30 min. iki apie 10 val. 00 min., Vilniuje, Gynėjų gt. 14 restorane „Stebuklai“ vykusio susitikimo metu pažadėjęs R. K. paveikti valstybės tarnautojus – Y frakcijos Seime narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – balsuotų už UAB koncernui „X“ palankių ir finansiškai naudingų politinių sprendimų priėmimą S. B. ir finansų komitete ir Seimo plenariniuose posėdžiuose svarstant ir priimant:

Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 29 d. Seime pakartotinai užregistruotą ir 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo rytiniame plenariniame posėdyje priėmimui pateiktą „2015-10-29 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8, (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“,

Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2),

Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą „2015-05-28 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“,

tiesiogiai pažadėjo ir susitarė su R. K. iš jo savo bei kitų asmenų – politinės partijos „Y“ naudai priimti ir 2015 m. lapkričio 4 d. iš R. K. priėmė kyšį – neteisėtą ir nepagrįstą atlygį už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, išreikštą nematerialios, neturinčios ekonominės vertės rinkoje asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui forma: jo prašymu R. K. 2015 m. lapkričio 4 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki apie 19 val. 00 min., Trakų rajone, Anupriškių kaime, „Tony Resort“ viešbutyje susitikimo su A. G. metu panaudojus žiniasklaidos priemones kontroliuojančio UAB koncernui „X“ priklausančių UAB „BM“ generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko, UAB „AM“ generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko bei UAB „LN“ valdybos pirmininko įtaką bei pareikalavus, kad politinės partijos „Y“ pirmininkui E. M. oponavęs partijos pirmininko pirmasis pavaduotojas A. G. atsisakytų šioje politinėje partijoje kurti partijos politinę įtaką ir tikimybę gerai pasirodyti 2016 m. rinkimuose į 2016 – 2020 m. kadencijos Seimą galėjusią sumenkinti („duomenys neskelbtini“) frakciją, dėl tokių E. M. prašymu R. K. pateiktų neteisėtų ir nepagrįstų reikalavimų politikas A. G. nuo šio politinei partijai „Y“ ir jos pirmininkui E. M. nepalankaus, galinčio padaryti politinės žalos ir sumenkinti partijos pozicijas 2016 – 2020 m. Seimo rinkimuose, politinio sprendimo atsisakė. Taip jis – E. M. gavo kitokios asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui – politinei partijai „Y“.

Taip jis buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.

16. E. M. buvo kaltinamas tuo, kad savo ir kitų naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį bei savo ir kitų naudai tiesiogiai priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra:

Jis – E. M., būdamas valstybės tarnautoju (valstybės politiku) – Seimo nariu, Y frakcijos Seime seniūnu, taip pat būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – politinės partijos „Y“ pirmininku, šios partijos valdybos pirmininku bei tarybos nariu, veikdamas politinės partijos „Y“ naudai ir interesais, 2015 m. rugsėjo 23 d., nuo apie 13 val. 05 min. iki apie 13 val. 35 min., 2015 m. spalio 21 d., nuo apie 09 val. 00 min. iki apie 09 val. 50 min., 2015 m. lapkričio 3 d., nuo apie 09 val. 30 min. iki apie 10 val. 00 min., 2015 m. gruodžio 1 d., nuo apie 14 val. 15 min. iki apie 14 val. 40 min., Vilniuje, Gynėjų gt. 14 restorane „Stebuklai“, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 20 val. 54 min. iki apie 21 val. 02 min., prie Vilniuje, Juozapavičiaus gt. 13 restorano „Meat Steak House“, 2016 m. kovo 3 d., nuo apie 13 val. 58 min. iki apie 14 val. 43 min., Vilniuje, Gynėjų gt. 14 restorane „Stebuklai“ bei 2016 m. gegužės 4 d., nuo apie 16 val. 00 min. iki apie 16 val. 30 min., Vilniuje, Mindaugo gt. 27 restorane „Time“ vykusių susitikimų su R. K. metu už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „X“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, Seime svarstant ir priimant:

Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. bei 2015 m. spalio 29 d. Seime užregistruotus ir 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo rytiniame plenariniame posėdyje priėmimui pateiktus „2015-10-13 ir 2015-10-29 pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8, (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2)8 straipsnio pataisos“,

2015 m. gruodžio 22 d. Seimo vakariniame plenariniame posėdyje priėmimui pateiktą Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2),

Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą „2015-05-28 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“,

o taip pat už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus UAB koncernui „X“ naudingus politinius sprendimus,

tiesiogiai savo ir juridinio asmens – politinės partijos „Y“ naudai R. K. pažadėjo ir susitarė 2016 m. gegužės 10 d., apie 16 valandą, Vilniuje, Gynėjų – A.Tumėno gt., šalia Seimo rūmų ir „Vilniaus vartų“ komplekso vyksiančio susitikimo metu iš R. K. priimti didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį bei 2016 m. gegužės 10 d., nuo apie 16 val. 05 min. iki apie 16 val. 16 min., Vilniuje, nuo Gynėjų gt. 14 namo A. Tumėno ir A. Goštauto gatvėmis bei Gedimino prospektu važiavusio automobilio „Mercedes Benz GL450“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) salone tiesiogiai iš R. K. savo ir juridinio asmens – politinės partijos „Y“ naudai priėmė didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 106 200 (vieną šimtą šešis tūkstančius du šimtus) eurų bei 72 eurų ir 99 euro centų vertės degtinės „Stumbras Millenium Oak aged edition“ butelį.

Taip jis buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 3 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.

17. E. M. buvo kaltinamas tuo, kad pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams, savo ir kitų asmenų naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir tiesiogiai savo ir kitų asmenų naudai priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, pažadėjęs paveikti valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, tai yra:

Jis – E. M., pasinaudodamas visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, Y frakcijos Seime seniūno ir politinės partijos „Y“ pirmininko, šios partijos valdybos pirmininko bei tarybos nario įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams – Y frakcijos Seime nariams, Vilniaus miesto savivaldybės merui R. Š. ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariams, veikdamas savo ir politinės partijos „Y“ naudai ir interesais, 2015 m. rugsėjo 23 d., nuo apie 13 val. 05 min. iki apie 13 val. 35 min., 2015 m. spalio 21 d., nuo apie 09 val. 00 min. iki apie 09 val. 50 min., 2015 m. lapkričio 3 d., nuo apie 09 val. 30 min. iki apie 10 val. 00 min., 2015 m. gruodžio 1 d., nuo apie 14 val. 15 min. iki apie 14 val. 40 min., Vilniuje, Gynėjų gt. 14 restorane „Stebuklai“, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 20 val. 54 min. iki apie 21 val. 02 min., prie Vilniuje, Juozapavičiaus gt. 13 restorano „Meat Steak House“, 2016 m. kovo 3 d., nuo apie 13 val. 58 min. iki apie 14 val. 43 min., Vilniuje, Gynėjų gt. 14 restorane „Stebuklai“, 2016 m. gegužės 4 d., nuo apie 16 val. 00 min. iki apie 16 val. 30 min., Vilniuje, Mindaugo gt. 27 restorane „Time“ vykusių susitikimų su R. K. metu, tiesiogiai savo ir juridinio asmens – politinės partijos „Y“ naudai R. K. pažadėjo ir susitarė 2016 m. gegužės 10 d., apie 16 valandą, Vilniuje, Gynėjų - A. Tumėno gt., šalia Seimo rūmų ir „Vilniaus vartų“ komplekso vyksiančio susitikimo metu priimti didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį bei 2016 m. gegužės 10 d., nuo apie 16 val. 05 min. iki apie 16 val. 16 min., Vilniuje, nuo Gynėjų gt. 14 namo A. Tumėno ir A. Goštauto gatvėmis bei Gedimino prospektu važiavusio automobilio „Mercedes Benz GL450“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) salone tiesiogiai iš R. K. savo ir juridinio asmens – politinės partijos „Y“ naudai priėmė didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 106 200 (vieną šimtą šešis tūkstančius du šimtus) eurų bei 72 eurų ir 99 euro centų vertės degtinės „Stumbras Millenium Oak aged edition“ butelį, pažadėjęs R. K. paveikti valstybės tarnautojus – Y frakcijos Seime narį K. G. ir kitus šios frakcijos Seime narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – balsuotų už UAB koncernui „X“ naudingų politinių sprendimų priėmimą S. B. ir finansų komitete bei plenariniuose Seimo posėdžiuose svarstant ir priimant:

Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. bei 2015 m. spalio 29 d. Seime užregistruotus ir 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo rytiniame plenariniame posėdyje priėmimui pateiktus „2015-10-13 ir 2015-10-29 pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8, (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2)8 straipsnio pataisos“,

2015 m. gruodžio 22 d. Seimo vakariniame plenariniame posėdyje priėmimui pateiktą Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2)“,

Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą „2015-05-28 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“

bei valstybės tarnautoją – Vilniaus miesto savivaldybės merą R. Š., kad šis teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus – iš 2015 m. gruodžio 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkės išimtų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl pritarimo rezoliucijai dėl paminklo Jonui Basanavičiui“ dėl šio paminklo pastatymo Vilniaus miesto senamiestyje, priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją, Aušros Vartų gatvėje svarstymo klausimą.

Taip jis buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 4 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.

18. E. M. buvo kaltinamas tuo, kad turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, tai yra:

Jis – E. M. iki 2016 m. gegužės 12 d., 14 val. 47 min., (duomenys neskelbtini) bute atliktos kratos, kol turtas buvo paimtas kratą atlikusių ikiteisminio tyrimo pareigūnų, nuosavybės teise turėjo didesnės nei 500 MGL (18 830 eurų) dydžio vertės turtą – 242 410 (du šimtus keturiasdešimt du tūkstančius keturis šimtus dešimt) eurų, 130 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų ir 1600 JAV dolerių, žinodamas, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, nes dalį šio turto – 106 200 (vieną šimtą šešis tūkstančius ir du šimtus) eurų, jis 2016 m. gegužės 10 d., nuo apie 16 val. 05 min. iki apie 16 val. 16 min., Vilniuje, darydamas BK 225 straipsnio 3 dalyje ir 226 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus iš R. K. priėmė kaip kyšį, o likęs turtas –136 210 (vienas šimtas trisdešimt šeši tūkstančiai du šimtai dešimt) eurų, 130 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų ir 1600 JAV dolerių po 2010 m. gruodžio 11 d., kai įsigaliojo BK 1891 straipsnis, jo – E. M. buvo gautas iš nenustatytų pajamų šaltinių, šios lėšos nedeklaruotos ir dokumentais nepatvirtintos bei nėra teisėtomis pajamomis iš teisės aktais neuždraustos veiklos.

Taip jis buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1891 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

V. G. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju (valstybės politiku) – 2012 – 2016 m. kadencijos Seimo nariu, U frakcijos Seime nariu, taip pat būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – politinės partijos „U“ pirmininko pirmuoju pavaduotoju, šios partijos tarybos, partijos valdybos bei partijos prezidiumo nariu, politinės partijos „U“ 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovu ir dėl šiame viešajame juridiniame asmenyje einamų vadovaujančių pareigų turėjęs teisę veikti ir veikęs šio juridinio asmens vardu bei individualiai, turėjęs teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, nuo 2015 m. rugsėjo 28 d. iki 2016 m. sausio 22 d., Vilniuje, veikdamas tiesiogine tyčia, kyšininkavo bei prekiavo poveikiu.

Šiuos nusikaltimus jis buvo kaltinamas padaręs tokiu būdu ir aplinkybėmis.

19. V. G. buvo kaltinamas tuo, kad kitų naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir kitų naudai netiesiogiai priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra:

Jis – V. G., būdamas valstybės tarnautoju (valstybės politiku) – Seimo nariu ir U frakcijos Seime nariu, taip pat būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu –politinės partijos „U“ pirmininko pirmuoju pavaduotoju, šios partijos valdybos, tarybos ir prezidiumo nariu, politinės partijos „U“ 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovu, veikdamas politinės partijos „U“ naudai ir interesais, 2015 m. rugsėjo 28 d., nuo apie 11 val. 30 min. iki apie 12 val. 00 min., 2015 m. spalio 7 d., nuo apie 09 val. 50 min. iki apie 10 val. 50 min., 2015 m. spalio 14 d., nuo apie 08 val. 30 min. iki apie 09 val. 00 min., Vilniuje, Gedimino pr. 46 restorane „AJ Šokoladas“, 2015 m. lapkričio 4 d., apie 9 val., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. lapkričio 9 d., nuo apie 17 val. 21 min. iki apie 20 val. 02 min. Vilniuje, Aušros Vartų gt. 11 restorane „Galo do Porto“, 2015 m. lapkričio 30 d., nuo apie 16 val. 15 min. iki apie 16 val. 55 min.,  Vilniuje, Gedimino pr. 46 restorane „AJ Šokoladas“, 2015 m. gruodžio 9 d., nuo apie 13 val. 45 min. iki apie 14 val. 20 min., Vilniuje, Gynėjų gt. 14 restorane „Stebuklai“, 2015 m. gruodžio 11 d., nuo apie 13 val. 30 min. iki apie 13 val. 58 min., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki 16 val. 50 min., Vilniuje, Gedimino pr. 46 restorane „AJ Šokoladas“, vykusių susitikimų bei telefoninių kontaktų su R. K. metu už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „X“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, priimant:

Seimo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2), kuriuo nustatyta, jog šiam projektui valstybė gali prisiimti ne didesnius negu 169 300 000 eurų turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis,

Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d.ir 2015 m. spalio 29 d. Seime užregistruotus „2015-10-13 ir 2015-10-29 pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8 (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriais buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą,

„Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, (...) 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pakeitimo“ projekto nuostatą, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.,

o taip pat ir už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus UAB koncernui „X“ naudingus politinius sprendimus,

tiesiogiai kitų – politinės partijos „U“ naudai R. K. pažadėjo ir susitarė iš R. K. priimti didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 12 100 eurų bei kitų – politinės partijos „U“ naudai netiesiogiai iš R. K. 2015 m. gruodžio 16 d. Vilniuje priėmė didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 12 100 eurų kyšį, užmaskuotą kaip nuolaida politinės partijos „U“ politinei reklamai, kuri šios politinės partijos interesus atstovavusios UAB „P“ užsakymu nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. buvo transliuojama UAB koncerno „X“ valdomai UAB „LN“ priklausančiose žiniasklaidos priemonėse – („duomenys neskelbtini“), („duomenys neskelbtini“), („duomenys neskelbtini“) ir („duomenys neskelbtini“) televizijose.

Taip jis buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 3 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.

20. V. G. buvo kaltinamas tuo, kad pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams, kitų asmenų naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir netiesiogiai kitų asmenų naudai priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, pažadėjęs paveikti valstybės institucijas ir valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, tai yra:

Jis – V. G., pasinaudodamas visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, U frakcijos Seime nario ir politinės partijos „U“ pirmininko pirmojo pavaduotojo, šios partijos tarybos, partijos valdybos ir partijos prezidiumo nario bei politinės partijos „U“ 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovo įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams – Seimo pirmininkei, U frakcijos Seime nariams ir S. B. ir finansų komiteto nariams, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrei ir valstybės įstaigoms – AB „LG“ bei VĮ „IA“, veikdamas kitų asmenų – politinės partijos „U“ naudai ir interesais, 2015 m. rugsėjo 28 d., nuo apie 11 val. 30 min. iki apie 12 val. 00 min., 2015 m. spalio 7 d., nuo apie 09 val. 50 min. iki apie 10 val. 50 min., 2015 m. spalio 14 d., nuo apie 08 val. 30 min. iki apie 09 val. 00 min., Vilniuje, Gedimino pr. 46 restorane „AJ Šokoladas“, 2015 m. lapkričio 4 d., apie 9 val., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. lapkričio 9 d., nuo apie 17 val. 21 min. iki apie 20 val. 02 min., Vilniuje, Aušros Vartų gt. 11 restorane „Galo do Porto“, 2015 m. lapkričio 30 d., nuo apie 16 val. 15 min. iki apie 16 val. 55 min., Vilniuje, Gedimino pr. 46 restorane „AJ Šokoladas“, 2015 m. gruodžio 9 d., nuo apie 13 val. 45 min. iki 14 val. 20 min., Vilniuje, Gynėjų gt. 14 restorane „Stebuklai“, 2015 m. gruodžio 11 d., nuo apie 13 val. 30 min. iki apie 13 val. 58 min., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki 16 val. 50 min., Vilniuje, Gedimino pr. 46 restorane „AJ Šokoladas“ vykusių susitikimų bei telefoninių kontaktų su R. K. metu, pažadėjęs R. K. paveikti atitinkamus valstybės tarnautojus – Seimo pirmininkę L. G., S. B. ir finansų komiteto pirmininką P. N., šio komiteto pirmininko pavaduotoją B. B. ir kitus šio Seimo komiteto narius, o taip pat U frakcijos Seime narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – balsuotų už UAB koncernui „X“ naudingus politinius sprendimus S. B. ir finansų komitete ir plenariniuose Seimo posėdžiuose bei priimtų kitus UAB koncernui „X“ naudingus politinius sprendimus, tai yra:

1. Pažadėjęs paveikti Seimo pirmininkę L. G., jog ši į Seimo 7 – osios eilinės sesijos (2015 m. rudens sesijos, trukusios nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d.) darbotvarkę priėmimui įtrauktų Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2) (kuriuo buvo nustatyta, jog šiam projektui valstybė gali prisiimti ne didesnius negu 169 300 000 eurų turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis) bei paveikti U frakcijos Seime narius, jog šie balsuotų už tokio teisės akto projekto priėmimą;

2. Pažadėjęs paveikti S. B. ir finansų komiteto pirmininką P. N., S. B. ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoją B. B. ir kitus šio Seimo komiteto narius, jog šie „Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 37, 38 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2)“ svarstymą išimtų iš S. B. ir finansų komiteto 2015 metų darbotvarkės ir nukeltų šio teisės akto projekto svarstymą į šio komiteto 2016 metų darbotvarkę bei šį įstatymo projektą perduotų priėmimui į Seimo 8 – ąją eilinę sesiją (2016 m. pavasario sesiją, trukusią nuo 2016 m. kovo 10 d. iki 2016 m. birželio 30 d.),

arba pritartų pasiūlymui, jog šiuo teisės akto projektu siūlomi vartojimo kreditų rinkos teisinį reglamentavimą iš esmės sugriežtinantys įstatymo pakeitimai įsigaliotų ne nuo 2015 m. gruodžio 1 d., kaip buvo siūloma projekte, o nuo 2016 m. vasario 1 d. bei paveiktų U frakcijos Seime narius, kad Seimo plenariniame posėdyje balsuodami už šio įstatymo priėmimą, pritartų nuostatai, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.,

arba paveikti U frakcijos Seime narius Seimo plenariniame posėdyje balsuoti už alternatyvių Vartojimo kredito įstatymo projektų priėmimą, kuriais buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo ir kredito palūkanų dydžio reglamentavimą;

3. Pažadėjęs paveikti S. B. ir finansų komiteto narius, kad šie 2015 m. gruodžio 9 d. – 2015 m. gruodžio 16 d. posėdžiuose nepritartų „Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675, 32, 33, 34, 35, 36, 401, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3729“, kuriuo į nacionalinę teisę iki 2015 m. gruodžio 31 d. privalėjo būti perkeltos dividendų neapmokestinimo sąlygas sugriežtinančios 2014 m. liepos 8 d. Europos Sąjungos Tarybos Direktyva 2014/86/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms bei 2015 m. sausio 27 d. Tarybos Direktyva (ES) 2015/121, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms,

arba paveikti S. B. ir finansų komiteto pirmininką P. N., kad šis sustabdytų 2015 m. gruodžio 9 d. – 2015 m. gruodžio 16 d. vykusį šio įstatymo projekto svarstymą S. B. ir finansų komitete ir šį klausimą iš 2015 gruodžio mėnesio komiteto darbotvarkės perkeltų į 2016 metų šio komiteto darbotvarkę,

arba pats ar per Seimo narį K. D. paveikti Seimo pirmininkę L. G., jog ši „Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675, 32, 33, 34, 35, 36, 401, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3729“, kuriam S. B. ir finansų komitetas 2015-12-16 posėdyje pritarė ir perdavė Seimo pirmininkei įtraukimui į 2015 m. gruodžio 17 d. Seimo posėdžio darbotvarkę, neįtrauktų į 2015 mm. gruodžio 17 d., 2015 m. gruodžio 22 d. ir 2015 m. gruodžio 23 d. Seimo posėdžių darbotvarkę ir nukeltų šio įstatymo projekto priėmimo svarstymą į Seimo 8 – ąją eilinę (2016 m. Seimo pavasario) sesiją;

4. Pažadėjęs paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrę V. B., kad ši teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – priimtų ar duotų nurodymą priimti UAB koncernui „X“ naudingus sprendimus Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijoje, Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos:

- neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir duotų nurodymą Nacionalinės žemės tarnybos ir šios tarnybos Vilniaus miesto skyriaus tarnautojams sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su UAB koncerno „X“ valdoma UAB „MV“ dėl (duomenys neskelbtini) esančio 7, 26 hektaro ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklypo dalies ilgalaikės nuomos;

- teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir priimtų UAB koncerno „X“ patronuojamos UAB „BM“ valdomoms UAB „AM“ ir UAB „LN“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą;

- neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir duotų nurodymą Nacionalinės mokėjimo agentūros tarnautojams priimti UAB koncerno „X“ patronuojamos UAB „BM“ valdomoms UAB „AM“ ir UAB „LN“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Nacionalinės mokėjimo agentūros įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą;

5. Pažadėjęs paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją – Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkę D. M., jog ši neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – sutiktų su galimu Ž. P. skyrimu į Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko pareigas;

6. Pažadėjęs paveikti atitinkamos įstaigos – AB „LG“ valdybą, jog ši teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – priimtų UAB koncernui „X“ naudingą sprendimą dėl AB „LG“ generalinio direktoriaus S. D. palikimo generalinio direktoriaus pareigose dar vienai kadencijai;

7. Pažadėjęs paveikti atitinkamos įstaigos – VĮ „IA“ viešųjų pirkimų komisiją, jog ši teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – pripažintų UAB koncerno „X“ valdomą UAB „M“ IA riboto konkurso projekto B19 „Trumpaamžių labai mažo aktyvumo radioaktyviųjų atliekų atliekyno (kapinyno) statyba“ ir IA riboto konkurso projekto B25 „Mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų paviršinio atliekyno“ laimėtoja,

tiesiogiai kitų asmenų – politinės partijos „U“ naudai pažadėjo ir susitarė su R. K. priimti didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 12 100 eurų bei kitų asmenų – politinės partijos „U“ naudai netiesiogiai iš R. K. 2015 m. gruodžio 16 d. Vilniuje priėmė didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 12 100 eurų kyšį, užmaskuotą kaip nuolaida politinės partijos „U“ politinei reklamai, kuri šios politinės partijos interesus atstovavusios UAB „P“ užsakymu nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. buvo transliuojama UAB koncerno „X“ valdomai UAB „LN“ priklausančiose žiniasklaidos priemonėse – („duomenys neskelbtini“), („duomenys neskelbtini“), („duomenys neskelbtini“) ir („duomenys neskelbtini“) televizijose.

Taip jis buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 4 dalyje (2011 m. birželio 21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.

21. V. G. buvo kaltinamas tuo, kad kitų naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir netiesiogiai kitų naudai priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra:

Jis – V. G., būdamas valstybės tarnautoju (valstybės politiku) – Seimo nariu ir U frakcijos Seime nariu, 2015 m. rugsėjo 28 d., nuo apie 11 val. 30 min. iki apie 12 val. 00 min., 2015 m. spalio 7 d., nuo apie 09 val. 50 min. iki apie 10 val. 50 min., 2015 m. spalio 14 d., nuo apie 08 val. 30 min. iki apie 09 val. 00 min., Vilniuje, Gedimino pr. 46 restorane „AJ Šokoladas“, 2015 m. lapkričio 4 d., apie 9 val., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. lapkričio 9 d., nuo apie 17 val. 21 min. iki apie 20 val. 02 min., Vilniuje, Aušros Vartų gt. 11 restorane „Galo do Porto“, 2015 m. lapkričio 30 d., nuo apie 16 val. 15 min. iki apie 16 val. 55 min., Vilniuje, Gedimino pr. 46 restorane „AJ Šokoladas“, 2015 m. gruodžio 9 d., nuo apie 13 val. 45 min. iki apie 14 val. 20 min., Vilniuje, Gynėjų gt. 14 restorane „Stebuklai“, 2015 m. gruodžio 11d., nuo apie 13 val. 30 min. iki apie 13 val. 58 min., bei 2015 m. gruodžio 17 d., apie 15 val. 50 min., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki 16 val. 50 min., ir 2016 m. sausio 12 d., nuo apie 16 val. 00 min. iki apie 16 val. 35 min., Vilniuje, Gedimino pr. 46 restorane „AJ Šokoladas“, vykusių susitikimų bei iki 2016 m. sausio 21 d., 15 val. 06 min., vykusių telefoninių kontaktų su R. K. metu už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „X“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, priimant:

Seimo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2), kuriuo nustatyta, jog šiam projektui valstybė gali prisiimti ne didesnius negu 169 300 000 eurų turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis,

Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. ir 2015 m. spalio 29 d. Seime užregistruotus „2015-10-13 ir 2015-10-29 pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8 (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriais buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą,

„Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, (...) 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pakeitimo“ projekto nuostatą, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.,

o taip pat ir už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus UAB koncernui „X“ naudingus politinius sprendimus,

tiesiogiai kitų – VšĮ „MS“ naudai R. K. pažadėjo ir susitarė iš R. K. priimti didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 15 000 eurų bei 2016 m. sausio 22 d. Vilniuje netiesiogiai iš R. K. kitų – VšĮ „MS“ naudai priėmė didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 15 000 eurų, kurie tarpininkaujant R. K. ir šio nurodymu iš UAB koncerno „X“ valdomos UAB „M“ AB DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesti į AB „Swedbank“ esančią VšĮ „MS“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), šį piniginį kyšį užmaskuojant kaip paramą VšĮ „MS“.

Taip jis buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 3 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.

22. V. G. buvo kaltinamas tuo, kad pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams, kitų asmenų naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir netiesiogiai kitų asmenų naudai priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, pažadėjęs paveikti valstybės institucijas ir valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, tai yra:

Jis – V. G., pasinaudodamas visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, U frakcijos Seime nario ir politinės partijos „U“ pirmininko pirmojo pavaduotojo, šios partijos tarybos, partijos valdybos ir partijos prezidiumo nario bei politinės partijos „U“ 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovo įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams – Seimo pirmininkei, U frakcijos Seime nariams ir S. B. ir finansų komiteto nariams, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrei ir valstybės įstaigoms – AB „LG“ bei VĮ „IA“, 2015 m. rugsėjo 28 d., nuo apie 11 val. 30 min. iki apie 12 val. 00 min., 2015 m. spalio 7 d., nuo apie 09 val. 50 min. iki apie 10 val. 50 min., 2015 m. spalio 14 d., nuo apie 08 val. 30 min. iki apie 09 val. 00 min., Vilniuje, Gedimino pr. 46 restorane „AJ Šokoladas“, 2015 m. lapkričio 4 d., apie 9 val., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. lapkričio 9 d., nuo apie 17 val. 21 min. iki apie 20 val. 02 min., Vilniuje, Aušros Vartų gt. 11 restorane „Galo do Porto“, 2015 m. lapkričio 30 d., nuo apie 16 val. 15 min. iki apie 16 val. 55 min.,  Vilniuje, Gedimino pr. 46 restorane „AJ Šokoladas“, 2015 m. gruodžio 9 d., nuo apie 13 val. 45 min. iki apie 14 val. 20 min., Vilniuje, Gynėjų gt. 14 restorane „Stebuklai“, 2015 m. gruodžio 11 d., nuo apie 13 val. 30 min. iki apie 13 val. 58 min., bei 2015 m. gruodžio 17 d., apie 15 val. 50 min., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki 16 val. 50 min., ir 2016 m. sausio 12 d., nuo apie 16 val. 00 min. iki apie 16 val. 35 min., Vilniuje, Gedimino pr. 46 restorane „AJ Šokoladas“, vykusių susitikimų bei iki 2016 m. sausio 21 d., 15 val. 06 min., vykusių telefoninių kontaktų su R. K. metu, pažadėjęs R. K. paveikti atitinkamus valstybės tarnautojus –Seimo pirmininkę L. G., S. B. ir finansų komiteto pirmininką P. N., šio komiteto pirmininko pavaduotoją B. B. ir kitus šio Seimo komiteto narius, o taip pat kitus U frakcijos Seime narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus –balsuotų už UAB koncernui „X“ naudingus politinius sprendimus S. B. ir finansų komitete ir plenariniuose Seimo posėdžiuose bei priimtų kitus UAB koncernui „X“ naudingus politinius sprendimus, tai yra:

1. Pažadėjęs paveikti Seimo pirmininkę L. G., jog ši į Seimo 7 – osios eilinės sesijos (2015 m. rudens sesijos, trukusios nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d.) darbotvarkę priėmimui įtrauktų Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2) bei paveikti U frakcijos Seime narius, jog šie balsuotų už tokio teisės akto projekto priėmimą;

2. Pažadėjęs paveikti S. B. ir finansų komiteto pirmininką P. N., S. B. ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoją B. B. ir kitus šio Seimo komiteto narius, jog šie „Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 37, 38 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2)“ svarstymą išimtų iš S. B. ir finansų komiteto 2015 metų darbotvarkės ir nukeltų šio teisės akto projekto svarstymą į šio komiteto 2016 metų darbotvarkę bei šį įstatymo projektą perduotų priėmimui į Seimo 8 – ąją eilinę sesiją (2016 m. pavasario sesiją, trukusią nuo 2016 m. kovo 10 d. iki 2016 m. birželio 30 d.),

arba pritartų pasiūlymui, jog šiuo teisės akto projektu siūlomi vartojimo kreditų rinkos teisinį reglamentavimą iš esmės sugriežtinantys įstatymo pakeitimai įsigaliotų ne nuo 2015 m. gruodžio 1 d., kaip buvo siūloma projekte, o nuo 2016 m. vasario 1 d. bei paveiktų U frakcijos Seime narius, kad Seimo plenariniame posėdyje balsuodami už šio įstatymo priėmimą, pritartų nuostatai, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.,

arba paveikti U frakcijos Seime narius Seimo plenariniame posėdyje balsuoti už alternatyvių Vartojimo kredito įstatymo projektų priėmimą, kuriais buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo ir kredito palūkanų dydžio reglamentavimą;

3. Pažadėjęs paveikti S. B. ir finansų komiteto narius, kad šie 2015 m. gruodžio 9 d. – 2015 m. gruodžio 16 d. posėdžiuose nepritartų „Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675, 32, 33, 34, 35, 36, 401, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3729“, kuriuo į nacionalinę teisę iki 2015 m. gruodžio 31 d. privalėjo būti perkeltos dividendų neapmokestinimo sąlygas sugriežtinančios 2014 m. liepos 8 d. Europos Sąjungos Tarybos Direktyva 2014/86/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms bei 2015 m. sausio 27 d. Tarybos Direktyva (ES) 2015/121, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms,

arba paveikti S. B. ir finansų komiteto pirmininką P. N., kad šis sustabdytų 2015 m. gruodžio 9 d. – 2015 m. gruodžio 16 d. vykusį šio įstatymo projekto svarstymą S. B. ir finansų komitete ir šį klausimą iš 2015 gruodžio mėnesio komiteto darbotvarkės perkeltų į 2016 metų šio komiteto darbotvarkę,

arba pats ar per Seimo narį K. D. paveikti Seimo pirmininkę L. G., jog ši „Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675, 32, 33, 34, 35, 36, 401, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3729“, kuriam S. B. ir finansų komitetas 2015 m. gruodžio 16 d. posėdyje pritarė ir perdavė Seimo pirmininkei įtraukimui į 2015 m. gruodžio 17 d. Seimo posėdžio darbotvarkę, neįtrauktų į 2015 m. gruodžio 17 d., 2015 m. gruodžio 22 d. ir 2015 m. gruodžio 23 d. Seimo posėdžių darbotvarkę ir nukeltų šio įstatymo projekto priėmimo svarstymą į Seimo 8 – ąją eilinę (2016 m. Seimo pavasario) sesiją;

4. Pažadėjęs paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrę V. B., kad ši teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – priimtų ar duotų nurodymą priimti UAB koncernui „X“ naudingus sprendimus Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijoje, Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos:

- neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir duotų nurodymą Nacionalinės žemės tarnybos ir šios tarnybos Vilniaus miesto skyriaus tarnautojams sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su UAB koncerno „X“ valdoma UAB „MV“ dėl (duomenys neskelbtini) esančio 7, 26 hektaro ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklypo dalies ilgalaikės nuomos;

- teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir priimtų UAB koncerno „X“ patronuojamos UAB „BM“ valdomoms UAB „AM“ ir UAB „LN“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą;

- neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir duotų nurodymą Nacionalinės mokėjimo agentūros tarnautojams priimti UAB koncerno „X“ patronuojamos UAB „BM“ valdomoms UAB „AM“ ir UAB „LN“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Nacionalinės mokėjimo agentūros įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą;

5. Pažadėjęs paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją – Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkę D. M., jog ši neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – sutiktų su galimu Ž. P. skyrimu į Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko pareigas;

6. Pažadėjęs paveikti atitinkamos valstybės įstaigos – AB „LG“ valdybą, jog ši teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – priimtų UAB koncernui X naudingą sprendimą dėl AB „LG“ generalinio direktoriaus S. D. palikimo generalinio direktoriaus pareigose dar vienai kadencijai;

7. Pažadėjęs paveikti atitinkamos valstybės įstaigos – VĮ „IA“ viešųjų pirkimų komisiją, jog ši teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – pripažintų UAB koncerno „X“ valdomą UAB „M“ IA riboto konkurso projekto B19 „Trumpaamžių labai mažo aktyvumo radioaktyviųjų atliekų atliekyno (kapinyno) statyba“ ir IA riboto konkurso projekto B25 „Mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų paviršinio atliekyno“ laimėtoja,

tiesiogiai kitų asmenų – VšĮ „MS“ naudai R. K. pažadėjo ir susitarė iš R. K. priimti didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 15 000 eurų bei 2016 m. sausio 22 d. Vilniuje netiesiogiai iš R. K. kitų asmenų – VšĮ „MS“ naudai priėmė didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 15 000 eurų, kurie tarpininkaujant R. K. ir šio nurodymu iš UAB koncerno „X“ valdomos UAB „M“ AB DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesti į AB „Swedbank“ esančią VšĮ „MS“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), šį piniginį kyšį užmaskuojant kaip paramą VšĮ „MS“.

Taip jis buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 4 dalyje (2011 m. birželio 21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.

23. Š. G. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju (valstybės politiku) – 2012 – 2016 m. kadencijos Seimo nariu, Y frakcijos Seime nariu, taip pat būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – politinės partijos „Y“ partijos valdybos nariu (iki 2015 m. spalio 24 d.) ir tarybos nariu, dėl šiame viešajame juridiniame asmenyje einamų vadovaujančių pareigų turėjęs teisę veikti ir veikęs šio juridinio asmens vardu ir individualiai, turėjęs teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, 2015 m. liepos 15 d., Vilniuje, veikdamas tiesiogine tyčia, savo ir kitų naudai netiesiogiai priėmė kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra:

Jis – Š. G., savo naudai ir kitų naudai – politinės partijos „Y“ naudai ir interesais, už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „X“ naudingų įstatymų projektų pateikimą Seime svarstymui ir priėmimui, o taip pat ir už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje, 2015 m. liepos 15 d. Vilniuje netiesiogiai iš R. K. priėmė kyšį – 8 700 eurų, kurie UAB „BM“ generalinio direktoriaus R. K. 2015 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. IV 15-01 pagrindu iš Danske Bank A/S Lietuvos filiale esančios UAB „BM“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo 2015 m. liepos 15 d. pervesti į AB SEB banke esančią VšĮ „TP“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), šį piniginį kyšį užmaskuojant kaip paramą Š. G. įsteigtai ir faktiškai valdomai, su politine partija „Y“ susijusiai VšĮ „TP“.

R. K. 2015 m. liepos 15 d. perdavus užmaskuotą kaip paramą VšĮ „TP“ 8 700 eurų kyšį, jis – turintis įstatymų leidybos iniciatyvos teisę valstybės tarnautojas (valstybės politikas) – Seimo narys Š. G., atliko R. K. pageidaujamą neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – nuo 2015 m. spalio 12 d., apie 17 val. 00 min. iki 2015 m. lapkričio 4 d., apie 9 val. 04 min., (duomenys neskelbtini) R. K. tarnybiniame kabinete, prie J. Jasinskio gt. 17 namo bei Liubarto gt. 19 esančiame „Flamingo“ restorane vykusių susitikimų ir telefoninių kontaktų metu iš R. K. gavęs UAB koncernui „X“ naudingos Vartojimo kredito įstatymo projekto pataisos tekstą, vykdydamas R. K. nurodymą šį teisės akto projektą registruoti kaip savo ir pateikti svarstymui S. B. ir finansų komitete bei asmeniškai už šį teisės akto projektą balsuoti jį svarstant ir priimant Seimo posėdyje, šį iš R. K. gautą UAB koncernui „X“ naudingos Vartojimo kredito įstatymo projekto pataisos tekstą 2015 m. spalio 13 d., 10 val. 45 min., registravo Seime kaip Seimo nario Š. G. parengtą „2015-10-13 Pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...), 8 (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriuo buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą, o S. B. ir finansų komitetui šiai pataisai nepritarus, 2015 m. spalio 29 d., 11 val. 30 min., Seime tą pačią iš R. K. gautą UAB koncernui „X“ naudingą įstatymo projekto pataisą, įvardintą kaip Seimo nario Š. G. parengtą „2015-10-13 Pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...), 8 (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“ registravo pakartotinai, o S. B. ir finansų komitetui šiai pataisai vėl nepritarus, 2015 m. lapkričio 5 d., nuo 10 val. 11 min. iki 11.32 val., Seimo rytiniame plenariniame posėdyje vykusio „Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) įstatymo projekto Nr. XIII-3370(2)“ priėmimo metu pritarimui svarstyti ir priėmimui pateikė tą patį 2015-10-29 pasiūlymą dėl Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pakeitimo pataisos, pristatė jo esmę bei pritarimo svarstyti ir priėmimo metu balsavo „už“ šios UAB koncernui „X“ naudingos teisės akto pataisos priėmimą.

Po to jis – valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – politinės partijos „Y“ partijos valdybos ir tarybos narys Š. G., veikdamas savo ir politinės partijos „Y“ naudai ir interesais, iš R. K. 2015 m. liepos 15 d. gautą 8 700 eurų kyšį panaudojo nuo 2016 m. sausio 16 d. iki 2016 m. balandžio 24 d. vykusių jo inicijuotų, koordinuotų ir organizuotų bei iš VšĮ „TP“ lėšų apmokėtų politinės partijos „Y“ kandidatų sėkmingą dalyvavimą 2016 m. Seimo rinkimų politinėje kampanijoje skirtų užtikrinti šios politinės partijos narių mokymų („duomenys neskelbtini“) dalies išlaidų padengimui.

Taip jis buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.

24. G. S. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju (valstybės politiku) – 2012 – 2016 m. kadencijos Seimo nariu, Y frakcijos Seime seniūno pavaduotoju, taip pat būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – politinės partijos „Y“ pirmininko pavaduotoju, šios partijos valdybos bei tarybos nariu ir dėl šiame viešajame juridiniame asmenyje einamų vadovaujančių pareigų turėjęs teisę veikti ir veikęs šio juridinio asmens vardu ir individualiai, turėjęs teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, nuo 2015 m. spalio 29 d. iki 2016 m. birželio 3 d., Vilniuje, veikdamas tiesiogine tyčia, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės ir kitokios asmeninės naudos, nesant kyšininkavimo požymių, tai yra:

Jis – G. S., nuo 2015 m. spalio 29 d. iki 2016 m. birželio 3 d., veikdamas tiesiogine tyčia, priešingai Seimo nario tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui, piktnaudžiaudamas Seimo nario ir Y frakcijos Seime seniūno pavaduotojo tarnybine padėtimi, turimais konstituciniais įgaliojimais, numatytais Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 2 punkte (Seimas leidžia įstatymus), taip pat piktnaudžiaudamas Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Seimo statutas) 9 straipsnio 1 punkte ir 111 straipsnio 4 dalyje numatytomis teisėmis (Seimo narys turi teisę Statuto nustatyta tvarka balsuoti dėl visų svarstomų klausimų Seimo posėdžiuose; Seimo nariai balsuoja asmeniškai), pažeisdamas Statuto 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudimą Seimo nario mandatą naudoti ne pagal paskirtį, t. y., ne Tautos, valstybės ir rinkėjų interesams, taip pat piktnaudžiaudamas politinės partijos „Y“ pirmininko pavaduotojo, šios partijos valdybos nario ir tarybos nario tarnybine padėtimi, priešingai šios politinės partijos veiklos principams ir interesams, atliko šiuos tyčinius tęstinius nusikalstamus veiksmus:

2015 m. spalio 29 d., nuo apie 17 val. 15 min. iki apie 18 val. 20 min., Vilniuje, Gedimino pr. 50 restorane „Esse“ jis – G. S. su UAB koncerno „X“ viceprezidentu bei valdybos nariu, šio koncerno valdomų UAB „BM“ generaliniu direktoriumi ir valdybos pirmininku, UAB „AM“ generaliniu direktoriumi ir valdybos pirmininku, UAB „LN“ valdybos pirmininku R. K. susitarė, jog UAB koncerno „X“ valdomos įmonės perves pinigines lėšas į jo – G. S. faktiškai valdomų, su politine partija „Y“ susijusių VšĮ „LS“ bei G. S. paramos fondo sąskaitas ir taip neteisėtai, užmaskuojant kaip paramą VšĮ „LS“ ir G. S. paramos fondui, finansuos jo – G. S. ir politinės partijos „Y“ veiklą, susijusią su rinkimais į 2016 - 2020 m. kadencijos Seimą.

Po šio susitarimo su R. K., jis – Seimo narys G. S. balsavo dėl UAB koncernui „X“ naudingų politinių sprendimų priėmimo: 2015 m. lapkričio 5 d. rytiniame plenariniame Seimo posėdyje balsavo „už“ Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 29 d. Seime pakartotinai užregistruotą ir 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo rytiniame plenariniame posėdyje pritarimui svarstyti ir priėmimui pateiktą „2015-10-29 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8, (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriuo buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą bei 2015 m. gruodžio 22 d. Seimo vakariniame plenariniame posėdyje balsavimo metu susilaikė priimant Seimo nutarimą „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projekto Nr. XIIP-2013(2), kuriuo nustatyta, jog šiam projektui valstybė gali prisiimti ne didesnius negu 169 300 000 eurų turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis.

Atlikęs šiuos UAB koncernui „X“ naudingus veiksmus, jis – G. S., 2016 m. sausio 11 d., nuo apie 12 val. 15 min. iki apie 13 val. 20 min., Vilniuje, Konstitucijos pr. 26 restorane „Terrazza“ su R. K. aptarė neteisėto jo – G. S. ir politinės partijos „Y“ veiklos, susijusios su rinkimais į 2016 – 2020 m. kadencijos Seimą, finansavimo detales ir pateikė prašymą, kad tam tikslui R. K. iš jam pavaldžių UAB koncerno „X“ įmonių sąskaitų, pervestų 10 000 eurų į jo – G. S. faktiškai valdomą, su politine partija „Y“ susijusią VšĮ „LS“ sąskaitą, 5 000 eurų į G. S. paramos fondo sąskaitą, maskuojant šių lėšų pervedimą kaip paramą ir taip neteisėtai finansuotų jo – G. S. ir politinės partijos „Y“ veiklą, susijusią su rinkimais į 2016 – 2020 m. kadencijos Seimą, o taip pat pervestų 5 000 eurų į specialią politinės kampanijos sąskaitą politinės partijos „Y“ kandidato į 2016 – 2020 m. kadencijos Seimo narius G. S. politinei kampanijai finansuoti, o R. K. šiuos jo – G. S. prašytus veiksmus sutiko atlikti.

Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, jis – G. S. nuo 2016 m. sausio 14 d. iki 2016 m. sausio 26 d., bendraudamas telefonu ir elektroniniais laiškais, o taip pat Vilniuje, Gedimino pr. 53 Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose vykusio susitikimo metu davė nurodymą asmenims, kurie dėl šio nusikaltimo nėra kalti – VšĮ „LS“ direktoriui R. M. ir G. S. paramos fondo direktoriui V. T. kreiptis su paramos prašymais į UAB koncerno „X“ viceprezidentą R. K., o šie jo – G. S. nurodytus veiksmus atliko ir tokius prašymus dėl paramos VšĮ „LS“ bei G. S. fondui 2016 m. sausio 12 d. bei 2016 m. sausio 15 d. R. K. pateikė.

Po to, vykdydamas susitarimą su juo – G. S., R. K. 2016 m. vasario 2 d. davė nurodymus 2016 m. sausio 29 d. įsakymo dėl paramos suteikimo Nr. IV 16-3 pagrindu iš Danske Bank A/S Lietuvos filiale esančios UAB „BM“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti 10 000 eurų į AB „Swedbank“ esančią VšĮ „LS“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. sausio 29 d. įsakymo dėl paramos suteikimo Nr. IV 16-2 pagrindu iš Danske Bank A/S Lietuvos filiale esančios UAB „BM“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti 5 000 eurų į AB „Swedbank“ esančią G. S. paramos fondo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

R. K. atlikus šiuos veiksmus, jis – G. S. gavo kitokios asmeninės ir turtinės naudos – neteisėtai buvo finansuojama jo – valstybės politiko G. S. ir politinės partijos „Y“, susijusi su rinkimais į 2016 – 2020 m. kadencijos Seimą veikla, nes pavedimu iš UAB „BM“ sąskaitos į VšĮ „LS“ sąskaitą 2016 m. vasario 2 d. pervesti 10 000 eurų nuo 2016 m. vasario 25 d. iki 2016 m. birželio 3 d. jo – G. S. nurodymu buvo panaudoti padengti įsiskolinimams už politinės partijos „Y“ veiklos viešinimą ir idėjų sklaidą bei politiko G. S. ir kitų šios partijos narių žinomumo bei populiarumo didinimui tarp rinkėjų skirtą tęstinį renginį „Pilietiškumo pamokos Lietuvos mokyklose“, taip pat apmokėjimui už politinės partijos „Y“ nariams 2016 m. kovo 24 d. organizuotą renginį „(duomenys neskelbtini)“ ir 2016 m. balandžio 4 d. politinės partijos „Y“ nariams organizuotą renginį „(duomenys neskelbtini)“, o pavedimu iš UAB „BM“ sąskaitos į G. S. paramos fondo sąskaitą 2016 m. vasario 2 d. pervesti 5 000 eurų, su jo – G. S. žinia ir pritarimu, buvo planuojami panaudoti politinės kampanijos metu politinės partijos „Y“ kandidato į 2016 – 2020 m. kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo narius G. S. veiklos viešinimui ir jo populiarinimui skirtų renginių finansavimui.

Šiais veiksmais G. S. sulaužė 2012 m. lapkričio 16 d. duotą Seimo nario priesaiką, taip pat pažeidė:

- 2006 m. rugsėjo 19 d. įstatymu Nr. X-816 patvirtintame Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintus valstybės politikų elgesio viešajame gyvenime principus: 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą sąžiningumo principą (valstybės politikas pareigas eina sąžiningai ir laikosi aukščiausių elgesio standartų, vengia situacijų, galinčių paveikti sprendimų, kurie sukeltų visuomenėje abejonę, priėmimą); 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą skaidrumo principą (valstybės politikas nekelia abejonių dėl sąžiningumo priimdamas sprendimus (...); 4 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintą padorumo principą (valstybės politikas elgiasi deramai pagal einamas pareigas, vengia situacijų, kai politiko elgesys kenktų jo ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui, vengia nesąžiningų pranašumo siekimo būdų (...); 4 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtiną nesavanaudiškumo principą (valstybės politikas tarnauja valstybei ir visuomenės interesams, vengia tariamų ar tikrų viešųjų ir privačių interesų konfliktų (...); 4 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintą nešališkumo principą (valstybės politikas neturi sutartinių ar kitų santykių, kurie galėtų kliudyti atlikti valstybės politiko pareigas ir varžytų jo apsisprendimo laisvę priimant sprendimus (...);

- Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 punktuose numatytas asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, prievoles: nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas; teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra; nesinaudoti pareigoms asmeninei naudai gauti; priimant sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu;

- 2004 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos Respublikos Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo Nr. IX-2428 1 straipsnio reikalavimą užtikrinti politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo teisėtumą bei viešumą; 8 straipsnio 3 dalies reikalavimą, kuriuo draudžiama finansuoti savarankiškų politinės kampanijos dalyvių politines kampanijas kitomis, šiame straipsnyje nenurodytomis, lėšomis bei 12 straipsnio 2 dalies reikalavimą, draudžiantį politinių kampanijų dalyvius finansuoti per trečiuosius asmenis;

- 2013 m. lapkričio 26 d. redakcijos Nr. XII-614 Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo 19 straipsnio 10 dalies reikalavimą, draudžiantį finansuoti politines partijas kitomis, šiame straipsnyje nenurodytomis, lėšomis.

Dėl šių valstybės tarnautojo (valstybės politiko) – Seimo nario, Y frakcijos Seime seniūno pavaduotojo G. S. neteisėtų veiksmų didelės neturtinio pobūdžio moralinės žalos patyrė Lietuvos valstybė ir Lietuvos Respublikos Seimas, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo ir skaidrumo principai, pažemintas Seimo, kaip Tautos atstovybės, autoritetas, sulaužyta Seimo nario priesaika ir diskredituotas Seimo nario vardas.

Taip pat dėl šių valstybės tarnautojui prilyginto asmens – politinės partijos „Y“ pirmininko pavaduotojo, šios partijos valdybos ir tarybos nario G. S. neteisėtų veiksmų didelės neturtinio pobūdžio moralinės, organizacinės bei politinės žalos patyrė ir juridinis asmuo – politinė partija „Y“, nes šios politinės partijos veikla, deklaruojami veiklos principai bei vertybės buvo diskredituoti, kilus rezonansui, visuomenėje sumenkintas šios politinės partijos autoritetas ir įvaizdis, prarastas žmonių pasitikėjimas šia politine partija ir taip buvo pakenkta šio juridinio asmens reputacijai.

Taip jis buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.

Juridinis asmuo – UAB koncernas  „X” buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas per savo atstovą – vadovaujančias pareigas šiame privačiame juridiniame asmenyje ėjusį UAB koncerno „X“ viceprezidentą bei valdybos narį ir šio koncerno valdomų bendrovių – UAB „BI“ valdybos narį, UAB „BM“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „AM“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „LN“ valdybos pirmininką R. K., nuo 2015 m. liepos 15 d. iki 2016 m. gegužės 10 d. Vilniuje, papirkinėjo bei prekiavo poveikiu.

Šiuos nusikaltimus juridinis asmuo – UAB koncernas „X“ buvo kaltinamas padaręs tokiu būdu ir aplinkybėmis.

25. Juridinis asmuo – UAB koncernas „X“, buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas per savo atstovą – vadovaujančias pareigas šiame privačiame juridiniame asmenyje ėjusį UAB koncerno „X“ viceprezidentą bei valdybos narį ir šio koncerno valdomų bendrovių – UAB „BI“ valdybos narį, UAB „BM“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „AM“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „LN“ valdybos pirmininką R. K., turėjusį teisę veikti ir veikusį juridinio asmens – UAB koncerno „X“ ir jo valdomų bendrovių vardu bei individualiai, turėjusį teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui – UAB koncernui „X“ ir jo valdomoms bendrovėms, priimti sprendimus šio juridinio asmens – UAB koncerno „X“ ir jo valdomų bendrovių vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens – UAB koncerno „X“ ir jo valdomų bendrovių veiklą, netiesiogiai davė kyšį valstybės tarnautojui ir jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra:

UAB koncerno „X“ naudai ir interesais veikęs šio juridinio asmens atstovas, vadovaujantis asmuo R. K., valstybės tarnautojui (valstybės politikui) – 2012 – 2016 m. kadencijos Seimo nariui ir Y frakcijos Seime nariui bei valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – politinės partijos „Y“ valdybos ir tarybos nariui Š. G. už pageidaujamą valstybės tarnautojo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „X“ naudingų įstatymų projektų pateikimą Seime svarstymui ir priėmimui bei už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje, 2015 m. liepos 15 d. Vilniuje netiesiogiai davė kyšį – 8 700 eurų, kurie UAB „BM“ generalinio direktoriaus R. K. 2015 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. IV 15-01 pagrindu iš Danske Bank A/S Lietuvos filiale esančios UAB „BM“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo 2015 m. liepos 15 d. pervesti į AB SEB banke esančią VšĮ „TP“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), šį piniginį kyšį užmaskuojant kaip paramą Š. G. įsteigtai ir faktiškai valdomai, su politine partija „Y“ susijusiai VšĮ „TP“.

R. K. 2015 m. liepos 15 d. perdavus užmaskuotą kaip paramą VšĮ „TP“ 8 700 eurų kyšį turinčiam įstatymų leidybos iniciatyvos teisę valstybės tarnautojui (valstybės politikui) – Seimo nariui Š. G., šis atliko R. K. pageidaujamą neteisėtą valstybės tarnautojo veikimą vykdant įgaliojimus – nuo 2015 m. spalio 12 d., apie 17 val. 00 min., iki 2015 m. lapkričio 4 d., apie 9 val. 04 min., (duomenys neskelbtini) R. K. tarnybiniame kabinete, prie J. Jasinskio gt.17 namo bei Liubarto gt. 19 esančiame „Flamingo“ restorane vykusių susitikimų ir telefoninių kontaktų metu iš jo – R. K. gavęs UAB koncernui „X“ naudingos Vartojimo kredito įstatymo projekto pataisos tekstą, vykdydamas R. K. nurodymą šį teisės akto projektą registruoti kaip savo ir pateikti svarstymui S. B. ir finansų komitete bei asmeniškai už šį teisės akto projektą balsuoti jį svarstant ir priimant Seimo posėdyje, šį iš R. K. gautą UAB koncernui „X“ naudingos Vartojimo kredito įstatymo projekto pataisos tekstą 2015 m. spalio -13 d., 10 val. 45 min., registravo Seime kaip Seimo nario Š. G. parengtą „2015-10-13 Pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...), 8 (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriuo buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą, o S. B. ir finansų komitetui šiai pataisai nepritarus, 2015 m. spalio 29 d., 11 val. 30 min., Seime tą pačią iš R. K. gautą UAB koncernui „X“ naudingą įstatymo projekto pataisą, įvardintą kaip Seimo nario Š. G. parengtą „2015-10-29 Pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...), 8 (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos" registravo pakartotinai, o S. B. ir finansų komitetui šiai pataisai vėl nepritarus, 2015 m. lapkričio 5 d., nuo 10 val. 11 min. iki 11 val. 32 min., Seimo rytiniame plenariniame posėdyje vykusio „Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) įstatymo projekto Nr. XIII-3370(2)“ priėmimo metu priėmimui svarstyti ir priėmimui pateikė tą patį 2015-10-29 pasiūlymą dėl Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pakeitimo pataisos, pristatė jo esmę bei pritarimo svarstyti ir priėmimo metu balsavo „už“ šios UAB koncernui „X“ naudingos teisės akto pataisos priėmimą.

Po to valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – politinės partijos „Y“ partijos valdybos ir tarybos narys Š. G., veikdamas savo ir politinės partijos „Y“ naudai ir interesais, iš UAB koncerno „X“ vadovaujančio asmens R. K. 2015 m. liepos 15 d. gautą 8 700 eurų kyšį panaudojo nuo 2016 m. sausio 16 d. iki 2016 m. balandžio 24 d. vykusių Š. G. inicijuotų, koordinuotų ir organizuotų bei iš VšĮ „TP“ lėšų apmokėtų politinės partijos „Y“ kandidatų sėkmingą dalyvavimą 2016 m. Seimo rinkimų politinėje kampanijoje skirtų užtikrinti šios politinės partijos narių mokymų („duomenys neskelbtini“) dalies išlaidų padengimui.

Taip juridinis asmuo – UAB koncernas „X“ buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 6 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 227 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.

26. Juridinis asmuo – UAB koncernas „X“, buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas per savo atstovą – vadovaujančias pareigas šiame privačiame juridiniame asmenyje ėjusį UAB koncerno „X“ viceprezidentą bei valdybos narį ir šio koncerno valdomų bendrovių – UAB „BI“ valdybos narį, UAB „BM“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „AM“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „LN“ valdybos pirmininką R. K., turėjusį teisę veikti ir veikusį juridinio asmens –UAB koncerno „X“ ir jo valdomų bendrovių vardu bei individualiai, turėjusį teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui – UAB koncernui „X“ ir jo valdomoms bendrovėms, priimti sprendimus šio juridinio asmens – UAB koncerno „X“ ir jo valdomų bendrovių vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens – UAB koncerno „X“ ir jo valdomų bendrovių veiklą, tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti ir tiesiogiai davė kyšį valstybės tarnautojui ir jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra:

UAB Koncerno „X“ naudai ir interesais veikęs šio juridinio asmens atstovas, vadovaujantis asmuo R. K. 2015 m. rugsėjo 23 d., nuo apie 13 val. 05 min. iki apie 13 val. 35 min., bei 2015 m. spalio 21 d., nuo apie 09 val. 00 min. iki apie 09 val. 50 min., Vilniuje, Gynėjų gt. 14 restorane „Stebuklai“ vykusių susitikimų metu valstybės tarnautojui (valstybės politikui) – Seimo nariui, (duomenys neskelbtini) – politinės partijos „Y“ pirmininkui, partijos valdybos pirmininkui ir tarybos nariui E. M., už teisėtą valstybės tarnautojo veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „X“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, Seime svarstant ir priimant:

Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. Seime užregistruotą „2015-10-13 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8 (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriuo buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą,

Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2), kuriuo nustatyta, jog šiam projektui valstybė gali prisiimti ne didesnius negu 169 300 000 eurų turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis,

Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą „2015-05-28 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“, kuriuo buvo siūloma nustatyti, jog nesiverčiantys ūkine komercine veikla fiziniai asmenys tarpusavyje gali atsiskaityti ir atlikti kitus mokėjimus pagal sandorį grynaisiais pinigais, jeigu suma neviršija penkių tūkstančių eurų bei buvo siūloma išlyga, jog jei nors viena tarpusavyje atsiskaitančia šalimi yra juridinis asmuo arba fizinis asmuo, besiverčiantis ūkine finansine veikla, atsiskaitymai grynaisiais pinigais galimi įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka,

tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti kyšį bei 2015 m. spalio 25 d. tiesiogiai davė kyšį – neteisėtą ir nepagrįstą atlygį už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, išreikštą nematerialios, neturinčios ekonominės vertės rinkoje asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui forma: R. K. 2015 m. spalio 22 d. organizavo E. M. pasisakymą UAB Koncerno „X“ valdomai UAB „LN“ priklausančiose televizijose (duomenys neskelbtini) 2015 m. spalio 25 d., 19 val., transliuotoje laidoje „Alfa Savaitė“, kurioje didinant politinės partijos „Y“ pirmininko E. M. ir šios partijos politinį autoritetą, palankiai buvo nušviesta E. M. politinė veikla bei šios politinės partijos veikla. Taip E. M. iš UAB koncerno „X“ atstovo, vadovaujančio asmens R. K. už pageidaujamą valstybės tarnautojo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus gavo kitokios asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui – politinei partijai „Y“.

Taip juridinis asmuo – UAB koncernas „X“ buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 6 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 227 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.

27. Juridinis asmuo – UAB koncernas „X“, buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas per savo atstovą – vadovaujančias pareigas šiame privačiame juridiniame asmenyje ėjusį UAB koncerno „X“ viceprezidentą bei valdybos narį ir šio koncerno valdomų bendrovių – UAB „XI“ valdybos narį, UAB „XM“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „AM“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „LN“ valdybos pirmininką R. K., turėjusį teisę veikti ir veikusį juridinio asmens – UAB koncerno „X“ ir jo valdomų bendrovių vardu bei individualiai, turėjusį teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui – UAB koncernui „X“ ir jo valdomoms bendrovėms, priimti sprendimus šio juridinio asmens – UAB koncerno „X“ ir jo valdomų bendrovių vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens – UAB koncerno „X“ ir jo valdomų bendrovių veiklą, prekiavo poveikiu, tai yra:

UAB koncerno „X“ naudai ir interesais veikęs šio juridinio asmens atstovas, vadovaujantis asmuo R. K. 2015 m. rugsėjo 23 d., nuo apie 13 val. 05 min. iki apie 13 val. 35 min., bei 2015 m. spalio 21 d., nuo apie 09 val. 00 min. iki apie 09 val. 50 min., Vilniuje, Gynėjų gt. 14 restorane „Stebuklai“ vykusių susitikimų metu, siekdamas, kad E. M., pasinaudodamas savo visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, (duomenys neskelbtini) ir politinės partijos „Y“ pirmininko, šios partijos valdybos pirmininko bei tarybos nario įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams – Y frakcijos Seime nariams, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus – Y frakcijos Seime narį K. G. ir kitus šios Seimo frakcijos narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – balsuotų už UAB koncernui „X“ naudingų politinių sprendimų priėmimą Seimo Biudžeto ir finansų komitete bei Seimo plenariniuose posėdžiuose svarstant ir priimant:

Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. Seime užregistruotą „2015-10-13 Pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8, (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“,

Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2),

Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą „2015-05-28 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“,

E. M. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė ir 2015 m. spalio 25 d. tiesiogiai davė kyšį – neteisėtą ir nepagrįstą atlygį už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, išreikštą nematerialios, neturinčios ekonominės vertės rinkoje asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui forma: R. K. 2015 m. spalio 22 d. organizavo E. M. pasisakymą UAB koncerno „X“ valdomai UAB „LN“ priklausančiose televizijose (duomenys neskelbtini) 2015 m. spalio 25 d., 19 val., transliuotoje laidoje „Alfa Savaitė“, kurioje didinant politinės partijos „Y“ pirmininko E. M. ir šios partijos politinį autoritetą, palankiai buvo nušviesta E. M. politinė veikla bei šios politinės partijos veikla. Taip E. M. iš UAB koncerno „X“ atstovo, vadovaujančio asmens R. K. už pageidaujamą valstybės tarnautojo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus gavo kitokios asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui – politinei partijai „Y“.

Taip juridinis asmuo – UAB koncernas „X“ buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 7 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 226 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.

28. Juridinis asmuo – UAB koncernas „X“, buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas per savo atstovą – vadovaujančias pareigas šiame privačiame juridiniame asmenyje ėjusį UAB koncerno „X“ viceprezidentą bei valdybos narį ir šio koncerno valdomų bendrovių – UAB „XI“ valdybos narį, UAB „XM“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „AM“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „LN“ valdybos pirmininką R. K., turėjusį teisę veikti ir veikusį juridinio asmens –UAB koncerno „X“ ir jo valdomų bendrovių vardu bei individualiai, turėjusį teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui – UAB koncernui „X“ ir jo valdomoms bendrovėms, priimti sprendimus šio juridinio asmens – UAB koncerno „X“ ir jo valdomų bendrovių vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens – UAB koncerno „X“ ir jo valdomų bendrovių veiklą, tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti ir tiesiogiai davė kyšį valstybės tarnautojui ir jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra:

UAB koncerno „X“ naudai ir interesais veikęs šio juridinio asmens atstovas, vadovaujantis asmuo R. K. 2015 m. lapkričio 3 d., nuo apie 09 val. 30 min. iki apie 10 val. 00 min., Vilniuje, Gynėjų gt. 14 restorane „Stebuklai“ vykusio susitikimo metu valstybės tarnautojui (valstybės politikui) – Seimo nariui, (duomenys neskelbtini) – politinės partijos „Y“ pirmininkui, partijos valdybos pirmininkui ir tarybos nariui E. M. už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „X“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, Seime svarstant ir priimant:

Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 29 d. Seime pakartotinai užregistruotą ir į 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo rytinį posėdį svarstyti pateiktą „2015-10-29 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8, (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriuo buvo siūloma iš esmės sušvelninti įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą,

Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2),

Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą „2015-05-28 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“,

tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti kyšį bei 2015 m. lapkričio 4 d. tiesiogiai davė kyšį – neteisėtą ir nepagrįstą atlygį už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, išreikštą nematerialios, neturinčios ekonominės vertės rinkoje asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui forma: vykdydamas E. M. prašymą, R. K., 2015 m. lapkričio 4 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki apie 19 val. 00 min., Trakų rajone, Anupriškių kaime, „TonyResort“ viešbutyje vykusio susitikimo su A. G. metu panaudojo žiniasklaidos priemones kontroliuojančio UAB koncernui „X“ priklausančių UAB „XM“ generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko, UAB „AM“ generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko bei UAB „LN“ valdybos pirmininko įtaką bei pareikalavo, kad politinės partijos „Y“ pirmininkui E. M. oponavęs partijos pirmininko pirmasis pavaduotojas A. G. atsisakytų šioje politinėje partijoje kurti partijos politinę įtaką ir galimybę laimėti 2016 m. rinkimus į 2016 – 2020 m. kadencijos Seimą galėjusią sumenkinti „KL“ frakciją. Dėl tokių R. K. E. M. prašymu pateiktų neteisėtų ir nepagrįstų reikalavimų politikas A. G. nuo šio politinei partijai „Y“ ir jos pirmininkui E. M. nepalankaus, galinčio padaryti politinės žalos ir sumenkinti partijos pozicijas 2016 – 2020 m. Seimo rinkimuose, politinio sprendimo atsisakė. Taip E. M. iš UAB koncerno „X“ atstovo, vadovaujančio asmens R. K. gavo kitokios asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui – politinei partijai „Y“.

Taip juridinis asmuo – UAB koncernas „X“ buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 6 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 227 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.

29. Juridinis asmuo – UAB koncernas „X“ buvo kaltinamas tuo, kad, veikdamas per savo atstovą – vadovaujančias pareigas šiame privačiame juridiniame asmenyje ėjusį UAB koncerno „X“ viceprezidentą bei valdybos narį ir šio koncerno valdomų bendrovių – UAB „XI“ valdybos narį, UAB „XM“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „AM“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „LN“ valdybos pirmininką R. K., turėjusį teisę veikti ir veikusį juridinio asmens –UAB koncerno „X“ ir jo valdomų bendrovių vardu bei individualiai, turėjusį teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui – UAB koncernui „X“ ir jo valdomoms bendrovėms, priimti sprendimus šio juridinio asmens – UAB koncerno „X“ ir jo valdomų bendrovių vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens – UAB koncerno „X“ ir jo valdomų bendrovių veiklą, prekiavo poveikiu, tai yra:

UAB koncerno „X“ naudai ir interesais veikęs šio juridinio asmens atstovas, vadovaujantis asmuo R. K. 2015 m. lapkričio 3 d., nuo apie 09 val. 30 min. iki apie 10 val. 00 min., Vilniuje, Gynėjų gt. 14 restorane „Stebuklai“ vykusio susitikimo metu, siekdamas, kad E. M., pasinaudodamas visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, (duomenys neskelbtini) ir politinės partijos „Y“ pirmininko, šios partijos valdybos pirmininko bei tarybos nario įgaliojimais, įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams – Y frakcijos Seime nariams, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus – Y frakcijos Seime narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – balsuotų už UAB koncernui „X“ palankių ir finansiškai naudingų politinių sprendimų priėmimą Seimo Biudžeto ir finansų komitete ir Seimo plenariniuose posėdžiuose svarstant ir priimant:

Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 29 d. Seime pakartotinai užregistruotą ir 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo rytiniame plenariniame posėdyje priėmimui pateiktą „2015-10-29 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8, (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“,

 Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2),

Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą „2015-05-28 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“,

E. M. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė ir 2015 m. lapkričio 4 d. tiesiogiai davė kyšį – neteisėtą ir nepagrįstą atlygį už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, išreikštą nematerialios, neturinčios ekonominės vertės rinkoje asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui forma: vykdydamas E. M. prašymą, R. K. 2015 m. lapkričio 4 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki apie 19 val. 00 min., Trakų rajone, Anupriškių kaime, „TonyResort“ vykusio susitikimo su A. G. metu panaudojo žiniasklaidos priemones kontroliuojančio UAB koncernui „X“ priklausančių UAB „XM“ generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko, UAB „AM“ generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko bei UAB „LN“ valdybos pirmininko įtaką bei pareikalavo, kad politinės partijos „Y“ pirmininkui E. M. oponavęs partijos pirmininko pirmasis pavaduotojas A. G. atsisakytų šioje politinėje partijoje kurti partijos politinę įtaką ir galimybę laimėti 2016 m. rinkimus į 2016 – 2020 m. kadencijos Seimą galėjusią sumenkinti „KL“ frakciją. Dėl tokių R. K. E. M. prašymu pateiktų neteisėtų ir nepagrįstų reikalavimų politikas A. G. nuo šio politinei partijai „Y“ ir jos pirmininkui E. M. nepalankaus, galinčio padaryti politinės žalos ir sumenkinti partijos pozicijas 2016 – 2020 m. Seimo rinkimuose, politinio sprendimo atsisakė. Taip E. M. iš UAB koncerno „X“ atstovo, vadovaujančio asmens R. K. gavo kitokios asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui – politinei partijai „Y“.

Taip juridinis asmuo – UAB koncernas „X“ buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 7 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 226 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.

30. Juridinis asmuo – UAB koncernas „X“ buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas per savo atstovą – vadovaujančias pareigas šiame privačiame juridiniame asmenyje ėjusį UAB koncerno „X“ viceprezidentą bei valdybos narį ir šio koncerno valdomų bendrovių – UAB „XI“ valdybos narį, UAB „XM“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „AM“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „LN“ valdybos pirmininką R. K., turėjusį teisę veikti ir veikusį juridinio asmens – UAB koncerno „X“ ir jo valdomų bendrovių vardu bei individualiai, turėjusį teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui – UAB koncernui „X“ ir jo valdomoms bendrovėms, priimti sprendimus šio juridinio asmens – UAB koncerno „X“ ir jo valdomų bendrovių vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens – UAB koncerno „X“ ir jo valdomų bendrovių veiklą, tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir tiesiogiai davė didesnės negu 250 MGL kyšį valstybės tarnautojui ir jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra:

UAB koncerno „X“ naudai ir interesais veikęs šio juridinio asmens atstovas, vadovaujantis asmuo R. K. 2015 m. rugsėjo 23 d., nuo apie 13 val. 05 min. iki apie 13 val. 35 min., 2015 m. spalio 21 d., nuo apie 09 val. 00 min. iki apie 09 val. 50 min., 2015 m. lapkričio 3 d., nuo apie 09 val. 30 min. iki apie 10 val. 00 min., 2015 m. gruodžio 1 d., nuo apie 14 val. 15 min. iki apie 14 val. 40 min., Vilniuje, Gynėjų gt. 14 restorane „Stebuklai“, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 20 val. 54 min. iki apie 21 val. 02 min., prie Vilniuje, Juozapavičiaus gt. 13 restorano „Meat Steak House“, 2016 m. kovo 3 d., nuo apie 13 val. 58 min. iki apie 14 val. 43 min., Vilniuje, Gynėjų gt. 14 restorane „Stebuklai“ bei 2016 m. gegužės 4 d., nuo apie 16 val. 00 min. iki apie 16 val. 30 min., Vilniuje, Mindaugo gt. 27 restorane „Time“ vykusių susitikimų metu valstybės tarnautojui (valstybės politikui) – Seimo nariui, (duomenys neskelbtini) – politinės partijos „Y“ pirmininkui, partijos valdybos pirmininkui ir tarybos nariui E. M. už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „X“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, Seime svarstant ir priimant:

Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. bei 2015 m. spalio 29 d. Seime užregistruotus ir 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo rytiniame plenariniame posėdyje priėmimui pateiktus „2015-10-13 ir 2015-10-29 pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8, (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2)8 straipsnio pataisos“,

2015 m. gruodžio 22 d. Seimo vakariniame plenariniame posėdyje svarstytą Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2),

Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą „2015-05-28 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“,

 o taip pat už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus UAB koncernui „X“ naudingus politinius sprendimus,

tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė 2016 m. gegužės 10 d., apie 16 valandą, Vilniuje, Gynėjų – A. Tumėno gt., šalia Seimo rūmų ir „Vilniaus vartų“ komplekso vyksiančio susitikimo metu duoti didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį bei 2016 m. gegužės 10 d., nuo apie 16 val. 05 min. iki apie 16 val. 16 min., Vilniuje, nuo Gynėjų gt. 14 namo A. Tumėno ir A. Goštauto gatvėmis bei Gedimino prospektu važiavusio automobilio „Mercedes Benz GL450“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), salone tiesiogiai E. M. davė didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 106 200 (vieną šimtą šešis tūkstančius du šimtus) eurų bei 72 eurų ir 99 euro centų vertės degtinės „Stumbras Millenium Oak aged edition“ butelį.

Taip juridinis asmuo – UAB koncernas „X“ buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 8 dalyje (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2780 redakcija) ir 227 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) numatytą nusikaltimą.

31. Juridinis asmuo – UAB koncernas „X“ buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas per savo atstovą – vadovaujančias pareigas šiame privačiame juridiniame asmenyje ėjusį UAB koncerno „X“ viceprezidentą bei valdybos narį ir šio koncerno valdomų bendrovių – UAB „XI“ valdybos narį, UAB „XM“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „AM“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „LN“ valdybos pirmininką R. K., turėjusį teisę veikti ir veikusį juridinio asmens – UAB koncerno „X“ ir jo valdomų bendrovių vardu bei individualiai, turėjusį teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui – UAB koncernui "X" ir jo valdomoms bendrovėms, priimti sprendimus šio juridinio asmens – UAB koncerno „X“ ir jo valdomų bendrovių vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens –UAB koncerno „X“ ir jo valdomų bendrovių veiklą, prekiavo poveikiu, tiesiogiai pasiūliusi, pažadėjusi, susitarusi duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir tiesiogiai davusi didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, tai yra:

UAB koncerno „X“ naudai ir interesais veikęs šio juridinio asmens atstovas, vadovaujantis asmuo R. K. 2015 m. rugsėjo 23 d., nuo apie 13 val. 05 min. iki apie 13 val. 35 min., 2015 m. spalio 21 d., nuo apie 09 val. 00 min. iki apie 09 val. 50 min., 2015 m. lapkričio 3 d., nuo apie 09 val. 30 min. iki apie 10 val. 00 min., 2015 m. gruodžio 1 d., nuo apie 14 val. 15 min. iki apie 14 val. 40 min., Vilniuje, Gynėjų gt. 14 restorane „Stebuklai“, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 20 val. 54 min. iki apie 21 val. 02 min., prie Vilniuje, Juozapavičiaus gt. 13 restorano „Meat Steak House“, 2016 m. kovo 3 d., nuo apie 13 val. 58 min. iki apie 14 val. 43 min., Vilniuje, Gynėjų gt. 14 restorane „Stebuklai“, 2016 m. gegužės 4 d., nuo apie 16 val. 00 min. iki apie 16 val. 30 min., Vilniuje, Mindaugo gt. 27 restorane „Time“ vykusių susitikimų metu, siekdamas, kad E. M., pasinaudodamas savo visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, (duomenys neskelbtini) ir politinės partijos „Y“ pirmininko, šios partijos valdybos pirmininko bei tarybos nario įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams – Y frakcijos Seime nariams, (duomenys neskelbtini) R. Š. ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariams, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus – Y frakcijos Seime narį K. G. ir kitus šios frakcijos Seime narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – balsuotų už UAB koncernui „X“ naudingų politinių sprendimų priėmimą Seimo Biudžeto ir finansų komitete bei plenariniuose Seimo posėdžiuose svarstant ir priimant:

Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. bei 2015 m. spalio 29 d. Seime užregistruotus ir 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo rytiniame plenariniame posėdyje priėmimui pateiktus „2015-10-13 ir 2015-10-29 pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8, (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2)8 straipsnio pataisos“,

2015 m. gruodžio 22 d. Seimo vakariniame plenariniame posėdyje svarstytą Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2),

Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą „2015-05-28 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“,

o taip pat paveiktų atitinkamą valstybės tarnautoją – (duomenys neskelbtini) R. Š., kad šis teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus – iš 2015 m. gruodžio 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkės išimtų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl pritarimo rezoliucijai dėl paminklo Jonui Basanavičiui“ dėl šio paminklo pastatymo Vilniaus miesto senamiestyje, priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją, Aušros Vartų gatvėje svarstymo klausimą,

E. M. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė 2016 m. gegužės 10 d., apie 16 valandą, Vilniuje, Gynėjų – A. Tumėno gt., šalia Seimo rūmų ir „Vilniaus vartų“ komplekso vyksiančio susitikimo metu duoti didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį bei 2016 m. gegužės 10 d., nuo apie 16 val. 05 min. iki apie 16 val. 16 min., Vilniuje, nuo Gynėjų gt. 14 namo A. Tumėno ir A. Goštauto gatvėmis bei Gedimino prospektu važiavusio automobilio „Mercedes Benz GL450“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), salone tiesiogiai E. M. davė didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 106 200 (vieną šimtą šešis tūkstančius ir du šimtus) eurų bei 72 eurų ir 99 euro centų vertės degtinės „Stumbras Millenium Oak aged edition“ butelį.

Taip juridinis asmuo – UAB koncernas „X“ buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 8 dalyje (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2780 redakcija) ir 226 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) numatytą nusikaltimą.

32. Juridinis asmuo – UAB koncernas „X“ buvo kaltinamas tuo, kad, veikdamas per savo atstovą – vadovaujančias pareigas šiame privačiame juridiniame asmenyje ėjusį UAB koncerno „X“ viceprezidentą bei valdybos narį ir šio koncerno valdomų bendrovių – UAB „XI“ valdybos narį, UAB „XM“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „AM“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „LN“ valdybos pirmininką R. K., turėjusį teisę veikti ir veikusį juridinio asmens –UAB koncerno „X“ ir jo valdomų bendrovių vardu bei individualiai, turėjusį teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui – UAB koncernui „X“ ir jo valdomoms bendrovėms, priimti sprendimus šio juridinio asmens – UAB koncerno „X“ ir jo valdomų bendrovių vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens – UAB koncerno „X“ ir jo valdomų bendrovių veiklą, tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir netiesiogiai davė didesnės negu 250 MGL kyšį valstybės tarnautojui ir jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra:

UAB Koncerno „X“ naudai ir interesais veikęs šio juridinio asmens atstovas, vadovaujantis asmuo R. K. 2015 m. rugsėjo 28 d., nuo apie 11 val. 30 min. iki apie 12 val. 00 min., 2015 m. spalio 7 d., nuo apie 09 val. 50 min. iki apie 10 val. 50 min., 2015 m. spalio 14 d., nuo apie 08 val. 30 min. iki apie 09 val. 00 min., Vilniuje, Gedimino pr. 46 restorane „AJ Šokoladas“, 2015 m. lapkričio 4 d., apie 9 val., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. lapkričio 9 d., nuo apie 17 val. 21 min. iki apie 20 val. 02 min., Vilniuje, Aušros Vartų gt. 11 restorane „Galo do Porto“, 2015 m. lapkričio 30 d., nuo apie 16 val. 15 min. iki apie 16 val. 55 min.,  Vilniuje, Gedimino pr. 46 restorane „AJ Šokoladas“, 2015 m. gruodžio 9 d., nuo apie 13 val. 45 min. iki apie 14 val. 20 min., Vilniuje, Gynėjų gt. 14 restorane „Stebuklai“, 2015 m. gruodžio 11 d., nuo apie 13 val. 30 min. iki apie 13 val. 58 min., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki 16 val. 50 min., Vilniuje, Gedimino pr. 46 restorane „AJ Šokoladas“ vykusių susitikimų bei telefoninių kontaktų metu valstybės tarnautojui (valstybės politikui) – Seimo nariui, (duomenys neskelbtini) – politinės partijos „U“ pirmininko pirmajam pavaduotojui, šios partijos valdybos, tarybos ir prezidiumo nariui, politinės partijos „U“ 2016 metų (duomenys neskelbtini) V. G., už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „X“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, Seime svarstant ir priimant:

Seimo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2),

Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. ir 2015 m. spalio 29 d. Seime užregistruotus „2015-10-13 ir 2015-10-29 pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8 (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriais buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą,

„Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, (...) 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pakeitimo“ projekto nuostatą, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.,

o taip pat ir už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus UAB koncernui „X“ naudingus politinius sprendimus,

tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 12 100 eurų bei netiesiogiai 2015 m. gruodžio 16 d. Vilniuje V. G. davė didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 12 100 eurų kyšį, užmaskuotą kaip nuolaida politinės partijos „U“ politinei reklamai, kuri šios politinės partijos interesus atstovavusios UAB „P“ užsakymu nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. buvo transliuojama UAB koncerno „X“ valdomai UAB „LN“ priklausančiose žiniasklaidos priemonėse - (duomenys neskelbtini) televizijose.

Taip juridinis asmuo – UAB koncernas „X“ buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 8 dalyje (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2780 redakcija) ir 227 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) numatytą nusikaltimą.

33. Juridinis asmuo – UAB koncernas „X“ buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas per savo atstovą – vadovaujančias pareigas šiame privačiame juridiniame asmenyje ėjusį UAB koncerno „X“ viceprezidentą bei valdybos narį ir šio koncerno valdomų bendrovių – UAB „XI“ valdybos narį, UAB „XM“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „AM“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „LN“ valdybos pirmininką R. K., turėjusį teisę veikti ir veikusį juridinio asmens –UAB koncerno „X“ ir jo valdomų bendrovių vardu bei individualiai, turėjusį teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui – UAB koncernui „X“ ir jo valdomoms bendrovėms, priimti sprendimus šio juridinio asmens – UAB koncerno „X“ ir jo valdomų bendrovių vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens – UAB koncerno „X“ ir jo valdomų bendrovių veiklą, prekiavo poveikiu, tiesiogiai pasiūlęs, pažadėjęs, susitaręs duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir netiesiogiai davęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, tai yra:

UAB koncerno „X“ naudai ir interesais veikęs šio juridinio asmens atstovas, vadovaujantis asmuo R. K. 2015 m. rugsėjo 28 d., nuo apie 11 val. 30 min. iki apie 12 val. 00 min., 2015 m. spalio 7 d., nuo apie 09 val. 50 min. iki apie 10 val. 50 min., 2015 m. spalio 14 d., nuo apie 08 val. 30 min. iki apie 09 val. 00 min., Vilniuje, Gedimino pr. 46 restorane „AJ Šokoladas“, 2015 m. lapkričio 4 d., apie 9 val., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. lapkričio 9 d., nuo apie 17 val. 21 min. iki apie 20 val. 02 min., Vilniuje, Aušros Vartų gt. 11 restorane „Galo do Porto“, 2015 m. lapkričio 30 d., nuo apie 16 val. 15 min. iki apie 16 val. 55 min., Vilniuje, Gedimino pr. 46 restorane „AJ Šokoladas“, 2015 m. gruodžio 9 d., nuo apie 13 val. 45 min. iki 14 val. 20 min., Vilniuje, Gynėjų gt. 14 restorane „Stebuklai“, 2015 m. gruodžio 11 d., nuo apie 13 val. 30 min. iki apie 13 val. 58 min., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki 16 val. 50 min., Vilniuje, Gedimino pr. 46 restorane „AJ Šokoladas“ vykusių susitikimų bei telefoninių kontaktų metu, siekdamas, kad V. G., pasinaudodamas savo visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, U frakcijos Seime nario ir politinės partijos „U“ pirmininko pirmojo pavaduotojo, šios partijos tarybos, partijos valdybos ir partijos prezidiumo nario bei politinės partijos „U“ 2016 metų (duomenys neskelbtini) įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams – Seimo pirmininkei, U frakcijos Seime nariams ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariams, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrei ir valstybės įstaigoms – AB „LG“ bei VĮ „IA“, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus – (duomenys neskelbtini) L. G., (duomenys neskelbtini) P. N., šio komiteto (duomenys neskelbtini) B. B. ir kitus šio Seimo komiteto narius, o taip pat U frakcijos Seime narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – balsuotų už UAB koncernui „X“ naudingų politinių sprendimų priėmimą Seimo Biudžeto ir finansų komitete ir plenariniuose Seimo posėdžiuose bei priimtų kitus UAB koncernui „X“ naudingus politinius sprendimus, tai yra:

1. Paveiktų (duomenys neskelbtini) L. G., jog ši į Seimo 7 – osios eilinės sesijos (2015 m. rudens sesijos, trukusios nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d.) darbotvarkę priėmimui įtrauktų Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2)“ bei paveikti U frakcijos Seime narius, jog šie balsuotų už tokio teisės akto projekto priėmimą;

2. Paveiktų (duomenys neskelbtini) P. N., (duomenys neskelbtini) B. B. ir kitus šio Seimo komiteto narius, jog šie „Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 37, 38 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2)“ svarstymą išimtų iš Seimo Biudžeto ir finansų komiteto 2015 metų darbotvarkės ir nukeltų šio teisės akto projekto svarstymą į šio komiteto 2016 metų darbotvarkę bei šį įstatymo projektą perduotų priėmimui į Seimo 8 – ąją eilinę sesiją (2016 m. pavasario sesiją, trukusią nuo 2016 m. kovo 10 d. iki 2016 m. birželio 30 d.),

arba pritartų pasiūlymui, jog šiuo teisės akto projektu siūlomi vartojimo kreditų rinkos teisinį reglamentavimą iš esmės sugriežtinantys įstatymo pakeitimai įsigaliotų ne nuo 2015 m. gruodžio 1 d., kaip buvo siūloma projekte, o nuo 2016 m. vasario 1 d. bei paveiktų U frakcijos Seime narius, kad Seimo plenariniame posėdyje balsuodami už šio įstatymo priėmimą, pritartų nuostatai, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.,

arba paveiktų U frakcijos Seime narius Seimo plenariniame posėdyje balsuoti už alternatyvių Vartojimo kredito įstatymo projektų priėmimą, kuriais buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo ir kredito palūkanų dydžio reglamentavimą;

3. Paveiktų Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narius, kad šie 2015 m. gruodžio 9 d. – 2015 m. gruodžio 16 d. posėdžiuose nepritartų „Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675, 32, 33, 34, 35, 36, 401, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3729“, kuriuo į nacionalinę teisę iki 2015 m. gruodžio 31 d. privalėjo būti perkeltos dividendų neapmokestinimo sąlygas sugriežtinančios 2014 m. liepos 8 d. Europos Sąjungos Tarybos Direktyva 2014/86/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms bei 2015 m. sausio 27 d. Tarybos Direktyva (ES) 2015/121, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms,

arba paveiktų (duomenys neskelbtini) P. N., kad šis sustabdytų 2015 m. gruodžio 9 d. – 2015 m. gruodžio 16 d. vykusį šio įstatymo projekto svarstymą Seimo Biudžeto ir finansų komitete ir šį klausimą iš 2015 gruodžio mėnesio komiteto darbotvarkės perkeltų į 2016 metų šio komiteto darbotvarkę,

arba pats ar per Seimo narį K. D. paveiktų (duomenys neskelbtini) L. G., jog ši „Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675, 32, 33, 34, 35, 36, 401, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3729“, kuriam Seimo Biudžeto ir finansų komitetas 2015 m. gruodžio 16 d. posėdyje pritarė ir perdavė Seimo pirmininkei įtraukimui į 2015 m. gruodžio 17 d. Seimo posėdžio darbotvarkę, neįtrauktų į 2016 m. gruodžio 17 d., 2015 m. gruodžio 22 d. ir 2015 m. gruodžio 23 d. Seimo posėdžių darbotvarkę ir nukeltų šio įstatymo projekto priėmimo svarstymą į Seimo 8 – ąją eilinę (2016 m. Seimo pavasario) sesiją;

4. Paveiktų atitinkamą valstybės tarnautoją – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrę V. B., kad ši teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – priimtų ar duotų nurodymą priimti UAB koncernui „X“ naudingus sprendimus Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijoje, Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos:

- neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir duotų nurodymą Nacionalinės žemės tarnybos ir šios tarnybos Vilniaus miesto skyriaus tarnautojams sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su UAB koncerno „X“ valdoma UAB „XV“ dėl (duomenys neskelbtini) esančio 7, 26 hektaro ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklypo dalies ilgalaikės nuomos;

- teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir priimtų UAB koncerno „X“ patronuojamos UAB „XM“ valdomoms UAB „AM“ ir UAB „LN“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą;

- neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir duotų nurodymą Nacionalinės mokėjimo agentūros tarnautojams priimti UAB koncerno „X“ patronuojamos UAB „XM“ valdomoms UAB „AM“ ir UAB „LN“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Nacionalinės mokėjimo agentūros įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą;

5. Paveiktų atitinkamą valstybės tarnautoją – (duomenys neskelbtini) D. M., jog ši neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – sutiktų su galimu Ž. P. skyrimu į Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko pareigas;

6. Paveiktų atitinkamos valstybės įstaigos – AB „LG“ valdybą, jog ši teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – priimtų UAB koncernui „X“ naudingą sprendimą dėl AB „LG“ generalinio direktoriaus S. D. palikimo generalinio direktoriaus pareigose dar vienai kadencijai;

7. Paveiktų atitinkamos valstybės įstaigos – VĮ „IA“ viešųjų pirkimų komisiją, jog ši teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – pripažintų UAB koncerno „X“ valdomą UAB „M“ Ignalinos atominės elektrinės riboto konkurso projekto B19 „Trumpaamžių labai mažo aktyvumo radioaktyviųjų atliekų atliekyno (kapinyno) statyba“ ir Ignalinos atominės elektrinės riboto konkurso projekto B25 „Mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų paviršinio atliekyno“ laimėtoja,

V. G. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 12 100 eurų bei netiesiogiai V. G. davė didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 12 100 eurų kyšį, užmaskuotą kaip nuolaida politinės partijos „U“ politinei reklamai, kuri šios politinės partijos interesus atstovavusios UAB „P“ užsakymu nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. buvo transliuojama UAB koncerno „X“ valdomai UAB „LN“ priklausančiose žiniasklaidos priemonėse – (duomenys neskelbtini) televizijose.

Taip juridinis asmuo – UAB koncernas „X“ buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 8 dalyje (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2780 redakcija) ir 226 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) numatytą nusikaltimą.

34. Juridinis asmuo – UAB koncernas „X“ buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas per savo atstovą – vadovaujančias pareigas šiame privačiame juridiniame asmenyje ėjusį UAB koncerno „X“ viceprezidentą bei valdybos narį ir šio koncerno valdomų bendrovių – UAB „XI“ valdybos narį, UAB „XM“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „AM“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „LN“ valdybos pirmininką R. K., turėjusį teisę veikti ir veikusį juridinio asmens –UAB koncerno „X“ ir jo valdomų bendrovių vardu bei individualiai, turėjusį teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui – UAB koncernui „X“ ir jo valdomoms bendrovėms, priimti sprendimus šio juridinio asmens – UAB koncerno „X“ ir jo valdomų bendrovių vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens – UAB koncerno „X“ ir jo valdomų bendrovių veiklą, tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir netiesiogiai davė didesnės negu 250 MGL kyšį valstybės tarnautojui ir jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra:

UAB koncerno „X“ naudai ir interesais veikęs šio juridinio asmens atstovas, vadovaujantis asmuo R. K. 2015 m. rugsėjo 28 d., nuo apie 11 val. 30 min. iki apie 12 val. 00 min., 2015 m. spalio 7 d., nuo apie 09 val. 50 min. iki apie 10 val. 50 min., 2015 m. spalio 14 d., nuo apie 08 val. 30 min. iki apie 09 val. 00 min., Vilniuje, Gedimino pr. 46 restorane „AJ Šokoladas“, 2015 m. lapkričio 4 d., apie 9 val., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. lapkričio 9 d., nuo apie 17 val. 21 min. iki apie 20 val. 02 min., Vilniuje, Aušros Vartų gt. 11 restorane „Galo do Porto“, 2015 m. lapkričio 30 d., nuo apie 16 val. 15 min. iki apie 16 val. 55 min.,  Vilniuje, Gedimino pr. 46 restorane „AJ Šokoladas“, 2015 m. gruodžio 9 d., nuo apie 13 val. 45 min. iki apie 14 val. 20 min., Vilniuje, Gynėjų gt. 14 restorane „Stebuklai“, 2015 m. gruodžio 11 d., nuo apie 13 val. 30 min. iki apie 13 val. 58 min., bei 2015 m. gruodžio 17 d., apie 15 val. 50 min., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki 16 val. 50 min., ir 2016 m. sausio 12 d., nuo apie 16 val. 00 min. iki apie 16 val. 35 min., Vilniuje, Gedimino pr. 46 restorane „AJ Šokoladas“, vykusių susitikimų bei iki 2016 m. sausio 21 d., 15 val. 06 min., vykusių telefoninių kontaktų metu valstybės tarnautojui (valstybės politikui) – Seimo nariui, U frakcijos Seime nariui bei valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – politinės partijos „U“ pirmininko pirmajam pavaduotojui, šios partijos valdybos, tarybos ir prezidiumo nariui, politinės partijos „U“ 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovui V. G., už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „X“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, Seime svarstant ir priimant:

Seimo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2),

Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. ir 2015 m. spalio 29 d. Seime užregistruotus „2015-10-13 ir 2015-10-29 pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8 (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriais buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą,

„Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, (...) 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pakeitimo“ projekto nuostatą, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.,

o taip pat ir už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus UAB koncernui „X“ naudingus politinius sprendimus,

tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį –15 000 eurų bei netiesiogiai 2016 m. sausio 22 d. Vilniuje V. G. davė didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 15 000 eurų, kurie tarpininkaujant R. K. ir šio nurodymu iš UAB koncerno „X“ valdomos UAB „M“ AB DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesti į AB „Swedbank“ esančią VšĮ „MS“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), šį piniginį kyšį užmaskuojant kaip paramą VšĮ „MS“.

Taip juridinis asmuo – UAB koncernas „X“ buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 8 dalyje (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2780 redakcija) ir 227 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) numatytą nusikaltimą.

35. Juridinis asmuo – UAB koncernas „X“ buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas per savo atstovą – vadovaujančias pareigas šiame privačiame juridiniame asmenyje ėjusį UAB koncerno „X“ viceprezidentą bei valdybos narį ir šio koncerno valdomų bendrovių – UAB „XI“ valdybos narį, UAB „XM“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „AM“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „LN“ valdybos pirmininką R. K., turėjusį teisę veikti ir veikusį juridinio asmens –UAB koncerno „X“ ir jo valdomų bendrovių vardu bei individualiai, turėjusį teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui – UAB koncernui „X“ ir jo valdomoms bendrovėms, priimti sprendimus šio juridinio asmens – UAB koncerno „X“ ir jo valdomų bendrovių vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens – UAB koncerno „X“ ir jo valdomų bendrovių veiklą, prekiavo poveikiu, tiesiogiai pasiūlęs, pažadėjęs, susitaręs duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir netiesiogiai davęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, tai yra:

UAB koncerno „X“ naudai ir interesais veikęs šio juridinio asmens atstovas, vadovaujantis asmuo R. K., 2015 m. rugsėjo 28 d., nuo apie 11 val. 30 min. iki apie 12 val. 00 min., 2015 m. spalio 7 d., nuo apie 09 val. 50 min. iki apie 10 val. 50 min., 2015 m. spalio 14 d., nuo apie 08 val. 30 min. iki apie 09 val. 00 min., Vilniuje, Gedimino pr. 46 restorane „AJ Šokoladas“, 2015 m. lapkričio 4 d., apie 9 val., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. lapkričio 9 d., nuo apie 17 val. 21 min. iki apie 20 val. 02 min., Vilniuje, Aušros Vartų gt. 11 restorane „Galo do Porto“, 2015 m. lapkričio 30 d., nuo apie 16 val. 15 min. iki apie 16 val. 55 min.,  Vilniuje, Gedimino pr. 46 restorane „AJ Šokoladas“, 2015 m. gruodžio 9 d., nuo apie 13 val. 45 min. iki apie 14 val. 20 min., Vilniuje, Gynėjų gt. 14 restorane „Stebuklai“, 2015 m. gruodžio 11 d., nuo apie 13 val. 30 min. iki apie 13 val. 58 min., bei 2015 m. gruodžio 17 d., apie 15 val. 50 min., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki 16 val. 50 min., ir 2016 m. sausio 12 d., nuo apie 16 val. 00 min. iki apie 16 val. 35 min., Vilniuje, Gedimino pr. 46 restorane „AJ Šokoladas“, vykusių susitikimų bei iki 2016 m. sausio 21 d., 15 val. 06 min., vykusių telefoninių kontaktų metu, siekdamas, kad V. G., pasinaudodamas savo visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, U frakcijos Seime nario ir politinės partijos „U“ pirmininko pirmojo pavaduotojo, šios partijos tarybos, partijos valdybos ir partijos prezidiumo nario bei politinės partijos „U“ 2016 metų (duomenys neskelbtini) vadovo įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams – Seimo pirmininkei, U frakcijos Seime nariams ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariams, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrei ir valstybės įstaigoms – AB „LG“ bei VĮ „IA“, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus – (duomenys neskelbtini) L. G., (duomenys neskelbtini) P. N., šio komiteto (duomenys neskelbtini) B. B. ir kitus šio Seimo komiteto narius, o taip pat kitus U frakcijos Seime narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – balsuotų už UAB koncernui „X“ naudingų politinių sprendimų priėmimą Seimo Biudžeto ir finansų komitete ir plenariniuose Seimo posėdžiuose bei priimtų kitus UAB koncernui „X“ naudingus politinius sprendimus, tai yra:

1. Paveiktų (duomenys neskelbtini) L. G., jog ši į Seimo 7 – osios eilinės sesijos (2015 m. rudens sesijos, trukusios nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d.) darbotvarkę priėmimui įtrauktų Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2)“ bei paveikti U frakcijos Seime narius, jog šie balsuotų už tokio teisės akto projekto priėmimą;

2. Paveiktų (duomenys neskelbtini) P. N., (duomenys neskelbtini) B. B. ir kitus šio Seimo komiteto narius, jog šie „Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 37, 38 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2)“ svarstymą išimtų iš Seimo Biudžeto ir finansų komiteto 2015 metų darbotvarkės ir nukeltų šio teisės akto projekto svarstymą į šio komiteto 2016 metų darbotvarkę bei šį įstatymo projektą perduotų priėmimui į Seimo 8 – ąją eilinę sesiją (2016 m. pavasario sesiją, trukusią nuo 2016 m. kovo 10 d. iki 2016 m. birželio 30 d.),

arba pritartų pasiūlymui, jog šiuo teisės akto projektu siūlomi vartojimo kreditų rinkos teisinį reglamentavimą iš esmės sugriežtinantys įstatymo pakeitimai įsigaliotų ne nuo 2015 m. gruodžio 1 d., kaip buvo siūloma projekte, o nuo 2016 m. vasario 1 d. bei paveiktų U frakcijos Seime narius, kad Seimo plenariniame posėdyje balsuodami už šio įstatymo priėmimą, pritartų nuostatai, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.,

arba paveiktų U frakcijos Seime narius Seimo plenariniame posėdyje balsuoti už alternatyvių Vartojimo kredito įstatymo projektų priėmimą, kuriais buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo ir kredito palūkanų dydžio reglamentavimą;

3. Paveiktų Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narius, kad šie 2015 m. gruodžio 9 d. – 2015 m. gruodžio 16 d. posėdžiuose nepritartų „Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675, 32, 33, 34, 35, 36, 401, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3729“, kuriuo į nacionalinę teisę iki 2015 m. gruodžio 31 d. privalėjo būti perkeltos dividendų neapmokestinimo sąlygas sugriežtinančios 2014 m. liepos 8 d. Europos Sąjungos Tarybos Direktyva 2014/86/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms bei 2015 m. sausio 27 d. Tarybos Direktyva (ES) 2015/121, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms,

arba paveiktų (duomenys neskelbtini) P. N., kad šis sustabdytų 2015 m. gruodžio 9 d. – 2015 m. gruodžio 16 d. vykusį šio įstatymo projekto svarstymą Seimo Biudžeto ir finansų komitete ir šį klausimą iš 2015 gruodžio mėnesio komiteto darbotvarkės perkeltų į 2016 metų šio komiteto darbotvarkę,

arba pats ar per Seimo narį K. D. paveiktų (duomenys neskelbtini) L. G., jog ši „Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675, 32, 33, 34, 35, 36, 401, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3729“, kuriam Seimo Biudžeto ir finansų komitetas 2015 m. gruodžio 16 d. posėdyje pritarė ir perdavė Seimo pirmininkei įtraukimui į 2015 m. gruodžio 17 d. Seimo posėdžio darbotvarkę, neįtrauktų į 2016 m. gruodžio 17 d., 2015 m. gruodžio 22 d. ir 2015 m. gruodžio 23 d. Seimo posėdžių darbotvarkę ir nukeltų šio įstatymo projekto priėmimo svarstymą į Seimo 8 – ąją eilinę (2016 m. Seimo pavasario) sesiją;

4. Paveiktų atitinkamą valstybės tarnautoją – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrę V. B., kad ši teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – priimtų ar duotų nurodymą priimti UAB koncernui „X“ naudingus sprendimus Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijoje, Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos:

- neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir duotų nurodymą Nacionalinės žemės tarnybos ir šios tarnybos Vilniaus miesto skyriaus tarnautojams sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su UAB koncerno „X“ valdoma UAB „MV“ dėl (duomenys neskelbtini) esančio 7, 26 hektaro ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklypo dalies ilgalaikės nuomos;

- teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir priimtų UAB koncerno „X“ patronuojamos UAB „XM“ valdomoms UAB „AM“ ir UAB „LN“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą;

- neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir duotų nurodymą Nacionalinės mokėjimo agentūros tarnautojams priimti UAB koncerno „X“ patronuojamos UAB „XM“ valdomoms UAB „AM“ ir UAB „LN“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Nacionalinės mokėjimo agentūros įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą;

5. Paveiktų atitinkamą valstybės tarnautoją – (duomenys neskelbtini) D. M., jog ši neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – sutiktų su galimu Ž. P. skyrimu į Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko pareigas;

6. Paveiktų atitinkamos valstybės įstaigos – AB „LG“ valdybą, jog ši teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – priimtų UAB koncernui „X“ naudingą sprendimą dėl AB „LG“ generalinio direktoriaus S. D. palikimo generalinio direktoriaus pareigose dar vienai kadencijai;

7. Paveiktų atitinkamos valstybės įstaigos – VĮ „IA“ viešųjų pirkimų komisiją, jog ši teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – pripažintų UAB koncerno „X“ valdomą UAB „M“ Ignalinos atominės elektrinės riboto konkurso projekto B19 „Trumpaamžių labai mažo aktyvumo radioaktyviųjų atliekų atliekyno (kapinyno) statyba“ ir Ignalinos atominės elektrinės riboto konkurso projekto B25 „Mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų paviršinio atliekyno“ laimėtoja,

V. G. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 15 000 eurų bei netiesiogiai 2016 m. sausio 22 d. Vilniuje V. G. davė didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 15 000 eurų, kurie tarpininkaujant R. K. ir šio nurodymu iš UAB koncerno „X“ valdomos UAB „M“ AB DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesti į AB „Swedbank“ esančią VšĮ „MS“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), šį piniginį kyšį užmaskuojant kaip paramą VšĮ „MS“.

Taip juridinis asmuo – UAB koncernas „X“ buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 8 dalyje (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2780 redakcija) ir 226 straipsnio 3 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) numatytą nusikaltimą.

36. Juridinis asmuo – politinė partija „Y“ buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas per savo atstovus – vadovaujančias pareigas šiame viešajame juridiniame asmenyje ėjusius: šios politinės partijos pirmininką, partijos valdybos pirmininką ir tarybos narį, 2012 – 2016 m. kadencijos Seimo narį, Y frakcijos Seime (duomenys neskelbtini) E. M., šios politinės partijos pirmininko pavaduotoją, partijos valdybos bei tarybos narį, Seimo narį, Y frakcijos Seime (duomenys neskelbtini) G. S. bei šios politinės partijos valdybos narį bei tarybos narį, Seimo narį, Y frakcijos Seime narį Š. G., nuo 2015 m. liepos 15 d. iki 2016 m. birželio 3 d., Vilniuje, kyšininkavo, prekiavo poveikiu ir piktnaudžiavo tarnyba.

Šiuos nusikaltimus juridinis asmuo – „Y“ buvo kaltinamas padaręs tokiu būdu ir aplinkybėmis.

Juridinis asmuo – politinė partija „Y“, veikdama per savo atstovą, vadovaujantį asmenį, valstybės tarnautoją (valstybės politiką) – Seimo narį, Y frakcijos Seime narį, valstybės tarnautojui prilygintą asmenį – vadovaujančias pareigas šiame juridiniame asmenyje ėjusį partijos valdybos (iki 2015 m. spalio 24 d.) ir tarybos narį Š. G., turėjusį teisę veikti bei veikusį šio juridinio asmens vardu ir individualiai, turėjusį teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, savo ir kitų naudai netiesiogiai priėmė kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra:

Savo naudai ir politinės partijos „Y“ naudai ir interesais veikęs šio juridinio asmens atstovas, vadovaujantis asmuo Š. G. už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „X“ naudingų įstatymų projektų pateikimą Seime svarstymui ir priėmimui bei už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje, 2015 m. liepos 15 d. Vilniuje netiesiogiai iš R. K. priėmė kyšį – 8 700 eurų, kurie UAB „XM“ generalinio direktoriaus R. K. 2015 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu iš Danske Bank A/S Lietuvos filiale esančios UAB koncerno „X“ valdomos UAB „XM“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo 2015 m. liepos 15 d. pervesti į AB SEB banke esančią VšĮ „TP“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), šį piniginį kyšį užmaskuojant kaip paramą Š. G. įsteigtai ir faktiškai valdomai, su juridiniu asmeniu – politine partija „Y“ susijusiai VšĮ „TP“.

R. K. 2015 m. liepos 15 d. perdavus užmaskuotą kaip paramą VšĮ „TP“ 8 700 eurų kyšį, juridinio asmens – politinės partijos „Y“ atstovas, turintis įstatymų leidybos iniciatyvos teisę Seimo narys Š. G., atliko R. K. pageidaujamą neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus: nuo 2015 m. spalio 12 d., apie 17 val. 00 min., iki 2015 m. lapkričio 4 d., apie 9 val. 04 min., (duomenys neskelbtini) R. K. tarnybiniame kabinete, prie J. Jasinskio gt. 17 namo bei Liuberto gt. 19 esančiame „Flamingo“ restorane vykusių susitikimų ir telefoninių kontaktų metu R. K. perdavus UAB koncernui „X“ naudingos Vartojimo kredito įstatymo projekto pataisos tekstą ir nurodymą šį teisės akto projektą registruoti ir pateikti svarstymui Seimo Biudžeto ir finansų komitete bei asmeniškai už šį teisės akto projektą balsuoti jį svarstant ir priimant Seimo posėdyje, 2015 m. spalio 13 d., 10 val. 45 min., registravo Seime „2015-10-13 Pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...), 8 (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriuo buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą, o Seimo Biudžeto ir finansų komitetui šiai pataisai nepritarus, 2015 m. spalio 29 d., 11 val. 30 min., Seime tą pačią iš R. K. gautą UAB koncernui „X“ naudingą įstatymo projekto pataisą, įvardintą kaip „2015-10-29 Pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...), 8 (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“ registravo pakartotinai, o Seimo Biudžeto ir finansų komitetui šiai pataisai vėl nepritarus, 2015 m. lapkričio 5 d. nuo 10 val. 11 min. iki 11 val. 32 min., Seimo rytiniame plenariniame posėdyje vykusio „Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) įstatymo projekto Nr. XIIP-3370(2) priėmimo metu pritarimui svarstyti ir priėmimui pateikė tą patį 2015 m. spalio 29 d. pasiūlymą dėl Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pakeitimo pataisos, pristatė jo esmę bei pritarimo svarstyti ir priėmimo metu balsavo „už“ šios UAB koncernui „X“ naudingos teisės akto pataisos priėmimą.

Po to, juridinio asmens – politinės partijos „Y“ partijos atstovas, vadovaujantis asmuo Š. G., veikdamas savo ir politinės partijos „Y“ naudai ir interesais, iš R. K. 2015 m. liepos 15 d. gautą 8 700 eurų kyšį panaudojo nuo 2016 m. sausio 16 d. iki 2016 m. balandžio 24 d. vykusių jo inicijuotų, koordinuotų ir organizuotų bei iš VšĮ „TP“ lėšų apmokėtų politinės partijos „Y“ kandidatų sėkmingą dalyvavimą 2016 m. Seimo rinkimų politinėje kampanijoje skirtų užtikrinti šios politinės partijos narių mokymų „Ready to win“ dalies išlaidų padengimui.

Taip juridinis asmuo – politinė partija „Y“ buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 5 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 225 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.

37. Juridinis asmuo – politinė partija „Y“ buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas per savo atstovą, vadovaujantį asmenį, valstybės tarnautoją (valstybės politiką) –Seimo narį, Y frakcijos Seime seniūną, valstybės tarnautojui prilygintą asmenį –politinės partijos „Y“ (duomenys neskelbtini) E. M., turėjusį teisę veikti bei veikusį šio juridinio asmens vardu ir individualiai, turėjusį teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, savo ir kitų naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti kyšį bei savo ir kitų naudai tiesiogiai priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra:

Savo ir politinės partijos „Y“ naudai ir interesais veikęs šio juridinio asmens atstovas, vadovaujantis asmuo E. M. 2015 m. rugsėjo 23 d., nuo apie 13 val. 05 min. iki apie 13 val. 35 min., bei 2015m. spalio 21 d., nuo apie 09 val. 00 min. iki apie 09 val. 50 min. Vilniuje, Gynėjų gt. 14 restorane „Stebuklai“ R. K. už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „X“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, Seime svarstant ir priimant:

Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. Seime užregistruotą „2015-10-13 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8 (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriuo buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą,

Seimo nutarimą „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projekto Nr. XIIP-2013(2), kuriuo nustatyta, jog šiam projektui valstybė gali prisiimti ne didesnius negu 169 300 000 eurų turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis,

Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą „2015-05-28 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“, kuriuo buvo siūloma nustatyti, jog nesiverčiantys ūkine komercine veikla fiziniai asmenys tarpusavyje gali atsiskaityti ir atlikti kitus mokėjimus pagal sandorį grynaisiais pinigais, jeigu suma neviršija penkių tūkstančių eurų bei buvo siūloma išlyga, jog jei nors viena tarpusavyje atsiskaitančia šalimi yra juridinis asmuo arba fizinis asmuo, besiverčiantis ūkine finansine veikla, atsiskaitymai grynaisiais pinigais galimi įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka,

tiesiogiai savo naudai ir kitų naudai pažadėjo ir susitarė priimti kyšį bei 2015 m. spalio 25 d. iš R. K. savo naudai bei kitų naudai priėmė kyšį – neteisėtą ir nepagrįstą atlygį už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, išreikštą nematerialios, neturinčios ekonominės vertės rinkoje asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui forma: R. K. 2015 m. spalio 22 d. organizavus politinės partijos „Y“ pirmininko E. M. pasisakymą UAB koncerno „X“ valdomai UAB „LN“ priklausančiose televizijose (duomenys neskelbtini) 2015 m. spalio 25 d., 19 val., transliuotoje laidoje „Alfa Savaitė“, kurioje didinant politinės partijos „Y“ ir jos pirmininko E. M. politinį autoritetą, palankiai buvo nušviesta šios politinės partijos ir E. M. politinė veikla, taip juridinis asmuo – politinė partija „Y" už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus gavo kitokios asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui – jos atstovui E. M..

Taip juridinis asmuo – politinė partija „Y“ buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 5 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 225 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.

38. Juridinis asmuo – politinė partija „Y“ buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas per savo atstovą, vadovaujantį asmenį – Seimo narį, Y frakcijos Seime (duomenys neskelbtini) E. M., turėjusį teisę veikti bei veikusį šio juridinio asmens vardu ir individualiai, turėjusį teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, prekiavo poveikiu, tai yra:

Savo ir politinės partijos „Y“ naudai ir interesais veikęs šio juridinio asmens atstovas, vadovaujantis asmuo E. M., pasinaudodamas visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, Y frakcijos Seime (duomenys neskelbtini) įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams – Y frakcijos Seime nariams, 2015 m. rugsėjo 23 d., nuo apie 13 val. 05 min. iki apie 13 val. 35 min., bei 2015 m. spalio 21 d., nuo apie 09 val. 00 min. iki apie 09 val. 50 min., Vilniuje, Gynėjų gt. 14 restorane „Stebuklai“ pažadėjęs R. K. paveikti valstybės tarnautojus – Y frakcijos Seime narį K. G. ir kitus šios Seimo frakcijos narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – balsuotų už UAB koncernui „X“ naudingų politinių sprendimų priėmimą Seimo Biudžeto ir finansų komitete bei Seimo plenariniuose posėdžiuose svarstant ir priimant:

Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. Seime užregistruotą „2015-10-13 Pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8, (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“,

Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2),

Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą „2015-05-28 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“,

tiesiogiai pažadėjo ir susitarė su R. K. savo ir kitų naudai priimti kyšį ir 2015 m. spalio 25 d. iš R. K. priėmė kyšį – neteisėtą ir nepagrįstą atlygį už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, išreikštą nematerialios, neturinčios ekonominės vertės rinkoje asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui forma: R. K. 2015 m. spalio 22 d. organizavus E. M. pasisakymą UAB koncerno „X“ valdomoje UAB „LN“ priklausančiose televizijose (duomenys neskelbtini) 2015 m. spalio 25 d., 19 val., transliuotoje laidoje „Alfa Savaitė“, kurioje didinant politinės partijos „Y“ ir šios partijos pirmininko E. M. politinį autoritetą, buvo palankiai nušviesta šios partijos bei E. M. politinė veikla, taip juridinis asmuo – politinė partija „Y“ už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus gavo kitokios asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui – jos atstovui, vadovaujančiam asmeniui E. M..

Taip juridinis asmuo – politinė partija „Y“ buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 7 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 226 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.

39. Juridinis asmuo – politinė partija „Y“ buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas per savo atstovą, vadovaujantį asmenį, valstybės tarnautoją (valstybės politiką) –Seimo narį, Y frakcijos Seime seniūną, valstybės tarnautojui prilygintą asmenį –politinės partijos „Y“ pirmininką, šios partijos valdybos pirmininką ir tarybos narį E. M., turėjusį teisę veikti bei veikusį šio juridinio asmens vardu ir individualiai, turėjusį teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, savo ir kitų naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti kyšį bei savo ir kitų naudai tiesiogiai priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra:

Savo ir politinės partijos „Y“ naudai ir interesais veikęs šio juridinio asmens atstovas, vadovaujantis asmuo E. M. 2015 m. lapkričio 3 d., nuo apie 09 val. 30 min. iki apie 10 val. 00 min., Vilniuje, Gynėjų gt. 14 restorane „Stebuklai“ iš R. K. už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „X“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, Seime svarstant ir priimant:

Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 29 d. Seime pakartotinai užregistruotą ir į 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo rytinį posėdį svarstyti pateiktą „2015-10-29 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8, (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriuo buvo siūloma iš esmės sušvelninti įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą,

Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2),

Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą „2015-05-28 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“,

tiesiogiai savo ir kitų naudai pažadėjo ir susitarė priimti bei 2015 m. lapkričio 4 d. iš R. K. priėmė kyšį – neteisėtą ir nepagrįstą atlygį už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, išreikštą nematerialios, neturinčios ekonominės vertės rinkoje asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui forma: jo prašymu R. K. 2015 m. lapkričio 4 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki apie 19 val. 00 min., Trakų rajone, Anupriškių kaime, „TonyResort“ susitikimo su A. G. metu panaudojus žiniasklaidos priemones kontroliuojančio UAB koncernui „X“ priklausančių UAB „XM“ generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko, UAB „AM“ generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko bei UAB „LN“ valdybos pirmininko įtaką bei pareikalavus, kad politinės partijos „Y“ pirmininkui E. M. oponavęs partijos pirmininko pirmasis pavaduotojas A. G. atsisakytų šioje politinėje partijoje kurti partijos politinę įtaką ir galimybę laimėti 2016 m. rinkimus į 2016 – 2020 m. kadencijos Seimą galėjusią sumenkinti „KL“ frakciją, dėl tokių E. M. prašymu R. K. pateiktų neteisėtų ir nepagrįstų reikalavimų politikas A. G. nuo šio E. M. ir politinei partijai „Y“ nepalankaus, galinčio padaryti politinės žalos ir sumenkinti partijos pozicijas 2016 – 2020 m. Seimo rinkimuose, politinio sprendimo atsisakė.

Taip juridinis asmuo – politinė partija „Y“ gavo kitokios asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui – jos atstovui, vadovaujančiam asmeniui E. M..

Taip juridinis asmuo – politinė partija „Y“ buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 5 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 225 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.

40. Juridinis asmuo – politinė partija „Y“ buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas per savo atstovą, vadovaujantį asmenį – Seimo narį, Y frakcijos Seime (duomenys neskelbtini) E. M., turėjusį teisę veikti bei veikusį šio juridinio asmens vardu ir individualiai, turėjusį teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, prekiavo poveikiu, tai yra:

Savo ir politinės partijos „Y“ naudai ir interesais veikęs šio juridinio asmens atstovas, vadovaujantis asmuo E. M., pasinaudodamas visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, Y frakcijos Seime (duomenys neskelbtini) įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams – Y frakcijos Seime nariams, 2015 m. lapkričio 3 d., nuo apie 09 val. 30 min. iki apie 10 val. 00 min., Vilniuje, Gynėjų gt. 14 restorane „Stebuklai“ pažadėjęs R. K. paveikti valstybės tarnautojus – Y frakcijos Seime narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus –balsuotų už UAB koncernui „X“ palankių ir finansiškai naudingų politinių sprendimų priėmimą Seimo Biudžeto ir finansų komitete ir Seimo plenariniuose posėdžiuose svarstant ir priimant:

Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 29 d. Seime pakartotinai užregistruotą ir 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo rytiniame plenariniame posėdyje priėmimui pateiktą „2015-10-29 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8, (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“,

Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2),

Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą „2015-05-28 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“,

tiesiogiai pažadėjo ir susitarė su R. K. iš jo savo bei kitų asmenų – politinės partijos „Y“ naudai priimti ir 2015 m. lapkričio 4 d. iš R. K. priėmė kyšį – neteisėtą ir nepagrįstą atlygį už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, išreikštą nematerialios, neturinčios ekonominės vertės rinkoje asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui forma: jo prašymu R. K. 2015 m. lapkričio 4 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki apie 19 val. 00 min., Trakų rajone, Anupriškių kaime, „TonyResort“ susitikimo su A. G. metu panaudojus žiniasklaidos priemones kontroliuojančio UAB koncernui „X“ priklausančių UAB „XM“ generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko, UAB „AM“ generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko bei UAB „LN“ valdybos pirmininko įtaką bei pareikalavus, kad politinės partijos „Y“ pirmininkui E. M. oponavęs partijos pirmininko pirmasis pavaduotojas A. G. atsisakytų šioje politinėje partijoje kurti partijos politinę įtaką ir tikimybę gerai pasirodyti 2016 m. rinkimuose į 2016 – 2020 m. kadencijos Seimą galėjusią sumenkinti „KL“ frakciją, dėl tokių E. M. prašymu R. K. pateiktų neteisėtų ir nepagrįstų reikalavimų politikas A. G. nuo šio E. M. ir politinei partijai „Y“ nepalankaus, galinčio padaryti politinės žalos ir sumenkinti partijos pozicijas 2016 – 2020 m. Seimo rinkimuose, politinio sprendimo atsisakė.

Taip juridinis asmuo – politinė partija „Y“ už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus gavo kitokios asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui – jos atstovui, vadovaujančiam asmeniui E. M..

Taip juridinis asmuo – politinė partija „Y“ buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 7 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 226 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.

41. Juridinis asmuo – politinė partija „Y“ buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas per savo atstovą, vadovaujantį asmenį valstybės tarnautoją (valstybės politiką) – Seimo narį, Y frakcijos Seime (duomenys neskelbtini) E. M., turėjusį teisę veikti bei veikusį šio juridinio asmens vardu ir individualiai, turėjusį teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, savo ir kitų naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį bei savo ir kitų naudai tiesiogiai priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra:

Savo ir politinės partijos „Y“ naudai ir interesais veikęs šio juridinio asmens atstovas, vadovaujantis asmuo E. M. 2015 m. rugsėjo 23 d., nuo apie 13 val. 05 min. iki apie 13 val. 35 min., 2015 m. spalio 21 d., nuo apie 09 val. 00 min. iki apie 09 val. 50 min., 2015 m. lapkričio 3 d., nuo apie 09 val. 30 min. iki apie 10 val. 00 min., 2015 m. gruodžio 1 d., nuo apie 14 val. 15 min. iki apie 14 val. 40 min., Vilniuje, Gynėjų gt. 14 restorane „Stebuklai“, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 20 val. 54 min. iki apie 21 val. 02 min., prie Vilniuje, Juozapavičiaus gt. 13 restorano „Meat Steak House“, 2016 m. kovo 3 d., nuo apie 13 val. 58 min. iki apie 14 val. 43 min., Vilniuje, Gynėjų gt. 14 restorane „Stebuklai“ bei 2016 m. gegužės 4 d., nuo apie 16 val. 00 min. iki apie 16 val. 30 min., Vilniuje, Mindaugo gt. 27 restorane „Time“ vykusių susitikimų metu už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „X“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, Seime svarstant ir priimant:

Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. bei 2015 m. spalio 29 d. Seime užregistruotus ir 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo rytiniame plenariniame posėdyje priėmimui pateiktus „2015-10-13 ir 2015-10-29 pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8, (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“,

2015 m. gruodžio 22 d. Seimo vakariniame plenariniame posėdyje svarstytą Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2),

Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą „2015-05-28 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“,

o taip pat už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus UAB koncernui „X“ naudingus politinius sprendimus,

tiesiogiai savo ir juridinio asmens – politinės partijos „Y“ naudai R. K. pažadėjo ir susitarė 2016 m. gegužės 10 d., apie 16 valandą, Vilniuje, Gynėjų – A. Tumėno gt., šalia Seimo rūmų ir „Vilniaus vartų“ komplekso vyksiančio susitikimo metu priimti didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį bei 2016 m. gegužės 10 d., nuo apie 16 val. 05 min. iki apie 16 val. 16 min., Vilniuje, nuo Gynėjų gt. 14 namo A. Tumėno ir A. Goštauto gatvėmis bei Gedimino prospektu važiavusio automobilio „Mercedes Benz GL450“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), salone tiesiogiai iš R. K. savo ir juridinio asmens – politinės partijos „Y“ naudai priėmė didesnės negu 250 MGL (9415 eurų) vertės kyšį – 106 200 (vieną šimtą šešis tūkstančius du šimtus) eurų bei 72 eurų ir 99 euro centų vertės degtinės „Stumbras Millenium Oak aged edition“ butelį.

Taip juridinis asmuo – politinė partija „Y“ buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 5 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 225 straipsnio 3 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.

42. Juridinis asmuo – politinė partija „Y“ buvo kaltinamas tuo, kad veikdama per savo atstovą, vadovaujantį asmenį – Seimo narį, Y frakcijos Seime (duomenys neskelbtini) E. M., turėjusį teisę veikti bei veikusį šio juridinio asmens vardu ir individualiai, turėjusį teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, prekiavo poveikiu, tiesiogiai pažadėjusi ir susitarusi savo ir kitų asmenų naudai priimti didesnės negu 250 MGL kyšį bei tiesiogiai savo ir kitų asmenų naudai priėmusi didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, tai yra:

Savo ir politinės partijos „Y“ naudai ir interesais veikęs šio juridinio asmens atstovas, vadovaujantis asmuo E. M., pasinaudodamas visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, Y frakcijos Seime (duomenys neskelbtini) įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams – Y frakcijos Seime nariams, (duomenys neskelbtini) R. Š. ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariams, 2015 m. rugsėjo 23 d., nuo apie 13 val. 05 min. iki apie 13 val. 35 min., 2015 m. spalio 21 d., nuo apie 09 val. 00 min. iki apie 09 val. 50 min., 2015 m. lapkričio 3 d., nuo apie 09 val. 30 min. iki apie 10 val. 00 min., 2015 m. gruodžio 1 d., nuo apie 14 val. 15 min. iki apie 14 val. 40 min., Vilniuje, Gynėjų gt. 14 restorane „Stebuklai“, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 20 val. 54 min. iki apie 21 val. 02 min., prie Vilniuje, Juozapavičiaus gt. 13 restorano „Meat Steak House“, 2016 m. kovo 3 d., nuo apie 13 val. 58 min. iki apie 14 val. 43.min., Vilniuje, Gynėjų gt. 14 restorane „Stebuklai“, 2016 m. gegužės 4 d., nuo apie 16 val. 00 min. iki apie 16 val. 30 min., Vilniuje, Mindaugo gt. 27 restorane „Time“ tiesiogiai savo ir juridinio asmens – politinės partijos „Y“ naudai R. K. pažadėjo ir susitarė 2016 m. gegužės 10 d., apie 16 valandą, Vilniuje, Gynėjų – A. Tumėno gt., šalia Seimo rūmų ir „Vilniaus vartų“ komplekso vyksiančio susitikimo metu priimti didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį bei 2016 m. gegužės 10 d., nuo apie 16 val. 05 min. iki apie 16 val. 16 min., Vilniuje, nuo Gynėjų gt. 14 namo A. Tumėno ir A. Goštauto gatvėmis bei Gedimino prospektu važiavusio automobilio „Mercedes Benz GL450“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), salone tiesiogiai iš R. K. savo ir juridinio asmens - politinės partijos „Y“ naudai priėmė didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 106 200 (vieną šimtą šešis tūkstančius ir du šimtus) eurų bei 72 eurų ir 99 euro centų vertės degtinės „Stumbras Millenium Oak aged edition“ butelį, pažadėjęs R. K. paveikti valstybės tarnautojus – Y frakcijos Seime narį K. G. ir kitus šios frakcijos Seime narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – balsuotų už UAB koncernui „X“ naudingų politinių sprendimų priėmimą Seimo Biudžeto ir finansų komitete bei plenariniuose Seimo posėdžiuose svarstant ir priimant:

Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. bei 2015 m. spalio 29 d. Seime užregistruotus ir 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo rytiniame plenariniame posėdyje priėmimui pateiktus „2015-10-13 ir 2015-10-29 pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8, (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2)8 straipsnio pataisos“,

2015 m. gruodžio 22 d. Seimo vakariniame plenariniame posėdyje svarstytą Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2),

Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą „2015-05-28 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“

bei valstybės tarnautoją – (duomenys neskelbtini) R. Š., kad šis teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus – iš 2015 m. gruodžio 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkės išimtų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl pritarimo rezoliucijai dėl paminklo Jonui Basanavičiui“ dėl šio paminklo pastatymo Vilniaus miesto senamiestyje, priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją, Aušros Vartų gatvėje svarstymo klausimą.

Taip juridinis asmuo – politinė partija „Y“ buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 7 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 226 str. 4 d. (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.

43. Juridinis asmuo – politinė partija „Y“ buvo kaltinamas tuo, kad veikdama per savo atstovą, vadovaujantį asmenį, valstybės tarnautoją (valstybės politiką) –Seimo narį, Y frakcijos Seime (duomenys neskelbtini) G. S., dėl šiame viešajame juridiniame asmenyje einamų vadovaujančių pareigų turėjusį teisę veikti ir veikusį šio juridinio asmens vardu ir individualiai, turėjusį teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės ir kitokios asmeninės naudos, nesant kyšininkavimo požymių, tai yra:

Savo ir politinės partijos „Y“ naudai ir interesais veikęs šio juridinio asmens atstovas, vadovaujantis asmuo G. S., nuo 2015 m. spalio 29 d. iki 2016 m. birželio 3 d., veikdamas tiesiogine tyčia, priešingai Seimo nario tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui, piktnaudžiaudamas Seimo nario ir Y frakcijos Seime (duomenys neskelbtini) tarnybine padėtimi, turimais konstituciniais įgaliojimais, numatytais Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 2 punkte (Seimas leidžia įstatymus), taip pat piktnaudžiaudamas Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Seimo statutas) 9 straipsnio 1 punkte ir 111 straipsnio 4 dalyje numatytomis teisėmis (Seimo narys turi teisę Statuto nustatyta tvarka balsuoti dėl visų svarstomų klausimų Seimo posėdžiuose; Seimo nariai balsuoja asmeniškai), pažeisdamas Statuto 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudimą Seimo nario mandatą naudoti ne pagal paskirtį, t. y., ne Tautos, valstybės ir rinkėjų interesams, taip pat piktnaudžiaudamas politinės partijos „Y“ pirmininko pavaduotojo ir valdybos nario tarnybine padėtimi, priešingai šios politinės partijos veiklos principams ir interesams, atliko šiuos tyčinius tęstinius nusikalstamus veiksmus:

2015 m. spalio 29 d., nuo apie 17 val. 15 min. iki apie 18 val. 20 min., (duomenys neskelbtini) „E“ G. S. su UAB koncerno „X“ viceprezidentu bei valdybos nariu, šio koncerno valdomų UAB „XM“ generaliniu direktoriumi ir valdybos pirmininku, UAB „AM“ generaliniu direktoriumi ir valdybos pirmininku, UAB „LN“ valdybos pirmininku R. K. susitarė, jog UAB koncerno „X“ valdomos įmonės perves pinigines lėšas į G. S. faktiškai valdomų, su politine partija „Y“ susijusių VšĮ „LS“ bei G. S. paramos fondo sąskaitas ir taip neteisėtai, užmaskuojant kaip paramą VšĮ „LS“ ir G. S. paramos fondui, finansuos ir politinės partijos „Y“ veiklą, susijusią su rinkimais į 2016 – 2020 m. kadencijos Seimą.

Po šio susitarimo su R. K., juridinio asmens – politinės partijos „Y“ atstovas Seimo narys G. S. balsavo dėl UAB koncernui „X“ naudingų politinių sprendimų priėmimo: 2015 m. lapkričio 5 d. rytiniame plenariniame Seimo posėdyje balsavo „už“ Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 29 d. Seime pakartotinai užregistruotą ir 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo rytiniame plenariniame posėdyje pritarimui svarstyti ir priėmimui pateiktą „2015-10-29 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8, (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriuo buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą bei 2015 m gruodžio 22 d. Seimo vakariniame plenariniame posėdyje balsavimo metu susilaikė priimant Seimo nutarimą „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projekto Nr. XIIP-2013(2), kuriuo nustatyta, jog šiam projektui valstybė gali prisiimti ne didesnius negu 169 300 000 eurų turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis.

Atlikęs šiuos UAB koncernui „X“ naudingus veiksmus, G. S., 2016 m. sausio 11 d., nuo apie 12 val. 15 min. iki apie 13 val. 20 min., Vilniuje, Mindaugo gt. 27 restorane „Time“ su R. K. aptarė neteisėto G. S. ir politinės partijos „Y“ veiklos, susijusios su rinkimais į 2016 – 2020 m. kadencijos Seimą, finansavimo detales ir pateikė prašymą, kad tam tikslui R. K. iš jam pavaldžių UAB koncerno „X“ įmonių sąskaitų, pervestų 10 000 eurų į G. S. faktiškai valdomą, su politine partija „Y“ susijusią VšĮ „LS“ sąskaitą, 5 000 eurų į G. S. paramos fondo sąskaitą, maskuojant šių lėšų pervedimą kaip paramą ir taip neteisėtai finansuotų politinės partijos „Y“ ir G. S. veiklą, susijusią su rinkimais į 2016 – 2020 m. kadencijos Seimą, o taip pat pervestų 5 000 eurų į specialią politinės kampanijos sąskaitą politinės partijos „Y“ kandidato į 2016 - 2020 m. kadencijos Seimo narius G. S. politinei kampanijai finansuoti, o R. K. šiuos G. S. prašytus veiksmus sutiko atlikti.

Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, G. S. nuo 2016 m. sausio 14 d. iki 2016 m. sausio 26 d., bendraudamas telefonu ir elektroniniais laiškais, o taip pat Vilniuje, Gedimino pr. 53 Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose vykusio susitikimo metu davė nurodymą asmenims, kurie dėl šio nusikaltimo nėra kalti – VšĮ „LS“ direktoriui R. M. ir G. S. paramos fondo direktoriui V. T. kreiptis su paramos prašymais į UAB koncerno „X“" viceprezidentą R. K., o šie G. S. nurodytus veiksmus atliko ir tokius prašymus dėl paramos VšĮ „LS“ bei G. S. fondui 2016 m. sausio 12 d. bei 2016 m. sausio 15 d. R. K. pateikė.

Po to, vykdydamas susitarimą su G. S., R. K. 2016 m. vasario 2 d. davė nurodymus 2016 m. sausio 29 d. įsakymo dėl paramos suteikimo Nr. IV 16-3 pagrindu iš Danske Bank A/S Lietuvos filiale esančios UAB „XM“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti 10 000 eurų į AB „Swedbank“ esančią VšĮ „LS“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. sausio 29 d. įsakymo dėl paramos suteikimo Nr. IV 16-2 pagrindu iš Danske Bank A/S Lietuvos filiale esančios UAB „XM“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti 5 000 eurų į AB „Swedbank“ esančią G. S. paramos fondo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

R. K. atlikus šiuos veiksmus, G. S. gavo kitokios asmeninės ir turtinės naudos – buvo neteisėtai finansuojama jo atstovaujamo juridinio asmens –politinės partijos „Y“ bei valstybės politiko G. S. veikla, susijusi su rinkimais į 2016 – 2020 m. kadencijos Seimą, nes pavedimu iš UAB „XM“ sąskaitos į VšĮ „LS“ sąskaitą 2016 m. vasario 2 d. pervesti 10 000 eurų nuo iki 2016 m. vasario 25 d. iki 2016 m. birželio 3 d. G. S. nurodymu buvo panaudoti padengti įsiskolinimams už politinės partijos „Y“ veiklos viešinimą ir idėjų sklaidą bei politiko G. S. ir kitų šios partijos narių žinomumo bei populiarumo didinimui tarp rinkėjų skirtą tęstinį renginį „(duomenys neskelbtini)“, taip pat apmokėjimui už politinės partijos „Y“ nariams 2016 m. kovo 24 d. organizuotą renginį „(duomenys neskelbtini)“ ir 2016 m. balandžio 4 d. šios politinės partijos nariams organizuotą renginį (duomenys neskelbtini), o pavedimu iš UAB „XM“ sąskaitos į G. S. paramos fondo sąskaitą 2016 m. vasario 2 d. pervesti 5 000 eurų buvo planuojami panaudoti politinės kampanijos metu politinės partijos „Y“ kandidato į 2016 – 2020 m. kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo narius, šios politinės partijos pirmininko pavaduotojo, valdybos ir tarybos nario G. S. veiklos viešinimui ir jo populiarinimui skirtų renginių finansavimui.

Šiais veiksmais juridinio asmens – politinės partijos „Y“ atstovas, vadovaujantis asmuo G. S. sulaužė 2012 m. lapkričio 16 d. duotą Seimo nario priesaiką, taip pat pažeidė:

- 2006 m. rugsėjo 19 d. įstatymu Nr. X-816 patvirtintame Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintus valstybės politikų elgesio viešajame gyvenime principus: 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą sąžiningumo principą (valstybės politikas pareigas eina sąžiningai ir laikosi aukščiausių elgesio standartų, vengia situacijų, galinčių paveikti sprendimų, kurie sukeltų visuomenėje abejonę, priėmimą); 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą skaidrumo principą (valstybės politikas nekelia abejonių dėl sąžiningumo priimdamas sprendimus (...); 4 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintą padorumo principą (valstybės politikas elgiasi deramai pagal einamas pareigas, vengia situacijų, kai politiko elgesys kenktų jo ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui, vengia nesąžiningų pranašumo siekimo būdų (...); 4 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtiną nesavanaudiškumo principą (valstybės politikas tarnauja valstybei ir visuomenės interesams, vengia tariamų ar tikrų viešųjų ir privačių interesų konfliktų (...); 4 straipsnio 1 dalies 8 punkte tvirtintą nešališkumo principą (valstybės politikas neturi sutartinių ar kitų santykių, kurie galėtų kliudyti atlikti valstybės politiko pareigas ir varžytų jo apsisprendimo laisvę priimant sprendimus (...);

- Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 punktuose numatytas asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, prievoles: nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas; teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra; nesinaudoti pareigoms asmeninei naudai gauti; priimant sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu;

- 2004 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos Respublikos Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo Nr. IX-2428 1 straipsnio reikalavimą užtikrinti politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo teisėtumą bei viešumą; 8 straipsnio 3 dalies reikalavimą, kuriuo draudžiama finansuoti savarankiškų politinės kampanijos dalyvių politines kampanijas kitomis, šiame straipsnyje nenurodytomis, lėšomis bei 12 straipsnio 2 dalies reikalavimą, draudžiantį politinių kampanijų dalyvius finansuoti per trečiuosius asmenis;

- 2013 m. lapkričio 26 d. redakcijos Nr. XII-614 Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo 19 straipsnio 10 dalies reikalavimą, draudžiantį finansuoti politines partijas kitomis, šiame straipsnyje nenurodytomis, lėšomis.

Dėl šių juridinio asmens – politinės partijos „Y“ atstovo, vadovaujančio asmens, valstybės tarnautojo (valstybės politiko) – Seimo nario, Y frakcijos Seime (duomenys neskelbtini) G. S. neteisėtų veiksmų didelės neturtinio pobūdžio moralinės žalos patyrė Lietuvos valstybė ir Lietuvos Respublikos Seimas, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo ir skaidrumo principai, pažemintas Seimo, kaip Tautos atstovybės, autoritetas, sulaužyta Seimo nario priesaika ir diskredituotas Seimo nario vardas.

Taip juridinis asmuo – politinė partija „Y“ buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 3 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.

44. Juridinis asmuo – politinė partija „U“ buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas per savo atstovą – vadovaujančias pareigas šiame viešajame juridiniame asmenyje ėjusį šios politinės partijos (duomenys neskelbtini), partijos tarybos, partijos valdybos bei partijos prezidiumo narį, politinės partijos „U“ 2016 metų (duomenys neskelbtini), 2012 – 2016 m. kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo (toliau tekste – Seimas) narį, U frakcijos Seime narį V. G., nuo 2015 m. rugsėjo 28 d. iki 2016 m. sausio 22 d., Vilniuje, kyšininkavo ir prekiavo poveikiu.

Šiuos nusikaltimus juridinis asmuo – „U“ buvo kaltinamas padaręs tokiu būdu ir aplinkybėmis.

Juridinis asmuo – politinė partija „U“ buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas per savo atstovą, vadovaujantį asmenį, valstybės tarnautoją (valstybės politiką) – Seimo narį, U frakcijos Seime narį, valstybės tarnautojui prilygintą asmenį – vadovaujančias pareigas šiame juridiniame asmenyje ėjusį „U“ pirmininko (duomenys neskelbtini), šios partijos tarybos, partijos valdybos bei partijos prezidiumo narį, politinės partijos „U“ 2016 metų (duomenys neskelbtini)V. G., turėjusį teisę veikti bei veikusį šio juridinio asmens vardu ir individualiai, turėjusį teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, savo naudai tiesiogiai pažadėjo ir susitarė priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį bei savo naudai tiesiogiai priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra:

Politinės partijos „U“ naudai ir interesais veikęs šio juridinio asmens atstovas, vadovaujantis asmuo V. G. 2015 m. rugsėjo 28 d., nuo apie 11 val. 30 min. iki apie 12 val. 00 min., 2015 m. spalio 7 d., nuo apie 09 val. 50 min. iki apie 10 val. 50 min., 2015 m. spalio 14 d., nuo apie 08 val. 30 min. iki apie 09 val. 00 min., Vilniuje, Gedimino pr. 46 restorane „AJ Šokoladas“, 2015 m. lapkričio 4 d., apie 9 val., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. lapkričio 9 d., nuo apie 17 val. 21 min. iki apie 20 val. 02 min., Vilniuje, Aušros Vartų gt. 11 restorane „Galo do Porto“, 2015 m. lapkričio 30 d., nuo apie 16 val. 15 min. iki apie 16 val. 55 min.,  Vilniuje, Gedimino pr. 46 restorane „AJ Šokoladas“, 2015 m. gruodžio 9 d., nuo apie 13 val. 45 min. iki apie 14 val. 20 min., Vilniuje, Gynėjų gt. 14 restorane „Stebuklai“, 2015 m. gruodžio 11 d., nuo apie 13 val. 30 min. iki apie 13 val. 58 min., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki 16 val. 50 min., Vilniuje, Gedimino pr. 46 restorane „AJ Šokoladas“, vykusių susitikimų bei telefoninių kontaktų metu R. K. už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „X“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, priimant:

Seimo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2), kuriuo nustatyta, jog šiam projektui valstybė gali prisiimti ne didesnius negu 169 300 000 eurų turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis,

Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. ir 2015 m. spalio 29 d. Seime užregistruotus „2015-10-13ir 2015-10-29 pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...) 8 (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pataisos“, kuriais buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą,

„Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, (...) 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pakeitimo“ projekto nuostatą, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.,

o taip pat ir už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus UAB koncernui „X“ naudingus politinius sprendimus,

tiesiogiai politinės partijos „U“ naudai R. K. pažadėjo ir susitarė priimti didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 12 100 eurų bei politinės partijos „U“ naudai tiesiogiai iš R. K. 2015 m. gruodžio 16 d. Vilniuje priėmė didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 12 100 eurų kyšį, užmaskuotą kaip nuolaida politinės partijos „U“ politinei reklamai, kuri šios politinės partijos interesus atstovavusios UAB „P“ užsakymu nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. buvo transliuojama UAB koncerno „X“ valdomai UAB „LN“ priklausančiose žiniasklaidos priemonėse – (duomenys neskelbtini) televizijose.

Taip juridinis asmuo – politinė partija „U“ buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 5 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 225 straipsnio 3 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.

45. Juridinis asmuo – politinė partija „U“ buvo kaltinama tuo, kad veikdama per savo atstovą, vadovaujantį asmenį – Seimo narį, U frakcijos Seime narį, „U“ pirmininko (duomenys neskelbtini), šios partijos tarybos, partijos valdybos bei partijos prezidiumo narį, politinės partijos „U“ 2016 metų (duomenys neskelbtini) V. G., turėjusį teisę veikti bei veikusį šio juridinio asmens vardu ir individualiai, turėjusį teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, prekiavo poveikiu, savo naudai tiesiogiai pažadėjusi ir susitarusi priimti didesnės negu 250 MGL kyšį ir savo naudai tiesiogiai priėmusi didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, tai yra:

Politinės partijos „U“ naudai ir interesais veikęs šio juridinio asmens atstovas, vadovaujantis asmuo V. G., pasinaudodamas visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, U frakcijos Seime nario ir politinės partijos „U“ pirmininko (duomenys neskelbtini), šios partijos tarybos, partijos valdybos ir partijos prezidiumo nario bei politinės partijos „U“ 2016 metų (duomenys neskelbtini) įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams – Seimo pirmininkei, U frakcijos Seime nariams ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariams, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrei ir valstybės įstaigoms – AB „LG“ bei VĮ „IA“, 2015 m. rugsėjo 28 d., nuo apie 11 val. 30 min. iki apie 12 val. 00 min., 2015 m. spalio 7 d., nuo apie 09 val. 50 min. iki apie 10 val. 50 min., 2015 m. spalio 14 d., nuo apie 08 val. 30 min. iki apie 09 val. 00 min., Vilniuje, Gedimino pr. 46 restorane „AJ Šokoladas“, 2015 m. lapkričio 4 d., apie 9 val., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. lapkričio 9 d., nuo apie 17 val. 21 min. iki apie 20 val. 02 min., Vilniuje, Aušros Vartų gt. 11 restorane „Galo do Porto“, 2015 m. lapkričio 30 d., nuo apie 16 val. 15 min. iki apie 16 val. 55 min., Vilniuje, Gedimino pr. 46 restorane „AJ Šokoladas“, 2015 m. gruodžio 9 d., nuo apie 13 val. 45 min. iki 14 val. 20 min., Vilniuje, Gynėjų gt. 14 restorane „Stebuklai“, 2015 m. gruodžio 11 d., nuo apie 13 val. 30 min. iki apie 13 val. 58 min., Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, 2015 m. gruodžio 16 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki 16 val. 50 min., Vilniuje, Gedimino pr. 46 restorane „AJ Šokoladas“ vykusių susitikimų bei telefoninių kontaktų su R. K. metu, pažadėjęs R. K. paveikti atitinkamus valstybės tarnautojus – (duomenys neskelbtini) L. G., (duomenys neskelbtini) P. N. ir šio komiteto (duomenys neskelbtini) B. B., ir kitus šio Seimo komiteto narius, o taip pat kitus U frakcijos Seime narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – balsuotų už UAB koncernui „X“ naudingus politinius sprendimus Seimo Biudžeto ir finansų komitete ir plenariniuose Seimo posėdžiuose bei priimtų kitus UAB koncernui „X“ naudingus politinius sprendimus, tai yra:

1. Pažadėjęs paveikti (duomenys neskelbtini) L. G., jog ši į Seimo 7 – osios eilinės sesijos (2015 m. rudens sesijos, trukusios nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d.) darbotvarkę priėmimui įtrauktų Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2) bei paveikti U frakcijos Seime narius, jog šie balsuotų už tokio teisės akto projekto priėmimą;

2. Pažadėjęs paveikti (duomenys neskelbtini) P. N., (duomenys neskelbtini) B. B. ir kitus šio Seimo komiteto narius, jog šie „Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 37, 38 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2)“ svarstymą išimtų iš Seimo Biudžeto ir finansų komiteto 2015 metų darbotvarkės ir nukeltų šio teisės akto projekto svarstymą į šio komiteto 2016 metų darbotvarkę bei šį įstatymo projektą perduotų priėmimui į Seimo 8 – ąją eilinę sesiją (2016 m. pavasario sesiją, trukusią nuo 2016 m. kovo 10 d. iki 2016 m. birželio 30 d.),

arba pritartų pasiūlymui, jog šiuo teisės akto projektu siūlomi vartojimo kreditų rinkos teisinį reglamentavimą iš esmės sugriežtinantys įstatymo pakeitimai įsigaliotų ne nuo 2015 m. gruodžio 1 d., kaip buvo siūloma projekte, o nuo 2016 m. vasario 1 d. bei paveiktų U frakcijos Seime narius, kad Seimo plenariniame posėdyje balsuodami už šio įstatymo priėmimą, pritartų nuostatai, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.,

arba paveikti U frakcijos Seime narius Seimo plenariniame posėdyje balsuoti už alternatyvių Vartojimo kredito įstatymo projektų priėmimą, kuriais buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo ir kredito palūkanų dydžio reglamentavimą;

3. Pažadėjęs paveikti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narius, kad šie 2015 m. gruodžio 9 d. – 2015 m. gruodžio 16 d. posėdžiuose nepritartų „Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675, 32, 33, 34, 35, 36, 401, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3729“, kuriuo į nacionalinę teisę iki 2015 m. gruodžio 31 d. privalėjo būti perkeltos dividendų neapmokestinimo sąlygas sugriežtinančios 2014 m. liepos 8 d. Europos Sąjungos Tarybos Direktyva 2014/86/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms bei 2015 m. sausio 27 d. Tarybos Direktyva (ES) 2015/121, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms,

arba paveikti (duomenys neskelbtini) P. N., kad šis sustabdytų 2015 m. gruodžio 9 d. – 2015 m. gruodžio 16 d. vykusį šio įstatymo projekto svarstymą Seimo Biudžeto ir finansų komitete ir šį klausimą iš 2015 gruodžio mėnesio komiteto darbotvarkės perkeltų į 2016 metų šio komiteto darbotvarkę,

arba pats ar per Seimo narį K. D. paveikti (duomenys neskelbtini) L. G., jog ši „Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675, 32, 33, 34, 35, 36, 401, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3729“, kuriam Seimo Biudžeto ir finansų komitetas 2015 m. gruodžio 16 d. posėdyje pritarė ir perdavė Seimo pirmininkei įtraukimui į 2015 m. gruodžio 17 d. Seimo posėdžio darbotvarkę, neįtrauktų iš 2015 m. gruodžio 17 d., 2015 m. gruodžio 22 d. ir 2015 m. gruodžio 23 d. Seimo posėdžių darbotvarkę ir nukeltų šio įstatymo projekto priėmimo svarstymą į Seimo 8 – ąją eilinę (2016 m. Seimo pavasario) sesiją;

4. Pažadėjęs paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrę V. B., kad ši teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – priimtų ar duotų nurodymus priimti UAB koncernui „X“ naudingus sprendimus Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijoje, Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos:

- neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir duotų nurodymą Nacionalinės žemės tarnybos ir šios tarnybos Vilniaus miesto skyriaus tarnautojams sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su UAB koncerno „X“ valdoma UAB „XV“ dėl (duomenys neskelbtini) esančio 7, 26 hektaro ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklypo dalies ilgalaikės nuomos;

- teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir priimtų UAB koncerno „X“ patronuojamos UAB „XM“ valdomoms UAB „AM“ ir UAB „LN“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą;

- neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir duotų nurodymą Nacionalinės mokėjimo agentūros tarnautojams priimti UAB koncerno „X“ patronuojamos UAB „XM“ valdomoms UAB „AM“ ir UAB „LN“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Nacionalinės mokėjimo agentūros įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą;

5. Pažadėjęs paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją – (duomenys neskelbtini) D. M., jog ši neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – sutiktų su galimu Ž. P. skyrimu į Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko pareigas;        

6. Pažadėjęs paveikti atitinkamos valstybės įstaigos – AB „LG“ valdybą, jog ši teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – priimtų UAB koncernui „X“ naudingą sprendimą dėl AB „LG“ generalinio direktoriaus S. D. palikimo generalinio direktoriaus pareigose dar vienai kadencijai;

7. Pažadėjęs paveikti atitinkamos valstybės įstaigos – VĮ „IA“ viešųjų pirkimų komisiją, jog ši teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – pripažintų UAB koncerno „X“ valdomą UAB „M“ Ignalinos atominės elektrinės riboto konkurso projekto B19 „Trumpaamžių labai mažo aktyvumo radioaktyviųjų atliekų atliekyno (kapinyno) statyba“ ir Ignalinos atominės elektrinės riboto konkurso projekto B25 „Mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų paviršinio atliekyno“ laimėtoja,

tiesiogiai politinės partijos „U“ naudai R. K. pažadėjo ir susitarė su R. K. priimti didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 12 100 eurų bei politinės partijos „U“ naudai tiesiogiai iš R. K. 2015 m. gruodžio 16 d. Vilniuje priėmė didesnės negu 250 MGL (9 415 eurų) vertės kyšį – 12 100 eurų kyšį, užmaskuotą kaip nuolaida politinės partijos „U“ politinei reklamai, kuri šios politinės partijos interesus atstovavusios UAB „P“ užsakymu nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. buvo transliuojama UAB koncerno „X“ valdomai UAB „LN“ priklausančiose žiniasklaidos priemonėse – (duomenys neskelbtini) televizijose.

Taip juridinis asmuo – politinė partija „U“ buvo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 7 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 226 str. 4 d. (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą.

Dėl nuosprendžio struktūros

Atsižvelgdama į kaltinimų apimtį ir sudėtingumą, įvertinusi aplinkybę, kad jokia bendrininkavimo forma kaltinamiesiems nėra inkriminuota, teisėjų kolegija tiek įrodymus, tiek jų vertinimą suskirstė į atskirus, iš dalies savarankiškus, skyrius – pagal susijusius kaltinamuosius. Tuo būdu, atskirai išdėstyta kaltinamųjų pozicija, jų parodymai, po ko – kiti bylos įrodymai ir jų vertinimas (pagal kaltinimo epizodus) dėl: I. R. K. ir Š. G., juridinių asmenų UAB koncerno „X“ ir politinės partijos „Y“, II. R. K. ir E. M., juridinių asmenų UAB koncerno „X“ ir politinės partijos „Y“, III. E. M. (dėl kaltinimo neteisėtu praturtėjimu), IV. R. K. ir V. G., juridinių asmenų UAB koncerno „X“ ir politinės partijos „U“, V. G. S.. Po to nuosprendyje pasisakoma dėl kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka gautų įrodymų ir kitų nuosprendžio klausimų, atitinkamai, VI ir VII skyriai.

I.

Dėl kaltinimo epizodo R. K., Š. G., juridiniam asmeniui – UAB koncernui „X“, juridiniam asmeniui – politinei partijai „Y“ (1, 23, 25, 36 kaltinimai)

R. K., Š. G., juridinių asmenų UAB koncerno „X“, politinės partijos „Y“ atstovai kaltės nepripažino.

Kaltinamasis R. K. paaiškino, kad, jo įsitikinimu, jokio nusikaltimo nepadarė. Verslas, kaip mokesčių valstybei generatorius, privalo bendrauti su politikais. Asmeniškai yra bendravęs faktiškai su visų bent kiek rimtesnių politinių pakraipų atstovais.

        Dėl R. K. ir UAB koncerno „X“ teisinio santykio kaltinamasis parodė, kad nebuvo UAB koncerno „X“ darbuotojas, vadovas, struktūrinio padalinio vadovas ar kolegialiam valdymo organui vadovaujantis asmuo (valdybos pirmininkas). Kaltinamajame akte akivaizdžiai klaidingai teigiama, jog jis, R. K., buvo UAB koncerno „X“ viceprezidentas. Viceprezidentas, kaip pareigybė, nebuvo numatyta ir įtvirtinta UAB koncerno „X“ dokumentuose, tad jis tokių pareigų neužėmė. Tarp UAB koncerno „X“ ir jo niekada nebuvo sudaryta darbo sutartis, jis nebuvo paskirtas į jokias darbo pareigas šiame juridiniame asmenyje, jam nebuvo mokamas darbo užmokestis, t. y. UAB koncerno „X“ ir R. K. jokiu laikotarpiu nesiejo darbo santykiai. Todėl jis, kaip vienas fizinis asmuo, negalėjo atstovauti koncernui ar jį kontroliuoti. Jis, fizinis asmuo R. K., negalėjo veikti koncerno naudai. Vienintelė jo buvusi sąsaja su UAB koncernu „X“ buvo jame eitos valdybos nario pareigos. UAB koncerno „X“ valdybą sudarė šeši nariai, t. y. jis vienas iš šešių. UAB koncerne „X“ nebuvo kitų dokumentų, išskyrus įstatus, kurie apibrėžtų valdybos ir valdybos narių įgalinimus. Jo buvimo UAB koncerno „X“ valdybos nariu laikotarpiu UAB koncerno „X“ įstatai nesuteikė teisės atstovauti bendrovei pavieniam valdybos nariui. Juridinio asmens valdymo organai (valdyba ar prezidentas) nebuvo suteikę savarankiškumo ir atsakomybės vykdyti juridinio asmens funkcijas. Valdybos, kaip kolegialaus valdymo organo, atskiras narys, jeigu jis nėra valdybos pirmininkas, nelaikytinas juridinio asmens atstovu. Jam, R. K., niekada nebuvo išduota jokių įgaliojimų veikti UAB koncerno „X“ vardu ir interesais. Šiuo metu jis, R. K., nėra UAB koncerno „X“ valdybos narys, jo, kaip fizinio asmens, su minėtu juridinių asmeniu nesieja jokie darbo ar atstovavimo santykiai.

        Dėl paramos viešajai įstaigai „TP“ paaiškino, kad paramos teikimas yra įprasta ir netgi valstybės mokestinėmis lengvatomis skatinama privataus verslo veikla. Lietuvoje paramą teikia beveik visos stambios ir vidutinės privataus bei viešo (valstybės) kapitalo įmonės. UAB koncernas „X“, šio koncerno įmonės iš tiesų teikė paramą ne vienai įstaigai ir ne vieną kartą. Sprendimą dėl paramos skyrimo ir jos dydžio priima savarankiškai pati įmonė. UAB koncernas „X“ tokių įmonių sprendimų nesankcionuoja ir netvirtina. Paramos „TP“ motyvas – personalinės simpatijos, kurios įstatymais nedraudžiamos. „TP“, kiek jam buvo žinoma, sumanytas kaip liberalių idėjų kalvė. Liberalios idėjos – jam priimtinos tiek asmeniškai, tiek kaip verslo atstovui. Jam patiko jų propaguojamos liberalios idėjos, yra dalyvavęs ne viename „TP“ renginyje, pristatymo konferencijoje, kurioje buvo pristatomos ir „TP“ veiklos gairės. 2015 m. liepos 13 d. jo, kaip bendrovės administracijos vadovo, įsakymu, UAB „XM“ parėmė „TP“ 8 700 eurų suma. Gali pasakyti, kad tai nebuvo nei pirma, nei vienintelė parama iš UAB koncerno „X“ grupės įmonių, skirta šiai viešajai įstaigai. Šios įstaigos rėmimo buvo ir anksčiau, iš jų dar du atvejai, susiję su bendrovėmis, kurių vadovu jis buvo, t. y.: 2010 m. balandžio 7 d. paramos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „AL“ suteikė „Taikomosios politikos institutui“ 27 000 litų paramą; 2010 m. balandžio 12 d. paramos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „M“ „TP“ suteikė 23 000 litų paramą; 2011 m. gegužės 16 d. paramos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „AM“, atstovaujama generalinio direktoriaus R. K., „TP “ suteikė 5 000 litų paramą; 2011 m. birželio 23 d. paramos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „XM“, atstovaujama generalinio direktoriaus R. K., „TP“ suteikė 30 000 litų paramą.

        2015 m. liepos mėnesį viešajai įstaigai „TP“ skirtos paramos aplinkybių nepamena, bet yra įsitikinęs, kad buvo gautas paramos gavėjo prašymas, sudaryta ir pasirašyta paramos sutartis ir tik tada skirta parama. Paramos sutartis buvo sudaryta su „TP“ vadove, jokių užuominų, kad parama siejama su kurio nors Seimo nario veikla, šioje sutartyje nėra ir negalėjo būti, nes parama skirta konkrečios viešosios įstaigos veiklai, o ne kokiems nors Seimo nariams už sprendimus ar jų projektus. 2015 m. birželio – liepos mėnesį net nežinojo apie tai, kas bus teikiama ir svarstoma 2015 m. spalio mėnesį Seime. Mano, jo teiginius patvirtina ir ta aplinkybė, jog VSD, jo sekimą vykdęs mažiausiai trylika metų, savo archyvuose nerado jokių jį diskredituojančių įrašų, susijusių su minėta parama. Pastaruosius 15 metų jo veiklos didesnė ar mažesnė dalis, o nuo 2009 metų buvo visiškai susijusi su žiniasklaida. Pusantrų metų yra vadovavęs (duomenys neskelbtini), nuo 2003 metų buvo (duomenys neskelbtini) pirmininku, nuo 2010 metų bendrovės „AM“, valdančios naujienų portalą A, direktoriumi. Jam, kaip aktyviam žiniasklaidos rinkos dalyviui ir kaip smalsiam piliečiui, buvo įdomūs valstybėje vykę procesai. Paaiškina, kad buvo įdomūs ne vartojimo kreditų klausimai, o valdžios vykdomi veiksmai perskirstant rinką, naikinant arba apribojant vieną industriją, akivaizdžiai proteguojant kitą. Tai ne pirmasis jo pastebėtas (užfiksuotas) atvejis. Tris kartus ėjo naujienų portalo A vyr. redaktoriaus pareigas, todėl neišvengiamai susidurdavo su žiniasklaidos turinio kūryba. Kartas nuo karto vis ką nors parašydavo, paprastai prisidengdamas taip vadinamais „budinčiais“ redakcijos slapyvardžiais. Mano, kad stebėdamas įvairias rinkas, įskaitant ir šią (vartojimo kredito) rinką, giluminius procesus užčiuopė dar 2012 metais Lietuvos bankui perėmus sektoriaus priežiūrą iš Vartotojų teisių apsaugos tarnybos. Apie 2012 metų pabaigą – 2013 metų pradžią iš Lietuvos banko pusės prasidėjo vartojimo kreditų sektoriaus juodinimas. Sektorius buvo pristatomas viešojoje erdvėje kaip žalingas, su kuriuo Lietuvos bankas ėmėsi kovoti. Lietuvos bankui einant reglamentavimo griežtinimo kryptimi vartotojai verčiami imti didelius kreditus ilgiems terminams. Maždaug tuo metu (2013 m.) ir prasidėjo tai, ką jis vadina beprecedenčiu valdžios įstaigos (Lietuvos banko) lobizmu vieno privataus sektoriaus naudai begėdiškai spaudžiant kitą. Kaip šio spaudimo rezultatą Lietuvos bankas (2016 m Lietuvos banko pranešimas 2016 m. gegužės 19 d.) paskelbė „džiugią“ žinią: suteiktų naujų greitųjų kreditų skaičius 2016 m. pirmąjį pusmetį, palyginti su ankstesniu pusmečiu, sumažėjo 68,7 proc. – iki 130 tūkst. vnt., o suteikta greitųjų kreditų suma smuko iki žemiausio lygio nuo 2013 m. – iki 65 mln. Eur. Lietuvos banko teigimu, tai lėmė įsigalioję griežtesni Vartojimo kredito įstatymo reikalavimai. Vis dėlto statistika rodo, kad žmonių poreikis skolintis vartojimo reikmėms niekur nedingo, tiesiog pinigų jie dažniau ėmė kreiptis į komercinius šalies bankus. Jam, kaip verslininkui ir žiniasklaidininkui, buvo įdomus klausimas, kuo vienos kredito įstaigos yra geresnės už kitas, kodėl taip drastiškai vyksta rinkos perskirstymas, ir tas perskirstymas vyksta ne konkuruojant, o tiesiog administraciniu sprendimu. Kaip žiniasklaidininkas yra įpratęs žiūrėti į viską, ypač viešųjų ryšių produktus, kritiškai, kaip verslininkui taip pat aktualu – nežinia, kada pats gali atsidurti „naikinamojo“ vietoje. Šis domėjimasis ir buvo jo kalbų su įvairiais žmonėmis, pradedant verslininkais, lobistais baigiant ir politikais, objektu. Š. G. pažįsta seniai ir pakankamai gerai. Kurį laiką jis dirbo ir „A“ portale. Žino jo pažiūras, taip pat ir politines. Jam jos nesvetimos. Š. G. kyšio nedavė. Jis nedavė įstatymo teksto Š. G., susipažinęs su bylos medžiaga mato, jog 2015 m. spalio 13 d. ir 2015 m. spalio 29 d. Š. G. registruoti pasiūlymai, priešingai, nei rašoma kaltinamajame akte, nėra identiški. (duomenys neskelbtini) televizija neturėjo jokio reikšmingo materialinio intereso išsaugoti vartojimo kreditų įstaigų industriją, nes vartojimo kreditų reklamos rinkoje reklamuojamas pats produktas, o ne vien jį teikianti įstaiga. Nuo 2015 metų vartojimo kreditų paslaugas radikaliai greitai iš anksčiau jas teikusių smulkiųjų kredito įstaigų perėmė bankai. (duomenys neskelbtini) grupės pajamos 2017 m. palyginus su 2016 m. ir 2015 m. išaugo – 2017 m. buvo gauta daugiau pajamų ir iš vartojimo kreditų kategorijos nei 2016 m. Vartojimo kreditai visada yra reklamuojami, reklamos skleidėjui nėra itin svarbu, kas bus užsakovas – vartojimo kredito įstaiga ar komercinis bankas. Tiek bendros pajamos iš vartojimo kreditų šakos, tiek pajamos iš konkrečios bendrovės (pvz., „4“) niekada nesudarė žymesnės dalies (duomenys neskelbtini) grupės pajamų. Netgi vertinant galimą pajamų iš vartojimo kreditų reklamos visišką išnykimą, tai nė iš tolo neprilytų (duomenys neskelbtini) grupės pajamų kritimui 2010 m., kuris sudarė virš 40 procentų, tačiau (duomenys neskelbtini) veikla, nepaisant to, vis vien buvo pelninga. Jo įsitikinimu, kaltinimas dėl Š. G. papirkimo yra nepagrįstas. Kita vertus, jeigu iš tiesų parama „TP“ buvo kyšis, tai jis turėjo būti sulaikytas jau 2015 m. spalio mėnesį.

Kaltinamasis Š. G. paaiškino, kad su R. K. yra pažįstami nuo 2006 – 2007 metų, susipažino kažkokiame renginyje, nes Š. G. yra vienas iš „Y“ steigėjų, šios partijos narys yra nuo 2006 m. vasario mėnesio. Pirmieji Seimo rinkimai šiai partijai buvo 2008 m., prieš šiuos rinkimus jau buvo pažįstami. Š. G. yra dirbęs „AM“ nepilnus 3 metus, nuo 2013 m. iki 2014 m. pabaigos. R. K. 2013 – 2014 m. buvo „AM“ generalinis direktorius. Š. G. 2015 m. kovo - balandžio mėnesį tapo Seimo nariu, keli mėnesiai prieš tai jis išėjo iš „A“. Apie 2015 m. spalio mėn. 12 d. susitikimą Š. G. buvo pranešta SMS žinute, suderino susitikimo laiką ir vietą. Nuo 2015 m. kovo tai buvo pirmas susitikimas su R. K.. Apie vartojimo kredito įstatymo pakeitimus susitikimo metu nekalbėjo. Antrasis susitikimas įvyko apytiksliai po dviejų savaičių, prie A. G. biuro, gal daugiau Š. G. iniciatyva, jo tema – Vyriausiosios rinkimų komisijos buvo perbraižytas rinkimų apygardų žemėlapis. Š. G. daug metų buvo „Y“ rinkimų štabo vadovas, rinkimų strategas, tiesiog labai puikiai žinojo šitą dalyką, parašė straipsnį, norėdamas išviešinti pagrindines problemas. Susitiko su R. K., papietavo, jam pasakė, jog rašo straipsnį, sutarė, kad jeigu tas straipsnis bus geras, jis įdės į „A“. Mažiausiai trys portalai tą straipsnį įsidėjo, tai yra „15min“, „Alfa.lt“, „Delfi“. Trečiasis susitikimas vyko 2015 m. spalio 28 d., pas R. K. biure. Pagrindinė tema buvo Y suvažiavimas ir A. G..

VšĮ „TP“ buvo įsteigta 2010 m., steigėjai buvo jis ir M. L.. Buvo keletas vadovų per tuos visus metus. Paskutinė vadovė buvo J. K.. Vadovus priimdavo Š. G., pasirašydavo darbo sutartį. Su J. K. yra pažįstamas nuo 2012 m., buvo laikotarpis, kai gyveno kartu, tada buvo faktiniai šeimos santykiai. VšĮ „TP“ buvo dar keletas darbuotojų, jų skaičius nebuvo pastovus, kartais du, kartais trys. Dažniausiai projektų vadovai pasamdydavo porą žmonių daugiau, kai prasidėdavo kažkoks projektas arba reikėdavo kažkokį projektą europiniams pinigams gauti. Atlyginimą šie darbuotojai gaudavo iš teisėtai gautų lėšų – paramų, jeigu tai būdavo europinis projektas, kuriam suteiktas finansavimas, tai dalį atlyginimo gaudavo projekto rengėjas. Finansavimo šaltinis buvo paramos ir europinių fondų lėšos. VšĮ „TP“ vadovas už gautų paramų panaudojimą neatsiskaitydavo. Jis prašė labai smarkiai tikrinti, kas remia, kad nebūtų susiję su dalykais, kas galėtų būti traktuota kaip interesų konfliktas. Jei vadovei pavadinimas būdavo visiškai nežinomas arba atrodydavo, kad tai gali būti susiję su jo, kaip Seimo nario, veikla, tada ji paklausdavo, ar institutas gali priimti paramą iš tam tikros įmonės. Apie paramą iš „BM“ prieš ją gaunant J. K. nesakė. Apie paramos gavimą jis sužinojo po to, kai ji buvo gauta, galimai, iš J. K. Šios paramos gavimo aplinkybės jam nėra žinomos. Prašymus paramai gauti jie išsiuntė vos įkūrus institutą, gaudavo paramas vos ne kiekvienais metais. Apie 2015 m. liepos mėnesį gautą 8 700 Eur paramą nieko nežinojo iki tol, kol jam nepasakė J. K., jau po fakto. Kiek žino, ji buvo asmeniškai nuvykusi pas R. K. į biurą. Ji sakė, kad nesikreipė į R. K., jai paskambino, pranešė, kad yra sprendimas skirti paramą institutui. „Ready to win“ projekto idėja atsirado 2015 m. vasarą. Pristatė J. K. ir paklausė, ar tokį projektą galima būtų vykdyti, prasidėjo darbai. Lietuviškas pavadinimas skambėtų – pasiryžęs, pasirengęs laimėti. Šio projekto esmė – individualūs mokymai žmonių, kurie norėjo išmokti kalbėti viešai, dalyvauti įvairiausiuose rinkimuose, ir ne tik politiniuose. Buvo bandoma prikalbinti vienus geriausių viešojo kalbėjimo, kūno kalbos specialistų, kad pamokytų dalyvius šių dalykų. Taip pat buvo sėkmės istorijų pranešimai, viena iš jų buvo jo sėkmės istorija – laimėta vienmandatė (duomenys neskelbtini), kita sėkmės istorija buvo Vilniaus mero rinkimai, ir ne iš R. Š. pozicijos, kuris juos laimėjo, o iš bendros pozicijos, kaip elgėsi kandidatai, kaip jie kalbėjo, kodėl laimėjo ir panašiai. Projektas vyko nuo 2015 m. pabaigos ir baigėsi 2016 m. balandį. Kai kurie pranešimai, kurie buvo mokymuose, buvo susiję pavyzdžiais iš prieš tai buvusių rinkimų, bet nė vienas pranešimas nebuvo apie būsimus rinkimus. A. A. skaitė pranešimą apie tiesioginį bendravimą su žmonėmis, kažkuriuose mokymuose buvo R. Š.. Mokymuose dalyvavo partijos nariai, beveik pusė. Šie mokymai nebuvo mokami, dalyviams mokesčio nebuvo. Paskaitos vykdavo vietose, kur būtų galima ne tik turėti posėdžių salę ir maitinimą, bet ir nakvynę, dažniau pigesniuose ekonominiuose viešbučiuose. Buvo Kaune, Palangoje, Vilniuje. Biudžeto sumos nežino, galėjo būti keliasdešimt tūkstančių eurų. Šiuose mokymuose jis turėjo užduotį suderinti galimą partijos narių dalyvavimą, tai buvo padaryta dėl to, kad nebūtų jokių interesų konfliktų galimybės. Kai sužinojo apie šiuos mokymus, kai jam pristatė jų planą, po kažkiek laiko jis perpasakojo tai E. M., kuris tuo metu buvo rinkimų štabo vadovas, ir pasakė, kad institutas galvoja daryti tokį projektą, ar būtų galima į jį pakviesti (duomenys neskelbtini), žinant, kad už gero pusmečio ar už metų ateina rinkimai ir, kad pikti žmonės gali padaryti tai, kas šiai dienai jau yra padaryta. Tai galima sakyti, kad jis apsiėmė funkciją – informuoti ir pakviesti partiją į šiuos mokymus. Pirmiausia suderino su E. M. patį faktą, kad institutas darys mokymus, kad jie gali būti naudingi kai kuriems iš jų, ypač jaunesnės kartos atstovams. Jie pasišnekėjo, paskui šitas planas buvo pristatytas rinkimų štabo tarybai, kuri patvirtino, kad galima būtų kviesti (duomenys neskelbtini), ir tik po šito buvo sukurtas tekstas, kviečiantis (duomenys neskelbtini), buvo labai atsargus tekstas, netgi suderintas su partija ar su E. M. prieš siunčiant. „Y“ niekaip nebuvo susijęs su jo VšĮ. Dėl to, kokie buvo „Y“ narių mokymų tikslai pasiruošti rinkimams, tai kiek jam žinoma, kiekvienais metais vykdavo mokymai, bent vieni, o kartais ir daugiau, dalį jų organizuodavo pati partija, jam yra tekę prisidėti prie vienų ar kitų mokymų. Yra buvę mokymai (duomenys neskelbtini). Mano, kad mokymus (duomenys neskelbtini) vykdė „LS“, juos, matyt, derino tuometinis partijos sekretoriatas arba sekretoriato vadovas.

Dėl Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisų – R. K. jo apie šias pataisas tikrai nieko neklausė. Galėjo būti taip, kad antro susitikimo metu jis užsiminė apie savo pataisą, bet kažko daugiau neatsimena. Vartojimo kredito 8 straipsnio pataisos esmę galėtų apibūdinti taip, kad kai žmogus nori paimti kreditą, jį išduodanti įstaiga turi žmogų patikrinti, ar jis galės grąžinti, ir kai kalba eina apie normalias sumas, tai turi būti pasižiūrėta, koks žmogaus atlyginimas, kiek jis laiko tą atlyginimą gauna, ir nustatyti jo kreditingumą, bet tai netinka, kai skolinamasi 20 Eur. Jei žmonės pagal liudijimą daug metų dirba, tai viskas gerai, Sodroje tie duomenys yra, bet jeigu jie pirmus metus dirba ir nori pasiskolinti 20 Eur, tai jiems neduos. Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisos esmė, kad žmonės, kurie nėra Sodros sistemoje, taip pat turėtų galimybę pasiskolinti, ji visiškai atitiko partijos „Y“ idėjinę programą, rinkimų programą. Lygiateisiškumo principas, kad į tą pačią paskolą galėtų pretenduoti visi piliečiai, o ne tik tie, kurių duomenys yra Sodroje. Lygiateisiškumo principas yra viena iš pagrindinių liberalų ideologijų. Jis, būdamas Ekonomikos komitete, perskaitė Vyriausybės išvadą, tai buvo paskata registravimui. Iš bylos žino, kad buvo siųstas laiškas visiems su pasiūlymu dėl pataisos. Tai buvo siųsta į jo, kaip Seimo nario, paštą. Frakcijos patalpose irgi buvo pateikti pasiūlymai iš asociacijos, ir E. M. pats dalyvavo. Jeigu neklysta, buvo storas aplankas, kur buvo visas įstatymas su visais pakeitimais, lobistų, asociacijos pasiūlymai. 8 straipsnis buvo 2 lapai iš kelių šimtų, tai būtų mažiau negu vienas procentas. Yra gavęs (duomenys neskelbtini) asociacijos prezidento L. V. laišką apie kreditą, šis laiškas buvo elektroninės jo pataisos versijos šaltinis. Asociacijų grupių pasiūlymai yra įprastinė praktika, šis įstatymas buvo didžiulis ir susidomėjimas juo buvo didesnis, negu daugeliu kitų įstatymų. Parodžius t. 32, b. l. 100–104, Š. G. nurodė, kad gali būti, jog tai ne tas laiškas, ten buvo prisegta daugiau dokumentų, jie buvo ir Word formatu. Mano, kad kalbėjo apie kažkokį kitą dokumentą. Kalbėjo apie kitą laišką, gautą iš L. V.. Tai ne šis laiškas. Mano, kad siuntėjas buvo L. V., nes daugiau iš nieko jo gauti negalėjo. Yra girdėjęs apie K. K.. Mano, kad nėra gavęs iš jo laiškų. Iki pataisos pateikimo E. M. buvo žinoma apie iniciatyvą teikti tokio turinio pataisą, nes jam pats pasakė, kad žada teikti. Nežino, ar E. M. turėjo analogišką tekstą tam, kurį pateikė. Iš K. K. tikrai nėra gavęs šio laiško ir iš E. M. nėra gavęs. Tai prisimena, nes šiuos žmones identifikuoja. Jis nei L. V., nei G. V. tada nepažinojo ir dabar maišo pavardes. L. S. identifikuoja, nėra gavęs iš jo tokio laiško. Asmeniškai su juo nebuvo susitikę, tik galbūt Seime prasilenkdami arba frakcijos posėdyje. Nėra gavęs laiško iš R. K.. Kiek žino, R. K. laiškų nelabai rašo, tik žinutes. Nieko iš jo negavo. Jo pašto dėžutė buvo ištrinta, pasibaigus kadencijai pagal Seimo statutą. 2016 m. pabaigoje ji buvo ištrinta.

Pakeistą pataisą pateikė savo vardu. Pristatymui frakcijoje ruošėsi iš vakaro, nes tas klausimas nebuvo labai didelis. Rinkdamas argumentus ruošėsi apie pusvalandį. Frakcijos nariai pritarė jo pozicijai, nes ji visiškai (duomenys neskelbtini). Pritarus frakcijoje, nedalyvavo Biudžeto ir finansų komitete (toliau – ir BFK) svarstant šį klausimą, nes dalyvavo Ekonomikos komiteto posėdžiuose, komiteto posėdžiai vyksta vienu metu, trečiadieniais, buvo labai apkrautas BFK klausimais ir suprato, kad per 10 minučių nespės pristatyti. Kai registravo pataisą antrą kartą, pasakė, kad atmetė visiškai formaliai ir viskas, kadangi antrą kartą registruojant buvo pataisytas stilius, tai kažko papildomai pasakoti nereikėjo. Antrą kartą svarstant BFK nedalyvavo dėl tos pačios priežasties. R. K. pateikė neteisingą informaciją, kad bus išvykęs iš Vilniaus, nes smagiau jautėsi nepasakant priežasties, galvojo, kad ne politikams tai gali atrodyti per menka priežastis, dėl ko neina ir negina savo registruoto pasiūlymo. Nežino, kodėl R. K. domėjosi, ar gins savo pasiūlymą, ir jam nebuvo aiški jo domėjimosi motyvacija. Perskaičius susirašinėjimą tarp Š. G. ir R. K., esantį t. 8, b. l. 29, 30, paaiškino, kad šios žinutės susijusios su komisijos posėdžiu BFK. Tai buvo pirmas R. K. pasiteiravimas apie jo pataisą ir truputį buvo keista. Iš atsakymų matosi, kad jis supranta, jog kalba eina apie būtent jo pataisą. R. K. niekad nėra klausęs jo apie šitą pataisą, išskyrus šias žinutes, o iš jo pusės galėjo būti pasiguodimas, kad BFK atmetė pirmą kartą jo pataisą, kai jie buvo antrą kartą susitikę „F“ restorane.

Frakcijos posėdyje, kuriame buvo svarstoma pataisa, pirmininkavo E. M.. Frakcijos posėdyje jie visada peržiūrėdavo visus, jeigu spėdavo, klausimus, kurie bus Seimo posėdyje tą dieną, ir jų būdavo 60-70, ta trumpa pataisa buvo pristatoma ne daugiau vienos minutės. Frakcijos posėdis truko mažiau negu valandą, vykdavo kokias 45 minutes, tai net neišeina po vieną minutę kiekvienam klausimui, o jeigu yra rimtų klausimų, prasideda diskusija, tai būna 10-15 min. Jis pristatė labai paprastai, kad paruošė tokiam įstatymui, tokią pataisą, ir buvo be jokių komentarų sutarta, kad palaikys šią pataisą, visa frakcija balsuos už šitą įstatymą. Šiam klausimui buvo paskirta apie 1 minutę iš 45 minučių, jokių prieštaravimų tikrai nebuvo. Jis su K. G. labai puikiai sutarė, turėjo kai kur skirtingus požiūrius į ekonomikos, netgi teorijos, pagrindus, bet niekada nesikirsdavo, jis neatsimena, ar K. G. dalyvavo tame frakcijos posėdyje. K. G. buvo Biudžeto ir finansų komitete. Ekonomikos komitetas pritarė ir jo, Š. G., ir J. R. pataisoms. BFK nepritarė šioms pataisoms, dėl to jis registravo ir antrą kartą. Su K. G. neteko kalbėti šia tema, nes nebuvo suinteresuotas „stumti“ kažko, be to, visi puikiai žino profesorių, kad jam nei įsakysi, nei įprašysi.

Pirmos apklausos metu jam buvo parodytas I. D. laiškas ir mano, jog I. D. tiesiog uždėjo ne tą spalvą. Raudona spalva yra frakcijos sprendimai balsuoti „prieš“, žali – palaikyti, geltona spalva apimdavo tiek susilaikymą, tiek balsavimą laisvai. Šiuo atveju visi projektai, kuriuos pateikė bet kuris frakcijos narys, realiai yra žali. Frakcijos posėdyje buvo nuspręsta pritarti jo siūlytoms pataisoms be diskusijos bendru sutarimu, kadangi tai yra vieno iš frakcijos žmonių registruojama pataisa. Mano, kad I. D. atsiųstame laiške žymėjimas geltonai – „laisvai“ buvo jos klaida. Po kiekvieno posėdžio ji siųsdavo tokį patį laišką, tas pats prierašas, kad raudona reiškią tą ir pan. Ji kiekvieną kartą nerašydavo to paties, buvo pakankamai išsiblaškiusi, mano, kad ne tą spalvą parinko.

Jis buvo formaliu tos darbo grupės, kuri svarstė, rūpinosi šiuo įstatymo projektu, kuriai vadovavo B. B., nariu. Jo nekvietė į darbo grupės posėdžius, mano, dėl B. B. el. neraštingumo, nes jis nesugebėjo įtraukti jo elektroninio pašto adreso, pasitraukus R. Š., kai jis apie tai nelabai mandagų elektroninį laišką visai grupei parašė, pradėjo būti kviečiamas į tuos posėdžius, bet Seimo nariai juos daro Seimo posėdžių metu, tai jis nė viename tame posėdyje nėra dalyvavęs. Laišką parašė 2015 m. gegužės mėnesį. Jeigu yra sudaryta darbo grupė, į kurią yra deleguojami Seimo nariai iš įvairių Seime esančių frakcijų, ir jeigu lobistai, suinteresuoti asmenys, įmonės norėtų daryti įtaką įstatymo turiniui, pateikti savo pasiūlymus, tai geriausias vaistas yra asmeninis įrodinėjimas, tai arba suinteresuotoms grupėms reikėtų dirbti su darbo grupės vadovu, galbūt patempti jį į savo pusę, arba dirbti su grupės nariais individualiai. Mano, kertiniai šio įstatymo pakeitimų žmonės buvo darbo grupės vadovas ir BFK vadovas ar išvadų rengėjai. B. B., būdamas darbo grupės nariu, nebebuvo BFK pirmininkas, bet buvo narys, BFK pirmininkas buvo P. N.. Į darbo grupę jis buvo deleguotas Y frakcijos, tikriausiai, raštu. Davė sutikimą, tai buvo frakcijos posėdyje aptarta. Kitų kandidatų nebuvo, nes iš Seimo išėjo R. Š., kuris dirbo Ekonomikos komitete šioje grupėje, ir jam išėjus frakcija nebeturėjo nei vieno nario. Jis yra ekonomistas, tai natūraliai gavosi, kad perėmė R. Š. narystę.

Skirtumas tarp jo registruoto pataisos teksto Seimo bazėje ir tarp R. K. pataisos teksto buvo toks, kad, pirma, kompiuterio nustatymai, kuriame buvo kurti šie failai, truputį skyrėsi, pavyzdžiui, kraštinės, lentelė ne taip nubraižyta ir panašiai, o antra, buvo viena rašybos, viena skyrybos klaida viename variante. Tame variante, pagal kurį jis registravo, buvo klaidų, o pagal bylą, variante, buvusiame pas R. K., nebuvo klaidų. Iš bylos duomenų matyti, kad vienos savaitės gale tas dokumentas gimė kažkuriame kompiuteryje, o visas veiksmas vyko sekančią savaitę. Tekstą pagamino kažkieno kompiuteris prieš atsiunčiant visiems Seimo nariams, tai aišku, kad jo gimimas turėjo būti anksčiau, nei persiuntė. Pradinis tekstas tikrai negimė jo kompiuteryje, iš kurio jis ėmė informaciją. Byloje užfiksuota, kad yra keletas klaidų ir skirtingas puslapio ar lentelės nustatymas prieš spausdinant, tai yra įrodymas, kad spausdinta iš jo kompiuterio, o ne kažkokio kito. Patį dokumentą gavo Word formatu, kaip ir dažniausiai visi, panašaus pobūdžio laiškai yra siunčiami, kad galima būtų jį naudoti. Prokuroras bandė išklausti, kad jis gavo iš kažko atspausdintą popieriaus lapą, ten uždėjo savo parašą ir nunešė. Jis apklausoje kategoriškai pasakė, kad tai yra jo darbas, o ne kažkieno jam duotas. Jį spausdino iš savo kompiuterio, prieš antrą kartą registruojant, savo kompiuteryje sukeitė žodžius vietomis, pataisė sintaksę ir spausdino iš savo kompiuterio. Abi jo pataisos viena nuo kitos realiai niekuo nesiskiria, tik sintakse. Kadangi pirmą kartą formaliai atmetė, tai jis formaliai ir pataisė. Kalba eina apie prievolę tikrinti arba dviem būdais, arba vienu, toks ir skirtumas. Vienas projektas sako, kad reikia tikrinti abiem visais atvejais, o jo variantas sako, kad užtenka tik vieno iš jų, jeigu jie pagrįsti dokumentais.

Pirmą kartą jis G. V. matė frakcijos posėdyje, kartu L. S.. Antrą kartą jį matė liudijant teisme. Frakcijos posėdis galėjo vykti vieną savaitę prieš jam registruojant pataisą, tai buvo apie 2015 m. spalio mėnesį. Dėl 2015 m. liepos mėnesį vykusio susirašinėjimo su G. V. – G. S. jiems išsiuntė vieną ir tą patį elektroninį laišką ir įvyko vieno ar dviejų laiškų susirašinėjimas, tuo viskas baigėsi, jie taip ir nesusitiko. G. S. perdavė jo kontaktą G. V., kaip frakcijos atstovo darbo grupėje, kuri atsakinga už vartojimo kredito įstatymo rengimą. Su vartojimo kredito įstatymo pakeitimais susidūrė tikriausiai tą patį spalio mėnesį, galbūt tai buvo rugsėjo mėnesio pabaiga, nes vasarą posėdžiai nevyko ir kai rugsėjį prasideda sesija, rudens sesijoje buvo numatytas šio įstatymo svarstymas, ir jis buvo labai ilgas. Tas susitikimas neįvyko, jeigu neklysta, jis atsakė, kad arba šiuo metu dar nėra reikalo, arba neturi laiko. G. V. pareigų minimu laiku nežinojo.

Jo nuomone, A. G. buvo įžeidęs R. K. ir jis labai jo nekentė. R. K. domėjosi apie A. G. ir kaip apie asmenį, ir apie tai, ką jis veikia partijoje, kokie yra gandai. Tiesiog jis „sirgo“ už tai, kad tas žmogus neišardytų šios partijos tokiu sėkmingu metu, kai netoli rinkimai. A. G. vaidmuo buvo visiškai destrukcinis partijoje. A. G. reikėjo platformos, kur jis turėtų daugiau įtakos ir per laiką ją sukauptų dar didesnę, kadangi jis matė, kad imant visą partiją, jis daugumos neturės, tai nusprendė įkurti atskirą žmonių grupelę, kuri einant laikui didėtų, ir, galimai, jam padėtų partijos pirmininko rinkimuose. Mano, jo užduotis sau buvo perimti šią partiją, jos valdymą, susistatyti savo žmones ir panašiai. Nėra garantuotas, ar partijos vadovybei A. G. pozicija dėl partijos perėmimo buvo žinoma, bet apie frakciją žinojo visa partija ir tikrai labai daug žmonių piktinosi. Jis yra dalyvavęs keliuose vidiniuose partiniuose susitikimuose, kur buvo kalbama apie tai, yra šnekėję apie tai ir valdyboje, ir neoficialiai, tarp Seimo narių dalinosi nuomonėmis, buvo tokių nuomonių, kad reikia kategoriškai elgtis – mesti A. G. iš partijos, E. M. buvo kitos nuomonės, kad galima viską susiderinti ir užimti tas vietas, kurios patogios visiems. A. G. galimai atsivedė naują rinkėją (duomenys neskelbtini), kuris ankščiau nebalsuodavo už juos, tai natūralu, kad ir šiuo klausimu partija su A. G. turėjo susitarti. R. K. pozicija šiuo klausimu buvo neigiama. Ką bendro su partija „Y“ ir galima frakcija turėjo R. K. – šis verslas buvo visada netoli politikos, netoli Y“. Kiek jam žinoma, koncerno vadovai patys yra visiškai (duomenys neskelbtini), tai natūralu, kad galbūt daugiau bendrauja su (duomenys neskelbtini) partijomis. Bendravimo pavyzdys galėtų būti ta pati kalėdinė vakarienė, jis pats yra dalyvavęs panašioje vakarienėje 2013 m. ar 2014 m., su tais pačiais „X“ atstovais. Tai yra natūralūs dalykai, tai vyksta, tokio lygio verslas neina „per užpakalines duris“ ir nebando įprašyti paimti kyšį. Tai yra visai kitokio lygio santykiai, jis asmeniškai stengėsi bendrauti, jeigu tai yra verslo atstovai, tai tik su tokiais atstovais. Tiek ir R. K., tiek ir daug kitų verslininkų, kuriuos jis pažinojo iki tampant Seimo nariu, puikiai žinojo jo principus, jo sąžinės ribas ir jo finansines ribas. Jeigu neklysta, tai jie ir su R. K. prieš 10 metų yra šnekėję šia tema. Jis labai aiškiai tas ribas pastatė, kad nėra kyšininkas, serga ta tikra idėja už Lietuvą, mano, dėl to nėra turėję jokio sunkaus pokalbio, nei prieš jam tampant politiku, nei tapus politiku, kad R. K. prašytų kažką padaryti, „prastumti“ ar dar kažką. Jis buvo išrinktas vienmandatinėje apygardoje. Rinkimų kampanijai finansavimas reikalingas buvo, bet jis visą laiką laikėsi nuostatos, kad geriau iš savų pinigų ar iš artimųjų žmonių tai padaryti, negu iš verslo, kuris galimai kažkada ateis ir paprašys kažko. Jeigu neklysta, kažkada, prieš kažkuriuos rinkimus, R. K. jo klausė, ar nereikia paramos, jis atsisakė. Kalėdinėje vakarienėje jis dalyvavo gal 2014 m., mano, dalyvavo E. M., R. Š., D. M., R. K.. Tai buvo savaitė, gal dvi prieš Kalėdas, tiesiog buvo susitikta, pakalbėta apie politines aktualijas, pasidalinta nuomonėmis, galbūt apsikeista vyno buteliu, šito negali atmesti, jis nieko neparsinešė. Negali pasakyti, kas organizavo susitikimą. Partijoje jis du kartus yra buvęs valdybos nariu, jeigu tuomet jau dalyvavo vakarienėje, tai matyt, tuo metu buvo valdyboje. Kas tuo metu buvo D. M. ir R. K., tai, kad D. M. yra koncerno savininkas, tai žino visi, žinojo ir jis, kad R. K. buvo jo (kaltinamojo) vadovas ir generalinis „A“ direktorius, tai žinojo kaip buvęs darbuotojas, taip pat žinojo, kad jis vadovauja žiniasklaidos grupei. Kokios pareigos buvo parašytos, kaip parašyta, nežinojo.

Jis R. K. matė „TP“ steigiamajame renginyje. Pačiais pirmaisiais metais šis institutas gavo paramą iš „X“, neatsimena, iš kokios įmonės. Parama buvo pasiūlyta paties R., galbūt netgi iš karto po instituto įkūrimo pirmaisiais mėnesiais. Parama buvo skiriama 2010 m. ir mano, kad beveik kiekvienais metais institutas yra gavęs paramą iš „X“. Patį pirmą kartą, kai asmeniškai kalbėjo su R. K. dėl paramos institutui, buvo kalba, kad tai, matyt, nebus vienkartinis daiktas, jei bus geri ir įdomūs projektai. Apie tai, kam verslui reikia pokalbių su politikais, gali atsakyti, kad, jei kalbama apie skaidrius ketinimus, mano, jog versle sėkmingiausi žmonės yra tie, kurie pirmieji gavę informaciją, ją gali valdyti. Jo požiūriu, verslas tai daro, kad jaustų pulsą, kad žinotų, girdėtų viską iš pirmų lūpų.

        Rašytiniuose paaiškinimuose Š. G. nurodė, kad nors ir nedalyvauja veikloje, bet yra „TP“ steigėjas, šis yra gavęs paramos iš „X“, bet niekada 10 000 Eur sumoje. Suma, gauta į instituto sąskaitą iš „X“ (8 700 Eur), buvo gauta 2015 m. liepos 13 d., kas yra keliais mėnesiais anksčiau, nei prasidėjo pirmieji pokalbiai apie vartojimo kreditų įstatymo pakeitimus. Tokio dydžio buvo paskutinė, kada nors institutui suteikta parama iš „X“. Nuo pat instituto įkūrimo 2010 metais, kaip vienas steigėjų ir tuo pačiu – Y partijos narių, puikiai suprasdamas galimą interesų konflikto pilkąją zoną, pabrėžtinai visiems instituto buvusiems vadovams bei darbuotojams sakė, kad viskas turi būti daroma su ypatinga priežiūra, kad nesikirstų interesai bei įstatymai nebūtų pažeisti. Tik dėl šios priežasties stengėsi su instituto veikla neturėti nieko bendro – viską delegavo vadovams, jo rolė jame buvo – pritarti arba atmesti vadovų pasiūlymus dėl konkretaus vieno ar kito projekto, dalyvavimo europinėse paraiškose. Kaltinime nurodyta, kad projektas „Ready to win“ buvo suorganizuotas iš „X“ paramos. 2015 m. liepos 13 d., gavus 8 700 Eur paramą, ji buvo išleista bendroms instituto išlaidoms dengti (prašyme paremti, jo žiniomis, taip pat nebuvo minimas joks konkretus projektas, tiesiog prašoma paramos bendrosioms išlaidoms dengti). Net VRK, atlikusi tyrimą dėl minėto instituto projekto, dėl ko buvo nuimta dotacija partijai, nenustatė, kad lėšos minėto projekto vykdymui buvo gautos iš „X“ koncerno. Teisme E. G. liudijo, kad VRK tyrimo metu suskaičiavo, jog minimuose mokymuose dalyvavo 90 žmonių, iš kurių tik 48 vėliau dalyvavo rinkimuose su Y. Jo užduotis šiame projekte prasidėjo ir baigėsi 2 pranešimų skaitymu, vienas iš kurių buvo apie jo asmenišką rinkimų kampaniją Žirmūnų vienmandatėje, kaip sėkmingo atvejo analizė, kas, jo supratimu, niekaip nepažeidžia įstatymų. Kaltinimas, jog projektas „Ready to win“ buvo specialiai suorganizuotas Y, o organizuotas, koordinuotas ir sugalvotas jo asmeniškai, išeina iš jam inkriminuojamo nusikaltimo ribų. Projektas „Ready to win“ buvo vykdomas 2016 metais. Pirmasis mokėjimas iš instituto lėšų už šį projektą buvo atliktas 2015 metų pabaigoje. Iš „TP“ aiškinamojo rašto prie 2015 metų metinės finansinės atskaitomybės matyti, jog 2015 metais projektui „Ready to win“ buvo išleista viso labo 995 eurai. Po „X M“ 8 700 eurų paramos „TP“ 2015 ir 2016 metais dar šešis kartus iš kitų šaltinių gavo paramą, kuri siekė 73 800 Eur. Vien per 2015 m. spalio ir lapkričio mėnesius institutas gavo 48 800 Eur paramos. Po „X M“ 2015 m. liepą gautos 8 700 Eur paramos institutas iki 2015 m. spalio 12 d. negavo jokios kitos paramos. Tuos tris mėnesius, nors jokie projektai nebuvo vykdomi, „TP“ patyrė administracines išlaidas darbuotojų atlyginimams, biuro nuomai ir išlaikymui, kitoms kasdieninėms išlaidoms, ką akivaizdžiai įrodo banko sąskaitos išrašai. Iš byloje esančių instituto finansinių dokumentų matyti, kad „X“ įmonės paramą „TP“ teikė nuo pat jo įkūrimo 2010 metais. Teikiama parama buvo pastovi ir skirta viešosios įstaigos tikslų įgyvendinimui. Seimo nariu jis tapo tik 2015 metais. 2015 metais, dar prieš jam tampant Seimo nariu, t. y. 2015 m. vasario 4 d., viena iš koncerno įmonių, UAB „M“, pervedė institutui 5 792,40 Eur paramą. Šie faktiniai duomenys dar kartą įrodo, kad „X“ parama institutui nebuvo susijusi su jo veikla ir užimamomis pareigomis. Neabejoja, kad jeigu 2015 m. liepos mėnesį ar vėliau, iki pat spalio mėnesio, jis būtų kontaktavęs su R. K., susitikęs, susiskambinęs, tokie duomenys būtų byloje. Nė viename iš jų su R. K. vėliau fiksuotų pokalbių, kontaktų, susirašinėjimų, laiškų nėra užfiksuota nė vieno žodžio apie kokią nors paramą institutui. Apie „X“ 2015 metais pervestą paramą institutui, nei apie vasario, nei apie liepos mėnesiais pervestas paramas jis nežinojo, nebuvo apie tai informuotas, su R. K. tais laikotarpiais neturėjo jokių kontaktų. Paramas ne tik gavę, bet ir jų tiesiogiai pas R. K. prašę ir už paramas sutikę atlikti vienokius ar kitokius veiksmus K partijos nariai byloje negavo net specialiųjų liudytojų statuso. Mano, kad visi argumentai dėl paramos, jos panaudojimo ir jo jokio ryšio su šiais klausimais neturėjimu yra daugiau nei akivaizdūs.

        Kas liečia jo teiktas Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisas – niekas su juo nieko nederino, neprašė ir net nesidomėjo jo pataisa. Informaciją, pagal kurią pateikė savo pataisą pirmą kartą, gavo tarp 2015 m. spalio 7 d. ir 2015 m. spalio 9 d., dviem būdais – elektroniniame variante, kurį gavo iš L. V. kaip ir visi Seimo nariai, bei popieriniame variante, kurį kartu su visa didžiule pasiūlymų segtuvu („papke“) į jų frakciją atsinešė bei frakcijai paliko (duomenys neskelbtini) asociacija bei jos samdyti lobistai. Jie buvo atėję trise. Kadangi iki tol nė vieno jų nepažinojo, sunku juos identifikuoti tiksliai, bet jam atrodo, kad vienas jų buvo L. S., kitas – arba G. V., arba L. V., o trečio nepamena.

Dar iki kaltinime nurodomo jo ir R. K. 2015 m. spalio 12 d. susitikimo jis jau turėjo siūlomą vartojimo kreditų įstatymo 8 straipsnio pataisos tekstą. Be to, popierinį šios siūlomos pataisos tekstą gavo ir per Ekonomikos komiteto posėdį, kuriame jį visiems komiteto nariams išdaL. (duomenys neskelbtini) asociacijos atstovai. Būtent šį pataisos tekstą jis registravo Seime 2015 m. spalio 13 d., jį buvo pasiruošęs dar iki 2015 m. spalio 12 d. susitikimo su R. K., kadangi niekada nepalieka visko paskutinei dienai. Tuo labiau, kad 2015 m. spalio 13 d. ryte buvo jų frakcijos posėdis, kuriame jis pristatė savo siūlomą pataisą, todėl pristatymui taip pat ruošėsi iš anksto, dar iki 2015 m. spalio 12 d. Ekonomikos komitetas bendru sutarimu nusprendė palaikyti siūlomas pataisas, ir jo pataisą, bei visą įstatymo projektą, balsuojant salėje. Jo teiktos pataisos tekstas nėra identiškas R. K. 2015 m. spalio 7 d. iš G. V. gautam pataisos tekstui.

Tuo metu jis buvo „šviežias“ Seimo narys, nelabai galėjo pretenduoti į kokių nors didelių bei esminių pataisų rengimą. Todėl nusprendė registruoti tai, ką tikrai supranta – trumpą bei nereikšmingą 8 straipsnio pataisą. Ji buvo visiškai aiški – jei jos nebūtų, daugiau nei pusė dirbančių Lietuvos piliečių išvis negalėtų gauti kredito, nes apie juos informacijos Sodra paprasčiausiai neturi – kalba apie sau, individualiai dirbančius, kurie moka mokesčius pasibaigus metams, tad pagal Sodra jie – nuliniai, negalintys gauti kredito. Ir antra – jei kokį vakarą mieste pritrūktų 20 Eur ir nutartų pasiskolinti SMS pagalba – tikrai gerai pagalvotų, ar nori, kad dėl 20 Eur būtų išverstas visas jo kreditingumas bei išanalizuota visa krūva svarbių bei konfidencialių asmeninių duomenų. Esminis argumentas – minimą pataisą nusprendė registruoti perskaitęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą, kad esamas reglamentavimas pažeidžia Europos teisę ir jį vis tiek reikės keisti, norint nesulaukti Europos Sąjungos sankcijų. Pirmą sykį su minėta Vyriausybės išvada susipažino Seimo Ekonomikos komiteto, kuris buvo šalutinis komitetas svarstant Vartojimo kredito įstatymą, posėdyje, o medžiagą gavo kaip ir visi Ekonomikos komiteto nariai. Jei neklysta, Ekonomikos komiteto posėdis galėjo būti 2015 m. spalio 7 d., trečiadienį.

        BFK atmetus jo pasiūlymą, registravo jį dar kartą. Tam buvo dvi priežastys – pirmoji, jo pataisą atmetė formaliai, neva, dėl netikslumų, Tą patvirtino ir liudytojas L. S., kuris asmeniškai dalyvavo tame BFK posėdyje. Tad logiška buvo ištaisyti tuos netikslumus, tuo labiau, kad BFK užkliuvo tik vienas sakinys. Antra – tikrai rimtai supyko, nes suprato, kad BFK iš jo tyčiojasi, kaip iš naujai išrinkto Seimo nario. Buvo visiškai aišku, kad atmetimas – formalus. Pataisą registravo antrą kartą. Jei gerai prisimena, tiesiog pataisė savo kompiuteryje du žodžius, vieną sakinį ir pateikė iš naujo. Antrą sykį registruoti pasiūlymą nusprendė 2015 m. spalio 14 d., iškart BFK atmetus pirmąjį jo pasiūlymą ir apie tai sužinojus. Pasiūlymą paruošė, atrodo, per savaitę po pirmojo atmetimo. Kadangi tą mėnesį buvo labai daug veiklos, vyko partijos suvažiavimas, tad neskubėjo registruoti antrojo pasiūlymo ir laukė, kada bus paskelbta BFK posėdžio, kuriame bus svarstomi pasiūlymai vartojimo kreditų įstatymui, data. Pateikti antrąjį pasiūlymą sugalvojo ir jį parengė gerokai anksčiau, nei įvyko kitas jo susitikimas su R. K.. Jis nė viename iš tų dviejų svarstymų pats nedalyvavo BFK posėdyje, kas visiškai akivaizdžiai rodo jo nesuinteresuotumą stumti kažką, ypač, jei tai būtų daręs už atlygį. BFK posėdžiuose svarstant jo pataisą nedalyvavo, nes kirtosi jų laikai su Ekonomikos komiteto, kuriam priklausė, posėdžiais, ir kuriuose dalyvavo, nes jam jie atrodė svarbesni. Tai pat nedalyvavo nė viename vartojimo kreditų įstatymo darbo grupės posėdyje. Nedalyvavo, nes B. B. iš pradžių visiškai nekvietė jo į posėdžius, o kai į porą posėdžių pakvietė – jie vyko Seimo plenarinio posėdžio metu, ir jis, kaip priklauso pagal įstatymą, rinkosi būti Seimo salėje kaip Seimo narys. Šis faktas taip pat įrodo, kad jis neveikė kažkieno interesais ir tuo labiau už neteisėtą atlygį.

        SMS susirašinėjimo su R. K., neprisiminė per apklausas, nes visiškai to nesureikšmino, ir dabar tai traktuoja, kaip pirmą pasidomėjimą iš jo pusės apie jo pataisą. Iš susirašinėjimo teksto sprendžia, nes atsakinėja labai paprastai bei lakoniškai, kad jam buvo truputį keista, jog R. K. domisi, nes nelabai suvedė, kur čia galėtų būti jo interesas – kiek jam buvo žinoma, nei R. K. asmeniškai, nei „X“ neturėjo jokio verslo, susijusio su kreditavimu. Tad mandagiai atsakė bei truputį sumelavo, kad nebus Vilniuje, nors pats buvo ir dalyvavo Ekonomikos komiteto posėdyje. Po balsavimo Seime daugiau jokių užklausų iš R. K. nebuvo apie pataisą, tad tą pačią dieną ir užmiršo tą SMS susirašinėjimą.

Apklausos protokole kai kuriose vietose užfiksuoti gan kategoriški jo atsakymai. Juose jis pabrėžia, kad niekas jo neįtakojo tos pataisos registruoti, niekas nepatarė, ir jis ją pats atsispausdino iš savo kompiuterio, tačiau naudojosi trečių šalių paruoštais dokumentais. Buvo gavęs tiek elektroninę versiją iš L. V., tiek popierinę versiją, kurią gavo Ekonomikos komitete bei jų frakcijoje, kai L. S., su dar dviem atstovais, po pristatymo paliko pasiūlymų segtuvą („papkę“).

2015 m., spalio mėnesį, po ilgo nesimatymo laiko, su R. K. buvo susitikęs 3 kartus. Pirmasis susitikimas įvyko 2015 m. spalio 12 d., apie 17.00 val., pas R. K. ofise. Dėl susitikimo sutarė SMS žinutėmis, pakvietė R. K.. To pokalbio temos buvo krepšinis, kaip ir sakė apklausose ikiteisminio tyrimo metu, R. K. taip pat klausė keleto patarimų dėl „A“ marketingo bei sporto nušvietimo skilties, domėjosi, kas darosi partijoje prieš suvažiavimą, kokie gandai. Antrasis susitikimas vyko 2015 m. spalio 19 d., apie 13.00 val., prie A. G. biuro, iš kur nuvažiavo į kavinę „Flamingas“. Kiek pamena, susitikimo tema buvo vienintelė – VRK pateiktas rinkimų apygardų perbraižymo žemėlapis. Rodė R. K. argumentus, sakė, jog nesąmonė, kad reikia tai viešinti žmonėms. Pasakė, kad rašo tekstą ta tema, kad siųs visoms žiniasklaidos priemonėms. Sutarė, kad jei tekstas bus tikrai geras – jį įsidės ir „A“. Trečiasis susitikimas vyko 2015 m. spalio 28 d., apie 15.00 val., pas R. K. ofise. Į susitikimą pakvietė R. K.. Pagrindinė pokalbio tema buvo 2015 m. spalio 24 d. įvykęs Y suvažiavimas ir A. G.. Nė vieno iš šių susitikimų metu apie vartojimo kreditų įstatymą ir jo pataisas jokios kalbos nebuvo, R. K. nesidomėjo jo teiktais pasiūlymais, nieko apie tai neklausinėjo, jokių tekstų nedavė. Vienintelis R. K. pasiteiravimas apie jo teiktą pataisą buvo SMS prieš antrąjį BFK posėdį. Jo nesureikšmino ir tyrimo metu neprisiminė.

Nesupranta, kodėl kaltinime jo, kaip Seimo nario veikla, kuri reglamentuota įstatymais, kurių jis nepažeidė, yra įvardinama kaip neteisėtas veikimas vykdant įgaliojimus. Vartojimo kredito įstatymo projekto pataisas BFK ir Seimui teikė laikydamasis visų teisės aktų reikalavimų, Seimo statuto nuostatų. Byloje nebuvo nustatyta įstatymo pataisų pateikimo tvarkos pažeidimų. Jis nesiėmė jokių neteisėtų priemonių paveikti BFK ar Seimo narius, kad šie balsuotų, pritartų jo pataisoms, net nedalyvavo nei viename BFK posėdyje. BFK nepritarus jo pataisai, jis minėtą pataisą, prieš tai pristatęs ją Y frakcijos posėdyje ir gavęs frakcijos pritarimą, laikydamasis teisės aktų nustatytos tvarkos pateikė svarstymui Seimo posėdyje.

Minimas Vartojimo kredito įstatymo pataisas teikė, kadangi buvo Seimo darbo grupės vartojimo kredito reglamentavimui tobulinti narys ir buvo susipažinęs su visa įvairių suinteresuotų grupių teikiama medžiaga bei argumentais dėl įstatymo tobulinimo. Pagrindinė paskata teikti Vartojimo kredito įstatymo pataisą buvo Vyriausybės išvada, kad siūlomas įtvirtinti reikalavimas visuomet tikrinti vartojimo kredito gavėjų kreditingumą registruose ir informacinėse sistemose prieštarautų Europos Sąjungos teisiniam reglamentavimui, pagal kurį Vartojimo kredito įstatyme turi būti numatyta galimybė rinktis vertinti kreditingumą remiantis arba iš vartojimo kredito gavėjų gauta pakankama informacija, kuri yra pagrindžiama dokumentais, arba atlikus patikrinimą registruose ir informacinėse sistemose – abiejų patikrinimų nereikalaujama. Būtent tokia ir buvo jo teiktų pataisų esmė, nes iki to pateiktame Vartojimo kredito įstatymo projekto 8 straipsnyje buvo reikalaujama abiejų patikrinimų. Pažymi, kad jo siūlomai pataisai pritarė Ekonomikos komitetas, Y frakcija, ją palaikė net 32 Seimo nariai.

        UAB koncerno „X“ atstovas L. Belevičius paaiškino, jog juridinis asmuo UAB koncernas „X“ nepripažįsta kaltės dėl kaltinamajame akte nurodytų nusikalstamų veikų. Kaltinamajame akte įrašytos faktinės aplinkybės neatitinka realiai buvusių aplinkybių, neegzistuoja ir BK bei teismų praktikoje suformuluoti pagrindai ir sąlygos, kuriems esant juridinis asmuo gali atsakyti už fizinio asmens padarytas veikas. Kaltinamajame akte yra aprašomi faktiniai veiksmai, kuriuos pagal kaltinamojo akto formuluotes tariamai atliko fizinis asmuo R. K.. Juridinis asmuo UAB koncernas „X“ nebuvo informuotas ir nežinojo apie kaltinamajame akte aprašytus R. K. inkriminuojamus ir jo neva atliktus veiksmus, ir juridinis asmuo su aprašytais veiksmais nėra susijęs. Juridinio asmens atstovas teikia paaiškinimą tik apie tas aplinkybes, kurios buvo žinomos juridiniam asmeniui. Nurodomos aplinkybės ir motyvai, kiek tai yra susiję su inkriminuojamų nusikalstamų veikų metu galiojusiu teisiniu reglamentavimu ir galiojusiam reglamentavimui aktualia teismų praktika.

        Kaltinamajame akte nurodyta, jog juridinis asmuo – UAB koncernas „X“, veikdamas per savo atstovą – vadovaujančias pareigas šiame privačiame juridiniame asmenyje ėjusį UAB koncerno „X“ viceprezidentą bei valdybos narį, ir šio koncerno valdomų bendrovių – UAB „X I“ valdybos narį, UAB „X M“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „AM“ generalinį direktorių ir valdybos pirmininką, UAB „LN“ valdybos pirmininką R. K., nuo 2015 m. liepos 15 d. iki 2016 m. gegužės 10 d. Vilniuje, papirkinėjo bei prekiavo poveikiu bei įvykdė kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamas veikas. Šie kaltinamajame akte įrašyti teiginiai neatitinka tikrovės. Inkriminuojamų veikų metu galiojusioje BK 20 straipsnio 2 dalies redakcijoje buvo numatyta, kad juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę: 1) atstovauti juridiniam asmeniui arba 2) priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba 3) kontroliuoti juridinio asmens veiklą. Pagal šią teisės normą vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje einantis asmuo turėjo turėti bent vieną iš nurodytų teisių. Kaltinamajame akte lakoniškai nurodyta, kad R. K. turėjo teisę veikti ir veikė juridinio asmens vardu, individualiai turėjo teisę atstovauti juridiniam asmeniui ir kontroliuoti juridinio asmens ir jo valdomų bendrovių veiklą, tačiau nepateikiami argumentai ir konkrečios faktinės aplinkybės, pagrindžiantys tokią poziciją. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2009 m. birželio 8 d. nutarime nurodyta, kad „vadovaujančios pareigos paprastai siejamos su tam tikro valdymo organo kompetencija teikti kitiems juridinio asmens darbuotojams privalomus nurodymus arba galimybę formuoti juridinio asmens ar jo struktūrinės dalies veiklos kryptis. Prie vadovaujančių asmenų priskirtini tiek vienasmenis juridinio asmens valdymo subjektas – bendrovės vadovas, įmonės direktorius, prezidentas, tiek juridinio asmens kolegialiam valdymo organui vadovaujantis asmuo, pavyzdžiui, valdybos pirmininkas“. Minėtame Konstitucinio Teismo nutarime pabrėžiama, jog reikėtų vadovautis ne formaliu asmens pareigų pavadinimu, tačiau kompleksiškai įvertinti konkretaus fizinio asmens vaidmenį juridinio asmens veikloje, t. y. juridinio asmens valdymo struktūrą, konkretaus asmens einamas pareigas, tų pareigų aprašymą (pareiginę instrukciją), jo vykdomas funkcijas. Konkrečios fizinio asmens pareigos juridiniame asmenyje ir šių pareigų pavadinimas kvalifikuojant veiką neturi reikšmės, kadangi šiuo atveju ne einamų pareigų pavadinimas, o galimybė ar teisė pagal einamas pareigas įgyvendinti juridinio asmens subjektiškumą bei formuoti juridinio asmens valią tiek išorinėje juridinio asmens veiklos srityje, tiek juridinio asmens viduje, sudaro požymio „ėjo vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje“ turinį. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 1-188 patvirtintų Rekomendacijų dėl baudžiamosios atsakomybės juridiniams asmenims taikymo 6 punkte nurodyta, kad kiekvienu atveju būtina tiksliai nustatyti juridinio asmens struktūrą, juridinio asmens valdymo organų hierarchiją, jų tarpusavio teisinius ryšius, funkcijas ir kompetenciją, nes nuo šių aplinkybių priklausys, kaip bus išspręstas juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės klausimas. Kaltinamajame akte tokios faktinės aplinkybės nenurodytos. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad R. K. nebuvo vadovaujančias pareigas UAB koncerne „X“ einantis asmuo BK 20 straipsnio prasme ir neturėjo šioje įstatymo normoje numatytų įgalinimų, kadangi: R. K. nebuvo UAB koncerno „X“ darbuotojas, vadovas, struktūrinio padalinio vadovas, kolegialiam valdymo organui vadovaujantis asmuo. Kaltinamajame akte akivaizdžiai klaidingai teigiama, jog R. K. buvo UAB koncerno „X“ viceprezidentas. Tarp UAB koncerno „X“ ir R. K. niekada nebuvo sudaryta darbo sutartis, jis nebuvo paskirtas į jokias darbo pareigas šiame juridiniame asmenyje, jam nebuvo mokamas darbo užmokestis, t. y. UAB koncerno „X“ ir R. K. jokiu laikotarpiu nesiejo darbo santykiai. Viceprezidentas, kaip pareigybė, nėra ir nebuvo numatyta ir įtvirtinta UAB koncerno „X“ dokumentuose.

        UAB koncerne „X“ 2015 – 2016 m. pagal darbo sutartis dirbo tik 11 darbuotojų. UAB koncerno „X“ darbuotojai yra tiesiogiai pavaldūs vienasmeniam valdymo organui – prezidentui, jie nėra pavaldūs atskiriems valdybos nariams. R. K. nebuvo šios bendrovės darbuotojas. R. K. nebuvo šio juridinio asmens atstovas, neturėjo teisės (nei sutartiniu, nei nesutartiniu pagrindu) atstovauti UAB koncernui „X“. R. K. nebuvo išduota įgaliojimų veikti UAB koncerno „X“ vardu ir interesais. R. K. nėjo jokių pareigų bendrovėje UAB koncerne „X“, išskyrus kolegialaus organo valdybos nario pareigas, jis nebuvo šio juridinio asmens darbuotojas, prokuristas, administracijos vadovas ar kitoks atstovas; R. K. buvo kolegialaus valdymo organo narys, bet ne vienasmenis valdymo organas, ne kolegialaus valdymo organo vadovas, UAB koncernas „X“ neįgaliojo R. K. veikti šio juridinio asmens vardu, t. y. šalių nesiejo nei sutartiniai, nei nesutartiniai atstovavimo santykiai. Vienintelė R. K. buvusi sąsaja su koncernu buvo valdybos nario pareigos. Valdybą sudarė šeši nariai. UAB koncerne „X“ nėra kitų dokumentų, išskyrus įstatus, kurie apibrėžtų valdybos ir valdybos narių įgalinimus. UAB koncerno „X“ įstatai nesuteikia teisės atstovauti bendrovei pavieniam valdybos nariui (84 tomas, 96-98 lapai). Juridinio asmens valdymo organai nebuvo suteikę R. K. šioje srityje pakankamai savarankiškumo ir atsakomybės vykdyti juridinio asmens funkcijas. Valdybos, kaip kolegialaus valdymo organo, atskiras narys, jeigu jis nėra valdybos pirmininkas, nelaikytinas juridinio asmens atstovu.

        Teisė atstovauti juridiniam asmeniui reiškia teisę veikti juridinio asmens vardu teisiniuose santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Atstovavimo funkcija juridinių asmenų doktrinoje vadinama išorine juridinio asmens organo funkcija, kurią vykdančių juridinio asmens organų veiksmai prilyginami paties juridinio asmens organo veiksmams. Tačiau juridinio asmens valdymo organai vykdo juridinio asmens atstovavimo funkciją ex officio, t. y. be atskiro įgaliojimo. Iš esmės tai funkcija, susijusi su valdymo organų veikimu juridinio asmens vardu santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Tokia teisė Lietuvos teisinėje sistemoje yra suteikiama išimtinai tik vienasmeniam juridinio asmens valdymo organui (pavyzdžiui, Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 10 dalis), nebent steigimo dokumentuose yra numatyta kiekybinio atstovavimo taisyklė. UAB koncerno „X“ įstatai nenumato kiekybinio atstovavimo, todėl vieninteliu bendrovės atstovu yra vienasmenis valdymo organas – prezidentas.

        Juridinio asmens valdymo organo nario atlikti veiksmai galėtų būti pripažįstami juridinio asmens organo (paties juridinio asmens) veiksmais, jeigu: 1) įstatymas arba juridinio asmens steigimo dokumentai numato atitinkamą organą ir nustato jo sudarymo (paskyrimo) tvarką bei kompetenciją; 2) juridinio asmens organas yra išrinktas arba paskirtas įstatymo arba įstatų nustatyta tvarka; 3) jis veikia ne kaip privatus asmuo savo interesais, o kaip juridinio asmens organas juridinio asmens interesais. Jeigu trūksta bent vienos iš šių sąlygų, tokio asmens veiksmai gali būti vertinami kaip juridinio asmens atstovo veiksmai tik tuo atveju, jeigu jis turi juridinio asmens įgaliojimą arba juridinis asmuo tokiems veiksmams pritaria vėliau. Tačiau tuo atveju, jeigu asmuo tokių įgaliojimų neturi, už tokių veiksmų teisines pasekmes asmuo turi prisiimti asmeninę atsakomybę.

        Kaltinamajame akte nenurodyta, kokios faktinės aplinkybės ar dokumentai patvirtina, kad R. K., kaip valdybos narys, turėjo teisę atstovauti UAB koncernui „X“ santykiuose su trečiaisiais asmenimis. R. K. neturėjo teisės priimti sprendimų UAB koncerno „X“ vardu. Teisė priimti sprendimus juridinio asmens vardu reiškia teisę nuspręsti dėl juridinio asmens veiklos. Šis požymis sietinas su įstatymų suteiktomis juridinio asmens valdymo organui teisėmis pagal savo kompetenciją priiminėti juridinio asmens veiklos organizavimo, šio asmens subjektiškumo įgyvendinimo, taip pat įstatymų numatytų pareigų vykdymo organizavimo ir užtikrinimo sprendimus.

        UAB koncerno „X“ kolegialaus valdymo organo (valdybos) ir kiekvieno jo nario teises, pareigas ir kompetenciją nustato bendrovės įstatai, kurių straipsnyje nurodyta, kad bendrovės valdyba turi visas teises, galias ir funkcijas, kurias jai suteikia Akcinių bendrovių įstatymas. Valdyba (kaip kolegialus valdymo organas, bet ne kiekvienas atskiras jos narys) atsako už strateginę kryptį ir pagrindinius sprendimus, turinčius įtakos jos finansinei ir verslo padėčiai. Įstatuose nurodyta, kad balsavimo metu kiekvienas valdybos narys turi vieną balsą (4.7 straipsnis), o valdybos priimamų sprendimų ir kvorumo skaičiavimo tvarka atitinka Akcinių bendrovių įstatymo nustatytą tvarką. Šio įstatymo 34 straipsnyje, reglamentuojančiame valdybos, kaip kolegialaus valdymo organo, kompetenciją, nenumatyta atskiro valdybos nario teisė savarankiškai priimti sprendimus juridinio asmens vardu. Minėto įstatymo 35 straipsnio 5 dalyje reglamentuojama, kad valdybos sprendimas yra priimtas, kai už jį gauta daugiau balsų negu prieš, jeigu bendrovės įstatai nenustato didesnės daugumos, t .y. tam, kad UAB koncerno „X“ valdyba galėtų priimti sprendimus, už sprendimo priėmimą turėtų balsuoti 4 nariai iš 6. UAB koncerno „X“ valdyba nepriėmė sprendimų kaltinamajame akte nurodytais klausimais. Bendrovės valdyba renkasi pagal poreikį, t. y. iškilus klausimams, kurių priėmimas patenka į valdybos kompetenciją. Paprastai yra priimami sprendimai dėl paskolų arba grupės įmonių paskolų užtikrinimo (laidavimo) kredito įstaigoms, taip pat bendro pobūdžio sprendimai (pvz. dėl skolinimosi politikos, konfidencialios informacijos ir pan.).

        Analogiškais argumentais paneigiama R. K. teisė kontroliuoti UAB koncerno „X“ veiklą. Teisė kontroliuoti juridinio asmens veiklą reiškia teisę prižiūrėti, ar tinkamai vykdoma juridinio asmens veikla, teisė imtis priemonių, jeigu paaiškėja, kad įmonės veikla nėra vykdoma tinkamai arba pakankamai, kad būtų pasiekti maksimalūs veiklos rodikliai. Šis požymis yra siejamas su juridinio asmens vidinės veiklos sritimi, tai yra juridinio asmens darbuotojų ir vidinės juridinio asmens kontrolės funkcijomis. Ši kompetencija priskirtina valdybai kaip kolegialiam valdymo organui, bet ne atskiram jos nariui. Be to, faktinė bendrovės valdymo struktūra yra tokia, kad bendrovės vienasmenis valdymo organas – prezidentas, kuris taip pat yra ir vienintelis akcininkas, ir valdybos pirmininkas, de facto nėra pavaldus ir kontroliuojamas atskiro valdybos nario. Turėdamas 100 proc. akcijų suteikiamų balsų vienasmenis valdymo organas – prezidentas – gali bet kada atšaukti tiek visą valdybą, tiek bet kuriuos atskirus jos narius, priimti visus esminius sprendimus, susijusius tiek su pačia bendrove, tiek ir jos kontroliuojamomis bendrovėmis. Ši faktinė aplinkybė patvirtina, kad de facto R. K. neturėjo teisės kontroliuoti bendrovės vykdomos veiklos.

        Dėl paminėtų faktinių aplinkybių R. K. negali būti laikomas asmeniu, juridiniame asmenyje UAB koncerne „X“ ėjusiu vadovaujančias pareigas. Tokia išvada darytina ir iš Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d, nutarimu suformuluotos konstitucinės jurisprudencijos. Kadangi požymis „einantis vadovaujančias pareigas“, taip pat BK 20 straipsnio 2 dalyje numatyti papildomi įgalinimai yra būtinieji požymiai juridinio asmens atsakomybei kilti, o R. K. šių požymių neatitinka, jau vien dėl šios priežasties juridinis asmuo UAB koncernas „X“ negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už R. K. inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

        UAB koncerno „X“ vienintelis akcininkas (nuo (duomenys neskelbtini)) yra D. J. M.. D. J. M. yra UAB koncerno „X“ prezidentas ir valdybos pirmininkas. UAB koncerno „X“ valdyba renkama nuo (duomenys neskelbtini), valdybos nariai yra 6 asmenys: V. L., A. L., R. K., D. J. M. (valdybos pirmininkas), R. R., R. V.. R. K. buvo vienas iš valdybos narių, jam nebuvo suteikta jokių papildomų ar išskirtinių įgalinimų ar pareigų. UAB koncerno „X“ valdyba nėra nuolatos veikiantis organas, jos nariai į valdybos posėdžius renkasi tik pagal poreikį, tik iškilus klausimams, kurių priėmimas patenka į valdybos kompetenciją. Nuo 2009 m. nėra įvykę daugiau kaip keturių valdybos posėdžių per metus, vienais metais buvo tik vienas valdybos posėdis, kuriame buvo tvirtinami finansinės atskaitomybės dokumentai. Valdybos posėdžių metu yra tvirtinami finansinės atskaitomybės dokumentai, taip pat priimami sprendimai dėl paskolų arba grupės įmonių paskolų užtikrinimo (laidavimo) kredito įstaigoms, taip pat bendro pobūdžio sprendimai (pvz. dėl skolinimosi politikos, konfidencialios informacijos ir pan.). UAB koncerno „X“ valdyboje niekada nebuvo svarstomi ar aptariami Lietuvos Respublikos Seimo priimami įstatymai, nutarimai, kitų valstybinės valdžios institucijų ar pareigūnų, savivaldos institucijų priimami sprendimai ar teisės aktai, santykiai su Seimo nariais, savivaldybės tarybos nariais, merais, valstybės tarnautojais ar jiems prilygintais asmenimis, politikais, politinių partijų vadovais ar nariais ar panašūs klausimai, kurie neįeina į valdybos kompetenciją, įtvirtintą bendrovės įstatuose. UAB koncerno „X“ valdyboje niekada nebuvo aptariami ir klausimai, susiję su atskirų juridinių asmenų paramos teikimu politinėms partijoms, politikams, viešosioms įstaigoms, su nuolaidų reklamai suteikimu, su televizijos programų turiniu, juolab nebuvo aptariami piniginių lėšų mokėjimai valstybės tarnautojams ar pareigūnams.

        Faktiniai veiksmai, kuriuos, pagal kaltinamojo akto formuluotes neva atliko R. K., nėra susiję su UAB koncerno „X“ valdybos ir valdybos narių įgalinimais ir kompetencija, tokie klausimai niekada nebuvo svarstyti valdybos posėdžiuose. R. K. nebuvo pavesta atlikti tokių veiksmų, kokie yra nurodyti kaltinamajame akte, jam nebuvo suteikti įgalinimai ar leidimas tokius veiksmus atlikti UAB koncerno „X“ vardu, nebuvo suteikti įgalinimai ar leidimas atstovauti juridiniam asmeniui atliekant tokius veiksmus, nebuvo suteikti įgalinimai ar leidimas atlikti tokius veiksmus juridinio asmens naudai ar interesais. Jeigu R. K. atliko kaltinamajame akte nurodytus veiksmus, tai jis atliko ne kaip UAB koncerno „X“ atstovas, ne šio juridinio asmens vardu ir naudai, o kaip savarankiškai ir nepriklausomai veikiantis asmuo, aplinkybėmis ir interesais, kurie juridiniam asmeniui nežinomi. Dėl paminėto yra klaidingi ir neatitinkantys tikrovės teiginiai, jog „juridinis asmuo – UAB koncernas „X“, veikdamas per savo atstovą – R. K.“ atliko kaltinamajame akte nurodytus veiksmus, kadangi juridinis asmuo neveikė per R. K. ir neatliko nurodytų veiksmų.

        Kaltinamajame akte yra nurodomos buvusios R. K. pareigos kituose juridiniuose asmenyse – UAB „X I“ valdybos narys, UAB „X M“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas, UAB „AM“ direktorius ir valdybos pirmininkas, UAB „LN“ valdybos pirmininkas. Pažymima, jog UAB koncerno „X“ valdybos posėdžiuose, vykusiuose 2010 – 2016 metais, nė karto nebuvo svarstomas nė vienas klausimas, susijęs su nurodytais juridiniais asmenimis, kuriuose R. K. ėjo vadovaujančias pareigas. Pagal UAB koncerno „X“ ir susijusių bendrovių struktūrą valdymas įmonių grupėje yra decentralizuotas, t. y. kiekvienas įmonių grupei priklausantis juridinis asmuo veikia savarankiškai, kiekvienas turi savarankišką valdymo organų struktūrą su savarankiškomis veiklos sritimis bei atsakomybėmis, kiekvienam asmeniui vadovauja to konkretaus juridinio asmens valdymo organai įstatuose numatyta tvarka, atskiri juridiniai asmenys ir jų valdymo organai nėra pavaldūs UAB koncernui „X“ ar koncerno valdymo organams.

        Kaltinamajame akte yra nurodyta, jog R. K., neva atlikdamas inkriminuojamus veiksmus veikė UAB koncerno „X“ naudai ir interesais. R. K. negalėjo veikti UAB koncerno „X“ naudai ir interesais, nes kaltinamajame akte nurodytais veiksmais UAB koncernas „X“ nebuvo suinteresuotas ir iš jų negalėjo gauti jokios naudos ar interesų patenkinimo.

        Teiginys, jog „Š. G. registruoto Pasiūlymo dėl Vartojimo kredito įstatymo pakeitimo ir papildymo projektas buvo naudingas UAB koncernui „X“, t. y. kad šis juridinis asmuo galėjo būti suinteresuotas tokio teisės akto priėmimu, neatitinka tikrovės.

        UAB koncernas „X“ ir su juo susijusios bendrovės nevykdė jokios komercinės finansinės veiklos, kuri būtų susijusi su vartojimo kreditų teikimu, vartojimo kreditų gavėjų kreditingumo vertinimu ar jų patikrinimu, kreditų, paskolų teikimu ar apskritai su finansinių paslaugų teikimu. UAB koncerno „X“ ir susijusių bendrovių veikla, ir verslo interesai yra koncentruoti visai kitose verslo srityse, niekaip nesusijusiose su vartojimo kreditų verslo sektoriumi. Todėl UAB koncernas „X“ neturėjo ir negalėjo turėti jokio intereso dėl Š. G. veiksmų teikiant, registruojant pasiūlymus, susijusių su Vartojimo kredito įstatymo projekto pataisomis ar balsuojant už jas. Niekuo nepagrįstas ir teiginys, jog UAB koncernas „X“ siekė „išimtinės padėties ir palankumo ateityje“. UAB koncerno „X“ atstovas pareiškė, jog šis juridinis asmuo nesiekė jokių išskirtinių ir palankių santykių su Š. G..

Finansinės paramos suteikimas viešosioms įstaigoms negali būti vertinamas kaip kyšis. UAB koncernas „X“ ir susijusios bendrovės vykdo socialiai atsakingą, visuomenei naudingą veiklą ir teisės aktų nustatyta tvarka savanoriškai ir neatlygintinai nuolat teikia paramą įvairiems paramos gavėjams, turintiems paramos gavėjo statusą – labdaros ir paramos fondams, asociacijoms, viešosioms įstaigoms, religinėms bendruomenėms, bendrijoms. Per 2012 – 2016 metus buvo suteikta parama, kurios bendra suma siekia 1 516 129 eurus. Vien 2015 metais, t. y. inkriminuojamų veikų laikotarpiu, buvo suteikta parama, kurios suma siekia 479 423 eurus. UAB koncernas „X“ ir susijusios bendrovės paramą teikia ne kokiais nors savanaudiškais tikslais, paramos teikimas yra pastovi, nuolatinė veikla, kuria nėra siekiama nei gauti materialinės naudos, nei tenkinti kokių nors nematerialių interesų. Paramos suteikimas VšĮ „TP“ nėra kokiu nors būdu išskirtiniai paramos suteikimo atvejai, kurie leistų manyti, jog ši parama buvo suteikta ne neatlygintinai, o siekiant kokios nors naudos juridiniam asmeniui ar kokių nors interesų patenkinimo.

Pažymi, jog kiekvieno juridinio asmens, taip pat ir UAB „X M“ valdymo organai turėjo teisę savarankiškai spręsti paramos suteikimo klausimus, savarankiškai sudaryti sutartis su paramos gavėjais bei pervesti jiems sutartyse paramos sumas. Juridiniams asmenims nereikėdavo gauti UAB koncerno „X“ valdymo organų sprendimo ar pritarimo dėl paramos suteikimo. Juridiniai asmenys UAB koncernui „X“ neteikdavo detalizuotos informacijos apie sudarytas sutartis dėl paramos teikimo, apie paramos gavėjus, tik juridinių asmenų finansinės atskaitomybės dokumentuose atsispindėdavo per finansinius metus suteiktos paramos bendra suma, nedetalizuojant konkrečių paramos suteikimo atvejų. Paramos suteikimo klausimai nebuvo svarstomi UAB koncerno „X“ valdyboje ar kituose valdymo organuose. Todėl UAB koncernas „X“ nežinojo apie konkrečius paramos suteikimo VšĮ „TP“ atvejus, šios paramos suteikimo aplinkybes.

Juridinio asmens – politinės partijos „Y“ atstovas R. Jurka paaiškino, kad politinė partija, atstovaujama atstovo, nesutinka su kaltinimuose nurodytų faktinių aplinkybių teisiniu vertinimu, jų interpretavimu baudžiamojo teisinio reguliavimo prasme. Politinė partija nepripažįsta savo kaltės dėl jai pareikštų kaltinimų visa apimtimi. Politinė partija, įgyvendindama savo tikslus, niekada ir su niekuo nederino jokių veiksmų, kurie yra uždrausti Lietuvos Respublikos baudžiamuosiuose įstatymuose. Politinė partija, kaip savo narių politinius interesus tenkinantis juridinis asmuo, siekdama, kad jos nariai savo veiklą grįstų savanoriškumo, demokratiškumo, atvirumo ir solidarumo kriterijais, griežtai ir absoliučiai atsiriboja nuo šioje byloje minimų kaltinamųjų, kiek tai susiję su partijai pareikštais kaltinimais, veiksmų, kuriuos šie asmenys atliko, esą, politinės partijos vardu ir (ar) naudai.

Juridinis asmuo pareiškė, kad politinei partijai nebuvo žinoma, su šios partijos vadovais ir partijos valdymo organais, šios politinės partijos 2012–2016 m. kadencijos Lietuvos Respublikos Seime frakcija nebuvo derinamas ar kitaip svarstomas klausimas dėl iki 2017 m. balandžio 27 d. politinės partijos nariu buvusio Š. G. santykių su UAB koncernu „X“ ir šio koncerno atstovais, ir šio koncerno (jo atstovų) santykių su viešąja įstaiga „TP“. Nurodo, jog juridinis asmuo laikosi principinės nuostatos, kad jeigu ir Š. G. atliko kokius nors veiksmus, kurie yra aprašomi kaltinamajame akte, tokie veiksmai buvo ir yra nesuderinami su politinės partijos „Y“ principine veikla ir įgyvendinamais uždaviniais. Politinė partija sprendžia, kad nėra jokių objektyvių prielaidų manyti, jog politinei partijai ar jos valdymo organams pagal partijos įstatus bent teoriškai galėjo būti žinoma ar kitaip numanoma, kad UAB koncernas „X“ skirs paramą viešajai įstaigai „TP“ ir, kad tai gali būti vertinama kaip netiesioginis kyšio priėmimas, kaip tai formuluojama kaltinamajame akte. Politinė partija taip pat vertina, kad jeigu būtų buvę žinomi ar bent numanomi Š. G., kaip šios partijos valdybos nario, nuo 2012 m. sausio 25 d. iki 2013 m. spalio 6 d. ir nuo 2013 m. lapkričio 13 d. iki 2015 m. spalio 24 d. galimai neteisėti ir su politinės partijos įstatais ir ideologija nesuderinami ketinimai ir (arba) veiksmai, politinė partija būtų viešai pareiškusi nepasitikėjimą šiuo partijos nariu ir ėmusis priemonių šio asmens narystės politinėje partijoje vertinimui. Neabejotinai galima spręsti, kad UAB koncerno „X“ tiesioginis piniginių lėšų pervedimas viešajai įstaigai „TP“ rodo, kad šis institutas ir politinė partija visuomet buvo atskiri, savarankiški, vienas kito atžvilgiu jokio įstatyminio ar sutartinio priklausomumo neturintys juridiniai asmenys.

Politinė partija atkreipė dėmesį, kad būtent R. K. nurodymu, 2015 m. liepos 13 d. įsakymo dėl paramos suteikimo Nr. IV-15-01 pagrindu, iš UAB koncerno „X“ sąskaitos buvo pervesta viešajai įstaigai „TP“. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad pirmiau minėtos sumos pervedimo ir panaudojimo aplinkybės, kaip tai aprašoma kaltinamajame akte, būtų buvę žinomos ar iš kitų šaltinių numanomos Juridinio asmens politinės partijos organams – suvažiavimui, tarybai, valdybai ir pan. Iš elektroninių laiškų, informacinių pranešimų apie mokymus, politikos lyderių mokymų atrankos anketos, programos matyti, kad Š. G. savo iniciatyva, galimai siekdamas asmeninės ir (ar) viešajai įstaigai „TP“ materialios ar nematerialios naudos, iš anksto neinformuodamas ar kitaip neduodamas suprasti Politinei partijai (o būtent – partijos tarybai, valdybai) apie iš UAB koncerno „X“ gautą paramą, nuo 2015 m. gruodžio mėn. iki 2016 m. pavasario, tiek elektroniniais laiškais, tiek kitais informacijos perdavimo būdais, viešino juridinio asmens – politinės partijos nariams apie mokymus, jų naudą, mokymų turinį ir pan. Iš baudžiamosios bylos nematyti, kad Š. G. tiesiogine ar netiesiogine forma būtų informavęs potencialius mokymų dalyvius apie šių mokymų finansavimo šaltinius ir pan. Kartu šie duomenys leidžia teigti, kad politinė partija nebuvo informuota ar kitaip būtų duota suprasti, kas tokie yra kaltinimuose nurodytų mokymų rėmėjai ir pan. Politinė partija atkreipė dėmesį, kad politinės partijos veikloje visuomet buvo aktualu ir svarbu ugdyti politinės partijos narių ideologiją, kelti kvalifikaciją, plėsti akiratį politikos mokslų ir politinės praktikos kuluaruose. Dėl šios priežasties politinė partija visuomet buvo atvira įvairiems pasiūlymams dalyvauti mokymuose.

Tik Š. G. ir UAB koncerną „X“ siejo tarpusavio santykiai dėl minėtam koncernui galimai palankios teisėkūros Seime balsuojant už teisės akto projekto Nr. XIIP-3370(2) priėmimą. Ypatingą dėmesį atkreipia į tai, kad Seime svarstant teisės akto projekto Nr. XIIP-3370(2) priėmimo klausimus (2015 m. lapkričio 5 d. rytinis posėdis) politinės partijos Y frakcijos narių balsų pasiskirstymas išimtinai buvo grindžiamas laisvu ir nepriklausomu Seimo nario mandatu. Politinė partija neturi jokių duomenų ar informacijos apie tai, kad Š. G. būtų tiesiogiai ar netiesiogiai bandęs daryti įtaką Y frakcijai ar jos atskiriems nariams dėl balsavimo svarstant anksčiau minėto teisės akto projekto Nr. XIIP-3370(2) nuostatas. Be to, kaip matyti iš viešai prieinamų duomenų apie 2015 m. lapkričio 5 d. rytinio plenarinio Seimo posėdžio balsavimo rezultatus, Seime nebuvo pritarta Š. G. pateiktiems įstatymo projekto Nr. XIIP-3370(2) pataisų pasiūlymams. Be to, politinė partija sprendžia, kad Seimo narys Š. G., veikdamas Lietuvos Respublikos Seimo statuto 1 straipsnio 2 dalies nuostata, kad Seimo narys, eidamas pareigas, vadovaujasi Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomas jokių mandatų, be juridinio asmens ar šio juridinio asmens frakcijos Seime žinios, savo iniciatyva, asmeniškai kaip Seimo narys, 2015 m. spalio 13 ir 29 dienomis teikė pasiūlymus dėl įstatymo projekto Nr. XIlP-3370(2).

Politinės partijos nuomone, politinės partijos, Š. G. ir UAB koncerno „X“ nesiejo ir nesieja jokie tarpusavio santykiai kaip tai yra formuluojama kaltinimuose. Formuluojami teiginiai, esą politinė partija padarė jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas per Š. G., neatitinka BK 2 straipsnio 3 dalyje numatyto vieno iš baudžiamosios atsakomybės principo – negalimumas kaltinimus pareikšti išvien remiantis objektyvaus pakaltinimo kriterijumi (asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio). Šiuo atveju, siekiant patraukti juridinį asmenį teisinėn atsakomybėn už kaltinamajame akte aprašytas veikas, byloje turi būti duomenys apie politinės partijos, kaip juridinio asmens valdymo organų – bent jau tarybos ir (ar) valdybos žinojimą apie Š. G. ryšius, kaip nurodoma kaltinimuose, su UAB koncernu „X“. Taigi juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės kilimui būtina ir privaloma sąlyga – juridinio asmens kaltė, pasireiškianti per juridinio asmens valdymo organų žinojimą ir suvokimą apie neteisėtus kaltinimuose minimų politinės partijos narių veiksmus, tokių veiksmų toleravimą, pritarimą jiems ar kitokius konkliudentinius veiksmus, kuriais būtų išreiškiamas, kad ir netiesiogiai, neprieštaravimas galimai neteisėtiems veiksmams. Dar daugiau, baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų apie politinės partijos kaip juridinio asmens valdymo organų, kurie pagal įstatus atsakingi už juridinio asmens sprendimų priėmimą, partijos veiklos organizavimą, žinojimą apie atskirus kaltinamajame akte pateikiamus epizodus – 1) atskirtų kaltinamųjų, siejamų su politine partija, ryšius su UAB koncernu „X“; 2) prieš tai minėtų ryšių turinį, ryšių išraišką laiko, trukmės ir intensyvumo požiūriais; 3) UAB koncerno „X“ ketinimus bei siekius teisėkūros procese; 4) teisėkūros proceso, teisės aktų projektų, minimų kaltinamajame akte, svarstymo ir priėmimo turinį. Mano, kad Š. G. veiksmai buvo nukreipti išvien asmeninės (materialiąja ar nematerialiąja išraiška) naudos gavimui, savo ir (ar) vadovaujamo juridinio asmens, šiuo atveju – viešosios įstaigos „TP“ įvaizdžio gerinimui, kitokių interesų tenkinimui ir t. t. Š. G. galimai neteisėtas elgesys – užmaskuoto 8 700 Eur vertės kyšio, kaip paramos viešajai įstaigai „TP“ priėmimas, nieko bendro neturi su politinės partijos „Y“ veiklos tikslais ir uždaviniais. Ši politinė partija, vienydama partijos narius, nei instituciniais, nei sutartiniais ar kitokiais ryšiais nebuvo ir nėra susijusi su Š. G. vykdyta veikla, galimai remiama UAB koncerno „X“. Kartu atkreipė dėmesį, kad su partija niekuomet nebuvo derinami Š. G. veiksmai teisėkūros klausimais, minimais kaltinimuose. Teigia, kad kaltinimuose nurodytos nusikalstamos veikos, kurių esmė yra atitinkamų vadovaujančias pareigas šiame juridiniame asmenyje ėjusių asmenų galimai neteisėti veiksmai, neturi jokio tiesioginio ar netiesioginio ryšio su politinės partijos pagrindine veikla – skleisti ir įgyvendinti šiuolaikinio liberalizmo ir pilietinės visuomenės idėjas, padėti išreikšti Lietuvos Respublikos piliečių politinę valią, aktyviai dalyvauti įgyvendinant valstybės valdžią ir savivaldos teisę, padėti partijos nariams dalyvauti politinėje veikloje, kaip tai numatyta politinės partijos įstatų 5 punkte.

1. Dėl kaltinamojo R. K. suinteresuotumo ir atliktų veiksmų

1.1. Įrodymai

Liudytojas G. V. paaiškino, kad buvo susitikęs su R. K. ir G. S.. Posėdžio metu Seime, kai vyko vartojimo kreditų įstatymo priėmimas, buvo sutikęs V. G., jis buvo darbo grupės narys, o jie dalyvaudavo kaip vartojimo kredito asociacijos atstovai, todėl yra matęs jį, bet asmeniškai nėra susitikę. Su V. G. susirašinėjimo nebuvo asmeninio, o su Š. G. ar buvo, neprisimena. Su G. S. buvo susitikę kavinėje. Su E. M. nebuvo susitikęs.

Vartojimo kredito įstatymas buvo priiminėjamas 2-3 metus, vyko daugybė įvairiausių posėdžių Seime, Lietuvos banke ir įvairiose institucijose. Jie samdė įvairias advokatų kontoras, lobistus, darė tyrimus, kreipėsi į visas institucijas, visas politines partijas, visas įmanomas priemones. Su R. K. buvo keli laiškai per mėnesį. Jie nesitikėjo daug iš to bendravimo ir nedėjo vilčių. Tuo metu jis dirbo UAB „4F“ direktoriumi ir buvo (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininkas.

Įstatymas buvo dėl vartojimo kreditų, tai buvo Europos Sąjungos direktyvos perkėlimas į Lietuvą, kadangi to įstatymo anksčiau nebuvo, tai galima sakyti, kad buvo sugriežtinimai. Tai sumažina konkurenciją, kas ir atsitiko, daug mažų įmonių užsidarė, jie buvo iš didesnių. 2015 m. rudenį bendravo su R. K., jo kontaktą gavo iš savo akcininko U. A., susitarė susitikti su R. K.. Jie daug metų pirko reklamą iš „(duomenys neskelbtini)“ ir tai buvo kontaktas, kaip „(duomenys neskelbtini)“ grupės vadovo. Su R. K. susiekė ar el. paštu, ar telefonu. Prisistatė, kad yra „4F“ generalinis direktorius, gavo kontaktą iš akcininko ir nori susipažinti. Susitikimas vyko apie 10 min. „X“ ofise (duomenys neskelbtini) gatvėje, jame dalyvavo R. K., buvo dar kažkokios sekretorės. Susitiko su juo kaip su „(duomenys neskelbtini)“ atstovu. Jie buvo susitikę 3-4 kartus. Po to bendravimas vyko skambučiais. Susitikimo metu papasakojo, kokia situacija rinkoje, kad artėja įstatymo pakeitimai, kokie bus pakitimai, pristatė nuomonę, jo tikslas buvo įtikinti, gauti „(duomenys neskelbtini)“ palaikymą, nes ėjo per visus kanalus, samdė viešųjų ryšių agentūrą, ruošė pranešimus spaudai. Vartojimo kreditų įstatymo pakeitimus inicijavo Lietuvos bankas. Buvo grupė, kuri dirbo su šiuo projektu, joje buvo nemažai žmonių. I. Š. buvo Lietuvos banko atstovė, komitete buvo V. G.. Jis pristatė planus, pasiūlymus, buvo įvairių punktų dėl visų sričių, pradedant nuo auditų, baigiant iki kitų sugriežtinimų. Bandė parodyti, kokia yra jų pozicija, argumentai. Su R. K. kalbėjo apie tai, kad Lietuvos bankas siūlo pateikti, kad galima tik Sodroje tikrinti žmogaus pajamas. Jam aiškino, kad Sodros duomenų bazėje matosi tik 40 procentų žmonių pajamų, tikino, kad 60 procentų žmonių negali gauti kredito, nes jų nėra toje duomenų bazėje. Įtikinėjo, kad nesąžininga žmonių atžvilgiu, jiems bus užkirsta gauti kreditą. R. K. irgi pasirodė, kad tai neteisinga ir pritarė jų nuomonei. Š. G. vėliau registravo vieną iš įstatymo pakeitimų. Su juo asmeniškai nebuvo susitikęs. Jam asmeniškai nesiuntė laiškų, siuntė advokatai, asociacijos prezidentas.

Su R. K. pirmą kartą susitiko 2015 m., bet galėjo būti ir 2014 m. Tikslas buvo prisistatyti, susipažinti. Kalbėjo apie vartojimo kreditų įstatymo pataisas, tai buvo aktuali tema, kadangi teikė vartojimo kreditus. Kai kalbėjosi su R. K., dar turėjo licenciją. Planuojamų įstatymo pataisų dalis „4F“ padėtį gerino, dalis blogino. Su R. K. diskutavo bendromis temomis, klausė, kaip sekasi įmonei, industrijai, papasakojo, kokios tuo metu aktualijos. UAB „4F“ pirko reklamą „(duomenys neskelbtini)“, apimčių neprisimena, kalbama apie šimtus tūkstančių. R. K. sakė, kad pasidomės to įstatymo priėmimu, panagrinės, vėliau siuntė nuorodas į straipsnius. Buvo daug pokalbių. Esminius klausimus apie reklamos apimtis kitiems metams aptardavo prieš metų pabaigą, nuo spalio iki gruodžio mėn. Su R. K. susirašinėjo naudodamas el. paštą. Galėjo minėti R. K., kad dėl įstatymo pataisų gali ženkliai sumažėti „4F“ reklamos apimtys „(duomenys neskelbtini)“ televizijose. Kalbėjo apie bendrą situaciją, kad svarstomas įstatymų paketas, kuriame yra daugybė punktų. Dalis punktų buvo palankūs, dalis ne. Toliau tęsė dėl konkretaus punkto, kuris jam irgi pasirodė neteisingas. R. K. sakė, kad pasidomės, pasiskaitys. Antrą kartą susitiko vėl jo biure. Tarp pirmo ir antro susitikimo siuntė kažkokius duomenis dėl šio įstatymo priėmimo, nes abiem buvo aktualu. R. K. minėjo, kad domėjosi vartojimo kreditų klausimu. Jie samdė šiuo klausimu lobistus, A. R., po to advokatus, be kita ko, L. S.. L. S. ruošė įvairias redakcijas, analizes, jis eidavo kartu ir į posėdžius Seime. Daug tekstų ruošė advokatai L. S. ir L. Z., taip pat ir vartojimo kreditų įstatymo. Paruoštus tekstus jam atsiųsdavo el. paštu, nes nuolatos bendraudavo. Jų tekstus R. K. persiųsdavo nebent el. paštu, kaip ir visoms partijoms, institucijoms, siūlė savo formuluotes, kokios jų rekomenduojamos. Kadangi R. K. buvo įdomus šis klausimas, jam siuntė informacijai. Nežinojo, kam R. K. perduos jo informaciją. Buvo vienas susitikimas R. K. ir L. S., ką jie kalbėjo, nežino. Ikiteisminio tyrimo metu jo apklausos buvo detalesnės, nes duodavo konkretų el. laišką, ten būdavo datos. Su savo parodymais susipažino, tai jo parodymai. Įstatymas įsigaliojo 2016 m. vasario mėn. Iki 2015 m. lapkričio 5 d. bendravo su R. K. dėl tų pataisų ir susitikimuose, ir el. paštu. Perduodavo gautą informaciją iš R. K. ir L. S.. Akcininką U. A. informuodavo kartą per metus, ar jis bendravo su kažkuo iš „X“, nežino. Yra gavęs laišką, kur R. K. parašė, kad dėl kažko susipyko akcininkai. Su V. G. buvo susitikęs Biudžeto ir finansų komiteto posėdžiuose, su juo asmeniškai nėra bendravęs šiuo klausimu. R. M. pavardę atsimena. UAB „4F“ turėjo paramos programą „(duomenys neskelbtini)“ ir kiekvieną mėnesį skirdavo 3 valstybinėms organizacijoms paramą. R. M. kreipėsi dėl paramos. Su G. S. buvo susitikę kavinėje, kalbėjo apie vartojimo kreditų įstatymo procesą. Šis tuo metu buvo „Y partijoje“, jie susitikinėjo su visomis partijomis, su Seimo nariais, tai buvo vienas iš susitikimų. Susitikimo metu su G. S., šis pasakė, kad yra Kultūros ar švietimo komitete ir dirba su kita sritimi, kad šio klausimo nežino ir negali komentuoti. Su Š. G. neteko bendrauti, jis gaudavo kaip Seimo narys el. laiškus iš jo, iš asociacijos. R. K. nebuvo vienintelis, kuriam siuntė teisininkų paruoštus įstatymo pakeitimus, adresatų buvo dešimtys. R. K. tas klausimas irgi pasirodė neteisingas. Į R. K. kreipėsi kaip į „(duomenys neskelbtini)“ žurnalistą, kad objektyviau būtų nušviesta žiniasklaidoje. „(duomenys neskelbtini)“ reklama iš didžiųjų kanalų buvo pigiausia. R. K. nesakė, kad „X“ aktualu, kaip priimamas vartojimo kreditų įstatymas. 2016 m. vartojimo kreditų rinka krito, rinkos sumažėjimui turėjo įtakos, jog buvo uždaryta „4F“, kuri buvo rinkos lyderis, užėmė apie 40 procentų vartojimo kreditų rinkos. Tuo metu „4F“ buvo tarp Top 10 pagal reklamdavių statistiką. Tiesioginės įtakos „4F“uždarymui neturėjo 2015 m. rudenį svarstomi įstatymų pakeitimai, licencija atimta dėl patikrinimų, kuriuose buvo konstatuota pažeidimų. Jis bendravo su R. K. kaip „4F“ direktorius ir kaip asociacijos pirmininkas. Lobistams mokėjo daugiausia asociacija, „4F“ irgi mokėjo. Įmonės nebūtų pasirengusios įstatymo pakeitimams, jei jie būtų priimti 2015 m. gruodžio 1 d. Tai buvo aktualu ir buvo sakoma. Dokumentų pakete, kurį K. K. buvo įteikęs E. M., buvo jų studijos, skaičiavimai, įrodymai, kodėl pozicija yra vienokia ar kitokia. Buvo kalba apie įstatymo pakeitimą, nes tai vienas iš argumentų. K. K. ar rengė, ar prisidėjo prie statymų pataisų redakcijos, negali pasakyti, bet juos samdė, kuris konkrečiai advokatas ką darė, negali pasakyti. L. S. ir K. K. rašė argumentus, pataisas, formuluotes, aiškinamuosius raštus, visus tekstus. Jis pasako idėją, koks turėtų būti turinys, o teisininkai perverčia į teisinę formuluotę. Savo idėją siuntė visiems Seimo nariams ir pristatinėjo frakcijai. Bandė per daug kanalų tą pačią žinutę perduoti. Nurodydamas, kad K. K. padarytas dokumentų paketas 2015 m. spalio 9 d. buvo perduotas E. M., ikiteisminio tyrimo metu pasakė konkrečią datą, matyt, iš el. laiškų, nes jie buvo su datomis ir laikais. Su K. K. nekalbėjo, ką jis perdavė E. M., sakė, kad perdavė jų studijas, o ar fiziškai buvo jie susitikę, nežino. Įstatymo 8 straipsnio pataisa, jei iš 20 punktų, tai ji viena iš Top 5, ją priėmus ir jei palūkanas apriboja, tai visi užsidaro iš karto, tai kaip draudimas. Įstatyme reikšmingiausia buvo palūkanos, laiškuose buvo išvardinta punktais. Terminas įsigaliojimo buvo labai svarbus, nes fiziškai neįmanoma, turi stabdyti veiklą.

El. laiškai yra jo, rašė tiems adresatams, kurie nurodyti. Juose buvo kalba ir apie vartojimo kreditų įstatymo 8 straipsnio pataisos svarstymą Seime. Siuntė priedus prie el. laiškų. Visų partijų ir institucijų prašė balsuoti už įstatymo 8 straipsnio pataisą. R. K. formulavo, kad tai yra probleminė vieta ir dirba visais įmanomais būdais, kaip ją išspręsti. Jam sakė, kad per tokį terminą neįmanoma įgyvendinti, nes niekas nespėja, kad tai vienas esminių punktų, sakė gal apie pusmečio terminą. Norėjo, kad pataisos įsigaliotų pusmečiu vėliau, nei buvo numatyta projekte, nes neįmanoma techniškai įgyvendinti. Viename iš pokalbių buvo, kad įsigaliojimo terminas lapkričio 1 d. Ėjo kalba, kad svarstymo laikas būtų atidėtas, to prašė visų, teikė pasiūlymus visais kanalais. Mano, kad apie tai kalbėjo ir su R. K.. Mano, kad nekalbėjo, jog būtų sutarta su Seimo nariu K. G., kad jis neprieštarautų įstatymo pataisoms, tik buvo pokalbis, kad balsavo prieš pasiūlymą. Seimo nario Š. G. pateiktos spalio 13 d. pataisos buvo tokios pačios, kaip jų teisininkų paruoštos. Principas tas pats, negali pasakyti, ar buvo žodis žodin. Pats pataisos principas ir esmė visiškai atitiko. Susirašinėjo su R. K. dėl Š. G. pateiktos 8 straipsnio pataisos svarstymo Seime. R. K. sakydavo, kad atsakingas už reklamos grupę, pristatydavo kaip „M“ vadovas. U. A. davė R. K. kontaktus kaip „(duomenys neskelbtini)“ vadovo. Jis žino, kad jie išleidžia labai daug pinigų reklamai, tai natūralu, kad bendraujant su savo partneriu, jis patarė, kad reikia su pagrindiniu vadovu ir pristatė R. K. kaip pagrindinį vadovą. Pagal gynėjo S. Slapšinsko prašymą pagarsinus K. K. laišką, siųstą E. M. spalio 7 d., 18.03 val., t. 32, b. l. 142, prie jo pridėtą pasiūlymą, b. l. 143-146, nurodė, kad tai tas pasiūlymas, kuris buvo siunčiamas visiems Seimo nariams, jį siuntė asociacija, lobistai, advokatai.

Liudytojas L. S. paaiškino, kad pažįsta G. S., kuris buvo jo dėstytojas, taip pat kartu yra įkūrę LŽ centrą. Pažįsta V. G. kaip buvusį Seimo narį, teko atstovaujant (duomenys neskelbtini) asociacijai dalyvauti Seimo valdybos nutarimu įsteigtoje darbo grupėje, į kurios sudėtį jis įėjo kaip „U partijos“ ir jos frakcijos atstovas. Pažįsta R. K. kaip verslininką. Kitus kaltinamuosius pažįsta kaip viešus asmenis.

Teko atstovaujant (duomenys neskelbtini) asociacijai dalyvauti darbo grupėje. Darbo grupės posėdžiai vyko 2015 m. kovo-birželio mėnesiais. Į darbo grupės sudėtį Seimo valdybos nutarimu įėjo pagrindinių Seimo politinių frakcijų atstovai. Darbo grupės posėdžiai buvo vieši, juose dalyvavo ne tik jo atstovaujamoji asociacija. Paprastai į grupės posėdį rinkdavosi 15-20 asmenų. Vyko diskusijos dėl vienos ar kitos įstatyminės nuostatos. Jo atstovaujamosios asociacijos pozicija buvo aiški. Suprato, kad naujas reguliavimas yra reikalingas vartojimo kredito industrijai. Vartojimo kredito įstatymo nuostatos tuo pat metu buvo derinamos su ES 2008 m. direktyva ir buvo aišku, kad reikės nustatyti atsakingo skolinimosi standartus, suderinti tiek šiuo verslu užsiimančių bendrovių interesus, tiek viešuosius interesus. 2015 m. birželio mėnesį Lietuvos banko atstovai parengė šio įstatymo pakeitimo ir papildymo nuostatas, kurios buvo įregistruotos Seimo narių. Darbo grupės rezultatas taip ir buvo įformintas. Jam teko dalyvauti ir vėlesnėse stadijose, kai po šio įstatymo pakeitimo ir papildymo projekto svarstymas persikėlė į Seimo atsakingus komitetus. Pagrindinis buvo Seimo Biudžeto ir finansų komitetas. Tų pačių metų rudenį vyko komiteto posėdžiai, vyko komiteto išvadų rengėjų susitikimai su suinteresuotomis institucijomis ir asmenimis. Tų pačių metų rudenį (duomenys neskelbtini) asociacijos vadovybės prašymu (asociacijai vadovavo L. V., valdybos pirmininkas buvo G. V.), jis buvo susitikęs su R. K.. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra užfiksuotas jo kompiuteriu rengtas vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pakeitimas ir papildymas, kuris buvo persiųstas jo atstovaujamos asociacijos valdybos pirmininkui G. V.. Tos pataisos esmė ir turinys buvo truputėlį kitaip sureglamentuoti kredito gavėjo tinkamumo gauti kreditą patikrą ir ta įstatymo pataisa asociacijos vardu buvo išsiųsta visiems Seimo nariams.

Buvo įsitikinęs, kad ta veikla, kurią vykdė atstovaudamas asociaciją, yra išskirtinai teisinė veikla. Lankėsi Seime kaip advokatas. Kad patektų į Seimą naudojosi lobisto leidimu, bet darbo grupėje dalyvavo kaip advokatas. Pataisos turinį inicijavo asociacija. Asociacija vykdė aktyvią viešą komunikaciją. Kai kalbama apie vartojimo kreditus, suvokiama, kad tai yra trumpi pinigai ir atitinkamai jų rizika ir kaštai, susiję su tokių paslaugų teikimu. Kalba ėjo apie diferencijuotą požiūrį. Lietuvos bankas turėjo šiek tiek kitokią nuomonę, kad patikros vykdymo, griežtinimo standartą reikia pakelti šiek tiek aukščiau, negu buvo pasiūlyta asociacijos. Jo atstovavimas asociacijai susivesdavo į asociacijos pozicijos formulavimą, asociacijos rašto rengimą, asociacijos pozicijos atstovavimą Seimo komiteto posėdžiuose. Buvo išsiųstas asociacijos raštas Seimo nariams, kuriame buvo suformuluotas pasiūlymas dėl šio įstatymo projekto, nežinoma apie pasiūlymo išsiuntimą R. K. ar Š. G.. Pokalbiai su R. K. vyko G. V. prašymu. Pokalbis vyko „Pomodoro“ kavinėje, jie pusiau juoko forma šnekėjo apie šį projektą. Jis žinojo, kad R. K. yra „X“ atstovas. Susitikimo tikslas buvo pasidalinti informacija.

Asociacijos atstovavimo pagrindinis darbas buvo padarytas darbo grupės rėmuose. Įstatymo pakeitimo paketo gimimas realiai pasibaigė, kai darbo grupės nariai, Seimo nariai, registravo visą tą paketą pavasario sesijos pabaigoje. Pačios asociacijos tolimesnis darbas apsiribojo darbu atstovaujant asociacijai komitetų posėdžių metu, viešoje erdvėje ir rengiant asociacijos siūlymus, kurie buvo raštu formuluojami ir teikiami. Tų pačių metų lapkričio mėnesį Seimas priėmė tą įstatymo paketą. Susitikimo su R. K. metu buvo aptarinėjama daug dalykų, kurie buvo aktualūs asociacijai ir buvo iš esmės ne tik kalba apie kreditingumo patikros standartų nustatymą. Kalba buvo ir apie baudų dydžius ir kitus dalykus, kurie buvo aktualūs verslo industrijai. Tai nebuvo specifiškai koncentruota į vieną susitikimą. Jų buvo daug. Susitikimo tikslas buvo dėl vartojimo kredito įstatymo pataisos. Kai kuriuos svarstymus komitetuose žinojo, kai kurių – ne. Procesą stebėjo, dalyvavo komiteto posėdžiuose. DaL.si ta informacija su R. K. pokalbių metu, nes ji buvo jam aktuali, suprato iš konteksto, tos situacijos. Jeigu nebūtų to susitikimo, nebūtų intereso domėtis tuo įstatymu. Nežino, kodėl jam buvo aktualu. Dėl įstatymo paketo susirašinėjo su asociacijos nariais, įgaliotais asmenimis. Jam yra žinomas Š. G. registruotas vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pataisų tekstas. Jis buvo įregistruotas ir svarstomas Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje, kuriame jam pačiam teko dalyvauti. Asociacijos pozicija buvo išdėstyta raštu, kiek ta formuluotė sutampa su tuo, ką registravo tuometinis Seimo narys, nežino, jis nuostatų nelygino. Dėl vartojimo kredito įstatymo pataisų nebendravo su E. M., Š. G.. Su V. G. ir kitais Seimo nariais teko bendrauti darbo grupės rėmuose. Pirmas susitikimas su R. K. buvo 2015 m. spalio mėn., neprisimena, kada buvo antras, jo turinio, tikslo neprisimena. Mano, kad susirašinėjimai su R. K. buvo susiję su Vartojimo kredito įstatymo pataisų svarstymu. Neprisimena, kada pataisa buvo išsiųsta visiems Seimo nariams, matyt, spalio mėnesį. Laišką su 8 straipsnio 1 dalies pataisa siuntė G. V., kad suderintų formuluotes su juo ir asociacijos nariais. Mano, kad suderino. Mano, kad Seime kažką pasidalinti ir padaryti įtaką yra sunkiai įmanomas dalykas. Vienintelis darbas, kurį gali padaryti asociacijos atstovai, yra organizuoti susitikimus, teikti siūlymus, pristatyti pozicijas. Dalyvauti skirtingų frakcijų, komiteto posėdžiuose pristatinėjant pozicijas teko ne kartą. Dėl vartojimo kredito įstatymo liberalizavimo aiškios frakcijų pozicijos nežino.

Išklausius garso įrašus ir paskelbus susirašinėjimą SMS žinutėmis liudytojas nurodė, kad susirašinėjo ir bendravo su R. K. informacijos apsikeitimo tikslais. BFK yra Biudžeto ir finansų komitetas. Klausimai, kurie turėjo būti svarstyti, tikėtina, susiję su vartojimo kredito įstatymo projekto pataisomis. Suteikė informaciją apie patį projektą. Tikėtina, kad posėdis buvo perkeltas į kitą dieną. Nežino, apie kokius žmones ir draugus kalbama. Svarstymas vyko Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje. „Priimtas“, „nepraėjo“– eina kalba apie pasiūlymus, kurie buvo pateikti vartojimo kredito įstatymo projektui. Kiek supranta, žinutėje eina kalba apie Seimo nario Š. G. pasiūlymą. Nežino, kodėl R. K. tuo domėjosi. Pasiūlymo esmė – dėl 8 straipsnio 1 dalies nuostatų.

Liudytojas L. V. parodė, kad R. K., Š. G. nepažįsta, G. S. pažįsta nuo jaunimo organizacijos laikų, yra keletą kartų bendravę. Su E. M. ir V. G., buvo susitikęs vieną kartą, Seime, tuo metu buvo kalba apie Vartojimo kreditų įstatymo pataisas ir jis kaip Lietuvos (duomenys neskelbtini) asociacijos vadovas prašėsi pas juos priimamas pristatyti asociacijos ir atstovaujamų įmonių poziciją dėl pataisų. Kai radosi Lietuvos banko iniciatyva griežtinti reglamentavimą arba įvesti naują reglamentavimą, asociacijos nariai matė, kad tuose siūlymuose yra nepamatuotų ir ne visai teisingų sprendimų, kurie buvo padaryti neatsižvelgiant į rinkos realią situaciją. Buvo priimtas sprendimas pasakoti apie realią situaciją, supažindinti visus tuo metu sprendimų priėmėjus, kad būtų maksimaliai tiksli informacija apie procesus rinkoje, apie įmonių veiklą, apie mokamus mokesčius, įsipareigojimus, kreditavimą, taisyklių laikymąsi ir pan. Tuo aspektu asociacija darė viską, ką leido įstatymas, teikė siūlymus, rašė kreipimusis į Seimo narius, į frakcijas, prašė susitikti, kad būtų priimti, pakalbėtų, atsakytų į klausimus iš karto, kad neliktų nieko nutylėta. Bendravo tiek su Seimo nariais, frakcijomis, tiek Vyriausybės atstovais, Lietuvos banko, FNTT atstovais ir gausybe kitų, kurie matė interesą ir dalyvavo tame reglamentavimo kūrime. Siūlymų buvo gausybė, kadangi buvo dvi asociacijos, atitinkamai reaguodavo į oponentų pasiūlymus, teikdami savo pasiūlymus arba teikdami savo kažkokias įžvalgas dėl paties įstatymo reglamentavimo. Pasiūlymus Seime teikė pagal sąrašą visiems Seimo nariams, Lietuvos banko atstovams, Finansų komitetui Seime, jo nariams, atskiroms frakcijoms. Buvo elektroniniu būdu kreipimaisi į visus Seimo narius ir konkretūs kreipimaisi su konkrečiomis pataisomis, konkrečiais siūlymais, formuluotėmis. Dalį formuluočių ruošė asociacijos nariai, bet į pagalbą dar buvome pasitelkę advokatų kontorą. Jis pats į tą darbą buvo įsitraukęs, be jo dar buvo advokatų kontora „G“. Iš tos kontoros bendravo su L. S.. Taip pat įsitraukę buvo G. V., L. S. kolegė L. Z.. G. V. dalyvavo kaip asociacijos valdybos narys, kaip vienos iš asociacijos narių įmonės „4F“ vadovas. Buvo klausimas dėl kreditingumo nustatymo ir įvertinimo, kadangi jų suteikiami kreditai buvo mažų sumų, nematė teisinga, kad dėl mažų sumų turėtų daryti užklausas į daugelį duomenų bazių, kas atitinkamai išaugindavo kredito savikainą ir pabrangindavo klientui, jų įmonės tapdavo nebekonkurencingos stambiems žaidėjams. Tikslas buvo, kad būtų atsižvelgiama į vartojimo kreditų sumas, tikrinant žmogaus kreditingumą. Žino, kad buvo Š. G. įregistruota 8 straipsnio pataisa. Dalis tų pataisų jiems buvo palankios. Matė kad jų kreipimaisi į Seimo narius davė rezultatą, nes kiti Seimo nariai diskutuodavo, svarstydavo, kažkas teikdavo jų pasiūlymų pagrindu pataisą. Visas įstatymas, kuris buvo priimtas Seime, kiekvieno straipsnio rengime arba vienoje ar kitoje formuluotėje pats dalyvavo, nes tai buvo jo darbas. Į klausimą, kas žinoma apie teksto pateikimą Š. G., nurodė, kad mano, jog jam nusiuntė elektroniniu paštu, kaip ir visiems Seimo nariams, asmeniškai su Š. G. neteko nei aptarinėti, nei derinti, siūlyti arba prašyti. Dėl 2015 m. spalio 6 d. susirašinėjimo nurodė, kad adresatų vaidmenys labai aiškūs, jis – kaip asociacijos vadovas, G. V. – kaip valdybos narys, o advokatė – kaip advokatų kontoros atstovė. Advokatų kontoros atstovai konsultavo dėl teisėkūros, formuluočių, dėl jų lūkesčių – ar jie teisiškai pagrįsti, ar nepagrįsti, ar perspektyvu, ar neperspektyvu. Kai gaudavo galutinę pasiūlymo redakciją, normalu, kad jis parengdavo lydraštį, kreipimąsi į Seimo narius arba, atitinkamai, institucijų atstovus ir išsiųsdavo elektroniniu paštu jiems tą siūlymą. Jei advokatai, kurie konsultavo, atsižvelgė į siūlymus, tinkamai suformulavo juridinės technikos prasme, kolega G. V. taip pat nematė prieštaravimų, tai jam belikdavo tik kreiptis į suinteresuotus asmenis, kad priimtų, susipažintų ir pagal galimybę naudotų. Ar būtent tą minėtą failą yra siuntęs ar kitaip perdavęs advokatui K. K., neprisimena. Su K. K. buvo bendravę, bet ar konkrečiai šį failą yra perdavęs, neprisimena. Negali pasakyti, iš ko šį failą yra gavęs K. K.. Dėl konkrečiai šių pataisų asmeniškai nėra bendravęs su E. M., bet dėl paties Vartojimo kreditų įstatymo klausimų buvo bendravęs, E. M. yra skyręs keletą minučių priėmimui. Spėjo trumpai pristatyti, sakė, kad rašytų elektroniškai, matys ir žiūrės. Kažkuriame iš raštų buvo tokia mintis, kad būtų galima arba kredito gavėjo duomenis pateikti, arba duomenų bazių duomenis. Lyg ir buvo toks siūlymas dėl patikrinimo duomenų bazėse, kad tas patikrinimas vyktų su rašytiniu kredito gavėjo sutikimu. Apie tai vyko diskusija, kad tą pasirašymą bus sudėtinga realizuoti praktikoje. Jie darydavo automatines užklausas į duomenų bazes, tai techniškai greitesnis variantas būtų per duomenų bazes be rašytinio sutikimo. Įstatymo nuostatos, kurios reikalauja rašytinio kredito gavėjo sutikimo, jo patikrinimo duomenų bazėse, labiau administraciniai sunkina veiklą. Prie Vartojimo kreditų įstatymo 8 straipsnio sąlygos pridėjus dar vieną reikalavimą, kad patikra atliekama tik kredito gavėjo raštišku sutikimu, gavėjui kredito suteikimas būtų pasunkėjęs. Dėl įstatymo įsigaliojimo laikotarpio jie manė, kad turėtų būti laikomasi Teisėkūros pagrindų įstatymo, kur numatyta, jog reguliavimas, radikaliai keičiantis rinką, turėtų įsigalioti po pusės metų, bet siūlytojai priėmė žaibiškai. Įsigaliojo per kelis mėnesius, bet tai buvo nepagrįsta, neracionalu, priešiška rinkai. Lietuvos bankas lyg irgi buvo tarp tų, kurie norėjo, kad įsigaliotų kaip įmanoma greičiau. Derybos dėl įsigaliojimo vyko kiekviename žingsnyje, pasakyti, kieno iniciatyva ir kaip ji transformavosi, neprisimena. Vartojimo kreditų pataisų rengime dalyvavo jis, L. S., Z., G. V.. Nebuvo pasiskirstę, ką, kuris darys, atkreipdami Seimo narių dėmesį į jų rengtas įstatymo pataisas. Visi žinojo, kad jo vaidmuo yra pristatyti asociacijos matymą kiek įmanoma platesniam ratui sprendimo priėmėjų. Ką darys G. V. su tais teisiniais tekstais, kuriuos derino elektroniniu paštu, jam nebuvo žinoma. Kiekvieno iš asociacijos nario mintis buvo, kad jei yra galimybė, pristatyti sektorių ir pristatyti tų pataisų pražūtingumą sektoriui. Buvo 7 ar 8 valdybos nariai. Pataisos būdavo pristatomos ir aptariamos ir valdybos posėdžio metu. G. V. buvo vienas iš energingų vadovų, kuris savo įtemptoje darbotvarkėje rasdavo laiko šiam klausimui, skirtingai nuo kitų mažų įmonių, kurių vadovai realiai buvo ne vadovai, bet darbuotojai, kurie išgrynindavo kreditus. Jiems nebebūdavo, kada bandyti dėliotis ir atrasti save teisėkūros procese. Jam nežinoma, kad G. V. dėl Vartojimo kreditų pataisų bendravo su R. K., apie R. K. išgirdo tik prasidėjus teisminiam nagrinėjimui. Jiems nebuvo naudinga susigriežtinti sąlygas. Pirminė pataisa, kai buvo numatytas mokumo vertinimas, jie pasiūlė numatyti diferencijavimą pagal vartojimo kredito dydį, vėliau teko nusileisti, nes pamatė, kad nebepajėgūs su savo pasiūlymu nieko pasiekti. Liko prie tikrinimo duomenų bazėse ir informacinėse sistemose. Jų teiktos 8 straipsnio pataisos esmė buvo užtikrinti, kad būtų kreditingumas vertinamas, bet ne pernelyg nepamatuotai. Visus paruoštus Vartojimo kreditų įstatymo pakeitimus jis išsiuntinėjo Seimo nariams. Siuntė pagal Seimo narių sąrašą elektroniniu paštu, dar papildomai įskaitant darbo grupės narius, nes darbo grupės nariai Seime buvo ne tik Seimo nariai. Apie L. S. susitikimus su R. K. jam nėra žinoma. Dėl spalio 6 – 7 d. susirašinėjimo, kur buvo derinama pirminė Vartojimo kreditų įstatymo 8 straipsnio pataisa, tai jis turėjo jas išsiųsti, jas išsiuntė. Visos tos pataisos, kurios gaudavosi raštingos, suprantamos ir tinkamos, jos visos buvo ištransliuojamos Seimo nariams ir darbo grupės nariams. Jam nežinoma, ar R. K. buvo siųstas L. Z. ir G. V. bendrai derintas 8 straipsnio pakeitimo projektas, nes jis to nedarė, bet ir tokio žmogaus, kuris būtų siuntęs, nežino. Negalėtų tvirtinti, kad šis projektas buvo perduotas K. K., bet jiems buvo aktualu kiekviena pagalba, kiekviena galimybė pristatyti savo poziciją. Tai mano, kad K. K. irgi, gaudamas kažkokią informacija, ja disponavo, o ką su ja tiksliai darė, nežino. Jeigu G. V. būtų išsiuntęs pakeitimo projektą kažkam iš Seimo narių ar kitiems asmenims – tai nebūtinai turėjo pranešti jam. Jų pozicija buvo aiški ir skaidri, jeigu asociacija pateikia siūlymus, kurie yra atviri ir viešai pristatomi visiems, tai nebuvo nei paslaptis išsiųsti žurnalistams, nei paslaptis visiems, kam buvo įdomu. Jie nebūtų matę kriminalo, jei kiekvienas iš asociacijos narių būtų išsiuntinėjęs savo kontaktais kažkam, nes tai buvo oficialus, patvirtintas, legalus dokumentas su asociacijos interesais, ir jie buvo bendri. Būdavo ir tokių pokalbių apie tai, kam iš Seimo narių pagal jo pažiūras, politinius įsitikinimus tiktų 8 straipsnio pataisos, nes analizavo, kaip, kas galėtų reaguoti, kas galėtų priimti, kaip suprastų ir panašiai. Tokių darbinių pokalbių, nuomonių pasidalinimo, kažkokių idėjų pagarsinimo būdavo. Tokiame kontekste buvo minimos visos įmanomos frakcijos, mano, kad Y frakcija čia neišskirtinė, kaip ir S, U partija ir kitos. Viešas oficialus asociacijos atstovavimas tai buvo jo pareiga, o neoficialiai bendrauti ir kažkam pristatyti asociacijos siūlymus buvo laisvas kiekvienas valdybos narys ir tokio apibrėžto, išskirtinio statuso, jo supratimu, G. V. neturėjo. Jis buvo pilnas entuziazmo, tikėjo tuo projektu ir buvo veiklus.

Liudytojas R. Š. dėl vartojimo kredito įstatymo paaiškino, kad jam būnant Seimo nariu dėl šio įstatymo buvo labai daug diskusijų. Jis yra parašęs Lietuvos bankui laišką, svarstymus, kaip turėtų būti reglamentuojama. Laišką, kaip supranta, buvo surašęs (duomenys neskelbtini) asociacijos advokatas K. K., paprašęs padėti išsiaiškinti su Lietuvos banku įvairius dalykus. Turinio detalaus neprisimena, kėlė klausimus dėl tam tikro reguliavimo aspekto. Raštą skaitė ir žiūrėjo, bet padėjo jį ruošti K. K., kuris tuo metu atstovavo (duomenys neskelbtini) asociaciją kaip lobistas ar kaip teisininkas. Iniciatoriai buvo nurodyti. K. K. tuo metu buvo atėjęs pas jį į Seimo kabinetą. Kas jo buvo užsakovas, nežino, tiesiog jam buvo įdomūs argumentai, o juos išgirdęs, nusprendė, kad reikia padėti išsiaiškinti. Paruošė raštą ir išsiuntė Lietuvos bankui, iš jo pusės daugiau nieko nevyko. Iš Seimo išėjo po poros mėnesių, įstatymas dar nebuvo priimtas. Kadangi frakcijoje neturėjo jokių funkcijų, negali pasakyti, kas perėmė. Tik paskui teko iš spaudos girdėti, kad tas funkcijas turėjo Š. G.. K. K. pažinojo iki to pokalbio, jis yra buvęs „LLJ“ nariu, o vėliau prisistatė kaip advokatas. Su K. K. kitais klausimais nebendravo. Kiek atsimena, į jį kreipėsi tiesiai, gali būti, kad susitiko Seimo koridoriuje. K. K. susitikęs jam pasakė, kad iškilo nesklandumų, pagal įstatymą jie negali tiesiai paklausti Lietuvos banko, o į Seimo nario klausimą turi būti atsakyta, gal galėtų padėti užklausti. Pasižiūrėjo, klausimas pasirodė logiškas, parašė jo parengtą laišką, pasirašė ir išsiuntė. K. K. buvo lobistas ar teisininkas „4F“.

Liudytojas L. K. paaiškino, kad asmeniškai pažįsta G. S., yra kolegos Seime, E. M. yra paspaudęs ranką ir kalbėjęs, Š. G. žino iš matymo, su R. K. yra bendravęs, V. G. žino iš matymo. Su R. K. susipažino 2015 m. balandžio mėnesį, supažindino jo kursiokas žurnalistas T. D. Bendravo, pasiūlė susitikti su žiniasklaidos atstovu, jis sutiko. Pakilo liftu, susipažino, apsimainė kontaktais. Jis tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) dėstytojas, (duomenys neskelbtini) laikinai einantis pareigas direktorius. Su R. K. buvo susitikęs 6-7 kartus, jo biure, kavinėse, aptardavo einamuosius reikalus, su juo bendravo kaip su žiniasklaidos atstovu. Žino, kad jis buvo „A“ direktorius, pats jo neklausė. Ant pastato buvo raidės „X“, nežino, ką bendro turėjo R. K. su „X“. T. D. dirbo „A“ redakcijoje, su R. K. jo santykiai buvo kolegiški, turbūt buvo jo vadovas.

2015 m. spalio pabaigoje buvo susitikęs su R. K., tai buvo pirmas ar antras pasikalbėjimas. Su R. K. pokalbis vyko jo biure (duomenys neskelbtini) gatvėje, pakvietė susitikti R. K., gal paskambino, gal žinute. Jis, L. K., tuo metu nebuvo I. D. padėjėjas, buvo iki 2014 m. rugsėjo, pasitraukė iš tų pareigų, tai buvo viešas dalykas. Aptarinėjo įvairias politines aktualijas ir šalia to, neakcentuojant, buvo pasidomėta, kad dabar Seimas svarsto tam tikrus reguliavimo pokyčius vartojimo kreditų rinkoje, yra daug idėjų, pasiūlymų. Buvo iškeltas klausimas, kad vyksta kažkoks rinkos persiskirstymas, kad stambieji gali išstumti smulkiuosius. Jo buvo paklausta, neakcentuojat, ar galima paklausti nuomonės vienos iš biudžeto finansų komiteto narių – I. D. apie tą reguliavimą. Pasakė, kad esant progai, paklaus, nes jam įtarimų nesukėlė. Nežino, kodėl R. K. kreipėsi į jį, galbūt žinodamas, kad pažįsta ir gali kai ką paklausti. Aptarinėjo daug dalykų ir šalia to prasidėjo kalba apie tą iniciatyvą, R. K. klausė kaip apie procesą. Sakė, kad yra įvairių pasiūlymų, bankas lyg norėjo griežtinti, kita pozicija buvo Š. G. pataisa. Kalbėjo apie Š. G. pataisą, apie ją užsiminė R. K. kaip apie alternatyvą. Atrodo, kad ant stalo gulėjo lyginamasis dokumentas šalia kitų, gal buvo ten ir kitų, Lietuvos banko pasiūlymas. Rodydamas visą pluoštą popierių R. K. sakė, kad čia yra reguliavimo įvairūs pasiūlymai, būtų labai įdomu sužinoti, kokios yra nuomonės. Š. G. pataisą pristatė kaip alternatyvą, ji nebuvo nei pozityvi, nei negatyvi. Buvo pataisa ir reikėjo pasiklausti nuomonės dėl reguliavimo, nes jis gali keistis nuo pataisų ir iniciatyvų. Reikėjo išsiaiškinti, kokia pozicija ir nuomonė, kokie argumentai už ir prieš. Kitą ar dar kitą dieną lankėsi Seime, užėjo pas I. D. ir paklausė, ar svarstys, ar keičiasi kažkoks reguliavimas, yra pasiūlymai, lyg Lietuvos banko iniciatyva kažkas griežtinama, paklausė, kokia jos nuomonė, kokie argumentai, girdėjo, jog yra Lietuvos banko pasiūlymas, yra Š. G. pasiūlymas. Ji atsakė, kad teisus Lietuvos bankas, reikia reguliavimus griežtinti, reikia mažinti tų vartojimo kreditų prieinamumą, tada jai pasakė ačiū, kad jam viskas aišku. Po to pačiam kilo mintis, ar ji galėtų ar norėtų šį dalyką papasakoti R. K., bet atsakė, kad nenori. I. D. žinojo, kas yra R. K.. Atėjęs pas ją pasakė, kad daug kas domisi šiais dalykais, viską deklaravo. Ji atsakė, kad nenori susitikti, nes nenori santykių su verslu, kad su niekuo nesusitikinėja. Ji sakė, kad su verslu reikia atsargiai ir panašiai, kalbėjo iš politikės pozicijos. Pataisą jis matė pas R. K., buvo pasakyta, kad tai Š. G. pataisa, paminėjo kaip vieną iš pasiūlymų autorių. Pas R. K. jam nebuvo pateiktas joks dokumentas. Pas I. D. formulavo klausimą – Š. G. pataisa, Lietuvos banko pozicija. Vidinių (duomenys neskelbtini) partijos problemų su R. K. jie neaptarinėjo. Buvo diskusija dėl strateginės krypties, kuri iš linijų gali atnešti didesnę sėkmę rinkimuose. Nesiūlė remti jų partijos, tik kažkada pavasarį minėjo, kad turėtų galimybių (duomenys neskelbtini) paremti kaip fizinis asmuo, bet neplėtojo šios temos. Parama buvo panaudota žurnalui.

Liudytojo L. K. 2017 m. balandžio 10 d. apklausos liudytoju, perskaitytos BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka, duomenimis, jis buvo asociacijos „VT“ dalininku iki 2015 m. gruodžio mėn., nariu – iki 2016 m. kovo 1 d. Asociacijos pagrindinė veikla yra žurnalo „T“ leidyba. 2015 m. gruodį, trūkstant finansavimo, buvo sugalvota paieškoti paramos. Po ko jis kreipėsi į R. K. su prašymu paremti žurnalą. R. K. pasakė, kad pagalvos ir, kad reikėtų pateikti laisvos formos prašymą be jokių adresatų. Apie tai jis pranešė L. K., kuris parengė prašymą, kurį jis perdavė 2015 m. gruodžio mėn. R. K.. Jo žiniomis, 5 000 eurų parama buvo pervesta iš UAB „X M“ Gauta parama iš dalies buvo panaudota žurnalo „T“ leidybai, o po kratų pas E. M. ir R. K. 2016 m. gegužės 12 d. likusi paramos suma apie 1 000 eurų buvo pervesta globos įstaigai (t. 71, b. l. 21).

Liudytoja I. D. paaiškino, kad G. S., E. M., Š. G. pažįsta kaip Seimo narius, buvusius kolegas, R. K. nepažįsta. Tuo metu, kai ji buvo Seimo pirmininko pavaduotoja, dar dirbo Biudžeto ir finansų komitete, pas ją buvo atėjęs L. K. pasiteirauti apie greitųjų kreditų įstatymą. Jis – buvęs patarėjas, tuomet dar nebuvo politiku. Jam buvo įdomu, nes jis kaip politologas daug ko nesupranta, o yra pataisos. Viena iš pataisų buvo būtent Š. G.. Klausė, kokios ji pozicijos ir kaip balsuos komitete. Tuomet ji pasakė, jog frakcijoje buvo apsitarę ir ji palaikys Lietuvos banko poziciją. L. K. nei siūlė kažkaip balsuoti, nei klausė. Tuo metu jis ateidavo dažnai įvairiais klausimais, kurie buvo svarstomi Seime. Po to jis rašydavo įvairius straipsnius, todėl ji tuomet nesureikšmino jo atėjimo. Po to jis tik paklausė, ar ji negalėtų susitikti su ponu R. K., nes jis jo irgi yra klausinėjęs būtent apie šį įstatymą ir, kad nebūtų per jį kaip per tarpininką, ar ji negalėtų savo ir frakcijos pozicijos išsakyti tiesiogiai ponui R. K.. Ji pasakė, jog tikrai nesusitiks. Tą patį patarė ir jam. Koncerną „X“ ji žino. Su šiuo koncernu siejo R. K. pavardę, nes jis priklausė tam pačiam koncernui, tik, kaip supranta, turėjo atskirą žiniasklaidos poziciją. Tuo metu ji tai žinojo. 2012–2016 m. kadencijos metu Seime ji priklausė Biudžeto ir finansų komitetui.

Jų frakcijoje buvo tvirtas apsisprendimas po diskusijos, kad palaiko Lietuvos banko poziciją ir už pataisas nebalsuoja. Iš jų frakcijos Biudžeto komitete dirbo R. K. ir A. K., visi trys balsavo „prieš“. Dėl Š. G. pateiktos Vartojimo kredito įstatymo pataisos – jeigu teisingai prisimena, didžioji komiteto dauguma balsavo „prieš“. Esmė buvo ta, kad reikia ginti vartotojų interesus, tai tokia pozicija buvo ir Lietuvos banko, t. y. nepraplėsti. Atrodo, Š. G. pataisos esmė buvo ta, kad praplėstas galimybių ratas pasinaudoti tais kreditais, o iš tikrųjų tuo metu ir Biudžeto komiteto nariai buvo gavę daug gyventojų skundų apie tai, kad galimai praplėtus ratą nukentės žmonės, todėl buvo aiškesnė ir žmonėms palankesnė Lietuvos banko pozicija. Iki susitikimo su ja L. K. nežinojo, kokia yra komiteto pozicija dėl Š. G. siūlomos Vartojimo kredito įstatymo pataisos. L. K. pas ją buvo atėjęs dar iki komiteto posėdžio. L. K. neįvardijo, kodėl konkrečiai jį domina Š. G. pateiktos Vartojimo kredito įstatymo pataisos likimas. Jis paklausė, kokia bus pozicija ir ar gali aiškiau išaiškinti, kodėl frakcija priėmė sprendimą palaikyti Lietuvos banko, o ne Š. G. poziciją. Kai pasakė, kodėl taip nusprendė, tuomet jis paklausė, ar galėtų tai paaiškinti ir ponui R. K.. L. K. konkrečiai neįvardijo, kodėl turėtų paaiškinti R. K.. Ji nematė jokios prasmės kažkam dar eiti ir aiškinti, todėl pasakė „ne“. Ji nežino, kokie ryšiai siejo L. K. su R. K.. Atrodo, jog tas susitikimas buvo prieš svarstymą Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje. Komitetų posėdžiai vyksta trečiadieniais, tai gal pokalbis buvo antradienį, o gal ir pirmadienį, bet tai buvo prieš posėdį. Tuo laikotarpiu K. G. priklausė Seimo biudžeto ir finansų komitetui. Svarstant dėl Š. G. pateiktos pataisos K. G. išėjo iš posėdžio. Atsimena, nes opozicija visada skaičiuoja, kiek turi balsų, todėl jo pasigedo. Nežino, kodėl jis išėjo, neklausė.

Liudytojas M. A. paaiškino, kad pažįsta kaltinamuosius R. K., G. S., E. M. ir Š. G., V. G. kaip kolegas Seime ir pažįstamus. Jis buvo 2008–2012 m., 2012–2016 m. ir yra dabartinės kadencijos Seimo narys, 2012–2016 m. buvo (duomenys neskelbtini) partijos narys. Su R. K. 2014 m. supažindino R. R., kurį jis pažįsta iš mokyklos laikų. R. K. buvo pristatytas kaip R. R. pažįstamas, kolega. Po to su R. K. matėsi gal 7-8 kartus, dažniausiai susitikdavo išgerti vyno, dažniausiai vakare po darbo, susitikdavo dviese, kalbėdavosi apie politiką, jis buvo įdomus, informuotas pašnekovas.

Apie vartojimo kreditų įstatymą žino, kad jis buvo priimamas Seime, buvo dėl jo kilę daug ginčių. Apie šį įstatymą yra kalbėjęs ir su R. K., kuris išsakė savo argumentus, kodėl reikėtų palaikyti pataisą, dėl kurios bus balsuojama. Pokalbis buvo trumpas, buvo išsakyti argumentai, kad ta pataisa atspindi interesų balansą ir turi būti pereinamojo pobūdžio priemonė, argumentai jam atrodė įtikinami. Kalbėjo apie vartojimo kreditų pataisą, kurią teiks Y frakcija, koks konkretus Seimo narys teikė, neatsimena. Negali pasakyti, kad Š. G. buvo minimas, bet suprato, apie kokią pataisą buvo kalbama. Vartojimų kreditų įstatymo pataisos esmė, kaip suprato, bus pereinamojo pobūdžio švelnesnės sąlygos, geriau atspindinčios interesų balansą žiniasklaidos priemonėms. Su R. K. apie vartojimo kreditų įstatymo pataisas kalbėjosi susitikę prieš keletą dienų iki šių įstatymo pataisų svarstymo. Iniciatoriumi šio susitikimo buvo R. K., jis susitikimo tikslo, kviesdamas kavos, nenurodė. Susitiko Vilniaus senamiestyje, Stiklių g. kavinėje. Buvo dviese. Kaip jis identifikavo, kad buvo balsuojama už R. K. minėtą pataisą, negali pasakyti, bet jai pritarė. Ji nebuvo priimta. R. K. išsakė argumentus apie įstatymo pataisą, kodėl ją reikėtų palaikyti, jam buvo priimtina. R. K. minėjo du argumentus: dėl skirtumų interesų balanso geresnio atspindėjimo tarp žiniasklaidos ir vartotojų, kitas argumentas, kad buvo reikalingas pereinamojo laikotarpio etapas. Apie kokią to laikotarpio trukmę ir ar apie tai buvo kalbama, neatsimena. Šis susitikimas vyko neįprastai, nes šiaip jie tardavosi iš anksčiau susiderinę laiką po darbo susitikti, o tą kartą jis pakvietė kavos dienos metu, gal apie 12 val. Susitikimo datos tiksliai nepamena. Ikiteisminio tyrimo tyrėjai turėjo medžiagą, kad jis buvo susitikęs, teko sutikti. Tokiu būdu ta data ir atsirado apklausoje. Balsavimas Seime vyko lapkričio 5 d., o susitikimas su R. K. vyko keletą dienų prieš, tiksliau nurodyti negali, apklausos metu sutiko su tyrėjo nurodyta data.

Žinojo, kad R. K. buvo vienas ir koncerno ,,X“ vadovų. Su R. K. bendravo nuo 2014 iki 2016 metų. Buvo susitikę gal 7-8 kartus. Susitikimų metu su R. K. aptarinėjo visus politinius procesus – ir (duomenys neskelbtini) partijos viduje, ir kitų partijų viduje. R. K. sakydavo ir ,,aš“ ir kelis kartus – ,,mes“. Apie ką kalbėjo R. K., minėdamas žodį ,,mes“, nežino. Į R. K. dėl paramos nesikreipė, bet paskutinį kartą su juo susitikęs prasidėjus Seimo rinkimų kompanijai 2016 m. kovo mėn., užsiminė, kad, galimai, prašys paremti jį Seimo rinkimuose kaip privatų asmenį. Tuo metu jis kreipėsi į daugelį žmonių dėl paramos. Norėjo, kad jį kaip kandidatą R. K. paremtų, kreipėsi į jį kaip į žmogų, kurį pažįsta, konkretaus prašymo nebuvo, tik pokalbyje užsiminė. Prašė, kad paremtų R. K. kaip privatus asmuo. Kai vyko kratos, partijai paaiškino apie santykius su R. K., buvo pokalbis, iš pradžių jie buvo patenkinti, paskui – ne. Ikiteisminio tyrimo metu geriau viską prisiminė.

M. A. 2017 m. vasario 7 d. apklausos liudytoju protokolo duomenimis, susitikimas su R. K. vyko 2015 m. lapkričio 2 d. (t. 71, b. l. 10).

Apklaustas liudytoju D. J. M. paaiškino, kad kaltinamuosius pažįsta. R. K. yra jo bendramokslis, iki 2018 m. dirbo kompanijų grupėje, yra bendražygis, užėmė įvairias pareigas įmonėse. Koncernas yra įsteigtas 2000 m., dirba šešiose rinkose, yra įmonių grupė, kuri vienija 79 įmones, dirba apie 4 tūkstančiai žmonių. Kadangi tai yra tokia didelė įmonių grupė, o bendrieji valdymo principai sąlygoja tai, kad neįmanoma valdyti vienasmeniškai, koncerno struktūra yra trys atskiri holdingai, kurių skiriamasis bruožas, kad yra trys skirtingos nuosavybės ir po tais trimis holdingais yra įmonės, kurios tiesiogiai dirba rinkoje. Koncernas yra akcijų valdytojas, kuriame dirba teisininkai ir finansininkai. Kompanijų valdymas pagrįstas įmonių valdymu. Jos turi savo administracijas, valdybas. Vadovams suteiktos teisės, pareigos, apibrėžtos akcinių bendrovių įstatyme. Rudenį kompanijos pasitvirtina biudžetą, pardavimų, išlaidų, investicijų planus, užsibrėžia pagrindinius siekius, kuriuos patvirtina valdyba. Valdybos patvirtintų dokumentų rėmuose jos veikia visus metus iki sekančių metų. Be šito pagrindinio dokumento, vyksta 2-4 valdybos posėdžiai per metus, kada koreguojami rezultatai, biudžetai, daromi atitinkami pataisymai, persvarstymai, atsižvelgiant į tai, kaip keičiasi situacija rinkoje. Pagrindinis principas yra tas, kad bendrovėse yra administracija, kuri pilnai atsako už prisiimtus įsipareigojimus prieš akcininkus, valdybą ir turi savo teises ir pareigas.

Iki 2018 m. koncerne buvo valdyba, kuri neturėjo jokių suteiktų ypatingų teisių ir kuri susirinkdavo kartą per metus, nes formaliai ji neturi, ką tvirtinti. Nėra kam tvirtinti koncerno biudžeto, nes koncerno įmonės suneša biudžetą pasitvirtina. Valdymo įrankis yra valdybos pačiose įmonėse. Pagal akcinių bendrovių įstatymą koncerno valdyba buvo privaloma ir buvo. Ją panaikino 2018 m. Į valdybą įėjo R. K., R. R., V. L., A. L., R. V. ir jis, D. J. M.. Kiekvienas iš tų žmonių pačioje valdyboje neturėjo jokių funkcijų. R. K. buvo žiniasklaidos grupės vadovas. R. K. pozicija koncerne keitėsi porą kartų. Vienas tokių pasikeitimų buvo 2009 m., kai įvyko krizė Lietuvoje. R. K. buvo vieno iš holdingų – „X I“ vadovas. Jam priklausė statybų bendrovė, „(duomenys neskelbtini)“, „M“ ir „AP“. Dėl didelio krūvio ir susikaupusių problemų turėjo rimtų likvidumo problemų, R. K. iš „X I“ perėjo į žiniasklaidos holdingą, kuriam priklausė dvi kompanijos, susijusios su žiniasklaida ir technologijomis t. y. „(duomenys neskelbtini)“ ir „M“. „X I“ yra vienoje grandinėje su „MV“ holdingu ir „D“. Tiesioginio jo ryšio su „X V“ nėra. R. K. buvo atsakingas už žiniasklaidą ir technologijas, o „X V“ dirbo nekilnojamojo turto rinkoje. R. K. ryšys su „M“: nuo 2000 m. jis buvo „X I“ vadas. Kadangi „X I“ buvo investavimo holdingas, jis investuodavo į atskiras įmones. 2006 m. šis holdingas nupirko statybų bendrovę „M“ ir R. K. trejus metus buvo to projekto vadovas, jam buvo pavaldi, po reorganizacijos tapo nebepavaldi. R. K. yra atskaitingas „X I“ holdingui, o jam atskaitingos įmonės, kurios yra jo žiniasklaidos holdinge („(duomenys neskelbtini)“ ir „M“). Koncerne „X“ dirba 12 žmonių. Finansininkai, teisininkai, apskaitininkai, pora vairuotojų, administratorius. R. K. nebuvo šio juridinio asmens darbuotojas. Jis niekada nedirbo koncerne. Koncerno būstinė yra adresu (duomenys neskelbtini). Tuo adresu yra registruotos dar 6 juridinių asmenų buveinės, ir „X I“, ir „M“. Tose patalpose buvo įsikūrusi ir „X M“. R. K. būdavo šiose patalpose. Jis buvo valdybos narys ir „M“ vadovas, „A“ direktorius, tai jis būdavo ir šiose, ir „A“ patalpose. „A“ patalpos taip pat (duomenys neskelbtini). R. K., kaip „M“ vadovas, buvo trečiame struktūros lygmenyje, nes jo valdomas holdingas yra nevaldomas tiesiogiai, o valdomas per „X I“ holdingą. „M“ akcijos priklausė „X I“. R. K. nebuvo UAB koncerno „X“ akcininkas. Jis turėjo akcijų „X I“, „X M“ – neturėjo. Šiuo metu R. K. nėra nė vienos įmonės akcininkas, pardavė akcijas, šiuo metu jis neužima jokių pareigų. Liudytojas turi visas teises, pareigas, kurios yra numatytos Akcinių bendrovių įstatyme. Turėjo kontroliuoti R. K.. Kiek numatyta įstatyme, tiek ir kontroliavo. R. K. turėjo pareigą atsiskaityti už priimtus įsipareigojimus mažiausiai vieną kartą per metus, esant būtinybei ir dažniau. R. K. neturėjo teisės atstovauti koncerną. Liudytojas pats galėjo atstovauti. R. K. galėjo atstovauti žiniasklaidos holdingui. Dukterinės įmonės yra valdomos netiesiogiai. Kadangi bankai šitas grupes vertina kaip viena darinį, tai pagal konsolidacijos taisykles ir tarptautinius standartus „X“ buvo tikrinama audito kompanijų. Galutinis naudos gavėjas yra koncernas „X“. „X I“ holdingą kontroliuoja „X I“ valdyba. Niekas iš „X“ nekontroliavo „X I“. „X M“ kontroliuoja valdyba, iš koncerno „X“ – niekas. Koncerne liudytojo funkcijos yra savininkas ir pagrindinis valdytojas, kaip koncerno akcininkas, galėjo tik netiesiogiai kontroliuoti įmonių veiklą. Konsoliduota, jungtinė atskaitomybė tai yra finansinis instrumentas suskaičiuoti rezultatus. R. K. 2015-2016 m. buvo žiniasklaidos holdingo vadovas. Nėra viceprezidento pareigų. R. K. buvo valdybos narys (koncerno) ir žiniasklaidos vadovas.

Santykių su partijomis jie nepalaikė, nes tai yra atskiros rinkos. Tai yra verslas ir politika. Didžiausios sąsajos gaudavosi per žiniasklaidos grupę, nes jos rinka labiausiai susijusi su renkamais asmenimis, politikais, taigi, maksimaliausias kontaktas nutikdavo per tai. Rėmimas sudaro nemažas sumas ir didžiąja dalimi tai daro įmonių lygyje. Įmonių biudžetuose nustatomos eilutės, kurių ribose kompanijų vadovai, direktoriai turi laisvę tokiam socialiniam rėmimui. Kai svarsto biudžetą, ten viskas yra. Liudytojui nieko nežinoma apie paramą G. S., paramas VšĮ „TP“, VšĮ „LSC“, VšĮ „MSP“. Tos įmonės, kurios pasirašė, tos ir yra susiję. Kas pasirašo, tas ir atsakingas. Jei pasirašo R. K., jis atsakingas už tą paramą.

Pažįsta U. A.. Kai darė pirmuosius teniso kortus, važiavo į Rygą pažiūrėti prototipą. Tada susipažino. U. A. buvo nekilnojamojo turto vystytojas, iš jų perėmė kontaktus. Tai buvo 2002 m. U. A. buvo smulkusis akcininkas „4F“, O. B. tikriausiai buvo stambusis akcininkas. G. V. jam yra nepažįstamas, jis buvo „4F“ direktorius. Jis nežino, kaip G. V. ir R. K. bendravo. U. A. pristatė savo direktorių Lietuvoje, pristatė R. K.. Jis pats paprašė tokio kontakto. Logika paprasta. „4F“ daro reklamą. Pagal latvišką supratimą darant verslą reikia pažinti žmones. R. K. televizija pardavinėjo reklamą. „4F“ – reklamos užsakovas. U. A. pasinaudojo pažintimi, kad supažindintų G. V. su R. K.. Nežino, kada įvyko ta pažintis, 2014-2015 m. Taip pat jis prašė supažindinti su „VP“ žmonėmis. Jam padėjo, nes U. A. daro tokį verslą, jis stato ir nuomoja parduotuves. Jam reikėjo vystymo žmogaus, su kuriuo galėtų susisiekti ir pasiūlyti jam savo paslaugas. Jam padėjo, supažindino su tuo, kas buvo atsakingas. Su L. S. nėra pažįstamas. Nieko nežino apie jo santykius su R. K..

Politika yra visiškai nesusijusi su jų verslu. Nežinoma, kad R. K. bendrautų su politikais. Tais klausimais nediskutavo. Jie su R. K. neturėjo, ką diskutuoti apie tuos žmones, nes šie dirba savo politinėje rinkoje, o jie – verslo rinkoje. Nėra sąsajų, kuo galėtų būti vieni kitiems reikalingi. Dėl to ir nesidomėjo. Atsakydamas į klausimą nurodo, kad R. K. neatsiskaitydavo už savo veiksmus, atliktus Seime svarstant vartojimo kredito įstatymo pataisas, pelno mokesčio, kelio Vilnius – Utena klausimus.

U. A. apklausos protokolo, pateikto atsakymu į teisinės pagalbos prašymą (t. 66, b. l. 1) duomenimis, jis yra UAB „4F“ akcininkas, bet ne tiesiogiai, o per holdingą „4FH“ S.A. Lietuvos Respublikoje registruotos UAB „4F“ generalinio direktoriaus pareigas ėjo G. V.. Pirmąjį šio amžiaus dešimtmetį, tikslios datos neprisimena, teniso varžybose susipažino su D. J. M., kuris rimtai domėjosi tenisu. Santykiai dalykiniai, jį mato tik kartą, daugiausia du kartus per metus, ne dažniau. Kai matėsi su D. J. M., pokalbiuose su juo galbūt bendrais bruožais aptarinėjo Lietuvos Respublikos vartojimo kreditų įstatymą, tačiau nieko konkretaus su juo neaptarinėjo. Koks buvo šių pokalbių turinys, neatsimena. Nepažįsta R. K. (t. 66, b. l. 61-65).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. birželio 8 d. protokolo Nr. S6-14-49 duomenimis, slapta užfiksuotas tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. (K.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi G. V. (V.), 2015 m. spalio 1 d., vykęs susirašinėjimas SMS žinutėmis. 14.31.51 val. V.: L. S. (duomenys neskelbtini). Jums butu gerai susitikti trumpam siandien vilniuje kad atsinaujint situacija esama. Imanoma?“. 14.33.53 val. K.: „Imanoma. Jei atskambins, nes nekelia. R.k (t. 8, b. l. 8).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojo 2016 m. birželio 15 d. papildomos apklausos protokolo duomenimis, liudytojui G. V. pateikus 2015 m. spalio 1 d., 14.33 val., trumposios žinutės išklotinę, jis parodė, kad nusiuntė R. K. advokato L. S. kontaktus, kuris atstovavo teisėkūros procesus Lietuvos Respublikos Seime (t. 66, b. l. 79). Apklaustas liudytoju teisme G. V. patvirtino savo parodymų teisingumą.

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. spalio 5 d. protokolo Nr. S6-14-105 duomenimis, slapta užfiksuotas tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. (K.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi L. S. (S.), 2015 m. spalio 1 d. telefoninis pokalbis ir 2015 m. spalio 2 d. susirašinėjimas SMS žinutėmis (t. 8, b. l. 15).

Pokalbio pradžia (2015 m. spalio 1 d.) 14.48.01 val., pabaiga 14:49.08 val. K.: <...> Jo, man kažkaip G. atsiuntė paties koordinates, kad būt gerai susibėgti, a ne? S.: Aha. Gerai, jo. Tai aš dabar realiai Seime esu. Tai galėčiau, galėčiau daeiti, jeigu...K.: Realiai, tai aš būsiu užsiėmęs...S.: Aha. K.: Iki pusės septynių. S.: Okei. K.: Vat, gal ryt rytinę kavą kokią? S.: Galim rytoj rytinę tada. K.: Jo. Kada pas patį rytas? S.: Nu, realiai aš aštuonios penkiolika turėčiau būti darbe jau. K.: Supratau. O darbas paties kur? S.: Ė, (duomenys neskelbtini), G., advokatų kontora <...>. „<...>K.: Tik tada, tarkim, kokią...palauk, davai, kokią devintą valandą. S.: Gerai. Tai Pomodoro tada <...>“ (t. 8, b. l. 16).

2015 m. spalio 2 d. 09.02.25 val. S.: „Laba. As jau Pamadoro kavinėje. Sedžiu prie staliuko prie lango i Vilniaus gatve. L. S.“ (t. 8, b. l. 18).

Lietuvos Respublikos Seimo rytinio 2015 m. spalio 1 d. posėdžio protokolo Nr. SPP-278 duomenimis, 2015 m. spalio 1 d., rytiniame, 10 val. 31 min. – 11 val. 35 min., Seimo posėdyje skubos tvarka vyko Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu įstatymo projekto XIIP-3370 (2) svarstymas. Buvo svarstomos Projekto Nr. XIIP-3370 (2) pataisos, pateiktos Seimo narių V. S., V. F., D. U., pagrindinio komiteto nuomonei dėl visų V. S., V. F., D. U. pataisų pritarta bendru sutarimu. Dėl Seimo nario P. G. pataisos, nepritarė pagrindinis komitetas. Posėdžio pirmininkės pasiūlymu padaryta šio projekto svarstymo pertrauka iki kito posėdžio (t. 40, b. l. 27).

Lietuvos Respublikos Seimo vakarinio 2015 m. spalio 1 d. posėdžio protokolo Nr. SPP-279 duomenimis, 15.46 val. – 16.07 val., buvo tęsiamas Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu įstatymo projekto XIIP-3370 (2) svarstymas. Nutarta pritarti po svarstymo Seimo posėdyje (t. 40, b. l. 37). Vakarinis Seimo posėdis baigėsi 16 val. 25 min. (t. 40, b. l. 39).

Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos rytinio ir vakarinio posėdžių stenogramose Nr. 278 ir 279 užfiksuota Seimo nario K. G. kalba: „<...> pirma, kad yra svarbiausia šiame įstatymo projekte, kad yra griežtinamas klientų mokumo vertinimas, kuris yra pagrindinė atsakingo skolinimo sąlyga. Antras dalykas, kuo šitas įstatymas reikalingas ir kuo jis yra naujas, tai įdedami reklamos apribojimai <...>“, <...> todėl siūlau pritarti <...>“ (t. 40, b. l. 50-51). Kalbėjo Seimo narys P. G.: „<...> jeigu mes priimsime šitą projektą, ypač 8 straipsnį, kuris yra ydingiausias, tai praktiškai tvarka, kuri buvo, lieka <...>“, „<...> Mano supratimu, aš kaip tik siūlau išbraukti šią dalį ir praktiškai paliekama ta pati situacija, padarius keletą tokių kosmetinių pakeitimų <...>“ (t. 40, b. l. 61).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. spalio 5 d. protokolo Nr. S6-14-105 duomenimis, slapta užfiksuotas tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. (K.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi D. J. M. (M.), 2015 m. spalio 1 d. vykęs susirašinėjimas SMS žinutėmis. 16.27.06 val. M.: Duok zinia kuo baigsis. 16.37.04 val. K.: Ok, parašysiu po 18.30. 18.38.33 val. K.: Pritarė po svarstymo. Skubos neliko. Kiek laiko yra, nesu tikras, bet min pora savaiciu. R.k. 18.41.14 val. K.: Turiu ryt strelka su lobistais. Pradžiai. (t. 8, b. l. 17). 18.43.16 val. M.: Jie jau visus nuopelnus užsiskaitė (t. 8, b. l. 17,18).

Apžiūros 2016 m. rugpjūčio 11 d. protokolo duomenimis, tarp kitos informacijos, nukopijuotos iš 2016 m. birželio 10 d. per kratą pas G. V. paimto kompiuterio, buvo apžiūrėtas ir elektroninio pašto faile (duomenys neskelbtini) rastas tarp G. V. (V.), kuris naudojosi elektroninio pašo dėžute (duomenys neskelbtini) ir R. K. (K.), kuris naudojosi elektroninio pašto dėžute (duomenys neskelbtini), susirašinėjimas elektroniniais laiškais. Tarp jų yra ir šie elektroniniai laiškai.

2015 m. spalio 7 d., 15.23 val., K.: „P.s. Nedidelis pastebėjimas: mano kolega ka tik mane informavo, kad Tavo akcininkui mūsų paslaugų nebereikia. Bent jam taip atrodo RK“ (t. 25, b. l. 52-53,123).

2015 m. spalio 7 d., 15. 44 val., V.: „nu geras, cia naujiena, nes sitas klausimas tai 30 % pajamu gali nukirsti visai rinkimai ir jis ta zino. pasidomėsiu“ (t. 25, b. l. 53,123).

2015 m. spalio 9 d., 8.02 val., K.: „Sveikas, G., Gal nepaisant m?sø akcininkø nesutarimø visd?lto pad?t Tau ?itame klausime? Ka?kaip nem?gstu mesti darbø pusiaukel?je RK“ (t. 25, b. l. 53, 126).

2015 m. spalio 9 d., 8.42 val., V.: „Labas, U. karstas zmogus tai ant emociju sake kazka prisnekejo, bet negalvojo, kad tai tures kokias pasekmes. Be is esmes tai vis dar aktualus klausimas tikrai, jam parama butu labai naudinga. G.“ (t. 25, b. l. 54,125).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. birželio 8 d. protokolo Nr. S6-14-49 duomenimis, slapta užfiksuotas tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. (K.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi G. V. (V.), 2015 m. spalio 12 d. vykęs susirašinėjimas SMS žinutėmis.

        2015 m. spalio 12 d., 18.32.09 val., V.: „Gal em patiksL. ka nors del registravimo?“ (t. 8, b. l. 11).

2015 m. spalio 12 d., 18.47.52 val., K.: „Labai paprasiau“ (t. 8, b. l. 11-12).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. birželio 8 d. protokolo Nr. S6-14-49 stenogramos duomenimis, užfiksuotas 2015 m. spalio 14 d., 14.22.54 val. (pabaiga 14.25.16 val.), telefoninis pokalbis tarp R. K. (K.), tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir G. V. (V.), tel. Nr. (duomenys neskelbtini). V.: <...>Ten, žinai, baigėsi ten tas posėdis, tai sakė, atmetė. Ten bet labai keistai, kad atmetė bendrapartietis, žinai. Tas ten g...G., ta prasme, su K ten labai supeikė, atmetė, atmetė ir viskas, žinai. Be...K.: Be balsavimo? V.: Nu, per, per... Komitete. Nu, tiesiog, a...visi buvo prieš. Nu, kaip ne visi, keturi prieš buvo ir nesigavo. Tai buvo du K, G. ir (neaiškiai) yra...<...>. <...>V.: Vienas užregistruoja, kitas atmeta iš tų pačių, tai savotiškai. K.: Nu, supratau. Supratau. V.: Tai va, tai, žodžiu, dabar paskutinis šansas salėj, bet tai a...gali būti, kad rytoj ta salė bus, nes ten labai, va, tie patys, tie patys, kur ir atmetė labai bandė prastumt. Sakė, kad rytoj pateks ten skubos tvarka. K.: Nu, jų balsas gal dar į dangų neeina. Manau. V.: Nu, bet tenais buvo jų daug. Nes ten kai visąlaik mažai renkasi į tuos posėdžius. Dabar jie taip vieningai susirinko ir taip ir gavosi, kad tenais ir, ir prabalsavo, kur ten ką reikia sau. K.: Supratau. Supratau. V.: Tai labai, va, sakau, durna situacija tokia, nu, bet gavosi tai, kaip gavosi. Čia dabar nieko jau nepadarysi. K.: Supratau. V.: Nebent vienintelis, salė, variantas. Bet abejoju, ar jisai eit, eis šnekėti salėje. K.: Nu, pažiūrėsim. Pažiūrėsim. V.: Nes čia vis tiek turi atsistot. Ir šiaip yra variantas. Nu, pavyzdžiui, stot, perskaityt ir ką. Jau kaip salė nuspręs tada. Bet, bet turi pats žmogus perskaityti. K.: Ne tai, a...hm, žiūrėk, G. M...kad teisingai suprastum. A...prie teigiamo sprendimo salė irgi galėjo bet kada nubalsuot. Tu tą turėk galvoj. Ta prasme...V.: Ne, tai be abejo, be abejo, be abejo. Tiktai, kad ta prasme, kai yra komiteto teigiamas, tai lengviau salės di...daugumai apsispręsti. Nu, kad va, jau yra. K.: Taip. Tai būtų, tai būtų geriau, bet tai ne finišas<...>“.“<...>K.: Važiuojam į salę tada. V.: Be kalbų. Jo, teisingai. K.: Einam į salę. Okei.<...> (t. 8, b. l. 12-13).

        Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. birželio 20 d. protokolo Nr. S6-14-55, duomenimis, slapta užfiksuotas 2015 m. spalio 21 d., 9 val. 00 min. – 9 val. 50 min., restorane „Stebuklai“, adresu Gynėjų g. 14, Vilniuje, vykęs R. K., R. R. ir E. M. susitikimas ir pokalbis (t. 4, b. l. 141, 162-163).

        Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2016 m. rugsėjo 14 d. specialisto išvados Nr. 11-1609(16), duomenimis, tiriamojo garso įraše, esančio tyrimui pateiktoje DVD plokštelėje „Verbatim“, yra užfiksuoti E. M., R. K. balsai. Tiriamasis garso įrašas, pateiktas DVD plokštelėje „Verbatim“, yra ištisinis (t. 10, b. l. 76). Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2016 m. spalio 10 d. specialisto išvados Nr. 11-2013(16), duomenimis, tiriamajame garso įraše, esančiame tyrimui pateiktoje DVD plokštelėje „Verbatim“, yra užfiksuotas R. R. balsas (t. 10, b. l. 108).

        Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2016 m. rugsėjo 14 d. specialisto išvados Nr. 11-1609(16), 2 priedo duomenimis, tiriamojo garso įrašo, esančio tyrimui pateiktoje DVD plokštelėje „Verbatim“ (gamykliniai numeriai:8272 508-R E A 19593; ZEO599-DVR-J47C1) stenogramoje yra pažymėta: /.../ – vietos, kur pasakyti žodžiai nėra suprantami; /žodis ar frazė/ – vietos, kur dėl pasakytų žodžių kilo abejonių; (frazė) – papildoma informacija. K – R. K.; M – E. M.; P – vyras (padavėjas); V – vyras (t. 10, b. l. 67, 79).

        Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2016 m. spalio 10 d. specialisto išvados Nr. 11-2013(16), 2 priedo duomenimis, tiriamojo garso įrašo, esančio tyrimui pateiktoje DVD plokštelėje „Verbatim“ (gamykliniai numeriai:8272 508-R E A 19593; ZEO599-DVR-J47C1) stenogramoje yra pažymėta:/.../ – vietos, kur pasakyti žodžiai nėra suprantami; /žodis ar frazė/ – vietos, kur dėl pasakytų žodžių kilo abejonių; (frazė) – papildoma informacija. K – R. K.; M – E. M.; R. – R. R., P – vyras (padavėjas) (t. 10, b. l. 104, 110).

        Specialisto išvados Nr. 11-2013 (16), 2 priedo stenogramos duomenimis: ,<...> K.: „Supratau. Turiu vieną darbinį klausimą. M.: Aha. K. Aš, aš buvau prašęs Š. Jis turėjo su tavimi susi...suderinti, vieną pataisą...dėl vartojimo kreditų. M.: Okey...ė-ė...ten jinai buvo...keli failai, vienu žodžiu, /bet/ vienas failas yra...K.: Jis...M. ...kad žmogus. K.: Aštuntas punktas, dėl... M.: Ten esmė, kad tenai, kad...ė-ė-ė...ė...ė-ė-ė...nereiktų tikrinti visų žmogaus duomenų...K.: Nu, kažkaip taip. M.: Kažkas taip. K.: Jo, jo. Kažkas ten taip. M.: Jo. Nu. K.: Nes čia buvusi jūsų tema, iš jūsų pasisakymų gimęs...M.: Jo, jo. K.: ... ir dėl to aš į jus ir kreipiausi. M.: Taip, bet šiaip jis užregistravo, nu? K.: Jis užregistravo. Komitetas ją nukirto...M.: Nukirto. K.: ...G. balsu...Tai aš paprašiau Š....M.: K. dabar išvažiavęs dviem savaitėm į Turkiją. K.: Jo. Aš paprašiau Š., kad kai bus salėj jis neatsisakytų. M.: Ne, ne. Tai...K.: Jo. M.: Kaip tik, mes palaikysim. K.:Ir tada prašymas palaikyt i-i-ir... aš po to...M.:/.../ kaip tau,...K.: Jo, jo. M. ... /.../, panašus į tai...K.: Prašymas palaikyt, o aš tada jau pažiūrėsiu...ė-ė-ė...visus kitus ta prasme /.../ nesėkmės atveju dalykus specifiškai su šitais vaikinais. K.: /Dabar čia/ /mums/ biški liberališkai ideologijai dera, žinai. Nu, negali taip, žinai, nu che...Tai ką, reiškia, žinai, nu, viską tikrinti. K.: Jo. M. O jeigu dabar visas pasaulio/.../... K.: Mhm. M. ...bet po dviejų savaičių...Nu, ta prasme...nežinau ten...K.: Mhm. M. Miršta tetulė ir palikimas bus. K.: Jo, jo. Jo. M.: Čia palieki tada rizikai...K.: Mhm. M. ...to žmogaus... K.: Mhm. M. ...ir, ir to su kuo jis bendrauja, žinai. K.: K. ten, aš suprantu, turi savo/valią/kažkokią. M.: Griežtą Lietuvos bankui, kaip sakant. K.: Jo, jeigu jį... M.: Jo. K.: ... sugebėsit nuimt iš salės balsavimo metu, bus lengviau aišku. M.: Jo. Jo. Tai mes su juo...pakalbėsim /.../ su K. K.: Jo. M.: Tai va, žodžiu gerai, gerai. Viskas tvarkoj. K.: Okey dėkui. <...> (t. 10, b. l. 98-99, 129-130).

        

Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos 2016 m. rugpjūčio 11 d. apžiūros protokolo duomenimis, atlikus 2016 m. birželio 10 d. kratos metu paimto G. V. kompiuterio apžiūrą, kietojo disko Micron M550 2.5 256GB, s/n: 14300CE1ABA7 apžiūros metu rastas elektroninio pašto failas (duomenys neskelbtini), jame rastas G. V. (V.), kuris naudojosi elektroninio pašo dėžute (duomenys neskelbtini), K. K., kuris naudojosi elektroninio pašo dėžute (duomenys neskelbtini)ir R. K. (K.), kuris naudojosi elektroninio pašto dėžute (duomenys neskelbtini), susirašinėjimas elektroniniais laiškais (t. 25, b. l. 34). Rasta ir šie:

2015 m. spalio 22 d. 10.27 val. V.: „Labas R., L. siulo, kiek kita plana nei mes apsnekejom. Kad butu galima keliomis dienomis anks?iau ir mazesniame rate issisprest reikiama klausima, kas manau yra logi?ka. Tai kai ?iandien/ryt susitiksit padiskutuokit, jei dideliu prie?taravimu neturesi, tai taip ir darom. OK? G.“ (t. 25, b. l. 56).

2015 m. spalio 22 d., 13.32 val. K.: „Labas, G., Ryt susitinku, apkalb?sim. Be kuriuo atveju, pusæ darbo jau padariau pagal savo R.“ (t. 25, b. l. 56).

2015 m. spalio 22 d., 15.54 val. V.: „ OK! Visas principas tai tas pats, tik pristatymas anks?iau klausimo butu, tai realiai tik maziau problemu turetu sukelti. sekmes“ (t. 25, b. l. 57).

2015 m. spalio 23 d., 16.34 val. K.: „Sveikas, G., Aptar?m su L. J?sø mintis – gera. Pa?m?mj?u? pagrind?. Koreaguosim jei k? tik d?l „tehniniø“ prie?as?iø. Mano plan? palikom atsarginiu Gero savaitgalio R.“ (t. 25, b. l. 57).

2015 m. spalio 23 d., 16.46 val. V.: „Liuks, aciu“ (t. 25, b. l. 57;132).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. rugsėjo 16 d. protokolo Nr. S6-14-95 duomenimis, užfiksuoti tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. (K.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi E. M. (M.), susirašinėjimai SMS žinutėmis. Pokalbio laikas 2015 m. spalio 27 d., 12.07.35 – 12.09.13 val. M.: Labas. Ryt į Vilnių tik vakarop atsirasiu, tiktų ketvirtadienis. K.: Puikiai tinka ir ketvirtadienis. 9 val STEBUKLAI? M.: „Ok K. Puiku. Iki.

Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos papildomos 2016 m. gruodžio 21 d. apžiūros protokolo duomenimis, atlikus 2016 m. birželio 10 d. kratos metu paimto G. V. kompiuterio apžiūrą, kietojo disko Micron M550 2.5 256GB, s/n: 14300CE1ABA7 apžiūros metu rastas elektroninio pašto failas (duomenys neskelbtini), jame rastas G. V. (V.), kuris naudojosi elektroninio pašo dėžute (duomenys neskelbtini) ir R. K. (K.), kuris naudojosi elektroninio pašto dėžute (duomenys neskelbtini), susirašinėjimas elektroniniais laiškais (t. 26, b. l. 94).

2015 m. spalio 28 d., 16.57 val. V.: Labas, Viskas pagal sutarta plana ivyks? Pavyko gauti patvirtinima? G. (t. 26, b. l. 108, 160).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. rugsėjo 16 d. protokolo Nr. S6-14-95 duomenimis, slapta užfiksuotas tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. (K.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi E. M. (M.), 2015 m. spalio 29 d., 07.20.56 val. – 18.04.20 val., susirašinėjimas SMS žinutėmis (t. 8, b. l. 37-38).

2015 m. spalio 29 d., 07.20.56 val. M.: Labas rytas. Taip gavosi, kad jau pakeliui į Klaipėdą. Susitikimą a (t. 8, b. l. 37). 07.30.55 val. M.: tidedame. Galiu kitą savaitę“. 07.36.03 val. K.: Labas rytas, E. Nieko tokio, viska suprantu. Jei galetum, but gerai pirmadieni ar antradieni. Kaip?R.k. 17.47.28 val. M.: Man labiau tinka antradienis, 9 val. ten pat. 17.49.44 val. K.: Jei galima 9.30 val. Ten pat (t. 8, b. l. 38). 18.02.01 val. M.: Tinka. 18.04.20 val. K.: Puiku. Iki antrad 9.30 val. R.k (t. 8, b. l. 39).

Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos papildomos 2016 m. gruodžio 21 d. apžiūros protokolo duomenimis, atlikus 2016 m. birželio 10 d. kratos metu paimto G. V. kompiuterio apžiūrą, kietojo disko Micron M550 2.5 256GB, s/n: 14300CE1ABA7 apžiūros metu rastas elektroninio pašto failas (duomenys neskelbtini), jame rastas G. V. (V.), kuris naudojosi elektroninio pašo dėžute (duomenys neskelbtini) ir R. K. (K.), kuris naudojosi elektroninio pašto dėžute (duomenys neskelbtini), susirašinėjimas elektroniniais laiškais (t. 26, b. l. 94).

2015 m. spalio 29 d., 5.21.23 val. K.: Sveikas, Pirmas ?uoliukas -?iandien. Prie kt – dar reik?s rank? prid?t R. (t. 26, b. l. 108,161).

        Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. rugsėjo 16 d. protokolo Nr. S6-14-94 (t. 8, b. l. 96) ir Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. gruodžio 5 d. protokolo Nr. S6-14-114 (t. 8, b. l. 102) duomenimis, slapta užfiksuoti tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. (K.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi L. S. (S.), telefoniniai pokalbiai ir susirašinėjimas SMS žinutėmis.

        2015 m. lapkričio 2 d., 14.44.46 val. S.: Laba. BFK posėdis rytoj“. 14.52.35 val. K.: „Ok. Valanda?“. 14.53.51 val., K. skambino S., bet S. neatsiliepė (t. 8, b. l. 103). 15.01.27 val. K.: Kodėl? (t. 8, b. l. 97).

        Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. rugsėjo 16 d. protokolo Nr. S6-14-94 duomenimis, užfiksuotas 2015 m. lapkričio 2 d., 15.30.25 val. – 15.31.53 val. telefoninis pokalbis tarp R. K. (K.), tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir L. S. (S.) tel. Nr. (duomenys neskelbtini).

K.: Sveikas. S.: Sveikas, R. K.: Klausyk, o tu...S.: Tai...K.: Jo, jo. S.: Tai žiūrėk, tai padarė dar vieną, dar vieną posėdį. Nes trečiadienio darbotvarkė jau ten perpildyta buvo. Tai jie nusprendė atskirai tuos visus klausimus aptarti. K.: Mh. S. Be ten jų ir daugiau yra. Ten dar yra klausimai susiję ten su bankų gaivinimo direktyvos perkėlimu. Tai jie iš pat pradžių šiuos klausimus aptarinės, o po ten kažkur tai be dešimt vienuolika, apie vienuoliktą ir pasiūlymai. Dėl, dėl to VKĮ projekto. K.: Nu, aš supratau. Tik tais...S.: Nes čia pa...patiems buvo netikėta, aš praktiškai tik, tik šiandien sužinojau apie tą situaciją. K.: Galėjo atsikelti kitus klausimus antradieniui. Nu, aš nežinau dabar, ar mano žmonės, draugai, Lietuvoj yra net. Kad trečiadienį, tai aš žinočiau. S.: Tai...Tai trečiadienį visi, visi ir laukia. Dabar paėmė ir atidėjo. K.: Nu, supratau, supratau. Rytoj be dešimt vienuolika, a ne? S.: Jo. K.: Nu, supratau. S.: Nu, ten žinai, su tais laikais, tai taip kartais anksčiau, kartais vėliau būna. K.: Gerai, gerai, gerai. Okei. S.: Nu. K.: Gerai. Gerai, kol kas L. Tada, tada, tada, jo, ryt, okei. Gerai, kol kas, iki. S.: Iki. Sėkmės, iki. K.: Iki (t. 8, b. l. 97-98).

        Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. birželio 9 d. protokolo Nr. S6-14-52 duomenimis, slapta užfiksuotas 2015 m. lapkričio 3 d., 09 val. 30 min. - 10 val. 00 min., restorane „Stebuklai“, adresu Gynėjų g. 14, Vilniuje, vykęs R. K. ir E. M. susitikimas ir pokalbis (t. 4, b. l. 197-199).

Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2016 m. gruodžio 16 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1883(16) nurodyta, kad tiriamajame garso įraše, esančiame tyrimui pateiktoje kompaktinėje plokštelėje „Verbatim CD-R“ (2016 m. birželio 9 d. Nr. LK-STT14-28R-16) yra užfiksuoti E. M. ir R. K. balsai. Tiriamasis garso įrašas, pateiktas kompaktinėje plokštelėje „Verbatim CD-R“ (2016 m. birželio 9 d. Nr. LK-STT14-28R-16) yra ištisinis (t. 10, b. l. 172).

Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2016 m. gruodžio 16 d. specialisto išvados Nr. 11-1883(16), 2 priedo duomenimis, tiriamojo gardo įrašo, esančio tyrimui pateiktoje kompaktinėje plokštelėje „Verbatim CD-R“ (gamyklinis numeris:N121SI05D8104369B2) stenogramoje yra pažymėta: /.../ – vietos, kur pasakyti žodžiai nėra suprantami; /žodis ar frazė/ – vietos, kur dėl pasakytų žodžių kilo abejonių; (frazė) – papildoma informacija. K – R. K.; M – E. M..

        Specialisto išvados Nr. 11-1883(16), 2 priedo stenogramos duomenimis: K.: <...>Klausyk, aš tada priminsiu tą smulkų dalyką, kur praeitą sykį kalbėjom apie vartotojų kreditus. M.: Taip. K. Tai Š. įregistravo pataisytą pataisą dar vieną mano prašymu. Bet aš sakiau, kad tau pasakysiu, ta prasme. M.

: Mhm. K.: Ė-ė...Šiandien Biudžeto finansų komitetas ją svarstys. M.; Mhm. K.: Gaila tiktai, kad ten neeiliniam posėdy BFK. M.: Mhm. K.: Nes rydienos buvo pilnas. Tai aš nežinau, jeigu galėsi K. žodį pasakyt, pasakyk. M.: Bet čia dabar /tai/tas,/kuris/bus/.../. K.: Jo. Jo, jo. Apie...prieš vienuolika bus svarstymas. M.: A. Gerai. K.: Komitetas prasideda, prieš vienuolika klausimas. M.: Mhm. K.: Kad.../kad/...Nežinau, kad savo nenukirtinėtų, ta prasme. M.: K. kartais mėgsta /.../...Gerai. Aš tada...K.: /Jo, jo/ M. ...duosiu žinią, nes aš dabar....K.: Jo. Nu, jeigu galėsi kažkaip. M.: Gerai, aš...aš grįšiu iki vienuolikos... K.: /.../...M. ...prieš vienuolika į Seimą. Aš tada jam.../pasakysiu/, kad išeitų trumpam...K.: Jo, šita, tai ir...ir ketvirtadienį turėtų į salę eiti. Tai...M.: Tai mes ten jau frakcijoj susi...susi...K.: Šiaip, šiaip...M.: Turinys ten...neatsimeni apie ką? K.: Apie apie patikrinimą. M.: Ai, duomenų patikrinimą. K.: Jo, duomenų patikrinimą. M.: Kad ten viskas...kaip čia pasakyti...K.: Pagrįstais įrodymais turi /.../... pagrįstas...ė-ė...kai, reiškias...nu, patikrina pagrįstus duomenis. M.: Mhm. K.: Pagrįstus įrodymus. Tai ten yra praeitą sykį buvo Š. pataisa apkaltinta netikslumu kažkaip tai. M.: Taip. K. Jis tiesiog patiksL.. M.: Ai, okei, bet kryptis ta pati. K.: Kryptis ta pati, grynai kryptis ta pati, ta prasme, ir, ir, ir, ir, ir...ir jeigu šitas, vat, suvaikšto, tai tada iš principo viskas ką per BFK/.../, mums tinka. M.: Mhm, supratau. K.: Tai čia ketvirtadienio į salę. M.: Jo. Nes...ė-ė...vakar buvo atėjęs...į Seimą dar šitas...Š. tas F. Yra dabar jisai ten atstovauja tuos kelis...K.: Mhm. M.: Kelias stambesnes, man atrodo, tas kompanijas. Tai jie dar kažkaip sugalvojo. Sakau, jūs pirma nustokit, sakau, užteks jau, žinai, nes...jeigu jūs čia dar atidarot vėl kažką, žinai. K.: man rodos, kad šito pakaktų. Jie ten...per daug...M.: Jo. Ir sakau, tai jūs...K.: Nu, kaip sakant, ten lobistai įrodinėja savo darbo vertę...ė-ė...M.: Ir už tai, kaip sakoma, nor/ėjom/gaut atlygį. K.: Jo, nes, nes darbas pasirodė prastokas. Dėl to ir... kaip čia pasakyt, ir mes išsigandom, žinai, kad rinką, nu, sunaikins. /.../. Tai va, tai. M.: Gerai. K.: Tokie dalykai. Okei, tu bėk, aš sumokėsiu. M.: Tai aš nebėgsiu. K.: Mano eilė. M.: Aš sumokėsiu. K.: Mano eilė. M.: /.../, šiaip čia žinai. K.: jo, mano eilė, bet mano eilė mokėt. /.../. (t. 10, b. l. 185-186).

Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto 2015 m. lapkričio 3 d. protokolo Nr. 109-P-35 duomenimis, posėdis įvyko 2015 m. lapkričio 3 d., 10 val.00 min. (t. 39, b. l. 101). 11 val. 10 min. – 11.30 vykusiame posėdyje buvo svarstomi Seimo narių pasiūlymai dėl Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu įstatymo projektas (t. 39, b. l. 106). Balsavimui buvo pateiktas pasiūlymas Seimo nario Š. G. pasiūlymus atmesti. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu (t. 39, b. l. 103 (kita pusė)).

Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdžio protokolo (klaidinga data- 2015 m. spalio 3 d.) Nr. 109-P-35 duomenimis, dėl Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu įstatymo projekto, Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 29 d. pasiūlymui keisti 8 straipsnį, komiteto nuomonė: nepritarti. Analogiškas Seimo nario Š. G. pasiūlymas jau buvo svarstytas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto 2015 m. spalio 14 d. posėdyje ir jam buvo nepritarta, o šio posėdžio protokolo išraše Nr. 109-P-32 nurodyta, kad „pritarta įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamai įstatymo 8 straipsnio 1 dalies formuluotei, kurią pirmiau teikia Biudžeto ir finansų komitetas dėl Seimo nario P. G. pasiūlymo pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnį (eil. Nr. 10). Ši formuluotė yra suderinta su Direktyvos 2008/48/EB nuostatomis“ (t. 39, b. l. 107, 115-116).

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narių dalyvavimo komiteto 2015 m. lapkričio 3 d. posėdžio Protokolo Nr. 109-P-35, 1 Priedo duomenimis, 2015 m. lapkričio 3 d. posėdyje Seimo narys Š. G. nedalyvavo (t. 39, b. l. 104-105). Komiteto posėdyje dalyvavo Seimo narys K. G. (t. 39, b. l. 101).

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos 2016 m. rugpjūčio 11 d. apžiūros protokolo duomenimis, atlikus 2016 m. birželio 10 d. kratos metu paimto G. V. kompiuterio apžiūrą, kietojo disko Micron M550 2.5 256GB, s/n: 14300CE1ABA7 apžiūros metu rastas elektroninio pašto failas (duomenys neskelbtini), jame rastas G. V. (V.), kuris naudojosi elektroninio pašo dėžute (duomenys neskelbtini) ir R. K. (K.), kuris naudojosi elektroninio pašto dėžute (duomenys neskelbtini), susirašinėjimas elektroniniais laiškais (t. 25, b. l. 34). Tarp jų yra šie elektroniniai laiškai.

2015 m. lapkričio 3 d. 13.40 val. V.: „ Posedyje, deja, viskas buvo atmesta, nes vel neat?jo gyvi pristatinetojai. Tai viskas nusikelia i sale, kaip ir siulei is pradziu. Rytoj L. u?suks su konkre?ciu summary. G.“ (t. 25, b. l. 58;134).

2015 m. lapkričio 3 d., 13.48 val. K.: „Gyvi pristatin?tojai ruo??si tre?iadieniui. ?ia su antradieniu – prakolas. Tai sulauksiu L.. R.“ (t. 25, b. l. 58;134).

2015 m. lapkričio 3 d., 14.51 val. V.: „Taip, sake, kad netiketai sukeite datas, tai nei vienas is 3 ir nepasirode, nes visi planavo rytojui. Nu bet yra dar paskutinis sansas ? sale“ (t. 25, b. l. 59;134).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. rugsėjo 16 d. protokolo Nr. S6-14-94 duomenimis, slapta užfiksuotas tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. (K.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi L. S. (S.), 2015 m. lapkričio 5 d. vykęs susirašinėjimas SMS žinutėmis (t. 8, b. l. 96).

        2015 m. lapkričio 5 d., 11.45.10 val. K.: „Sveikas. Kaip vaizdelis? R.k“ (t. 8, b. l. 99). 11.46.35 val. S.: „Laba. Priimtas. Pasiulymai nepraejo.“ 11.46.55 val. K.: „S.?“. 11.47.32 val. S.: „Ir S. nepraejo“ (t. 8, b. l. 100). 

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. spalio 12 d. protokolo Nr. S6-14-106 duomenimis, slapta užfiksuotas 2015 m. lapkričio 5 d. – 2015 m. lapkričio 6 d. laikotarpiu tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. (K.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi D. J. M. (M.), susirašinėjimas SMS žinutėmis (t. 8, b. l. 104).

2015 m. lapkričio 5 d., 16.27.11 val. M.: „Tai čia gavosi ar golas?“ (t. 8, b. l. 105).

2015 m. lapkričio 6 d., 12.30.17 val. M.: „G. komentaras buvo ir pozicija?“. 12.30.34 val. K.: „Ne“ (t. 8, b. l. 105).

Apžiūros 2016 m. rugpjūčio 11 d. ir 2016 m. lapkričio 25 d. protokolo duomenimis, tarp kitos informacijos, nukopijuotos iš 2016 m. birželio 1 d. per kratą pas G. V. paimto kompiuterio, buvo apžiūrėtas elektroninio pašto faile (duomenys neskelbtini) rastas tarp G. V. (V.), kuris naudojosi elektroninio pašo dėžute (duomenys neskelbtini) ir R. K. (K.), kuris naudojosi elektroninio pašto dėžute (duomenys neskelbtini), susirašinėjimas elektroniniais laiškais. Tarp jų yra ir šie elektroniniai laiškai:

2015 m. lapkričio 11 d., 10.33 val., Tema: FW: balsavimo rezultatai, V.: „Labas, Informacijai rezultatai balsavimo. Y kazkodel vieningai pries buvo visais klausimais, net del saviskio pasiulymo L G.“ (t. 25, b. l. 59,140; t. 26, b. l. 55, 90).

2015 m. lapkričio 11 d., 14.21 val. Tema: RE: FW: balsavimo rezultatai, K.: „Sveikas, G., Tikrieji balsavimo rezultatai (matyt tas kas p?iam juos pateik?, tr?jo savo motyvø  „pagr??inti”). nepritarta (u? 19, prie? 9, susilaik? 65). Frakcija (duomenys neskelbtini) „už“8, „prieš“ 0, „susilaikė“ 5; (duomenys neskelbtini) „už“3, „prieš „0“, „susilaikė“ 15; (duomenys neskelbtini) „už“0, „prieš“1, „susilaikė“ 9; (duomenys neskelbtini) „už“0, „prieš“3, „susilaikė“ 27; (duomenys neskelbtini) „už“0, „prieš“ 0, susilaikė „8“; (duomenys neskelbtini) „už“ 0, „prieš“5, „susilaikė“ 1; (duomenys neskelbtini) „už“ 8, „prieš“ 0, „susilaikė „0“.

        Taip „bezdari?kai“ dirbančiø pagrindiniø „projekto lobistø – valdytojø“ a? dar nema?iau. Nenoriu ra?yti el pa?tu pagrindiniø prakolø, nes mano pa?t? skaitan?iø yra ir daugiau. Jei nor?si - prie progos – papasakosiu. Kalbant futbolo terminais, jau?iuosi, kaip tas kairiojo kra?to gyn?jas, kuris apgyn? savo kra?t?, ta?iau visos „bank?s“ ?mu?tos per de?in?jį? krašt?. Visvien – l?zeris, nes pralaim?jæs“ (t. 25, b. l. 59-60, 140)

2015 m. lapkričio 11 d., 19 val., V.: „Nu jo dabar logiskiau, nes man keista buvo, kad niekas nebalsavo visai net tuo klausimu. Kai busiu Vilniuj u?suksiu kelioms minut?ms prie progos. G.“ (t. 25, b. l. 60, 140)

Kratos 2016 m. gegužės 30 d. protokolo duomenimis, 2016 m. gegužės 30 d. buvo atlikta krata (duomenys neskelbtini), UAB koncerno „X“ patalpose esančiame R. K. darbo kabinete (Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 29 d. nutartimi leista atlikti kratą R. K. darbo kabinete, esančiame UAB „X M“ patalpose, (duomenys neskelbtini), priklausančiame UAB „VT“ ( t. 20, b. l. 53)). Šios kratos metu be kitų daiktų ir dokumentų prie šiaurinės pusės lango, ant radiatoriaus buvo rasta ir paimta dešimt A4 formato lapų su juodos spalvos rankraštiniais užrašais, atspausdintų dokumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo pakeitimų priėmimu (t. 20, b. l. 54-56, 57, 64, 65, 66, 67, 68, 69).

Apžiūros 2016 m. birželio 30 d. protokolo duomenimis, dokumentai, paimti 2016 m. gegužės 30 d. kratos (duomenys neskelbtini), UAB „X M“ patalpose esančiame R. K. darbo kabinete, buvo apžiūrėti. Apžiūros metu nustatyta:

A4 formato lape su „LEI“ emblema yra šie juodos spalvos rankraštiniai įrašai: „Projekto eiga: 1. Valdomos/sutartos frakcijos: 1) (duomenys neskelbtini); 2) (duomenys neskelbtini); 3) (duomenys neskelbtini)“, „2. Komitetas iš trečiad į antrad.“, „3. Balai salėje“<..>, „Kad lobistai lochai – sakėm“. „(duomenys neskelbtini): 1. Padarėm registraciją“, „2. Iš komiteto nuėmėm G.“, „3. Suorg. (duomenys neskelbtini) „Už“, „4.“Nuėmėm“ 14 (duomenys neskelbtini). A. (neįskaitomi žodžiai) balsavo „Už“, „5. Ryte – V. G. ir (duomenys neskelbtini)  nesiruošė balsuoti visiškai: gavo 8 „už“, „6. Padariau, ką žadėjom: po sausio 1 galioja“, „7. Padaviau išlaidas (po to kai U. (protokole – C.) pasakė DM)“. „Per „Lochus“: Turiu: (necenzūrinis žodis) reputaciją: man (protokole – nors) tai pirmas prakolas, susidėjus su „Lobistais“. „(duomenys neskelbtini) istorijoje – antras. Padaviau (kaip paaiškino R. K. – „padariau“) išlaidas“ (t. 20, b. l. 70-71, 76, 81).

A4 formato lape yra 2015 m. lapkričio 5 d. iš Lietuvos Respublikos Seimo tinklapio www.lrs.lt atspausdinti 2012 – 2016 m. kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo 7 eilinės sesijos 2015-11-05 rytinio posėdžio balsavimo rezultatai. Darbotvarkės klausimas – Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253, 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11(1), 14(1), 21(1), 22(1), 22(2), 23(1), 25(1) straipsniais ir penktuoju (1) skirsniu Įstatymo projektas (Nr. XIIP-3370(2)); priėmimas. <...> Fomuluotė: dėl pritarimo svarstyti 8 straipsnio Š. G. pataisą, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas. Balsavimo laikas: 10:39:28. Balsavo Seimo narių: 72 iš 141. Balsavimo rezultatai: už – 32, prieš – 7, susilaikė – 33, pritarta. Balsavimo rezultatų lape yra atspausdinta lentelė – balsavimo rezultatai pagal frakcijas: (duomenys neskelbtini) frakcija – už 12, prieš 0, susilaikė 2; Frakcija ,,(duomenys neskelbtini)“ – už 0, prieš 0, susilaikė 3; (duomenys neskelbtini) frakcija – už 9, prieš 0, susilaikė 0; (duomenys neskelbtini) frakcija – už 5, prieš 0, susilaikė 2; (duomenys neskelbtini) frakcija – už 1, prieš 3, susilaikė 22; (duomenys neskelbtini) – už 0, prieš 4, susilaikė 1; (duomenys neskelbtini) frakcija – už 5, prieš 0, susilaikė 3 (t. 20, b. l. 78, 82-83).

A4 formato lape yra 2015 m. lapkričio 5 d. iš Lietuvos Respublikos Seimo tinklapio www.lrs.lt atspausdinti 2012 – 2016 m. kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo 7 eilinės sesijos 2015-11-05 rytinio posėdžio balsavimo rezultatai. Darbotvarkės klausimas – Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253, 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1,2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11(1), 14(1), 21(1), 22(1), 22(2), 23(1), 25(1) straipsniais ir penktuoju (1) skirsniu Įstatymo projektas (Nr. XIIP-3370(2)); priėmimas. <...> Fomuluotė: dėl 8 straipsnio Š. G. pataisos, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas. Balsavimo laikas: 10:41:37. Balsavo Seimo narių: 93 iš 141. Balsavimo rezultatai: už – 19, prieš – 9, susilaikė – 65, nepritarta. Balsavimo rezultatų lape yra atspausdinta lentelė – Balsavimo rezultatai pagal frakcijas: (duomenys neskelbtini) partijos frakcija (santrumpa (duomenys neskelbtini)) – už 8, prieš 0, susilaikė 5; Frakcija ,, (duomenys neskelbtini)“ (santrumpa (duomenys neskelbtini)) – už 0, prieš 1, susilaikė 9; (duomenys neskelbtini) frakcija (santrumpa (duomenys neskelbtini)) – už 8, prieš 0, susilaikė 0; (duomenys neskelbtini) frakcija (santrumpa (duomenys neskelbtini)) – už 0, prieš 0, susilaikė 8; (duomenys neskelbtini) frakcija (santrumpa (duomenys neskelbtini)) – už 0, prieš 3, susilaikė 27; (duomenys neskelbtini) (santrumpa (duomenys neskelbtini)) – už 0, prieš 5, susilaikė 1; (duomenys neskelbtini) frakcija (santrumpa – (duomenys neskelbtini)) – už 3, prieš 0, susilaikė 15. Lapo apačioje kairėje pusėje raudonu rašikliu parašyta ,,NUIMTAS G.“ (t. 20, b. l. 67, 77, 82).

Apžiūrint 2015-10-29 Pasiūlymo dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253, 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 111141, 211, 221, 222, 231, 251 straipsniais ir penktuoju1 skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) nustatyta, kad jis susideda iš dviejų lapų ir trijų puslapių. Pasiūlymo data – 2015-10-29. Pasiūlymo antrame lape trečiame puslapyje nurodyta teikusio Seimo nario vardas ir pavardė – Š. G.. Ant pasiūlymo pirmo lapo yra užklijuoti su geltonos spalvos lapukai su rankraštiniais įrašais. Ant vieno lapuko yra raudonu rašikliu parašyta ,, (duomenys neskelbtini) + 11 (duomenys neskelbtini) + 39 (duomenys neskelbtini) + 29“. Ant kito lapuko yra mėlynu ir raudonu rašikliu parašyta ,,E. M. 11 M. A. K. M. 32 L. K.“ (t. 20, b. l. 72, 79-80, 83).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2016 m. rugpjūčio 17 d. išvados Nr. 11-1643(16) duomenimis, A4 formato lape su rankraštiniais įrašais, pradėtame žodžiais „Projekto eiga“ ir pabaigtame žodžiais „padaviau išlaidas“ („padaviau“ – pagal klausimo formuluotę) rankraštinius įrašus parašė R. K.. 2015-11-05 rytinio posėdžio balsavimo rezultatų lape rankraštinius įrašus (išskyrus rankraštinį įrašą /32) parašė R. K.. Ant dviejų geltonų lipdukų, užklijuotų ant 2015-10-29 Pasiūlymo dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253, 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 111141, 211, 221, 222, 231, 251 straipsniais ir penktuoju1 skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) (išskyrus rankraštinį įrašą pirmame lipduke „TT+11“ ir kitame lipduke raudonos spalvos rankraštinius įrašus „11“ ir „32“) parašė R. K. (t. 20, b. l. 104-108).

UAB „TNS LT“ 2016 m. gruodžio 1 d. rašto Nr.16/12-1 duomenimis, bendros GROSS išlaidos reklamai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) televizijos kanaluose 2015 metais – 224 761 928 Eur, 2016 metais – 166 617 436 Eur, (duomenys neskelbtini) GROSS išlaidos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kanaluose 2015 m. – 20 954,171 Eur, 2016 m. – 5 473,305 Eur (t. 46, b l. 2-3).

Apžiūros 2016 m. rugpjūčio 11 d. protokolo duomenimis, tarp kitos informacijos, nukopijuotos iš 2016 m. birželio 10 d. per kratą pas G. V. paimto kompiuterio, buvo apžiūrėtas ir elektroninio pašto faile (duomenys neskelbtini) rastas tarp G. V. (V.), kuris naudojosi elektroninio pašo dėžute (duomenys neskelbtini) susirašinėjimas elektroniniais laiškais. Tarp jų yra i 2016 m. gegužės 19 d., 20.31 val., el. laiškas L. S. (S.). V.: „Sveiki, LB visgi isdryso pakelbti pirmo ketvir? io statistika. Ir rezultatai ispudingi, mazuju kreditu rinka krito – 74 %, o didesniuoju – 68% lyginant su 2015 metu pirmu ketvi? iu. Visiskai suvalge industrija su radikaliais pakeitimaisLhttp://www.lb.lt/sugrieztinus_vartojimo_kreditu_teikimo_salygas_ju_suteikta_gerokai_maziau“ (t. 25, b. l. 61, 165-166).

        1.2. Įrodymų vertinimas

Teisėjų kolegija, analizuodama anksčiau pateiktus duomenis, vertina, kad jų visuma patvirtina R. K. suinteresuotumą ir aktyvumą, asmeniškai atliktus veiksmus dėl Vartojimo kredito įstatymo pataisų priėmimo.

Chronologine seka išdėstyti bylos duomenys patvirtina, kad R. K. susirašinėjo su G. V., UAB „4F“ generaliniu direktoriumi ir (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininku, iš jo gavo L. S., kuris atstovavo (duomenys neskelbtini) asociaciją, buvo įregistruotas lobistu, kontaktus. Apie numatomą susitikimą su lobistu R. K. 2015 m. spalio 1 d. pranešė ir D. J. M.: „Turiu ryt strelka su lobistais. Pradžiai“. R. K. Su L. S. asmeniškai susitiko 2015 m. spalio 2 d. „Pomodoro“ kavinėje.

Tuo metu Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. spalio 1 d., rytiniame posėdyje, 10 val. 31 min. – 11 val. 35 min., skubos tvarka vyko Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu įstatymo projekto XIIP-3370 (2) svarstymas, kuris 15.46 val. – 16.07 val., buvo tęsiamas. Kaip matyti iš stenogramų, Seimo narys K. G. nurodė, kad: „<...> pirma, kad yra svarbiausia šiame įstatymo projekte, kad yra griežtinamas klientų mokumo vertinimas, kuris yra pagrindinė atsakingo skolinimo sąlyga. Antras dalykas, kuo šitas įstatymas reikalingas ir kuo jis yra naujas, tai įdedami reklamos apribojimai <...>“, <...> todėl siūlau pritarti <...>“ (t. 40, b. l. 50-51), Seimo narys P. G. teigė: „<...> jeigu mes priimsime šitą projektą, ypač 8 straipsnį, kuris yra ydingiausias, tai praktiškai tvarka, kuri buvo, lieka <...>“, „<...> Mano supratimu, aš kaip tik siūlau išbraukti šią dalį ir praktiškai paliekama ta pati situacija, padarius keletą tokių kosmetinių pakeitimų <...>“ (t. 40, b. l. 61).

R. K. 2015 m. spalio 12 d. susirašinėdamas SMS žinutėmis su G. V. į šio užduotą klausimą: ar „Gal em (E. M.) patiksL. ka nors del registravimo?“, atsakė, jog paprašė – „labai paprasiau“, 2015 m. spalio 14 d., 14.22.54 val. – 14.25.16 val. telefonu vėl kontaktavo su G. V., šis suteikė informaciją apie K. G. neigiamą požiūrį: <...>„baigėsi ten tas posėdis, tai sakė, atmetė. Ten bet labai keistai, kad atmetė bendrapartietis, žinai. Tas ten g...G., ta prasme, su K. ten labai supeikė, atmetė, atmetė ir viskas, žinai“<...>, <...> „dabar paskutinis šansas salėj“ <...>, R. K. nurodė: „Važiuojam į salę tada“.

Kaip matyti iš 2015 m. spalio 21 d. užfiksuoto pokalbio su E. M. stenogramos, R. K. prašė E. M. palaikyti Š. G. pataisą dėl vartojimo kreditų. R. K. 2015 m. spalio 27 d. SMS žinutėmis suderino susitikimą su E. M.. 2015 m. spalio 29 d. SMS žinutėmis susitikimo laikas E. M. pasiūlymu buvo atidėtas. 2015 m. lapkričio 3 d. užfiksuoto pokalbio stenogramos duomenimis, R. K. vėl kalbėjo apie Š. pataisą, kad, jei E. M. galės žodį pasakyti K. (kuris mėgsta nukirtinėti), pasakytų.

        R. K. 2015 m. lapkričio 2 d., 15.30.25 val. – 15.31.53 val., telefonu bendravo su L. S., šis pranešė: <...>„ padarė dar vieną, dar vieną posėdį. Nes trečiadienio darbotvarkė jau ten perpildyta buvo. Tai jie nusprendė atskirai tuos visus klausimus aptarti“, <...>„Ten dar yra klausimai susiję ten su bankų gaivinimo direktyvos perkėlimu. Tai jie iš pat pradžių šiuos klausimus aptarinės, o po ten kažkur tai be dešimt vienuolika, apie vienuoliktą ir pasiūlymai. Dėl, dėl to VKĮ projekto“. R. K. pasakė: <...>„ Galėjo atsikelti kitus klausimus antradieniui. Nu, aš nežinau dabar, ar mano žmonės, draugai, Lietuvoj yra net. Kad trečiadienį, tai aš žinočiau“, <...>„Nu, supratau, supratau. Rytoj be dešimt vienuolika, a ne?“.

Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto 2015 m. lapkričio 3 d. protokolo Nr. 109-P-35, 2015 m. lapkričio 3 d., 11.10 val. – 11.30 val. vykusiame posėdyje buvo svarstomi Seimo narių pasiūlymai dėl Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu įstatymo projektas (t. 39, b. l. 106). Balsavimui buvo pateiktas pasiūlymas Seimo nario Š. G. pasiūlymus atmesti. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. Priedo duomenimis, 2015 m. lapkričio 3 d. posėdyje Seimo narys Š. G. nedalyvavo, komiteto posėdyje dalyvavo Seimo narys K. G.

Iš susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, kad G. V. 2015 m. lapkričio 3 d., 13.40 val., minėtą aplinkybę pranešė R. K.: „Posedyje, deja, viskas buvo atmesta, nes vel neat?jo gyvi pristatinetojai. Tai viskas nusikelia i sale, kaip ir siulei is pradziu. Rytoj L. u?suks su konkre?ciu summary. G.“, R. K. šiam atsakė: „Gyvi pristatin?tojai ruo??si tre?iadieniui. ?ia su antradieniu – prakolas. Tai sulauksiu L.. R.“. G. V. nurodė: <...>„Nu bet yra dar paskutinis sansas ? sale“.

Susirašinėjimo 2015 m. lapkričio 5 d. tarp R. K. ir L. S. duomenimis, L. S. į R. K. klausimą „Kaip vaizdelis?“ informavo: <...> „Priimtas. Pasiulymai nepraejo.“, R. K. patiksL.s – „S.?“, atsakė – „Ir S. nepraejo“.

Kaip matyti iš L. K., I. D., M. A. parodymų, R. K. per L. K. domėjosi apie I. D. poziciją dėl Š. G. siūlomos pataisos, tiesiogiai siekė šiai siūlomai pataisai palaikymo (M. A.).

Iš R. K. kratos metu paimtų užrašų darytina išvada, jog jis stebėjo įstatymo pakeitimų svarstymo Seime eigą, žymėjosi atliktus darbus, kaip: „Iš komiteto nuėmėm G.“, ,,NUIMTAS G.“.

Apibendrinus, iš minėtų duomenų matyti, kad R. K. asmeniškai bendravo su G. V., susitiko su L. S., kuris Seime vykdė lobistinę veiklą (atstovavo (duomenys neskelbtini) asociacijos interesus), aiškinosi Vartojimo kredito įstatymo pakeitimų esmę, stebėjo įstatymo pakeitimų svarstymo Seime eigą, prašė E. M. paramos konkrečiam, Š. G. įregistruotam, projektui.

Visi aptarti duomenys apie paties R. K. atliktus veiksmus, apie kaltinamojo bendravimo turinį patvirtina jį buvus aktyvų, suinteresuotą Š. G. įregistruotų pataisų priėmimu. Pats R. K. aiškino suinteresuotumą asmeniniu domėjimusi, nors kaltinamas veikęs UAB koncerno „X“ naudai ir interesais. Bylos duomenys iš dalies patvirtina netiesioginę UAB koncerno „X“ naudą ir interesą.

Apklaustas liudytoju koncerno „X“ prezidentas D. J. M. nurodė, kad pažįsta U. A., kuris buvo smulkusis „4F“ akcininkas. Susipažino 2002 m., kai darė pirmuosius teniso kortus, važiavo į Rygą pažiūrėti prototipo, perėmė kontaktus. U. A. pasinaudojo pažintimi, kad supažindintų G. V., kuris buvo „4F“ direktorius, su R. K., pats paprašė tokio kontakto. Pagal latvišką supratimą darant verslą reikia pažinti žmones. R. K. televizija pardavinėjo reklamą, „4F“ – reklamos užsakovas.

Teisėjų kolegija, vertindama šiuos koncerno „X“ prezidento parodymus, atkreipia dėmesį į aplinkybę, jog koncerno prezidentas pirmasis užmezgė naudingus ryšius su partneriu Latvijoje, U. A.: „perėmė kontaktus“, atitinkamai, šis asmuo kreipėsi į jį dėl jam reikalingo kontakto (G. V. su R. K.). Pats liudytojas nurodė akivaizdų ryšį („logika paprasta“): „4F“ daro reklamą, pagal latvišką supratimą darant verslą reikia pažinti žmones, R. K. televizija pardavinėjo reklamą, „4F“ – reklamos užsakovas.

Apklaustas liudytoju G. V. paaiškino, kad įstatymas dėl vartojimo kreditų buvo Europos Sąjungos direktyvos perkėlimas į Lietuvos teisinę sistemą, kadangi to įstatymo anksčiau nebuvo, tai galima sakyti, kad buvo sugriežtinimai. Tai sumažina konkurenciją. Su R. K. kalbėjo apie tai, kad Lietuvos bankas siūlo pateikti, kad galima tik Sodroje tikrinti žmogaus pajamas. Jam aiškino, kad Sodros duomenų bazėje matosi tik 40 procentų žmonių pajamų, tikino, kad 60 procentų žmonių negali gauti kredito, nes jų nėra toje duomenų bazėje. Įtikinėjo, kad nesąžininga žmonių atžvilgiu, jiems bus užkirsta gauti kreditą. R. K. taip pat pasirodė, kad tai neteisinga, ir pritarė jų nuomonei. Norėjo, kad pataisos įsigaliotų pusmečiu vėliau, nei buvo numatyta projekte, nes neįmanoma techniškai įgyvendinti. Ėjo kalba, kad svarstymo laikas būtų atidėtas, to prašė visų. Mano, kad apie tai kalbėjo ir su R. K.. Galėjo minėti R. K., kad dėl įstatymo pataisų gali ženkliai sumažėti „4F“ reklamos apimtys „(duomenys neskelbtini)“ televizijose.

Iš susirašinėjimo elektroniniu paštu tarp R. K. ir G. V. taip pat matyti, kad R. K. 2015 m. spalio 7 d. teiravosi G. V. apie jo akcininką: „P.s. Nedidelis pastebėjimas: mano kolega ka tik mane informavo, kad Tavo akcininkui mūsų paslaugų nebereikia. Bent jam taip atrodo RK“ (t. 25, b. l. 52-53, 123). G. V. nurodė informaciją, susijusią su pajamų sumažėjimu: „nu geras, cia naujiena, nes sitas klausimas tai 30 % pajamu gali nukirsti visai rinkimai ir jis ta zino. pasidomėsiu“ (t. 25, b. l. 53, 123). 2015 m. spalio 9 d. R. K. tęsė susirašinėjimą, minėdamas akcininkus: „Sveikas, G., Gal nepaisant m?sø akcininkø nesutarimø visd?lto pad?t Tau ?itame klausime? Ka?kaip nem?gstu mesti darbø pusiaukel?je RK“ (t. 25, b. l. 53, 126), G. V. atsakė, nurodymas paramos naudingumą: „Labas, U. karstas zmogus tai ant emociju sake kazka prisnekejo, bet negalvojo, kad tai tures kokias pasekmes. Be is esmes tai vis dar aktualus klausimas tikrai, jam parama butu labai naudinga. G.“ (t. 25, b. l. 54, 125).

Objektyviai, kaip matyti iš UAB „TNS LT“ 2016 m. gruodžio 1 d. rašto Nr.16/12-1 duomenų, bendros GROSS išlaidos reklamai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) televizijos kanaluose 2015 metais – 224 761 928 Eur, 2016 metais – 166 617 436 Eur, (duomenys neskelbtini) GROSS išlaidos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kanaluose 2015 m. – 20 954,171 Eur, 2016 m. – 5 473,305 Eur (t. 46, b l. 2-3).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 22 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225-303/2019 pažymėta, kad teismų praktikoje juridinio asmens nauda paprastai yra aiškinama kaip kaltininko – fizinio asmens – nusikalstama veika siekiamas turtinės naudos gavimas, o interesų užtikrinimas – kaip reiškiantis kitų (nebūtinai turtinių) juridinio asmens siekių įgyvendinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-95/2012, 2K-620-677/2015). Taigi intereso sąvoka platesnė nei naudos sąvoka ir gali apimti pastarąją. Konstatuojant šią juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygą turi būti nustatyta, kad iš nusikalstamos fizinio asmens veikos juridinis asmuo turi (turės) naudos ir tą naudą pripažįsta (neteisėtu būdu išgryninti pinigai, naudojami įmonės interesams užtikrinti, ir pan.) arba juridinis asmuo suinteresuotas tokia veika ir jos sukuriamais padariniais (juridinio asmens panaudojimas darant nusikalstamą veiką buvo realiai naudingas įmonės ūkinės veiklos perspektyvai ir jos konkurencingumui, įmonės įvaizdžiui, suteikė įmonei kokių nors pranašumų prieš kitas įmones konkuruojant viešųjų pirkimų konkursuose ir pan.). Tačiau, sprendžiant juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygų klausimą, neturi reikšmės, ar dėl fizinio asmens nusikalstamos veikos juridinis asmuo gavo realios naudos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-28-303/2017).

Teisėjų kolegija vertina, kad Seime svarstomi Vartojimo kredito įstatymo pakeitimai tiesiogiai lietė šią industriją, netiesiogiai – UAB „(duomenys neskelbtini)“, parduodančią reklamos paslaugas, po ko, pagal ekonominės naudos gavimo santykius – UAB „X M“, ir, atitinkamai, – UAB koncerną „X“. Tuo būdu, įžvelgtinas R. K., kaip žiniasklaidos bendrovės vadovo, suinteresuotumas Š. G. siūlytos pataisos, liečiančios kreditų gavėjų patikros apimtis, priėmimu Seime, taip pat, per koncerno akcininko ryšius, ir interesu palaikyti tarpusaviai naudingus verslo kontaktus.  

Pagal kaltinimą R. K. davė kyšį už pageidaujamą Š. G. neteisėtą veikimą. Ši kaltinimo aplinkybė aptartina atskirai.

2. Dėl Š. G. neteisėto veikimo

2.1. Įrodymai

Lietuvos Respublikos Seimo posėdžių sekretoriato bylos duomenimis, byloje Nr. 1.1-410 dėl „2015 m. lapkričio 5 d. priimto Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 111, 141, 211, 221,  222, 231, 251 straipsniais ir penktuoju1 skirsniu įstatymo (Nr. XII-1989) projekto (Reg. Nr. XIIP-3370)“ yra ir šie dokumentai:

Seime 2015 m. birželio 30 d. užregistruotas Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 111, 141, 211, 221,  222, 231, 251 straipsniais ir penktuoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-3370. Pateikė projektą rengusios darbo grupės nariai B. B., V. G. ir R. Ž. (t. 37, b. l. 2). Projekte numatyta, kad šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 20 straipsnį, įsigalioja 2015 m. lapkričio 1 d., šio įstatymo 20 straipsnis įsigalioja 2016 m. lapkričio 1 d. (t. 37, b. l. 37).

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto 2015 m. rugsėjo 30 d. posėdžio protokolo Nr. 109-P-30 duomenimis, 2015 m. rugsėjo 30 d., nuo 10 val. 00 min., vykusiame šio komiteto posėdyje (t. 37, b. l. 4) buvo nutarta pritarti komiteto patobulintam Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu įstatymo projektui XIIP-3370, komiteto išvadoms ir toliau pateiktam pasiūlymui: patikslinti įstatymo projekto 43 straipsnio 1 dalį taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 20 straipsnį įsigalioja 2015 m. gruodžio 1 d.“ (t. 38, b. l. 6).        

Biudžeto ir finansų komiteto 2015 m. rugsėjo 30 d. posėdžio stenogramos duomenimis, kalbėjo Seimo narys K. G.: „Aš tik noriu pasakyti, kad to įstatymas tiesiog kaip oro reikia Lietuvai <...>“, „<...>Aš manau, tai ką bankas pasiūlė iš esmės taikoma kitose Europos šalyse<...>“ (t. 38, b. l. 11, 14).

Lietuvos Respublikos Seimo rytinio 2015 m. spalio 1 d. posėdžio protokolo Nr. SPP-278 duomenimis, 2015 m. spalio 1 d., rytiniame, 10 val. 31 min. – 11 val. 35 min., Seimo posėdyje skubos tvarka vyko Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu įstatymo projekto XIIP-3370 (2) svarstymas. Buvo svarstomos Projekto Nr. XIIP-3370 (2) pataisos, pateiktos Seimo narių V. S., V. F., D. U., V. G.. Posėdžio pirmininkės pasiūlymu padaryta šio projekto svarstymo pertrauka iki kito posėdžio (t. 40, b. l. 27).

Lietuvos Respublikos Seimo vakarinio 2015 m. spalio 1 d. posėdžio protokolo Nr. SPP-279 duomenimis, 15.46 val. – 16.07 val., buvo tęsiamas Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu įstatymo projekto XIIP-3370 (2) svarstymas. Nutarta pritarti po svarstymo Seimo posėdyje (t. 40, b. l. 37). Vakarinis Seimo posėdis baigėsi 16 val. 25 min. (t. 40, b. l. 39).

Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos 2015 m. spalio 1 d. rytinio ir vakarinio posėdžių stenogramose Nr. 278 ir 279 užfiksuota Seimo nario K. G. kalba: „<...> pirma, kad yra svarbiausia šiame įstatymo projekte, kad yra griežtinamas klientų mokumo vertinimas, kuris yra pagrindinė atsakingo skolinimo sąlyga. Antras dalykas, kuo šitas įstatymas reikalingas ir kuo jis yra naujas, tai įdedami reklamos apribojimai <...>“, <...> todėl siūlau pritarti <...>“ (t. 40, b. l. 50-51). Pasisakė Seimo narys P. G.: „ <...> jeigu mes priimsime šitą projektą, ypač 8 straipsnį, kuris yra ydingiausias, tai praktiškai tvarka, kuri buvo, lieka <...>“, „<...> Mano supratimu, aš kaip tik siūlau išbraukti šią dalį ir praktiškai paliekama ta pati situacija, padarius keletą tokių kosmetinių pakeitimų <...>“ (t. 40, b. l. 61).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2017 m. sausio 9 d. protokolo Nr. S6-14-11 duomenimis, užfiksuotas tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. (K.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi Š. G. (G.), 2015 m. spalio 12 d. susirašinėjimas SMS žinutėmis.

2015 m. spalio 12 d., 15.12.59 val. K. : Sveikas. Kaip gyvas? Gal 5 min parukyt kur sndn ar ryt ryte?R.k. 16.14.31 val., G.: Sveikas! Galeciau dabar pravaziuot pro sali – 17:00 turiu susirinkima, dabar vaziuoju is zirmunu. 16.16.21 val. K.: Dabar turesiu svecia, bet jeigu galetum, uzsuk. Paprasyk, kad sekretore mane iskviestu. Aciu (t. 8, b. l. 20). 16.16.48 val. G.: Ok, tik trumpam labai tada :) 16.17.14 val. K.: Taip. Trumpam. Aciu, iki (t. 8, b. l. 21).

Lietuvos Respublikos Seimo posėdžių sekretoriato bylos duomenimis, Seime 2015 m. spalio 13 d., 10 val. 45 min., užregistruoto Seimo nario Š. G. Pasiūlymo dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu įstatymo projekto XIIP-3370 (2) duomenimis, pasiūlyta pakeisti Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamą 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą vienu iš šių būdų: 1) remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose; arba 2) pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kreditingumą, remdamasis dokumentais, duomenimis, informacija ar kitais įrodymais. Vartojimo kredito gavėjo kreditingumo patikrinimas kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose atliekamas gavus vartojimo kredito gavėjo rašytinį sutikimą, jeigu tokio sutikimo reikia pagal įstatymus“ (t. 39, b. l. 17, 20).

Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdžio 2015 m. spalio 14 d. protokolo Nr. 109-P-32 duomenimis, Seimo nario Š. G. siūlomai 2015-10-12 Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pataisai nepritarta (t. 39, b. l. 75).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2017 m. sausio 9 d. protokolo Nr. S6-14-11 duomenimis, užfiksuotas tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. (K.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi Š. G. (G.), susirašinėjimas SMS žinutėmis.

2015 m. spalio 14 d., 17.40.48 val. K.: Sveikas. Jei nesutares, tai gal pietus pafiksuojam pirmadieni? R.k. 17.51.36 val. G.: Sveikas, galim (t. 8, b. l. 21). 17.52.33 val. K.: Puiku. Vieta susirasom pirmad. Jei turi megiama, galim ten. Iki. 18.01.26 val. G.: Laika uzfiksuokim tik :). 18.08.20 val. K.: Puiku. Iki pirmad 13 val. Rk (t. 8, b. l. 22).        

2015 m. spalio 19 d., 09.53.00 val. K.: Sveikas. Esam sutare pietu 13 val. Kur paciam patogiau? Jei ką, galiu paimt Tave kur pasakysi. R.k. 09.55.38 val. G.: 12 turiu myta prie seimo“. 09.56.19 val. K.: Tai 13 prie G. biuro? (t. 8, b. l. 23). 09.56.48 val. G.: Gerai (t. 8, b. l. 24).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2017 m. sausio 9 d. protokolo Nr. S6-14-12 duomenimis, užfiksuotas tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. (K.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi Š. G. (G.), 2015 m. spalio 21 d. susirašinėjimas SMS žinutėmis.

2015 m. spalio 21 d., 09.53.28 val. G.: Labryt! Nezadate reportazu del rinkimu perbraizymo daryt? Mielai pristatyciau partijos poziciją :) visur, kur imanoma“. 11.38.35 val. K.: Sveikas. Nezinau, taciau pasitikrinsiu. Jei ka, minties poleki supratau. 11.39.10 val. G.: Ryt mano tekstas tavtema kazkur turetu iseiti. 11.41.38 val. K.: Supratau (t. 8, b. l. 26-27).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2017 m. sausio 9 d. protokolo Nr. S6-14-12 duomenimis, užfiksuotas tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. (K.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi Š. G. (G.), 2015 m. spalio 27 d. susirašinėjimas SMS žinutėmis.

2015 m. spalio 27 d. 13.34.48 val. G.: Ryt 15 val tureciau pusvalandy, jei tiktu (t. 8, b. l. 27-28). 13.35.25 val. K.: Puikiai! Uzsuksi ar man prisokt kur. 13.36.00 val. G.: Galiu užsukt. 13.36.14 val. K.: Ok. Iki. 13.36.52 val. G.: Iki ryt! (t. 8, b. l. 28). 13.37.39 val. K.: Iki (t. 8, b. l. 29).

        Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2017 m. sausio 9 d. protokolo Nr. S6-14-12 duomenimis, slapta užfiksuotas tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. (K.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi Š. G. (G.), 2015 m. lapkričio 2 d. susirašinėjimas SMS žinutėmis.

2015 m. lapkričio 2 d., 15.39.38 val. K.: Sveikas. Kaip gyvas? Dienotvarkes korekcija: klausimas kom ryt. R.k. 16:03:22 val. G.: Sveikas. Ryt? Antradieni??. 16.04.27 val. K.: Jo, atkele anksciau. Kad nepersidengtu (t. 8, b. l. 29). 16.05.08 val. ir 16.05.16 val. G.: Sudas. Ryt nebusiu vln iki 15-16 val. 16.06.19 val. K.: Supratau. Nieko nepadarysi. Susirasom i pavakare. 16.07.19 val. G.: Bandysiu kazka paorganizuot (t. 8, b. l. 30). 16.08.33 val. K.: Jei savas Tau nekirstu akies, kt as pasirupinciau. 16.12.16 val. G.: Savi pavojingiausi. Ziuriu puslapy – ner apie ryt jokios info kol kas. 16.17.52 val. K.: Man ka tik telefonu pranese (t. 8, b. l. 31).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2017 m. sausio 9 d. protokolo Nr. S6-14-12 duomenimis, užfiksuotas tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. (K.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi Š. G. (G.), 2015 m. lapkričio 4 d. susirašinėjimas SMS žinutėmis.

2015 m. lapkričio 4 d., 08.27.30 val. K.: Sveikas. Vakar gavosi shu... Tai klausimas lieka rytdienai. R.k (t. 8, b. l. 31). 08.39.47 val. G.: Sveikas, supratau... (t. 8, b. l. 3132). 09.04.27 val. K.: Tai sekmes ryt. 09.06.02 val. G.: Manau , mazai sansu tai sekmei, bet sekmes!. 09.07.05 val. K.: Tai svarbu kad butu klausimas, o ten dar ziuresim. Iki (t. 8, b. l. 32).

        Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos 2016 m. gruodžio 19 d. papildomos apžiūros protokolo duomenimis, atlikus 2016 m. birželio 10 d. kratos metu paimto G. V. kompiuterio apžiūrą, kietojo disko Micron M550 2.5 256GB, s/n: (duomenys neskelbtini) apžiūros metu rastas elektroninio pašto failas (duomenys neskelbtini), jame rastas G. V. (V.), kuris naudojosi elektroninio pašo dėžute (duomenys neskelbtini) ir R. K. (K.), kuris naudojosi elektroninio pašto dėžute (duomenys neskelbtini), susirašinėjimas elektroniniais laiškais (t. 26, b. l. 171).

        2015 m. rugsėjo 30 d., dalykas: „kertiniai punktai“, 17.18 val. V.: Mes su visu užregistruotu reguliavimu sutinkam, bet netinka šie 4 punktai: 1. SVK rinkos paskolų gavėjų mokumo vertinimas Lietuvoje neturi būti perteklinis ir atitikti ES direktyvų nuostatas. Reikia suprasti, kad SVK rinkai būtų itin sunku susidoroti su griežtu reikalavimu? kai dėl kiekvieno itin mažo kredito davimo tikrinamos ne tik duomenų bazėse bet dar ir reikalauti pateikti papildomus paskolos gavėjo dokumentus (neproporcingi kaštai verslui). 2. Lietuvos bankas jau dabar turi pakankamai galių reguliuoti finansų rinkos dalyvių veiklą ir skiria pakankamai dideles baudas, todėl nėra jokio pagrindo jas drastiškai didinti iki tokio lygio, kai bauda už vieno smulkaus kredito išdavimą gali sužlugdyti įmonę ? pakanka padvigubinti. 3. Reikia mažinti galimybę smulkiųjų kreditų šešėliui atsirasti. Siūlome apriboti kreditų teikimą grynaisiais pinigais ne prekybos vietose – čia tikrai didžiausia neatsakingo skolinimo rizika. 4. SVK reglamentavimo papildymai turi įsigalioti per protingą laiko tarpą ? 6 mėnesius (nuo balandžio 1d.), o ne po 2 mėnesių (siūloma nuo Gruodžio 1d.). Reikia atsižvelgti vien į techninius naujovių įgyvendinimo aspektus (sistemų pritaikymą). Palyginimui – Lietuvos bankas net 12 mėnesių rengs registro sistemą asmenims, dėl kurių yra pateikti prašymai neleisti jiems sudaryti vartojimo kredito sutarčių.

        Priedą „lyginamasis dokumentas su komentarais151001.docx“ ištrynė R. K./X Media (t. 26, b. l. 171-172,174-175).

2015 m. spalio 1 d., 13.39 val. K.: Šitie punktai suprantami, tačiau gal turit normalias juridines formuluotes, kurios tiktų kaip pataisos RK (t. 26, b. l. 172,174).

2015 m. spalio 1 d., 13.45 val. V.: Ok. Neužilgo atsiusiu (t. 26, b. l. 172, 174).

2015 m. spalio 1 d., 14.20 val., V.: Cia svarstomas istatymas ir sone visi pasiulymai suformuluoti. Tinka? (t. 26, b. l. 172, 173).

2015 m. spalio 1 d., 14.46 val. K.: Pabandysiu susigaudyt RK (t. 26, b. l. 173, 174).

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos papildomos 2017 m. sausio 3-4 d. apžiūros protokolo duomenimis, apžiūrėta Lietuvos Respublikos Seimo nario E. M. tarnybinio elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) informacija, kurią pateikė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija 2016 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. S-2016-7827 (t. 32, b. l. 58). Be kitų: L. V. laiškas Dėl vartojimo kredito įstatymo projekto, siųstas elektroniniu paštu 2015 m. spalio 5 d., 14.56 val., P. N., B. B., K. G., K. B., I. D., P. G., R. K., R. M., A. N., A. P., V. V., V. G., J. S., S. Š., Š. G., R. Ž., G. M., K. D., E. M., R. T., I. Š., R. B., A. K. (t. 32, b. l. 100-104).

Laiško duomenimis, Seimo (duomenys neskelbtini) komiteto pirmininkui ir nariams, Seimo Darbo grupės vartojimo kredito reglamentavimui tobulinti nariams, Seimo politinėms frakcijoms pagal pridedamą adresatų sąrašą tik elektroniniu paštu išdėstyti Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos pastabos ir siūlymai dėl įstatymo projekto nuostatų, kurios nebuvo aptarinėjamos Darbo grupės posėdžių metu, tačiau projekte atsirado, bei papildomi argumentai dėl nuostatų, kurios yra kritiškai svarbios vartojimo kreditų paslaugų sektoriui. Siūloma pakeisti Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamą 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1.Prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kreditingumą remdamasis kitais įrodymais dokumentais ar turima informacija. Vartojimo kredito gavėjo kreditingumo patikrinimas kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose atliekamas gavus vartojimo kredito gavėjo rašytinį sutikimą, jeigu tokio sutikimo reikia pagal įstatymus“ (t. 32, b. l. 102).

        Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos 2016 m. rugpjūčio 11 d. papildomos apžiūros protokolo duomenimis, atlikus 2016 m. birželio 10 d. kratos metu paimto G. V. kompiuterio apžiūrą, kietojo disko Micron M550 2.5 256GB, s/n: (duomenys neskelbtini) apžiūros metu elektroninio pašto faile (duomenys neskelbtini) rastas tarp G. V. (V.), kuris naudojosi elektroninio pašo dėžute (duomenys neskelbtini), L. S. (S.), kuris naudojosi elektroninio pašto dėžute (duomenys neskelbtini), L. Z. (Z.), kuri naudojosi elektroninio pašto dėžute (duomenys neskelbtini) susirašinėjimas elektroniniais laiškais (t. 26, b. l. 1). Tarp jų yra ir šie elektroninio pašto laiškai.

        2015 m. spalio 6 d., 11.24 val. el. laiškas G. V. ir L. V., tema „pasiūlymas dėl VKĮ projekto 8 str 151005“. Priedas: pasiulymas dėl VKĮ projekto 8 str 151005.doc, Z.: „ Sveiki, Siun?iu pasi?lymo project?. Pagarbiai L. Z.? Teisinink?, advokat? / Associate” (t. 26, b. l. 1-2, 8).

        Pranešimo priedas yra 2015 m. spalio 6 d. „Pasiūlymas dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir įstatymo papildymo 111, 141, 211, 221, 222, 231, 251 straipsniais ir penktuoju1 skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2)” iš keturių lapų.

        Pasiūlymas: 

        Pakeisti Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamą 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

        „1. Prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kreditingumą remdamasis kitais dokumentais, duomenimis, informacija ar įrodymais. Vartojimo kredito gavėjo kreditingumo patikrinimas kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose atliekamas gavus vartojimo kredito gavėjo rašytinį sutikimą, jeigu tokio sutikimo reikia pagal įstatymus“ (t. 26, b. l. 9-12).

2015 m. spalio 6 d., 11.38 val., el. laiškas L. S., L. V. (L.V.), L. Z., tema „pasiūlymas dėl VKĮ projekto 8 str 151005“. V.: „Sveiki, Realiai tai svarbiausias sakinys visame dokumente yra: ? t.y. neb?tinai tikrinant vartotojo pateikt? Informacij? registruose ir informacin?se sistemose.? Gal galima ji nurodyti skliausteliuose ir pa?iame istatyme 8.1? Ar sitas dokumentas atsigultu LRS duomenu baz?je ir butu bet kada pasiekiamas? G.“ (t. 26, b. l. 2, 13).

2015 m. spalio 6 d., 12.01 val., el. laiškas G. V., L. V., L. Z., tema „pasiūlymas dėl VKĮ projekto 8 str 151005“. Priedai: pasiūlymas dėl VKĮ projekto 8 str ?2015?10?05. doc, S.: „Patikslinau. L. S. Partneris/Partner“(t. 26, b. l. 2-3, 14).

Pranešimo priedas yra 2015-10-06 „Pasiūlymas dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir įstatymo papildymo 111, 141, 211, 221, 222, 231, 251 straipsniais ir penktuoju1 skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2)” iš keturių lapų.

Pasiūlymas:        

Pakeisti Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamą 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose (tikrinama tik informacija apie vartotojo kreditingumą) arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kreditingumą, remdamasis dokumentais, duomenimis, informacija ar kitais įrodymais. Vartojimo kredito gavėjo kreditingumo patikrinimas kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose atliekamas gavus vartojimo kredito gavėjo rašytinį sutikimą, jeigu tokio sutikimo reikia pagal įstatymus“ (t. 26, b. l. 15-18).

2015 m. spalio 6 d., 12.10 val., el. laiškas L. S., L. V., L. Z., tema „pasiulymas d?l VK? projekto 8 str 151005“, V.: „Mano manymu tai toks pasi?lymas butu ai?kesnis, nes mums esme yra 2 dalis pasiulymo: Pasi?lymas: Pakeisti ?statymo projekto 8 straipsniu kei?iamą 8 straipsnio 1 dal? ir j? I?d?styti taip: ?1. Prie? vartojimo kredito sutarties sudarym? vartojimo kredito dav?jas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo ?vertinti vartojimo kredito gav?jo kreditingum?, remdamasis pakankama informacija, gauta i? vartojimo kredito gavė?jo, ir atlikæs patikrinim? kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacin?se sistemose arba pagr?sdamas vartojimo kredito gav?jo pateikt? informacij? kreditingum?, remdamasis dokumentais, duomenimis, informacija ar kitais ?rodymais (t.y. neb?tinai tikrinant dar ir vartotojo pateikt? informacij?). Vartojimo kredito gav?jo kreditingumo patikrinimas kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacin?se sistemose atliekamas gavus vartojimo kredito gav?jo ra?ytin? sutikim?, jeigu tokio sutikimo reikia pagal ?statymus?“ (t. 26, b. l. 3, 43).

        2015 m. spalio 6 d., 12.15 val., el. laiškas L. Z., G. V., L. V., tema „pasiūlymas dėl VKĮ projekto 8 str 151005“. Priedai: pasiūlymas dėl VKĮ projekto 8 str ?2015?10?05. Doc, S.: „Dae kart? patikslinau. L. S. Partneris/Partner“ (t. 26, b. l. 4, 42).

Pranešimo priedas yra 2015-10-06 „Pasiūlymas dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir įstatymo papildymo 111, 141, 211, 221, 222, 231, 251 straipsniais ir penktuoju1 skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2)” iš keturių lapų.

        Pasiūlymas:        

        Pakeisti Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamą 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kreditingumą, remdamasis dokumentais, duomenimis, informacija ar kitais įrodymais. Vartotojo pateiktą informaciją tikrinti neprivaloma. Vartojimo kredito gavėjo kreditingumo patikrinimas kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose atliekamas gavus vartojimo kredito gavėjo rašytinį sutikimą, jeigu tokio sutikimo reikia pagal įstatymus“ (t. 26, b. l. 21-24).

2015 m. spalio 6 d., 12.52 val., el. laiškas L. S., L. Z., L. V., tema „pasiulymas d?l VK? projekto 8 str 151005. V.: „Sita galima fiksuoti.“ (t. 26, b. l. 4, 42).

        2015 m. spalio 6 d., 13.01 val., el. laiškas G. V., L. Z. ir L. V., tema „pasiūlymas dėl VKĮ projekto 8 str 151005“. Priedai: pasiūlymas dėl VKĮ projekto 8 str ?2015?10?05. doc, S.: „Dar kart? patikslinau: papildymai pary?kinti geltonai. L. S. Partneris/Partner“ (t. 26, b. l. 4-5, 42).

        Pranešimo priedas yra 2015-10-06 „Pasiūlymas dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir įstatymo papildymo 111, 141, 211, 221, 222, 231, 251 straipsniais ir penktuoju1 skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2)” iš keturių lapų.

        Pasiūlymas:        

        Pakeisti Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamą 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kreditingumą, remdamasis dokumentais, duomenimis, informacija ar kitais įrodymais. Tikrinant vartojimo kredito gavėjo kreditingumą antruoju būdu, vartotojo pateiktą informaciją tikrinti neprivaloma. Vartojimo kredito gavėjo kreditingumo patikrinimas kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose atliekamas gavus vartojimo kredito gavėjo rašytinį sutikimą, jeigu tokio sutikimo reikia pagal įstatymus“ (t. 26, b. l. 27-30).

        2015 m. spalio 6 d., 13.15 val., el. laiškas L. S., L. Z., L. V., tema „pasiulymas d?l VK? projekto 8 str 151005“. V.: „Ok!“ (t. 26, b. l. 5, 42).

        2015 m. spalio 6 d., 14.01 val., el. laiškas G. V., L. Z., L. V., tema „pasiūlymas dėl VKĮ projekto 8 str 151005“. Priedai: pasiūlymas dėl VKĮ projekto 8 str ?2015?10?05. doc, S.: „Darsyk pakoreguota formuluot? galutiniam suderinimui. L. S. Partneris/Partner“ (t. 26, b. l. 5-6, 41).

Pranešimo priedas yra 2015-10-06 „Pasiūlymas dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir įstatymo papildymo 111, 141, 211, 221, 222, 231, 251 straipsniais ir penktuoju1 skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2)” iš keturių lapų.

        Pasiūlymas:

        Pakeisti Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamą 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą vienu iš šių būdų: 1) remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose; arba 2) pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kreditingumą, remdamasis dokumentais, duomenimis, informacija ar kitais įrodymais. Vartojimo kredito gavėjo kreditingumo patikrinimas kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose atliekamas gavus vartojimo kredito gavėjo rašytinį sutikimą, jeigu tokio sutikimo reikia pagal įstatymus“ (t. 26, b. l. 34-37).

2015 m. spalio 6 d., 14. 08 val., el. laiškas L. S., G. V., L. Z., tema „pasiūlymas dėl VKĮ projekto 8 str 151005“, L.V.: „Gal vis tik paliekam ?odel? arba? prie? vertinimo b?d? Nr. 2 ? Tada bus ai?kai matyti, jog tai yra kreditingumui vertinti naudojami du alternatyv?s b?dai. L.“, (t. 26, b. l. 6, 41).

2015 m. spalio 6 d., 14.34 val., el. laiškas L. V., L. S., L. Z., tema „pasiulymas d?l VK? projekto 8 str 151005“. V.: „Galite atsiusti konkretu teksta? Bus papras?iau patvirtinti“ (t. 26, b. l. 6, 41).

2015 m. spalio 6 d., 14.53 val., el. laiškas G. V., L. V., L. Z., tema „pasiūlymas dėl VKĮ projekto 8 str 151005“. Priedai: pasiūlymas dėl VKĮ projekto 8 str ?2015?10?05?3.doc. S.: „Po L. pastabos galutiniam patvirtinimui. L. S. Partneris/Partner“ (t. 26, b. l. 6-7, 41).        

        Pranešimo priedas yra 2015-10-06 „pasiūlymas dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir įstatymo papildymo 111, 141, 211, 221, 222, 231, 251 straipsniais ir penktuoju1 (netaisyta) skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2)” iš keturių lapų.

        Pasiūlymas:        

        Pakeisti Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamą 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą vienu iš šių būdų: 1) remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose; arba 2) pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kreditingumą, remdamasis dokumentais, duomenimis, informacija ar kitais įrodymais. Vartojimo kredito gavėjo kreditingumo patikrinimas kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose atliekamas gavus vartojimo kredito gavėjo rašytinį sutikimą, jeigu tokio sutikimo reikia pagal įstatymus“ (t. 26, b. l. 44-47).        

        Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos 2016 m. rugpjūčio 11 d. papildomos apžiūros protokolo duomenimis, atlikus 2016 m. birželio 10 d. kratos metu paimto G. V. kompiuterio apžiūrą, kietojo disko Micron M550 2.5 256GB, s/n: (duomenys neskelbtini) apžiūros metu rastas elektroninio pašto failas (duomenys neskelbtini), jame rastas G. V. (V.), kuris naudojosi elektroninio pašo dėžute (duomenys neskelbtini) ir R. K. (K.), kuris naudojosi elektroninio pašto dėžute (duomenys neskelbtini), susirašinėjimas elektroniniais laiškais (t. 25, b. l. 34). Be kitų, yra šis elektroninis laiškas.

        2015 m. spalio 7 d., 9.06 val., tema „punktas“. Priedai: Pasiūlymas dėl VKĮ projekto 8 str ?20015?10?05?3.doc., V.: „Labas R., Prisegtas pasiulymas del kreditingumo vertinimo, kuris yra labai konkreciai paremtas vienu nesenu vyriausybės nutarimu. Y dar pavasari siule atlaisvinti kreditingumo vertinima del 40% taisykles (http://www.tv3.lt/m/naujiena/831024/naujasis-vilniaus-meras-reikalauja-laisves-atsakingam-skolinimui), to nepavyko pasiekti, bet cia butu labai logi?ka tasa to projekto <...>“ (t. 25, b. l. 51-52, 116).

Pranešimo priedas yra 2015-10-06 „Pasiūlymas dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir įstatymo papildymo 111, 141, 211, 221, 222, 231, 251 straipsniais ir penktuoju1 skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2)“ iš keturių lapų.

Pasiūlymas:        

Pakeisti Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamą 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą vienu iš šių būdų: 1) remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose; arba 2) pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kreditingumą, remdamasis dokumentais, duomenimis, informacija ar kitais įrodymais. Vartojimo kredito gavėjo kreditingumo patikrinimas kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose atliekamas gavus vartojimo kredito gavėjo rašytinį sutikimą, jeigu tokio sutikimo reikia pagal įstatymus“ (t. 25, b. l. 118-121).

        Lietuvos Respublikos Seimo posėdžių sekretoriato bylos duomenimis, byloje Nr. 1.1-410 dėl „2015 m. lapkričio 5 d. priimto Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu įstatymo (Nr. XII-1989) projekto (Reg. Nr. XIIP-3370)“ yra šie dokumentai:

Seime 2015 m. spalio 13 d., 10 val. 45 min., užregistruoto Seimo nario Š. G. Pasiūlymo dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu įstatymo projekto XIIP-3370 (2) duomenimis, pasiūlyta pakeisti Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamą 8 straipsnio 1 dalį.

Pasiūlymas:        

Pakeisti Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamą 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą vienu iš šių būdų: 1) remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose; arba 2) pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kreditingumą, remdamasis dokumentais, duomenimis, informacija ar kitais įrodymais. Vartojimo kredito gavėjo kreditingumo patikrinimas kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose atliekamas gavus vartojimo kredito gavėjo rašytinį sutikimą, jeigu tokio sutikimo reikia pagal įstatymus“ (t. 39, b. l. 17, 20).

        Seime 2015 m. spalio 29 d., 11 val. 30 min., užregistruoto Seimo nario Š. G. Pasiūlymo dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu įstatymo projekto XIIP-3370 (2) duomenimis, pasiūlyta pakeisti Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamą 8 straipsnio 1 dalį.

Pasiūlymas:        

Pakeisti Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamą 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą vienu iš šių būdų: 1) remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose; arba 2) pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kreditingumą įrodymais. Vartojimo kredito gavėjo kreditingumo patikrinimas kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose atliekamas gavus vartojimo kredito rašytinį sutikimą, jeigu tokio sutikimo reikia pagal įstatymus“ (t. 39, b. l. 90, 93).

Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto 2015 m. lapkričio 3 d. protokolo Nr. 109-P-35 duomenimis, posėdis įvyko 2015 m. lapkričio 3 d., 10 val. 00 min. (t. 39, b. l. 101). 11 val. 10 min. – 11.30 vykusiame posėdyje buvo svarstomi Seimo narių pasiūlymai dėl Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu įstatymo projektas (t. 39, b. l. 106). Balsavimui buvo pateiktas pasiūlymas Seimo nario Š. G. pasiūlymus atmesti. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu (t. 39, b. l. 103 (kita pusė)).

        Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdžio protokolo (klaidinga data- 2015 m. spalio 3 d.) Nr. 109-P-35 duomenimis, dėl Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu įstatymo projekto, Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 29 d. pasiūlymui keisti 8 straipsnį, komiteto nuomonė: nepritarti. Analogiškas Seimo nario Š. G. pasiūlymas jau buvo svarstytas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto 2015 m. spalio 14 d. posėdyje ir jam buvo nepritarta, o šio posėdžio protokolo išraše Nr. 109-P-32 nurodyta, kad „pritarta įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamai įstatymo 8 straipsnio 1 dalies formuluotei, kurią pirmiau teikia Biudžeto ir finansų komitetas dėl Seimo nario P. G. pasiūlymo pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnį (eil. Nr. 10). Ši formuluotė yra suderinta su Direktyvos 2008/48/EB nuostatomis“ (t. 39, b. l. 107, 115-116).

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narių dalyvavimo komiteto 2015 m. lapkričio 3 d. posėdžio Protokolo Nr. 109-P-35, 1-2 Priedų duomenimis, 2015 m. lapkričio 3 d. posėdyje Seimo narys Š. G. nedalyvavo (t. 39, b. l. 104-105). Komiteto posėdyje dalyvavo Seimo narys K. G. (t. 39, b. l. 104).

Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. lapkričio 5 d. rytinio posėdžio protokolo Nr. SPP-286 duomenimis, 10.11 val. – 11.32 val. svarstytas Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-3370 (2) (t. 40, b. l. 67, 73). Balsuota, ar pritarti pasiūlymui svarstyti 8 straipsnio Š. G. pataisą, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas: už – 32, pritarta (užsiregistravo 74 Seimo nariai (10.39 val.)). Dėl balsavimo motyvų dėl šios pataisos kalbėjo Seimo narys E. M.. Balsuota dėl 8 straipsnio Š. G. pataisos, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas: už – 19, prieš – 9, susilaikė 65, nepriimta (užsiregistravo 94 Seimo nariai (10.41 val.)). 8 straipsnis priimtas bendru sutarimu (t. 40, b. l. 69).

Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos rytinio posėdžio Nr. 286 ir vakarinio posėdžio Nr. 287 stenogramos duomenimis, Seimo narys Š. G. pristatė pasiūlymą: „<...> Siūlau pakeisti projekto 8 straipsnio 1 dalį, kurį numato, kaip turi būti tikrinami žmonės prieš gaunant jiems kreditus. Pataisa yra tik tokia, kad prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą kredito gavėjas vadovaudamasis atsakingo skolinimosi principu privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą vienu iš būdų arba remdamasis pakankama informacija, gauta iš pačio vartotojo kredito gavėjo, arba pagrįsdamas vartotojo kredito gavėjo kreditingumą įrodymais, vartotojo kredito gavėjo kreditingumo patikrinimas naudojamose registruose ir informacinėse sistemose atliekamas gavus vartotojo kredito rašytinį sutikimą <...>“, „<...> Antras (pasiūlymas) buvo tik patikslinantis pirmąjį. Gali būti kaip ir vienas pasiūlymas <...>“ (t. 40, b. l. 108-109). A. P.: „Komitetas nepritarė šiam Seimo nario Š. G. pasiūlymui, kaip ir prieš tai, šiam straipsniui buvo užregistruotas Seimo nario P. G. pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė, todėl ir tas bendras pritartas įstatymo 8 straipsnio 1 dalis ir formuluotė atitinka pagal Europos Sąjungos direktyvą ir jos nuostatoms <...>“. E. M.: „<...> kviesčiau pritarti šiai pataisai, kadangi ji eliminuoja perteklinius reikalavimus <...>“, „<...> Dabar įstatyme yra reikalaujama ir žmogui pateikti visas reikiamas pažymas ir dar kartu patikrinti per visas veikiančias sistemas. Tiesiog būtų sveikesnio proto sprendimas <...>“ (t. 40, b. l. 110).

2015 m. lapkričio 5 d. rytinio posėdžio balsavimo rezultato duomenimis, už darbotvarkės klausimo Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-3370 (2), formuluotė – dėl pritarimo svarstyti 8 straipsnio Š. G. pataisą, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas, balsavimo laikas: 10:39:28. Balsavo Seimo narių: 72 iš 141. Balsavimo rezultatai: už – 32, prieš – 7, susilaikė – 33, pritarta. Pateikti balsavimo rezultatai pagal frakcijas: Y frakcija – už 9, prieš 0, susilaikė 0. „Už“ balsavo šie Lietuvos Respublikos Seimo Y frakcijos nariai: V. Č., V. G., E. G., Š. G., A. L., E. M., A. M., G. S., D. T.. Nedalyvavo balsavime posėdyje užsiregistravę Y Seime frakcijos narė D. K., K. G. (t. 1, b. l. 108-112).          

Seimo narių registracijos 2015 m. lapkričio 5 d. protokolo duomenimis, 2015 m. lapkričio 5 d. rytiniame posėdyje Seimo narys K. G. registravosi (t. 40, b. l. 95).

2015 m. lapkričio 5 d. rytinio posėdžio balsavimo rezultato duomenimis, darbotvarkės klausimu Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-3370 (2), dėl 8 straipsnio Š. G. pataisos, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas, balsavimo laikas: 10:41:37, balsavo Seimo narių: 93 iš 141, balsavimo rezultatai: už – 19, prieš – 9, susilaikė – 65, nepritarta. Balsavimo rezultatai pagal frakcijas: Y frakcija (Y) – už 8, prieš 0, susilaikė 0. „Už“ balsavo Lietuvos Respublikos Seimo Y frakcijos nariai: V. Č., E. G., Š. G., A. L., E. M., A. M., G. S., D. T.. Balsavime nedalyvavo posėdyje užsiregistravę Seimo Y frakcijos nariai K. G., D. K. ir V. G. (t. 40, b. l. 128-130).

Seimo narių balsavimo 2015 m. lapkričio 5 d. protokolo duomenimis, 11:28:08 balsuojant už Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-3370 (2), formuluotė – „Dėl įstatymo priėmimo“ Seimo narys K. G. dalyvavo ir balsavo „už“ (t. 40, b. l. 96).

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos 2017 m. sausio 27 d. rašto Nr. S-2017-793 duomenimis, elektroninio pašto dėžutė (duomenys neskelbtini) ir jos turinys bei šios elektroninės pašto dėžutės įvykių žurnalo įrašai yra sunaikinti (t. 96, b. l. 63).

Liudytojo G. V. parodymų teisiamajame posėdyje duomenimis, su R. K. susirašinėjo naudodamas el. paštą. Galėjo minėti R. K., kad dėl įstatymo pataisų gali ženkliai sumažėti „4finance“ reklamos apimtys LNK grupės televizijose. Kalbėjo apie bendrą situaciją, kad svarstomas įstatymų paketas, kuriame yra daugybė punktų. Dalis punktų buvo palankūs, dalis ne. Toliau tęsė dėl konkretaus punkto, kuris jam irgi pasirodė neteisingas. R. K. sakė, kad pasidomės, pasiskaitys. Antrą kartą susitiko vėl jo biure. Tarp pirmo ir antro susitikimo siuntė kažkokius duomenis dėl šio įstatymo priėmimo, nes abiem buvo aktualu. R. K. minėjo, kad domėjosi vartojimo kreditų klausimu. Jie samdė šiuo klausimu lobistus, A. R., po to advokatus – ir L. S.. L. S. ruošė įvairias redakcijas, analizes, jis eidavo kartu ir į posėdžius Seime. Daug tekstų ruošė advokatai L. S. ir L. Z., taip pat ir vartojimo kreditų įstatymo. Paruoštus tekstus jam atsiųsdavo el. paštu, nes nuolatos bendraudavo. Jų tekstus R. K. persiųsdavo nebent el. paštu, kaip ir visoms partijoms, institucijoms, siūlė savo formuluotes, kokios jų rekomenduojamos. Kadangi R. K. buvo įdomus šis klausimas, jam siuntė informacijai. Nežinojo, kam R. K. perduos jo informaciją. Buvo vienas susitikimas R. K. ir L. S., ką jie kalbėjo, nežino. Ikiteisminio tyrimo metu jo apklausos buvo detalesnės, nes duodavo konkretų el. laišką, ten būdavo datos. Su savo parodymais susipažino, tai jo parodymai.

Liudytojo G. V. apklausos 2016 m. lapkričio 29 d. protokolo, perskaityto teisiamajame posėdyje, duomenimis, 2015 m. spalio 6 d., 11.24 – 14.53 val., susirašinėjime su (duomenys neskelbtini) prezidentu L. V. (naudojosi elektroninio pašto dėžute (duomenys neskelbtini)), advokatų kontoros „G.“ advokatais L. Z. bei L. S. (naudojosi elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini)) suderino Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijai naudingos Vartojimo kreditų įstatymo 8 straipsnio dispozicijos dėl vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo kriterijų (tai – viena iš esminių Vartojimo kreditų įstatymo pataisų) tekstą. Taip bendrai suderino L. Z. paruoštos alternatyvią Lietuvos Banko pateiktai Vartojimo kreditų įstatymo 8 straipsnio redakcijai pataisos tekstą, palankų vartojimo kreditų industrijai. Tuo metu šis įstatymas vis dar buvo svarstomas Seimo Biudžeto ir finansų komitete. Tam, kad šią jų paruoštą alternatyvią Vartojimo kreditų įstatymo 8 straipsnio redakciją Seimo Biudžeto ir finansų komitete svarstytų, reikėjo, jog ją komitetui pateiktų kuris nors iš Lietuvos Respublikos Seimo narių. Tokio Seimo nario jų lobistas L. S. nerado. Tuo metu jis jau žinojo, kad jų lobistas L. S. buvo susitikęs su R. K. ir „pasidalino Seimo frakcijas” – R. K. šiam pasakė, jog dėl Vartojimo kreditų įstatymo dirbs su Y frakcija Seime. Būtent todėl prieš tai šią su advokatų kontoros „G.“ advokatais L. Z. bei L. S. suderintą alternatyvią vartojimo kreditų sektoriui labai svarbią Vartojimo kreditų įstatymo 8 straipsnio redakciją dėl vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo kriterijų 2015 m. spalio 7 d., 9.06 laiško prisegtuke jis persiuntė R. K. – kad perduotų kuriam nors iš Y frakcijos (su kuria, kaip žinojo, pagal darbo pasidalinimą dirba R. K.) Seime narių, jog tas šią jų parengtą palankią vartojimo kreditų sektoriui pataisą užregistruotų svarstymui Seimo Biudžeto ir finansų komitete. Apie tai, jog šiuo klausimu reikia veikti per Y frakciją Seime konkrečiai kalbama ir šiame jo R. K. siųsto laiško tekste („Y dar pavasarį siūlė atlaisvinti kreditingumo vertinimą dėl 40 procentų taisyklės, to nepavyko pasiekti, bet čia būtų labai logiška tąsa to projekto”) (t. 66, b. l. 94).

2.2. Įrodymų vertinimas

Teisėjų kolegija, analizuodama pateiktus duomenis, vertina, kad jų visuma kaltinime inkriminuotus R. K. pageidaujamus ir Š. G. atliktus veiksmus patvirtina iš dalies.

Objektyviai, kaip matyti iš Lietuvos Respublikos Seimo posėdžių sekretoriato bylos duomenų, Seime 2015 m. birželio 30 d. užregistruotas Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 111, 141, 211, 221,  222, 231, 251 straipsniais ir penktuoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-3370. Pateikė projektą rengusios darbo grupės nariai B. B., V. G. ir R. Ž. (t. 37, b. l. 2). Projekte numatyta, kad šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 20 straipsnį, įsigalioja 2015 m. lapkričio 1 d., šio įstatymo 20 straipsnis įsigalioja 2016 m. lapkričio 1 d. (t. 37, b. l. 37). 2015 m. rugsėjo 30 d., nuo 10 val. 00 min., Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje pritarta projektui XIIP-3370(2), komiteto išvadoms ir pasiūlymui: patikslinti įstatymo projekto 43 straipsnio 1 dalį taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 20 straipsnį įsigalioja 2015 m. gruodžio 1 d.“. Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. spalio 1 d. rytiniame ir vakariniame posėdžiuose buvo tęsiamas Vartojimo kredito įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto XIIP-3370 (2) svarstymas. Kaip matyti iš stenogramų, Seimo narys K. G. nurodė: „<...> pirma, kad yra svarbiausia šiame įstatymo projekte, kad yra griežtinamas klientų mokumo vertinimas, kuris yra pagrindinė atsakingo skolinimo sąlyga. Antras dalykas, kuo šitas įstatymas reikalingas ir kuo jis yra naujas, tai įdedami reklamos apribojimai <...>“. Seime 2015 m. spalio 13 d., 10 val. 45 min., užregistruotas Seimo nario Š. G. Pasiūlymas dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu įstatymo projekto XIIP-3370 (2), pasiūlyta pakeisti Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamą 8 straipsnio 1 dalį.

Chronologine seka išdėstyti bylos duomenys patvirtina kaltinamųjų Š. G. ir R. K. bendravimo faktą susijusiu laikotarpiu, jo turinį.

Kaip matyti iš R. K. ir Š. G. susirašinėjimo SMS žinutėmis, kaltinamieji 2015 m. spalio 12 d. susitarė susitikti: 15.12.59 val. K.: Sveikas. Kaip gyvas? Gal 5 min parukyt kur sndn ar ryt ryte? R.k. 16.14.31 val., G.: Sveikas! Galeciau dabar pravaziuot pro sali – 17:00 turiu susirinkima, dabar vaziuoju is zirmunu. 16.16.21 val. K.: Dabar turesiu svecia, bet jeigu galetum, uzsuk. Paprasyk, kad sekretore mane iskviestu. Aciu (t. 8, b. l. 20). 16.16.48 val. G.: Ok, tik trumpam labai tada :) 16.17.14 val. K.: Taip. Trumpam. Aciu, iki (t. 8, b. l. 21).

Teisiamajame posėdyje Š. G. patvirtino, jog apie 2015 m. spalio mėn. susitikimą jam buvo pranešta SMS žinute – suderino laiką ir vietą, nuo 2015 m. kovo tai buvo pirmas susitikimas su R. K.. Kaip teigė kaltinamasis, apie vartojimo kredito įstatymo pakeitimus susitikimo metu nekalbėjo.

Dėl jo įregistruoto Seime pasiūlymo dėl Vartojimo kredito įstatymo pataisos teisiamajame posėdyje Š. G. nurodė, jog iš bylos žino, kad buvo siųstas laiškas visiems su pasiūlymu dėl pataisos. Tai buvo siųsta į jo, kaip Seimo nario, paštą. Frakcijos patalpose irgi buvo pateikti pasiūlymai iš asociacijos, jeigu neklysta, buvo storas aplankas, kur buvo visas įstatymas su visais pakeitimais, lobistų, asociacijos pasiūlymai. Yra gavęs (duomenys neskelbtini) asociacijos prezidento L. V. laišką apie kreditą, šis laiškas buvo elektroninės jo pataisos versijos šaltinis. Parodžius t. 32, b. l. 100-104, Š. G. nurodė, kad gali būti, jog tai ne tas laiškas, ten buvo prisegta daugiau dokumentų, jie buvo ir Word formatu. Mano, kad kalbėjo apie kažkokį kitą dokumentą. Kalbėjo apie kitą laišką, gautą iš L. V.. Tai ne šis laiškas. Mano, kad siuntėjas buvo L. V., nes daugiau iš nieko jo gauti negalėjo. Iš K. K. tikrai nėra gavęs šio laiško ir iš E. M. nėra gavęs. Jis nei L. V., nei G. V. tada nepažinojo ir dabar painioja pavardes. L. S. identifikuoja, nėra gavęs iš jo tokio laiško. Nėra gavęs laiško iš R. K.. Kiek žino, R. K. laiškų nelabai rašo, tik žinutes. Nieko iš jo negavo. Jo, Š. G., pašto dėžutė buvo ištrinta 2016 m. pabaigoje, pasibaigus kadencijai, pagal Seimo statutą. Skirtumas tarp jo registruoto pataisos teksto Seimo bazėje ir tarp R. K. pataisos teksto buvo toks, kad pirma, kompiuterio nustatymai, kuriame buvo kurti šie failai, truputį skyrėsi, pavyzdžiui, kraštinės, lentelė ne taip nubraižyta. Tame variante, pagal kurį jis registravo, buvo klaidų, o pagal bylą, variante, buvusiame pas R. K., nebuvo klaidų. Iš bylos duomenų matyti, kad vienos savaitės gale tas dokumentas gimė kažkuriame kompiuteryje, o visas veiksmas vyko sekančią savaitę. Tekstą pagamino kažkieno kompiuteris prieš atsiunčiant visiems Seimo nariams, tai aišku, kad jo gimimas turėjo būti anksčiau, nei persiuntė. Pradinis tekstas tikrai negimė jo kompiuteryje, iš kurio jis ėmė informaciją. Byloje užfiksuota, kad yra keletas klaidų ir skirtingas puslapio ar lentelės nustatymas prieš spausdinant, tai yra įrodymas, kad spausdinta iš jo kompiuterio, o ne kažkokio kito. Patį dokumentą gavo Word formatu, kaip ir dažniausiai visi panašaus pobūdžio laiškai yra siunčiami, kad galima būtų jį naudoti ar visą, ar jo dalį. Prokuroras bandė išklausti, kad jis gavo iš kažko atspausdintą popieriaus lapą, ten uždėjo savo parašą ir nunešė. Jis apklausoje kategoriškai pasakė, kad tai yra jo darbas, o ne kažkieno jam duotas. Jį spausdino iš savo kompiuterio, prieš antrą kartą registruojant, savo kompiuteryje sukeitė žodžius vietomis, pataisė sintaksę ir spausdino iš savo kompiuterio. Abi jo pataisos viena nuo kitos realiai niekuo nesiskiria, tik sintakse. Kadangi pirmą kartą formaliai atmetė, tai jis formaliai ir pataisė. Kalba eina apie prievolę tikrinti arba dviem būdais, arba vienu, toks ir skirtumas. Vienas projektas sako, kad reikia tikrinti abiem visais atvejais, o jo variantas sako, kad užtenka tik vieno iš jų, jeigu jie pagrįsti dokumentais.

Teisėjų kolegija, vertindama kaltinamojo Š. G. parodymus, jais tiki ir remiasi tiek, kiek šie parodymai patvirtinti ir nepaneigti bylos duomenų visuma.

Kaip matyti iš Š. G. parodymų teisiamajame posėdyje, jis neneigė pasinaudojęs ne savo paties sukurtu projektu, tačiau paneigė gavęs iš R. K., pateikė kelias skirtingas jo gavimo versijas: pasiūlymas buvo atsiųstas visiems Seimo nariams, jam atsiuntė L. V., jis buvo segtuve frakcijos patalpose.

Pažymėtina, kad paaiškinimas apie projekto buvimą segtuve frakcijos patalpose prieštarauja paties Š. G. pozicijai, jog pasiūlymą jis gavo Word formatu, galėjo juo pasinaudoti.

Paaiškinimas apie laišką su pasiūlymu visiems Seimo nariams, jo gavimą iš L. V., neatitinka objektyvių duomenų – L. V. laiško Dėl vartojimo kredito įstatymo projekto, siųsto elektroniniu paštu 2015 m. spalio 5 d., 14.56 val., P. N., B. B., K. G., K. B., I. D., P. G., R. K., R. M., A. N., A. P., V. V., V. G., J. S., S. Š., Š. G., R. Ž., G. M., K. D., E. M., R. T., I. Š., R. B., A. K., – turinio.

Šiame laiške Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui ir nariams, Seimo Darbo grupės vartojimo kredito reglamentavimui tobulinti nariams, Seimo politinėms frakcijoms pagal pridedamą adresatų sąrašą tik elektroniniu paštu išdėstyti (duomenys neskelbtini) asociacijos pastabos ir siūlymai dėl įstatymo projekto nuostatų, kurios nebuvo aptarinėjamos Darbo grupės posėdžių metu, tačiau projekte atsirado, bei papildomi argumentai dėl nuostatų, kurios yra kritiškai svarbios vartojimo kreditų paslaugų sektoriui. Siūloma:

„1.Prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kreditingumą remdamasis kitais įrodymais dokumentais ar turima informacija. Vartojimo kredito gavėjo kreditingumo patikrinimas kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose atliekamas gavus vartojimo kredito gavėjo rašytinį sutikimą, jeigu tokio sutikimo reikia pagal įstatymus“ (t. 32, b. l. 101-104).

Kaip matyti paminėto iš pasiūlymo turinio ir argumentų, jie skiriasi nuo Š. G. įregistruoto pasiūlymo turinio, jo formos, argumentų ir priešingai, Š. G. įregistruoto pasiūlymo turinys yra tapatus G. V. siųstam R. K. (tekstas Š. G. įregistruotame pasiūlyme tik spausdintas didesniu šriftu).

Teisėjų kolegija sutinka su kaltinamojo Š. G. argumentu, jog jo, kaip Seimo nario, elektroninio pašto dėžutės turinys nebuvo patikrintas, ikiteisminio tyrimo metu negauta konkrečių duomenų, kaip pasiūlymas, įregistruotas Š. G., atsirado jo kompiuteryje. Abejonės, kurių išnaudojus visas galimybės negalima pašalinti, vertinamos kaltinamojo naudai. Teisėjų kolegija remiasi ir pripažįsta įrodymais tik tuos duomenis, kurių patikimumas abejonių nekelia – Š. G. įregistruoto pasiūlymo turinys, jo forma, argumentai (t. 39, b. l. 17-20) yra tapatus pasiūlymui, atsiųstam G. V. R. K. (t. 25, b. l. 118-121), aplinkybė, kad tekstas atspausdintas didesniu šriftu, šios išvados nekeičia.

Kaip buvo aptarta anksčiau šiame nuosprendyje, R. K. tuo metu taip pat susirašinėjo su G. V., UAB „KF“ generaliniu direktoriumi ir (duomenys neskelbtini) asociacijos valdybos pirmininku, iš jo gavo L. S., kuris atstovavo (duomenys neskelbtini) asociaciją, buvo įregistruotas lobistu, kontaktus, susitiko su juo, siekė paramos Š. G. užregistruotam projektui.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, R. K. buvo supažindintas su konkrečiu Vartojimo kredito įstatymo pakeitimo pasiūlymu: iš G. V. ir R. K. susirašinėjimo elektroniniais laiškais (t. 26, b. l. 171) matyti G. V. 2015 m. rugsėjo 30 d., 17.18 val., siųstas laiškas „(duomenys neskelbtini)“, kuriame, be kitos informacijos, nurodyta: „Mes su visu užregistruotu reguliavimu sutinkam, bet netinka šie 4 punktai: 1. SVK rinkos paskolų gavėjų mokumo vertinimas Lietuvoje neturi būti perteklinis ir atitikti ES direktyvų nuostatas. Reikia suprasti, kad SVK rinkai būtų itin sunku susidoroti su griežtu reikalavimu? kai dėl kiekvieno itin mažo kredito davimo tikrinamos ne tik duomenų bazėse bet dar ir reikalauti pateikti papildomus paskolos gavėjo dokumentus (neproporcingi kaštai verslui)“<...>. Atitinkamai, R. K. m. spalio 1 d., 13.39 val., žinutė: Šitie punktai suprantami, tačiau gal turit normalias juridines formuluotes, kurios tiktų kaip pataisos RK (t. 26, b. l. 172,174). Atsakymas 2015 m. spalio 1 d., 13.45 val.: Ok. Neužilgo atsiusiu (t. 26, b. l. 172, 174), 2015 m. spalio 1 d., 14.20 val.: Cia svarstomas istatymas ir sone visi pasiulymai suformuluoti. Tinka? (t. 26, b. l. 172, 173). R. K. atsakymas 2015 m. spalio 1 d., 14.46 val. K.: Pabandysiu susigaudyt RK (t. 26, b. l. 173, 174).

Šis pasiūlymas, kaip matyti iš susirašinėjimo elektroniniu paštu tarp L. Z., L. S., G. V., L. V., buvo kuriamas ir koreguojamas, galutinis variantas L. S. buvo išsiųstas 2015 m. spalio 6 d., 14.53 val., el. laišku G. V., L. V., L. Z., tema „pasiūlymas dėl VKĮ projekto 8 str 151005“. Priedai: pasiūlymas dėl VKĮ projekto 8 str ?2015?10?05?3.doc. S.: „Po L. pastabos galutiniam patvirtinimui. L. S. Partneris/Partner“ (t. 26, b. l. 6-7,41).         Tapatus priedas 2015 m. spalio 7 d., 9.06 val., G. V. buvo išsiųstas R. K..

Apibendrinus, Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisa buvo aktuali R. K., bylos duomenys patvirtina, kad būtent tokio turinio pataisą, kokia buvo siųsta R. K., Š. G. įregistravo 2015 m. spalio 13 d., o 2015 m. spalio 12 d. kaltinamieji Š. G. ir R. K. buvo sutarę dėl susitikimo. Kai Š. G. įregistruota pataisa buvo atmesta, jis, keletą kartų susisiekęs (objektyviai – bendravimas elektroniniu paštu 2015 m. spalio 14 d., 19 d., 21 d. 27 d., sutarti susitikimai – 2015 m. spalio 19 d., spalio 28 d. (spalio 27 d. – ryt)) su R. K., 2015 m. spalio 29 d. įregistravo ją pakartotinai (nežymiai paredagavęs, nekeisdamas pasiūlymo esmės), pasiūlymo svarstymo eiga buvo aptariama abiejų kaltinamųjų (iš 2015 m. lapkričio 2 d. susirašinėjimo – K.: Sveikas. Kaip gyvas? Dienotvarkes korekcija: klausimas kom ryt. R.k. 16:03:22 val. G.: Sveikas. Ryt? Antradieni??. 16.04.27 val. K.: Jo, atkele anksciau. Kad nepersidengtu. 16.05.08 val. ir 16.05.16 val. G.: Sudas. Ryt nebusiu vln iki 15-16 val. 16.06.19 val. K.: Supratau. Nieko nepadarysi). Be to, kaip jau buvo minėta, R. K. aptarinėjo Š. G. pasiūlymo galimo priėmimo eigą ir su kitais asmenimis: 2015 m. spalio 14 d. – su G. V. (R. K.: „Važiuojam į salę tada“), 2015 m. lapkričio 3 d. – su E. M. (R. K.: „Tai Š. įregistravo pataisytą pataisą dar vieną mano prašymu. Bet aš sakiau, kad tau pasakysiu, ta prasme”).

        Teisėjų kolegija vertina, kad anksčiau paminėti objektyvūs bylos duomenys apie kaltinamųjų atliktus veiksmus, jų susirašinėjimo turinį patvirtina, jog Š. G. iš tiesų atliko R. K. pageidaujamus veiksmus – pasiūlymą dėl Vartojimo kredito įstatymo projekto dėl 8 straipsnio 1 dalies pakeitimo savo vardu įregistravo 2015 m. spalio 13 d. ir spalio 29 d., Seimo 2015 m. lapkričio 5 d. posėdyje pasiūlymą pristatė, balsavo „už“ pritarti pasiūlymui svarstyti 8 straipsnio Š. G. pataisą, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas, taip pat balsavo „už“ dėl 8 straipsnio Š. G. pataisos, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas.

Kaltinime Š. G. inkriminuotas neteisėtas veikimas.

Teisėjų kolegija, nagrinėjanti bylą, daro išvadą, kad pats Seimo nario atliktas pasiūlymo dėl įstatymo projekto pakeitimo įregistravimas savaime nevertintinas kaip neteisėtas veiksmas, kadangi tai įėjo į Seimo nario kompetenciją. Kaltinime veikos nusikalstamumas siejamas ne su pačiu veiksmu, o šio veiksmo atlikimu juridinio asmens interesais, už atlygį. Kaltinime, kaip matyti, teigiama ir tai, jog Š. G. veikė R. K. nurodymu, gavęs iš jo UAB „X“ naudingos Vartojimo kredito įstatymo projekto pataisos tekstą.

Visų pirma, pavaldumo santykis tarp R. K. ir Š. G. kaltinime nurodytu laikotarpiu nenustatytas. Kaip užfiksuota R. K. ir E. M. 2015 m. spalio 21 d. pokalbio restorane „(duomenys neskelbtini)“ stenogramoje, R. K. įvardina: „aš buvau prašęs Š.. Jis turėjo su tavimi susi...suderinti, vieną pataisą...dėl vartojimo kreditų“, „Tai aš paprašiau Š.“ (t. 10, b. l. 98) – naudoja žodį „prašyti“. Duomenų, kad pasiūlymo turinys neatitiko tikrosios Š. G. valios, buvo jam primestas, byloje taip pat nėra. Nenustatyta, kad Š. G., pateikdamas pasiūlymus dėl įstatymo projekto, pasisakydamas dėl jų, veikė prieš savo sąžinę, valstybės interesus, pažeidė Konstituciją. Kaip minėta, teksto, tapusio Š. G. įregistruoto pasiūlymo pagrindu, gavimo aplinkybės tiksliai nenustatytos: analogišką tekstą, kaip matyti iš bylos medžiagos, turėjo R. K., L. S., L. V., L. Z., G. V., K. K., E. M., apklausti liudytojais L. V., G. V. patvirtino, kad stengėsi daryti įtaką, jog būtų priimtos pataisos, mažiau žalingos smulkiųjų vartojimo kreditų industrijai, platino atitinkamus pasiūlymus. Taigi, kaltinimo teiginiai dėl kaltinamojo R. K. nurodymo Š. G. ir projekto pataisos teksto gavimo būtent iš jo nėra pasitvirtinę. Šios išvados nekeičia ir G. V. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad R. K. Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio redakciją persiuntė, kad šis perduotų kam nors iš Y frakcijos, kadangi šiais parodymais konkretus asmuo bei perdavimo faktas nepatvirtinamas.

Kaltinime nurodomu laikotarpiu Š. G. buvo Seimo nariu, o R. K. – verslininkas, akivaizdu, kad šių asmenų bendravimo metu buvo aptariamas ir konkretus pasiūlymas dėl įstatymo projekto pakeitimo, Seimo nariui įregistravus pasiūlymą, vėliau aptarta ir jo svarstymo eiga. Spręstina, ar tokiu bendravimu kaltinamasis – Seimo narys įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų savaime nepanaudojo (arba panaudojo) priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Šiuo aspektu, teisėjų kolegijos vertinimu, aktualus Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sauso 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d.), nustatantis draudimą dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą (11 straipsnio 1 dalis) ir pareigą teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, kad toks konfliktas yra (1 straipsnio 2 punktas). Seimo nario susitikimai privačioje aplinkoje, įstatymų projektų aptarimas, akivaizdu, sukelia abejonių dėl priimamų sprendimų skaidrumo. Visgi, baudžiamoji byla nagrinėjama ne dėl etikos ar tarnybinio nusižengimo, o dėl pareikšto kaltinimo padarius nusikaltimą – kyšininkavimą (atitinkamai, papirkimą). Atsakomybė pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (atitinkamai, pagal BK 227 straipsnio 2 dalį) nagrinėjamu atveju siejama su kyšio davimu ir priėmimu.

3. Dėl piniginio kyšio, kaip paramos Š. G. įsteigtai ir faktiškai valdomai, su politine partija Y susijusiai VšĮ „TP“, davimo ir priėmimo

3.1. Įrodymai

Lietuvos Respublikos Seimo oficialiais duomenimis, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos pateiktos priesaikos kopijos duomenimis, Š. G. nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2016 m. lapkričio 14 d. buvo 2012 – 2016 m. kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo narys (t. 95, b. l. 120, 122).

Y rašto duomenimis, Š. G. dalyvavo valdybos posėdžiuose nuo 2012 m. sausio 25 d. iki 2013 m. spalio 6 d., nuo 2013 m. lapkričio 13 d. iki 2015 m. spalio 24 d. Š. G. iš partijos pašalintas Y valdybos sprendimu nuo 2017 m. balandžio 27 d. (t. 96, b. l. 57-58)

        VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro departamento 2017 m. sausio 4 d. rašto Nr. (1.11.6)s-115 (t. 57, b. l. 2) duomenimis, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai buvo pateikti dokumentai: VšĮ „TP“ steigimo 2010 m. vasario 5 d. sutartis, kuria šią įstaigą įsteigė Š. G. ir M. L. (t. 57, b. l. 20).

        VšĮ „TP“ įstatų, juridinių asmenų registre įregistruotų 2010 vasario 18 d., duomenimis, <...>pagrindiniai įstaigos veiklos tikslai (6 punktas): užsiimti visuomenine, kultūrine, švietimo veikla (6.1. punktas); teikti paramą visuomenei naudingiems tikslams (6.2. punktas) (t. 57, b. l. 22).

        VšĮ „TP“ visuotinio dalininkų susirinkimo 2015 m. kovo 27 d. protokolo Nr. VDS-2015-1 duomenimis, naujoji VšĮ „TP“ vadovė J. K. (nauja pavardė – K.) pareigas pradeda eiti nuo 2015 m. balandžio 1 d. (t. 57, b. l. 30, kita pusė).

Lietuvos Respublikos Seimo posėdžių sekretoriato bylos duomenimis, byloje Nr. 1.1-410 dėl „2015 m. lapkričio 5 d. priimto Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu įstatymo (Nr. XII-1989) projekto (Reg. Nr. XIIP-3370)“ yra šie dokumentai:

Lietuvos Respublikos Seimo valdybos sprendimo Dėl darbo grupės vartojimo kredito reglamentavimui tobulinti sudarymo 2014 m. rugpjūčio 22 d. Nr. SV-S-730 duomenimis, Lietuvos Respublikos Seimo valdyba, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto siūlymą, nusprendė sudaryti darbo grupę vartojimo kredito reglamentavimui tobulinti. Į šią darbo grupę įtraukti Seimo nariai B. B., Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbyini) komiteto pirmininkas, V. G., Lietuvos Respublikos Seimo narys, P. G., R. Š., Lietuvos banko valdybos (duomenys neskelbtini) I. Š. ir kiti asmenys (t. 37, b. l. 63-64).

Lietuvos Respublikos Seimo valdybos sprendimo dėl Seimo valdybos 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo Nr. SV-S-730 „Dėl darbo grupės vartojimo kredito reglamentavimui tobulinti sudarymo“ pakeitimo 2015 m. birželio 10 d. Nr. SV-V-1097 duomenimis, į darbo grupę vartojimo kredito reglamentavimui tobulinti buvo įtrauktas Seimo narys Š. G. (t. 37, b. l. 65-66).

        Kratos 2016 m. birželio 10 d. protokolo duomenimis, pas G. V. paimtas kompiuteris „HP Elite Book 840“ (t. 25, b. l. 25-28), iš šio kompiuterio išimtas kietasis diskas (t. 25, b. l. 29). Apžiūros 2016 m. rugpjūčio 11 d. protokolo duomenimis, kietojo disko Micron M550 2.5 256GB, s/n: (duomenys neskelbtini) apžiūros metu rastas elektroninio pašto failas (duomenys neskelbtini). Rastas susirašinėjimas tarp G. V. (V.), Š. G. (G.), G. S. (S.) (t. 25, b. l. 34).

        2015 m. birželio 4 d., 16.37 val., Kam: G. Š.. Kopija S. G.. RE: Susitikimas – penktadienis 13.30. V.: „Sveiki, ?ar?nai, Laikotarpis jau dabar labai aktualus, nes Seimo darbo grup? jau eina ? pabaig? Su Vartojimo Kredito ?statymo svarstymu. Beje, mes dabar kaip tik ruo?iame rimt? ir i?sami? prezentacij? apie sektorø ir esam? situacij? Prezident?rai, nes ten pasirodo ?mon?s labai ma?ai informacijos tur?jo ?iuo klausimu. Tai gal mes ir Jums t? pa?i? med?iag? pristatyti po to gal?sime? Bus paprastesnis ir ai?kesnis formatas, nereik?s kr?vos ?vairiausiø studijø, analiziø, palyginimø ir kitø dokumentø siuntin?ti. K? manote? Pagarbiai,“ (t. 25, b. l. 47).

        2015 m. birželio 4 d., 16.15 val., Kam: G. Š.. Kopija: G. V.. Tema: smulkiøkø kreditø reglamentavimas. S.: „Sveiki ?ar?nai ir G., Frakcijoje esame sutar?, kad smulkiøjø kreditø ?statyminio reglamentavimo tem? kuruos Š. G.. ?is lai?kas ir skirtas Jums tolesnio kontakto u?mezgimui. G.“ (t. 25, b. l. 47).

        2015 m. birželio 4 d., 16.21 val. Kam: S. G.. Kopija: G. V.. Tema: RE: smulkiøkø kreditø reglamentavimas. G.: „Laba, Lai?k? gavau, susisiekime, kai tik bus aktualu.“ (t. 25, b. l. 47).

        2015 m. liepos 8 d., 12.29 val. Kam: G. V.. Kopija: S. G.. Tema: RE: smulkiøkø kreditø reglamentavimas. G.: „Laba G., Labiausiai neturimas daiktas viems ? laikas...Tai gal tiesiog pasimatome trumpai Seime, susiderin? laik? bei padiskutuosime. O tada jau ir koks dokumentukas gal?tø gimti, jei nuspr?stume kartu, kad reikalinga“ (t. 25, b. l. 48).

        Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos 2016 m. gruodžio 21 d. papildomos apžiūros protokolo duomenimis, atlikus 2016 m. birželio 10 d. kratos metu paimto G. V. kompiuterio apžiūrą, kietojo disko Micron M550 2.5 256GB, s/n: (duomenys neskelbtini) apžiūros metu rastas elektroninio pašto failas (duomenys neskelbtini), duomenys buvo papildomai apžiūrėti. Rasta ir šie:

        2015 m. liepos 14 d. 6.17 val. G. V. (V.): Labas R., Vakar skambino U. ir prase atnaujinti info apie situacija Lietuvoje. Darbo grupe jau uzregistravo istatymo projekta dar pavasario sesijoje, o istatymo isigaliojimas nurodytas kaip Lapkricio 1 d. Tai viskas pasisuko labai greitai. Tame procese didele itaka turejo lietuvos bankas, kuris buvo teksto rengejas ir slapta irase nemazai nauju punktu, o rinkdami parasus seimo nariu jiems pasake, kad viskas yra taip kaip sutarta darbo grupeje. Labai zemas lygis, kaip valstybinei institucijai, tai asociacija parase pikta rasta i seima su prasymu istirti tokius nutikimus (jei idomu, galeciau atsiusti daugiau informacijos). Zemiau nuorodos i istatymo projekta<...>(t. 26, b. l. 105).

        2015 liepos 14 d. 6.42.56.R. K. (R.): Labas rytas, G., Atsi?sk. Jei gali, chronologi?kai, kur matosi suk?iavimas R. (t. 26, b. l. 106).

        2015 m. liepos 14 d. 9.18.00 val. G. V. (V.): Labas, Prisegu rasta su tikslia info. (duomenys neskelbtini) labai nustebino taip smarkiai slapta tiek pakeitimu padariusi. Turejo teksta atsiusti Birzelio viduryje, kad visa darbo grupe viska perziuretu ramiai, o tekstus atnese Birzelio 30d (paskutine sesijos diena) ir gyvai surinko parasus is seimo nariu, pasakydami, kad viskas kaip ir sutare (duomenys neskelbtini). Mes sita informacija ir president?rai jau pranesem, nes ?okiravo tiesiog. G.. Laiško priedas: Del_Vartojimo_kredito_istatt_projekto rastas Nr. S-017.pdf, 150703 Rasto NrS-017 priedas.pdf (t.26, b. l. 106).

        Laiško priedas: (duomenys neskelbtini) 2015 m. liepos 3 d. rašte Nr. S-017 minimos įstatymo projekto nuostatos (pateiktos ant Projekto lyginamojo varianto) (t. 26, b. l. 137-148).

J. K., apklausta liudytoja, paaiškino, kad tyrimo metu gyveno su kaltinamuoju G., bet nebuvo susituokę, šiuo metu tie santykiai nutrūkę, sutinka duoti parodymus. Su Š. G. pažįstami nuo 2012 m., susipažino per politines veiklas, nuo 2016 m. vasaros iki 2018 rudens gyveno kartu. E. M. pažįsta iš politinės veiklos. Ji buvo Y partijos narė, buvo išrinkta (duomenys neskelbtini) poskyrio pirmininke, dalyvavo rinkimuose, aktyviai dalyvavo partinėje veikloje nuo partijos įsteigimo. Su G. S. taip pat susipažino renginiuose, susitikimuose, bendraudavo. Ji buvo „TP“ vadovė 2014-2016 m., dirbo gal 5-6 darbuotojai. Vykdė projektus, organizavo mokymus, dirbo su Europos Sąjungos paramomis, organizavo mokymus jaunimui Lietuvoje. Ji taip pat užsiėmė projektais, rengė, organizavo ir vykdė juos. Vienas iš jų buvo ,, (duomenys neskelbtini)“. Buvo organizuojami mokymai Palangoje, Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje savaitgaliais, kurių tikslas buvo išmokyti ir suteikti įvairių žinių dalyviams apie viešąjį kalbėjimą, savianalizės, motyvacijos. Institutas buvo finansuojamas iš paramų, buvo ne pelno siekianti organizacija. Kokia buvo mokymų kaina, neprisimena, kiek gavo paramos institutas, negali pasakyti, buvo gaunama bendraujant su verslo įmonėmis ir prašant jų paramos. Ją į darbą priėmė steigėjų Š. G. ir M. L. sprendimu, buvo pažįstami, jie buvo tos pačios partijos nariai. Su kuo pasirašė darbo sutartį, negali pasakyti. Dėl įdarbinimo tarėsi su Š. G., nes tuo metu ieškojosi darbo ir jai pasiūlė, o instituto direktorius išėjo iš darbo. Ji nepastebėjo, kad Š. G. būtų bendravęs su R. K.. Jai su R. K. teko bendrauti pasirašant paramos sutartį, pas jį kabinete (duomenys neskelbtini) g. Derybų dažniausia nebuvo dėl paramos teikimo, įmonė pati nusprendžia teikti paramą ir pasirašoma sutartis, jie pranešdavo, kiek skiria paramos. Dėl paramos kreipimosi buvo plačiai skelbiama, imdavo iš interneto svetainės www. rekvizitai.lt įmonių sąrašą, siųsdavo pagal kontaktus prašymus ir elektroniniu būdu, ir paštu, visais įmanomais būdais, dalyvaujant renginiuose irgi buvo skleidžiama informacija apie instituto veiklą, prašymus įteikdavo ir asmeniškai, pastebėję, kad yra suinteresuotumas. Paramos prašymų sklaida buvo plačiu mastu. Buvo gauta žinia, kad R. K. nori paremti, ji nuvažiavo, pasirašė sutartį, kadangi tai nebuvo pirma tokia parama. Jie patys informavo, kad nori suteikti paramą, ir ją gavo. Kaip juos informavo, neprisimena. Paramą skyrė, tikriausia, ,,X“, arba dukterinė įmonė, tiksliau negali įvardinti. Tai buvo įmonės parama. Pas R. K. atėjo pasirašyti sutarties viena, tai buvo pirmas kartas, susirado pastate aukštą, pakilo, kur buvo jo biuras, administratorė ją palydėjo pas R. K.. Bendrovės, turinčios virš 100 000 000 eurų apyvartą, patekdavo į įmonių sąrašą, kurioms buvo siunčiami prašymai dėl paramos, UAB ,,M.“, UAB ,,XM“ taip pat galėjo patekti į įmonių sąrašus. Prašymas paramai buvo šabloninis, jai pradėjus dirbti institute, jis jau buvo parengtas. Siųsdavo daugelio adresatų sąrašu iš turimos duomenų bazės, pagal turimus kontaktus. Birželio 13 d. buvo siųsti prašymai, matyt, taip buvo nuspręsta. Kaip dažnai siųsdavo prašymus, negali pasakyti. Siųsdavo ir naujiems adresatams, naujai įtrauktiems, ir tiems patiems, buvo naudinga, nes gaudavo paramą. Ar į ,,XM“ ji kreipėsi su prašymu dėl paramos, neprisimena. Gal jis buvo kada nors anksčiau siųstas. Duomenų bazėje turėjo verslo ir ne verslo įmonių el. paštų, kur buvo siunčiami prašymai, taip pat buvo siunčiami prašymai ir su jos originaliu parašu. Kaip tiksliai prašymas pateko į šią įmonę, negali pasakyti. VšĮ „TP“ steigėju buvo Š. G. ir M. L.. Š. G. įmonės veikloje dalyvavo neaktyviai, jis į veiklą ir valdymą nesikišdavo, jei reikėjo jo kaip lektoriaus, jį pakviesdavo. Paramas renkant jis nedalyvavo, Š. G. apie gautas paramas neatsiskaitydavo. Iš R. K. buvo ne pirma parama, įvardinti tiksliau negali, bet pagal dokumentus buvo matyti, kad jos buvo skirtos dar jai nevadovaujant. Jai vadovaujant R. K. vieną kartą skyrė paramą. 2015 m. liepos 13 d. sutartis dėl paramos su R. K. buvo pasirašyta jo kabinete Jasinskio gatvėje. Kaip suderino susitikimą, neprisimena. Įmonės pačios nusprendžia, kokio dydžio paramą skirti, todėl negali atsakyti, kodėl gavo būtent tokio dydžio. Paramos davėjui nebuvo atsiskaitoma apie paramos panaudojimą, jei įmonėms buvo aktualu ir įdomu sužinoti ir jei tikslingai buvo skiriama parama, jiems atsiskaitydavo, jei netikslinga parama ir įmonės to nereikalaudavo, tai nereikėjo atsiskaityti. Šiuo atveju jiems atsiskaityti nereikėjo. Paramą šią panaudojo įmonės administracinės veiklos vykdymui, nuomai, telefonams, darbo užmokesčiui. Projektui ,, (duomenys neskelbtini)“ parama nebuvo naudojama. Apie Vyriausios rinkimų komisijos išvadą žino, skaitė spaudoje. „TP“ susijęs su Y tik tiek, kad ji buvo partijos narė. Mokymai buvo skirti ne Y nariams, bet juose yra dalyvavę nariai. Mokymai truko nuo 2015 gruodžio iki 2016 kovo-balandžio mėn. Mokymų paskirtis buvo šviesti ir ugdyti visą Lietuvos jaunimą. Mokymuose dalyvavo Y nariai kaip lektoriai. Konkrečiai ,, (duomenys neskelbtini)“ mokymai buvo rengiami iš gautos paramos. Buvo gavę paramos iš įvairių įmonių, visi dokumentai yra byloje. Koks buvo mokymų ,, (duomenys neskelbtini)“ biudžetas, negali pasakyti. Š. G. su mokymais susijęs tuo, kad pagal savanoriško darbo sutartį jis buvo pakviestas kaip lektorius, atlyginimo negavo. Mokymai ,,(duomenys neskelbtini)“ nebuvo skirti pasiruošti prieš Seimo rinkimus, nebuvo orientuoti į Seimo rinkimus. Š. G. buvo vienas iš VšĮ „TP“ steigėjų, apie instituto veiklą jam turėjo kaip ir dalininkams atsiskaityti metinėmis veiklos ataskaitomis, tokiomis, kokias pateikdavo Registrų centrui. Kitokių ataskaitų jam neteikė. Š. G. instituto veikloje nedalyvavo, nesprendė jokių klausimų dėl rengiamų projektų. Su 2015 m. liepos 13 d. gauta parama iš R. K. Š. G. niekaip nesusijęs. Apie Š. G. ir R. K. santykius jai nieko nežinoma. „TP“ su Y instituciniu požiūriu nesusijęs. Dėl mokymų ,, (duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė nė vienam paramos davėjui. Šiems mokymams buvo ne vienas paramos davėjas. Gavo paramą iš R. K. ir ji buvo panaudota dar iki prasidedant ,, (duomenys neskelbtini)“ mokymams. Patys sprendžia, kokioms savo veikloms panaudoti paramą. Y nariai irgi dalyvavo mokymuose. Apie mokymus informaciją siųsdavo pagal duomenų bazėje turimus kontaktinius duomenis, kontaktus, informacija buvo instituto internetiniame puslapyje, Facebook paskyroje. Buvo anketos, kurias norintys dalyvauti pildė, nurodydavo motyvus, duomenis apie save, jie buvo atrinkti. Kaip Y nariai gaudavo informaciją apie mokymus, negali atsakyti. Pagal užpildytas anketas ir atsakymus atrinkdavo.,,(duomenys neskelbtini)“ mokymuose dalyvaudavo 25-30 žmonės. Tarp tų žmonių būdavo žmonių, nepriklausančių Y, buvo žmonių, kurie nepriklausė minimai partijai.

Liudytojas M. L. paaiškino, kad pažįsta visus kaltinamuosius. R. K. pažįsta iš verslo, yra rinkodaros konsultantas, dirbo su įvairiomis koncerno įmonėmis nuo 2000 m., buvo daug projektų su skirtingomis įmonėmis. Š. G. pažįsta nuo 2008 m., buvo Y narys nuo 2008 iki 2013 m., taip pat buvo vienos įmonės akcininkai ir taip pat „TP“ steigėjai. E. M. pažįsta nuo 1994 m., steigė Lietuvos Y jaunimo organizaciją, vėliau buvo partijoje ir jį pažįsta kaip partijos pirmininką. G. S. pažįsta nuo 1991 m., kai steigėsi (duomenys neskelbtini) jaunimo organizacija, vėliau kaip partijos narį. V. G. pažįsta iš įvairių laidų. Kai buvo įsteigtas „TP“, dalyvavo kaip lektorius keliose paskaitose projekte su Bulgarijos jaunimo organizacijomis, finansuojamu iš tarptautinių fondų. Nuo 2013 m. su „TP“ ir Y neturėjo jokių ryšių. Mano, kad (duomenys neskelbtini) vykdė veiklą iš aukų ir fondų. Jis nuo 2010 m. iki 2013 m. buvo (duomenys neskelbtini), o 2013 m. vasarą nutraukė veiklą su Y. „TP“ steigė dviese su Š. G.. Jis yra rinkodaros konsultantas, viešųjų ryšių konsultantas, Š. G. daugiau užsiėmė kasdienine veikla, turbūt, ir finansavimu. Jis metų pabaigoje pamatydavo, kad buvo gautos aukos. Aukų prašydavo arba direktorė, arba Š. G.. Su Š. G. nesitarė apie veiklą, su juo nebendravo. Neprisimena, ar yra gavę paramos iš „X“. Negali pasakyti, iš kur direktorės gaudavo kontaktus, į ką kreiptis. „TP“ buvo įsteigtas, nes vakaruose politinės partijos turi „smegenų centrus“ ir nusprendė, kad reikia turėti ir jiems tokią įstaigą. „TP“ nebuvo susijęs su Y, jie buvo tik partijos nariai. 2013 m. jis išstojo iš Y, suprato, kad politika ne jam, todėl pasitraukė iš „TP“ veiklos. „TP“ dirbo buhalterė ir direktorė, nuo 2013 m. aš nesekė, kas jame vyksta. „TP“ tikslas buvo (duomenys neskelbtini) idėjų sklaida, politikos formulavimas ir tyrimas. „TP“ įkurtas 2010 m. Apie projektą „(duomenys neskelbtini)“ žino tik iš spaudos.

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo 2017 m. gegužės 25 d. protokolo (t. 79, b. l. 1, 2-5) duomenimis, UAB „XM“ pateikė šiuos dokumentus:

VšĮ „TP“ 2015 m. birželio 12 d. prašymą paramai gauti, kurį pasirašė instituto vadovė J. K.. Prašyme nėra nurodytas adresatas ir prašoma paramos suma (t. 79, b. l. 9).

2015 m. liepos 13 d. paramos sutartį, kuria UAB „XM“ suteikė 8 700 Eur paramą VšĮ „TP“. Sutartį pasirašė UAB „XM“ generalinis direktorius R. K. ir VšĮ „TP“ vadovė J. K. (t. 79, b. l. 7,72).

„XM“ generalinio direktoriaus R. K. 2015 m. liepos 13 d. įsakymą Nr. IV15-01, kuriuo UAB „XM“, atsižvelgdama į VšĮ „TP“ prašymą paramai gauti, suteikė 8 700 eurų paramą VšĮ „TP“ (t. 79, b. l. 6).

Apžiūros 2017 m. gruodžio 11 d. protokolo duomenimis, apžiūrėjus „(duomenys neskelbtini) A/S“ esančios UAB „BM“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, nustatyta, kad 2015 m. liepos 15 d. iš šios sąskaitos į AB SEB banke esančios VšĮ „TP“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 8 700 eurų, mokėjimo paskirtis: „Parama pagal 2015 m. liepos 13 d. paramos sutartį“ (t. 34, b. l. 43, 44).

Apžiūros 2017 m. gruodžio 12 d. protokolo duomenimis, buvo apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) banko 2016 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. 07.04.08-14149 pateiktos (duomenys neskelbtini) banke esančios VšĮ „TP“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas. Apžiūros metu nustatyta, kad 2015 m. liepos 15 d. į VšĮ „TP“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB „XM“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 8 700 eurų, mokėjimo paskirtis: „Parama pagal 2015 m. liepos 13 d. paramos sutartį“ (t. 34, b. l. 76, 78).

        Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos darbo grupės 2017 m. gegužės 8 d. išvados Nr. 4-89(1.12) „Dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimo skyriaus užduoties atlikti objektų tyrimą ikiteisminiame tyrime Nr. 02-7-00010-16“ duomenimis, VšĮ „TP“ organizavo nuo 2016 m. sausio 16 d. iki 2016 m. balandžio 24 d. vykusį projektą „(duomenys neskelbtini)“. Pateiktos išvados:

        16. punktas. Projekto „(duomenys neskelbtini)“ mokymai buvo skirti Lietuvos Respublikos Y kandidatų parengimui dalyvauti 2016 m. Seimo rinkimų politinėje kampanijoje, kitų šios partijos narių ar su ja susijusių asmenų (įvardijama kaip „kampanijų administratoriai“) parengimui darbui rinkimų štabuose (kaip antrinis šių mokymų tikslas buvo nurodomas Y komandos „lipdymas“ sėkmės 2016 m. Seimo rinkimuose atveju);

        16.1. punktas. didžiausią projekto „(duomenys neskelbtini)“ mokymų dalyvių dalį sudarė Y nariai (iš užduotyje 87 nurodytų asmenų 79 yra mokėję nario mokestį Y, taip pat yra gauti atsakymai iš Teisingumo ministerijos informacinės sistemos, patvirtinantys šių asmenų narystę)

        16.3. punktas. Pagrindinis projekto „(duomenys neskelbtini)“ mokymų iniciatorius, turinio formuotojas ir koordinatorius, atlikęs ir kai kuriuos organizacinius darbus, buvo Y narys, 2016 m. Seimo rinkimuose Y keltas kandidatas Š. G.;

        16.7. punktas. Pagal turimą informaciją, dalis tuometinės Y vadovybės ir lyderių žinojo apie vykdomus projekto „(duomenys neskelbtini)“ mokymus ir juose dalinosi patirtimi (E. M., R. Š.). Programoje buvo numatytas ir E. G. dalyvavimas (t. 59, b. l. 44).

        20 punktas. Projekto „(duomenys neskelbtini)“ mokymų, kurie buvo vykdomi nuo 2016 m. sausio 16 d. iki 2016 m. balandžio 24 d., tai yra ir 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu (išvados 17 punktas – 2016 m. Seimo rinkimų politinė kampanija prasidėjo 2016 m. balandžio 9 d.), organizavimas laikytini veikla, susijusia su 2016 m. Seimo rinkimais, nes šių mokymų pagrindinis tikslas buvo užtikrinti sėkmingą Y kandidatų dalyvavimą 2016 m. Seimo rinkimų politinėje kampanijoje (žiūrėti išvados 16 punktą) (t. 59, b. l. 45).

        21 punktas. Finansavimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad politinės kampanijos išlaidomis laikomos šiame įstatyme nurodytos išlaidos, skirtos politinei kampanijai organizuoti ir finansuoti, neatsižvelgiant į sandorio, kurį vykdant turėta išlaidų, sudarymo dieną. Projekto „(duomenys neskelbtini)“ mokymų organizavimo išlaidos vertintinos kaip Y 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos išlaidos (žr. išvados 20 punktą), nepriklausomai nuo to, kas ir kada faktiškai jas patyrė (t. 59, b. l. 45).        

        22 punktas. Finansavimo įstatymo 14 straipsnio 4 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad politinės kampanijos išlaidomis pripažįstami politinės kampanijos dalyvio politinės kampanijos laikotarpiu turėtos išlaidos ir prisiimti įsipareigojimai, skirti kitoms šiame įstatyme nustatytoms reikmėms, susijusioms su politine kampanija, o pagal to paties straipsnio 1 dalį, prasidėjus politinei kampanijai, visos politinės kampanijos išlaidos gali būti apmokomas tik iš politinės kampanijos sąskaitoje esančių lėšų. Be kita ko, Finansavimo įstatymo 14 straipsnis įtvirtina, kad politinės kampanijos išlaidomis taip pat pripažįstamos ne politinės kampanijos laikotarpiu turėtos išlaidos, atitinkančios šio straipsnio 4 dalyje nustatytą paskirtį, jeigu šioje dalyje nurodyti daiktai ir kitas turtas yra skirti politinei kampanijai arba jeigu paslaugos yra gautos politinės kampanijos laikotarpiu. Politinės kampanijos dalyviai privalo apie tai pranešti vyriausiajai rinkimų komisijai ir kartu pateikti išlaidas patvirtinančių dokumentų kopijas (5 dalis). Projekto „(duomenys neskelbtini)“ mokymai buvo skirti Y reikmėms (išvados 16 punktas), todėl jų organizavimo išlaidos turėjo būti apmokėtos Y lėšomis (t. 59, b. l. 46).

        24 punktas; 47 punktas. Projekto „(duomenys neskelbtini)“ mokymų organizavimo išlaidos (45 336,86 Eur), atsižvelgiant į apibendrinimą, pateiktą šios išvados 16 punkte, bei remiantis Finansavimo įstatymo

2 straipsnio 7 ir 11 dalimis bei 14 straipsnio 4 dalies 7 punktu ir 5 dalimi, turėtų būti laikomos Y išlaidomis, o konkrečiai – Y 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos išlaidomis. Y, kaip savarankiškas 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos dalyvis, Vyriausiajai rinkimų komisijai turėjo pranešti apie projekto „(duomenys neskelbtini)“ mokymų organizavimo išlaidas ir pateikti šias išlaidas patvirtinančių dokumentų kopijas, tačiau to nepadarė (t. 59, b. l. 47).

        26 punktas; 46 punktas. Projekto „(duomenys neskelbtini)“ mokymų organizavimo išlaidos turėjo būti nurodytos Y 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimo ataskaitoje ir finansavimo apskaitos žiniaraštyje (t. 59, b. l. 47).

        26.1. punktas. Lietuvos Respublikos Y 2017 m. sausio 11 d. Vyriausiajai rinkimų komisijai pateiktuose politinės kampanijos finansavimo ataskaitoje ir finansavimo apskaitos žiniaraštyje nenurodytos jokios išlaidos ar skolos įsipareigojimai VšĮ „TP“. Taigi Y projekto „(duomenys neskelbtini)“ mokymų organizavimo išlaidų neapskaitė kaip politinės kampanijos išlaidų (t. 59, b. l. 47).

        26.2. Y 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos sąskaitos išraše nenurodytas nė vienas mokėjimas VšĮ „TP“ (t. 59, b. l. 47).

        36 punktas. Kadangi nenustatyta, kad Y būtų apmokėjęs projekto „(duomenys neskelbtini)“ mokymų išlaidas, VšĮ „TP“ apmokėtos projekto „(duomenys neskelbtini)“ mokymų organizavimo išlaidos, įskaitant jų metu suteiktas mokamas ir nemokamas intelektinės veiklos paslaugas ir produktus (45 336,86 Eur), laikytinos VšĮ „TP“ nepinigine auka Y ir tuo pačiu Y pajamomis natūra (t. 59, b. l. 50).

        38 punktas. Nustatant nepiniginės aukos (projekto „(duomenys neskelbtini)“ mokymų organizavimo) vertę atsižvelgiama į VšĮ „TP“ patirtas išlaidas, kurios sudaro 45 336,86 Eur (t. 59, b. l. 50).

        40 punktas. Y 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraštyje nenurodė nepiniginės VšĮ „TP“ aukos, tai yra neužregistravo nei aukos, nei išlaidų, gautų nepiniginės aukos forma, įrašų (t. 59, b. l. 51).

        44 punktas. Sistemiškai aiškinant Finansavimo įstatymo 7 straipsnio 1 ir 3 dalis bei Politinių partijų įstatymo 19 straipsnio 1 ir 9 dalis, politinės partijos finansavimas juridinių asmenų aukomis laikytinas neteisėtu (iš neleistinų finansavimo šaltinių) tiek politinių kampanijų laikotarpiu, tiek tarp politinių kampanijų. Taigi Y, nei dalyvaudamas 2016 m. Seimo rinkimų politinėje kampanijoje, nei savo nuolatinei veiklai (tarp politinių kampanijų), iš juridinių asmenų, įskaitant ir viešuosius juridinius asmenis, taip pat ir iš VšĮ „TP“, negalėjo priimti aukų, įskaitant nepinigines aukas (t. 59, b. l. 52).

        48 punktas. Projekto „(duomenys neskelbtini)“ mokymų, kuriuose dalyvavo daugiausiai Y nariai, organizavimas VšĮ „TP“ lėšomis laikytinas nepinigine šio instituto auka Y. Atsižvelgiant į tai, kad politinė partija gali būti finansuojama aukomis, gautomis tik iš fizinių asmenų, ir tik politinės kampanijos laikotarpiu, ir tik užsiregistravusi savarankiška politinės kampanijos dalyve, nepinigine auka iš juridinio asmens, įskaitant ir viešąjį juridinį asmenį, tai yra VšĮ „TP“, laikytina finansavimu iš neteisėto finansavimo šaltinio (žr. išvados 44 punktą) (t. 59, b. l. 53).

        Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2017 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. Sp-175 „Dėl Y 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimo iš neteisėto finansavimo šaltinio“ duomenimis, nuspręsta:

        1 punktas. Pripažinti Lietuvos Respublikos Y 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos išlaidomis 2016 m. sausio 16 d. – balandžio 24 d. VšĮ „TP“ organizuotų mokymų „(duomenys neskelbtini)“ rengimo išlaidas (45 336,86 Eur).

        2 punktas. Pripažinti VšĮ „TP“ mokymų „(duomenys neskelbtini)“ rengimo išlaidas (45 336,86 Eur) nepinigine auka Y;

        4 punktas. Pripažinti, kad Y šiurkščiai pažeidė Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymą, kadangi Y 2016 m. Seimo rinkimų politinė kampanija finansuota nepriimtina auka, tai yra juridinio asmens (VšĮ „TP“) auka;

        5 punktas. Pripažinti, kad Y šiurkščiai pažeidė Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymą, kadangi Y 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimo ataskaitoje pateikė žinomai klaidingus duomenis, tai yra nenurodė VšĮ „TP“ nepiniginės aukos ir mokymų „(duomenys neskelbtini)“ išlaidų (t. 60, b. l. 88).

        Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2017 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. Sp-178 „Dėl 2017 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydžio nustatymo“ duomenimis, nuspręsta neskirti Y valstybės biudžeto asignavimų dėl šiurkštaus politinės kampanijos finansavimo pažeidimo vieną pusmetį (6 punktas). Pagal Y gautus balsus (697 724,15) nustatytą 2017 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų dalį (394 880 Eur) grąžinti į Valstybės biudžetą (8 punktas) (t. 60, b. l. 105-106).

        3.2. Įrodymų vertinimas 

Kaltinimo duomenimis, R. K. ir juridinis asmuo UAB „X“, veikdamas per savo atstovą, netiesiogiai davė kyšį – 8 700 eurų, kurie, užmaskuojant kaip paramą, buvo pervesti į viešosios įstaigos „TP“ sąskaitą už pageidaujamą valstybės tarnautojo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB „X“ naudingų įstatymų projektų pateikimą Seime svarstymui ir priėmimui bei už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje, o Š. G., savo naudai ir kitų naudai – politinės partijos „Y“ naudai ir interesais, netiesiogiai kyšį priėmė.

Kaltinamieji Š. G., R. K. nesutiko, jog parama VšĮ gali būti vertinama kaip kyšis. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad tokie kaltinimo teiginiai yra deklaratyvūs, jų byloje esantys įrodymai nepatvirtina.

Kaip matyti, parama viešajai įstaigai buvo pervesta 2015 m. liepos 15 d., duomenų apie šiuo laikotarpiu R. K. ir Š. G. atžvilgiu vykdytus žvalgybos ar kriminalinės žvalgybos veiksmus, kuriais būtų patvirtintos kaltinime minimos aplinkybės, baudžiamojoje byloje nėra. Kaltinamieji neigė susitikimus nurodytu laikotarpiu ir susitarimus dėl kyšio, kitų įrodymų, kuriais būtų galima patvirtinti susitarimą dėl kyšio, jo davimo ir priėmimo laiko, būdo, vietos, pageidaujamo ir pažadėto, kaip teigiama kaltinime, neteisėto valstybės tarnautojo veikimo, byloje nėra. Kyšio davimas ir priėmimas kaltinimo tiesiog preziumuojamas, susiejus Š. G. įregistruotas pataisas, R. K. suinteresuotumą bei prieš tris mėnesius iki pataisų įregistravimo viešosios įstaigos gautą paramą. Teisėjų kolegija pažymi, kad ištyrus byloje esančius įrodymus naujų duomenų, patvirtinančių kaltinimo formuluotę, negauta, šis kaltinimas nėra įrodytas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, apie tai, jog frakcijoje yra sutarę, kad smulkiojo kredito įstatyminio reglamentavimo temą kuruos Š. G., G. S. elektroniniu paštu G. V. ir Š. G. pranešė 2015 m. birželio 4 d., Š. G. atsakydamas G. V. liepos 8 d. pasiūlė susitikti Seime ir padiskutuoti, į darbo grupę vartojimo kredito reglamentavimui tobulinti jis buvo įtrauktas 2015 m. birželio 10 d. Liudytojas G. V. paneigė susitikęs su Š. G., kaip minėta, byloje nėra duomenų apie jokius 2015 m. birželio-liepos mėn. buvusius R. K. ir Š. G. susitikimus, byloje nėra ir minėtu laikotarpiu šių asmenų susižinojimą elektroniniu paštu patvirtinančių duomenų. Teisėjų kolegijos vertinimu, parama traktuojama kaip kyšis dirbtinai, ieškant praeityje kokios nors naudos, tiesiogiai ar netiesiogiai siejančios kaltinamuosius. Aplinkybė, kad 2015 m. liepos 14 d. užfiksuotas G. V. ir R. K. susirašinėjimas dėl Vartojimo kredito įstatymo projekto, šios išvados nekeičia, kadangi, kaip patvirtina bylos medžiagoje esantys G. V. kompiuterio apžiūros protokolų duomenys, minėti asmenys šiais klausimais bendravo nuo 2014 m. (t. 25, b. l. 35). Atkreiptinas dėmesys, kad ir parama skirta ne kaltinamojo kaltinamajam, o juridinio asmens UAB „X“ juridiniam asmeniui – VšĮ „TP“, todėl pats ryšys su kaltinime įžvelgiama nauda yra pernelyg nutolęs, be to, R. K. įvardintas ne tiesioginiu UAB „X“ vadovu, o UAB „X“ atstovu, Š. G. siejamas su viešąja įstaiga jos įsteigimu, ir kaip teigiama, faktiniu valdymu, kas prieštarauja apklaustos liudytojos J. K., buvusios šios viešosios įmonės vadove, parodymams, taip pat, pažymėtina, parama minėtai viešajai įstaigai buvo ne pirma ir ne vienkartinė (t. 112, b. l. 88), kaip minėta – netikslinė.

Pažymėtina ir tai, kad kaltinime kyšio davimas nepagrįstai susietas su paramos panaudojimu, kas išeina už kaltinimo ribų. Parama buvo pervesta 2015 m. liepos 15 d., paramos panaudojimo sąlygų, grąžinimo nebuvo numatyta. Pagal kaltinimą, Vyriausiajai rinkimų komisijai pripažinus Y 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos išlaidomis 2016 m. sausio 16 d. – balandžio 24 d. VšĮ „TP“ organizuotų mokymų „(duomenys neskelbtini)“ rengimo išlaidas (45 336,86 Eur), nustačius, jog Y pažeidė Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymą, teisėjų kolegijos vertinimu, daroma atgalinė išvada, jog 8 700 Eur parama 2015 m. liepos 15 d. buvo duota ir gauta už neteisėtą veikimą (naudingų įstatymų projektų pateikimą Seime svarstymui ir priėmimui, o taip pat ir už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje). Su tokiomis kaltės prezumpcijomis teisėjų kolegija nesutinka. Paramos neteisėtumas byloje nėra nustatytas, pati parama viešajai įstaigai kaltinimo nepagrįstai siejama su inkriminuojamais susitarimais dėl neteisėto veikimo. Šiame kaltinimo epizode kyšio davimas ir priėmimas už neteisėtą veikimą nėra įrodyti. Be to, išanalizavus bylos duomenis daroma išvada, kad kaltinimo formuluotė apie netiesioginio kyšio davimą „už neteisėtą veikimą ir už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje“ yra deklaratyvi, nėra pagrįsta bylos duomenimis, nepasitvirtino.

Nesustačius, jog buvo padarytos kaltinamiesiems – fiziniams asmenims R. K. ir Š. G. – inkriminuotos veikos, nenustatyta ir kaltinime su šiais asmenimis siejamų juridinių asmenų kaltės bei veikos. Teisėjų kolegija, padariusi šią išvadą, juridinių asmenų atsakomybės sąlygų plačiau neanalizuoja.

Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad R. K. išteisintinas pagal kaltinimą dėl nusikaltimo, numatyto BK 227 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), Š. G. išteisintinas pagal kaltinimą dėl nusikaltimo, numatyto BK 225 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), juridinis asmuo UAB „X“ (naujas pavadinimas – UAB „X“) išteisintinas pagal kaltinimą dėl nusikaltimo, numatyto BK 20 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 6 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 227 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), juridinis asmuo – politinė partija „Y“ išteisintinas pagal kaltinimą dėl nusikaltimo, numatyto BK 20 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 5 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 225 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

II.

Dėl kaltinimų epizodų R. K., E. M., juridiniam asmeniui – UAB „X“, juridiniam asmeniui – politinei partijai „Y“

Kaltinimo duomenimis, R. K. ir juridinis asmuo – UAB „X“ kaltinami dėl trijų papirkimo (2, 4, 6 ir 26, 28, 30 kaltinimai) ir trijų prekybos poveikiu (3, 5, 7 ir 27, 29, 31 kaltinimai) E. M. epizodų, atitinkamai, E. M. ir juridinis asmuo – „Y“ kaltinami dėl trijų kyšininkavimo (12, 14, 16 ir 37, 39, 41 kaltinimai) ir prekybos poveikiu (13, 15, 17 ir 38, 40, 42 kaltinimai) epizodų. Kadangi veikos tarpusavyje susijusios, jos bus vertinamos kartu.

R. K., E. M., juridinių asmenų UAB „X”, politinės partijos „Y“ atstovai kaltės nepripažino.

        R. K. paaiškino, kad pažįsta E. M. kaip politiką, simpatizuoja jam kaip progresyviam Y. Jo pažiūros jam nesvetimos, jam, kaip politikui, linkėjo sėkmės. Politikai yra kviečiami į televiziją ir tai yra normalu. 2015 m. spalio 25 d. iš tiesų pasirodė E. M. interviu laidoje „Alfa savaitė“. E. M. tą patį savaitgalį buvo perrinktas partijos pirmininku. Y (Y) buvo rimta, solidi politinė jėga. Visos žiniasklaidos priemonės siekia pranešti aktualią informaciją ir naujienas ir net varžosi, kas pirmas pasikvies pirmąjį partijos asmenį. Ne išimtis ir „LNK“ grupė. Laida „Alfa savaitė“ buvo bendras „LNK“ televizijos ir naujienų portalo „Alfa.Lt“ projektas. Šiame projekte naujienų portalas „Alfa.Lt“ buvo atsakingas už aktualų laidos turinį, kuris tinkamai techniškai išpildytas sugeneruoja tiek laidai, tiek visam televizijos transliacijos laikui (įskaitant reklamos transliavimą bei tam tikrą laiko tarpą prieš ir po laidos) reitingus. Populiariai sakant – brangina reklamą. Interviu su politiku formatas yra vienas sudėtingiausių reitingų pasiekiamumo aspektu. Tokioje nedidelėje šalyje kaip Lietuva visais laikais būdavo ne daugiau penketo žmonių, kurie vien savo dalyvavimu užtikrindavo bet kurios informacinės laidos reitingus. E. M. priklausė prie jų. Kitas aspektas, amortizuojantis galbūt mažesnį susidomėjimą pašnekovu, kaip asmeniu – tai svarbi aktualija, aiškus jo požiūris. Nagrinėjamu atveju sutapo tiek politinė aktualija –Y partijos suvažiavimas, tiek žinomas E. M. kritiškas požiūris į kitas tuo metu žiniasklaidos nagrinėtas aktualias temas –buvusio teisingumo ministro J. B. namo statybos „Ūkio būdu“ peripetijas, Druskininkų vandens parko ar A. L. švietimo verslo kai kuriuos aspektus. Kitų partijų lyderiai tuo metu šiais klausimais buvo labiau nei santūrūs. E. M. gi komentavo visus šių istorijų aspektus, todėl laidos reitingas buvo labai geras. Kadangi traktuojama, jog E. M. dalyvavimas 2015 m. spalio 25 d. laidoje „Alfa Savaitė“ yra išskirtinis įvykis ir šis dalyvavimas suteiktas kaip nematerialus kyšis, pateikia sąrašą politikų ir valstybės tarnautojų, kurie 2015-2017 m. dalyvavo laidoje „Alfa Savaitė“. Y pirmininkas, Seimo narys E. M. per 3 metus laidoje „Alfa savaitė“ dalyvavo penkis kartus. Tuo tarpu kiti politikai – kitų politinių partijų pirmininkai, Seimo nariai, ministrai šioje laidoje dalyvavo gerokai daugiau kartų, pvz. politinės partijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas, Seimo narys G. L. per trejus metus laidoje dalyvavo 7 kartus, Ministras Pirmininkas S. S. dalyvavo net 12 kartų, užsienio reikalų ministras L. L. dalyvavo 5 kartus. Šioje laidoje dalyvavo abu aptariamu laikotarpiu Ministro Pirmininko pareigas ėję asmenys – A. B. (7 kartus) ir S. S. (kuris buvo dažniausias laidos dalyvis). Per 3 aptariamus metus laidoje dalyvavo dauguma atitinkamais laikotarpiais ministrų pareigas ėjusių asmenų: L. L., J. O., V. Š., E. M., B. M., A. V., M. S., V. B., R. K., K. N.. Kaip matyti iš pateikto sąrašo, laidoje dalyvavo ir Seimo narių: A. M. (4 kartus), V. G., I. D., A. K., R. Š., R. K., P. U., I. Š., D. Š.. Dalyvavo ir Europos Parlamento nariai A. G. (3 kartus), V. U., B. R., V. M., Europos Komisijos narys V. A.. Šioje laidoje dalyvavo įvairių politinių partijų vadovai: partijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkai A. K. ir G. L., partijos „U“ pirmininkai V. U. ir V. M., „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas R. K. (3 kartus). Todėl ir E. M., kaip vienos iš politinių partijų pirmininko, Seimo nario dalyvavimas šioje laidoje yra natūralus ir neišsiskiriantis iš bendro konteksto. Pažymi ir tai, jog laidoje „Alfa Savaitė“ dalyvavo aukščiausi Lietuvos teisėsaugos institucijų bei teismų vadovai: Generalinis prokuroras E. P., Lietuvos Aukščiausiojo Teisino pirmininkas R. N., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas D. Ž., Lietuvos Valstybės saugumo departamento vadovas G. G.. Jis pasiūlė žurnalistui T. D. pakviesti E. M. į laidą, nes, viena vertus, pats T. D. neturėjo temos to savaitgalio laidai, kita vertus, partijos pirmininko rinkimai tikrai yra politinis įvykis Lietuvoje. Pasiūlymo pakviesti į interviu pačiam E. M. nebuvo žadėjęs ar siūlęs, juolab mainais už kokius nors politinius sprendimus, poveikius ir t.t. Tiesiog pasufleravo žurnalistui T. D. idėją ir tiek. Tai, kad vadinamasis „užfilmavimas“ įvyksta šiek tiek anksčiau, yra televizijos darbo virtuvė ir nieko daugiau.

        Pokalbis su A. G. buvo tik asmeninis rinkėjo pokalbis. Jis kaip žmogus nuoširdžiai palaikė E. M. kaip žmogų ir kaip politiką. 2015 m. antroje pusėje, po Y dalyvavimo vietos savivaldos rinkimuose, žiniasklaidoje gana dažnai praslysdavo informacija apie galimus E. M. ir A. G. nesutarimus. Neoficiali informacija teigė, kad A. G. siekia nustumti E. M. ir perimti partijos vairą. E. M. taip pat minėjo nesutarimus su partijos kolega A. G.. Save laikė ilgamečiu Y rinkėju, todėl nenorėjo, kad partija suskiltų antrą kartą. 2015 m. lapkričio 4 d. susitiko su A. G.. Susitikimo metu su A. G. iš esmės diskutavo apie tai, kiek daug jis pats asmeniškai praras suskilus partijai. Bendrai išdiskutavo, kad iki 2016 m. Seimo rinkimų neverta kurti atskiros frakcijos partijoje. Šis susitikimas buvo vienas iš kokių penketo jo susitikimų su A. G., neskaitant pasikalbėjimų telefonu. Nori pabrėžti, kad visi susitikimai vyko A. G. iniciatyva. Kadangi yra stebėjęs ne vieną pokerio turnyro, kuriuose dalyvavo A. G., įrašą ir jo žaidimą, susitikimams rimtai ruošdavosi. Tai buvo paprastas žmogiškas pokalbis. Jis ne politikas, yra paprastas rinkėjas, kita vertus, turi šiek tiek apžvalgininko ir pakankamai analitiko patirties, todėl su A. G. nuoširdžiai diskutavo apie jo asmeninę ateities viziją. A. G. pasakojo apie savo planus tapti ūkio ministru ar net Seimo pirmininku. Kalbėjo apie tai, kad A. G. ateities planai lengviau pasiekiami ne steigiant atskirą frakciją, o einant į rinkimus „po viena vėliava“, ir jo naudai patarė neskaidyti partijos. Negrasino, nemokė, tiesiog pasidalino savo įžvalgomis. Kalbėjo kaip R. K., jokių savo titulų, pareigų nevardino ir niekaip kitaip nenaudojo. Kaltinimo teiginys apie jo darytą „spaudimą“ A. G. prasilenkia su realybe. Su A. G. visuomet bendraudavo draugiškai – dalykiškai, jis ne kartą dalyvavo įvairiose LNK laidose, įskaitant ir tris interviu „Alfa savaitė“ laidose. Jis yra Lietuvos Respublikos pilietis, todėl jam rūpi ir kas bus valdžioje, o be to, palaikė draugiškus santykius tiek su E. M., tiek su A. G.. Tik tokių asmeninių sumetimų vedinas ir susitiko su A. G.. Tai nebuvo padėka E. M. ar mainai už kokius nors sprendimus. Jam truputį keista, kad pats pokalbio faktas gali būti kyšis. Tokio kaltinimo nesupranta.

        90 tūkstančių eurų paskolino asmeniškai E. M.. Per ilgalaikę pažintį jie kalbėdavo įvairiomis temomis, nuo politikos iki verslo, retkarčiais apie šeimą, laisvalaikį. Kažkurio iš 2015 m. antroje pusėje vykusių susitikimų metu E. M. papasakojo apie savo asmenines investicijas ar ketinimą investuoti. Tai nebuvo vienintelė tema: kalbėjo ir apie būsimus rinkimus, kitas politines ir verslo aktualijas. Išėjo kalba apie pinigų poreikį, t. y. E. M. paklausė, ar galėtų paskolinti jam pinigų. Nepamena, ar jis įvardino sumą, tačiau žino, kad paaiškino, jog 50 tūkstančių eurų galėtų paskolinti pakankamai greitai, o jei reikia didesnės sumos, tai jam reikėtų laiko. E. M. pasakė, kad suprato, prie temos dar grįš, tuo kalba apie pinigus ir baigėsi. Detaliai neklausė E. M., kam konkrečiai pinigai bus skirti. Kur E. M. juos naudos – ar asmeniniam verslui ar rinkiminei kampanijai finansuoti – jam nerūpėjo. E. M. pasitikėjo, todėl neabejojo, kad jis pinigus grąžins. Kita vertus, jis tikrai yra ne vieną ir ne du kartus skolinęs fiziniams bei juridiniams asmenims ir net gerokai didesnes pinigų sumas, todėl paskolos E. M. faktas jo, kaip kreditoriaus praktikoje, nėra kažkuo išskirtinis. Visos suteiktos paskolos deklaruotos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, taip pat ir jo paskola E. M. (tiek jos suteikimas, tiek ir grąžinimas), sumokėta 15 proc. GPM nuo gautų palūkanų sumos. Prie pinigų skolinimo temos buvo sugrįžta 2016 m. gegužės pradžioje, kuomet vieno susitikimo metu, tik jiems susitikus, E. M. paklausė, ar prisimena kalbą apie pinigus ir ar būtų galimybė iš jo pasiskolinti. Jis E. M. atsakė teigiamai. Vienintelis dalykas, kurio prašė E. M. – tai diskretiškumas. Jam tai problemų nesudarė, nes, kaip minėjo, kaip skolininkas E. M. jam abejonių nekėlė. Jis neklausė, kam konkrečiai reikalingi pinigai. Maždaug po savaitės pinigus perdavė E. M.. Pinigai nebuvo dėžutėje. E. M. perdavė 90 tūkstančių eurų, tiek, kiek jis ir prašė. Tai, kad jam inkriminuoja 106 200 eurų kyšio davimą, tik parodo, kad baudžiamasis persekiojimas nėra sąžiningas. Dėl perduotų pinigų iš karto buvo surašyta sutartis, kurios vieną egzempliorių su dviem – jo ir E. M. – parašais jis pasiėmė sau. Kokie parašai liko E. M. egzemplioriuje – nepamena. Supranta, kad gali kelti įtarimų didelė grynųjų pinigų suma, paskolos neįforminimas notarine tvarka, tačiau viena vertus, to reikėjo diskretiškumo užtikrinimui, kurio paprašė E. M., kita vertus, jam kaip kreditoriui ta forma nelabai ir rūpėjo, nes paprasčiausiai skolininku jis pasitikėjo ir net neabejojo, kad pinigus grąžins laiku ir su palūkanomis. Rašytinės paskolos sutarties visiškai pakako Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris savo sprendimu patvirtino paskolos santykių tarp jo ir E. M. buvimo faktą. Šis teismo sprendimas yra įvykdytas. E. M. skolino savo asmeninius pinigus. Tai patvirtino ir VMI atlikto patikrinimo išvada, taip pat jam sugrąžino kitus, kratos metu iš jo paimtus asmeninius pinigus, daugiau kaip 116 tūkstančių eurų grynaisiais. Negali suprasti, kodėl jį kaltina, esą jis skolino E. M. pinigus „X“ interesams tenkinti. Ši paskola nebuvo susijusi su jokiais E. M., kaip politiko, veiksmais ar poelgiais, nes jam kaip kreditoriui buvo svarbu atgauti paskolą su sutartyje numatytomis palūkanomis. Kuomet suėjo paskolos terminas teismo sprendimu paskola ir sutartyje numatytos trijų procentų palūkanos jam buvo grąžintos. 90 000 eurų buvo E. M. politinei veiklai ir rinkiminei kampanijai finansuoti. Kaltinamasis teigė, kad šiuo metu neįmanoma pasakyti, teisėtai ar ne E. M. juos būtų panaudojęs 2016 spalio mėn., bet visos intencijos buvo viską atlikti legaliai. Tvirtino, kad jo siekis buvo, kad sektųsi, kad Y, kuris atitinka jo politines pažiūras, atitinka verslo politines pažiūras, linkęs į reformas, taptų pirmaujančia dešiniąja politine jėga, E. M. taptų Premjeru, po kokių 10–15 metų – Lietuvos Respublikos Prezidentu. Nurodė ir tai, kad šis teiginys neeliminuoja nekilnojamojo turto klausimų. Teigė, kad E. M. pasiryžimas asmeniškai prisiimti skolinius įsipareigojimus, kas reiškia didelį pasitikėjimą savimi ir tikėjimą savo idėjomis, žavėjo. Buvo intencijos – viską atlikti legaliai. E. M. laikė tikru ir subrendusiu politiku. Nurodė, kad jam patiko Y, jų nuostatos, jų lyderis, balsuodavo ir balsuoja už juos, ir prisidėjo finansiškai, paskolindamas pinigų. Paskola yra vienas iš finansavimo būdų. Jis paskolino E. M., šis lygiai taip pat gali paskolinti bet kuriam kolegai vienmandatininkui ir tai būtų tilpę į nustatytas įstatymo ribas. Tai su E. M. nebuvo aptarta, tai jo hipotezė. 2016 m. gegužės 10 d. paskola – E. M. politinei veiklai, negali konkretizuoti, kokiai, kaip ir tada negalėjo konkretizuoti – jo asmeninei. Į partijos reikalus nesikiša, lyderis imasi atsakomybę. Skolino asmeniškai E. M., tai parašyta sutartyje, kaip būtų panaudojęs – tai jo reikalas. Sekančiais metais, t. y. 2016 m., turėjo būti Seimo rinkimai. Y turėjo visus šansus pasirodyti puikiai, būti pirma partija dešinėje ar pirma partija apskritai. E. M., kaip privačiam asmeniui, yra paskolinęs pinigų du kartus. Jis finansavo E. M. politinę veiklą 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimų metu – pervedė 1 procentą ir paskolino E. M. 10 tūkstančių, kurių dalį jis panaudojo užstatui rinkimuose susimokėti. Dėl skolos priteisimo iš E. M. kreipėsi į teismą – negalėjo su juo bendrauti tiesiogiai ir kurį laiką toleravo negrąžinimą, nebandymą bent dalimis grąžinti. Susitarimą dėl paskolos paruošti buvo E. M. pareiga. Nematė, kaip E. M. rašė. Savo automobilyje, kiek supranta iš parodymų, tą padarė, atsinešė. Jis (R. K.) skaitė vieną ir jį rašėsi, turėjo apsikeisti, bet neapsikeitė, nes po to nagrinėjo prašymą dėl paramos kažkokiam pasauliniam ar europiniam archeologų suvažiavimui. Susitarimo savo egzempliorių pateikė tik teisme, nes galėjo pasimesti, nepasitiki prokuroru ir STT. Kaip E. M. įvardijo, kam reikalingi pinigai – tą pradėjo kalbėti ir pakalbėjo gruodžio 16 d., kai parūkė. E. M. kalbėjo apie nekilnojamąjį turtą, jis pasakė, kad „susisuktų, kaip nori, apsimes, kad nežino“, bet nenori apie tai girdėti ir apie galimas problemas, kurios pas jį galėtų kilti. Verslininkas už E. M. geresnis, tai negalima nekilnojamojo turto projektui skolintis pinigų metams. Iš kalbos taip gavosi, kad jis suprato, jog skolina politinei veiklai, o E. M. skolinasi politinei veiklai, bet negali teksto pakartoti pažodžiui. Profesionalas yra tas, kuris tą išmano ir tuo užsiima, nekilnojamojo turto srityje E. M. profesionalu nelaikė. Žinojo, kad E. M. pasiskolintus pinigus naudos investicijoms į nekilnojamąjį turtą, bet skolino tikėdamasis, kad jie bus panaudoti politinei veiklai. Sąmoningai pasakė, kad nenori apie tai žinoti, nes jeigu nekilnojamame turte kas nors nepasisektų, kad neklausytų pasiteisinimų, kad ten toks ar toks projektėlis nepasisekė. Kažkaip panašiai ir sakė: „panaudosi, bet apsimesiu, kad nežinau“. Pradėjo kalbėti per Kalėdas, paskola įvyko gegužės mėnesį.

        E. M. kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad Lietuvos politikoje profesionaliai pradėjo dalyvauti 1996 metais, tapdamas Y nariu. 1997 metais pirmą kartą kaip šios partijos atstovas buvo išrinktas į (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybą, užėmė (duomenys neskelbtin) savivaldybės tarybos švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininko pareigas. Nuo 1998 m. pradėjo eiti tuometinio (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero E. G. patarėjo pareigas, kuravo švietimo, kultūros ir sporto sritį. 2000 metais kaip Y atstovas (duomenys neskelbtini) vienmandatinėje (duomenys neskelbtini) rinkiminėje apygardoje buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Seimo nariu, tuo metu buvo jauniausiuoju visų laikų Lietuvos Respublikos Seimo nariu. 2005 metais už aktyvią tuometinio (duomenys neskelbtini) partijos (kuri buvo sudaryta 2000 m. susijungus į vieną politinę partiją (duomenys neskelbtini) sąjungai, (duomenys neskelbtini) sąjungai ir (duomenys neskelbtini) sąjungai) pirmininko A. Z. kritiką, buvo iš šios partijos pašalintas. 2006 m. vasario mėnesį kartu su kitais iš šios partijos pašalintais bendražygiais įkūrė politinę partiją –Y. Nuo tada iki 2016 m. gegužės 13 d. buvo šios politinės partijos nariu ir nuo 2008 m. iki 2016 m. penkis kartus buvo perrinktas Y pirmininku. Nuo 2000 m. spalio iki 2016 m. gegužės 20 d. keturias kadencijas nepertraukiamai buvo renkamas Lietuvos Respublikos Seimo nariu. Per tą laiką dirbo įvairiuose Seimo komitetuose ir iki 2016 metų vadovavo Y frakcijai Lietuvos Respublikos Seime. 2008 – 2012 metais ėjo Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministro pareigas A. K. vadovaujamoje Lietuvos Respublikos Vyriausybėje. Nuo 2015 m. spalio 24 d. iki 2016 m. gegužės 13 d., kol atsistatydino, buvo Y šešėlinės vyriausybės vadovas, šios partijos kandidatas į Lietuvos Respublikos ministrus pirmininkus. Dėl jo, kaip politiko, veiklos ir darbo savivaldybėje, Lietuvos Respublikos Vyriausybėje ir Lietuvos Respublikos Seime yra pažįstamas iš esmės su visais didesniais Lietuvoje veikiančių bendrovių vadovais. Su R. K. kaip „M.“ grupės atstovu susipažino maždaug 2008 metais. Y programoje yra nuostata, jog ši politinė partija pasisako už perdėto reglamentavimo mažinimą bei visų suinteresuotų šalių įtraukimą į teisės aktų svarstymą ir rengimą teisėkūros srityje. Todėl įgyvendindamas šią programinę nuostatą, jis, kaip politikas, privalėjo bendrauti su pačiomis įvairiausiomis visuomenės grupėmis, įskaitant media grupių vadovus. Būtent dėl to bendravo ir su R. K.. Nuo bendravimo su R. K. pradžios šis jokių neteisėtų, korupcinės potekstės prašymų nėra pateikęs. „X“, iki tol, kol buvo sugriežtintas Lietuvos politinių partijų finansavimas ir juridiniams asmenims įstatymu buvo uždrausta remti Lietuvos politines partijas, oficialiai finansiškai rėmė Y, konkrečios, iš „X“ gautos sumos, yra nurodytos politinės partijos ataskaitose Vyriausiajai rinkiminei komisijai. Įstatymu uždraudus juridiniams asmenims remti Lietuvos politines partijas, jokios neoficialios finansinės paramos iš „X“ Y nėra gavęs. Taip pat nei iš R. K., nei iš kitų su koncernu susijusių asmenų nėra gavęs pasiūlymų neoficialiai, pažeidžiant įstatymą, paremti šią politinę partiją. Dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 8 straipsnio pataisos priėmimo paaiškino, kad šio įstatymo projektas Lietuvos Respublikos Seime buvo svarstomas keletą metų, kiek prisimena, nuo 2013 metų. Šio įstatymo iniciatorė – Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įstatymo projektą ruošė Lietuvos bankas. Šio įstatymo esmė – sugriežtinti ir detaliau reglamentuoti vartojimo kreditų išdavimą. Dėl šio įstatymo suteikti informaciją ir išsakyti poziciją panoro daug tuo suinteresuotų asmenų. Tai – įprasta praktika, svarstant įstatymų projektus. Dėl šio įstatymo 8 straipsnio pataisų 2015 metų rudenį vieną kartą arba buvo susitikęs, arba telefonu kalbėjosi su Vilniaus „E.“ advokatų kontoros advokatu K. K.. Jų pokalbio esmė – K. K. atkreipė dėmesį, kad pateiktame Seimui svarstyti įstatymo projekte esantis teisinis reglamentavimas dubliuojasi ir kai kurie šio įstatymo reikalavimai yra pertekliniai. Tarp tokių perteklinių reikalavimų K. K. jam nurodė ir šio įstatymo 8 straipsnyje numatytą teisinį reglamentavimą, kuriuo buvo numatyta greitųjų vartojimo kreditų davėjo pareiga įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą ir nurodyti du privalomi vartojimo kredito gavėjo kreditingumo įvertinimo būdai. 2015 m. spalio 5 d. Y frakcijos Seime posėdyje lankėsi (duomenys neskelbtini) asociacijos vadovas V. Z.. Šio susitikimo metu V. Z. taip pat kritikavo Seimui Vyriausybės pateiktą vartojimo kredito įstatymo projektą, minėjo, jog jis gremėzdiškas, nelankstus, jame nenumatytos alternatyvios skolinimosi platformos, t. y, atimta teisė skolinti smulkiesiems skolintojams. Kiek pamena, dėl šito įstatymo projekto bendravo ir su kitais interesantais, kurie išsakė pastabas dėl įstatymo projekto griežtumo, bet šių interesantų duomenų jau nepamena. Gautos pastabos dėl perdėtai griežto Vartojimo kredito įstatymo projekte vartojimo kreditų išdavimo reglamentavimo atitiko Y programą, kuria buvo siekiama mažinti biurokratijos naštą Lietuvos Respublikos piliečiams. Pagal Y frakcijoje Seime susiklosčiusią praktiką frakcijos nariai kuruodavo įstatymo projektus, pagal tai, kokiuose Seimo komitetuose jie dirbo. Minėtą įstatymo projektą svarstė Seimo Ekonomikos komitetas. Todėl į šį įstatymo projektą nuo 2013 m. iki 2015 m. balandžio 1 d., kol tapo (duomenys neskelbtini) miesto meru, gilinosi ir pasiūlymus teikė Y frakcijos deleguotas Ekonomikos komiteto narys R. Š., o nuo 2015 m. – vietoje jo Seimo nariu tapęs Š. G.. Kiek jam iš viešų Seimo duomenų bazių buvo žinoma, Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 8 straipsnio pataisą kurioje buvo siūloma įtvirtinti alternatyvius kredito gavėjo kreditingumo tikrinimo būdus, dar 2014 m. teikė tuometinis Seimo narys R. Š.. 2015 m. spalio 29 d. Seime buvo užregistruota analogiška Y frakcijos nario, Seimo nario Š. G. pateikta Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI- 1253 8 straipsnio pataisa, kurioje buvo siūloma įtvirtinti alternatyvius kredito gavėjo kreditingumo tikrinimo būdus. Šią pataisą, kaip ir visą įstatymo projektą, prieš tai aptarė Y frakcijos Seime posėdyje ir jai tiek jis, tiek kiti Y frakcijos Seime nariai pritarė. 2015 m. lapkričio 5 d. rytiniame Seimo posėdyje buvo svarstoma Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 8 straipsnio pataisa. Posėdyje jis pasisakė už šią pataisą ir balsavo už ją remdamasis Y politine programa. Tačiau šiai įstatymo pataisai Seimas nepritarė. Todėl 2015 m. lapkričio 5 d. popietiniame Seimo posėdyje pagal Seimo statutą buvo balsuojama dėl viso Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 priėmimo. Nepaisant to, jog Y frakcijos Seime nario Š. G. pateiktai Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 8 straipsnio pataisai nebuvo pritarta, Y frakcija Seime vieningai balsavo už šio viso įstatymo priėmimą. Už Vartojimo kredito įstatymo priėmimą buvo 8 Y frakcijos nariai (iš 11 šios frakcijos narių), likusieji trys (ir jis) šiame balsavime nedalyvavo, nes nebuvo šiame Seimo posėdyje. Minėto įstatymo ir jo pataisų, taip pat ir minimos Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 8 straipsnio pataisos svarstyme ir priėmimo Seime metu nieko neįtakojo, nesistengė ir nesiekė paveikti nei Y frakcijos Seime narių, nei kitų Seimo frakcijų narų. Taip pat jam nebuvo žinoma, kaip šis įstatymas ir jo pataisos, taip pat ir kaltinime minima 8 straipsnio pataisa, gali būti palankios ar finansiškai naudingos „X“ ar asmeniškai R. K.. Be to, kiek jam buvo ir yra žinoma, „X“ veikla nėra susijusi su kredito įstaigų ar bankų veikla. Pabrėžia, kad už jo ir Y frakcijos Seime poziciją ir laikyseną priimant šį įstatymą ir jo pataisas jam nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nebuvo siūlomas joks atlygis. Nors byloje esančiuose užfiksuotuose pokalbiuose su R. K. buvo kalbama apie Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisos priėmimą ir svarstymą Seime, tačiau minėti pokalbiai labai aiškiai patvirtina jo duotus parodymus ir poziciją, jog nei jis, nei kiti Y nariai nei tiesiogiai, nei per jį nebuvo įtakojami dėl pozicijos ar laikysenos šios pataisos svarstymo Seime metu. Šių pokalbių metu nei R. K., nei kiti su „X“ susiję asmenys nesiūlė jokio kyšio, o jis ir kiti frakcijos nariai nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nežadėjo priimti jokio kyšio, nesusitarė dėl jokio kyšio priėmimo ir nepriėmė jokio kyšio. Nurodo, kad R. K. nežadėjo Seime svarstant ir priimant Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisą paveikti valstybės tarnautojus –Y frakcijos Seime narį K. G. ir kitus frakcijos narius. Jo veiksmai Seime svarstant ir priimant Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisą nebuvo įtakoti nei R. K., nei kitų asmenų, taip pat dėl jos svarstymo ir priėmimo neįtakojo jokių kitų Seimo narių. Kaip Seimo narys už šią pataisą balsavo remdamasis Y partijos programa.

        Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo dėl 169 300 000 eurų vertės viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto kelias Vilnius – Utena Nr. XUP-2013(2) priėmimo paaiškino, kad šio nutarimo projektą svarstyti Seime pristatė Susisiekimo ministerijos (duomenys neskelbtini) A. Ž.. Šio nutarimo projektas buvo parengtas R. S. vadovaujamoje Susiekimo ministerijoje ir patvirtintas A. B. vadovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Nors Y politinė programa pasisako už viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimą vystant įvarius infrastruktūrinius projektus, visgi, šį konkretų projektą tiek jis asmeniškai, tiek kiti Y frakcijos Seime nariai vertino skeptiškai dėl, jų frakcijos nuomone, per didelio 169 300 000 eurų vertės valstybės finansinio įsipareigojimo. Šio Seimo nutarimo projektas buvo pateiktas Seimui 2015 m. birželio 4 d. posėdžio metu. Jo pateikimo metu Seimo posėdyje pateikė Y frakcijos Seime argumentus dėl kurių ši frakcija nepalaikys šio projekto. Jo pasisakymo esmė – per dideli valstybės įsipareigojimai. Po pateikimo, „už“ šį teisės aktą balsavo 51 Seimo narys, „prieš“ –7, 23 – „susilaikė“. Jis asmeniškai susilaikė. Taip pat susilaikė ir visi kiti 6 balsavime dalyvavę Y frakcijos Seime nariai. Pagal Seimo Statute įtvirtintas balsų skaičiavimo taisykles, susilaikiusiųjų balsai yra sumuojami su balsavusių „prieš“ balsais ir tam, kad konkretus teisės aktas būtų laikomas priimtu, balsavusių už jį balsų turi būti daugiau negu balsavusių „prieš“ ir susilaikiusių balsų suma. Tad susilaikiusių balsai iš esmės laikomi balsavusių „prieš“ balsais. 2015 m. rugsėjo 17  d. Seimo vakariniame posėdyje vyko antrasis balsavimas dėl šio nutarimo projekto priėmimo. Po svarstymo, „už“ šį teisės aktą balsavo 59 Seimo nariai, 11 balsavo „prieš“ ir 19 „susilaikė“. Jis asmeniškai balsuojant susilaikė, Y frakcijos Seime nariai balsavo taip: Š. G. balsavo „už“, 2 balsavo „prieš“ ir dar vienas „susilaikė“. Visi kiti frakcijos nariai šiame balsavime nedalyvavo. Prieš projekto svarstymą 2015 m. rugsėjo 17 d. ir po jo gavo Y nario Ž. Ž. elektroninius laiškus su argumentais ir raginimais nepritarti kelio Vilnius – Utena projektui. Jam atsakė elektroniniu paštu, laiške nurodė, jog Y Seimo atstovai nesiruošia pritarti šiam projektui. Taip pat tuo metu gavo elektroninį laišką iš Seimo nario A. M. padėjėjos A. M., jame buvo persiųstas kažkokio interesanto laiškas, kuriame buvo dėkojama už Y Seime poziciją balsuojant „prieš“ arba susilaikant dėl minėto projekto. Jo nuomone, šios aplinkybės aiškiai patvirtina, kad tiek jis asmeniškai, tiek Y frakcija Seime nuosekliai nuo pat pirmųjų balsavimų nepritarė šiam projektui. Šio nutarimo priėmimas Seime vyko 2015 m. gruodžio 22 d. posėdyje. Dar prieš šį Seimo posėdį buvo svarstymui užregistruota Y frakcijos nario, Seimo nario K. G. šio Seimo nutarimo pataisa, prieš tai suderinta Y frakcijoje Seime. Jos esmė – mažinti valstybės finansinius įsipareigojimus įgyvendinant šį projektą nuo 169 300 000 eurų iki 80 000 000 eurų. Tačiau šios Seimo nario K. G. pataisos net nebuvo leista svarstyti šiame Seimo posėdyje, nes tam nepritarė Seimo narių dauguma. Iš viso šią pataisą palaikė 27 Seimo nariai, iš jų – ir visi šiame posėdyje dalyvavę 7 Y frakcijos nariai, o tam, kad ji būtų svarstoma šiame posėdyje, buvo reikalingi 29 Seimo narių balsai. Likusieji Y frakcijos Seime nariai, taip pat ir jis, balsuojant dėl šios Seimo nario K. G. pataisos pateikimo svarstymui Seime nedalyvavo. Dėl kokių priežasčių balsuojant dėl šios K. G. pataisos pateikimo svarstymui Seime jis nedalyvavo šiame posėdyje, neprisimena. Vėliau tame pačiame 2015 m. gruodžio 22 d. Seimo posėdyje vyko galutinis balsavimas dėl viso šio Seimo nutarimo projekto priėmimo. „Už“ teisės aktą balsavo 67 Seimo nariai, „prieš“ – 13, o „susilaikė“ – 20 Seimo narių. Tokiu būdu šis Seimo nutarimas buvo priimtas. Y frakcija Seime dėl jo balsavo taip: „Už“ – 1, „Prieš“ – 2, „Susilaikė“ – 7. Tarp susilaikiusių balsuojant už šį Seimo nutarimą buvo ir jis. Kiek pamena, „už“ šį nutarimą balsavo Seimo narys Š. G., kuris buvo Seimo (duomenys neskelbtini) narys, o šis komitetas vieningai buvo nutaręs šį nutarimą palaikyti. Y frakcijos Seime nariams balsuojant dėl šio Seimo nutarimo susilaikyti buvo nutarta iš anksto, dar 2015 m. birželio mėnesį vykusiame Y frakcijos posėdyje. Pats balsuodamas už šį Seimo nutarimą susilaikė, o ne balsavo „prieš“ dėl to, kad pats viešosios ir privačios partnerystės principas jam, kaip Y, yra priimtinas. Tačiau šio projekto nepalaikė, nes juo buvo užprogramuotas per didelis valstybės finansinis įsipareigojimas. Lietuvos Respublikos Seimo veikloje buvo visiškai įprastas reiškinys dėl priimamų teisės aktų pasitarti frakcijos ir komitetų posėdžiuose bei priimti, jei tai įmanoma, vieningą poziciją dėl konkretaus teisės akto priėmimo. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo dėl 169 300 000 eurų vertės viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto kelias Vilnius – Utena svarstyme ir priėmime Seime metu nežadėjo paveikti, neįtakojo, nesistengė ir nesiekė paveikti nei K. G., nei kitų Y frakcijos Seime narių už neva „X“ naudingų sprendimų priėmimą Seimo Biudžeto ir finansų komitete bei Seimo plenariniuose posėdžiuose. Taip pat jam nebuvo ir nėra žinoma, kaip šis Seimo nutarimas yra ar galėtų būti palankus ar finansiškai naudingas „X“ ar R. K.. Už jo ir Y frakcijos Seime laikyseną priimant šį Seimo nutarimą jam nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nebuvo siūlomas joks atlygis. Nors byloje esančiuose užfiksuotuose pokalbiuose buvo kalbama apie šį Seimo nutarimą, jo priėmimą ir svarstymą Seime, tačiau minėti pokalbiai labai aiškiai patvirtina jo poziciją, jog nei jis asmeniškai, nei kiti Y nariai nei tiesiogiai, nei per jį nebuvo įtakojami dėl pozicijos ar laikysenos šio nutarimo svarstymo ir priėmimo Seime metu. Šių pokalbių metu nei R. K., nei kiti asmenys, nesiūlė jokio kyšio, o jis ir kiti frakcijos nariai nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nežadėjo priimti jokio kyšio, nesusitarė dėl jokio kyšio priėmimo ir nepriėmė jokio kyšio. Kaip Seimo narys už šią pataisą balsavo remdamasis Y partijos programa. Atkreipia dėmesį, kad šis Seimo nutarimas yra tik leidimas Lietuvos Respublikos Vyriausybei pradėti organizuoti 169 300 000 eurų vertės konkursą kelio Vilnius – Utena rekonstrukcijai. Tačiau šio konkurso sąlygos nebuvo ir net negalėjo būti žinomos, nes jos turėjo būti parengtos tik po nutarimo priėmimo. Tiek jo, kaip Seimo nario, tiek K. G. ir kitų Y Seime narių laikysena ir pozicija šio Seimo nutarimo svarstymo ir priėmimo metu net teoriškai negali būti laikoma palankia ar naudinga „X“, kadangi tiek jis, tiek kiti frakcijos nariai nepritarė šiam projektui dėl per didelio valstybės finansinio įsipareigojimo.

        Dėl Vilniaus miesto savivaldybės svarstymo dėl pritarimo rezoliucijai dėl paminklo Jonui Basanavičiui paaiškino, kad iš viešų šaltinių jam 2015 metais buvo žinoma, jog Lietuvos valstybės įkūrimo 100 metų minėjimo proga Lietuvos Respublikos Vyriausybėje buvo pradėta svarstyti paminklo Jonui Basanavičiui statybos Vilniaus mieste idėja. Jai realizuoti Kultūros ministerija sudarė kompetentingą komisiją, kuri nusprendė ir rekomendavo, jog tinkamiausia vieta Jono Basanavičiaus paminklui statyti yra Vilniaus senamiestyje, priešais Prancūzijos Respublikos ambasadą esantis K. S. skveras. Pats nėra niekaip susijęs su šios komisijos darbu ir jos priimtais sprendimais. 2015 metų rudenį pasirodė vieša informacija, kad Vilniaus miesto savivaldybė parengė rezoliucijos projektą „Dėl paminklo Jonui Basanavičiui“, kurį ruošėsi svarstyti 2015 m. gruodžio 2  d. Vilniaus miesto savivaldybės posėdyje. Viešai savivaldybės tinklapyje skelbta, jog šios rezoliucijos rengėja – savivaldybės darbuotojas D. B.. Rezoliucijos projekte buvo nurodyta, kad tinkamiausia vieta Jono Basanavičiaus paminklui statyti yra Vilniaus senamiestyje priešais Nacionalinės filharmonijos pastatą esanti automobilių stovėjimo aikštelė. Pats nėra niekaip susijęs su šios rezoliucijos rengimu. Kiek jam žinoma iš viešos informacijos, visuomenėje kilo ažiotažas dėl planuojamo statyti Jonui Basanavičiui paminklo vietos. Todėl 2015 m. spalio ar lapkričio mėnesį, tiksliau datų nepamena, Lietuvos Respublikos Seime, į jį, kaip į Seimo narį ir Y primininką, žodžiu kreipėsi Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras V. J., kuris teigė, kad paminką Jonui Basanavičiui reikėtų statyti Vilniuje, K. S. skvere, o parinkdami jam vietą priešais Nacionalinę filharmoniją Vilniaus miesto savivaldybės vadovai yra suklaidinti. Taip pat jis E. M. nurodė, kad turi informacijos, kad kažkas ateityje siekia užstatyti Vilniaus senamiestyje esantį K. S. skverą, o šioje vietoje pastačius Jono Basanavičiaus paminklą statybos būtų neįmanomos, būtent todėl, siekdama palikti vietą statyboms K. S. skvere, Vilniaus miesto savivaldybė ir parinko vietą Jono Basanavičiaus paminklui priešais Nacionalinę filharmoniją. V. J. nurodė, kad į šią jo suteiktą informaciją atkreiptų dėmesį, pasikalbėtų su Y deleguotu (duomenys neskelbtini) miesto meru R. Š. ir „išsiaiškintų situaciją“. Jam atsakė, kad išsiaiškins situaciją, pasikalbėdamas su Vilniaus miesto vadovais. Maždaug tuo pačiu metu, po kelių dienų po šio jo pokalbio su Nepriklausomybės akto signataru V. J., 2015 m. lapkričio mėnesį tuo pačiu klausimu kalbėjosi ir su R. K. bei R. R.. Šis jų trijų susitikimas vyko, kiek pamena, Vilniuje, galimai „(duomenys neskelbtini)“ restorane. Šio susitikimo metu R. K. ir R. R. jam papasakojo, kad „X“ viešo renginio metu Lietuvos Respublikos ministrui pirmininkui A. B. pasižadėjo mecenuoti paminklo Jonui Basanavičiui statybą. Jie atkreipė jo dėmesį, kad Vilniaus savivaldybė, apsispręsdama dėl paminklo Jonui Basanavičiui statymo vietos prie Nacionalinės filharmonijos, o ne K. S. skvere, nerengė platesnės visuomeninės diskusijos dėl vietos parinkimo. R. K. ir R. R. laikėsi pozicijos, jog tinkamesnė vieta šiam paminklui statyti yra Kultūros ministerijos sudarytos komisijos parinkta vieta Vilniuje, K. S. skvere. R. K. jo neprašė, jog paveiktų Vilniaus miesto merą R. Š., kad savivaldybėje būtų išbrauktas klausimo dėl Jono Basanavičiaus paminklo parinkimo vietos prie Nacionalinės filharmonijos svarstymas. Taip pat R. K. neprašė, kad įtakotų Vilniaus miesto savivaldybės sprendimą, jog šis paminklas būtų statomas Vilniuje, K. S. skvere, o ne prie Nacionalinės filharmonijos. Pagal situaciją suprato, jog yra lūkestis, kad pasikalbės su Vilniaus miesto savivaldybės vadovais. Todėl jis, baigdamas pokalbį, R. K. pasakė, jog dėl to pasikalbės su Vilniaus miesto vadovais. Norėdamas išsiaiškinti, kiek yra pagrįsti kaltinimai, jog savivaldybė paminklą Jonui Basanavičiui siūlo statyti prie Nacionalinės filharmonijos, tam, kad ateityje būtų atvertas kelias užstatyti namais Vilniaus senamiestyje esantį K. S. skverą, kalbėjosi su Y deleguotu Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) R. Š. ir Y frakcijos Vilniaus miesto savivaldybėje (duomenys neskelbtini) V. J.. Šis susitikimas vyko iki 2015 m. gruodžio 2 d. Vilniaus miesto savivaldybėje svarstant šį klausimą, 2015 m. lapkričio pabaigoje ar gruodžio pirmosiomis dienomis, tiksliau datų nepamena, Vilniaus miesto savivaldybės patalpose, Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) R. Š. kabinete. Šio pokalbio metu tarp kitų klausimų R. Š. ir V. J. pasakė, jog paminklo Jonui Basanavičiui vieta prie Nacionalinės filharmonijos visuomenėje kelia daug emocijų ir aistrų, be to, dėl paminklo statymo vietos yra išsiskiriančios dviejų institucijų išvados, todėl politiškai nenaudinga skubinti šio sprendimo priėmimą, reikia laiko platesnei visuomeninei diskusijai. Šio susitikimo metu Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) R. Š. paneigė gandus, kad K. S. skvere planuojamos privačios statybos. Šio pokalbio metu jis taip pat akcentavo, kad neturi kompetencijos siūlyti, kurioje vietoje turi būti statomas Jono Basanavičiaus paminklas, akcentavo, kad reikia išklausyti visas šiuo klausimu suinteresuotas puses ir tik tada tai spręsti savivaldybėje. Po to 2015 m. lapkričio pabaigoje – gruodžio pradžioje R. R., ar R. K. telefonu domėjosi, kaip jam sekėsi. Į šį pasidomėjimą, kiek pamena, SMS žinute juos informavo, kad Vilniaus miesto savivaldybė neskubės priiminėti sprendimo dėl rezoliucijos dėl Jono Basanavičiaus paminklo statymo vietos. Po to iš Vilniaus miesto savivaldybės tinklalapio esančios informacijos sužinojo, kad iš 2015 m. gruodžio 5 d. tarybos posėdžio rezoliucija dėl Jono Basanavičiaus paminklo statymo vietos išbraukta iš posėdžio darbotvarkės. Daugiau šiuo klausimu jis nesidomėjo, jokių veiksmų neatliko. Sprendžiant dėl paminklo Jonui Basanavičiui Vilniaus mieste parinkimo vietos, jis nieko neįtakojo ir nesiekė paveikti valstybės tarnautojo – Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) R. Š. nei jokių kitų asmenų, niekas dėl to neįtakojo ir jo. Jam nebuvo ir nėra žinoma, kaip šio paminklo vietos parinkimas buvo, yra ar galėtų būti finansiškai naudingas „X“, ar asmeniškai R. K.. Taip pat nurodo, kad už paminklo Jonui Basanavičiui vietos parinkimą ar įtakojimą tokių sprendimų jam nebuvo siūlomas joks atlygis.

        Dėl A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruoto 2015 m. gegužės 28 d. pasiūlymo dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto paaiškino, kad diskusijos dėl galimybės riboti atsiskaitymus grynaisiais pinigais tarp fizinių ir juridinių asmenų Lietuvos Respublikos Seime prasidėjo dar 2013 metais. Pirminiai projekto iniciatoriai buvo Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Finansų ministerija. Niekada nedalyvavo nei šio įstatymo projekto rengime, nei buvo Lietuvos Respublikos Seime rengiamų pataisų autorius. Vienos iš pataisų autoriai buvo Seimo nariai A. S. ir R. S.. Y frakcija Lietuvos Respublikos Seime nuo pat projekto svarstymo pradžios griežtai pasisakė prieš šį įstatymą. Remiantis Y programinėmis nuostatomis, Y visada skeptiškai vertina bet kokio pobūdžio ribojimus. Taip pat buvo įsitikinę, kad atsiskaitymų grynais ribojimas gali turėti neigiamos įtakos šalies ekonomikai, sumažinti jos patrauklumą. Gali sumažėti atvykstančių kitų šalies piliečių noras pirkti Lietuvoje brangesnes prekes. Dar vienas labai rimtas argumentas, kuris buvo Y išsakytas Seimo posėdžių salėje, buvo tai, kad Šengeno ekonominėje erdvėje laisvai judėti galima disponuojant 10 000 eurų suma, tuo tarpu Lietuvos Respublikos Vyriausybė siekė, kad draudimo atsiskaityti grynaisiais viršutinė riba būtų 3 000 eurų. Manė, kad toks ribojimas neturi jokios logikos. Kitos Šengeno valstybės pilietis į Lietuvą galėjo įsivežti 10 000 eurų grynaisiais, o pirkti Lietuvoje galėtų tik iki 3000 eurų. Todėl siekė ir palaikė visas iniciatyvas, kurios nustatytų didesnę atsiskaitymų grynaisiais ribą. Būtų labai keista ir nesuprantama, jeigu Y, pasisakantys už mažesnį ekonominį reguliavimą, laisvą rinką, būtų tapę šio įstatymo šalininkais. Taip pat buvo įsitikinę, kad toks nepagrįstas ribojimas galėjo padidinti šešėlinę ekonomiką. Tokie buvo jų nuoseklios elgsenos motyvai, o ne kokie prašymai ar išskaičiavimai. Jo veiksmai Seime svarstant Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektą bei A. S. ir R. S. užregistruotą pasiūlymą šiam įstatymui nebuvo įtakoti nei R. K., nei kitų asmenų. Taip pat jis asmeniškai neįtakojo kitų Seimo narių, kad jie vienaip ar kitaip balsuotų dėl šio pasiūlymo. Taip pat jam nebuvo žinoma, kaip šis pasiūlymas galėtų būti naudingas R. K. ar X. Kaip ir dėl aukščiau minėtų jo teisės aktų projektų svarstymų, taip ir dėl šio, jis jokio kyšio negavo. Kaip Seimo narys šią pataisą palaikė remdamasis Y partijos programa ir savo įsitikinimais.

        Dėl jam inkriminuojamų kyšių kaltės nepripažįsta.

        Dėl „Alfa Savaitė“ transliuotos laidos 2015 m. spalio 25 d. paaiškino, kad yra kaltinamas ir tuo, kad iš R. K. 2015 m. spalio 25 d. savo ir politinės partijos Y naudai priėmė neva nematerialų kyšį – dalyvavo laidoje „Alfa Savaitė“. Jis yra pirmas Lietuvos istorijoje buvęs partijos (duomenys neskelbtini) bei Seimo narys, kuris teisiamas už dalyvavimo laidoje faktą. Kitaip tariant, baudžiamojoje byloje yra persekiojamas už žodžio laisvę, teisę į kurią kiekvienam valstybės piliečiui garantuoja pamatiniai Lietuvos Respublikos Konstitucijos principai. Yra įsitikinęs, kad šis kaltinimas savo esme yra antikonstitucinis. Jis kaltinamas ne tik dalyvavimo faktu, bet ir jo pasisakymo turiniu. Subjektyviai nuspręsta, kad po jo pasisakymo minėtoje laidoje padidėjo jo ir partijos autoritetas, nes palankiai buvo nušviesta, neaišku, dėl ko preziumuojama, kad naudą gavo E. M. ir Y. Buvo viešas, gerai žinomas asmuo, dažnas televizijos laidų pašnekovas. Galbūt jo dalyvavimas minėtoje TV laidoje, priešingai, padidino „Alfa Savaitės“ žiūrovų auditoriją. 2015 m. spalio 24 d. minėtos laidos išvakarėse Vilniuje įvyko Y suvažiavimas, kuriame buvo išrinktas naujai dviejų metų kadencijai partijos pirmininku. Tai pakankamai svarbus įvykis Lietuvos politinei bendruomenei, ir būtent todėl buvo kviečiamas į laidą, kad išdėstytų partijos prioritetus ir planus per artimiausius dvejus metus, taip pat papasakotų apie artimiausius darbus bei vertintų politinę situaciją. Tiek metų būdamas politikoje tikrai žino, kad visų svarbiausių partijų pirmininkai, kai jie yra išrenkami, yra kviečiami į televizijos laidas, ir tai yra normali praktika. Būtų keista, jeigu politikai, būdami viešieji asmenys, vengtų bendravimo su žiniasklaida. Taip pat yra normali praktika, kada pirmuosius partijos asmenis į laidas kviečia žiniasklaidų vadovai, redaktoriai, žurnalistai. Kaip išrinktas partijos pirmininkas buvo kviečiamas ir į kitas žiniasklaidos priemones, dalyvauti įvairiose laidose buvo jo, kaip viešo asmens, pareiga. Remiantis partijos užsakymu LAWvsPRESS atliktu monitoringu 2015 m. lapkričio 17 d. – 2015 m. gruodžio 17 d. laikotarpiu žiniasklaidoje pasisakė arba buvo paminėtas 117 kartų. Čia tik nedidelė iliustracija apie tuometines jo viešos raiškos apimtis. Bet kurio viešo asmens pakvietimas į laidą prie tam tikrų aplinkybių baudžiamąja prasme gali būti traktuojamas kaip kaltinimas davus arba gavus kyšį. Minėtu laikotarpiu buvo Lietuvos Respublikos Seimo narys, o jie negali būti persekiojami už savo pasisakymus.

        Dėl A. G. ir „KL“ paaiškino, kad yra kaltinamas ir tuo, jog neva gavo iš R. K. nematerialų kyšį, nes R. K. neva jo prašymu atkalbėjo jo tuometinį pirmąjį pavaduotoją A. G. (duomenys neskelbtini) viduje kurti „KL“ frakciją. Politikoje konkurencija yra normalus dalykas. Konkuruoja ne tik partijos tarpusavyje, bet ir politikai partijos viduje. 2015 m. spalio 24 d. vykusiame suvažiavime A. G. konkuravo su juo dėl partijos pirmininko pareigų. Pralaimėjęs konkurencinę kovą teisėtame partijos suvažiavime, A. G. ėmėsi aktyviai inicijuoti „KL“ frakcijos kūrimą partijos viduje, nors tuo pačiu E. M. iniciatyva buvo pasiūlytas partijos pirmininko pirmuoju pavaduotoju ir tame pačiame suvažiavime patvirtintas. Būdamas partijos vadovu ir veikdamas pagal partijos įstatus ir politinę nuovoką visada siekė, kad partija, kaip organizacija, būtų vieninga, gausėtų, stiprėtų ir kuo geriau pasirodytų rinkimuose. Tai buvo jo, kaip partijos pirmininko, pareiga ir prievolė. Būdamas politiku ir partijos vadovu, padarė prielaidą, kad A. G. noras kurti atskirą frakciją yra partiją silpninantis, o ne stiprinantis veiksmas. Jo pareiga buvo užtikrinti, kad partija nesiskaldytų dėl asmeninių ambicijų ir išliktų vieninga. Tos pačios, o kartais ir griežtesnės nuomonės laikėsi ir Y valdybos nariai bei kai kurie jo pavaduotojai. Ne kartą kaip partijos pirmininkas prašė A. G. nekurti frakcijos. Tai yra užfiksuota ir telefoninių pokalbių protokoluose. Vyko išimtinai vidinė partijos diskusija, kurioje dalyvavo daugybė partijos narių. Partija nėra uždara sekta, todėl ši diskusija išplito ir už partijos sienų, kas vėl gi demokratinėje partijoje yra normalu. Jo žiniomis, tas pats A. G. bendravo ne su vienu partijai nepriklausančiu asmeniu ir informuodavo apie savo planus bei partijos vidinį gyvenimą. Vėliau A. G. aktyviai siekė jį įtikinti, kad dar neįvykus rinkimams reikia pasidalinti valdžios postais ir apie tai aktyviai diskutuodavo ne tik partijos viduje, bet ir išorėje. A. G. domino ir premjero ir Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pareigos. Taip pat vienu metu A. G. aktyviai siekė būti Y rinkiminio štabo vadovu. Visada siekė A. G. kuo labiau integruoti į partijos gyvenimą, nors buvo pasigirdę raginimų šalinti jį iš partijos. 2016 m. pavasarį, vieno susitikimo su A. G. metu šio bute (duomenys neskelbtini), išgirdo siūlymą, kad dirbs kartu ir nebeskaldys partijos, jeigu jis pažadės kas mėnesį iš partijos biudžeto skirti 10 000 Eur, kaip politiko veiklos nušvietimui Lietuvos žiniasklaidoje. Šį pasiūlymą vėliau aptarinėjo su atskirais partijos rinkimų štabo nariais. Nesutinka su interpretacija jo atsakymą R. K. „pasakyk, kad neskaidytų partijos ir dirbtų bendrai“ traktuoti kaip prašymą. Kelia klausimą, ar nebuvo ir kitų priežasčių, nulėmusių A. G. atsisakymą steigti frakciją, ar A. G. naudinga tai, kad jis dalyvavo partijos pirmininko rinkimuose, kad būtų įsteigęs frakciją ir ilgainiui įkūręs kitą partiją, kad po teisėsaugos atliktų kratų jam iškart atsistatydinus iš partijos pirmininkų, A. G. tapo laikinuoju partijos pirmininku. Konkurentas A. G. visais būdais siekia nuversti teisėtai išrinktą pirmininką, viskas, kas naudinga pirmininkui, virsta kaltinimais jam ir partijai. Nesusilpninta partija prieš rinkimus yra traktuojama kaip R. K. nematerialus kyšis.

        Dėl gautos paskolos iš R. K. paaiškino, kad 90 000 eurų grynais pinigais jis 2016 m. gegužės 10 d., apie 16 val., (duomenys neskelbtini), automobilyje gavo iš R. K. kaip paskolą. Šie pinigai – 90 0000 eurų – yra iš anksto jo su R. K. aptarta R. K. jam suteikta paskola investicijai į nekilnojamąjį turtą. Tuo metu kaip tik jo šeima su jo žmonos sesers M. P. šeima ketino kartu dalyvauti varžytinėse įsigyjant nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini). 2015 m. gruodžio 4 d., jis, jo žmona I. M., M. P. ir jos vyras T. P. kartu padavė paraišką SEB bankui 160 0000 eurų kreditui lygiomis dalimis gauti. Tokį kreditą SEB bankas sutiko jiems duoti, tačiau jiems netiko banko siūlomos didelės vartojimo kredito palūkanos, todėl imti kreditą atsisakė ir 2015 m. gruodžio 16 d. vykusiose šio nekilnojamojo turto varžytinėse nesudalyvavo. Būtent dėl to, 2015 m. gruodžio 16 d. vakarienės metu jam privačiai dviese kalbant su R. K., t. y. jiems berūkant, jam papasakojo, jog jau yra investavęs į nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), taip pat užsiminė apie ketinimus investuoti į kitą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Taip pat tuo pačiu metu jis R. K., be kita ko, paklausė, ar jis, esant poreikiui, paskolintų pinigų. 2016 m. gegužės 10 d., sėdėdamas automobilyje surašė 2016 m. gegužės 10 d. susitarimą (du egzempliorius), kuriame nurodė, jog vieneriems metams už 3 procentus palūkanų skolinasi iš R. K. 90 000 eurų sumą. Įsėdus į R. K. automobilį, jam perdavė paskolą, t. y. 90 000 Eur. R. K. automobilyje padavė į Lietuvos Respublikos Seimo popierinį aplanką įdėtą susitarimą dėl paskolos. Viename egzemplioriuje yra tik jo parašas, nes pasirašė ant abiejų egzempliorių, vieną perdavė R. K. ir, kiek žino, vienas paskolos susitarimas buvo su dviem parašais, kitas su vienu. Iš R. K. gautą paskolą padėjo į automobilio bagažinę. Tuo tarpu juodą rankinę, kurioje tarp kitų dokumentų buvo ir jo pasirašytas susitarimas dėl 90 000 eurų paskolos paėmimo, pasidėjo į automobilio saloną. Šioje rankinėje buvo ir vokas su 16 200 eurų grynais pinigais, įvairiomis kupiūromis. Tai – jo šeimos asmeniniai pinigai, kuriuos dar iki susitikimo su R. K. buvo pasiėmęs iš namų prieš keletą dienų. Juos visą šitą laiką nešiojosi su savimi, tam, kad juos perduotų žmonos seseriai M., kuri turėjo šiuos pinigus nuvežti į (duomenys neskelbtini) ir juos paskirti dar vieno, bendrai su jos šeima ketinto pirkti buto (duomenys neskelbtini) įrengimui. 2016 m. gegužės 10 d. vakare, savo namo kieme, (duomenys neskelbtini) gautą paskolą parsinešė namo. Paskolos pinigus savanoriškai atidavė Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams, suvokdamas, kad tai teisėtai gauti pinigai, net neketindamas jų slėpti. Tai, kad tarp jo ir R. K. buvo paskoliniai civiliniai santykiai, patvirtina paskolos susitarimas, kuris užfiksuotas specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų vaizdo įrašymo kamera automobilio slaptos apžiūros metu 2016 m. gegužės 10 d., taip pat Lietuvos teismo ekspertizės centro išvada, teismo priimtas sprendimas civilinėje byloje bei pats paskolos su palūkanomis grąžinimo faktas.

        Dėl ryšio tarp naudos ir tariamo kyšio paaiškino, kad turėtų būti ryšys tarp veiklos rezultato ir tariamo atlygio. Jokio susitarimo dėl galimo kyšio tarp jo ir R. K. ar „X“ nebuvo. Visos kaltinimuose išvardintos priežastys už kurias, neva, buvo duodamas kyšis, nesirealizavo. Jeigu darytų prielaidą, kad pokalbiuose minimi teisės aktai kažkaip buvo naudingi R. K. ar X, tai nė vienas jų nebuvo priimtas, taip, kaip tariamai jie norėjo. Patriarcho skulptūra jau pradėta statyti priešais Nacionalinę Filharmoniją, o ne K. S. skvere, toliau važiuoja iš Vilniaus į Uteną senu betoniniu keliu, vartojimo kreditų smulki pataisa, eliminuojanti dvigubą kliento patikrinimą, atmesta, o visas įstatymas, sugriežtinantis kreditų išdavimą, priimtas, grynųjų pinigų atsiskaitymų įstatymas priimtas sugriežtinant atsiskaitymus. Kelia klausimą, už ką kyšis, kokiais motyvais jis duotas. Teigia, kad niekas neįvyko, tačiau dėl visa pikto į kaltinimus įrašyta, kad už išimtinę padėtį ir palankius sprendimus ateityje.

        UAB „X“ atstovas L. B. paaiškino, kad juridinis asmuo UAB „X“ nepripažįsta kaltės dėl kaltinamajame akte nurodytų nusikalstamų veikų. Paaiškino, kad Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 paskirtis – nustatyti vartojimo kreditų teikimo sąlygas ir informavimo apie šias sąlygas reikalavimus, vartojimo kredito davėjų, vartojimo kredito tarpininkų ir tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pareigas bei atsakomybę teikiant vartojimo kreditus ir tikrinant vartojimo kredito gavėjų kreditingumą, vartojimo kredito gavėjų teisę grąžinti vartojimo kreditą anksčiau nustatyto termino ir vartojimo kredito davėjų ir paskolos davėjų teisę į kompensaciją išankstinio vartojimo kredito grąžinimo atvejais (įstatymo 1 straipsnis). Šis įstatymas taikomas vartojimo kredito sutartims (įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). UAB „X“ ir su juo susijusios bendrovės nevykdė jokios komercinės finansinės veiklos, kuri būtų susijusi su vartojimo kreditų teikimu, vartojimo kreditų gavėjų kreditingumo vertinimu ar jų patikrinimu, kreditų, paskolų teikimu ar apskritai su finansinių paslaugų teikimu. UAB „X“ ir susijusių bendrovių veikla, ir verslo interesai yra koncentruoti visai kitose verslo srityse, niekaip nesusijusiose su vartojimo kreditų verslo sektoriumi. Todėl UAB „X“ neturėjo ir negalėjo turėti jokio intereso dėl Š. G. veiksmų teikiant, registruojant pasiūlymus, susijusių su Vartojimo kredito įstatymo projekto pataisomis ar balsuojant už jas.

        Kaltinamajame akte 2-e, 3-e, 4-e ir 5-e epizoduose nurodyta, jog R. K. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti ir davė kyšį valstybės tarnautojui (valstybės politikui) – Seimo nariui, Y frakcijos Seime (duomenys neskelbtini) bei valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – politinės partijos „Y“ (duomenys nesklbtini), partijos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nariui E. M., už veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB „X“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, taip pat jam kaip tarpininkui už poveikį Y frakcijos Seime nariams, kad jie balsuotų „už“ Seime svarstant ir priimant: Seimo nario Š. G. užregistruotą „2015-10-13 Pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 <...> pakeitimo, papildymo“, Seimo nutarimą Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projekto Nr. XIIP-2013(2), kuriuo nustatyta, jog šiam projektui valstybė gali prisiimti ne didesnius negu 169 300 000 eurų turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis, Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą „2015-05-28 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“, kuriuo buvo siūloma nustatyti, jog nesiverčiantys ūkine komercine veikla fiziniai asmenys tarpusavyje gali atsiskaityti ir atlikti kitus mokėjimus pagal sandorį grynaisiais pinigais, jeigu suma neviršija penkių tūkstančių eurų bei buvo siūloma išlyga, jog jei nors viena tarpusavyje atsiskaitančia šalimi yra juridinis asmuo arba fizinis asmuo, besiverčiantis ūkine finansine veikla, atsiskaitymai grynaisiais pinigais galimi įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka“.

        Teiginys, jog Š. G. registruotas pasiūlymas dėl Vartojimo kredito įstatymo projekto pataisos buvo naudingas UAB „X“, neatitinka tikrovės. Taip pat tikrovės neatitinka ir teiginys, jog UAB „X“ buvo naudingas Seimo nutarimas Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projekto. Šiame Seimo nutarimo projekte nurodyta: Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 152 straipsnio 9 dalimi, nutaria: nustatyti, kad pagal valdžios ir privataus subjektų partnerystės projektą „Kelias Vilnius-Utena“, kurio tikslas – rekonstruoti nepatenkinamos kokybės kelio Vilnius – Utena ruožus ir juos nuolat prižiūrėti, užtikrinant kelio pralaidumą ir eismo saugumą, valstybė gali prisiimti ne didesnius nei 169 300 tūkst. eurų, įskaitant pridėtinės vertės mokestį, turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis. UAB „X“ ir susijusios bendrovės nebuvo pateikę pasiūlymų dalyvauti projekte „Kelias Vilnius – Utena“, nebuvo atlikę ar užsakę kelio Vilnius – Utena ruožų rekonstrukcijos ir kitų projekte numatytų darbų sąmatų skaičiavimų, nebuvo įsigiję projektinių dokumentų, nebuvo atlikę jokių kitų paruošiamųjų veiksmų, kurie rodytų, jog UAB „X“ ar susijusios bendrovės apskritai rengtųsi dalyvauti šiame projekte ar juo bent domėtųsi. Neatlikus bent jau pirminių projektinių skaičiavimų yra apskritai neįmanoma numatyti, kiek galėtų kainuoti tokio sudėtingumo ir apimties projekto įgyvendinimas, ar toks projektas apskritai gali būti pelningas jį įgyvendinantiems dalyviams. Pažymi, jog net ir Seimui priėmus aptariamą nutarimą, ir numačius projekto finansavimo ribas, tai nereiškia, jog konkretus juridinis asmuo būtų dalyvavęs šio projekto įgyvendinime. Valdžios ir privataus subjektų partnerystės projekto dalyviai būtų buvę išrinkti tik įgyvendinus teisės aktų numatytas procedūras. Todėl UAB „X“ negalėjo būti suinteresuotas, jog Seimo nutarimo projekte būtų numatyta 169 300 tūkst. eurų ar kokia nors kita valstybės įsipareigojimų suma.

        Taip pat neatitinka tikrovės teiginys, kad UAB „X“ galėjo būti naudingas „2015-05-28 pasiūlymas dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIlP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies. Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekte įtvirtinta, jog šis įstatymas nustato atsiskaitymų, taip pat bet kokių kitų mokėjimų pagal sandorius tarp asmenų grynaisiais pinigais ribojimo atvejus, didžiausią šiems atsiskaitymams, taip pat bet kokiems kitiems mokėjimams pagal sandorius tarp asmenų galimą naudoti grynųjų pinigų sumą, atvejus, kai šie apribojimai gali būti netaikomi (įstatymo 1 straipsnis). Šio įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta: „atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorį grynaisiais pinigais gali būti atliekami, jeigu jie neviršija penkių tūkstančių eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta“. 2015 m. gegužės 28 d. pasiūlymu buvo siūloma keisti 4 straipsnio 1 dalies formuluotę numatant, jog „atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorį grynaisiais pinigais gali būti atliekami, jeigu jie neviršija penkių tūkstančių eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta, kai tarpusavyje atsiskaito fiziniai asmenys, nesiverčiantys ūkine komercine veikla”. Taigi, šis pasiūlymas buvo aktualus tik fiziniams asmenims, kurie nesiverčia ūkine komercine veikla ir tarpusavyje atsiskaito grynaisiais pinigais. Akivaizdu, jog nei įstatymo projektas, nei aptariamas pasiūlymas dėl įstatymo projekto niekaip nėra susijęs su UAB „X“ ir susijusių bendrovių vykdoma ūkine komercine finansine veikla bei atsiskaitymais. Fizinių asmenų, nesiverčiančių ūkine komercine veikla, tarpusavio atsiskaitymai grynaisiais pinigais niekaip nėra susiję su UAB „X“ ir susijusių bendrovių vykdoma veikla ir interesais. UAB „X“ apskritai nėra aktuali grynųjų pinigų apyvarta ir atsiskaitymai grynaisiais pinigais, kadangi X ir susijusių bendrovių veikloje atsiskaitymai grynaisiais pinigais praktiškai nevyksta. Dėl paminėtų priežasčių UAB „X“ neturėjo ir negalėjo turėti jokio intereso dėl E. M. veiksmų, susijusių su nurodytais teisės aktais.

        Kaltinamajame akte 6-e epizode nurodyta, jog R. K. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti ir davė kyšį valstybės tarnautojui (valstybės politikui) – Seimo nariui, Y frakcijos Seime (duomenys neskelbtini) bei valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – politinės partijos „Y“ (duomenys neskelbtini), partijos valdybos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nariui E. M., už veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB „X“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“: „Seimo nario Š. G. užregistruotą „2015-10-13 Pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 <...>pakeitimo, papildymo“, Seimo nutarimą „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projekto Nr. XIIP-2013(2), Seimo narių A. S. ir R. S. 2015-05-28 Seime užregistruotą „2015-05-28 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“, o taip pat už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus UAB „X“ naudingus politinius sprendimus.

        Dėl teiginių, jog UAB „X“ galėjo turėti suinteresuotumą priimant nurodytus du įstatymus bei Seimo nutarimo projektą, nepagrįstumo jau buvo pasisakyta. Niekuo nepagrįstas ir teiginys, jog UAB „X“ siekė „išimtinės padėties ir palankumo ateityje“. Šis juridinis asmuo nesiekė jokių išskirtinių ir palankių santykių su E. M..

        Kaltinamajame akte 7-e epizode nurodyta, jog R. K., siekdamas, kad E. M., pasinaudodamas savo visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, Y frakcijos Seime (duomenys neskelbtini) ir politinės partijos „Y“(duomenys neskelbtini), šios partijos valdybos (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) nario įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams –Y frakcijos Seime nariams, Vilniaus miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) R. Š. ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariams, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus –Y frakcijos Seime narį K. G. ir kitus šios frakcijos Seime narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus – balsuotų už UAB „X“ naudingų politinių sprendimų priėmimą Seimo Biudžeto ir finansų komitete bei plenariniuose Seimo posėdžiuose svarstant ir priimant: „Seimo nario Š. G. užregistruotą „2015-10-13 Pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. Xl-1253 <...> pakeitimo, papildymo“, Seimo nutarimą „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projekto Nr. XI1P-2013(2), Seimo narių A. S. ir R. S. 2015-05-28 Seime užregistruotą „2015-05-28 pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“, o taip pat paveiktų atitinkamą valstybės tarnautoją – Vilniaus miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) R. Š., kad šis teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus – iš 2015 m. gruodžio 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkės išimtų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl pritarimo rezoliucijai dėl paminklo Jonui Basanavičiui“ dėl šio paminklo pastatymo Vilniaus miesto senamiestyje, priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją, Aušros Vartų gatvėje svarstymo klausimą E. M. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti ir davė kyšį.

        Dėl teiginių, jog UAB „X“ galėjo turėti suinteresuotumą priimant nurodytus du įstatymus bei Seimo nutarimo projektą, nepagrįstumo jau buvo pasisakyta aukščiau.

        Dėl paminklo Jonui Basanavičiui paaiškino, jog UAB „X“ dar 2015 m. pradžioje viešai pažadėjo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 100-mečiui Vilniaus miestui padovanoti dr. Jono Basanavičiaus skulptūrą pagal R. J. sukurtą eskizą. Istorijos, architektūros, paveldosaugininkų bei meno ekspertų nuomone, tinkamiausia vieta pasirinktai dr. J. Basanavičiaus skulptūrai – tiek istoriniu, estetiniu bei architektūriniais aspektais – K. S. skveras Vilniuje. 2015 m. lapkričio 20 d. Kultūros ministerijoje vykusiame posėdyje komisija Jono Basanavičiaus paminklo vietos Vilniuje parinkimo ir pastatymo klausimams nagrinėti balsų dauguma pritarė rekomenduoti paminklą statyti dabartiniame sostinės K. S. skvere. Posėdyje išsakyti pagrįsti argumentai dėl kitų siūlytų vietų paminklui sostinėje netinkamumo. Nors Vilniaus miesto savivaldybė siūlė paminklą statyti priešais Nacionalinę filharmoniją, komisijos nariai, įvairių sričių specialistai – paveldosaugininkai, istorikai, archeologai, muziejininkai, kiti kompetentingi Lietuvos valstybės istorijos procesų tyrinėjimo ir įamžinimo specialistai – šiai savivaldybės pasiūlytai paminklo vietai nepritarė. Taip pat komisija nutarė atkreipti Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės dėmesį dėl lėšų Lietuvos valstybės šimtmečio įprasminimui užtikrinimo. Komisijos rekomendacinis sprendimas turėjo būti perduotas Vyriausybei, Vilniaus miesto savivaldybei, Prezidentūrai, Lietuvos Respublikos Seimui. Taigi, akivaizdu, kad dr. J. Basanavičiaus skulptūros pastatymo vieta buvo ne UAB „X“ interesas, bet viešas specialios komisijos išsakytas interesas ir rekomendacija atitinkamus sprendimus priimančioms institucijoms. Valstybei ir visuomenei reikšmingo paminklo pastatymo privataus juridinio asmens lėšomis, t. y. dovanojimo visuomenei, faktas apskritai negali būti vertinamas kaip juridinio asmens materialinė nauda ar nematerialus interesas BK 20 straipsnio 2 dalies prasme, juridinis asmuo atlikdamas tokį dovanojimo veiksmą materialios naudos negauna, jokių savo nematerialių verslo interesų netenkina, tai tik parodo, kad juridinis asmuo veikia socialiai atsakingai ir savo lėšomis neatlygintinai, nesiekdamas jokios naudos ar interesų, finansuoja valstybei ir visuomenei reikšmingų kultūros objektų pastatymą.

        Kaltinamajame akte nurodoma, jog kyšiai Š. G., E. M. ir V. G. buvo duodami įvairiomis formomis – užmaskuoti kaip finansinė parama viešosioms įstaigoms, užmaskuoti kaip nuolaida reklamos paslaugoms, išreikšti nematerialios, neturinčios ekonominės vertės rinkoje asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui forma (pasisakymai per televiziją bei asmeninis poveikis trečiajam asmeniui), bei tiesiogiai kaip piniginės lėšos bei alkoholinio gėrimo butelis. UAB „X“ atstovas paaiškino, jog šie teiginiai nėra pagrįsti.

Kaltinamajame akte 2-e ir 3-e epizoduose nurodyta, jog R. K. E. M. „2015 m. spalio 25 d. tiesiogiai davė kyšį – neteisėtą ir nepagrįstą atlygį už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, išreikštą nematerialios, neturinčios ekonominės vertės rinkoje asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui forma: R. K. 2015 m. spalio 22 d. organizavo E. M. pasisakymą UAB „X“ valdomai UAB „LN“ priklausančiose televizijose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) 2015 m. spalio 25 d., 19 val., transliuotoje laidoje (duomenys neskelbtini), kurioje didinant politinės partijos „Y“ pirmininko E. M. ir šios partijos politinį autoritetą, palankiai buvo nušviesta E. M. politinė veikla bei šios politinės partijos veikla. Taip E. M. iš UAB „X“ atstovo, vadovaujančio asmens R. K. už pageidaujamą valstybės tarnautojo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus gavo kitokios asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui – politinei partijai „Y“. Tokie teiginiai nėra pagrįsti ir apskritai laikytini nelogiškais. Valstybės politiko dalyvavimas ir pasisakymas viešosios informacijos rengėjo vedamoje televizijos laidoje, kuri yra skirta politinio pobūdžio klausimams nagrinėti, yra kasdienė, natūrali visuomenės informavimo priemonės veikla, kuri atitinka Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, t. y. tai yra teisėta veikla siekiant informuoti visuomenę. Kaltinamajame akte nurodyta laida (duomenys neskelbtini) buvo kassavaitinė laida ir beveik kiekvienoje laidoje laidos vedėjo kvietimu dalyvaudavo vienas ar kitas valstybės tarnautojas ar politikas, pašnekovus laidos vedėjas savo nuožiūra parinkdavo priklausomai nuo to laikotarpio politinių aktualijų ar kitų visuomenei svarbių įvykių, apie kuriuos ir siekiama pateikti įvairiapusišką informaciją. Pateikiamas sąrašas politikų ir valstybės tarnautojų, kurie 2015 – 2017 m. dalyvavo laidoje (duomenys neskelbtini), t. y. kurie, vertinant pagal kaltinamojo akto logiką, taip pat gavo ekonominės vertės neturinčią naudą. Iš šių sąrašų matyti, jog „Y“ pirmininkas, Seimo narys E. M. per 3 metus laidoje (duomenys neskelbtini) dalyvavo penkis kartus. Tuo tarpu kiti politikai – kitų politinių partijų pirmininkai, Seimo nariai, ministrai šioje laidoje dalyvavo gerokai daugiau kartų, pvz. politinės partijos (duomenys neskelbtini) pirmininkas, Seimo narys G. L. per 3 metus laidoje dalyvavo 7 kartus, Ministras Pirmininkas S. S. dalyvavo net 12 kartų, Užsienio reikalų ministras L. L. dalyvavo 5 kartus. Šioje laidoje dalyvavo abu aptariamu laikotarpiu Ministro Pirmininko pareigas ėję asmenys – A. B. ir S. S. (kuris buvo dažniausias laidos dalyvis). Per 3 aptariamus metus laidoje dalyvavo dauguma atitinkamais laikotarpiais ministrų pareigas ėjusių asmenų: L. L., J. O., V. Š., E. M., B. M., A. V., M. S., V. B., R. K., K. N.. Kaip matyti iš pateikto sąrašo, laidoje dalyvavo Seimo nariai: A. M., V. G., I. D., A. K., R. Š., R. K., P. U., I. Š., D. Š.. Dalyvavo ir Europos Parlamento nariai A. G., V. U., B. R., V. M., Europos Komisijos narys V. A.. Šioje laidoje dalyvavo įvairių politinių partijų vadovai: partijos (duomenys neskelbtini) pirmininkai A. K. ir G. L., partijos U pirmininkai V. U. ir V. M., (duomenys neskelbtini) pirmininkas R. K.. Todėl ir E. M., kaip vienos iš politinių partijų pirmininko, Seimo nario dalyvavimas šioje laidoje yra natūralus ir neišsiskiriantis iš bendro konteksto. Pažymi ir tai, jog laidoje (duomenys neskelbtini) dalyvavo aukščiausi Lietuvos teisėsaugos institucijų bei teismų vadovai: Generalinis prokuroras E. P., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas R. N., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas D. Ž., Lietuvos Valstybės saugumo departamento vadovas G. G.. Todėl byloje turėtų būti išsiaiškinta, ar visų nurodytų asmenų (Ministrų Pirmininkų, Seimo narių, Europos Parlamento narių, partijų vadovų, teismų vadovų, Generalinio prokuroro, VSD vadovo) dalyvavimas laidoje (duomenys neskelbtini) nebuvo kyšis jiems, ar tokiu būdu jiems nebuvo suteikta nemateriali, neturinti ekonominės vertės rinkoje asmeninė nauda, ar tokiu būdu nebuvo didinamas jų kaip politikų ir jų atstovaujamų politinių partijų politinis autoritetas, ar buvo palankiai nušviesta jų politinė veikla. Pagal logikos dėsnius negali būti, kad E. M. dalyvaudamas laidoje gavo nematerialią, neturinčią ekonominės vertės rinkoje asmeninę naudą, buvo didinamas jo kaip politiko ir jo atstovaujamos politinės partijos politinis autoritetas, o visi kiti politikai daugybę kartų dalyvaudami toje pačioje laidoje tokios nematerialios naudos negavo. Juridinio asmens atstovas taip pat paaiškino, jog UAB „X“ niekada ir jokiu būdu nedarė įtakos laidos (duomenys neskelbtini) rengėjų rengiamos laidos turiniui, UAB „X“ niekuomet nebuvo informuojamas, kokie asmenys bus kviečiami dalyvauti konkrečioje laidoje, kokios bus nagrinėjamos temos ir pan. Tokių klausimų UAB „X“ valdymo organai niekada nesvarstė ir dėl jų niekada nebuvo priėmę jokių sprendimų. Laidos turinys, temų parinkimas, kviestinų asmenų parinkimas yra išimtinai laidos vedėjų kompetencija.

Kaltinamajame akte 4-e ir 5-e epizoduose nurodyta, jog R. K., „vykdydamas E. M. prašymą, 2015 m. lapkričio 4 d., nuo apie 16 val. 30 min. iki apie 19 val. 00 min., (duomenys neskelbtini) viešbutyje vykusio susitikimo su A. G. metu panaudojo žiniasklaidos priemones kontroliuojančio UAB „X“ priklausančių UAB „X“ generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko, UAB „A. M.“ generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko bei UAB „LN“ valdybos pirmininko įtaką bei pareikalavo, kad politinės partijos „Y“ pirmininkui E. M. oponavęs partijos pirmininko pirmasis pavaduotojas A. G. atsisakytų šioje politinėje partijoje kurti partijos politinę įtaką ir galimybę laimėti 2016 m. rinkimus į 2016 – 2020 m. kadencijos Seimą galėjusią sumenkinti (duomenys neskelbtini) frakciją. Dėl tokių R. K. E. M. prašymu pateiktų neteisėtų ir nepagrįstų reikalavimų, politikas A. G. nuo šio politinei partijai Y ir jos pirmininkui E. M. nepalankaus, galinčio padaryti politinės žalos ir sumenkinti partijos pozicijas 2016 – 2020 m. Seimo rinkimuose, politinio sprendimo atsisakė. Taip E. M. iš UAB „X“ atstovo, vadovaujančio asmens R. K. gavo kitokios asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui – politinei partijai Y. UAB „X“ atstovo manymu, tokie kaltinamojo akto teiginiai apskritai yra sunkiai logiškai paaiškinami. Juridinis asmuo nežino ir negali žinoti apie dviejų tarpusavyje pažįstamų fizinių asmenų pokalbį, vykusį poilsiavietėje prie ežero, vartojant alkoholį. Kaltinamajame akte įvardintos UAB „X“, UAB „AM“, UAB „LN“ yra privatūs juridiniai asmenys, kurie negali turėti jokių valdingų įgalinimų ar įtakos tretiesiems fiziniams asmenims, juolab politikams, kaip šiuo atveju – Europos Parlamento nariui, turtingam verslininkui. Jeigu R. K. ir bendravo su A. G., tai jis veikė kaip fizinis asmuo, aplinkybėmis, kurios juridiniam asmeniui nežinomos, o ne kaip UAB „X“, UAB „MG“, UAB „AM“, UAB „LN“ atstovas.

Kaltinamajame akte 6-e ir 7-e epizoduose nurodyta, jog R. K., 2016 m. gegužės 10 d., automobilio „Mercedes Benz GL450“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) salone, tiesiogiai E. M. davė kyšį – 106 200 eurų bei 72 eurų ir 99 centų vertės degtinės „Stumbras Millenium Oak aged edition“ butelį. Juridinio asmens atstovas pareiškė, jog šios aplinkybės UAB „X“ nėra žinomos. Nei UAB „X“, nei kiti juridiniai asmenys, kurie yra įvardinti kaltinamajame akte – UAB „X“, UAB „MG“, UAB „AM“, UAB „LN“, nėra išmokėję R. K. jokių grynųjų pinigų. Šiuose juridiniuose asmenyse atsiskaitymai grynaisiais pinigais 2015 metais apskritai nevyko, t. y. nebuvo jokios grynųjų pinigų apyvartos. Jeigu E. M. buvo perduotos grynosios piniginės lėšos, tai šios lėšos neturi jokio sąryšio su UAB „X“ ar susijusiomis bendrovėmis, šios lėšos nebuvo juridinių asmenų nuosavybė, nebuvo išduotos ar perduotos R. K.. Kaip matyti iš bylos medžiagos, R. K. alkoholio butelį pirko pats kaip fizinis asmuo, už asmenines lėšas. R. K., jeigu jis atliko kaltinamajame akte nurodytus veiksmus, negalėjo veikti kaip UAB „X“ atstovas, nes šis juridinis asmuo R. K. nebuvo suteikęs nei įgalinimų veikti UAB „X“, nei nebuvo suteikęs kyšio dalyko –nurodytų piniginių lėšų ir alkoholio butelio.

        Juridinis asmuo – politinė partija „Y“, atstovaujama atstovo R. J., nepripažino savo kaltės. Paaiškino, kad kaltinimuose nurodytos nusikalstamos veikos, kurių esmė yra atitinkamų vadovaujančias pareigas šiame juridiniame asmenyje ėjusių asmenų, taip pat ir Politinės partijos pirmininko ir šios partijos frakcijos Lietuvos Respublikos Seime seniūno E. M., kurie veikė šio juridinio asmens vardu ir kurie turėjo teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, galimai neteisėti veiksmai, neturi jokio tiesioginio ar netiesioginio ryšio su politinės partijos pagrindine veikla – skleisti ir įgyvendinti šiuolaikinio liberalizmo ir pilietinės visuomenės idėjas, padėti išreikšti Lietuvos Respublikos piliečių politinę valią, aktyviai dalyvauti įgyvendinant valstybės valdžią ir savivaldos teisę, padėti partijos nariams dalyvauti politinėje veikloje, kaip tai numatyta politinės partijos įstatų 5 punkte. Politinė partija, įgyvendindama savo tikslus, niekada ir su niekuo nederino jokių veiksmų, kurie yra uždrausti Lietuvos Respublikos baudžiamuosiuose įstatymuose. Politinė partija kaip savo narių politinius interesus tenkinantis juridinis asmuo, siekdama, kad jos nariai savo veiklą grįstų savanoriškumo, demokratiškumo, atvirumo ir solidarumo kriterijais, griežtai atsiriboja nuo šioje byloje minimų kaltinamųjų veiksmų, kuriuos šie asmenys atliko, esą, politinės partijos vardu ir (ar) naudai. Juridinis asmuo taip pat pažymi, kad gerbdama kitų šioje byloje kaltinamųjų teisę į gynybą, nekaltumo prezumpcijos statusą, šiuose parodymuose nepasisako ir niekaip nevertina kaltinamųjų veiksmų atitikties baudžiamojo įstatymo reikalavimams.

        Kaltinimuose (2 veika) nurodoma, kad politinės partijos „Y“ naudai ir interesais veikęs valstybės tarnautojas E. M., 2015 m. rugsėjo 23 d., 2015 m. spalio 25 d. tiesiogiai savo ir juridinio asmens – politinės partijos naudai, 2015 m. spalio 21 d. pažadėjo ir susitarė priimti bei 2015 m. spalio 25 d. iš R. K. priėmė kyšį, išreikštą nematerialios, neturinčios ekonominės vertės rinkoje asmeninės naudos sau, ir kitam asmeniui forma, t. y. 2015 m. spalio 25 d., 19.00 val., transliuotoje laidoje (duomenys neskelbtini) buvo palankiai nušviesta politinės partijos „Y“ pirmininko E. M. politinė ir partinė veikla ir šios politinės partijos politinė veikla, tokiu būdu gavo kitokios naudos sau ir kitam asmeniui t. y. politinei partijai. Kaip gali suprasti iš kaltinimuose pateiktų formuluočių, E. M. minėtą kyšį gavo už tai, kad jis asmeniškai balsuotų „už“ Seime svarstant ir priimant: 1) Seimo nario Š. G. pateiktą „Pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 [...] projekto Nr. XIIP-3370(2)“; 2) Seimo nutarimą dėl 169 300 000 Eur vertės viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ Nr. XIIP-2Q13(2), kitus teisės aktų projektus. Be to, kaltinimuose nurodoma (4, 5 veikos), kad E. M., tęsdamas savo veiksmus, 2015 m. lapkričio 3 d. susitarė ir 2015 m. lapkričio 4 d. priėmė kyšį išreikštą nematerialios, neturinčios ekonominės vertės rinkoje iš R. K., kad šis, esant E. M. prašymui, pateiktų reikalavimus, dėl kurių politikas A. G. atsisakytų nuo E. M. ir juridiniam asmeniui nepalankaus politinio sprendimo, t. y. (duomenys neskelbtini) frakcijos kūrimo. Politinė partija pareiškė, kad nei E. M. politinei partijai ar politinės partijos frakcijai Seime, nei politinė partija ar politinės partijos frakcija Seime, nei kiti politinės partijos valdymo organai (suvažiavimas, taryba ar valdyba) E. M. nenurodė, nedavė ir nekoordinavo, kaip turi būti balsuojama svarstant Seime teisės aktų projektus Nr. XIIP-3370(2) ir Nr. XIIP-2013(2). Klausimai dėl balsavimo už šiuos teisės aktų projektus nebuvo svarstomi nei politinės partijos valdymo organų viduje, nei politinės partijos „Y“ frakcijoje Seime. Atitinkamai, politinė partija neturi jokio faktinio ir teisinio pagrindo būti atsakinga už paties E. M. asmeninės motyvacijos pagrindu galimai prisiimtus „įsipareigojimus“ UAB „X“.

Juridinis asmuo pažymi, kad kaltinamajame akte suformuluotas kaltinimas politinei partijai nėra teisingas teisiniu ir faktiniu požiūriu jau vien todėl, kad nėra aišku, kodėl politinė partija, kaip juridinis asmuo, turi būti persekiojama už tai, kad buvęs politinės partijos pirmininkas galimai veikė nesilaikant teisės aktų reikalavimų, kiek tai susiję su šios politinės partijos frakcijos Seime veikla svarstant ir priimant teisės aktų projektus. Nurodo, kad iki šiol neaišku, ką pasitelkdamas – politinę partiją, o jeigu taip – kurį partijos valdymo organą, ar partijos frakciją Seime veikė kaltininkas – fizinis asmuo. Nuo to priklauso ir tinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas kalbant apie juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės formaliuosius pagrindus bei sąlygas, apibrėžtas BK 20 straipsnyje. Atkreipia dėmesį, kad E. M., kaip tuometinio politinės partijos vadovo, veikla viešumoje ir santykiuose su žiniasklaidos priemonėmis niekaip negalėjo būti kontroliuojama, jai nepritariama ar varžoma, kadangi politinei partijai nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kokių susitarimų, pažadų pagrindu E. M. dalyvaus žiniasklaidos priemonėse, kuriose pristatinės ne tik savo, bet ir vadovaujamos politinės partijos veiklos situaciją ir perspektyvas. Pats dalyvavimas žiniasklaidos priemonėse viešai nėra savaime neteisėtas, tačiau politinė partija kartu atsiriboja nuo E. M. veiksmų, jeigu tokie veiksmai buvo atlikti tam tikrų susitarimų ar pažadų UAB „X“ naudai pagrindu ar interesais. Politinė partija pabrėžė, kad nei jai, nei jokiems partijos organams, nei partijos dalyviams – politinės partijos „Y“ nariams, vadovybei (matomai, išskyrus patį E. M.) nebuvo žinomi kokie nors E. M. politinių ambicijų pagrindu susiformavę ir realizuoti ketinimai, kitokie veiksmai, kiek tai susiję su A. G. sprendimu atsisakyti politinei partijai nepalankaus politinio sprendimo – (duomenys neskelbtini) frakcijos įkūrimo. Politinės partijos dar ikiteisminio tyrimo metu pateikti įrodymai, t. y. susirašinėjimas el. laiškais, jau po 2015 m. lapkričio 4 d. rodo, kad politinės partijos atstovai susirašinėjo, kitaip kontaktavo su A. G., kiek tai susiję su frakcijos (duomenys neskelbtini) įkūrimo klausimais. Be to, iš byloje pridėto politinės partijos 2015 m. spalio 24 d. VIII suvažiavimo protokolo (10 klausimas. Partijos pirmininko rinkimai) matyti, kad tai buvo vienintelis kartas, kuris tapo žinomas partijai, kad politinės karjeros apogėjuje susirungė du politinės partijos nariai – E. M. ir A. G.. Protokolo turinys liudija, kad tarp šių dviejų politikų nebuvo aiškios politinių požiūrių sankirtos, galimų nesutarimų ir pan. Iš protokolo nematyti, kad A. G. iš anksto planavo ir viešino idėjas apie frakcijos (duomenys neskelbtini) įkūrimą politinėje partijoje. Taigi ir šie duomenys paneigia kaltinimus, kad E. M., veikdamas kartu su R. K., kiek tai susiję su A. G. iniciatyvų pašalinimu iš politinės veiklos, tai darė politinės partijos vardu, naudai ar su partijos žinia arba pritarimu. Kartu šie duomenys liudija, kad politinė partija net numatyti ar įtarti negalėjo apie kokius nors E. M. ketinimus, susitarimus su R. K. A. G. politinių ambicijų menkinimo klausimais, kaip tai apibrėžiama kaltinamajame akte. Politinė partija įsitikinusi, kad kaltinimuose minimi epizodai, susiję su E. M. ir R. K. veiksmais A. G. ketinimams įkurti frakciją (duomenys neskelbtini), yra E. M. asmeninės politinės ambicijos iliustracija, nieko bendro neturinti nei su politinės partijos veikla Seime, nei partijos viduje, nei Seimo frakcijoje. Nėra jokios objektyvios ir nesubjektyviai interpretuojamos informacijos ar duomenų, kurie leistų daryti bent prielaidas, kad politinė partija, veikdama per E. M., priėmė kyšį bei vykdė prekybą poveikiu.

Kaltinimuose nurodoma 6 veika, kad politinės partijos „Y“ naudai ir interesais veikęs valstybės tarnautojas – E. M., nuo 2015 m. rugsėjo 23 d. iki 2016 m. gegužės 10 d., tiesiogiai savo ir politinės partijos naudai R. K. pažadėjo ir susitarė priimti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį – 106 000 Eur, pažadėjęs, kad pasinaudojęs savo kaip Seimo nario tarnyba, juridinio asmens pirmininko ir šio juridinio asmens Seime frakcijos seniūno įgaliojimais ir turima tikėtina ar tariama įtaka valstybės tarnautojams – (duomenys neskelbtini) frakcijos Seime nariams, paveiks šiuos valstybės tarnautojus, kad šie vykdydami įgaliojimus balsuotų „už“ UAB „X“ palankių ir finansiškai naudingų politinių sprendimų priėmimą Seime svarstant ir priimant kaltinimuose nurodomus teisės aktų projektus ar pasiūlymus dėl teisės aktų projektų, kitų politinių sprendimų. Atitinkamai E. M. 2016 m. gegužės 10 d., apie 16 val., tiesiogiai iš R. K. priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį – 106 000 Eur. Atitinkamai politinei partijai reiškiami kaltinimai ir dėl to, kad partija neva vykdė prekybą poveikiu analogiškai E. M. veiksmams. „Y“ pareiškė, kad kaip ir buvo nurodyta, jam niekuomet nebuvo žinomi jokie E. M., kuris vykdė juridinio asmens pirmininko, (duomenys neskelbtini) frakcijos Seime seniūno funkcijas, veiksmai, kurie kaltinimuose įvardijami kaip pažadų UAB „X“ formulavimas apie tai, kad pasinaudos tikėtina ar tariama įtaka siekiant vienaip ar kitaip balsuoti už nurodytų teisės aktų projektų ar pasiūlymų dėl teisės aktų projektų svarstymą ir priėmimą Seime. E. M. šių kaltinimų epizode dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 20 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 3 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje ir 226 straipsnio 4 dalyje, niekuomet nederino klausimų politinės partijos viduje, nesprendė šių klausimų su partijos valdybos organais ar administracija, kad taptų žinoma, jog esą E. M. veikia UAB „X“ interesais, įtakoje ir pan. Tai, kad E. M. galimai šiuos veiksmus atliko nepriklausomai nuo partijos valios ir žinojimo, rodo, jog šie E. M. veiksmai nėra priežastiniame ryšyje su partijos veikla, ypač turint omenyje, kad partijos pirmininkas visuomet dalyvauja partijos tarybos ir valdybos veikloje.

Dėl Seimo nutarimo projekto Nr. XIIP-2013(2) teisėkūros proceso Seime pažymėjo, kad iš viešai prieinamos informacijos, skelbiamos oficialioje Lietuvos Respublikos Seimo internetinėje svetainėje, matyti, jog politinė partija oficialiai neteikė savo pozicijos svarstant minėto teisės akto projekto turinio ir formos klausimus. Balsuojant dėl minėto teisės akto priėmimo (duomenys neskelbtini) Seime frakcija balsų dauguma šio teisės akto nepalaikė. Partija sprendžia, kad tokia situacija susiklostė ir kalbant apie Seimo nario Š. G. pateikto Pasiūlymo dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo atitinkamų nuostatų projekto Nr. XIIP-3370(2) likimą. Politinė partija sprendžia, kad kaltinimuose nurodomi su partija siejamų asmenų veiksmai buvo nukreipti išvien asmeninės (materialiąja ar nematerialiąja išraiška) naudos gavimui, savo įvaizdžio gerinimui, kitokių interesų tenkinimui ir t. t.

4. Dėl kaltinamojo R. K. suinteresuotumo dėl Vartojimo kredito įstatymo pataisų ir atliktų veiksmų

4.1. Įrodymai

Kaltinamojo R. K. suinteresuotumas Vartojimo kredito įstatymo pataisomis buvo aptartas dėl kaltinimo jam veikus su Š. G.. Dėl šios priežasties įrodymų visuma, sietina su nagrinėjamu aspektu, nebekartojama, dėstomi anksčiau neaptarti.

Liudytoja I. Š. dėl Vartojimo kredito įstatymo pataisų paaiškino, kad 2013 m., kai Lietuvos bankas perėmė vartojimo kreditų rinkos priežiūrą, ji pradėjo dirbti valdyboje. Stebėdami procesus, kurie vyksta toje rinkoje, matė, kad rinka pasižymi labai dideliu augimu, labai sparčiai auga išduotų kreditų apimtys ir skaičiai. Tuo pačiu matė, kad vyksta ir nepageidautini procesai, kurie sąlygoti spartaus rinkos augimo. Matė, kad didėja pradelstų mokėjimų skaičius, yra žmonių, kurie ima naujus kreditus, kad apmokėtų senus, matė jaunų žmonių įsiskolinimų augimą. Norėjo įspėti politikus ir pasiūlyti teisės aktų pakeitimus, kurie galėtų tuos neigiamus reiškinius sumažinti ar suvaldyti. 2013 m. rudenį Lietuvos bankas pateikė įstatymo projektą. Jį pateikė Finansų ministerijai, taip pat Seimo Finansų biudžeto komitetui, kadangi pagal teisėkūros procedūrą Vyriausybė gali inicijuoti įstatymų projektus, tačiau tą taip pat gali daryti ir Seimo nariai. Ilgą laiką jų siūlymai nesusilaukė jokio dėmesio. Po metų Seime pradėjo veikti grupė, kuri buvo sudaryta iš Seimo narių ir Lietuvos banko, Finansų ministerijos atstovų, jai vadovavo B. B. Darbo grupė buvo įpareigota parengti įstatymo pataisas, liudytoja dirbo Lietuvos banko pateiktų pasiūlymų pagrindu. Darbo grupės darbai truko iki 2015 m. birželio mėnesio, kai projektas pagaliau buvo įregistruotas Seime oficialiai, buvo pateiktas, tuomet prasidėjo oficialus svarstymas ir priėmimas. Tų stadijų metu pasitaikydavo, kad, kai būdavo numatyta plenariniame posėdyje, klausimas dingdavo iš plenarinio posėdžio darbotvarkės, paskui vėl atsirasdavo, paskui vėl dingdavo. Buvo jausmas, kad yra daug nenoro, kad įstatymo projektas būtų priimtas. Pasiūlymas buvo keičiamas, nes svarstant įstatymo projektus visada būna skirtingi interesai, pasiūlymų buvo įvairių ir įvairaus reikšmingumo. Kai kurie buvo procedūriniai, kai kurie techniniai. Jie, kaip iniciatoriai, buvo linkę su sutikti, kad kai kurias nuostatas reikia pakeisti, nes nepretendavo į kažkokį absoliutų žinojimą, bet viena nuostata buvo esminė, dėl jos buvo daugiausia diskusijų: pareiga kreditų davėjui įsitikinti, kad klientas yra pakankamai mokus ir galės tą įsipareigojimą aptarnauti. Tai buvo absoliuti nuostata, visos kitos buvo tik pagalbinės. Pagrindinė problema buvo, kad kliento mokumas būtų įvertintas deramai. Dėl šios nuostatos turėjo daug diskusijų ir buvo teigiančių, kad šios nuostatos reikia atsisakyti, nes neva ji prieštarauja Europos Sąjungos rinkos teisei, kas visiškai nebuvo tiesa, tačiau darbo grupė paliko ją įstatymo projekte, kuris buvo įregistruotas. Vėliau jau įstatymą svarstant Seime buvo keliamas klausimas, kad tą nuostatą pakeisti jau atskiromis Seimo narių iniciatyvomis arba verslo asociacijų iniciatyvomis, bet tam nebuvo pritarta ir įstatymas buvo priimtas su ta nuostata, kuri, jos manymu, buvo svarbiausia. Tai buvo tas straipsnis, kuris kalba apie vartotojo kreditingumą. Darbo grupėje buvo B. B., A. P., Finansų ministerijos atstovė V. M., V. G. ir K. G., bet bijo suklysti, ar jis tikrai buvo darbo grupėje, ar komitete svarstant. R. Š. buvo darbo grupės narys, bet darbo grupė pradėjo veikti, kai vyko mero rinkimai. Š. G. pakeitė R. Š. darbo grupėje, bet jo posėdžiuose nematė. Vartotojų kredito asociacijos teikė savo pasiūlymus, jos buvo dvi, viena pritarė reguliavimo keitimui, kita ne. UAB „4f“ atstovas aktyviai dalyvavo posėdžiuose Seime. Darbo grupėse yra išklausomos skirtingos nuomonės, nes nuo pirmininko labiausiai priklauso, kam suteikiamas žodis, tai G. V. dažnai dalyvaudavo darbo grupės posėdžiuose, jis sakydavo, kad Lietuvos banko pasiūlymai neproduktyvūs, žalingi ir kad šių siūlymų Seimas neturėtų svarstyti. Tai labai paprastas verslo interesas. Darbo grupės posėdžiuose su G. V. dalyvaudavo advokatai L. S., P. A., asociacijos, kuriai priklausė „4f“, vadovas L. V..

Pagrindinė Š. G. pataisa – dėl būsimo skolininko mokumo vertinimo, tai buvo tokia pati pataisa, kokią prieš tai teikė Vartojimo kreditų asociacija ir paremta tais pačiais motyvais. Tas pasiūlymas buvo teikiamas ir tada, kai projektas buvo įregistruotas Seime ir tada, kai po svarstymo buvo teikiamas priėmimo stadijoje. Seimas ir komitetas nė vieno karto šios pataisos nepalaikė. Ši pataisa buvo dėl esminės, minėtos, nuostatos. Mokumo įvertinimas preziumuoja, kad reikia patikrinti duomenis, tai reiškia, kad negalima skolinti neįvertinus pasekmių. Dėl to pakeitimo rinkos augimas buvo gana smarkiai apribotas. Priėmus vartojimo kredito įstatymą su 8 straipsnio pakeitimu kito rinka. Statistika skelbiama Lietuvos banko statistikoje, bet poveikis rinkoje pasimatė greitai. 2016 m. antrame pusmetyje matėsi, kad smarkiai pakeitė kryptį augimas ir problemos, kurios lydėjo smarkų augimą iki įstatymo pakeitimo. Pradelsti mokėjimai, jaunimo skolinimas pradėjo ženkliai mažėti, lyginant su tuo, ką matė 2013 m. Šie verslai buvo vieni iš didžiausių reklamos užsakovų ir tikriausiai ne vien tik (duomenys neskelbtini) žiniasklaidos priemonėse, bet ir apskritai. Natūralu, kad labai didelius reklamos biudžetus šioms įmonėms turėti leido labai dideli pelningumai, nes grąžos buvo labai didelės. Kai turi didelius pelningumus, galima turėti labai didelius reklamos biudžetus ar lobistams pasitelkti, ar tiesiog reklama propaguoti savo pozicijas. Buvo daug įvairių tekstų, kuriuos vertintų kaip užsakomuosius, daugiau buvo neigiamo dėmesio apie Lietuvos banko siūlymą medijoje, bet įstatymas vis dėlto buvo priimtas. Kai buvo svarstomos pastabos ir pasiūlymai, tai K. G. palaikė Lietuvos banką ir galbūt ne visiškai mandagiai bendravo su žmonėmis, kurie siūlė keisti pataisas, pasiūlydamas jiems nekalbėti tokių dalykų. Lietuvos bankui atvirai niekas neoponavo. Paprastai buvo oponuojama dėl detalių. Kai prieinama prie detalių, kokių reikia pokyčių, tada gali atsirasti įvairių pasiūlymų, kurie keičia siūlymo esmę. B. B., kuris vadovavo darbo grupei, minėjo, kad šeimoje turėjo realių atvejų, ir jis siekė rezultato. Darbo grupė ilgą laiką nebuvo sudaryta, nebuvo jokio judesio, pats darbas pradėjo veikti tik 2014 m. pabaigoje ar 2015 m. pavasarį. Formaliai grupė tarsi buvo, bet posėdžiai nevyko. Kilo ginčai dėl įstatymo įsigaliojimo termino. Prieš priėmimą įstatymo terminas taip pat buvo šiek tiek pavėlintas, tačiau dėl techninių dalykų. Įstatymas buvo priimtas lapkričio mėnesį. Objektyvių problemų įsigalioti įstatymui sausio 1 d. buvo. Viskas nusikėlė dvejus metus, nes projektas ilgai nebuvo svarstomas. Ji nebuvo Seime tuo metu, kai įstatymo klausimas vis būdavo išimamas iš darbotvarkės, tai negali tiksliai pasakyti, tokius klausimus sprendžia valdyba, kartais komiteto pirmininkas gali paprašyti. Kokios priežastys buvo pagrindinės, negali pasakyti.

Apžiūros 2016 m. rugpjūčio 11 d. protokolo duomenimis, be kitos informacijos, nukopijuotos iš 2016 m. birželio 10 d. per kratą pas G. V. paimto kompiuterio, buvo apžiūrėtas ir elektroninio pašto faile (duomenys neskelbtini) rastas tarp G. V. (V.), kuris naudojosi elektroninio pašo dėžute (duomenys neskelbtini) ir R. K. (K.), kuris naudojosi elektroninio pašto dėžute (duomenys neskelbtini) susirašinėjimas elektroniniais laiškais. Tarp jų yra ir šie elektroninio pašto laiškai:

2015 m. rugsėjo 28 d., 13.52 val., K.: „Sveikas, G., Tre?iadien? b?usiu Kaune. Gal apie 13,15 – 13,30 galim trumpam psimatyt? Gal??iau u?sukt R.“ (t. 25, b. l. 49,98).

2015 m. rugsėjo 28 d., 18.35 val., V.: „Labas, Zinok mane tre?iadieni U. i Ryga issikviete, turiu raportuoti kas Lietuvoj vyksta. Nes V. K. Pataisos nuspresta skubos tvarka priimti, tai tre?iadieni lemiamas BFK pos?diss, o ketvirtadieni jau Balsavimas saleje. Tai dabar labai karstas laikas, nes yra labai geri pasi?lymai u?registruoti, bet didelis klausimas ar BFK ir Sale i juos atsi?velgs: (duomenys neskelbtini) G.“ (t. 25, b. l. 49,97).

2015 m. rugsėjo 29 d., 7.34 val., K.: „Ketvirtadien? Gali b?ti balsavimas „po svarstymo” o ne pri?mimas. Negerai, kad j?sø lobistai skatina skub?jim? matydami“gerus pasi?lymas“. Nepaisant to, kad, kaip sakai – u?registruoti labai geri pasi?lymai – praleid?iamas vienas esminis momentas: pri?mimo metu gali atsirasti naujos pataisos. Jei turi laiko ?iandien, galim sub?gti kavos vidury kelio R.“ (t. 25, b. l. 49-50,97).

2015 m. rugsėjo 29 d., 13.33 val., V.: „Cia ne musu lobistai, ta skuba visiems buvo didelis siurprizas ir dar praeita nakti daug blogu pasi?lymu staiga atsirado (kaip ir rasai). Dabar bandom gesinti gaisrus, bet sunku susigaudyti, kas prie ko dabar, nes is visu skirtinga informacija plaukiaL G.“ (t. 25, b. l. 50, 97).

2015 m. rugsėjo 29 d., 13.46 val., K.: „Gal Vilniuj esi? RK“ (t. 25, b. l. 50, 110).

2015 m. rugsėjo 29 d., 13.56 val., V.: „Kaune. Galim per skype pasiskambinti? (duomenys neskelbtini) mano nickas. Mane jau cia ?iniasklaida atakuoja del naujausiu pasi?lymu: (duomenys neskelbtini) Cia jau ir media kanalams butu skausminga labai. G. (t. 25, b. l. 50,110, 111-114).

        Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos 2016 m. gruodžio 19 d. papildomos apžiūros protokolo duomenimis, atlikus 2016 m. birželio 10 d. kratos metu paimto G. V. kompiuterio apžiūrą, kietojo disko Micron M550 2.5 256GB, s/n: (duomenys neskelbtini) apžiūros metu rastas elektroninio pašto failas (duomenys neskelbtini), jame rastas G. V. (V.), kuris naudojosi elektroninio pašo dėžute (duomenys neskelbtini) ir R. K. (K.), kuris naudojosi elektroninio pašto dėžute (duomenys neskelbtini), susirašinėjimas elektroniniais laiškais (t. 25, b. l. 171).

        2015 m. rugsėjo 30 d., dalykas: „kertiniai punktai“, 17.18 val. V.: „Mes su visu užregistruotu reguliavimu sutinkam, bet netinka šie 4 punktai: 1. SVK rinkos paskolų gavėjų mokumo vertinimas Lietuvoje neturi būti perteklinis ir atitikti ES direktyvų nuostatas. Reikia suprasti, kad SVK rinkai būtų itin sunku susidoroti su griežtu reikalavimu? kai dėl kiekvieno itin mažo kredito davimo tikrinamos ne tik duomenų bazėse bet dar ir reikalauti pateikti papildomus paskolos gavėjo dokumentus (neproporcingi kaštai verslui). 2. Lietuvos bankas jau dabar turi pakankamai galių reguliuoti finansų rinkos dalyvių veiklą ir skiria pakankamai dideles baudas, todėl nėra jokio pagrindo jas drastiškai didinti iki tokio lygio, kai bauda už vieno smulkaus kredito išdavimą gali sužlugdyti įmonę ? pakanka padvigubinti. 3. Reikia mažinti galimybę smulkiųjų kreditų šešėliui atsirasti. Siūlome apriboti kreditų teikimą grynaisiais pinigais ne prekybos vietose – čia tikrai didžiausia neatsakingo skolinimo rizika. 4. SVK reglamentavimo papildymai turi įsigalioti per protingą laiko tarpą ? 6 mėnesius (nuo balandžio 1d.), o ne po 2 mėnesių (siūloma nuo Gruodžio 1d.). Reikia atsižvelgti vien į techninius naujovių įgyvendinimo aspektus (sistemų pritaikymą). Palyginimui – Lietuvos bankas net 12 mėnesių rengs registro sistemą asmenims, dėl kurių yra pateikti prašymai neleisti jiems sudaryti vartojimo kredito sutarčių“.

        Priedą „lyginamasis dokumentas su komentarais151001.docx“ ištrynė R. K./ (duomenys neskelbtini) (t. 26, b. l. 171-172,174-175).

2015 m. spalio 1 d., 13.39 val. K.: „Šitie punktai suprantami, tačiau gal turit normalias juridines formuluotes, kurios tiktų kaip pataisos RK“ (t. 26, b. l. 172,174).

2015 m. spalio 1 d., 13.45 val. V.: „Ok. Neužilgo atsiusiu“ (t. 26, b. l. 172).

2015 m. spalio 1 d., 14.20 val., V.: „Cia svarstomas istatymas ir sone visi pasiulymai suformuluoti. Tinka?“ (t. 26, b. l. 172, 173).

2015 m. spalio 1 d., 14.46 val. K.: „Pabandysiu susigaudyt RK“ (t. 26, b. l. 173, 174).

        Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos 2016 m. rugpjūčio 11  d. papildomos apžiūros protokolo duomenimis, atlikus 2016 m. birželio 10 d. kratos metu paimto G. V. kompiuterio apžiūrą, kietojo disko Micron M550 2.5 256GB, s/n: (duomenys neskelbtini) apžiūros metu rastas elektroninio pašto failas (duomenys neskelbtini), jame rastas G. V. (V.), kuris naudojosi elektroninio pašo dėžute (duomenys neskelbtini) ir R. K. (K.), kuris naudojosi elektroninio pašto dėžute (duomenys neskelbtini), susirašinėjimas elektroniniais laiškais. (t. 25, b. l. 34). Be kitų, yra šis elektroninis laiškas:

2015 m. spalio 7 d., 9.06 val., tema „punktas“. Priedai: Pasiūlymas dėl VKĮ projekto 8 str ?20015?10?05?3.doc., V.: „Labas R., Prisegtas pasiulymas del kreditingumo vertinimo, kuris yra labai konkreciai paremtas vienu nesenu vyriausybės nutarimu. (duomenys neskelbtini) dar pavasari siule atlaisvinti kreditingumo vertinima del 40% taisykles (duomenys neskelbtini), to nepavyko pasiekti, bet cia butu labai logi?ka tasa to projekto <...>“ (t. 25, b. l. 51-52,116).

Pranešimo priedas yra 2015-10-06 „Pasiūlymas dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir įstatymo papildymo 111, 141, 211, 221, 222, 231, 251 straipsniais ir penktuoju1 skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2)“ iš keturių lapų.

Pasiūlymas:        

Pakeisti Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamą 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą vienu iš šių būdų: 1) remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose; arba 2) pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kreditingumą, remdamasis dokumentais, duomenimis, informacija ar kitais įrodymais. Vartojimo kredito gavėjo kreditingumo patikrinimas kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose atliekamas gavus vartojimo kredito gavėjo rašytinį sutikimą, jeigu tokio sutikimo reikia pagal įstatymus“ (t. 25, b. l. 118-121).

        Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. birželio 8 d. protokolo Nr. S6-14-49 duomenimis, slapta užfiksuotas tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. (K.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi G. V. (V.), 2015 m. spalio 7 d., 13.05.58 val., vykęs pokalbis (t. 8, b. l. 8-9).

        <...> V.: „A...aš ten siunčiau tokį vieną failiuką pačiam elektroniniu“. K.: „Jo, aš perskaičiau, bet žinok aš nelabai noriu kalbėti, a...nei Skaipu, nei, nei Vaiberiu. Tai kadangi mes laiko turim daug daugiau, negu tu įsivaizduoji. Nežinau, ar tu žinai?“. V.: „Ne, nežinau“. K.: „Jo, tai manau, kad iki lapkričio turim“. V.: „A, supratau“. K.: „Bent jau taip pažadėjo“. V.: „Aš šito...“. K.: „Tai aš dėl to akis į akį...“. V.: „Aš šito nežinau“.         K.: „...su tavim linkęs pašnekėti“. V.: „Nu, supratau, Nu, tai žodžiu, jeigu trumpai, tai ten, jau ten, kaip sakant, tą klausimą jau konkrečiai pristatė ir pristatys. Dabar bent jau turi pristatinėti. Tiktai aš sakiau, kad ten, kur jūs buvot susitikę“. K.: „Jo“. V.: „Tai sakė, kad tenai pas jus geri kontaktai. Tai jeigu dar būtų iš, iš to pačio ten kontrolinis kažkoksai tai pasakymas, kad čia irgi svarbi tema, aktualu. Tai...Nes jie kažkaip taip biški mėtosi. Ar, ar, ar, ar, ar, ar įsitraukt, neįsitraukt? Tai būtų labai gera pagalba“. K.: „Nu, matai šitas...Šitas, šitas, šitas, šitas, šitas, a...jaunuolis žadėjo namų darbus padaryt, žinai. Tai, ir po to man suktelt. Aš tai tiktais galėčiau spėt tokiais atvejais vieną dalyką. Jis turbūt saugo savo kontraktą ir a...ir, taip sakant, a...Pats, supranti, kad po to klausimas kils kas padarė, žinai“. V.: „Ne, tai mes dėl to, va, šitą klausimą visiškai atskyrėm. Aš su juo...“. K.: „Aha“. V.: „...susitariau. Nes ten yra, ten yra gal ten septyni klausimai kokie tai. Mes sutarėm, kad, davai, atskiriam šitą, nes aš ir šnekėjau su savo ten tais akcininkais, tai...“. K.: „Aha“. V.: „Sako, bus geriausia, atskiriam tada į dvi temas. Nes šitas kaip ir gaunasi. Yra tie visi, šeši yra. Tai ten bendrai sudėjus yra dar mažiau svarbūs negu šitas. K.: „Supratau. Tai tada šit...“. V.: „Tai kadangi šitas tampa esminis, tai mes visiškai atskyrėm tą temą, tai...Aš turiu visai kitą...“. K.: „Supra...“. V.: „...advokatą, kuris ten jiems dabar pristatinėja, ten jūsų...“. K.: „Aha.“. V.: „...tiem bendriem draugam...“. K.: „Ir šitą pristatinėja?. V.: „...ten tą klausimą. Būtent tik šitą. Tik šitą būtent:. (t. 8, b. l. 8). K.: „Aha, supratau“. V.: „A...pirmininkui pristatinėja. Ir...“. K.: „Mh“. V.: „Tai tik sakau, kad jeigu ten yra man, nu, mano tuos do... Po jūsų susitikimo sakė, kad jūs ten bendraujat būtent su ta viena partija, tai...“. K.: „Mh. Nu, aš su visais bendrauju, jei ką“. V.: „Nu, bet va tuos, kur minėjot konkrečiai...“. K.: „Supratau“. V.: „...nes jiems čia labiausiai tinka. Nes jie jau buvo...“. K.: „Aha“. V.: „...ta tema dirbo jie tenais, ir, ir žino, įsigilinę, ta prasme, ir viską. Tai...“. K.: „Aha“. V.: „...jeigu išeitų ten tą pa...pratęsti, pra...paskatint juos labiau, nu, tai būtų labai konkretu ir aišku“. K.: „Supratau“. V.: „Nes mes turim, žodžiu, techninį žmogų, kuris ten viską tą darbą daro jiems“. K.: „Aha“. V.: „Tai, bet reikia tokio, nu, iš viršaus kažkokio palaikymo, paskatinimo“. K.: „Supratau. Jeigu teisingai susišnekėjom, tai supratau. Gerai.“. V.: „Jo. Nu, tai žodžiu, ten vėl...Jeigu, jeigu ten a...reikėtų...Nu, nežinau. Tai aš būsiu dar Vilniuj. Vis tiek dar pravažiuosiu, jeigu turim laiko“ <...> V.; „...ir gal tada informuosiu, kai jau ten tiksliai bus jie visi informuoti ir, ir žino kame reikalas“. K.: „Gerai. Gerai, G. Nu“. V.: „Nu, iki. Ačiū“. K.: „Okei, iki“ (t. 8, b. l. 10).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo 2016 m. birželio 8 d. Nr. S6-14-49 duomenimis, slapta užfiksuotas tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi G. V., vykęs susirašinėjimas SMS žinutėmis.

2015 m. spalio 12 d., 18.32.09 val., V.: „Gal em patikslino ka nors del registravimo?“ (t. 8, b. l. 11). 18.47.52 val., K.: „ Labai paprasiau“ (t. 8, b. l. 11-12).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas G. V. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu teisingai komentavo savo žinutes ir laiškus (t. 115, b. l. 153). Liudytojo G. V. apklausos ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. birželio 15 d. protokolo duomenimis, jis nurodė, kad galimai rašydamas „em“ turėjo omenyje E. M. ir norėjo sužinoti įstatymo registravimo datą (t. 66, b. l. 80).

Seime 2015 m. spalio 13 d., 10 val. 45 min., užregistruoto Seimo nario Š. G. Pasiūlymo dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu įstatymo projekto XIIP-3370 (2) duomenimis, pasiūlyta pakeisti Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamą 8 straipsnio 1 dalį.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamą 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą vienu iš šių būdų: 1) remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose; arba 2) pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kreditingumą, remdamasis dokumentais, duomenimis, informacija ar kitais įrodymais. Vartojimo kredito gavėjo kreditingumo patikrinimas kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose atliekamas gavus vartojimo kredito gavėjo rašytinį sutikimą, jeigu tokio sutikimo reikia pagal įstatymus“ (t. 39, b. l. 17, 20).

        Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. birželio 8 d. protokolo Nr. S6-14-49 duomenimis, slapta užfiksuotas tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. (K.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi G. V. (V.), 2015 m. spalio 13 d., 15.15.15 val. – 15.16.03 val., vykęs telefoninis pokalbis (t. 8, b. l. 12).

<...> K.: „Ar tekstas a...geras? V.: Jo, geras. Viskas ten puikiai. K.: Supratau. V.: Taip, kaip yra. Liuks. K.: Gerai. Ačiū tada. V.: Dėkui tau. K.: Norėjau tik pasitikslinti, nes pats neskaičiau. V.: Jo, jo, jo. Aš perskaičiau. Viskas ten idealiai žodis žodin. K.: Nu, puikiu. Liuks. Kol kas tada. V.: Nu, liuks. Geros naujienos“ <...> (t. 8, b. l. 12).

Apžiūros 2016 m. rugpjūčio 11 d. protokolo duomenimis, be kitos informacijos, nukopijuotos iš per kratą pas G. V. paimto kompiuterio, buvo apžiūrėtas ir elektroninio pašto faile (duomenys neskelbtini) rastas tarp G. V. (V.), kuris naudojosi elektroninio pašo dėžute (duomenys neskelbtini) ir R. K. (K.), kuris naudojosi elektroninio pašto dėžute (duomenys neskelbtini), susirašinėjimas elektroniniais laiškais, tarp kurių rastas 2015 m. lapkričio 3 d., 10.28 val., susirašinėjimas.

K.: „Na, pa?i?rim kaip praeis. A? visus pasiekiau, matysim kaip L...Po to atker?ysi...“ (t. 25, b. l. 58, 134).

Teisiamajame posėdyje liudytojas G. V. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu teisingai komentavo savo žinutes ir laiškus (t.115, b. l. 153). Apklausos ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. lapkričio 29 d. protokolo duomenimis, G. V. paaiškino, kad 2015 m. lapkričio 3 d., 10.28 val., siųstame laiške R. K. pranešė, jog savo dalį darbo atliko – kontaktavo dėl pritarimo šiai pataisai su Seimo (duomenys neskelbtini) frakcija, asmuo, vardu L., tai L. S. (t. 66, b. l. 95-96).

4.2. Įrodymų vertinimas

Kaltinamojo R. K. veiksmai ir suinteresuotumas analizuoti aptariant kaltinimo epizodą, susijusį su kaltinamuoju Š. G. (susitikimai, bendravimas telefonu, elektroniniu paštu, liudytojų G. V., L. S. parodymai, kita, nurodyta nuosprendyje). Teisėjų kolegija pakartoja išvadą, kad iš bylos duomenų matyti, jog R. K. asmeniškai bendravo su G. V., susitiko su L. S., kuris Seime vykdė lobistinę veiklą (atstovavo smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos interesus), aiškinosi Vartojimo kredito įstatymo pakeitimų esmę, stebėjo įstatymo pakeitimų svarstymo Seime eigą, prašė E. M. paramos konkrečiam, Š. G. įregistruotam, pasiūlymui. Įvertinus, kad R. K. kontaktavo su daugeliu asmenų, veikė aktyviai, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl jo, kaip žiniasklaidos bendrovės, parduodančios reklamos paslaugas, vadovo suinteresuotumo. Liudytojos I. Š. parodymai papildomai patvirtina išvadą dėl vartojimo kreditų rinką varžančių nuostatų įtvirtinimo įtakos reklamos užsakymų apimtims. Argumentai dėl įžvelgiamo R. K. intereso palaikyti tarpusaviai naudingus verslo kontaktus jau buvo išdėstyti.

Kaltinimas dėl siekiamos Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisos R. K., atitinkamai, ir E. M., pateiktas tris kartus, tiesa, pirmą kartą – dėl siekiamo Š. G. 2015 m. spalio 13 d. pasiūlymo priėmimo, antrą kartą – dėl 2015 m. spalio 29 d. pasiūlymo priėmimo, trečią kartą – dėl siekiamo 2015 m. spalio 13 d. ir 2015 m. spalio 29 d. pasiūlymų priėmimo juos nurodant kartu, taip pat inkriminuotas trijų kyšių davimas ir priėmimas už siekiamą teisėtą veikimą ir, atitinkamai, už teisėtą veikimą.

Teisėjų kolegija, siekdama kiek įmanoma išvengti pasikartojimų, patikrina tokios kaltinimo traktuotės R. K., E. M., juridiniams asmenims – UAB „X“ ir politinei partijai „Y“ – pagrįstumą analizuodama bylos nagrinėjimo metu įrodymais patvirtintus kaltinamųjų veiksmus, jų laiką ir eiliškumą.

5. Dėl E. M. teisėto veikimo – balsavimo „už“ Š. G. įregistruotus 2015 m. spalio 13 d. ir spalio 29 d. pasiūlymus (2, 4, 6, 12, 14, 16, 26, 28, 30, 37, 39, 41 kaltinimai)

5.1. Įrodymai

        Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos 2016 m. rugpjūčio 11 d. papildomos apžiūros protokolo duomenimis, atlikus 2016 m. birželio 10 d. kratos metu paimto G. V. kompiuterio apžiūrą, kietojo disko Micron M550 2.5 256GB, s/n: (duomenys neskelbtini) apžiūros metu rastas elektroninio pašto failas (duomenys neskelbtini), jame rastas G. V. (V.), kuris naudojosi elektroninio pašo dėžute (duomenys neskelbtini) ir R. K. (K.), kuris naudojosi elektroninio pašto dėžute (duomenys neskelbtini), susirašinėjimas elektroniniais laiškais. (t. 25, b. l. 34). Be kitų yra ir šis elektroninis laiškas.

2015 m. spalio 7 d., 9.06 val. (protokole nurodyta – 9.05) Priedai: Pasiūlymas dėl VKĮ projekto 8 str_20015_10_05_3.doc. V.: „Labas R., Prisegtas pasiūlymas del kreditingumo vertinimo, kuris yra labai konkrečiai paremtas vienu nesenu vyriausybės nutarimu. (duomenys neskelbtini) dar pavasari siule atlaisvinti kreditingumo vertinima del 40 % taisykles (duomenys neskelbtini), to nepavyko pasiekti, bet cia butu labai logi?ka tasa to projekto. Pasiskambinam, kai turesi laiko, galime ir per Skype (mano vardas (duomenys neskelbtini)) ar Viber. Kaip patogiau?G.“ (t. 25, b. l. 51-52, 126).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. birželio 8 d. protokolo Nr. S6-14-49 duomenimis, slapta užfiksuotas tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. (K.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi G. V. (V.), 2015 m. spalio 7 d., 13.05.58 val., vykęs pokalbis (t. 8, b. l. 8-9).

        <...> V.: „A...aš ten siunčiau tokį vieną failiuką pačiam elektroniniu“. K.: „Jo, aš perskaičiau, bet žinok aš nelabai noriu kalbėti, a...nei Skaipu, nei, nei Vaiberiu. Tai kadangi mes laiko turim daug daugiau, negu tu įsivaizduoji. Nežinau, ar tu žinai?“. V.: „Ne, nežinau“. K.: „Jo, tai manau, kad iki lapkričio turim“. V.: „A, supratau“. K.: „Bent jau taip pažadėjo“. V.: „Aš šito...“. K.: „Tai aš dėl to akis į akį...“. V.: „Aš šito nežinau“.         K.: „...su tavim linkęs pašnekėti“. V.: „Nu, supratau, Nu, tai žodžiu, jeigu trumpai, tai ten, jau ten, kaip sakant, tą klausimą jau konkrečiai pristatė ir pristatys. Dabar bent jau turi pristatinėti. Tiktai aš sakiau, kad ten, kur jūs buvot susitikę“. K.: „Jo“. V.: „Tai sakė, kad tenai pas jus geri kontaktai. Tai jeigu dar būtų iš, iš to pačio ten kontrolinis kažkoksai tai pasakymas, kad čia irgi svarbi tema, aktualu. Tai...Nes jie kažkaip taip biški mėtosi. Ar, ar, ar, ar, ar, ar įsitraukt, neįsitraukt? Tai būtų labai gera pagalba“. K.: „Nu, matai šitas...Šitas, šitas, šitas, šitas, šitas, a...jaunuolis žadėjo namų darbus padaryt, žinai. Tai, ir po to man suktelt. Aš tai tiktais galėčiau spėt tokiais atvejais vieną dalyką. Jis turbūt saugo savo kontraktą ir a...ir, taip sakant, a...Pats, supranti, kad po to klausimas kils kas padarė, žinai“. V.: „Ne, tai mes dėl to, va, šitą klausimą visiškai atskyrėm. Aš su juo...“. K.: „Aha“. V.: „...susitariau. Nes ten yra, ten yra gal ten septyni klausimai kokie tai. Mes sutarėm, kad, davai, atskiriam šitą, nes aš ir šnekėjau su savo ten tais akcininkais, tai...“. K.: „Aha“. V.: „Sako, bus geriausia, atskiriam tada į dvi temas. Nes šitas kaip ir gaunasi. Yra tie visi, šeši yra. Tai ten bendrai sudėjus yra dar mažiau svarbūs negu šitas. K.: „Supratau. Tai tada šit...“. V.: „Tai kadangi šitas tampa esminis, tai mes visiškai atskyrėm tą temą, tai...Aš turiu visai kitą...“. K.: „Supra...“. V.: „...advokatą, kuris ten jiems dabar pristatinėja, ten jūsų...“. K.: „Aha.“. V.: „...tiem bendriem draugam...“. K.: „Ir šitą pristatinėja?. V.: „...ten tą klausimą. Būtent tik šitą. Tik šitą būtent:. (t. 8, b. l. 8). K.: „Aha, supratau“. V.: „A...pirmininkui pristatinėja. Ir...“. K.: „Mh“. V.: „Tai tik sakau, kad jeigu ten yra man, nu, mano tuos do... Po jūsų susitikimo sakė, kad jūs ten bendraujat būtent su ta viena partija, tai...“. K.: „Mh. Nu, aš su visais bendrauju, jei ką“. V.: „Nu, bet va tuos, kur minėjot konkrečiai...“. K.: „Supratau“. V.: „...nes jiems čia labiausiai tinka. Nes jie jau buvo...“. K.: „Aha“. V.: „...ta tema dirbo jie tenais, ir, ir žino, įsigilinę, ta prasme, ir viską. Tai...“. K.: „Aha“. V.: „...jeigu išeitų ten tą pa...pratęsti, pra...paskatint juos labiau, nu, tai būtų labai konkretu ir aišku“. K.: „Supratau“. V.: „Nes mes turim, žodžiu, techninį žmogų, kuris ten viską tą darbą daro jiems“. K.: „Aha“. V.: „Tai, bet reikia tokio, nu, iš viršaus kažkokio palaikymo, paskatinimo“. K.: „Supratau. Jeigu teisingai susišnekėjom, tai supratau. Gerai.“. V.: „Jo. Nu, tai žodžiu, ten vėl...Jeigu, jeigu ten a...reikėtų...Nu, nežinau. Tai aš būsiu dar Vilniuj. Vis tiek dar pravažiuosiu, jeigu turim laiko“ <...> V.; „...ir gal tada informuosiu, kai jau ten tiksliai bus jie visi informuoti ir, ir žino kame reikalas“. K.: „Gerai. Gerai, G. Nu“. V.: „Nu, iki. Ačiū“. K.: „Okei, iki“ (t. 8, b. l. 10).

        Liudytojo G. V. apklausos teisiamajame posėdyje duomenimis, jis ikiteisminio tyrimo metu teisingai komentavo savo žinutes ir laiškus (t. 66, b. l. 153). G. V. apklausos ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. lapkričio 26 d. protokolo duomenimis, kiek prisimena, po 2015 m. spalio 7 d., 9.06 val., laiško išsiuntimo tą pačią dieną telefonu bendravo su R. K.. Susipažinęs su laiškais prisiminė, kad šio pokalbio metu R. K. prašė, kad pakontroliuotų, jog šią jam persiųstą Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisą Seimo BFK užregistruotų (duomenys neskelbtini) frakcijos Seime narys (t. 66, b. l. 94).

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos 2016 m. rugpjūčio 11  d. papildomos apžiūros protokolo duomenimis, atlikus 2016 m. birželio 10 d. kratos metu paimto G. V. kompiuterio apžiūrą, kietojo disko Micron M550 2.5 256GB, s/n: (duomenys neskelbtini) apžiūros metu rastas elektroninio pašto failas (duomenys neskelbtini), jame rastas G. V. (V.), kuris naudojosi elektroninio pašo dėžute (duomenys neskelbtini) ir R. K. (K.), kuris naudojosi elektroninio pašto dėžute (duomenys neskelbtini), susirašinėjimas elektroniniais laiškais. (t. 25, b. l. 34). Tarp jų yra ir šie elektroniniai laiškai:

2015 m. spalio 7 d., 13.11 val., V.: „E. technine info tures jau ?iandien is advokato K? Tai tiesiausias kontaktas.“ (t. 25, b. l. 52,122).

2015 m. spalio 7 d., 13.12 val., K.: „Supratau RK“ (t. 25, b. l. 52).

2015 m. spalio 7 d., 15.20 val., V.: „Info jau pateikta. Penktadieni 10val jie tures susirinkima sprendimui priimti del sito konkretaus klausimo.“ (t. 25, b. l. 52, 122).

2015 m. spalio 7 d., 15.23 val., K.: „P.s. Nedidelis pastebėjimas: mano kolega ka tik mane informavo, kad Tavo akcininkui mūsų paslaugų nebereikia. Bent jam taip atrodo RK“ (t. 25, b. l. 52-53,123).

2015 m. spalio 7 d., 15.44 val., V.: „nu geras, cia naujiena, nes sitas klausimas tai 30 % pajamu gali nukirsti visai rinkimai ir jis ta zino. pasidomėsiu“ (t. 25, b. l. 53, 123).

Teisiamajame posėdyje liudytojas G. V. paaiškino, jog spalio 7 d. pokalbyje jis nurodė advokatą, gali būti, jog advokatas K. Taip pat liudytojas patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu teisingai komentavo savo žinutes ir laiškus (t. 115, b. l. 153). G. V. 2016 m. lapkričio 29 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu duomenimis, jis nurodė, kad jo laiške R. K. minimas „E“, kuris „techninę informaciją turės jau šiandien iš advokato K“ – tai Seimo (duomenys neskelbtini) sąjūdžio frakcijos seniūnas E. M., o „advokatas K.“ – tai advokatas K. K., kuris buvo atsakingas vartojimo kreditų įstatymo „už 40 procentų taisyklės“ projektą ir ryšį dėl to su buvusiu (duomenys neskelbtini) frakcijos Seime nariu R. Š. palaikė dar iki tol. Laiške minima „techninė informacija“ – tai jo, (duomenys neskelbtini) prezidento L. V. ir jų lobistų L. S. bei L. Z. parengtos Vartojimo kreditų įstatymo pataisų (ir Vartojimo kreditų įstatymo 8 straipsnio) su aiškinamaisiais raštais paketas, kurį jo prašymu K. K. turėjo pateikti 2015 m. spalio 7 d. per pietus vykusio susitikimo su E. M. metu (t. 66, b. l. 94).

Lietuvos Respublikos Simo kanceliarijos 2016 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. S-2016-7827 pateikto kompaktinio disko su E. M. elektroninio pašto informacija (t. 32, b. l.28). Apžiūros 2017 m. sausio 3-4 d. protokolo duomenimis, kompaktiniame diske esanti E. M. tarnybinio elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) informacija apžiūrėta (t. 32, b. l. 58). Rastas ir šis elektroninis laiškas:

Nuo: K. K. (duomenys neskelbtini) 2015 m. spalio 7 d., 18.03. Tema: vartojimo kredito istatymas. Priedas: Pasiulymas dėl VKĮ projekto 8 str_2015_10_05_3.dovc; Seimo nario R. Š. raštas dėl vartojimo kredito.pdf:

Sveikas, kaip zadejau, siunciu pasiulyma del Vartojimo kredito istatymo pakeitimo. Taipogi pridedu vieno bendro pazistamo, dabar dirbancio savivaldoje, nesena rasta vartojimo kredito tema Lietuvos bankui. Tas rastas nera tiesiogiai susijes su dabar siulomu Vartojimo kredito istatymo pakeitimu, taciau vertingas kaip bendra argumentacija šia tema. Jeigu reikes kazko papildomai, rasykit, skambinkit.

Laiško priede yra 2015-10-06 Pasiūlymas dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu įstatymo projekto XIIP-3370 (2) duomenimis.

Pasiūlymas:        

Pakeisti Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamą 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą vienu iš šių būdų: 1) remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose; arba 2) pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kreditingumą, remdamasis dokumentais, duomenimis, informacija ar kitais įrodymais. Vartojimo kredito gavėjo kreditingumo patikrinimas kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose atliekamas gavus vartojimo kredito gavėjo rašytinį sutikimą, jeigu tokio sutikimo reikia pagal įstatymus“ (t. 32, b. l. 142, 143-146).

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos 2016 m. rugpjūčio 11 d. papildomos apžiūros protokolo duomenimis, atlikus 2016 m. birželio 10 d. kratos metu paimto G. V. kompiuterio apžiūrą, kietojo disko Micron M550 2.5 256GB, s/n: (duomenys neskelbtini) apžiūros metu rastas elektroninio pašto failas (duomenys neskelbtini), jame rastas G. V. (V.), kuris naudojosi elektroninio pašo dėžute (duomenys neskelbtini)ir R. K. (K.), kuris naudojosi elektroninio pašto dėžute (duomenys neskelbtini), susirašinėjimas elektroniniais laiškais (t. 25, b. l. 34). Yra ir šie elektroniniai laiškai:

2015 m. spalio 9 d., 8.02 val., K.: „Sveikas, G., Gal nepaisant m?sø akcininkø nesutarimø visd?lto pad?t Tau ?itame klausime? Ka?kaip nem?gstu mesti darbø pusiaukel?je RK“ (t. 25, b. l. 53, 126).

2015 m. spalio 9 d., 8.42 val., V.: „Labas, U. karstas zmogus tai ant emociju sake kazka prisnekejo, bet negalvojo, kad tai tures kokias pasekmes. Be is esmes tai vis dar aktualus klausimas tikrai, jam parama butu labai naudinga. G.“ (t. 25, b. l. 54, 125).

2015 m. spalio 9 d., 8.45 val., K.: „Tai duok ?ini?, kai E. bus pristatyta. Tuomet startuosiu RK“ (t. 25, b. l. 54,125).

2015 m. spalio 9 d., 8.45 val., V.: „Jau viskas pristatyta u?vakar, ?iandien 10val jie tures pasitarima tuo klausimu, spres kaip viska daryti. Tai tik valanda liko J“ (t. 25, b. l. 54, 125).

2015 m. spalio 9 d., 8.53 val., K.: „Supratau Laikom ry??“ (t. 25, b. l. 54, 125).

E. M. teisiamajame posėdyje perskaitytų paaiškinimų duomenimis, dėl Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisų 2015 metų rudenį vieną kartą arba buvo susitikęs, arba telefonu kalbėjosi su (duomenys neskelbtini) advokatų kontoros advokatu K. K.. Pokalbio esmė – K. K. atkreipė jo dėmesį, kad pateiktame Seimui svarstyti įstatymo projekte esantis teisinis reglamentavimas dubliuojasi ir kai kurie šio įstatymo reikalavimai yra pertekliniai. Tarp tokių perteklinių reikalavimų K. K. jam nurodė ir šio įstatymo projekto 8 straipsnyje numatytą teisinį reglamentavimą, kuriuo buvo numatyta greitųjų vartojimo kreditų davėjo pareiga įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą ir nurodyti du privalomi vartojimo kredito gavėjo kreditingumo įvertinimo būdai (t. 112, b. l. 102).

Liudytojas K. K. paaiškino, kad R. K. asmeniškai nepažįsta. Su E. M. yra pažįstami, susipažinimo aplinkybės nesusijusios su profesinėmis pareigomis. Susipažino, kai buvo studentai, kažkokius santykius po to palaikė, yra labiau pažįstami nei draugai. Pasimatydavo labiau atsitiktinai, nei reguliariai. Neatsimena, kiek kartų yra susitikę 2015  m., specialiai gal net nebuvo susitikę, nebent atsitiktinai. V. G. nepažįsta. Su Š. G. iki susipažinimo ikiteisminio tyrimo metu šioje byloje dalykiniais klausimais pažįstami nebuvo. Su G. S. yra pažįstami daug metų, reguliariai nesimatė. Su Vartojimo kredito įstatymu, kaip teisės aktu, jis dirbo kaip advokatas, turėjo sudaręs sutartį su klientu, kuris turėjo interesų dėl šio įstatymo. Negali įvardinti to kliento, negali nei patvirtinti, nei paneigti fakto, kad šiuo konkrečiu įstatymo projektu ir 8 straipsnio kontekste yra kreipęsis į E. M. ar į kitus Seimo narius su tam tikrais pasiūlymais, nes vykdė kliento pavedimą. Negali atsakyti į klausimą, ar kreipdamasis dėl šio įstatymo projekto, turėjo pokalbių, pasitarimų su R. K., nes jam tai draudžia įstatymas. Kontoroje nurodytas jo elektroninio pašto adresas yra teisingas, kas nors kitas, tikisi, nesinaudoja jo elektroniniais paštais.

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. birželio 8 d. protokolo Nr. S6-14-49 duomenimis, slapta užfiksuotas tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. (K.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi G. V. (V.), 2015 m. spalio 12 d. vykęs susirašinėjimas SMS žinutėmis.

        2015 m. spalio 12 d., 18.32.09 val., V.: „Gal em patikslino ka nors del registravimo?“ (t. 8, b. l. 11).

2015 m. spalio 12 d., 18.47.52 val., K.: „Labai paprasiau“ (t. 8, b. l. 11-12).

Teisiamajame posėdyje G. V. paaiškino, jog žinutėje parašyta, kad „gal em patikslino ką nors dėl registravimo“, tai turėjo būti atliktas Vartojimo kredito įstatymo registravimas, pataisos turėjo būti registruotos darbo grupės posėdyje Seime (t. 115, b. l. 152). Taip pat liudytojas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu teisingai komentavo savo žinutes ir laiškus (t. 115, b. l. 153). Apklausos ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. birželio 15 d. protokolo duomenimis, liudytojas G. V. nurodė, kad rašydamas em galimai turėjo omenyje E. M. (t. 66, b. l. 80).

Seime 2015 m. spalio 13 d., 10 val. 45 min., užregistruoto Seimo nario Š. G. Pasiūlymo dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu įstatymo projekto XIIP-3370 (2) duomenimis, pasiūlyta pakeisti Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamą 8 straipsnio 1 dalį.

Pasiūlymas:        

Pakeisti Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamą 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą vienu iš šių būdų: 1) remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose; arba 2) pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kreditingumą, remdamasis dokumentais, duomenimis, informacija ar kitais įrodymais. Vartojimo kredito gavėjo kreditingumo patikrinimas kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose atliekamas gavus vartojimo kredito gavėjo rašytinį sutikimą, jeigu tokio sutikimo reikia pagal įstatymus“ (t. 39, b. l. 17, 20).

        Lietuvos Respublikos Seimo biudžeto ir finansų komiteto posėdžio 2015 m. spalio 14 d. protokolo Nr. 109-P-32 duomenimis, Seimo nario Š. G. siūlomai 2015-10-12 Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisai nepritarta (t. 39, b. l. 75).

Apžiūros 2016 m. rugpjūčio 11 d. protokolo duomenimis, be kitos informacijos, nukopijuotos iš 2016 m. birželio 10 d. per kratą pas G. V. paimto kompiuterio, buvo apžiūrėtas ir elektroninio pašto faile (duomenys neskelbtini) rastas tarp G. V. (V.), kuris naudojosi elektroninio pašo dėžute (duomenys neskelbtini) ir K. K. (K.), kuris naudojosi elektroninio pašo dėžute (duomenys neskelbtini) susirašinėjimas elektroniniais laiškais, yra ir šie:

2015 m. spalio 16 d., 17.30 val., K.: „Sveikas, Siunciu suderinta saskaita“ (t. 25, b. l. 54-55, 131).

2015 m. spalio 16 d., 17.37 val., V.: „Labas, Turetu b?ti 20x86, tai 1720 eur J G“ (t. 25, b. l. 55, 131).

2015 m. spalio 16 d., 18.06 val., K.: „Siunciu pataisyta saskaita. Kur tu matei tokias kainas uz lobisto paslaugas : )?“ (t. 25, b. l. 55, 130).

2015 m. spalio 19 d., 10.07 val., V.: „Butu praejes iki galo klausimas, tai butu galima laisvai nuli prirasyti gale J O kai nera rezultato, tai ir tiek gaila...“ (t. 25, b. l. 55, 130).

2015 m. spalio 19 d., 10.26 val., K.: „Sveikas, Sunku būti is manes sioje situacijoje reikalauti rezultato. Vaidmuo mano labai jau epizodinis. Norint reikalauti kažkokio rezultato, reiketu ir igaliojimus duoti. K., greičiausiai, netgi nesiejo mano atėjimo ir E. pokalbio su S. pateikta pataisa? As jam gi po musu susitikimo neskambinau tuo klausimu. E. irgi. As net nezinau, kas ten dar tuo klausimu su jais kalbejo/nekalbėjo ir ka kalbėjo. Dabar man netgi nera kaip jiems papriekaištauti. Sakys, kad tu gi nieko daugiau neprasei J Prasei susitikti su K.? susitikai. Prasei pataisa pateikti – mes pateikem. Kaip viskas vyksta taip greitai, neverta tiketis, kad jie kazka padarys patys neprasomi ar apie kazka patys pagalvos. Vienodai jiems ten viskas?“ (t. 25, b. l. 55-56, 130).

2015 m. spalio 19 d., 10.32 val., V.: „Tai as ir nereikalauju, cia pakomentavai del sumu, as taip pat ir atsakiauJ Procesas sutartas ivyko, uz ji ir sumokama. Rezultata tur?jo kitas zmogus garantuoti, bet to nepadare, bet cia jau mano bedos. Zodziu jokiu priekai?tu nera. G.“ (t. 25, b. l. 56, 130).

Liudytojas G. V. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad pateikti susirašinėjimai su L. S., K. K., R. K., teigė, jog galėjo būti ir daugiau laiškų (t. 117, b. l. 2-3). Taip pat liudytojas patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu teisingai komentavo savo žinutes ir laiškus. Liudytojo G. V. apklausos 2016 m. lapkričio 29 d. protokolo duomenimis, 2015 m. spalio 19 d. laiške K. K. minimas „K.“ tai Seimo narys K. G., laiške minimas E. – E. M., Š. – Š. G.. Minimas kitas žmogus – tai L. S.. Susirašinėjime su K. K. derino apmokėjimą pagal pateiktą sąskaitą už jo, kaip lobisto, paslaugas. Susirašinėjimas vyko po to, kai buvo nepritarta Š. G. užregistruotai VKĮ 8 straipsnio pataisai (t. 66, b. l. 95).         

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. spalio 5 d. protokolo Nr. S6-14-103 duomenimis, slapta užfiksuoti tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. (K.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi E. M. (M.), 2015 m. spalio 19 d. vykęs susirašinėjimas:

        2015 m. spalio 19 d., 14.51.52 val., K.: „Laba diena. E. Gal trečiadieni pirmoje dienos pusėje kavos? R.k“ (t. 8, b. l. 3-4).

2015 m. spalio 19 d., 15.03.44 val., M.: „Laba diena, man tinka. Gal 9 val. S.?“ (t. 8, b. l. 4).

2015 m. spalio 19 d., 15.04.39 val., K.; „Puikiai. Iki trečiadienio 9 val. S. R.k“ (t. 8, b. l. 4).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. spalio 26 d. protokolo Nr. 18-14-08 duomenimis, slapta užfiksuota:

2015 m. spalio 21 d., 8.30 val., pradėtas stebėti restoranas „S“, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

9.01 val., R. K. su R. R. <..> atvažiavo į A. T. gatvę, Vilniuje, automobiliu „Jeep Cherokee“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (vairavo vairuotojas).

9.02 val., R. K. ir R. R. užėjo į restoraną „S“, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame susitiko su E. M. ir visi trys bendravo sėdėdami prie staliuko.

9.48 val., R. K. su R. R. išėjo iš restorano „S“ (Filmuota Nr. GV-2015-10-21_1).

9.49 val., R. R. nuėjo nestebimas, o R. K. susitiko su tuo metu iš restorano „S“ išėjusiu E. M., kuris rankose turėjo rudos spalvos dovanų maišelį ir du „A4“ formato sąsiuvinius/segtuvus ir rūkydami kalbėjosi prie išėjimo iš restorano „S“ (Filmuota Nr. GV-2015-10-21_2, Nr. GV-2015-10-21_3).        

9.52 val., R. K. atsisveikino su E. M.. E. M. rankose nešdamasis rudos spalvos dovanų maišelį ir du „A4“ formato sąsiuvinius/segtuvus nuėjo nestebimas, o R. K. nuėjo nestebimas (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Sekimas buvo baigtas (t. 4, b. l. 134-135, 136-139).

        Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. birželio 20 d. protokolo Nr. S6-14-55 duomenimis, slapta užfiksuotas 2015 m. spalio 21 d., 9 val. 00 min. – 9 val. 50 min, restorane „S“, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vykęs R. K., R. R. ir E. M. susitikimas ir pokalbis (t. 4, b. l. 141, 162-163).

        Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2016 m. rugsėjo 14 d. specialisto išvados Nr. 11-1609(16), 2 priedo duomenimis, tiriamojo garso įrašo, esančio tyrimui pateiktoje DVD plokštelėje „Verbatim“ (gamykliniai numeriai:8272 508-R E A 19593; ZEO599-DVR-J47C1) stenogramoje yra pažymėta:/.../ – vietos, kur pasakyti žodžiai nėra suprantami; /žodis ar frazė/ – vietos, kur dėl pasakytų žodžių kilo abejonių; (frazė) – papildoma informacija. K – R. K.; M – E. M.; P – vyras (padavėjas); V – vyras (t. 10, b. l. 67, 79).

        Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2016 m. spalio 10 d. specialisto išvados Nr. 11-2013(16), 2 priedo duomenimis, tiriamojo garso įrašo, esančio tyrimui pateiktoje DVD plokštelėje „Verbatim“ (gamykliniai numeriai:8272 508-R E A 19593; ZEO599-DVR-J47C1) stenogramoje yra pažymėta:/.../ – vietos, kur pasakyti žodžiai nėra suprantami; /žodis ar frazė/ – vietos, kur dėl pasakytų žodžių kilo abejonių; (frazė) – papildoma informacija. K – R. K.; M – E. M.; R. – R. R., P – vyras (padavėjas) (t. 10, b. l. 104, 110).

        Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2016 m. rugsėjo 14 d. specialisto išvados Nr. 11-1609(16), duomenimis, tiriamojo garso įraše, esančio tyrimui pateiktoje DVD plokštelėje „Verbatim“, yra užfiksuoti E. M., R. K. balsai. Tiriamasis garso įrašas, pateiktas DVD plokštelėje „Verbatim“, yra ištisinis (t. 10, b. l. 76). Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2016 m. spalio 10 d. specialisto išvados Nr. 11-2013(16), duomenimis, tiriamajame garso įraše, esančiame tyrimui pateiktoje DVD plokštelėje „Verbatim“, yra užfiksuotas R. R. balsas (t. 10, b. l. 108).

        Specialisto išvados Nr. 11-2013 (16), 2 priedo stenogramos duomenimis: ,<...> K.: „Supratau. Turiu vieną darbinį klausimą. M.: Aha. K. Aš, aš buvau prašęs Š. Jis turėjo su tavimi susi...suderinti, vieną pataisą...dėl vartojimo kreditų. M.: Okey...ė-ė...ten jinai buvo...keli failai, vienu žodžiu, /bet/ vienas failas yra...K.: Jis...M. ...kad žmogus. K.: Aštuntas punktas, dėl... M.: Ten esmė, kad tenai, kad...ė-ė-ė...ė...ė-ė-ė...nereiktų tikrinti visų žmogaus duomenų...K.: Nu, kažkaip taip. M.: Kažkas taip. K.:Jo, jo. Kažkas ten taip. M.: Jo. Nu. K.: Nes čia buvusi jūsų tema, iš jūsų pasisakymų gimęs...M.: Jo, jo. K.: ... ir dėl to aš į jus ir kreipiausi. M.: Taip, bet šiaip jis užregistravo, nu? K.: Jis užregistravo. Komitetas ją nukirto...M.: Nukirto. K.: ...G. balsu...Tai aš paprašiau Š....M.: K. dabar išvažiavęs dviem savaitėm į Turkiją. K.: Jo. Aš paprašiau Š., kad kai bus salėj jis neatsisakytų. M.: Ne, ne. Tai...K.: Jo. M.: Kaip tik, mes palaikysim. K.: Ir tada prašymas palaikyt i-i-ir... aš po to...M.:/.../ kaip tau,...K.: Jo, jo. M. ... /.../, panašus į tai...K.: Prašymas palaikyt, o aš tada jau pažiūrėsiu...ė-ė-ė...visus kitus ta prasme /.../ nesėkmės atveju dalykus specifiškai su šitais vaikinais. K.: /Dabar čia/ /mums/ biški (duomenys neskelbtini) ideologijai dera, žinai. Nu, negali taip, žinai, nu che...Tai ką, reiškia, žinai, nu, viską tikrinti. K.: Jo. M. O jeigu dabar visas pasaulio/.../... K.: Mhm. M. ...bet po dviejų savaičių...Nu, ta prasme...nežinau ten...K.: Mhm. M. Miršta tetulė ir palikimas bus. K.: Jo, jo. Jo. M.: Čia palieki tada rizikai...K.: Mhm. M. ...to žmogaus... K.: Mhm. M. ...ir, ir to su kuo jis bendrauja, žinai. K.: K. ten, aš suprantu, turi savo/valią/kažkokią. M.: Griežtą Lietuvos bankui, kaip sakant. K.: Jo, jeigu jį... M.: Jo. K.: ... sugebėsit nuimt iš salės balsavimo metu, bus lengviau aišku. M.: Jo. Jo. Tai mes su juo...pakalbėsim /.../ su K. K.: Jo. M.: Tai va, žodžiu gerai, gerai. Viskas tvarkoj. K.: Okey dėkui. <...> (t. 10, 98-99, 129-130).         

        Lietuvos Respublikos Seimo posėdžių sekretoriato bylos duomenimis, Seime 2015 m. spalio 29 d., 11 val. 30 min., užregistruoto Seimo nario Š. G. Pasiūlymo dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu įstatymo projekto XIIP-3370 (2) duomenimis, pasiūlyta pakeisti Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamą 8 straipsnio 1 dalį (t. 39, b. l. 90, 93).

        Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. rugsėjo 16 d. protokolo Nr. S6-14-95 duomenimis, užfiksuoti tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. (K.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi E. M. (M.), susirašinėjimai SMS žinutėmis:

2015 m. spalio 29 d., pokalbio laikas 07:20:56: „M. Laba rytas. Taip gavosi, kad jau pakeliui į Klaipėdą. Susitikimą a“ (t. 8, b. l. 36-37). 07:30:55: „M. tidedame. Galiu kitą savaitę“. 07:36:03 „K. Labas rytas, E. Nieko tokio, viska suprantu. Jei galetum, but gerai pirmadieni ar antradieni. Kaip?R.k“. 17:47:28: „M. Man labiau tinka antradienis, 9 val. ten pat“. 17:49:44: „K.: Jei galima 9.30 val. Ten pat“. 18:02:01: „M. Tinka“. 18:04:20 „M.: Puiku. Iki antrad 9.30 val. R.k“ (t. 8, b. l. 38-39).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. rugsėjo 16 d. protokolo Nr. S6-14-94, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. gruodžio 5 d. protokolo Nr. S6-14-114 duomenimis, slapta užfiksuoti tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. (K.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi L. S. (S.), telefoniniai pokalbiai ir susirašinėjimas SMS žinutėmis.

2015 m. lapkričio 2 d., 14.44.46 val., S.: „Laba. BFK posėdis rytoj.“ (t. 8, b. l. 97).

2015 m. lapkričio 2 d., 14.52.35 val., K.: „Ok. Valanda?“ (t. 8, b. l. 97).

2015 m. lapkričio 2 d., 15.01.27 val., K.: „Kodėl?“ (t. 8, b. l. 97).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. gruodžio 5 d. protokolo Nr. S6-14-114 duomenimis, 2015 m. lapkričio 2 d., pokalbio pradžia 14.53.51 val., pokalbio pabaiga 14.54.21 val., R. K. (Nr. (duomenys neskelbtini)) skambino L. S. (Nr. (duomenys neskelbtini)), bet L. S. neatsiliepė (t. 8, b. l. 102-103).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. rugsėjo 16 d. protokolo Nr. S6-14-94 duomenimis, užfiksuoti užfiksuotas 2015 m. lapkričio 2 d., 15:30:25 – 15:31:53 telefoninis pokalbis tarp R. K. (K.), tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir L. S. (S.) tel. Nr. (duomenys neskelbtini):

K.: „Sveikas. S.: Sveikas, R. K.: Klausyk, o tu...S.: Tai...K.: Jo, jo. S.: Tai žiūrėk, tai padarė dar vieną, dar vieną posėdį. Nes trečiadienio darbotvarkė jau ten perpildyta buvo. Tai jie nusprendė atskirai tuos visus klausimus aptarti. K.: Mh. S. Be ten jų ir daugiau yra. Ten dar yra klausimai susiję ten su bankų gaivinimo direktyvos perkėlimu. Tai jie iš pat pradžių šiuos klausimus aptarinės, o po ten kažkur tai be dešimt vienuolika, apie vienuoliktą ir pasiūlymai. Dėl, dėl to VKĮ projekto. K.: Nu, aš supratau. Tik tais...S.: Nes čia pa...patiems buvo netikėta, aš praktiškai tik, tik šiandien sužinojau apie tą situaciją. K.: Galėjo atsikelti kitus klausimus antradieniui. Nu, aš nežinau dabar, ar mano žmonės, draugai, Lietuvoj yra net. Kad trečiadienį, tai aš žinočiau. S.: Tai...Tai trečiadienį visi, visi ir laukia. Dabar paėmė ir atidėjo. K.: Nu, supratau, supratau. Rytoj be dešimt vienuolika, a ne? S. Jo. K.: Nu, supratau. S.: Nu, ten žinai, su tais laikais, tai taip kartais anksčiau, kartais vėliau būna. K.: Gerai, gerai, gerai. Okei. S.: Nu. K.: Gerai. Gerai, kol kas L. Tada, tada, tada, jo, ryt, okei. Gerai, kol kas, iki. S.: Iki. Sėkmės, iki. K.: Iki“ (t. 8, b. l. 97-98).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. birželio 9 d. protokolo Nr. S6-14-52 duomenimis, slapta užfiksuotas 2015 m. lapkričio 3 d., 09 val. 30 min. – 10 val. 00 min., restorane „S“, adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, vykęs R. K. ir E. M. susitikimas ir pokalbis (t. 4, b. l. 197-199).

        Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2016 m. gruodžio 16 d. specialisto išvados Nr. 11-1883(16), 2 priedo duomenimis, tiriamojo garso įrašo, esančio tyrimui pateiktoje kompaktinėje plokštelėje „Verbatim CD-R“ (gamyklinis numeris:N121SI05D8104369B2) stenogramoje yra pažymėta:/.../ – vietos, kur pasakyti žodžiai nėra suprantami; /žodis ar frazė/ – vietos, kur dėl pasakytų žodžių kilo abejonių; (frazė) – papildoma informacija. K – R. K.; M – E. M..

Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2016 m. gruodžio 16 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1883(16) nurodyta, kad tiriamajame garso įraše, esančiame tyrimui pateiktoje kompaktinėje plokštelėje „Verbatim CD-R“ (2016 m. birželio 9 d. Nr. LK-STT14-28R-16) yra užfiksuoti E. M. ir R. K. balsai. Tiriamasis garso įrašas, pateiktas kompaktinėje plokštelėje „Verbatim CD-R“ (2016 m. birželio 9 d. Nr. LK-STT14-28R-16) yra ištisinis (t. 10, b. l. 172).

        Specialisto išvados Nr. 11-1883(16), 2 priedo stenogramos duomenimis: K.: <...>Klausyk, aš tada priminsiu tą smulkų dalyką, kur praeitą sykį kalbėjom apie vartotojų kreditus. M.: Taip. K. Tai Š. įregistravo pataisytą pataisą dar vieną mano prašymu. Bet aš sakiau, kad tau pasakysiu, ta prasme. M.: Mhm. K.: Ė-ė...Šiandien Biudžeto finansų komitetas ją svarstys. M.; Mhm. K.: Gaila tiktai, kad ten neeiliniam posėdy BFK. M.: Mhm. K.: Nes rydienos buvo pilnas. Tai aš nežinau, jeigu galėsi K. žodį pasakyt, pasakyk. M.: Bet čia dabar /tai/tas,/kuris/bus/.../. K.: Jo. Jo, jo. Apie...prieš vienuolika bus svarstymas. M.: A. Gerai. K.: Komitetas prasideda, prieš vienuolika klausimas. M.: Mhm. K.: Kad.../kad/...Nežinau, kad savo nenukirtinėtų, ta prasme. M.: K. kartais mėgsta /.../...Gerai. Aš tada...K.: /Jo, jo/ M. ...duosiu žinią, nes aš dabar....K.: Jo. Nu, jeigu galėsi kažkaip. M.: Gerai, aš...aš grįšiu iki vienuolikos... K.: /.../...M. ...prieš vienuolika į Seimą. Aš tada jam.../pasakysiu/, kad išeitų trumpam...K.: Jo, šita, tai ir...ir ketvirtadienį turėtų į salę eiti. Tai...M.: Tai mes ten jau frakcijoj susi...susi...K.: Šiaip, šiaip...M.: Turinys ten...neatsimeni apie ką? K.: Apie apie patikrinimą. M.: Ai, duomenų patikrinimą. K.: Jo, duomenų patikrinimą. M.: Kad ten viskas...kaip čia pasakyti...K.: Pagrįstais įrodymais turi /.../... pagrįstas...ė-ė...kai, reiškias...nu, patikrina pagrįstus duomenis. M.: Mhm. K.: Pagrįstus įrodymus. Tai ten yra praeitą sykį buvo Š. pataisa apkaltinta netikslumu kažkaip tai. M.: Taip. K. J. tiesiog patikslino. M.: Ai, okei, bet kryptis ta pati. K.: Kryptis ta pati, grynai kryptis ta pati, ta prasme, ir, ir, ir, ir, ir...ir jeigu šitas, vat, suvaikšto, tai tada iš principo viskas ką per BFK/.../, mums tinka. M.: Mhm, supratau. K.: Tai čia ketvirtadienio į salę. M.: Jo. Nes...ė-ė...vakar buvo atėjęs...į Seimą dar šitas...Š. tas F.. Yra dabar jisai ten atstovauja tuos kelis...K.: Mhm. M.: Kelias stambesnes, man atrodo, tas kompanijas. Tai jie dar kažkaip sugalvojo. Sakau, jūs pirma nustokit, sakau, užteks jau, žinai, nes...jeigu jūs čia dar atidarot vėl kažką, žinai. K.: man rodos, kad šito pakaktų. Jie ten...per daug...M.: Jo. Ir sakau, tai jūs...K.: Nu, kaip sakant, ten lobistai įrodinėja savo darbo vertę...ė-ė...M.: Ir už tai, kaip sakoma, nor/ėjom/gaut atlygį. K.: Jo, nes, nes darbas pasirodė prastokas. Dėl to ir... kaip čia pasakyt, ir mes išsigandom, žinai, kad rinką, nu, sunaikins. /.../. Tai va, tai. M.: Gerai. K.: Tokie dalykai. Okei, tu bėk, aš sumokėsiu. M.: Tai aš nebėgsiu. K.: Mano eilė. M.: Aš sumokėsiu. K.: Mano eilė. M.: /.../, šiaip čia žinai. K.: jo, mano eilė, bet mano eilė mokėt. /.../. (t. 10, 185-186).

Lietuvos Respublikos Seimo biudžeto ir finansų komiteto 2015 m. lapkričio 3 d. posėdžio protokolo Nr. 10-P-35 duomenimis, Seimo nario Š. G. 2015-10-29 pasiūlymas dėl Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pataisos atmestas (t. 39, b. l. 101-103, 115).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. rugsėjo 16 d. protokolo Nr. S6-14-95 duomenimis, slapta užfiksuoti tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. (K.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi E. M. (M.), 2015 m. lapkričio 5 d. vykęs susirašinėjimas SMS žinutėmis:

2015 m. lapkričio 5 d., 8.17.16 val., K.: „Labas rytas, E. Galetumem surukyt po cigarete kad ir prie fontano apie 9.30 – 9.40 val arba bet kada po 15 val. R.k“ (t. 8, b. l. 43).

2015 m. lapkričio 5 d., 8.48.39 val., M.: „Labas rytas, ar galime rytoj bet kada, nes šiandien mūsų darbotvark“ (t. 8, b. l. 43).

2015 m. lapkričio 5 d., 8.48.46 val., M.: „ė Seime, tai turiu dalyvauti salėje iki vakaro. Nors jeigu greitai“ (t. 8, b. l. 43).

2015 m. lapkričio 5 d., 8.48.43 val., M.: „eis, tai parašysiu. O rytoj, kada patogu pačiam?“ (t. 8, b. l. 44).

2015 m. lapkričio 5 d., 8.52.13 val., K.: „Gali brukstelt ir i popiete. O rytoj kokis 10.30 val tikrai tiktu. Bet kuriuo atveju, verta butu iki Tavo ryt susitikimo su mano vakaryksciu „klientu“. R.k“ (t. 8, b. l. 44).

2015 m. lapkričio 5 d., 8.57.12 val., M.: „Supratau. Parašysiu.“ (t. 8, b. l. 44).

Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. lapkričio 5 d. rytinio posėdžio protokolo Nr. SPP-286 duomenimis, 10.11 val. - 11.32 val. svarstytas Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-3370 (2) (t. 40, b. l. 67, 73). Balsuota, ar pritarti pasiūlymui svarstyti 8 straipsnio Š. G. pataisą, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas: už – 32, pritarta (užsiregistravo 74 Seimo nariai (10.39 val.)). Dėl balsavimo motyvų dėl šios pataisos kalbėjo Seimo narys E. M.. Balsuota dėl 8 straipsnio Š. G. pataisos, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas: už – 19, prieš – 9, susilaikė 65, nepriimta (užsiregistravo 94 Seimo nariai (10,41 val.)). 8 straipsnis priimtas bendru sutarimu (t. 40, b. l. 69).

        Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos rytinio posėdžio Nr. 286 ir vakarinio posėdžio Nr. 287 stenogramos duomenimis, Seimo narys Š. G. pristatė pasiūlymą, kalbėjo Seimo narys E. M.: „<...> kviesčiau pritarti šiai pataisai, kadangi ji eliminuoja perteklinius reikalavimus <...>“, „<...> Dabar įstatyme yra reikalaujama ir žmogui pateikti visas reikiamas pažymas ir dar kartu patikrinti per visas veikiančias sistemas. Tiesiog būtų sveikesnio proto sprendimas <...>“ (t. 40, b. l. 110).

        2015 m. lapkričio 5 d. rytinio posėdžio balsavimo rezultato duomenimis, už darbotvarkės klausimo Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-3370 (2), formuluotė – dėl pritarimo svarstyti 8 straipsnio Š. G. pataisą, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas, balsavimo laikas: 10:39:28. Balsavo Seimo narių: 72 iš 141. Balsavimo rezultatai: už – 32, prieš – 7, susilaikė – 33, pritarta. Pateikti balsavimo rezultatai pagal frakcijas: „Y“ frakcija – už 9, prieš 0, susilaikė 0. „Už“ balsavo šie Lietuvos Respublikos Seimo „Y“ frakcijos nariai: V. Č., V. G., E. G., Š. G., A. L., E. M., A. M., G. S., D. T.. Nedalyvavo balsavime posėdyje užsiregistravus „Y“ Seime frakcijos narė D. K., K. G. (t. 1, b. l. 108-112).

        2015 m. lapkričio 5 d. rytinio posėdžio balsavimo rezultato duomenimis, už darbotvarkės klausimo Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-3370 (2), priėmimas, dėl 8 straipsnio Š. G. pataisos, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas, balsavimo laikas: 10:41:37, balsavo Seimo narių: 93 iš 141, balsavimo rezultatai: už – 19, prieš – 9, susilaikė – 65, nepritarta. Balsavimo rezultatai pagal frakcijas: „Y“ frakcija (LSF) – už 8, prieš 0, susilaikė 0. „Už“ balsavo Lietuvos Respublikos Seimo „Y“ frakcijos nariai: V. Č., E. G., Š. G., A. L., E. M., A. M., G. S., D. T.. Balsavime nedalyvavo posėdyje užsiregistravę Seimo „Y“ frakcijos nariai K. G., D. K. ir V. G. (t. 40, b. l. 128-130).

        5.2. Įrodymų vertinimas

        Kaip minėta, kaltinimas dėl R. K. siekiamo teisėto veikimo ir, atitinkamai, E. M. teisėto veikimo, susijusio su Š. G. įregistruotais pasiūlymais, pateiktas po tris kartus, R. K. – 2, 4 ir 6, E. M. – 12, 14 ir 16, UAB „X“ – 26, 28 ir 30, politinei partijai „Y“ – 37, 39 ir 41 kaltinimuose. Teisėjų kolegija patikrina tokio kaltinimo pagrįstumą.

        Kaip matyti iš chronologiškai išdėstytų bylos duomenų, 2015 m. spalio 7 d., 9.06 val., G. V. siuntė R. K. P. dėl VKĮ 8 straipsnio, laiške paminėjo (duomenys neskelbtini),  kurie dar pavasarį siūlė atlaisvinti kreditingumo vertinimą, nurodė, jog būtų labai logiška to projekto tąsa (t. 25, b. l. 126).

        2015 m. spalio 7 d., 13.05 val., pokalbio telefonu tarp tų pačių asmenų metu G. V. paminėjo ir „advokatą, kuris ten jiems dabar pristatinėja“, „tiem bendriem draugam“, pakartojo informaciją apie turimus ryšius: „tai sakė, kad tenai pas jus geri kontaktai“, „po jūsų susitikimo sakė, kad jūs ten bendraujat būtent su ta viena partija“, „nes jiems čia labiausiai tinka“, „ta tema dirbo jie tenais, ir, ir žino, įsigilinę, ta prasme, ir viską“, į ką R. K. atsakė: „aš su visais bendrauju, jei ką“(t. 8, b. l. 10). Po G. V. frazės „Tai, bet reikia tokio, nu, iš viršaus kažkokio palaikymo, paskatinimo“ R. K. patvirtino: „Supratau. Jeigu teisingai susišnekėjom, tai supratau. Gerai.“ (t. 8, b. l. 10).

SMS žinute 2015 m. spalio 7 d., 13.11 val., G. V. pranešė R. K., kad E. M. iš advokato K. K. techninę informaciją turės jau tą pačią dieną (t. 25, b. l. 52).

Iš E. M. elektroninio pašto duomenų matyti, kad jam K. K. 2015 m. spalio 7 d., 18.03 val., atsiuntė pasiūlymą dėl VKĮ projekto 8 straipsnio (t. 32, b. l. 142, 143-146).

Šis pasiūlymas, kaip matyti iš susirašinėjimo elektroniniu paštu tarp L. Z., L. S., G. V., L. V. (susirašinėjimas detaliai nurodytas aptariant duomenis, susijusius su kaltinimu Š. G.), buvo kuriamas ir koreguojamas, pasiūlymas, galutinis variantas, L. S. buvo išsiųstas 2015 m. spalio 6 d., 14.53 val., el. laišku G. V., L. V., L. Z., tema „pasiūlymas dėl VKĮ projekto 8 str 151005“. Priedai: pasiūlymas dėl VKĮ projekto 8 str ?2015?10?05?3.doc. S.: „Po L. pastabos galutiniam patvirtinimui. L. S. Partneris/Partner“ (t. 26, b. l. 6-7, 41). Tapatus priedas 2015 m. spalio 7 d., 9.06 val., G. V. buvo išsiųstas R. K..

R. K. 2015 m. spalio 9 d., 8.45 val. G. V. paprašė informuoti, kai E. M. bus pranešta: „duok ?ini?, kai E. bus pristatyta. Tuomet startuosiu RK“ (t. 25, b. l. 54,125). G. V. atsakė, kad viskas pristatyta užvakar (t. 25, b. l. 54,125).

G. V. 2015 m. spalio 12., 18.32 val., elektroniniu paštu pasiteiravus R. K., ar E. M. patikslino ką nors dėl registravimo, R. K. atsakė: „Labai paprasiau“ (t. 8, b. l. 11-12).

Kaip matyti, Š. G. 2015 m. spalio 13 d. įregistruotas pasiūlymas, jo turinys, forma, argumentai (t. 39, b. l. 17-20) yra tapatus pasiūlymui, siųstam G. V. R. K. (t. 25, b. l. 118-121), K. K. 2015 m. spalio 7 d., 18.03 val., atsiųstam E. M. (t. 32, b. l. 142, 143-146). Aplinkybė, kad Š. G. Seime įregistruoto pasiūlymo tekstas atspausdintas didesniu šriftu, teismo vertinimu, šios išvados nekeičia.

Lietuvos Respublikos Seimo biudžeto ir finansų komiteto 2015 m. spalio 14 d. posėdyje Š. G. siūlomai Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisai buvo nepritarta (t. 39, b. l. 75).

Tolesnis G. V. susirašinėjimas patvirtina, kad jis 2015 m. spalio 16 d. apgailestavo K. K. dėl nepasiekto rezultato: „butu praejes iki galo klausimas, tai butu galima laisvai nuli prirasyti gale“, „kai nera rezultato, tai ir tiek gaila...“ (t. 25, b. l. 55,130), paminėjo, jog „procesas sutartas ivyko, uz ji ir sumokama. Rezultata tur?jo kitas zmogus garantuoti, bet to nepadare“ (t. 25, b. l. 56,130).

        2015 m. spalio 19 d. SMS žinutėmis R. K. iniciatyva su E. M. buvo susitarta susitikti trečiadienį restorane „S“ (t.8, b. l. 4).

        2015 m. spalio 21 d. susitikimo metu R. K. pokalbyje su E. M. nurodė, kad turi „vieną darbinį klausimą“, teigė: „Aš, aš buvau prašęs Š. Jis turėjo su tavimi susi...suderinti, vieną pataisą...dėl vartojimo kreditų.“, „Aštuntas punktas, dėl...“, E. M. nurodė ir šio pakeitimo esmę – „Ten esmė, kad tenai, kad...ė-ė-ė...ė...ė-ė-ė...nereiktų tikrinti visų žmogaus duomenų“. Iš tolesnio pokalbio matyti, jog R. K. detalizavo klausimo esmę: „Nes čia buvusi jūsų tema, iš jūsų pasisakymų gimęs...“, „... ir dėl to aš į jus ir kreipiausi.“, „Jis užregistravo. Komitetas ją nukirto...“, „...G. balsu...Tai aš paprašiau Š.“, „Aš paprašiau Š., kad kai bus salėj jis neatsisakytų“, Ir tada prašymas palaikyt“. E. M. pasiteiravo: „Taip, bet šiaip jis užregistravo, nu?“, nurodė, kad „K. dabar išvažiavęs dviem savaitėm į Turkiją“, ir patvirtino: „Kaip tik, mes palaikysim“ (t. 10, 98-99, 129-130).

        2015 m. spalio 29 d. Š. G. pakartotinai įregistravo Seime Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pakeitimo pataisą (t. 39, b. l. 90, 93), R. K. 2015 m. spalio 29 d. inicijavo susitikimą su E. M. antradienį (t. 8, b. l. 38-39).

        R. K. L. S. 2015 m. lapkričio 2 d. pranešė, kad „BFK posėdis rytoj“ (t. 8, b. l. 97), telefonu jam paaiškino, jog „trečiadienio darbotvarkė jau ten perpildyta buvo. Tai jie nusprendė atskirai tuos visus klausimus aptarti.“, „Ten dar yra klausimai, susiję ten su bankų gaivinimo direktyvos perkėlimu. Tai jie iš pat pradžių šiuos klausimus aptarinės, o po ten kažkur tai be dešimt vienuolika, apie vienuoliktą ir pasiūlymai. Dėl, dėl to VKĮ projekto.“, „patiems buvo netikėta“, „praktiškai tik, tik šiandien sužinojau apie tą situaciją“. R. K. atsakė: „Galėjo atsikelti kitus klausimus antradieniui. Nu, aš nežinau dabar, ar mano žmonės, draugai, Lietuvoj yra net. Kad trečiadienį, tai aš žinočiau“, „Nu, supratau, supratau. Rytoj be dešimt vienuolika, a ne?“ (t. 8, b. l. 97-98).  

        2015 m. lapkričio 3 d., 9.30 – 10.00 val. R. K. ir E. M. susitiko restorane „S“, R. K. priminė Š. G. pataisą: „aš tada priminsiu tą smulkų dalyką, kur praeitą sykį kalbėjom apie vartotojų kreditus“, „Tai Š. įregistravo pataisytą pataisą dar vieną mano prašymu. Bet aš sakiau, kad tau pasakysiu, ta prasme.“, „Šiandien Biudžeto finansų komitetas ją svarstys“, „Gaila tiktai, kad ten neeiliniam posėdy BFK“, „Nes rytdienos buvo pilnas“ ir paprašė: „Tai aš nežinau, jeigu galėsi K. žodį pasakyt, pasakyk“, „Komitetas prasideda, prieš vienuolika klausimas“. E. M. pasiteiravus: „Turinys ten...neatsimeni apie ką?“, R. K. primine: „Apie apie patikrinimą“, E. M. patvirtino, kad prisimena: „Ai, duomenų patikrinimą“. R. K., savo ruožtu, patvirtino: „Jo, duomenų patikrinimą“, paaiškino: „Tai ten yra praeitą sykį buvo Š. pataisa apkaltinta netikslumu kažkaip tai“, „Jis tiesiog patikslino“, „Kryptis ta pati, grynai kryptis ta pati, ta prasme, ir, ir, ir, ir, ir...ir jeigu šitas, vat, suvaikšto, tai tada iš principo viskas ką per BFK“, „mums tinka“, „mes išsigandom, žinai, kad rinką, nu, sunaikins“. E. M. nurodė: „Aš tada jam.../pasakysiu/, kad išeitų trumpam“ (t. 10, 185-186).

2015 m. lapkričio 3 d. Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 29 d. pasiūlymą dėl Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pataisos Lietuvos Respublikos Seimo biudžeto ir finansų komitetui atmetus (t. 39, b. l. 101-103, 115), R. K. 2015 m. lapkričio 5 d., 8.17.16 val., SMS žinute kvietė E. M. tą pačią dieną susitikti, šis atsakė, kad bus užimtas Seime „Seime, tai turiu dalyvauti salėje iki vakaro“, sutarė susitikti kitą dieną – rytoj (t. 8, b. l. 44).

Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. lapkričio 5 d. rytiniame posėdyje, kuriame balsuota, ar pritarti pasiūlymui svarstyti 8 straipsnio Š. G. pataisą, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas (10.39 val.), balsuota dėl 8 straipsnio Š. G. pataisos, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas (10.41 val.), E. M. balsavo „už“ (t. 1, b. l. 108-112; t. 40, b. l. 128-130), jis taip pat kalbėjo dėl balsavimo motyvų dėl šios pataisos, kvietė pritarti šiai pataisai (t. 40, b. l. 110).

Teisėjų kolegija vertina, kad E. M. turėjo pasiūlymo dėl Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pakeitimo tekstą, kurios priėmimu buvo suinteresuotas R. K., kaltinamieji R. K. ir E. M. 2015 m. spalio 21 d. susitikimo metu aptarė pageidaujamą pataisos, įvardintos kaip „Š. dėl vartojimo kreditų“ palaikymą, E. M. po R. K. žodžių: „Aš paprašiau Š., kad kai bus salėj jis neatsisakytų“, nurodė: „Kaip tik, mes palaikysim“, po to R. K. tiesiogiai išsakė prašymą: „Ir tada prašymas palaikyt“. Šis prašymas buvo primintas 2015 m. lapkričio 3 d. susitikimo metu: „aš tada priminsiu tą smulkų dalyką, kur praeitą sykį kalbėjom apie vartotojų kreditus“, E. M. 2015 m. lapkričio 5 d. kalbėjo dėl balsavimo motyvų dėl šios pataisos, kvietė pritarti šiai pataisai, pats balsavo „už“. Tuo būdu, susitarimas dėl pageidaujamo veikimo ir pats teisėtas veikimas – balsavimas „už“ pasitvirtino, tačiau kaltinimuose tiek R. K., tiek E. M., tiek, atitinkamai, juridiniams asmenims, pakartotas po tris kartus, be to, netiksliai.

Taip, kaltinime tiesiogiai įvardijant 2015 m. spalio 13 d. ir 2015 m. spalio 29 d. pasiūlymus, atsirado neatitikimas su pirmojo (2, 12, 26, 37 kaltinimai) iš aptariamų kaltinimų papirkimu ir kyšininkavimu data – 2015 m. rugsėjo 23 d. (kaltinime minimas pasiūlymas dar nebuvo ne tik įregistruotas, bet ir sukurtas) bei kita šio pirmojo kaltinimo data – 2015 m. spalio 21 d. (Lietuvos Respublikos Seimo biudžeto ir finansų komiteto 2015 m. spalio 14 d. posėdyje Š. G. siūlomai Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisai buvo nepritarta, tai yra faktiškai asmeniškas E. M. balsavimas „už“ Seime svarstant ir priimant Š. G. 2015 m. spalio 13 d. užregistruotą pataisą buvo neįmanomas). Be to, pažymėtina, 2015 m. rugsėjo 23 d. susitikimo stenogramoje pokalbio, susijusio su Vartojimo kredito įstatymo pakeitimais, neužfiksuota. Taip pat, pakartojus kaltinimą dėl iš esmės to paties siekiamo teisėto veikimo (4, 14, 28, 39 kaltinimai), susitarimas dėl to paties teisėto veikimo R. K. ir E. M. bei juridiniams asmenims inkriminuotas antrą kartą, po ko – ir trečią kartą (6, 16, 30, 41 kaltinimai).

Baudžiamojo kodekso 225 straipsnis nustato atsakomybę už kyšininkavimą, 227 straipsnis – už papirkimą. Taigi, nustačius R. K. pageidaujamą E. M. veikimą, vertintina, ar, kaip inkriminuota kaltinime, buvo R. K. tiesioginis pasiūlymas, pažadas, susitarimas duoti kyšį, ar jis buvo tiesiogiai duotas, ir, atitinkamai, ar buvo E. M. tiesioginis pažadas, susitarimas kyšį priimti, ar jis buvo tiesiogiai priimtas. Šie požymiai analizuojami nuosprendžio 12, 13, 14 dalyse.

6. Dėl R. K. pageidaujamo E. M. poveikio (duomenys neskelbtini) frakcijos Seime nariams (pirmame ir trečiame aptariamų kaltinimų išskirta – ir K. G. (3, 7, 13, 17, 27, 31, 38, 42 kaltinimai)) dėl balsavimo „už“ dėl Š. G. 2015 m. spalio 13 d. ir 2015 m. spalio 29 d. pasiūlymų dėl Vartojimo kredito įstatymo (3, 5, 7, 13, 15, 17, 27, 29, 31, 38, 40, 42 kaltinimai)

6.1. Įrodymai

Lietuvos Respublikos Seimo posėdžių sekretoriato bylos duomenimis, Seime 2015 m. birželio 30 d. užregistruotas Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 111, 141, 211, 221,  222, 231, 251 straipsniais ir penktuoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-3370. Pateikė projektą rengusios darbo grupės nariai B. B., V. G. ir R. Ž. (t. 37, b. l. 2). Projekte numatyta, kad šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 20 straipsnį, įsigalioja 2015 m. lapkričio 1 d., šio įstatymo 20 straipsnis įsigalioja 2016 m. lapkričio 1 d. (t. 37, b. l. 37).

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto 2015 m. rugsėjo 30 d. posėdžio protokolo Nr. 109-P-30 duomenimis, 2015 m. rugsėjo 30 d., nuo 10 val. 00 min., vykusiame šio komiteto posėdyje (t. 37, b. l. 4) buvo nutarta pritarti komiteto patobulintam Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu įstatymo projektui XIIP-3370, komiteto išvadoms ir toliau pateiktam pasiūlymui: patikslinti įstatymo projekto 43 straipsnio 1 dalį taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 20 straipsnį įsigalioja 2015 m. gruodžio 1 d.“ (t. 38, b. l. 6).

Biudžeto ir finansų komiteto 2015 m. rugsėjo 30 d. posėdžio stenogramos duomenimis, kalbėjo Seimo narys K. G.: „Aš tik noriu pasakyti, kad to įstatymas tiesiog kaip oro reikia Lietuvai <...>“, „<...>Aš manau, tai ką bankas pasiūlė iš esmės taikoma kitose Europos šalyse<...>“, „<...> ... nustatomos tokio lygio baudos, todėl aš tikrai pritariu Lietuvos Bankui iki 10% pajamų <...>“ (t. 38, b. l. 11, 14).

Lietuvos Respublikos Seimo vakarinio 2015 m. spalio 1 d. posėdžio protokolo Nr. SPP-279 duomenimis, 15.46 val. – 16.07 val., buvo tęsiamas Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu įstatymo projekto XIIP-3370 (2) svarstymas. Nutarta pritarti po svarstymo Seimo posėdyje (t. 40, b. l. 37).

Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos 2015 m. spalio 1 d. rytinio ir vakarinio posėdžių stenogramose Nr. 278 ir 279 užfiksuota Seimo nario K. G. kalba: „<...> pirma, kad yra svarbiausia šiame įstatymo projekte, kad yra griežtinamas klientų mokumo vertinimas, kuris yra pagrindinė atsakingo skolinimo sąlyga. Antras dalykas, kuo šitas įstatymas reikalingas ir kuo jis yra naujas, tai įdedami reklamos apribojimai <...>“, <...> todėl siūlau pritarti <...>“ (t. 40, b. l. 50-51). Pasisakė Seimo narys P. G.: „ <...> jeigu mes priimsime šitą projektą, ypač 8 straipsnį, kuris yra ydingiausias, tai praktiškai tvarka, kuri buvo, lieka <...>“, „<...> Mano supratimu, aš kaip tik siūlau išbraukti šią dalį ir praktiškai paliekama ta pati situacija, padarius keletą tokių kosmetinių pakeitimų <...>“ (t. 40, b. l. 61).

        Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. birželio 20 d. protokolo Nr. S6-14-55 duomenimis, slapta užfiksuotas 2015 m. spalio 21 d., 9 val. 00 min. – 9 val. 50 min, restorane „S“, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vykęs R. K., R. R. ir E. M. susitikimas ir pokalbis (t. 4, b. l. 141, 162-163).

        Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2016 m. rugsėjo 14 d. specialisto išvados Nr. 11-1609(16), 2 priedo duomenimis, tiriamojo garso įrašo, esančio tyrimui pateiktoje DVD plokštelėje „Verbatim“ (gamykliniai numeriai:8272 508-R E A 19593; ZEO599-DVR-J47C1) stenogramoje yra pažymėta:/.../ – vietos, kur pasakyti žodžiai nėra suprantami; /žodis ar frazė/ – vietos, kur dėl pasakytų žodžių kilo abejonių; (frazė) – papildoma informacija. K – R. K.; M – E. M.; P – vyras (padavėjas); V – vyras (t. 10, b. l. 67, 79).

        Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2016 m. spalio 10 d. specialisto išvados Nr. 11-2013(16), 2 priedo duomenimis, tiriamojo garso įrašo, esančio tyrimui pateiktoje DVD plokštelėje „Verbatim“ (gamykliniai numeriai:8272 508-R E A 19593; ZEO599-DVR-J47C1) stenogramoje yra pažymėta: /.../ – vietos, kur pasakyti žodžiai nėra suprantami; /žodis ar frazė/ – vietos, kur dėl pasakytų žodžių kilo abejonių; (frazė) – papildoma informacija. K – R. K.; M – E. M.; R. – R. R., P – vyras (padavėjas) (t. 10, b. l. 104, 110).

        Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2016 m. rugsėjo 14 d. specialisto išvados Nr. 11-1609(16), duomenimis, tiriamojo garso įraše, esančio tyrimui pateiktoje DVD plokštelėje „Verbatim“, yra užfiksuoti E. M., R. K. balsai. Tiriamasis garso įrašas, pateiktas DVD plokštelėje „Verbatim“, yra ištisinis (t. 10, b. l. 76). Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2016 m. spalio 10 d. specialisto išvados Nr. 11-2013(16), duomenimis, tiriamajame garso įraše, esančiame tyrimui pateiktoje DVD plokštelėje „Verbatim“, yra užfiksuotas R. R. balsas (t. 10, b. l. 108).

        Specialisto išvados Nr. 11-2013 (16), 2 priedo stenogramos duomenimis: ,<...> K.: „Supratau. Turiu vieną darbinį klausimą. M.: Aha. K. Aš, aš buvau prašęs Š. Jis turėjo su tavimi susi...suderinti, vieną pataisą...dėl vartojimo kreditų. M.: Okey...ė-ė...ten jinai buvo...keli failai, vienu žodžiu, /bet/ vienas failas yra...K.: Jis...M. ...kad žmogus. K.: Aštuntas punktas, dėl... M.: Ten esmė, kad tenai, kad...ė-ė-ė...ė...ė-ė-ė...nereiktų tikrinti visų žmogaus duomenų...K.: Nu, kažkaip taip. M.: Kažkas taip. K.:Jo, jo. Kažkas ten taip. M.: Jo. Nu. K.: Nes čia buvusi jūsų tema, iš jūsų pasisakymų gimęs...M.: Jo, jo. K.: ... ir dėl to aš į jus ir kreipiausi. M.: Taip, bet šiaip jis užregistravo, nu? K.: Jis užregistravo. Komitetas ją nukirto...M.: Nukirto. K.: ...G. balsu...Tai aš paprašiau Š...M.: K. dabar išvažiavęs dviem savaitėm į Turkiją. K.: Jo. Aš paprašiau Š., kad kai bus salėj jis neatsisakytų. M.: Ne, ne. Tai...K.: Jo. M.: Kaip tik, mes palaikysim. K.: Ir tada prašymas palaikyt i-i-ir... aš po to...M.:/.../ kaip tau,...K.: Jo, jo. M. ... /.../, panašus į tai...K.: Prašymas palaikyt, o aš tada jau pažiūrėsiu...ė-ė-ė...visus kitus ta prasme /.../ nesėkmės atveju dalykus specifiškai su šitais vaikinais. K.: /Dabar čia/ /mums/ biški (duomenys neskelbtini) ideologijai dera, žinai. Nu, negali taip, žinai, nu che...Tai ką, reiškia, žinai, nu, viską tikrinti. K.: Jo. M. O jeigu dabar visas pasaulio/.../... K.: Mhm. M. ...bet po dviejų savaičių...Nu, ta prasme...nežinau ten...K.: Mhm. M. Miršta tetulė ir palikimas bus. K.: Jo, jo. Jo. M.: Čia palieki tada rizikai...K.: Mhm. M. ...to žmogaus... K.: Mhm. M. ...ir, ir to su kuo jis bendrauja, žinai. K.: K. ten, aš suprantu, turi savo/valią/kažkokią. M.: Griežtą Lietuvos bankui, kaip sakant. K.: Jo, jeigu jį... M.: Jo. K.: ... sugebėsit nuimt iš salės balsavimo metu, bus lengviau aišku. M.: Jo. Jo. Tai mes su juo...pakalbėsim /.../ su K.. K.: Jo. M.: Tai va, žodžiu gerai, gerai. Viskas tvarkoj. K.: Okey dėkui. <...> (t. 10, b. l. 98-99, 129-130).

        Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. birželio 9 d. protokolo Nr. S6-14-52 duomenimis, slapta užfiksuotas 2015 m. lapkričio 3 d., 09 val. 30 min. – 10 val. 00 min., restorane „S“, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vykęs R. K. ir E. M. susitikimas ir pokalbis (t. 4, b. l. 197-199).

        Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2016 m. gruodžio 16 d. specialisto išvados Nr. 11-1883(16), 2 priedo duomenimis, tiriamojo garso įrašo, esančio tyrimui pateiktoje kompaktinėje plokštelėje „Verbatim CD-R“ (gamyklinis numeris:N121SI05D8104369B2) stenogramoje yra pažymėta: /.../ – vietos, kur pasakyti žodžiai nėra suprantami; /žodis ar frazė/ – vietos, kur dėl pasakytų žodžių kilo abejonių; (frazė) – papildoma informacija. K – R. K.; M – E. M..

Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2016 m. gruodžio 16 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1883(16) nurodyta, kad tiriamajame garso įraše, esančiame tyrimui pateiktoje kompaktinėje plokštelėje „Verbatim CD-R“ (2016 m. birželio 9 d. Nr. LK-STT14-28R-16) yra užfiksuoti E. M. ir R. K. balsai. Tiriamasis garso įrašas, pateiktas kompaktinėje plokštelėje „Verbatim CD-R“ (2016 m. birželio 9 d. Nr. LK-STT14-28R-16) yra ištisinis (t. 10, b. l. 172).

        Specialisto išvados Nr. 11-1883(16), 2 priedo stenogramos duomenimis: K.: <...>Klausyk, aš tada priminsiu tą smulkų dalyką, kur praeitą sykį kalbėjom apie vartotojų kreditus. M.: Taip. K. Tai Š. įregistravo pataisytą pataisą dar vieną mano prašymu. Bet aš sakiau, kad tau pasakysiu, ta prasme. M.: Mhm. K.: Ė-ė...Šiandien Biudžeto finansų komitetas ją svarstys. M.; Mhm. K.: Gaila tiktai, kad ten neeiliniam posėdy BFK. M.: Mhm. K.: Nes rydienos buvo pilnas. Tai aš nežinau, jeigu galėsi K. žodį pasakyt, pasakyk. M.: Bet čia dabar /tai/tas,/kuris/bus/.../. K.: Jo. Jo, jo. Apie...prieš vienuolika bus svarstymas. M.: A. Gerai. K.: Komitetas prasideda, prieš vienuolika klausimas. M.: Mhm. K.: Kad.../kad/...Nežinau, kad savo nenukirtinėtų, ta prasme. M.: K. kartais mėgsta /.../...Gerai. Aš tada...K.: /Jo, jo/ M. ...duosiu žinią, nes aš dabar....K.: Jo. Nu, jeigu galėsi kažkaip. M.: Gerai, aš...aš grįšiu iki vienuolikos... K.: /.../...M. ...prieš vienuolika į Seimą. Aš tada jam.../pasakysiu/, kad išeitų trumpam...K.: Jo, šita, tai ir...ir ketvirtadienį turėtų į salę eiti. Tai...M.: Tai mes ten jau frakcijoj susi...susi...K.: Šiaip, šiaip...M.: Turinys ten...neatsimeni apie ką? K.: Apie apie patikrinimą. M.: Ai, duomenų patikrinimą. K.: Jo, duomenų patikrinimą. M.: Kad ten viskas...kaip čia pasakyti...K.: Pagrįstais įrodymais turi /.../... pagrįstas...ė-ė...kai, reiškias...nu, patikrina pagrįstus duomenis. M.: Mhm. K.: Pagrįstus įrodymus. Tai ten yra praeitą sykį buvo Š. pataisa apkaltinta netikslumu kažkaip tai. M.: Taip. K. J. tiesiog patikslino. M.: Ai, okei, bet kryptis ta pati. K.: Kryptis ta pati, grynai kryptis ta pati, ta prasme, ir, ir, ir, ir, ir...ir jeigu šitas, vat, suvaikšto, tai tada iš principo viskas ką per BFK/.../, mums tinka. M.: Mhm, supratau. K.: Tai čia ketvirtadienio į salę. M.: Jo. Nes...ė-ė...vakar buvo atėjęs...į Seimą dar šitas...Š. tas F.. Yra dabar jisai ten atstovauja tuos kelis...K.: Mhm. M.: Kelias stambesnes, man atrodo, tas kompanijas. Tai jie dar kažkaip sugalvojo. Sakau, jūs pirma nustokit, sakau, užteks jau, žinai, nes...jeigu jūs čia dar atidarot vėl kažką, žinai. K.: man rodos, kad šito pakaktų. Jie ten...per daug...M.: Jo. Ir sakau, tai jūs...K.: Nu, kaip sakant, ten lobistai įrodinėja savo darbo vertę...ė-ė...M.: Ir už tai, kaip sakoma, nor/ėjom/gaut atlygį. K.: Jo, nes, nes darbas pasirodė prastokas. Dėl to ir... kaip čia pasakyt, ir mes išsigandom, žinai, kad rinką, nu, sunaikins. /.../. Tai va, tai. M.: Gerai. K.: Tokie dalykai. Okei, tu bėk, aš sumokėsiu. M.: Tai aš nebėgsiu. K.: Mano eilė. M.: Aš sumokėsiu. K.: Mano eilė. M.: /.../, šiaip čia žinai. K.: jo, mano eilė, bet mano eilė mokėt. /.../. (t. 10, b. l. 185-186).

Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. lapkričio 5 d. rytinio posėdžio protokolo Nr. SPP-286 duomenimis, 10.11 val. – 11.32 val. svarstytas Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-3370(2) (t. 40, b. l. 67, 73). Balsuota, ar pritarti pasiūlymui svarstyti 8 straipsnio Š. G. pataisą, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas: už – 32, pritarta (užsiregistravo 74 Seimo nariai (10.39 val.)). Dėl balsavimo motyvų dėl šios pataisos kalbėjo Seimo narys E. M.. Balsuota dėl 8 straipsnio Š. G. pataisos, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas: už – 19, prieš – 9, susilaikė – 65, nepriimta (užsiregistravo 94 Seimo nariai (10,41 val.)). 8 straipsnis priimtas bendru sutarimu (t. 40, b. l. 69).

Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos rytinio posėdžio Nr. 286 ir vakarinio posėdžio Nr. 287 stenogramos duomenimis, Seimo narys Š. G. pristatė pasiūlymą: „<...> Siūlau pakeisti projekto 8 straipsnio 1 dalį, kurį numato, kaip turi būti tikrinami žmonės prieš gaunant jiems kreditus. Pataisa yra tik tokia, kad prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą kredito gavėjas vadovaudamasis atsakingo skolinimosi principu privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą vienu iš būdu arba remdamasis pakankama informacija, gauta iš pačio vartotojo kredito gavėjo, arba pagrįsdamas vartotojo kredito gavėjo kreditingumą įrodymais, vartotojo kredito gavėjo kreditingumo patikrinimas naudojamose registruose ir informacinėse sistemose atliekamas gavus vartotojo kredito rašytinį sutikimą <...>“, „<...> Antras (pasiūlymas) buvo tik patikslinantis pirmąjį. Gali būti kaip ir vienas pasiūlymas <...>“ (t. 40, b. l. 108-109). A. P.: „Komitetas nepritarė šiam Seimo nario Š. G. pasiūlymui, kaip ir prieš tai, šiam straipsniui buvo užregistruotas Seimo nario P. G. pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė, todėl ir tas bendras pritartas įstatymo 8 straipsnio 1 dalis ir formuluotė atitinka pagal Europos Sąjungos direktyvą ir jos nuostatoms <...>“. E. M.: „<...> kviesčiau pritarti šiai pataisai, kadangi ji eliminuoja perteklinius reikalavimus <...>“, „<...> Dabar įstatyme yra reikalaujama ir žmogui pateikti visas reikiamas pažymas ir dar kartu patikrinti per visas veikiančias sistemas. Tiesiog būtų sveikesnio proto sprendimas <...>“ (t. 40, b. l. 110).

2015 m. lapkričio 5 d. rytinio posėdžio balsavimo rezultato duomenimis, už darbotvarkės klausimo Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-3370(2), formuluotė – dėl pritarimo svarstyti 8 straipsnio Š. G. pataisą, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas, balsavimo laikas: 10:39:28. Balsavo Seimo narių: 72 iš 141. Balsavimo rezultatai: už – 32, prieš – 7, susilaikė – 33, pritarta. Pateikti balsavimo rezultatai pagal frakcijas: Y frakcija – už 9, prieš 0, susilaikė 0. „Už“ balsavo šie Lietuvos Respublikos Seimo „Y“ frakcijos nariai: V. Č., V. G., E. G., Š. G., A. L., E. M., A. M., G. S., D. T.. Nedalyvavo balsavime posėdyje užsiregistravus (duomenys neskelbtini) Seime frakcijos narė D. K., K. G. (t. 1, b. l. 108-112).

Seimo narių registracijos 2015 m. lapkričio 5 d. protokolo duomenimis, 2015 m. lapkričio 5 d. rytiniame posėdyje Seimo narys K. G. registravosi (t. 40, b. l. 95).

2015 m. lapkričio 5 d. rytinio posėdžio balsavimo rezultato duomenimis, dėl darbotvarkės klausimo Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-3370(2) priėmimo, formuluotė – dėl 8 straipsnio Š. G. pataisos, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas, balsavimo laikas: 10:41:37, balsavo Seimo narių 93 iš 141, balsavimo rezultatai: už – 19, prieš – 9, susilaikė – 65, nepritarta. Balsavimo rezultatai pagal frakcijas: „Y“ frakcija (LSF) – už 8, prieš 0, susilaikė 0. „Už“ balsavo „Y“ frakcijos nariai: V. Č., E. G., Š. G., A. L., E. M., A. M., G. S., D. T.. Balsavime nedalyvavo posėdyje užsiregistravę Seimo „Y“ frakcijos nariai K. G., D. K. ir V. G. (t. 40, b. l. 128-130).

Seimo narių balsavimo 2015 m. lapkričio 5 d. protokolo duomenimis, 11:28:08 balsuojant už Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-3370 (2), formuluotė – „Dėl įstatymo priėmimo“ Seimo narys K. G. dalyvavo ir balsavo „už“ (t. 40, b. l. 96).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. birželio 6 d. protokolo Nr. S6-14-48 duomenimis, slapta užfiksuotas 2016 m. sausio 12 d. restorane „A“, adresu, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vykęs R. K. ir V. G. susitikimas ir pokalbis, užfiksuoto įvykio pradžia 16.00 val., pabaiga 16.35 val. (t. 6, b. l. 27, 35-36).

Šio pokalbio patikslinta stenograma pateikta kaip Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2017 m. gegužės 31 d. išvados Nr.11-1076 (17), 11-1077 (17) priedas Nr. 2.

        Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2017 m. gegužės 31 d. išvados Nr. 11-1076 (17), 11-1077 (17), 2 priedo duomenimis, stenogramoje yra pažymėta: /.../ – vietos, kur pasakyti žodžiai nėra suprantami; /žodis ar frazė/– vietos, kur dėl pasakytų žodžių kilo abejonių; (frazė) – papildoma informacija. K. – R. K.. G. – V. G..

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2017 m. gegužės 31 d. išvados Nr. 11-1076 (17), 11-1077 (17), duomenimis, šiame pokalbyje yra užfiksuoti V. G. ir R. K. balsai, o šio pokalbio garso įrašas yra ištisinis (t. 13, b. l. 83).

K.: „<...> Žinai su kuo aš ją palyginčiau? Ko gero, su (duomenys neskelbtini) G. G.: M. K.: Kuris nei (duomenys neskelbtini), nei jis frakcijos klauso, nei jisai, ta prasme, kažką. Nei jis drausmės laikosi. Ir jis turi ten savo interesą arba savo požiūrį, bet vat, visi žino kažkaip G. G.: Nu, jo. K.: O tai ten kiek su juo dirba E., tiek dirba, bet nu...Priversti drausmės laikytis G., sakykim, susitarimo, nu, tai reiškia, maksimum, kad jisai išeis iš posėdžio. Jeigu jis turi priešingą...iš posėdžio jis išeis. Ta prasme, kaip tada iš BFK išėjo...G.: Nu. K.: ...dėl šito, jo. Jisai išsišaipė iš lobistų ir išėjo. G.: Parodė savo. K.: Jo, parodė savo, nu, ta prasme, pasakė, kad visi tiek jūs durniai, bet aš išeinu. Laikausi partinės drausmės <...>“ (t. 13, b. l. 106).

Papildomos apžiūros 2016 m. lapkričio 21 d. protokolo duomenimis, apžiūros objektas 1. 2016 m. gegužės 12 d. kratos E. M. darbo vietoje, kabinete Nr. III-216, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, metu rasto nešiojamo kompiuterio „Dell Oltiplex 3010“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), papildoma apžiūra. 2. 2016 m. gegužės 12 d. kratos E. M. darbo vietoje, kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, metu rasto kompiuterinio bloko „Lenovo ThinkCentre“, Nr. (duomenys neskelbtini) papildoma apžiūra (t. 17, b. l. 26).

Papildomos apžiūros 2016 m. lapkričio 21 d. protokolo duomenimis, papildomai apžiūrėjus 2016 m. gegužės 12 d. per kratą (duomenys neskelbtini), E. M. darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini) rastame ir paimtame kompiuteryje „Dell Oltiplex 3010“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) esančius duomenis, rastas 2015 lapkričio 5 d., 09.48 val., I. D. siųstas elektroninis laiškas, kam: G. K., K. D., M. E., G. E., G. V., S. G., T. D., L. A., G. Š., M. A., N. V.. Tema: darbotvarkė su pozicijomis_1105. Priedai: d1105“.doc (t. 17, b. l. 30-31, 101).

        Laiške yra toks tekstas: „Gerbiamieji, Siun?iame Jums ?ios dienos darbotvark? su m?sø frakcijos pozicijomis. Primenu ?ym?jimus: ?aliai ?ymime projektus, u? kuriuos nutarta balsuoti U?; raudonai ?ymime projektus, u? kuriuos nutarta balsuoti PRIE? Geltonai ?ymime projektus, u? kuriuos nutarta balsuoti LAISVAI Geros dienos, I. D. Y frakcija. Frakcijos referent?“ (t. 17, b. l. 101).

Laiško priedas “d1105.doc“ – lentelė su Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. lapkričio 5 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarke su žaliais, raudonais ir geltonais žymėjimais ir paaiškinamais užrašais prie konkrečių Seimo aktų projektų. Prie darbotvarkės 1–2 klausimo, grafoje „Darbotvarkės tvirtinimas“ prie Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...), 8 (...) straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2), teikėjai B. B., V. G., R. Ž./darbo gr. yra užrašas: Pritarti Š. G. ir J. R. projektams ir komiteto išvadoms (užrašas raudonos spalvos geltoname fone)(t. 17, b. l. 102).

Kratos 2016 m. gegužės 30 d. protokolo duomenimis, 2016 m. gegužės 30 d. buvo atlikta krata Vilniuje, (duomenys neskelbtini), esančiame R. K. darbo kabinete (nurodoma – UAB „X“ patalpose) (Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 29 d. nutartimi leista atlikti kratą R. K. darbo kabinete, esančiame UAB „X“ patalpose, (duomenys neskelbtini) Vilniuje, priklausančiame UAB „VT“ (t. 20, b. l. 53)). Šios kratos metu, be kitų daiktų ir dokumentų, prie šiaurinės pusės lango, ant radiatoriaus buvo rasta ir paimta dešimt A4 formato lapų su juodos spalvos rankraštiniais užrašais, atspausdintų dokumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo pakeitimų priėmimu (t. 20, b. l. 54-56, 57, 64, 65, 66, 67, 68, 69).

Apžiūros 2016 m. birželio 30 d. protokolo duomenimis, dokumentai, paimti 2016 m. gegužės 30 d. kratos Vilniuje, (duomenys neskelbtini), UAB „X“ patalpose esančiame R. K. darbo kabinete, buvo apžiūrėti. Apžiūros metu nustatyta:

A4 formato lape su „Lietuvos energetikos instituto“ emblema yra šie juodos spalvos rankraštiniai įrašai: „Projekto eiga: 1. Valdomos/sutartos frakcijos: 1) T; 2) U; 3) L“, „2. Komitetas iš trečiad į antrad.“, „3. Balai salėje“<..>, „Kad lobistai lochai – sakėm“. „X 1. Padarėm registraciją“, „2. Iš komiteto nuėmėm G.“, „3. Suorg. „Y“ „Už“, „4. „Nuėmėm“ 14 TSLKD. A. (neįskaitomi žodžiai) balsavo „Už“, „5. Ryte – V. G. ir DP  nesiruošė balsuoti visiškai: gavo 8 „už“, „6. Padariau, ką žadėjom: po sausio 1 galioja“, „7. Padaviau išlaidas (po to kai U (protokole – C) pasakė DM)“. „Per „Lochus“: Turiu: (necenzūrinis žodis) reputaciją: man (protokole – nors) tai pirmas prakolas, susidėjus su „Lobistais“. „X istorijoje - antras. Padaviau išlaidas“ (t. 20, b. l. 70-71, 76, 81).

A4 formato lape yra 2015 m. lapkričio 5 d. iš Lietuvos Respublikos Seimo tinklapio www.lrs.lt atspausdinti 2012 – 2016 m. kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo 7 eilinės sesijos 2015-11-05 rytinio posėdžio balsavimo rezultatai. Darbotvarkės klausimas – Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253, 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11(1), 14(1), 21(1), 22(1), 22(2), 23(1), 25(1) straipsniais ir penktuoju (1) skirsniu Įstatymo projektas (Nr. XIIP-3370(2)); priėmimas. <...> Fomuluotė: dėl pritarimo svarstyti 8 straipsnio Š. G. pataisą, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas. Balsavimo laikas: 10:39:28. Balsavo Seimo narių: 72 iš 141. Balsavimo rezultatai: už – 32, prieš – 7, susilaikė – 33, pritarta. Balsavimo rezultatų lape yra atspausdinta lentelė – balsavimo rezultatai pagal frakcijas: U frakcija – už 12, prieš 0, susilaikė 2; Frakcija ,,T“ – už 0, prieš 0, susilaikė 3; Y frakcija – už 9, prieš 0, susilaikė 0; L frakcija – už 5, prieš 0, susilaikė 2; L frakcija – už 1, prieš 3, susilaikė 22; Mišri Seimo narių grupė – už 0, prieš 4, susilaikė 1; T frakcija – už 5, prieš 0, susilaikė 3 (t. 20, b. l. 78, 82-83).

A4 formato lape yra 2015 m. lapkričio 5 d. iš Lietuvos Respublikos Seimo tinklapio www.lrs.lt atspausdinti 2012 – 2016 m. kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo 7 eilinės sesijos 2015-11-05 rytinio posėdžio balsavimo rezultatai. Darbotvarkės klausimas – Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253, 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1,2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11(1), 14(1), 21(1), 22(1), 22(2), 23(1), 25(1) straipsniais ir penktuoju (1) skirsniu Įstatymo projektas (Nr. XIIP-3370(2)); priėmimas. <...> Formuluotė: dėl 8 straipsnio Š. G. pataisos, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas. Balsavimo laikas: 10:41:37. Balsavo Seimo narių: 93 iš 141. Balsavimo rezultatai: už – 19, prieš – 9, susilaikė – 65, nepritarta. Balsavimo rezultatų lape yra atspausdinta lentelė – Balsavimo rezultatai pagal frakcijas: U frakcija – už 8, prieš 0, susilaikė 5; Frakcija T – už 0, prieš 1, susilaikė 9; Y frakcija – už 8, prieš 0, susilaikė 0; Lietuvos L frakcija – už 0, prieš 0, susilaikė 8; L frakcija – už 0, prieš 3, susilaikė 27; Mišri Seimo narių grupė (santrumpa MG) – už 0, prieš 5, susilaikė 1; L frakcija – už 3, prieš 0, susilaikė 15. Lapo apačioje kairėje pusėje raudonu rašikliu parašyta ,,NUIMTAS G.“ (t. 20, b. l. 67, 77, 82).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2016 m. rugpjūčio 17 d. išvados Nr. 11-1643(16) duomenimis, A4 formato lape su rankraštiniais įrašais, pradėtame žodžiais „Projekto eiga“ ir pabaigtame žodžiais „padaviau išlaidas“ rankraštinius įrašus parašė R. K.. 2015-11-05 rytinio posėdžio balsavimo rezultatų lape rankraštinius įrašus (išskyrus rankraštinį įrašą /32) parašė R. K. (t. 20, b. l. 104-108).

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narių dalyvavimo 2015 m. spalio 14 d. posėdyje, 2015 m. lapkričio 3 d. posėdyje sąrašų duomenimis, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariai: P. N., B. B., K. G., K. B., I. D., P. G., R. K., R. M., A. N., A. P., A. K., R. T., V. V., komiteto biuro nariai: A. B., G. M., J. A., J. D., D. Z., J. M., D. M. (t. 39, b. l. 24, 104).

Liudytojas K. G. paaiškino, kad pažįsta E. M., G. S., V. G., Š. G. kaip Seimo kolegas, yra matęs R. K., žino, kuo jis dirbo. Dėl vartojimo kredito įstatymo, kiek prisimena, jo pozicija šio įstatymo pataisų atžvilgiu buvo neigiama. Biudžeto ir finansų komitete buvo svarstomas vartojimo kredito įstatymo pakeitimo projektas. Jis balsavo prieš. Greitieji kreditai yra narkotikai žmonėms. Ta pozicija jam buvo nepriimtina, jis tuo klausimu kalbėjo. Negali pasakyti, ar 2015 m. lapkričio 5 d. balsavo svarstant Š. G. pataisą. Nežino, dėl ko nebalsavo. Jis galėjo balsavimo metu nebūti salėje. Žino, kad vienas balsas praktiškai nieko nelemia. Su P. G. yra pažįstamas. Nežino, ar buvo tuo metu su juo kartu išėję iš salės. B. B. buvo komiteto pirmininko pavaduotojas iš valdančiosios daugumos, o jis – iš opozicijos. Neprisimena Seimo nario Š. G. pateiktos vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisos esmės. Seniūnas pristatydavo klausimą. Jo niekas neprašė eiti, išeiti, nebalsuoti dėl Š. G. pataisos projekto. Jam, kaip Biudžeto ir finansų komiteto nariui, nebuvo daromas poveikis balsuojant dėl bet kokių Vartojimo kredito įstatymo nuostatų. Nepastebėjo, kad kitiems nariams būtų daromas toks poveikis. Jam, kaip Y frakcijos nariui, nebuvo bandoma daryti poveikį balsuojant dėl vartojimo kredito įstatymo. Taip pat jam, kaip Biudžeto ir finansų komiteto nariui, kaip Y frakcijos atstovui ir kitiems nariams, nebuvo daromas poveikis dėl Pelno mokesčio įstatymo, Atsiskaitymo grynaisiais pinigais ir dėl Seimo nutarimo dėl kelio Vilnius – Utena. Frakcijos posėdžiuose frakcijos nariai nebuvo įpareigoti balsuoti už vienokį ar kitokį konkretų teisės aktą. Buvo ieškoma pozicija, ar frakcija balsuos vieningai, ar ne. Frakcijos posėdžius vesdavo frakcijos seniūnas. Iš pradžių juo buvo E. M.. Seniūno elgesio frakcijos posėdyje negalima suprasti kaip poveikį, įtaką frakcijos nariams balsuoti vienaip ar kitaip. Frakcijos nariai, kurių balsas nukrypdavo nuo bendros frakcijos pozicijos, sankcijų nesulaukdavo.

Liudytojas V. G. paaiškino, kad iki 2016 m. nebuvo politinės partijos nariu. Partijos nariu tapo 2015 m. gruodį, nuo 2012 m. lapkričio mėnesio buvo frakcijos nariu. Dėl greitųjų kreditų įstatymo paaiškino, kad 2006 m., matydamas kritinę situaciją, nes dirbo tuo metu (duomenys neskelbtini), buvo tam tikrų nusikalstamų veikų bumas, kreipėsi į Lietuvos banką, siūlė inicijuoti teisėkūrą, griežtinti kovą prieš sukčiavimą. Būdavo surinkinėjami pasai ir imami greitieji kreditai. Jo pozicija buvo labai aiški nuo pirmų svarstymo minučių frakcijoje. Tiek jis, tiek K. G., D. K. buvo kategoriški. Priėmimo stadijoje buvo įregistruotas Š. G. pasiūlymas. Niekas iš išorės jo neprašė, o priėmimo stadijoje reikia surinkti 71 balsą, bet nei jis, nei K. G. nebalsavo. Niekas iš salės nebuvo išėję. Jie buvo prieš. Jo nuostata buvo aiški, nepalaikė. Jis buvo posėdžių salėje, nepalaikė pataisos ir nespaudė „už“. Iš frakcijos narių K. G. kaip ir jis nespaudė „už“ pataisą, nes buvo prieš, lyg D. K. taip pat, prieš tai ji prašė patarimo. Kartais pasitaiko atvejų, kad neįgalūs asmenys, bet veiksnūs, galėjo gauti greituosius kreditus, šia patirtimi pasidalijo su D. K..R. K. pavardę išgirdo pirmą kartą iš žiniasklaidos, kai žurnalistai pasakė, kad siuntė juos išsiaiškinti dėl „S“. Kalba apie banko „S“ istoriją, kai buvo neteisėtai atleistas iš pareigų. 2012 m. buvo visos valstybės nusistatymas prieš jį, visos medijos nusistatymas. Nežino, ar tai R. K. buvo iniciatorius, ar žurnalistai. Vėliau ir kitos žiniasklaidos suprato, kad ne viskas yra taip, kaip transliuojama, ir jis turėjo galimybę pateikti savo poziciją, kuri patvirtinta ir teisme. 2012 – 2016 m. su R. K. buvo bendruose renginuose, vestuvėse, susitikdavo, buvo žmogiški santykiai. Paskutinį kartą su R. K. atsitiktinai susitiko (duomenys neskelbtini) 2016 m. pavasarį. Jis ėjo pietauti, ten yra „A“ ofisas, susitiko ir kalbėjo apie S, apie galimybę daryti reportažą apie S, jis planavo kreiptis į teismą. Jis ėjo (duomenys neskelbtini), išėjo R. K. iš „Š“, pasisveikino, paklausė, kaip gyvena, pradėjo juokauti, kaip sekasi rinkimuose, pasakė, kad „remiame politikus“ ir jis gali kreiptis paramos. Jis paramos niekada nepriėmė, pasakė, kad jam nereikia, nes paramų nepriima. Frakcijos posėdžiai vyksta taip: kava, iš anksto parengta darbotvarkė su stadijos aprašymu, su Teisės departamento esminėmis pastabomis, su jų ankstesniais buvusiais balsavimais, ir visi išsako savo argumentus. Jeigu kieno projektą svarsto, tai tas ir pristato tą klausimą. Jeigu yra seniūnų sueigos pozicija, tai seniūnas tada pristato. Jie niekada nebalsavo kaip kitose frakcijose, frakcijoje nebuvo padaryta, kad visada vieningas balsavimas. Sekretoriatas po to frakcijos nariams išsiuntinėdavo lentelę, kaip buvo diskutuota ir į ką linksta frakcijos pozicija, bet jis jos net neatsidarinėdavo. Frakcijos posėdžius vesdavo seniūnas arba pavaduotojas. Seniūnas dažnai vėluodavo, tai pavaduotojas vesdavo posėdį. 2015 – 2016 m. seniūnas buvo E. M.. Posėdžiai vykdavo 9 val. ryto, antradieniais, ketvirtadieniais. Frakcijos sekretoriatas po posėdžio el. paštu atsiųsdavo frakcijos poziciją. Pas juos buvo spalvos. Raudona spalva – teisės aktas kertasi su liberaliomis pažiūromis, žalia – nesikerta, kiek prisimena, buvo geltona, bet nesigilindavo.

Liudytoja I. Š. dėl Vartojimo kredito įstatymo paaiškino, kad kai buvo svarstomos pastabos ir pasiūlymai, K. G. palaikė Lietuvos banką ir galbūt ne visiškai mandagiai bendravo su žmonėmis, kurie siūlė keisti pataisas, pasiūlydamas jiems nekalbėti tokių dalykų. Lietuvos bankui atvirai niekas neoponavo. Paprastai buvo oponuojama dėl detalių. Kai prieinama prie detalių, kokių reikia pokyčių, tada gali atsirasti įvairių pasiūlymų, kurie keičia siūlymo esmę. B. B., kuris vadovavo darbo grupei, minėjo, kad šeimoje turėjo realių atvejų, ir jis siekė rezultato.

Liudytoja D. T. paaiškino, kad pažįsta kaltinamuosius, kartu dirbusius Seime. Ji teikė Greitųjų kreditų įstatymo projektą, kuris buvo labai griežtas greitiesiems kreditams ir po kurio pateikimo buvo labai daug skambučių, kad atsiimtų projektą. Jo neatsiėmė, bet kadangi Seimas neprabalsavo „už“, tada balsavo už Š. G. projektą, kuris taip pat buvo griežtesnis už tuo metu buvusį. Jos pasiūlymas buvo toks, kad nebūtų išduodami kreditai telefonu ar el. paštu, kad būtų tikrinama asmenybė, pajamų šaltiniai. Neprisimena Š. G. pasiūlymo esmės, tik žino, kad, kai nagrinėjo frakcijoje, jis tikrai buvo su tam tikrais suvaržymais, bet tiksliai negali jų įvardinti. Jai nieko nesako 8 straipsnis. Ji buvo „Y“ frakcijoje. Frakcijoje projektai visada buvo svarstomi prieš balsavimą. Kiekvienas žmogus pagal savo kompetenciją turėdavo paaiškinti projekto esmę ir jo naudą valstybei ar apskritai žmonėms. Kiekvienas projektas būdavo aptariamas 9 val., prieš plenarinį posėdį. Būdavo frakcijos posėdis ir būdavo aptariama darbotvarkė. Ne tokie žymūs ir nelabai reikšmingi klausimai nebuvo aptariami, o kertiniai klausimai buvo svarstomi pakankamai gerai. Žmogus, kuris teikdavo projektą, turėdavo pristatyti to projekto teigiamas puses. Š. G. turėjo pristatyti projektą. Posėdžius vesdavo frakcijos seniūnas. Tuo metu juo buvo E. M., pavaduotoju, atrodo, buvo G. S.. Paprastai darbotvarkėje būdavo nuo 25 iki 35 klausimų. Susirinkimas trukdavo valandą. Ne visus klausimus pristatydavo konkretus asmuo. Kiekvienas pristatydavo tai, ką jis teikia. Jos klausimai buvo susiję su kultūra ir švietimu. Jei tai būdavo jos kompetencijos sritis, pati paruošdavo projektus. Dėl vartojimo kreditų projektą ruošė kartu su padėjėja, pasitarusios su Seimo teisininkais. Ypatingai daug tarėsi su profesoriumi P. G., jis teikė panašų projektą. Paprastai kiekvieno įstatymo projekto pristatymas turi tris stadijas. Po kiekvienos turi praeiti kažkiek laiko. Ji ne visada atsižvelgdavo į frakcijos narių nuomonę. Jei būdavo tikra, kartais nusižengdavo frakcijos nuomonei ir balsuodavo taip, kaip atrodė, bet tai daugiau liesdavo moralines vertybes ir tai, ką ji gerai išmano ir žino. Tai, kas liečia ūkio, finansų, ekonomikos klausimus, tikėjo, kad taip turi būti ir kad kolegos išmano geriau už ją. Mano, kad frakcijos seniūnas frakcijos posėdžiuose vaidindavo pagrindinį vaidmenį. Seniūnas tam ir yra renkamas, kad koordinuotų, valdytų, teiktų informaciją iš Seimo valdybos. Jie visi gaudavo medžiagą apie tai, kokie klausimai bus nagrinėjami konkrečiame plenariniame Seimo posėdyje. Jei tai valstybinės reikšmės klausimai, frakcija turėjo būti vieninga. Jų frakcija buvo pakankamai (duomenys neskelbtini). Kai kažkada balsuodavo savo įsitikinimu kitaip, nei norėdavo ar prašydavo frakcija, ji elgėsi laisvai, jai niekas jokio spaudimo nedarė ir negalėjo daryti. Neprisimena Š. G. teiktos pataisos esmės. Neprisimena, ar ši pataisa buvo svarstoma frakcijos posėdyje, bet jei balsavo „už“, vadinasi, ji buvo svarstoma. Pagal taisykles, pristatyti pataisą bei paaiškinti jos esmę ir teigiamybę turi įstatymo kūrėjas. Jei posėdyje nėra įstatymo kūrėjo, tai jie gaudavo tam tikrą medžiagą, paaiškinimus, prie kiekvieno projekto būdavo aiškinamieji raštai, kodėl jis teikiamas. Buvo galima persiskaityti tą raštą. Tuo metu tikrai niekas neužkliuvo, nes buvo suvaržymų pataisoje. Frakcijos seniūnas yra jungiamoji grandis. E. M. buvo labai demokratiškas seniūnas. Tikriausiai, ji yra balsavusi už Š. G. pataisą. Jei balsavo „už“, vadinasi, buvo tikra, kad tai yra teisinga. Tikriausiai, frakcijos posėdžio metu jie tarėsi apie tai ir ji matė tuos punktus. Š. G. pataisymuose tikrai buvo padaryta pakankamai nemažai suvaržymų. Jai atrodo, kad buvo suformuota tokia nuomonė balsuoti už Š. G. pataisą. Tikriausiai, nuomonę formavo pataisos teikėjas, bet tiksliai neprisimena. Jei ji nėra tikra, kad aš daro gerai – nedarys. Vadinasi, ji perskaitė ir pamatė, kad ten yra kažkas tokio, kas galbūt labiau suvaržys. Niekada frakcijoje nebūdavo taip, kad privalo daryti taip, o ne kitaip. Ji niekada nebalsuos už tai, kuo netiki. Padėjėjai tikrai nesiųsdavo jiems frakcijos posėdyje aptartos pozicijos. Frakcijos referentė pasižymėdavo ar kompiuteryje, ar popieriuje, kaip frakcija balsavo savo posėdyje už tą ar kitą klausimą, kuris bus pateiktas Seimo plenariniam posėdžiui. Atsimena tas spalvas. Tai nebuvo prievolė, tiesiog referentė pažymėdavo, kaip frakcijos nariai nusprendė: paremti, atmesti ar susilaikyti. Trys spalvos buvo pažymėtos toms nuomonėms, bet niekas nevertė to laikytis. Neatsimena, ar gaudavo žymėjimus tomis spalvomis prieš balsavimus. Kad padėjėja būtų siuntusi kažkokius ypatingus žymėjimus su liepimu balsuoti taip, o ne kitaip, griežtai neigia. Tas, kuris rengia pataisą, ją pristato, ir jai nėra reikalo skaityti, ką jis parašė, ji girdi, ką jis sako, koks yra pataisos tikslas. Jei jis tinka, jei jos tikslas sutampa, balsuoja „už“, jei ne – nebalsuoja. Neatsimena, ar frakcijos posėdyje, pristačius Š. G. pataisą, vyko kažkokios diskusijos, ar buvo išsakytos pastabos. Jie labai pasitikėjo vieni kitais. Mano, kad Š. G. taip pat norėjo, kad būtų mažiau nuskriaustų žmonių dėl tų greitųjų kreditų. Ji balsavo sąmoningai už įstatymo pagriežtinimą, gali būti, kad ta nuomonė susiformavo frakcijos posėdyje, nes posėdyje aiškinosi, kas geriau, kur griežčiau, kodėl reikia už ją balsuoti.

Liudytoja V. Č. paaiškino, kad pažįsta E. M., Š. G., G. S., V. G., R. K. asmeniškai nepažįsta. Patikrinusi balsavimą žino, kad balsavo už Š. G. pataisą ir už patį įstatymą bei už D. T. teiktą pataisą į tą patį įstatymo projektą. Neprisimena, kas pristatė pataisas. Darbas yra organizuojamas taip, kad turi apie vieną valandą, kad aptartų visą darbotvarkę. Toje darbotvarkėje paprastai yra 20 – 40 įstatymų projektų. Neprisimena detalios svarstymo eigos, bet daro prielaidą, kad nebuvo apsistoję ilgai prie to klausimo. Neprisimena, kas pristatė projektą. Frakcijos darbo organizavimas yra toks, kad darbo dienos metu balsuoja dėl 30 ar 40 projektų. Ryte susitikusios visos Seimo frakcijos, turi apsitarti, kaip balsuoti. Natūralu, kad vienus projektus jie nutarė palaikyti, prieš kitus balsuoti „prieš“ arba balsuoti laisvai. Žino, kad kai kas deda varnelę, kai kas pliusiuką. Ji asmeniškai šiuos žymėjimus deda ant darbotvarkės išklotinės. Kiek prisimena, kai buvo Seime 2015 m. – 2016 m., jų referentė dažniausiai atsiųsdavo tuos sprendimus, kuriuos priėmė frakcijos posėdžio metu. Atsiųsdavo juos susistemintus, pažymėtus, tiesiog žiniai. Atsiųsdavo dienos darbotvarkę, pažymėtą, kaip sutarė frakcijoje balsuoti. Jie sutardavo dėl to, ar palaiko projektą, ar balsuoja prieš, ar balsuoja laisvai. Gaudavo laišką iš referentės, kuriame ji pranešdavo, kaip buvo sutarta balsuoti. Matyt, būdavo žaliai pažymima „už“ projektą, geltonai – „laisvai“, raudonai – „prieš“. Frakcijos posėdžius vesdavo frakcijos seniūnas E. M., arba seniūno pavaduotojas G. S.. Pristatydavo įstatymo projektą, numerį, perskaitydavo įstatymo projekto pavadinimą ir tuomet jie aptardavo, kaip balsuos. Seimo nariai yra skirtinguose komitetuose. Dažniausiai pagal tai, kokiame komitete yra, komentuodavo savo srities įstatymo projektą. Būdama Aplinkos komitete, ji kalbėdavo apie tos srities, kiti – apie savo sričių. Frakcijos seniūnas perskaitydavo įstatymo projekto numerį, pavadinimą ir tuomet vykdavo diskusija. Per valandą peržvelgdavo iki 40 teisės aktų. Diskutuodavo frakcijos nariai. Tas, kuris vesdavo posėdį, kartais pasiūlydavo, kaip reikėtų balsuoti vienu ar kitu klausimu. Tai būdavo apibendrinta jų diskusija, ar balsuos „už“, ar „prieš“, ar „laisvai“. Neprisimena, ar būdavo tokių atvejų, kad frakcijos seniūnas pateikdavo kokį nors teisės aktą ir sakydavo, kad už tokį teisės aktą reikėtų balsuoti „prieš“, „už“ ar susilaikyti. Darbotvarkės su pažymėtomis frakcijos pozicijomis buvo siunčiamos į darbinius el. paštus. Atrodo, kad buvo siunčiama prieš plenarinį posėdį, kai baigdavo diskusija frakcijoje. Tokia darbotvarkė buvo siunčiama tuo tikslu, kad Seimo nariai prisimintų, ką yra aptarę. Dažniausiai tokia darbotvarkė buvo naudojama balsavimo metu, tačiau kartais, priklausomai nuo to, kaip keisdavosi vienas ar kitas įstatymo projektas svarstymo, priėmimo eigoje, galėdavo balsavimas ir pasikeisti. Jų frakcijoje ganėtinai laisvai vyko balsavimai, tikrai nebuvo geležinės disciplinos. Neprisimena detalių, kaip vyko Š. G. pateiktos pataisos aptarimas. Neprisimena, ar Š. G. pristatė šią pataisą. Neprisimena, kas ją pristatė. Neturėjo pagrindo nebalsuoti už šią pataisą. Tai buvo frakcijos kolegos teikiama pataisa, vos kelias minutes iki to ji palaikė ir D. T. pataisą. E. M. nėra davęs pasiūlymų, kaip balsuoti dėl šios pataisos.

Liudytojas A. L. paaiškino, kad pažįsta visus kaltinamuosius. G. S. – frakcijos narys, ilgametis bičiulis. E. M. – buvęs partijos pirmininkas, dirbo vienoje frakcijoje ir partijoje, pažintis maždaug nuo 2008 m. Su Š. G. pažįstamas kaip su bendrapartiečiu, nuo 2010 m. V. G. pažįsta kaip Seimo narį. Su „X“ atstovu yra matęsi viename ar dviejuose bendruose renginiuose, teoriškai vienas kitą žinodami yra pasisveikinę. Seimas dirba komitetais, projektai ir sprendimai derinami komitetuose, o balsuojama salėje. Prieš kiekvieną plenarinį posėdį kiekviena frakcija aptaria darbotvarkę. Diskutuoja, aptaria sprendimus. Kai svarstomas klausimas, su kuriuo yra labiau susijęs, gal labiau įsijaučia, o jeigu neišmano kažkokios srities, tai pasitiki kolegomis. Lietuvoje Seime per metus apsvarstoma apie 500 teisės aktų, visų išnagrinėti ir į juos įsigilinti neįmanoma. Jis dirba Užsienio reikalų komitete. Dėl greitųjų kreditų įstatymo – jam neįstrigę atmintyje, žino, kad diskutavo, gal ir nuomonės išsiskyrė. „Y“ surikiuoti ne taip paprasta. Ekonomikos komitete dirbo Š. G.. Jis neturi nuostatos, kad tada negalėjo kažkuo pasitikėti. Pasitikėjo kolega ir frakcijos nariais. Neprisimena išsakytos nuomonės, kiek plačiai buvo apie tai diskutuojama. Neprisimena, kodėl Š. G. teikė pataisas dėl greitųjų kreditų du kartus. Diskusija buvo, kad su greitaisiais kreditais Lietuvoje problema, per daug žmonių juos ima, reikia sugriežtinti, bet turi būti ir „Y“ požiūris, kad negalima palikti galimybės likti tik didiesiems bankams. Buvo sistema, kaip susitarti balsuoti. Prieš plenarinius posėdžius vyksta frakcijos posėdžiai, kad aptartų darbotvarkę. Posėdžiai protokoluojami ir priimamas sprendimas. Jeigu klausimas labai lengvas, tai iš karto pasako, kad pritaria, ir viskas. Jeigu įstatymas sunkesnis, tada visi diskutuoja dėl pareikštų klausimų, taip aptariamas kiekvienas projektas. Lentelė, kuri yra frakcijos protokolas, sekretoriaujančių asmenų surašoma ir išdalijama frakcijos nariams. Kiekviena frakcija nusprendžia, kaip atsakymai bus žymimi, ar spalvomis ar žodžiais. Seimo nario mandatas yra laisvas ir niekas negali primesti savo sprendimo. Frakcijos sprendimas – patarimas. Sprendimas kaip balsuoti vykdavo gyvai, o ne buvo išankstinis. Prieš savaitę išplatinama ateinančio posėdžio darbotvarkė, ir jie turi laiko apsvarstyti. Pasikalbėjimai gali būti iki posėdžio, bet sprendimai priimami frakcijoje. Dažniausiai frakcijos posėdis užtrunka 1 val., vyko nuo 9–10 val., jeigu klausimas sunkesnis, tai ankščiau pradeda posėdį. Per frakcijos posėdį pasvarstydavo apie 20–30 klausimų, vienam klausimui tekdavo 2–3 min. Vieni klausimai sutaupydavo laiką, kitiems jo reikėdavo daugiau. Jie pasitiki savo kolegomis, jeigu keičiami straipsniai, tai asmuo, dirbantis tame komitete, labiau atsakingas už tam tikrą straipsnį ir jis kolegas supažindina. Ekonomikos komitete be Š. G. daugiau nebuvo jų frakcijos narių. Diskusijos vyksta komitetuose, frakcijos priiminėja sprendimus, kaip balsuoti. Dėl greitųjų kreditų detalių neprisimena. Diskusija tikrai buvo, kad per greitai imami kreditai ir pan., o kiek plačiai tą aptarinėjo, neprisimena. Yra skirtumas, kai įstatymo projektą teikia jų frakcijos narys ir kitos frakcijos narys. Yra skirtingas požiūris. Jeigu asmenys po tos pačios partijos vėliava, tai savaime jais labiau pasitiki. Jeigu įstatymą pateikia jų frakcijos narys, tai sprendimą priima pozityviai, bet prieš plenarinę sesiją pliusai ir minusai visada susirašomi. Frakcijoje gali dirbti ir ne vienos partijos nariai. Jeigu didesnė frakcijos dalis yra vienos partijos nariai, tai jų vienoda ideologija. Diskusija buvo dėl greitųjų kreditų, bet detalių neprisimena. Frakcijos posėdžius vesdavo frakcijos seniūnas, jeigu jo nėra – seniūno pavaduotojas. Seniūnas buvo E. M.. E. M. pirmininkavo. Pristatęs darbotvarkę pradžioje, pasakydavo, kiek laiko turi apsvarstyti ir įgarsindavo kiekvieną klausimą, suteikdavo pasisakyti frakcijos nariams. Jeigu būdavo asmuo, kuris dirbdavo tame komitete, kuris susijęs su projektu, jis pasisakydavo pirmas. Pristatydamas klausimus E. M. gal kada ir yra siūlęs, kaip už tą klausimą balsuoti. Didžiąja dauguma bendra diskusija priimdavo sprendimą. Neprisimena tiksliai, kuriais metais įvedė spalvinį žymėjimą, bet ir ankščiau buvo rašoma, tik žodžiu „už“, „prieš“, ar „susilaikyti“, todėl kažkuris narys pasiūlė žymėti spalvomis ir bus iš karto matoma, koks sprendimas buvo priimtas. Ji daug patogesnė, negu ieškoti žodžių. Spalvų reikšmė: žalia – už, raudona – prieš, geltona – susilaiko, jei neklysta, visai spalva nežymėdavo, jeigu nebalsuoja. Lentelė būdavo užpildoma, kai frakcija priimdavo sprendimą, ir buvo stengiamasi, kad kiekvienas frakcijos narys į savo kompiuterius gautų tą lentelę. Lentelė ir laikoma protokolu. Atskiru protokolu sprendimas neįforminamas, o įrašomas į tą pačią lentelę. Klaidinga teigti, kad tai kažkieno iš anksto priimtas sprendimas. Projekto rengėjas nurodomas lentelėje, nes jie gali suprasti, kokių tikslų tas žmogus gali turėti. Jeigu Seimo nariai yra įstatymo rengėjai, tai žino pirminę idėją, į ką bus orientuota. Frakcijoje aptarinėja jau turėdami tą lentelę: esmė, kas teikia, numeris, kokie komitetai dirba su tuo projektu. Frakcija renka savo vadovą, kaip taisyklė, kiekviena frakcija, jeigu partijos pirmininkas neužima kitų pareigų ar nedirba Europos parlamente, tai partijos pirmininkas renkamas ir frakcijos seniūnu. Partijos valdyba priimdavo sprendimus jeigu susiję su paskolomis, o kitais smulkesniais finansais užsiimdavo sekretorius. Partijos pirmininkas tik kaip valdybos narys spręsdavo dėl finansų.

Liudytoja D. K. paaiškino, kad pažįsta E. M., G. S., Š. G. ir V. G., jie buvę kolegos Seime. Su R. K. nėra pažįstama. Apie greituosius kreditus buvo Š. G. pristatyta frakcijos posėdyje pataisa, vyko diskusijos. Nebuvo jokio imperatyvo visiems vieningai balsuoti, ką rodo ir pats balsavimas, kad dalis balsavo vienaip, kita kitaip. Nebuvo niekuo išsiskiriantis balsavimas. Per frakcijos posėdžius šakiniuose komitetuose dirbantys kolegos pristatydavo projektus, o tai buvo jo paties projektas, vyko diskusija. Ji, panašu, nebalsavo. Galima balsuoti už, prieš, susilaikyti, nebalsuoti. Ji pasirinko nebalsuoti, nes jai dėl to projekto buvo abejonių, o kokių, neprisimenu. Neįmanoma prisiminti 4 metų senumo posėdžių ir diskusijos, tai nebuvo jokia išskirtinė pataisa ir balsavimas. Buvo diskusija, kalbėjo K. G. ir V. G., kurie pasisakė kritiškai apie šią pataisą. Aptariama darbotvarkė frakcijos posėdyje apie 1 val., jei būdavo svečių, tai aptarimas turėdavo tilpti į pusvalandį. Šiuo atveju, atrodo, frakcijos posėdis vyko valandą, buvo eilinis tas klausimas. Per posėdį apsvarstė visą darbotvarkę, joje būna apie 20-30 klausimų. Jei klausimas rimtesnis, tai užsitęsia, bet šiuo atveju nebuvo kažkokių didesnių kontraversijų. Buvo nuomonių apsikeitimas, o ne ginčai. Š. G. pataisos esmės neprisimena. Frakcijos posėdį vedė seniūnas E. M., jis moderuoja, pristato darbotvarkės klausimą. Jis neteikia pasiūlymo, kaip turi frakcija balsuoti, jei vyksta diskusija, tai joje ir kristalizuojasi kažkokie balsavimai. Skirtingas frakcijos balsavimas reiškia, kad frakcijos nariai patys pasirenka savo poziciją ir balsuoja laisvai. Paprastai neprisimena, kad būtų buvę imperatyvūs nurodymai, kaip balsuoti frakcijai. Š. G. pristatė savo pataisą, jos neargumentavo. Frakcijos sekretorė sėdėdavo frakcijos posėdyje, po įvykusios diskusijos ir jei prieita vieningos nuomonės balsuoti už ar prieš, tuomet būdavo pažymima ir išsiunčiama Seimo nariams el. būdu prieš plenarinį balsavimą. Tačiau ir tai nereiškia jokio imperatyvo. Spalvomis ji naudodavosi retai, nes pasižymėdavo taip, kaip jai reikia. Geltona spalva reiškia, kad balsuoja laisvai, nes nuomonės išsiskyrė. Balsavimas buvo laisvas, nes nuomonės išsiskyrė. Nieko negali pasakyti apie raudonos spalvos tekstą. Jos nuomonės dėl greitųjų kreditų įstatymo pataisų niekas neformavo. Buvo frakcijoje susitikimas greitųjų kreditų klausimu, bet tai rutininis dalykas, kai ateina žmonės pristatyti savo pozicijos, o kokie buvo žmonės, neprisimena. E. M. jos niekada nėra prašęs balsuoti vienaip ar kitaip ir dėl Š. G. pataisos ir dėl kelio Vilnius – Utena, iš viso jis dėl nieko neprašydavo vienaip ar kitaip balsuoti. Ji jautėsi balsuodama laisvai ir nesuvaržyta, kaip ir visais kitais klausimais. Frakcijos posėdyje būdavo įsiklausoma į šakiniuose komitetuose dirbančius kolegas, nes būtent ten buvo plačiai ir išsamiai pristatomos įvairios pozicijos, vykdavo diskusijos, vėliau jos būdavo pristatomos ir frakcijoje, jau projekto pavidalu. Frakcijos narių pataisos atitinka jų nuostatas, vertybes ir paprastai frakcijos narius palaikydavo.

Liudytojas A. M. paaiškino, kad pažįsta R. K., Š. G., E. M., G. S. ir V. G.. E. M. buvo partijos pirmininkas, kuriai jis priklausė tam tikrą laiko tarpą ir frakcijos Seime seniūnas. G. S. buvo frakcijos seniūno pavaduotojas ir tos pačios partijos, valdybos narys. Š. G. buvo frakcijos narys. R. K. sutikdavo renginiuose, Seime kartais, žinojo kaip vieną iš viešų asmenų, dalyvaujančių visuomeniniame gyvenime. Įvairiausiuose renginiuose jį sutikdavo. Seime sutikdavo jį koridoriuose, ką jis veikė Seime, nežino, matė jį 2–3 kartus. Matė jį „A“ grupėje, kai nuėjo duoti interviu T. D. vedamoje laidoje. R. K. pareigų nežinojo, jis dirbo verslo „X“ grupėje, tai nebuvo paslaptis ir iki šio proceso pradžios, jis buvo žinomas žmogus visuomenėje. Su V. G. santykiai labai geri, asmeniniai, draugiški, dabar priklauso tai pačiai partijai. Buvo svarstomas vartojimo kreditų įstatymo pakeitimo projektas. Darbotvarkę pristatydavo tas, kas dalyvaudavo seniūnų sueigoje, tai frakcijos seniūnas ar pavaduotojas, jei seniūnas nedalyvauja. Pagrindinę nuomonę išsakydavo tie žmonės, kurie dalyvaudavo komiteto, kuris būdavo pagrindinis tų klausimų svarstyme, nariai, nes jie labiausiai būdavo įsigilinę į klausimo esmę. Frakcijoje diskusijos kildavo labai dažnai. Frakcijos posėdžiai vykdavo likus valandai iki plenarinio posėdžio pradžios. Frakcijoje būdavo išklausomos nuomonės ir sprendžiama, ar yra vieninga nuomonė, ar nėra. Buvo toks garsus „šviesoforas“, apie kurį rašė spaudoje. Toks dalykas būdavo visose Seimo frakcijose ir vyksta iki dabar. Frakcijos posėdžio metu dažniausiai visus klausimus peržiūrėdavo. Didžioji dalis narių pasižymėdavo frakcijos posėdžių metu pas save darbotvarkėje, pasižymėdavo arba „pliusą“, arba „minusą“, ar nedalyvauti balsavime, nes yra ir tokia balsavimo forma. Buvo išsiunčiama ir elektroniniu būdu apie frakcijos poziciją. Tai darydavo frakcijos referentai. Dažniausiai būdavo referentė I. D.. Poziciją suformuodavo per frakcijos posėdžius. Jei narys nedalyvaudavo frakcijos posėdyje, jam poziciją atsiųsdavo elektroniniu būdu. Referentė turi pažymėti tai, ką frakcija nusprendė. Jei nuspręsdavo balsuoti laisvai, tai „pliusas–minusas“, bet jei „šviesoforo“ principu, tai būdavo geltona spalva. Kaip pats balsavo dėl kreditų įstatymo, neprisimena. Vartojimo kredito įstatymo pataisos esmės, pateiktos Š. G., neprisimena. Kaip balsavo dėl šios pataisos, neprisimena. Jei šis klausimas buvo darbotvarkėje, tai turėjo būti aptartas. Kas pristatė klausimus frakcijos posėdyje, negali pasakyti. Balsavimo argumentų neprisimena, jei balsavo „už“, vadinasi, ta pataisa jam atrodė reikalinga. Balsuoti nėra privaloma pagal spalvą, visada kartais atsirasdavo tų, kad prabalsuodavo, bet tik ne dėl biudžeto, yra keletas principinių balsavimų, o biudžetas vienas iš pagrindinių. Kadangi buvo opozicinė frakcija, nutardavo balsuoti prieš biudžetą. Privalomumas balsuoti rekomenduotinas. Privalomo Seimo nariams nieko nėra. Nebuvo niekada, kad būtų susitarta kaip balsuoti, nes tas teisės aktas yra naudingas kažkokiems asmenims. Kiek jam teko stebėti frakcijos gyvenimą ir bendravimą, nebuvo nieko panašaus, kad frakcijos vadovai darytų kitiems frakcijos nariams poveikį dėl teisės aktų. Šioje frakcijoje atmosfera ir požiūris į balsavimus visą laiką buvo vienas (duomenys neskelbtini). Ne tik E. M., niekas nedarė kitiems frakcijos nariams poveikio dėl šių teisės aktų. Frakcijos seniūnas pristato klausimą ir išsako savo poziciją, tai taip vyksta visur, frakcijos vadovai pristato darbotvarkę. Diskusija prasideda visose frakcijose nuo to žmogaus, kuris pristato darbotvarkę, trumpai pasako, apie ką klausimas ir kokia yra jo pozicija, tada klausia, kaip atrodo kitiems. Visi išsako savo nuomones, argumentus ir gale yra žiūrima, ar pavyksta subalansuoti kažkokią bendrą poziciją, ar nepavyksta. Jei nepavyksta, skelbiamas laisvas balsavimas ir taip vyksta visose frakcijose. Tonas visada ir visose frakcijose yra pirmininkaujančio, kitaip būtų chaosas. Tam ir yra posėdyje pirmininkaujantis, kad jis žiūrėtų tvarką ir tvarkingai vestų posėdį. Kai svarstomi klausimai, kuriuose jo kompetencijos yra žemesnės nei vidutinė, tai jis visada įsiklausydavo žmonių argumentacijos, kurių kompetencija yra didesnė, tai nebūtinai Y nariai. Išklausęs visų argumentus, vis tiek priimdavo tik savo sprendimą. K. G. nuomonės neprisimena dėl Š. G. pateiktos pataisos dėl vartojimo kredito įstatymo. Frakcijoje nuomonė formuojama diskusijų metu, pateikiant visus argumentus „už“ ir „prieš“, jei buvo priimta „už“, tai pataisa yra tiek ekonominio, tiek sveiko proto kriterijumi naudinga valstybei. Yra trys balsavimo pozicijos: „už“, „prieš“ ir „susilaikius“, taip pat yra pozicija „išeiti iš salės“, bet ji dažniausiai gimsta vietoje, salėje, ne iš anksto. Kai valdanti dauguma neturi 71 balso, tai yra toks būdas stabdyti teisės akto priėmimą, kaip nebalsuoti ir nesiregistruoti balsavimui. Tada neužsiregistruoja 71 parlamento narys ir trūksta balsų teisės akto priėmimui. Tokia forma yra taikoma, bet čia Lietuvos specifika. Jei užsiregistruoja ir išeina, tada jau blogai, bet jokių pasekmių nėra. Priims teisės aktą, kurio opozicija arba tie, kurie nesiregistruoja, nenori, kad jis būtų priimtas. Toks balsas skaičiuojamas kaip užsiregistruotas, dalyvauja balsavime, bet neišreiškia valios. Užsidega lentelė, ten matosi, kad registravosi tiek, „už“ tiek, „prieš“ tiek, „susilaikė“. Pavyzdžiui registravosi 71, „už“ 35, „prieš“ 35, o „susilaikė“ 0, vadinasi užsiregistravo 71, o balsavo 70. Tas balsas nepriklauso nei „už“, nei „prieš“, jis tik dalyvauja balsavime. Balsavusių skaičiaus tai nesumažina. Jeigu yra daugiau „už“, tada padeda priimti teisės aktą, bet jei 40 prabalsuos „prieš“, tai padeda atmesti teisės aktą. Jei nesusirenka registruotas Seimo narių skaičius, tai teisės aktas darbotvarkėje guli priėmimo stadijoje, posėdžio pirmininkaujantis gali bet kada įtraukti tą klausimą į balsavimą, pastebėjęs, kad atsirado Seimo salėje daugiau narių, ir arba priima ar vėl nepriima to teisės akto. K. G. daug kam imponuoja, jam irgi imponavo savo argumentuota pozicija, kurią išklausydavo ir priimdavo vienokį ar kitokį savo sprendimą. Jo nuomonė, kaip ekonomikos srities profesoriaus, argumentacijos prasme buvo labai stipri daugeliu atveju.

Liudytojas E. G. paaiškino, kad būdamas Seime žinojo apie Vartojimo kredito įstatymo pakeitimus. Jo požiūris į šio įstatymo redakciją buvo palankus, buvo pasirengęs balsuoti už apribojimus greitųjų kreditų bendrovėms. Kalbant apie vadinamąją Š. G. pateiktą pataisą prisimena, kad kaip visada frakcijoje aptarinėjo apie 40 projektų, už kuriuos balsuoti, o tiems projektams buvo apie 500 pasiūlymų. Pamena, kad buvo Š. G. pasiūlymas ar pataisa vartojimo kreditų įstatymui. Jis nesigilino ir nesuprato, už ką ten reiks balsuoti. Š. G. buvo atstovas nuo partijos Seimo Ekonomikos komitete. Jo buvo pozicija, kad už saviškio pataisą reikia balsuoti. Turinio jis nežinojo. Jokių spaudimų, diskusijų frakcijoje nebuvo, išskyrus, kad saviškis teikia, tai tvarkoje, nes pasitiki vieni kitais. Projektus, kurie tą dieną svarstomi, pristatinėjo frakcijos teisininkė I. S., o tas, kuris yra komitete, šiuo atveju Š. G., kažką papildo, nes jo komitetas kuruoja ir tai jo pataisa. Didesne dalimi palaikydavo kolegiškai frakcijos narius. Per valandą neįmanoma fiziškai įsigilinti į kelis šimtus pataisų ir pasiūlymų, tai pasitiki kolega, kuris dirba tame komitete. Mano, kad pusę minutės aptarinėjo frakcijoje Š. G. pataisą. Frakcija renkasi 9 val., posėdžiauja iki 10 val., kai prasideda Seimo plenariumas. Jo pataisai buvo skirta pusę minutės, gal jis tik pasakė esmę, gal detaliai nepristatinėjo, neprisimena. Žinojo, kad buvo tam projektui kolegos pataisa. Kiek kartų teikė Š. G. tą pataisą, neprisimena, atrodo vieną, bet ji buvo atmesta. Nėra politinės jėgos, kuri nesusitartų, kaip balsuoti, tai natūralu, kad jie dėliojo, kaip balsuoti. Neprisimena, kokia ten buvo spalva uždėta, bet mano, kad buvo susitarta balsuoti už Š. G. pataisą. Ar tuo metu jau buvo spalvos, nežino. Jis iš viso nebežiūri kompiuteryje tų spalvų, per frakcijos posėdžius pats pasižymi – plius, minus, susilaiko, balsuoja laisvai. Diskusijų dėl Š. G. pataisos nebuvo, ginčų nekilo. Partijos frakcijos posėdžiams vadovauja frakcijos seniūnas, tada buvo E. M., jam nesant pavaduodavo G. S.. Klausimus pristato frakcijos teisininkas, tada buvo I. S.. Yra buvę, kad seniūnas pasakytų, jog šiuo klausimu siūloma taip ir taip balsuoti. Nėra buvę, kad seniūnas prievartautų susiformuoti tokią nuomonę kaip jo, kad nurodinėtų. Jų tarpe veikdavo įtikinimas, o ne nurodymas. To niekada nepatyrė iš E. M. ar G. S. nei dėl Utenos kelio rekonstrukcijos, nei dėl Vartojimo kreditų įstatymo. E. M., G. S. ir Š. G. nedarė spaudimo, įtikinėjimo, ką galima pavadinti poveikiu kitiems frakcijos nariams. K. G. galėjo ir nebūti frakcijos posėdyje, nes jis retokai į juos ateina, žino, kad jis oponavo šiai nuostatai komitete, bet salėje jo oponavimo neprisimena. Frakcijos posėdyje dienos posėdžio darbotvarkę aptardavo per 20–30 min. Vidutiniškai ir dabar, ir tada tos dienos posėdyje galėjo būti 30–40 klausimų. Jei likdavo mažai laiko, būdavo formuluojama taip: „kolegos, laiko liko nedaug, žiūrėkite, yra keletas esminių dalykų“. Tačiau paprastai jiems užtekdavo laiko. Būdavo gal tik vienas kitas klausimas, prie kurio užtrukdavo gerokai ilgiau, ir kartais tai sužlugdydavo likusių klausimų svarstymą. Kartais nebūdavo tokių, prie kurių užtrukdavo. Neprisimena, kad svarstant darbotvarkę, būtų svarstomas tas klausimas ilgiau nei 2–3 minutes. Paprastai klausimus pateikdavo ir pristatydavo frakcijos teisininkė I. S. Tuo metu būdavo teisininkė, kuri išdėstydavo poziciją, tada E. M. paklausdavo, ar yra priekaištų, pastebėjimų. Dažniausiai jie eidavo per programinę prizmę, ar Y. tinkama ar netinkama, jų programą atitinka ar neatitinka.

Liudytoja I. D. paaiškino, kad pažįsta Š. G., E. M. ir G. S., jie buvę kolegos – darbdaviai. 2015–2016 m. dirbo „Y.“ referente. V. G., R. K. nepažįsta. Prieš Seimo posėdžius buvo rengiami frakcijos posėdžiai, kurie vykdavo valandą ar pusantros, dažniausia antradieniais ir ketvirtadieniais. Kai būdavo darbe, dalyvaudavo šiuose posėdžiuose, rašydavo protokolą. Frakcijos posėdžiai rengiami tam, kad priimtų sprendimus dėl balsavimo tos dienos Seimo posėdžiuose. Būdavo tariamasi frakcijos posėdžio metu dėl balsavimo. Frakcijos posėdžio metu būdavo priimami sprendimai, bet ne kiekvienu klausimu, nes klausimų būdavo ženkliai daugiau nei būdavo laiko. Sprendimai visada būdavo aptariami, o vėliau kiekvienas savo sprendimą galėjo priimti laisva valia. Ne visi frakcijos nariai dalyvaudavo posėdžiuose dėl komandiruotės, dėl ligos ir panašiai. Frakcijos posėdžio metu buvo parengiami tos dienos Seimo posėdžio metu svarstomų įstatymų suvestinė, trumpi paaiškinimai ir pozicija, kuri buvo nuspręsta dėl balsavimo frakcijos posėdžio metu. Jei nedalyvaudavo frakcijos posėdyje, būdavo persiunčiama elektroniniu paštu iš jos pašto ar fiziškai įteikiama atspausdintu formatu. Ji pati fiksuodavo poziciją. Žymėjimas – tai normali praktika. Buvo žalia spalva, tada nuspręsta frakcijos posėdžio metu balsuoti teigiamai, geltona spalva – laisvai ar neapsisprendę, o raudona, kad frakcijos nuomonė yra balsuoti prieš. Spalvas fiziškai uždėdavo ji. Jai vienu metu reikėdavo padaryti daug dalykų, tai kartais išsiųsdavo posėdžiui dar nepasibaigus, kartais prasidėjus Seimo posėdžiui, t. y. kada galėdavo, tada išsiųsdavo. Tai buvo jos pareiga. Būdavo ir taip, kad kai kurie klausimai nebūdavo pažymėti, nes ne visus įstatymus būdavo spėjama aptarti. Frakcijos posėdžius vesdavo frakcijos seniūnas, jam nesant, jo pavaduotojas ar kitas įgaliotas asmuo. Frakcijos posėdžio pagrindinė užduotis būdavo aptarti tos dienos įstatymo projektus, kurie bus svarstomi Seimo posėdžio metu. Jei tą dieną svarstoma 20 ar 40 įstatymo projektų, frakcijos posėdžiuose juos reikėdavo aptarti. Prieš kiekvieną frakcijos posėdį būdavo parengiama suvestinė įstatymo projektų, ji dažniausiai būdavo išsiunčiama anksčiau, netgi dieną prieš, kad frakcijos nariai galėtų susipažinti, ir ji būdavo aptariama. Frakcijos posėdžio vedančio asmens vaidmuo būdavo administracinio pobūdžio. Kartais būdavo priimama ir bendru sutarimu, kartais nuomonės išsiskirdavo. Pirmininkaujantis nepateikdavo siūlymų, kaip kokiu atveju reikia balsuoti. Jis pakviesdavo išsakyti savo nuomones. Frakcijos posėdis vykdavo valandą. Ne visus klausimus buvo spėjama apsvarstyti frakcijos posėdyje. Kartais įstatymai eidavo paketu. Patys Seimo nariai apsispręsdavo, kaip jiems balsuoti. Posėdžio vedančiojo funkcija buvo administracinė, nes jis vadovavo posėdžiui, vykdavo diskusijos. Kartais nebūdavo priimamas joks sprendimas, o kartais būdavo, kad sutardavo. Neprisimena, kaip vyko 2015 m. lapkričio 5 d. posėdis, svarstant Vartojimo kredito įstatymo pataisas ir kas tuo metu buvo frakcijos seniūnas. Jos funkcijos frakcijos posėdžio metu buvo pasitikti, paklausti, kaip sekasi, išvirti kavos ir tada pažymėti suvestinėje, kaip frakcija nutarė balsuoti frakcijos posėdžio metu, vėliau tas pozicijas išsiųsti Seimo nariams, atlikti kitus administracinio pobūdžio darbus. Parodžius t. 17, b. l. 102 paaiškino, kad jei geltona spalva, tai nutarta balsuoti laisvai, kodėl raudonos raidės, negali pasakyti, gal klaida per skubėjimą. Tekstas „pritarti Š. G. ir J. R. projektams ir komiteto išvadoms“ rašytas jos. Mano, kad čia nėra klaidos, nes fonas geltonas. Dar matyti geltona spalva, o raidės mėlynos, tai taip pat kažkoks nesutapimas. Taip pažymėjo, nes jai tiesiog gal taip pavyko, būdavo daug darbų, galėjo įsivelti žmogiška klaida. Skirtumo, ar pažymėtas vienas stulpelis ar du, nėra, nes kartais kompiuteryje stulpelis nusimeta, nori sutalpinti į vieną lapą. Kartais spėdavo tekstą parašyti, kartais nespėdavo. Daugiau aplinkybių neatsimena dėl parašyto teksto, kuris neatitinka spalvos. Dėl kelio Vilnius – Utena projekto, dėl Atsiskaitymo grynaisiais pinigais projekto taip pat neprisimena, kaip nutarta buvo balsuoti. Buvo frakcijos teisininkė, kuri rengdavo koncentruotas išvadas ar pristatymą aktualiausių projektų frakcijai. Frakcijos posėdžiuose dalyvaudavo frakcijos teisininkas, dažnu atveju ir kitų Seimo narių padėjėjai. Posėdžiai būdavo rengiami frakcijos nariams, jei frakcijos nariai pageidaudavo, kad būtų dar kažkas pristatyta iš kitos frakcijos ar Vyriausybės, tai dalyvaudavo ir kiti. Seimo posėdžio darbotvarkė dažniausiai pasirodo savaitę ar kelias dienas prieš, kartais ir išvakarėse, tada daroma ta suvestinė, dažnu atveju ji būdavo išsiunčiama prieš ir frakcijos posėdžio metu ji būdavo aptariama. Suvestines ruošdavo frakcijos teisininkė. Ji siųsdavo būsimo frakcijos posėdžio darbotvarkes ir po posėdžio siųsdavo suformuotas pozicijas. Būdavo atvejų, kad frakcijos posėdyje aptariama vienaip, o Seimo posėdžių salėje prabalsuojama kitaip, dėl to jokių sankcijų nebuvo imamasi ir Y. nebuvo išskirtinė. Frakcijos metu nebuvo primetama balsuoti būtent taip, o ne kitaip. Frakcijos posėdžiai nebuvo smulkiai protokoluojami. Lentelė nėra laikytina protokolu. Protokolai buvo tik formalumas, jie nebūdavo išsamūs, tik posėdžių eiga, nes išsamus svarstymas būdavo lentelėse.

6.2. Įrodymų vertinimas

Kaltinimo duomenimis, R. K. ir E. M. susitarė dėl pageidaujamo poveikio K. G. ir kitiems Y. nariams. Kaltinimas pateiktas dėl trijų analogiškų poveikių Y. nariams (pirmajame ir trečiajame aptariamuose kaltinimuose dėl prekybos poveikiu (3, 7, 13, 17, 27, 31, 38, 42 kaltinimai) atskirai paminint ir vieną iš frakcijos narių – K. G.), taip pat detaliai nurodant pageidaujamą teisėtą veikimą: pirmuoju atveju balsavimą „už“ 2015 m. spalio 13 d. užregistruotą Š. G. pasiūlymą (3, 13, 27, 38 kaltinimai), antruoju atveju – balsavimą „už“ 2015 m. spalio 29 d. užregistruotą pasiūlymą (5, 15, 29, 40 kaltinimai), trečiuoju – balsavimą „už“ tiek už 2015 m. spalio 13 d., tiek už 2015 m. spalio 29 d. užregistruotą pasiūlymą (7, 17, 31, 42 kaltinimai). Vertinama, ar kaltinimą patvirtina ištirti įrodymai, ar tokia tris kartus pasikartojanti kaltinimo R. K., E. M. ir, atitinkamai, juridiniams asmenims, formuluotė yra pagrįsta.

Kaip matyti iš bylos duomenų, Seimo narys K. G. svarstant Vartojimo kredito įstatymo pataisas palaikė Lietuvos banko poziciją (t. 38, b. l. 11, 14). R. K. ir E. M., priešingai, derino palaikymą Š. G. įregistruotai įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pataisai, kuriai nepritarė Seimo biudžeto ir finansų komitetas 2015 m. spalio 14 d. ir pakartotinai – 2015 m. lapkričio 3 d.

Kaip nustatyta, susitikimo 2015 m. spalio 21 d. restorane „Stebuklai“ metu R. K. kreipėsi į E. M.: „Turiu vieną darbinį klausimą“, „Aš, aš buvau prašęs Š. Jis turėjo su tavimi susi...suderinti, vieną pataisą...dėl vartojimo kreditų“, „Aštuntas punktas“ , „Nes čia buvusi jūsų tema, iš jūsų pasisakymų gimęs“, „ir dėl to aš į jus ir kreipiausi“, „Komitetas ją nukirto“, „G. balsu“, „Tai aš paprašiau Š.“, „Aš paprašiau Š., kad kai bus salėj jis neatsisakytų“, „Ir tada prašymas palaikyt“, „sugebėsit nuimt iš salės balsavimo metu, bus lengviau aišku“. E. M. pamini: „K. dabar išvažiavęs dviem savaitėm į Turkiją“, sutinka: „Kaip tik, mes palaikysim“, „Jo. Jo. Tai mes su juo...pakalbėsim /.../ su K.“ (t. 10, b. l. 98-99, 129-130).

2015 m. lapkričio 3 d. pokalbio restorane „Stebuklai“ metu R. K. nurodė E. M.: „aš tada priminsiu tą smulkų dalyką, kur praeitą sykį kalbėjom apie vartotojų kreditus“, „Tai Š. įregistravo pataisytą pataisą dar vieną mano prašymu. Bet aš sakiau, kad tau pasakysiu, ta prasme“, ir prašė : „Tai aš nežinau, jeigu galėsi K. žodį pasakyt, pasakyk“, „kad savo nenukirtinėtų, ta prasme“. E. M. pritarė: „K. kartais mėgsta“ ir pažadėjo: „Aš tada jam.../pasakysiu/, kad išeitų trumpam“ (t. 10, b. l. 185-186).

Kaip matyti, 2015 m. spalio 21 d. ir lapkričio 3 d. pokalbių metu tiek R. K., tiek E. M. įvardija konkretų asmenį – K. G., R. K. suformuluoja konkrečius prašymus: Ir tada prašymas palaikyt“, „sugebėsit nuimt iš salės balsavimo metu, bus lengviau aišku“ (2015 m. spalio 21 d.), „Tai aš nežinau, jeigu galėsi K. žodį pasakyt, pasakyk“, „kad savo nenukirtinėtų, ta prasme“ (2015 m. lapkričio 3 d.), E. M. sutinka: „Kaip tik, mes palaikysim“ (2015 m. spalio 21 d.), „Aš tada jam.../pasakysiu/, kad išeitų trumpam“ (2015 m. lapkričio 3 d.). Tokiu būdu, pačių kaltinamųjų pokalbyje nurodytas tiek prašymas, tiek sutikimas jį vykdyti.

Išvadą apie pageidaujamą poveikį patvirtina kratos R. K. kabinete metu rastuose užrašuose R. K. ranka daryti analogiško turinio įrašai: lapo, ant kurio 2015 m. lapkričio 5 d. iš Lietuvos Respublikos Seimo tinklapio www.lrs.lt atspausdinti 2015 m. lapkričio 5 d. rytinio posėdžio balsavimo rezultatai apačioje kairėje pusėje raudonu rašikliu parašyta ,,NUIMTAS (duomenys neskelbtini)“ (t. 20, b. l. 77). A4 formato lape su „Lietuvos energetikos instituto“ emblema yra įrašai: 1. Valdomos/sutartos frakcijos, „2. Iš komiteto nuėmėm (duomenys neskelbtini).“ (t. 20, b. l. 76).

Pažymėtina, kad analogišką informaciją R. K. nurodė ir pokalbio su V. G. metu. 2016 m. sausio 12 d. pokalbio restorane „AJ Šokoladas“ metu R. K. pasakojo: „Žinai su kuo aš ją palyginčiau? Ko gero, su Y. G.“, „Kuris nei Y., nei jis frakcijos klauso, nei jisai, ta prasme, kažką. Nei jis drausmės laikosi. Ir jis turi ten savo interesą arba savo požiūrį, bet vat, visi žino kažkaip G.“, „O tai ten kiek su juo dirba E., tiek dirba, bet nu...Priversti drausmės laikytis G., sakykim, susitarimo, nu, tai reiškia, maksimum, kad jisai išeis iš posėdžio. Jeigu jis turi priešingą...iš posėdžio jis išeis. Ta prasme, kaip tada iš (duomenys neskelbtini) išėjo.“, „Jisai išsišaipė iš lobistų ir išėjo“, „Jo, parodė savo, nu, ta prasme, pasakė, kad visi tiek jūs durniai, bet aš išeinu. Laikausi partinės drausmės“ (t. 13, b. l. 106).

Kaip matyti iš objektyvių bylos duomenų, 2015 m. lapkričio 5 d. rytiniame posėdyje Seimo narys K. G. registravosi (t. 40, b. l. 95), dėl pritarimo svarstyti 8 straipsnio Š. G. pataisą, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas, balsavimo laikas: 10:39:28, K. G. nedalyvavo balsavime (t. 1, b. l. 108-112), dėl 8 straipsnio Š. G. pataisos, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas, balsavimo laikas: 10:41:37, K. G. balsavime nedalyvavo (t. 40, b. l. 128-130), balsuojant 11:28:08 K. G. dalyvavo (t. 40, b. l. 96).

        Dėl pritarimo svarstyti 8 straipsnio Š. G. pataisą, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas, balsavimo laikas: 10:39:28, „už“ balsavo 9 Y. nariai: V. Č. – N., V. G., E. G., Š. G., A. L., E. M., A. M., G. S., D. T., prieš – 0, susilaikė – 0 (t. 1, b. l. 108-112), dėl 8 straipsnio Š. G. pataisos, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas, balsavimo laikas: 10:41:37, „už“ balsavo 8 Lietuvos Respublikos Y. nariai: V. Č. – N., E. G., Š. G., A. L., E. M., A. M., G. S., D. T., prieš 0, susilaikė 0 (t. 40, b. l. 128-130).

Apklausti liudytojai V. Č. – N., V. G., E. G., A. L., A. M., D. T., K. G. paneigė, kad balsavimą dėl Š. G. siūlomos pataisos, K. G. nedalyvavimą balsuojant paveikė E. M..

Teisėjų kolegija vertina, kad šios bylos duomenimis, nesant abejonių apie E. M., kaip frakcijos seniūno, tikėtiną įtaką Y. nariams, nustatytas tik objektyvus kaltinamųjų siektas rezultatas, bet ne konkretus poveikis asmenims. Teisėjų kolegija pažymi, kad laiškas, siųstas Y. nariams su sutartu dėl balsavimo žymėjimu, nevertintinas kaltinamųjų kaltę patvirtinančiu įrodymu. Kaip nustatyta apklaustų liudytojų, Y. narių, parodymais, žymėjimas buvo naudojamas frakcijos darbe pažymint sutartą frakcijos poziciją balsuojant, Š. G. pasiūlymas nebuvo išskirtinis. Teisėjų kolegija vertina, kad sutarto žymėjimo dėl frakcijos narių pozicijos tam tikru klausimu naudojimas nevertintinas neteisėtu poveikiu frakcijos nariams. Iš apklaustų liudytojais Y. narių parodymų matyti, jog galimybė daryti įtaką frakcijos narių balsavimui buvo ir nesiimant papildomų priemonių – ne į visus ir ne į visų sričių projektus buvo įmanoma asmeniškai įsigilinti, klausimai buvo vertinami labiau per ideologijos prizmę – ar dera Y. ideologijai, paprastai buvo pasitikima frakcijos nariais, todėl akivaizdaus pagrindo abejoti projektu, pristatomu kaip Š. G. – Y. ir (duomenys neskelbtini), nebuvo.

Taip pat, kaltinimo duomenimis, buvo siektas ir pažadėtas poveikis už UAB koncernui „X“ naudingų politinių sprendimų priėmimą Seimo Biudžeto ir finansų komitete bei plenariniuose Seimo posėdžiuose. Kaip matyti iš Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narių sąrašų, šiame komitete dalyvavo tik vienas Y. Seime narys – K. G.. Teisėjų kolegija vertina, kad išvada apie tikėtiną E. M. poveikį Seimo biudžeto ir finansų komiteto nariams nėra pagrįsta, tokio susitarimo neįžvelgtina iš kaltinamųjų R. K. ir E. M. pokalbių, ši aplinkybė nepasitvirtino.

Šiuo atveju reikšmingas pats siekimas ir pažadas paveikti nurodytus subjektus, kad šie atitinkamai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus. Kaltinamieji R. K. ir E. M., kaip jau buvo analizuota, dviejų susitikimų metu aptarė pageidaujamus veiksmus, E. M. nurodė savo galimybes – galimą poveikį: „mes palaikysim“, „mes su juo...pakalbėsim“, „tai mes ten jau frakcijoj“, „Aš tada jam.../pasakysiu/, kad išeitų trumpam“, vienas kitam teikė informaciją apie rezultatus: 2015 m. lapkričio 3 d. susitikimo metu E. M. nurodė: „duosiu žinią“ „okei, bet kryptis ta pati“, R. K. pritarė: „Kryptis ta pati, grynai kryptis ta pati, ta prasme, ir, ir, ir, ir, ir...ir jeigu šitas, vat, suvaikšto, tai tada iš principo viskas ką per (duomenys neskelbtini)/.../, mums tinka“. Visgi, susitarimas dėl atitinkamo poveikio užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 226 straipsnio nuostatas tuo atveju, jei toks susitarimas vyko pasiūlius, pažadėjus ar susitarus duoti arba davus kyšį. Ši kaltinimo aplinkybė, ar ji pasitvirtinusi, aptartina atskirai (nuosprendžio 12, 13, 14 dalyse).

Be kita ko, šiame nuosprendyje jau buvo minėta, kad kaltinimo formuluotės, susitarimą siejant su konkrečiai – 2015 m. spalio 13 d. ar 2015 m. spalio 29 d. registruotais pasiūlymais, nėra tikslios, priešingai, įneša painiavos, kadangi atsiranda neatitikimai datose ir įvykiuose: 2015 m. rugsėjo 23 d. susitikimo metu R. K. ir E. M. nekalbėjo apie Vartojimo kredito įstatymą (stenogramoje tokių duomenų nėra), šio susitikimo metu kaltinime minimas 2015 m. spalio 13 d. pasiūlymas dar nebuvo ne tik įregistruotas, bet ir sukurtas, o 2015 m. spalio 21 d. susitikimo metu 2015 m. spalio 13 d. įregistruotas pasiūlymas jau buvo neaktualus, kadangi Lietuvos Respublikos Seimo biudžeto ir finansų komiteto 2015 m. spalio 14 d. posėdyje Š. G. siūlomai Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisai buvo nepritarta. Taip pat, kaip jau buvo pažymėta, pakartojus kaltinimą dėl iš esmės to paties siekiamo poveikio, susitarimas R. K. ir E. M. bei, atitinkamai, juridiniams asmenims, inkriminuotas antrą kartą, po ko – trečią kartą (pakartotinai dėl abiejų).

7. Dėl kaltinamojo R. K. suinteresuotumo dėl Seimo nutarimo dėl kelio Vilnius – Utena

7.1. Įrodymai

        Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2017 m. gegužės 17 d. protokolo Nr. 18-14-11 duomenimis, apžiūrėta Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento 2015 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. 19-1699 pateiktoje kompiuterinėje laikmenoje Nr. 01007-RN esanti rinkmena „2015 m. rugpjūčio 28 d.“ su 2015 m. rugpjūčio 28 d., užfiksuoto įvykio pradžia 15.30 val., pabaiga 16 val. 23 val., viešbučio „Amberton“ restorane, Vilniuje, L. Stuokos – Gucevičiaus g. 1, R. K. (K.) ir D. B. (B.) susitikimo pokalbio garso įrašas (t. 4, b. l. 18).

<...> K.; „O šiaip tai turėk galvoj, mudu su D. planuojam per rugsėjį, spalį susikurti visą rinkiminį sekančių metų požiūrį, ta prasme. B.: „Mh, mh“. K.: „Ir tie pirmi pokalbiai su centriniais ar partijų žmonėm...“. B.: „Mh“. K.: „Yra pakankamai svarbūs“. B.: „Mh“. K.: „Tai tu gerai pagalvok, kur sakykim, tavo personalijai galbūt yra, nu ne tokie geri santykiai, ar nėra santykių, ta prasme. Tai mes tiesiog į tą savo paketą...“. B.: „Mh.“. K.: „Tiesiog įdėsim, ta prasme“. B.: „Supratau, supratau“. K.: „Ne mes paprastai jau an..An...Turbūt trečią kartą įdėsim, pavyzdžiui, D., kokį žinai.“ (t. 4, b. l. 22). B.: „Mh“. K.: „Ne, ne naujiena, ta prasme, įdedam, kad mums svarbu, kad šitas žmogus būtų čia“. B. „Mh“. K.: „Tą turėk galvoj. Tai tu gerai pagalvok, kiek tokių gali būt“. B.: „Supratau“. K.: „Nes kažkur tu turi, kažkur neturi, ta prasme“. B.: „Nes aš tau galiu iškart pasakyt...“. B.: „Čia esmė yra labai paprasta. Sakysim, su Y. „<...>. B.: „Kaip ir viskas, kaip ir normaliai. Bet žinai, vis tiek aš norėčiau susipažinti su E., kad būtų tiesioginis kontaktas, žinai. <...> (t., b. l. 23). K.: „<...> Ne, tai yra tokių, žinai, kur, nu, tiesiog nevertini, nes sarmata net vertinti. Kaip pavas...Ai, visą pavasarinę sesiją, reiškia, stūmėm su kolega kitu N. E., Utenos plentą. „(duomenys neskelbtini)“ šitą“ (t. 4, b. l. 32) B.: „Mh“. K.: Tai, <...>, paskutinis balsavimas, stovi Ekonomikos komitete Ž. Nu, <...>, galvoju, neisiu ir neleisiu M., neprašysiu M., neleisiu šnekėt su P.. Nu <...>, nu, vat, kažkaip man sarmata. Nu jo, ant rudens nuėjo :. B.: „Mh“. K.: „Bet iš principo, ai, galvoju, žinai. Nekyla ranka nors ir ką“ (t. 4, b. l. 32). K.:<...> Nu, mes ten turim atskirą keisą visada su Y.“. B.: „Mh“. K.: „Į teliką atneš... Vieną teliką atnešė du šimtus <...> (t. 4, b. l. 40). <...> K.: „Ne, ten, ta prasme, kaip, nereikia, kad jie, mano supratimu, nereikia, kad Y. su juo išsidraskytų. Ar jis su Y., nes...“. B.: „Aišku, nereikia“. K.: „Susilpnės“. B.: „Aišku, ne“. K.: „Jis neturės ateities, ta prasme. Ir tie bus silpnesni“ <...> (t. 4, b. l. 41).

        Kratos 2016 m. gegužės 12 d. duomenimis, buvo atlikta krata (duomenys neskelbtini), UAB koncerno „X“ patalpose esančiame D. J. M. darbo kabinete. Šios kratos metu be kitų daiktų nuo darbo stalo buvo paimta 71 lapų 2015 m. darbo knyga – kalendorius rudos spalvos viršeliu su užrašu „X“ (t. 18, b. l. 4-7).

        Apžiūros 2016 m. gegužės 26 d. protokolo duomenimis, šios knygos 2015 m. gruodžio 16 d. 17 lape be kitų ranka darytų užrašų mėlynos spalvos rašikliu yra ir užrašas 6) „(duomenys neskelbtini)“ (t.18, b. l. 140-142, 144).

Liudytojas D. J. M. dėl jo sąsiuvinyje esančio įrašo „(duomenys neskelbtini)“ paaiškino, kad tai buvo kaip rinkiminis šūkis, kad visiems bus labai gerai. Apie „(duomenys neskelbtini)“ girdėjo, kad tai didelis projektas ir tiek. Jis taip ir neįvykęs. Jie nedirbo kelių industrijoje. Kelių jie netiesia. To, ko nėra, jie nesvarsto. Konkursas net nebuvo paskelbtas, kam reikia domėtis. Kokia logika tuo rūpintis, kai yra aibės veikiančių dalykų. Jam nieko nežinoma, kuo R. K. susijęs su minimų norminių aktų svarstymu Seime. Jis nesidomėjo pačiais projektais. Negali atskirti, iš kur tą informaciją gaudavo. Atsakydamas į klausimą nurodo, kad R. K. neatsiskaitydavo už savo veiksmus, atliktus Seime svarstant Vartojimo kredito įstatymo pataisas, pelno mokesčio, kelio Vilnius – Utena klausimus. Santykių su partijomis jie nepalaikė, nes tai yra atskiros rinkos. Tai yra verslas ir politika. Didžiausios sąsajos gaudavosi per žiniasklaidos grupę, nes jos rinka labiausiai susijusi su renkamais asmenimis, politikais, taigi, maksimaliausias kontaktas nutikdavo per tai. Principas „bitės neša medų“ – visa pridėtinė vertė yra tas medus, kada pajamos viršija sąnaudas. Kuo geresnis rezultatas, tuo geriau visam Koncernui. Versle kito matavimo nėra. Kiekvienas atsako už tai, ką atsako. Asmeninės atsakomybės principas.

UAB „M.“ juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija duomenimis, R. K. (duomenys neskelbtini) paskirtas (išrinktas) UAB „M.“ valdybos pirmininku, įgaliojimų pabaigos data (duomenys neskelbtini), perrinktas (duomenys neskelbtini), registruotas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (t. 126, b. l. 28).

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Centrinės tyrimų valdybos 2021 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. 4-01-6659 (t. 144, b. l. 42) pateiktais duomenimis, UAB „M.“ akcininkas „X“ nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) valdė 99,98 procentus akcijų (t. 144, b. l. 46, 52).

UAB „X.“ juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija duomenimis, R. K. (duomenys neskelbtini) paskirtas (išrinktas) UAB „X.“ generaliniu direktoriumi, įgaliojimų pabaigos data (duomenys neskelbtini), registruotas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo paskirtas (išrinktas) UAB „X.“ valdybos nariu, registruotas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (t. 84, b. l. 47).

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Centrinės tyrimų valdybos 2021 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. 4-01-6659 (t. 144, b. l. 42) pateiktais duomenimis, R. K. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) valdė 2,33 procentus UAB „X.“ akcijų (t. 144, b. l. 46, 50), UAB „X.“ nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) valdė 97,67 procentus UAB „X.“ akcijų (t. 144, b. l. 46, 50),

UAB koncerno „X.“ juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija duomenimis, R. K. (duomenys neskelbtini), paskirtas (išrinktas) UAB koncerno „X.“ valdybos nariu, registruotas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) paskirtas (išrinktas) UAB koncerno „X.“ valdybos nariu, registruotas nuo (duomenys neskelbtini) (t. 84, b. l. 21). Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Centrinės tyrimų valdybos 2021 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. 4-01-6659 (t. 144, b. l. 42) pateiktais duomenimis, R. K. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo UAB „X.“ valdybos narys (t. 144, b. l. 46).

7.2. Įrodymų vertinimas

        Kaltinamasis R. K. neigė savo ar koncerno suinteresuotumą kelio Vilnius – Utena projektu, akcentavo aplinkybę, jog UAB koncernas „X.“ neužsiima kelių tiesimo darbais. Su tokiu teiginiu sutiktina iš dalies.

        Kaip matyti iš oficialių duomenų apie R. K. užimamas pareigas bei įmones UAB „M/“, UAB „X.“ bei UAB koncerną „X.“ siejančius akcijų priklausomybės ryšius, R. K. kaltinime nurodytu laikotarpiu nebuvo UAB „M.“ vadovas, valdybos pirmininkas ar akcininkas, nebuvo ir šios įmonės stambiosios akcininkės – UAB „X.“ vadovas ar valdybos narys, buvo jos smulkusis akcininkas – valdė 2,33 procentus UAB „X.“ akcijų. Taip pat R. K. nebuvo ir UAB koncerno „X.“ vadovas ar akcininkas, buvo valdybos narys.

        Pagal byloje apklaustų liudytojų N. E., R. S. ir E. S. parodymus (kurie bus analizuojami dėl V. G. pareikštų kaltinimų), dalyvavimas kelio statyboje buvo galimas ir rangos, subrangos pagrindu, tuo būdu įžvelgtinas kelio Vilnius – Utena rekonstrukcijos klausimo aktualumas potencialiam projekto (ar jo dalies) vykdytojui UAB „M.“, po ko – šios įmonės didžiojo akcininko UAB „X.“ galimas suinteresuotumas dėl per akcijų paketą valdomos įmonės „M.“ galimo pelningumo, po ko, atitinkamai, – UAB koncerno „X.“, o R. K., kaip minėta, buvo UAB koncerno „X.“ valdybos narys. Visgi, paties kaltinamojo suinteresuotumas Seime svarstomu nutarimu dėl kelio Vilnius – Utena bylos duomenimis patvirtintas: kaip matyti iš paties R. K. pokalbių, jis ir pats įvardijo savo veiksmus – „visą pavasarinę sesiją, reiškia, stūmėm su kolega kitu N. E., Utenos plentą. „(duomenys neskelbtini)“ šitą“, taip pat kaltinamojo R. K. suinteresuotumą rodo bendravimas ir su kitais kaltinamaisiais – E. M. ir V. G. (su šiuo kaltinamuoju bus aptariamas atskirai, nuosprendžio 17.1.2 dalyje).

8. Dėl E. M. teisėto veikimo – balsavimo „už“ ir siekiamo ir pažadėto poveikio dėl Seimo nutarimo dėl (duomenys neskelbtini) projekto „Kelias Vilnius – Utena“ (2-7, 12-17, 26-31, 37-42 kaltinimai)

8.1. Įrodymai

R. K. ir E. M., taip pat juridiniams asmenims UAB koncernui „X.“ ir „Y,“ pateikta po tris kaltinimus dėl siekiamo teisėto veikimo ir, atitinkamai, teisėto veikimo, susijusio su nutarimo dėl kelio Vilnius – Utena svarstymu Seime. Pirmuoju atveju (2, 12, 26, 37 kaltinimai) teisėtas veikimas įvardintas: asmeniškas balsavimas „už“ Seime svarstant ir priimant Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektą Nr. XII-2013(2), kuriuo nustatyta, jog šiam projektui valstybė gali prisiimti ne didesnius negu 169 300 000 eurų turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis. Antruoju (4, 14, 28, 39 kaltinimai): asmeniškas balsavimas „už“ Seime svarstant ir priimant Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektą Nr. XII-2013(2). Trečiuoju (6, 16, 30, 41 kaltinimai): asmeniškas balsavimas „už“ Seime svarstant ir priimant 2015 m. gruodžio 22 d. Seimo vakariniame plenariniame posėdyje svarstytą (16 kaltinime E. M. – priėmimui pateiktą) Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektą „Kelias Vilnius – Utena“ projektą Nr. XII-2013(2). Taigi, trys kaltinimai kiekvienam iš kaltinamųjų iš esmės yra vienodi (dėl aptariamo požymio), pirmuosiuose iš jų detaliau nurodytas projekto turinys, trečiuosiuose nurodyta konkreti data, kada priėmimui pateiktas Seimo nutarimo projektas.

Taip pat R. K. ir E. M., juridiniams asmenims UAB koncernui „X.“ ir „Y.“ pateikta po tris kaltinimus dėl siekiamo ir pažadėto poveikio Y. nariams (pirmuoju ir trečiuoju atveju, atskirai paminint K. G.), kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus balsuotų už Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2) – pirmajame (3, 13, 27, 38 kaltinimai) ir antrajame (5, 15, 29, 40 kaltinimai) kaltinimuose, o trečiajame (7, 17, 31, 42 kaltinimai) papildomai nurodant: svarstytą (E. M. kaltinime – pateiktą priėmimui) 2015 m. gruodžio 22 d. Seimo vakariniame plenariniame posėdyje.

Kadangi kaltinimai pateikti dėl to paties nutarimo, įrodymai dėstomi kartu dėl visų šešių kiekvienam iš kaltinamųjų pareikštų kaltinimų.

        Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. spalio 5 d. protokolo Nr. S6-14-103 duomenimis, slapta užfiksuoti tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. (K.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi E. M. (M.), 2015 m. rugsėjo 21 d. vykęs susirašinėjimas (t. 8, b. l. 1).

        2015 m. rugsėjo 21 d., 11.13.37 val., K.: „Laba, E. Kaip sidabrinė nuotaika? Gal treciad rastum laiko puodeliui kavos? R.k“ (t. 8, b. l. 3).                

        2015 m. rugsėjo 21 d., 11.18.57 val., M.: „Labas. Nuotaikos geros! Trečiadienis tinka. Ar 13  h tiktų?“ (t. 8, b. l. 3).

        2015 m. rugsėjo 21 d., 11.19.49 val., K.: „Puikiai tinka 13 val trečiadieni. Stebuklai patogu? R.k“ (t. 8, b. l. 3).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. birželio 9 d. protokolo Nr. S6-14-51 duomenimis, slapta užfiksuotas 2015 m. rugsėjo 23 d., užfiksuoto įvykio pradžia 13.05 min, pabaiga 13.35 val., restorane „Stebuklai“, adresu Gynėjų g. 14, Vilniuje, vykęs R. K. ir E. M. susitikimas ir pokalbis (t. 4, b. l. 54, 65-67).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2016 m. rugsėjo 7 d. išvados Nr. 11-1586(16) duomenimis, tiriamajame garso įraše, esančiame tyrimui pateiktoje kompaktinėje plokštelėje „Verbatim“, yra užfiksuoti E. M., R. K. balsai. Patikslinta tiriamojo garso įrašo, esančio tyrimui pateiktoje kompaktinėje plokštelėje „Verbatim“, stenograma yra pateikta šios specialisto išvados 2 priede. Tiriamasis garso įrašas, pateiktas kompaktinėje plokštelėje „Verbatim“ yra ištisinis (t. 10, b. l. 48).

        Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2016 m. rugsėjo 7 d. išvados Nr. 11-1586(16) (t. 10, b. l. 39), 2 priedo duomenimis, stenogramoje yra pažymėta: : /.../ – vietos, kur pasakyti žodžiai nėra suprantami; /žodis ar frazė/– vietos, kur dėl pasakytų žodžių kilo abejonių; (frazė) – papildoma informacija. K. – R. K., M. – E. M., P. – vyras (padavėjas).

K.:„ <...> Jo...Žiūrėk, antras dalykas toks...tik tais...jis...jis yra...Kaip čia pasakyt? Pasiūlymas. Ė-ė-ė...vis tiek...ė-ė...galvojant apie šešioliktus, a ne...tai plius-minus matyt mums dėl...ė-ė-ė...finansinės paramos galimybės.../Gal/biškį/ir/anksčiau...išeis...Nu, sakyčiau iki Naujųjų metų, iki Kalėdų...M.: Mhm. K.: Nes taip galėtume/m/ lengviau realizuoti. M.: Supratau. (t. 10, b. l. 62). K.: Tai bus ilgesnis laikas ir tiesiog...nu...M.: Supratau. K.: Tai ką turėk galvoj. M.: Tai iš tikrųjų, tai aš, kaip sakoma...K.: Gal prisėsim dar kokios Kalėdinės vakarienės, po to sumušim rankom.../.../...M.: Gerai. Nes aš tikrai pasiruošęs, kada, ar spalį, ar lapkritį čia...K.: Mhm. M.: D. mačiau...K.: Gal ne ant pačių Kalėdų, bet susėdam/taip tai va/plačiai...M.: Šiaip...Jo. K.:...bendrai pašnekėsim ir apie tuos dalykus...M.: Gerai. K.:...pakalbėsim, ta prasme...M.: Gerai, pasiruošęs (t. 10, b. l. 63) <...> K.: Dar porą detalių...M.: Mhm. K.:...tada m-m-m...galvoju...m-m-m...bus trečias balsavimas dėl Utenos. Tai jeigu galit, palaikykit, ta prasme. Aš manau, kad...ė-ė-ė...projektas dar jūsų sulauks. Tikėsimės, pasiimsit Susisiekimo ministeriją...M.: jo, jo, jo, jo...K.: ...du tūkstančiai šešioliktais...(Juokėsi) M.: Nenurimsim, kaip sakant. K.: Jo, jo. Tai...manau, kad...M.: Supratau. K.: Jo. Ir...M.: Pas mus ten K...Kaip visą laik, G. turi biški kitokią nuomonę. Bet...ė-ė...K.: Aš girdėjau, antrą balsavimą po svarstymo, vienas buvo „už“, dabar neatsimenu kas. Vat, paties nebuvo tiesiog.<...>M.: <...> Jo, manęs nebuvo. Aš čia dabar, sakau, lakstau po tuos susirinkimus visuotinius, bet...ė-ė-ė...mes frakcijoj apsitarę. Aš, aš nuo pat pradžios, kai atėjo...sakiau, kad reikia daryt, žinai...(t. 10, b. l. 64 ). K.: Mhm. M.: Reikia čia daryt. K.: Jo. M.: Čia, aišku, yra, žinai, kai tokiais atvejais, reiškia, kai Seimo nariai pamato tokias sumas, tai iš karto jiems kyla...K.: Nu, aš įsivaizduoju. M.:...įtarimas, kad čia yra, žinai...K.: Mhm. M.:...kažkas tai blogai. Bet...ė-ė-ė...nu iš esmės, reikia pajudėti. Nors jau žinai...K.: Mhm. M.:...du metai tampomės...K.: Mhm. M.:...su tuo keliu <...>“ (t. 10, b. l. 65).

Lietuvos Respublikos Seime 2014 m. liepos 14 d. registruoto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ įgyvendinimo ir Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius- Utena“ projekto 2014 m. liepos 9 d. Nr. 658 duomenimis, <...> nutarta: 1. Pritarti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektui ir pateikti jį Lietuvos Respublikos Seimui. 2. Prašyti Lietuvos Respublikos Seimą svarstyti nurodytą nutarimo projektą skubos tvarka, siekiant užtikrinti, kad partnerystės projektas būtų įgyvendinamas per nustatytus terminus, kuo skubiau pradėti kelio rekonstravimo darbus ir užtikrinti eismo saugumą. 3. Įgalioti susisiekimo ministrą R. S. <..> atstovauti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, svarstant nurodytą nutarimo projektą Lietuvos Respublikos Seime <...> 4.1.4. partnerystės projekto maksimali vertė – 604 620 000 litų, įskaitant pridėtinės vertės mokestį <...> (t. 35, b. l. 6).

Lietuvos Respublikos Seime 2015 m. balandžio 23 d., 12.00 val., užregistruotas 2015 m. balandžio 22 d. Seimo narių V. S., V. G., L. F. teiktas pasiūlymas dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ nutarimo projekto Nr. XIIP-2013. <...>Lietuvos Respublikos Seimas <...> nutaria: Nustatyti, kad pagal valdžios ir privataus subjektų partnerystės projektą „Kelias Vilnius – Utena“ (toliau – partnerystės projektas), kurio tikslas – rekonstruoti nepatenkinamos kokybės kelio Vilnius – Utena ruožus ir juos nuolat prižiūrėti, užtikrinant kelio pralaidumą ir eismo saugumą, valstybė gali prisiimti ne didesnius nei 604 620 169 300 000 (šeši šimtai keturi vienas šimtas šešiasdešimt devyni milijonai trys šimtai dvidešimt tūkstančių) litų eurų, įskaitant pridėtinės vertės mokestį, turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis (t. 35, b. l. 15).

Lietuvos Respublikos Seimo vakarinio 2015 m. birželio 4 d. posėdžio protokolo Nr. SPP-253 duomenimis (t. 35, b. l. 123), 2015 m. birželio 4 d. posėdyje, 15.06 val., svarstytas Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektas Nr. XIIP-2013 (pateikimas) (Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka) (t. 35, b. l. 124) <...> Nutarta: 1. Pritarti šiam projektui po pateikimo ir pradėti jo svarstymo procedūrą <..>6. Paskirti šio projekto preliminarią svarstymo Seimo posėdyje datą – 2015 m. birželio 18 d. <..> (t. 35, b. l. 125).

        Lietuvos Respublikos Seimo rytinio 2015 m. rugsėjo 17 d. posėdžio protokolo Nr. SPP-270 duomenimis (t. 35, b. l. 139), 2015 m. rugsėjo 17 d. posėdyje, 11.08 val., svarstytas Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektas Nr. XIIP-2013 (2) (teikėjai – LRV/ susisiekimo ministras R. S.) (svarstymas) (taikoma skubos tvarka) <...> Nutarta. Pritarti po svarstymo Seimo posėdyje <...> (t. 35, b. l. 140). 

        Lietuvos Respublikos Seime 2015 m. rugsėjo 21 d., 9.35 val., registruoto, teikto Seimo nario K. G., pasiūlymo dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ nutarimo projekto Nr. XIIP-2013(2) duomenimis, <...> Lietuvos Respublikos Seimas <...> nutaria: Nustatyti, kad pagal valdžios ir privataus subjektų partnerystės projektą „Kelias Vilnius – Utena“ (toliau – partnerystės projektas), kurio tikslas – rekonstruoti nepatenkinamos kokybės kelio Vilnius – Utena ruožus ir juos nuolat prižiūrėti, užtikrinant kelio pralaidumą ir eismo saugumą, valstybė gali prisiimti ne didesnius nei 80 milijonų 169 300 000 (vienas šimtas šešiasdešimt devyni milijonai trys šimtai tūkstančių) eurų, įskaitant pridėtinės vertės mokestį, turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis (t. 35, b. l. 188).

Lietuvos Respublikos Seimo vakarinio 2015 m. gruodžio 22 d. posėdžio protokolo Nr. SPP-313 duomenimis, 2015 m. gruodžio 22 d., 15.27 val., svarstytas Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektas Nr. XIIP-2013(2) (teikėjai – LRV/ susisiekimo ministras R. S.) (priėmimas) (taikoma skubos tvarka). <...> Nutarta priimti Seimo nutarimą „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ <...> (t. 35, b. l. 182).

Lietuvos Respublikos Seimo vakarinio 2015 m. gruodžio 22 d. posėdžio balsavimo rezultatų duomenimis, darbotvarkės klausimas Seimo Nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ Projektas (Nr. XIIP -2013(2)); priėmimas. Formuluotė: dėl Seimo nutarimo priėmimo. Balsavimo laikas: 15.43.32 val. Balsavo Seimo narių: 100 iš 141. Balsavimo rezultatai: už – 67, prieš – 13, susilaikė – 20, pritarta (t. 35, b. l. 216).

Dokumentų apžiūros 2016 m. lapkričio 23 d. protokolo duomenimis, apžiūros objektas Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. gruodžio 22 d. vakarinio posėdžio balsavimo rezultatai dėl Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ Projektas Nr. (XIIP-2013(2)), priėmimo. Balsavimo laikas: 15.43.32 val. Balsavo Seimo narių: 100 iš 141. Balsavimo rezultatai: už – 67, prieš – 13, susilaikė – 20, pritarta. A. L. Y. balsavimo rezultatai. Balsavo už: Š. G.. Balsavo prieš: V. Č. – N., K. G.. Susilaikė: V. G., D. K., A. L., E. M., A. M., G. S., D. T.. Balsavime nedalyvavo: E. G. (t. 35, b. l. 214-217).

Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimo dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ Nr. XII-2227, duomenimis, <...> 1 straipsnis. Nustatyti, kad pagal valdžios ir privataus subjektų partnerystės projektą „Kelias Vilnius – Utena“ (toliau – partnerystės projektas), kurio tikslas – rekonstruoti nepatenkinamos kokybės kelio Vilnius – Utena ruožus ir juos nuolat prižiūrėti, užtikrinant kelio pralaidumą ir eismo saugumą, valstybė gali prisiimti ne didesnius kaip 169 300 tūkst. (vienas šimtas šešiasdešimt devyni milijonai trys šimtai tūkstančių) eurų, įskaitant pridėtinės vertės mokestį, turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytoms partnerystės projekto sąlygomis. Parengus projekto pirkimo dokumentus ir gavus Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą, įpareigoti Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos prieš skelbiant pirkimą pristatyti Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos bei Biudžeto ir finansų komitetams parengtus pirkimo dokumentus (t. 1, b. l. 89).

Liudytojas V. G. dėl Vilnius – Utena kelio paaiškino, kad jis su K. G. buvo priešininkai. Kaina, numatyta projekte, buvo labai didelė, jis darbo kompiuteryje rado Lenkijos, Vokietijos projektų analogiškas kainas. Su K. G. šia informacija dalijosi, rodė kitiems kolegoms. Balsuojant jis susilaikė, nes nepalaikė šio projekto. Dėl šio projekto frakcijoje vyko diskusija, bet K. G. argumentavo, kaina buvo ženkliai per didelė.

Liudytoja V. Č. – N. dėl Seimo nutarimo dėl Vilnius – Utena kelio paaiškino, kad ji balsavo „prieš“. Neprisimena diskusijų dėl Seimo nutarimo dėl Vilnius – Utena kelio, bet prisimena, kad tam labai prieštaravo K. G.. Jie sėdėjo šalia Seimo posėdžių salėje, jis rodė išklotines, diagramą su skaičiais, kuri liudijo, kad kaina, numatyta už šį kelią, yra labai didelė, lyginant su Lenkijos pavyzdžiais. Jai atrodo, kad K. G. taip pat prieštaravo ir dėl Š. G. teiktos pataisos, tačiau detalių neprisimena. Žino, kad tai yra liberalizuojanti Vartojimo kredito įstatymą pataisa. Tai jai žinoma iš viešosios erdvės. Dėl kelio Vilnius – Utena projekto nebuvo prašymo vienaip ar kitaip balsuoti.

Liudytojas A. L. paaiškino, kad dėl kelio buvo svarstoma apie 2 kartus plenariniuose posėdžiuose ir frakcijoje. Kalbant apie kelio rekonstrukcijos klausimą pakankamai karšta diskusija vyko, nuomonės buvo įvairios, prieštaringos. Buvo išsakyta, kad daryti reikia, bet brangu. Sprendimas buvo priimtas laisvai balsuoti, nuomonės išsiskyrė, frakcija taip pat balsavo laisvai. Dėl kelio Vilnius – Utena projekto klausimą garsino frakcijos seniūnas E. M., aktyviausiai pasisakė „prieš“ K. G., jis pats kalbėjo ir „už“, ir „prieš“, kitų asmenų neprisimena. Diskusija vyko. Frakcijos seniūnas visada pirmininkauja posėdžiui. Kad kažkas ryškiai ir karštai prieštaravo, neprisimena. Spaudoje aprašyti atvejai, kaip E. M., kaip jų frakcijos seniūnas, susitinka su R. K. ir aptarinėja kelio statybą, tai nereiškia, kad jeigu kažkas pokalbyje kalbama, tai, tas kalbama frakcijoje. K. G. dėl Utenos plento, mano, balsavo „prieš“. Dėl kelio rekonstrukcijos brangumo, milijardinė suma vien už kelią. K. G. nurodė palyginimą Lenkijos greitkelio. Nutarimas buvo dėl kelio rekonstrukcijos. Buvo reikalingas Seimo pritarimas, nes peržengiant tam tikrą įstatyme numatytą ribą reikėjo Seimo pritarimo leisti Vyriausybei organizuoti kelio rekonstrukciją. Pristatant pataisas, mano, niekada nebuvo pristatyti verslo subjektai, ar kažkokie susitikimai, ar kad kažkam tai labai svarbu. Nebuvo pristatytas nė vienas lobistas ar interesų grupė.

Liudytoja D. K. paaiškino, kad dėl kelio Vilnius-Utena pagrindinis oponuotojas jų frakcijoje buvo K. G., nes kalba buvo apie pinigus, o kai kalbama apie pinigus, juos geriausiai frakcijoje skaičiuodavo kolega K. G.. Jis pasakė, kad nerealūs pinigai. Balsuoti frakcijoje buvo sutarta laisvai. Ką išsakė E. M. tuo klausimu, neprisimena. E. M. jos niekada nėra prašęs balsuoti vienaip ar kitaip.

Liudytojas A. M. paaiškino, kad dėl projekto kelias Vilnius – Utenos balsavo „prieš“ ar susilaikė, prisimena, kad nepritarė. Jis yra baigęs VGTU ir dirbęs su investiciniais projektais, todėl maksimali kaina jam pasirodė per didelė ir nepritarė, kaip žmogus, dirbęs su statybos įkainiais. Argumentai jam įspūdžio nedarė. Kalbant apie projektą kelias Vilnius – Utena, tai viršutinė riba jam pasirodė per didelė, jei pagal kilometražą sumą padalinti į kilometro kainą, tai ta kaina ženkliai didesnė nei rinkos. K. G. buvo neigiamos nuomonės dėl projekto kelio Vilnius –Utena, jis, atrodo, dėl to kalbėjo posėdžių salėje, dar davė kažkokį interviu.

Liudytojas E. G. dėl Utenos plento projekto paaiškino, kad jiems atrodė per brangu, pasikvietė tuometinį susiekimo ministrą R. S., kad jis paaiškintų. Jis aiškino, bet jie sakė, kad per brangu, nes tai tik dalies plento rekonstrukcija, pylimas yra, reikia nutiesti antrą juostą ir panašiai. Tai atsispindėjo ir balsavime. Jo išėjimas iš salės buvo atsitiktinis, bet tikrai būtų balsavęs prieš. K. G. teikė kažkokias pataisas, mažinančias kainą, turinio neprisimena. Jo pozicijas palaikė, o bendro projekto nepalaikė. Jie frakcijoje sakė, kad tai nesąmonė, kad brangu 169 000 000 eurų. Pasižiūrėjus balsavimo rezultatus, matosi, kad kažkas vienas balsavo už, vienas susilaikė, septyni frakcijos nariai buvo prieš, o jis net nedalyvavo tame balsavime, būtų balsavęs prieš. Dėl Utenos plento nutarimo nepakako Y. balsų jį blokuoti, buvo priimtas nutarimas leisti skelbti konkursus už 169 000 000 eurų, nors jie balsavo prieš, t. y. vienas – už, vienas susilaikė ir septyni buvo prieš. Ruošiamasi buvo rekonstruoti 90 km keliomis atkarpomis labiau į pietus nuo Molėtų. 1 km plento rekonstrukcija išeina beveik 4 000 000 eurų. Jam atrodo, kad tai labai dideli pinigai, jei ir 72 km.

Liudytojas K. G. paaiškino, kad dėl Seimo nutarimo „Kelias Vilnius –Utena“ buvo numatyta milžiniška 150 milijonų suma. Tas nutarimas atėjo ne iš Y., jis atėjo iš (duomenys neskelbtini). Jie buvo iniciatoriai. Skaičiai neatitiko tikrovės. Nesant ir specialistų, buvo aišku, kad už vieną kilometrą mokėti po tris, keturis milijonus yra perteklinis dydis. Jis sakė, kad tai korupcijos apraiška. Pasiūlymas mažinti valstybės išlaidas dėl „Kelio Vilnius – Utena“ buvo kaip protestas prieš tą aiškiai blogą pasiūlymą, kuris buvo suformuluotas nutarime. Spaudimo iš frakcijos nebuvo. Mano, kad „Y.“ nepritarė nutarimui „Kelias Vilnius – Utena“, bet tiksliai nepamena. Nuostatos buvo laisvos, žino, kad dauguma balsavo prieš.

Liudytojas R. Š. dėl Utenos plento paaiškino, kad atsimena diskusiją frakcijoje, kai atėjo iš Susisiekimo ministerijos atstovai ir pasakė, kad planuoja tokias investicijas į Utenos plento rekonstrukciją. Frakcijoje jie buvo sutikti ganėtinai neigiamai, jis su K. G. labiausiai kėlė klausimus, kodėl 4 juostų kelią reikia daryti iki Utenos, o srautas didžiausias yra iki Molėtų. Jam atrodė nelabai logiškas sprendimas. Tai buvo per brangus dalykas. Jis prašė iš Susisiekimo ministerijos atstovų lentelių apie kelių apkrovimą visoje Lietuvoje, kuris labiausiai apkrautas ir ar tikrai reikia šiam keliui didžiausių investicijų. Pasirodo, kad tokių kelių yra žymiai daugiau apkrautų, pavyzdžiui važiuojant link Trakų ar nuo Kauno link Prienų.

8.2. Įrodymų vertinimas

Kaip matyti, vieno iš R. K. ir E. M. susitikimų, vykusio 2015 m. rugsėjo 23 d., metu buvo paminėtas balsavimo dėl Utenos kelio klausimas. Konkrečiai, stenogramoje užfiksuota R. K. frazė: „...tada m-m-m...galvoju...m-m-m...bus trečias balsavimas dėl Utenos. Tai jeigu galit, palaikykit, ta prasme. Aš manau, kad...ė-ė-ė...projektas dar jūsų sulauks. Tikėsimės, pasiimsit Susisiekimo ministeriją...“ ir E. M. atsakymas: „jo, jo, jo, jo...“, kas iš toliau vykusio pokalbio: R. K. frazės „...du tūkstančiai šešioliktais...“, E. M.: „Nenurimsim, kaip sakant“ galėtų būti siejama tiek su projekto palaikymu, tiek su išreikštu tikėjimusi dėl Susisiekimo ministerijos „paėmimo“. Taip pat pokalbyje E. M. pasako ir tai: „Pas mus ten K....Kaip visą laik, G. turi biški kitokią nuomonę“, „bet...ė-ė-ė...mes frakcijoj apsitarę. Aš, aš nuo pat pradžios, kai atėjo...sakiau, kad reikia daryt, žinai...“, „Reikia čia daryt“, „Čia, aišku, yra, žinai, kai tokiais atvejais, reiškia, kai Seimo nariai pamato tokias sumas, tai iš karto jiems kyla...“ „...įtarimas, kad čia yra, žinai...“ „...kažkas tai blogai. Bet...ė-ė-ė...nu iš esmės, reikia pajudėti. Nors jau žinai...“ „...du metai tampomės...“ „...su tuo keliu <...>“. Kaip buvo minėta, dėl Seimo nutarimo dėl kelio Vilnius – Utena yra pareikšti šeši savarankiški kaltinimai (trys – dėl papirkimo (2, 4, 6 kaltinimai) ar, atitinkamai, kyšininkavimo (12, 14, 16) ir trys – dėl prekybos poveikiu (3, 5, 7 ir 13, 15, 17) tačiau teisėjų kolegija tokį pokalbio turinį vertina kaip nepakankamai informatyvų išvados apie siekiamą teisėtą veikimą ir patį teisėtą veikimą, siekiamą ir pažadėtą poveikį darymui. R. K., kas užfiksuota objektyviai, nurodo neapibrėžtą prašymą: „jeigu galit, palaikykit“, savo ruožtu E. M. tik nurodo, kad klausimas yra užsitęsęs: „du metai tampomės...“„...su tuo keliu“ ir patvirtina, kad klausimą reikia spręsti: „Bet...ė-ė-ė...nu iš esmės, reikia pajudėti“. Teisėjų kolegija neįžvelgia pokalbio turinyje nei pažado balsuoti „už“ pačiam, nei paveikti Y. narius ir atskirai K. G.. Aptariamame kaltinamųjų pokalbyje yra paminima finansinė parama, tačiau nėra duomenų, apie kokią konkrečią ir kam finansinę paramą kalbama, šiuo atveju negalima tų kalbų išskirtinai sieti su balsavimu dėl kelio Vilnius – Utena. Poveikio dėl balsavimo nepatvirtino nė vienas iš liudytojų, Y. narių. Objektyviai, pagal balsavimo rezultatus dėl Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ Projektas Nr. (XIIP-2013(2)) priėmimo 2015 m. gruodžio 22 d. vakarinio posėdžio metu, „už“ balsavo tik vienas Y. narys – Š. G., „prieš“ balsavo V. Č. – N., K. G., „susilaikė“ V. G., D. K., A. L., A. M., G. S., D. T., taip pat ir E. M., o E. G. balsavime nedalyvavo.

Kaip minėta, užfiksuotas vienas kaltinamųjų R. K. ir E. M. pokalbis, kuriame minimas Utenos kelio klausimas, todėl kaltinimo konstrukcija dėl šešių susitarimų niekuo nepagrįsta, šešių kaltinimų dalyse R. K. (2-7 kaltinimai) ir E. M. (12-17 kaltinimai), atitinkamai, juridiniams asmenims (26-31 ir 37-42 kaltinimai), nurodytos aplinkybės dėl teisėto veikimo, balsavimo „už“, bei siekiamo ir pažadėto poveikio dėl Seimo nutarimo nepasitvirtino, neaišku, kuo remiantis trečiuosiuose iš kaltinimų dėl papirkimo ir, atitinkamai, kyšininkavimo bei prekyba poveikiu (6-7, 16-17, 30-31, 41-42 kaltinimai) jau konkrečiai nurodyta Seimo nutarimo priėmimo data.

9. Dėl kaltinamojo R. K. suinteresuotumo dėl Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto, dėl teisėto veikimo – balsavimo „už“ ir dėl siekiamo ir pažadėto poveikio dėl balsavimo „už“ Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą „2015 m. gegužės 28 d. pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“

9.1. Įrodymai

Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. liepos 20 d. rašto Nr. S-2016-5211 duomenimis, buvo pateikti dokumentai (t. 42, b. l. 2). Be kitų, pateikti ir šie.

Lietuvos Respublikos Seime 2014 m. gruodžio 15 d., 10.30 val., registruoto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. 1393 duomenimis, nutarta: 1. Pritarti Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo, patobulintam Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.929 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 ir 259? straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 173²³ straipsniu įstatymo projektams ir pateikti juos Lietuvos Respublikos Seimui. 2. Įgalioti finansų ministrą R. Š., o jam negalint dalyvauti – finansų viceministrą A. R. atstovauti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, svarstant nurodytus įstatymų projektus Lietuvos Respublikos Seime (t. 41, b. l. 3). Lietuvos Respublikos atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribojimo 2015 m. įstatymo projekto Nr. XIIP-2627 4 straipsnio 1 dalies duomenimis, „Atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorius tarp asmenų grynaisiais pinigais gali būti atliekami, jeigu jie neviršija penkių tūkstančių eurų arba juos atitinkančios sumos užsienio valiuta, kai tarpusavyje atsiskaito fiziniai asmenys, nesiverčiantys ūkine komercine veikla, arba trijų tūkstančių eurų arba juos atitinkančios sumos užsienio valiuta, kai bent viena tarpusavyje atsiskaitančia šalimi yra fizinis asmuo, besiverčiantis ūkine komercine veikla, arba juridinis asmuo. <...> (t. 41, b. l. 22) Projekte numatyta <...> Šis įstatymas <...>įsigalioja nuo 2015 m. liepos 1 d. <..> (t. 41, b. l. 23).

Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. kovo 17 d. rytinio posėdžio protokolo Nr. SPP-219 duomenimis, <...> 10.04 val., E. M. (Y. vardu prašė išbraukti iš darbotvarkės projektus Nr. XIIP-2627 <...>Nepritarta (t. 41, b. l. 28) <...> 10.36 val., svarstyta atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2627 <...>nutarta <...> 2. Paskirti Biudžeto ir finansų komitetą pagrindiniu komitetu projektui Nr. XIIP-2627 svarstyti. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 3. Paskirti Audito bei Teisės ir teisėtvarkos komitetus papildomais komitetais projektui Nr. XIIP-2627 svarstyti. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu (t. 41, b. l. 30) <...>6. Paskirti šių projektų preliminarią svarstymo Seimo posėdyje datą – 2015 m. gegužės 14 d. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu <...> (t. 41, b. l. 31).

Papildomo komiteto – Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir Teisėtvarkos komiteto 2015 m. balandžio 15 d. posėdžio protokolo Nr. 102-P-14 duomenimis, <...> Svarstyta. Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2627 <...>Nutarta. Siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti projektą pagal pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė (t. 41, b. l. 54).

Lietuvos Respublikos Audito komiteto Papildomo komiteto 2015 m. balandžio 22 d. išvados „Dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627“ Nr. 33 duomenimis (t. 41, b. l. 89) <...> 6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2627 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Seimo Audito komiteto pasiūlymus (t. 41, b. l. 99) <...>Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „<...> 1. Atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorį grynaisiais pinigais gali būti atliekami, jeigu jie neviršija trijų tūkstančių eurų arba juos atitinkančios sumos užsienio valiuta <...> (t. 41, b. l. 100).

Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir Finansų komiteto Pagrindinio komiteto 2015 m. gegužės 6 d. išvados „Dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627“ Nr. 109-P-15 duomenimis (t. 41, b. l. 103), <...> 7.1. Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam ir Komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2627 bei Komiteto išvadoms (t. 41, b. l. 118) <...> Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsnį ir išdėstyti taip: <...> 1. Atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorį grynaisiais pinigais gali būti atliekami, jeigu jie neviršija penkių tūkstančių eurų arba juos atitinkančios sumos užsienio valiuta (t. 41, b. l. 119) <...> Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindinių įstatymo 20 straipsnio 4 dalimi, siūloma numatyti vėlesnį įstatymo įsigaliojimo terminą – 2016 m. sausio 1 d. <...> Pritarta (t. 41, b. l. 121).

Lietuvos Respublikos Seime 2015 m. gegužės 12 d., 11.55 val., registruoto, teikto E. M., K. G., A. M., G. S., D. K., A. L. ir V. G., 2015 m. gegužės 12 d. pasiūlymo dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) duomenimis, <...> Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorį grynaisiais pinigais gali būti atliekami, jeigu jie neviršija dešimties tūkstančių eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta, kai tarpusavyje atsiskaito fiziniai asmenys, nesiverčiantys ūkine komercine veikla, arba penkių tūkstančių eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta, kai bent viena tarpusavyje atsiskaitančia šalimi yra fizinis asmuo, besiverčiantis ūkine komercine veikla, arba juridinis asmuo. <...> (t. 41, b. l. 125).

Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto 2015 m. gegužės 20 d. posėdžio protokolo Nr. 109- P-18 duomenimis (t. 41, b. l. 126), <...> Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorį grynaisiais pinigais gali būti atliekami, jeigu jie neviršija dešimties tūkstančių eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta, kai tarpusavyje atsiskaito fiziniai asmenys, nesiverčiantys ūkine komercine veikla, arba penkių tūkstančių eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta, kai bent viena tarpusavyje atsiskaitančia šalimi yra fizinis asmuo, besiverčiantis ūkine komercine veikla, arba juridinis asmuo. <...> Nepritarta (t. 41, b. l. 127).

Lietuvos Respublikos Seime 2015 m. gegužės 29 d., 10.05 val., registruoto, R. S. ir A. S. teikto, pasiūlymo dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) duomenimis <...>Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorį grynaisiais pinigais gali būti atliekami, jeigu jie neviršija penkių tūkstančių eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta, kai tarpusavyje atsiskaito fiziniai asmenys, nesiverčiantys ūkine komercine veikla <...> Jeigu nors viena tarpusavyje atsiskaitančia šalimi yra fizinis asmuo, besiverčiantis ūkine komercine veikla, arba juridinis asmuo, atsiskaitymai grynaisiais pinigais galimi įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.“ (t. 41, b. l. 129; t. 42, b. l. 135).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. birželio 9 d. protokolo Nr. S6-14-51 duomenimis (t. 4, b. l. 53), slapta užfiksuotas 2015 m. rugsėjo 23 d. restorane „Stebuklai“, adresu, Gynėjų g. 14, Vilniuje, vykęs R. K. ir E. M. susitikimas ir pokalbis, užfiksuoto įvykio pradžia: 13.05 val., pabaiga: 13.35 val. (t. 4, b. l. 65, 67-68).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. rugsėjo 7 d. išvados Nr. 11-1586(16) duomenimis (t. 10, b. l. 39), <...> tiriamajame garso įraše, esančiame tyrimui pateiktoje DVD plokštelėje „Verbatim“ yra užfiksuotas E. M. <...> R. K. balsas. Patikslinta tiriamojo garso įrašo, esančio tyrimui pateiktoje DVD plokštelėje „Verbatim“, stenograma yra pateikta šios specialisto išvados 2 priede. Tiriamasis garso įrašas, pateiktas DVD plokštelėje „Verbatim“, yra ištisinis (t. 10, b. l. 48). Specialisto išvados Nr. 11-1586(16) 2 priedo duomenimis, stenogramoje yra pažymėta: /.../ – vietos, kur pasakyti žodžiai nėra suprantami; /žodis ar frazė/– vietos, kur dėl pasakytų žodžių kilo abejonių; (frazė) – papildoma informacija. K. – R. K., M. – E. M., P. – vyras (padavėjas).

        K.: „<...> Jo...Žiūrėk, antras dalykas toks...tik tais...jis...jis yra...Kaip čia pasakyt? Pasiūlymas. Ė-ė-ė...vis tiek...ė-ė...galvojant apie šešioliktus, a ne...tai plius- minus matyt dėl...ė-ė-ė...finansinės paramos galimybės.../Gal/biškį/ir/anksčiau...išeis...Nu, sakyčiau iki Naujųjų metų, iki Kalėdų...M.: Mhm. K.: Nes taip galėtume/m/lengviau realizuoti. M.: Supratau (t. 10, b. l. 62). K.: Tai bus ilgesnis laikas ir tiesiog...nu...M.: Supratau. K.: Tai tą turėk galvoj. M.: Tai iš tikrųjų, tai aš, kaip sakoma...K.: Gal prisėsim dar kokios Kalėdinės vakarienės, po to sumušim rankom.../.../...M.: Gerai. Nes aš tikrai pasiruošęs, kada ar spalį, ar lapkritį čia...K.: Mhm. M.: D. mačiau...K.: Gal ne ant pačių Kalėdų, bet susėdam/taip tai va/plačiai...M.: Šiaip...Jo. K.: ...bendrai pašnekėsim ir apie tuos dalykus...M.: Gerai. K.:...pakalbėsim, ta prasme...M.: Gerai, pasiruošęs (t. 10, b. l. 63) <...> K.: Dar porą detalių... <...> (t. 10, b. l. 64) <...> K.: Ir antras dalykas, aš mačiau jūs oponavot... (duomenys neskelbtini) dėjo grynųjų pinigų apyvartos įstatymą. Tai mes ten įkalbėjom padaryti pataisą, kuri yra S. ir...S.. M.: Ten kur..Ko tokio? K.: S. ir S.. M.: S.? K.: Aš tau galiu duot, vat čia. M.: Ten kur yra, tipo, penki tūkstančiai/.../,a ne? K.: Čia, čia vat jie įnešė pataisą, tai jeigu šita praeis, tai pusė velnio...Jeigu praeis/.../(duomenys neskelbtini)...aš turiu ten tą lapą, atiduot. Vienintelė, man rodos, pataisa yra. M.: Ir dar čia, kad jeigu negalioja.../ta prasme/...K.: Dėl fizinio ir juridinio yra taip, kaip yra, ta prasme,/ta/. M.: Tai mums tinka toks variantas. K.: Jo, jo. Jums... M.: Nes/mums/...Mes dar kalbėjom apie tą, kad...ė-ė..nu bent jau, žinai...Ch...Nors čia irgi kaip sakoma...K.: Mhm. M.:...jau nėra tas, žinai dalykas...<...> (t. 10, b. l. 65).

        Liudytojas A. S. paaiškino, kad pažįsta E. M., G. S., V. G., Š. G., nes kartu dirbo Seime, R. K., pažįsta kaip žiniasklaidos atstovą. Dėl minimo pasiūlymo paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) V. G. ir kiti Seimo nariai 2015 m. gegužės 12 d. pateikė pasiūlymą dėl atsiskaitymo grynaisiais pinigais. Pasiūlymo esmė ta, kad atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorį grynaisiais pinigais, gali būti atliekami, jeigu jie neviršija 10 000 eurų arba šią sumą atitinkančios užsienio valiutos, kai tarpusavyje atsiskaito fiziniai asmenys, nesiverčiantys ūkine komercine veikla arba kai bent vienas iš atsiskaitančių šalių yra fizinis asmuo, besiverčiantis ūkine komercine veikla, arba juridinis asmuo. Biudžeto ir finansų komitetas, išnagrinėjęs šį pasiūlymą, 2015 m. gegužės 20 d. nepritarė pasiūlymui. Nepritarimo esmė tokia: komitetas svarstė įstatymo projektą ir priėmė ribojimą tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims tarpusavyje atsiskaityti ne didesne kaip 5 000 eurų arba ją atitinkančia užsienio valiuta. Komitetas nepritarimo grafoje nurodė, kad 2015 m. gegužės 6 d. komitetas jau buvo apsvarstęs ir apsiribojęs 5 000 eurų suma. Tada jam, kadangi nėra to komiteto narys, (duomenys neskelbtini) R. S. pasiūlė pasirašyti po jo tekstu, kad iš naujo teiktų dėl 5 000 eurų sumos. Jis tokiam pasiūlymui pritarė ir pasirašė po R. S. tekstu, nes taip įprasta Seime, kad tas asmuo, kuris rengia tekstą, pasirašo pirmas. Jam buvo žinoma, kad Vyriausybės taip pat tokia nuomonė buvo dėl 5 000 eurų, o ne 10 000 eurų. Jis pasirašė po R. S. parengtu tekstu, kiek prisimena, pasirašė posėdžių salėje Seime. Tokiu atveju, jeigu teikiama pasiūlymas, tai ieškoma paramos iš koalicijos partnerių. Su R. S. tuo metu dirbo Energetikos komisijoje Seime, jis buvo tos (duomenys neskelbtini), kreipėsi į jį asmeniškai. 10 000 eurų galima vežti per sieną, tai 5 000 eurų maža suma, geras pasiūlymas, bet jis liko nesvarstytas Seime, net komitete nesvarstytas. Jis buvo iš kitos frakcijos, Socialdemokratų frakcijos, jie koalicijos partneriai buvo su U., o R. S. – (duomenys neskelbtini), jis taip pat buvo tos komisijos narys. Dėl frakcijos palaikymo kreipėsi R. S.. Jeigu pasirašo, tai turės savo frakcijoje užtikrinti šio pasiūlymo palaikymą. Jeigu pritarimui pritaria Seimas, tada svarstoma frakcijoje, kaip ir kurioje stadijoje paremti, bet šis pasiūlymas nenukeliavo iki stadijų. Šis pasiūlymas niekur nenukeliavo ir jo nereikėjo pristatinėti frakcijoje. Dėl šio pasiūlymo dėl atsiskaitymo grynaisiais daugiau jokie Seimo nariai į jį nesikreipė. R. S. pasiūlė šią pataisą, bet komitetas, greičiausiai, negrįžo prie to klausimo svarstymo, jis neklausė (duomenys neskelbtini), kodėl komitetas negrįžo prie šio klausimo svarstymo iki 2016 m. Į jį kreipėsi Biudžeto komiteto patarėja, kuruojanti šį klausimą, klausė, ar šį pasiūlymą traukti į 2016 m. darbotvarkę, pasakė, kad čia R. S. pasiūlymas ir atsiėmė parašą. R. K. pažinojo kaip žiniasklaidos, kuri iš jo visada tyčiojosi, atstovą. Skleidė neteisybę „KK2“, „Alfa media“, kuri buvo nubausta už jo šeimos duomenų rinkimą. Kai vadovavo (duomenys neskelbtini), įvairiausių laidų buvo prikurta apie dujas su jo personažais. R. K. – žiniasklaidos koncerno vadovas. Periodiškai buvo šmeižiamas „L.“ grupės. R. R. buvo iniciatorius susitikimo su R. K.. Kiek jam žinoma R. R. buvo koncerno teisininkas, bent taip prisistatydavo. Jis 2015 – 2016 m. susitiko su R. K., kad išsiaiškintų, kodėl yra šmeižiamas. Neprisimena, ar buvo susitikęs su R. K. iki pasiūlymo su grynaisiais pinigais ar po. Su R. K. susitiko R. R. biure, ten yra UAB „X.“ koncerno patalpos. Susitikime dalyvavo R. R. ir R. K.. R. R. nurodė, kad žiniasklaidai vadovavo R. K., todėl su juo susitiko. R. K. išklausė jį, sakė, kad pasidomės, kodėl taip yra. Po šio susitikimo jo šmeižimas nesibaigė, kaip tik suaktyvėjo. Susitikimo metu R. K. jo nieko neprašė. Neprisimena, ar susitikimo metu kalbėjo apie grynųjų pinigų ribojimo projektą. Reportažai buvo apie Energetikos komisijos darbą. Susitikimo su R. K. metu nėjo kalba apie Ignalinos atominės elektrinės uždarymą, nebent tik apie komisijos darbą, kur nagrinėjo šį klausimą „N.“ aspektu. Ženkli suma, apie 72 000 000 eurų, buvo „N.“ pasižadėti pervesti, o „N.“ vėlavo 60 mėnesių pradėti darbus. Išvadą pateikė prokuratūrai, bet niekas ir neištyrė, kodėl pinigai buvo išplauti. Žiniasklaida kažkodėl irgi apie tai mažai kalbėjo. Kas liečia komisijos darbą, kiek prisimena, R. K. domėjosi, nes jo šmeižimas buvo, kad nebaigtų komisijos darbo. Gali būti, kad R. K. domėjosi ir kitais klausimais, kai buvo susitikę. Jam buvo įdomu, kodėl yra šmeižiamas. Vėliau kreipėsi į Duomenų inspekciją, kur „A.“ vadovas gavo baudą. Komisija dirbo objektyviai, nepolitizuotai, o su juo per viešąją erdvę buvo bandoma susidoroti. Kiekvienam politikui neigiama informacija daro blogą įtaką. Su R. R. matydavosi Seime, tekdavo bendrauti kaip su teisininku, jo tikslaus statuso nežino. Jis yra Audito komitete, nuo 2004 m. prasidėjo neigiama informacija, jeigu paliesdavo svarbius klausimus. Tam komitetui vadovaujant galima įsigyti tik priešų, ne draugų. 2013-2014 m. palietė pinigų plovimo į „B.“, „N.“ paminėtą atvejį ir, greičiausiai, tam tikros interesų grupės siekė pakenkti jo reputacijai. Diskredituoti jų komisijos išvadas buvo suinteresuotos institucijos, kurios buvo paminėtos tyrime dėl atominės elektrinės uždarymo.

Liudytojas R. S. paaiškino, kad su V. G. buvo U. nariai, E. M., Š. G., G. S. pažįsta kaip kitos Seimo frakcijos narius, R. K. nepažįsta. Dėl įstatymo projekto, kuris apibrėžė atsiskaitymą grynaisiais tarp juridinių ir fizinių asmenų, paaiškino, kad U. frakcijoje šis klausimas buvo svarstomas ir ta idėja, kad sumažinti, kaip įmanoma, atsiskaitymą grynaisiais pinigais tarp juridinių ir fizinių asmenų, jam patiko. Kas pirmininkavo rytiniams frakcijos posėdžiui, neprisimena, ar vadovas ar pavaduotojai, jie pasiūlė, kad kam patinka, kad pasirašytų ant pateiktos įstatymo projekto redakcijos, kuri galimai bus pateikta Seimo salėje svarstymui. Jis pasirašė, nes atrodė, kad viskas yra gerai, jei buvo jau parengtas dokumentas, įprastai jis buvo patikrintas frakcijos ekspertų. Jis šio įstatymo projekto nekūrė. Frakcijos vadovas arba jo pavaduotojai prašė pasirašyti, priklausomai nuo to, kas vadovavo rytiniam frakcijos posėdžiui. Frakcijos vadovu tuo metu buvo V. G.. Kuris tiksliai prašė pasirašyti, dabar negali pasakyti. Kai pasirašoma po įstatymo projektu, kas bus pirmasis pasirašęs, paskui vėliau pateikia dokumentą Seimo salėje svarstyti. Į pačią redakciją nebuvo įsigilinęs, nes ji posėdžio metu būna šlifuojama ir komitetuose svarstoma, bet pasidomėjęs ta idėja, kadangi frakcijoje svarstė ir dauguma palaikė, kad reikia maksimaliai sumažinti grynųjų pinigų atsiskaitymą tarp juridinių ir fizinių asmenų, kad atsiskaitymai būtų vykdomi per bankinę sistemą, ta idėja jiems tiko, todėl pasirašė. Projekte kalba ėjo apie tai, kad sumažintų atsiskaitymus grynaisiais tarp juridinių ir fizinių asmenų, sumos tiksliai neprisimena, kokios buvo nurodytos, gal buvo planuojama sumažinti iki 3 000 ar iki 5 000 eurų, kažkada lyg tai buvo 10 000 eurų. Tiksliai sumos negali dabar pasakyti. Galėjo pasiūlyti pasirašyti frakcijos vadovo pavaduotojai R. M. ir V. S., lyg ir dar vienas žmogus buvo, neprisimena. Viskas vyksta posėdžių salėje, kur renkasi frakcijos nariai ir vyksta atvira diskusija, atviras pokalbis ir tuo metu buvo pasirašyta. Kas parengė pataisos projektą, nežino. Tik žino, kad ant to dokumento atsirado kito Seimo nario parašas. Atrodo, matė A. S. parašą, jis buvo (duomenys neskelbtini). Su A. S. dėl pataisos pasirašymo nebendravo, jis gal raštinėje pasirašė pataisą. Frakcijų nariai informuojami apie įstatymo projektus, kurie yra ruošiami, ir prieš einant į Seimo posėdžių salę galima užeiti į raštinę ir pasirašyti. Buvo diskusija frakcijos posėdžio metu daugeliu klausimų, kurie buvo pateikti darbotvarkėje, šis klausimas buvo diskutuojamas, tai buvo finansinis dalykas ir aktualus dėl finansinės drausmės, frakcija palaikė, pasirašė jis vienas, kodėl kiti frakcijos nariai nepasirašė, nežino. Kažkada buvo tokia tvarka, kad jei frakcijos vadovas nepasirašo, tai ir nariai nepasirašo. Taip išėjo šiuo atveju, kad jis pasirašė ant pataisų, nors frakcijos vadovo parašo nebuvo. Jis šį dokumentą tik frakcijos posėdžio metu matė, ruošimo stadijos nežino, taip pat ir tolesnės jo eigos. Aiškinamuosius raštus kas rengė, nežino, kieno interesas buvo dėl šios pataisos, nežino. Minėtos pataisos teisinis likimas jam nežinomas. Jam pasirašant pataisas frakcijos posėdžių salėje A. S. parašo dar nebuvo, jis pasirašė pirmas. Įstatymo pataisas pasirašė frakcijoje jis pirmas, kitų Seimo narių parašų nebuvo. Parodžius t. 41, b. l. l. 129, paaiškino, kad pasirašė po tekstu, o ne tuščiame lape, jo parašas yra po pataisų projektu, jis pirmas pasirašė, vieną kartą, ,,R“ raidė apačioje ar jo buvo parašyta, negali pasakyti, jo vardo raidė ,,R“ kieno buvo parašyta, negali pasakyti, gal ir jo paties, bet kodėl – negali pasakyti ir paaiškinti.

Liudytojas A. L. paaiškino, kad dėl atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo detalių visų neprisimena, buvo mažinama riba, galimybę atsiskaityti iki 3 000 ar 5 000 eurų. K. G. piktai pasisakė, kokias nesąmones siūlo su tokia pataisa, kažkuris frakcijos narys išsakė nuomonę, kad privalo teisinį judėjimą daryti, kad kuo mažiau grynųjų pinigų būtų rinkoje. Frakcijos sprendimo neprisimena. Mano, frakcija turėjo priimti sprendimą, kad dabar dar ne laikas mažinti. E. M. ar formavo minėtos pataisos rezultatą, neprisimena.

Liudytojas K. G. dėl Atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo parodė, kad klausimas dėl grynųjų pinigų buvo formuluojamas apie 1 000, 3 000 sumą. Jie, kaip Y., sakė, kad turėtų tą sumą turėti didesnę.

Liudytojas D. J. M. nurodė, kad pas juos nėra atsiskaitymų grynaisiais pinigais (išskyrus parduotuvėse „A.“, „B.“). Dienos pabaigoje parduotuvėse surenkami pinigai inkasuojami. Su R. K. nediskutavo apie Atsiskaitymo grynaisiais pinigais, Vartojimo kredito įstatymus. Dėl Atsiskaitymo grynaisiais pinigais įstatymo neįsivaizduoja, kaip tai galėtų juos liesti, su grynais neturi santykio.

Liudytojas R. R. dėl Atsiskaitymų grynaisiais pinigais įstatymo paaiškino, kad UAB koncerne ,,X.“ grynų pinigų apyvartos nebuvo, nes nebuvo kasos. Juridiniam asmenyje, kaip struktūroje, buvo įmonės, kurios turėjo kasas, ir tai buvo parduotuvių ,,A.“, ,,M.“ lygmenyje.

9.2. Įrodymų vertinimas

Kaip ir kiti, pageidaujami teisėti veikimai bei siekiami ir pažadėti poveikiai dėl Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. užregistruoto pasiūlymo kaltinamiesiems R. K. ir E. M., taip pat juridiniams asmenims UAB koncernui „X.“ ir „X.“ kaltinimuose pakartoti po tris kartus – tiek teisėti veikimai, tiek poveikiai. Tuo tarpu analizuodama bylos įrodymų visumą teisėjų kolegija nustatė, kad byloje tėra vienas R. K. ir E. M. pokalbis, kuriame paminimas šių Seimo narių įregistruotas pasiūlymas.

Kaip matyti iš 2015 m. rugsėjo 23 d. pokalbio tarp R. K. ir E. M., R. K. paminėjo Atsiskaitymų grynaisiais pinigais įstatymo projektą: „aš mačiau jūs oponavot... (duomenys neskelbtini) dėjo grynųjų pinigų apyvartos įstatymą. Tai mes ten įkalbėjom padaryti pataisą, kuri yra S. ir...S.“, kurios tekstą, kaip galima suprasti iš pokalbio, davė ir E. M.: „Čia, čia vat jie įnešė pataisą, tai jeigu šita praeis, tai pusė velnio...Jeigu praeis/.../(duomenys neskelbtini)...aš turiu ten tą lapą, atiduot. Vienintelė, man rodos, pataisa yra“. Stenogramoje užfiksuota E. M. frazė: „Tai mums tinka toks variantas“. Teisėjų kolegija vertina, kad pokalbis yra itin trumpas ir neinformatyvus, pageidaujamą veikimą ar siekiamą ir pažadėtą poveikį iš jo sunku įžvelgti, o jokių kitų įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, nurodytas šešiuose kaltinimuose (trijuose – dėl teisėto veikimo – balsavimo „už“ ir trijuose – dėl siekiamo ir pažadėto poveikio dėl balsavimo „už“), byloje nėra.

Objektyviais duomenimis, E. M., kartu su Y. frakcijos nariais K. G., A. M., G. S., D. K., A. L. ir V. G. 2015 m. gegužės 12 d. buvo įregistravę pasiūlymą, kad atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorį grynaisiais pinigais gali būti atliekami, jeigu jie neviršija dešimties tūkstančių eurų. Apklaustas liudytojas K. G. paaiškino, kad nepritarė atsiskaitymų grynaisiais ribojimo mažesne suma, tai yra, nenustatyta, jog Seimo narių A. S. ir R. S. įregistruotas pasiūlymas iš tiesų būtų neatitikęs E. M. ar Y. narių pažiūrų, E. M. neturėjo pagrindo atsakyti kitaip, kaip „Tai mums tinka toks variantas“.

Pirmajame iš kaltinimų tiek R. K., tiek E. M., tiek juridiniams asmenims (2, 12, 26, 37 kaltinimai), R. K. pageidaujamas ir atitinkamas E. M. teisėtas veikimas nurodomas detaliausiai: balsavimas „už“ Seime svarstant ir priimant Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą „2015 m. gegužės 28 d. pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) 4 straipsnio 1 dalies“, kuriuo buvo siūloma nustatyti, jog nesiverčiantys ūkine komercine veikla fiziniai asmenys tarpusavyje gali atsiskaityti ir atlikti kitus mokėjimus pagal sandorį grynaisiais pinigais, jeigu suma neviršija penkių tūkstančių eurų bei buvo siūloma išlyga, jog jei nors viena tarpusavyje atsiskaitančia šalimi yra juridinis asmuo arba fizinis asmuo, besiverčiantis ūkine finansine veikla, atsiskaitymai grynaisiais pinigais galimi įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Kituose kaltinimuose R. K., E. M., atitinkamai, juridiniams asmenims (3-7, 13-17, 27-31, 38-42 kaltinimai), Seimo narių pasiūlymo turinys nebenurodomas. Tokia besikeičianti kaltinimo konstrukcija nėra suprantama. Kaip matyti iš oficialios dokumentų paieškos seimas.lrs.lt, Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymas nėra priimtas, todėl dėl Seimo narių įregistruoto pasiūlymo turinio (jo spėjamos naudos R. K. ar juridiniam asmeniui UAB koncernui „X.“) teisėjų kolegija neturi pagrindo pasisakyti plačiau. Atkreiptinas dėmesys, kad iš liudytojų A. S. ir R. S. parodymų matyti, jog minėti Seimo nariai patys neruošė įstatymo projekto, įregistruoto jų vardu. A. S. nurodė, kad pasirašė ant R. S. projekto, R. S. teigė, jog pasirašė frakcijos posėdžių salėje ant kažkieno ruošto projekto. Įstatymo projekto teksto sukūrimas neinkriminuotas kaltinamiesiems, išeina už bylos nagrinėjimo ribų, todėl dėl šios aplinkybės teisėjų kolegija plačiau taip pat nepasisako.

Apibendrinus, nenustatyta nei pageidaujamo teisėto veikimo (tris kartus), nei teisėto veikimo (tris kartus), nei siekiamo poveikio (tris kartus), nei pažadėto poveikio (tris kartus), nei juridinio asmens naudos ar intereso.

10. Dėl kaltinimo veikus dėl išimtinės padėties ir palankumo ateityje Seime priimant kitus UAB koncernui „X.“ naudingus sprendimus

10.1. Įrodymai

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. liepos 27 d. protokolo Nr. S6-14-67 (t. 5, b. l. 123) duomenimis, slapta užfiksuotas 2015 m. gruodžio 16 d. restorane „Meat Steak House“, adresu (duomenys neskelbtini), vykęs D. J. M., R. K., R. R., E. M. ir G. S. susitikimas ir pokalbis, užfiksuoto įvykio pradžia: 18.48 val., pabaiga: 20.30 val. (t. 5, b. l. 124 - 129).

        Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. vasario 2 d. specialisto išvados Nr. 11-1608(16), 11-2663(16), 11-26(17) duomenimis (t. 11, b. l. 23), <...> Tikėtina, kad tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas E. M. balsas (šio asmens pasakytos frazės patikslintoje garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 1 priede) <...> tikėtina, kad tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas R. K. balsas (šio asmens pasakytos frazės patikslintoje garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 1 priede) <...> tikėtina, kad tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas R. R. balsas (šio asmens pasakytos frazės patikslintoje garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 1 priede) <...> tikėtina, kad tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas D. J. M. balsas (šio asmens pasakytos frazės patikslintoje garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 1 priede) <...> tikėtina, kad tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas G. S. balsas (šio asmens pasakytos frazės patikslintoje garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 1 priede) <...> Patikslintų tiriamojo garso įrašo, esančio tyrimui pateiktoje DVD plokštelėje „Verbatim DVD-R“ (Nr. LK-STT14-31R-16), fragmentų stenograma yra pateikta šios specialisto išvados 1 priede. Tiriamasis garso įrašas <...> yra ištisinis (t. 11, b. l. 33). Specialisto išvados Nr. 11-1608(16), 11-2663(16), 11-26(17), 1 priedo duomenims, stenogramoje yra pažymėta: /.../ – vietos, kur pasakyti žodžiai nėra suprantami; /žodis ar frazė/ – vietos, kur dėl pasakytų žodžių kilo abejonių; (frazė) –papildoma informacija. K – tikėtina R. K.; D – tikėtina D. J. M.; M – tikėtina E. M.; R – tikėtina R. R.; S – tikėtina G. S.; P – vyras (padavėjas),V – vyras, kurio žodžiai niekam nepriskirti (t. 11, b. l. 34).

        <...> K.: Tai bet šitą, žinai, padarysi, o naujo švietimo ministro laukia (neaiškiai) pabazarinimas. Ir labai rimtas. M.: Sveikatos ministro...K.: Sveikatos ministro...M.: (Neaiškiai), jeigu viskas einasi...(t. 11, b. l. 56) K.: Aukštojo mokslo. M.: Mokesčių mokėtojų naujų neatsiranda tiek, kiek, kiek, kiek, reikia tiems, kurie (neaiškiai). Negali būt stebuklai čia kažkokie, žinai, bet čia, žinai, čia politiškai yra skausmingi klausimai, (neaiškiai) tik atėjus čia pradžioj, žinai, o (neaiškiai) (t. 11, b. l. 57).

        10.2. Įrodymų vertinimas

Kaltinamiesiems R. K. ir E. M., juridiniams asmenims UAB koncernui „X.“ ir „X.“ inkriminuotas kyšio davimas ir, atitinkamai, priėmimas ir už tiksliai neapibrėžtą išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus UAB koncernui „X.“ naudingus politinius sprendimus. Teisėjų kolegija, analizuodama bylos duomenų visumą, pažymi vieną 2015 m. gruodžio 16 d. pokalbio detalę kaip galimai susijusią su ateities planais: „naujo švietimo ministro laukia (neaiškiai) pabazarinimas“, tačiau pažymi, kad planuojami pokalbiai su būsimais, neįvardintais, sveikatos, švietimo ministrais negali būti prilyginami susitarimui su E. M.. Konkrečių susitarimų dėl išimtinės padėties ir palankumo ateityje, tuo labiau, konkrečiai – dėl kitų UAB koncernui „X.“ naudingų politinių sprendimų priėmimo Seime – bylos duomenimis nenustatyta.

Teisėjų kolegija vertina, kad kaltinimas šioje dalyje nesiremia bylos duomenimis – nepagrįstas nei pokalbių stenogramomis, nei asmenų parodymais. Byloje nenustatyta, kad R. K. būtų taręsis su E. M. dėl kokių nors veiksmų atlikimo ateityje.

 Pagal BK 225 straipsnio 5 dalį (2017 m. birželio 1 d. įstatymo Nr. XIII-391 redakcija) valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo atsako pagal šį kodeksą už pažadą ar susitarimą priimti kyšį arba reikalavimą ar provokavimą duoti kyšį, arba kyšio priėmimą tiek už konkretų veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, tiek ir už išimtinę padėtį ar palankumą. E. M. kaltinimas pateiktas pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), kai anksčiau paminėta nuostata tiesiogiai šiame kodekso straipsnyje nebuvo numatyta. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju reikšmingas ne tiek įstatymo galiojimo laiko atžvilgiu (kas plačiau bus aptariama analizuojant kaltinimus, susijusius su V. G., nuosprendžio 16.3.2. dalyje), kiek objektyvaus pakaltinimo klausimas. Kaltinamasis negali būti verčiamas gintis nuo bet kokių galimų kaltinimo interpretacijų. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens kaltė negali būti preziumuojama, tuo tarpu tokiomis formuluotėmis tiesiog konstatuojama, jog bet kokia turtinė ar neturtinė nauda yra kyšis, kadangi tam galima rasti priežastį – išimtinė padėtis ir palankumas ateityje. Visgi, net ir su tokiomis prezumpcijomis, kaltinimas nėra pagrįstas, nes papildytas konkrečiomis detalėmis – Seime priimant kitus UAB koncernui „X.“ naudingus politinius sprendimus, kurios, kaip minėta, nėra įrodytos.

Aptartų bylos duomenų, pripažintinų įrodymais, visuma leidžia daryti išvadą, kad papildoma abstrakti aplinkybė – už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus UAB koncernui „X.“ naudingus politinius sprendimus, yra nepagrįsta, neįrodyta. Objektyvus pakaltinimas, tai yra nuteisimas už veiką nesant kaltės, baudžiamojoje teisėje neleidžiamas, prielaidomis išvada apie asmenų kaltę negali būti daroma. Ši kaltinimo formuluotė vertinama kaip nepasitvirtinusi.

11. Dėl siekiamo ir pažadėto poveikio (duomenys neskelbtini) R. Š. (7, 17, 31, 42 kaltinimai)

11.1. Įrodymai

Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Komisijos dėl Jono Basanavičiaus paminklo Vilniuje 2015 m. lapkričio 20 d. posėdžio protokolo Nr. 2 duomenimis, pripažinta tinkamiausia vieta statyti paminklą Jonui Basanavičiui – K. Sirvydo skvere (t. 43, b. l. 106).

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl pritarimo rezoliucijai dėl paminklo Jonui Basanavičiui“ projekto reg. Nr. AI-323 duomenimis, Vilniaus miesto savivaldybės taryba nusprendžia: Pritarti Rezoliucijai dėl paminklo Jonui Basanavičiui (pridedama) (t. 43, b. l. 12). Vilniaus miesto savivaldybės tarybos rezoliucijos „Dėl paminklo Jonui Basanavičiui“, suderintos 2015 m. lapkričio 25 d., duomenimis, Vilniaus miesto savivaldybės taryba, <...> patvirtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 1-2015 „Dėl paminklo Jonui Basanavičiui pastatymo saugojamoje teritorijoje – Vilniaus senamiestyje“ parinkta vieta paminklui teritorijoje prieš Lietuvos nacionalinę filharmoniją, Aušros Vartų gatvėje, Vilniaus senamiestyje, yra tinkama <...> (t. 43, b. l. 13).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės 2015 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr. 30-3745 „Dėl tarybos sprendimo projekto „Dėl pritarimo rezoliucijai dėl paminklo Jonui Basanavičiui“ duomenimis, teikiamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektas „Dėl pritarimo Rezoliucijai dėl paminklo Jonui Basanavičiui“ ir siūloma (duomenys neskelbtini) įrašyti jį į Tarybos posėdžio darbotvarkę (t. 43, b. l. 16).

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. lapkričio sprendimo projekto (be numerio, nurodyta gavimo data – 2014 m. lapkričio 30 d.), teikto Ž. Š., duomenimis, Vilniaus miesto savivaldybės taryba nusprendžia: Pritarti alternatyviai Rezoliucijai dėl paminklo Jonui Basanavičiui (pridedama) (t. 43, b. l. 32). Vilniaus miesto savivaldybės tarybos rezoliucijos „Dėl paminklo Jonui Basanavičiui“ duomenimis, Vilniaus miesto savivaldybės taryba, <...> patvirtina, kad Kultūros ministerijos siūlomas K. S. skveras yra tinkama vieta paminklo Jonui Basanavičiui garbei atminti pastatymui <...> (t. 43, b. l. 33).

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sekretoriaus 2016 m. rugsėjo 12 d. rašto Nr. A51-67559/16 (3.3.2.5-EM4) duomenimis, <...> Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžio Nr. 13 darbotvarkė ir joje buvęs Tarybos sprendimo projektas „Dėl pritarimo rezoliucijai dėl paminklo Jonui Basanavičiui“ buvo svarstyti 2015 m. lapkričio 30 d. vykusioje frakcijos vadovų sueigoje. Sueigos posėdžio metu Tarybos narys Ž. Š. pateikė minėto Tarybos sprendimo alternatyvų projektą, kuriuo siūloma paminklą dr. J. Basanavičiui statyti kitoje vietoje, konkrečiai K. Sirvydo skvere. Atsižvelgiant į pateiktą alternatyvą buvo akivaizdu, kad tarp Tarybos narių nėra bendros nuomonės dėl geriausios vietos paminklui Jonui Basanavičiui statyti. Remdamasi tuo, frakcijų vadovų sueiga vienbalsiai nutarė siūlyti Tarybai klausimą išimti iš Tarybos posėdžio darbotvarkės ir sudaryti komisiją iš Vilniaus miesto savivaldybės tarybos koalicijai bei opozicijai priklausančių Tarybos narių, kuri išnagrinėtų klausimą iš esmės ir pateiktų Tarybai rekomendaciją dėl geriausios vietos paminklui dr. Jonui Basanavičiui. 2015 m. gruodžio 2 d. Tarybos posėdžio metu, tvirtinant Tarybos posėdžio darbotvarkės projektą, Taryba pritarė šiam frakcijos vadovų sueigos siūlymui (t. 43, b. l. 140-141) <..> rašytinio prašymo iš rengėjų atsiimti klausimą iš darbotvarkės nebuvo gauta, o klausimas, Tarybai pritarus, iš darbotvarkės buvo išimtas seniūnų sueigos siūlymu (t. 43, b. l. 141).

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sekretoriaus 2016 m. rugsėjo 19 d. rašto Nr. A51-69389/16 (3.3.2.5-EM4) duomenimis, pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos frakcijų vadovų sueigos posėdžio Nr. 12 protokolo nuorašas (t. 43, b. l. 143).

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos frakcijų vadovų sueigos 2015 m. lapkričio 30 d. posėdžio Nr. 12 protokolo duomenimis, <...> posėdis vyko 2015 m. lapkričio 30 d., 16.00 val. – 17.30 val. <...> 1. Svarstyta. Dėl tarybos 2015 m. gruodžio 2 d. posėdžio Nr. 13 darbotvarkės projekto (t. 43, b. l. 144) <...> Nuspręsta: 1. Sprendimų projektus Reg. Nr. <...> A1-323, <...> svarstyti bendra tvarka. 2. Svarstyta. Dėl papildomų klausimų įrašymo į 2015 m. gruodžio 2 d. Tarybos posėdžio Nr. 13 darbotvarkės projektą. <...> Ž. Š. pateikia alternatyvų projektą „Dėl pritarimo Rezoliucijai dėl paminko Jonui Basanavičiui“. Siūloma projektą svarstyti kaip siūlymą į 33-iąjį prie pagrindinės darbotvarkės klausimo. Frakcijų vadovai pritaria <...> (t. 43, b. l. 146).

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžio 2015 m. rugpjūčio 2 d. Nr. 13 protokolo Nr. 2-13 duomenimis (t. 43, b. l. 38), posėdis įvyko 2015 m. gruodžio 2 d., 12.00 – 17.45 val.<...> Darbotvarkė:<...> 35. Dėl pritarimo Rezoliucijai dėl paminklo Jonui Basanavičiui (t. 43, b. l. 39). <...> 2. Svarstyta. Dėl 2015 m. gruodžio 2 d. Tarybos posėdžio Nr. 13 darbotvarkės projekto tvirtinimo. Posėdžio pirmininkas R. Š. informuoja Tarybą, jog Tarybos 2015 m. gruodžio 2 d. posėdžio Nr. 13 darbotvarkė ir sprendimų projektai buvo Tarybos nariams pateikti, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo numatytais terminais <...>(duomenys neskelbtini) informuoja, jog rengėjai atsiėmė iš darbotvarkės klausimus: <...> „Dėl pritarimo Rezoliucijai dėl paminklo Jonui Basanavičiui“, kuris buvo įrašytas 33-iuoju klausimu <...> (t. 43, b. l. 40) (duomenys neskelbtini) kviečia balsuoti dėl 2015 m. gruodžio 2 d. Tarybos posėdžio Nr. 13 darbotvarkės tvirtinimo. Užsiregistravo 44 Tarybos nariai. Balsavimo rezultatai: už – bendru sutarimu. Nuspręsta. Pritarti 2015 m. gruodžio 2 d. Tarybos posėdžio Nr. 13 darbotvarkei su pakeitimais (t. 43, b. l. 41).

Apžiūros protokolo 2016 m. rugpjūčio 25 d. duomenimis (t. 43, b. l. 184), apžiūros objektas internetinio portalo www.vilnius.lt vaizdo įrašo apžiūra. Apžiūros atlikimo eiga: Apžiūrėtas šis vaizdo įrašas: internetinio portalo www.vilnius.lt vaizdo įrašas su 2015 m. gruodžio 2 d. Vilniaus miesto tarybos posėdžiu, pasiekiamas internetiniu adresu http://www.vilnius.lt/index.php?2672634070. Apžiūrint vaizdo įrašą nustatyta, kad jame vyksta 2015 m. gruodžio 2 d. Vilniaus miesto tarybos posėdis. Vaizdo įrašas prasideda 2015 m. gruodžio 2 d., 11.53.07 val. ir baigiasi 2015 m. gruodžio 2 d., 14.03.33 val. <...>Vaizdo įrašo trukmė 130 min. 23 sek. Vilniaus miesto tarybos posėdį veda (duomenys neskelbtini) R. Š.. Vaizdo įraše užfiksuota (vaizdo įrašo dalis nuo 2015 m. gruodžio 2 d., 12.11.30 val. iki 2015 m. gruodžio 2d., 12.12.28 val.), jog (duomenys neskelbtini) R. Š. pasako: ,,Frakcijų vadovų sueigoj svarstėme darbotvarkę pirmadienį ir pritarėme su kai kuriais pakeitimais ir papildymais. Tai pirmiausiai noriu informuoti, kad rengėjai iš darbotvarkės atsiima šiuos klausimus: <...> Ir taip pat, kadangi daug kam klausimų iškilo, tai trisdešimt trečiu klausimu įrašytą deklaraciją dėl Basanavičiaus paminklo irgi siūloma atidėti iki kito karto, kad, na visi iki galo išsidiskutuotumėm ir neliktų bent jau faktinių nesutarimų kažkokių tai ar skirtingumų matymo situacijos. Tai tokius klausimus siūlome išimti“ (t. 43, b. l. 185).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. rugsėjo 6 d. protokolo Nr. S6-14-93 duomenimis, slapta užfiksuoti tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. R. (R.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi E. M. (M.), 2015 m. lapkričio 30 d., 2015 m. gruodžio 1 d. vykę telefoniniai pokalbiai ir susirašinėjimas SMS žinutėmis (t. 8, b. l. 107).

2015 m. lapkričio 30 d., pokalbio pradžia 13.28.29 val., pokalbio pabaiga 13.29.24 val., M.: „Taip, klausau. R.: E., sveikas, R.. M.: Sveikas gyvas, R. R.: E., sakyk, rytoj galėtume iš ryto, vat, nuo kokių dešimt mes norim su kolega tave kažkaip pamatyti, kavos ar ten morkų sulčių. M.: Nu, žiūrėk, dešimtą, tai nelabai galiu. Nes Seimo posėdžio pradžia, žinai, truputį vėliau galėčiau. R.: Taip. O vienuoliktą, pusę dvyliktos? M.: Nu vat, apie pusę dvyliktos galim. Bet, bet, bet...R.: Gerai. O pusę dvylikos kur mums prieiti? M.: Bet sakai, ne Seime geriau? Nori kažkur šalia Seimo? R.: Nu, mes ten, kur buvom praeitą kartą. Jo, kur buvom praeitą kartą. M.: Gerai. R.: Atsimeni? M.: Jo, atsimenu, aišku. Pusę dvylikos tada, a ne? R.: Pusę dvylikos, gerai, tai mes būsim. M.: Nu, tvarkoj. R.: Jo, gerai, gerai, gerai, aha, iki. Iki. M.: Nu...nu...iki. R.: iki.“ (t. 8, b. l. 108).

2015 m. lapkričio 30 d., 20.13.12 val., M.: „Labas vakaras, R. 11.30 rytoj negaliu, nes svarbūs balsavimai S“ (t. 8, b. l. 108-109).

2015 m. lapkričio 30 d., 20.13.12 val., M.: „eime. Galiu rytoj 14 val. E.“ (t. 8, b. l. 109).

2015 m. lapkričio 30 d., 20.15.31 val., R.: „Ok. 14 ten pat“ (t. 8, b. l. 109).

2015 m. gruodžio 1 d., 14.04.57 val., M.: „Laba, busiu po 5 min“ (t. 8, b. l. 109).

2015 m. gruodžio 1 d., 14.05.22 val., R.: „Ok. laukiam“ (t. 8, b. l. 109-110).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. birželio 20 d. protokolo Nr. S6-14-56 (t. 5, b. l. 86) duomenimis, slapta užfiksuotas 2015 m. gruodžio 1 d. restorane „Stebuklai“, adresu Gynėjų g. 14, Vilniuje, vykęs R. K., R. R. ir E. M. susitikimas ir pokalbis, užfiksuoto įvykio pradžia: 14 val. 15 min, pabaiga: 14 val. 40 min. (t. 5, b. l. 87-93).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2016 m. gruodžio 13 d. išvados Nr. 11-1884 (16), 11-2126(16) duomenimis (t. 11, b. l. 2), <...> tikėtina, kad tiriamajame garso įraše <...>yra užfiksuotas E. M. <...> R. K. <...> R. R. balsas. Patikslinta tiriamojo garso įrašo, esančio tyrimui pateiktoje DVD plokštelėje „Imation“ <..> stenograma yra pateikta šios specialisto išvados 1 priede. Tiriamasis garso įrašas <..> yra ištisinis <...> (t. 11, b. l. 13). Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2016 m. gruodžio 13 d. išvados Nr. 11-1884 (16), 11-2126(16) 1 priedo duomenimis, stenogramoje yra pažymėta: /.../ – vietos, kur pasakyti žodžiai nėra suprantami; /žodis ar frazė/ – vietos, kur dėl pasakytų žodžių kilo abejonių; (frazė) – papildoma informacija. K. – tikėtina R. K., R. – tikėtina R. R., M. – tikėtina E. M., P. – vyras (padavėjas).

        K.: „<...>Supratau. Okei. Tai aš tau dabar primenu, kad...kvietimas Kalėdinei vakarienei galioja...M.: Okei, tai žėk...K.: Jūsų laikas...M.: Tada grisiu va dabar, po pietų susitinkam, susitinkam su R...K.: Jo. M.:/.../...K.: Jo. M.:...nu, ir, ta, prasme, suderinsim laiką. K.: Jo, kažkokį laiką. Daugiau pažiūrėkit, nes jūs tokie vistiek labiau...M.: Nu, kad /.../...Arba kitą, arba dar kitą savaitę. K.: Gerai./.../Tai mes laukiam pasiūlymo, ta prasme ir, ten...M.: Jo. K.:...pavakarieniausim. R.: Porą klausimų. Kultūr...kultūros sritis yra.../viena/iš tokių silpnesnių, ar ne, dabar gavosi. Vien dėl to, kad moteriai atidavėt...pagyvenusiai. Labiausiai/.../ (t. 11, b. l. 15) <...> R.: Kur yra, žinai, kokia situacija. Metų pradžioj M. suvedė...M.:/.../. R.: J. M. su...su...su Premjeru sutarė /.../ statys Basanavičiui.../.../kultūros/.../...K.: Būsi premjeras, perkirpsi juostelę/.../. R.:/.../B., savivaldybėje /.../...visiems sakė, kad bus Sirvydo skvere.../Vilniaus/ ė-ė...savivaldybėj/.../...turi nagrinėti klausimą, nori pakeisti įstatymo /.../. Mes klausimą oficialiai išsiuntėm...M.: Koks/.../skveras? R.: Tarp Lenkijos ir Prancūzijos ambasadų. K.: Kur Maršė (Marche) restoranas...M.: Maršė (Marche)...R.: Va va va. M.:/.../.R.: Skveriukas. Skveriukas ir toks...Va, Prancūzų /.../. M.: Jo. R.: Jo, tai ten/.../fontanas /.../. Taip, ir ten /.../ ten kažkur tai. Jo, ar...Kadangi papuolei, kur rimti verslininkai statytų namus /.../. M.: Ten neįmanoma statyti namus. Yra įsakymas /.../. R.: /.../ senamiestį išplanuoti, išbombarduotų /.../. Tai jie nori, kad būtų, reiškia, /.../ dabar reiškia, B. sako, kad gali tą paminklą pastatyti. Mes sakom, geriausiai/projektai/ /.../ B. (t. 11, b. l. 16) K. /.../direktorė sako /.../. Moterys kryžium gula su savo tais visais, reiškia, nu katedros vedėjais, direktoriais, išvadų /.../ /S./ /.../K.: Ačiū labai. R.: Kadangi ten yra interesų/...//mes žinom/ /.../ /pastatytų namus/, tai jie pasisako už...už tą/.../buvo namas ir ten išvalys aikš...reiškia, reiškia...M.: Kur mašinų ta aikštelė? R.: Jo...mašinų aikštelę. Sprendimas yra tenai /.../.../yra/ /.../...Čia yra interesas /.../ statyti /.../. Ir ta direktorė dabar daro /tą ką daro/...Sako,/aš tiktai šitą/ /.../. M.: Jo, /labai/ /.../...ė-ė.../aplamai/...R.: Nu tai tikra žemaitė, /.../ nu super moteris yra. O tas Š., žinai, kadangi jam jauni žmonės viską žino daugiau, nei kai kurie seni...Tai čia yra...kaip taisyklė galioja visose šeimose...Tai nori, kad ten būtų /.../...M.: /.../dabar yra jau...R.: Nu reformos kai bus.../.../ /pataria/ /.../. Ta priešprieša /.../. M.: Kas čia Š. /.../? R.: /K....M.: Ką? R.: /K. M.:/K., jo...R.:/K...M.: /.../dabar /.../...R.: /.../Š. /.../pasiklauso vieno kito...Jis/toksai/.../tiesiog/viskam pritaria. Ir tam pritaria, ir tam pritaria...O /.../, žinai/./.../ / asociacija / /.../...M.: O/.../ taryba/.../. Nėra /.../...R.:/.../ /organizuoja/, /inicijuoja/, /.../, žinai. Tai...M.: /.../. R.:...labai keista,/.../. Žinok, eina paskui toliau, kad reikia dykų pinigų, nereikia oligarchų čia veiklos, kurie dar kažką darytų, /.../, tokia, žinai...Nu, nori padaryti gerą darbą...Nu, kaip sakyt, nori padaryt gerą darbą, bet pinigų neranda./.../ daryt, pinigų...pinigai bus. Jau yra, pinigai eina. /.../. Ir dabar tokia įdomi ta situacija, M. daro gerą darbą ir, ta prasme, /.../...M.: /.../. R.: Tai Š. blaškosi /.../...K.: Tai prašymas, jo, jeigu gali, paprotink R. R.: Išimt, išimt, išimt iš darbotvarkės...Geriausiai būtų išimti iš darbotvarkės /.../. M.: /.../... R.: /.../...M.: /.../...nekreipiu labai daug dėmesio. R.: Ten /.../interesai, bet būna banalu. K.: /.../. M.: /.../. K.: Nu. Pačiam /.../. M.: Neatrodo labai gerai. Ta prasme, yra...tikrai yra ir aš...K.: Čia viena iš dedamųjų jūsų sėkmės bus..M.: Dėl to vakar ir buvo /toksai/ /.../. Nu, bet dėl to, kaip padaryt geriau, /supranti, kad / ne uodega vizgintų šunį, o šuo uodegą. K.: Tai apie ką šneka. M.: /.../ kažkaip tai, kad administracija / priiminėja visus/ /sprendimai/, o politinis lygmuo absoliučiai eina iš paskos..Ir...arba gesina gaisrus, arba /.../ / straipsnius/ /.../. Pradėkit nuo (t. 11, b. l. 17) klasikos, atsiverskit rinkimų programą, /.../ monitoringą, ir kiekvieną (nurodyta – „kieną“) punktą sužiūrėkit, kur esate ir ko...ko nepadarėt...kad būt administracijoj/ir tiek/. (t. 11, b. l. 18) <...> M.: Aš sunkiai įsivaizduoju, netgi kaip, kaip šitoj vietoje užstatyti, ta prasme...K.: Aš irgi neįsivaizduoju, bet...R.: Į projektą orientuojamės. K: Mums dar tai nėra pavykę, o kažkada, palauk, galvoju...Mūsų ten buvo toks partneris iki du tūkstantųjų, jeigu atsimeni, K. T., buvo jis tada įkišęs kažkur prie...cerkvės. Na, vot žmonės padaro kažkaip tai. Mes nesugebam, jie padaro. Mes ir nedarėm, tiesą sakant. Bet buvo tokių, žinai, meistrų. Tai va, tokie dalykai. M.: Gerai, tai aš /.../, jeigu kažkokius tai, bet po to reikia kažkaip tai tą, nu, jeigu jis nori išjungt. K.: Tą mes šįkart... Matai, jeigu jie rytoj jie pasiryžę nubalsuoti už, sakykim...tai nubalsuos...Nes nelabai aišku, kaip pasiryžę nubalsuot, ta prasme. /Tai/ vot R. vieniem sako vieną, žinai. O, iš tikrųjų, galvoja kitaip biškiuką. R.: /.../. M.: /.../ taktinis klausimas. R.: Čia, čia lygiai tas pats, kaip tu šnekėjai, žinai, ar Lazdynų šitą griaunam ar statom. Taip ir čia. /.../. Imk vėliavą, daryk, nešk, džiaukis, nu kažkaip tai, nu, ne, ne, netrukdyk, o pats vadovauk, pats pasidžiauk tenais /.../. Kelis mėnesius ta tema nenueina nuo, nuo, iš laikraščių, ir, žinai, visiems yra įdomu, žinai, visi žino, kad yra Basanavičius...K.: Tai...R.: Iš, iš tos pusės /.../. K.: Atiduok /.../. R.: Tai aš, nu, jo. Aš tau viską atiduodu. Taip. M.: Ai, čia dar jie remiasi kažkokia Lietuvos /kelininkų/ ir Architektų sąjungos pareiškimu. R.: /.../ susiranda, kas ko nori, tuo ir remiasi. Paprašo, parašo. O Kultūros ministerija vėl, Kultūros ministerija savo ruožtu /.../, irgi garbingų žmonių pririnko, jie galvoja kitaip. Aš tik sakau, kad...vietoj to, kad kritikuoti ir daryti, ne daryti, o tegul daro, nu, kaip ir čia. Nu, tai sakau, Vilnių griauti, ar statyti /.../ /komunikacijų reikia padaryti/ /.../ <...> M.: Gerai, tai aš tada šį kartą /.../, ne nu aš pakalbėsiu /.../. R.: Sakyk, kad mums visai nepatogu, žinai, kažkas tai kiti verslininkai nu...nustumia mus nuo...K.: Kelio. R.: ...nuo, nuo /.../ M.: Aš manau, kad čia R. taip, nu, tikrai, matyt, tam...K.: R. potekstės nežino... (t. 11, b. l. 20) <...> K.: Tai klausyk, E., aš lauksiu žinios, aš jums leidus, bėgsiu. M.: Gerai mes tau...K.:/.../, rašyk. M.: Dėl Naujų metų. Dėl Kalėdinio to...<...>“ (t. 11, b. l. 21).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. rugsėjo 6 d. protokolo Nr. S6-14-93 duomenimis (t. 8, b. l. 107), slapta užfiksuoti tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. R. (R.), mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi E. M. (M.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi V. J. (J.), vykę telefoniniai pokalbiai ir susirašinėjimas SMS žinutėmis.

2015 m. gruodžio 1 d., pokalbio pradžia 15.17.59 val., pokalbio pabaiga 15.26.08 val., M.: „<...> Žiūrėk, trumpai norėjau paklaust, klausyk, rytoj ten tarybos posėdyje jau yra, mačiau, sprendimas dėl to, kur ten Basanavičiaus paminklas turi stovėt. J.: Yra. M.: Ar ten tik rytoj planuojamam apsiriboti pateikimu kažkaip tai, as iš karto priimsit ten jau sprendimą? J.: Ė...M.: Ten toks yra, yra toksai prašymas, jeigu yra galimybė, dar nepriiminėt iki galo rytoj sprendimų arba išimti iš darbotvarkės. J.: U...M.: Aš tau paskui biški papasakosiu daugiau. J.: Tai dabar ten yra, rytoj yra rezoliucija dėl to Basanavičiaus priėmimo. M.: Nu jo, bet ten jau yra vieta nu...nu...numatyta, ta vieta. J.: Jo, jo. M.: Jo. Ir aš suprantu, kad ten vyksta tam tikras ginčas, ar ten tam Sirvydžio skvere, ar, ar Filharmonijos, prie Filharmonijos. J.: Jo, du šitie variantai yra. M.: Mh. J.: Ir yra mūsų tas variantas, tai yra Filharmonijos variantas, M.: Taip, taip, taip, aš mačiau tam projekte, jo. Tai dar klausimas yra tik tai toks, reiškia, ar čia...nu, bet rytoj, jau ta prasme, jau yra, kaip čia pagal tą visą balsavimą, iš karto rytoj yra jau ir nu galutinis. Ar čia dar tik svarstymas? Galutinis bus sprendimas daromas, ar ne, dėl tos rezoliucijos? J.: Šitą gi, iš principo, tai aš dabar dar tuo (neaiškiai), bet man atrodo, kad tenais yra viena stadija. Nes ten yra, jeigu priėmimas dėl rezoliucijos. M.: Mh. J.: Pala, aš dabar kad nepameluočiau. Tai tik ten biški durnai gaunasi tas Z. pasiūlymas. M.: O koks jo pasiūlymas? J.: Nu, jo yra pasiūlymas, keisti vietą (t. 8, b. l. 110). M.: O kur jisai siūlo, į kokią vietą? J.: Į Sirvydo. M.: Ką? J.: Į Sirvydo tą skverą. M.: Ai, supratau. Mh. Čia yra Z. tas pasiūlymas, a ne? J.: Jo. M.: Nu, taip. Mh. J.: Tuoj aš, vat, žiūriu, pm, pum, pum...darbotvarkė. Taip. O, o tai kodėl mes čia šitą? M.: Ne, aš, aš ta prasme, žinai, nu ten mintis yra tokia, kad ten aš šnekėjau šiandien su tais mecenatais, kurie tenais nu ruošiasi, aš suprantu tą statyt. J.: Mh. M.: Tą paminklą. Ten savivaldybė sutvarko aplinką, o patį paminklą stato mecenatai. Tai, tai tie mecenatai kažkaip tai, vat, čia ir kreipėsi, kad nu aš suprantu, kad jie reiškia, nu ten buvo ta komisija, kur ten prie Kultūros ministerijos sudaryta. Kuri tenais, man atrodo, tą Sirvydo ir numatė vietą. O po to, reiškia, per ten šitą architektų sąjungą ar per kažkur tenais, nu kad buvo pasiūlyta kita vieta. Dar. J.: Mh. Taip, būtent. M.: Ir ten, jo, tai aš nežinau dabar, kodėl, kodėl motyvai nulėmė, kad keist tą vietą. Ta prasme, nu tu, tu kažkiek žinai ten tą, tas detales? J.: Tiesą sakant, motyvų nežinau <...> J.: Rezoliucijos. Tai vadinasi, ne viena stadija yra, kad pateikimas...M.: Tai pateikimas, tai būtų galima gal sutart, kad pateikimu ir apsiriboti rytoj tada. Nes aš sakiau, kad ten jie nuvažiuotų, tada pas R. kažkaip išdėstytų savo argumentus, nu motyvus, dėl to kito, reiškia, dėl tos kitos vietos. Nes ten žinai, man ten minėjo, kad ten kažkaip, ten ir (duomenys neskelbtini) kalbėjusi, kad nu ta prasme, vienas Basanavičius yra įėjus į Filharmoniją. Ir tipo, nu čia sako, kaip čia atrodys, vienas Basanavičius lauke, vienas Basanavičius viduj. Ten kažkokia tokia, tokia, tokių, tokių aš visokių dar girdėjau, žinai, motyvų (t. 8, b. l. 111) <...> J.: Ta prasme, kodėl čia, man ir gi šiek tiek keista, kodėl čia tie, jeigu iniciatoriai inicijuoja vienoj vietoj, tai kodėl čia dabar būtinai kitoj. M.: Nu, vat, šitas man ir gi yra iki galo neaiškus. Nes ten, nu buvo vis tiek ten labai daug visokių tų, ten ir mūsų, ten aš mačiau tą sudėtį, tos komisijos, kuri buvo sudaryta. Tai ten nu yra, ten ir A. K., ten ts mūsų partietis, ten daugiau tų, žinai, kurie siūlė tą, tą, tą, tą, Sirvydo. Nu, žodžiu, prie Prancūzų ambasados, ten aš suprantu, kažkur tenai <...> M.: O aš dar girdėjau vieną visišką sąmokslo teoriją, kad nu nežinai, visišką, bet reikia ją patikrint, bet aš tai netikiu tą sąmokslo teorija, kad...bet čia aišku ir R. nežino, niekas, kad D. neva, tai R. turi planų kažkokiu tai būdu dalį užstatyti ateityje šitos Sirvydžio, Sirvydo tos aikštės dalį, nu kažkokia ten, kažkokiu tai mistiniu būdu. Ir dėl to yra, reiškia, nu maždaug pataikaujant D., permesta į Filharmoniją, aikštelę. J.: Nu, man tai čia toks iš fantastikos srities. Bet...M.: Nu, aš ir gi sakau, čia nežinau kaip, nu sako, mes ir gi nežinom kaip, bet maždaug visko gyvenime tai čia atsitinka. J.: Tai, nu tai gerai. Tai aš tada, kad rytoj yra, apsiribojam pateikimu. M.: Jo. Jeigu kartais būtų dar, aišku, dar galimybė, ar ten (R.) matysi, nu kad pa...paprašyt, perduok prašymą, kad neforsuotų priėmimo jokio rytoj. Tegul dar tada ten komitetai svarsto, ar kažką žinai. Žinai, tegu eina jie ten, savo dėsto pozicijas ir taip toliau. J.: Nu. Aš tik tai pasitikrinsiu dar dėl tos, nu kaip jinai, rezoliucija, kaip ten jinai tiksliai svarstoma. Nes jeigu...M.: Jo, nes rezoliucija, pavyzdžiui, Seime, tai jinai iškart yra priiminėjama. J.: Nu. Jo, man ir gi va, toks yra. Aš dar tada pasižiūrėsiu pagal reglamentą. Ten pas mus labai neaiškūs kai kurie dalykai yra. Bet kad jeigu ką, tai dar yra žanras padaryti pertrauką iki kito posėdžio, nu. M.: Nu, tai va, tai, tai jeigu ką, tai tada taip sutarkim, kad dar biški laiko duokim. J.: Mh. M.: Čia tegul jie ten nueina, išdėsto tuos argumentus. Gerai? J.: Tai gerai, aš dar tada šiandien vakare R. šitą...M.: Nu, gerai. J.: Pasakysiu. M.: Gerai, nu. J.: Jo. M.: Okei. J.: Jo, bet tada...(t. 8, b. l. 112) M.: Nu. J.: Tegul ten tie ateina pas R. M.: Ne, ne, tai jie ateis. J.: (neaiškiai) kažkokie. M.: Šitie mecenatai ateis, nes aš suprantu, ten yra tie konkretūs mecenatai, kurie jau tenais davę tuos visus pažadus, žinai, finansuoti. J.: Mh. M.: Tą, tą, tą, tą, skulptūros pastatymą, žinai. Ten jie kažkokius jau maketus daro, aš taip suprantu. J.: Nu, supratau <...>“ (t. 8, b. l. 113).

        2015 m. gruodžio 2 d., 9.23.41 val., R.: „Sveiki. tikiuosi neužmiršot musu. as su D. pasnekejau apie ka prasei. ok.iki.“(t. 8, b. l. 113).

        2015 m. gruodžio 2 d., 11.34.15 val., M.: „Sveiki, šiandien galutinių sprendimų neturėtų būti“ (t. 8, b. l. 113).

        2015 m. gruodžio 2 d., 11.34.58 val., R.: „Aciu...“ (t. 8, b. l. 113-114).

2015 m. gruodžio 2 d., pokalbio pradžia 11.42.45 val., pokalbio pabaiga 11.46.01 val., M.: „Taip, V., klausau. J.: Labas. M.: Sveikas. J.: Nu, tai užkūriau aš čia su tuo Basanavičium. M.: Užkūrei? J.: Jo. M.: Nu, tai labai gerai. J.: Turėjau aiškintis prieš (duomenys neskelbtini), kodėl taip padariau. M.: A ne? J.: Sukėliau sumaištį (nurodyta – „sąmaištį“) paskutinėj vietoj. M.: Va, klausyk, tai.. Tai čia frakcijoj ar jau tarybos posėdy? J.: Ne, tai tarybos posėdis bus, va, už penkiolikos, o reikia važiuot jau man. M.: A, aha. J.: Šiaip irgi. Bus už penkiolikos minučių, bet frakcijoj mes ten vakar kalbėjom. Nu, ir ten esmė, kad nu, ten bardakas. Niekas ten nieko nežino. M.: Mh. J.: Tai va, čia R. dabar skambino, tai kaip čia kas yra, sako, kas tau nepatinka. M.: Mh, mh. Mh. J.: Nu, tai pasakiau, nu, kad jeigu mum tie mecenatai netinka. M.: Nu, nu. J.: Ir jų idėjos, tai reikia taip jiem ir pasakyt. M.: Mh. J.: O jeigu tinka, tai tada reikia bent bendrauti su jais. M.: Bent jau bendrauti ir išklausyti tuos žmones, nu. J.: Nu, tai jam suveikė argumentas kai pasakiau, nu mes čia, čia labai geri, bet kitiem žmonėm atrodo, kad mes labai valdžiažmogiai. M.: Mh. J.: Jie turi tokį emociją, sakau, tai nu...M.: Mh. (t. 8, b. l. 114). J.: ...nes dėl to, kad mes čia su jais nekalbam <...>M.: Jo. Tai čia realiai visiškai B. kaip sakoma tam R...R..R. suformatavo viską, reiškia, tą poziciją. Bet jis tegu, nu, išgirsta ir kitą poziciją tų žmonių, kurie nu, deda pinigus ir statys tą paminklą, žinai. J.: Nu, jo, jo, jo. M.: O kaip ten galutinai apsispręsim, tai okei, aš tai irgi ten neturiu, žinai, aš ten nesu kažkoks tai ten, žinai, ar čia prie Filharmonijos geriau, ar čia, žinai, geriau tenais prie prancūzų ambasados. J.: Jo, jo, jo, tai va būtent. M.: Nu, tai super, tai tau tada didelis ačiū. J.: Tai, tada sutariau tada, kad R. tada turėtų susisėdimą ten su, su tu tais žmonėm. M.: Jo, labai gerai. J.: Bet tada ga...bet gal tada reikia kažkaip čia tą jau susisėdimą kažkaip inicijuoti iš karto, man atrodo. M.: Mh. J.: Aš tiktai dabar galvoju, nežinau, kokiu čia formatu. M.: Nu, tai aš nežinau, tai iš esmės tada reikia, vat, kad aš pasakysiu, žinai ir tenais tada nu, nežinau, tu kada tau čia, tu, ten į štabo neateisi posėdį, nebūsi štabo posėdyje? J.: Kaip tik turėčiau baigti, nu...M.: Nu, tai va, tai ateik. J.: Penktą ir grįšiu. M.: Aš tau pasakysiu viską tada...J.: Nu. M.:...kas ten per žmonės ir taip, nu, ir kaip ten su kuo sukontaktuoti. J.: Okei, gerai. M.: Nu, gerai, mh. J.: Nes man taip tiesiog lygioj vietoj, kam čia dabar su X. pyktis. <...> M.: Aš tai nesuprantu irgi. <...>M.: Maždaug čia jau mes kažkokie, maždaug mūsų čia kažkoks tai atsitraukimas arba sutabdymas jau čia kažkoks pralaimėjimas. J.: Jo. Jo, čia maždaug tipo trolina, oi, čia B. spaudimui pasiduoda, tai dabar čia ir mes pasiduodam. M.: Mh. J.: Nes ten B. irgi jis ten skambinėjo šitam R. dėl to paminklo. M.: Aha, aha. (t. 8, b. l. 115). J.: Nu, R. prieš B. atsilaiko šituo klausimu.<...>“ (t. 8, b. l. 116).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. liepos 27 d. protokolo Nr. S6-14-67 (t. 5, b. l. 123) duomenimis, slapta užfiksuotas 2015 m. gruodžio 16 d. restorane „Meat Steak House“, adresu (duomenys neskelbtini), vykęs D. J. M., R. K., R. R., E. M. ir G. S. susitikimas ir pokalbis, užfiksuoto įvykio pradžia: 18.48 val., pabaiga: 20.30 val. (t. 5, b. l. 124-129).

        Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. vasario 2 d. specialisto išvados Nr. 11-1608(16), 11-2663(16), 11-26(17) duomenimis (t. 11, b. l. 23), <...> Tikėtina, kad tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas E. M. balsas (šio asmens pasakytos frazės patikslintoje garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 1 priede) <...> tikėtina, kad tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas R. K. balsas (šio asmens pasakytos frazės patikslintoje garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 1 priede) <...> tikėtina, kad tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas R. R. balsas (šio asmens pasakytos frazės patikslintoje garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 1 priede) <...> tikėtina, kad tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas D. J. M. balsas (šio asmens pasakytos frazės patikslintoje garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 1 priede) <...> tikėtina, kad tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas G. S. balsas (šio asmens pasakytos frazės patikslintoje garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 1 priede) <...> Patikslintų tiriamojo garso įrašo, esančio tyrimui pateiktoje DVD plokštelėje „Verbatim DVD-R“ (Nr. LK-STT14-31R-16), fragmentų stenograma yra pateikta šios specialisto išvados 1 priede. Tiriamasis garso įrašas <...> yra ištisinis (t. 11, b. l. 33). Specialisto išvados Nr. 11-1608(16), 11-2663(16), 11-26(17), 1 priedo duomenims, stenogramoje yra pažymėta: /.../ vietos, kur pasakyti žodžiai nėra suprantami; /žodis ar frazė/ – vietos, kur dėl pasakytų žodžių kilo abejonių; (frazė) –papildoma informacija. K – tikėtina R. K.; D – tikėtina D. J. M.; M – tikėtina E. M.; R – tikėtina R. R.; S – tikėtina G. S.; P – vyras (padavėjas); V – vyras, kurio žodžiai niekam nepriskirti (t. 11, b. l. 34).

        <...> M.: „ O... vat, tiesą kalbant, to prisiminiau... paminklo buvo... Nebuvo susitikimo dar? R.: /Jau buvo/. M.: Buvo, a ne? R.: Jo. /Tai išeina/ /.../ /pasakotume/, kadangi čia yra, mes lygiai apie tą patį šnekam /.../..M.: Nes tu kai pasakei, aš tada viską /.../. Nu, vat, aš pasakiau, kad nu, chebra, tai bent jau neskubėkit sprendimų daryti, nes atsiklauskit...S.: Ne....R.: Labai geras yra /.../. S.: Tai/.../D.: Tai už pradžią, /.../ S.: /Mes/ už tradicinę progą? K.: Jo, už tradicinę progą. R.: Aš /kalbu/ kaip žmogus nevaldo situacijos, /tai/ žinai. Jis mane pasikvietė, gražiai pašnekėjom... ė-ė... Pasakiau, reiškia... dėl dviejų dalykų mes šnekėjom. /Dėl/ vieno dalyko, tai /.../, kitas dalykas buvo, reiškia, šitas...S.: /.../ R.: /Ne, nu/ sakau, (duomenys neskelbtini), jūs esat /.../, todėl padarom /.../, padarom kitą dalyką. Nu, dėl vieno dalyko aš nešnekėsiu. Čia... Tu gal pašnekėsi. O dėl paminklo, sakau, jūs tikite, kad tas paminklas /priešais ar priešinasi?/ va toj vietoj, dėl to, kad buvo statybos, dėl galimų statybų, nes tą skverą nori užstatyt. Sako, negali būt. Sakau, dėl anų tikit? Dėl anų tikiu. O dėl šito netikiu. Netikiu, taip negali būt. Sakau, (duomenys neskelbtini), jūs /.../, vykdo reikalus, o kas tvarko, sakau, ir čia /lygiai taip pat/. Jisai sako, aš turbūt naivus /ir/ /.../. Tai aš dabar atsinešu... čia yra iš šiuo metu /derinamas/ senamiesčio /žinot tą/ /.../ /iš tikrųjų/, pavyzdžiui, dėl to Z. žino kiekvieną taškiuką, kiekvieną namą, kiekvieną gatvę. Nes jisai turi /.../ pirkti arba draugai nupirks, arba /.../, nesvarbu kaip. Tai va čia vat yra... va čia yra Pilies gatvė, čia yra užstatymas, čia yra užstatymas, a ne? /Kai pasamdys/ /.../...M.: Mhm. R.: Čia yra Lenkijos ambasada, čia yra Prancūzijos ambasada. M.: Prancūzų, prancūzų, jo. R.: Tai dabar kur /vyko tenais/ /pirmadienį/ su... (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir /.../. Ir tą moterį bandys /įveikti/... Čia, žinai, čia tos Lenkijos ambasados vidinis kiemelis. Užtenka to plano perspektyvos? Tai ai... tai aišku /.../...M.: Ta prasme, /.../... /užstatytas/. R.: Tai čia va, čia va, užstatys, nes /.../ yra. Čia yra užstatymas. Tai čia dabar, žiūrėk, dar vienas dalykas... M.: O/.../ žino?. R.: Visi žino, ir architektai žino.../Visi tai/žino, advokatai žino, vienas (duomenys neskelbtini) vienintelis nežino ir sako, kad taip negali būt. Taip negali būt. /Nu/, tai kaip negali būt? Tai (duomenys neskelbtini) klausimas yra (t. 11, b. l. 45) toksai, žinai, mes norim, kad tam žmogui būtų /.../ /garbė/ /.../... Bet jisai nesupranta užkulisių. Būtent /kur/ reikalai tvarkosi už tris tūkstančius, už penkis, už dešimt... Iš tikrųjų rodo akivaizdžius dalykus, pats nesusigaudo. Jeigu jis nori būt kietesnis už Z., tai jis turi kiekvieną pakampę žinoti, kaip tas žinojo, žinai <...> R.: Aišku. Pabaigiant va, tą temą. M.: Jo. R.: Bet aš matau, kad ir jūs nežinot elementarių dalykų. Tie kas žino, turi interesą. Aš vėl sakau, skaičių nežinau, trys tūkstančiai, penki tūkstančiai, dešimt. Valiutos irgi nežinau. /Laikas į/ laiką /.../, ne viršininkas vadovauja situacijai, kažkas tai nu /.../...M.: Nu, čia ta B... B.. B./. R.: /Matau, kad/ /.../ čia dabar viską, tai/ kieno čia interesai, žinai. Architektų ir vystytojų. K.: /.../ kuris/ / pasistato/ /.../ <...> (t. 11, b. l. 46) R.: Visi žino, išskyrus jį...nu. D.: Ir kai išeina į tribūną, jis atrodo juokingai, nu. Tas, kas delegavo...M.: Nu, gerai, tai, bet tai, ta prasme, tai jis šito nematė, kai jūs šnekėjot. R.: Ką aš žinau. Aš...aš nenoriu...Aš /nieko/ nenoriu sakyt...žmogus, kuris /.../ <...> M.: Nu, gerai, bet tai čia dabar klausimas yra, kad sprendimo dar nepriėmė taryba ir turi taryba dabar spręsti.../ar tas/...ar reikia išvis to tarybos sprendimo. Reikia jaučiu, a ne? To sprendimo...R.: Jie, žinai, pizdavoja tą komitetą, sako, jūs čia turit interesą statybinę firmą turbūt. Aš sakau gal paklauskit /tą komitetą/ jūs turit statybinę firmą, jūs matot čia, reiškia, viską tvarkyti, visą sferą. Dėl to jūs /jo/neatiduodat. Jūs čia /norit/ statybinius darbus /atlikt/. /.../... Iš tos moters tyčiojasi, žinai, nu. /Aš/ tik sakau /.../, nu kažkaip...M.: O tai kas dūrė pirštu jam į ta Filharmonijos vietą? R.:/Dėl/... dėl ko tenais? M.: Nu, kas pakuždėjo? R.: Dėl to, kad ne čia. M.: Nu, aš supratau, bet tai daugiau dar yra vietų Vilniuj. Ar tik dvi beliko? R.: Nežinau. Kultūros ministerija pasisakė, visi specialistai /už šitą/ /.../...M.: Kad čia, jo...R.: ...čia yra miesto centras. M.: Nu, čia... čia šiaip trauka tam tikra yra didesnė. R.: Aš jam padovanojau knygą apie Vilnių, /vat/ kur /darė/ /.../. /.../, nu, kas Vilnių suformavo, Vilniaus tą visą idėją... Vytautas, kai mes neturėjom to Vilniaus... ir Basanavičius. /.../, /nori/, kad stovėtų pačiam centre. /Jis/ nori /ten/, kad netrukdytų /.../... Bando derinti geresnę /vietą/. D. dovanoja daiktą, nu, mes irgi norėtume, kad kažkur ne prie tualeto stovėtų, kažkur tai...M.: /Ne/, tai taip. Nu, tai būtent. Nu, aš ir sakiau, mano pagrindinis motyvas buvo, sakau, tu nenori išgirsti žmonių, kurie, kaip sakoma, mecenuoja...sakau, žinai, nu, ta prasme...(t. 11, b. l. 47). S.: Mes praeitą penktadienį pas jį kabinete apie tai kalbėjom, tai...aš nežinau, jis sakė, kad nu, jūs lyg ir susišnekėjot. Gal čia tas, kad susitikimo...ė-ė..nežinau...su kokia mintim jis išėjo. M.: /Lygu/...S.: Su kokia mintim jis išėjo. M.: Susitikimo/lygu/ susišnekėjom? R.: Viskas /.../...Aš esu užsispyręs, nu tai... Kur jisai klysta žmogus, aš jam pasakau, nu, tai... ė-ė... nevynioju į vatą, žinai. Tai ką mes ten susišnekėjom? Nieko mes nesusišnekėjom. O tai jie dabar bandys /su/ B.... /su komitetu/ šnekėtis apie tuos dalykus, žinai. Čia gi ne mūsų iš principo reikalas. Prie ko čia mes? M.: Bet čia lygioj vietoj, bliamba. R.: Vietoj to, kad turėtų ambicijas, žinai... Z. pasidarė, Bernardinų skverą. Jisai pats turėtų per savo... nu, kaip /bebūtų/ /pas/ /.../... Turėtų ambiciją susitvarkyt skverą, gražiai padaryt kažką tai. /Kažkaip/... Tos ambicijos pas jį nesimato, žinai. D.: Nesimato ambicijos imt ir padaryt. Tas yra labai /didelė bėda/. M.: Ne, čia, žinai yra... Čia mes, žinok, labai stipriai čia šitoj vietoj irgi, žinai, nu... Pradžioj buvo keli mėnesiai tokio, žinai... s-s... plaukimo visiškai... Kiekvienas darėm savo darbą, bet po to pamatėm... Nu, krūvą dalykų, supranti. Pamatėm krūvą dalykų, žinai, per tris... per savaitę trys pranešim... ne pranešimai... trys straipsniai apie tai, kaip mokesčiai čia visokie didės Vilniuj, žinai. Kiemų mokestis atsiras, šiukšlių mokestis augs, paskui šiluma ten brangs, žinai. Nu, žinai, nu, ir... paskui pradėjom, žinai, galvot, kas čia yra, žinai. Tada, žinai, nu, viena vertus, psichologinį momentą aš suprantu, žinai – ciklai skiriasi: vieni laimėjo rinkimus ir žinai... atsipalaidavo. O mums dabar reikia eit ir laimėt rinkimus. D.: Nu. M.: Skirtingos psichologinės pusės...D. :Nu, jo, jo, jo. M. : ...visiškai yra, žinai. D.: Spręskit savo problemas patys. M.: Nu. Ir, ir, ir, ir... Ir tada, žinai, mes čia dabar biškį įvedėm tokius visokius, nu, vidines... vidinių sprendimų priėmimo ir... organizavimo, ir valdymo informacijos... krizių valdymo tokius, žinai, mechanizmus...S.: Patys mes darom strelkas... dalyvaujant E. ir man. M. : Nes to iki šiol, nu, iki to, nu, būdavo, būdavo...S.: A., R. /.../ M.: ...būdavo, žinai, tokie...S. : .../.../nes/.../. M. : Jo, nu...S.: /.../ nėra /procentų/ /.../ M.: Būdavo tokie epizodiniai dalykai, žiniai, nu, aš galvoju, žinai, važiuos ir važiuos. Bet žiūriu, nu, kuo toliau, žinai, tuo daugiau kliurkų. Ir paskui esminis dalykas... O, žiūrėk, kai aš paklausiu, žiūrėkit... Tai jūs, žinai... Kaip formuojama savivaldybės tarybos darbotvarkė? Tai po velnių, tai tu ėjai į rinkimus, tu reiškia turėjai programą. Tai tu reiškia atsiverti tą programą, pasikvieti valdininkus ir sakai, žiūrėkit, aš noriu /.../ šituos tikslus įgyvendint. Ir viskas, eikit dirbt. Eikit, surandat priemones, kaip tuos tikslus pasiekt. Atnešat priemones, tada darom sprendimus pagal tas priemones su konkrečiu kalendorium ir grafiku. Ne, sako, žinai, ten jau frakcijos, sako... priešingai sako – administracija ateina, reiškia, su savo sprendimais visokiais, kurių čia programoj nieko nėra. Nu, kitaip tariant, užmetė iš karto į tekučką. Iš tekučkos, kaip sakoma, žinai, tada...tada administracija pradeda dirbt /.../. Tai čia yra labai klasika...(t. 11, b. l. 48) <...> S.: <...> S.: Bet gerai. Dėl to paminklo vietos, šiuo atveju. M.: Nu, taip, aš ten paprašiau, /žinai/, kad A. /.../ priimt sprendimą, kad pasišnekėtų, bet dabar reikia tada, žinai, nu, sprendimas būtų visgi Sirvydo tas skveras, o ne...o ne filharmonija. <...> (t. 11, b. l. 53).

        Kratos 2016 m. gegužės 12 d. duomenimis, buvo atlikta krata (duomenys neskelbtini), UAB koncerno „X.“ patalpose esančiame D. J. M. darbo kabinete. Šios kratos metu be kitų daiktų nuo darbo stalo buvo paimta 71 lapų 2015 m. darbo knyga – kalendorius rudos spalvos viršeliu su užrašu „X.“ (t. 18, b. l. 4-7).

        Apžiūros 2016 m. gegužės 26 d. protokolo duomenimis, šios knygos 2015 m. gruodžio 16 d. 17 lape be kitų ranka darytų užrašų mėlynos spalvos rašikliu yra ir užrašas „1) Paminklo vieta“ (t.18, b. l. 140-142, 144).

Liudytojas R. Š. paaiškino, kad pažįsta visus kaltinamuosius. 2018 m. – šimtmečio metai, paminklas J. Basanavičiui turėjo atsirasti Vilniaus mieste, rinko tinkamiausią vietą, o geriausia vieta pasirodė aikštėje prie filharmonijos, kadangi ten vyko didysis lietuvių susitikimas, J. Basanavičius ten vaidino pagrindinį vaidmenį. Viešumoje pradėjo lįsti idėjos, kad reikia kito paminklo, kad nereikia daryti konkurso, daryti autoriaus R. J. mažos statulėlės repliką ir būtent Sirvydo skvere. B. K. tai labai smarkiai atstovavo ir V. L. apie tai kalbėjo. Vienu metu iš koncerno atstovo pasirodė, kad jie nori mecenuoti būtent tą paminklą toje vietoje. Susitiko su koncerno teisininku R. R., nes įsiprašė pakalbėti. Jis prašė nenuimti Žaliojo tilto skulptūrų ir paminklą statyti K. Sirvydo skvere. Jam buvo keista, kodėl apie tai kalbama, kodėl tai gali rūpėti, kodėl nedaryti konkurso ir parinkti kitą vietą. Paskui pasijungė kiti žmonės, premjeras A. B. su B. K. kartu, kiek jam žinoma, jie tuo metu turėjo kontaktų su „X.“ ir žinojo, ką ruošiasi mecenuoti. E. M. klausė, ar negalima palūkėti, nes nori mecenuoti, gal neskubėti priimti sprendimo, kuris nepalankus „X.“ koncernui ar jo atstovams. Šiuo klausimu su R. R. buvo susitikęs vieną kartą darbo kabinete. Daugiau su juo buvo kalba apie Žaliojo tilto skulptūras, buvo bandomas daryti lengvas spaudimas, tuo pačiu ir apie J. Basanavičiaus paminklą kalbėjo. Jis užsiregistravo kaip interesantas į susitikimą, atėjo kaip asmuo, o kadangi kalbėjo, kad koncernas nori mecenuoti paminklą, tai kalbėjo kaip koncerno atstovas. Niekas nemecenavo, tik R. R. pasakė, kad ruošiasi koncernas mecenuoti. Tai žinojo ir kiti žmonės, ir A. B., ir E. M., buvo ir žiniasklaidoje. E. M. prašė palūkėti, tuo metu ilgai priiminėjo sprendimą, nes opozicija su A. Z. irgi buvo už, kad Sirvydo skvere, nebuvo tikri, ar užteks balsų, todėl apie tai reikėjo daug galvoti. V. L. irgi išsakė, kad reikia paminklo Sirvydo skvere. Tas variantas, kuris dabar pasirinktas, neįtiko labai A. Z.. Norėjo, kad koalicijoje visi vieningai balsuotų, bet konservatoriai negalėjo drąsiai pasakyti, kad visi palaikys. K. Sirvydo skveras jam atrodė netinkama vieta daugiau iš urbanistinių paskatų, nes ten žalia vieta, yra akcentų, yra fontanas, o tas paminklas skirtas ne skverui, o rimtai aikštei, kad stovėtų kaip simbolis. Filharmonijos aikštė daug tinkamesnė vieta, ten ir atrodo gerai, ten vyko lietuvių susirinkimas, kuriame J. Basanavičiaus buvo pagrindinis vaidmuo. Vyko ilgai diskusija, kad jau metus stato, natūralu, kad tuos dalykus reikia patvirtinti taryboje. Taryboje būna rytiniai pasitarimai ir buvo numatyta balsuoti dėl vietos, turėjo būti galutinis sprendimas. Tada frakcijų atstovų sueigoje jis pats pasakė, kad reikėtų atsiimti, nes dar reikia padiskutuoti. R. K. žino kaip koncerno atstovą, darbuotoją, teko keletą kartų jį matyti ir bendrauti, pareigų jo nežino. Žino, kad jis dirbo „X.“ koncerne ir iš viešumos. Nežino jo sąsajų su šiuo paminklu, išskyrus, kad R. R. buvo irgi to koncerno darbuotojas. E. M. tuo metu buvo „Y.“ (duomenys neskelbtini). Su juo kalbėjosi telefonu, jis skambino. Kalbėjosi ir apie tą klausimą, tai nebuvo primygtinis spaudimas, jis sakė, kad mecenatai nori mecenuoti, kad gal neskubėtų, dar pagalvotų, tai buvo daugiau patarimas nei spaudimas. Jam atrodė nesuvokiama, kodėl teisininkui turi rūpėti klausimas dėl paminklo vietos, bandė aiškintis priežastis, tai tik užuominomis suprato, kad neva nori, jog skvero teritorija nebūtų užstatyta kitų vystytojų, nes jiems atrodė, kad jei ten nebus pastatytas paminklas, tą vietą užims kiti vystytojai. Iki tarybos posėdžio buvo pokalbis su E. M. dėl J. Basanavičiaus paminklo, o prieš kiek laiko, negali pasakyti. Iniciatorius pokalbio buvo E. M., tai buvo kaip patarimas politiko politikui. Tas klausimas buvo įtrauktas ir į darbotvarkę, o kai paaiškėjo, kad gali neužtekti balsų, buvo atidėtas. Neprisimena, ar minėjo E. M. koncerną, bet minėjo, kad kažkas nori mecenuoti tą paminklą ir turi kitą nuomonę, tai, kad išklausytų, pasitartų ir panašiai, toks bendro pobūdžio patarimas. Jo manymu, būtų protinga, kad nori skirti mecenatai pinigų ir reikia išklausyti jų nuomonę. Su R. R. bendravo prieš pokalbį su E. M.. V. J. – frakcijos kolega ir seniūnas, buvo seniūnu ir 2015 m. Ar V. J. yra perdavęs kažkokius E. M. prašymus, neprisimena. Norint priimti tokį sprendimą labai gerai, kai taryba balsuoja vienbalsiai, todėl ilgą laiką vyko aptarimai, kad prieitų vieningos nuomonės. Kadangi vieningos nuomonės nepriėjo, A. Z. frakcija teigė, kad reikia paminklą reikia statyti K. Sirvydo skvere, tai natūralu, kad reikėjo eiti į tarybą. Taryboje yra 51 narys, reikia 36 balsų, kad priimtų tą sprendimą balsų dauguma. Konservatorių frakcija turėjo 8 narius, jei jų bent keletas žmonių nebūtų balsavę, tai sprendimas nebūtų priimtas. Esant tokiai situacijai, jis pats informavo seniūnų sueigą, kad tas klausimas turi būti svarstomas vėliau. Rytiniai posėdžiai neprotokoluojami, o seniūnų sueigos protokoluojami. Neužteko balsų, todėl tuo metu klausimas buvo atsiimtas. Dabar neatsimena, kokie konkretūs asmenys dalyvavo seniūnų sueigoje. Seniūnų sueigoje buvo priimtas sprendimas, ir jis informavo, kad negalima svarstyti šio klausimo kol kas dėl įvardintų priežasčių. Prieš porą dienų ar ir tą pačią dieną jam kilo mintis ir buvo priimtas šis sprendimas, nes nebūtų užtekę balsų. E. M. jam skambino iki 2015 m. gruodžio 2 d., apie tuos klausimus kalbėjosi iki seniūnų sueigos. Ar V. J. su juo bendravo iki seniūnų sueigos, neprisimena. Neprisimena, kad V. J. būtų su juo bendravęs šiais klausimais. Frakcijoje jie kalbėjosi, kaip priimti sprendimą, kad paminklas būtų pastatytas laiku. Tuo metu R. R. atrodė, kad jei nebus ten pastatytas paminklas, užstatys kažkas namais. Jis minėjo, prasitarė, kad neva galėtų būti koncernas „E.“, kas jam pasirodė absoliuti nesąmonė. Tuo metu jis Y. buvo (duomenys neskelbtini). 2015 m. gruodžio 16 d. pakvietė E. M. į vakarienę su „X.“ vadovais, jis pasakė, kad neateis ir nenuėjo, nes nenorėjo dar kartą klausyti kažkokių istorijų apie J. Basanavičiaus paminklą. Nepamena, ar E. M. minėjo, kas dalyvaus konkrečiai iš „X.“ pusės. Neprisimena, kad anksčiau būtų gavęs tokių pasiūlymų. Nežinojo, kokius norėjo aptarti klausimus, kas turėjo dalyvauti. V. J. jo neprašė išimti klausimo dėl J. Basanavičiaus paminklo iš darbotvarkės. Ne rengėjai nusprendė atsiimti, bet seniūnų sueiga nusprendė atsiimti. (duomenys neskelbtini) vienasmeniškai neturi teisės išimti klausimo iš darbotvarkės. Jis turi teisę neįtraukti į darbotvarkę tam tikrų klausimų nieko neaiškindamas, bet jei yra įtraukti į darbotvarkę, tai išimti gali arba seniūnų sueiga, arba gali rengėjai atsiimti klausimą, arba gali būti posėdžio metu išimtas klausimas. Darbotvarkė tvirtinama 4 dienos iki tarybos posėdžio. Posėdžiai vyksta trečiadieniais, o pasirašoma galutinai darbotvarkė ketvirtadienį, tai reiškia, penktadienį jau galiojant darbotvarkė, o seniūnų sueigos posėdžiai vyksta pirmadieniais. Seniūnų sueigos metu tas klausimas buvo atsiimtas. Rengėjai šio klausimo neatsiėmė. Protokole nurodoma kaip svarstoma posėdžio darbotvarkė. Spaudimą dėl paminklo pastatymo darė nebent A. B., kiti jam spaudimo nedarė. E. M. nedarė jam spaudimo, tik patarė. R. R. bandė įtikinėti ir spausti, bet jis nelaikė, kad tai spaudimas. Labai skatintinas ir geras dalykas, kai verslo struktūros prisiima mecenavimo funkcijas vieno ar kito projekto ir sutaupomi pinigai iš valstybės biudžeto, bet tai turėtų būti mecenatystė, o ne valios primetimas. R. R. jis sakė, kad jiems niekas netrukdo mecenuoti paminklo, kuris bus išrinktas pagal konkursą ir bus toje vietoje, kur paskirs taryba. Kai kalbėjo R. R., tai jis labai pabrėždavo, kad prieš tai buvo J. Basanavičiaus muziejaus direktorius, buvo sunku atskirti, ar tai jo asmeninis, ar koncerno interesas.

Liudytojas V. J. paaiškino, kad pažįsta E. M., G. S., Š. G.. V. G. ir R. K. nepažįsta. J. Basanavičiaus paminklo vietos klausimas buvo svarstomas Vilniaus savivaldybės taryboje. Jo klausė, ar tą klausimą galima svarstyti vėliau, ar atidėti, ar daryti pertraukas. Apie tai kalbėjo telefonu su E. M., kuris tuo metu buvo partijos vadovas. Jis skambino, buvo keli pokalbiai, kur buvo domimasi eiga, kiek prisimena, informavo, kad to klausimo svarstymas yra atidėtas. Gal buvo vienas skambutis ir iš jo pusės. Kiek prisimena iš pokalbio, buvo minima, jog to paminklo mecenatai norėtų, kad jis būtų statomas kitoje vietoje ir nėra įsiklausoma į jų pasiūlymus, kad neva susiję su kažkokiomis galimomis statybomis. Tuo metu kalbėjosi, ar tas klausimas turi būti svarstomas, ar atidėtas taryboje. Pokalbio metu buvo įvardinta, kad galėjo būti mecenatas „X.“, o ką mecenuoja – ar paminklą, ar jo projektą, jis nežinojo ir nesidomėjo. Dėl šio klausimo svarstymo atidėjimo galėjo pasidomėti su frakcijos kolegomis, su (duomenys neskelbtini), su koalicijos partneriais. Jam atrodė, kad tas klausimas neparuoštas visuomenei, pakankamai natūralu, kad kažkas nori prisidėti prie paminklo atsiradimo, domisi aplinkybėmis, kaip ir kur jis gali būti pastatytas, kaip viena iš visuomenės grupių, nes tuo metu daug visuomenės grupių reiškė nuomonę dėl to paminklo. Atrodė pakankamai normalu, kad reikia dėl šio klausimo neskubėti ir įsigilinti į visas aplinkybes. Jis kalbėjo su E. M. kaip su partijos vadovu. Taryboje buvo jų partijos narių, tuo metu jų frakciją sudarė gal 15 žmonių. Jo santykiai su E. M. buvo normalūs, kolegiški, toks skambutis jo nenustebino. Ar kažką atliko po to skambučio, negali patvirtinti, žino, kad tas klausimas vėliau nebuvo svarstytas taryboje, galimai, galėjo būti kažkokių pokalbių ar frakcijos viduje, ar su (duomenys neskelbtini), jų neprisimena. Kas išėmė tą klausimą iš svarstymo, negali patvirtinti. Pagal tarybos reglamentą, galėjo būti klausimas atsiimtas arba rengėjų, arba inicijuota, kad būtų atsiimtas (duomenys neskelbtini). Dalyvavo tame posėdyje, bet nežino, kas atsiėmė klausimą, nes jiems tik pristatoma darbotvarkė. Klausimas tikrai buvo išimtas iš darbotvarkės, o kodėl, nežino. Tarybos posėdyje paprastai būna svarstoma apie 60 klausimų. Šie įvykiai gal buvo 2015 m. gruodžio mėn. Tuo metu buvo savivaldybės tarybos narys ir Y. frakcijos vadovas. Buvo du telefoniniai pokalbiai apie J. Basanavičiaus paminklo statymą, jų iniciatorius buvo E. M.. Jis prašė, kad klausimas dėl J. Basanavičiaus paminklo statymo būtų atidėtas, ar padaryta pertrauka, kad nebūtų svarstomas artimiausiu metu. Tas klausimas turėjo būti svarstomas artimiausiame posėdyje. E. M. įvardino, kad paminklo galimi mecenatai nori būti išklausyti, todėl tinkamai turi būti parenkama jo vieta. Po pokalbio galimai galėjo kalbėtis, faktas, kad tas klausimas buvo išimtas dėl įvairių aplinkybių, ir dėl to domėjimosi, ir todėl, kad buvo didelė rizika, jog nesurinks balsų, nes kaip valdanti frakcija vengė eiti ir pralaimėti, tai politiškai nėra naudinga. Frakcija buvo už tą vietą, kur ir buvo pastatytas paminklas. R. R. nepažįsta. Mecenatai siūlė, kaip ir kiti politikai, K. Sirvydo skverą. Jo žodžiai „užkūriau pirtį“ reiškia, nes buvo domimasi dėl klausimo darbotvarkėje, ar jis bus išimtas, ar ne, jis buvo išimtas, o kokiomis aplinkybėmis, negali pasakyti. Jam skambino, kad pasirūpintų, jog tas klausimas būtų išimtas iš darbotvarkės. Jis darbotvarkės neformuoja. Prieš bet kokius posėdžius, kai yra nagrinėjama darbotvarkė, jei kai kurie klausimai frakcijai atrodo neparuošti, ar kuriuos jie inicijuoja, bet kyla abejonė, ar palaikys koalicijos partneriai, gali būti išimti iš darbotvarkės. Klausimus inicijuoti gali tiek frakcijos vadovai, tiek bet kuris frakcijos narys. Tikėtina, kad galėjo būti kažkoks frakcijos pasitarimas, apsikeista nuomonėmis, ar yra pasirengę svarstyti šį klausimą taryboje ir panašiai. Galėjo būti įvardinta įvairių argumentų. Kai iškyla įvairių nuomonių, tai skaičiuoja balsus ir žiūri, ar verta tą klausimą dėti į darbotvarkę. Šiuo atveju buvo sudaryta grupė, įtraukiant vėliau įvairius atstovus, tarp jų ir nepriklausomus, kad būtų pateikta ekspertinė išvada, kur reikia tą paminklą statyti, ir kad įvyktų sklandesnis tas balsavimas, kuris įvyko. Po to net kelis kartus buvo bandoma keisti tą vietą, bet argumentai jau buvo sudėlioti. Šis klausimas galėjo būti svarstomas frakcijos posėdyje, galėjo būti svarstomas su koalicijos partneriais ir prašymas galėjo būti perduotas (duomenys neskelbtini) R. Š., bet neprisimena, ką darė E. M. pavedimu. E. M. buvo (duomenys neskelbtini), jis tuo metu planavo politinę karjerą, dirbo partijos sekretoriate, pagal struktūrą E. M. nebuvo jo tiesioginis vadovas, galima interpretuoti, kad buvo priklausomas. Ta priklausomybė jam įtakos nedarė. Jis, kaip savivaldybės narys, klausimais, kurie svarstomi savivaldybės taryboje, nėra pavaldus (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) R. Š. kandidatavo nuo Y., tuo metu (duomenys neskelbtini) buvo E. M.. E. M., kaip Y. (duomenys neskelbtini), ir visa partija buvo suinteresuoti R. Š., kaip iškelto kandidato į (duomenys neskelbtini), rinkimine sėkme. (duomenys neskelbtini), kuris rūpinosi, kad politinė partija stiprėtų, rūpėjo R. Š. kaip (duomenys neskelbtini) sėkminga politinė veikla Vilniaus mieste. Jam atrodo, kad (duomenys neskelbtini) rūpėjo, kaip sėkmingai dirba Y. partija Vilniaus miesto taryboje. Diskusija, kur statyti paminklą, prasidėjo dar iki E. M. skambučio, jis ieškojo ir rado savo el. pašte laiškų, pasirašytų signatarų. Kiek pamena, savivaldybės taryboje buvo A. Z., Ž. Š. nuomonės. Išbrauktas klausimas iš darbotvarkės buvo dėl visų priežasčių, tas tuometinio (duomenys neskelbtini) skambutis galėjo sukelti kažkokių abejonių, tai buvo iliustravimas, kad klausimas nėra tvirtai paruoštas, nes jei klausimas būtų iki galo paruoštas, jis būtų buvęs svarstomas. Išklausius 2015 m. gruodžio 2 d., 11.42 val., pokalbio garso įrašą, nurodė, kad su „X“ pyktis pasakė, nes manė, kad politikams nereikia su niekuo pyktis. „X.“ buvo vienas iš iniciatorių šio paminklo pastatymo ir norėjo jį mecenuoti, kaip suprato, norėjo jį statyti specifiškai tam tikroje vietoje, todėl jam atrodė, kad reikia išklausyti tuos siūlymus ir priimti sprendimą tokį, kokį reikia, reikia juos išgirsti. R. Š. jis perdavė, kad reikia išklausyti argumentus tų, kurie siūlo kitokią poziciją. Ko gero, minėjo, kas siūlo kitokią poziciją, bet to pokalbio neprisimena. Jokio susisėdimo su kitais žmonėmis neorganizavo. Kiek žino, R. Š. susitikinėjo su daugeliu, o ar konkrečiai dėl šio klausimo buvo susitikęs, negali pasakyti. Pokalbis vyko su R. Š. tikėtina, kad iki tarybos posėdžio, kurio metu turėjo būti svarstoma dėl paminklo.

Liudytojas A. Z. paaiškino, kad iš kaltinamųjų pažįsta R. K., E. M.. Dėl paminklo J. Basanavičiui statymo teigė, kad jam ryšys tarp koncerno atstovo, dabartinio miesto vadovo ir E. M. dėl klausimo svarstymo nekelia abejonių. Proceso svarstymo metu buvo tam tikri Tarybos posėdžių metu pažeidimai teikiant klausimą bei jį atsiimant, darant svarstyme pertraukas, tam procesui buvo kažkieno iš išorės daroma įtaka. Ne viename Tarybos posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl paminklo J. Basanavičiui, bet šis klausimas dėl keistų aplinkybių būdavo arba nukeliamas arba atidedamas. Diskusijos taryboje vyko dėl vietos, kuri vieta geresnė paminklui, tačiau šie klausimai dabartinio miesto vadovo buvo išimami iš darbotvarkės, tas neatitiko procedūros ir sprendimų, kurie buvo svarstomi Seniūnų sueigoje. Tarybos posėdyje turėjo būti svarstomas klausimas, jis turėjo būti įtrauktas (duomenys neskelbtini) iniciatyva, bet prieš Tarybos posėdį dėl nesuprantamų aplinkybių klausimas buvo išimtas iš darbotvarkės. (duomenys neskelbtini) R. Š. buvo posėdžio pirmininkas ir jis atsako už tai, ką jis siūlo, jis gali išimti klausimus iš darbotvarkės. Nubalsuoti skirtingai gali Taryba, bet (duomenys neskelbtini) palaikė, kad reikia tą klausimą išimti iš darbotvarkės. Tarybos posėdžio darbotvarkė formuojama prieš savaitę iki posėdžio, 4 dienos iki posėdžio tarybos nariai turi gauti darbotvarkę, bet darbotvarkės formavimas gali būti planuojamas iš ankščiau, viskas priklauso nuo (duomenys neskelbtini) ir tarybos sekretoriaus. Dėl paminklo klausimo sužinojo Tarybos posėdžio metu, nes vyksta diskusija ir tariasi, kuriuos klausimus išbraukti, o kuriais reikia diskutuoti. Posėdžio metu buvo kalbama apie paminklo vietą ir (duomenys neskelbtini) pasiūlė išimti šį klausimą iš darbotvarkės. Susidarė įspūdis, kad tas klausimas buvo kryptingai palaikomas (duomenys neskelbtini), Y. daugumos, jų frakcija manė, kad paminklo vieta turi būti garbingesnė. (duomenys neskelbtini) savo iniciatyva sutiko išimti klausimą iš darbotvarkės, konkrečių motyvų dėl klausimo išėmimo nežino. Darbotvarkėje turėjo būti priimtas sprendimas dėl paminklo konkrečios vietos, jo finansavimo, projektavimo. Paminklo idėja gimė Vyriausybės darbo komisijoje 2013 m., kai buvo ruošiama programa Lietuvos valstybės 100-čio paminėjimui. Procesą vedė Vyriausybė ir Kultūros ministerijos įgaliotos institucijos. Vyko diskusijos dėl vietos. Buvo nagrinėjamas K. Sirvydo skveras, vietos Gedimino prospekte, tačiau 2015 m., kai pasikeitė miesto vadovybė, savivaldybė perėmė iš Vyriausybės šį procesą ir sakė, kad pati spręs dėl paminklo statymo. (duomenys neskelbtini) ir atsakingi Tarybos nariai parinko kitą paminklo vietą – prie Nacionalinės filharmonijos. Jie kaip frakcija teikė ne vieną pasiūlymą, manė, kad prie Nacionalinės filharmonijos nėra tinkama vieta pagal asmens istorinę svarbą ir reikšmę, norėjo paminklą statyti K. Sirvydo skvere, taip pat buvo aktyvūs žmonės, parinkę paminklo variantą. Savivaldybės Tarybos nariai buvo gavę visuomenininkų pritarimą dėl paminklo statymo K. Sirvydo skvere, pritarė B. K., V. L. ir kt., bet jų siūlymui buvo nepritarta. Vėliau siūlė paminklą statyti Lukiškių aikštėje, nes kaip tik tuo metu buvo ruošiamas projektas rekonstruoti Lukiškių aikštę, numatant vietą paminklui. K. Sirvydo skvere paminklui buvo leidžiamas statymas, kitiems statiniams abejoja, teorinė galimybė egzistuoja. Jam ne kartą teko bendrauti su R. R., jis sakė, kad yra pasiruošę skirti tam tikras lėšas J. Basanavičiaus paminklo statymui. Su R. R. diskutavo apie paminklo statymo vietą, ir abu sutarė, kad paminklo statymas prie Nacionalinės filharmonijos nėra tinkama. Ten labai maža erdvė, paminklas būtų užgožiamas kitų istorinių paminklų. Nacionalinės filharmonijos viduje jau yra J. Basanavičiaus paminklas, todėl nelogiška statyti antrą. R. K. sieja su koncernu, nes jis svarbi figūra koncerno struktūroje, įgyvendino daug strateginių tikslų, kurie nėra siejami su tiesiogine koncerno komercine veikla.

Liudytojas R. R. dėl paminklo J. Basanavičiui paaiškino, kad jis penkerius metus buvo muziejaus direktoriumi. Jautė pareigą pastatyti paminklą J. Basanavičiui. Tokia idėja kilo 2015 m. Neturėjo tiek pinigų skirti paminklui, kiek reikia, teko paprašyti D. M., jis sutiko finansuoti. 2015 m. prasidėjo diskusijos dėl paminklo, kur ir koks jis turi būti, nuomonių buvo įvairių, todėl viskas tiek užtruko, norėjo, kad šimtmečio proga paminklas jau stovėtų. D. J. M. sutiko finansuoti, buvo padaryta pradžia, pats paminklo modelis buvo R. J. sukurtas darbas. Pastatytas buvo kitas paminklas kitoje vietoje. Jis dvejus metus visiems žmonėms aiškino apie paminklą, prašė, kad paremtų, palaikytų idėją pastatyti paminklą J. Basanavičiui Vilniuje, K. Sirvydo skvere, nes daugelis jo gerbiamų žmonių norėjo, kad būtent ten paminklas stovėtų. D. J. M., kuris davė pinigus, buvo tas pats, kur, kada ir koks paminklas stovės, o jam buvo svarbu, kad paminklas stovėtų K. Sirvydo skvere. Dėl paminklo vietos parinkimo klausimo bendravo 2 metus, kalbėjo su visais sutiktais žmonėmis, su E. M. bendravo šiuo klausimu iš Y. Jei buvo sutikęs G. S., gal ir jam pasakojo. R. K. šiame projekte dalyvavo taip, kaip ir visi žmonės, kurie juo patikėjo, manė, kad tas reikalas pakankamai rimtas. R. K. žinojo, kas buvo J. Basanavičius, jis domisi istorija ir norėjo padėti. Jis žodžiais galėjo padėti. Ką dar darė R. K., nežino. Susitikimai bendri buvo, kur dalyvavo ir jis, viename dalyvavo R. K., D. J. M., E. M., G. S., R. Š. turėjo dalyvauti. Jis dalyvavo aptariant paminklo J. Basanavičiui klausimus, kaip žmogus turėjo aptarti su R. Š. šį klausimą. R. K. ir D. J. M. dalyvavo susitikime savo reikalais, pokalbis buvo ne tik apie paminklą, jis pats turėjo kalbėtis su R. Š., kadangi nebuvo perspėtas, kad šis nedalyvaus. E. M. ir G. S. kodėl dalyvavo, nežino, to susitikimo jis neorganizavo. Buvo susitikęs su (duomenys neskelbtini) R. Š.. Nežinojo, koks sprendimas buvo priimtas dėl paminklo statymo vietos gruodžio 2 d. Jam tai nesvarbu. Svarbu rezultatas, o tas rezultatas buvo nepasiektas. Perklausius garso įrašą paaiškino, kad „išimti iš darbovietės“ mano, jog tai buvo ne prašymas, o jo pamąstymas. Nei R. K., nei jis neprašė E. M., kad šis kreiptųsi į (duomenys neskelbtini), kad tas išimtų klausimą dėl paminklo statymo vietos iš darbotvarkės. Žodžiai „išimti, išimti“ buvo pamąstymai, o ne prašymas, nurodymas, įsakymas. Jis nežino aplinkybių, koks sprendimas buvo priimtas savivaldybės taryboje. Neprisimena, ar E. M. jį informavo, kad prašymas išimti klausimą dėl paminklo vietos iš savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkės buvo išpildytas. Jeigu tokia žinutė yra, tai yra, bet jis neprisimena. Jam tuo metu labiausiai rūpėjo situacija: jie pradėjo statyti J. Basanavičiaus paminklą, jau pradėjo eiti pirmos išlaidos skulptoriams, maketams, derinimams ar kažkam tai. Tai jeigu jis susidūrė su pasipriešinimu, kad J. Basanavičiaus paminklas turi būti toks, o ne kitoks, ten arba ne ten, kadangi jis už tai atsakingas, jam labiausiai rūpėjo, kad nenueitų taip toli, nes paminklai kainuoja dešimtis, šimtus, tūkstančius eurų, paminklą atlietų iš bronzos, jis kainuotų 200 000, ir jo neleistų statyti. Jam už tai M. „nusuktų galvą“ ir panaudotų visus įmanomus keiksmažodžius, jam labiausiai rūpėjo toks pinigų išmetimas į balą. Tai buvo jo didžiausia problema, daug inteligentų palaiko, o daug nepalaiko.

Liudytojas D. J. M. dėl paminklo J. Basanavičiui paaiškino, kad koncernas neturėjo intereso dėl paminklo statymo vietos. Nežino, kokius veiksmus atliko R. K. šiuo klausimu. Jam nebuvo svarbi vieta, kur bus pastatytas J. Basanavičiaus paminklas. Šios idėjos generatorius buvo R. R.. Žinoma D. įmonė „E.“. Ši įmonė vykdė nekilnojamojo turto vystymo, statybos darbus. Apie jų projektus nežinoma. Tai yra „X.“ konkurentas. R. Š. yra pažįstamas. Jis yra (duomenys neskelbtini) steigėjas ir dalininkas, R. Š. buvo tos (duomenys neskelbtini). Tai buvo iki 2000 m. Nežino, kas turėjo kviesti į kalėdinę vakarienę, bet tikėjosi, kad bus, kaip (duomenys neskelbtini). Abejoja, kad atėjimas buvo susijęs su paminklo vieta. Neprisimena, kas nutarė, kas dalyvaus susitikime. Jį pakvietė R. K.. Nežino, kas pakvietė kitus asmenis. Dėl jo sąsiuvinyje esančio įrašo „paminklo vieta“ – čia užrašas, ką jam kažkas pasakė. Kadangi jie pasirašė J. Basanavičiaus paminklo rėmimo projektą, jis klausė, kaip vyksta projektas. Jam pasakė, kad projektas yra užstrigęs, nes sprendžiama vieta. Taigi, ir atsiranda toks įrašas. Greičiausiai, tai galėjo pasakyti R. R.. Jis pats viešai pasirašė įsipareigojimą, kad tai rems, klausdavo, kaip vystosi tas reikalas. Pasakydavo, yra strigimas, dėl to yra tokie įrašai.

        11.2. Įrodymų vertinimas

        Kaltinimo duomenimis, kaltinamieji R. K. ir E. M. susitarė dėl pageidaujamo poveikio valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) R. Š. juridinio asmens UAB koncerno „X.“ interesais.

        Teisėjų kolegija vertina, kad bylos duomenimis šios kaltinimo aplinkybės nepasitvirtino.

        Kaip matyti iš chronologiškai išdėstytų bylos duomenų, buvo rengiamas ir 2015 m. lapkričio 25 d. suderintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl pritarimo rezoliucijai dėl paminklo Jonui Basanavičiui“ projektas, kuriuo numatyta pritarti parinktai vietai paminklui J. Basanavičiui prieš Lietuvos nacionalinę filharmoniją. 2015 m. lapkričio 30 d. paskambinęs E. M. R. R. pasiūlė susitikti, nurodė: „mes norim su kolega tave kažkaip pamatyti“. Susitikimo 2015 m. gruodžio 1 d. restorane „Stebuklai“ metu reikalo, dėl kurio pakviestas susitikti E. M., esmę išdėstė R. R. – dėl paminklo J. Basanavičiui vietos: „M. su...su...su (duomenys neskelbtini) sutarė /.../ statys Basanavičiui...“, paminėjo anksčiau numatytą vietą – „„/.../B., savivaldybėje /.../...visiems sakė, kad bus Sirvydo skvere“, kurią planuojama pakeisti – „/ ė-ė...savivaldybėj/.../...turi nagrinėti klausimą, nori pakeisti įstatymo /.../“. R. R. kalbėjo ir apie galimus interesus: „Kadangi ten yra interesų“, paminėjo D. J. M. – „M. daro gerą darbą ir, ta prasme“, R. Š. nepastovumą – „Tai Š. blaškosi“ bei įvardino: „Išimt, išimt, išimt iš darbotvarkės...Geriausiai būtų išimti iš darbotvarkės /.../.“ R. K. pokalbyje dalyvavo epizodiškai, įsiterpdamas. Stenogramoje, be kitų, užfiksuotos šios R. K. frazės: „Tai prašymas, jo, jeigu gali, paprotink R.“ ir „Tą mes šįkart... Matai, jeigu jie rytoj jie pasiryžę nubalsuoti už, sakykim...tai nubalsuos...Nes nelabai aišku, kaip pasiryžę nubalsuot, ta prasme. /Tai/ vot R. vieniem sako vieną, žinai. O, iš tikrųjų, galvoja kitaip biškiuką“, taip pat – „R. potekstės nežino...“. E. M. pozicija pokalbyje: „Gerai, tai aš tada šį kartą /.../, ne nu aš pakalbėsiu“.

Po ko, tą pačią, 2015 m. gruodžio 1 d., E. M. skambino V. J.. Iš pokalbio stenogramos matyti, kad E. M. vykdė pažadą pakalbėti: „Ten toks yra, yra toksai prašymas, jeigu yra galimybė, dar nepriiminėt iki galo rytoj sprendimų arba išimti iš darbotvarkės“, „ Ne, aš, aš ta prasme, žinai, nu ten mintis yra tokia, kad ten aš šnekėjau šiandien su tais mecenatais, kurie tenais nu ruošiasi, aš suprantu tą statyt“, „Tą paminklą. Ten savivaldybė sutvarko aplinką, o patį paminklą stato mecenatai. Tai, tai tie mecenatai kažkaip tai, vat, čia ir kreipėsi, kad nu aš suprantu, kad jie reiškia, nu ten buvo ta komisija, kur ten prie Kultūros ministerijos sudaryta. Kuri tenais, man atrodo, tą Sirvydo ir numatė vietą. O po to, reiškia, per ten šitą architektų sąjungą ar per kažkur tenais, nu kad buvo pasiūlyta kita vieta“, „Ir ten, jo, tai aš nežinau dabar, kodėl, kodėl motyvai nulėmė, kad keist tą vietą“, „Tai pateikimas, tai būtų galima gal sutart, kad pateikimu ir apsiriboti rytoj tada. Nes aš sakiau, kad ten jie nuvažiuotų, tada pas R. kažkaip išdėstytų savo argumentus, nu motyvus, dėl to kito, reiškia, dėl tos kitos vietos. Nes ten žinai, man ten minėjo, kad ten kažkaip, ten ir Filharmonijos direktorė kalbėjusi, kad nu ta prasme, vienas Basanavičius yra įėjus į Filharmoniją. Ir tipo, nu čia sako, kaip čia atrodys, vienas Basanavičius lauke, vienas Basanavičius viduj. Ten kažkokia tokia, tokia, tokių, tokių aš visokių dar girdėjau, žinai, motyvų“, „Jeigu kartais būtų dar, aišku, dar galimybė, ar ten (R.) matysi, nu kad pa...paprašyt, perduok prašymą, kad neforsuotų priėmimo jokio rytoj“.

Iš V. J. frazių matyti, kad jis suprato E. M. kreipimosi esmę – „Tai gerai, aš dar tada šiandien vakare R. šitą“ „Pasakysiu“.

Vilniaus miesto tarybos 2015 m. gruodžio 2 d. posėdžio vaizdo įrašo duomenimis, (duomenys neskelbtini) R. Š. pasiūlė klausimą dėl paminklo J. Basanavičiui vietos išimti iš darbotvarkės: „Ir taip pat, kadangi daug kam klausimų iškilo, tai trisdešimt trečiu klausimu įrašytą deklaraciją dėl Basanavičiaus paminklo irgi siūloma atidėti iki kito karto, kad, na visi iki galo išsidiskutuotumėm ir neliktų bent jau faktinių nesutarimų kažkokių tai ar skirtingumų matymo situacijos. Tai tokius klausimus siūlome išimti“.

Apklaustas liudytoju R. Š. patvirtino, kad E. M. klausė, ar negalima palūkėti, nes nori mecenuoti, gal neskubėti priimti sprendimo. Iki tarybos posėdžio buvo pokalbis su E. M. dėl J. Basanavičiaus paminklo. Iniciatorius pokalbio buvo E. M., tai buvo kaip patarimas politiko politikui. Neprisimena, ar minėjo E. M. koncerną, bet minėjo, kad kažkas nori mecenuoti tą paminklą ir turi kitą nuomonę, tai, kad išklausytų, pasitartų ir panašiai, toks bendro pobūdžio patarimas.

Analogiškai paaiškino liudytojas V. J., nurodė, kad buvo du telefoniniai pokalbiai apie J. Basanavičiaus paminklo statymą, kurių iniciatorius buvo E. M.. Jis prašė, kad klausimas dėl J. Basanavičiaus paminklo statymo būtų atidėtas ar padaryta pertrauka, kad nebūtų svarstomas artimiausiu metu. Tas klausimas turėjo būti svarstomas artimiausiame posėdyje. E. M. įvardino, kad paminklo galimi mecenatai nori būti išklausyti, todėl tinkamai turi būti parenkama jo vieta. Jam skambino, kad pasirūpintų, jog tas klausimas būtų išimtas iš darbotvarkės. Prašymas galėjo būti perduotas (duomenys neskelbtini) R. Š., bet neprisimena, ką darė E. M. pavedimu.

Kaip matyti iš 2016 m. gruodžio 16 d. susitikimo, kuriame dalyvavo R. K., D. J. M., E. M., R. R., G. S., pokalbio stenogramos, E. M. prisiminęs pasiteiravo: „ O... vat, tiesą kalbant, to prisiminiau... paminklo buvo... Nebuvo susitikimo dar?“, R. R. nurodė, kad „/Jau buvo/“, po ko E. M. paaiškino ir apie savo atliktus veiksmus: „Nes tu kai pasakei, aš tada viską /.../. Nu, vat, aš pasakiau, kad nu, chebra, tai bent jau neskubėkit sprendimų daryti, nes atsiklauskit“. Po ko R. R. detaliai papasakojo apie susitikimą su (duomenys neskelbtini), nurodė, kad jam padovanojo knygą apie Vilnių („Aš jam padovanojau knygą apie Vilnių“), pratęsė dėstydamas motyvus dėl aktualios vietos paminklui: „ /vat/ kur /darė/ /.../. /.../, nu, kas Vilnių suformavo, Vilniaus tą visą idėją... V., kai mes neturėjom to Vilniaus... ir Basanavičius. /.../, /nori/, kad stovėtų pačiam centre. /Jis/ nori /ten/, kad netrukdytų /.../... Bando derinti geresnę /vietą/. D. dovanoja daiktą, nu, mes irgi norėtume, kad kažkur ne prie tualeto stovėtų, kažkur tai...“. E. M. R. R. pritarė: „/Ne/, tai taip. Nu, tai būtent. Nu, aš ir sakiau, mano pagrindinis motyvas buvo, sakau, tu nenori išgirsti žmonių, kurie, kaip sakoma, mecenuoja...sakau, žinai, nu, ta prasme“.

Liudytojo R. Š. parodymais nustatyta, kad jis buvo susitikęs su koncerno teisininku R. R., nes šis įsiprašė pakalbėti, prašė nenuimti Žaliojo tilto skulptūrų ir paminklą statyti K. Sirvydo skvere. R. R. kalbėdamas labai pabrėždavo, kad prieš tai buvo J. Basanavičiaus muziejaus direktorius, buvo sunku atskirti, ar tai jo asmeninis, ar koncerno interesas. Analogiškai, apie susirūpinimą paminklu J. Basanavičiui, jam tinkama vieta, parodymus davė ir liudytojas R. R..

Apibendrinusi bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus teisėjų kolegija vertina, kad kaltinimas R. K. dėl šio siekiamo poveikio ir, atitinkamai, E. M., dėl pažadėto R. K. poveikio miesto (duomenys neskelbtini) yra nepasitvirtinęs – remiasi tik R. K. atskiromis frazėmis kitų asmenų – R. R. ir E. M. pokalbio metu. R. R. nėra kaltinamasis šioje byloje, todėl jo susitarimas su E. M. išeina už šios bylos nagrinėjimo ribų. Be kita ko, svarstytina, ar prašymas, kurio esmė – neskubėti sprendžiant nevienareikšmiškai vertinamą ir aktualų visuomenei klausimą dėl paminklo itin gerbiamam asmeniui vietos, turėtų ir galėtų būti supaprastinamas iki poveikio „išimti“ iš posėdžio darbotvarkės svarstymo klausimą. Pažymėtina, inkriminuotas kriminalinis poveikis dėl veiksmo, kuriuo iš esmės klausimas nebūtų sprendžiamas. Teisėjų kolegija, sutikdama, jog R. R., kalbėdamas mecenuojančio koncerno vardu, siekė, jog paminklui būtų parinkta konkreti vieta – K. Sirvydo skvere, o ne prie filharmonijos, įtikinėdamas pasitelkė ir argumentus apie galimą K. Sirvydo skvero užstatymą, tokiame pokalbyje dalyvavo ir R. K., visgi vertina, kad vien tokia įtaka baudžiamosios atsakomybės neužtraukia. Baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė poveikio priemonė – ultima ratio, tuo tarpu kaltinimas pateiktas dėl sunkaus nusikaltimo, kaip minėta, remiantis frazių nuotrupomis kitų asmenų pokalbio metu.

12. Dėl kyšio organizuojant pasisakymą laidoje

12.1. Įrodymai

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. birželio 9 d. protokolo Nr. S6-14-51 (t. 4, b. l. 53) duomenimis, slapta užfiksuotas 2015 m. rugsėjo 23 d. restorane „Stebuklai“, adresu, Gynėjų g. 14, Vilniuje, vykęs R. K. ir E. M. susitikimas ir pokalbis, užfiksuoto įvykio pradžia: 13.05 val., pabaiga: 13.35 val. (t. 4, b. l. 58, 54, 65, 67-68).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2016 m. rugsėjo 7 d. išvados Nr. 11-1586(16) (t. 10, b. l. 39) duomenimis, <...> Tiriamajame garso įraše, esančiame tyrimui pateiktoje kompaktinėje plokštelėje „Verbatim“ yra užfiksuotas E. M. balsas <...> R. K. balsas <...>. Patikslinta tiriamojo garso įrašo, esančio tyrimui pateiktoje kompaktinėje plokštelėje „Verbatim“, stenograma yra pateikta šios specialisto išvados 2 priede. Tiriamasis garso įrašas, pateiktas kompaktinėje plokštelėje „Verbatim“ yra ištisinis <..> (t. 10, b. l. 48). Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2016 m. rugsėjo 7 d. išvados Nr. 11-1586(16) 2 priedo duomenimis, stenogramoje yra pažymėta: /.../ – vietos, kur pasakyti žodžiai nėra suprantami; /žodis ar frazė/–vietos, kur dėl pasakytų žodžių kilo abejonių; (frazė) – papildoma informacija. K. – R. K., M. – E. M., P. – vyras (padavėjas) (t. 10, b. l. 51).

        M.: „<...> (Juokėsi) Ne, bet iš esmės, reikia.../.../...mes ką ir dabar galvojam daryti, žinai. Mes vis tik dabar biškį tokį telkiam...telkiam, žinai, tokį...žiniasklaidinį biudžetą. K.: Mhm. M.: Nu, pirmiausiai paskaičiavom. K.: Mhm. M.: Vilniaus įmones visas, aišku, kurios turi kažkokius tai santykius. K.: Mhm. M.: Antras dalykas...kažkaip tai sakykime, vis tiek, reiškia, tų lėšų...bus bandoma sutelkti iš, iš, iš, iš privačių rėmėjų. K.: Mhm. M.: Nu ir...nes...nu ir tada vat eisim, žinai, šnekėtis...Ir su jumis... (t. 10, b. l. 55) <...>M.: O čia dabar norim tokį...K.: Mhm. M.: ...ikirinkiminį, žinai, sutelkti. K.: Mhm. Nes aš, šiaip pasakyt, kad...kad, kad...taviškiai to nemoka, tai negali, nes...ė-ė-ė...mums ten, pavyzdžiui, tai tvarkingai visada, turbūt Š. dažniausiai surašydavo taip eilutes, kad net gali pliusiukus dėt. Du intervai ten, trys pasirodymai. M.: Ne/tai/...K.: Keturios laidos...( t.10, b. l. 56)<...>K.: <..>bus trečias balsavimas dėl Utenos. Tai jeigu galit, palaikykit, ta prasme. Aš manau, kad...ė-ė-ė...projektas dar jūsų sulauks. Tikėsimės, pasiimsit Susisiekimo ministeriją. M.: Jo, jo, jo, jo...K.: ...du tūkstančiai šešioliktais...(juokėsi) M.: Nenurimsim, kaip sakant. K.: Jo, jo. Tai...manau, kad...M.: Supratau. K.: Jo. Ir...M.: Pas mus ten K..Kaip visą laik, G turi biški kitokią nuomonę. Bet...ė-ė...K.: Aš girdėjau, antrą balsavimą po svarstymo, vienas buvo „už“, dabar neatsimenu kas. Vat, paties nebuvo tiesiog.<...>M.: <...> Jo, manęs nebuvo. Aš čia dabar, sakau, lakstau po tuos susirinkimus visuotinius, bet...ė-ė-ė...mes frakcijoj apsitarę. Aš, aš nuo pat pradžios, kai atėjo...sakiau, kad reikia daryt, žinai...(t. 10, b. l. 64) <...> K.: Ir antras dalykas, aš mačiau jūs oponavot... (duomenys neskelbtini) dėjo grynųjų pinigų apyvartos įstatymą. Tai mes ten įkalbėjom padaryti pataisą, kuri yra S. ir...S.. M.: Ten kur..Ko tokio? K.: S. ir S.. M.: S.? K.: Aš tau galiu duot, vat čia. M.: Ten kur yra, tipo, penki tūkstančiai/.../,a ne? K.: Čia, čia vat jie įnešė pataisą, tai jeigu šita praeis, tai pusė velnio...Jeigu praeis/.../finmino...aš turiu ten tą lapą, atiduot. Vienintelė, man rodos, pataisa yra. M.: Ir dar čia, kad jeigu negalioja.../ta prasme/...K.: Dėl fizinio ir juridinio yra taip, kaip yra, ta prasme,/ta/. M.: Tai mums tinka toks variantas. K.: Jo, jo. Jums... M.: Nes/mums/...Mes dar kalbėjom apie tą, kad...ė-ė..nu bent jau, žinai...Ch...Nors čia irgi kaip sakoma...K.: Mhm. M.:...jau nėra tas, žinai dalykas...<...> (t. 10, b. l. 65).

        Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. birželio 20 d. protokole Nr. S6-14-55, kuriame slapta užfiksuotas 2015 m. spalio 21 d., 9 val. 00 min. – 9 val. 50 min, restorane „Stebuklai“, adresu Gynėjų g. 14, Vilniuje, vykęs R. K., R. R. ir E. M. susitikimas ir pokalbis (t. 4, b. l. 141, 162-163, 167).

        Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2016 m. rugsėjo 14 d. specialisto išvados Nr. 11-1609(16) (t. 10, b. l. 67) duomenimis, <...> tiriamojo garso įraše, esančio tyrimui pateiktoje DVD plokštelėje „Verbatim“, yra užfiksuotas E. M. balsas <...> R. K. balsas <...> Patikslinta tiriamojo garso įrašo, esančio tyrimui pateiktoje DVD plokštelėje „Verbatim“, stenograma yra pateikta šios specialisto išvados 2 priede. Tiriamasis garso įrašas, pateiktas DVD plokštelėje „Verbatim“, yra ištisinis <...> (t. 10, b. l. 76). Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2016 m. spalio 10 d. specialisto išvados Nr. 11-2013(16) (t. 10, b. l. 104) duomenimis, <...> tiriamajame garso įraše, esančiame tyrimui pateiktoje DVD plokštelėje „Verbatim“ <...> yra užfiksuotas R. R. balsas (šio asmens pasakytos frazės patikslintoje garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 2 priede <...> (t. 10, b. l. 108). Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2016 m. rugsėjo 14 d. specialisto išvados Nr. 11-1609(16) 2 priedo, Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2016 m. spalio 10 d. specialisto išvados Nr. 11-2013(16) 2 priedo duomenimis, stenogramoje yra pažymėta: /.../ – vietos, kur pasakyti žodžiai nėra suprantami; /žodis ar frazė/– vietos, kur dėl pasakytų žodžių kilo abejonių; (frazė) – papildoma informacija. K. –R. K., M. –E. M., P. – vyras (padavėjas), R. – R. R. (V – vyras) (t. 10, b. l. 79, 110).

        Specialisto išvados Nr. 11-2013 (16), 2 priedo stenogramos duomenimis: „<...> K.: Supratau. Turiu vieną darbinį klausimą. M.: Aha. K.: Aš, aš buvau prašęs Š. Jis turėjo su tavimi susi...suderinti, vieną pataisą...dėl vartojimo kreditų. M.: Okey...ė-ė...ten jinai buvo...keli failai, vienu žodžiu, /bet/ vienas failas yra...K.: Jis...M.: ...kad žmogus. K.: Aštuntas punktas, dėl...M.: Ten esmė, kad tenai, kad...ė-ė-ė...ė...ė-ė-ė...nereiktų tikrinti visų žmogaus duomenų...K.: Nu, kažkaip taip. M.: Kažkas taip. K.: Jo, jo. Kažkas ten taip. M.: Jo. Nu. K.: Nes čia buvusi jūsų tema, iš jūsų pasisakymų gimęs...M.: Jo, jo. K.: ... ir dėl to aš į jus ir kreipiausi. M.: Taip, bet šiaip jis užregistravo, nu? K.: Jis užregistravo. Komitetas ją nukirto...M.: Nukirto. K.: ...G. balsu...Tai aš paprašiau Š...M.: K. dabar išvažiavęs dviem savaitėm į Turkiją. K.: Jo. Aš paprašiau Š., kad kai bus salėj jis neatsisakytų. M.: Ne, ne. Tai...K.: Jo. M.: Kaip tik, mes palaikysim. K.: Ir tada prašymas palaikyt i-i-ir... aš po to...M.:/.../ kaip tau,...K.: Jo, jo. M.: ... /.../, panašus į tai...K.: Prašymas palaikyt, o aš tada jau pažiūrėsiu...ė-ė-ė...visus kitus ta prasme /.../ nesėkmės atveju dalykus specifiškai su šitais vaikinais. M.: /Dabar čia/ /mums/ biški Y. ideologijai dera, žinai. Nu, negali taip, žinai, nu che...Tai ką, reiškia, žinai, nu, viską tikrinti. K.: Jo. M. O jeigu dabar visas pasaulio/.../... K.: Mhm. M.: ...bet po dviejų savaičių...Nu, ta prasme...nežinau ten...K.: Mhm. M.: Miršta tetulė ir palikimas bus. K.: Jo, jo. Jo. M.: Čia palieki tada rizikai...K.: Mhm. M.: ...to žmogaus... K.: Mhm. M.: ...ir, ir to su kuo jis bendrauja, žinai. K.: K. ten, aš suprantu, turi savo/valią/kažkokią. M.: Griežtą Lietuvos bankui, kaip sakant. K.: Jo, jeigu jį... M.: Jo. K.: ... sugebėsit nuimt iš salės balsavimo metu, bus lengviau aišku. M.: Jo. Jo. Tai mes su juo...pakalbėsim /.../ su K. K.: Jo. M.: Tai va, žodžiu gerai, gerai. Viskas tvarkoj. K.: Okey dėkui (t. 10, b. l. 130) <...> K.: Jo, jo, jo, aš pasa.../.../. M.: /.../. K.: Aš pasakysiu, paskambinsiu /.../ ar vietoj ar iš tavęs.../.../. M.: /.../. K.: /.../, pranešimą spaudai gausi <...> M.: Supratau (t. 10, b. l. 133) <...>“. (t. 10, 98-99; 129-130, 133).

        Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. rugsėjo 16 d. protokolo Nr. S6-14-95 duomenimis, slapta užfiksuoti tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. (K.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (D.), kuriuo naudojosi T. D., vykęs susirašinėjimas SMS žinutėmis:

        2015 m. spalio 22 d., 10.51.05 val., D.: „Yra pasiūlymų dėl interviu?“ (t. 8, b. l. 35).

        2015 m. spalio 22 d., 11.13.48 val., K.: „Jei neturi, imk E. Motyvai: padros J, A?wa parka. Be to sestadieni bus išrinktas (duomenys neskelbtini)“ (t. 8, b. l. 35).

        Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. rugsėjo 26 d. protokolo Nr. S6-14-97 duomenimis, slapta užfiksuoti tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi E. M. (M.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi T. D. (D), vykę telefoniniai pokalbiai.

        2015 m. spalio 22 d., pokalbio pradžia 13.02.41 val., pokalbio pabaiga 13.03.24 val., M.: „Taip, T. D.: Sveiki, sveiki, kaip gyvas? M.: Labas, T. Ai, sėdžiu dabar, žinok, suvažiavimui kalbą ruošiuosi. Kaip tik dabar užsirakinęs nuo visų. D.: Šeštadieniui? M.: Nu. D.: Klausyk, E., įrašom sekmadieniui interviu. Čia kaip tik po suvažiavimo bus. M.: Super, gerai. D.: Bet įrašo...bet įrašom prieš, apsimesim, kad sekmadienį įrašėm. M.: Nu, gerai, gerai. D.: Gal...M.: O kada tu galvoji įrašyt? D.: Gal ryt? M.: Oi, tinka, žiauriai gerai. D.: Po pietų. Ar tiks? M.: Mh. Kelintą valandą, sakyk? Tinka. D.: A...aš tau tuoj paskambinčiau, bet apie ketvirtą. M.: Gerai, labai gerai. D.: Gerai, aš pasuksiu tau dar tada patvirtinti. M.: Nu. D.: Bet devyniasdešimt devyni procentai laikas tinka. Tik dėl laiko pasuksiu. M.: Gerai. D.: Iki. M.: Gerai, lauksiu, iki.“ (t. 8, b. l. 53).

2015 m. spalio 22 d., pokalbio pradžia 14.21.33 val., pokalbio pabaiga 14.21.54 val., M.: „Alio. D.: E., sveikas. M.: Nu, sveikas dar kartą. D.: Klausyk, ryt trečią tinka? M.: Trečią dar geriau. D.: „L“. M.: Gerai, būsiu. D.: Puiku, iki rytdienos. M.: Trečią valandą tada, jo, gerai. D.: Iki. M.: Super, iki, iki.“ (t. 8, b. l. 54).

2015 m. spalio 23 d., pokalbio pradžia 14.56.34 val., pokalbio pabaiga 14.56.55 val., M.: „T., norėjau pasakyt, kad penkias minutes vėluoju, dabar iš Seimo, va, sėdu į mašiną. D.: Gerai, ir aš į kamštį pa..ir aš prie Seimo į kamštį papuoliau, tai gerai. M.: A yra, a yra kamštukas jau, a ne? D.: Nu, toks biški kamštukas čia, žinai, ant to tilto važiuojant. M.: Supratau, gerai. Nu, tai aš...D.: Jo, iki. M.: Irgi išvažiuoju iš Seimo. Mh. D.: Mh, iki. M.: Iki.“ (t. 8, b. l. 54).

2015 m. spalio 23 d., pokalbio pradžia 15.17.22 val., pokalbio pabaiga 15.17.36 val., M.: „Aš kieme jau pas jumis, jau ateinu. D.: A, va, matau. M.: Jo.“ (t. 8, b. l. 54-55).

        Apžiūros 2017 m. rugsėjo 7 d. protokolo duomenimis, apžiūros objektas internetinio portalo (duomenys neskelbtini) publikacijų apie T. D. laidas nuo 2015 m. spalio 21 d. iki 2015 m. spalio 26 d., kuriose minimas arba dalyvavo E. M.. Apžiūros atlikimo eiga: atlikus apžiūrą internetinio portalo (duomenys neskelbtini) publikacijų apie T. D. laidas nuo 2015 m. spalio 21 d. iki 2015 m. spalio 26 d., kuriuose minimas arba dalyvavo E. M., rastos dvi publikacijos: 1. 2015 m. spalio 25 d., 19.29 val., pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ (t. 68, b. l. 55); 2. 2015 m. spalio 26 d., 11.47 val., pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“.

2015 m. spalio 25 d., 19.29 val., publikacija pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ yra pasiekiama internetiniu adresu – (duomenys neskelbtini)) (t. 68, b. l. 56).

        2015 m. spalio 26 d., 11. 47 val., publikacija pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ yra pasiekiama internetiniu adresu – (duomenys neskelbtini) (t. 68, b. l. 57).

        Protokolo priedai: kompaktinis diskas su T. D. laidos, kurioje dalyvavo E. M. vaizdo įrašu – 1 vnt., dvi publikacijos, 10 lapų (t. 68, b. l. 59).

„Y“ 2016 m. spalio 25 d. rašto dėl turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti dokumentų pateikimo Nr. S-1354 duomenimis, pateiktas „Y“ VIII suvažiavimo protokolas <...> (t. 68, b. l. 19).

„Y“ VIII suvažiavimo protokolo Nr. 2015 m. spalio 24 d. duomenimis, suvažiavimas įvyko 2015 m. spalio 24 d., 11.00–18.30 val. (t. 68, b. l. 20) <...> Nutarta: 1. Išrinkti partijos pirmininku E. M. (t. 68, b. l. 23, kita pusė) <...> (t. 68, b. l. 19-28).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. rugsėjo 16 d. protokolo Nr. S6-14-95 duomenimis, slapta užfiksuoti tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. (K.), mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi E. M. (M.), ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi T. D. (D.), vykęs susirašinėjimas SMS žinutėmis.

2015 m. spalio 24 d., 16.07.54 val. K. (siunčia SMS žinutę D.): „Kaip partijos lyderis?“ (t. 8, b. l. 35).

2015 m. spalio 24 d., 16.10.00 val., K. (siunčia SMS žinutę M.): „Sveikinimai lyderiui!!! Sekmes ir prasmingu darbu! R.k “ (t. 8, b. l. 35-36).

2015 m. spalio 24 d., 19.54.50 val., M.: „Ačiū, R.!“ (t. 8, b. l. 36).

2015 m. spalio 25 d., 16.57.17 val., D (siunčia SMS žinutę K.): „Man patiko. Gerai pakalbėjo.“ (t. 8, b. l. 36).

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Centrinės tyrimų valdybos 2021 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. 4-01-6659 (t. 144, b. l. 42) pateiktais duomenimis, R. K. buvo UAB „L“ valdybos narys ir valdybos pirmininkas nuo (duomenys neskelbtini) (t. 144, b. l. 46), UAB „AM“ generalinis direktorius nuo (duomenys neskelbtini) (t. 144, b. l. 46).

Liudytojas T. D. paaiškino, kad nuo 2012 m. balandžio dirbo UAB „AM“, R. K. buvo direktorius. R. K. kaip generalinis direktorius kartais būdavo ir vyriausias redaktorius, jis eidavo tas pareigas, kai nebūdavo vyriausio redaktoriaus. R. K. anksčiau pažinojo kaip „E“ vadovą, vyriausią redaktorių ir „L“ valdybos pirmininką, santykiai buvo kaip vadovo ir pavaldinio, tarnybiniai, draugiški. E. M. pažįsta kaip politiką, teko bendrauti. Su G. S. bendravo kaip su E. M., per visą savo žurnalisto karjerą. V. G. pažįsta nuo studentavimo laikų (duomenys neskelbtini), buvo studentiški, dalykiški santykiai, ne asmeniniai, o vėliau pažinojo kaip politiką, santykiai buvo tarnybiniai, kolegiški. Nepažįsta Š. G.. Dėl 2015 m. spalio 25 d. laidos, kurioje dalyvavo E. M., paaiškino, kad laida buvo susijusi su tuo, kad „Y“, tuo metu įtakinga ir populiari kylanti jėga, organizavo savo partijos rinkimus. Buvo įdomios peripetijos, kas juos laimės, kandidatavo A. G. prieš E. M.. Jo laidose dalyvavo visų politinių partijų lyderiai, taip pat ir E. M.. Buvo pokalbis apie politines aktualijas, apie partijos veiklą, kas vyko valdančioje koalicijoje, buvo opozicijai suteiktas žodis apibūdinti savo veiklą ir išreikšti savo poziciją apie valdančiuosius. Laida, kurią vedė per „L“, vadinosi „(duomenys neskelbtini)“, ji buvo savaitinė, bet netiesiogiai transliuojama, įrašoma iš anksto ir montuojama. Būdavo du reportažai ir interviu. Jo kolegos rengdavo reportažus, jis buvo labiau atsakingas už interviu. Pokalbį jis turėjo įrašyti ir sumontuoti. Dažniausiai derindavosi prie televizijos galimybių, kada yra galimybė įrašyti, derina ir su pašnekovo galimybėmis. E. M. nelabai norėjo eiti į tą laidą, nes ruošėsi suvažiavimui, jį bandė visaip įtikinti. Sekmadienį E. M. negalėjo, jis paprašė, kad įrašytų anksčiau, ar penktadienį, ar šeštadienį, tai visiškai normali ir įprasta praktika. Kartais interviu netgi įrašomas prieš porą savaičių, jei yra kažkoks užsienio svečias, kas nėra susiję su tokia aktualija, kas negali pasikeisti. Aktualija buvo susijusi su „Y“ partijos pirmininko rinkimais, taip pat su ministru J. B. buvo kažkoks skandalas. Laidoje galėjo būti aptariama tema apie kandidatavimą į partijos pirmininkus, galėjo būti paruoštas intarpas, kuris vėliau galėjo būti pašalintas, kadangi laida gryno eterio yra 25 min. Interviu dažniausiai rašo ilgesnį, o transliuojama 10–15 min., aptariama daug kas ir atitinkamai pagal aktualijas yra sprendžiama. Buvo akivaizdu, kad jis bus išrinktas, bet buvo labiau kalbama apie aktualijas, jei nebūtų išrinktas, jis buvo frakcijos seniūnas, vis tiek galiotų tas pokalbis, Seimo narys kalbėtų apie kitus dalykus. Buvo sakoma laidoje – „Labas vakaras“, nors įrašoma dieną, pasiruošta visiems atvejams. Laida buvo rodoma po rinkimų. Jei būtų išrinktas kitas pirmininkas, jis būtų pakviestas kitą savaitę. Jie jaučia nuotaikas, kas gali laimėti rinkimus. Kai prasidėjo ši laida, tai „(duomenys neskelbtini)“, kuriame jis dirbo kaip etatinis darbuotojas, ir „L“ bendradarbiavo dėl šios laidos. „L“ užtikrindavo labiau techninį darbą, su „(duomenys neskelbtini)“ žmonėmis tardavosi dėl turinio. Po to visa tai buvo perpublikuojama „(duomenys neskelbtini)“ portale. Kai žurnalistas ieško temų ar pašnekovų, aktualijų, idėjų, jis klausinėja įvairių žmonių, gal turi ką pasiūlyti, gal turi temą, gal turi žmogų, informacijos. Tai yra įprasta praktika, kad su vadovu galėjo kalbėti apie kažkokias temas. R. K. yra ir verslininkas, ir žiniasklaidos grupės vadovas, su juo kalbėjo apie pašnekovą, jis buvo paminėjęs E. M.. E. M. pavardę paminėjo R. K.. Jis buvo labai informuotas žmogus, be to, jis turi įgaliojimus bet ką siūlyti kaip „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, bet tai nebuvo nurodymas. Žinojo, kad R. K. su E. M. – seni pažįstami, tai buvo vieša, be to jie ir viešai bendravo, rinkimų metu buvo paskelbtos nuotraukos ir panašiai. „(Duomenys neskelbtini)“ laida skirta apsvarstyti tos savaitės įvykusius svarbiausius politinius įvykius. „Y“ partijos pirmininko rinkimai neabejotinai buvo tą savaitę svarbus įvykis. Įrašas buvo ištransliuotas įprastu laiku, sekmadienio vakarą, jau po įvykusio fakto. Pakvietimas buvo laidos sėkmė visomis prasmėmis. Populiarių politikų dalyvavimas keldavo laidos reitingus. Net jei nebūtų E. M. išrinktas pirmininku, jis buvo opozicinio „Y“ frakcijos Seime seniūnas ir jei net nebūtų vykę tuo metu partijos pirmininko rinkimų, vis tiek būtų aktualu klausti, kas susiję su tuometiniu teisingumo ministru, kas susiję su kito, valdančios partijos vicepirmininko reikalais (duomenys neskelbtini), apie konkuruojančias partijas. Tą aktualiją galima buvo rodyti bet kurioje laidoje tą mėnesį ar net du mėnesius. Peržiūrėjus susirašinėjimą žinutėmis tarp R. K. ir T. D., t. 8, b. l. 34–50, paaiškino, kad tai jo susirašinėjimas su R. K.. Jis parašo, kad jei neturi ko kviesti. Jei būtų nurodymas, tai sakytų, kad perkeltų kitą į ateitį, pakviestų E. M.. J.yra J. B., nes buvo daryta tema apie jo namą. Akvaparkas, tai STT byla dėl (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini), tai „Y“. Bet kas, kuris nors kiek tuo metu domėjosi politine erdve, suvokė, kad bus išrinktas E. M., nes buvo vienas kandidatas.

Liudytoja Z. S. paaiškino, kad „L“ su T. D. niekas nesieja, nes jis niekada nebuvo jų darbuotojas, buvo kaip vienos laidos prodiuseris arba „A“ portalo kuriamos laidos vedėjas. Buvo bendras projektas su „A“ portalu. Nei T. D., nei kiti su ja nederino temų, ką pakviesti, nes negali to daryti. „(Duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ rėmėjas buvo „AM“. Buvo „L“ su jais bendras projektas ir bendradarbiavimo sutartis. Buvo bendras projektas, kuris buvo naudingas abiem šalims, „AM“ prisiimdavo visą turinį, kuris buvo rodomas. Jie patys nekviečia, yra transliuotojas. 2015 m. spalio mėnesį E. M. pasirodymas televizijoje, mano, būtų kėlęs reitingus, nes buvo populiarus politikas. R. K. buvo „AM“ direktorius. „(duomenys neskelbtini)“ buvo bendras projektas su „L“, televizija buvo atsakinga už techninį atlikimą, o „(duomenys neskelbtini)“ – už turinį. Jei vyksta tiesioginės transliacijos, tai yra užrašyta apačioje – tiesiogiai. Jei daroma iliuzija tiesioginės transliacijos ir jei balsavimas vyksta tiesiogiai, užrašo kampe – balsavimas tiesiogiai, tai tik balsavimas vyksta tiesiogiai. Anksčiau įrašoma ar vėliau siekiant tam tikros kokybės. Anksčiau įrašyta laida turi daugiau galimybių būti kokybiškesnė. Pašnekovas tiesioginio eterio metu būna, kad labai pasimeta. Dažnai būna, kad kalbėtojai, kurie pažada ateiti į laidą, tiesiog neateina. Pokalbių laidos yra rizikingos, todėl filmavimas vyksta anksčiau, nes turi tam tikrą dalį pašnekovų ir dar turi dalį rezervuotų pašnekovų. Laidą „(duomenys neskelbtini)“ kūrė „AM“. „(Duomenys neskelbtini)“ buvo transliuojama per „L“ ir „IT“. „IT“ yra jų grupės kanalas. Pirmiausiai laida eidavo per „L“, po to rodydavo „IT“ televizijoje, o paskui ji liko tik „IT“ televizijoje.

12.2. Įrodymų vertinimas

 

Šioje byloje nėra ginčo, kad pakviesti pokalbiui E. M. į T. D. vedamą laidą pasiūlė R. K., laidos įrašymo metu E. M. buvo pasveikintas kaip naujai išrinktas partijos pirmininkas, nors rinkimai dar nebuvo įvykę.

Kaltinamieji R. K. ir E. M. nesutiko su kaltinimu tokiu būdu R. K. davus, o E. M. – priėmus nematerialaus pobūdžio kyšį. Nurodė, kad politikų dalyvavimas laidose yra įprasta praktika, populiaraus politiko dalyvavimas didina laidos žiūrimumą, apklaustas kaip liudytojas T. D. teigė, kad praktika, kai laida įrašoma prieš įvykį, o jam neįvykus – laidos dalis „iškerpama“, yra įprasta. Analogiškai – dėl laidos žiūrimumo, išankstinio įrašymo – paaiškino liudytoja Z. S..

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad kaltinimas dėl nematerialaus pobūdžio kyšio nepasitvirtino.

Kaltinimo duomenimis, E. M. tiesiogiai pažadėjo ir susitarė su R. K. ir 2015 m. spalio 25 d. priėmė iš R. K. kyšį – neteisėtą ir nepagrįstą atlygį už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, išreikštą nematerialios, neturinčios ekonominės vertės rinkoje asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui forma: R. K. 2015 m. spalio 22 d. organizavus jo pasisakymą UAB koncerno „X“ valdomoje UAB „L“ priklausančiose televizijose „L“ ir „IT“ 2015 m. spalio 25 d., 19 val. transliuotoje laidoje „(duomenys neskelbtini)“, kurioje didinant politinės partijos politinį autoritetą, buvo palankiai nušviesta E. M. bei šios partijos politinė veikla, taip E. M. už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus gavo kitokios asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui – politinei partijai „Y“.

Akivaizdu, kad daugelis politikų, visuomenėje žinomų žmonių yra kviečiami ir dalyvauja laidose. Kaltinime nurodytu laiku E. M. buvo visuomenėje žinomas žmogus – partijos „Y“ pirmininkas, Seimo narys, todėl kaltinimo teiginys, jog pats E. M. pasisakymo laidoje organizavimas gali būti vertinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas atlygis, yra deklaratyvus. Taip pat, bylos duomenimis, laida buvo išankstinė – prieš „Y“ partijos suvažiavimą, kuriame turėjo būti renkamas jos pirmininkas. Neabejotina, kad tuo metu E. M. turėjo dideles galimybes būti išrinktas pakartotinai, todėl R. K. turėjo pagrindą daryti tokią prognozę, 2015 m. spalio 22 d. rašydamas T. D.: „Jei neturi, imk E.. Motyvai: padroš J., A?wa parką. Be to šeštadienį bus išrinktas (duomenys neskelbtini) Pirmininku“. Kaip matyti iš žinutės teksto, R. K. nurodė ir kitus motyvus, dėl ko E. M. galėtų būti pakviestas – dėl kritikos tuometinių aktualijų tema. Partijos pirmininko rinkimai, neabejotinai, taip pat yra politinė aktualija, todėl teisėjų kolegija nevertina, kad sumanymas nufilmuoti sveikinimą su įvykiu, kuris dar nėra įvykęs, iš anksto filmuotoje laidoje, tačiau kuris galėjo būti pašalintas įvykiams susiklosčius kitaip, ar priešingai, būtų laiku ištransliuotas, yra kažkuo išskirtinis, galėtų būti traktuojamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas atlygis. Galiausiai, pažymėtina, kaltinimo teiginys, jog transliuotoje laidoje „(duomenys neskelbtini)“, kurioje didinant politinės partijos politinį autoritetą, buvo palankiai nušviesta E. M. bei šios partijos politinė veikla, tėra deklaratyvus teiginys – pačiame kaltinime nurodoma, jog buvo organizuojamas pasisakymas laidoje, tai yra, kaip teigiama, suteikta nepagrįsta ir neteisėta galimybė pasisakyti kaltinamajam E. M., o ne kažkam kitam. Pati sąvoka „palankiai nušviesta“ yra vertinamoji, jos objektyviai patvirtinti ar paneigti nėra galimybės, kaltinime ji tiesiog yra preziumuojama.

Galiausiai, nėra užfiksuota ir to, kad kaltinamieji būtų taręsi, R. K. tiesiogiai pasiūlęs, pažadėjęs, susitaręs, E. M. – pažadėjęs ir susitaręs priimti kyšį.

Detaliai analizuojant kaltinime dėl nematerialaus kyšio – dalyvavimo laidoje – nurodomų susitikimų (2015 m. rugsėjo 23 d. ir 2015 m. spalio 21 d.) turinį, jokio pokalbio tarp kaltinamųjų R. K. ir E. M. apie pastarajam siūlomą, žadamą atlygį nevyksta, susitarimo dėl to neužfiksuota. 2015 m. rugsėjo 23 d. pokalbio metu kaltinamieji apie E. M. dalyvavimą laidoje nekalba. R. K. frazė 2015 m. spalio 21 d. pokalbyje: „Aš pasakysiu, paskambinsiu /.../ ar vietoj ar iš tavęs.../.../“ „pranešimą spaudai gausi“ vien dėl žodžių „vietoj ar iš tavęs“ informacijos apie galimą susitarimą dėl kokio nors atlygio iš esmės nesuteikia. Kaip matyti iš bylos duomenų, dėl dalyvavimo laidoje susitaria E. M. su T. D.. Darytina išvada, kad kyšio davimas inkriminuotas dėl R. K. atsakymo žinute į T. D. klausimą: „Yra pasiūlymų dėl interviu?“ – „Jei neturi, imk E.. Motyvai: padroš J., A?wa parką. Be to šeštadieni bus išrinktas (duomenys neskelbtini) Pirmininku“ ir faktu, kad E. M. dalyvavo laidoje. Su tokia laisva kyšio, jo davimo ir gavimo interpretacija teisėjų kolegija nesutinka.

Nepasitvirtinus kyšio dalykui, taip pat nenustačius, kad 2015 m. rugsėjo 23 d. ir 2015 m. spalio 21 d. vykusių susitikimų metu už asmenišką balsavimą „už“ Seime svarstant ir priimant Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. užregistruotą pasiūlymą, Seimo nutarimo „(duomenys neskelbtini)“ projektą, Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą pasiūlymą bei siekiamą ir pažadėtą poveikį „Y“ frakcijos Seime nariui K. G. ir kitiems šios Seimo frakcijos nariams, kad teisėtai veikdami balsuotų už minėtų sprendimų priėmimą, R. K. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė ir tiesiogiai davė kyšį, o E. M. tiesiogiai pažadėjo, susitarė priimti ir priėmė kyšį, kaltinimas dėl kyšininkavimo, papirkimo ir prekybos poveikiu nepasitvirtino. R. K. išteisintinas dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), 226 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (2, 3 kaltinimai), kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. E. M. išteisintinas dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), 226 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (12, 13 kaltinimai), kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Juridinis asmuo – UAB koncernas „X“ (naujas pavadinimas – UAB „X“) išteisintinas dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 6 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 227 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), 20straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 7 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 226 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (26, 27 kaltinimai), kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Juridinis asmuo – politinė partija „Y“ išteisintinas dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 5 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 225 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 7 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 226 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (37, 38 kaltinimai), kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kaltinamųjų R. K. ir E. M. susitarimas dėl Š. G. įregistruotos pataisos, įvertinus aptartuose kaltinimo epizoduose nurodytą pasiūlymo datą – 2015 m. spalio 13 d., vien dėl kurios jokie susitarimai objektyviai nebuvo galimi (2015 m. rugsėjo 23 d. – pasiūlymas dar nebuvo įregistruotas, 2015 m. spalio 21 d. – nepritarus Biudžeto ir finansų komitetui balsavimo Seime dėl šio pasiūlymo nebuvo) bus aptariamas analizuojant kaltinimą dėl kito nematerialaus kyšio – E. M. prašymu R. K. pateiktų neteisėtų ir nepagrįstų reikalavimų politikui A. G..

13. Dėl kyšio – E. M. prašymu R. K. pateiktų neteisėtų ir nepagrįstų reikalavimų politikui A. G.

13.1. Įrodymai

„Y“ 2016 m. spalio 25 d. rašto dėl turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti dokumentų pateikimo Nr. S-1354 duomenimis, pateiktas „Y“ VIII suvažiavimo protokolas <...> (t. 68, b. l. 19).

„Y“ VIII suvažiavimo protokolo Nr. 2015 m. spalio 24 d. duomenimis, suvažiavimas įvyko 2015 m. spalio 24 d., 11.00–18.30 val. (t. 68, b. l. 20) <...> Darbotvarkė: <...> 10. Partijos pirmininko rinkimai: kandidatų prisistatymas (t. 68, b. l. 20) <...> 10. Svarstyta. Partijos pirmininko rinkimai: kandidatų prisistatymas <...> E. R. informuoja, kad yra iškeltas kandidatas – E. M.. Gautas K. S. prašymas kandidatu iškelti A. G.. E. M. ir A. G. sutinka kandidatuoti. Kandidato E. M. prisistatymas (t. 68, b. l. 21 kita pusė) <...>Kandidato A. G. prisistatymas (t. 68, b. l. 23) <...> Nutarta: 1. Išrinkti partijos pirmininku E. M.. Elektroninio balsavimo rezultatai „Už“ E. M. – 605 balsai (78,47 proc.), „už“ A. G. – 166 balsai <...> 13. Svarstyta. „Y“ Vyriausybės pristatymas <...> Pristatoma „Y“ Vyriausybė, kuris pasirengusi imtis darbo po 2016 m. rinkimų. Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas: E. M. (t. 68, b. l. 23, kita pusė) <...> Ūkio ministras: A. G. (t. 68, b. l. 24) <...> 19. Svarstyta. Partijos pirmininko pavaduotojų kandidatūrų teikimas ir tvirtinimas. Partijos pirmininkas E. M. siūlo nustatyti 8 pavaduotojų skaičių. Į pavaduotojus teikia: A. G., R. Š., S. G., G. S., E. R., E. G., M. U.. Nutarta: <...> patvirtinti pirmininko pavaduotojais: A. G., R. Š., S. G., G. S., E. R., S. K., E. G., M. U. (t. 68, b. l. 27, kita pusė) <...>E. M. pirmuoju pavaduotoju siūlo A. G.. Nutarta: patvirtinti partijos pirmininko pirmuoju pavaduotoju A. G. (t. 68, b. l. 28).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. rugsėjo 16 d. protokolo Nr. S6-14-95 duomenimis (t. 8, b. l. 34), slapta užfiksuoti tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. (K.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi E. M. (M.), 2015 m. spalio 29 d. vykęs susirašinėjimas SMS žinutėmis.

2015 m. spalio 29 d., 7.20.56 val., M.: „Labas rytas. Taip gavosi, kad jau pakeliui į Klaipėdą. Susitikimą a“ (t. 8, b. l. 37).

2015 m. spalio 29 d., 7.30.55 val., M.: „tidedame. Galiu kitą savaitę.“ (t. 8, b. l. 38).

2015 m. spalio 29 d., 7.36.03 val., K.: „Labas rytas, E.. Nieko tokio, viską suprantu. Jei galėtum, but gerai pirmadieni ar antradieni. Kaip? R.k“ (t. 8, b. l. 38).

2015 m. spalio 29 d., 17.47.28 val., M.: „Man labiau tinka antradienis, 9 val. ten pat“ (t. 8, b. l. 38).

2015 m. spalio 29 d., 17.49.44 val., K.: „Jei galima 9.30 val. Ten pat“ (t. 8, b. l. 38).

2015 m. spalio 29 d., 18.02.01 val., M.: „Tinka“ (t. 8, b. l. 39).

2015 m. spalio 29 d., 18.04.20 val., K.: „Puiku. Iki antrad 9.30 val. R.k“ (t. 8, b. l. 39).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. birželio 20 d. protokolo Nr. S6-14-54 (t. 4, b. l. 169) duomenimis, slapta užfiksuotas 2015 m. spalio 29 d. restorane „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), vykęs R. K. ir G. S. susitikimas ir pokalbis, užfiksuoto įvykio pradžia: 17 val. 15 min., pabaiga: 18 val. 20 min. (t. 4, b. l. 172-174).

        Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2017 m. liepos 11 d. išvados Nr. 11-1120(17), 11-1139(17), 11-1140(17) duomenimis (t. 10, b. l. 135), <...>Tikėtina, kad tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas R. K. balsas (šio asmens pasakytos frazės patikslintoje garso įrašo stenogramoje, pateiktos šios specialisto išvados 1 priede <...>). Tikėtina, kad tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas G. S. balsas (šio asmens pasakytos frazės patikslintoje garso įrašo stenogramoje, pateiktos šios specialisto išvados 1 priede <...>). Patikslintų tiriamojo garso įrašo, esančio tyrimui pateiktoje DVD plokštelėje „Verbatim DVD-R“ <...> fragmentų stenograma yra pateikta šios specialisto išvados 1 priede. Tiriamojo garso įrašo, pateikto DVD plokštelėje „Verbatim DVD-R“ <...> fragmentai iki pertraukimų ir po jų yra ištisiniai (t. 10, b. l. 146). Specialisto išvados Nr. 11-1120(17), 11-1139(17), 11-1140(17) duomenimis, stenogramoje yra pažymėta: /.../– vietos, kur pasakyti žodžiai nėra suprantami; /žodis ar frazė/ – vietos, kur dėl pasakytų žodžių kilo abejonių; (frazė) – papildoma informacija. K – tikėtina R. K., S – tikėtina G. S., P – (restorano „(duomenys neskelbtini)“ padavėjas) (t. 10, b. l. 147).

        <...> S.: „ /.../ Tai mes turime problemų su...K.: Nu? S.: Su G.. /.../. Mm, ir vat jo elgesys pastaruoju metu buvo, nežinau, kiek ten pastebit ten tos retorikos niuansus Tai, kad jis ten kandidatavo, tai čia yra...<...> S.: E, būtų gavęs dar mažiau /.../. K.: Mhm, mhm. S.: Ir nuo jo /.../. Bet pats faktas yra, tokia retorika, kad čia aš /.../, kova su, dėl /.../. K.: Mhm, mhm. S.: Tada, /kas/ turi būti premjeras. K.: Mhm. S.: Nu jis įkūrė tokį įtampos lauką. K.: Mhm. S.: Kur paralelinį...K.: Mhm. S.: Nu, žinai, visą paralelinę platformą...K.: Mhm, mhm. S.: Mūsų veiksmas jį, čia, va dabar laukia /.../ K.: Mhm. S.: /.../ /integracija/. K.: /.../ S.: Jis dabar būdamas /nervuotas/, jis vis tiek ėė... daro... Mes jau esam praėję, žinai, per tuos visus. K.: Mhm. S.: Dar bus frakcijų kūrimai, dalinimaisi ministerijom (t. 10, b. l. 149) <…> K.: Mhm. Tai, supranti, mm. Kaip čia tau protingai išsireikšti? Ta prasme frakcijos kūrimas yra...šiaip ne mano /.../, pirma. A ne? S.: M. K.: Nes iki to jisai /kvietė juos/ į /seimus/, į renginius ir panašiai, ir /ten/ /.../ /dėliot/. S.: Mhm. K.: Tai man rodos, kad, su E. žinia, /.../ pasikeisdami, D. ir aš, dirbome /.../ ir išmušinėjom iš jo. Ten galbūt nesvarbu kokiais būdais, ta prasme, ir kokiais motyvais šitai /.../ Aš galvoju, kad...Tiesą sakant, aš norėjau, reikia su /jumis/ susitikt, bet jis kažkaip tai staigiai į Klaipėdą /.../. Aš manau, kad tai yra /.../ /dar/ nespėja kažką padaryt /.../ S.: (nusijuokia) Aš tą patį E. sakiau pirmadienį. <...> K.: Tai jis grįš, mes susitiksim. S.: /.../ visą kitą,/ o dabar/ mūsų bendras tikslas yra toks /.../...K.: Mhm. S.: ...savo savo /ten realiai/ /.../. K.: Mhm. S.: Bet jis neturėjo jėgų savo ten...Žinai tokio visiškai...savo judėjimo /.../ bet frakcijos /.../, o programos /.../ <...> (t. 10, b. l. 150) <...> S.: Aišku, kad mes nesutiksim su tuo. K.: Mhm. S.: Arba mes, taip sakant, /.../ daeisim. <...> K.: Mhm. Tai aš galvoju, žinai jeigu jūs nesusėsit maždaug iki sekančios savaitės vidurio, aš manau, aš jam pasakysiu tiesiai į akis, ką aš apie tai manau, savo ir D. vardu...S.: Mhm. K.: ... ir manau, kad jam baigsis. S.: Okei. K.: Šiaip, jeigu normaliai, jis manęs bijo. S.: Jo? K.: Jo. S.: /Nežinau.../ Nereikia laukt, kol /.../ K.: Ne, ne, jūsų pokalbis galėtų įvykti be jo /.../. Aš būsiu, bet noriu pažiūrėt... K... Būtų gerai, kad jūsų pokalbis su juo įvyktų po to, kai /.../. S.: Aš irgi tą patį sakau. Sutinku. K.: Tai aš tik dar pabandysiu pirmadienį su E. susiri... susi... sussitikti, nes mes apie tai.../.../ kartu kalbėjom. Jis ten psichologinius niuansus kai kuriuos išmano daug geriau. S.: Jo, jo. Neabejotinai, nes jisai...K.: Mhm. S.: ... daug iš tikrųjų ir kalbasi, ir bando, ir...K.: Tai M..... Mane kažkaip E. mane paruošia, žinai, arba D. paruošia. S.: Nu tvarkoj. K.: Tai aš manau. Jo. Ir tada galim pirmadienį tuo labiau. Įstatymui tai nena... nenaudinga /.../ /.../ /šiuo metu /.../. S.: /Akivaizdu/. Nes pas mus kyla banga irgi...“ <…> (t. 10, b. l. 151).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. rugsėjo 26 d. protokolo Nr. S6-14-97 duomenimis, slapta užfiksuotas 2015 m. spalio 30 d., pokalbio pradžia 14.05.30 val., pokalbio pabaiga 14.12.15 val., tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi E. M. (M.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi A. G. (G.), vykęs telefoninis pokalbis (t. 8, b. l. 55).

M.: „<...>Aš turiu planą, kaip mes galėtumėm kaip sakoma tikrai visą kartu vieningai siekti, žinai, tų bendrų tikslų ir čia ta prasme išsidėliosim, žinai, tas mintis, pasidalinsim funkcijom, kaip ir šnekėjom, žinai, atsakomybėm. Nu, ta prasme, kad žinai. G.: Taip. M.: Nes norisi, kad ir tu suburtum, papildomai įtrauktum žmones, kad mes savo tą liniją turėtumėm kaip partija, žinai. Nu, ta prasme, kad čia žinai, čia, čia aš jokių irgi kaip sakoma nematau pykčių. Nu, absoliučiai aš noriu, kad, kad būtų mūsų, žinai, bendras, visi veiksmai mūsų bendri būtų, žinai, kad suderinti. G.: Taip, taip, taip tai būtinai turi, nes tikslas tai yra, žinai. Nu, aš tikrai tikiuos, tas pats yra tikslas. Mano yra grynai dė...dėl Lietuvos. Tikrai reikia to...M.: Nu, tai aišku. Aišku. Tiktai viena...G.:...proveržio. Tu man duodi daug laisvės, aš tą labai vertinu. Žinai, kad ir biški aš ten kitaip elgiuosi, bet tu žinai, kad ne, ne dėl savęs. Žinau, kad tu tuo tiki. M.: Taip. G.: Ir matai. Ir jauti. M.: Tai aš jaučiu, žinai, ir, ir ta prasme, tam tikrais atvejais ir mes ir turim turėti šiek tiek skirtingas roles, žinai. Tiktais mums reikia tą iš anksto ir susitart, žinai. G.: Mh. Gerai, gerai. M.: Tai va, tai aš manau, kad viską...G.: Nu, tai viską aptarsim (t. 8, b. l. 55). M.: Viskas jo, viskas gerai. Tai mes čia savaitgalį dar, va, čia praeinam, čia visus, trečiadienį aš tada į laukiu, kada tu sugrįžti, mes tada...G.: Tai galim iš karto trečiadienį susitart pas mane septintą valandą gal. M.: Trečiadienį septintą, a ne? G.: (duomenys neskelbtini). M.: Jo. Tai tada palauk, nu, turbūt aš galiu, jo. Aš galiu trečiadienį septintą. Jo. G.: Nu tai...M.: Tai gerai, žiūrėk, tai tada tu...G.: Tada...M.: Nu, tai aš tada atvažiuočiau trečiadienį septintai. G.: Tai tu žiūrėk, jeigu nori, kad A. irgi atvažiuotų, čia jau, jau ką nori paimti. M.: Mh. G.: Kuom pasitiki, tai pasiimk. Ne, ne problema. M.: Mh. G.: Tikrai. M.: Nu, gerai, gerai. Tai mes...G.: Būtų jeigu taip pl...platesnis susitarimas. M.: Mh. G.: Ir tikrai. M.: Nes paskui, nes paskui mes tada vis tiek, aš galvoju, reikia mums pavaduotojus, nu, vėliau susikviest, bet dabar dar tada, tada, tada vis tiek čia siauresniam biški rate negu visi pavaduotojai. G.: Taip, taip, taip, taip, taip. M.: Nu. G.: Grynai kuo pasitiki tikrai, sužinai, kad...M.: Mh. G.: ...tik, tik, tik, tik tuos žmones pasiimt, kad ne...nesvarbu, kas tai būtų. M.: Gerai, gerai, gerai. G.: Iš mano pusės. Gerai? M.: O tai tu dabar, o tu dabar su ta frakcija... Nu, aš mačiau, tu internete paleidai, o...o...o...nu, daugiau dabar kažką tu dar darai kažkokius tai veiksmus ar ne? G.: Nieko, nieko nedarau. M.: Mh. Nu, tai labai tada...G.: Tą dieną paleidom ir viskas (t.8, b. l. 56) <...> G.: Prieš tai pas mane atvažiuoja šitas K. puse penkių. Tai tau pasakau. M.: Trečiadienį. G.: Jis čia irgi labai susirūpinęs. Jo. Į (duomenys neskelbtini). M.: Aha, aha. G.: Tai jis čia irgi dėl tos frakcijos susirūpinęs. Tai tu su juo irgi gal pakalbėk. Jeigu turėsi iki to...(t. 8, b. l. 57). M.: Tai jis dėl to, jis dėl to, jis dėl to labai nori su manim susitikti būtent ir aš čia negalėjau, nes Klaipėdoj buvau. Tai jisai pirmadienį arba antradienį nori su manim susitikt, tai matyt dėl to pačio klausimo. G.:Dėl to pačio, dėl to pačio. M.: Mh. G.: Tai tu jam pasakyk, kad mes va, kad tu žinai, kad mes susitinkam su juo trečiadienį ir derinsim... M.: Jo, jo, jo, kad mes čia koordinuojamės, kad tu čia nėra kaip sakoma kažkoks tai, ne, sakau, viską, A., ką, ką sugalvoji, ar ką daryti sutariam, nu, pasiskambinam, apsitartam ir darom, žinai. Lygiai taip pat ir aš iš savo pusės. G.: Taip. M.: Ką aš sugalvoju, pasišnekam, pasakom, kas tinka, kas netinka, susitariam ir tada darom. Svarbiausias dalykas. G.: Gerai, gerai <...>“ (t. 8, b. l. 58).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. rugsėjo 16 d. protokolo Nr. S6-14-95 duomenimis (t. 8, b. l. 34), slapta užfiksuoti tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. (K.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi M. K. (M.K), vykęs susirašinėjimas SMS žinutėmis.

2015 m. spalio 30 d., 20.26.25 val., M.K.: „Frakcijos pirmininkas siūlo sekanti trečiadieni 16.30 pas ji?“ (t. 8, b. l. 39).

2015 m. spalio 30 d., 21.28.28 val., K.: „Tinka treciadienis. Susirasom is kur ir kada startuosim. Iki. R.k“ (t. 8, b. l. 39).

        Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. birželio 9 d. protokolo Nr. S6-14-52 (t. 4, b. l. 186) duomenimis, slapta užfiksuotas 2015 m. lapkričio 3 d. restorane „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), vykęs R. K. ir E. M. susitikimas ir pokalbis, užfiksuoto įvykio pradžia 9.30 val., pabaiga 10.00 val. (t. 4, b. l. 187-198).

        Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. gruodžio 16 d. specialisto išvados Nr. 11-1883(16) duomenimis (t. 10, b. l. 163), <...> tiriamajame garso įraše, esančiame tyrimui pateiktoje kompaktinėje plokštelėje „Verbatim CD“ <...> yra užfiksuotas E. M. balsas <...> (šio asmens pasakytos frazės patikslintoje garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 2 priede <...> yra užfiksuotas R. K. balsas (šio asmens pasakytos frazės patikslintoje garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 2 priede <...> Patikslinta tiriamojo garso įrašo, esančio tyrimui pateiktoje kompaktinėje plokštelėje „Verbatim CD-R“ <...> stenograma yra pateikta šios specialisto išvados 1 priede. Tiriamasis garso įrašas <...> yra ištisinis <...> (t. 8, 10, b. l. 172). Specialisto išvados Nr. 11-1883(16) 2 priedo duomenimis, stenogramoje yra pažymėta: /.../– vietos, kur pasakyti žodžiai nėra suprantami; /žodis ar frazė/ – vietos, kur dėl pasakytų žodžių kilo abejonių; (frazė) – papildoma informacija. K – R. K., M – E. M., V – vyras (padavėjas) (t. 10, b. l. 175).

        K.: „<...>Apie tą patį personažą pakalbam, kurio dešinėj sėdi šitas Dievas Tėvas, ta prasme, iš tikrųjų... tai aš ryt turiu tokią kaip ir vakarienę, tada aš taip jautriai sureagavau iškart įkaliau...M.: Po to jo pareiškimo per suvažiavimą...K.: Jo...M.: ... a ne? K.: Jo, nu, ta prasme, apie frakcionavimą... /Man tai/ labiausiai kliuvo... Tai, jeigu tu turi minčių kažkokių, matymų ar ko nors, tu mane taip... paruošk...M.: Užvest. K.:...ta prasme, užvesk. (juokėsi). M.: Nu, žinai. K.: Nes aš manau, suprantu, kad aktualu. M.: Aktualu, žiauriai aktualu (t. 10, b. l. 175). K.: Man tas nepati... nepatinka ir matau, kaip V. kursto, žinai, dar jį...M.: Prideda letenėlę /.../...K.: Mhm. M.:... ten irgi. K.: Tai dadėk keletą. M.: Dezintegracijų. K.: Mhm. M.: Nu, teisingumo dėlei reikia pasakyt, kad jis man šį kartą mi... paminėjo, kad jūs turit susitikimą /su jo/...K.: Mhm. M.: Tai, kaip sakoma, kokį tai parodė... (juokėsi) K.: Mhm. M.: Bet... ė-ė... nepaisant to, žinai... Na, pirmas dalykas, reiškia, suvažiavimo metu... ė-ė... nepaisant jo čia visų /šauktukų/ tokių, žinai, improvizacijų... ė-ė... aš išlaikiau visą, kaip sakoma, mūsų susitarimą...K.: Mhm. M.: ... iki galo. K.: Jo. M.: Ir... pasiūliau jam pirmojo pavaduotojo... K.: Mhm. M.: .../ir taip toliau, žodžiu, jokių... ė-ė... žaidimų...K.: Mhm. M .: ... neaptartų nebuvo... iš mano pusės. K.: Mhm. M.: Ski... skirtingai negu iš jo pusės. K.: Jo, aš taip...M.: /.../...K.: Man ir G. papasakojo dar, truputi... Jo. M.: Nu, aš ten iš vakaro...K.: Mhm. M.: ... jau girdėjau, kad jisai, reiškia, skambinėjasi...K.: Mhm. M.:.... prašosi, kad jis būtų iškeltas. K.: Mhm. M.: Skambino K., žinai, ten. K.: Mmm. Aha. M.: K.... atsisakė suglumęs, žinai. K.: Mhm. M.: Nu, tai supratau, kad vis tiek kažkas bus...K.: Mhm. M.: ... ten maždaug jis man prisipažino, sakė, kaip buvo sunku surast žmogų, kuris mane iškeltų, žinai. K.: O, matai...M.: Tai... Nu, bet čia žinai. Čia...K.: Jo, jo. M.: Visą laiką tą žmogų gali surasti. Ė-ė-ė...Esminis dalykas yra toks, supranti...ė-ė-ė...naudos klausimas...politinės naudos klausimas. Tai...vat, šitoj vietoj klausimas yra, ė-ė...kas yra labai naudinga (duomenys neskelbtini)...(t. 10, b. l. 176) <...> M.: ...kas yra labiau naudinga (duomenys neskelbtini) ir labiau naudinga A. G.. K.: Mhm. M.: Ar... iš esmės /reikės/ dabar pradėt draskytis ir... ė-ė... iki Seimo rinkimų, kuriant frakciją su /.../, reiškia, jau /bandant/ /.../ pagal /.../, žinai. Nu /.../...K.: Taip. Okei. M.: /.../... Nes žinai, tie žaidimai, aš jau jų matęs nemažai. K.: Mhm. M.: Nu, aš nematau problemos, nes... ė-ė... įstos į tą frakciją visi kam reikia, ir G., ir S., žinai...K.: Mhm. M.: ... nu, bet žinai, bet ten yra laiko gaišinimas...<...> K.: Aš tai matau, kad rinkėjams tai blogai atrodo, nes /.../...M.: /Kad/ pirmas dalykas jo, įvaizdžio prasme, jau /.../ mes reiškia nebevieningi kaip tokie. K.: Mhm. M.: Vaidinti, kad mes vieningi ir kartu daryti, reiškia, tokius skirtingus dalykus, nu...K.: /.../.M.: Nepaslėpsi. K.: Mhm. M.: Artėjant rinkimam oponentai tą tik primetinės...K.: Mhm. M.: ... ir dar pradės...K.: Mhm. M.: ... /.../. A-a... Klausimas yra kitas, ar mes galim... ė-ė... paimti tiesiog ir užkirst kelią tokiam dalykui, bet jėga. K.: Mhm. M.: Nes valdyba ten pilnai kontroliuojama...<...> K.: Mhm. M.: ...mano yra. K.: Mhm. M.: Iš penkiolikos du žmonės su juo yra. K.: Mhm. M.:/.../ tik tai /.../...K.: Mhm, Mhm. M.: Tai šiuo atveju vėl gi aš nenoriu toliau žaisti, nes...nu, ta prasme, kam to reikia. Tas klausimas yra toks, jeigu jisai nori čia...ė-ė...tos... (duomenys neskelbtini) kažkokius tai, reiškia, signalus siųsti, tai tam nebūtinai reiškia frakcijos. Pasiruošusius /.../ pavaduotojui paskirtume aiškią erdvę /.../ K.: Mhm, Mhm. M.: Nu, tarkim ten atsakingas už pensininkų ir bedarbių... K.: Mhm. M.: Nu, ta prasme už reikalus. Už kaimiškų vietovių pensininkų, sakykim, pritraukimą. (t. 10, b. l. 177). K.: Mhm, Mhm, Mhm. M.: Nu, ir /normaliai/. K.: Mhm. M.: Ir, ir, ir tegul sau važiuoja. K.: Mhm. M.: Aš ten tikrai šitoj vietoj nesikišu. K.: Mhm. M.: Bet, bet tada aš jau jam ir telefonu sakau, /.../ /tai/ tavo iniciatyva turi būt suderinta su manim prieš ją paleidžiant. Nu, ta prasme, kad žaidžiam kaip komanda. K.: Mhm, Mhm. M.: Nes jo visąlaik mė... mėgstamas žodis pabrėžt, kad mes čia turim žaist komandoj ir vienybėj, realiose... realiam veiksmuose visiškai...K.: Visai kitaip. M.: ...visai kitaip. Tai, tai čia šiuo atveju aš planuoju... planavau jau rytoj vakare /.../ su juo, žinai, susitikti. K.: Mhm, Mhm. M.: Ir nebeišeis dabar, penktadienį persikelsiu, nes mes rytoj bandysimės tą šešėlinę vyriausybę trečią valandą kviestis. K.: Mhm. M.: Antrą nusileidžia, vis tiek bus dar vėliau. K.: Puse penkių gal. M.: Okei. K.: Maždaug. M.: Tai, tai klausimas yra toks, reiškia, visa mūsų įtaka po šešioliktų metų tiek Vyriausybėj, tiek Seime priklausys nuo to... K.: Mhm. M.: ... ant kiek jisai sugebės, reiškia...K.: Mhm, Mhm, Mhm. M.: ...suvaldyti savo asmenines ambicijas ir emocijas. K.: Mhm, Mhm, Mhm. Paklausyk, E., ar tie... ar teisingai aš formuluoju, čia repeticija... pavyzdžiui, kad aš jam sakau, aš manau, kad, jeigu šitaip, tave naudingiau, A., dabar išmest tiesiog... jeigu tu steigi frakciją. M.: Nes mes tokį scenarijų labai, labai realiai svarstėm. K.: Ta pras... aš kaip čia sakyt, užsikrovinėju. Jeigu tu manai, kad frakcija yra gerai, iš tikrųjų iš išorės yra blogai... na, aš manau, patarsiu labai /.../ išmest. M.: Jo. Nukirst. Ta prasme, nukirst frakciją... Mes tiesiog jos neįregistruojam. Nu, ir... ir...K.: Ir išmest iš partijos. M.: Nu. K.: Už frakcionavimą. Šiuo atveju vis tiek geriau atrodysit prieš rinkėjus...negu skaidyt. M.: Tai aišku. K.: ...negu skaidyt. M.: tai aišku, tai aišku. K.: Supratau. Sorry, nutraukiau. M.: Jo, jo. Tai iš tikrųjų jam /.../ toks dalykas mūsų. K.: Mhm. M.: Ko mes tikrai tokių variantų irgi realiai įvertinom. Mes negalim visur ir visada /.../ atsitraukinėt. K.: Nu, vis saldainiais /maitini/, nes...M.: Nu, nu, nu. (t. 10, b. l. 178). K.: ... /.../ /visi/ /po/ pirštą...M.: Taip, taip. Žiūri /.../ ranka...K.: Mhm. Mhm. M.: ... šituose, reiškia, nasruose. K.: Mhm. M.: Bet esminis dalykas ką jis turi suvokti, jeigu jisai nori toliau ateity siekt politinių ten savo tikslų. K.: Mhm, Mhm. M.: Kad... kaip čia pasakyt, išlaikyti šaltą protą.  K.: Mhm. M.: .../tikrai/.../...K.: Mhm. M.: Bet likus metam iki rinkimų bandyt įrodinėt, kad jisai pirmas, o ne antras... /nu tai/ /aš čia/...Nu, tai yra sau pražūtis politinė ir jo paties. K.: Mhm, Mhm. M.: Aišku, kenkimas ir partijai. K.: Mhm. M.: Tai, tai čia šiuo atveju, /reikia/...K.: Mhm. M.: Jeigu jisai sugeba...K.: Mhm. M.: ... suvaldyti ir šiek tiek ilgiau pasižiūrėt, daugiau negu perspektyvoj...K.: Mhm. M.: ...reiškia, savo politinius veiksmus. K.: Mhm. M.: Tai jam kur kas geriau dabar yra su mumis turėti gerą rezultatą. K.: Mhm. M.: Eit toliau kažkur tai... /.../...K.: Taip. Po šešioliktų gali, po spalio gali skirtis. M.: /Po šešioliktų/... /Po šešioliktų/... /.../ /Aš jam/ /.../ tikrai geriau. Tai va, tiktai šioj vietoj nes...K.: Mhm. M.: Nes kam /.../ kalbėti /.../ dabar mes jų neatstatysim. /.../. Vėl savo visą energiją, arba dalį energijos, resursų...K.: Ne į tą pusę truputi. M.: /.../. K.: Mhm. M -/.../...K.: Mhm. M.: ....tada kaip žaidėjas jisai, nu... nenori su mumis eit...K.: Mhm. M.: ... ir nenori. K.: Mhm. M.: Eik lauk. K.: Mhm. M.: Ir pasiruošę /.../ dabar /.../...K.: Mhm, supratau. Okei. Dar kokie momentai būtų tada? M.: Jeigu jisai galvoja, kad /kažkur tai/ /.../. K.: Mhm. M.: Jeigu jisai galvoja apie kažkokį tai...atskirą darinį /.../. (t. 10, b. l. 179). K.: Mhm. M.: Tai vėlgi /tenai/ /.../ statistiškai /.../. K.: Nu, čia manau, kad mišios <...>. M.: Vat, jis čia labai akcentavo. Ė-ė... Kitas dalykas dabar, kur aš kaip manau, yra labai blogas, nu, aš manau, /.../. K.: Mhm. M.: Maždaug gerai, žaidžiam kartu... einam į Seimo rinkimus, tas nuskambėjo, beje, per suvažiavimą. Nu, ir maždaug atsiduodam rinkėjų valiai. K.: Mhm. M.: Ir, jeigu bus tarkim, M. pirmas sąraše, G. antras...K.: Mhm. M.: Nu, ir tarkim, reiškia, jeigu rinkėjai sukeičia mus vietom. K.: Tai...M.: Tai reiškia, kad A. /.../ numeris uno su mumis...K.: Supratau. M.: ...einant į kažkokius postus. K.: Mhm, Mhm, Mhm, Mhm. M.: Žinai, kaip iš išorės žiūrint demokratiškai gražu. Ir aš ne sykį /.../. K.: Mhm. Aš galvojau, kad jūs neturite. M.: Bet...K.: Draskymasis /.../ M.: Tai, tai tada tai yra...K.: Mhm. M.: Tai reiškia, kad reiškia, partijoj yra du, du kandidatai į premjerus. K.: Mhm. M.: Du kandidatai į seimo pirmininkus. Partijoj, reiškia, yra du pirmininkai. Ir tai reiškia, kad yra du rinkiminiai štabai. K.: Mhm, Mhm. M.: Venas, vienas dviejų aukštų, kitas /.../ keturių aukštų. K.: Mhm, Okei. Supratau. M.: Ir tas...K.: Mhm. M.: Tas finale, reiškia, neatveda. K.: Mhm. M.: ..į sinergiją ir pliusą. K.: Mhm, Mhm. M.: Tai reiškia, kad mes nu, vis tiek vienoj ar kitoj vietoj pradėsim kirstis dar rinkiminės kampanijos metu. K.: Mhm. M.: Ir tą /jų/ oponentai puikiai žinos. K.: Mhm. M.: Todėl reiškia, toks žaidimas...ė-ė...susitarti iš anksto, kas pirmas, tas laimi...K.: Mhm (t. 10, b. l. 180). M.: ...jis yra /.../ partijos pirmininkas turi įgaliojimus /dviem metam/...K.: Mhm. M.: Šitoj vietoj partijos rezultatai bet kokiu atveju...K.: Mhm. M.: Aš ir esu tas, kuris, sakykime, prisiimu lyderystę...K.: Taip. M.: Ir /reiškia/... /čia, žinai/... /Čia, čia/...K.: Ne, čia šnekos nėra. Ta prasme, ir dėl, dėl, dėl visų kitų dalykų, ir patirčių, ir įskaitant asmenines savybes, tai čia aš nuo savęs pridedu šiuo atveju. M.: Nes žinai, jis norėjo savo laiku čia dar vasarą /.../ davai, duok man štabo vadu. K.: Mhm. M.: Ne, sakau /.../ aš negaliu tau štabo vadu /.../... Vienas dalykas, nežino /.../ iš vis /.../... Antras dalykas, yra... aš, aš... Aš suprantu ką tas reiškia, žinai. K.: Mhm. M.: Kai tu vadovausi štabui. Sakau, aš būsiu tada štabo vadovas. K.: Mhm. M.: Tu būsi pavaduotojas. K.: Mhm. M.: Tai va. Ir... jeigu vis tiek klausimas dar yra jo sakykim dėl gi apsisprendimo labai aiškaus. K.: Mhm. M.: Tai ar jis eina į Seimą, ar neina. Žinai, nes tvirto jokio atsakymo iš jo neturim. Kai jis čia pradėjo šnekėti /.../ /man darbą siūlo/... /Žinai/, valio. Aš už labai, nes žinai, su B., jeigu nori /.../ ar su L.. K.: Mhm. M.: Nu, žinai, /.../ reiškia, tikrai... Žinai, nes jis visąlaik formuluoja taip, supranti, nu, Benderiškai. K.: Mhm. M.: Jeigu mane išrinksit partijos pirmininku, aš eisiu su B. /.../...K.: Taip, taip, taip, taip. O jeigu neišrinksit, tai neisiu. M.: Nu, neišrinkom, tipo dabar viskas nebegalioja, ką jisai sakė sekmadienį. K.: Mhm. M.: Šeštadienį per suvažiavimą. Lygiai taip pat kaip negaliojo... ką jis prieš du mėnesius man sakė, kad jis kandidatuos Kauno skyriuj... (juokėsi) Žinai, /.../ dabar/.../...K.: Jo, jo. M.: Tą dieną /.../. K.: Mhm, Mhm, Mhm. M.: Tai...K.: Mhm. M.: ... šitoj vietoj reikalingas...K.: Mhm. M.: ... jo vidinis apsisprendimas. K.: Mhm, Mhm. M.: Ar jisai...Nėra /žūtbūtinė/ sąlyga, kad jis būtinai turi eiti į Seimą. Jei jis pats nenori, jaučia kažkokį diskomfortą, tegu jis neina. Aš nematau problemos. Mes galim panaudoti, ta prasme, ir...nu, kažkokiems ten pensininkų balsams traukti ir, ir, ir ne...nedalyvaujant. Bet, jeigu jisai...K,: Mhm. M.: /.../. K.: Mhm. M.: Nu, tai aš manu, kad prasme, jis turi eiti su mumis. (t. 10, b. l. 181). K.: Šita užduotis sudėtingesnė ta prasme...M.: Bet sąraše. Tegu į vienmandatę neina. K.: Jo. M.: Bet sąraše, kad galėtų po to jeigu norės pralaisvinti mandatą. K.: Mhm. Pirma dalis turbūt kad... nesukurtų judėjimo ir neišvestų žmonių yra paprastesnė. Šita /yr/ sunkesnė, nes čia vietoj teks... įvertint, žinai, tokį...M.: Ne, tai viskas tvarkoj. K.: Supratau. Okei. M.: Suprantama. Man tai /.../ iš jo nieko /.../... Ė-ė... Tai, kad už jį balsavo...K.: Jau nebeišves, viskas, jau nebeišves. Ta prasme, jau tas periodas praėjo. Ir aš manau, kad /.../... M.: Ir plius kitas dalykas jisai dar klaidingai /tą/ suvokti, kad viena penktoji, kuri palaiko partij/oje/ jį /.../, tai... tai ir yra jo žmonės. Kai padėtis /.../ /žymiai sudėtingesnė/, /nes žinai/...K.: Aišku. M.: Tai /.../ /vienos/ /penktosios/, liks viena aštuntoji. K.: Mhm. M.: Tai, žinai, /mes/ /taip/ prognozuojam, kad iš aštuonių...K.: Mhm. M.: ... tūkstančių žmonių partijoj...K.: Mhm. M.: /.../ /du šimtai/ žmonių. K.: Mhm, supratau. M.: Tai čia žinai, čia man kaip jo paties praradimas prieš rinkimus, aišku būtų /.../...K.: Mhm. M.: ...ir... K.: Jo, jo, tai aš tą... tą vat, būtent elementą... susiskaldymą ir praradimą. Nu, vis tiek, tai... tas duotų gero... nes...M.: Aišku, duotų. K.: /.../ reikalinga. M.: /.../ galėtų, supranti. K.: /Kuris/ duotų gero. M.: Duotų gero ir paimt (duomenys neskelbtini) ten balsų... Ar ten tų pačių (duomenys neskelbtini), ar tų pačių (duomenys neskelbtini). K.: (duomenys neskelbtini). Okei. Kas dar tokio svarbaus galėtų būti? M.: Nu, daugiau aš nežinau, žinai... Daugiau /.../. Daugiau kaip ir neturiu aš kažkokių tai, žinai. K.: Mhm. M.: Aišku, jisai dabar turi sakykim kaip Europarlamento narys... čia kaip tavo žiniai tiesiog. K.: Taip. M.: Jis turi tam tikrus žmones... partijoj...K.: Mhm. M.: ... įdarbinęs. K.: Mhm. M.: Nu, jis kaip ir sprendžia mums tą problemą... padeda spręsti. K.: Taip, taip, taip, taip. M.: Regionuose ten kažkiek /.../... (t. 10, b. l. 182) <...> K.: Mhm. M.: O A. visą laiką tuos žmones, kuriuos...K.: Mhm. M.: ...įdarbino, jis laiko jau kaip sakant savo pavaldiniais, žinai. K.: Mhm, Mhm. M.: Ta tiesiogine prasme. K.: Mhm. M.: Tai va, tai čia yra tas momentas, bet tai nesudaro kažkokios ten, žinai... ė-ė... K.: Mhm, Mhm. M.: Mes tikrai /.../... žiūrėjom...K .: Mhm. M .:... tuos žmones, kuriuos kaip sakoma, jis įdarbinėja. <...> M. : Klausyk, o kaip /.../? Tu paskambinai jam po suvažiavimo ir pasakei, ar susitikę /kažkaip/? K.: Ne, aš susitikau šitą /va/... Šitą ir... pavažiavau labai. Tai A. atsirado didelis noras pasimatyt, pasikalbėt. M.: /../... K.: Nes prieš tai man rodos mes tris kartus... ė-ė...M.: Jo. K.: Jo. Tris kartus susitikę turbūt buvom prieš tai. Ta prasme, kontekstas buvo tada judėjimas, nejudėjimas, žinai. Tas, tas vat, kontekstas buvo. M.: Bet kad žinai, šiandien iš ryto susitikom, tai nieko tokio, nes ta prasme, A. man kaip pasakė telefonu... K.: Mhm. M.:... kad su tavim. K.: Mhm. M.:... planuoja susitikimą...K.: Mhm. M.: Sakau, mes irgi galbūt dar savaitės pradžioj pasimatysim /.../...K.: Man tai, man tai nieko. Jis yra šiaip šitas yra mano draugas, o A. yra jo klientas. Skirtumas yra ta prasme. M.: Supratau. K.: Šitas yra mano draugas, o A. yra jo klientas. M.: Yra jo klientas. K. : Tai nebūtinai ta prasme, jis A. pasakys (t. 10, b. l. 183) <...> K.: <...> Klausyk, aš tada prisiminsiu tą smulkų dalyką, kur praeitą sykį kalbėjom apie vartotojų kreditus. M.: Taip. K.: Tai Š. įregistravo pataisytą dar vieną mano prašymu. Bet aš sakiau, kad tau pasakysiu, ta prasme. M.: Mhm. K.: Ė-ė... Šiandien Biudžeto finansų komitetas ją svarstys. M.: Mhm. K.: Gaila tiktai, kad ten neeiliniam posėdy (duomenys neskelbtini). M.: Mhm. K.: Nes rytdienos buvo pilnas. Tai aš nežinau, jeigu galėsi K. žodį pasakyt, pasakyk. M. : Bet čia dabar /tai/ tas, /kuris/ bus /.../. K.: Jo. Jo, jo. Apie... prieš vienuolika bus svarstymas. M.: A. Gerai. K. : Komitetas prasideda, prieš vienuolika klausimas. M.: Mhm. K.: Kad... /kad/... Nežinau, kad savo nenukirtinėtų, ta prasme. M.: K. kartais mėgsta /.../...Gerai. Aš tada...K.: /Jo, jo/ M.: ... duosiu žinią, nes aš dabar... K.: Jo. Nu, jeigu galėsi kažkaip. (t. 10, b. l. 185). M.: Gerai, aš... aš grįšiu iki vienuolikos...K.: /.../...M.: ... prieš vienuolika į Seimą. Aš tada jam... /pasakysiu/, kad išeitų trumpam...K.: Jo, šita, tai ir... ir ketvirtadienį turėtų į salę eit. Tai...M.: Tai mes ten jau frakcijoj susi... susi...K.: Šiaip, šiaip...M.: Turinys ten... neatsimeni apie ką? K.: Apie, apie patikrinimą. M.: Ai, duomenų patikrinimą. K.: Jo, duomenų patikrinimą. M.: Kad ten viskas... kaip čia pasakyt...K.: Pagrįstais įrodymais turi /.../... pagrįstas... ė-ė... kai, reiškias... nu, patikrina pagrįstus duomenis. M.: Mhm.K.: Pagrįstus įrodymus. Tai ten yra praeitą sykį buvo Š. pataisa apkaltinta netikslumu kažkaip tai. M.: Taip. K.: Jis tiesiog patikslino. M.: Ai, okei, bet kryptis ta pati. K.: Kryptis ta pati, grynai kryptis ta pati, ta prasme, ir, ir, ir, ir, ir... ir jeigu šitas, vat, suvaikšto, tai tada iš principo viskas ką per (duomenys neskelbtini) /.../, mums tinka. M.: Mhm, supratau. K.: Tai čia ketvirtadienio į salę. M.: Jo. Nes... ė-ė... vakar buvo atėjęs... į Seimą dar šitas... Š. tas F.. Yra dabar jisai ten atstovauja tuos kelis...K.: Mhm. M. : Kelias stambesnes, man atrodo, tas kompanijas. Tai jie dar kažkaip sugalvojo. Sakau, jūs pirma nustokit, sakau, užteks jau, žinai, nes... jeigu jūs čia dar atidarot vėl kažką, žinai. K.: Man rodos, kad šito pakaktų. Jie ten... per daug....: Jo. Ir sakau, tai jūs...K.: Nu, kaip sakant, ten lobistai įrodinėja savo darbo vertę... ė-ė...M. : Ir už tai, kaip sakoma, nor/ėjom/ gaut atlygį. K.: Jo, nes, nes darbas pasirodė prastokas. Dėl to ir... kaip čia pasakyt, ir mes išsigandom, žinai, kad rinką, nu, sunaikins. /.../. Tai va, tai. M. : Gerai <...>“ (t. 10, b. l. 186).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. rugsėjo 16 d. protokolo Nr. S6-14-95 duomenimis (t. 8, b. l. 34), slapta užfiksuoti tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. (K.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi T. D. (D.), vykęs susirašinėjimas SMS žinutėmis.

        2015 m. lapkričio 4 d., 19.53.33 val., D.: „Kaip G.? S.?“ (t. 8, b. l. 42).

        2015 m. lapkričio 4 d., 19.54.51 val., K.: „S.– liuks! G. – plius/minus, bet gerai“ (t. 8, b. l. 42).

        2015 m. lapkričio 4 d., 19.55.37 val., D.: „Supratau“ (t. 8, b. l. 42-43).

        2015 m. lapkričio 4 d., 19.55.54 val., K.: „Norma“ (t. 8, b. l. 43).

        Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. rugsėjo 16 d. protokolo Nr. S6-14-95 duomenimis (t. 8, b. l. 34), slapta užfiksuoti tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. (K.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi E. M. (M.), vykęs susirašinėjimas SMS žinutėmis.

        2015 m. lapkričio 5 d., 8.17.16 val., K.: „Labas rytas E.. Galetumem surukyt po cigarete kad ir prie fontano apie 9.30 – 9.40 val arba bet kada po 15 val. R.k“ (t. 8, b. l. 43).

        2015 m. lapkričio 5 d., 8.48.39 val., M.: „Labas rytas, ar galime rytoj bet kada, nes šiandien mūsų darbotvark“ (t. 8, b. l. 43).

        2015 m. lapkričio 5 d., 8.48.46 val., M.: „ė Seime, tai turiu dalyvauti salėje iki vakaro. Nors jeigu greitai“ (t. 8, b. l. 43).

        2015 m. lapkričio 5 d., 8.48.43 val., M.: „eis, tai parašysiu. O rytoj, kada patogu pačiam?“ (t. 8, b. l. 44).

        2015 m. lapkričio 5 d., 8.52.13 val., K.: „Gali brukstelt ir i popiete. O ryt kokia 10.30 val tikrai tiktu. Bet kuriuo atveju, verta butu iki Tavo ryt susitikimo su mano vakaryksciu „klientu“. R.k (t. 8, b. l. 44).

        2015 m. lapkričio 5 d., 8.57.12 val., M.: „Supratau. Parašysiu.“ (t. 8, b. l. 44).

        2015 m. lapkričio 6 d., 7.23.45 val., M.: „Labas rytas! Mano šiandienos rūkymo prie fontano grafikas galėtų bū“ (t. 8, b. l. 44).

        2015 m. lapkričio 6 d., 7.23.47 val., M.: „ti 9.45 arba 10.45 :)“ (t. 8, b. l. 45).

        2015 m. lapkričio 6 d., 7.24.50 val., K.: „Labas rytas. Parukom 10.45 val. Iki. R.k“ (t. 8, b. l. 45).

        2015 m. lapkričio 6 d., 7.25.17 val., M.: „Ok“ (t. 8, b. l. 45).

        2015 m. lapkričio 6 d., 11.09.58 val., K.: „P.s. Ziurek i tai ka sakiau ne i kaip derybas, o labiau kaip griezta musu poziuri, su kuriuo jis sutiko“ (t. 8, b. l. 45).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. rugsėjo 26 d. protokolo Nr. S6-14-97 duomenimis, slapta užfiksuotas 2015 m. lapkričio 6 d., pokalbio pradžia 12.31.23 val., pokalbio pabaiga 12.32.04 val., tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi E. M. (M.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi A. G. (G.), vykęs telefoninis pokalbis.

        G.: „Taip, taip E.. M.: A., žiūrėk, mes čia su G. jau išsukinėjam iš autostrados, biški vėluojam kokį dešimt minučių. G.: Okei. M.: Nepavyko, žinai, laiku (neaiškiai). G.: Okei. M.: A. atvažiavo jau? G.: Dar nematau. M.: A, nematai dar. Nu, jis turėtų prieky kažkur važiuot. Tai tuoj būsim. G.: Gerai. Tai mes būsim viršuj ten, po to. M.: Viršuj, a ne, antram aukšte. G.: Viršuj, ten nu. M.: Ai, nu gerai. G.: Žinosi. Gerai. M.: Mhm, iki“ (t. 8, b. l. 74).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. rugsėjo 16 d. protokolo Nr. S6-14-95 (t. 8, b. l. 34) duomenimis, slapta užfiksuotas tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. (K.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi E. M. (M.), 2015 m. lapkričio 13 d. vykęs susirašinėjimas SMS žinutėmis.

2015 m. lapkričio 13 d., 9.28.10 val., K.: „Laba diena, E.. „Paciento“ bukle taisosi kiek nors? R.k“ (t. 8, b. l. 44-45).

2015 m. lapkričio 13 d., 10.05.28 val., M.: „Labas. Sakyčiau nestabili. Vieną dieną geriau, kitą blogiau. Reiktų“ (t. 8, b. l. 46).

2015 m. lapkričio 13 d., 10.06.09 val., M.: „trumpam kitą savaitę pasimatyti.“ (t. 8, b. l. 46).

2015 m. lapkričio 13 d., 10.07.04 val., K.: „Ok. Tai duok zinia kada patogu kava. R.k“ (t. 8, b. l. 46).

2015 m. lapkričio 13 d., 10.09.24 val., M.: „Gerai, kitą savaitę kontaktuojame.“ (t. 8, b. l. 46-47).

„Y“ 2016 m. spalio 25 d. rašto dėl turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti dokumentų pateikimo Nr. S-1354 duomenimis, pateikti <...> elektroniniai laiškai, kuriuose minimas frakcijos „(duomenys neskelbtini)“ kūrimas (t. 68, b. l. 19).

2015 m. lapkričio 11 d., 14.36 val., From: G. A., To: V. J.. Subjekt: Re: Lapkričio 18 dieną šaukiamas Valdybos posėdis „Norėčiau į darbotvarkę įtraukti frakcijos „(duomenys neskelbtini)“ įkūrimo klausimą. Kadangi esu viešai apie tai paskelbęs ir daug skyriaus narių manęs klausia daugiau detalių, norėčiau su valdyba aptarti šias idėjas. A.“ (t. 68, b. l. 29).

2015 m. lapkričio 16 d., 18.18 val., From: G. A., To: V. J.. Subjekt: Re: Lapkričio 18 d. šaukiamas Valdybos posėdis „Sveikas, V., dėl nenumatytos kelionės negalėsiu dalyvauti trečiadienį posėdžiuose. Paprašiau savo patarėjo A., kad užsuktų. Todėl frakcijos klausimą atidedam. A.“ (t. 68, b. l. 29).

2015 m. lapkričio 16 d., 18.20 val., From: V. J./ (duomenys neskelbtini), To: A. G.. Subjekt: Re: Lapkričio 18 d. šaukiamas Valdybos posėdis „Sveiki, Dėkui už informaciją. Dėl frakcijos iš karto buvau perdavęs E., kaip supratau, jūs susiderinote, kaip toliau bus šitas klausimas traukiamas. Sėkmės Budapešte. Išsiunčiau paraginimus nors ir negausiais, bet visais turimais asmeniniais kontaktais. Linkėjimai V.“ (t. 68, b. l. 29).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. birželio 20 d. protokolo Nr. S6-14-56 (t. 5, b. l. 86) duomenimis, slapta užfiksuotas 2015 m. gruodžio 1 d. restorane „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), vykęs R. K., R. R. ir E. M. susitikimas ir pokalbis, užfiksuoto įvykio pradžia:14.15 val., pabaiga:14.40 val. (t. 5, b. l. 87-88).

        Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. gruodžio 13 d. specialisto išvados Nr. 11-1884(16), 11-2126(16) duomenimis (t. 11, b. l. 2), <...> tikėtina, kad tiriamajame garso įraše, <...> yra užfiksuotas E. M. balsas (šio asmens pasakytos frazės patikslintoje garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 1 priede <...>) tikėtina, kad tiriamajame garso įraše, <...> yra užfiksuotas R. K. balsas (šio asmens pasakytos frazės patikslintoje garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 1 priede <...>) tikėtina, kad tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas R. R. balsas (šio asmens pasakytos frazės patikslintoje garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 1 priede <...> Patikslinta tiriamojo garso įrašo, esančio tyrimui pateiktoje DVD plokštelėje „imation“<...> stenograma yra pateikta šios specialisto išvados 1 priede. Tiriamasis garso įrašas <...> yra ištisinis (t. 11, b. l. 13). Specialisto išvados Nr. 11-1884(16), 11-2126(16), 1 priedo duomenimis, stenogramoje yra pažymėta: /.../– vietos, kur pasakyti žodžiai nėra suprantami; /žodis ar frazė/ – vietos, kur dėl pasakytų žodžių kilo abejonių; (frazė) – papildoma informacija. K – tikėtina R. K.; R – tikėtina R. R.; M – tikėtina E. M.; P – vyras (padavėjas).

        K.: „<...> Antras dalykas, ta prasme, pacientas. M.: Aha. ?.: /.../ neribotas. K.: Kaip ten? M.: Nu, žinai.. Kantrybės pas mane...K.: Kitos nerandi. M.: Kantrybės pas mane dar yra. Bet, bet /.../. Tai dabar, žinai... dabar... klausimas ir yra toks, nu...Kodėl uždarė Seimas galimybę europarlamentarams, reiškia, atsisakyti mandato...K.: Mhm. M.: ... Seimo nario. K.: Taip. (t. 11, b. l. 14) <...>M.: Šitą, turi tuo metu būt įsipareigojęs /.../ /tokią priesaiką/ /.../ pasako /.../. Tai dabar, žinai, /.../ nerealu, dauguma /.../... /užmėtyt/ /.../... Jis turi priimt sprendimą dėl tautybės /atstatymo/. K.: Mhm. M.: Ir išvaduoja visus, kaip sakoma, nuo problemos. K.: Mhm. M.: O čia jo ten pasakymas, kad čia jo vaikams pakenks... tai absoliučiai... Šiandien išsiaiškinom, (duomenys neskelbtini) įstatymą, pasižiūrėjom – cha... – niekaip tėvų atsisakymas pilietybės neįtakuoja vaikų pilietybių klausimą. Ten yra visiška autonomiškai. Nebent verslo yra kažkokie klausimai. K.: Mhm. M.: Jo /tenai/ (duomenys neskelbtini), žmona (duomenys neskelbtini). /.../... Labai pilietiška. K.: /.../ M.: Tai kol kas, sakykim, iš jo /.../, tai jūs dabar (duomenys neskelbtini) dėl manęs kažką padarykit. /.../ Visų yra pozicija, kad tu /.../, nevaryk /.../, o priimk vyrišką sprendimą /.../...K.: Mhm. Tai ta prasme, jeigu kalbėti... ė-ė-ė... reiškias... ė-ė-ė... psichiatrų kategorijomis, tai reikštų, nu, A., ar tu vyras, ar tu /ridiskas/? Ta prasme. O kitos kalbos /varguoliam/ /.../, tai ta prasme...M.: Aš jaučiu jo busima dabar tokia, supranti, kad jis yra labai arti, žinok, iš tikrųjų... sprendimo...atsisveikint su mumis, žinai. Ir aš aišku dedu visas pastangas, kad to neįvyktų. K.: Bet jums jo reikia? M.: Nu... K.: Aš supratau. M.: ...aš/.../.K.: Taip, taip, taip. Supratau. Tai aš pagrindinį supratau. A. apsispręsk Lietuvos naudai ir...M.: Nu. K.: ... varyk. M.: Nu. K.: Tokia pagrindinė darbinė /.../...M.: Jam buvo suteiktos visos iki tol galimybės...K.: Mhm. M.: /.../. Dirbti partijoj... Ūkio ministerijoj /.../... Ruošt partijos /.../. K.: Supratau. Okei. M.: Jeigu reikia, gali /.../ /jeigu/ negali /.../ reiškia /.../ /tenai/ /.../... pakalbint tenai /.../ (duomenys neskelbtini)... K.: Supratau, okei. Tai aš tau dabar primenu, kad... kvietimas Kalėdinei vakarienei galioja...<...>“ (t. 11, b. l. 15).

        Apžiūros 2019 m. lapkričio 4 d. protokolo duomenimis, 2019 m. lapkričio 4 d., 12.15 val., A. J. (J.) savanoriškai pateikė apžiūrai naudojamą mobiliojo ryšio telefono Iphone susirašinėjimą WatsApp programa su A. G. (G.), kuris pavadintas „A. G“, laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 25 d. iki 2015 m. lapkričio 26 d. ir 2016 m. gegužės 14 d. <...> (t. 121, b. l. 117). Susirašinėjimas laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 25 d. iki 2015 m. lapkričio 26 d. ir 2016 m. gegužės 14 d. su A. G. buvo fotografuotas (t. 121, b. l. 118).

        Priede prie 2019 m. lapkričio 4 d. apžiūros protokolo pateiktos nuotraukos. Be kitų yra šios:

        Nuotrauka Nr. 4 0185 (t. 121, b. l. 119).

2015 m. spalio 25 d., 09.48 val., J.: „reikia „frakcijos“ ;)“.

2015 m. spalio 25 d., 09.48 val., J.: „M. sake ka nors apie frakcija“.

2015 m. spalio 25 d., 11.13 val., G.: „Taip M. jaudinasi“.

2015 m. spalio 25 d., 11.25 val., J.: „Nu, yra ko : )“.

2015 m. spalio 25 d., 11.25 val., J.: „Cia siaip neaisku. Ju dabar sukis „(duomenys neskelbtini)“.

2015 m. spalio 25 d., 11.26 val., J.: „Frakcija – (duomenys neskelbtini)“.

2015 m. spalio 25 d., 11.26 val., J.: „Tai nebeaisku, ka cia komunikuoti“.

2015 m. spalio 25 d., 11.29 val., G.: „KL“.

2015 m. spalio 25 d., 11.29 val., G.: „Tik KL“.

2015 m. spalio 25 d., 11.30 val., G.: „Viskas prasideda nuo idėjas“.

2015 m. spalio 25 d., 11.30 val., G.: „Ne nuo dokumentu“.

2015 m. spalio 25 d., 12.55 val., J.: „ :)) taip!“.

2015 m. spalio 25 d., 12.55 val., J.: „Pamastysim ir pasiulysim tada realu plana: kas ir kaip bus su kl“.

2015 m. spalio 25 d., 12.56 val., J.: „As jau uz ideja ir taip, tai rūpintis nori (u) kad ji butu ir įgyvendinta“.

Nuotrauka Nr. 5. 0186 (t. 121, b. l. 120).

2015 m. spalio 25 d., 13.05 val., J.: „Siaip ar taip, labai džiaugiuosi, nes KL dabar yra jau uzgimusi oficialiai! Burtas mestas! Auginsim ir mylesim :)”.

2015 m. spalio 25 d., 13.09 val., J.: „Tik mums reikia dar daugiau darbo rankų. Krausysimes i didesnes patalpas, kad galetu daugiau zmoniu ateiti, kad nuolat veiksmas vyktų, idarbinsime rimtai savanoriu, reikia kl website'a padaryti, važinėti po Lietuva ir kurti kl organizacijas visur!“.

2015 m. spalio 25 d., 13.10 val., J.: „Ir labai reikia E. e. Lietuvai! Ji labai tiki, butu nuostabi savanoriu koordinatorė ir musu biuro veiklos organizatorė!“.

2015 m. spalio 25 d., 13.33 val., G.: „Sutarem“.

2015 m. spalio 25 d., 14.23 val., G.: „Tu gen sekretore musu feajcijos“.

2015 m. spalio 25 d., 14.23 val., G.: „Pradek viska formini“.

2015 m. spalio 25 d., 14.23 val., G.: „Pradedam darbus“.

2015 m. spalio 25 d., 14.24 val., G.: „Pradedam FB veikla“.

2015 m. spalio 25 d., 14.24 val., G.: „Nes turim KL“.

2015 m. spalio 25 d., 14.25 val., G.: „Ir Darom buriam savanorius“.

2015 m. spalio 25 d., G.: „Darom solid dabar“.

Nuotrauka Nr. 47. 0228 (t. 121, b. l. 130).

2015 m. lapkričio 4 d., 10. 57 val., G.: „Dabar nublanks“.

2015 m. lapkričio 4 d., 10.57 val., G.: „Prie skandalo“.

2015 m. lapkričio 4 d., 10.58 val., J.: „Tai dabar nededam“.

2015 m. lapkričio 4 d., 10.58 val., J.: „Apie dujas“.

2015 m. lapkričio 4 d., 10.58 val., J.: „Bet reikia gal kokia jusu nuomone apie skandala“.

2015 m. lapkričio 4 d., 10.59 val., J.: „As ta turėjau omenyje“.

2015 m. lapkričio 4 d., 11.00 val., J.: „Visi dabar cia postina, E. M. vakar tris postus įdėjo“.

2015 m. lapkričio 4 d., 11.00 val., J.: „Visi siaučia: žurnalistai, (duomenys neskelbtini), etc“.

2015 m. lapkričio 4 d., 11.06 val., G.: „Tegul siaucia“.

2015 m. lapkričio 4 d., 11.06 val., G.: „Matai Reikia (duomenys neskelbtini) imt“.

2015 m. lapkričio 4 d., 11.06 val., G.: „Nukalti ten“.

2015 m. lapkričio 4 d., 11.07 val., G.: „(duomenys neskelbtini) atkalbinėja nuo frakcijos“.

2015 m. lapkričio 4 d., 11.07 val., G.: „M. nenori jos“.

2015 m. lapkričio 4 d., 11.07 val., G.: „Nezino kaip suvaldys viska“.

2015 m. lapkričio 4 d., 11.08 val., G.: „Jiem Reikia patikimu politiku“.

2015 m. lapkričio 4 d., J.: „Aišku, kad nenori“.

Nuotrauka Nr. 48. 0229 (t. 121, b. l. 130).

2015 m. lapkričio 4 d., 11.08 val., J.: „Aišku, kad nenori“.

2015 m. lapkričio 4 d., 11.08 val., G.: „Valdomu“.

2015 m. lapkričio 4 d., 11.08 val., J.: „Cia visus planus maišo“.

2015 m. lapkričio 4 d., 12.55 val., J.: „A., (duomenys neskelbtini) lyg nori jungtis prie (duomenys neskelbtini). Jie ten ir anksciau bandė, kazkas nesigavo, dabar lyg vel nori. O mes lobinam Ukmergę del (duomenys neskelbtini), siulau padaryt penkt po pietų susitikima resorte su (duomenys neskelbtini) zmogumi is Ukmergės, (duomenys neskelbtini) Ukmergės pirmininku ir V.. O jus busit godfather :)“.

2015 m. lapkričio 4 d., 12. val., J.: „Kitas dalykas del KL: nepasiduokite (duomenys neskelbtini). Reikia įtikinti, kad taip jiems patiems bus geriau, atvesim daug nariu ir balsu (duomenys neskelbtini). Jis turi ta suprasti. Cia nera nauja politine jėga, todel nera, ko jiems bijoti. Kad visus raginsite stoti i (duomenys neskelbtini). Jau tiek zmoniu i mus kreipėsi su idėjomis, nors dar tik labai mazai, kur paskelbeme. Cia bus huge!Dabar nebegalime nedaryti, visi laukia“.

2015 m. lapkričio 4 d. J.: „Beje, neveluokite snd i ta šešėlinės vyriausybės meeta: del jusu ji nukėlė“.

Nuotrauka Nr. 163. 0344 (t. 121, b. l. 159).

2015 m. lapkričio 26 d., 19.05 val., G.: „Kiek jis metu kentejo Su (duomenys neskelbtini)“.

2015 m. lapkričio 26 d., 19.05 val., G.: „Cia bus tas pats“.

2015 m. lapkričio 26 d., 19.05 val., G.: „Siti niekada nieko neduos“.

2015 m. lapkričio 26 d., 19.07 val., J.: „Kentėjo ir sulaukė savo valandos. Labai patyręs politikas. Stiprus. Yra is ko pasimokyti. Ir niekas apie ji nei vieno blogo žodžio neturėtų pasakyti“.

        2015 m. lapkričio 26 d., 19.07 val., J.: „O kiek skandalu pergyveno..“.

        2015 m. lapkričio 26 d., 19.09 val., G.: „Pasvarstom pas ji“.

        2015 m. lapkričio 26 d., 19.09 val., G.: „Judeti“.

        2015 m. lapkričio 26 d., 19.09 val., G.: „Keisti pavadinima I KL“.

        2015 m. lapkričio 26 d., 19.09 val., G.: „Nes tarp musu cia“.

        2015 m. lapkričio 26 d., 19.10 val., G.: „M. „L“ ispejo nedaryti frakcijos „Y““.

        2015 m. lapkričio 26 d., 19.10 val., G.: „Jis Labai daug turi teisiu“.

        2015 m. lapkričio 26 d., 19.10 val., G.: „Sake jau 12 metu incestuoja“.

        2015 m. lapkričio 26 d., 19.10 val., G.: „Ir jie nenori“.

        2015 m. lapkričio 26 d., 19. 11 val., G.: „Del to atsitraukiau“.

        2015 m. lapkričio 26 d., 19.11 val., G.: „Bet tiesiog nera Del ko kovot“.

        Nuotrauka Nr. 170. 0351 (t. 121, b. l. 161).

        2016 m. gegužės 14 d., 09.43 val., G.: „Taip“.

        2016 m. gegužės 14 d., 09.43 val., G.: „Maciau“.

        2016 m. gegužės 14 d., 09.43 val., J.: „Va, cia yra atsakingos ir protingos mintys. Bet ok, auditas irgi :) rasau ta posta...“.

        2016 m. gegužės 14 d., 09.43 val., G.: „Parasyk man“.

        2016 m. gegužės 14 d., 09.44 val., G.: „(duomenys neskelbtini) pades“.

        2016 m. gegužės 14 d., 09.44 val., G.: „Ne tik auditas“.

        2016 m. gegužės 14 d., 09.44 val., G.: „Melo detector“.

        2016 m. gegužės 14 d., 09.44 val., G.: „Key“.

        2016 m. gegužės 14 d., 09.44 val., G.: „New“.

        2016 m. gegužės 14 d., 09.44 val., G.: „Partija atsiriboja“.

        2016 m. gegužės 14 d., 09.44 val., G.: „Nuo „X““.

        2016 m. gegužės 14 d., 09.45 val., J.: „Ok“.

        2016 m. gegužės 14 d. 09.46 val., G.: „Nevarom asmeniskai“.

        2016 m gegužės 14 d., 09.46 val., G.: „Paminim. Deli tarimo partijai“.

        2016 m. gegužės 14 d., J.: „A., as su kuo nors is partijos tikrai negalite pries tai pasitarti del šitos“.

        Nuotrauka Nr. 172. 0353 (t. 121, b. l. 161).

        2016 m. gegužės 14 d., 09.54 val., G.: „Paziurek“.

        2016 m. gegužės 14 d., 09.54 val., G.: „Taip“.

        2016 m. gegužės 14 d., 09.54 val., G.: „Kad Mano nuomone“.

        2016 m. gegužės 14 d., 09.54 val., G.: „Labai graziai“.

        2016 m. gegužės 14 d., 09.54 val., G.: „Kad as tai padarysiu“.

        2016 m. gegužės 14 d., 09.55 val., G.: „Reikia maziau prie sistemos prisitaikyti“.

        2016 m. gegužės 14 d., 09.55 val., G.: „Del to Lietuva“.

        2016 m. gegužės 14 d., 09.55 val., G.: „Nyksta“.

        2016 m. gegužės 14 d., 09.56 val., G.: „Visi nori graziuoju“.

        2016 m. gegužės 14 d., 09.56 val., G.: „We need a proper purge“.

        2016 m. gegužės 14 d., 09.56 val., G.: „And cull“.

        2016 m. gegužės 14 d., 09.57 val., J.: „Ar tikslas yra nuvaryti (duomenys neskelbtini) kaip partija i kapus? :)“.

        2016 m. gegužės 14 d., 09.57 val., G.: „Tada galim judeti“.

        2016 m. gegužės 14 d., 09.57 val., G.: „Tikrai ne“.

        2016 m. gegužės 14 d., 09.57 val., G.: „Atgims partija“.

        2016 m. gegužės 14 d., 09.57 val., G.: „Patikek“.

        2016 m. gegužės 14 d., G.: „Pirmadieni bus partijai itarimai pareiksti“.

        Nuotrauka Nr. 173. 0354 (t. 121, b. l. 162).

        2016 m. gegužės 14 d., 09.57 val., G.: „Patikek“.

        2016 m. gegužės 14 d., 10.01 val., G.: „Pirmadieni bus partijai itarimai pareiksti“.

        2016 m. gegužės 14 d., 10.01 val., G.: „Cia move before that“.

        2016 m. gegužės 14 d., 10.01 val., G.: „Buk Gera patikek“.

        2016 m. gegužės 14 d., 10.02 val., J.: „Ar jus esate tikras del pirmadienio?“.

        2016 m. gegužės 14 d., 10.06 val., G.: „Beveik“.

        2016 m. gegužės 14 d., 10.06 val., G.: „Sitam gali padeti“.

        2016 m. gegužės 14 d., 10.06 val., G.: „Jei mes veiksmus rodom“.

        2016 m. gegužės 14 d., 10.08 val., J.: „A., nu, neisivaizduoju, kaip šioje situacijos taip per FB is niekur nieko driokstelėti su melo detektoriumi...Kaip jausis zmones toje valdyboje, kad metate jiems ant galvos bomba“.

        2016 m. gegužės 14 d., 10.08 val., J.: „Net su niekuo nepasnekejes“.

        2016 m. gegužės 14 d., 10.08 val., J.: „(duomenys neskelbtini), aisku, irgi lb pries sita“.

        2016 m. gegužės 14 d., 10.08 val., G.: „Darom per (duomenys neskelbtini)“.

        2016 m. gegužės 14 d., 10.09 val., G.: „As per T. B.“.

        2016 m. gegužės 14 d., (laikas nesimato), G.: „Del melo“.

        Nuotrauka Nr. 174. 0355 (t. 121, b. l. 162).

        2016 m. gegužės 14 d., 10.09 val., G.: „Del melo“.

        2016 m. gegužės 14 d., 10.09 val., G.: „Parasom tada“.

        2016 m. gegužės 14 d., 10.09 val., G.: „Kad tik as tai padarau“.

        2016 m. gegužės 14 d., 10.09 val., G.: „Kaip partijos pirminikas“.

        2016 m. gegužės 14 d., 10.09 val., G.: „Tu Ad. pamirsai gal“.

        2016 m. gegužės 14 d., 10.09 val., G.: „Kaip tas K. sustabde KL“.

        2016 m. gegužės 14 d., 10.10 val., J.: „Nepamiršau“.

        2016 m. gegužės 14 d., 10.10 val., G.: „Jis mane reketavo“.

        2016 m. gegužės 14 d., 10.10 val., G.: „Gasdino“.

        2016 m. gegužės 14 d., 10.12 val., J.: „A. jus turite buti išrinktas pirmininku. Tada galim daug ka keisti. Dabar pasirodyti savo šou ir tada buti isspirtam nei Lietuvai, nei partijai, nei jums nieko neatneš“.

        2016 m. gegužės 14 d., 10.13 val., G.: „Tame esme“.

        2016 m. gegužės 14 d., J.: „Derinu tekstą su (duomenys neskelbtini)“.

        2016 m. gegužės 14 d., 10.13 val., G.: „Taip tik galiu laimeti“.

        2016 m. gegužės 14 d., 10.13 val., G.: „Derink“.

        Kaltinamasis R. K. paaiškino, kad kvietimą susitikti su A. G. (duomenys neskelbtini) gavo iš M. K. A. G. vardu, t. y. kad frakcijos pirmininkas kviečia jį į svečius. Šio susitikimo metu A. G. jo prašė dviejų dalykų: kad padarytų poveikį E. M., kad jis neprieštarautų frakcijos „(duomenys neskelbtini)“ partijoje „Y“ steigimui ir kad padarytų poveikį E. M., kad jis užleistų ministro pirmininko postą A. G.. Komentuodamas pokalbius ir susirašinėjimą R. K. nurodė ir tai, kad iš tikrųjų manė, kad tai būtų pakenkę politinei partijai, nes partija atrodytų kaip skylanti ir A. G. nuo to būtų pats pralaimėjęs, nes A. G. svarbus tik A. G.. Kadangi negali pakęsti žmonių, kurie pokalbiuose dalyvauja nepasiruošę ir tai yra laiko gaišinimas, tai tuos pačius reikalavimus visuomet taiko ir sau. Susitikimo su E. M. vienas iš tikslų yra susirinkti informaciją apie tai, kas vyksta, susižinoti E. M. nuomonę, iš E. M. – kitų „Y“ lyderių nuomonę, oponentų nuomonę apie A. G. pareiškimą, kad jis steigs frakciją „(duomenys neskelbtini)“. Gaunasi taip, kad prašė E. M. informacijos, ruošdamasis būsimam susitikimui su A. G. ir informaciją ar repeticiją suteikė E. M.. Turėjo tikslą pasiruošti rytojaus dieną vyksiančiam susitikimui (duomenys neskelbtini), nes manė, kad viena iš temų, labai nesunkiai nuspėjamų, kurią kels A. G., bus frakcijos „(duomenys neskelbtini)“ steigimas ir, tikėtina, kaltinamojo kontroliuojamos žiniasklaidos požiūris į tai. Žiniasklaida visada turi požiūrį, tik jis gali patikti arba nepatikti. Apie tai, kad tokia tema bus, suprato iš M. K. reakcijų po to, kai jis A. G. vardu pakvietė į (duomenys neskelbtini). Susitikimas vyko ne E. M. prašymu. E. M. apie susitikimą sužinojo vėliau, jau susitarus su A. G. dėl susitikimo. Kaltinamasis pasakė E. M., kad A. G. iniciatyva susitiks su A. G., apie tai E. M. buvo girdėjęs spalio 30 d. iš A. G., kuomet jie kalbėjosi telefonu. Šiame susitikime iš kaltinamojo A. G. norėjo perimti partijos lyderio poziciją iš E. M., kad būtų nominuotas premjeru po Seimo rinkimų. Jei ne Premjeru, tai A. G. ambicijas patenkintų tapimas bent jau Seimo Pirmininku. Pasakė A. G., kad visa tai, apie ką jis kalba, yra politinės partijos „Y“ vidaus reikalas, neprašys, nebus tarpininkas tarp A. G. ir E. M. A. G. politinės karjeros klausimais. Kalbėjo apie tai su A. G., argumentavo, kiek jis daug praras, jei partija skils. Bet tai buvo diskusija.

Liudytojas A. G. paaiškino, kad asmeniškai pažįsta visus kaltinamuosius. R. K. pažįsta kaip atstovą ar pavaduotoją iš žiniasklaidos grupės, suprato, kad jis yra D. M. pavaduotojas. E. M. pažįsta, kaip buvusį „Y“ pirmininką, buvusį kolegą, G. S. – kaip buvusį švietimo ministrą, buvusį kolegą. Šiek tiek pažįsta V. G., kaip Seimo narį. Š. G. pažįsta ilgiausiai, jis suvedė su „Y“ ir su R. K.. Kiek atsimena, Š. G. jį su R. K. supažindino 2014 m., prieš Europos Parlamento rinkimus, kad būtų ryšys su žiniasklaida, su „L“ grupe, galbūt ir su kita žiniasklaida, nes jis turėjo įtakos ir Lietuvos televizijoje ir kitur. Buvo susitikimas, kai R. K. atvyko pas jį į (duomenys neskelbtini), kur tada gyveno, dėl „(duomenys neskelbtini)“ frakcijos. R. K. labai domėjosi, kas vyko partijoje. Suprato, kad jo noras buvo, jog tos frakcijos nebūtų. Sekančią dieną susitiko su visais partijos žmonėmis. Tai vyko (duomenys neskelbtini). Partija palaikė tą idėją, kad nebūtų „(duomenys neskelbtini)“ frakcijos. Liudytojas manė, kad tai būtų naudinga „Y“, kad galėtų būti ir kita frakcija, kitos nuomonės, kad galėtų būti arčiau žmonių. Pasitardamas su komanda, matydamas, kad nėra palaikymo ir noro, nusprendė nekurti frakcijos. Traktavo tai, kaip tam tikrą spaudimą. Susitikimą dėl „(duomenys neskelbtini)“ frakcijos suderino M. K., su kuriuo kažkiek dirbo, draugavo. R. K. norėjo susitikti ir pakalbėti dėl tos frakcijos. Susitiko trise (duomenys neskelbtini). M. K. atvažiavo su R. K.. R. K. išreiškė norą, kad frakcija partijos rėmuose nebūtų kuriama. Liudytojas norėjo tos frakcijos, nes matė, kad buvo tam tikra konkurencija, norėjo išsiskirti, turėti kitą grupę žmonių, su kuriais būtų lengviau dirbti, nes su daugeliu kolegų buvo tam tikra trintis, kažkiek skyrėsi idėjos. Norėjosi turėti daugiau laisvės, ta frakcija buvo kaip galimybė veikti politiškai laisviau. Kalbėjo su žmonėmis iš savo komandos, bet dar niekas galutinai nebuvo nuspręsta. Kalbėjo su A. J. ir kitais, beveik su visais, kurie domėjosi. M. K., jo žiniomis, negalėjo turėti sąrašo, nes sąrašo nebuvo, bent jis neturėjo. Nebuvo frakcijos, tai buvo idėja kurti atskirą frakciją „Y“ rėmuose. Mano, kad ši idėja buvo žinoma plačiai, nes paskelbė ją po pirmininko rinkimų. Į pirmininko rinkimus kandidatavo jis ir E. M.. Laimėjo E. M.. Po rinkimų iš karto paskelbė, kad planuoja kurti frakciją, kad galėtų savo žmones, kurie balsavo už jį, telkti partijos viduje. Prieš kandidatavimą į pirmininkus buvo R. K. noras, kad jis nekandidatuotų. Atrodo, jam sakė, kad nekandidatuos, bet, būdamas laisvas žmogus, paskutinę minutę nusprendė kandidatuoti ir kandidatavo. R. K. savo norą išreiškė susitikimo restorane metu. Susitikimas su R. K. buvo įvykęs prieš mėnesį iki rinkimų, tai buvo 2015 m. balandžio mėnesį. Neprisimena, kas buvo susitikimo iniciatorius, bet atrodo, kad M. K. visa tai kuravo. Kiek prisimena, R. K. rodė iniciatyvą susitikti. Buvo susitikę restorane, esančiame (duomenys neskelbtini). Atrodo, kad šio susitikimo metu buvo kalbama apie pirmininko rinkimus, kad jis nedalyvautų, kad E. M. būtų laisvas kelias laimėti. Šia tema su juo kalbėjo R. K.. Kiek prisimena, pasakymas buvo toks, kad jie nemažai investavo į partiją ir, kad buvo interesas, jog E. M. laimėtų tuos rinkimus. R. K. nedetalizavo, kas yra tie „jie“. Nebuvo taip, kad jis būtų kada nors jam pasakęs, jog to prašė D.. Iš pokalbio konteksto suprato, kad koncernas „X“ palaiko E. M.. Minėdamas partiją, į kurią daug investavo koncernas, turi omenyje „Y“. R. K. nedetalizavo, kodėl jo idėja sudaryti konkurenciją E. M. jo netenkino. Buvo užsiminimas apie žiniasklaidos palaikymą. R. K. kažką užsiminė apie Mokesčių inspekciją, kad verslininkams yra pavojus. Jei tai buvo grasinimas, tada jis įvyko, nes Mokesčių inspekcija jį patikrino. Iki tol su R. K. gal dar vieną kartą buvo susitikę. Juos suvedė Š. G., jis pristatė R. K. kaip žmogų, kuris valdo visą žiniasklaidą. Susitikimas vyko (duomenys neskelbtini), kažkokioje kavinėje ar restorane. Susitikime buvo trise. Tai buvo labai trumpas susitikimas. Gavo R. K. telefono numerį. Jam buvo svarbu turėti ryšį su juo, nes buvo projektų, kuriuos norėjosi, jog žiniasklaida palaikytų. Tas kontaktas jam buvo svarbus. Mano, kad visiems politikams yra svarbu turėti gerą santykį su žiniasklaida, kad galėtų transliuoti tai, ką nori. Kai paskelbė, kad kuria frakciją, kvietimo susitikti sulaukė gana greitai. Susitiko su R. K. ir su partija (duomenys neskelbtini), viskas vyko labai greitai. Į pirmą susitikimą į (duomenys neskelbtini) atvyko R. K. su M. K., kalbėjo įvairiomis temomis, buvo ir konjako, diskutavo apie Lietuvą. Kažkokių siūlymų jam nebuvo, bet buvo didelis noras iš R. K., kad nebūtų frakcijos, nes partija ar jis bijojo, kad tai gali suskaldyti partiją. Tą vakarą tikrai R. K. nesakė, kad nekurs frakcijos. Kitą dieną susitiko su partija. Kai pamatė, jog yra pasipriešinimas, nenorėjo kenkti partijai ir realiai po to nebuvo toks užsidegęs ta idėja, kad dalyvaus Seimo rinkimuose. Matė, kad partija turi įtaką iš šono. Įvertinus visas galimybes, nusprendė nekurti frakcijos. R. K. domėjosi viskuo, kas vyko Lietuvoje ir politikoje, jam buvo aktualu žinoti, kas vyko, kaip vyko. Daug informacijos neturėjo, galėjo tik savo nuomonę pasakyti. Daugiau galėjo pasakyti tik apie Europos Parlamentą, bet domėjimosi apie Europos Parlamentą nebuvo. Buvo įdomu, kaip bus su 2016 m. Seimo rinkimais. Suprato, jog R. K. nenorėjo, kad būtų skaldoma partija. Nežino, kodėl R. K. to nenorėjo, bet suprato, kad jis turi didelę įtaką ir kad jie yra daug investavę į partiją. Kiek atsimena, buvo pasakyta, kad jie daug yra investavę į partiją. Jautė įtaką partijai iš šalies, nes tiek E. M., tiek Š. G., tiek G. S., tiek kiti žmonės partijoje kalbėjo, kad viską derino su R. K.. Taip pat ir su juo derino. Viską sudėjus, jam atrodė, kad tikrai partija derino savo veiksmus su R. K., kuris, jo supratimu, buvo pavaduotojas. Kiek atsimena, Š. G., G. S. ir E. M. taip sakė, kad derins tą ir tą. Po pokalbio kitą dieną buvo susitikimas su partijos nariais. Tai buvo pietūs (duomenys neskelbtini). Partijos nariai daugiausiai pasisakė, kad nebūtų kuriama frakcija dabar. E. M. bandė telkti partiją ir ją telkė. Susitikime buvo G. S., E. M. ir E. G.. Turėjo būti ir R. Š., bet jis neatvažiavo. Nežino, dėl kokių priežasčių. Jis bandė būti nuošalyje, nelįsti prie visų reikalų.

Susitikimas (duomenys neskelbtini) vyko vakare, neprisimena metų ir laikotarpio. M. K. derino šį susitikimą, jis pasakė, kad R. K. nori susitikti dėl frakcijos. Nežino, kodėl per M. K. buvo derinamas šis susitikimas. Pasakė E. M. apie susitikimą su R. K.. Paklausė E. M. telefonu, ar koncernas valdo partiją. Atrodo, E. M. pasakė, kad taip nėra. Susitikimo metu pokalbis buvo apie tai, kad R. K. prašė, jog jis nekurtų frakcijos, nes tai suskaldys partiją ir pakenks, nes yra investuota į partiją. Sprendimo iš jo pusės nebuvo, galėjo kalbėti partijai ir sakyti, kad sutinka būti ministru, bet rimtai svarstė, kad norėdamas būti ministru, turi atsisakyti (duomenys neskelbtini) pilietybės, ko nepadarė. Jam atrodė, kad tai yra grasinimas, kad žiniasklaida gali su juo susipykti. Suprato, kad R. K. turi daugiau įtakos žiniasklaidoje, įskaitant „(duomenys neskelbtini)“, kad šaknys ten yra įėjusios giliai. Suprato, kad, jei susipyksta su juo, tai tada gali visur kentėti. Jei bus frakcija, tokiu atveju susipyks su žiniasklaida. Jis susidarė įspūdį, kad yra pakankamai didelė rizika iš visų pusių turėti konfliktą. Iš R. K. pusės būtų rizika žiniasklaidos nušvietimo fone. Šie R. K. prašymai ir identifikuota rizika iš žiniasklaidos pusės prisidėjo prie galutinio sprendimo, susijusio su frakcijos kūrimu, tai nebuvo jam malonus pokalbis, jis buvo piktas po to, nes visokie K. kišasi į politikos reikalus, kur pati partija galėtų susitvarkyti. Jis šį susitikimą traktavo kaip kišimąsi, trukdymą jo, kaip politiko, veiklai. Informavo partijos vadovus, kad buvo kišimasis į jo, kaip politiko veiklą. Paskambino E. M. ir pasakė, kaip yra, kad R. K. kišasi į vidinius partijos reikalus. E. M. kažkaip užglaistė. Gana greitai po susitikimo su R. K. įvyko susitikimas su partijos vadovybe. Jam atrodo, kad susitikimas įvyko kitą dieną. Dar kitą dieną susitiko su savo komanda, tada jau buvo aiškus sprendimas nekurti frakcijos. Susitikimo metu minėjo partijos vadovybei, kad jo vienokiam ar kitokia politiniam veiksmui bando daryti įtaką R. K.. Paklausė kolegų, kodėl R. K. kišasi į partijos vidų. Atrodo, kolegos dėl to nieko konkrečiai nepasakė, ten buvo seni ryšiai, apie kuriuos nežinojo. E. G. buvo valdybos narys. Jis girdėjo, kai paklausė, kodėl kišasi R. K.. Kiek suprato, E. G. nebuvo susijęs su koncernu, norėjo, kad partija būtų kuo toliau. Tai galėjo suprasti iš jo veiksmų, nes jis apie koncerną niekada gerai neužsimindavo. Liudytojui atrodo, kad kai R. K. pateikė prašymus nekurti frakcijos „(duomenys neskelbtini)“, minėjo, kad veikia su E. M. pritarimu, liudytojas galbūt skundėsi R. K., kad padėtų, nes žmogus turi daugiau svorio iš žiniasklaidos, ne tik iš politikos. Liudytojui viskas susidėjo į krūvą, dėl to ir priėmė sprendimą nekurti frakcijos. Viena iš dalių buvo ir R. K. atvykimas pas jį. Partija, žiniasklaida buvo nusiteikusi prieš, komanda taip pat nelabai norėjo ir, kai visa tai susidėjo, matė, kad nėra kaip to padaryti. Nežino, kodėl jų pokalbis vyko spalio 30 d., 14.05 val. iki 14.12 val., o M. K. kvietimas R. K. fiksuotas tą pačią dieną 20.26 val., t. y. po 6 valandų. Niekaip negali paaiškinti M. K. iniciatyvos, kai jis spalio 30 d., 20.26 val., parašė žinutę R. K., kad frakcijos pirmininkas kviečia susitikti. Negali pasakyti, ar M. K. galėjo be jo žinios organizuoti susitikimą, gal ir galėjo, jei taip darė. Kai vyko susitikimas lapkričio 4 d., M. K. buvo kartu ir po to atsisėdo šalia susitikimo metu. Kažkokia kalba buvo, girdint M. K., o kažkuri kalbos dalis negirdint. M. K. galėjo negirdėti paskutinės pokalbio dalies dėl frakcijos. Buvo E. M. prašymas atidėti frakcijos kūrimą po Seimo rinkimų. Po Seimo rinkimų ta frakcija neturėtų funkcijos. Kai po kelių dienų, lapkričio 6 d., susitiko su E. M., E. G. G. S., nebuvo galutinai atsisakęs steigti arba atidėti frakcijos steigimą. Lapkričio 11 d., atsakydamas į elektroninį laišką V. J., paprašė į valdybos darbotvarkę įtraukti frakcijos steigimo klausimą, lapkričio 11 d. nebuvo atsisakęs minties apie frakcijos steigimą. Priėmė sprendimą atidėti frakcijos steigimą po susitikimo su partijos nariais, po paskutinio posėdžio. Susidarė vaizdas, kad gali kilti konfliktas su žiniasklaida. Galėjo taip būti, kad R. K. tam, kad greičiau pabaigtų pokalbį, pasakė, kad nekandidatuos. Galėjo būti kalba apie tai, kad R. K. padarytų poveikį E. M., kad jis neprieštarautų frakcijai „(duomenys neskelbtini)“, bet tokio prašymo nebuvo. Neprisimena, kad kurio nors susitikimo metu R. K. būtų įvardinęs, jog jis veikia D. M. prašymu arba koncerno „X“ interesais. Buvo vartojamas žodis „mes“. Suprato, kad žodis „mes“ yra koncernas. Tai yra jo išvada. Jo supratimas buvo, kad yra kalbama koncerno vardu. Iš visos esmės, ką kiti kalbėjo, suprato, kad kalbama koncerno vardu. Š. G. R. K. pristatė, kad tai yra žiniasklaidos vadovas, kad jis yra D. pavaduotojas. Partijoje kiti kalbėjo, kad „X“ grupė domisi, kad ji gali padėti. Lapkričio 6 d., susitikęs su E. G., E. M. ir G. S., sakė, kad R. K. jam darė poveikį, kad jautė tai ir kad jam nepatiko. Visi žinojo, kad jam tas susitikimas nepatiko. Negali pasakyti, kokiais žodžiais pasakė apie tą spaudimą, nes praėjo nemažai laiko. Visi tą suprato ir žinojo.

Liudytojas M. K. paaiškino, kad pažįsta visus kaltinamuosius. Su R. K. susipažino būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu (duomenys neskelbtini). R. K. jis pažinojo kaip vieną iš „X“ vadovų, kuris kuruoja žiniasklaidos priemones, jo pareigos keitėsi, buvo generalinis „A“ žiniasklaidos priemonių valdybos narys. Kai susipažino, liudytojas buvo (duomenys neskelbtini) viršininku. Su R. K. santykiai buvo dalykiniai, liudytojas susitikinėdavo su visais žiniasklaidos priemonių vadovais, tai buvo institucijos interesas turėti komunikacijos kanalus. E. M. pažįsta nuo 2008 m., kai šis buvo ministras. Žino, kad R. K. bendravo su E. M., kas juos siejo, nepasakys, R. K. stengėsi bendrauti su visais aktyviais politikais. Š. G. pažįsta nuo 2008–2009 m., kai jis skambino dėl įstrigusios VMI sistemos, buvo paduodamos deklaracijos prieš rinkimus ir jis klausė dėl situacijos. G. S. pažįsta kaip ministrą nuo 2008 m. V. G. žino kaip politiką, tiesiog pasisveikindavo. (duomenys neskelbtini) m. baigęs darbą (duomenys neskelbtini), tapo nepriklausomu verslo ir mokesčių konsultantu, vienas iš jo klientų buvo A. G.. 2016 m. iškilo klausimas jiems susitikti su R. K.. Jis, pažinodamas abu, suderino laiką ir pirmą kartą susitiko „(duomenys neskelbtini)“ viešbutyje (duomenys neskelbtini). Buvo susipažinimas aktualiomis bendromis temomis, jie nusprendė, kad bendraus toliau. Buvo dar vienas susitikimas, kuris vyko A. G. priklausančiame restorane „(duomenys neskelbtini)“. Ten buvo aptariamos įvairiausios temos ir „(duomenys neskelbtini)“ įsteigimo „Y“ tema. Vyko diskusijos, kai kuriose dalyse jis buvo, išeidavo paskambinti ir panašiai. R. K. kritiškai žiūrėjo į šitą A. G. idėją, jie diskutavo. Pabaigoje A. G. pasakė, kad nebesteigs frakcijos ir jie išsiskyrė. Kas pirmasis inicijavo susitikimą, sunku pasakyti, pabendrauti norėjo abi šalys, galėjo inicijuoti abi šalys. Pirmas susitikimas buvo susipažinimui, bendravo apie bendras temas, t. y. apie ekonomiką, politiką, kas ką daro. Antras susitikimas kieno iniciatyva buvo, negali pasakyti, nes abi šalys norėjo pabendrauti, kuris pirmas paklausė, neatsimena. Laiką susitikimo derino per jį, jie buvo dar mažai pažįstami, o neutralus žmogus galėjo padėti. A. G. iškėlė idėją kurti frakciją „Y“. Ši idėja susilaukė daug žiniasklaidos dėmesio, diskusijų partijoje, emocingų reakcijų ir vyko politinė diskusija dėl steigimo. A. G. manevravo įvairiai, sakė, kad savo kandidatūros nekels į partijos pirmininkus, po to iškėlė, sakė, kad tai naudinga partijos vidinei demokratijai, pralaimėjo rinkimus. Antrame susitikime, kuris vyko „(duomenys neskelbtini)“, R. K. kritiškai žiūrėjo į tokį veiksmą, sakė, kad jis nenaudingas nei jam, nei partijai. Pokalbis vyko dalykiškai, korektiškai, santūriai, būdavo net ironizuojama, A. G. būdavo pavadinamas frakcijos pirmininku. Gal pirmo susitikimo metu ir buvo aptariama apie A. G. kandidatavimą į „Y“ pirmininko pareigas. R. K. realiai jo nelaikė rimtu kandidatu, niekas neabejojo, kad jis nelaimės. Jie kalbėjo apie galimus projektus, labdaros akcijas. Prašymų, varžančių A. G. politinius veiksmus, neįvardintų, sakė, kad nėra abejonių, jog laimės E.. Atsimena, kad rašė SMS R. K., susiskambino, suderino laiką dėl važiavimo į susitikimą, kurio metu buvo kalbama apie „(duomenys neskelbtini)“ frakciją. Vyko su R. K. vairuotoju. Susitikimas vyko „(duomenys neskelbtini)“ apie 2 val. Diskusija vyko, kad ta frakcija neracionalus dalykas, niekam neduos naudos, kaip atrodys išoriškai artėjant rinkimams, kad reikia apie tai galvoti, su pajuokavimais. R. K. savo poziciją išsakė per kritiką ir per nerekomendavimą, kad bus nenaudinga partijai, ir pateikė savo argumentus, kad partija išoriškai atrodys kaip ant skilimo ribos. Nežino, kodėl R. K. domėjosi „Y“ vidinėmis problemomis, jam atrodė, kad tai normalus domėjimasis žmogaus, kuris dirba pakankamai daug ne tik verslo, bet ir verslo ir lobistinėje srityje bendraujant su politikais. Negirdėjo, kad R. K. kažką siūlytų A. G., kad šis atsisakytų nuo frakcijos „(duomenys neskelbtini)“ kūrimo „Y“. R. K. sakė A. G., kad jis gali būti geras ūkio ministras. Bendravimas vyko korektiškas, su pajuokavimais, ten nebuvo jokių užaštrinimų. A. G. ta situacija politine prasme buvo pakankamai gera, nes iškėlus jam tą idėją, įtakingi asmenys pradėjo eiti pas jį ir jis tam tikra prasme sukoncentravo politinę įtaką. R. K. pas A. G. atvyko kaip aktyviai besidomintis politika asmuo. Nebuvo įvardijama, ar jis veikia asmeniškai, ar kažkieno vardu, tai reikėjo suprasti, matyt, iš konteksto. Jis suprato, kad R. K. yra vienas iš „X“ vadovų ir jis kalbasi. Dėl koncerno „X“ intereso, tai mano, kad buvo sakoma, jog Lietuvą valdytų palankiai į verslą ir reformą žiūrintys asmenys. Vyko ilga diskusija, pabaigoje A. G. pasakė, kad gal nekurs tos frakcijos. Jam pasirodė, kad pokalbio pabaigoje A. G. nebuvo labai patenkintas galutine pokalbio baigtimi, gal buvo ir pavargęs. Jis dalyvavo iš esmės visame pokalbyje, kartais išeidavo, bet ne todėl, kad kažkas paprašydavo. Alkoholio nebuvo daug vartojama, buvo po aperityvo taurę, po to buvo pateikiamas vynas. A. G. bendravimas kėlė tam tikrą diskomfortą, nebuvo, kad jis kažko bijotų. Jautė diskomfortą iš R. K. pusės, kad pastoviai domėdavosi veikla. Mano, kad R. K. domėjosi A. G. politiniais sprendimais ir pats, ir kad už jo koncernas stovi. Būna tam tikri žmonės, kurie turi ypatingai gerus komunikacinius gebėjimus ir sugeba komunikuoti ne tik savo aplinkoje, bet jungti kelis, pavyzdžiui verslo, politikos, žiniasklaidos, meno ir panašiai. Mano, kad R. K. toks buvo. Mano, kad R. K. buvo įtakingas žmogus iš daug elementų, kaip jo asmeniniai sugebėjimai, analitinis protas, tam tikras racionalus situacijos vertinimas, darbas vienoje iš didžiausių grupių, t. y. koncerne „X“, žiniasklaida, pažintys. Peržiūrėjus SMS žinutes, t. 8, b. l. 39-42, liudytojas paaiškino, kad frakcijos preliminarų sąrašą gavo iš A., buvo 7-12 žmonių. Jis nebuvo slaptas, pasiėmė į susitikimą su R. K., kad sustiprintų bendravimą, kad viskas vyksta dalykiškai, nėra kažkokių paslapčių. Šios SMS žinutės susijusios su važiavimo organizavimu į (duomenys neskelbtini). Važiavo su R. K. ir jo vairuotoju. Iš spalio 30 d. žinutės nėra tikras, kuris iniciavo susitikimą, bet įvardijamas frakcijos pirmininku, buvo pajuokavimas, su A. G. žinia buvo susitikimas, galėjo būti, kad jis inicijavo šį susitikimą. SMS žinutė buvo, kad A. G. paklausus, kada tinka laikas, jis neužfiksavo, kas kam siūlo, kas iniciatorius, nes realiai abiem šalims norėjosi to susitikimo. Su R. K. galėjo susitikęs mieste aptarti, o po to užbaigti SMS žinutėmis, tai galėjo būti įvairiai. Partijos formalumais jis nesidomėjo. Turėdamas namuose potencialių galimų partijos asmenų sąrašą, nevertino kaip kišimąsi į partijos vidaus reikalus. Neprisimena, ar buvo R. K. išsireikšta, kad jis šiuo klausimu bendrauja su A. G. savo iniciatyva ar paprašytas E. M..

Liudytoja A. J. parodė, kad pažįsta E. M., bendravo, kai E. M. buvo partijos pirmininkas, o ji dirbo (duomenys neskelbtini). Pažįsta G. S. turbūt nuo 2004 m., kai jis kandidatavo vienmandatėje (duomenys neskelbtini), tuo metu ji mokėsi vidurinėje mokykloje, prisidėjo prie rinkiminių kampanijų. Š. G. pažįsta maždaug nuo 2014 m., santykių su partija kontekste. Su V. G., R. K. nėra pažįstama. 2015 m., kuomet įvyko „Y“ pirmininko rinkimai, iš anksto savo kandidatūrą buvo pateikęs E. M., bet suvažiavimo dieną vienas iš partijos narių pateikė kandidatūrą dar vieno alternatyvaus galimo pirmininko, t. y. A. G.. A. G. rinkimus pralaimėjo. Buvo surinktas mažas balsų skaičius. Jis savo kalboje paminėjo, kad kurs „(duomenys neskelbtini)“ frakciją. Tuo metu susilaukė žurnalistų klausimų ir jie, kaip biuro darbuotojai, ji, kaip biuro vadovė, tuo klausimu dirbo, t. y., kaip ta frakcija galėtų atrodyti partijos viduje, kas galėtų būti jos nariai, kokia galėtų būti jos programa. Tuo metu buvo paruošę nemažai dokumentų (spalio pabaigoje ar lapkričio pradžioje), kad galėtų oficialiai partijos valdyboje pristatyti naują sandarą partijos viduje. Tada iš A. G. ji gavo prašymą nebedaryti pasiruošiamojo tematinio ir biurokratinio darbo dėl to, kad jis buvo prašomas tos frakcijos nebesteigti. Tada tą lapkričio mėnesį, du kartus minėjo, kad M. nenori tos frakcijos ar kad tokia frakcija partijos viduje trukdys jam daryti įtaką, valdyti partiją ar pan. Nepamena tikslaus išsireiškimo. Ruošdamasi posėdžiui, skaitė susirašinėjimą ir pasižiūrėjo, kas tiksliai jai buvo rašoma. Tuo metu nebuvo aišku, ką konkrečiai A. G. turi omenyje, t. y., ar tiesiog tas frakcijos įsteigimas bus atidėtas vėlesniam laikui. Jis taip pat minėjo apie galimybę kurti naują partiją. Galiausiai to mėnesio pabaigoje jis pasakė, kad tikrai nori iš partijos išeiti, kad nemato čia ateities, yra nusivylęs po to, kai jis gavo prašymą tokio vieneto nebesteigti. Jie įtikinėjo, kad taip elgtis nereikia, gal čia gandai, yra paskubėta, nėra įrodymų. Buvo atidėtas tas sprendimas pasitraukti iš partijos ar ne iki sausio mėnesio. Ji įvedė programėlėje raktinį paieškos žodį „M.“. Jai jis buvo žinomas kaip verslininkas. Jos žiniomis, A. G. nebendravo su juo. Tokios informacijos neturi. Iš to meto neprisimena, kad R. K. bendravo su A. G.. Tuo metu, neprisimena, ar žodine forma buvo paminėta ta pavardė. Rašytine forma to tikrai nebuvo paminėta. M. K. jai yra žinomas. Jai A. G. jį pristatė kaip savo pažįstamą, draugą. Konkrečiai jų darbe jis neturėjo oficialios rolės. Ji konkrečiai R. K. pavardės iš tų metų susitikimų neprisimena. Atsimena A. G. kalbantį, kad pas jį buvo atvykę kai kurie partijos nariai, buvo kalbama apie tą frakciją ir prašoma jos nesteigti. Susirašinėjimai buvo lapkričio 4 d. ir lapkričio 30 d. To susitikimo (duomenys neskelbtini) metu minėjo E. M., E. G., G. S. ir R. I.. Iš konteksto suprato, kad susitikimas vyko (duomenys neskelbtini), tačiau kažkokio oficialaus susitikimo kalendoriuje nematė ir negalėtų pasakyti konkrečios datos, kada jis vyko. M. yra „X“ vadovas. Kiek atsimena, pradėjo darbus iš karto po partijos pirmininko rinkimų. Tai buvo įvairūs procedūriniai klausimai, kaip galima partijoje įsteigti frakciją, kaip pristatyti, kokiu būdu, kiek narių turi būti, ar yra precedentų ir pan. Taip pat galvojo apie tematiką, kokiomis temomis galėtų frakcija užsiimti, kokius rinkėjus ji galėtų pasiekti. Tai nebuvo naujas darbas, o nuolatinis, susijęs su A. G. tikslais politikoje ir temomis, kuriomis jis dirbo Lietuvos politikos kontekste. Darbus pradėjo iš karto po susirinkimo, kurio metu jis paskelbė, kad steigs frakciją. Daugiau veiksmų neatliko. Jau lapkričio mėnesio pabaigoje jis buvo įsitikinęs, kad partiją apskritai paliks. Tos frakcijos pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“ arba tematika, rinkėjų, su kuriais galėtų dirbti, kaip idėja liko, bet tas buvo svarstoma kitais formatais, kaip antai, judėjimo arba dirbant su kitais politikais Lietuvoje. Neprisimena konkrečiai, kada buvo paskutinis sprendimas, kad frakcijos nereikia, ar lapkričio 4, 10 ar 15 d., negali pasakyti. Visas darbas, kuris buvo daromas spalio pabaigoje, lapkričio pradžioje, nepasiekė posėdžio ir frakcija nebuvo įkurta. Ji suprato, kad partijoje nėra šios frakcijos palaikymo, kad partijos pirmininkas, sekretorius ir kiti nariai jos nenori ir šis projektas nesusilauks prasmės, dėl to jis yra sustabdomas. Asmeniniame susitikime A. G. minėjo, kad jam daromas spaudimas iš partijos vadovybės frakcijos nesteigti ir tai kažkaip susiję su koncerno „X“ norais, įtaka. Ji susidarė tokią nuomonę iš konteksto. Frazės pacituoti negali. Neprisimena K. pavardės. Gal minėjo, gal ne. A. G. kitų metų gegužę kalbėjo, kad buvo gąsdinimai ir spaudimai. Gegužės mėnesį yra tikra, kad K. pavardė buvo minima. Nežino, dėl ko gąsdino ir ko reikalavo. K. pavardė buvo minima 2016 m. gegužę. 2016 m. gegužę A. G. minėjo, kad K. buvo tas asmuo, kuris jį spaudė ar gąsdino.

        Papildomai A. J. paaiškino, kad po teismo posėdžio pamatė, kad į kai kuriuos klausimus atsakė įsivaizduodama, kad žino konkrečius atsakymus, bet turbūt ne viskas buvo tikslu arba negali dabar konkrečiai komentuoti ir interpretuoti. Teismui davė teisingus parodymus, tokius, kokius prisiminė tada, jai atrodo, kad jie yra teisingi, nekeičia anksčiau duotų parodymų, paaiškina, kodėl negalėtų detaliai komentuoti, kokie konkrečiai procesai vyko tuo metu. Konkrečios datos konkrečios žinutės pakomentuoti negali. Laikas nebūtinai galėjo būti Lietuvos, nėra tikra, kurioje šalyje ji tuo metu buvo, nes telefono programėlė fiksuoja šalies, kurioje yra žmogus, laiką. Parodžius nuotraukas Nr. 3 ir Nr. 4, paskelbus tekstus jose, liudytoja paaiškino, kad žinutėje minimas E. M., dėl sutrumpinimo žinutėje ,,KL“, mano, kad tai yra frakcija ,,(duomenys neskelbtini)“, kurią A. G. paskelbė, kad steigs partijos pirmininko rinkimų metu, tapęs partijos pirmininko pavaduotoju. Kadangi partijos pirmininkui buvo pareikšti įtarimai, kažkokiu būdu šešėlis krito visai partijai, tada dar nebuvo aišku, kad daugiau asmenų bus kaltinimai pareikšti. Tuo metu pagrindinis partijos žmogus pateko į tokią situaciją, A. G. manė, kad visa partija yra pavojuje visuomenės akyse. Susidarė įspūdis, kad visa partija yra susijusi su visais įvykiais.

Liudytojas E. G. paaiškino, kad A. G. dar 2014 m. mėgo lozungą –„(duomenys neskelbtini)“. Po to jis minėjo, kad reikia kurti partijos viduje frakciją „(duomenys neskelbtini)“. 2015 m. spalio 24 d. partijos suvažiavime A. G. kandidatavo prieš E. M. į partijos pirmininkus, pralaimėjo rinkimus, bet garsiai pasakė, kad kurs „(duomenys neskelbtini)“ frakciją partijos viduje. A. G. surinko apie 30 procentų delegatų balsų, tai pakankamas skaičius sukurti atskirą politinę partiją. Jam asmeniškai atrodė, kad toks jo noras gali atvesti prie kitos partijos kūrimo. Paimdamas dalį partijos narių, jis norėjo kurti atskirą partiją. Todėl E. M. pasiūlė susitikti pas A. G. (duomenys neskelbtini) ir aptarti tą situacija. G. S., E. M. ir jis nuvažiavo pas A. G.. Pokalbio metu jį įtikinėjo, kad negalima kurti frakcijos partijos viduje. A. G. turėjo savybę, iškelti skausmingą dalyką, kad derėtis. To pokalbio metu jis pasakė, kad gal galima sutarti, jei nekurtų tos frakcijos, tai per 2016 m. Seimo rinkimus jį išreitinguoja labiau nei E. M. ir jis bus Ministras Pirmininkas. Jie nesutiko su jo samprotavimais. Prieš tuos įvykius, prieš porą savaičių įvyko partijos suvažiavimas, kuriame A. G. pralaimėjo E. M.. Partija jau buvo suteikusi A. G. šešėlinio ūkio ministro poziciją. Tada jis nežinojo, ar R. K. ką nors turėjo su A. G., žino tik iš spaudos. Pokalbio metu A. G. paklausė E. M. gal porą kartų, ar jis ramus dėl santykių su koncernu. Atsimena, kad buvo paminėtas žodis koncernas. E. M. jam „įkasdamas“ paklausė, ar jis su savo versliukais ramus, ar neturi problemų. Jo atsakymas buvo, kad pasisamdęs M. susitvarkys. Kaip šiandien supranta, tai M. K.. Po to savaitgalio vyko Seimo posėdžiai, gal lapkričio 10 d. posėdžių salėje jis E. M. paklausė, ar jam neatrodo, kad A. G. kažką šantažuoja dėl koncerno ir paklausė, koks ten koncernas. Jis atsakė, kad tai „X“ turbūt, kad nėra ką šantažuoti. Pokalbiai su E. M. apie „X“ koncerną tik tiek ir vyko. Nė kiek neabejoja, kad A. G. žingsniai vedė link naujos partijos kūrimo. Jeigu jo veiksmai vadinami neteisėtu poveikiu A. G., tai nori pasakyti, kad darė visapusišką poveikį, kad A. G. nekurtų šios frakcijos. Tačiau, mano, kad tai yra teisėta. Politinėje bendruomenėje kolegos prie pietų stalo turi teisę įtikinėti vieni kitus nedaryti nesąmonių. Frakcija nėra juridinis asmuo. Dėl frakcijos viduje galimai daryto poveikio įtarimai pareikšti partijai. Iki 2016 m. gegužės E. M. pasakodavo, kad su A. G. pabendraudavo. E. M. yra pasakojęs, kad A. G. siūlo susitarti nesąmones: „arba tu, E., eini į premjerus, bet tada aš einu į prezidentus, arba aš einu į premjerus, o tu ruoškis prezidento rinkimams“. Žmogus kaip verslininkas siūlo pasidalinti. Neprisimena, ar 2015 m. lapkričio 6 d. buvo pokalbis apie prezidento postą, atrodo, kad tik artėjantys Seimo rinkimai ir tai, kad A. G. – „duokite man ne ūkio ministro, o premjero postą su viena sąlyga – jei rinkėjai mane pareitinguos taip, kad aplenksiu E. M.“. Kad įsiklausytų E. M., tai dar jį gnybia: „ar tu nebijai dėl savo ryšių su koncernu?“. Tas šantažas ne kriminalinis, o politinis: „klausyk, E., aš noriu būti premjeras, ir tu klausykis, aš apie tavo ryšius su koncernu kažką žinau“. Kai A. G. pralaimėjo E. M. spalio 24 d. suvažiavime, paskelbus balsavimo rezultatus A. G. iš karto pasakė: „kursiu „(duomenys neskelbtini)“ frakciją“. Lapkričio 6 d. A. G. neatsisakė, nes tą dieną jį vėl turėjo įtikinėti. Lapkričio 6 d. A. G. labai norėjo kurti frakciją, jam sakė: „nedaryk nesąmonių“.

Kaltinamasis G. S. apie aplinkybes, susijusias su A. G. ketinimu steigti frakciją „(duomenys neskelbtini)“, parodė, kad bendraujant su R. K. bendrais bruožais galbūt buvo užsiminta apie A. G.. Buvo kalba apie būsimus rinkimus, apie kuo geresnį pasirinkimą, turbūt viename iš pokalbių sušmėžavo A. G. kontekstas, kaip žmogaus, turinčio ambicijų, savų ketinimų, tada audringai įsiliejusio į „Y“ gretas. Keliais žodžiais buvo užsiminta, bet apie tai buvo ir viešai plačiai kalbama. Žiniasklaidoje apie tai buvo kuriama drama. Natūralu, kad apie tai irgi kalbėjosi. Apie A. G., kaip apie trečią arklį, buvo kalbama. Su A. G. atėjimu į „Y“ prieš Europos parlamento rinkimus atsirado nauja – jie augo tolygia kreive, po truputį, žingsnis po žingsnio, o staiga atėjo sprogimas. Atėjo žmogus, kuris turėjo apeliaciją į naują (duomenys neskelbtini) rinkėjų grupę – į tuos žmones, kurie anksčiau tipiškai nebalsuodavo už (duomenys neskelbtini) ir neretai tai buvo žmonės provincijoje, dažnai žmonės, kurie prieš tai balsuodavo už „U“, nusivylę, svyruojantys, šiek tiek užkimbantys ant populizmo jauko. A. G. buvo neblogas vienas iš tų arkliukų, kuris gali atnešti papildomų balsų. Kaltinamasis yra dalyvavęs pabendravime vakarieniaujant (duomenys neskelbtini) A. G. valdose, kur buvo kalbama apie priklausymą nuo verslo grupės, bet iš tiesų tai buvo žymiai platesnis pokalbis. Šitoje vakarienėje taip pat dalyvavo A. G., E. M., E. G.. Pokalbis buvo apie A. G. ambicijas ir interesus bei iššūkius, kurie atsirado jam atėjus į „Y“. Tos vakarienės metu buvo A. G. apie tai užsiminta, tas pokalbis truko gal keletą minučių ir jie to nesureikšmino, tai laikė labai spekuliatyviu A. G. pasisakymu. Į vakarienę (duomenys neskelbtini) pas A. G. buvo pakviestas E. M.. Buvo formuluota, kad yra temų, apie ką pasikalbėti – apie tai, kaip susiburti kaip komandai ir dalyvaujant rinkimuose pasiekti kuo geriausių rezultatų. Tai bendriausias kontekstas. Tos vakarienės metu buvo ir kitų aspektų: apie frakcijos kūrimą, apie konkuravimo taisykles, apie ambicijų lygmenis. A. G. trumpai užsiminė apie R. K.. Mano, kad A. G. traktavo galėjusius įvykti pokalbius, kaip suprato iš jo, kaip neva jam daromą spaudimą. Pažįstant A. G. ir jo tipažą gali pasakyti, kad žmogus mėgsta dažnai sutirštinti spalvas, mėgsta sureikšminti vienus ar kitus dalykus, mėgsta dažnai kaitalioti nuomonę, negalėjo priimti to, kaip rimto dalyko. Niekas nepuolė atskirai teisinti ar aiškinti, kad to nėra ar negali būti. Tiesiog jie suprato, kas yra A. G.. Pagrindinis dalykas, kurį jie akcentavo ir norėjo, kad partija, kaip komanda ir kaip susitelkę žmonės, eitų priekį, o ne nuolatos susidurtų su vidiniais iššūkiais, kur vienas iš tų iššūkių buvo A. G. elgesys. „Y“ vadovybė akcentavo, kad svarbiausia partijos gretose yra vienybė, susikalbėjimas, atradimas visiems lyderiams vietos po saule. Nusiskundimas R. K. spaudimu A. G. buvo tik epizodas vakarienės metu. Diskusija ta tema neišsiplėtojo, tai buvo daugiau nustebimas, negu kas nors kitkas. Buvo žinoma, kad A. G., būdamas „Y“, siekė steigti frakciją „(duomenys neskelbtini)“, jam A. G. priemonės ir taktika pasitelktos frakcijos steigimui, kaip tuometiniam vienam iš partijos pirmininko pavaduotojų, atrodė nekonstruktyvu ir destruktyvu. A. G., steigdamas tokią frakciją, neabejotinai siekė ir sau naudos. Mano, kad silpnėjimą partijoje labiau galėjo sukelti ne frakcijos steigimas, o paties A. G. būdas, tipažas, veikimas. Perskaičius apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolą, t. 97, b. l. 21, kur G. S., atsakydamas į prokuroro klausimą po pateikto susipažinti 2015 m. spalio 29 d. pokalbio nurodė, jog iš šios pokalbio dalies su R. K. mato, kad E. M. dėl to kalbėjosi ne tik su partiečiais, bet ir su verslo atstovais – koncerno „X“ vienu iš vadovų R. K.; šioje pokalbio dalyje R. K. mini, kad E. M. paprašymu dėl partijos skaldymo kitą savaitę važiuos kalbėtis su A. G.; kodėl tokius politinio pobūdžio veiksmus E. M. prašė atlikti ir partijos vidines problemas išspręsti prašė ne jų partijos nario, stambaus verslo atstovo R. K., paaiškinti negali, teisiamajame posėdyje paaiškino, jog nežino apie atskirus R. K. ir E. M. pokalbius, kurie šiame pokalbyje yra minimi. Suprato, kad kontaktų tarp minimų asmenų būta, jo tarpininkavimo ar aktyvesnio įsijungimo nereikėjo, šia tema su E. M. nekalbėjo. Dėl to, kad stambaus verslo atstovas R. K. informavo, kad vyks spręsti vidinių „Y“ klausimų ir problemų ir su jas keliančiu asmeniu A. G., tai priežasčių konteksto, kodėl ir kokios temos to pokalbio, kaip tomis temomis susitikimo kontekstas įvyks, gal A. G. iniciatyva, gal dar kažkieno, negali pasakyti, šitų detalių nežino.

Liudytojas V. J., perskaičius t. 68, b. l. 29, paaiškino, kad pirmasis laiškas, kuris buvo su darbotvarke, buvo adresuotas valdybos nariams ir padėjėjams. A. G. tuo metu buvo partijoje valdybos narys ir pirmininko pavaduotojas. Susirašinėjime 2015 m. lapkričio 11 d. A. G. prašė įtraukti spręsti „(duomenys neskelbtini)“ įkūrimo klausimą į valdybos posėdį. Buvo prašymas įtraukti šį klausimą į darbotvarkę. Visų el. laiškų neprisimena. Kai keliami klausimai darbotvarkėje dėl frakcijos kūrimo ar panašiai, kadangi partijos pirmininkas formuoja darbotvarkę, suderinama dėl pasiūlymo – įtraukti ar neįtraukti. Šiuo atveju informacija buvo perduota, kad E. M. turi pasakyti, ar įtraukti, ar ne, jei kyla abejonių, tai turi jie su A. G. ir susikalbėti. Veikiausiai, gavęs laišką, kai turėjo galimybę ir perdavė E. M.. A. G. prašė įtraukti šį klausimą, apie tai informavo pirmininką, klausė, ką jam atsakyti. Kaip supranta iš to laiško, kad E. M. pasakė, jog jis pats pakalbės su A. G..

Liudytojas T. D. paaiškino, kad gerai pažįsta A. G.. M. K. pažįsta gana seniai, kai dirbo (duomenys neskelbtini), jis buvo (duomenys neskelbtini) viršininkas. Su juo bendravo, nes svarbi institucija, kuri turi daug aktualijų, informacijos. Kai jis pabaigė savo kadenciją, toliau bendravo. Žino, kad M. K., kai pabaigė savo kadenciją kaip (duomenys neskelbtini) viršininkas, tapo mokesčių konsultantu ir turėjo mokesčių konsultavimo firmą, A. G. įmonės, ar su juo siejamos įmonės buvo M. K. klientai. M. K. konsultavo A. G. kaip privatus mokesčių konsultantas dėl A. G. turimo verslo mokesčių klausimų. Apie tai pasakojo jie abudu. R. K. matydavo kasdien ar kas antrą dieną. Peržiūrėjus susirašinėjimą žinutėmis tarp R. K. ir T. D., t. 8, b. l. 34-50, paaiškino, kad tai jo susirašinėjimas su R. K.. Žinojo, kad jie važiuoja susitikti, klausiama, ar visi grįžo namo patys, ar nešė, kadangi suprato, kad buvo vartojamas alkoholis. Kadangi su M., A. ir R. K. buvo dalykiški santykiai, buvo įdomu, kaip jie susitiko, tai tik paklausimas, kaip sekėsi susitikimas. Šia žinute jis nieko nepranešė, tik kad įvyko susitikimas. „Plius minus“, „liuks“, tai suprato apie paties vakarėlio eigą. R. K. važiavo į vakarienę, o ten dažniausiai žmonės linksmi. Kadangi prieš tai buvo pas jį, tai parašė, kaip susitikimas įvyko. Buvo pas R. K., kai jis pasakė, kad važiuoja į susitikimą ir pamatys tą ir tą, pasiėmė vyno ar konjako butelį, todėl žaismingai paklausė kitą dieną, kaip susitikimas. Jis bendraudavo su M. K., su A. G., neklausė, kokiu tikslu vyks susitikimas. Suprato, kad toks ryšių santykių palaikymas. Minėjo, kad paims M. K. iš namų ir važiuos į (duomenys neskelbtini).

Liudytojas S. U. paaiškino, kad A. G. pažįsta kaip (duomenys neskelbtini), teko su juo bendrauti kaip su (duomenys neskelbtini). Su A. G. teko bendrauti įvairiomis aplinkybėmis: ir Seime, ir savo darbiniame kabinete, tuo metu, kai liudytojas buvo (duomenys neskelbtini) direktorius, tai galėjo būti 2015-2016 m. A. G. vizitų gal buvo 2 ar 3 per tą laikotarpį, visi susitikimai vyko A. G. iniciatyva. Laikmenos A. G. liudytojui neperdavė. 2015 m. rugsėjo mėn. pradžioje galėjo būti susitikimas. A. G. nei tų vizitų, nei kažkokių pateikiamų medžiagų nevertindavo kaip rimtų ar pagrįstų, nes nebuvo pagrindo rimtai vertinti. Atsakingai gali pasakyti, jeigu būtų kas nors pagrįsto ir vertingo, tai būtų ta medžiaga arba šioje byloje, arba kokioje kitoje. A. G. vizitų metu buvo paliečiama labai daug temų. Po susitikimo galbūt viešai pasirodydavo kažkokie jo komentarai, tai žinant šią asmenybę, nepriimdavo turbūt rimtai jo pateikiamos informacijos.

13.2. Įrodymų vertinimas

Kaip matyti iš chronologiškai išdėstytų bylos duomenų, 2015 m. spalio 24 d. įvykusio „Y“ VIII suvažiavimo metu partijos pirmininku išrinktas E. M., partijos pirmininko pirmuoju pavaduotoju patvirtintas A. G.. 2015 m. spalio 29 d. pokalbio su G. S. metu R. K. išsakė ketinimą kalbėtis su A. G., su kuriuo, „Su E. žinia“, „pasikeisdami, D. ir aš, dirbome“, ir pasakyti jam „tiesiai į akis, ką aš apie tai manau, savo ir D. vardu“. A. G. 2015 m. spalio 30 d., 14.05.30 – 14.12.15 val., pokalbio su E. M. metu, po klausimo apie frakciją, paminėjo šiam, kad „Prieš tai pas mane atvažiuoja šitas K. puse penkių“, „Tai jis čia irgi dėl tos frakcijos susirūpinęs“. E. M. patikslinus – „Trečiadienį“, ir nurodžius, kad „Tai jis dėl to, jis dėl to, jis dėl to labai nori su manim susitikti būtent ir aš čia negalėjau, nes Klaipėdoj buvau. Tai jisai pirmadienį arba antradienį nori su manim susitikt, tai matyt dėl to pačio klausimo“, A. G. patvirtino – „Dėl to pačio, dėl to pačio“. Tą pačią, 2015 m. spalio 30 d., 20.26.25 val., M. K. SMS žinute organizavo A. G. ir R. K. susitikimą – „Frakcijos pirmininkas siūlo sekantį trečiadienį 16.30 pas jį?“.

2015 m. lapkričio 3 d. pokalbio tarp E. M. ir R. K. duomenimis, R. K. pasiūlė E. M. pasikalbėti apie A. G., su kuriuo jis kitą dieną susitinka: „<...>Apie tą patį personažą pakalbam, kurio dešinėj sėdi šitas Dievas Tėvas, ta prasme, iš tikrųjų... tai aš ryt turiu tokią kaip ir vakarienę, tada aš taip jautriai sureagavau iškart įkaliau“. Abiem pašnekovams buvo aiški R. K. „jautraus sureagavimo“ priežastis: E. M. pratęsė – „Po to jo pareiškimo per suvažiavimą...“, ką R. K. patvirtino: „Jo...“ ir pratęsė: „Jo, nu, ta prasme, apie frakcionavimą... /Man tai/ labiausiai kliuvo...“ bei paprašė: „... Tai, jeigu tu turi minčių kažkokių, matymų ar ko nors, tu mane taip... paruošk...“, E. M. perfrazavo: „Užvest“. Iš tolesnių R. K. frazių aišku, kokios informacijos jis prašė pas E. M. – argumentų, kuriuos galėtų panaudoti pokalbio su A. G. metu: „...ta prasme, užvesk“, „Nes aš manau, suprantu, kad aktualu. (E. M. pritarė – „Aktualu, žiauriai aktualu“), „Man tas nepati... nepatinka ir matau, kaip V. kursto, žinai, dar jį...“ (E. M. papildė – „Prideda letenėlę“), „Tai dadėk keletą“ (E. M. frazė – „Dezintegracijų“). Kitos pokalbio ištraukos, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia daryti tą pačią išvadą – R. K. pas E. M. klausė argumentų pokalbiui su A. G.. Taip užfiksuotos ir šios R. K. frazės: „Paklausyk, E., ar tie...ar teisingai aš formuluoju, čia repeticija... pavyzdžiui, kad aš jam sakau, aš manau, kad, jeigu šitaip, tave naudingiau, A., dabar išmest tiesiog... jeigu tu steigi frakciją“, „Ta pras... aš kaip čia sakyt, užsikrovinėju. Jeigu tu manai, kad frakcija yra gerai, iš tikrųjų iš išorės yra blogai... na, aš manau, patarsiu labai /.../ išmest“, „Ir išmest iš partijos“, „Už frakcionavimą. Šiuo atveju vis tiek geriau atrodysit prieš rinkėjus...negu skaidyt“. Kaltinimo teiginio apie E. M. prašymą, kad R. K. pateiktų neteisėtus ir nepagrįstus reikalavimus A. G., pačių kaltinamųjų pokalbio stenograma nepatvirtina.

Šio pokalbio metu E. M. išsakė savo poziciją: „Kad/ pirmas dalykas jo, įvaizdžio prasme, jau /.../ mes reiškia nebevieningi kaip tokie“, „Artėjant rinkimam oponentai tą tik primetinės...“, „Klausimas yra kitas, ar mes galim... ė-ė... paimti tiesiog ir užkirst kelią tokiam dalykui, bet jėga“, „Nes valdyba ten pilnai kontroliuojama“ „...mano yra“, „Iš penkiolikos du žmonės su juo yra“, „Tai šiuo atveju vėl gi aš nenoriu toliau žaisti, nes...nu, ta prasme, kam to reikia“, „Tai, tai klausimas yra toks, reiškia, visa mūsų įtaka po šešioliktų metų tiek Vyriausybėj, tiek Seime priklausys nuo to...“ „... ant kiek jisai sugebės, reiškia...“ „...suvaldyti savo asmenines ambicijas ir emocijas“, „Tai reiškia, kad reiškia, partijoj yra du, du kandidatai į premjerus“, „Du kandidatai į seimo pirmininkus. Partijoj, reiškia, yra du pirmininkai. Ir tai reiškia, kad yra du rinkiminiai štabai“, teigė – „Aš ir esu tas, kuris, sakykime, prisiimu lyderystę“. Kaip matyti iš pokalbio, R. K. pritarė E. M. pozicijai – „Ne, čia šnekos nėra. Ta prasme, ir dėl, dėl, dėl visų kitų dalykų, ir patirčių, ir įskaitant asmenines savybes, tai čia aš nuo savęs pridedu šiuo atveju“, „Pirma dalis turbūt kad... nesukurtų judėjimo ir neišvestų žmonių yra paprastesnė“. Duodamas parodymus R. K. taip pat neneigė, kad nepritarė frakcijos kūrimui, nurodė, kad manė, jog tai būtų pakenkę politinei partijai, nes atrodytų kaip skylanti, ir A. G. nuo to būtų pats pralaimėjęs, teigė, kad kalbėjo apie tai su A. G., argumentavo, kiek jis daug praras, jei partija skils.

Visgi pačių kaltinamųjų patvirtinta aplinkybė, jog tiek E. M., tiek R. K. nepritarė frakcijos „(duomenys neskelbtini)“ kūrimui prieš Seimo rinkimus, R. K. pokalbio metu įtikinėjo A. G., nėra pakankama vertinti pokalbio su A. G. kaip nematerialaus kyšio. Pasiūlymo, pažado, susitarimo dėl materialaus ar nematerialaus atlygio kaltinamųjų R. K. ir E. M. 2015 m. lapkričio 3 d. pokalbyje nebuvo, to stenogramos tekstas nepatvirtina. Pokalbis apie trečiąjį asmenį, apie jo ketinimus, nepatinkančius abiem pokalbio dalyviams, apie būsimo pokalbio su juo turinį kaltinimo per plačiai traktuojamas kaip R. K. tiesioginis pasiūlymas, pažadas, susitarimas duoti kyšį – neteisėtą ir nepagrįsta atlygį, bei E. M. tiesioginis pažadas ir susitarimas kyšį priimti.

Taip pat, kaltinimo duomenimis, nematerialus kyšis buvo duotas bei priimtas. Kaip nurodyta kaltinimuose, E. M. prašymu R. K. 2015 m. lapkričio 4 d. susitikimo su A. G. panaudojus žiniasklaidos priemones kontroliuojančio UAB koncernui „X“ priklausančių UAB „AM“ generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko bei UAB „L“ valdybos pirmininko įtaką bei pareikalavus, kad politinės partijos „Y“ pirmininkui E. M. oponavęs partijos pirmininko pirmasis pavaduotojas A. G. atsisakytų šioje politinėje partijoje kurti partijos politinę įtaką ir galimybę laimėti 2016 m. rinkimus į 2016 – 2020 m. kadencijos Seimą galėjusią sumenkinti „(duomenys neskelbtini)“ frakciją, dėl tokių E. M. prašymu R. K. pateiktų neteisėtų ir nepagrįstų reikalavimų politikas A. G. nuo šio politinei partijai „Y“ ir jos pirmininkui E. M. nepalankaus, galinčio padaryti politinės žalos ir sumenkinti partijos pozicijas 2016 – 2020 m. Seimo rinkimuose, politinio sprendimo atsisakė, taip E. M. gavo kitokios asmeninės naudos sau ir kitam asmeniui – politinei partijai „Y“.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad kaltinimo formuluotės nepasitvirtino. Visų pirma, E. M. konkretaus prašymo nebuvimas jau aptartas, kaip minėta, pokalbio iniciatyva ir jo turinys buvo paties R. K.. Ikiteisminio tyrimo metu G. S. apklausos protokole užfiksuota frazė atsakant į prokuroro klausimą – E. M. paprašymu (G. S.: „iš šios pokalbio dalies matau“ „R. K. pokalbyje mini, kad E. M. paprašymu dėl partijos skaldymo kitą savaitę važiuos kalbėtis su A. G.“) šios išvados nekeičia. Tokia traktuotė neatitinka R. K. ir G. S. pokalbio stenogramos teksto (stenogramoje užfiksuota frazė – „Tai man rodos, kad su E. žinia,/.../pasikeisdami, D. ir aš, dirbome (t. 10, b. l. 150)), todėl tokių aplinkybių negalėjo būti paminėta ir pokalbyje, apie kurį ikiteisminio tyrimo metu buvo užduoti klausimai G. S., teisiamajame posėdyje G. S. taip pat nurodė, kad nežino detalių dėl susitikimo su A. G. iniciatyvos. Antra, kaltinime be pagrindo padaryta išvada apie A. G. sprendimą, priimtą pareikalavus R. K..

R. K. neigė inkriminuotą jam reikalavimą, tvirtino, kad su A. G. tiesiog vyko diskusija. Kaip buvo aptarta, 2015 m. lapkričio 3 d. pokalbyje R. K. svarstė ir apie tokius argumentus: „Jeigu tu manai, kad frakcija yra gerai, iš tikrųjų iš išorės yra blogai... na, aš manau, patarsiu labai /.../ išmest“, „Ir išmest iš partijos“, „Už frakcionavimą“, tai yra apie galimas neigiamas pasekmes (atkreiptinas dėmesys – partijoje, kurios vadovu ar net nariu R. K. asmeniškai nebuvo). Liudytojas M. K. apie pokalbio aplinkybes nurodė, kad vyko ilga diskusija, pabaigoje A. G. pasakė, kad gal nekurs tos frakcijos, jam pasirodė, kad pokalbio pabaigoje A. G. nebuvo labai patenkintas galutine pokalbio baigtimi, gal buvo ir pavargęs. Paties A. G. parodymais, jam darė poveikį R. K. žodžiai – kadangi R. K. turi daug įtakos žiniasklaidoje, atrodė, kad tai yra grasinimas, kad žiniasklaida gali su juo susipykti. Sprendimą atsisakyti kurti frakciją jis priėmė dėl komplekso priežasčių, be kita ko, ir nenoro pyktis su žiniasklaida (nurodė ir priešišką partijos požiūrį, nedidelį komandos norą). Kaip matyti iš bylos medžiagos, po 2015 m. lapkričio 4 d. pokalbio su R. K., A. G. tuo pačiu klausimu – dėl frakcijos kūrimo – 2015 m. lapkričio 6 d. diskutavo su bendrapartiečiais, liudytojo E. G. parodymais, pokalbio metu jie A. G. įtikinėjo, kad negalima kurti frakcijos partijos viduje. Be kita ko, A. G. prašymą įtraukti klausimą dėl frakcijos įkūrimo į valdybos 2015 m. lapkričio 18 d. posėdžio darbotvarkę nurodė 2015 m. lapkričio 11 d., rašydamas V. J., o 2015 m. lapkričio 16 d. jam pranešė, kad dėl nenumatytos kelionės negalės dalyvauti posėdžiuose, todėl frakcijos klausimą atideda. Aplinkybę, kad A. G. buvo žinomas neigiamas požiūris į frakcijos kūrimą, patvirtina liudytojos A. J. pateikto susirašinėjimo su A. G. duomenys: „E. (E. M.) atkalbinėja nuo frakcijos“, „M. nenori jos“ (2015 m. lapkričio 4 d.). Iš šio susirašinėjimo matyti ir nurodomos atsitraukimo priežastys: „M. „L“ ispejo nedaryti frakcijos „Y““, „Jis Labai daug turi teisiu“, „Sake jau 12 metu incestuoja“, „Ir jie nenori“, „Del to atsitraukiau“ (2015 m. lapkričio 26 d.). Apibendrinus, po 2015 m. lapkričio 4 d. susitikimo su R. K. A. G. neatsisakė politinio sprendimo kurti frakciją „(duomenys neskelbtini)“, jo paties parodymais, sprendimą atsisakyti kurti frakciją priėmė dėl komplekso priežasčių – nenoro pyktis su žiniasklaida, priešiško partijos požiūrio, nepakankamo komandos palaikymo, todėl kaltinamajame akte R. K. pokalbis yra pernelyg sureikšmintas, jam suteikiant nepagrįsto ir neteisėto atlygio reikšmę. Šios išvados nekeičia liudytojos A. J. pateikto 2016 m. gegužės 14 d. susirašinėjimo duomenys, iš kurių matyti, kad A. G. rašė A. J.: „Tu Ad. pamirsai gal“ „Kaip tas K. sustabde KL“ „Jis mane reketavo“ „Gasdino“ – susirašinėjimas vyko vėliau nei aptariami įvykiai, A. G. rašė A. J. ir tai, kad „Pirmadieni bus partijai itarimai pareiksti“, tai yra, prasidėjus ikiteisminiam tyrimui tapo aktualios konkrečių asmenų pavardės, o šios liudytojos parodymais, anksčiau R. K. pavardės A. G. jai nebuvo minėjęs, ji neminima ir ankstesniame A. J. pateiktame susirašinėjime su A. G.. Šiame kontekste paminėtini ir liudytojo S. U. parodymai, iš kurių matyti, kad liudytojui būnant (duomenys neskelbtini) direktoriumi, buvo du ar trys A. G. vizitai, tačiau nei tų vizitų, nei kažkokių pateikiamų medžiagų nevertindavo kaip rimtų ar pagrįstų, nes nebuvo pagrindo rimtai vertinti, laikmenos A. G. liudytojui neperdavė.

Nepasitvirtinus kyšio dalykui, nenustačius, kad 2015 m. lapkričio 3 d. vykusio susitikimo metu už asmenišką balsavimą „už“ Seime svarstant ir priimant Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 29 d. užregistruotą pasiūlymą, Seimo nutarimo „(duomenys neskelbtini)“ projektą, Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą pasiūlymą bei siekiamą ir pažadėtą poveikį „Y“ frakcijos Seime nariams, kad teisėtai veikdami balsuotų už minėtų sprendimų priėmimą, R. K. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė ir tiesiogiai davė kyšį, o E. M. tiesiogiai pažadėjo, susitarė priimti ir priėmė kyšį, kaltinimas dėl kyšininkavimo, papirkimo ir prekybos poveikiu nepasitvirtino.

Atskirai aptartini ir kaltinamiesiems inkriminuoti susitarimai dėl veikimo ir poveikio. Kaltinimo duomenimis, nematerialus kyšis E. M. buvo duotas už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. asmenišką balsavimą „už“ Seime svarstant ir priimant Š. G. 2015 m. spalio 29 d. Seime pakartotinai užregistruotą pasiūlymą, Seimo nutarimo „(duomenys neskelbtini)“ projektą Nr. XIIP-2013(2), Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. užregistruotą pasiūlymą dėl (duomenys neskelbtini) įstatymo projekto bei už pažadėtą poveikį „Y“ frakcijos Seime nariams, kad šie balsuotų už šiuos sprendimus.

        Kaip matyti iš pokalbio stenogramos, kaltinime nurodyto susitikimo – 2015 m. lapkričio 3 d. – metu R. K. ir E. M. nei apie projektą „(duomenys neskelbtini)“ nei apie Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. užregistruotą pasiūlymą dėl (duomenys neskelbtini) įstatymo projekto nekalbėjo, todėl kaltinimas, jog buvo tariamasi ir pažadėta atitinkamai veikti bei paveikti valstybės tarnautojus dėl šių teisės aktų projektų yra nepagrįstas. Atskirai aptartinas kaltinamųjų R. K. ir E. M. susitarimas dėl Š. G. 2015 m. spalio 29 d. įregistruotos pataisos.

Kaip buvo paminėta analizuojant kaltinamųjų susitarimo turinį, teisėjų kolegija darė išvadą, jog R. K. ir E. M. 2015 m. spalio 21 d. susitikimo metu aptarė pageidaujamą pataisos, įvardintos kaip „(duomenys neskelbtini)“ palaikymą, R. K. tiesiogiai išsakė prašymą: „Ir tada prašymas palaikyt“, E. M. dar prieš šiuos R. K. žodžius buvo nurodęs – „Kaip tik, mes palaikysim“ (2015 m. spalio 21 d.), E. M. Seime 2015 m. lapkričio 5 d. kalbėjo dėl balsavimo motyvų dėl šios pataisos, kvietė pritarti šiai pataisai, pats balsavo „už“, taip pat 2015 m. spalio 21 d. ir lapkričio 3 d. pokalbių metu tiek R. K., tiek E. M. įvardijo konkretų asmenį – K. G., R. K. suformulavo konkrečius prašymus: Ir tada prašymas palaikyt“, „sugebėsit nuimt iš salės balsavimo metu, bus lengviau aišku“ (2015 m. spalio 21 d.), „Tai aš nežinau, jeigu galėsi K. žodį pasakyt, pasakyk“, „kad savo nenukirtinėtų, ta prasme“ (2015 m. lapkričio 3 d.), E. M. sutiko: „Tai mes su juo...pakalbėsim /.../ su K.“ (2015 m. spalio 21 d.), „Aš tada jam.../pasakysiu/, kad išeitų trumpam“ (2015 m. lapkričio 3 d.).

Nenustačius kaltinamųjų veikoje kyšininkavimo, papirkimo ir prekybos poveikiu, spręstina, ar nėra nustatyta piktnaudžiavimo E. M. veikoje.

Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi teismų praktikoje suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-1/2014). BK 228 straipsnyje nustatyto piktnaudžiavimo objektyvieji požymiai pasireiškia: pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; pavojingais padariniais – nurodytos didelės žalos kilimu; priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-7-84-489/2018). Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais ginami interesai yra pažeidžiami, veiksmų, kuriais buvo piktnaudžiaujama, pobūdį (ar padaryti formaliai teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai), nukentėjusiųjų skaičių, kaip jie vertina pareigūno padarytą veiką, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą ir padarytos veikos įtaką valstybės tarnautojo bei valstybės institucijų autoritetui, ir kt. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, jei sumenkinamas valstybės ar kitų institucijų autoritetas, sutrikdomas darbas. Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-512/2004, 2K-7-638/2005, 2K-16/2010, 2K-232/2012, 2K-7-335/2013, 2K-100/2014, 2K-102-699/2015, 2K-361-895/2016) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-689/2020).

Šios bylos aplinkybėmis, kaltinamasis E. M., būdamas Seimo nariu, „Y“ frakcijos seniūnu, partijos „Y“ pirmininku, susitikimų su privačiu asmeniu, R. K., metu aptarinėjo Seime svarstomo įstatymo projekto eigą, patvirtino, kad balsuos „už“ pats, Seime kalbėjo dėl balsavimo motyvų dėl šios pataisos, kvietė pritarti šiai pataisai, pats balsavo „už“, nurodė, kad pakalbės su kitu Seimo nariu, pasakys šiam, kad trumpam išeitų, tai yra, iš esmės pažadėjo savo paramą konkretiems pasiūlymams, įvardintiems kaip „(duomenys neskelbtini)“.

Kaltinamasis R. K. pabrėžė savo, kaip piliečio, teisę dalyvauti teisėkūros procese, taip pat savo teisę daryti įtaką teisėkūros procesui, kaip interneto įmonių asociacijos vadovo, asociacijos (duomenys neskelbtini) valdybos nario.

Iš tiesų, teisėkūros principus reglamentuojančio Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų 2012 m. rugsėjo 18 d. įstatymo Nr. XI-2220 (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. birželio 1 d.) 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas atvirumo ir skaidrumo principas, kuris be kita ko reiškia, kad teisėkūra turi būti vieša, su bendraisiais interesais susiję teisėkūros sprendimai negali būti priimami visuomenei nežinant ir neturint galimybių dalyvauti, visuomenei ir interesų grupėms turi būti sudarytos sąlygos teikti pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo visose teisėkūros stadijose. Taigi, šis įstatymas nedraudžia, o priešingai, įtvirtina visuomenės teisę dalyvauti teisėkūros procese. Taip pat, Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos 2000 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. VIII-1749 (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d.) 7 straipsnyje apibrėžta veikla, kuri nelaikoma lobistine. Šio straipsnio 1 punkte numatyta, kad tokia veikla nelaikoma visuomenės informavimo priemonių savininkų, leidėjų ar jų darbuotojų veikla ar darbas, susiję su informacija apie teisės aktus bei jų projektus: viso ar dalies teksto paskelbimas, apžvalga, komentarai, 4 punkte įtvirtinta nuostata ir dėl pelno nesiekiančių organizacijų veiklos, kuria siekiama savo narių bendrais interesais daryti įtaką, kad būtų pakeisti, papildyti ar pripažinti netekusiais galios teisės aktai, priimti ar nepriimti nauji teisės aktai. Sutiktina, kad šios įstatymo nuostatos numato tam tikras išlygas, kai daroma įtaka, kad būtų pakeisti, papildyti ar pripažinti netekusiais galios teisės aktai, nevertinama neteisėta lobistine veikla. Taigi, aktuali riba, kada leistina įtaka perauga į neteisėtą poveikį ar manipuliavimą.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad aptartas Seimo nario ir privataus asmens bendravimas, kurio turinys – privatų asmenį dominančio teisės akto priėmimas, Seimo nario asmeninis balsavimas ir pažadėta įtaka kitiems Seimo nariams, nesuderinamas su skaidraus sprendimų priėmimo standartu. Sutiktina, kad Seimo narys dėl užimamų pareigų turi ir gali bendrauti su žmonėmis, ir ne tik Seime, visgi šios bylos aplinkybėmis, kaltinamųjų R. K. ir E. M. bendravimas Seimo nario kompetencijos klausimais pernelyg neformalus, net familiarus, galintis sukelti įvairių interpretacijų.

Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje 1997 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. VIII-371 (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d.) 11 straipsnyje, numatančiame pareigą nusišalinti, 1 dalyje įtvirtintas draudimas asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. Kaip buvo aptarta, R. K. tiesiogiai kreipiasi į Seimo narį, įvardina aktualų „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymą, E. M., būdamas Seimo nariu, tokiame pokalbyje noriai dalyvauja, menkindamas Seimo nario autoritetą.

Kaip jau buvo minėta, baudžiamoji atsakomybė už BK 228 straipsnyje numatytų veikų padarymą gali būti taikoma tik nustačius didelės žalos požymį. Taikant BK 228 straipsnį, žala suprantama kaip turtinio ar kitokio pobūdžio žala, nuo kurios nukenčia valstybės, juridinio, fizinio asmens ar kito šiame straipsnyje numatyto subjekto turtinė padėtis arba (ir) padaromas neigiamas poveikis jų neturtiniams interesams. Kitokio pobūdžio žala pripažįstama fizinė, moralinė, organizacinė ir kito neturtinio turinio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan.).

Įvertinusi kaltinamojo E. M. veiksmus, susijusius su „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymu, kaip neatitinkančius skaidrumo standartų, atsižvelgdama į tokio veiksmo pasekmes, didelės žalos požymio teisėjų kolegija visgi nekonstatuoja.

Š. G. 2015 m. spalio 29 d. įregistruotas pasiūlymas nebuvo priimtas, todėl balsavimas „už“ realių teisinių pasekmių nesukėlė. Seimo nario mandato, partijos pirmininko posto E. M. atsisakė, tai yra, asmenines neigiamas pasekmes patyrė. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo vieno iš Seimo narių neskaidraus elgesio, pažeminusio jo autoritetą, prilyginti valstybės ar jos institucijos – Seimo autoriteto sumenkinimui, kilusį rezonansą tiesiogiai sieti su konkrečiais veiksmais, kaip minėta, realių pasekmių nesukėlusiais, bei daryti išvadą apie didelę neturtinio turinio žalą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad jeigu prašoma valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens kažką padaryti neleistino jo naudai, kaltinimas kurstymu piktnaudžiauti ar piktnaudžiavimo organizavimu yra nepagrįstas, nes įstatymas kriminalizuoja tokio asmens veiksmus tik per papirkimo normą (BK 227 straipsnis). Nenustačius kyšio dalyko, vertintina, kad R. K. veika neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, kad atsakomybę už neteisėtą lobistinę veiklą numatė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 17225 straipsnis, šiuo metu – Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, įsigaliojusio nuo 2017 m. sausio 1 d., 126 straipsnis, tačiau dėl lobistinės veiklos teisėtumo šioje byloje nesprendžiama, tai išeina už kaltinimo ribų.

Nepasitvirtinus kyšio dalykui, taip pat nenustačius, kad 2015 m. lapkričio 3 d. vykusio susitikimo metu už asmenišką balsavimą „už“ Seime svarstant ir priimant Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 29 d. užregistruotą pasiūlymą, Seimo nutarimo „(duomenys neskelbtini)“ projektą, Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą pasiūlymą bei siekiamą ir pažadėtą poveikį „Y“ frakcijos Seime nariams, kad teisėtai veikdami balsuotų už minėtų sprendimų priėmimą, R. K. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė ir tiesiogiai davė kyšį, o E. M. tiesiogiai pažadėjo, susitarė priimti ir priėmė kyšį, kaltinimas dėl kyšininkavimo, papirkimo ir prekybos poveikiu nepasitvirtino. R. K. išteisintinas dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), 226 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (4, 5 kaltinimai), kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. E. M. išteisintinas dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), 226 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (14, 15 kaltinimai), kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Juridinis asmuo – UAB koncernas „X“ (naujas pavadinimas – UAB „X“) išteisintinas dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 6 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 227 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 7 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 226 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (28, 29 kaltinimai), kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Juridinis asmuo – politinė partija „Y“ išteisintinas dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 5 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 225 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 7 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 226 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (39, 40 kaltinimai), kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

14. Dėl didesnės negu 250 MGL vertės kyšio – 106 200 eurų bei 72 eurų ir 33 euro centų vertės degtinės „(duomenys neskelbtini)“

14.1. Įrodymai

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. rugsėjo 16 d. protokolo Nr. S6-14-95 duomenimis (t. 8, b. l. 34), slapta užfiksuotas tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. (K.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi E. M. (M.), vykęs susirašinėjimas SMS žinutėmis.

        2015 m. gruodžio 1 d., 15.17.25 val., M.: „Laba, ar gruodžio 16 d. tinkama?“ (t. 8., b. l. 47).

2015 m. gruodžio 1 d., 16.05.54 val., K.: „Atrasysiu ryt ryte. Iki. R.k“ (t. 8, b. l. 47-48).

        2015 m. gruodžio 2 d., 8.15.17 val., K.: Labas rytas E.. 16 diena tinka. Dėl tikslesnės valandos ir vietos patikslinam arčiau. R.k“ (t. 8, b. l. 48).

        2015 m. gruodžio 2 d., 8.40.43 val., M.: „Labas rytas, puiku. Fiksuojam. Geros dienos!“ (t. 8, b. l. 48).

        2015 m. gruodžio 2 d., 8.41.14 val., K.: „Aciu. Ir pačiam geros! R.k“ (t. 8, b. l. 48).

        2015 m. gruodžio 16 d., 8.29.25 val., K.: „Labas rytas, E.. Koks laikas jums priimtinas?“ (t. 8, b. l. 48).

        2015 m. gruodžio 16 d., 8.30.56 val., M.: „Labas, būtų gerai 19 val.“ (t. 8, b. l. 49).

        2015 m. gruodžio 16 d., 8.31.52 val., K.: „Liuks. Del lokacijos minciu turit ar pagalvot mums?“ (t. 8, b. l. 49).

        2015 m. gruodžio 16 d., 8.33.03 val., M.: „Pasitikim jūsų pasirinkimu“ (t. 8, b. l. 49).

        2015 m. gruodžio 16 d., 8.33.48 val., K.: „Ok. Tai laika sutarem. Del vietos, brukstelsiu apie pietus. Iki“ (t. 8, b. l. 49).

        2015 m. gruodžio 16 d., 13.20.31 val., K.: „(duomenys neskelbtini). Iki“ (t. 8, b. l. 50).

        2015 m. gruodžio 16 d., 13.23.55 val., M.: „Puiku. Būsim.“ (t. 8, b. l. 50).

        2015 m. gruodžio 16 d., 13.24.13 val., K.: „Iki“ (t. 8, b. l. 50).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. rugsėjo 26 d. protokolo Nr. S6-14-97 duomenimis (t. 8, b. l. 52), slapta užfiksuotas tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi E. M. (M.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi V. Š. (Š.), 2015 m. gruodžio 16 d. vykęs susirašinėjimas SMS žinutėmis.

2015 m. gruodžio 16 d., 10.58.12 val., M.: „V., ten tegul I. išima iš savaitės renginių mano vakariene su“ (t. 8, b. l. 74).

2015 m. gruodžio 16 d., 10.58.13 val., M.: „X“, tai neskelbtina. Ačiū!“ (t. 8, b. l. 74-75).

2015 m. gruodžio 16 d., 10.59.17 val., Š.: „ok“ (t. 8, b. l. 75).

        Kratos protokolo duomenimis (t. 18, b. l. 4), 2016 m. gegužės 12 d., krata pradėta 8.45 val., krata baigta 11.03 val., UAB koncerno „X“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), UAB koncerno „X“ prezidento D. M. darbo kabinete. Šios kratos metu be kitų daiktų ant darbo stalo rasta ir paimta 2015 m. darbo knyga, rudos spalvos viršeliu su užrašu „X“ (t. 18, b. l. 5, 7).

Apžiūros 2016 m. gegužės 26 d. protokolo duomenimis (t. 18, b. l. 140), apžiūrint užrašų knygutę „2015 „X“, šios knygutės dešimtame lape dešinėje pusėje po atspausdintu mėnesiu „Gruodis 2015“ viduryje eilutėje prie atspausdinto skaičiaus „16 T“ yra mėlynu rašikliu parašyta „E. vek.“, septynioliktame lape yra mėlynu rašikliu parašyti užrašai 1) Paminklo vieta 2) NŽT 3) Briuselio atstovavimas 4) Rinkimai 5) Biudžetas 6) PPP (t. 18, b. l. 141, 143-144).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. lapkričio 3 d. protokolo Nr. S6-14-111 duomenimis (t. 5, b. l. 117), užfiksuoto įvykio vieta: Vilniaus miestas; data: 2015 m. gruodžio 16 d.; pradžia: 18.48 val.; pabaiga: 21.30 val. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuotos informacijos turinys, veiksmų aprašymas ir rezultatai:

18.48 val., restorane „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), R. K. sėdėjo prie staliuko ir bendravo su R. R. <...> ir D. J. M. <...>

19.06 val. į restoraną „(duomenys neskelbtini)“ užėjo E. M. su G. S. <...> kuriame susitiko su R. K., R. R., D. J. M. ir visi penki bendravo sėdėdami prie staliuko.

20.54 val. R. K. ir E. M. išėjo iš restorano „(duomenys neskelbtini)“ į lauką, ten rūkė ir vaikščiodami kalbėjosi.

21.02 val. R. K. ir E. M. sugrįžo į restoraną „(duomenys neskelbtini)“, prisėdo prie staliuko, kur sėdėjo D. J. M., R. R. ir G. S. ir pradėjo bendrauti.

21.27 val. E. M. ir G. S. išėjo iš restorano „(duomenys neskelbtini)“, išeidami E. M. ir G. S. rankose nešėsi dovanų maišelius.

        21.30 val. R. K., D. J. M., R. R. išėjo iš restorano „(duomenys neskelbtini)“. Sekimas buvo baigtas (t. 5, b. l. 118, 119-122).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. liepos 27 d. protokolo Nr. S6-14-67 (t. 5, b. l. 123) duomenimis, slapta užfiksuotas 2015 m. gruodžio 16 d. restorane „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), vykęs D. J. M., R. K., R. R., E. M. ir G. S. susitikimas ir pokalbis; užfiksuoto įvykio pradžia: 18.48 val., pabaiga: 20.30 val. (t. 5, b. l. 124-129).

        Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2017 m. vasario 2 d. išvados Nr. 11-1608(16), 11-2663(16), 11-26(17) duomenims (t. 11, b. l. 23), <...> Tikėtina, kad tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas E. M. balsas (šio asmens pasakytos frazės patikslintoje garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 1 priede) <...> tikėtina, kad tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas R. K. balsas (šio asmens pasakytos frazės patikslintoje garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 1 priede) <...> tikėtina, kad tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas R. R. balsas (šio asmens pasakytos frazės patikslintoje garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 1 priede) <...> tikėtina, kad tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas D. J. M. balsas (šio asmens pasakytos frazės patikslintoje garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 1 priede) <...> tikėtina, kad tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas G. S. balsas (šio asmens pasakytos frazės patikslintoje garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 1 priede) <...> Patikslintų tiriamojo garso įrašo, esančio tyrimui pateiktoje DVD plokštelėje „Verbatim DVD-R“ (Nr. LK-STT14-31R-16), fragmentų stenograma yra pateikta šios specialisto išvados 1 priede. Tiriamasis garso įrašas <...> yra ištisinis (t. 11, b. l. 33). Specialisto išvados Nr. 11-1608(16), 11-2663(16), 11-26(17) 1 priedo duomenims, stenogramoje yra pažymėta: /... /– vietos, kur pasakyti žodžiai nėra suprantami; /žodis ar frazė/ – vietos, kur dėl pasakytų žodžių kilo abejonių; (frazė) – papildoma informacija. K – tikėtina R. K.; D – tikėtina D. J. M.; M – tikėtina E. M.; R – tikėtina R. R.; S – tikėtina G. S.; P – vyras (padavėjas); V – vyras, kurio žodžiai niekam nepriskirti (t. 11, b. l. 34).

        K.: „Taip /.../ labai nesipizdavokit /.../ nėra smagu…D.: Tai sakykit...K.: Visą vakarą /.../. D.: Aš manau, žinai, nu šita rolė yra labai gerai, kad vis tiek kažkam reik pasakyt nemalonių dalykų. Bet jeigu mes čia tik laižysimės, tai čia, žinai, iš to... Nes, manyčiau, pasakyti reikia taip, nu, sakyt, žinai /.../ K.: Gražiai atrodo /.../...D.: /.../ /gražiai/ /.../ Sakyt, /klausykit/... žiūrėkit, elementariai, taip, pagal tą /.../ dėsnį /.../ dabar /.../ padarė taip kaip /jūs/ matot. Jūs palikot galioti, kad vieną iš vieno renkantis yra labai protingas sprendimas. /.../, o-o-o... kažkas konvertuoja tą daiktą į penkiasdešimt litų. Ir tai yra normalu. K.: Tai šitą istoriją man palikit. D.: Taip, taip. Nu, gerai, tai...<…> D.: Taip, nes, nes /.../ /nes iš tikrųjų tas vis tiek/ /.../ nu, vyrai, čia gi nieko asmeniško, bet, bet, bet jūs patikėkit, kad ar tik netaps /jums/ /.../. Va, dabar gi jis, kai jis /.../ /žmogus/ /ministerijoj/ /.../, tai yra Achilo kulnas, /va/ dabar kaip jis elgsis, tai dabar /ne//.../ /.../. /.../ kaip čia yra? /.../ (nuo 2 min. 04 sek. iki 2 min. 16 sek. – nesuprantama kalba). D.: ...Padaryti situaciją, kurioje jūs esate...deklaruotini, tvarkingi ir žinantys /.../ /o padarot atvirkščiai/, ir sakot, nu, /o/ prie ko čia /.../ K.: Mhm (t. 11, b. l. 34). D.: /.../ /čia dar/ /pasiaiškinsim/ /.../, plačiąja prasme. Tai čia tik maži testai. /.../ Plačiąja prasme čia, tai /.../ K.: Jo, jo, jo, jo. /Buvo/...dėl šito tai...D.: Dėl pozityvo, žinai, dėl pačių pozityvo tai...juos nėra už ką girti. K.: Mhm. D.: /.../ Turit situaciją dabar kovinę /.../, bet mes dabar patys... ar iš mūsų čia reikės, ar nereikės kažkokios pagalbos, čia, čia jūs matyt /įvertinat/, bet žinai, /.../ mes /sunkiau/ susikalbėsim... Mes dėl jūsų tai galim. Ir jūs turbūt dėl mūsų galit. Ar jūs daug galite, tai kitas klausimas. Kažkaip tai, kažkaip siūlyčiau, šiaip mum reikia juos išprovokuoti tai kalbai. Tai kalbą /padygliuoti/, kad... nu... ir.../.../. /.../ Nes /nuo Jūsų/ /.../... Nuo Jūsų... protingo veikimo jūs arba turėsit /.../ arba neturėsit. Mes... /nešnekam kaip/ /.../, nestatom į kampą, neterorizuojam /.../, /neatiminėjam/ /kažkokių/ pinigų... Nes aš pinigų duodu, /supranti, nu taip/ /.../ /ta prasme/... Ir jeigu jūs, nu, toliau žiurkiausit, nežinau, /.../ kažkokie jūs trečio ar ketvirto rango rinkėjai, rinksit ten po penkias štukytes, /o čia laikysit/ /.../, /tai čia visai, žinok, pizdec/ /.../. <...> R.: Į orą leisim babkes. D.: /Nes/ praeita savaite /.../. V.: /.../ D.: Jūs turit aikštelę, jeigu jūs šitaip /maivysitės/ ir /.../ V.: /.../ D.: Galite palaukt, nu gerai /.../... /šitas/ /.../...<…> R.: /.../ klausyk...V.: /Nu jo/ /.../ K.: Nu, jo, tiktai... tiktais nereikia pasakyt, kad /galim/ /raportuot/... D.: Mhm. K.: .../po savaitės/... nereikia šito pasakyt /nei/ /.../, šito nereikia. /.../... R.: /.../ /pats/ /.../ supranta, kad tai yra baisu /.../ <…> K.: Ir tada aš galvoju, mums reikia /pažiūrėt/…mums reikia, kad aš galėčiau kažkuriuo momentu išsivest E. V.: /Nu./ K.: …užsipiešti skaičių. A ne? V.: Jo. (t. 11, b. l. 35). K.: /…/ reiškias…turėtų būt /…/ su mintim /…/ (nuo 5 min. 30 sek. iki 5 min. 52 sek. – nesuprantama kalba, stiprūs aplinkos triukšmai) K.: /…/. Aš tiesiai iš jo niekada, bet jis visada sumesdavo pinigus į Kauno. Kaune jau jis pasiimdavo. /…/ Tai aš manau /…/ darbiniai kažkaip tai ir…ir…/…/…D.: Kiek jie gauna aplamai /…/? K.: Čia tik svarbu skaičių žinot. D.: Ne, nu, aš tik /.../, žinai, /.../ kokio reikšmingumo /.../ yra, aš nežinau. V.: /Nu tai/ /.../ V.: Bet matai ten UABas yra /.../ K.: /.../ du šimtus /eurų/, tai galvoju /.../ /beveik/ /.../. V.: /.../ K.: Ir, manau, kad...V.: /.../ K.: ... ir manau, kad truputį reikia pasilikti viršui, E.... /ta prasme/, čia E. /.../ reikia /.../. D .: /.../ gal /.../ /turi/? K.: Mhm. Aš negarantuoju, kad jis paprašys. Jis gali kreiptis, domėtis, išsiklausinėt. /.../ /pats nueiti/ /.../ Tai va būna toks /vaizdas/. Tai aš iškart tada lauke paskambinu M., /.../, kažkuriuo momentu išsivesiu parūkyt, nes jis mėgsta parūkyt. Kai jau, kai jau, jau, jau... Kai pajausiu, kad... ė-ė... grynai... /galimai/ /.../ V.: /.../ /paslaugos/ /.../D.: Bet šiaip, šiaip jie darosi panašūs į /.../ prieš rinkimus. O iš tikrųjų reikia /matyti/ rezultatus /…/…K.: Jie... jie šiaip... šiaip jie normalūs, viskas normaliai. Klaipėdą E. /rūpina/, kiek jis ten gali, nes mes Klaipėdą pasiėmėm, normaliai va. Pasileido /tie/ /.../ /kaip keista pas juos būtų/.../. Ta prasme, E. yra normalūs. R. /.../ va toks keistas /iš tikrųjų/, nes kartais geriau tiesiai neprašyt, geriau vat, sakyt, mes prieinam ten, mes pasiimsim. /Gėriau pasiūlyti/ /.../. Tai mano logika tokia ir aš manau, kad aš /.../. Kai susidėliosim visus, galėsim prisėsti, ta prasme, pažiūrėti dar ką kiti. Ko čia jau vaidint. Kiek kiti... Gali - negali? Nori? Turėtų prisidėt? Nes nuo to viskas /paprastai/ /.../ /parodyti/ /.../. R.: Nu, tai visi /nori/ /ant svetimo/. V.: Taip. D.: /Dar ar ten/ kažkas susimoka, kažkas turi gerą kanalą, o tada tie juos ir /.../ V.: Tai aišku. R.: O tu turi už dyką dirbt. Nu, čia natūralu, čia labai žmogiška. K.: Ne, nu tai jo. D.: Jis norėtų, kad R. atsipalaiduotų...K.: Mhm. D.: ... tik ateini ir durys atsidaro automatiškai. K.: Paskutinį sykį Š., pavyzdžiui, buvo užbėgęs, labai skundėsi…/ir ant/ /…/. Sako, jisai /labai/ /…/. R.: Ką padarė? K.: Nu, kažkur padstavą, žinai, padarė su degalinėse /…/, neparuošęs, ar medžiagos neparuošęs, ar…pasakė, kad turi penkis komiteto narius, o pasirodo, kad ne/vieno/…Nu kažką tokio. R.: Skundėsi, jo? (t. 11, b. l. 36). K.: Jo, skundėsi. Tai A. turiu pasakyt, kad /.../ /nueit/ ir pasikalbėt /.../. Nes /aš žinau/, kad, ta prasme, jis yra labai paprastas. Jeigu paprašei, jis neužregistruos, be jokio maivymosi, be jokio nieko. Tai va /.../ /labai svarbu/. V.: /…/ K.: /Atsilėpsiu/… Aš turiu galvoj, kad/…/. R.: /…/ V.: /…/ svarbiausia. K.: M-m-m.../Ten irgi.../ (duomenys neskelbtini)/.../. R.: Ne, jeigu... jeigu /.../ pozicija, manau, kad tai čia gali...<…> D.: Kiek miestas turi galimybių…sukti kažkokius PPP projektus? Kur čia apribojimai uždėti? (t. 11, b. l. 37). K.: Mmm. R.: /.../ /jie kompensavo/ /.../ /paaiškinimai/ /.../ K.: ESCO modelis, gatvių apšvietimas, ta prasme... Gatvių apšvietimas... Manau, kad leis, /.../ manau, kad... tik po kokiu fondu /.../. D.: PPP tas pats /uždėtas/, čia yra… K.: Daugiafunkcinis, daugiafunkcinis. D.: Čia yra vystymas, čia yra galimybės vystymui /miestui be pinigų/... R.: Tai galima paklaust apie/.../ D.: Bet čia yra vystymas be pinigų. R.:/…/ D.: /Yra tokių žmonių/ /.../ /taigi jiems/.../ kurie linkę rezultatą padaryti ir mum reikia agituoti, kad reikia judėti greičiau. /.../ K.: Gatvių, gatvių, ta prasme, gatvių apšvietimas /išėjo/ /.../ /rūpesčių/ /.../...<…> K.: /…/ /Jo/. Suinvestuoji, miestas už elektrą moka tiek pat, o kadangi ekonomiškai, tai tas skirtumas atsiperka... miestui duoda tiek. Nu, viena sąlyga, būt gerai, jeigu laiku /už elektrą atsiskaitytu/. D.: Sprendimas yra, žinai, bet turi... turi norėti... turėt aiškius tikslus. Kai yra tikslai, tai yra tada, praeina visiem. Kai tikslų nėra, tada bėda. Tada galvoji, kaip aš atrodau, žinai, telike, dar kažkur, /žinai/ /.../ <…> D.: Jie viską suprantama, bet tiktai kitas klausimas yra - kaip jie... kiek jiem kartų tą sakė, kad reikia, nes mes nieko naujo nepasakysim. <…> R.: Facebook‘as /.../ /ne aiškus/, o rezultatas. Rezultato nėra, nėra su kuo mosikuot prieš rinkimus, taigi taip paprasta. K.: Galvoju, kad tiktais, nu ta prasme, kad mum yra svarbu /labai/. (duomenys neskelbtini) dabar atrodo /kaip/ trigubai... Reiškias, pagrindinis arklys yra M. su tradicine partija... sudėty, iš vienos pusės yra G., kuris gali plius du... plius trys procentai... iš kitos pusės ė-ė-ė /.../... Va, tai yra /.../. /Visi trise/, vat ir... trise vat, tą /trikampį/ nubėgs /.../. A jeigu vienas arklys nukris, minus du, žinai, kokie procentai, kitas arklys nukris, minus... /.../ R.: Čia iš dešimt. K.: Jo, patys (duomenys neskelbtini)... ne, nu, greičiau, kad iš truputį daugiau, iš keturiolikos. R.: Nu, suprantu. K.: Tai tokie patys nuvažiuoja dešimt, čia vat, čia plius du, čia plius du. Čia jau kaip seksis. Tai /manau jau/ /.../. Nu, įdomu, kiek tik tie (duomenys neskelbtini) vėluos? <…> (t. 11, b. l. 38) <…> M.: Sveikas. /.../ Sėdit jau senai? <…> M.: Tai žinok, R. nebus. D.: Va, gražiausiai. Tai mes ant jo viską pasiruošėm. (t. 11, b. l. 39). M.: Aš, supranti...S.: Man tais /dokumentais/...M.: Ne, žinai, kas... Jo. Sakiau, važiuok, tu kamštis... Kažką daryk su tais kamščiais, bliamba. Šūdas kažkoks vyksta, negaliu. D.: Klausykit, čia tai man padstavą padarėt žiauriai, /bliat/. Aš ant jo stalą išmušiau...Prigrasinau restorano viršininkui /.../...<…> D.: Sakau, kas kiečiau čia gali būt. Man tik /vardink, mažas/ Įsidėmi /.../...M.: O dabar reikia jį kažkaip čia atvest. D.: Ir dar tokia lažucha man dabar /.../ <…> M.: Ne, ne, ne, ten...Ne, nu, kažkaip jisai čia buvo, pasirodė... mūsų... Mes dabar partijos valdybą turėjom. Tik baigėm, žinai, tokią Kalėdinę irgi... Pasirodė jis, kažkur išvarė ten. Aš nieko nesupratau. Pas V., ar... ar... ar pas M.. Kur jis išvarė? (nusijuokia) D.: /Nes kada.../ ko labiau bijo, pas tą ir išvarė. Nu, aišku. <…>“ (t. 11, b. l. 40). <…> K.: Klausyk, parūkom? M.: Jaunimas neblogai atrodo. K.: Parūkom? M.: Jeigu leidžia /sau/...kaip sakoma... D.: Taip. K.: Aš jau dūstu. V.: /Pavaduotojai.../ M.:.../t/avo partneriai. D.: Mero, mero neturim. M.: Mero nėra, žinai. K.: G. /.../ M.: Tai, gerai, tai R., kviečiu parūkyt tave. R.: Man ir čia gerai. K.: Kviečiu, kviečiu. M.: /.../Mes vakar /.../ vakarėlį. V.: /Ai, ten/ /.../ M.: Lengvas. (duomenys neskelbtini) čia tokia vyninė kur yra, ten yra, žinai... Tai davė tokį kardą didelį, ne kardas, kaip jis vadinasi, /.../ K.: /Kartis/. M.: /Ten, tau/.../ V.: A-a-a...M.: Bet gerai, žinai, taip užsikabini, žinai. <...> (t. 11, b. l. 78).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. gruodžio 13 d. protokolo Nr. S6-14-115 duomenimis (t. 8, b. l. 117), slapta užfiksuoti tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. (K.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi E. M. (M.), vykęs susirašinėjimas SMS žinutėmis.

        2016 m. kovo 1 d., 17.07.13 val., K.: „Sveikas, E.. Jei Vilniuj gal ryt ar ketvirtadieni galim rytine kava? R.k.“ (t. 8, b. l. 118-119).

2016 m. kovo 1 d., 20.44.02 val., M.: „Labas! Galėčiau ketvirtadienį, rytoj susidėliokim laiką.“ (t. 8, b. l. 119).

2016 m. kovo 1 d., 21.06.52 val., K.: „Jei patogu, tai galeciau bet kuriuo laiku (duomenys neskelbtini). Lauksiu zinios del laiko. Iki. R.k. (t. 8, b. l. 119).

2016 m. kovo 1 d., 21.13.59 val., M.: „Ok“ (t. 8, b. l. 119).

2016 m. kovo 2 d., 9.34.27 val., M.: „Laba rytą, ar rytoj 14 val. tiktų?“ (t. 8, b. l. 119-120).

2016 m. kovo 2 d., 9.36.02 val., K.: „Labas rytas, E. Tinka 14 val. Stebukluose? R.k.“ (t. 8, b. l. 120).

2016 m. kovo 2 d., 9.37.39 val., M.: „Taip“ (t. 8, b. l. 120).

2016 m. kovo 2 d., 9.38.01 val., K.: „Iki ryt“ (t. 8, b. l. 120).

2016 m. kovo 3 d., 13.57.57 val., M.: „Kelias minutes vėluoju“ (t. 8, b. l. 120).

2016 m. kovo 3 d., 13.58.09 val., K.: „Ok“ (t. 8, b. l. 121).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. spalio 26 d. protokolo Nr. 18-14-14 duomenimis (t. 6, b. l. 96), slapta užfiksuoto įvykio vieta: Vilniaus miestas, užfiksuoto įvykio data: 2016 m. kovo 3 d., užfiksuoto įvykio pradžia: 13 val. 58 min., užfiksuoto įvykio pabaiga: 14 val. 43 min. (t. 6, b. l. 97). Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuotos informacijos turinys, veiksmų aprašymas ir rezultatai:

13.58 val., R. K. automobiliu „Mercedes Benz GL“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atvažiavo prie adreso Gynėjų g. 14, Vilniuje (vairavo vairuotojas). R. K. išlipo iš minimo automobilio „Mercedes Benz GL“ (Nuotraukos Nr. N-2016-03-03_1 iki N-2016-03-03_3) ir užėjo į restoraną „Stebuklai“, esantį Gynėjų g. 14, Vilniuje, kuriame atsisėdo prie staliuko.

14.13 val., į restoraną „Stebuklai“ užėjo E. M. ir susitikęs su R. K. kalbėjosi sėdėdami prie staliuko.

14.40 val., R. K. ir E. M. išėjo iš restorano „Stebuklai“ ir kalbėjosi rūkydami prie įėjimo durų į restoraną (Nuotraukos Nr. N-2016-03-03_4 iki N-2016-03-03_18).

14.43 val., R. K. atsisveikino su E. M., kuris nuėjo nestebimas, o R. K. įsėdo į Gynėjų gatvėje, Vilniuje, stovėjusį automobilį „Mercedes Benz GL“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir nuvažiavo nestebimas A. Goštauto gatvės, Vilniuje, link (vairavo vairuotojas). Sekimas buvo baigtas (t. 6, b. l. 97, 98-99).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. gegužės 11 d. protokolo Nr. S6-14-37 (t. 1, b. l. 16) duomenimis, slapta užfiksuotas 2016 m. gegužės 4 d. restorane „Time“, adresu Mindaugo g. 27, Vilniuje, vykęs R. K. ir E. M. susitikimas ir pokalbis, užfiksuoto įvykio pradžia 16 val., pabaiga 16.30 val. (t. 1, b. l. 17-18, 26-27, 29-30).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. liepos 27 d. išvados Nr. 11-1425(16) duomenimis (t. 11, b. l. 127), <...> tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas E. M. balsas (šio asmens pasakytos frazės patikslintoje garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 2 priede,<...>) tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas R. K. balsas (šio asmens pasakytos frazės patikslintoje garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 2 priede <...> Patikslinta tiriamojo garso įrašo, esančio tyrimui pateiktoje DVD plokštelėje „imation“, stenograma yra pateikta šio ekspertizės akto 2 priede. Tiriamasis garso įrašas, pateiktas DVD plokštelėje „imation“ yra ištisinis (t. 11, b. l. 138). Specialisto išvados Nr. 11-1425(16) 2 priedo duomenimis, stenogramoje yra pažymėta: /.../– vietos, kur pasakyti žodžiai nėra suprantami; /žodis ar frazė/ – vietos, kur dėl pasakytų žodžių kilo abejonių; (frazė) – papildoma informacija. K – R. K.; M – E. M.; P – vyras (padavėjas).

M.: „Taip. Gerai. O tada ten tas failas, /tai/ ką aš žinau, tai turbūt, galima ir... Man, žinok nėra skirtumo /.../... Pažiūrėk, kaip pačiam patogiau. K.: Failas... Ė-ė...M.: Ne, ne... Jo. Tos, tos savaitės. K.: M-m-m...<...> ? — Tuoj, tuoj,/..../ K.: Nu, matyt, matyt kažką tu, tu pasiplanuok taip, kad neisi...M.: Mhm. K.: ...į darbą, žinai. /Tada/ pravažiuosiu aš. M.: Gerai. Tai aš manau, kad...K.: Butelį kokį nors padovanosiu tau...M.: Nu K.: ...gražų. M.: Gerai. K.: Naują stumbrinę. P.: Prašau. M.: Naują... paragausim. K.: Jo, naują paragausi ir...M.: Gerai. K.: ...ir, ir, ir... Ir tiek. M.: Mhm. K.: Ė, kitas dalykas, tai jeigu dar iki vasaros... ė-ė-ė... matysi, kad turit laiko, kviečiam su D pavakarot kada nors. M.: Valio. K.: Prieš rinkiminius...(t. 11, b. l. 141) <...> K.: Tai jo, jeigu tu... Pasižiūrėkit, kada turėsit noro. M.: /Jo/. K.: Ten formatą pasižiūrėk kaip tau...M.: Tai formatas, aš manau...K.: Koks tau /būtų/ patogus. M.: Gal galim paimti, vat, R, /G/ ir aš, trise /.../ formatą. K.: /Gana/. Ir mes, turbūt, trise. M.: Nu. K.: Tradiciškai. M.: Tai aš tada parinksiu... /kur/ laikus... paderinsiu su pačiu, kas nu tinka, žinai. (t. 11, b. l. 142) <...> M.: Tai va, žinai. Tai o, o, ką? Biški vat susiplanavę esam dabar tą...K.: Mh. M.: ...ė-ė-ė, regioninę kompaniją. O po to...K.: Mhm. K.: ...iškart jau, nu...Į... į antrą vasaros pusę startuosim su visa komunikacija...(t. 11, b. l. 150) K.: Mhm. M.: ...jau šita...K.: Mhm. M.: Aš kiek žinai, derinasi... R ten...K.: Tai R derinasi komunikaciją. Aš dabar galvoju, santykyje su manim jis nėra labai aktyvus...M.: Bet aš kiek žinau su Z... ir kelis kartus...K.: Jo, jo, jo. Jo. M.: ... jie aptarinėjo. K.: Nu, aš turiu galvoj tą... tą, tą, tą... kitą. Bet, sakiau, kai tik reikia, žinai...M.: Nu, nu, nu. K.: Sakė, nereikia. M.: Tai aš supratau, kad nieko čia... Dabar viskas ten... Mes apsitarėm daugiau, mažiau dydžius. K.: Mhm. M.: Nu, proporcijas...K.: Mhm. M.: Nu, kokios būtų...K.: Mhm. M.: Ir visus principus tada. K.: Mhm, mhm. Ai, ir dar žiniai, ė-ė-ė... G asmeniškai pasiprašė... /ga/... ė-ė-ė... Š asmeniškai pasiprašė. Tai čia į paketą neįeina. Čia pliusas. M.: Supratau. K.: Negalvok...M.: Nu, tai čia jūs… K.: ...dabar. M.: Jūs čia... nu... nuk... nuleis kraujo daug /.../. (Juokiasi). K.: Ne, nu, ta prasme, kaip. Šiaip ar taip, nu, mes dešim metų kartu. M.: Nu. Tai vat man... Aš tai labai vertinu...K.: Jo. M.: ... tą visa irgi...K.: Jo. M.: ... pasitikėjimą. Ir tą tokį, žinai, nu, konstruktyvumą. K.: Ir dar, ir dar... Palauk...galvoju... /D/ svarstėm... Jei ką, jei norės dar... V užrašysim. Visur po dešimt. M.: Kam tokiam? K.: V dar išrašysim. M.: Ai, V. K.: Visur... Vis... Kiekvienam po dešimt. Papildomai M.: Tai aš galiu V pasakyt... pats...K.: Aš jam sakiau, žinai. M.: Ai, sakei tu? K.: Sakiau, kad /.../...M.: Gerai. K.: Sakiau jeigu reikia, žiūrėk. M.: V – viskas gerai. Jisai ten ir laimės tą vienmandatę. K.: Jo. Nu, panaudos kitam, žinai. Ta prasme, čia jų… M.: K šokinėjo. Ten norėjo…K.: Mhm (t. 11, b. l. 151). M.: ... jis ten eiti... toj apygardoj. Sakau, eik. Ne, jis norėjo, kad aš patraukčiau V. Sakau, vat neturiu jokio preteksto jo traukti...K.: Prie tokio įdirbio...M.: Tai, žinai, aštuoni šimtai jo N pateko į V apygardą. K.: A-a-a. M.: Ir jis dėl to čia mušės man į krūtinę, atvažiavęs,...K.: Mhm, mhm. M.: ...žinai. Trauk V, nes kitaip aš eisiu, nunešiu, žinai. Eik, sakau. /Susitarsim mes ten/ su juo. K.: Tai jo, kad tuose N jam ne taip seksis... kaip V. M.: Joniškio... (Juokiasi) K.: (Juokiasi). M.: Joniškio trisdešimt penki tūkstančiai, reiškia, rajono...K.: Mhm. M.: ... viso ir miesto, prieš aštuonis šimtus N. K.: Mhm. M.: Sakau, eikit, persimeskit...K.: Mhm. M.: ... žinai. Tai tada dingo į, į, į... į Aukštaitijos (t. 11, b. l. 152) <…> M.: <…>Tai va, žodžiu... Tai gerai, tai tada mes...K.:Jo. M.: Aš jau kol neužsikimšo gatvės...K.: Jo, tu lėk. M.:...paskui pradės važiuoti. K.: Tada susirašom. Mes vietą tik galim susitart. M.: Gerai. K.: Kurią, kurią neverta turbūt visuomenėj pranešinėt. Taip kur, aš pavyzdžiui, privažiuočiau, tave mašina paimčiau ir nuvažiuotum kur nors...M.: Gerai. K.: ... biski toliau...M.: Gerai. K.: ... kavos išgert/um/. M.: Gerai. K.: Kur tik tokia ten galėtų būti? M.: Aš galvoju dabar, ką mes čia galim sugalvot /.../. K.: Pirmadienį, antradienį, ketvirtadienį. M.: Aš pirmadienį būsiu išvažiavęs, tai iš esmės /.../ antradienis. K.: Jo. M.: Jeigu tinka antradienį? K.: Gerai, tinka. M.: Antradienį tada... Gerai. K.: Ta prasme, kad nesustot toj vietoj... grubiai sakant. M.: Šešioliktą valandą gerai tau, ar...? K.: Jo. M.: Ką? K.: Gerai. (t. 11, b. l. 154) M.: Arba vėliau galim, nežinau. Kaip tu? K.: Gerai šešioliktą. M.: Gerai? K.: Mhm. M.: Nu, tai šešioliktą valandą. O vieta? K.: Galiu aš tave prie Seimo paimt? M.: Nu. K.: Tarp... tų Vilniaus vartų ir /.../...M.: Aš tenais... būnu...K.: Jo. M.: Antradienį šešioliktą valandą. K.: Jo, o po to...M.: Nu... /.../... Jo. Gerai. K.: ... kažkur pajudėsim. M.: /.../ ačiū labai už /.../ K.: Sveikatos, ačiū labai.“ (t. 11, b. l. 155).

        Kratos 2016 m. gegužės 12 d. protokolo duomenimis, atlikta krata R. K. darbo kabinete, UAB „MB“ patalpose, (duomenys neskelbtini) (t. 19, b. l. 9). Šios kratos metu be kitų daiktų ant darbo stalo buvo rasta ir paimta A4 formato užrašų knyga – kalendorius, mėlynos spalvos odos viršeliu, kuriame yra 74 lapai (t. 19, b. l. 13, 22).

        Apžiūros 2016 m. gegužės 19 d. protokolo duomenimis (t. 19, b. l. 153), nustatyta, kad tarp visų, kratos 2016 m. gegužės 12 d. R. K. darbo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), metu paimtų dokumentų yra: <...> 3) užrašų knygutė, A4 lapo formato, tamsiai mėlynos spalvos odiniu kietu viršeliu. Kratos metu knygutėje sunumeruoti 74 lapai <...>38 užrašų knygutės lapo galinėje pusėje, ties gegužės 10 dienos, antradienio, 16.00 val. grafa yra rankraštinis mėlynos spalvos įrašas: „EM“ <..> (t. 19, b. l. 154, 160).

Apžiūros 2017 m. gruodžio 4 d. protokolo duomenimis, 2016 m. birželio 2 d. Nr. 5000-939 UAB Omnitel buvo pateiktos telefonų <...> (duomenys neskelbtini) E. M. ir (duomenys neskelbtini) R. K. skambučių išklotinės elektroninėje laikmenoje. Pateiktos išklotinės yra už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 25 d. iki 2016 m. gegužės 12 d. (t. 30, b. l. 16). <...> Nurodytu laikotarpiu numeriu (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi E. M. apžiūros metu nustatyta: 70 telekomunikacinių įvykių su R. K., iš kurių paskutinis užfiksuotas 2016 m. gegužės 4 d. (t. 30, b. l. 17).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. gegužės 13 d. protokolo Nr. S18-14-5 duomenimis (t. 7, b. l. 1), atlikus kriminalinės žvalgybos veiksmus užfiksuoto įvykio data: 2016 m. gegužės 10 d., pradžia: 15 val. 57 min., pabaiga: 16 val. 20 min. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuotos informacijos turinys, veiksmų aprašymas ir rezultatai:

2016 m. gegužės 10 d., 15.57 val., R. K. išėjo iš pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame įsikūrusi koncerno „MB“ būstinė, rankoje turėjo juodos spalvos dovanų maišelį (apie A4 formato lapo dydžio). Jis įsėdo į automobilį „Mercedes Benz GL450“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir su vairuotoju važiavo A. Goštauto, A. Tumėno gatvėmis.

15.59 val. automobilis „Mercedes Benz GL450“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sustojo prie Gynėjų – A. Tumėno gatvių sankryžos. Čia R. K. išlipo iš automobilio, rankoje turėjo juodos spalvos dovanų maišelį, (apie A4 formato lapo dydžio). Jis stoviniavo gatvėje.

16.04 val., Gynėjų gatve, R. K. link buvo pastebėtas einantis vyras, atpažintas kaip Lietuvos Respublikos Seimo narys E. M. (eidamas rūkė, rankoje turėjo vyrišką juodą odinį portfelį).

16.05 val., R. K. ir E. M. susitiko prie Gynėjų g. 14 namo, pasisveikino, atėjo prie R. K. automobilio „Mercedes Benz GL450“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įsėdo į jį (R. K. rankoje turėjo juodos spalvos dovanų maišelį) ir nuvažiavo A. Tumėno, A. Goštauto gatvėmis (t. 7, b. l. 1).

16.09 val., automobilis „Mercedes Benz GL450“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sustojo A. Goštauto gatvėje, netoli Žvėryno tilto. R. K. ir E. M. išlipo iš automobilio. Rankose nei vienas nieko neturėjo. Abu sustoję rūkė ir kalbėjosi.

16.15 val., R. K. ir E. M. įsėdo į automobilį „Mercedes Benz GL450“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiavo A. Goštauto gatve, Gedimino prospektu.

16.16 val., automobilis „Mercedes Benz GL450“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sustojo prie Gedimino pr. – A. Goštauto g. sankryžos. E. M. išlipo iš automobilio ir nuėjo Gynėjų gatve, rankoje turėjo savo portfelį ir juodos spalvos dovanų maišelį (apie A4 formato lapo dydžio) kurį R. K. turėjo prieš tai. R. K. su vairuotoju nuvažiavo nestebimi.

16.18 val., E. M. Gynėjų gatvėje įsėdo į juodos spalvos automobilį „Honda CRV“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo Gynėjų bei A. Tumėno gatvėmis.

16.20 val., stebėjimas buvo nutrauktas (t. 7, b. l. 2).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. gegužės 12 d. protokolo Nr. S6-14-38 duomenimis (t. 7, b. l. 25), atlikus kriminalinės žvalgybos veiksmus užfiksuota: užfiksuoto įvykio data: 2016 m. gegužės 10 d., užfiksuoto įvykio pradžia: 16 val. 05 min., užfiksuoto įvykio pabaiga: 24 val. 00 min. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuotos informacijos turinys, veiksmų aprašymas ir rezultatai:

2016 m. gegužės 10 d., nuo 16.05 val., pradėtas stebėti automobilis „Honda CR-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovintis Gynėjų gatvėje, Vilniuje, tikslu atlikti E. M. sekimą.

16.16 val., E. M. pastebėtas einantis Gynėjų gatve, Vilnius, nuo Gedimino prospekto, kairėje rankoje nešėsi juodos spalvos portfelį ir juodos spalvos A4 formato popieriaus lapo dydžio dovanų maišelį.

16.18 val., E. M. priėjo prie automobilio „Honda CR-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir atidaręs automobilio kairės pusės galines keleivio dureles, ant galinės keleivių sėdynės padėjo portfelį ir juodos spalvos A4 formato popieriaus lapo dydžio dovanų maišelį, uždarė dureles, tada atsisėdo į vairuotojo vietą ir išvažiavo Gynėjų gatve link A. Tumėno g., A. Goštauto, Vasario 16-osios, Tauro, Mindaugo gatvėmis.

16.28 val., E. M. automobiliu „Honda CR-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atvažiavo į prekybos centro „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelės antrą aukštą Mindaugo g. 11/T. Ševčenkos g. 2, kur sėdėjo automobilyje.

16.32 val. E. M. išlipo iš šio automobilio ir rūkė.

16.33 val., E. M. nuo automobilio „Honda CR-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), galinės sėdynės paėmė švarką bei piniginę ir, kalbėdamas mobilaus ryšio telefonu, 16.35 val., užėjo į prekybos centrą „Maxima“, esantį Mindaugo g. 11/T. Ševčenkos g. 2;

16.35 val., E. M. užėjo į vyrų tualetą, esantį prekybos centro „Maxima“ antrame aukšte.

16.37 val., E. M. išėjo iš vyrų tualeto ir užėjo į švaros centrą „Joglė“, esantį prekybos centro „Maxima“ antrame aukšte, iš kur paėmė vyrišką kostiumą.

16.39 val., E. M. išėjo iš minėto prekybos centro ir grįžęs prie automobilio „Honda CR-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), padėjo vyrišką kostiumą į bagažinę bei rūkė prie automobilio.

16.44 val., E. M. įsėdo į automobilį „Honda CR-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir 16.49 val. išvažiavo iš prekybos centro „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelės link Mindaugo g., kur Mindaugo, Naugarduko, Algirdo, Basanavičiaus, K. Kalinausko, V. Mykolaičio – Putino, M. Valančiaus, V. Kudirkos, J. Jasinskio, A. Goštauto, J. Jasinskio gatvėmis atvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią J. Jasinskio g. 16.

17.01 val., E. M. automobiliu „Honda CR-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atvažiavęs į automobilių stovėjimo aikštelę (duomenys neskelbtini), sėdėjo automobilyje.

17.05 val., E. M. išlipo iš automobilio „Honda CR-V“, atidaręs kairės pusės galines keleivio dureles, nuo galinės sėdynės paėmė ir apsivilko švarką. Tada atidarė minėto automobilio bagažinės dangtį ir vėl sugrįžęs prie kairės pusės galinių keleivio durelių nuo galinės sėdynės paėmė juodos spalvos A4 formato popieriaus lapo dydžio dovanų maišelį, kurį padėjo į automobilio bagažinę. Tada įsėdo į automobilį „Honda CR-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį perstatė. 17.07 val., jis nuėjo J. Jasinskio gatvės link. Automobilis „Honda CR-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) liko nuolat stebimas.

17.10 val., E. M. užėjo į viešbutį „Europa City Vilnius“, esantį J. Jasinskio g. 14, kur stebimas nebuvo.

17.15 val., šalia automobilio „Honda CR-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo pastebėti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai, kurie apžiūrinėjo minėtą automobilį iš išorės, tikslių Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnų veiksmų prie automobilio „Honda CR-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesimatė, dėl automobilį „Honda CR-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), užstojusių kitų transporto priemonių.

19.10 val., Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai pasitraukė nuo automobilio „Honda CR-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilis „Honda CR-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) liko nuolat stebimas (t. 7, b. l. 26).

20.57 val., E. M. išėjo iš viešbučio „Europa City Vilnius“

21.00 val., E. M. užėjo į prekybos centrą „Iki“, esantį J. Jasinskio g. 16, kur stebimas nebuvo.

21.20 val., E. M. išėjo iš minėto prekybos centro „Iki“, rankose nešė du polietileninius krepšius su logotipu „Iki“, kuriuos padėjo į automobilio „Honda CR-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bagažinę ir prie automobilio rūkė cigaretę.

21.25 val., E. M. įsėdo į automobilį „Honda CR-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir 21.27 val., išvažiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios J. Jasinskio g. 16, įsuko į J. Jasinskio gatvę ir J. Jasinskio, Pamėnkalnio, Tauro ir Mindaugo gatvėmis atvažiavo prie (duomenys neskelbtini).

21.30 val., E. M. automobiliu „Honda CR-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įvažiavo į uždarą kiemą (duomenys neskelbtini), kur kurį laiką sėdėjo automobilyje, po to išlipęs iš automobilio atsidarė automobilio bagažinę ir kažką joje darė, taip pat kalbėjosi mobiliojo ryšio telefonu (MRT). Prie automobilio E. M. konspiracijos tikslais nuolat stebimas nebuvo.

21.43 val., E. M. užėjo į laiptinę (atsirakino savo raktais), esančią (duomenys neskelbtini), butai nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), kur stebimas nebuvo. Rankose nešė du polietileninius krepšius su logotipu „Iki“, juodos spalvos portfelį ir vyrišką kostiumą.

21.44 val., E. M. išėjo iš šios laiptinės, labai trumpam sugrįžo prie automobilio „Honda CR-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iš kurio kažką pasiėmė ir vėl sugrįžo į laiptinę. Rankose nieko nesinešė.

Iki 2016 m. gegužės 11 d. 0.00 val., E. M. pastebėtas nebuvo ir sekimas buvo baigtas (t. 7, b. l. 25-27, 28-43)

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. gegužės 12 d. protokolo Nr. S6-14-39 duomenimis (t. 7, b. l. 69), atlikus kriminalinės žvalgybos veiksmus užfiksuota: užfiksuoto įvykio vieta: automobilių stovėjimo aikštelė, esanti prie pastato, adresu, (duomenys neskelbtini); užfiksuoto įvykio data: 2016 m. gegužės 10 d., užfiksuoto įvykio pradžia 18 val. 00 min.; užfiksuoto įvykio pabaiga: 18 val. 14 min. (t. 7, b. l. 70).

2016 m. gegužės 10 d., apie 18.00 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie pastato (duomenys neskelbtini),<...> buvo atidarytos E. M. naudojamo ir jo vardu registruoto automobilio „Honda CR-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekinės keleivio pusės durelės ir patekta į transporto priemonės vidų. Apžiūrėjus transporto priemonės vidų, tarp vairuotojo ir galinės sėdynės rastas juodos spalvos odinis lagaminas, kuris paimtas ir nuneštas apžiūrai į greta stovintį kriminalinės žvalgybos veiksmams atlikti naudojamą automobilį. Pradėjus lagamino apžiūrą, pradėtas vaizdo fiksavimas vaizdo filmavimo kamera (nuo apytiksliai 18.03 val.). Lagamino viduje rasta: rudos spalvos odinė piniginė, juodos spalvos užrašinė, įvairūs dokumentai, baltos spalvos vokas, kuriame buvo: 1) neperrištas grynųjų pinigų pundelis, kuriame buvo 27 vienetai 500 eurų nominalo kupiūrų ir 7 vienetai 100 eurų nominalo kupiūrų; 2) grynųjų pinigų ryšulys, surištas gumele, 100 vienetų 20 eurų nominalo kupiūrų (t. 7, b. l. 70).

Bendra rastų grynųjų pinigų suma – 16 200 eurų (t. 7, b. l. 71).

Baigus apžiūrą, 9 vienetai 500 eurų nominalo banknotai patikrinti su infraraudonųjų spindulių lazeriu ir nustatyta, kad banknotai nėra pažymėti specialia chemine medžiaga, atspindinčia infraraudonuosius spindulius. Baigus šiuos veiksmus, grynųjų pinigų banknotai sudėti atgal į voką tokia pat tvarka, vokas įdėtas atgal į lagaminą. Apie 18.14 val., lagaminas grąžintas atgal į automobilio „Honda CR-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saloną ir padėtas taip pat, kaip ir buvo paimtas, tarp vairuotojo ir galinės sėdynės. Atlikus šiuos veiksmus, automobilis užrakintas. Apžiūros metu naudotos techninės priemonės – vaizdo filmavimo kamera (t. 7, b. l. 71, 72-78).        

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. gegužės 11 d. protokolo Nr. S6-14-36 duomenimis (t. 1, b. l. 31), užfiksuoto įvykio vieta: automobilių stovėjimo aikštelė, esanti prie pastato, adresu (duomenys neskelbtini). Užfiksuoto įvykio data: 2016 m. gegužės 10 d., užfiksuoto įvykio pradžia: 18.53 val., užfiksuoto įvykio pabaiga: 19.08 val. 2016 m. gegužės 10 d., apie 18.53 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie pastato (duomenys neskelbtini), <...> buvo atidarytos E. M. naudojamo ir jo vardu registruoto automobilio „Honda CR-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekinės keleivio pusės durelės ir patekta į transporto priemonės vidų. Apžiūrėjus transporto priemonės vidų, tarp vairuotojo ir galinės sėdynės rastas juodos spalvos odinis lagaminas, kuris jau buvo apžiūrėtas. Automobilio bagažinėje rastas popierinis juodos spalvos maišelis su užrašu „Stumbras 1906“, kurio viduje įdėta rudos spalvos dėžutė, įvilkta į popierinę juodos spalvos įmautę su užrašu „Millennium“. Rastas maišelis paimtas apie 18.55 val. ir nuneštas apžiūrai į greta stovintį kriminalinės žvalgybos veiksmams atlikti naudojamą automobilį. Išėmus iš maišelio minėtą dėžutę, ji buvo atidaryta. Dėžutės viduje rasta:

1) Surištas gumele grynųjų pinigų ryšulys, kuriame yra 40 vienetų 500 eurų nominalo kupiūrų;

2) Surištas gumele grynųjų pinigų ryšulys, kuriame yra 58 vienetų 500 eurų nominalo kupiūrų ir 5 vienetai 200 eurų nominalo kupiūrų;

3) Surištas gumele grynųjų pinigų ryšulys, kuriame yra 100 vienetų 200 eurų nominalo kupiūrų;

4) Surištas gumele grynųjų pinigų ryšulys, kuriame yra 100 vienetų 200 eurų nominalo kupiūrų.

Bendra rastų grynųjų pinigų suma – 90 000 eurų.

5) 750 ml talpos stiklinis butelis su užrašu „Millennium. Single oak cask. Cask No. 5, Bottle No. 207, From /293“ su skaidriu skysčiu.

Baigus apžiūrą, viršutiniai ryšulių banknotai pažymėti specialia chemine medžiaga „??????-980“, atspindinčia infraraudonuosius spindulius. Pažymėjus banknotus, grynųjų pinigų ryšuliai sudėti atgal į dėžutę tokia pat tvarka, dėžutė įdėta į popierinę įmautę ir supakuota į popierinį maišelį, apie 19.06 val. maišelis grąžintas atgal į automobilio Honda CR-V, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bagažinę taip pat, kaip ir buvo paimtas. Atlikus šiuos veiksmus, automobilis užrakintas. Visa apžiūros eiga ir pinigų numeriai fiksuoti darant vaizdo įrašą (t. 1, b. l. 32-33, 34-46).

Kratos 2016 m. gegužės 12 d. protokolo duomenimis (t. 14, b. l. 23), kratos atlikimo vieta (duomenys neskelbtini), butas; asmuo, pas kurį atlikta krata E. M.. <...> I. M. iš miegamojo kambario atnešė ir pateikė juodos spalvos medžiaginę rankinę, kurioje buvo 16 kupiūrų po 50 eurų, viso 800 eurų. Po to I. M. pateikė iš miegamojo kambario atneštą tamsiai mėlynos spalvos medžiaginį maišelį, kuriame buvo į medžiaginį maišelį įdėti du popieriniai paketai, viename kurių buvo 51 kupiūra po 500 eurų, iš viso 25 500 eurų, kitame – 70 kupiūrų po 50 eurų, iš viso 8 500 eurų. Bendrai abejuose paketuose – 34 000 eurų (t. 14, b. l. 24).

Po to E. M. iš miegamajame kambaryje esančios spintos išėmė ir pateikė juodos spalvos plastikinį maišelį, kuriame buvo geltonos spalvos vokas su pinigais, bei kitą juodos spalvos maišelį su dviem vokais, kuriuose buvo eurų kupiūros, sudėtos pagal kupiūrų nominalus ir perrištos gumytėmis. Atskirai buvo sudėta: 1) 100 kupiūrų po 20 eurų, iš viso 2000 eurų; 2) 100 kupiūrų po 20 eurų, iš viso 2000 eurų; 3) 100 kupiūrų po 100 eurų, iš viso 10 000 eurų; 4) 100 kupiūrų po 100 eurų, iš viso 10 000 eurų; 5) 100 kupiūrų po 20 eurų, iš viso 2 000 eurų; 6) 88 kupiūros po 500 eurų, iš viso 46 000 eurų; 7) 100 kupiūrų po 20 eurų, iš viso 2 000 eurų; 8) 100 kupiūrų po 50 eurų, iš viso 5 000 eurų; 9) 100 kupiūrų po 50 eurų, iš viso 5 000 eurų; 10) 50 kupiūrų po 200 eurų, iš viso 10 000 eurų. Bendrai paketuose – 92 000 eurų.

Papildomai atskirai sudėta: 60 kupiūrų po 50 eurų, iš viso 3000 eurų; 30 kupiūrų po 20 eurų, iš viso 600 eurų, kas bendrai sudaro 3 600 eurų. Pinigai perrišti gumyte.

Atskirai sudėtos 102 kupiūros po 50 eurų, iš viso 5 100 eurų, perrištų gumyte. Taip pat atskirai yra sudėtos 16 kupiūrų po 100 JAV dolerių, iš viso 1 600 JAV dolerių; 1 kupiūra 10 svarų sterlingų, 6 kupiūros po 20 svarų sterlingų, tai yra – 130 svarų sterlingų.

Po to, iš juodos spalvos odinės rankinės, gulėjusios prie židinio svetainėje, išėmė polietileninį maišelį su logotipu „IKI“, kuriame buvo 1) 40 kupiūrų po 500 eurų, iš viso 20 000 eurų, perrištų gumyte. Apšvietus viršutinę ir apatinę kupiūrą, žaliu (oranžiniu) infraraudonuoju lazeriu, buvo stebimas žalios spalvos taškinis žymėjimas; 2) 58 kupiūros po 500 eurų ir 5 kupiūros po 20 eurų, perrištos gumyte. Apšvietus viršutinę ir apatinę kupiūras žaliu (oranžiniu) infraraudonųjų spindulių lazeriu, ant kupiūrų buvo stebimas žalios spalvos taškinis žymėjimas; 3) 100 kupiūrų po 200 eurų, perrišti gumyte. Apšvietus viršutinę ir apatinę kupiūrą, žaliu (oranžiniu) infraraudonųjų spindulių lazeriu, buvo stebimas žalios spalvos taškinis žymėjimas; 4) 100 kupiūrų po 200 eurų, perrišti gumyte. Apšvietus viršutinę ir apatinę kupiūrą, žaliu (oranžiniu) infraraudonųjų spindulių lazeriu, buvo stebimas žalios spalvos taškinis žymėjimas (t. 14, b. l. 25). Bendrai maišelyje „IKI“ yra 90 000 eurų (t. 14, b. l. 25, kita pusė).        

Po to E. M. iš juodos spalvos odinės rankinės išėmė baltos spalvos voką, kuriame buvo: 1) 7 kupiūros po 100 eurų ir 27 kupiūros po 500 eurų; 2) 100 kupiūrų po 20 eurų. Iš viso voke yra 16 200 eurų. 

Po to E. M. iš piniginės išėmė 2 kupiūras po 20 eurų, 7 kupiūras po 50 eurų ir 3 kupiūras po 100 eurų, iš viso 690 eurų. Visos kupiūros buvo nufilmuotos, o jų numeriai surašyti į atskirą priedą prie protokolo (t. 14, b. l. 25, kita pusė) <..> Baigiant kratą, E. M. pareiškė, kad nurodytus daiktus jis perdavė laisvanoriškai (t. 14, b. l. 26, 27-42, 43-46).

Apžiūros 2016 m. gegužės 13 d. – 16 d. protokolo duomenimis (t. 15, b. l. 1), apžiūros objektas 2016 m. gegužės 12 d. kratos metu E. M. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), paimti grynieji pinigai (t. 15, b. l. 2) <...> (t. 15, b. l. 2-43). Iš viso bendra suma – 242 410 eurų, 1 600 dolerių, 130 svarų (t. 15, b. l. 43). Visi apžiūros metu apžiūrėti banknotai atšviesti, protokole nurodyti apžiūrėtų banknotų numeriai (t. 15, b. l. 45-235).

        Kratos 2016 m. gegužės 12 d. protokolo duomenimis, atlikta krata R. K. darbo kabinete, UAB „MB“ patalpose, (duomenys neskelbtini) (t. 19, b. l. 9). Šios kratos metu, be kitų daiktų, šalia stalo stovinčiame seife, dėžutėse su užrašu „BOSS“, „pramogų bankas“, maišelyje su užrašu „Skonis ir kvapas“ rasta ir paimta 116 790 eurų grynais pinigais 500, 200, 100, 50, 20, 10 ir 5 eurų nominalo banknotais (t. 19, b. l. 15, 17-21).

        Apžiūros 2016 m. birželio 28 d. protokolo duomenimis (t. 19, b. l. 32), apžiūrėti 2016 m. gegužės 12 d. kratos R. K. darbo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), metu rasti pinigai. Apžiūros metu nustatyta, kad kratos metu buvo paimta 450 vienetų 200 eurų nominalo (iš viso 90 000 eurų) kupiūrų (t. 19, b. l. 32) 441 vienetų 50 eurų nominalo kupiūrų (iš viso 20 550 eurų), 21 vienetas 100 eurų nominalo kupiūrų (iš viso 2 100 eurų), 8 vienetai 500 eurų nominalo kupiūrų (iš viso 4 000 eurų), likusi 140 eurų suma – 5 eurų (4 vienetai), 10 eurų (8 vienetai) ir 20 eurų (2 vienetai) nominalo kupiūromis. Visi apžiūros metu apžiūrėti banknotai atšviesti, protokole nurodyti apžiūrėtų banknotų numeriai (t. 19, b. l. 32-36, 37-122).

Pakvitavimo 2017 m. balandžio 21 d. duomenimis, R. K. atsiėmė jam priklausančius, 2016 m. gegužės 12 d. kratos metu, (duomenys neskelbtini), paimtus pinigus – 116 790 Eur. Dėl grąžintų pinigų pretenzijų neturi (t. 19, b. l. 145).        

Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento 2016 m. rugsėjo 8 d. atsakymo Nr. S20161(30.4-3000)-12-3872 į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos 2016 m. rugsėjo 1 d. raštą Nr. 4-01-6637 (t. 19, b. l. 123-124) duomenimis, banknotai su nurodytais numeriais gali būti paimti iš vienos pakuotės, banknotų serijos numerio pirmoji raidė „X“ žymi spaustuvę „Giesecke & Devrient GmbH“ Miunchene (Vokiertija), visi šioje spaustuvėje pagaminti ir supakuoti banknotai paprasta sudedami ta pačia tvarka – devynių banknotų serijos numeriai didėja kas devynis (Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos 2016 m. rugsėjo 1 d. rašte Nr. 4-01-6637 buvo prašoma pranešti, ar kratos metu rasti banknotai, kurių numerius sudaro raidė X ir vienuolika skaitmenų bei kurie sudėti išlaikant seką, devyniomis kupiūromis, didėjant po devynis, ir išimti tiek pas E. M., tiek pas R. K., yra paimti iš vienos pakuotės ir (ar) banknotų partijos (nurodyta 13 banknotų 200 nominalo vertės numerių, išimtų pas E. M. ir 14 – išimtų pas R. K.)) (t. 19, b. l. 125).

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus jaunesniosios specialistės 2016 m. gegužės 13 d. tarybinio pranešimo Nr. 22-14-82 dėl nustatytų tyrimui reikšmingų duomenų prijungimo prie baudžiamosios bylos Nr. 02-7-00010-16 medžiagos duomenimis, <...> padaryta 2016 m. gegužės 12 d. (8.15-14.47 val.) kratos metu E. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) rastų ir paimtų pinigų kupiūrų, užfiksuotų kratos protokole bei protokolo priede ir panaudotomis techninėmis priemonėmis <...> serijų numerių bei 2016 m. gegužės 11 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-14-36 atliekant slaptą patekimą 2016 m. gegužės 10 d. (18.53 – 19.08 val.) į E. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., naudojamą ir jo vardu registruotą automobilį „Honda CR-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), užfiksuotų duomenų – rastų grynųjų pinigų serijos numerių lyginamoji analizė. Atlikus lyginamąją analizę nustatyta, kad sutampa 2016 m. gegužės 12 d. kratos metu E. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), rastų ir paimtų pinigų serijų numeriai su grynųjų pinigų serijos numeriais, rastais E. M. naudojamame automobilyje „Honda CR-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), užfiksuotais Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. gegužės 11 d. protokole Nr. S6-14-36: 500 eurų nominalo kupiūros <...> 67 vnt. 200 eurų nominalo kupiūros (t. 14, b. l. 47) <...>204 vnt. Viso bendra suma – 74 300 eurų (t. 14, b. l. 48).

        Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus jaunesniosios specialistės 2016 m. gegužės 13 d. tarybinio pranešimo Nr. 22-14-83 dėl nustatytų tyrimui reikšmingų duomenų prijungimo prie baudžiamosios bylos Nr. 02-7-00010-16 medžiagos duomenimis, <...> padaryta 2016 m. gegužės 12 d. (8.15-14.47 val.) kratos metu E. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), rastų ir paimtų pinigų kupiūrų, užfiksuotų kratos protokole bei protokolo priede ir panaudotomis techninėmis priemonėmis <...> serijų numerių bei 2016 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-14-39 atliekant slaptą patekimą 2016 m. gegužės 10 d. (18.00 – 18.14 val.) į E. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., naudojamą ir jo vardu registruotą automobilį „Honda CR-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), užfiksuotų duomenų – rastų grynųjų pinigų serijos numerių lyginamoji analizė. Atlikus lyginamąją analizę nustatyta, kad sutampa 2016 m. gegužės 12 d. kratos metu E. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), rastų ir paimtų pinigų serijų numeriai su grynųjų pinigų serijos numeriais, rastais E. M. naudojamame automobilyje „Honda CR-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), užfiksuotais Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. gegužės 12 d. protokole Nr. S6-14-39: 500 eurų nominalo kupiūros <...> 18 vnt. 100 eurų nominalo kupiūros <...> 2 vnt. 20 eurų nominalo kupiūros <...> 72 vnt. Viso bendra suma – 10 640 eurų (t. 14, b. l. 49-50).

Kratos 2016 m. gegužės 12 d. protokolo duomenimis (t. 14, b. l. 77), kratos atlikimo vieta automobilis, „Honda CR-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (t. 14, b. l. 80)). <...> Kratos atlikimo eiga: automobilis stovi gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme. Automobilis buvo atrakintas E. M. pateiktu raktu. Automobilio bagažinėje buvo rasta dėžutė (A4 formato dydžio dėžutė, medžio imitacijos), kuri buvo įmauta į specialią popierinę įmautę (juodos spalvos) su užrašu „Millenium“. Dėžutės viduje yra butelis su užrašu „Millenium“, kurios viduje yra bespalvis skystis. Ant butelio yra numeris 5 207/293. Dėžutė buvo įdėta į juodos spalvos maišelį su „Stumbro“ atributika. <...> (t. 14, b. l. 78, 80, 81-82).

Apžiūros 2016 m. birželio 13 d. protokolo duomenimis (t. 14, b. l. 122), apžiūros objektas dovanų maišelis su į specialios paskirties popierinę įmautę įdėta tamsiai rudos spalvos (medžio imitacija) kartonine dėžute su buteliu viduje, kurie buvo paimti 2016 m. gegužės 12 d. kratos metu E. M. automobilyje „Honda CR-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Apžiūros atlikimo eiga: juodos spalvos popieriaus dovanų maišelis su į specialios paskirties popierinę įmautę įdėta tamsiai rudos spalvos (medžio imitacija) kartonine dėžute su buteliu viduje. Juodos spalvos popieriaus dovanų maišelis su užrašu „S“ – stačiakampio gretasienio formos, apie 27x21,5x8,5 cm dydžio; juodos spalvos popieriaus, specialios paskirties įmautė su firmine emblema ir užrašu „Millenium“ – stačiakampio gretasienio formos, apie 29x17,5x8 cm dydžio; tamsiai rudos spalvos (medžio imitacija) specialiosios paskirties kartoninė dėžutė – stačiakampio gretasienio formos, apie 29x17x8 cm dydžio (t. 14, b. l. 122); skaidraus stiklo butelis su firmine emblema ir užrašu „Millenium“ – netaisyklingos stačiakampio gretasienio formos, apie 16,5x12,5x5 cm dydžio, su viduje esančiu skaidriu skysčiu. Butelis pažymėtas numeriu 5 207/293E (t. 14, b. l. 123). 

UAB „MV“ generalinio direktoriaus M. C. 2016 m. rugsėjo 8 d. rašto Nr. 212 duomenimis, <...> degtinė „Millenium Oak Aged Edition“ 0,75 litro, partijos Nr. L09-12-15 024489334, banderolės Nr. STG LUD 981143, UAB „MV“ pirko iš AB „S“. <...> AB „S“ pagal 2015 m. gruodžio 11 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. STU 0025352 parduoti gėrimai buvo pristatyti UAB „MV“ pagal 2015 m. gruodžio 11 d. krovinio gabenimo važtaraštį Nr. STV0030434 <...> į UAB „MV“ akcizinį sandėlį, adresu (duomenys neskelbtini). Vėliau UAB „MV“ <...> dalimis tiekė į savo mažmeninę parduotuvę „B“, esančią (duomenys neskelbtini) (t. 14, b. l. 127, 128-158).

        Kratos 2016 m. gegužės 12 d. protokolo duomenimis, atlikta krata R. K. darbo kabinete, (duomenys neskelbtini) (t. 19, b. l. 9). Šios kratos metu, be kitų dokumentų, ant darbo stalo buvo rastas ir paimtas objektas <...> 2016 m. gegužės 4 d. kasos kvitas (t. 19, b. l. 12, 22).

        Apžiūros 2016 m. gegužės 19 d. protokolo duomenimis (t. 19, b. l. 153), apžiūros objektas 2016 m. gegužės 12 d. kratos R. K. darbo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), metu rastų dokumentų apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad tarp visų, kratos 2016 m. gegužės 12 d. R. K. darbo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), metu paimtų dokumentų yra: 1) „B“ čekis, iš kurio matyti, kad tai – UAB „MV“ parduotuvės, esančios adresu, (duomenys neskelbtini), čekis. Taip pat, iš apžiūrimo čekio matyti šie duomenys (t. 19, b. l. 153) pirkinys – degtinė „Millennium Oak Aged edition“ 0,7 l, dėž. ir maišelis „B“, plastikinis, BIO MVP. Pirkinių kaina – 73 Eur, pritaikyta nuolaida – 10,95 Eur, sumokėta – 62,05 Eur. Čekyje nurodomas prekiautojo ID – (duomenys neskelbtini), data – 2016 m. gegužės 4 d., 14 val. 11 min. 13 sek., atsiskaityta Debit MasterCard, kurios paskutiniai keturi skaitmenys – (duomenys neskelbtini), kvito Nr. – 18/79938, kasininko vardas – R <...> (t. 19, b. l. 154, 156).

AB SEB banko Operacijų departamento 2016 m. birželio 1 d. rašto Nr. 07.04.08-8914 duomenimis, <...> 2015 m. gruodžio 13 d. mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduota R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (t. 19, b. l. 166). Mokėjimo kortelės panaudojimo ataskaitos duomenimis, 2016 m. gegužės 4 d., 14.11.13, „BV“ Vilniuje atlikta 62 eurų ir 50 euro cento vertės mokėjimo operacija (t. 19, b. l. 173).

        Reikalavimo 2016 m. rugpjūčio 2 d., Nr. 4-01-5947 dėl kliento, kuriam buvo išduota nuolaidų kortelė Nr. 10000003, prekes, įsigytas ja pasinaudojus (t. 19, b. l. 175), UAB „MV“ generalinio direktoriaus M. C. 2016 m. rugpjūčio 9 d. atsakymo Nr. 5-01-9925 duomenimis, <...> Kliento, kuriam išduota nurodyta kortelė, vardas ir pavardė yra R. K. <...> Pridedami duomenys apie įgytas prekes, naudojantis kortele Nr. 10000003 (terminu 2015 m. rugsėjo 28 d. – 2016 m. gegužės 10 d.) <...>2016.05.04, 14.10.00, 10000003 K., Degtinė Millennium Oak edition 0,75 l dėž., Kasa Nr. 15 (duomenys neskelbtini) (t. 19, b. l. 176, 178,179).

Kratos 2016 m. gegužės 12 d. protokolo duomenimis, atlikta krata R. K. darbo kabinete, (duomenys neskelbtini) (t. 19, b. l. 9). Šios kratos metu, be kitų daiktų, ant darbo stalo buvo rastas ir paimtas objektas <...> A4 formato lapas, prasidedantis žodžiais „1. L. K.“ ir baigiasi žodžiais „Skvernas Vodka ST“ (t. 19, b. l. 12, 22).

Apžiūros 2016 m. gegužės 19 d. protokolo duomenimis (t. 19, b. l. 153), apžiūros objektas 2016 m. gegužės 12 d. kratos R. K. darbo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), metu rastų dokumentų apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad be kitų, kratos 2016 m. gegužės 12 d. R. K. darbo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), metu paimtų dokumentų yra (t. 19, b. l. 153) <...> 2) yra A4 formato lapas, kurio vieno lapo pusėje yra dvi vertikalios juostelės su skirtingų asmenų vardo ir pavardės inicialais, trumpiniais ar įrašyta pirma vardo raide ir pilnai įrašyta pavarde, iš viso 95 įrašai <...> Pirmojo lapo, pirmojo sąrašo (kairėje lapo pusėje), 19 vietoje, skaičiuojant nuo viršaus, yra įrašas“ „E. M.“, tarpas ir „Vsk +“. Įrašas „Vsk +“ +“ mėlynos spalvos dažikliu užtušuotas (perbrauktas), o tarp minėtų įrašų, tarpe, yra rankraštinis, mėlynos spalvos dažikliu įrašytas įrašas: „ST. VD“ ir galimai „€“ ženklas. Šie įrašai perbraukti geltonos spalvos dažikliu (žymekliu) <...> (t. 19, b. l. 154,157).

Priedo Nr. 2 prie apžiūros 2016 m. gegužės 19 d. protokolo duomenimis, lape surašytos asmenų pavardės, vardai ar sutrumpinimai (iš viso – devyniasdešimt devyni), prie jų – įrašai: vynas, vodka, šampanas, brendis, knyga, ar sutrumpinimai – Vsk, Kn, ir pliusai. Yra ir šie: E. M. St. Vd +, G. S. Vsk, V. G. Kn+, V. VSK + (t.19, b. l. 157-158).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo 2016 m. rugsėjo 2 d. protokolo duomenimis (t. 89, b. l. 54), <...> E. M. pateikė 2016 m. rugsėjo 2 d. papildomoje įtariamojo apklausoje minimą jo 2016 m. gegužės 10 d., prieš susitikimą su R. K. automobilio salone ,„Honda CRV“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ranka surašytą susitarimą dėl 90 000 eurų paskolos iš R. K. paėmimo. E. M. pateiktame 1 (viename) A4 formato lape yra ranka mėlynos spalvos rašikliu surašytas tekstas: „Susitarimas. 2016-05-10. Aš, E. M., a.k. (duomenys neskelbtini), skolinuosi 90 000 eurų iš R. K.. Paskola su 3 procentais metinių palūkanų įsipareigoju grąžinti 2017-05-10. Paskolos davėjas R. K. (be parašo). Paskolos gavėjas E. M. (su parašu)“ (t. 89, b. l. 54, 55).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2016 m. lapkričio 8 d. išvados Nr. 11K-366(16) duomenimis, atsakant į pirmąjį užduoties klausimą: tiriant priedą prie 2016 m. gegužės 12 d. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-39 – 2016 m. gegužės 12 d. kompaktiniame diske Nr. LK-STT14-15RN-16 esantį vaizdo įrašą, prašoma pateikti šio vaizdo įrašo kadrų atvaizdus, kuriuose užfiksuoti apžiūrimame juodos spalvos lagamine rasti dokumentai su juose esančiu tekstu, pateikta 1 išvada – vaizdo bylų epizodai, skaitmeninių vaizdo bylų kadrų atvaizdai, kuriuose yra už-fiksuoti juodos spalvos lagamine įmautėse esantys dokumentai ir tyrimui naudoti skaitmeniniai atvaizdai yra įrašyti į optinę duomenų laikmeną. Atsakant į antrąjį užduoties klausimą: ar tarp pateiktame vaizdo įraše užfiksuotų dokumentų yra įtariamojo E. M. 2016 m. rugsėjo 2 d. savanoriško dokumentų pateikimo protokolu pateiktas dokumentas su ranka rašytu tekstu „Susitarimas 2016-05-10. Aš E. M. a/k (duomenys neskelbtini), skolinuosi 90 000 eurų iš R. K.. Paskola su 3 % metinių palūkanų įsipareigoju grąžinti 2017-05-10. paskolos davėjas R. K.. Paskolos gavėjas E. M. (parašas), pateikta 2 išvada – tikėtina, kad skaitmeninėje vaizdo byloje „2016-05-10 (1).MPG“ užfiksuoto dokumento dalis atitinka lyginamajam tyrimui pateiktą dokumentą (t. 89, b. l. 61-65).         

Liudytojas E. G. paaiškino, kad Y įsikūrė 2006 m., po rietenų su A. Z. vadovaujama sąjunga. A. Z. buvo kaltinamas dėl papirkimo, prasidėjo teismai, jis išmetė iš partijos aktyviausius oponentus, sąrašas apie 8 asmenų, jį patį apsvarstė, gavo papeikimą. 2006 m. vasario 25 d. jie įkūrė politinę partiją, kuri atsiribojo nuo buvusios partijos vadovų nesąžiningo veikimo. A. Z. buvo nuteistas. Jie pasirašė deklaraciją dėl skaidraus partijos veikimo. Neturi pagrindo abejoti jų partijos veiklos skaidrumu. 2016 m. kovo ar balandžio mėn. jie dėliojo būsimų Seimo rinkimų biudžetą, užteko pinigų, planavo gerus rezultatus. Partijos biudžetas yra banko paskola, kurią grąžino. Po 2016 m. gegužės 12 d. kratų, nuskambėjusių rezonansinių dalykų, dalyvavo Seimo rinkimuose ir pasirodė sėkmingai, gavo 14 mandatų. Jam neteko dalyvauti jokiuose pokalbiuose nei su kokiu nors partijos nariu, nei su rėmėjais apie kažkokius siūlymus, kad gali padėti partijai kažkokiais neteisėtais būdais. Šioje byloje viešosios įstaigos buvo keistu būdu pavadintos galimai neteisėto politinių partijų finansavimo šaltiniu. Nei su kaltinamaisiais, nei su kitais nėra kalbėjęs apie neteisėtus finansinius šaltinius. Kas buvo rasta pas E. M. kratos metu, jam nežinoma. Iki gegužės 12 d. jis nežinojo tų kontaktų ar rizikų. Po kiekvieno suvažiavimo, kai išrenkami pirmininkas ir pavaduotojai, paprastai paskirstomos funkcijos pavaduotojams valdyti partijos finansus. Po 2015 m. spalio 24 d. suvažiavimo buvo išrinkti 8 pavaduotojai. E. M. nepaskirstė pavaduotojams funkcijų ir nebuvo nė vieno pavaduotojo, tiesiogiai atsakingo už partijos finansų tvarkymą. Todėl reiktų traktuoti, kad partijos biudžeto tvarkymas buvo partijos sekretoriato atsakomybė tiesiogiai partijos pirmininko sprendimais, nurodymais. Atsakingo asmens už finansų tvarkymą nebuvo nuo 2015 m. spalio 24 d. iki 2016 m. birželio 11 d., kai atsirado naujas pirmininkas R. Š. Partijos sekretoriatui vadovavo R. I., ten įvairiu laiku buvo nuo 5 iki 11 žmonių, jų funkcijų pasiskirstymo nežino. Parašus deda sekretoriato vadovas ir partijos pirmininkas. Vienasmenis partijos valdymo organas Y yra partijos pirmininkas. Taip yra ir dabar, taip buvo ir prie E. M.. Partijos pirmininkas atsako už viską. Kad pirmininkas netaptų vienvaldžiu valdymo organu, yra atsvara – valdyba, kuri taip pat išrinkta suvažiavime, kaip ir pirmininkas. Jie turi kolegialaus organo galią pakeisti pirmininko nusistatymą, nes jam nesuteikta teisė vienasmeniškai veikti. Valdyba spręsdavo techninius einamuosius klausimus, taryba per metus renkasi 3-4 kartus. Valdyba – pagrindinis darbinis mechanizmas, saugojantis partiją nuo uzurpacijos. Frakcijos vadovas neformaliai maždaug kartą per metus pakviečiamas atsiskaityti partijos valdyboje. Partijos valdyba, savo ruožtu, paprastai nesikiša į frakcijos balsavimus. Frakcija nėra juridinis asmuo, nesuprantama, kodėl įtarimai pareikšti partijai. Partijai nebuvo daromas poveikis, bandoma įrodyti, kad galėjo būti poveikis frakcijai. 2016 m. pradžioje kovo ar balandžio mėn. jie dėliojo rinkimų kampanijos biudžetą. Metinis biudžetas taip pat turi būti svarstomas, bet jis tvirtinamas gegužės ar birželio mėn., tai susiję su pavasarį mokama biudžeto dotacija. Jiems pinigų visada užtenka, uždirbo iš biudžeto dotacijos, gyventojo 1% GPM, auka vis didėjo, narių skaičius didėjo, tai gausėjo nario mokestis, situacija tapo geresnė. Partijos sekretoriatas parengia biudžeto projektą, partijos valdyba pritaria, atiduoda partijos tarybai ir tvirtina taryba paprasta balsų dauguma. Biudžetą pateikia pirmininkas su sekretoriatu arba pirmininko pavaduotojas, jei yra atsakingas už finansus, jis su sekretoriatu turi teikti partijos valdybai biudžeto projektą. Po 2016 m. kratų pas E. M. namuose, E. M. jam pasakė, kad gali būti visokių pokalbių, kad jis su R. K. yra kalbėjęs apie savo privačius reikalus, tai buvo vienintelis pokalbis po kratų pas E. M. gegužės 12 d., kai liudytojas jam paskambino, susitarė susitikti liepos 8 d. E. M. yra buvęs partijos narys, jis pasakė: „aš noriu nuraminti, su partija tai niekaip nėra susiję“. Jis kalbėjo apie savo kontaktus su R. K., kaip apie asmeninių problemų sprendimą. Pokalbių, vykusių tarp E. M. ir R. K., turinio E. M. jam neatskleidė. E. M. nepasakojo pokalbių turinio, nevardijo sumų, paminėjo apie objektą Nidoje ar Neringos savivaldybėje ir apie tai, kad su žmona ir su žmonos sesers šeima jį darė. Kalbėjo apie tai, ką vėliau be detalių išgirdo E. M. interviu rugsėjo 6 d. Televizijos laidoje papasakojo, kad planavo investuoti, pasakė daugiau ir aiškiau, nei jų privačiame pokalbyje liepos 8 d.

Liudytojas D. J. M., išklausius 2015 m. gruodžio 16 d. pokalbio garso įrašą, t. 11, nuo b. l. 34, paaiškino, kad trečio ir ketvirto rango rinkėjai – nerišlus tekstas. Rinkėjai čia tie, kurie renkasi pinigėlius rinkose. Turi tokių bėdų, tiek žiurkiavimą, tiek tuos, kas susirenka pinigėlius. Kažkas moka, o kažkas turi susirinkti. „Štukytė“ – tūkstantis. Tai užstalės kalba apie neapibrėžtus dalykus, apie bėdas. Jie apie tai diskutuoja. Kalba apie „A“. Yra dvi klasikinės bendrovės, viena logistinė ir „A“ portalas. Jos visada buvo nuostolingos. R. K. frazė „reikia išsivesti“ – nemato jokio rišlaus teksto, neprisimena tokių kalbų. Neturi, ką komentuoti, nemato nė vienos vientisos minties. Negali pakomentuoti dalyje dėl frazės skaičius. „Reikėtų pasakyti gražiai“ – tokia gyvenimiška pozicija, kad kartais pasakyti tiesą į akis yra žymiai geriau. O kam, negali pasakyti, nes kontekstas nėra aiškus. Negali pasakyti, ar tai susiję su G. S., E. M. R. yra R. Š. Jis buvo kviestas Kalėdinės vakarienės. Į restoraną važiavo su R. R. Atvykę iš pradžių stovėjo ir kalbėjo trise – R. R., R. K. ir jis. Laukė 5-10 minučių naujo stalo. Atvažiavo iš biuro. Biure buvo kalbama apie ūkinius reikalus. R. K. tuo metu buvo tiesiogiai atsakingas už „A“ veiklą. „A“ finansinė padėtis buvo bloga. Temos šokinėjo. Žiurkiavimas reiškia vogimas iš savų. Jeigu darbuotojas vagia iš savo įmonės, tai yra žiurkiavimas. Negalėtų Y narių veiksmų įvardinti žiurkiavimu. Nežinoma, kad Y rinktų po penkias „štukytes“. Susitikime dalyvavo penki: R. (K.), R. (R.), E. (M.), G. (S.) ir jis. Kitų asmenų nebuvo. E. M., G. S. atvyko vėliau. Iki jiems atvykstant trise buvo prie staliuko. Prašė padavėjo pakeisti staliuką. Neprisimena, ar vakarienės metu buvo kažkuo pasidalinta. Atsimena tik „Grey Cardinal“. Neprisimena, kas įteikė „Grey Cardinal“. Jie gavo „Grey Cardinal“ už 10 eurų, lėšos gal jo asmeninės. Neprisimena, kas teikė. Žino faktą, kad toks butelis buvo, iš asmeninių jo lėšų. Gal administratorė nuėjo ir nupirko, negali pasakyti. Neprisimena, kas atsinešė. Vienas iš trijų. R. K. ir E. M. ėjo rūkyti. Nežino, apie ką jie kalbėjo. Nesitarė su R. K. apie pinigų davimą Y naudai ar tiesiogiai E. M. E. M. nėra jo prašęs pinigų. Nežinoma, kad R. K. būtų davęs pinigus E. M. Nėra perdavęs R. K. 106 200 Eur pinigų sumos ir butelio degtinės, kad juos perduotų E. M. R. K. pagal savo užimtas pareigas iš įmonių negalėjo pasiimti grynųjų pinigų sumas.

Liudytojas R. R. išklausius 2015 m. gruodžio 16 d. įrašą, t. 11, nuo b. l. 34, paaiškino, kad susitikimas, kurio garso įrašas buvo išklausytas, buvo, kaip suprato, prieškalėdinis susitikimas. Buvo žinoma nusistovėjusi praktika, kad vyktų kalėdiniai susitikimai su koncernui kažkokiu būdu reikšmingais žmonėmis. Kiekvienais metais, apie dvidešimt metų, su visų reikšmingų partijų vadovais, kadangi jie norėdavo sužinoti, kuo gyvena verslas, o verslas norėdavo sužinoti, kuo gyvena politika. Jis neprisimena susitikimų tik su L partija ir su Š partija, o su visais kitais tokie kalėdiniai, velykiniai, visokie susitikimai būdavo. Čia buvo eilinis susitikimas, jame nieko tokio, ką šnekėtų skirtingai, negu kituose susitikimuose: kaip gyvena verslas, kaip gyvena politikai, kas bus ministrai, kas bus prokurorai – aptaria tai, kas yra įdomu. Tokių kalėdinių susitikimų metu buvo įprasta keistis dovanomis. Dažniausiai tai būdavo, ką politikai gali už reprezentacines lėšas. Jų diapazonas būdavo platesnis, sakytų knygos, tai, ką tuo metu reklamuodavo. Ar D. J. M., ar R. K. turėjo kažką atsinešę, ką turėjo teikti kitiems dalyvavusiems asmenims, nežino, nematė. Jis negirdėjo nei apie išėjimą, nei apie užsipiešimą, nei apie skaičius ir klausimas, kodėl jam tas turi būti įdomu. Nemato ryšio tarp šito pokalbio ir gegužės 12 dienos. Jis nevartoja frazės ,,babkės‘‘, vartoja ,,joti ant svetimo“ kiekvieną dieną daug kartų, nes ta frazė jam labai patinka. Dėl D. M. priskiriamų frazių ir dėl to, ar atėjus (duomenys neskelbtini) kažkas buvo išprovokuota kažkokiam pokalbiui, ar buvo kalba apie kažkokį tai žiurkiavimą, kažkokias štukytes, nežino. Pokalbyje tarp jo, D. J. M. ir R. K. apie paramą (duomenys neskelbtini) jis negirdėjo, be to, tuo metu juridiniams asmenims politinių partijų finansavimas jau keli metai buvo uždraustas, o privatiems asmenims remti politines partijas buvo neuždrausta, tuo metu kiekvienas fizinis asmuo galėjo remti politines partijas. Tos temos, kurios yra kaltinime įrašytos ir nepaliestos šitoje vakarienėje, jiems buvo neįdomios, jie visi yra labai azartiški žmonės – tiek D. J. M., tiek jis, tiek R, K., jei tos temos būtų įdomios, jie tikrai jas paliestų, o ne lauktų mėnesį ar du. Lygiai taip pat su pinigais nelauktų: jeigu gruodis, tai būtų sekančią dieną, o ne gegužės, nes jie yra greiti ir paprasti žmonės. Tai, jei apie tai nešneka, reiškia, jiems neįdomu.

Kaltinamasis G. S. dėl vakarienės, vykusios 2015 m. gruodžio mėnesį, paaiškino, kad jam E. M. užsiminė apie tai, jog buvo kalbėta apie galimą paramą, ir jis suprato, kad buvo kalbama apie paramą, kuri galėtų būti 50 000 eurų dydžio. Perklausė E. M., ar kalbama apie teisėtą paramą, kuri yra leistina, kaip fiziniams asmenims. Suprantant įstatymo reikalavimus, apie jokią kitokią paramą negalėjo būti kalbos. Apie jokią neteisėtą paramą Y jam nėra žinoma. Fiziniai asmenys 10 procentų dydžio visų savo metinių pajamų ribose vienuose ar kituose rinkimuose gali paremti kandidatą arba partiją. Natūralu, kad fizinio asmens pajamos, kurios yra pakankamai didelės, leidžia kalbėti apie tam tikrą teisėtą fizinio asmens paramą arba partijai arba kandidatui. Būtent apie fizinių asmenų paramą jis kalbėjo lapkričio 29 d. susitikime su R. K. Kalėdinės vakarienės metu, dalyvaujant jam, apie 50 000 eurų paramą Y pokalbių nebuvo. Po susitikimo iš E. M. jis išgirdo žinią apie tai, kad gali būti tokio dydžio parama. Jis minėjo, kad ta parama turi būti laikantis įstatymų ir nebuvo kalbos apie jokius grynus pinigus arba neteisėtus ėmimus. Tai buvo abstraktus pasakymas apie paramą. Negali pasakyti, kaip buvo formuluojama, žodžius išgirdo iš E. M.. Išgirdęs apie galimybę skirti paramą, perklausė E. M., kad kalba gali būti tik apie teisėtus būdus, ir tą patvirtinimą iš E. M. gavo. Apie jokius kitokius neteisėtus būdus nebuvo kalbos ir negalėjo būti. Tai buvo trumpas paminėjimas, 1-2 sakiniai, ir tema daugiau nebuvo vystoma, ir nebuvo kalbama. Kalbos apie 2016 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus nebuvo. Po kalėdinio susitikimo jis gavo butelį vyno. E. M. taip pat gavo dovaną. Buvo maišelis, kas buvo viduje, nežino. Jis butelį vyno gavo iš vieno iš verslininkų, ko gero, iš D. M. rankų. Tai priėmė kaip asmeninę dovaną. Jie susitiko ir bendravo su seniai pažįstamais verslininkais. 2016 m. sausio 11 d. susitikimo su R. K. metu jis kalbėjosi su R. K apie 15 000 eurų paramą visuomeninėms organizacijoms, kurios nevykdė jokios su politine kampanija arba su partijos reklama susijusios veiklos. Apie 50 000 eurų teisėtą galimą paramą, jos skyrimą, jis su E. M. detaliau nekalbėjo, todėl negali pasakyti, ar tie 15 000 eurų įėjo į tuos 50 000 eurų. Nei su E. M., nei partijoje apie tai detaliau pokalbių nebuvo.

Liudytojas A. G. paaiškino, kad buvo epizodas, kai Š. G. jam pasakė, kad jis valdo ofšorines sąskaitas. Negali to vertinti, nes nežino, kokios ten gali būti sąskaitos. E. M. vieną kartą jam sakė, kad partijai duos pinigų keliai, miškai ir koncernas. Buvo pokalbis, kad pinigų netruks. Nebuvo paminėtas, koks konkrečiai koncernas, bet kaip supranta, tikriausiai, koncernas „X“. Nebuvo įvardintos konkrečios sumos. Nežinojo, ar yra duota pinigų iš koncerno, stengėsi nesigilinti į šią temą. Neklausė, ar tai legalus finansavimas, ar nelegalus, nežinojo, kaip ta sistema veikia. Jis buvo E. M. pavaduotoju. Partijos finansus tvarkė R. I., jis buvo sekretorius, kuris turėjo pasirašyti ant dokumentų. Nežino, iš kur atsirado ofšorinės sąskaitos, bet, jei teisėsauga jų nerado, tai galbūt jų nėra ir, galbūt, Š. G. tiesiog norėjo parodyti, kad jis yra „kietas“. 2014 m., kai kandidatavo į Europos Parlamentą, nesusidūrė su situacijomis, kur galėjo būti naudojami rinkimų kampanijai kokie nors grynieji pinigai. 2015 m., kai vyko rinkimai į savivaldybių tarybas ir į merus, nematė, kad kažkur būtų buvę naudojami grynieji pinigai. Lėšos, kurios buvo skiriamos viešinimui, idėjų sklaidai, žiniasklaidai, nesudarė nuomonės, kad būtų mokama iš kažkokių neaiškių šaltinių. Atrodo, viskas buvo mokama pavedimais, legaliai. Iki 2016 m. gegužės 13 d. nežinojo, kad rengiantis 2016 m. Seimo rinkimams būtų buvę naudojami kažkokie grynieji pinigai, kurie neapskaityti partijos buhalterijoje.

Liudytojas R. I. parodė, kad pažįsta E. M., Š. G., R K., G. S., V. G. E. M. – buvęs darbdavys, partijos kolega, Š. G. ir G. S. – partijos kolegos, R. K. kartą buvo susitikęs, V. G. teko susitikti Seime. 2015-2016 m. buvo partijos Y nariu, atsakinguoju sekretoriumi. Į pareigas įėjo vadovavimas partijos sekretoriatui, visa partijos organizacinė veikla. Pareigos buvo susiję su partijos lėšų tvarkymu. Turėjo koordinuoti ir kontroliuoti partijos lėšų panaudojimą, sudaryti partijos metinius biudžetus, teikti juos valdybai, po to tarybai tvirtinti. Partijos lėšos buvo kaupiamos Partijų finansavimo įstatymo nustatyta tvarka, t. y. biudžeto dotacija, partijos narių nario mokestis, GPM 1 % dydžio, auka. Buvo sudaromas partijos biudžetas, kurį tvirtindavo partijos valdyba ir taryba. Patvirtinto biudžeto ribose partija vykdydavo savo veiklą. Partijos vadovas buvo valdybos narys ir vadovas, tuo apsiribodavo jo dalyvavimas finansų valdyme. Partijoje buvo samdoma buhalterinė įmonė. Partijos lėšos buvo laikomos sąskaitoje, grynųjų lėšų partija negalėjo turėti. Rinkiminės kampanijos metu samdomas iždininkas. Tiksliai nepasakys, kiek kartų 2015-2016 m. politinė partija Y kreipėsi į kreditų įstaigas dėl paskolų gavimo. Finansinė partijos situacija niekada nebuvo stipri, tai bet kokiu atveju įgyvendinti rinkiminės kampanijos užsibrėžtų tikslų be paskolos nebūtų įmanoma ir jeigu konkrečiai kalbama apie 2016 m. Seimo rinkimus, kai vyko trys rinkimai iš eilės, tai vienintelė priemonė buvo pasiskolinti iš banko, kad galima būtų įgyvendinti užsibrėžtus tikslus. Aukos galimos prasidėjus rinkiminei kampanijai ir atsidarius rinkiminės kampanijos sąskaitai.

Liudytojas R. J. paaiškino, kad jis yra buvęs R. K. vairuotojas. E. M. yra vežęs į televiziją, taip pat vieną kartą yra vežęs V. G. G. S., Š. G. asmeniškai nepažįsta. Buvo apklaustas dėl R. K. susitikimo su E. M. Mano, kad tai buvo 2016 m. gegužės 10 d., jis buvo paprašytas nuvežti R. K. prie Gynėjų gatvės galo, prie bibliotekos. R. K. paėmė iš (duomenys neskelbtini). Automobilį buvo pasistatęs prie pastato išėjimo. R. K. į automobilį atėjo vienas. Nematė, ar turėjo ką nors rankoje. Atsisėdo ant galinės sėdynės dešinėje pusėje. Pasakė, kur važiuoti. Važiuoti reikėjo prie Nacionalinės bibliotekos. Neminėjo, su kuo važiuoja susitikti ir kokiu tikslu. Atvažiavo per 5–7 minutes. Sustojo prie bibliotekos, Tumėno gatvėje esančioje aikštelėje. Kai pastatė automobilį, R. K. išlipo ir nuėjo, nematė, kur, ar su savimi kažką nešėsi. Atrodo, kad neilgai truko, kol grįžo R. K., gal po pusvalandžio. Grįžo su E. M. Jie atsisėdo į mašiną. R. K. atsisėdo už kairėje pusėje, o E. M. iš dešinės. Nematė, kokius daiktus su savimi nešėsi E. M. arba R. K.. Tada pasakė nuvažiuoti į Goštauto gatvę, prie senojo Žvėryno tilto į aikštelę, kad jie parūkytų. R. K. pasakė, kad prie žinių šventovės rūkyti yra negražu, reikia važiuoti parūkyti į nuošalią vietą. Nežino tiksliai, kiek truko kelionė nuo bibliotekos iki tilto. Vežami R. K. ir E. M. kalbėjosi, nežino, apie ką. Atrodo, kad kažką R. K. rodė, gal knygą. Sustojo ten, jie parūkė. Jie rūkė apie 7–10 minučių. Tiksliai nematė, ar turėjo kažką rankose, kai rūkė ar kai grįžo po to į mašiną. Kai jie rūkė, jie stovėjo gale mašinos, jis nematė, ar jie kažką turėjo, kai sėdosi į mašiną, tai vienas sėdosi iš kairės, o kitas iš dešinės, mašinoje sėdynės labai aukštos, nematė, ar jie turėjo ką nors, ar ne. Kai sėdosi į automobilį, buvo nurodymas važiuoti į prospektą. Nurodymą važiuoti į prospektą davė R. K.. Vežant nuo Žvėryno tilto iki Gedimino prospekto, kalbėjosi, apie kažką bendravo, nežino, apie ką. Negirdėjo, apie ką kalbėjo, neklausė, ką kalba. Nematė, kas vyko salono gale. Nematė R. K., perduodant kažkokį paketą E. M. Jie kažką kalbėjosi, kažką vartė, nes pas R. K. knygų yra visokių pridėta, salone vežiojasi. Įvažiavo į prospektą, pravažiavus sankryžą su Gynėjų gatve, paprašė sustoti, jis sustojo, E. M. išlipo, R. K. pasakė grįžti atgal į darbą. Maršrutas buvo nuo Gynėjų g./Tumėno g., iki Goštauto gatvės, nuo Goštauto gatvės iki šviesoforo, iki senojo tilto, iki Gedimino ir vėl į kairę. Gavosi, taip, kad apvažiavo aplink biblioteką. E. M. išleido Gedimino prospekte prie Gynėjų gatvės. R. K. mašinoje buvo nuo pradžios. Nematė, ar vežant R. K. su E. M. jie pasirašinėjo kokius nors dokumentus. Veidrodyje matė, kaip E. M. išlipo iš automobilio, nematė, ar ką nors nešėsi. Kai išlipo, uždarė duris, pasitraukė nuo mašinos, jis įjungė pavarą ir nuvažiavo. Nematė, ar R. K. kažką perdavė E. M. Kai E. M. išlipo iš automobilio, pavažiavo pirmyn ir tada, jei neklysta, jam pasakė grįžti į ofisą, po to, jei neklysta, pasakė, kad tą dieną gali būti laisvas. R. K. vairuotoju dirbo nuo 2004 m. Atleistas nuo 2018 m. vasario 1 d. Kai dirbo su R. K., buvo įdarbintas į „MB“. Išėjo iš darbo tarpusavio susitarimu.

Liudytoja D. L. paaiškino, kad Lietuvos banke dirba 24 metus pinigų gamybos eksperte technologe. Keletą metų vadovavo pinigų gamybos ir ekspertizės skyriui, koordinavo visą euro įvedimo procesą. Jos patirtis susijusi su pinigų gamybos klausimais ir padirbinėjimu. Bankui buvo pateikta užklausa dėl grynųjų pinigų, pačias kupiūras ji apžiūrėjo nuvykus į STT kaip įkalčius. Klausimas buvo, ar tos visos kupiūros, kurios buvo paimtos iš skirtingų fizinių asmenų, priklauso vienai pakuotei. Apžiūrėjusi serijos numerius, peržiūrėjusi kupiūras STT, gali patvirtinti, kad taip, tai yra eurų banknotai iš vienos standartinės gamybinės pakuotės. Nustatė pagal serijos numerius ir jų eiliškumą, sudėliojimą. Kad ir palaidi banknotai, bet jie gražiai susideda iš eilės, nes eurų banknotų visas gamybos procesas yra automatizuotas, žmogiškasis faktorius visiškai eliminuotas, ir patys baigiamieji darbai atliekami sudėtinga programine įranga BPS 2000, kuri automatiškai sudėlioja tuos banknotus, ir jie supakuojami. Standartinė pakuotė didelė, yra 1 000 banknotų vakuuminiame bloke, į tą bloką įeina 10 pakelių po 100 banknotų, kurie apjuosiami juostele. Nežiūrint į tai, kad tyrėjai pateikė tuos banknotus ne pakeliuose, jie buvo išardyti, bet pagal serijos numerius sudėliojus galima drąsiai teigti, kad banknotai yra iš vieno bloko. Tiek, kiek jai buvo pateikta apžiūrėti. Jie buvo tinkami apyvartai, gamyklinėje pakuotėje. Buvo klausimas, ar šie euro banknotai nebuvo išduoti iš Lietuvos banko, tai teigti vienprasmiškai negali, Lietuvos bankas neaptarnauja nei fizinių asmenų, nei juridinių asmenų, jei reikia išgryninti pinigus. Daugiau prekiauja numizmatinėmis vertybėmis, bet aptarnauja komercinius bankus pagal sutartis, ir bankai savo klientams pasiima iš Lietuvos banko reikiamų nominalų euro banknotus. Apklausoje jai buvo rodomi vieno nominalo banknotai, lyg 200, tai buvo daugiau nei prieš metus, tiksliai negali pasakyti, ji buvo kaip techninis ekspertas. Ji reikalavo visko, jai buvo viskas išimta iš seifo, kadangi negalima daryti išvados iš kelių dešimčių. Pati susidėliojo su pirštinėmis į mažesnę pakuotę po 100 ir gavosi apie 600. Rankioti nereikėjo, dėliojo tiesiog pagal serijos numerius, kas devinta ta seka. Jie nebuvo taip sudėlioti, tiesiog buvo ištraukti iš inkasacinio plombuojamo maišo iš tyrėjų seifo. Užduotis buvo formuluota būtent dėl didesnio nominalo banknotų. Ar buvo didesnių nei 200, negali pasakyti, neprisimena. Tas, kas jai buvo padėta ant stalo, tas buvo peržiūrėta asmeniškai. Žiūrėjo visus banknotus, kuriuos jai pateikė, kaip užfiksuota apklausos protokole. Visą krūvą banknotų jai padėjo ant stalo, ji sudėliojo virš 600 banknotų į tuos pakelius po 100. Padaryti išvadai reikia sudėlioti kiek galima daugiau, ji negali remtis tik užklausa, kur parašo kelis serijos numerius, tai nesudaro viso vaizdo. Sudėliojo pilnai pakelius po 100 pagal eiliškumą. Virš 600 vienetų yra iš vienos standartinės pakuotės. Buvo paimta 450 iš R. K. ir 204 iš E. M. ir visos 654 kupiūros jai buvo padėtos STT ant stalo, apie visus banknotus davė išvadą, kuriuos sudėjo iš abiejų krūvų. Tai iš vieno bloko, kuris apėmė tą didelį 1 000. Virš 600 kupiūrų buvo iš vieno bloko. Tos 27 kupiūros buvo išvardintos kreipimosi į Lietuvos banką rašte, bet neatsakė raštu, kol nepamatė banknotų. Kupiūros buvo nurodytos rašte Lietuvos bankui, o ji nuvykusi žiūrėjo visas kupiūras, nes pasakė, kad negali išvežti įkalčių iš STT, ir buvo banko deleguota nuvykti, apžiūrėti kupiūras. Neįmanoma nustatyti, ar šios kupiūros į Lietuvą pateko per Lietuvos banką. Pagal serijos numerius nėra vedama apskaita visoje Euro zonoje, tai didžiuliai kiekiai. Iš viso 654 vienetų banknotų apžiūrėjo, jie visi yra iš vienos pakuotės.

Liudytojas J. S. (J. S.) paaiškino, kad krata E. M. namuose buvo vykdoma, kaip ir visos kratos. Atvažiavo į vietą su nutartimi, supažindino E. M. ir jo sutuoktinę su kratos nutartimi. Po to, kai E. M. susipažino, turėjo pastabų dėl klaidų nutartyje, tuo pagrindu buvo surašytas nutarimas daryti kratą. Paskui buvo atlikta krata. Buvo prašoma pateikti elektronines laikmenas, grynuosius, butelį, dokumentus, susijusius su finansiniais įsipareigojimais. Kiek pamena, pirma I. M. pateikė savo dalį kažkokių pinigų, paskui E. M. atnešė iš skirtingų vietų pinigus, pateikė telefonus, kompiuterius. Kiek pamena, kratos metu nebuvo rasti tyrimui reikšmingi dokumentai. Pagrinde buvo pinigai, telefonai, kompiuteriai, planšetės. Dokumentų nepamena. Pastabos buvo tik dėl tos pirminės teismo nutarties, kad su klaidomis, o daugiau kažko nebuvo, jokių pastabų neturėjo. Nebuvo pasiūlymo pateikti papildomus dokumentus, susitarimus, sutartis, pateisinančius pinigų gavimą. E. M. neaiškino, kokiu pagrindu buvo laikomi pinigai. Jokių paaiškinimų neteikė. Neatsimena, ar klausė E. M., iš kur tie pinigai. Atskirai lyg nebuvo tokio klausimo: „ar yra dokumentas, patvirtinantis pinigų kilmę“. Kas buvo surašyta nutartyje, tai tas buvo aptarta, o paskui, kas buvo įrašyta į nutarimą. Atskirai kažkokių tokių papildomų prašymų ar aiškinimosi nebuvo. Kratos metu tikrino bute buvusią juodą rankinę. Atsimena, kad rankinė gulėjo šalia židinio, tikrai kažkas žiūrėjo, kas ten buvo viduje. Daro prielaidą, kad kiekvienas dokumentas buvo apžiūrėtas atidžiai. Įrašus, gautus 2016 m. gegužės 10 d. slapto patekimo į automobilį metu, jis peržiūrėjo greičiausiai tuo metu, kai buvo daryta tų įrašų apžiūra, su vaizdo įrašais ikiteisminio tyrimo pradėjimo momentu gegužės 11 d. tikrai nebuvo susipažinęs. Liudytojas įsivaizduoja, kad jeigu patekimo metu žvalgybą atliekantys pareigūnai matytų tą raštelį, tai tikrai apie tą raštelį jis žinotų iki pradėjimo ir pradėjime kažkaip tas raštelis irgi atsispindėtų. Žvalgybos pareigūnai, kurie dalyvavo slaptame patekime į automobilį, irgi nematė to raštelio. Pareigūnas, kuris atlieka patekimą, be abejo, jis ir taip yra nuolatiniame strese, viską užfiksuoti pakankamai sudėtinga, be to, akcentas ten buvo labiau į kyšį, o ne į kažkokius kitus dokumentus, galimai susijusius su kyšio perdavimu.

Liudytojas V. B., dalyvavęs 2016 m. gegužės 12 d. atliekamoje kratoje E. M. namuose, paaiškino, kad pagrindinis dalykas, kurio ieškojo, buvo pinigai. Buvo daromas visos kratos vaizdo įrašas. Juoda rankinė, priklausanti E. M., buvo apžiūrėta, greičiausiai liudytojas apžiūrėjo tą rankinę, joje taip pat buvo rasti pinigai. Neatsimena, ar jis ir kiti pareigūnai klausė E. M. dėl dokumentų, patvirtinančių pinigų kilmę. E. M. buvo supažindintas su nutartimi daryti kratą ir perskaityta, kokie dokumentai yra ieškomi, pasiūlyta pateikti nutartyje minimus dokumentus pačiam, kratomasis tikrai turėjo galimybę pateikti visus daiktus. Neatsimena, ar kai pateikė pinigus, buvo prašoma pateikti dokumentus, patvirtinančius tų pinigų kilmę. Neatsimena tiksliai, bet dalis pinigų, esančių namuose, tikrai buvo pateikta. Kokie dokumentai buvo įrašyti nutarime, tikslių formuluočių neatsimena. Kiekvieno dokumento apžiūrai ir vertinimui, ar dokumentas susijęs, ar jis reikšmingas, ar jį verta paimti kratos metu, žiūrima tiek laiko, kiek užtrunka pasižiūrėti ir perskaityti tą dokumentą, kartais nebūtina skaityti visą dokumentą, jeigu tu mato, kad dokumentas iš principo niekaip nesusijęs, iš antraštės, iš dokumento pradžios, tai to dokumento toliau ir neskaito. Šiuo atveju, jeigu buvo ieškoma konkrečių daiktų, padėsiančių įrodyti prekybą poveikiu arba kyšį, tai ir buvo ieškoma pirmiausia pinigų, galinčių būti to nusikaltimo įrodymu, kitas dalykas, dokumentų, susijusių su ta padaryta nusikalstama veika, dabar tiksliai nepasakys, bet tai yra arba įstatymai kažkokie, arba susirašinėjimas, įstatymų projektai, ar dar kažkas, bet kokie dokumentai ir daiktai, paliudijantys arba susiję su tuo galimai padarytu nusikaltimu. Neprisimena, kokių konkrečiai dokumentų ieškojo, bet greičiausiai, tai buvo kažkokie dokumentai, susiję su aplinkybėmis, dėl kurių buvo duotas kyšis. Tai prieš darant kratą buvo su tuo susipažinę ir žinojo, kokių dokumentų maždaug ieško. Kiek atsimena, kyšis galimai buvo duotas dėl kažkokių tai įstatymų pataisų ar kažkokio poveikio įstatymų leidimo procesui, tai ir buvo ieškoma su tais įstatymų priėmimais susijusių dokumentų, galimai susirašinėjimų, kažkokių projektų, dar kažko. Liudytojas žinojo, kokio konkretaus gėrimo ir dėžutės reikia ieškoti, nes prieš tai dalyvavo kitų veiksmų atlikime, kurių metu E. M. automobilyje buvo rasta ta dėžutė ir tie pinigai pažymėti. Slapto patekimo metu buvo tikrinta E. M. juodos spalvos rankinė. Rankinės apžiūrą atliko kitas pareigūnas. Liudytojas matė, kas buvo rankinėje, dalyvavo betarpiškai, tik jo funkcija buvo filmuoti atliekamus veiksmus. Šio kriminalinės žvalgybos veiksmo metu buvo rasti pinigai, didelė suma pinigų, dalis – juodoje rankinėje, kita dalis – bagažinėje, minėtoje „S“ maišelyje esančioje dėžutėje. Rankinėje nebuvo rasta reikšmingų dokumentų, patvirtinančių ar paneigiančių pinigų kilmę. Jeigu gerai atsimena, dokumentų apžiūros metu jie neieškojo ir nebuvo rasta. Buvo rasti pinigai ir jie pažymėti. Filmuotos medžiagos liudytojas neanalizavo. Šią kriminalinės žvalgybos tyrimo bylą tyrė ne jis, darbų yra daug ir daug veiksmų atlieka, tiesiog atliko šitą konkretų veiksmą, medžiagą atidavė kriminalinės žvalgybos tyrimo bylą tiriančiam pareigūnui ir tai jau yra jo užsiėmimas analizuoti tą medžiagą, surašyti protokolą. Peržiūrėjus kratos vaizdo įrašo dalį nuo 17 min. iki 21 min., be kita ko, vaizdo įrašo dalį, kurioje apžiūrimas pilkas aplankas, liudytojas, atsakydamas į klausimus, nurodė, kad sprendžiant iš vaizdo įrašo, pilkame aplanke yra vienas lapas, ko gero, kiek gali spręsti iš įrašo, tai yra tuščias lapas, sprendžiant iš įrašo, jis nežiūrėjo, kas kitoje pusėje. Kai vaizdo įrašas sustabdytas, mato vieną baltą lapą, iš įrašo negali pasakyti, ar kitoje lapo pusėje yra įrašai, ar ne. Kodėl neatvertė to lapo – tai kratos atlikimo metu, jeigu krata būtų daroma bibliotekoje, nebūtų galimybės perskaityti ten esančio kiekvieno lapo. Šiuo atveju krata daroma namuose, jeigu darytų kratą, skaitydami kiekvieną tame name esantį lapą, tai turbūt kratos nebaigtų per mėnesį. Bet kokiu atveju, jeigu kratomasis asmuo mano, kad kažkas tai galėjo būti arba turėjo pateikti, jis turėjo galimybę tai padaryti. Jeigu to lapo nepaėmė, tai pasirodė, kad jis nereikšmingas. Galbūt gyvai žiūrint ir buvo matoma, kad kitoje lapo pusėje nieko nėra, o iš įrašo to nesimato. Niekas netrukdė paimti visus dokumentus ir peržiūrėti kiekvieną lapą. Taktinius kratos darymo momentus sprendžia ne jis, kaip atliekama ir kokia apimtimi išimti dokumentus ar daiktus, sprendžia tyrėjas, atliekantis kratą.

14.2. Įrodymų vertinimas

Kaltinamasis R. K. paaiškino, kad paskolino asmeninius pinigus, E. M. – asmeniškai gavo 90 000 eurų paskolą. Taip pat E. M., peržiūrėjus 2016 m. gegužės 12 d. kratos vaizdo įrašą, parodė, kad susitarimas kratos metu buvo juodoje rankinėje, vaizdo įraše diske Nr. 2, apžiūrint rankinę, vaizdo įrašo 20.10 s, matyti pilkas segtuvas, kurio viduje buvo įdėtas susitarimas dėl paskolos. Duomenų, kad rasti kratos metu pinigai būtų priklausę UAB koncernui „X“, byloje nėra. Atitinkamai, krata buvo atlikta E. M. namuose, politinei partijai „Y“ kaltinimas dėl apgaulingos buhalterijos – neįtrauktų į buhalterinę apskaitą pinigų panaudojimo – nepateiktas.

Teisėjų kolegija išvadą apie pinigų perdavimo aplinkybes, tikslą, priklausomybę daro remdamasi ne tik kaltinamųjų parodymais, bet ir visų bylos duomenų visuma.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamieji R. K. ir E. M. kalbėjosi apie numatomą kalėdinį susitikimą 2015 m. rugsėjo 23 d. – R. K. frazė: „Gal prisėsim dar kokios kalėdinės vakarienės, po to sumušim rankom“ (t. 10, b. l. 63), 2015 m. spalio 21 d. – po E. M. frazės: „Tai ir mes dar kažkaip šnekėjom, kad kažkaip artėjant Kalėdom....“ R. K. atsakymas – „galioja“ (t. 10, b. l. 130), 2015 m. gruodžio 1 d. – R. K. frazė – Tai aš tau dabar primenu, kad...kvietimas kalėdinei vakarienei galioja“ (t.11, b. l. 15).

Kalėdinio 2015 m. gruodžio 16 d. susitikimo metu, iki atvykstant E. M. ir G. S., tarpusavyje kalbėjosi D. J. M., R. R. ir R. K.. Pastarasis pasakė: „mums reikia, kad aš galėčiau kažkuriuo momentu išsivest E“, „užsipiešti skaičių“, „kažkuriuo momentu išsivesiu parūkyt, nes jis mėgsta parūkyt“. Specialisto išvados Nr. 11-1608(16), 11-2663(16), 11-26(17) 1 priedo duomenimis, apie 2 val. 05 min. 30 sek. R. K. paklausė: „Klausyk, parūkom?“, pakartojo: „Parūkom?“, po kelių frazių – dar kartą: „Kviečiu, kviečiu“ (t. 11, b. l. 77-78). Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. liepos 27 d. protokolo Nr. S6-14-67 (t. 5, b. l. 123) duomenimis, 2015 m. gruodžio 16 d., 20.54 val., R. K. ir E. M. išėjo iš restorano „Meat Steak House“ į lauką, ten rūkė ir vaikščiodami kalbėjosi. 21.02 val. R. K. ir E. M. sugrįžo į restoraną, prisėdo prie staliuko, kur sėdėjo D. J. M., R. R. ir G. S. (t. 5 , b. l. 118).

2016 m. kovo 1-2 dienomis susirašinėdami SMS žinutėmis R. K. ir E. M. susitarė dėl susitikimo (t. 8, b. l. 118-120). 2016 m. kovo 3 d. 14.13 val. – 14.43 val. jie buvo susitikę restorane „Stebuklai“ (t. 6, b. l. 96).

2016 m. gegužės 4 d. susitikimo metu E. M. su R. K. sutarė kito susitikimo vietą ir laiką. R. K. pasiūlė E. M. būdą ir vietą: „tu pasiplanuok taip, kad neisi...“, „į darbą, žinai. /Tada/ pravažiuosiu aš“, „Tada susirašom. Mes vietą tik galim susitart“, „Kurią, kurią neverta turbūt visuomenėj pranešinėt. Taip kur, aš pavyzdžiui, privažiuočiau, tave mašina paimčiau ir nuvažiuotum kur nors...“ ? „Galiu aš tave prie Seimo paimt?“, „Tarp... tų Vilniaus vartų ir“, E. M. nurodė laiką – „Antradienį šešioliktą valandą“.

Pokalbio metu buvo aptartos ir papildomos detalės. R. K., nurodė, kad „butelį kokį nors padovanos“, „gražų“, „naują stumbrinę“ (t. 11, b. l. 141), taip pat nurodė, jog „G. asmeniškai pasiprašė“,<...> „Š. asmeniškai pasiprašė. Tai čia į paketą neįeina. Čia pliusas.“, <...> „Jei ką, jei norės dar... V. užrašysim. Visur po dešimt“, <...> „Kiekvienam po dešimt. Papildomai“ (t. 11, b. l. 151).

Kaip matyti iš objektyviai nustatytų aplinkybių, R. K. ir E. M. susitiko sutartu laiku: kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. gegužės 13 d. protokolo Nr. S18-14-5 duomenimis, 2016 m. gegužės 10 d., 15.57 val., R. K. išėjo iš pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rankoje turėjo juodos spalvos dovanų maišelį, įsėdo į automobilį „Mercedes Benz GL450“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir su vairuotoju važiavo A. Goštauto, A. Tumėno gatvėmis. 15.59 val. automobilis sustojo prie Gynėjų – A. Tumėno gatvių sankryžos, R. K. išlipo iš automobilio, rankoje turėjo juodos spalvos dovanų maišelį. 16.04 val., Gynėjų gatve atėjo E. M., rankoje turėjo vyrišką juodą odinį portfelį. 16.05 val., R. K. ir E. M. susitiko prie Gynėjų g. 14 namo, atėjo prie R. K. automobilio, įsėdo į jį, R. K. rankoje turėjo juodos spalvos dovanų maišelį, nuvažiavo A. Tumėno, A. Goštauto gatvėmis.

Anksčiau minėto kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. gegužės 13 d. protokolo Nr. S18-14-5 duomenimis, R. K. perdavė E. M. atsineštą dovanų maišelį: 16.09 val., automobilis sustojo A. Goštauto gatvėje, netoli Žvėryno tilto, R. K. ir E. M. išlipo iš automobilio, rankose nė vienas nieko neturėjo, abu sustoję rūkė ir kalbėjosi, 16.15 val., R. K. ir E. M. įsėdo į automobilį ir važiavo A. Goštauto gatve, Gedimino prospektu, 16.16 val., automobilis sustojo prie Gedimino pr. – A. Goštauto g. sankryžos. E. M. išlipo iš automobilio ir nuėjo Gynėjų gatve, rankoje turėjo savo portfelį ir juodos spalvos dovanų maišelį, R. K. su vairuotoju nuvažiavo.

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. gegužės 12 d. protokolo Nr. S6-14-38 duomenimis (t. 7, b. l. 25), E. M. su savimi atsineštą portfelį ir iš R. K. gautą dovanų maišelį įsidėjo į savo automobilį: 16.16 val., E. M. ėjo Gynėjų gatve, Vilnius, nuo Gedimino prospekto, kairėje rankoje nešėsi juodos spalvos portfelį ir juodos spalvos A4 formato popieriaus lapo dydžio dovanų maišelį, 16.18 val., E. M. priėjo prie automobilio „Honda CR-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atidaręs automobilio kairės pusės galines keleivio dureles, ant galinės keleivių sėdynės padėjo portfelį ir juodos spalvos A4 formato popieriaus lapo dydžio dovanų maišelį, uždarė dureles, atsisėdo į vairuotojo vietą ir išvažiavo Gynėjų gatve link A. Tumėno g. 17.05 val. E. M. išlipo iš automobilio „Honda CR-V“, nuo galinės sėdynės paėmė juodos spalvos A4 formato popieriaus lapo dydžio dovanų maišelį, kurį padėjo į automobilio bagažinę, 17.07 val., jis nuėjo J. Jasinskio gatvės link.

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. gegužės 12 d. protokolo Nr. S6-14-39 duomenimis (t. 7, b. l. 69), automobilių stovėjimo aikštelėje, prie pastato, adresu, (duomenys neskelbtini), 2016 m. gegužės 10 d., 18.00 val. – 18.14 val. (t. 7, b. l. 70) buvo atidarytos E. M. naudojamo automobilio „Honda CR-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekinės keleivio pusės durelės ir patekta į transporto priemonės vidų. Apžiūrėjus transporto priemonės vidų, tarp vairuotojo ir galinės sėdynės rastas juodos spalvos odinis lagaminas, kuris paimtas ir nuneštas apžiūrai į greta stovintį kriminalinės žvalgybos veiksmams atlikti naudojamą automobilį. Lagamino viduje rastas baltos spalvos vokas, kuriame buvo neperrištas grynųjų pinigų pundelis, bendra rastų grynųjų pinigų suma – 16 200 eurų (t. 7, b. l. 71).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. gegužės 11 d. protokolo Nr. S6-14-36 duomenimis (t. 1, b. l. 31), automobilių stovėjimo aikštelėje, prie pastato, adresu (duomenys neskelbtini), 2016 m. gegužės 10 d., 18.53 val. – 19.08 val., buvo atidarytos E. M. naudojamo ir jo vardu registruoto automobilio „Honda CR-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekinės keleivio pusės durelės ir patekta į transporto priemonės vidų. Apžiūrėjus transporto priemonės vidų, tarp vairuotojo ir galinės sėdynės rastas juodos spalvos odinis lagaminas, kuris jau buvo apžiūrėtas. Automobilio bagažinėje rastas popierinis juodos spalvos maišelis su užrašu „Stumbras 1906“, kurio viduje įdėta rudos spalvos dėžutė. Rastas maišelis paimtas ir nuneštas apžiūrai į greta stovintį kriminalinės žvalgybos veiksmams atlikti naudojamą automobilį. Dėžutės viduje rasti 4 surišti gumelėmis grynųjų pinigų ryšuliai, bendra rastų grynųjų pinigų suma – 90 000 eurų,  750 ml talpos stiklinis butelis su užrašu „Millennium. Single oak cask. Cask No. 5, Bottle No. 207, From /293“ su skaidriu skysčiu.

Minėto Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. gegužės 12 d. protokolo Nr. S6-14-38 duomenimis (t. 7, b. l. 25), E. M. įsėdo į automobilį „Honda CR-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir 21.27 val. išvažiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini). 21.30 val., E. M. įvažiavo į uždarą kiemą (duomenys neskelbtini), išlipęs iš automobilio atsidarė automobilio bagažinę ir kažką joje darė, 21.43 val., E. M. užėjo į laiptinę (atsirakino savo raktais), esančią (duomenys neskelbtini), rankose nešė du polietileninius krepšius su logotipu „Iki“, juodos spalvos portfelį ir vyrišką kostiumą.

Kratos 2016 m. gegužės 12 d. protokolo duomenimis (t. 14, b. l. 23), pas E. M. namuose, be kitų pinigų, rasta polietileniniame maišelyje su logotipu „Iki“ – 90 000 eurų, baltos spalvos voke, buvusiame juodos spalvos odinėje rankinėje, – 16 200 eurų.

Apibendrinus, po susitikimo su R. K. E. M. automobilyje slaptos apžiūros metu buvo rasta alkoholinio butelio dėžutė, joje pinigai – 90 000 eurų, ir atskirai, juodos spalvos rankinėje – 16 200 eurų.

Kaltinimo duomenimis, E. M. paėmė kyšį savo ir juridinio asmens – politinės partijos „Y“ naudai.

Juridinis asmuo, politinė partija, nėra kaltinamas apgaulinga buhalterine apskaita, bylos duomenimis, E. M. nėra įgaliotas tvarkyti partijos finansų ar jais disponuoti, R. K. minimi asmenys – Š., G., V., teisėjų kolegijos vertinimu, nėra tapatūs pačiam juridiniam asmeniui. E. M. nėra kaltinamas paėmęs kyšį kitų kaltinamųjų – G. S. ar Š. G. naudai, tokių parodymų nedavė nė vienas iš kaltinamųjų. Kaltinamieji R. K. ir E. M. teisme aiškino, jog 90 000 Eur, perduotų E. M. – paskola jam. Pinigai rasti pas E. M., jo bute, polietileniniame maišelyje su logotipu „Iki“, iš jų – 40 kupiūrų po 500 eurų, perrišti gumyte, 58 kupiūros po 500 eurų, ir 5 kupiūros po 200 eurų, perrišti gumyte, 100 kupiūrų po 200 eurų, perrišti gumyte, 100 kupiūrų po 200 eurų, perrišti gumyte (iš viso 90 000 eurų). Kratos protokolo duomenimis, E. M. iš juodos spalvos odinės rankinės išėmė baltos spalvos voką, kuriame buvo 7 kupiūros po 100 eurų ir 27 kupiūros po 500 eurų, 100 kupiūrų po 20 eurų, iš viso voke 16 200 eurų (t. 14, b. l. 25-26).

Kaip matyti iš apklausos liudytoju BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais 2016 m. gegužės 12 d. protokolo (t. 89, b. l. 89), 2016 m. gegužės 16 d. protokolo (t. 89, b. l. 10-11) apklausos įtariamuoju 2016 m. gegužės 24 d. protokolo (t. 89, b. l. 32-33) E. M. atsisakė duoti paaiškinimus, 2016 m. gegužės 30 d. apklausos įtariamuoju metu į klausimą, ar 2016 m. gegužės 10 d. iš koncerno „X“ viceprezidento R. K. gavo daiktų ar pinigų, jeigu taip, kokius daiktus ir kokią sumą, už kokių veiksmų atlikimą, atsisakė atsakyti (t. 89, b. l. 34-36), 2016 m. liepos 28 d. apklausos įtariamuoju metu taip pat atsisakė atsakyti į klausimą, ar 2016 m. gegužės 10 d. iš koncerno „X“ viceprezidento R. K. gavo daiktų ar pinigų, jeigu taip, kokius daiktus ir kokią sumą, už kokių veiksmų atlikimą (t. 89, b. l. 41-43). E. M. 2016 m. rugsėjo 2 d. savanoriško dokumentų pateikimo protokolu pateikė vieną A4 formato lapą, kuriame yra ranka mėlynos spalvos rašikliu surašytas tekstas: „Susitarimas. 2016 05 10. Aš, E. M., a. k. (duomenys neskelbtini), skolinuosi 90 000 eurų iš R. K.. Paskola su 3 % metinių palūkanų įsipareigoju grąžinti 2017 05 10. Paskolos davėjas R. K. (parašo nėra). Paskolos gavėjas E. M. (parašas)“ (t. 89, b. l. 54-55). Tą pačią dieną, 2016 m. rugsėjo 2 d., jis davė paaiškinimus apie jam pateikto įtarimo esmę, kaip nurodyta apklausos protokole, parodymus davė naudodamasis savo užrašais (iš dalies skaitydamas iš jų) (t. 89, b. l. 44-53). Taip pat, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. įsakymo duomenimis, išnagrinėjus kreditoriaus R. K. pareiškimą dėl 90 000 Eur skolos, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 394,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš E. M. nutarta išieškoti 90 000 Eur skolą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. spalio 2 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 394,00 Eur bylinėjimosi išlaidų kreditoriaus naudai.

D. L., apklausta teisiamajame posėdyje, paaiškino, kad ji apžiūrėjo iš viso 654 vienetus banknotų. Buvo paimta 450 vnt. iš R. K. ir 204 vnt. iš E.M. ir visos 654 kupiūros jai buvo pateiktos, apie visus banknotus davė išvadą, jie visi yra iš vienos pakuotės. Apklausoje jai buvo rodomi vieno nominalo banknotai, lyg 200. Kratos 2015 m. gegužės 12 d. protokolo duomenimis, paimant 90 000 eurų, buvusių maišelyje su logotipu „Iki“, apžiūrint paketų viršutinę ir apatinę kupiūrą žaliu/oranžiniu infraraudonųjų spindulių lazeriu buvo stebimi žalsvos spalvos taškiniai žymėjimai (atlikti slaptos E. M. automobilio apžiūros metu).

Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad 90 000 eurų E. M. gavo būtent iš R. K..

Dėl 16 200 eurų, rastų kratos pas E. M. metu, teisėjų kolegija daro priešingą išvadą – byloje nėra pakankamai duomenų, kad šie pinigai būtų gauti iš R. K., – minėta suma pinigų jau slaptos apžiūros metu buvo rasta atskirai nuo 90 000 eurų, sudėtų į alkoholinio gėrimo butelio dėžutę, 90 000 eurų, kaip nustatyta slaptos apžiūros metu, buvo sudėta į keturias pakuotes, perrištas gumytėmis, 16 200 eurų buvo popieriniame voke, o šis – odinėje rankinėje, kurią į susitikimą su R. K. atsinešė E. M.. Odinės rankinės turinys iki susitikimo su R. K. nebuvo tikrintas. Objektyvus pakaltinimas baudžiamojoje teisėje nėra leidžiamas. Teisėjų kolegija vertina, kad byloje nepaneigti E. M. paaiškinimai, jog 16 200 eurų nėra gauti iš R. K., kitokių duomenų, be tokios sumos pinigų radimo E. M. automobilyje, byloje negauta. Dėl 16 200 eurų turėjimo teisėtumo teisėjų kolegija spręs vertindama kaltinimo pagal BK 1891 straipsnį aplinkybes.

Kaltinamasis R. K. teigė, kad paskolino E. M. asmeninius pinigus, 90 000 Eur, apie paskolą kalbėjosi 2015 m. gruodžio 16 d. Analogiškai parodė ir E. M.. Apklaustas teisiamajame posėdyje koncerno prezidentas J. D. M. paneigė žinojęs apie susitarimo tarp R. K. ir E. M. turinį – paaiškino, kad R. K. ir E. M. ėjo rūkyti, nežino, apie ką jie kalbėjo, nesitarė su R. K. apie pinigų davimą Y naudai ar tiesiogiai E. M. E. M. nėra jo prašęs pinigų, jam nežinoma, kad R. K. būtų davęs pinigus E. M. R. R., dalyvavęs susitikime 2015 m. gruodžio 16 d., nurodė, kad negirdėjo nei apie išėjimą, nei apie „užsipiešimą“, nei apie skaičius ir jam tai neįdomu. Kaltinamasis G. S., taip pat dalyvavęs 2015 m. gruodžio 16 d. susitikime, paaiškino, kad jam E. M. užsiminė apie tai, jog buvo kalbėta apie galimą paramą, ir jis suprato, kad buvo kalbama apie paramą, kuri galėtų būti 50 000 eurų dydžio, perklausė E. M., ar kalbama apie teisėtą paramą, kuri yra leistina, kaip fiziniams asmenims.

Teisėjų kolegija, vertindama šiuos parodymus dėl pinigų E. M. perdavimo tikslo, jais vadovaujasi tiek, kiek juos patvirtina bylos duomenų visuma.

        Pažymėtina, kad pokalbyje, kuriame buvo pasakytos R. K. frazės: „Ir tada aš galvoju, mums reikia /pažiūrėt/…mums reikia, kad aš galėčiau kažkuriuo momentu išsivest E“, „…užsipiešti skaičių. A ne?“, dalyvavo ir D. J. M., ir R. R., tačiau teisiamajame posėdyje jie iš esmės nepaaiškino pokalbio turinio. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamųjų ir gynėjų akcentuojama bloga garso įrašo kokybė, atsižvelgus ir į tokį teiginį patvirtinančią specialisto išvados priedą – pokalbio stenogramą, nėra perdėta. Stenogramoje, kuri yra specialisto išvados priede, ištisinio teksto nėra, aiškios atskiros frazės, tačiau iš jų vienareikšmiškai pokalbio prasmė nėra suprantama. Konstatuotina, kad pokalbio tarp R. K. ir E. M., jiems išėjus parūkyti, nėra užfiksuota, apie jo detales galima spręsti tik iš pačių kaltinamųjų R. K. ir E. M. parodymų bei G. S. parodymų apie jam E. M. paminėtą teisėtą paramą, kuri galėtų būti 50 000 eurų dydžio – duomenų apie jokį susitarimą dėl neteisėto atlygio byloje nėra.

Teisėjų kolegija vertina, kad pinigų, perduotų E. M., priklausymas R. K. nėra paneigtas. Kaip matyti iš kratos 2016 m. gegužės 12 d. protokolo, R. K. darbo kabinete, be kitų daiktų, šalia stalo stovinčiame seife, dėžutėse su užrašu „BOSS“, „pramogų bankas“, maišelyje su užrašu „Skonis ir kvapas“ rasta ir paimta 116 790 eurų grynais pinigais (t. 19, b. l. 15, 17-21). Kratos metu kabinete rastas ir A4 formato lapas, kuriame surašytos asmenų pavardės, vardai ar sutrumpinimai (iš viso – devyniasdešimt devyni), prie jų – įrašai: vynas, vodka, šampanas, brendis, knyga, ar sutrumpinimai – Vsk, Kn, ir pliusai, be kita ko: E. M. St. Vd +, G. S. Vsk, V. G. Kn+, V. VSK + (t. 19, b. l. 157-158). Mokėjimo kortelės panaudojimo ataskaitos duomenimis, už degtinės, rastos pas E. M., butelį, atsiskaitė pats R. K..

Teisėjų kolegija nekvestionuoja kaltinamojo R. K. turimų lėšų dydžio, daro išvadą, kad šios bylos aplinkybėms yra aktuali ne jų priklausomybė, o 90 000 Eur ir 72,33 eurų vertės degtinės „Stumbras Millenium oak aged edition“ butelio perdavimo tikslas.

Kaip minėta, E. M. teisiamajam posėdyje teigė, kad 90 000 eurų buvo jam skirta paskola, tuo būdu, nenurodė, kad pinigai skirti kokiam nors kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui – politinei partijai. Teisėjų kolegija pažymi, kad objektyvių duomenų, patvirtinančių gautų pinigų paėmimą ne savo, o juridinio asmens naudai, negauta. Kaltinamojo G. S. parodymai apie E. M. frazę po 2015 m. gruodžio 16 d. susitikimo nėra konkretūs – nenurodoma, apie kokią paramą, kam, akcentuojamas galimos paramos teisėtumas, pabrėžiama, kad apie jokią neteisėtą paramą Y jam nėra žinoma. Liudytojo A. G. parodymai apie Š. G. žodžius, kad šis valdo ofšorines sąskaitas, niekuo neparemti, be to, ir pats liudytojas teigė, kad apie mokėjimus iš neaiškių šaltinių jam nežinoma, atrodo, viskas buvo mokama pavedimais, legaliai. Kaip minėta, byloje nėra kaltinimo dėl neapskaitytų lėšų panaudojimo, nekeliamos versijos ir apie numatomą E. M. pasidalinimą su kitais asmenimis.

Apibendrinus anksčiau išdėstytą, vertintina, kad bylos duomenys objektyviai patvirtina tik aplinkybę, jog R. K. asmeniškai perdavė E. M. 90 000 eurų ir degtinės butelį, E. M. tvirtino, kad pinigai – tai paskola nekilnojamajam turtui įsigyti, R. K. teigė, kad, paskolindamas pinigus siekė finansuoti E. M. politinę veiklą. Susitarimą, kad minėti pinigai ir degtinės butelis būtų neteisėtas atlygis už atliktus veiksmus ir poveikį ar, kaip nurodoma kaltinime, už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus UAB koncernui „X“ naudingus politinius sprendimus, patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Kaip buvo detaliai analizuota, „Š. dėl vartojimo kreditų“ pasiūlymas nebuvo priimtas, E. M. balsavimo metu dėl Seimo nutarimo „Dėl kelio Vilnius – Utena“ susilaikė, „už“ balsavo tik vienas Y frakcijos narių – Š. G., Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymas nebuvo priimtas, paminklo J. Basanavičiui pastatymo vieta rūpinosi ne R. K., o R. R., kuris nėra kaltinamasis šioje byloje, jis ir pateikė prašymą „išimti“ iš darbotvarkės klausimą dėl paminklo vietos, tarimosi dėl būsimo palankumo neužfiksuota, o be to, už visus šiuos veiksmus ir poveikius (išskyrus klausimo „išėmimą“ iš darbotvarkės ir išimtinę padėtį ir palankumą ateityje), pagal kaltinimą jau buvo atsilyginta du kartus – organizuojant pasisakymą laidoje ir pokalbiu su A. G.

Kaltinamieji neturi įrodinėti savo kaltės ar nekaltumo, kaltinimo pagrįstumą pagal įstatymą įrodinėja valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras. Konstatuotina, kad kaltinimas dėl didelės vertės kyšio pagrįstas prielaida apie pinigų perdavimo tikslą, pakartotinai, trečią kartą, inkriminuojant tuos pačius 2015 m. rugsėjo – lapkričio mėn. susitarimus dėl veikimo ir poveikio, juos abstrakčiai, be įrodymų, papildant siekiamais „išimtine padėtimi ir palankumu“ ir poveikiu dėl „išėmimo“ iš 2015 m. gruodžio 2 d. darbotvarkės – pagal kaltinimą vykusiu prieš penkis mėnesius iki užfiksuoto pinigų perdavimo.

Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, jog nenustačius, jog 106 200 eurų ir 72,99 eurų vertės degtinės butelis buvo pasiūlyti, pažadėti ir susitarti duoti ir priimti, duoti ir priimti už E. M. teisėtą veikimą ir pažadą paveikti valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, R. K., UAB koncerno „X“, E. M. ir politinės partijos „Y“ veikoje nenustatyta papirkimo, kyšininkavimo ir prekybos poveikiu nusikaltimų sudėčių.

Atskirai aptartina kaltinamųjų pozicija dėl paskolos ir finansavimo.

Kaltinamasis E. M. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme tvirtino, kad skolinosi iš R. K. 90 000 eurų nekilnojamajam turtui įsigyti – bendram šeimos verslo projektui.

Kaltinamasis R. K. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad ne prokuroras, o STT buvo visiškai teisūs, savo prašymuose pasiklausymui teigdami, kad jis ketina finansuoti E. M. politinę veiklą, 90 000 eurų buvo E. M. politinei veiklai ir rinkiminei kampanijai finansuoti. Teigė, kad šiuo metu neįmanoma pasakyti, teisėtai ar ne E. M. juos būtų panaudojęs 2016 m. spalio mėn., bet visos intencijos buvo viską atlikti legaliai. Tvirtino, kad jo siekis buvo, kad sektųsi, kad Y, kuris atitinka jo politines pažiūras, atitinka verslo politines pažiūras, linkęs į reformas, taptų pirmaujančia dešiniąja politine jėga, E. M. taptų Premjeru, po kokių 10–15 metų – Lietuvos Respublikos Prezidentu. Nurodė ir tai, kad šis teiginys neeliminuoja nekilnojamojo turto klausimų. Teigė, kad E. M. pasiryžimas asmeniškai prisiimti skolinius įsipareigojimus, kas reiškia didelį pasitikėjimą savimi ir tikėjimą savo idėjomis, žavėjo. Buvo intencijos – viską atlikti legaliai. E. M. laikė tikru ir subrendusiu politiku. Nurodė, kad jam patiko (duomenys neskelbtini), jų nuostatos, jų lyderis, balsuodavo ir balsuoja už juos, ir prisidėjo finansiškai, paskolindamas pinigų. Paskola yra vienas iš finansavimo būdų. Jis paskolino E. M., šis lygiai taip pat gali paskolinti bet kuriam kolegai vienmandatininkui ir tai būtų tilpę į nustatytas įstatymo ribas. Tai su E. M. nebuvo aptarta, tai jo hipotezė. 2016 m. gegužės 10 d. paskola – E. M. politinei veiklai, negali konkretizuoti, kokiai, kaip ir tada negalėjo konkretizuoti, jo asmeninei. Į partijos reikalus nesikiša, lyderis imasi atsakomybę. Skolino asmeniškai E. M., tai parašyta sutartyje, kaip būtų panaudojęs – tai jo reikalas. Sekančiais metais, t. y. 2016 m., turėjo būti Seimo rinkimai. Liberalai turėjo visus šansus pasirodyti puikiai, būti pirma partija dešinėje ar pirma partija apskritai. E. M., kaip privačiam asmeniui, yra paskolinęs pinigų du kartus. Jis finansavo E. M. politinę veiklą 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimų metu – pervedė 1 procentą ir paskolino E. M. 10 tūkstančių, kurių dalį jis panaudojo užstatui rinkimuose susimokėti. Dėl skolos priteisimo iš E. M. kreipėsi į teismą – negalėjo su juo bendrauti tiesiogiai ir kurį laiką toleravo negrąžinimą, nebandymą bent dalimis grąžinti. Susitarimą dėl paskolos paruošti buvo E. M. pareiga. Nematė, kaip E. M. rašė. Savo automobilyje, kiek supranta iš parodymų, tą padarė, atsinešė. Jis (R. K.) skaitė vieną ir jį rašėsi, turėjo apsikeisti, bet neapsikeitė, nes po to nagrinėjo prašymą dėl paramos kažkokiam pasauliniam ar europiniam archeologų suvažiavimui. Susitarimo savo egzempliorių pateikė tik teisme, nes galėjo pasimesti, nepasitiki prokuroru ir STT. Kaip E. M. įvardijo, kam reikalingi pinigai – tą pradėjo kalbėti ir pakalbėjo gruodžio 16 d., kai parūkė. E. M. kalbėjo apie nekilnojamąjį turtą, jis pasakė, kad „susisuktų, kaip nori, apsimes, kad nežino“, bet nenori apie tai girdėti ir apie galimas problemas, kurios pas jį galėtų kilti. Verslininkas už E. M. geresnis, tai negalima nekilnojamojo turto projektui skolintis pinigų metams. Iš kalbos taip gavosi, kad jis suprato, jog skolina politinei veiklai, o E. M. skolinasi politinei veiklai, bet negali teksto pakartoti pažodžiui. Profesionalas yra tas, kuris tą išmano ir tuo užsiima, nekilnojamojo turto srityje E. M. profesionalu nelaikė. Žinojo, kad E. M. pasiskolintus pinigus naudos investicijoms į nekilnojamąjį turtą, bet skolino tikėdamasis, kad jie bus panaudoti politinei veiklai. Sąmoningai pasakė, kad nenori apie tai žinoti, nes jeigu nekilnojamame turte kas nors nepasisektų, kad neklausytų pasiteisinimų, kad ten toks ar toks projektėlis nepasisekė. Kažkaip panašiai ir sakė: „panaudosi, bet apsimesiu, kad nežinau“. Pradėjo kalbėti per Kalėdas, paskola įvyko gegužės mėnesį.

Paskolos versijai patvirtinti ikiteisminio tyrimo metu E. M. pateikė rašytinį susitarimą, pasirašytą tik jo paties, teisiamajame posėdyje R. K. pateikė analogišką rašytinį susitarimą, pasirašytą abiejų – tiek E. M., tiek jo, R. K..

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad parodymai apie paskolą buvo duoti tik 2016 m. rugsėjo 2 d., nors krata – 2016 m. gegužės 12 d., o E. M. ne kartą buvo kviečiamas apklausai, atsisakė paaiškinti aplinkybes, atsakyti į klausimą, ar yra gavęs pinigų iš R. K.. Antra, E. M. pateiktas tekstas apie paskolos gavimą nėra pasirašytas R. K.. Paskolos sutartis nėra patvirtinta notariškai. Pažymėtina ir tai, kad slapto sekimo metu užfiksuotų 2015 m. gruodžio 16 d., 2016 m. kovo 4 d. susitikimų metu jokių pokalbių dėl pinigų skolinimo neužfiksuota. Aplinkybė, kad prasidėjus ikiteisminiam tyrimui R. K. kreipėsi dėl teismo sprendimo, patvirtina tik tuo metu egzistuojantį susitarimą, bet ne pinigų perdavimo tikslą.

Esant prieštaringoms aplinkybėms, išnaudojus visas galimybes papildomiems įrodymams surinkti, neaiškumai ir abejonės pagal baudžiamojoje teisėje galiojantį in dubio pro reo principą turi būti aiškinami kaltinamųjų naudai.

Pirmoji aplinkybė, kuri kelia abejonių dėl kaltinamųjų kaltės dėl jiems pareikšto kaltinimo – paskolos susitarimo buvimas pinigų perdavimo metu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamieji R. K. ir E. M. buvo sekami, į E. M. automobilį buvo slaptai patekta du kartus, ten rasti pinigai, slaptas patekimas buvo filmuojamas, filmavimo metu buvo užfiksuota ir paskolos sutartis, kurią ikiteisminio tyrimo metu pateikė E. M.. Teisėjų kolegijai nekelia abejonių Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto, surašiusio išvadą, jog tikėtina, kad slapto patekimo į E. M. automobilį metu užfiksuoto dokumento dalis atitinka lyginamajam tyrimui pateiktą 2016 m. gegužės 10 d. susitarimą, kompetencija, nekyla abejonių išvados teisingumu, dokumento tekstas, analogiškas pateiktam E. M., matyti ir nuotraukose – priede prie specialisto išvados (t. 145, b. l. 118-122), dalis teksto net yra įskaitoma ir be specialių priemonių. Nesuprantama, dėl kokių priežasčių specialisto išvada nuo 2016 m. lapkričio 9 d. (gavimo Generalinėje prokuratūroje data) yra ignoruojama, prokuroro kalboje teigiama, kad paskolos susitarimo tiesiog nebuvo. Pažymėtina, apie specialisto 2016 m. lapkričio 8 d. išvadą Nr. 11K-366 (16) (t. 89, b. l. 61-65) kaltinamajame akte tiesiog nutylima, tačiau aplinkybė, kad specialisto išvada yra tikėtina, nedaro jos niekine ir neatleidžia valstybinio kaltintojo nuo pareigos įvertinti ir kaltinamuosius teisinančius įrodymus.

Taigi, nežinodami apie tai, kad yra sekami, kaltinamieji susitarė dėl 90 000 eurų paskolos, versija apie tai, kad jie iš anksto turėjo pagrindo ruoštis slaptam patekimui į E. M. automobilį, tam paliko susitarimą, kur jis galėjo būti rastas ir net nufilmuotas, yra mažai tikėtina. Tokiu atveju, nesant priešingų įrodymų, belieka vertinti tai, kas surinkta ikiteisminio tyrimo metu ir ištirta bylą nagrinėjant teisme – pačių kaltinamųjų parodymus dėl pinigų perdavimo tikslo.

Akivaizdu, kad paskolos sutartis nebuvo patvirtinta notarine tvarka, ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateiktame susitarimo egzemplioriuje buvo tik vieno iš susitariančių asmenų – E. M. parašas, tai yra susitarimas dėl paskolos neatitiko tokiam dokumentui civilinėje teisėje keliamų reikalavimų. Visgi, šios bylos aplinkybėmis, egzistuojantis ir į bylą pateiktas dokumentas yra reikšmingas pačiu savo buvimu, kadangi objektyviai, nešališkai – slapto patekimo į automobilį metu – užfiksuotos jo radimo aplinkybės patvirtina kaltinamųjų parodymus, o ne jiems pareikšto kaltinimo turinį. Šios išvados nekeičia aplinkybė, kad minėtas susitarimas nebuvo rastas 2016 m. gegužės 12 d. kratos metu. E. M., peržiūrėjus kratos vaizdo įrašą, tvirtino, kad kratos metu susitarimas buvo juodoje rankinėje, pilkame aplanke. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, šio aplanko turinys nebuvo detaliai tikrintas – aplanko apžiūra truko 2 sekundes, apklaustas liudytojas V. B. darė prielaidą, kad galbūt gyvai žiūrint ir buvo matoma, kad segtuve esančio lapo kitoje pusėje nieko nėra. Teisėjų kolegija, vertindama kratos vaizdo įrašą, liudytojo V. B. parodymus, pažymi, jog iš tiesų, E. M. kratos metu pats nepateikė susitarimo, tačiau tokio turinio dokumento konkrečiai ir nebuvo ieškoma, visi dokumentai kratos metu nebuvo paimti ir detaliai apžiūrėti, todėl iš esmės nėra galimybės paneigti kaltinamojo versijos, jog susitarimas kratos metu buvo E. M. namuose, kaip teigiama, juodoje rankinėje, pilkame aplanke, ar, teisėjų kolegijos pastaba – kitoje vietoje, kas nepaneigia šio dokumento egzistavimo.

Priešingai, R. K. teisiamojo posėdžio metu pateikto susitarimo egzemplioriaus egzistavimo jame nurodyta data – 2015 m. gegužės 10 d., objektyvūs bylos duomenys nepatvirtina, akcentuojamas teismo įsakymas dėl skolos priteisimo taip pat priimtas jau prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, todėl taip pat galimos abejonės dėl kaltinamojo (kaltinamųjų) siekio sukurti papildomus nekaltumo įrodymus. Šių dokumentų teisėjų kolegija iš esmės paneigiančiais kaltinamųjų kaltę nevertina.

Dėl inkriminuotos sumos – 106 200 eurų, nepagrįstumo teisėjų kolegija jau pasisakė. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys ir į kupiūras, laikytas voke, juodoje rankinėje, ir rastas kartu su alkoholinio gėrimo buteliu. Specialistė D. L. paaiškino, kad jai buvo pateiktos visos 654 kupiūros (200 eurų nominalo), rastos kratos metu pas E. M. ir E. K., atsakymą dėl 27 kupiūrų, išvardintų rašte Lietuvos bankui, kad banknotai yra iš vienos pakuotės, davė apžiūrėjusi visas kupiūras. Kaip matyti iš Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo, slapta patekus į E. M. automobilį ir užfiksavus juodos rankinės turinį, joje rastas neperrištas grynųjų pinigų pundelis, kuriame buvo 27 vienetai 500 eurų nominalo kupiūrų ir 7 vienetai 100 eurų nominalo kupiūrų, grynųjų pinigų ryšulys, surištas gumele, 100 vienetų 20 eurų nominalo kupiūrų (t. 7, b. l. 70), tai yra, byloje nėra duomenų ir apie tai, kad banknotai, rasti pas E. M. voke, juodoje rankinėje, būtų iš tokių pakuočių, kaip ir rasti pas R. K., net netiesioginiai įrodymai nepatvirtina, kad 16 200 eurų būtų gauti iš R. K..

Konstatuotina, jog alkoholinio gėrimo butelis kaltinimo taip pat nepagrįstai įvardintas kyšio dalyku. Dovanos savaime nėra uždraustos. Vertinant priešingai, bet ko, turinčio ekonominę vertę, neatlygintinas perdavimas kitam asmeniui užtrauktų baudžiamąją atsakomybę. Kaltinamųjų pokalbių stenogramos ne kartą buvo detaliai vertintos, atskirai dėl alkoholinio gėrimo pažymėtina, kad yra užfiksuota tik viena kaltinamojo R. K. 2016 m. gegužės 4 d. frazė – „Butelį kokį nors padovanosiu tau...“ „...gražų“, „Naują stumbrinę“, ir E. M. atsakymas: „Gerai“, „Naują... paragausim“. Kaip nustatyta bylos duomenimis, degtinės butelis buvo pirktas paties R. K., už asmeninius pinigus – apmokėta kortele, pasinaudota suteikta nuolaida. Taigi, neužfiksavus korupcinio susitarimo, degtinės butelio dovanojimas ir priėmimas nėra nusikalstamas, kaltinimas dėl sunkių nusikaltimų išplėstas dirbtinai.

Apibendrinus, bylos duomenimis – kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolais, kuriais užfiksuoti kaltinamųjų susitikimai, jų pokalbių stenogramomis, pateiktomis specialistų išvadose, liudytojų parodymais ir kratos protokolais – nustatytas glaudus verslininko R. K. ir Seimo nario, partijos pirmininko E. M. bendravimas, be kita ko, ne tik dviese, bet ir dalyvaujant partijos pirmininko pavaduotojui, Seimo nariui G. S., koncerno „X“ prezidentui D. J. M. ir advokatui R. R., taip pat ir susiklosčiusi šių asmenų kalėdinių susitikimų ir dovanų tradicija. Užfiksuotų pokalbių turinys neformalus, galima įvardinti – draugiškas, verslininkas R. K. ir Seimo narys kalbasi apie įstatymų projektus, Seimo nariui tiesiogiai išsakomi pageidavimai, Seimo narys tokiam bendravimui neprieštarauja, priešingai, bendrauja noriai. Kaip nurodė kaltinamasis R. K., paskola yra vienas iš finansavimo būdų. Šiame kontekste pasisakytina apie tokio finansavimo teisėtumą.

        Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo šaltinius, tvarką, finansavimo kontrolę nustato Lietuvos Respublikos politinių partijų 1990 m. rugsėjo 25 d. įstatymas Nr. I-606 (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) ir Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės 2004 m. rugpjūčio 23 d. įstatymas Nr. IX-2428 (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 7 d.). Politinių partijų įstatymo 19 straipsnis ir Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 7 ir 8 straipsniai įtvirtina baigtinį politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo šaltinių sąrašą. Finansuoti politines partijas ir politines kampanijas kitomis, šiuose straipsniuose nenurodytomis, lėšomis draudžiama. Be kita ko, minėti įstatymai nustato ribotus ir griežtai apibrėžtus būdus, kuriais tretieji asmenys gali finansuoti politinę partiją ar politinę kampaniją.

        Iki 2020 m. sausio 1 d. galiojančiame Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nebuvo atskiro straipsnio, kuris kriminalizuotų neteisėtą politinių partijų ir politinių kampanijų dalyvių finansavimą, tai yra iki kodekso papildymo 1751 straipsniu baudžiamoji atsakomybė buvo galima tik už atskirus veiksmus, kuriais siekiama užmaskuoti ar paslėpti neteisėtą politinių partijų ar politinių kampanijų finansavimą, kilo tais atvejais, kuomet siekiant neteisėto politinių partijų ar politinių kampanijų finansavimo buvo padaromos kitos nusikalstamos veikos, susijusios su mokesčių vengimu, apgaulinga apskaita, dokumentų klastojimu.

        Kaltinamasis R. K. tiesiogiai įvardijo savo tikslą – politinės veiklos finansavimas, kaltinamasis E. M., priešingai, tvirtino paskolos tikslą, nesusijusį su politine veikla – nekilnojamojo turto verslui. Kaip jau buvo aptarta, baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis R. K. būtų perdavęs E. M. ne sau pačiam priklausiusius pinigus, juridiniai asmenys UAB koncernas „X“ ir „Y“ dėl „juodosios“ buhalterijos nėra kaltinami. Realiai, kokiu būdu ir kam būtų panaudotos lėšos, gautos iš R. K., nenustatyta. Esant tokioms aplinkybėms, belieka konstatuoti, kad 2016 m. skolindamas asmeninius pinigus E. M. (net ir turėdamas tikslą finansuoti šio politinę veiklą) R. K. nusikalstamos veikos nepadarė. E. M., savo ruožtu, skolindamasis pinigus iš privataus asmens grynaisiais, nesudarydamas notariškai patvirtintos paskolos sutarties, akivaizdu, nenorėdamas viešinti tokio sandorio, nesilaikė aukščiausiems valstybės pareigūnams keliamų nepriekaištingo elgesio standartų, tačiau pagal 2016 m. galiojusio Baudžiamojo kodekso nuostatas nusikalstamos veikos taip pat nepadarė.

        Atskirai aptartini ir kaltinamųjų parodymai ir jų pokalbių stenogramų vietos, kuriose įžvelgtini analogiški, galimo finansavimo (teisėto ar neteisėto), klausimai.

        Kaip jau buvo minėta, 2015 m. gruodžio 16 d. pokalbio stenogramoje, pateiktoje priede prie specialisto išvados, pažymėta, jog daugelis vietų yra neaiškios, todėl vien iš atskirų frazių, pavyzdžiui, tokių kaip D. J. M.: <...Nes aš pinigų duodu<...>, R. K.: <…> užsipiešti skaičių <...> , <...>ir manau, kad truputį reikia pasilikti viršui, E...<...> daryti kategoriškų išvadų apie pokalbio turinį nėra galimybės.

D. J. M. ir R. R. teisiamajame posėdyje stenogramos turinio nepaaiškino, R. K. teigė, kad 2015 m. gruodžio 16 d. pokalbio stenogramoje atskiruose įrašo epizoduose įrašytos dvi ir daugiau vienu metu bendraujančių kompanijų, skirtingų kompanijų pokalbiai sudėti į vieną. Teigė, kad prieš susitikimą nebuvo aptarta, kad reikėtų kalbėti apie paramą Y. Kalbėjosi su E. M. vienas : „aš – tau – jums – veiklai“. Jeigu būtų susikalbėję iš anksto kalbėti apie paramą l, pagal etiketą (protokolą), apie tai turėtų kalbėti svarbiausias asmuo. D. J. M. buvo jų pusėje svarbiausias asmuo, bet D. J. M. šiame pokalbyje apie tai nekalbėjo, G. S. prisimena, kad su Kalėdomis pasveikino D. J. M.

        Kaltinamasis G. S. parodė, kad po vakarienės, vykusios 2015 m. gruodžio mėnesį, jam E. M. užsiminė apie tai, jog buvo kalbėta apie galimą paramą, ir jis suprato, kad buvo kalbama apie paramą, kuri galėtų būti 50 000 eurų dydžio. Perklausė E. M., ar kalbama apie teisėtą paramą, kuri yra leistina, kaip fiziniams asmenims. Suprantant įstatymo reikalavimus, apie jokią kitokią paramą negalėjo būti kalbos.

E. M. dėl 2015 m. gruodžio 16 d. pokalbio su R. K. paaiškino, kad parūkymas truko 5-7 min., tai akivaizdu, kad pokalbio pradžia buvo tokia, kad R. K. pasiteiravo apie tai, kaip jam asmeniškai sekasi, pradžioje pokalbio jis kalbėjo apie savo ir giminaičių investavimą į nekilnojamą turtą, paklausė, gal ir R. K. norėtų bendrai prisidėti investavimu, į ką R. K. skeptiškai pažiūrėjo. Tada buvo klausimas, ar galėtų tikėtis ateityje, jeigu būtų poreikis, pasiskolinti iš R. K. pinigų nekilnojamam turtui įsigyti, jeigu tuo metu atsirastų tinkamas nekilnojamo turto objektas, paminėjo 90 000 Eur sumą, R. K. atsakė, kad svarstytų galbūt tokią galimybę, ir tuo pasibaigė pokalbis apie investicijas į nekilnojamą turtą. Tuo pačiu, berūkant kalbėjosi ir apie politinę, partinę veiklą ir galbūt pokalbio pabaigoje R. K. buvo pasakyta, kad „aš“ ar „mes“ svarstytų galimybę jums skirti ar paremti iki 50 000 Eur. Tą informaciją priėmė, po to apsikeitė nereikšmingomis frazėmis ir grįžo atgal į kavinę. Tikrai nebuvo detalizuojama nei kokia forma tai bus padaryta, nei kada tai bus padaryta, nei ką tai reiškia. Jis, kaip partijos pirmininkas, labai aiškiai suprato, jeigu tokia parama bus realizuota, tai vis tiek tai eina kalba tik apie išimtinai teisėtą fizinių asmenų paramą kandidatams į Seimą.

Frazės, sietinos su galimu finansavimu, užfiksuotos ir 2016 m. gegužės 4 d. pokalbio stenogramoje. E. M.: „Mes apsitarėm daugiau, mažiau dydžius“, „Nu, proporcijas...“. R. K.: „Ai, ir dar žiniai, ė-ė-ė... G. asmeniškai pasiprašė... /ga/... ė-ė-ė... Š. asmeniškai pasiprašė. Tai čia į paketą neįeina. Čia pliusas“, taip pat ši: „Ne, nu, ta prasme, kaip. Šiaip ar taip, nu, mes dešim metų kartu“ bei „V. dar išrašysim“, „Visur... Vis... Kiekvienam po dešimt. Papildomai“.

E. M. dėl frazių įraše 2016 m. gegužės 4 d., restorane „Time“, kai buvo R. K. pasakymas dėl dešimt Š., G. ir V., nurodė, kad iš šito pasakymo suprato, jog tai yra svarstymas ar ketinimas kaip fiziniam asmeniui paremti kandidatus. Ką turima omeny „dešimt“, tai čia reikia R. K. paklausti, bet bendras kontekstas, matyt, sako, kad tai yra 10 000 Eur. „Šitie tai į paketą neįeina“ – mano, kad R. K. turi atsakyti į šitą klausimą, jis galėjo tik susidaryti įspūdį, kad eina kaba apie tai, kad tie 90 000 Eur, dėl kurių susitarė, kad jam paskolins, tai yra tie pinigai, o čia eina kalba apie atskiras lėšas, kurias galbūt R. K., kaip fizinis asmuo, skirs tiems asmenims.

R. K. dėl frazių 2016 m. gegužės 4 d. pokalbyje „Ai ir dar žinai, G. asmeniškai pasiprašė... Š. asmeniškai pasiprašė...Tai čia į paketą neįeina“ paaiškino, jog G. S. davė parodymus apie tai, kad buvo 5 000 eurų ir G. S. fondui. „Š. pasiprašė“ – buvo kalbėję su Š. G. bendromis temomis ir mano, kad buvo pasakęs „eisiu į rinkimus, ieškosiu rėmėjų, pas tave užsuksiu“, jo atsakymas galėjo būti „na, užsuk“; dešimt – šiaip mini. Frazė „Tai čia į paketą neįeina“, tai čia šalia 90 tūkstančių paskolos E. M. Dėl frazės „Jei ką, jei norės dar... V. užrašysim. Visur po dešimt“ paaiškino, kad svarstė galimą paramą V. G., nes jis kaip politikas patiko ir patinka. Frazė „Kiekvienam po dešimt. Papildomai“ reiškia, kad neliečia 90 000 eurų paskolos E. M. asmeninei politinei veiklai. „Dešimt“ – skaičius sąlyginis.

Teisėjų kolegija vertina, kad patys kaltinamieji neneigė aptarinėję galimo politinės kampanijos finansavimo, tvirtino, kad toks rėmimas galėjo būti tik teisėtas – ne juridinio, bet fizinio asmens, įstatymų leidžiamais dydžiais. Realiai buvo užfiksuotas tik grynųjų pinigų perdavimas E. M., paties R. K. žodžiais, tikslu finansuoti politinę kampaniją. Duomenų, jog kaltinamieji juridiniai asmenys būtų neteisėtai disponavę neapskaitytomis grynųjų pinigų lėšomis, byloje nėra. Detaliai aptarus kaltinamųjų bendravimo turinį, belieka pakartotinai konstatuoti, jog privatų verslininką ir politikus, konkrečiu atveju, Seimo narį E. M., siejo susiklostę politinio finansavimo santykiai, dėl kurių buvo galima daryti įtaką politiko priimamiems sprendimams, juo manipuliuoti, tačiau tokio pobūdžio veika iki 2020 m. sausio 1 d. nebuvo kriminalizuota, o veikos nusikalstamumą nustatantis baudžiamasis įstatymas atgal negalioja.

Nenustačius, kad 2015 m. rugsėjo 23 d., 2015 m. spalio 21 d., 2015 m. lapkričio 3 d., 2015 m. gruodžio 1 d., 2015 m. gruodžio 16 d., 2016 m. kovo 3 d., 2016 m. gegužės 4 d. vykusių susitikimų metu už asmenišką balsavimą „už“ Seime svarstant ir priimant Seimo nario Š. G. 2015 m. spalio 13 d. ir 2015 m. spalio 29 d. užregistruotus pasiūlymus, 2015 m. gruodžio 22 d. priėmimui pateiktą Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektą, Seimo narių A. S. ir R. S. 2015 m. gegužės 29 d. Seime užregistruotą pasiūlymą, taip pat už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus UAB koncernui „X“ naudingus politinius sprendimus bei siekiamą ir pažadėtą poveikį Y frakcijos Seime nariui K. G. ir kitiems šios Seimo frakcijos nariams, kad teisėtai veikdami balsuotų už minėtų sprendimų priėmimą, R. K. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė ir tiesiogiai davė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, o E. M. tiesiogiai pažadėjo, susitarė priimti ir priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, kaltinimas dėl kyšininkavimo, papirkimo ir prekybos poveikiu nepasitvirtino. Nenustačius kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu nusikaltimų sudėčių, kaltinamieji R. K., E. M., UAB koncernas „X“, „Y“ išteisintini.

R. K. išteisintinas dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija), 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo XIII-653 redakcija) (6, 7 kaltinimai), kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. E. M. išteisintinas dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (16, 17 kaltinimai), kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Juridinis asmuo – UAB koncernas „X“ (naujas pavadinimas – UAB „MG) išteisintinas dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 8 dalį (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2780 redakcija) ir 227 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija), 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 8 dalį (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2780 redakcija) ir 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) (30, 31 kaltinimai), kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Juridinis asmuo – politinė partija „Y“ išteisintinas dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 5 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 7 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (41, 42 kaltinimai), kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

III.

15. Dėl kaltinimo E. M. neteisėtu praturtėjimu (18 kaltinimas)

Kaltinamasis E. M. kaltės nepripažino, dėl pinigų, rastų kratos metu, priklausomybės paaiškino, kad dalis rastų pinigų – 90 000 Eur, buvo gauti kaip paskola iš R. K.. Nurodė, kad pirmą kartą apie galimybę pasiskolinti R. K. užsiminė 2015 m. gruodžio 16 d., Kalėdinės vakarienės metu, kai buvo išėję į lauką parūkyti. R. K. užklausė kaip jam sekasi, tuo metu jis, E. M., kaip tik neseniai buvo kartu su I. M., T. P. ir M. P., kreipęsi į SEB banką dėl paskolos, norėdami Palangoje įsigyti nekilnojamą turtą. SEB bankas tai traktavo kaip komercinę paskolą, SEB banko palūkanos netenkino ir jie atsisakė. Tai buvo 15 d. ar 16 d., buvo aktualija, ir kai R. K. paklausė, kaip sekasi, keliais sakiniais papasakojo, kad kartu su giminaičiais investuoja į nekilnojamą turtą, paklausė, ar jam būtų irgi įdomu investuoti, į ką R. K. sureagavo skeptiškai ir pasakė, kad nedomina šitas dalykas. Tada paklausė, ar esant realiai galimybei, jeigu atsiras nekilnojamo turto objektas, kurį reikėtų įsigyti, ar sutiktų paskolinti pinigų. R. K. pasakė, kad svarstytų tokį variantą. Tai buvo pirmas pakalbėjimas, neaptarinėjo nei paskolos sąlygų, nei terminų, nei palūkanų dydžio. Po to, gal kovo mėnesį, įvyko dar vienas pasikalbėjimas šia tema, kaip tik tuo metu vyko vieno objekto aukcionas Nidoje, pradinė šio objekto kaina buvo 84 000 Eur, tada paklausė dar kartą, primindamas tą pokalbį, ar būtų galimybė pasiskolinti. Tada, kiek atsimena, kalbėjo galbūt apie metus, į ką R. K. pasakė, kad jis galėtų tokią paskolą duoti, pajamos leidžia. Trečias, jau toks galutinis, sąlygų suderinimas žodžiu įvyko 2016 m. gegužės 4 d., Mindaugo g. esančiame restorane, kuriame pokalbio pradžioje ar prieš susitikimą kalbėjo apie tai, ar būtų galima pasiskolinti 90 000 Eur vieneriems metams, su trijų procentų palūkanoms ir, kiek atsimena, R. K., sutiko, jis, E. M., įsipareigojo pats parašyti paskolos susitarimo lapelius. Nori atkreipti dėmesį į pokalbio pradžią, nes susitikus dviem žmonėms pokalbis neprasideda „taip, gerai, o kada ten tas failas“, akivaizdu, kad pokalbiai prasideda pasisveikinimu, yra užsakoma kava, arbata, yra pakalbama bendromis frazėmis, tai drįsta teigti, kad yra neįrašyta mažiausiai 10-15 min. pokalbio pradžios. Susitarė, kad bus paskolinta grynais. Dėl palūkanų buvo jo siūlymas, dėl grynų pinigų taip pat jo pasiūlymas, taip pat jis įsipareigojo iki paskolos perdavimo momento surašyti paskolos susitarimą, o susitikimo laikas, kada ta paskola bus perduota, buvo sutartas gegužės 10 d. Jam nėra žinoma tokio sandorio privaloma sudarymo forma. Sutinka, kad tas sandoris neatitiko Lietuvos Respublikos įstatymų, nes visi sandoriai, kurie yra grynais pinigais atliekami virš 3 000 Eur, turi būti atliekami notarine forma, tai susitarimas neatitiko tuo metu galiojančių įstatymų. Tačiau tai buvo pasitikėjimu grįstas susitarimas, patvirtinant parašais, valia pasiskolinant buvo patvirtinta parašu, to, matyt, būtų užtekę, jeigu būtų piktybiškai neatidavinėjęs tų paskolų, kad R. K. būtų per teismą prisiteisęs tuos pinigus. Grynais pinigais reikėjo, nes, pirma, veikla į nekilnojamą investicinį turtą buvo paremta dalyvavimu aukcionuose, perkant nekilnojamą turtą iš varžytinių, galioja tokia praktika, kad kai kuriais atvejais yra gyventojai, kurie turi tam tikras pretenzijas, su jais reikia atsiskaityti, norint, kad jie išsikeltų, tai tokioje situacijoje dažnai yra naudojami grynieji pinigai. Tokia praktika buvo susiformavusi Lietuvoje nekilnojamo turto, kuris yra parduodamas iš varžytinių, aukcionuose. Antra, jeigu būtų atlikęs tą sandorį, natūralu, kad turėjo suforminti savo pajamų šaltinį ir jeigu būtų tas sandoris įvykęs, turėjo susitvarkyti teisiškai taip, kad užsideklaruotų, kad tą paskolą yra gavęs, tai tą ir būtų padaręs. Dėl 90 000 Eur pavedimo sumos, turi sau priekaištų, kad šiuo atveju manė, jog tai gali sukelti tam tikrus įtarimus dėl jo, kaip politiko, turinčio didelę reputaciją visuomenėje, kvestionuoti šitą sandorį, jeigu tai būtų atlikta pavedimu, bet tai buvo šalutinė priežastis. Po to įvyko gegužės 10 d. susitikimas, kurio metu buvo perduota paskola. Gegužės 10 d. iš R. K. paėmęs paskolą, ją pasidėjo į automobilį. 2016 m. gegužės 10 d. juodoje rankinėje, visiškai atskiroje pakuotėje, voke turėjo dar 16 200 Eur, rankinė buvo automobilio salone, R. K. paskola buvo automobilio bagažinėje. Po to gegužės 11 d. buvo labai intensyvi diena su daug įvairiausių renginių ir kai gegužės 12 d. iš ryto specialiųjų tyrimų tarnybų pareigūnai pasibeldė į namų duris, tai akivaizdu, kad jie tuos pačius pinigus, kuriuos pažymėjo, ir rado, tikrai nebuvo tie pinigai kažkaip perskaičiuoti, sudėti į kažkokias kitas pakuotes, tiesiog 90 000 Eur paskola buvo vienoje vietoje ir 16 200 Eur vokas buvo kitoje vietoje, šiuos pinigus arba gegužės 12 d., jeigu būtų spėjęs, arba gegužės 13 d. būtų perdavęs M. P., kad nuvežtų į Nidą, (duomenys neskelbtini), namo rekonstrukcijai. Tie patys pinigai 16 200 Eur ir 90 000 Eur, kurie buvo automobilyje, buvo ir namuose. 16 200 Eur sumą sudarė įvairių banknotų pinigai, bet nė vieno 200 Eur banknoto ten nebuvo, šitie pinigai niekaip nėra susiję su R. K. 90 000 Eur iš pradžių buvo alkoholinio gėrimo pakuotėje, bet eidamas į namus, alkoholio butelį palikęs mašinoje, tuos pinigus išsiėmė, įsidėjo į juodą rankinę, iš kurios paskui savanoriškai ir perdavė STT pareigūnams kratos metu, bet jie nebuvo sudėti kartu, į vieną vietą su 16 200 Eur. Dėl to, kodėl iš karto pareigūnams kratos metu nepasakė, kad rasti pinigai yra R. K. paskola, patikslina, kad tas paskolos susitarimas kratos metu buvo ne automobilyje, o jau buvo namie, juodoje rankinėje. Situacija buvo tokia, kad kai pareigūnai su kratos orderiu atėjo į butą, jis paklausė, kuo yra įtariamas, ir jie atsakė, kad niekuo neįtariamas, tiesiog turi teismo nutartį atlikti kratą. Iš kratos orderio matė, ko ieškoti, tai yra alkoholinių gėrimų pakuočių, pinigų ir dokumentų. Kai žmogus yra tokiame strese, kai užklumpa iš pat ryto ir nepasako, kuo yra įtariamas, tai sudėtinga kažką sakyti. Kratos protokole galėjo rašyti pastabas, bet pirmą kartą susidūrė su tokia situacija, neturėjo nei teorinių, nei praktinių žinių, ką gali, ko negali. Paklausė J. S., kuris vadovavo tai visai operacijai, ar gali turėti advokatą, šis pasakė, kad nėra įtariamasis, kad gali turėti atstovą, tai tikriausiai yra pats kaltas, kad neturėjo reikiamų teisinių žinių. Didžiausias išmušimas iš vėžių buvo, kai pasakė, kad jokių įtarimų nėra. Pinigai užsienio valiuta – likę po kelionių.

E. M. giminaičiai, T. P. pakankamai dažnai stebėdavo ir sekdavo aukcionų situaciją evaržytinės portale, būdavo domimasi tais objektais, kuriuos galima įsigyti pigiau, negu rinkos kaina, nes tose varžytinėse yra parduodama įvairiausių nekilnojamo turto objektų, kurie yra kažkokie probleminiai. Jie, nupirkę pigiau, po kažkurio laikotarpio būtų pardavę didesne kaina, tą skirtumą pasiimtų sau, o pinigus, kurie buvo paskolinti, būtų atidavę R. K. Buvo keli objektai, vienas iš tokių objektų buvo Nidoje, (duomenys neskelbtini), kitas objektas, ir ten jau buvo ketinta investuoti lėšas į remontą, buvo Nidoje, (duomenys neskelbtini), ir paraleliai dar domėjosi Nidoje esančiais poilsio namais „K“, bet dėl šito objekto dar buvo neaišku, kada gali įvykti konkursas. Buvo 3-4 objektai, kuriais realiai domėjosi vienu metu ir pagal situaciją būtų įsigiję. Objektas (duomenys neskelbtini) po to buvo įsigytas, tai buvo po gegužės 12 d., jis nebegalėjo dalyvauti šitame procese, tai įsigijo T. P. su M. P. Dėl to, kokio dydžio lėšos buvo planuojamos investuoti į objektus, ėjo kalba, kad galėtų būti nuo 200 000 iki 250 000 Eur, bet tai nereiškia, kad visi šitie nekilnojamo turto objektai būtų įsigyti ir panaudoti ilgalaikei nuomai, jeigu juos nuperka santykinai pigia kaina, tai gali iš karto pardavinėti ir uždirbti iš perpardavimo. Tai nebuvo bendro pobūdžio pasvarstymai, tai buvo ir tam tikri ketinimai. Dar gruodžio mėnesį dėl Palangoje (duomenys neskelbtini) esančio namo jie kreipėsi į banką, prašydami paskolos, ten buvo atliekamas turto vertinimas, buvo fizinė poilsio namų „K“ apžiūra, jis pats su I. M. vyko apžiūrinėti šitą objektą. Dėl (duomenys neskelbtini), kadangi iš palėpės buvo daromas butas, jau buvo susitarimas investuoti jų pačių pinigus rekonstrukcijos metu, kurie būtų įskaityti į galutinę pardavimo kainą. 16 200 Eur buvo pinigai, skirti perduoti M. P., kuri juos turėjo nuvežti į Nidos miestą, (duomenys neskelbtini), kad tuos pinigus paskirtų šio būsto rekonstrukcijai. 108 169 Eur paskola buvo paimta dar 2009 m., įsigyjant gyvenamą būstą, kuriame ir gyvena, šitas butas buvo perkamas įnešant dalį savo pinigų ir dalį pinigų pasiskolinant iš banko. Dėl to, kodėl turint tokią paskolą, yra dar skolinamasi, nori pasakyti, kad investicijos į nekilnojamą turtą Lietuvos kurortuose, šiuo atveju Nidoje, dalis įsigytų butų leido turėti nemažas pajamas iš nuomos, o dalis jų galėjo būti nupirkti tam, kad juos perparduotų. Visą laiką, kai žmogus daro verslą, jis rizikuoja, tai taip atsitiko ir jo situacijoje, kad tie planai, kurie buvo sudėlioti labai aiškiai, sugriuvo dėl to, kad gegužės 12 d. kratos metu pinigai buvo paimti.

Po paskolos paėmimo jos termino, sąlygų neginčijo, nes pats savanoriškai įsipareigojo tokiomis sąlygomis ją pasiimti. Jis gavo R. K. advokato M. laišką, kuriame buvo informuotas apie tai, kad yra Vilniaus miesto apylinkės nutarimas, tą nutarimą gavo, jį įvykdė, atiduodamas R. K. pasiskolintą pinigų sumą. Galėjo ginčyti tik vienintelį faktą, kad dienai, kai atėjo paskolos grąžinimo terminas, tų pinigų neturėjo ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių. Jam buvo netikėta, kad buvo kreiptasi teisminiu keliu dėl skolos išieškojimo pradėjimo. Paskolą atidavė pavedimu, iš pasiskolintų lėšų. Turėjo įmonę UAB „V“, kuri vykdė veiklą ir pakankamai sėkmingai, pats yra tos įmonės akcininkas, tai kaip akcininkas pasiskolino iš UAB „V“ dalį pinigų, dalis pinigų buvo nuosavų ir dalis pinigų buvo pasiskolinta iš kitų asmenų. Pavedimą atliko iš savo asmeninės sąskaitos. Į savo asmeninę sąskaitą atliko pavedimus iš sąskaitų, iš įmonės buvo apie 20 000 Eur.

Dėl 2016 m. gegužės 4 d. susitikimo metu R. K. pasakytų žodžių „G. asmeniškai paprašė, Š. asmeniškai paprašė, bet čia į paketą neįeina, čia pliusas, V. užrašysim, visiems po dešimt“ paaiškino, kad labiausiai yra užtikrintas dėl savo žodžių, mano, jog kalba yra apie R. K. ketinimus paremti, kaip fizinius asmenis, rinkimuose besiruošiančius dalyvauti politikus. Pagal visą pokalbių kontekstą, akivaizdu, kad Š. tai yra Š. G., V. turbūt yra V. G. ir G. yra G. S. Jis suprato, kad tai būtų teisėta fizinio asmens parama kandidatui į Seimą. Dėl R. K. frazių „siūlau iki Naujų metų, iki Kalėdų prisėsti Kalėdinės vakarienės dėl finansinės paramos galimybės 2016“ 2015 m. rugsėjo 23 d. susitikimo metu, tai R. K. nesiūlo jokio dydžio finansinės paramos, eina kalba apie labai bendrus dalykus, apie Kalėdinio susitikimo organizavimą, kuris ir įvyko, jokios paramos nei R. K., nei koncernas šito pokalbio metu neįvardijo. Dėl R. K. frazės „dėl finansinės paramos galimybės 2016“, tai R. K. plačiau nepaaiškino šito savo pasakymo turinio, bet po to 2015 m. gruodžio 16 d. vyko susitikimas, kuriame jokios finansinės paramos nebuvo. Finansinė parama negalėjo būti niekam skirta, net nebuvo įvardinta jokios konkrečios finansinės paramos. Šnekėjo apie tai, kas yra 2015 m. rugsėjo 23 d. stenogramoje. Pirmiausiai kalba vyksta apie Kalėdinio susitikimo organizavimą, jokios detalesnės informacijos, išskyrus tą, kuri yra paminėta, nebuvo pateikta, dėl to nieko negali pasakyti, jokių detalių, jokių konkretumų, kokia piniginė suma, kam ji turėjo būti skirta, tame pokalbyje jokiomis aplinkybėmis neaptarinėjo. 2015 m. gruodžio 16 d. Kalėdinės vakarienės metu jis G. S. užsiminė apie finansavimo galimybę, tačiau ne tokiomis formuluotėmis, kokios yra pateiktos G. S. ikiteisminio tyrimo apklausoje. Išėjus parūkyti buvo kalba apie jo asmeninius reikalus, apie nekilnojamo turto investicijas, taip pat buvo kalba, kad veiklai, buvo naudojami žodžiai arba „aš“ arba „mes“, jūsų veiklai „jums“ galėtume skirti iki 50 000 Eur, tai R. K. buvo pasakyta parūkymo metu, kadangi tai buvo trumpas laikotarpis, nebuvo niekaip detalizuota, kokiais būdais tai turi būti daroma ir kaip daroma. Suprato taip, kad jeigu tokia parama yra „jų“ arba „jo“, visgi eina kalba apie fizinio asmens paramą, o žodį „mums“ suprato kaip kandidatams į vienmandates rinkimines apygardas. Po šito pokalbio, vakare, pasibaigus vakarienei, jis G. S. ar tai važiuojant namo, ar dar prieš važiuojant, minėjo apie tą galimybę skirti iki 50 000 Eur, bet nebuvo konkrečiai įvardintas nei koncernas, nei R. K.. Tai buvo suprasta, kaip galimai būsima teisėta parama kandidatams. Dėl R. K. pasakymo „aš jums“ arba „mes jums“, tai jeigu buvo pasakyta „aš“, tai natūralu, kad tai yra R. K., kaip fizinis asmuo, jeigu buvo pasakyta „mes“, tai galėjo būti tų žmonių, kurie dalyvauja vakarienėje, kaip fizinių asmenų, galimai skiriama parama. Apie tai buvo tik užsiminta, tikrai negali fantazuoti, kokie čia fiziniai asmenys galėjo būti. Tai galėjo būti išimtinai vien tik teisėta fizinių asmenų ar asmens parama kandidatams į Lietuvos Respublikos Seimą. Pasakymas „kad mes, tai vakarienėje dalyvaujančių asmenų“, tai čia yra jo paties improvizacija, galėjo būti ir kitų asmenų, kurių toje vakarienėje nebuvo. Jeigu buvo panaudotas žodis „mes“, tai jis nebuvo detalizuotas parūkymo metu.

Dėl 2015 m. gruodžio 16 d. pokalbio su R. K., tai tas parūkymas truko 5-7 min., akivaizdu, kad pokalbio pradžia buvo tokia, kad R. K. pasiteiravo apie tai, kaip jam asmeniškai sekasi, pradžioje pokalbio jis kalbėjo apie savo ir giminaičių investavimą į nekilnojamą turtą, pasiteiravo, gal ir R. K. norėtų bendrai prisidėti investavimu, į ką R. K. pažiūrėjo skeptiškai. Tada buvo klausimas, ar galėtų tikėtis ateityje, jeigu būtų poreikis, pasiskolinti iš R. K. pinigų nekilnojamam turtui įsigyti, jeigu tuo metu atsirastų tinkamas nekilnojamo turto objektas. Tada paminėjo 90 000 Eur sumą ir R. K. atsakė, kad svarstytų galbūt tokią galimybę ir tuo pokalbis pasibaigė, kalbant apie investicijas į nekilnojamą turtą. Tuo pačiu, berūkant kalbėjosi ir apie politinę, partinę veiklą ir galbūt pokalbio pabaigoje iš R. K. buvo pasakyta, kad „aš“ ar „mes“ svarstytume galimybę jums skirti ar paremti iki 50 000 Eur. Tą informaciją priėmė, po to apsikeitė nereikšmingomis frazėmis ir grįžo atgal į kavinę. Tikrai nebuvo detalizuojama, nei kokia forma tai bus padaryta, nei kada tai bus padaryta, nei ką tai reiškia. Jis, kaip partijos pirmininkas, labai aiškiai suprato, jeigu tokia parama bus realizuota, tai vis tiek tai eina kalba tik apie išimtinai teisėtą fizinių asmenų paramą kandidatams į Seimą. Sudėtinga atgaminti tą pokalbį dėl 50 000 Eur, negali pasakyti, kieno iniciatyva buvo šis pokalbis. Tikrai neprašė duoti pinigų rinkimams. Šie pinigai niekam nebuvo skirti, čia buvo kalba apie ketinimus, apie galimybę išsakant, kad „aš“ ar „mes“, galime jums, nebuvo detalizuotas klausimas dėl „jūsų“, tai buvo labai trumpas pokalbis ir jis neklausė, ką R. K. turi omeny, sakydamas „jums“. Iš to „jums“ susidarė įspūdį, kad tai yra atskiriems fiziniams asmenims, kandidatams, kurie nuo Y ketintų dalyvauti būsimuosiuose Seimo rinkimuose 2016 m. Artimiausi rinkimai buvo 2016 m. spalio mėnesį, tai tuos rinkimus ir turi omeny. Nebuvo minėti konkretūs Y partijos kandidatai. R. K. mainais už tai nieko neprašė. Nebuvo sutarta, kada, kur, kaip, kokiomis aplinkybėmis, ar grynais, ar pavedimu bus pinigai, jokių detalių nebuvo aptarta. 50 000 Eur sumą paminėjo R. K.. Pasibaigus vakarienei, aptarinėjant kažkokius vakarienės įspūdžius, buvo šneka su G. S., berods G. pasiteiravo, ką pakalbėjo, tai pasakė, kad arba „jis“ ar „jie“ tikėtina gali kitais metais skirti iki 50 000 Eur. Su G. S. daug metų bendrauja, nebuvo tokio bendravimo, kad būtų oficialių R. K. pareigų įvardijimas ar koncerno įvardijimas, kad jie skirs, greičiausiai tai buvo pasakyta, kad arba „jis“ arba „jie“ galimai tokią paramą politinei veiklai gali skirti. Nurodydamas, kad yra nusiteikimas skirti 50 000 Eur, R. K. nieko neprašė. Kalba buvo labiau apie pinigų skyrimą veiklai, nedetalizuojant konkrečiai, politinė veikla yra labai plati. Įstatymai numato, kad fiziniai asmenys gali remti tiek politines partijas, tiek atskirus jų kandidatus, tai tas pasakymas ne iš dangaus nukrito. Jam tai nebuvo netikėtas, keistas pasiūlymas. Vienintelis kartas ir buvo 2015 m. gruodžio 16 d. vakarienė, kada buvo užsiminta apie ketinimą skirti 50 000 Eur. Dar vienas momentas yra fiksuotas įraše 2016 m. gegužės 4 d., restorane „Time“, buvo R. K. pasakymas dėl 10 Š., G. ir V., tai iš šito jo pasakymo suprato, kad vėlgi tai yra svarstymas ar ketinimas, kaip fiziniam asmeniui, paremti kandidatus. Ką turima omeny 10, tai čia reikia R. K. paklausti, bet bendras kontekstas, matyt, sako, kad tai yra 10 000 Eur. Dėl 2016 m. gegužės 4 d. pokalbyje esančio teksto, R. K. „šitie tai į paketą neįeina“, tai mano, kad R. K. turi atsakyti į šitą klausimą. Jis galėjo tik susidaryti įspūdį, kad eina kalba apie tai, kad tie 90 000 Eur, dėl kurių susitarė, kad jis paskolins, tai yra tie pinigai, o čia eina kalba apie atskiras lėšas, kurias galbūt R. K., kaip fizinis asmuo, skirs tiems asmenims. Nežino, kas yra „paketas“, sako tik savo supratimą. Iš pokalbio su R. K. suprato, kad 10 Š., G. ir V., kurie paketą neįeina, yra R. K. nusiteikimas, ketinimai paremti kandidatus į Seimą. Nežino, kaip 10 000 Eur yra susiję su paketu, kurį sudaro 90 000 Eur, ne jis pasakė šiuos žodžius, nemato jokios sąsajos.

15.1. Įrodymai

R. K. parodė, kad 90 tūkstančių eurų asmeniškai paskolino E. M.

Liudytoja I. M., buvusi E. M. sutuoktinė, paaiškino, kad pažįsta R. K., G. S., Š. G., kažkada bendraudavo su jais. Nurodė, jog dalis lėšų, kurios buvo rastos kratos metu bute, (duomenys neskelbtini), 2016 m. gegužės 12 d., t. y. 75 000 Eur, buvo jos sesers šeimos, o 80 000 Eur buvo jos tėvų. Namuose rasti 90 000 Eur buvo paskola. Taip pat buvo iš E. M. piniginės paimti pinigai ir jos asmeninės lėšos. Apie paskolą jai žinoma tiek, kad E. (E. M.), pasiėmęs paskolą, grįžęs namo, jai pranešė, kad pasiėmė paskolą iš R. K.. Tai buvo gegužės 10 d., vakare, grįžęs namo, jai pasakė. Prieš tai buvo kalbos, kad jiems reikia pinigų investicijoms, ieškojo įvairių variantų. Tai daryti apsiėmė E. Matyt, kažką kalbėdavo apie konkrečius variantus, iš ko skolinsis pinigų, bet įvardinti pavardžių, iš ko galvojo skolintis, negali. Tiesiog E. minėjo, kad yra galimybė pasiskolinti iš R. K.. Apie paskolą iš R. K. pirmą kartą sužinojo, kai jau gavo. Tą patį vakarą, kai E. M. pasiskolino, vakare pasakė, kad gavo paskolą. Žino, kad E. kažkada buvo kalbėjęs su R. K., kad jų šeima investuoja, ir jie kažką kalbėjo. Jai žinomas pats faktas, kad gruodžio mėnesį E. su R. K. kalbėjo apie finansus. Neatsimena, koks buvo R. K. atsakymas dėl pinigų. Tiesiog pasakė, kad kalbėjo apie tai, kad galbūt bus galimybė. E. M. pasiskolino 90 000 Eur su 3 procentų palūkanomis. Tikriausiai, turėjo atiduoti per metus. Kadangi jie planavo įsigyti nekilnojamąjį turtą, jei būtų matę, kad nepavyksta atiduoti, tai būtų pardavę kokį nors nekilnojamąjį turtą ir taip grąžinę. Visas tas nekilnojamasis turtas, į kurį planavo investuoti, buvo skirtas ir galvota apie nuomą. Neskaičiavo, kiek planavo uždirbti per metus iš to investicinio projekto. Tuo metu tiek E. gaudavo gerą atlyginimą, tiek ji gerai uždirbdavo, mano, kad jei būtų atsitikusi kokia nors problema, būtų išsprendę. Jų buto, esančio (duomenys neskelbtini), paskola buvo apie 90 000 Eur. Ji dabar grąžinama, nes geromis sąlygomis pasiimta. Paskola už butą yra iki 2039 m. Šiuo metu moka apie 460 Eur per mėnesį. Tuo laikotarpiu taip pat turėjo nusipirkę butą Nidoje su sesės šeima. Ši paskola negrąžinta, nes pasiimta geromis sąlygomis ir ten yra nedidelės palūkanos. Reikia mokėti apie 80 Eur ar 100 Eur. Nežino, kaip būtų reikėję atiduoti R. K. – ar kas mėnesį, ar visą sumą iš karto. Viskas įvyko greitai, paėmė tuos pinigus ir niekas jau net nebesvarstė, nei analizavo, nei galvojo, nei tarėsi su E., kaip atiduos. Kai vyras parnešė į namus 90 000 Eur, kitą dieną iš karto išvažiavo su savo reikalais, nebuvo laiko, kada kalbėti. E. parsinešė tuos pinigus. Neatsimena, ar E. jai rodė. Pinigai buvo rankinėje. Neatsimena, kaip jie buvo sudėti, nematė, ar jie buvo kažkur perdėti. Jai buvo žinoma, kad buvo paskolos raštas. Nežino, kokiomis aplinkybėmis pasirašė šį raštą. E. minėjo apie 3 procentus palūkanų. Kiek atsimena, pinigus kratos metu rado rankinėje, 16 200 Eur taip pat buvo rasti rankinėje. Šiuos pinigus E. turėjo perduoti jos sesei buto, esančio (duomenys neskelbtini), remontui. Tomis dienomis ir turėjo perduoti sesei. Šie pinigai buvo iš jų namų. Tai nebuvo viena krūva, nurodyta P., kita – M., tiesiog buvo bendrai sudėti pinigai, iš tos bendros krūvos ji paėmė 16 200 Eur ir perdavė E., kad jis perduotų M. Neprisimena, kiek dienų iki kratos perdavė pinigus E., matyt, tomis pačiomis dienomis. Turėjo vykti remontas (duomenys neskelbtini). Kai E. būtų radęs laiko, būtų atidavęs tuos pinigus sesei. Po kratos ji matė paskolos raštelį, jį parodė E. Kadangi kratos metu tyrėjai buvo paėmę portfelį, iš ten paėmė pinigus, po to, pasibaigus kratai, E. jai rodė, kad nebuvo paimtas paskolos lapelis. Tuo metu buvo pasimetę, todėl kratos metu nesakė, kad čia paskoliniai pinigai, buvo visiškai ne tai galvoje. Patys atidavė pinigus, nereikėjo versti namų. Nieko nesuprato, kas čia tokio blogo buvo. Nežino, kodėl nebuvo kalbama apie paskolos sutartį iki 2016 m. rugsėjo mėnesio. Kad yra paskolos raštelis, sužinojo tik kratos dieną. Žinojo, kad yra paskola su 3 procentais, nes minėjo. Nieko nežinojo apie paskolos raštelį, E. M. skolinosi, jo reikalas buvo. Pinigai buvo reikalingi bendram reikalui. Nežino, kokiomis aplinkybėmis pasirašė paskolos lapelį. Neprisimena, ar buvo kalbėta su ja apie tai, ar jie pasirašys, ar nepasirašys, kokiu būdu pasiskolins pinigus. Ji žinojo, kad E. M. eis susitikti su R. K., E. apie tai minėjo. Tais metais Vilniuje turėjo vykti Europos archeologų kongresas. Jos draugė, kolegė A. Ž., buvo viena iš organizatorių. Žinojo, kad E. bendrauja su R. K., ir paprašė, kad E. pasiteirautų R. K., ar nebūtų galimybės, arba jis duotų kontaktą, į ką būtų galima kreiptis dėl gėrimų, kuriuos gamina „S“, degustacijos. Kiekvieniems potencialiems rėmėjams prašyti buvo padaryti aprašymai apie tą renginį ir surašyta informacija. Jos kartu su A. rengė, A. nusiuntė E., o E. turėjo perduoti R. K.

Tuo metu jau turėjo kelis nekilnojamojo turto variantus Nidoje. Taip pat buvo galvota apie jų name esančios gretimos palėpės tvarkymą. Preliminarios sutartys buvo pasirašytos dėl (duomenys neskelbtini) buto. Buvo duotas avansas, butas kainavo apie 25 000 Eur, bet ten buvo plikos sienos, reikėjo remonto. Tuo metu šią preliminarią sutartį pasirašė jos sesuo M. P. Planavo įgyti šį butą visi lygiomis dalimis. Jie turėjo sukaupę pinigų, tai buvo ir sesės pinigai, ir tėvų. Kadangi dar buvo numatyti ir kiti nekilnojamojo turto objektai, reikėjo pasiskolinti papildomų pinigų. Jei kalbėti apie (duomenys neskelbtini) butą, tai ten reikėjo 25 000 Eur, remontui tuo metu, kai darė su sese sąmatą, reikėjo 16 000 Eur, bet gali būti, kad būtų reikėję daugiau arba mažiau. Buvo ir kitas butas (duomenys neskelbtini). Šį butą taip pat planavo įsigyti, nes, berods, vyko varžytinės. Dėl to, ar dalyvavo pirmose varžytinėse, reikėtų klausti M. P., nes ji daugiau užsiiminėjo šiais reikalais. Šio buto įsigijimui jau buvo numatytos lėšos. Butas, atrodo, kainavo 84 000 Eur, bet reikėtų pasitikslinti. Kitas objektas, kuriuo domėjosi, buvo „K“ – namas pamiškėje. Ten taip pat buvo ar aukcionas, ar varžytinės, todėl buvo nuvažiavę pasižiūrėti ir galvojo arba įsigyti, arba nuomoti, ir ten reikėjo investicijų. Apžiūrėti buvo nuvažiavę ir P. Neprisimena, kokia buvo reikalinga suma objektui „K“. T. ar M. P. sužinojo, kad yra galimybė varžytinėse ar aukcione įsigyti šį turtą. Tai buvo namas, būtų buvę galima padaryti svečių namus. Ten reikėjo investuoti daugiau nei 100 000 Eur. Buvo tikslas įsigyti nekilnojamojo turto, sesė užsiiminėjo šių butų nuoma, jai patiko ši veikla, ieškojo geriausių investicinių variantų. 2016 m. jie buvo įsigiję pusę buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir turėjo paskolą už butą, esantį (duomenys neskelbtini). Buvo dar visai pati pradžia ir pajamos tokios, kad sesė kartais jai duodavo pinigų. Mano, kad geriausia investicija buvo ta, kad tai yra nekilnojamasis turtas. Planavo gauti pajamų iš nuomos. Nebuvo įsigiję verslo liudijimų, nes tuo užsiiminėjo sesė ir mama. Dėl buto (duomenys neskelbtini) ji buvo pasirašiusi panaudos sutartį su sese, kad leidžia jai nuomoti butą. Sutartis buvo neatlygintina. Kiek atsimena, sesė buvo paskaičiavusi, kad buvo apie 7 000 – 8 000 Eur pelno už butą per 2015 m., bet reikėtų pasitikslinti. 2015 m. jų šeima negavo pajamų iš buto (duomenys neskelbtini) butą. Paskolą už šį butą mokėjo, paskola buvo paimta 2014 m. pabaigoje. Po to buvo turistinis sezonas ir jis pagrinde būna vasarą, kai sesuo gali, suskaičiuoja visas sąnaudas. Nėra taip, kad išnuomoja ir iš karto dalinasi pinigais, tiesiog yra kaštai. Buvo sutarę, kad kai sesuo galės, suskaičiuos, koks yra pelnas, ir dalinsis pelnu. Šeimoje tarėsi, kur nori tuos pinigus investuoti ir ką tikisi iš to gauti. Norėjo nuomoti tuos butus. Tai darė sesė, kažkuriuo metu darė ir mama su sese, tikėjosi to ateityje. 16 200 Eur buvo skirti (duomenys neskelbtini) buto remontui. Šis butas jau buvo įsigytas, buvo pasirašyta preliminari sutarti, pervesti avansiniai pinigai, norėjo sezonui paleisti šį butą nuomai, bet jis buvo visiškai neremontuotas. Sutartis dėl (duomenys neskelbtini) buvo turėjo būti sudaryta gegužės mėnesį. Preliminari sutartis buvo ir buvo sutarta, kad gali remontuotis taip, kaip nori. Pinigai buvo skirti šio buto remontui, turi ir sąmatą. Jos su sese derino, kaip turėtų atrodyti, kokios medžiagos ir t. t., bet su įmone kontaktavo sesė. Sesė jai siųsdavo, kokie galimi variantai, nuspręsdavo, kaip nori, o sesė jau bendraudavo su vystytoju. Taip pat turėjo įsigyti butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir tie pinigai, kurie buvo jų namuose, buvo skirti šio buto įsigijimui. Šį butą įsigyti turėjo visi kartu. Šio buto pirkimui paskola nebuvo imta, tuo metu jau turėjo sutaupę pinigų. Jai apie butą, esantį (duomenys neskelbtini), žinoma tiek, kad norėjo įsigyti. Jį įsigijo sesė su vyru, o jie nedalyvavo, nes neturėjo lėšų, kadangi jos buvo paimtos. Kad jie ėmė paskolą, tarėsi dėl paskolos po to, kai buvo paimti pinigai iš namų, žino, iš ko ėmė, nežino. (duomenys neskelbtini) taip pat buvo jų investicinis projektas, kaip ir (duomenys neskelbtini). Butą, esantį (duomenys neskelbtini), planavo įsigyti jų šeima ir sesės šeima, mama neplanavo. Planavo įsigyti lygiomis dalimis, kaina buvo 84 000 Eur. Kiek atsimena, kalbėjosi, kad investuos iš tų pinigų, kurie yra sukaupti, ir tik po to, kai buvo paimti visi pinigai, tada jie ėmė paskolą ir skolinosi pinigų. Kartu su P. yra įsigiję butą (duomenys neskelbtini), po kratų nebeturėjo finansų ir negalėjo įsigyti kitų.

Skaičiavo jos sesers šeima, kadangi jie dažnai pasižiūrėdavo varžytinių puslapiuose, kokie yra siūlomi variantai, ir tada jai pasakydavo, ar yra galimybių, ar įdomu. Jie surinkdavo arba pažiūrėdavo informaciją ir po to pirkdavo kartu. Žinojo apie tai, kokie objektai yra parduodami, ir svarstė, ar juos pirkti. Kiek, kas galėjo, tiek surinko pinigų. P. buvo 75 000 Eur, mama prisidėjo 80 000 Eur ir buvo jų paskola. E. ieškojo investicijoms pinigų ir pasiskolino. Jų buvo tik skolinti pinigai, bet dar dalį turėjo savo santaupų. Reikėtų pasitikslinti, kiek turėjo santaupų, tuos pinigus tiek E. laikė savo sąskaitoje, tiek ji. Grynais neturėjo. 2016 m. gegužės 12 d. namuose buvo tie pinigai, kuriuos E. pasiskolino iš R. K., ir buvo kiti pinigai, kurie rasti namuose, t. y. mamos ir P. 75 000 Eur sesė atvežė į jų namus 2016 m. pradžioje. Kalbėjo ir taip nusprendė pinigus laikyti pas juos namuose. Ji galvojo, kad galbūt pas juos yra saugiau, nes turėjo signalizaciją, be to, jos darbo vieta yra namai, o po to su sese nusprendė, kad reikia atidaryti banko saugyklą. Sesers namai be signalizacijos. Ta teritorija, kurioje gyvena sesuo, saugoma. Nežino, kur sesuo laikė grynuosius pinigus iki 2016 m. pradžios. Pinigai skirti pasaugoti. Būtų juos nunešę į banką, bet nespėjo. Jokių dokumentų nesudarė apie tai, kad pinigai perėjo iš M. P. pasaugojimui, nes labai pasitiki vieni kitais. 80 000 Eur yra mamos. Mama davė juos ir jie parsivežė pas save į namus. Davė 2016 m. pradžioje. Davė per kelis kartus, nes ji dažnai važiuodavo į Klaipėdą darbo reikalais, taip pat E. dažnai lankydavosi Klaipėdoje. Pinigus davė, kad galėtų investuoti į nekilnojamąjį turtą. Mama davė šeimos – M. ir P. investiciniams projektams. Mama per kelis kartus duodavo kažkokią sumą dėl to, kad nesivežtų tokią didelę pinigų sumą iš Klaipėdos į Vilnių. Pinigų perdavimo faktus patvirtinančių dokumentų nereikėjo, nes tai yra šeimos nariai. Nesvarstė tuo metu, kad ir mama gaus kokias nors pajamas, nes dar nebuvo įsigiję nekilnojamojo turto. Reikėjo skolintis, nes žiūrėjo dar ir į kitus variantus, tai buvo ir palėpės variantas, ir „K“ variantas. Kiek kas galėjo, tiek tas davė. Investicijos jau buvo pradėtos. Jau buvo pasirašyta preliminari sutartis dėl (duomenys neskelbtini), tada balandžio ar kažkurį mėnesį žiūrėta „K“, palėpę (duomenys neskelbtini) jau seniai žiūrėjo, bendravo su bendrijos pirmininku dėl dokumentų ir dėl galimybių. Jei nebūtų pavykęs investicinis projektas, būtų grąžinę paskolą. Būtų pasilikę geresnį variantą, kažką pardavę, taręsi. Pinigai, gauti iš mamos, ir buvo mamos. Jų vaikai visas vasaras leisdavo ten, ji ilgą laiką po kelis mėnesius kasinėdavo Klaipėdoje, vaikai būdavo su ja, tai mamai duodavo pinigų, kad ten gyveno. Mama taip pat gavo gerą atlyginimą, tėvai pakankamai taupūs žmonės, todėl sutaupė. Vaikai pas jos mamą būdavo nuo pat gimimo. Duodavo ir grynais, ir pavedimais. Kai mama pardavė žemę, pervedė jai pinigų, kad investuotų į vertybinius popierius. Atlyginimai buvo pervedami į korteles, kai kada grynindavo pinigus. Turėjo pareigą deklaruoti. 2015 m., matyt, mamai nedavė pinigų, todėl ir nėra deklaruoti. Buvo kreipęsi į banką, bet bankas nesuteikė paskolos, pasiūlė paskolą netinkamomis sąlygomis, kiek atsimena, kaip verslo paskolą, o ne kaip turto įsigijimo. Viename banke gavo tokį atsakymą, nesikreipė į kitus, nes, mano, kad būtų buvusi tokia pati situacija.

Liudytoja M. P. parodė, kad kaltinamasis E. M. – buvęs sesers sutuoktinis, kitus kaltinamuosius žino tik iš žiniasklaidos. Ji Nidoje užsiima apartamentų nuoma, trijų butų. Vienas butas yra mamos nuosavybė – (duomenys neskelbtini), antras butas – (duomenys neskelbtini), ir trečias butas – (duomenys neskelbtini). Antras butas yra jos ir vyro – T. P., ir sesers I. M. nuosavybė, trečio buto savininkai yra ji ir T. P. Pagal verslo liudijimą tą veiklą vykdo kartu su mama. Sritis – apgyvendinimo paslaugų teikimas, ieško kitų investicinių objektų. Pagrindinė sritis – pajūris, Nida. Norėtų investuoti ir į kitus objektus. Yra įsigiję butą (duomenys neskelbtini), planavo įsigyti ir kitus objektus, bet iki galo nepavyko įgyvendinti šeimos planų. Šių butų nuoma užsiima gal nuo 2014 m. Tie butai nebuvo įsigyti iš karto. Pirma įsigijo mama – 2013 m., po to ji prisijungė prie tos veiklos. Tai buvo apie 2014 m. Iš pradžių buvo tik tas butas, o kadangi verslas sekėsi labai gerai, tada susirado kitą butą ir nuo tada prasidėjo ieškojimas kitų objektų nuomai. Visa šeima ieškojo alternatyvų, ką galėtų dar papildomai nuomoti, ir atsirado kiti patrauklūs objektai, kurie buvo šalia, tame name.

Mamos butą nuomoja kartu. Jeigu liudytoja turi verslo liudijimą, tai mama irgi į jį yra įtraukta, kaip pagalbinis asmuo. Verslo liudijimą turi nuo 2014 m. Mama anksčiau pradėjo, o po to ji prisijungė ir perėmė iniciatyvą. Į butą (duomenys neskelbtini) nėra investavusi savo lėšų, tai tik mamos butas. Butas (duomenys neskelbtini) buvo pirktas iš nuosavų sukauptų lėšų ir buvo imta paskola. Šiuo metu ji dar negrąžinta. Paskolą ėmė kartu, jų šeima ir M. šeima įsigijo butą (duomenys neskelbtini), kuris vadinasi „NG“. Visi kartu ėmė jam paskolą ir savo nuosavomis lėšomis finansavo įsigijimą. Tuo metu tas butas priklausė ne tik jos seseriai, bet ir šios sutuoktiniui E. M. Tuo metu buvo keturi savininkai. Įsigijo jį kartu 2014 m. Nuo įsigijimo „NG“ buvo pirktas investicijai, nuomai ir kaip priedas veiklos plėtimuisi. Buto nuoma užsiima ji, iš buto nuomos gaunamos pajamos. Bendrasavininkiai keturi, dalinasi pajamomis, lėšomis tarp mamos ir sesers I. M. Susitarimo nėra pasirašyta, tačiau lėšų judėjimas tarp jos, mamos ir I. M. yra. Liudytojai šio buto dalį perleido panaudos sutartimi ir ji turi teisę nuomoti. Susitarimo, kad konkrečiai kokios sumos būtų pervestos, nėra. Liudytoja pasiima savo darbo užmokestį, moka paskolą iš tų pajamų, kurias gauna, ir perveda lėšas mamai, seseriai, bet, kad būtų apibrėžta, kad konkreti suma kiekvieną mėnesį ar per metus būtų pervesta, tai to nėra. Paskolą bankui už butą atiduoda liudytoja. Ir paskolą, ir administravimo kaštus dengia ji, pastato priežiūra irgi iš šių lėšų. Šiuo metu vykdoma viso pastato rekonstrukcija, irgi dengia iš tų lėšų. Butas nuomojamas visus metus. Nuomos pajamos viršija paskolą. Labai pelninga. M. šeimai šitas butas taip pat pelningas. Sumų negali nurodyti, nes sutarimo, kokia konkrečiai turi būti suma, nėra. Tiesiog vyksta dalinimasis. Jie gali važiuoti atostogauti, nes nereikia mokėti už nuomą, padengiamos visos pastato ir buto dėvėjimosi išlaidos. Vyksta pinigų judėjimas tarp visų šeimos narių.

Butą (duomenys neskelbtini) taip pat planavo įsigyti kartu su M. šeima, buvo paskola, kaip alternatyva, o likusi dalis pinigų turėjo būti sumokėta iš nuosavų sukauptų lėšų, bet gavosi tokia situacija, kad tuo metu, kai turėjo įvykti tas sandoris, dalis lėšų to buto įsigijimui buvo paimtos pareigūnų, tačiau vis tiek ieškojo alternatyvų, kaip įsigyti tą butą, buvo paimta paskola iš banko ir panaudotos nuosavos lėšos, kurios buvo sukauptos jų šeimos. Paskola buvo paimta iki kratos. Turėjo nusimatę ne vieną objektą. Buvo suinteresuoti keliais objektais, kuriuos planavo įsigyti tuo metu. Pirkimą svarstė šeimoje visi kartu. Dėl buto – (duomenys neskelbtini), ji buvo kaip administratorė, nes pati pasirašė preliminarią sutartį. Kadangi gavo paskolą, tai dar liko lėšų ir kitiems projektams įgyvendinti. Šitas butas – (duomenys neskelbtini), yra liudytojos ir jos vyro nuosavybė. M. nuosavybei jis nepriklauso, nors planavo kartu pirkti, bet gavosi taip, kad tas sandoris buvo 12 d., o paskui jau būtų galvoję, kad kažkokiomis dalimis pasidalinti. Tą būtų sprendę vėliau. 55 000 buvo paimti iš banko. Buto kainos dabar neatsimena, bet papildomos lėšos buvo skolintos iš fizinio asmens – J. B. Iš jo skolinosi apie 20 000. Kai buvo sudaroma sutartis, sukauptos lėšos buto pirkimui buvo pas M. namuose, tai reikėjo dalį sumos padengti, bet turėjo dar ir kitus objektus, kuriuos norėjo įsigyti, ir tada būtų neužtekę. Likusi suma buvo pas M., kadangi dėl kelių investicinių projektų nepasisekė su finansavimu ir viskas labai ilgai užtrunka, o dažniausiai tai būna objektai iš varžytinių, tam reikėjo turėti iš karto grynų lėšų, todėl buvo nusprendę, kad visa šeima susikaups lėšas ir laikys jas patraukliems objektams įsigyti. Dėl to tos lėšos buvo laikomos pas M. namuose. Negali pasakyti, per kiek laiko šeima sukaupė tas lėšas. Tiesiog buvo dirbama, turėjo pinigų ir juos taupė, sukaupta per laiką. Dirba abu su vyru, ji užsiima nuoma, vyras teisininkas, yra visokių projektų. Pinigus kaupė grynais. Jie nusprendė, kad gali skirti 75 000 eurų. Iki kol pinigai atsidūrė pas M., jie buvo laikomi grynais namuose. Nusprendė, kad bus bendra sukaupta suma laikoma vienoje vietoje, ir kai atsiranda kažkokie projektai, tada tie pinigai bus naudojami. Grynuosius turėjo mokėti iš tų sukauptų lėšų. Tuo metu, kai tos sumos buvo sukauptos, tų pinigų dar nereikėjo, sandoris buvo žymiai vėliau – gegužės 12 d. Pinigai buvo atnešti 2016 m. pradžioje. Dėl buto (duomenys neskelbtini) ji pasirašė preliminarią sutartį 2015 m. pabaigoje, buvo sumokėti 5 000 avanso. Pagal preliminarią sutartį žinojo, kokia bus pirkimo suma. Sutartį rašėsi ji, nes nusprendė visiems kartu nevažiuoti pasirašyti preliminarią sutartį, ji nuvažiuoja, užsitvirtina, kad tas objektas bus perkamas, ir tiek, o jau galutinėje sutartyje, net pirkėjas žinojo, kad bus keturi asmenys, kurie pirks tą butą. Nidoje dar buvo keli kiti objektai, kurie domino, be kita ko, ir „K“ objektas. Buvo nusprendę, kad sukaupia lėšas ir tada investuoja ten, kur nori, kur patrauklus objektas, kad būtų galimybė įsigyti visiems tiems objektams. Šeimoje taip nusprendė, kad pinigai bus M. namuose. Daugiausiai apie tai kalbėjo su I. M. Buvo sutarta, kad dedasi tiek, kiek gali, kiek šeima nusprendė, kad tokia suma galima skirti tokioms investicijoms. Visi kalbėjo, kad dedasi kiek gali apylygėmis dalimis ir tada sprendžia, kur finansuoja. Tas pokalbis vyko apytiksliai 2015 m. pabaigoje. Negali pasakyti, ar M. turėjo tada grynų pinigų. Kalbėjosi turbūt šeši žmonės – liudytoja su vyru, tėvai, M. Nekalbėjo apie tai, kiek turi pinigų M. Tiesiog kalbėjosi, po kiek maždaug metasi ir tiek. Neatsimena, ar jie sakė, ar turi, ar neturi pinigų. Nebuvo taip, kad visai lygiomis dalimis, sakė apylygiai. Jie pasakė, kad gali tiek skirti, ką pasakė M. – neatsimena.

Buto (duomenys neskelbtini) pirkimas buvo nutrauktas, nes lėšos buvo paimtas tarnybų. Buvo sukauptos lėšos, 5 000 sumokėti avansu, 16 000 reikėjo remontui. Ji buvo padariusi sąmatą, kad reikia maždaug 16 000, nes kai pasirašė sutartį, pardavėjai patys vykdė visą remontą. Projekto vystymas buvo jų, ji tik derino dizainą ir įrengimą, o visus darbus darė jie. Tad reikėjo 16 000 įrengimui ir dar buvo likusi suma, tik neatsimena, kiek, galutiniam įsigijimui. Buto sutartis buvo virš 20 000 ir 16 000 papildomai reikėjo remontui. Buvo sutarta, kad bus perduota 16 000 remontui, nes jis vyko jau po preliminarios sutarties pasirašymo. Buvo net įsigijusi verslo liudijimą, liepą jau norėjo iš to buto gauti pajamas. Buvo sutarta, kad I. ar E. liudytojai perduos 16 000, konkreti diena nebuvo sutarta. Neatsimena, kuriuo metu pasakė, kad reikia tų pinigų, pasakė, kad susiskambins, susitiks ir jai atiduos tuos pinigus. Greičiausiai, kalbėjo su I., o kuris perduos pinigus – nežino. Su I. matydavosi dažnai. Abi gyvena (duomenys neskelbtini). Visas šventes visada švęsdavo kartu, o taip susitikdavo mieste kavos, maždaug kartą į dvi savaites. Su E. susitikdavo, kai būdavo kokia šeimos vakarienė, nes jis buvo labai užsiėmęs žmogus, tad su juo susitikdavo rečiau negu su I. Daugiau su I. derindavo investicinius klausimus, susirašinėdavo elektroniniu paštu. Tas butas buvo labai mažas, reikėjo išgauti patrauklumą, tai tuos klausimus derindavo elektroniniu paštu, susiskambindavo. Bendraudavo apie investicijas nuolat, bet su I. daugiau. Kad pinigai turėjo būti perduoti, tikrai patvirtina, bet konkrečios dienos ar valandos – negali pasakyti. Pinigus turėjo perduoti kažkuris iš jų. Apie M. šeimos paskolas nieko nežino. Apie 90 000 yra girdėjusi iš viešosios erdvės, bet apie juos nėra kalbėjusi. Kokiomis lėšomis prisidėtų M., skolintomis ar ne, neminėjo. Apie pelną, koks būtų gaunamas iš tos investicinės veiklos, nekalbėjo. Kadangi liudytoja užsiima butų nuoma, deklaruoja pajamas, tai žino, kiek gaunasi, o kaip seksis su kitais objektais, negalėjo žinoti. Preliminariai maždaug žinojo, ko galima tikėtis, nes objektas buvo gana patrauklus, praktikos turėjo toje srityje. Tikėjosi uždirbti pajamų, bet konkrečių pajamų neskaičiavo, kiek galėtų gauti išsinuomoję, pavyzdžiui, „K“. Pas M. namuose laikė 75 000 eurų. Suma buvo perduota 2016 m. pradžioje, tikslios datos neatsimena, perdavė visą sumą vienu metu. Toks buvo šeimos sprendimas laikyti grynus pinigus pas M., po to su I. pasitarė ir nusprendė, kad tas sukauptas lėšas laikys seife ir gegužės 9 d. liudytoja išsinuomojo „Swedbanke“ seifą. Šeima – tai tėvai, M. ir liudytoja su vyru. Pradžioje nusprendė laikyti pinigus pas M. bute, po to sugalvojo, kad reikia atsidaryti seifą „Swedbanke“ ir laikyti lėšas tenai. Viena tokio sprendimo priežasčių buvo ta, kad šalia buvo apvogti kaimynai. Buvo kreiptasi į policiją dėl vagysčių jų kvartale. Dokumentų dėl pinigų perdavimo nepildė, jie buvo padėti saugojimui. Žinojo, kokią sumą duoda projektui. 75 000 perdavė I. Ar E. buvo tuo momentu – nepamena. 75 000 eurų – asmeninės šeimos sukauptos lėšos, per kokį laikotarpį – negali patikslinti, per kažkurį laiką. 16 000 eurų perdavimo dienos nesutarė, tai buvo 2016 m. pirma pusė. Kai pasirašė sutartį, statybos remonto darbai jau buvo pradėti vykdyti, ji pasidarė sąmatą, su I. susiderino, ir pagal galimybes turėjo perduoti tą sumą. Negali pasakyti, per kiek laiko turėjo perduoti, kokiu būdu. Pinigais prie tos veiklos prisidėjo ir tėvai, buvo sukaupta ir jų. Berods, apie 80 000, nes mama, kai kalbėdavosi, sakydavo, kad ji irgi nori prisidėti prie šitos veiklos. Liudytojai nebuvo žinoma apie M. paskolos sutartį 90 000 eurų sumai. Apie kratą M. namuose sužinojo iš žiniasklaidos. Žinojo, kad buvo paimti pinigai. Berods, paskambino I. ir pasakė, nors tiksliai neprisimena. Su sesers šeima finansiniai santykiai tokie, kad kartu dalimis įsigydavo turtą, planavo kartu pirkti kitus objektus, dalindavosi pajamomis. Su mama buvo lygiai tokie patys santykiai. Šeima labai artimai bendravo. Tikslių sumų negali nurodyti, pajamų judėjimas tarp jų visų buvo. Sesė ar mama paprašo pinigų, ji perveda, mama paprašo – perveda, ar kai liudytoja paprašo, perveda jai. Buvo tokie santykiai. Negali pasakyti, kiek dažnai pervesdavo seseriai, būdavo, ir grynais perduodavo, ir pavedimais, sumų neatsimena. Jie remia vieni kitus, yra ir mama liudytojai pervedusi pinigų, ir liudytoja jai. Mamos butas (duomenys neskelbtini), jos kartu dalyvauja kitų butų nuomoje, mama dėl visų butų į verslo liudijimą įtraukta kaip pagalbinis asmuo. Liudytoja mamai kartas nuo karto perveda lėšas arba duoda grynais. Mama yra pakankamai aktyviai investiciniuose projektuose dalyvaujantis asmuo, ir tą butą susirado Nidoje, ir sklypas buvo parduotas pelningai. Dabar jau mažiau tuo užsiima. Kartu ieškant objektų irgi yra važiavusi į objektus žiūrėti, vertinti, ar verta pirkti, ar neverta. Mamos investicijos – kaip pagalba vaikams. Sakė, kad nori prisidėti, o jeigu būtų įvykę kiti sandoriai, ar būtų dalyvavusi kaip trečias savininkas, ar ne, būtų nusprendę vėliau. Pavyzdžiui, buto (duomenys neskelbtini) pirkime ji nepageidavo dalyvauti.

Liudytojas T. P. paaiškino, kad E. M. – jo žmonos sesers buvęs sutuoktinis. Kiek žino, yra pakviestas dėl jų su M. perduotų pinigų. Su M. yra perdavę pinigus, buvo numatyta investicinė veikla. Ta veikla ir pavyko, ir kai kur nepavyko. Buvo perduota 75 000 eurų. M. perdavė, bet kur tiksliai – nepakomentuos. Buvo perduota tikslu kaupti lėšas investicijoms. Tai buvo 2016 m. pradžia. Ta pinigų suma buvo uždirbti pinigai. Jie buvo uždirbti nuo darbo pradžios, per ilgą laiką, maždaug per 15 metų. Ten buvo ir M., ir jo santaupos. Iki pinigai buvo perduoti, jie buvo laikomi pas juos namie. M. galėtų pasakyti, kur jie tiksliai buvo padėti. M. su I. nusprendė, kad pinigus reikia padėti į kitą vietą. Buvo priimtas toks sprendimas, o dėl ko – nežino. Pinigai buvo tam, kad juos kauptų į bendrą fondą. Bendras fondas turėjo susidėti iš giminės suneštų į vieną vietą pinigų – tėvų, jų, ir M. Jų šeimos dalis buvo 75 000. Kokios buvo kitos dalys – nepasakys. Nenori interpretuoti. Iš kitų pinigų turėjo būti apie 80 000. Fondas buvo kaupiamas nekilnojamo turto pirkimui. Tuo metu buvo keletas objektų, pagrinde objektai Nidoje, keli (duomenys neskelbtini), buvo objektas Palangoje. Chronologiškai dabar veiklos nesudėlios, nes buvo nemažai domimasi tais objektais, važiavo, žiūrėjo, domėjosi, ir buvo tikslas įsigyti. Norėjo turėti pinigų po ranka, kad kai ateina laikas, juos įsigytų. Jeigu kažkas nesigauna su banku, reikia turėti savų pinigų pirkimui. 2016 m. jų šeima turėjo namo paskolą, dar lygtai buvo bendrai su M. nupirktas butas, tai buvo ir ta paskola. Be to, taip sutapo, kad įvykių metu buvo numatytas pirkimas, tai, atrodo, kad po gegužės 12 d. bankas suteikė kreditą ir pervedė pinigus. Tad buvo dar viena paskola. Grynieji pinigai buvo kaupiami kitiems objektams. Pagrindinis, svajonių objektas buvo „K.“, bet po to, kai jis nuskambėjo šitoje byloje, atsirado labai daug susidomėjusių. M. šeimos indėlis turėjo būti maksimalus, kiek kas galėjo. Negalėtų pakomentuoti, ar jie turėjo, nes nežino. Apie E. M. paskolą jam nebuvo žinoma. Ar M. turėjo pinigų – negali pasakyti, bet žadėjo prisidėti. Dėl pinigų perkėlimo iš jų namų į M. namus buvo susitarimas tarp moteriškių. Gal joms atrodė, kad ten bus geriau, saugiau laikyti. M. visą laiką pergyveno, kad pas juos gyvenvietėje buvo daug vagysčių. Pinigų perdavimo fakto raštiškai nefiksavo, tiesiog davė ir tiek. Jis su pinigų perdavimu nėra susijęs, jie buvo perduoti 2016 m. pradžioje. Kiek pamena, nebuvo sutarta, kiek laiko pinigai bus pas M. namuose. Iš žmonos žino, kad 16 200 eurų buvo kažkurio iš objektų remontui. Kas šituos pinigus turėjo perduoti, nekalbėjo. Liudytojas investicinėje veikloje galėjo surasti objektus. Yra banke dirbęs išieškojimuose, įsivaizdavo, kaip veikia probleminių aktyvų dalykai, kaip jie perkami, plius šiaip domėdavosi nekilnojamu turtu, varžytinėmis ir surasdavo objektus. M. irgi ieškodavo, bet ji mažiau yra suradusi. Butą (duomenys neskelbtini) rado liudytojas. Butas buvo pirktas sumokant po ketvirtadalį ir dar paskola. M. tą butą nuomojo ir gaudavo pajamas. Pajamos buvo panaudojamos kredito dengimui, o kitas naudojo jų šeima. M. pasiimdavo už darbą ir, kiek žino, kažkokias sumas duoda I.. Esminis dalykas, kad butas išsimoka iš tos veiklos. Per ilgą laiką jis bus išmokėtas ir pensijoje jie, bendrasavininkiai turės butą. Butą (duomenys neskelbtini) surado taip pat jis. Buvo gauta paskola ir dar teko pasiskolinti iš vieno fizinio asmens 20 000 eurų. Iš banko paskola gali būti, kad 55 000. Šita paskola paimta jų vardu. Jeigu galima pasiskolinti, tai geriau pasiskolinti, turtą turi, jis išsimoka, ir galima eiti prie kito objekto, nes vis dar turi pinigų. Jeigu kažkada bankas pinigų neduos, tai tada jau pirks už grynus pinigus. Butą (duomenys neskelbtini) planavo pirkti, bet neįsigijo. Atrodo, kad šitą butą rado M.. Buvo tokia stadija, kai arti pirkimo, bet įvyko visi tie įvykiai, ir tada prioritetai pasikeitė, nes jis buvo „ant ribos“. Svarstė, ar verta pirkti, nes plotas buvo nedidelis, o investuoti reikėjo daug, kad atrodytų respektabiliai. Šitą butą planavo pirkti pagal bendrą principą – jeigu galima kažkur pasiskolinti, taip daryti, bet dabar jau neprisimena, ar buvo kreiptasi. Jeigu neklysta, ten būtų pirkta iš grynų pinigų. Šito buto pirkimui pinigų pas save nepasiliko, jie įeina į tą pinigų sumą, kur buvo laikoma pas M.. Šito buto remontui reikėjo pinigų, nes ten tarp dviejų pastatų buvo praėjimas, kurį darė į butą, tad buvo rimtos statybos. Kiek pamena, už šį remontą turėjo būti atsiskaitoma grynais. Suma įėjo į tą sumą, kuri buvo perduota M.. Šio buto preliminarią sutartį sudarinėjo M.. Gal iš pradžių butas būtų buvęs M., o po to būtų pasidalinę. Kai objektų yra labai daug, tai gavosi taip, kad sudeda į vieną vietą, kad būtų surinkta suma ir nereikėtų iš kažkur rinkti paskutinę dieną. Paties pinigų perdavimo nematė, žmona pasakė, kad tai įvyko. Kiek žino, perdavė per vieną kartą, nuvežė I..

Liudytoja I. Š. paaiškino, kad E. M. – buvęs žentas. Nurodė, kad buvo apklausta dėl pinigų, jie buvo sutaupyti. Buvo pardavę žemę ir, kai liko tam tikra suma, nupirko butą (duomenys neskelbtini). Pradėjo tą butą nuomoti, paskui kilo idėja, kad galėtų daugiau ta veikla užsiimti, kad reikėtų plėstis, ir 2016 m. įdavė E. su I. pinigų, kiek turėjo. Butą (duomenys neskelbtini) pirko ji, savo vardu. Butas buvo pirktas kaip investicija. Ji pradėjo ieškoti, kas norėtų nuomotis, o paskui pradėjo ir nuomoti, nuoma labiau užsiėmė dukra M.. Verslo liudijimus turėjo ir ji, ir dukra. Pajamas iš to buto nuomos ir visą buhalteriją vedė M.. Liudytoja tik pačioje pradžioje šiek tiek nuomojo ir važiuodavo sutvarkyti tą butą, kai reikėdavo. Už nuomą pinigų liudytoja negauna, bet dalinasi, kartais M. duoda pinigų. Butas pirktas be paskolų. Komunalinius mokesčius, tikriausiai iš tų nuomos pinigų, moka M.. Liudytojai žinoma, kad dabartiniu metu yra dar du butai, kas juos nuomoja – nežino, tai vaikų reikalai. Kai buvo pradėta kalbėti apie tai, kad reikėtų investuoti plačiau, tai 2016 m. žiemos metu, ką turėjo sutaupę, tą ir atidavė. Kalbėjosi visa šeima. Pokalbyje dalyvavo dukros M., I.. Ar daugiau buvo žmonių – nepamena. Ar buvo T. ir E. – nepamena. Ji pasakė, kad turi prikaupusi pinigėlių ir gali prisidėti. Kiek buvo pinigėlių – tiksliai nepamena, jie buvo kaupti ilgą laiką. Kartu pradėjus gyventi liudytojos tėvams ir vyro tėvams, į vieną suvažiavo trys ūkiai, pardavinėjo gyvulius ir visa tai, kas buvo nereikalinga, liko pinigų. Vyro tėvai atvažiavo 1994 m., iš pradžių dar kažkiek ūkininkavo, jos mama – 2014 m. Kokį turtą ir už kokią sumą pardavė, negali prisiminti, nes tikrai neskaičiavo. Viską dėjo į vieną krūvą, taupė, gyveno ūkiškai, ir visi pinigėliai ėjo į vieną kupetą. Be to, buvo močiutės pensijos, pašalpos. Kas liko, viską dėjo, kaupė pinigus ir turėjo. Pinigai buvo laikomi namuose. Tėvai nepasitiki bankais ir norėjo, kad pinigai būtų namuose. Anksčiau neprisidėjo, nes tai buvo liudytojos tėvų ir močiutės tėvų pinigai, tai ir kaupė juos. Tikslios sumos nepasakys, bet buvo apie 80 000 eurų, buvo ir pinigų keitimas, ir kiekvieną kartą parvažiavę tų pinigų neskaičiavo. Pinigų nei skolino, nei dovanojo, tiesiog davė. Davė dalimis E. su I.. Dėl buto nuomos daugiau bendravo su dukra M.. Pinigus dalindavosi įvairiai. Jų šeimoje vieni su kitais dalinasi ir niekada niekas neskaičiuoja kas, kuriam, kiek davė. Deklaracijas liudytoja teikė todėl, kad skaitė ar girdėjo, kad iki tam tikros datos už praeitą laiką reikia būtinai deklaruoti pinigus, kurie buvo sukaupti arba gauti. Ji pagalvojo, kad tai jos tėvų ir vyro tėvų pinigai, kurie yra jų biudžete, ir juos turi deklaruoti. Tai nebuvo tiksli suma, suskaičiavo maždaug. Žmonės buvo darbštūs, dirbantys, gaudavo dideles pensijas ir turėjo daug sukaupto turto. Deklaravo tiek savo tėvų, tiek vyro tėvų turtą. Apskaičiavo maždaug pagal buvusį turtą. Jie pardavė namus, žemę, kuri buvo prie namų. Tie pinigai buvo suplaukę į bendras lėšas ir ji, padėdama į slėptuvę, neskirstė, kieno jie. Bendrai gyveno ir tai buvo bendri pinigai. I. ir E. ji perdavė apie 80 000 eurų. Ta suma susidarė per labai ilgą laiko tarpą. Daugiau negu per 10 metų. Buvo atlyginimai, pensijos. Dabar gauna 1 200 eurų į rankas. 2016 m. gegužės mėn. liudytojos bendros pajamos su močiute buvo apie 2 000 eurų. Atsidėdavo iš tos sumos, kas likdavo. Išlaidavo nedaug, nes gyveno ūkiškai. Gyveno keturiese. Išleisdavo ir po 500, priklausė, ką ir kiek užsiaugindavo, ir kiek ko reikėdavo nusipirkti. 80 000 eurų grynais buvo saugomi pas juos namuose, slėptuvėje. Tai buvo jų tėvų noras ir jų pačių, kadangi viskas buvo vienoje vietoje. Pas M. buvo perkelta, nes kai nupirko butą Nidoje ir pamatė, kad gali daryti verslą, nuomoti, yra galimybė dar kažką daryti, vaikai pasakė, kad galbūt norės, tada liudytoja pasakė, kad ir ji nori prisidėti, nes yra sukaupti pinigai ir jų nekaupsi visą gyvenimą, ir į karstą nenusineši. Tai ir vaikams pagalba, ir patiems ateičiai. Taip ir nutarė. Nusprendė laikyti pas M., nes tuo metu jiems taip atrodė. Dažnai atvažiuodavo, dažnai atvykdavo per atostogas, vaikai būdavo. Visi nuoširdžiai bendrauja ir tai yra šeimos tradicija, kad vieni kitiems nedovanoja, neskolina, o duoda ir dalinasi tuo, ką turi. Tai buvo po Naujų metų, 2016 m., žiemos metu. Buvo paimti pinigai ir pasakyta: „imkit, darykit“. Buvo ir I., ir E.. Tai buvo atiduota per kelis kartus ir kaip, kada konkrečiai, po kiek, tikrai neprisimena. Jokio dokumento dėl pinigų perdavimo neturi, nes jokių dokumentų tarp savęs nesirašė, nei su savo tėvais, nei su vaikais. Tai nebuvo dovana, tiesiog davimas. Už kiek pirko ir už kiek pardavė obligacijas 2008-2009 m., visiškai neprisimena, bet tikrai pirko ir paskui pardavė, kad jiems atiduotų, kad galėtų pirkti butą. Negali prisiminti, ar I. duodavo grynais, dažniausiai būdavo pavedimai, o kartais tiesiog dalindavosi. Sumos galėjo būti nedidelės, iki kelių šimtų. Sutuoktinis tiksliai nežinojo, kokią sumą perduoda dukrai, nes situacija buvo tokia, kad jo mama buvo akla, liudytojos mama vežimėlyje, ir jis turėjo labai daug darbo apie tas močiutes.

L. S. Š. paaiškino, kad E. M. – buvęs žentas. Nurodė, kad E. M. yra davę apie 80 000 iš šeimos santaupų. Šeima buvo didelė, tėvukai atvažiavo pas juos gyventi, žmonos mama gyveno. Senelės buvo senos, jas abi reikėjo slaugyti, tad visi gyveno jų name. 7 metus jas slaugė. Į finansinius reikalus nesikišo, viską tvarkė žmona. Ji ir korteles turėjo, ir įgaliojimus senelių. Pinigų perdavimo momento nematė. Abudu priėmė tokį sprendimą, kai išėjo kalba apie nekilnojamojo turto pirkimą. Sprendimą priėmė žmona. Žmona kažkam padavė ir viskas, o kuriam – nežino. Perdavė dukrai I. ir E., jų šeimai. Apie deklaracijas nieko nepasakys, nesikišo į tai, žmona užpildė. Ką ji ten įrašė – nežino. Nežino, kur pinigai buvo laikomi, kažkur antrame aukšte. Tie pinigai – visos šeimos santaupos, buvo senelių namas (duomenys neskelbtini)parduotas. Su žmona iš pradžių aptarė tą reikalą. Iš karto pinigų neįdavė, duodavo dalimis. Vienai dukrai. Pinigai buvo duoti nekilnojamo turto pirkimui, o kur, kas, kaip, ką planavo – nežino.

E. M. apklausos įtariamuoju 2016 m. rugsėjo 6 d. protokolo duomenimis, 90 000 eurų, paimtų per 2016 m. gegužės 12 d. kratą bute, yra paskola iš R. K.. Iš likusių 152 410 eurų, 75 000 eurų grynais pinigais galimai 2016 m. vasario mėnesį, tikslių datų neatsimena, sutuoktinei I. M. perdavė jos sesuo M. P., apie 34 000 yra uošvės I. Š., šią sumą per kelis metus tiek grynais, tiek bankiniais pavedimais I. Š. perdavė jis su sutuoktine, o I. Š. 2016 m. žiemą perdavė I. M., apie 43 000 eurų taip pat yra uošvės I. Š., I. M. perduoti 2016 m. žiemą arba pavasarį. Likusi 410 eurų suma yra šeimos nuosavybė, 130 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų ir 160 (bylos duomenimis – 1600) JAV dolerių yra likę po kelionių (t. 89, b. l. 74-75).

Savanoriško dokumentų pateikimo 2016 m. rugsėjo 6 d. protokolo duomenimis, E. M. pateikė bendros su žmonos sesers M. P. šeima investicinės veiklos į nekilnojamo turto objektus lentelę (t. 89, b. l. 76).

Investicinės veiklos į nekilnojamo turto objektus lentelėje nurodyti projektai: butas (duomenys neskelbtini) („N. B.“), butas (duomenys neskelbtini), butas (duomenys neskelbtini), palėpė (duomenys neskelbtini), butas (duomenys neskelbtini) („P.“), butas (duomenys neskelbtini) („N. G.“), gyvenamasis namas – apartamentai (duomenys neskelbtini), butas (duomenys neskelbtini) („N. W.“), butas (duomenys neskelbtini) („N. L.“), namas – apartamentai „K.“, (duomenys neskelbtini) (t. 89, b. l. 77-80).

Specialistė A. Z. nurodė, kad tvirtina 2017 m. vasario 7 d. išvadą dėl E. M. ir I. M. ūkinės finansinės veiklos. Dėl specialisto išvados 49 lapo, kuriame pažymėta, jog „Iš tyrimo metu turimos informacijos, vertinant nuo 2010-01-01, nustatyta, kad E. M. ir I. M. iš teisėtai gautų pajamų grynaisiais disponavo: 2010 m. – 22 253 Lt, 2011 m. – 0 Lt, 2012 m. – 0 Lt, 2013 m. – 2 940 Lt, 2014 m. – 2 692 Lt, 2015 m. – 900 Eur“, paaiškino, kad tyrimo metu buvo pateikta informacija, kuria vadovavosi, t. y. iš STT ir duomenų bazėse turimos informacijos. Buvo surinkti tokie dokumentai kaip banko sąskaitų išrašai ir pateiktos mokesčių mokėtojų pajamų ir turto deklaracijos. Tokiu būdu buvo daryta pajamų-išlaidų analizė. Buvo nagrinėti sąskaitų išrašai, kiek išimta grynųjų, kiek įnešta, ką patys mokesčių mokėtojai yra deklaravę turto deklaracijose. Buvo įvertinta dviejose vietose, t. y. pačioje pradžioje specialisto išvados, kiek jie galėjo disponuoti grynaisiais pinigais, ir po to, berods, kai buvo vertinama dovanojimo piniginės lėšos iš trečiųjų asmenų gautos, tai tada ten tie likučiai įvardinti, jau įvertinus tą pradinę, kiek jie galėjo išleisti pinigų toje pirmoje dalyje išvados, kai daryta pajamų-išlaidų analizė. Remiantis pateiktais dokumentais, bankų ir VMI duomenų bazėse turima informacija, konstatuota dėl pajamų-išlaidų atliktos sąmatos. Kiek pamena, buvo pridėta ta pajamų-išlaidų lentelė ir išvadoje buvo pridėti dokumentai, kuriais buvo remtasi dėl skaičiavimų. Buvo paminėta išvadoje, kiek buvo išimta grynųjų, nes ten buvo parašyta, kokia suma buvo tais metais išgryninta iš banko sąskaitų, tai jeigu tuo metu nesigrynino ir pajamų nedeklaravo, nes E. M. ir I. M. patys teikė turto deklaracijas, jeigu pinigų likučio nedeklaravo, tais metais neišsigrynino pinigų, tai konstatuotas toks likutis. Lentelė t. 93, b. l. 239 – buvo remtasi pačių mokesčių mokėtojų teiktomis turto deklaracijomis, kurie piniginių lėšų tais metais metų gale nedeklaravo. Lėšų likučiai buvo deklaruota – nulis. Tuo buvo remtasi, t. y. pačių mokesčių mokėtojų teiktomis deklaracijomis. Buvo išgryninimai, tačiau jų likutis metų gale nepripažintas, nes patys mokesčių mokėtojai teikė deklaracijas metų gale, t. y. nulį – piniginių lėšų ne banke, kadangi nedeklaravo, todėl ir rašoma, kad „nulis“. 2015 m. nustatyta, kad M. ir M. disponavo 900 eurų, nes 2014 m. taip pat nebuvo deklaruotos piniginės lėšos grynaisiais, atlikus pajamų-išlaidų analizę pagal datą, kiek buvo tuo laikotarpiu, 40 psl., tai datai, kiek buvo rašyta, kad 900, tai datai galėjo turėti 900. Tai buvo nustatyta pagal sąskaitos išrašus, t. y. kiek buvo išgryninta ir tai datai išlaidų nenustatyta, tai konstatuota, kad tiek galėjo turėti savo lėšų. Visos pajamos buvo vertinamos pagal bankų sąskaitų išrašus ir Mokesčių inspekcijos turimais duomenimis, kiek buvo gauta grynaisiais, tarkim, per turto pardavimo sutartis, vertinta pajamos grynais, kas gauta, kas išimta ir įnešta grynaisiais per banką ir šios sumos yra nustatytos tų metų viduryje, kiek galėjo turėjo grynaisiais pagal banko sąskaitos išrašus, išėmimus ir išgryninimus. Nustatytos metų viduryje, o kai jau skaičiuojamas kitų metų likutis, vertinama mokesčių mokėtojų deklaruotos piniginės lėšos ne banke, pagal deklaracijas, nes buvo, pavyzdžiui, 2015 m. buvo išimta 900 iš banko sąskaitos, pagal datą, tai yra išėmimas vienos sumos – 900, 2015 m. Konkrečiau datos lentelėje nėra, čia yra bendra suvestinė, reikėtų tada kelti banko sąskaitas. Viskas yra daryta pagal banko sąskaitos išrašus ir VMI duomenų bazėse turimą informaciją pagal vykdytus sandorius. Pajamų-išlaidų lentelė parengta būtent vadovaujantis banko sąskaitos išrašais, lėšų likučiai yra suderinti pagal bankų pažymas metų gale, pateiktas, kokios yra sumos. 2015 m. buvo tiek išgryninta, kurių panaudojimas nenustatytas. Tai galimai tai datai galėjo turėjo 900 eurų. Čia turėtų būti metų viduriui, nes gruodžio 31 d., turimais duomenimis, šios piniginės lėšos nežinoma kaip panaudotos, tai vertino, kad metų viduryje išsigrynino šią sumą ir galėjo ją turėti, tačiau vertinant iki tos datos, kiek buvo kalbėta, ar galėjo duoti grynaisiais tėvams, iki tos datos turėjo, o po to mokesčių mokėtojai deklaruoja, kad piniginių lėšų likutis ne banke yra nulis. Deklaruoja metų gale nulį. Mokesčių mokėtojai yra pateikę turto deklaracijas, kuriose piniginių lėšų ne banke nedeklaravo, t. y. deklaravo nulius. Ar buvo nustatyta minimali riba, kurios galima nedeklaruoti – kiek atsimena, turto deklaracijoje teikiama bendra suma, jeigu viršija kažkokią piniginių lėšų sumą, tai jeigu viršija piniginių lėšų likutis banke kažkurią tai sumą, tai tada turi deklaruoti, ir ne banke ir banke, įskaičiuoja, berods, į tą minimalią deklaruotiną sumą. Deklaracija teikiama bendrai – lėšų banke ir ne banke, tai jeigu banke viršija tą sumą, atsiranda prievolė deklaruoti visas lėšas, t. y. ir banke, ir ne banke, nes imama bendra suma. Tarkim, jeigu asmuo turi banke 1 505 eurų ir 10 eurų grynaisiais – tai pagal šį reglamentavimą jis privalo juos deklaruoti, t. y. 10 eurų deklaruoti. Buvo nustatyta neženklių klaidų deklaruojant E. M. ir I. M. turtą, t. y. neženklių nesutapimų pagal pateiktas pažymas iš bankų metų gale ir kitą surinktą informaciją, t. y. vertybinių popierių išrašus. Ten buvo netikslumų, bet jie neženklūs, matyt, ar datai neturėta tos informacijos, vadovavosi dokumentais, pateiktais pagal bankų pažymas ir kitų institucijų pateiktą informaciją metų galui, kokios sumos maždaug turėtų būti deklaruotos ir lygino taip pat su trečiųjų asmenų pateikta informacija Mokesčių inspekcijai, kokios sumos turėjo būti deklaruotos. Į klausimą, kad specialisto išvadoje nustatyta, jog I. M. 2010 m. nedeklaravo 15 592,36 Lt vertybinių popierių pardavimo sumos, nurodė, jog yra vertinama, ar tos pajamos apmokestinamos, ar neapmokestinamos, bet turi būti deklaruojamos, laiko, kaip neteisingai pateikta deklaracija. Jeigu yra apmokestinamos, tai, žinoma, ir mokesčiai nesumokėti nuo tos sumos, tai rimta klaida. Į klausimą pagal specialisto išvadą, kad I. M. deklaravo 2012 m. 24 570 litų ne banke, o išvadoje nustatyta, kad I. M. galėjo turėti 3 589,58 Lt, ar buvo nustatyta 24 570 Lt kilmė, ar buvo tikrinta, ar buvo tokia išgryninta, nurodė, kad buvo tikrinta ir, jeigu neklysta, buvo nuspręsta tą likutį sumažinti, nes Mokesčių inspekcijos duomenimis nėra informacijos apie gautas pajamas grynaisiais ir buvo nustatytas kitas likutis, atsižvelgiant į banko sąskaitos išrašus, išgryninimus, vėlgi, deklaruotas sumas metų gale, kadangi nebuvo deklaruota, vertinama, kad neturėta metų pradžioje ir paskui jau buvo žiūrima pagal informaciją, pagal turimus dokumentus bei sąskaitos išrašus. Tuo metu, vadinasi, buvo išgryninta mažiau. Specialisto išvada buvo duota, atsižvelgiant į pačių asmenų deklaruotą grynųjų pinigų sumą metų gale. Buvo tikrinta, kiek pinigų buvo išgryninta iš sąskaitų kiekvienais metais ir buvo gauti duomenys dėl grynųjų pinigų panaudojimo. Kiekvienais metais buvo daryta visų banko sąskaitų išrašų analizė, buvo tikrintas kiekvienais metais mokesčių mokėtojų išgryninimas ir įnešimas grynųjų pinigų bei grynųjų pinigų panaudojimas, buvo vertintos išlaidos grynaisiais, vėlgi, pagal turimą informaciją, pagal turto įsigijimo dokumentus, kiek buvo mokėta grynaisiais, ta informacija buvo įvertinta, metų eigoje, o paskui jau, vėlgi, jeigu kažkokių duomenų neturi apie grynųjų panaudojimą, vadovaujasi mokesčių mokėtojų teiktomis deklaracijomis, kurie grynųjų pinigų metų gale nedeklaravo. Jeigu nėra patvirtinančių dokumentų, neįmanoma suskaičiuoti grynųjų pinigų panaudojimo. Vadovaujasi vartojimo išlaidomis, teikiamomis Statistikos departamento – jeigu mato, kad vartojimo išlaidų dydis yra mažesnis per banką, tai dalį tada traktuoja kaip panaudotą grynaisiais, ir tiesiog remiantis bazėse turima informacija. Mokesčių inspekcijos duomenų bazėje yra ir Nekilnojamojo turto registrai, ir visa ši informacija buvo pateikta, buvo įvertintos ir visos išlaidos, ir pateiktos turto sutartys, pagal tai, jeigu yra kažkokios operacijos, vykdomos grynaisiais, jas vertina, jeigu gauta grynais, irgi taip pat vertina. Pažiūrėjus į bylos medžiagą mato, kad per banką buvo vartojimo išlaidos. Į klausimą, ar buvo atsižvelgta į dar dviejų asmenų, t. y., kurie gyveno kartu su I. Š. ir S. Š., gaunamas pajamas, nurodė, kad jeigu neturėjo tos informacijos, kad jie gyveno dar su keliais asmenimis, tai greičiausiais nebus vertinama. Kai teikė specialisto išvadą, matė kelių asmenų paaiškinimus, būtent – tėvų ir sesers, tų asmenų parodymai buvo vertinti specialisto išvadoje. Dėl 1 600 JAV dolerių ir 130 svarų – nustatė, kad nebuvo atlikta konvertavimo operacijų, nes iš bankų nebuvo pateiktos informacijos apie keitimo operacijas. Buvo pateikta papildoma informacija iš STT, ta informacija – tai buvo paaiškinimai, t. y. liudytojų apklausų protokolai, kurie pridėti byloje, kuriuos irgi vertino. Medžiagą gavo iš raštinės. Iš raštinės gavo klausimus, kurie buvo suformuluoti Specialiųjų tyrimų tarnybos, ir paskui gavo klausimų papildymus, kurie atsirado po to, kai buvo apklausti liudytojai, informacija buvo pateikta vadovo. Dėl išvados 44 psl. paskutinės pastraipos – buvo prašyta tyrėjo leisti inspekcijai atlikti šį operatyvų patikrinimą, t. y. nuvažiuoti, pažiūrėti, patikrinti paaiškinimuose pateiktą informaciją. Buvo patikrinta, kad objektas yra saugomas. Patikrinimą atliko Operatyvaus patikrinimo skyrius, gavo operatyvaus patikrinimo išvadą. Dokumento, kad kreipėsi į STT dėl patikrinimo, nepridėjo prie išvados, nes galimai buvo kalbėta telefonu su tyrėju, dabar neatsimena tos procedūros. Ši aplinkybė – saugomas ar nesaugomas P. namas – ūkinės finansinės veiklos tyrime buvo tikrinama, nes buvo sakyta dėl pinigų laikymo, kad nelaikė dėl saugumo, tiesiog buvo patikrintas faktas, ar ten saugu, ar ne. M. namo saugumas nebuvo tikrintas. Ar tai yra ketinimas įsigyti nekilnojamąjį turtą pavedimas į Registrų centrą su nurodymu, kad dalyvauja varžytinėse dėl turto įsigijimo ir po to grąžinimas iš Registrų centro tų pinigų po varžytinių, jų nelaimėjus – čia yra pagrindžiamas P. veiklos ketinimas. Tai, kad M. padaro pavedimus P., po to P. daro pavedimus Registrų centrui tam, kad dalyvautų varžytinėse – nėra nustatyta konkretaus pavedimo paskirties. P. daro pavedimus Registrų centrui, bet I. M. pervedimai – nėra nustatyta, kokiai tiksliai paskirčiai jie buvo vedami, negali daryti išvados, kad būtent šiam turtui įsigyti. Šiuo atveju, kas vyko – tai P. pavedimai. Neneigia fakto, kad galimai buvo vykdyta ši veikla, bet E. M. joje nedominuoja. El. laiškai, medžiaga iš antstolio dėl turto vertinimo, susirašinėjimas su bankais dėl kredito, paskolos gavimo, kredito paraiška S. bankui dėl 160 tūkstančių eurų, pareiškėjai P. ir M. (išvados 37 psl.) – ta informacija buvo žinoma, bet tai yra P. veiklos pagrindimas, vertino kaip jų ketinimą įsigyti, E. M. čia nedominavo. Duomenys, kurie rodo asmenų ketinimą įsigyti kažkokį turtą ir kuriais galėtų disponuoti Mokesčių inspekcija – tai yra tie patys pavedimai Registrų centrui, bet, vėlgi, kaip vertino, kaip tai matyti, kad visą veiklą vykdė P., o M. čia nedalyvavo ir galimai tokiu būdu tik galėjo duoti paaiškinimus. Kadangi yra pagrindžiantys dokumentai P. veiklos, tai vertino, kad iš turimos informacijos dėl M. – nėra pagrindžiančių faktų. Dėl buto, (duomenys neskelbtini)– vertino informaciją, kad šiuos paaiškinimus gavo jau papildomai ir vėlgi dominavimas teisėtų sandorių vykdomas buvo P.. Nesako, kad bendros veiklos nevykdė. Sako, kad iš turimos informacijos, E. M. dalyvavimo nemato ir negali nustatyti iš turimų dokumentų. Negali pasakyti, ar (duomenys neskelbtini)buto įsigijimas buvo bendra veikla, ar ne. Data 2016 m. gegužės 12 d. – mokestinis periodas patenka į 2016 m. Metines pajamų deklaracijas M. turėjo pateikti iki 2017 m. gegužės 1-2 d. Šiuo atveju remtis pajamų deklaracija, kuri už 2016 m. turėjo būti pateikta 2017 m. gegužės 1 d., neturėjo galimybės. E. M., kaip valstybės politikas, privalėjo deklaruoti viešus ir privačius interesus, 2016 m. gegužės 10 d. sandorį M. privalėjo deklaruoti, t. y. patikslinti aplinkybes per 30 kalendorinių dienų nuo sandorio sudarymo dienos. 2016 m. gegužės 10 d. paskola turėjo būti deklaruota iki 2016 m. birželio 10 d., t. y. per 30 dienų. Neprisimena, ar tyrimo metu jai buvo žinoma, kad E. M. nuo 2016 m. gegužės 19 d. nebuvo Seimo nariu, ar buvo Mokesčių inspekcija informuota dėl mandato atsisakymo. Padaryta tokia išvada, kad pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą E. M. grynųjų piniginių lėšų nėra deklaravęs, nes buvo atsižvelgta, jeigu neklysta, nuo kada buvo rasti grynieji pinigai kratos metu, vertino nuo gegužės 12 d., t. y. nuo rastų piniginių lėšų momento. Tarkim, žmogus galėjo pateikti deklaraciją, patikslinti ir per vieną dieną nuo paskolos gavimo, ir per dvi. Rėmėsi tuo, kad nebuvo deklaruota. Galbūt, jeigu būtų deklaruota per tas kelias dienas, tai gal būtų vėlgi kitaip atsižvelgę, bet tuo metu rėmėsi išvada, kad nebuvo deklaruota ir jokių paaiškinimų nebuvo. Į klausimą, ar E. M. turėjo pareigą deklaruoti, jeigu neteko Seimo nario mandato gegužės 19 d., o deklaravimo terminas yra 30 dienų, gali atsakyti, kad jeigu neatitinka kitų kriterijų, kam reikia deklaruoti, nes berods, yra parašyta, kas turi deklaruoti, tai tuomet – ne, bet yra, vėlgi, sandorio mėginimas pagrįsti dokumentu, kuris buvo pateiktas vėliau, po to, ir tuo laikotarpiu, nuo kratos, gal jie buvo ir dar anksčiau gauti tie pinigai, tai rėmėsi, kad yra nedeklaruotos tos sumos. Į klausimą – 2010 m., 2011 m., 2012 m., 2013 m., 2014 m., 2015 m. ir 2016 m. iki gegužės 12 d., kiek nustatyta teisėtai gautų pajamų grynaisiais ir kiek nustatyta išlaidų grynaisiais, taip pat iššifruoti skaičius, nurodytus 49 psl., kad E. M. ir I. M. iš teisėtai gautų pinigų grynaisiais disponavo 2010-2015 m. nurodytomis sumomis, ir kaip specialistė juos nustatė – atsakė, kad nepavyko nustatyti iš turimos informacijos konkrečių skaičiavimų dėl likučių, nustatytų 2010 m., 2011 m., 2012 m., kadangi neturi savo darbinių analizės ir suvestinių failų, jie yra nemažos apimties. Gali paaiškinti principą, kaip buvo skaičiuota. Tarkim, dėl 2013 m., kadangi mažai operacijų buvo vykdyta, gali paaiškinti, kaip suskaičiuota, koks likutis buvo nustatytas 2013 m. – 2 940,86 litai, t. y. galėta turėti grynųjų piniginių lėšų suma, kuri galimai galėjo būti perduota tėvams, nustačius visas išlaidas. Kadangi yra toks piniginių lėšų likutis, jis galėjo būti perduotas tėvams. Vertino, kiek buvo pavedimais, kiek buvo per banko sąskaitas pervesta pinigų tėvams, ir įvertino, kiek galėjo duoti ir grynaisiais. Nustatė tuos likučius, kurie kaip ir laisvos lėšos, kurios galėjo būti perduotos tėvams, bet kadangi paaiškinimuose tėvai nurodė, kad grynaisiais pinigais neduodavo, tai juos nunulindavo, kadangi atsižvelgdavo į deklaraciją. Tai vertindavo, kad šios piniginės lėšos buvo išleistos kitur, bet jeigu metų gale buvo deklaruotos, tai vėlgi, pagal atliktą analizę, jeigu likutis buvo išnaudotas sekančiais metais, tai atitinkamais metais tos lėšos negalėjo būti perduotos. Vertina pagal datą, t. y. kada piniginių lėšų įnešimas, išėmimas, patirtų faktinių išlaidų data. Tai konkrečiai kalbant apie 2013 m., piniginių lėšų nebuvo įnešta, todėl tai, kas išimta iki faktinių išlaidų patyrimo datos, laiko, kad turėjo šias pinigines lėšas, nes nenustatė jų panaudojimo. Tai konkrečiai čia nustatyta, kadangi buvo išimta 3 140,86 litai ir minus iki pradinio įnašo datos – išimta 200 grynųjų, kurie buvo panaudoti pradiniam įnašui. Atskaitos taškas yra deklaracijos, jeigu deklaravo nulį, tai vertino, kad turi nulį. Kodėl išėmimai iš sąskaitų nepridėti prie specialisto išvados, t. y. M. ir M. sąskaitų išrašai – matyt, dėl to, kad buvo remtasi tik deklaracijų duomenimis, kadangi visą laiką nunulindavo, tai galimai dėl šios priežasties nebuvo tikslo pridėti pajamų ir išlaidų analizės pagal datą, tiksliai negali atsakyti. Mokesčių inspekcijoje galimai yra išlikę visi tie skaičiavimo failai. Gali patvirtinti, kad vyko gryninimo operacijos iš sąskaitų, t. y. M. ir M. gryninosi. Visų grynųjų pinigų panaudojimo nustatyti neįmanoma, nes, tarkim, 2010 m., kiek dabar gali pasakyti iš grubių paskaičiavimų, yra nepanaudotas piniginių lėšų likutis, bet kadangi nepateikta deklaracija, laikė, kad jie išleisti. Čia pagal deklaracijos duomenis – atskaitos taškas buvo deklaracijos. Tyrimo metu viskas nustatyta iš turimos informacijos, kurią gavo iš trečiųjų asmenų, iš VMI duomenų bazėse esančios informacijos. Sandorius, kuriuos sudarė P., Š. ir M. 2016 pradžioje bei 2016 m. gegužės 10 d. paskolą, kurią suteikė K. M., šie asmenys turėjo deklaruoti Valstybinėje mokesčių inspekcijoje iki kitų metų gegužės 1 d. Tikrinamasis laikotarpis – iki gegužės 12 d., periodas nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gegužės 12 d. patenka į 2016 m. mokestinį periodą, 2016 m. sandorį reikia deklaruoti iki 2017 m., bet atsakymus parengė pagal tikrinamuoju laikotarpiu turimą informaciją. Tai, kad nedeklaravo, tai yra faktas, ar tai pažeidimas negali pasakyti, ar Mokesčių inspekcijai tuo metu buvo žinoma dėl mandato atsisakymo, dėl turto deklaracijos – ne pažeidimas, nes dar nebuvo suėjęs terminas.

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. gruodžio 13 d. protokolo Nr. S6-14-118 duomenimis, užfiksuoti 2015 m. lapkričio 5 d., nuo 10.58.26 val. iki 10.59.24 val., 2015 m. lapkričio 19 d., nuo 18.01.12 val. iki 18.02.36 val., 2015 m. gruodžio 4 d., nuo 10.30.38 val. iki 10.31.14 val., 2016 m. kovo 11 d., nuo 17.58.59 val. iki 18.00.23 val., 2016 m. kovo 12 d., nuo 12.28.17 val. iki 12.29.15 val., 2016 m. balandžio 3 d., nuo 16.52.42 val. iki 16.54.23 val., pokalbiai tarp E. M. ir T. P.; 2015 m. gruodžio 17 d., nuo 16.40.25 val. iki 16.41.44 val. pokalbis tarp E. M. ir M. P. (t. 8, b. l. 132-140), pokalbių turinys baudžiamosios bylos nagrinėjimui nereikšmingas.

Kratos 2016 m. gegužės 12 d. protokolo duomenimis (t. 14, b. l. 23), kratos atlikimo vieta (duomenys neskelbtini), butas; asmuo, pas kurį atlikta krata E. M.. <...> I. M. iš miegamojo kambario atnešė ir pateikė juodos spalvos medžiaginę rankinę, kurioje buvo 16 kupiūrų po 50 eurų, viso 800 eurų. Po to I. M. pateikė iš miegamojo kambario atneštą tamsiai mėlynos spalvos medžiaginį maišelį, kuriame buvo į medžiaginį maišelį įdėti du popieriniai paketai, viename kurių buvo 51 kupiūra po 500 eurų, iš viso 25 500 eurų, kitame – 70 kupiūrų po 50 eurų, iš viso 8 500 eurų. Bendrai abejuose paketuose – 34 000 eurų (t. 14, b. l. 24).

Po to E. M. iš miegamajame kambaryje esančios spintos išėmė ir pateikė juodos spalvos plastikinį maišelį, kuriame buvo geltonos spalvos vokas su pinigais, bei kitą juodos spalvos maišelį su dviem vokais, kuriuose buvo eurų kupiūros, sudėtos pagal kupiūrų nominalus ir perrištos gumytėmis. Atskirai buvo sudėta: 1) 100 kupiūrų po 20 eurų, iš viso 2000 eurų; 2) 100 kupiūrų po 20 eurų, iš viso 2000 eurų; 3) 100 kupiūrų po 100 eurų, iš viso 10 000 eurų; 4) 100 kupiūrų po 100 eurų, iš viso 10 000 eurų; 5) 100 kupiūrų po 20 eurų, iš viso 2 000 eurų; 6) 88 kupiūros po 500 eurų, iš viso 46 000 eurų; 7) 100 kupiūrų po 20 eurų, iš viso 2 000 eurų; 8) 100 kupiūrų po 50 eurų, iš viso 5 000 eurų; 9) 100 kupiūrų po 50 eurų, iš viso 5 000 eurų; 10) 50 kupiūrų po 200 eurų, iš viso 10 000 eurų. Bendrai paketuose – 92 000 eurų.

Papildomai atskirai sudėta: 60 kupiūrų po 50 eurų, iš viso 3000 eurų; 30 kupiūrų po 20 eurų, iš viso 600 eurų, kas bendrai sudaro 3 600 eurų. Pinigai perrišti gumyte.

Atskirai sudėtos 102 kupiūros po 50 eurų, iš viso 5 100 eurų, perrištų gumyte. Taip pat atskirai yra sudėtos 16 kupiūrų po 100 JAV dolerių, iš viso 1 600 JAV dolerių; 1 kupiūra 10 svarų sterlingų, 6 kupiūros po 20 svarų sterlingų, tai yra – 130 svarų sterlingų.

Po to, iš juodos spalvos odinės rankinės, gulėjusios prie židinio svetainėje, išėmė polietileninį maišelį su logotipu „IKI“, kuriame buvo 1) 40 kupiūrų po 500 eurų, iš viso 20 000 eurų, perrištų gumyte; 2) 58 kupiūros po 500 eurų ir 5 kupiūros po 20 eurų, perrištos gumyte; 3) 100 kupiūrų po 200 eurų, perrišti gumyte; 4) 100 kupiūrų po 200 eurų, perrišti gumyte (t. 14, b. l. 25). Bendrai maišelyje „IKI“ yra 90 000 eurų (t. 14, b. l. 25, kita pusė).        

Po to E. M. iš juodos spalvos odinės rankinės išėmė baltos spalvos voką, kuriame buvo: 1) 7 kupiūros po 100 eurų ir 27 kupiūros po 500 eurų; 2) 100 kupiūrų po 20 eurų. Iš viso voke yra 16 200 eurų. 

Po to E. M. iš piniginės išėmė 2 kupiūras po 20 eurų, 7 kupiūras po 50 eurų ir 3 kupiūras po 100 eurų, iš viso 690 eurų (t. 14, b. l. 25, kita pusė).

        Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos specialisto 2017 m. vasario 7 d. išvados „Dėl fizinių asmenų – E. M. ir I. M. ūkinės finansinės veiklos“ Nr. (21.73-32) 363-3 duomenimis (t. 91, b. l. 8-34), <...> Tyrimo metu būtina nustatyti E. ir I. M. nuosavybės teise turimo turto ir išlaidų atitiktį teisėtai gautoms ir apmokestinamoms pajamoms (t. 91, b. l. 8) <...>

        1 klausimas. Ar E. ir I. M. mokesčių administratoriui pateiktose turto ir pajamų deklaracijose už 2010-2015 metus nurodė teisingus duomenis apie savo pajamas ir turtą? Ar deklaruotų pajamų užteko turto įsigijimui pagrįsti ir kitoms išlaidoms?

        Dėl 2010-2015 m. laikotarpiu pateiktų duomenų metinėse pajamų deklaracijose ((duomenys neskelbtini) teisingumo

        E. M. 2010-2015 m. laikotarpiu pateiktų metinių pajamų deklaracijų ((duomenys neskelbtini) duomenys sutampa su mokestį išskaičiuojančių asmenų duomenimis, tačiau iš tyrimo metu turimos informacijos nustatyta, kad E. M. iš nepagrįstų ir nedeklaruotų pajamų šaltinių, grynaisiais sumokėjo pradinius įnašus bei sutarčių sudarymo mokesčius: 2010 m. – 2 685,35 Lt (pagal 2010-01-05 išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su UAB „S. lizingas“), 2011 m. – 12 770 Lt (pagal 2011-04-13 išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su UAB „N. F. L.“), 2013 m. – 12 938,42 Lt (pagal 2013-06-12 išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su UAB „N. F. L.“). Vadovaujantis GPMĮ 6 straipsnio 1 dalies nuostatoms, gautoms kitoms su darbo santykiais nesusijusioms ir ne individualios veiklos pajamoms taikomas 15 procentų pajamų mokesčio tarifas. Šias pajamas, vadovaujantis GPMĮ 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis, E. M. turėjo prievolę deklaruoti 2010-2011 m. ir 2013 m. metinėse pajamų deklaracijose ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį.

        <...> Pagal tyrimo metu turimą informaciją nustatyta, kad I. M. 2010-2014 m. laikotarpiu pateiktose metinėse pajamų deklaracijose ((duomenys neskelbtini) neteisingai deklaravo vertybinių popierių pardavimo pajamas. 2015 m. duomenys sutampa su mokestį išskaičiuojančių asmenų duomenimis (t. 91, b. l. 17).

        <...> Pagal tyrimo metu turimą informaciją nustatyta, kad E. ir I. M. deklaruotų pajamų užteko nekilnojamojo turto objektams įsigyti (t. 91, b. l. 22, kita pusė).<...> Pagal tyrimo metu turimą informaciją nustatyta, kad E. ir I. M. deklaruotų grynųjų pajamų neužteko grynaisiais sumokėti dalies pradinių įnašų, pagal sudarytas išperkamosios nuomos sutartis: 2 685,38 Lt (pagal 2010-01-05 išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)); 12 770 Lt (pagal 2011-04-13 išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)); 12 938,42 Lt (pagal 2013-06-12 išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 91, b. l. 22, kita pusė).

        3 klausimas. Ar E. ir I. M. 2015-12-31 dienai galėjo turėti didesnės nei 500 (18 830 Eur) MGL dydžio vertės turtą – 242 410 eurų, 130 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų ir 160 (pagal bylos medžiagą – 1 600) JAV dolerių grynaisiais pinigais?

        E. M. ir I. M. 2015-12-31 datai pateiktoje metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje FR0001 priede FR0001L (Piniginės lėšos), nėra deklaravę turimų piniginių lėšų ne banke. Pagal E. ir I. M. bankų sąskaitų išrašus nustatytas piniginių lėšų likutis banke 2015-12-31 datai – 43.386,26 Eur (E. M. – 17.070,48 Eur, I. M. – 26.315,78 Eur). Pagal bankų pateiktą informaciją nenustatyta, kad laikotarpiu, nuo 2016-01-01 iki 2016-05-12, E. M. ir I. M. būtų išsiėmę iš banko sąskaitų grynųjų piniginių lėšų sumas. Taip pat nenustatyta, kad minėtuoju laikotarpiu E. M. ir I. M. būtų pardavę nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą. Pagal tyrimo metu turimą informaciją nenustatyta, kad E. M. ir I. M. 2015-12-31 datai iš pagrįstų, deklaruotų ir apmokestintų pajamų šaltinių galėjo turėti 242.410 Eur, 130 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų ir 160 JAV dolerių grynaisiais pinigais (t. 91, b. l. 24).

        4 klausimas. Ar E. ir I. M. 2016-05-12 (kratos atlikimo dienai) galėjo turėti didesnės nei 500 (18 830 Eur) MGL dydžio vertės turtą – 242 410 eurų, 130 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų ir 160 (pagal bylos medžiagą – 1 600) JAV dolerių grynaisiais pinigais? Ar šis turtas atitinka jų teisėtai gautoms ir apmokestinamoms pajamoms?

Pagal E. ir I. M. bankų sąskaitų išrašus nustatytas piniginių lėšų likutis banke 2015-12-31 datai – 43 386,26 Eur (E. M. – 17 070,48 Eur, I. M. – 26 315,78 Eur). Pagal bankų pateiktą informaciją nenustatyta, kad laikotarpiu, nuo 2016-01-01 iki 2016-05-12, E. M. ir I. M. būtų išsiėmę iš banko sąskaitų grynųjų piniginių lėšų sumas. Taip pat nenustatyta, kad minėtuoju laikotarpiu E. M. ir I. M. būtų pardavę nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą.

Pagal tyrimo metu turimą informaciją nenustatyta, kad E. M. ir I. M. 2016-05-12 datai turėjo 242 410 Eur, 130 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų ir 160 JAV dolerių grynaisiais pinigais.

Įvertinus ikiteisminio tyrimo medžiagą, kad E. ir I. M. 2016-05-12 dienai turėjo 242 410 eurų, 130 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų ir 160 JAV dolerių grynaisiais pinigais iš tyrimo metu nenustatytų pajamų šaltinių, šios pajamos priskirtinos apmokestintoms pajamoms, nuo kurių apskaičiuotina 36 596,95 Eur GPM suma (t. 91, b. l. 24).

Dėl prie 2016-09-06 papildomos įtariamojo E. M. apklausos protokolo pridėtos lentelės duomenų, kurioje nurodyta 2013-06-27 – 2016-05-09 laikotarpio bendra E. M. šeimos ir M. P. šeimos atlikta ir planuojama investicinė veikla į nekilnojamojo turto objektus

Buto, esančio, (duomenys neskelbtini) (N. B.), įsigijimas nuomai. Pirkėjas – I. Š., kaina – 575 000 Lt.

Iš tyrimo metu turimos informacijos nustatyta, kad I. Š., pagal 2013-06-27 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), iš J. M. D. G.. R. įsigijo nekilnojamąjį turtą esantį (duomenys neskelbtini), už 575.000 Lt sumą. <...>I. Š. šio buto nuomai, laikotarpiais nuo 2014-01-16 iki 2014-12-31, nuo 2015- 01-31 iki 2015-02-06, nuo 2015-02-09 iki 2015-02-16, nuo 2015-02-17 iki 2015-02-21, nuo 2015-03-12 iki 2015-03-16, nuo 2015-03-17 iki 2015-03-21, nuo 2015-03-25 iki 2015-03-29, ir nuo 2015-03-28 iki 2015-04-06, buvo įsigijusi verslo liudijimą (veiklos rūšies kodas 51 – gyvenamosios paskirties patalpų nuoma, neteikiant apgyvendinimo paslaugų (kaimo turizmo paslaugos arba nakvynės ir pusryčių paslaugos)). M. P. taip pat buvo įsigijusi verslo liudijimą (veiklos rūšies kodas 51 gyvenamosios paskirties patalpų nuoma, neteikiant apgyvendinimo paslaugų (kaimo turizmo paslaugos arba nakvynės ir pusryčių paslaugos)). Veiklos vykdymo vieta laikotarpiais nuo 2015-01-06 iki 2015-01-12 ir nuo 2015-01-22 iki 2015-01-29 – (duomenys neskelbtini), laikotarpiais nuo (t. 91, b. l. 24, kita pusė) 2015-04-07 iki 2015-05-06, nuo 2015-05-08 iki 2015-09-20 ir nuo 2015-09-23 iki 2015-10-21 – (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2015-10-22 iki 2015-12-31 – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31 – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (t. 91, b. l. 25).

Butas, esantis (duomenys neskelbtini). Dalyvavimas varžytynėse. Pradinė kaina – 294 000 Lt.

<...> Iš tyrimo metu turimos informacijos, nenustatyta, kad T. P. ir M. P. būtų suteiktas banko AB „S.“ kreditas 280.000 Lt sumai, turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti. Pagal I. M. bankų sąskaitų išrašus nustatyta, kad 2013-12-02 I. M., iš UAB FMĮ „O. S.“ esančios sąskaitos, T. P. pervedė 40 000 Lt sumą bei tą pačią datą iš AB „S.“ esančios sąskaitos pervedė 30 000 Lt sumą. I. M. T. ir M. P. grąžino 70 000 Lt sumą bankiniais pavedimais: 2013-12-05 T. P. pervedė 40 500 Lt sumą (40 485 Lt ir 15 Lt), M. P. tą pačią datą pervedė 29 500 Lt sumą. 2013-12-02 T. P. ir M. P. pervedė po 29 400 Lt sumą į VĮ „Registrų centras“ sąskaitą mokėjimo paskirtyje nurodant „varžytynių Nr. 26257 dalyvio mokestis“. 2013-12-05 VĮ „Registrų centras“ grąžino varžytinių mokesčius (T. P. – 29 394,20 Lt, M. P. – 29 394 Lt).

Iš tyrimo metu turimos informacijos nenustatytos aplinkybės patvirtinančios apklausos protokoluose nurodytus ketinimus įsigyti nekilnojamąjį turtą esantį (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisė į šį nekilnojamąjį turtą E. M., I. M., M. P. ar T. P. vardu VĮ „Registrų centras“ neįregistruota (t. 91, b. l. 25).

Svarstomas buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimas nuomai

Iš tyrimo metu turimos informacijos nenustatytas ketinimas įsigyti nekilnojamąjį turtą: esantį (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisė į šį nekilnojamąjį turtą E. M., I. M., M. P. ar T. P. vardu VĮ „Registrų centras“ neįregistruota (t. 91, b. l. 25, kita pusė).

Svarstomas palėpės, esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės įteisinimas ir rekonstrukcija.

<...> Iš tyrimo metu turimos informacijos nenustatytos aplinkybės patvirtinančios apklausos protokoluose nurodytus ketinimus įsigyti palėpę, esančią (duomenys neskelbtini). E. M. ir I. M. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį E. ir I. M. įsigijo pagal 2009-11-11 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 91, b. l. 25, kita pusė).

Svarstomas buto, esančio (duomenys neskelbtini) (P.), įsigijimas nuomai.

<...> Iš tyrimo metu turimos informacijos nenustatytos aplinkybės patvirtinančios apklausos protokoluose nurodytus ketinimus įsigyti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisė į šį nekilnojamąjį turtą E. M., I. M., M. P. ar T. P. vardu VĮ „Registrų centras“ neįregistruota (t. 91, b. l. 25, kita pusė).

Buto, (duomenys neskelbtini) (N. G.), įsigijimas. Pirkėjai – lygiomis dalimis M. T. P., I. ir E. M.. Kaina 240 000 Lt.

Iš tyrimo metu turimos informacijos nustatyta, kad pagal 2014-11-13 Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. (duomenys neskelbtini), E. M., I. M., M. P. ir T. P. įsigijo po 1/4 patalpos/buto, esančio (duomenys neskelbtini), už bendrą 240 000 Lt sumą (t. 91, b. l. 25, kita pusė).

Dalį sumos (140 000 Lt) 2014-11-12 iš asmeninės banko sąskaitos, esančios banke AB „S.“ antstoliui V. M. pervedė I. M.. 140 000 Lt suma pervesta iš banko sąskaitoje esančių piniginių lėšų. I. M. banke AB „S.“ piniginių lėšų likutis 2013-12-31 datai buvo 103 134,22 Lt. Per tiriamą laikotarpį gautų į banko sąskaitas neaiškios kilmės lėšų nenustatyta. Piniginės lėšos banke, kurios buvo panaudotos turto įsigijimui, susidarė iš su darbo santykiais gautų pajamų (per 2012 – 2014 m. laikotarpį I. M. su darbo santykiais susijusios pajamos sudarė 159 863,67 Lt) bei pajamų už vertybinių popierių pardavimą.

Likusią (100 000 Lt) sumą šiam nekilnojamajam turtui įsigyti E. M., I. M., T. P. ir M. P. bankas „D.B.“ 2014-11-12 suteikė 28 962 Eur (100 000 Lt) kredito sumą kuri buvo suteikta įkeitus 100 000 Lt nuosavų, ne skolintų piniginių lėšų sumą. Pagal 2014-11-12 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kredito suma (28 962 Eur (100 000 Lt)), skirta nekilnojamajam turtui įsigyti, išmokėta į depozitinę sąskaitą pagal antstolio raštą dėl įsigyjamo nekilnojamojo turto. 100 000 Lt užstatas grynaisiais buvo įneštas 2014-11-13 į bendrasavininkų banko sąskaitą esančią banke D.B.“ (30 000 Lt – I. M., šią sumą iš asmeninės banko sąskaitos I. M. grynaisiais išsiėmė 2014-11-13, 70 000 Lt – M. P., pagal banko sąskaitų išrašus nenustatyta, kad 2014-11-13 M. P. iš banko sąskaitos grynaisiais būtų išsiėmusi didelę piniginių lėšų sumą. 70 000 Lt galėjo būti sutuoktinių M. ir T. P. santaupos grynaisiais pinigais. Pagal tyrimo metu turimą informaciją nustatyta, kad 2014-11-12 datai T. P. grynųjų piniginių lėšų likutis sudarė 156 558 Lt, M. P. — 39 515 Lt. Pagal minėtą 2014-11-12 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), bankas „D.B.“ atsisakys 100 000 Lt užstato, kuomet bus įregistruota perkamo nekilnojamojo turto hipoteka. Nekilnojamojo turo hipoteka įregistruota 2014-12-12. Susigrąžintą užstatą iš bendrasavininkų sąskaitos, esančios „D.B.“, persivedė E. ir I. M. į asmenines banko sąskaitas, esančias AB „S.“, 2015- 01-05 E. M. – 2 750 Eur ir tą pačia dieną I. M. – 26 011 Eur.

M. P. buvo įsigijusi verslo liudijimą. Veiklos vykdymo vieta laikotarpiais nuo 2015-01-06 iki 2015-01-12 ir nuo 2015-01-22 iki 2015-01-29 – (duomenys neskelbtini), laikotarpiais nuo 2015-04-07 iki 2015-05-06, nuo 2015-05-08 iki 2015-09-20 ir nuo 2015-09-23 iki 2015-10-21 – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2015-10-22 iki 2015-12-31 – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31 – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (t. 91, b. l. 26).

Planuojamas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimas. Kaina – iki 200 000 Eur.

<...> Iš tyrimo metu turimos informacijos nenustatytos aplinkybės patvirtinančios apklausos protokoluose nurodytus ketinimus įsigyti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisė į šį nekilnojamąjį turtą E. M., I. M., M. P. ar T. P. vardu VĮ „Registrų centras“ neįregistruota (t. 91, b. l. 26).

Buto, (duomenys neskelbtini) (N. W.), pirkimas. Pasirašoma preliminari buto pirkimo – pardavimo sutartis, buto kaina – 25 200 Eur. Derinama preliminari buto įrengimo sąmata (13 000 Eur – 17 000 Eur).

Iš tyrimo metu turimos informacijos nustatyta, kad 2016-01-04 M. P. pervedė 5 000 Eur sumą UAB „M.I“, mokėjimo paskirtyje nurodyta „atsiskaitymas pagal 2015-12-31 preliminarią gyvenamosios paskirties buto, (duomenys neskelbtini), patalpos (duomenys neskelbtini), įsigijimo sutartį dok. Nr. (duomenys neskelbtini)“. M. P., laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31, buvo įsigijusi verslo liudijimą šio buto nuomai. Nuosavybės teisė į šį nekilnojamąjį turtą E. M., I. M., M. P. ar T. P. vardu VĮ „Registrų centras“ neįregistruota. Pagal VĮ „Registrų centras“, nuosavybės teisė į šį į nekilnojamąjį turtą įregistruota UAB „M.I.“ (t. 91, b. l. 26, kita pusė).

Buto, (duomenys neskelbtini) (N. L.), varžytynės. Pradinė kaina – 84 000 Eur. Pasirašyta trumpalaikė paskola su J. B.

Iš tyrimo metu turimos informacijos, kad pagal 2016-05-12 Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo be varžytynių sutartį, M. P. ir T. P. iš L. K. ir G. K. įsigijo butą adresu (duomenys neskelbtini) už 75 600 Eur sumą. Šiam turtui įgyti, M. ir T. P. 2016-05-10 suteiktas AB S. banko kreditas (kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)), 55 000 Eur sumai. Minėtos pirkimo – pardavimo sutarties 2.2.1 punkte nurodyta, kad likusią turto kainos dalį, kurią sudaro 20 600 Eur, T. P. ir M. P. sumoka iš savo asmeninių lėšų. Pagal bankų sąskaitų išrašus (iki 2016-05-12) nenustatyta, kad T. P. ir M. P. būtų pervedę 20 600 Eur sumą nekilnojamojo turto pardavėjams. Pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, kad apmokėjimas už įsigytą turtą galėjo būti įvykdytas iki 2016-07-12. M. P. 2016-12-13 liudytojo apklausos protokole nurodė: „<...> Pirkimo – pardavimo sutartis dėl, šio buto buvo pasirašyta 2016-05-12. Minėti 75 600 Eur išleisti šiam butui buvo pasiskolinti iš S. banko (55.000 Eur), paraiška paskolai užpildyta 2016-04-11. Ši paskola suteikta bendrai jai ir vyrui (t. 91, b. l. 26, kita pusė). Likusią 20 600 Eur buvo planuojama padengti iš bendrai sukauptų lėšų, laikomų pas E. ir I. M., tačiau kratos metu pinigai buvo paimti STT pareigūnų, todėl 2016-05-17, 20 000 Eur sandorio užbaigimui buvo pasiskolinta iš šeimos pažįstamo J. B.. Dėl šios paskolos yra sudaryta rašytinė sutartis. Dabar nepamena, ar J. B. perdavė 20 000 Eur grynaisiais ar bankiniu pavedimu. Už šį butą buvo atsiskaityta banko pavedimu. Šio buto neįsigijo bendrai su E. M. ir I. M. dėl to, kad kratos metu iš jų buvo paimti bendri pinigai, kaupti nekilnojamam turtui įsigyti“.

VĮ „Registrų centras“ duomenimis, įsiskolinimas už įsigytą turtą išregistruotas 2016-05-20 Pranešimu. Iš tyrimo metu turimos informacijos nėra galimybės nustatyti, kokiu būdu buvo galutinai atsiskaityta už perkamą nekilnojamąjį turtą. Šio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomai, I. Š. ir M. P., verslo liudijimų neįsigijo.

Svarstomas namo „K.“, (duomenys neskelbtini), įsigijimas nuomai

<...> Iš tyrimo metu turimos informacijos nenustatytos aplinkybės patvirtinančios apklausos protokoluose nurodytus ketinimus įsigyti K. (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisė į šį nekilnojamąjį turtą E. M., I. M., M. P. ar T. P. vardu VĮ „Registrų centras“ neįregistruota (t. 91, b. l. 27).

Dėl I. Š. ir M. P. gautų pajamų iš veiklos pagal verslo liudijimus

I. Š., laikotarpiais nuo 2014-01-16 iki 2014-12-31, nuo 2015-01-31 iki 2015-01-31 iki 2015-02-06, nuo 2015-02-09 iki 2015-02-16, nuo 2015-02-17 iki 2015-02-21, nuo 2015-03-12 iki 2015-03-16, nuo 2015-03-17 iki 2015-03-21, nuo 2015-03-25 iki 2015-03-29, ir nuo 2015-03-28 iki 2015-04-06, buvo įsigijusi verslo liudijimą (veiklos rūšies kodas 51 – gyvenamosios paskirties patalpų nuoma, neteikiant apgyvendinimo paslaugų (kaimo turizmo paslaugos arba nakvynės ir pusryčių paslaugos)). Veiklos vykdymo vieta nurodytais laikotarpiais – (duomenys neskelbtini).

I. Š. 2014 m. metinėje pajamų deklaracijoje (duomenys neskelbtini) priede – PM308V deklaravo 70 921 Lt gautų pajamų iš veiklos pagal verslo liudijimus. Kadangi gauta pajamų suma (t. 91, b. l. 27) už patalpų nuomą per banką sudarė 21 506,56 Lt, vertinama, kad likusi deklaruota pajamų suma už patalpų nuoma gauta grynaisiais (49 414,44 Lt).

M. P., laikotarpiais nuo 2015-01-06 iki 2015-01-12, nuo 2015-01-22 iki 2015-01-29, nuo 2015-04-07 iki 2015-05-06, nuo 2015-05-08 iki 2015-09-20, nuo 2015-09-23 iki 2015-10-21, nuo 2015-10-22 iki 2015-12-31 ir nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31 buvo įsigijusi verslo liudijimą (veiklos rūšies kodas 51 – gyvenamosios paskirties patalpų nuoma, neteikiant apgyvendinimo paslaugų (kaimo turizmo paslaugos arba nakvynės ir pusryčių paslaugos)). Veiklos vykdymo vieta laikotarpiais nuo 2015-01-06 iki 2015-01-12 ir nuo 2015-01-22 iki 2015-01-29 – (duomenys neskelbtini), laikotarpiais nuo 2015-04-07 iki 2015-05-06, nuo 2015-05-08 iki 2015-09-20 ir nuo 2015-09-23 iki 2015-10-21 – (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2015-10-22 iki 2015-12-31 – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31 – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

M. P. 2015 m. metinėje pajamų deklaracijoje (duomenys neskelbtini) priede (duomenys neskelbtini) deklaravo 29 925 Eur pajamų sumą iš veiklos pagal verslo liudijimus, deklaracijos (duomenys neskelbtini) priede (duomenys neskelbtini) deklaravo 2 607 Eur pajamų sumą, gautų iš nekilnojamojo daikto nuomos. Kadangi gauta pajamų suma už patalpų nuomą per banką sudarė 9 000 Eur, vertinama, kad likusi deklaruota pajamų suma už patalpų nuoma gauta grynaisiais (23 532 Eur) (t. 91, b. l. 27, kita pusė).

Dėl 90 000 Eur piniginių lėšų

E. M. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai pateiktą 2016-05-10 susitarimą pasirašė tik E. M.. R. K. parašo šiame susitarime nėra. Vadovaujantis 2000-07-18 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) VIII-1864 6.871 straipsnio 4 dalimi, įsigaliojusia 2015-01-01, jeigu paskolos suma viršija 3 000 Eur ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. Pažymėtina, jog CK normos taikomos kompleksiškai, todėl paminėtina, jog CK 1.93 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. E. M. pateiktas 2016-05-10 susitarimas neatitinka CK nuostatų.<...>Vadovaujantis minėto įstatymo (Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje 1997-07-02 įstatymo Nr. VIII-371) 7 straipsnio 1 dalimi bei Privačių interesų deklaracijų pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisyklėmis, patvirtintomis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2014-08-19 sprendimu Nr. KS-86, jeigu pateiktoje Deklaracijoje nurodyti duomenys pasikeičia, deklaruojantis asmuo privalo per 30 kalendorinių dienų nuo duomenų pasikeitimo dienos Taisyklių 3 punkto ir 5 punkto nustatyta tvarka pateikti atnaujintą Deklaraciją, patikslinęs ar papildęs anksčiau teiktos (aktualios) Deklaracijos duomenis <...>. E. M. 2016-09-06 papildomos įtariamojo apklausos protokole nurodytų duomenų dėl gautų 90 000 Eur grynųjų piniginių lėšų, vadovaujantis aukščiau minėtomis nuostatomis, nėra deklaravęs <...> (t. 91, b. l. 27, kita pusė).

        Dėl 75 000 Eur piniginių lėšų, kurias M. P. perdavė I. M.

<...>Tyrimo metu nustatyta, kad M. P. galėjo disponuoti 75 000 Eur grynųjų piniginių lėšų suma, tačiau nenustatyta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad piniginės lėšos buvo realiai perduotos (t. 91, b. l. 30, kita pusė).

Dėl 34 000 Eur ir 43 000 Eur gautų piniginių lėšų iš I. Š.

        <...> I. ir S. Š. pajamų–išlaidų analizėje deklaruotos dovanų sumos (14 100 Eur ir apie 7 000 Eur) nevertinamos, kadangi deklaracijos pateiktos 2016-06-30, t. y. po deklaracijų teikimo termino (iki 2016-05-02) bei po E. M. gyvenamojoje vietoje atliktos kratos (2016-05-12). Vertinama, kad deklaracijos pateiktos siekiant įteisinti piniginių lėšų, kurios buvo rastos kratos metu, pajamų šaltinius (t. 91, b. l. 32).

        <...>Iš tyrimo metu turimos informacijos, vertinant nuo 2010-01-01, nustatyta, kad E. M. ir I. M. iš teisėtai gautų pajamų, grynaisiais disponavo: 2010 m. – 22 253,87 Lt, 2011 m. – 0 Lt, 2012 m. – 0 Lt, 2013 m. – 2 940,86 Lt, 2014 m. – 2 692,20 Lt, 2015 m. – 900 Eur. <...> Iš tyrimo metu turimos informacijos nenustatyta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad piniginės lėšos buvo realiai perduotos, todėl tyrimo metu I. M. ir E. M. 2010-2015 m. laikotarpiu nustatytos disponuojamos piniginės lėšos grynaisiais nelaikomos perduotomis I. Š. (t. 91, b. l. 32)

        <...>Tyrimo metu nustatyta, kad I. ir S. Š. 2016-01-31 datai galėjo disponuoti – apie 69 522,83 Eur, 2016-02-29 datai – apie 69 572,83 Eur, 2016-03-31 datai – apie 69 722,83 Eur, 2016-04-30 datai – apie 69 772,83 Eur grynųjų piniginių lėšų suma, tačiau nenustatyta objektyviųjų ir neginčijamų įrodymų, kad piniginės lėšos buvo realiai perduotos (t. 91, b. l. 32, kita pusė).

        Dėl 130 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų ir 160 (pagal bylos medžiagą – 1 600) JAV dolerių

        2015-12-31 datai E. M. ir I. M. turto deklaracijoje piniginių lėšų (130 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų ir 160 JAV dolerių) ne banke nedeklaravo. Pagal bankų pateiktą informaciją nenustatyta, kad 2016 m. E. M. ir I. M. būtų atlikę išgryninimo ar piniginių lėšų konvertavimo operacijų <...> <...> (t. 91, b. l. 32, kita pusė).

        15.2. Įrodymų vertinimas

        Kaltinimas E. M. pateiktas dėl 242 410 eurų, 130 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų ir 1 600 JAV dolerių turėjimo nuosavybės teise 2016 m. gegužės 12 d., žinant, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. Kaltinamasis kaltės dėl šio kaltinimo nepripažino.

        Kaip matyti iš paties kaltinimo, inkriminuota suma išskirta į dvi dalis – tai yra, 106 200 eurų, pagal kaltinimą, gauti kaip kyšis, ir likęs turtas, tuo būdu, dėl 106 200 eurų gavimo ir turėjimo nuosavybės teise E. M. kaltinimas pareikštas trijuose epizoduose (pagal BK 225 straipsnio 3 dalį, 226 straipsnio 4 dalį, 1891 straipsnio 1 dalį). Tokia kaltinimo konstrukcija nėra pagrįsta.

        BK įtvirtintos sudėtys, kuriose baudžiamoji atsakomybė numatyta būtent už veikas, susijusias su disponavimu nusikalstamu būdu įgytu turtu: nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas (BK 189 straipsnis), nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas (BK 216 straipsnis). Visais šiais atvejais, priešingai nei BK 1891 straipsnyje, būtina baudžiamosios atsakomybės taikymo sąlyga yra tokio turto nusikalstama kilmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-100-222/2015). Tačiau asmeniui, pačiam padariusiam nusikalstamą veiką, taip neteisėtai įgijusiam galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią, veiksmai su šiuo turtu papildomai nekvalifikuojami. Taigi, pareiškus kaltinimą dėl turto gavimo nusikalstamu būdu pagal BK 225 straipsnio 3 dalį, 226 straipsnio 4 dalį, to paties turto turėjimas nuosavybės teise pakartotinai inkriminuotas nepagrįstai.

        Dėl 106 200 eurų sumos teisėjų kolegija yra pasisakiusi – bylos duomenys patvirtina tik dalies, 90 000 eurų, gavimą iš R. K.. Šios sumos, 90 000 eurų, davimo ir priėmimo teisinis vertinimas yra pateiktas, teisėjų kolegija motyvų nekartoja. Laikydamasi pozicijos, kad 2016 m. gegužės 10 d. iš R. K. gauti 90 000 eurų nebuvo kyšis E. M., teisėjų kolegija vertins, ar bylos duomenys patvirtina, jog kratos metu pas E. M. rastas turtas buvo turimas nuosavybės teise, taip pat, negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis – teisės pažeidimais, kurių pavojingumas nesiekia tokio laipsnio, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę.

        Vėl gi, pradėjus nuo 90 000 eurų, šios sumos gavimo aplinkybės bylos duomenimis yra nustatytos – minėtą sumą E. M. perdavė R. K.. Šiame nuosprendyje detaliai aptarta kaltinamųjų paskolos versija nėra paneigta. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad notarinės sandorio formos nesilaikymas užtraukia civilines teisines pasekmes, tačiau nėra pakankamas pripažinti lėšas neteisėtomis pajamomis.

        Dėl likusios (iš 242 410 eurų) sumos – 152 410 eurų, kaltinamasis E. M. nurodė, kad bendrai planuojamam nekilnojamojo turto įsigijimui dalis pinigų yra perduoti sutuoktinės sesers šeimos, dalis – jos motinos. Šią kaltinamojo versiją patvirtino liudytojais apklausti I. M., M. P., T. P., I. ir S. Š.. Kaltinamojo ir liudytojų parodymų atitikimas faktinėms aplinkybėms buvo tirtas specialisto išvadoje. Teisėjų kolegija vertina minėtų bylos duomenų visumą.

        Specialisto išvados duomenimis, I. ir S. Š. 2016 m. sausio 31 d. datai galėjo disponuoti apie 69 522,83 Eur suma, tačiau nenustatyta objektyviųjų ir neginčijamų įrodymų, kad piniginės lėšos buvo realiai perduotos, M. P. galėjo disponuoti 75 000 Eur grynųjų piniginių lėšų suma, tačiau nenustatyta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad piniginės lėšos buvo realiai perduotos, taip pat, tyrimo metu I. M. ir E. M. 2010-2015 m. laikotarpiu nustatytos disponuojamos piniginės lėšos grynaisiais (2010 m. – 22 253,87 Lt, 2013 m. – 2 940,86 Lt, 2014 m. – 2 692,20 Lt, 2015 m. – 900 Eur (iš viso – 8 976,61 Eur)) nelaikomos perduotomis I. Š., nes iš tyrimo metu turimos informacijos nenustatyta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad piniginės lėšos buvo realiai perduotos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad objektyviai, specialisto išvados duomenimis, patvirtinta aplinkybė, jog asmenys, apklausti liudytojais, tvirtinę, jog disponavo atitinkamomis sumomis (75 000 Eur ir apie 80 000 Eur), jas galėjo turėti realiai, bendra specialisto išvada nustatyta suma – 153 499,44 Eur (69 522,83 Eur ir 75 000 Eur ir 8 976,61 Eur) viršija kratos metu rastą 152 410 Eur sumą. Priešingai, aplinkybė, pažymėta specialisto išvadoje, apie tai, kad nenustatyta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, jog piniginės lėšos buvo realiai perduotos, liudytojų parodymų nepaneigia. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad I. M., M. P., I. Š. būtų buvusios sekamos ir, be to, nepertraukiamai, atitinkamai, byloje nėra šių liudytojų susitikimų vaizdo ir garso įrašų. Keli baudžiamojoje byloje esantys telefoninių pokalbių su minėtais liudytojais garso įrašai jokios reikšmingos informacijos nesuteikia. Tokiu būdu, liudytojų I. M., M. P., T. P., I. ir S. Š. parodymai apie bendrai laikomas M. namuose lėšas baudžiamojoje byloje nėra paneigti, prokuroras taip pat neįžvelgė pagrindo vertinti šių liudytojų parodymus melagingais. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų parodymais vien dėl to, kad susitarimo laikyti pinigus bendrai, pinigų perdavimo asmenys nepatvirtino pasirašytais dokumentais. Kaip nurodė minėti apklausti liudytojai, juos siejo artimi giminiški, pasitikėjimo santykiai, todėl oficialus forminimas buvo nereikalingas. Atkreiptinas dėmesys, kad tokius parodymus liudytojai davė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, tuo metu, kai kaltinamojo E. M. santuoka buvo nutraukta.

Teismas vertina, kad liudytojų parodymų apie bendrai planuotą nekilnojamojo turto įsigijimą patikimumą patvirtino ir specialisto išvados duomenys. Kaip matyti iš šios išvados, butas, (duomenys neskelbtini) („N. G.“) buvo įsigytas lygiomis dalimis M. ir T. P., I. ir E. M.. Šio buto nuomai verslo liudijimą laikotarpiais nuo 2015-04-07 iki 2015-05-06, nuo 2015-05-08 iki 2015-09-20 ir nuo 2015-09-23 iki 2015-10-21, nuo 2015-10-22 iki 2015-12-31, nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31 buvo įsigijusi M. P.. Verslo liudijimą nuomai M. P. specialisto išvadoje nurodytais laikotarpiais buvo įsigijusi ir butams (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), I. Š. taip pat buvo įsigijusi verslo liudijimą buto (duomenys neskelbtini), nuomai. Tiek M. P., tiek I. Š. deklaravo gautas pajamas iš veiklos pagal verslo liudijimus, specialisto išvadoje, nustačius gautas pajamų sumas už patalpų nuomą per banką, buvo įvertinta, kad likusi deklaruota pajamų suma už patalpų nuomą gauta grynaisiais. Minėtos aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina, kad realiai bendrasavininkių turimas turtas buvo nuomojamas vieno iš jų, iš šio, bei kito turto nuomos buvo gaunamos pajamos. Tuo būdu, nėra pagrindo nesivadovauti liudytojų I. M., M. P. parodymais apie tai, kad nuoma buvo pelninga visai šeimai, tikėjosi ir ateityje verstis analogiška veikla, ją plėsti, ieškojo tam tinkamų objektų. Specialisto išvadoje konstatuota, jog iš tyrimo metu turimos informacijos nenustatytos aplinkybės, patvirtinančios apklausos protokoluose nurodytus ketinimus įsigyti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), „K.“, (duomenys neskelbtini), palėpę, esančią (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad nuosavybės teisė į šį nekilnojamąjį turtą E. M., I. M., M. P. ar T. P. vardu VĮ „Registrų centras“ neįregistruota. Kaip matyti iš šios išvados, buvo tikrinti ketinimai, kas, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nebūtinai galėjo ir turėjo būti užfiksuota objektyviai, tuo pačiu, patikrinama specialisto. Teisėjų kolegija vertina, kad liudytojų parodymai apie tai, kad buvo svarstoma apie įvairių objektų įsigijimą, tokių objektų ieškoma, specialisto išvada nepaneigti. Priešingai, specialisto išvadoje nustatytas dalyvavimas varžytinėse (butas, (duomenys neskelbtini)) patvirtina liudytojų parodymų apie bendrai vykdytą ir planuotą veiklą patikimumą. Kaip matyti iš specialisto išvados, I. M. 2013 m. gruodžio 2 d. buvo pervedusi 70 000 Lt (40 000 Lt ir 30 000 Lt) T. P., T. P. ir M. P. pervedė po 29 400 Lt sumą į VĮ „Registrų centras“ sąskaitą mokėjimo paskirtyje nurodant „varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini)dalyvio mokestis“, 2013 m. gruodžio 5 d. VĮ „Registrų centras“ grąžino varžytinių mokesčius, T. ir M. P. 2013 m. gruodžio 5 d. grąžino I. M. 70 000 Lt sumą bankiniais pavedimais. Kaip matyti, varžytinių dalyvių mokestis buvo sumokėtas, tai yra ketinimai įsigyti turtą patvirtinti realiai, tuo pačiu, įvertinus atitinkančias piniginių lėšų pervedimų datas, nėra pagrindo abejoti, kad dalyvavimas varžytinėse buvo bendras.

Atskirai aptartini 410 Eur bei 130 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų ir 1600 JAV dolerių, rasti kartos metu, apie kuriuos E. M. paaiškino, jog tai yra šeimos nuosavybė, užsienio valiuta rastos lėšos yra likę po kelionių. Kaltinime, pareikštame E. M., visa kratos metu rasta piniginių lėšų suma inkriminuota kaip turtas, kuris negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. Teisėjų kolegija vertina tokios kaltinimo konstrukcijos pagrįstumą.

Kaip nurodyta specialisto išvadoje, pagal bankų pateiktą informaciją nenustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gegužės 12 d. E. M. ir I. M. būtų išsiėmę iš banko sąskaitų grynųjų pinigų, E. M. ir I. M. 2015 m. gruodžio 31 d. datai pateiktoje metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje FR0001 priede FR0001L (Piniginės lėšos), nėra deklaravę turimų piniginių lėšų ne banke, pagal bankų pateiktą informaciją nenustatyta, kad 2016 m. E. M. ir I. M. būtų atlikę išgryninimo ar piniginių lėšų konvertavimo operacijų. Visgi, ši kategoriška išvada dėl 2016 m. pinigų išgryninimo iš sąskaitų nebuvimo ar neatliktų bankuose konvertavimo operacijų nėra pakankama konstatuoti nuosavybės teise turėto turto neteisėtumą. Visų pirma, šis aptariamas turtas nėra didesnės negu 500 MGL vertės, antra, tiek E. M., tiek I. M. kaltinime nurodytu laikotarpiu buvo dirbantys asmenys, pagal specialistės paaiškinimą teisme, vykdydavo ir pinigų išgryninimo operacijas, o išvadas apie turėtas lėšas grynaisiais ji darė remdamasi pačių asmenų pateiktomis deklaracijomis. Kaip matyti iš specialisto išvados, visgi joje nustatyti netikslumai I. M. teiktose deklaracijose, taigi, neatmestinas ir suklydimas nedeklaruojant nedidelės grynųjų pinigų sumos, atitinkamai, pinigai užsienio valiuta nedidelėmis sumomis iš tiesų galėjo būti likę po kelionių ir taip pat nedeklaruoti. Visa tai, teisėjų kolegijos vertinimu, galima būtų traktuoti kaip netinkamą turto deklaravimą, bet ne nusikalstamą veiką.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką loginė konstrukcija „turtas, kuris negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis“ iš esmės reiškia, kad finansiniai šaltiniai turtui įgyti tiksliai nenustatyti, tačiau, patikrinus visus galimus teisėtus šio turto gavimo būdus, aiškiai matyti, jog turtas negalėjo būti įgytas nė vienu iš jų. Kartu pabrėžtina, kad įrodinėjant ir pagrindžiant šią aplinkybę negali būti pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, todėl savininko nesugebėjimas pagrįsti turimo turto teisėtomis pajamomis savaime nėra pakankamas kaltumui nustatyti. Tam turi būti vertinami duomenys apie turto įsigijimo aplinkybes, turto savininko ir jo šeimos narių gyvenimo būdą, darbinės veiklos pobūdį ir stažą, turimus verslus, įtrauktas ir galbūt neįtrauktas į apskaitą pajamas, paimtas paskolas, paveldėtą turtą, išlaidas, ryšius su asmenimis, apie kurių neteisėtą veiklą turima duomenų, ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-93/2014, 2K-P-100-222/2015, 2K-87-719/2019) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-147-697/2020).

Apibendrinus, baudžiamosios bylos duomenys – kaltinamojo E. M., liudytojų I. M., M. P., T. P., I. Š., S. Š. parodymai, specialisto išvada, ne patvirtina, o paneigia pareikštą kaltinimą. Nėra pagrindo daryti išvados, kad patikrinus visus galimus teisėtus turto gavimo būdus, aiškiai matyti, jog turtas negalėjo būti įgytas nė vienu iš jų. Baudžiamojoje teisėje galioja in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos traukiam baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai) principas, o ne in dubio pro duriore (abejojant – griežtesnis), baudžiamojoje byloje nesant kaltinamojo E. M. kaltę patvirtinančių įrodymų, jis dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 1891 straipsnio 1 dalį išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

IV.

Dėl kaltinimo epizodų R. K., V. G., juridiniam asmeniui – UAB X, juridiniam asmeniui – politinei partijai „U“(8-11, 19-22, 32-35, 44-45 kaltinimai)

Kaltinamasis R. K. kaltės nepripažino, paaiškino, kad nuolaida U reklamai – įprastinis rinkodaros veiksmas. Jis pažįsta V. G. kaip politiką ir kaip išmintingą, kas šiais laikais pakankamai reta, asmenį. Žinojo, kad jis yra 2016 m. Seimo rinkimų U rinkimų štabo vadovas. Iš ilgametės darbo žiniasklaidoje patirties žinojo, kad iš finansinės pusės partijų rinkimų štabų vadovai sprendžia du uždavinius: kaip surinkti daugiau lėšų ir kuo mažiau jų išleisti. Nuolaidų už politinės reklamos transliavimą prašo visi – politikai, viešųjų ryšių agentūros, reklamos gamintojai ir pan. Žiniasklaidos priemonės nėra mažmeninė prekyba, kurioje neįprasta prašyti nuolaidų. Kaip taisyklė, derybos tarp reklamos pardavimų skyrių žmonių ir reklamos užsakovų vyksta ne dėl kainų, o dėl nuolaidos dydžio ir biudžeto. Žiniasklaidos priemones gali palyginti su advokatais ar prabangių automobilių pardavėjais. Šioje industrijoje nuolaidų prašyti yra įprasta. Pastaraisiais metais vidutinė pardavimų nuolaida eterio laikui visose be išimties komercinėse televizijose svyruoja nuo 80 iki 90 procentų. Jis pats tiesiogiai nedalyvavo derinant nuolaidą U reklaminių klipų transliavimui, jeigu tokia buvo, bet iš pricipo tam nebūtų prieštaravęs, nes pardavimų skyrius atsako už biudžeto pajamų surinkimą ir turi teisę elgtis taip, kaip jiems kiekvienu konkrečiu atveju atrodo geriau, tam, kad pasiektų bendrą laukiamą metinį rezultatą. V. G. nuolat skundėsi pinigų trūkumų, tad grynai komerciškai, kad neprarastų kliento ir ateityje užsitikrintų didesnį biudžetą iš U skirtų VRK lėšų, televizija U logiškai turėjo padaryti nuolaidą nerinkiminiu laikotarpiu. Tačiau negali patvirtinti, ar nuolaida buvo pritaikyta, nors tai būtų buvęs teisingas sprendimas. Kainodara, pritaikyta U, nebuvo susijusi su jokiais V. G. veiksmais, poelgiais ar sprendimais. Tiesa pasakius, nelabai suvokia, kokios asmeninės naudos V. G. gavo iš to, kad partijos, kuriai jis priklauso, konsultantai (pabrėžia – net ne pati partija) sumokėjo mažiau už reklamą.

Parama VšĮ „M. P.“ nebuvo skirta V. G.. Paramą VšĮ „M.p“ skyrė UAB „M.“. Šios bendrovės direktorius galėjo ir padarė tai savarankiškai. Gali pasakyti, kad jo įsitikinimu ši parama nebuvo skirta V. G.. Ką pamatė ir iš bylos medžiagos – gautą paramą panaudojo su juo nesusiję asmenys. Šios paramos nesiejo su jokiais V. G. veiksmais, poelgiais ar sprendimais. Už tai nieko nebuvo prašoma ir parama nebuvo sąlyginė. 2020 m. vasario 11 d. teisiamajame posėdyje R. K. papildomai paaiškino apie 2015 m. gruodžio 16 d. pokalbį, kuriuo grindžiamas kaltinimas epizode dėl paramos VšĮ „M.p.“. Nurodė, jog kalbėjosi apie Ž. F.. Kažkokiu būdu buvo gavęs Ž. F. koordinates ir nuorodą į ją, kaip galimą paramos gavėjo atstovę. Pagal pokalbio kontekstą, gavo iš V. G., tačiau kaip, kada, kur, nepamena. Žinojo, kas yra Ž. F. seniai, kad verslininkė – svarbiausias lauko reklamos rinkos žaidėjas, tačiau asmeniškai nepažinojo, nemanė, kad ji užsiima ir menu bei sportu, todėl persiklausė V. G., ar jis nesuklydo, rekomenduodamas jos atstovaujamą viešąją įstaigą, kaip galimą paramos gavėją. Kaip pasirodė iš bylos, V. G. kontaktas buvo L. F., t. y. su juo kalbėjo ir ieškojo kontaktų. V. G. pats nežinojo, todėl pažadėjo pasitikslinti, kadangi V. G. rūpinosi viešąja įstaiga, tai yra visuomeninis interesas. Matomai, galvojo paramą padaryti pats, tačiau kažkodėl persigalvojo, atidavė kažkam, matyt, į sekretoriatą. Dabar žino, kad pateko J. G.. Sekretoriate visuomet būdavo atskiras segtuvas paramos prašymams.

Dėl kaltinimo, susijusio su Vartojimo kredito įstatymu, paaiškino, kad t. 37, b. l. 3 ir 5 nurodyta iš viso 18 pasiūlymų, kaltinime nei ekspertų, nei kokio specialisto nėra net pabandyta suklasifikuoti, kurie konkretūs projektai yra alternatyvūs švelninantys, o kurie alternatyvūs griežtinantys patikrinimo procedūras ir kredito palūkanų dydžio reglamentavimą. Spėja, iš kur atsirado kaltinimas dėl kredito palūkanų dydžio nustatymo reglamentavimo – iš galimo V. G. pateikto pavyzdžio, žodį „pavyzdžiui“ dėl palūkanų V. G. paminėjo 2015 m. rugsėjo 28 d. susitikime. Už Š. G. 2015 m. spalio 13 d. pasiūlymą nebuvo balsuojama nei „po svarstymo“, nei „dėl priėmimo“. Seimas balsavo už pataisą pateikimo metu, tačiau pataisa balsuojant „po pateikimo“ buvo atmesta – nepriimta, „svarstyti“, nebuvo svarstoma, nebuvo balsavimo „po svarstymo“, nepriėmus „svarstyti“, balsavimo „dėl priėmimo“ – tiesiog negali būti. 2015 m. spalio 13 d. Š. G. Vartojimo kredito įstatymo pataisa 2015 m. lapkričio 5 d. Seimo plenarinio posėdžio metu nebuvo pateikta į Seimo plenarinį posėdį ir už ją nebuvo balsuojama nė vienoje balsavimo stadijoje. Negalėjo V. G. ir U frakcija 2015 m. lapkričio 5 d. plenariniame posėdyje niekaip balsuoti „už“ Š. G. 2015 m. spalio 29 d. pasiūlymą dėl VKĮ, kaip formuluojama kaltinime „priimant“, kadangi balsavimo dėl 2015 m. spalio 29 d. Š. G. VKĮ pataisos „priėmimo“ nebuvo, nes 2015 m. spalio 29 d. Š. G. VKĮ pataisai nebuvo pritarta balsavimo „dėl pateikimo“ metu. Nė viename pokalbyje jis neprašė V. G. padaryti tokį poveikį, kaip formuluojama kaltinime – „kad BFK nukeltų svarstymą“, kadangi neprašė, tai V. G. jam ir nežadėjo. 2015 m. rugsėjo 28 d., 2015 m. spalio 7 d. pokalbiuose kalbėjosi ir apie VKĮ įsigaliojimą, V. G. papasakojo, kad apie VKĮ įsigaliojimą diskutavo su darbo grupės vadovu B. B. ir darbo grupės vadovas B. B. pasiūlė įsigaliojimo datą – 2016 m. vasario 1 diena. U frakcija pokalbiuose minima tiek, kiek pats V. G. U frakcijai buvo rekomendavęs palaikyti B. B. iniciatyvas. VKĮ įsigaliojimą nuo 2016 m. vasario 1 d. pasiūlė darbo grupės vadovas ir BFK pirmininko pavaduotojas B. B., Seimo posėdyje dėl įsigaliojimo datos nebuvo balsuojama buvo pritarta „bendru sutarimu“.

Dėl kaltinimo, susijusio su Seimo nutarimu dėl kelio Vilnius – Utena R. K. paaiškino, kad klausimas buvo aktualus, tiek „L.“ grupės, tiek internetinio portalo „A.“ grupės žiniasklaidos priemonėse buvo skelbiama informacija apie žūčių ir nelaimių skaičių istoriją šiame kelyje. Didelis aktualios informacijos blokas buvo tų metų karštą vasarą, kai buvo atsistoję betono blokai ir buvo daug avarijų ir taip pat, kiek pamena, buvo skelbiama informacija tiek po šio nutarimo Seime pateikimo, tiek po balsavimo dėl priėmimo. Mano, kad kaip bendraautorius yra rašęs apie statistinių nelaimių aspektą šiame kelyje. Taip pat nurodė, kad šis klausimas įdomus, nes kiekvienas iš ES finansuojamas projektas turi privalomą viešinimo dalį. Tai tiesiog reiškia, kad bus viešas konkursas. Nurodė, kad žinios reikalingos verslų ilgalaikėms prognozėms, t. y. pagal tai, kas šalyje planuojama, prognozuoja savo verslo plėtrą, naujus pajėgumus ir investicijas, taip pat jam visada buvo svarbu ekonomikos augimas. Nei 2015 m. spalio 14 d. nei 2015 m. lapkričio 9 d. pokalbiuose su V. G. nėra jo prašymų V. G. asmeniškai balsuoti „už“ Seimo nutarimą dėl Utenos plento, taip pat nėra prašymo, kad paveiktų U frakciją, kad jos nariai balsuotų „už“ tą patį Seimo nutarimą. Yra tik domėjimasis, kada šis Seimo nutarimas bus posėdžio darbotvarkėje ir konstatavimas, kad tai yra techninis klausimas. Dėl kaltinimo, susijusio su poveikiu Seimo Pirmininkei L. G. dėl įtraukimo, teigė, kad dėl įtraukimo į darbotvarkę balsavimu sprendžia visas Seimas. Ir tik Seimui pritarus, balsuojant surinkus balsų „už“ daugiau, nei „prieš“ bei „susilaiko“, klausimas įtraukiamas į darbotvarkę. Jis, paaiškindamas pokalbius su V. G., teigė, kad prašė paklausti L. G., ar yra planas įtraukti Uteną į balsavimą, o V. G. atsakė, kad paklaus. Pokalbyje V. G. pasakė, kad U jau 2015 m pavasarį įsipareigojo koalicijos partneriams – L. palaikyti Utenos plento klausimą balsavimo metu. Nereikia daryti poveikio nei V. G., nei frakcijai, kad palaikytų klausimą LR Seime. L. ir U jau buvo susitarę klausimo priėmimą susieti su 2016 m. biudžeto priėmimu, nes minėti 70 mln. žvyrkeliams yra 2016 m. biudžete, tai ta pati plenarinė sesija, o jis yra kaltinamas, dėl to, kad atkeltų iš sekančios plenarinės sesijos 2016 m. į 2015 m., taip negali būti, nes biudžetas nebūtų priimtas. Perklausęs 2016 m. vasario 4 d. Saltoniškių g. 9, restorane „Gan bei city“ vykusio R. K., N. E., A. R. susitikimo garso įrašą (t. 6, b. l. 51-89), į klausimus atsakė, jog šiuo atveju jis N. E. sako žinomą informaciją, kad UAB „M.“ nesiruošia ir nedalyvaus kelio Vilnius – Utena projekte o taip pat nesiruošia ir nedalyvaus kelių statybos rinkoje. Sakinyje b. l. 70 pirmas akcentas – jeigu reiktų rinktis, tai rinktųsi, kadangi rinktis nereikia, tai nesirenka nieko. Kodėl jam kelias labiau patiktų – tai monumentalus, istorine prasme ilgalaikiškesnis dalykas. Apie Utenos plento kelią, jeigu reiktų rinktis, rinktųsi.

Dėl kaltinimo, susijusio su Pelno mokesčio įstatymo pakeitimu ir įsigaliojimu, paaiškino, kad su V. G. kalbėjo ir apie pelno mokestį. Jam, kaip verslininkui, aktualūs visi mokestiniai įstatymai, tačiau niekada neprašė nieko niekaip paveikti nei kaip nors balsuoti, nebuvo jokios pagrįstos kalbos apie Pelno mokesčio išėmimą ar įdėjimą į kokias nors darbotvarkes. Jis diskutavo ir su V. G., ir ne su V. G. apie Pelno mokesčio įstatymą. Diskusijų siekis – aiški formuluotė. Jam iš konkrečių diskusijų nebuvo jokios tiesioginės naudos. Šiaip, diskusija apie Lietuvos teisėkūros kultūrą. Tema savotiškai traukianti akį, nes projekte iš pirmo žvilgsnio buvo naikinama nekaltumo prezumpcija. Nors, kaip iš teismo proceso paaiškėjo, Finansų ministerija tokios intencijos neturėjo. Jis neturėjo konkretaus intereso dėl Europos Sąjungos direktyvos perkėlimo į Pelno mokesčio įstatymą, nes ES direktyva Lietuvoje dirbančių ūkio subjektų apmokestinimo tvarkos nekeitė. Remdamasis aktualiu laikotarpiu galiojusia Seimo statuto redakcija teigė, kad kaltinamojo akto formuluotė „paveikti Seimo pirmininkę L. G., kad išimtų klausimą iš LR Seimo posėdžio darbotvarkės“ yra nonsensas, „išėmimas“ neįmanomas nei fiziškai, nei teisiškai, nei ji gali „išimti iš darbotvarkės“, nei ji gali „nukelti svarstymą“. Teigė, kad tik Seimui nubalsavus teigiamai, darbotvarkės projektas virsta darbotvarke. Tiek jis, tiek V. G. ne tik kaltinamajame akte buvo kaltinami, tačiau ir pakeistame kaltinime tebekaltinami dėl poveikio Seimo pirmininkei, jog ši atliktų veiksmus, kurių tiesiog negali atlikti: kaltinamajame akte kaltinami poveikiu „kad išimtų iš plenarinio posėdžio darbotvarkės“, pakeistame kaltinime kaltinami, „kad neįtrauktų į 2015-12-17, 2015-12-22 ir 2015-12-23 Seimo posėdžių darbotvarkę.

Dėl kaltinimo, susijusio su sklypo (duomenys neskelbtini), nuoma, nurodė, kad V. G. klausė informacijos arba prašė, kad V. G. paklaustų informacijos, tai yra norėjo išsiaiškinti, kokios politinės priežastys lėmė kilusį ažiotažą ir nesusipratimus, susijusius su (duomenys neskelbtini), esančio turto viešu aukcionu ir žemės sklypo nuomos sutartimi. Savo pašnekesius su V. G. laiko kreipimusi į Seimo narį dėl valstybinių institucijų apgaulingos veiklos bei neveikimo. Teigė, kad fiksuotuose pokalbiuose buvo aiškiai girdėti – jeigu teisėta, jeigu neprieštarauja įstatymams, jeigu neprieštarauja teisės aktams, jeigu neprieštarauja Aukščiausiojo ir apeliacinio teismų praktikai. Nurodė, kad prašė „paklausti“, „pasidomėti“, „paklausti, pasidomėti ar galima“, tačiau nė viena fraze negalima jo įtarti prašymu „paveikti V. B., kad ši duotų nurodymus“, nė viename pokalbyje ir nėra fiksuota, kad jis prašė teigiamo atsakymo.

Dėl kaltinimo, susijusio su viešinimo biudžetais, nurodė, kad UAB „X.“ valdomos UAB „A. M.“ ir UAB „L.k.“ neturėjo sutarčių su Žemės ūkio ministerija ir Nacionaline mokėjimo agentūra, nei ŽŪM, nei NMA neturėjo jokio juridinio santykio su šiomis žiniasklaidos priemonėmis, todėl net ir norėdamos, perskirstyti taip, kaip formuluojama kaltinime, tiesiog negalėjo. Tiek UAB „A. M.“, tiek ir „L.k“ neturėjo tiesioginių sutarčių su ŽŪM ir NMA viešinimui pagal Kaimo plėtros programą, dėl kurios reiškiami kaltinimai, ir apskritai neturėjo jokių sutarčių su šiomis dviem institucijomis dėl viešinimo pagal bet kokią programą. Sutartis buvo UAB „V.p.“, ne su ŽŪM, ne su NMA ir be to interneto portalą „A.“ taip pat atstovavo UAB „L.k.“. Pokalbiuose kalbėjosi apie visą žiniasklaidos rinką, apie tai, kodėl nevykdomi viešinimo projektai, ir kad tai gresia ES lėšų grąžinimu, pasibaigus finansavimo periodui. Nurodė, kad jam rūpėjo ekonominė pusė, t. y. viso sektoriaus pajamos. Domėjosi, kokios priežastys lemia tai, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros viešinimo programa, kuri buvo suplanuota ir patvirtinta visuose lygiuose, nevyksta. Pokalbiuose su V. G. svarstė įvairias numanomas priežastis ir motyvus.

Dėl kaltinimo, susijusio su poveikiu Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkei, paaiškino, kad Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininką iš jos narių tarpo renka Nacionalinė sveikatos taryba, o D. M. nebuvo ir net nepretendavo būti Nacionalinės sveikatos tarybos nare. Jis pats buvo Asociacijos S.s, integruojančios bei vienijančios mokslo ir verslo įstaigas bei įmones, valdybos nariu nuo 2009 m. vasario 5 d. iki 2018 m. sausio 2 d., domėjosi institucijų, kurios buvo šios asociacijos nariais, veikla, tiek L., tiek KTU, tiek Energetikos instituto. Daug bendravo tiek su L. rektoriumi prof. R. Ž., tiek su K. rektoriais. Jam buvo tikrai įdomu bendrauti su labai išsilavinusiais, kultūringais ir savo srityse profesines aukštumas pasiekusiais akademinės visuomenės lyderiais. Jam buvo žinoma apie L. prof. rektoriaus R. Ž. siekius, kad kvalifikuotas gydytojas ir medicinos srities vadybininkas Ž. P. taptų Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininku. Apie tai jis buvo sakęs, buvo apie tai kalbėję. Iš viešosios erdvės jam buvo žinoma, kad D. M. su Ž. P. buvo apsipykę ar apsižodžiavę. Kad pagrįstai apibūdintų R. Ž. Ž. P. šansus, nusprendė paklausti V. G. apie santykius U vidinėje virtuvėje. Paklausė, kad identifikuotų galimą priešišką, įtakingą nuomonę kaip problemą, nors ir be jokių šiuo atveju įgaliojimų, tačiau ta nuomonė, jeigu reiškiama viešai, galimai galėtų būti svarbi. Galimai, nes tai buvo tik jo spėjimas. Norėjo identifikuoti galimą probleminį prof. R. Ž. tašką – pilkąją zoną. Iš veiklos žiniasklaidoje jam šios „zonos“ (pilkoji ir tamsioji) tikrai gerai žinomos – buvo nuolatinis jo kontroliuojamos žiniasklaidos domėjimosi objektas. Tamsioji ir pilkoji zonos – intrigų rezginys tiek valdžios, tiek visuomenės užkulisiuose. Neabejodamas prof. Ž. P. kompetencija eiti šias pareigas, nusprendė pas V. G. apie tai paklausti, pasiteirauti, turėdamas galvoje klausimą, ar minėtų asmenų tarpusavio asmeninių santykių kontekstas nebus trukdis prof. Ž. P. sąžiningai konkuruoti būsimuose NST pirmininko rinkimuose. Kad yra klausiama, o ne prašoma paveikti, matosi ir pokalbių stenogramose.

Duodamas parodymus dėl kaltinimo, susijusio su S. D., pabrėžė, kad šio kadencijos pabaiga – 2018 m. vasarį. Teigė, kad pokalbyje nieko neprašė V. G. ir V. G. jam nieko neatsakė.

Dėl kaltinimo, susijusio su poveikiu VĮ „I.e.“ viešųjų pirkimų komisijai nurodė, kad apibendrintai jo kalbėjimas nėra prašymas tiek dėl S. D., tiek dėl I.a.. Tai bendri samprotavimai, įskaitant apie ateitį, kas gali būti įdomu ateityje, į kuriuos, beje, V. G. visiškai nereagavo. Perklausius 2016 m. vasario 4 d. Saltoniškių g. 9, restorane „Gan bei city“ vykusio R. K., N. E., A. R. usitikimo garso įrašą, paaiškino, kad nepaisant to, kad Lietuvoje yra viena atominė, tardami frazes „atominė“, „cirkas“ abu su N. E. juokėsi ir juokas buvo su dideliu sarkazmu, teigė, jog „atestatai“ yra apie multifunkcinio projekto atestatus, pažymėjo, kad B19 nugalėtojas paskelbtas 2017 m. kovą, B-25 dar nepaskelbtas, pokalbio metu dar jokio klausimo apie paskelbtą konkursą nebuvo.

Kaltinamasis V. G. kaltu neprisipažino, paaiškino, kad susitikinėjo su R. K., kurį pažinojo iš visuomeninės veiklos. Susitikdavo įvairiausiose verslo asociacijų renginiuose, jis nebuvo niekuo išskirtinis, tokių žmonių, visuomenės veikėjų, užeidavo ne vienas ir ne du, dažniausiai į Seimą, kalbėdavo, klausdavo, kaip vyksta, kaip kas. Jis viešai žinomas asmuo. Restoranuose yra susitikę su įvairiausiais veikėjais. Susitikimai dažniausiai būdavo aplink Seimą, bet tai nebuvo niekuo išskirtinio, pietų, vakarienių, pusryčių, kavos išgėrimų su kitais visuomenės veikėjais buvo ne vienas ir ne du. R. K. turėjo savo ofisą, buvo sakęs, kad dirba (duomenys neskelbtini) gatvėje, turi savo darbo kabinetą, o koks ten darbo kabinetas, pagal kokią sutartį, ar kokiu pagrindu jis turi tą kabinetą, nesidomėjo. J. M. pažįsta iš matymo, 2015 m. lapkričio 9 d, vakarieniavo, buvo D. J. M., R. K. ir jis. Žinojo, kad R. K. buvo su žiniasklaida, L. grupe susijęs, o L. grupė turbūt kažkokias sąsajas turėjo su „X“. Viešoje erdvėje buvo, kad jie priklausomoje grupėje, bet koks santykis, kiek ten akcijų turi, vienose ar kitose pareigose, jis nesidomėjo. Frakcijų politika buvo dažniausiai kalbėti su visais, išgirsti nuomonę, situaciją, kaip vertina Lietuvoje. Kokios R. K. pareigos tuo metu buvo L. grupėje, negali pasakyti. Ne jis kreipėsi į R. K., jis buvo (duomenys neskelbtini), kai R. K. ateidavo, jis nesigilindavo ir neklausdavo, kodėl jam skauda. Jei ta tema pasirodo aktuali, pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini) gatvės sklypas, kai pasako, žiūrėk, kas vyksta valstybėje, jis pasižiūri į medžiagą ir pamato, kad iš tikrųjų vyksta keisti dalykai ir sutapimai. Tai natūralu, kad jo, kaip (duomenys neskelbtini), pareiga yra reaguoti į tuos dalykus. Jo pareiga kelti tuos klausimus, kad jie būtų išspręsti, neklausdavo, kodėl šis klausimas aktualus. Jei galėdavo atsakyti – atsakydavo, negalėdavo – pasakydavo, kad nežino.

Dėl vartojimo kreditų, kodėl buvo šis klausimas, reikėtų užduoti klausimą R. K.. Jis buvo 2014 m. rugpjūčio mėn. suformuotos darbo grupės, kuri rengė įstatymo projektą, narys, o K. buvo žmogus, kurį pažinojo, kuris klausė ta tema, jam atsakinėjo. Net iš pokalbių išklotinių matosi, kad jis neklausė, kodėl R. K. šis klausimas aktualus. Vartojimo kredito tema jis turbūt buvo vienas iš labiausiai įsigilinusių Seimo narių, buvo toje darbo grupėje, kurioje realiai dirbo prie to projekto, suprato jo esmę, prasmę, todėl atsakinėdavo į tuos klausimus. Projektas buvo tam tikras siekis subalansuoti interesus tarp vartojimo kredito teikėjų ir kredito gavėjų. R. K. pasakydavo kažkokių pastabų, tai reaguodavo, nepasakydavo, nereaguodavo. Jis pats daugiau pasakodavo apie vartojimo kreditą, nei jo kas nors klausdavo, nes tai buvo vienas iš programinių punktų, kuriuos buvo pasiruošęs kalbėti rinkiminės kampanijos metu. Nežino, kas buvo R. K. – gavėjas ar davėjas, jam nerūpėjo, nes turėjo savo poziciją tais klausimais ir ją išsakydavo. Jei R. K. ir turėjo kažkokį interesą, tai jam konkrečiai nepasakė, kad tas interesas yra jo. Kažkurioje pokalbių vietoje kalba apie datą, kad aktualus datos klausimas, bet tas klausimas yra susijęs su kitu aspektu. Datos įsigaliojimas galimas tik tam tikrais numatytais dalykais, t. y. teisėkūros. Ar jiems tai padėjo, ar pakenkė, turi atsakyti pats R. K. ar L., nežino, kas.

Kodėl R. K. kėlė klausimą dėl projekto „Kelias Vilnius – Utena“, nežino, jo paklausė labai paprasto dalyko, ar tas klausimas nusimato Seimo darbotvarkėje. Jis buvo nustebęs, nes kiek žinojo, gegužę, birželį tas klausimas suderintas ir turėjo būti darbotvarkėse, bet kažkodėl jis nepraėjo, ar nepabaigęs visų stadijų, tai tiesiog ir pasakė, kad pasidomės, o kur jis naudos, gal norėjo, kad kažkokia įmonė dalyvautų konkurse, ar jie norėjo viešinti tą klausimą, jam nebuvo didelio skirtumo, to nesiteiravo, ir tai matosi iš pokalbių, kad nesiteiravo, kodėl jiems aktualus tas klausimas. Tai labai siauras dalykas, tarp tų daugelio klausimų paklausė, ar kelias Vilnius – Utena bus įtrauktas į darbotvarkę. Jis atsakė, kad paklaus, ar tas klausimas bus įtrauktas, ar ne, ir pasakys poziciją. Jokios kalbos apie įtaką, kad įtrauktų tą klausimą, žiūrėtų, kad jis būtinai būtų įtrauktas ir panašiai, nebuvo. Jis paklausė ir po to paaiškėjo, kad buvo lygiagretus derinimas, 70 milijonų įtraukimas į biudžetą kelių programai ir kompleksiškai viešosios privačiosios partnerystės projektas. „M.“, „M. V.“ girdėtos įmonės, ar „M.“, ar „M.V,“ R. K. užėmė kažkokias pareigas, jis nežinojo. Sprendimus šiuo atveju turėjo priimti Biudžeto ir finansų komitetas, kuris svarstė projektą, todėl mano, kad lobistai, jei ir darė įtaką, tai galėjo daryti įtaką būtent P. N. ar kitiems komiteto nariams. L. S. pažįsta, jis buvo advokatas, tuo metu nežinojo, ką jis turi bendro su vartojimo kreditu. Pateikė projektą kelias Vilnius Utena L. S., jis tiesiog pažįstamas Seime, sakė, kad turi kompetencijos tais klausimais, nes jų kontora, ar jis pats dirbęs su viešosios privačiosios partnerystės projektais, rengė sutartis ir tiesiog įsivaizduoja, kokios turi būti jų kainos. Jam atidavė medžiagą, o jis parašė savo nuomonę, kadangi nuomonė pasirodė argumentuota, yra laiškas bylos medžiagoje laiškas. Ši medžiaga buvo vieša, neslapta. Dėl Seimo nutarimo dėl kelio Vilnius – Utena priėmimo – nustatoma viršutinė finansavimo riba, Vyriausybei suteikia teisę prisiimti valstybės vardu tam tikrus įsipareigojimus, neviršijančius tam tikros sumos. Nutarimas skirtas Vyriausybei, kad ji galėtų toliau veikti. Frakcijos pozicija dėl kelio Vilnius – Utena paviešinta gegužės, birželio mėnesį. Jam vienintelę įtaką turėjo politinės tarybos apsitarimas, apsitarė, kad šis projektas prioritetinis, kad jis turi būti įgyvendinamas, nusileido šiuo atveju į kompromisą s., kad jis daromas „PPP“, t. y. leidžiamas Seimo nutarimas, o šiuo atveju buvo pažadėta, kad jis apims ne vien tik šį kelią, bet lygiagrečiai bus regioniniai keliai, ir jiems bus skirtas finansavimas. Po to frakcijos posėdyje pasikeitė pozicija iš esmės.

Dėl norminio akto vėlesnio įsigaliojimo, kad tai sutapo su kažkieno interesais – jei ir sutapo su „X“ interesais, jam tai nebuvo svarbu. „X.“ buvo turbūt holdinginė įmonė, kokie buvo jų tarpusavyje ryšiai, matomai, buvo tie ryšiai, jam nebuvo aktualūs. Jis R. K. pareigų nesiaiškino, tik žinojo iš viešosios erdvės.

Dėl žemės sklypo nuomos ir „T.“ – nuoma buvo suinteresuota pagal dokumentus „M. V.“, tą žinojo iš viešosios erdvės, kad „M.V.“ išsinuomojo tą sklypą aukciono būdu iš VĮ „T.“. Nežino, ką bendro turėjo R. K. su „M.V.“, niekada neklausė. Aptarinėjo tokius klausimus pokalbio metu, nes jis paklausė. Kadangi V. B. buvo (duomenys neskelbtini), šiuo atveju ta situacija buvo keista, jam pasirodė, kad tai galimas NŽT piktnaudžiavimas. Situacija buvo tokia, „T.“ nusprendė parduoti, kaip supranta, antenas, po tomis antenomis buvo žemės sklypas, jis buvo pakankamai didelis. Visi aukciono dalyviai suprato, kad ne antenoms išlaikyti jie tą sklypą nori gauti. Jie dalyvavo aukcione parduodant tą sklypą, ne viena, o kelios įmonės, šioje vietoje NŽT buvo pateikusi išvadą, kad naujam tų daiktų įgijėjui bus galima išsinuomoti tą žemės sklypą, kas sudalyvaus aukcione. Susidariusi situacija jam pasidarė keista, mano, kad buvo pakankamai informacijos, kas vyksta NŽT, kad ne visai gerai išaiškinami dalykai, todėl jam iš karto kilo natūralus klausimas, jei žmonės laimėjo konkurse, jo sąlygose buvo nurodyta, kad jie galės išsinuomoti, valstybinė institucija tai patvirtino dokumentais, tai kodėl dabar jie savo įsipareigojimų nevykdo. Situacijos jis pilnai nežinojo, tas pokalbis buvo trumpas. Jis pasitikrino viešoje erdvėje, kas vyksta su ta medžiaga, matėsi, kad „T.“ gautus pinigus ruošėsi panaudoti, dar vienas žmogus buvo atėjęs į Seimą ir sakė, kad galima panaudoti naujajam mobiliojo ryšiui teikti, t. y. tapti konkurentu dabartiniams viešai žinomiems mobiliojo ryšio operatoriams. Kaip suprato iš pasikalbėjimų, buvo daromas didelis spaudimas, kad tik jie tais pinigais pasinaudoti negalėtų, kad tam būtų sutrukdyta ir „T.“ negalėtų tapti mobiliojo ryšio operatoriumi. Matydamas visą šitą kontekstą, kad į tai gali įsipainioti Žemės ūkio ministerija, NŽT, kurios kuravimo sritys yra Žemės ūkio ministerijoje, jam pasidarė natūralus klausimas, kad turi informuoti ministrę, kad žiūrėtų, kas vyksta. Iš pradžių galvojo, kad užteks paduoti paklausimą NŽT atstovams ir jie paaiškins, bet kadangi tas išsitempė ir tapo viešu dalyku, jis nusprendė, kad reikia informuoti ministrę. Surinko viešą informaciją, ką sužinojo iš kitų šaltinių, pasidomėjo teismo praktika, kaip yra su tais sklypais ir jų perleidimu. Iš teismo praktikos galima akivaizdžiai suprasti, kad tokiais atvejais yra pasirašomos sutartys naujiems savininkams. Kreipėsi į Žemės ūkio ministrę, pasakydamas, kad ji pati turi spręsti ir įvertinti visą situaciją, bet jam atrodo, kad čia yra kažkokių nesusipratimų, bėdų. Ji atsakė, kad vertins pagal teisės aktus, vertins visą informaciją, padarys užklausimus ir buvo visa ta kalba. Jis V. B. pakankamai dažnai nematydavo. R. K. klausė, ar žino kažkokią informaciją, sakė, kad nežino, nematė V. B., kada pamatys, tada gal sužinos. Veikė kaip (duomenys neskelbtini), nes buvo viešas klausimas. Su ministre kalbėjo apie nuomos sutartį todėl, kad Žemės ūkio ministerijos pavaldume yra Nacionalinė žemės tarnyba. NŽT, pasižiūrėjus iš tuo metu vykusios viešosios erdvės, buvo tam tikrų problemų ir klausimų, ar nėra veiksmuose pažeidimų ir panašiai, todėl natūralu, kad kaip kuruojančią ministrę informavo, kas Seime vyksta, kad „T.“ atakuoja mobiliojo ryšio operatoriai, kad sklypą specialiai peržiūrinėja, kad yra teisminė praktika, tiesiog pateikė informaciją, neprašydamas jokios įtakos ar kažko. Tas atsispindi pokalbyje su R. K., kur buvo pasakyta, kad ministrė sakė, kad pasižiūrės, ar įstatymams atitinka visi sprendimai, visa kita ir jei atitinka įstatymams, tada bus pagal įstatymus ir sprendžiama. Jis kaip (duomenys neskelbtini)žiūrėjo į tą situaciją, o tokių situacijų dėl sklypų įvairiausių buvo ne viena. Pagal Konstituciją Seimo narys turi pakankamai laisvą mandatą. 2008-2012 m. jo apygarda buvo (duomenys neskelbtini), paskutinį kartą kandidatavo (duomenys neskelbtini), bet, kad tai būtų kažkuo susieta ir apibrėžta, nėra. Šiuo atveju jam buvo pateikta informacija, kuri buvo pasirodžiusi ir viešoje erdvėje, jis turėjo papildomos informacijos ir atrodė, kad ji gali būti reikšminga Žemės ūkio ministerijai. V. B. duotuoju laikotarpiu priklausė „U“, ji buvo U frakcijos narė. Su V. B. jo santykiai darbiniai, kaip su kitais frakcijos nariais. Dėl (duomenys neskelbtini) sklypo jis tiesiog pateikė informaciją, jam žinomą, kuri gali būti jai aktuali kaip ministrei, ir pasakė, kad pati turi įsivertinti, kas ten yra per situacija ir, jei reikės, priimti sprendimus susijusius, kad ta situacija netaptų kažkokia kritinė – apkaltins Žemės ūkio ministeriją, kad yra daromi kažkokie pažeidimai, kad turi būti pagal teisės aktus vykdoma ir panašiai. Ji atsakė, kad pažiūrės pagal įstatymus, ar viskas tvarkoje ir tada priims sprendimus. Pirmo pokalbio metu ji pasakė, kad yra įstatymai, ji pasižiūrės. Situacija buvo susipynusi, pateikta informacija apie telekomunikacijų bendrovių interesus, įvairiausi niuansai, kurie galėjo daryti kritinę reikšmę, įsivėlusi jau buvo žiniasklaida. Jai pateikė tik informaciją, ji sakė, kad elgsis pagal įstatymus ir kritinės situacijos neturėtų kilti. Nebuvo prašymo, kad ministrė pakalbėtų su NŽT, pokalbis buvo, kad pati įsivertintų. Ji galėjo pasakyti, kad pasiklaus reikiamų pareigūnų, jei tokios informacijos reikės. Nebuvo prašymo duoti nurodymą sudaryti žemės nuomos sutartį su „M.V.“. Kad kalbėjo su V. B. dėl sklypų (duomenys neskelbtini), R. K. perdavė, nes jis uždavė klausimą, kuris aktualus visuomenei, jis papasakojo, ką žino, kad atėjo telekomunikacijų lobistai, yra kalbama, bet tai pokalbių detalės, kurias pažiūrės. Apie daromą spaudimą irgi kalbėjo su R. K., nes atrodė, kad ta situacija darosi nenormali.

V. B. nieko neprašė dėl NMA ir ŽŪM 2016 m. viešinimo projekto, tik kalbėjo, nes R. K. buvo paminėjęs J. B., kad galimai bus ne pagal įstatymus dalykai, todėl atkreipė jos dėmesį, ar tikrai J. B. susidoros ir nekils jai interesų konflikto. Tai yra, kad ta situacija nevirs komunikacine ir teisinė krize. Kalbėjo tik apie J. B., kad kontekstas kyla iš viešinimo klausimų. Ji buvo ministrės patarėja ar padėjėja komunikacijai ir žiniasklaidai. Ji tapo atsakinga ir už viešuosius pirkimus, kai R. K. pristatė, kad ji daro įtaką dėl viešųjų pirkimų, jam kilo klausimai, ar nebus supainioti viešieji ir privatūs interesai. J. B. yra dirbusi televizijoje, berods (duomenys neskelbtini), tai galėjo kilti tam tikras interesų konfliktas organizuojant viešuosius pirkimus. Ar ji asmeniškai juos koordinavo ir kontroliavo, nežinojo. V. B. pasakė, ar nekils jokių konfliktų, interesų, jei J. B. ten darys. Atsakymas buvo paprastas, kad ministerijoje išsispręs, pasižiūrės. Jis žinojo, kad viešinimo konkursuose iki jų Vyriausybės buvo susiformavusi praktika, kad tarpininkai gaudavo dideles sumas už paslaugas, kurių vertė nebuvo tokia didelė, kadangi medija planavimo tarpininkų įkainius žinojo pakankamai gerai, todėl iš karto buvo ministrams pasakyta, kad net nebandytų tos praktikos pratęsti, nes visi pradės vaikščioti, norėdami prasitęsti sutartis. Medija tarpininkai norėjo toliau pelnytis iš kontraktų. Buvo pasakyta, kad viskas būtų pagal įstatymus, kad kainos atitiktų realias kainas ir paslaugas, nes žiniasklaida pasipiktinusi, nes juos iš dalies apiplėšdavo. Buvo griežtas pokalbis, ir kai R. K. pasakė, kad gali tokių krizių atsirasti, todėl sureagavo. Jam V. B. neatsiskaitė, ką padarė. Jam sakė R. K., kad ar čia kyla konfliktas tarp E. B. ir V. B., jie nesusitaria, neišsisprendžia klausimus, ar čia J. B. įtaka, taip buvo pristatyta. Kas, kodėl iš viso nevyksta tie konkursai. Jis žinojo, kad tarp E. B. ir V. B. yra kažkokios įtampos, todėl ir nebelindo. Bet J. B. aspektas buvo pakankamai naujas, jei būtų kilusi problema, ji buvo ministrės artimo rato žmogus, tai mano, būtų kilęs rimtas konfliktas visuomenėje, žiniasklaidoje, todėl jautė pareigą informuoti V. B. ir paklausti, ar nekils interesų konfliktas. Ar R. K. prašė dėl žiniasklaidos biudžetų perskirstymo – tokio prašymo neprisimena, mano, kad neprašė.

Kodėl su juo kalbėjo apie Ž. P. – jam pasirodė, kad tai susiję labiausiai su L.. R. K. buvo (duomenys neskelbtini) tarybos narys. Tai buvo žinoma viešoje informacijoje, bet jo neklausė, ar jis turi kažkokį interesą dėl L.. R. K. prašė pasiteirauti D. M., bet mato iš parodymą, kad jos nepasiteiravo. Matosi iš pokalbių išklotinių, kad vis klausia R. K., ar jis paklausė D. M., jis atsako, kad užmiršo, nesutiko, taip ir nepaklausė, pasakys paskambinęs telefonu. Greičiausia, tas klausimas tapo ir neaktualus. Jis veikė kaip (duomenys neskelbtini), kuris pažįsta D. M., kaip U frakcijos, (duomenys neskelbtini) komiteto narys. Apie Ž. P. jis galvojo, kad klausia, nes jis pažįsta asmeniškai Ž. P., kuris buvo (duomenys neskelbtini) ankstesnės kadencijos. Jo nuomonė apie jį buvo teigiama, sakė, kad galės paklausti D. M., kokia jos nuomonė. Tai yra visiškai neišskirtinis atvejis iš dešimčių kitų. Dažnai kandidatūras anksčiau laiko apderindavo, ar nesukels tam tikrų abejonių ir įtampos Seime, nes tada įtampos kyla keliems asmenims, kyla įtampa tam, kuris teikia, kad jo teikiama kandidatūra nepatvirtinama.

Kodėl buvo kalbama apie S. D., negali paaiškinti, nes tos vietos net neužfiksavo. Pokalbis vyko lapkričio 9 d., daugiau nei 3 val., kiekvieno sakinio nefiksavo. S. D. kaip geležinkelių vadovą žinojo, frakcijoje lankėsi 2008-2012 m. Tada su Seimo pirmininku darė vizitą, išvyką, bet daugiau apie S. D. nelabai ką žinojo. Apie mažo radioaktyvumo temą nieko nežinojo, nežinojo apie tuos projektus su B raidėmis, jam buvo visiška naujiena. Nežinojo nei tada, nei dabar, nei kas buvo viešųjų pirkimų komisijoje, nei ar skelbė konkursą, ar neskelbė, kas dalyvavo. Iš pokalbių konteksto akivaizdžiai matosi, kad jis nieko nepasako, nesureaguoja į tą temą, po to pradeda kalbėti apie tą Vilnius – Utena kelią. Dėl 2015 m. lapkričio 9 d. pokalbio, kur buvo paminėti S. D., (duomenys neskelbtini), tų frazių neprisimena. R. K. pasakytos tos frazės, jis nesureagavo į tas frazes ir tiesiog jų neprisiminė. Po 2015 m. lapkričio 9 d. su R. K. jie buvo susitikę, bet apie S. D. ir (duomenys neskelbtini) pokalbių neprisimena ir mano, kad jų nebuvo. Dėl S. D. palikimo poste, jei žiūrint politiškai, tai mano, sprendimas priklausė nuo R. S., kuris buvo (duomenys neskelbtini), nes jiems buvo pavaldi „L. g.“ įmonė. Įsivaizduoja, kad ministerija buvo delegavusi valdymo organą, kuris sprendžia tą klausimą, ten ne konkursinė vieta. (duomenys neskelbtini)R. S. U nepriklausė, jis buvo (duomenys neskelbtini). Jis asmeniškai R. S., kaip (duomenys neskelbtini), negalėjo padaryti poveikio. Daryti įtakos sprendimui dėl S. D. paskyrimo niekaip negalėjo. Valstybinė įmonė buvo Susisiekimo ministerijos akcinė bendrovė, ministerijos kompetencijoje, priežiūros srityje. Todėl Susisiekimo ministerija dėl jų tinkamo ar netinkamo darbo priiminėjo sprendimus, jie nebuvo derinami koalicijos posėdžiuose ar kitur, nes tai ūkiniai klausimai. Jis niekada nesidomėjo, kas skiria, ar S. D. baigiasi kadencija, ar ne, jam tai buvo neaktualu.

Apie nuolaidas jis kalbėjo kaip štabo vadovas. Rinkimų štabas turi apibrėžtą biudžetą. Su medija planuotojais diskutuodavo dėl planų, dėl apimčių. Nuolaidos būtinybė atsirado todėl, kad medija planuotojai buvo sumaišę pirminiame plane, įtraukė sumą, ją padalino žiniasklaidai, bet nenumatė gamybos kaštų, todėl reikėjo padaryti tam tikras korekcijas medija plane. Tuo metu jis buvo štabo vadovas. Pareigos patvirtinamos prieš rinkimus, jos statute neapibrėžiamos ir nėra registruojamos. Buvo pirmasis pavaduotojas, atsiskaityti Seime kaip U frakcijos atstovas neturi, atsiskaito Seime labiau frakcijos seniūnas, jei pristato partijos tarybai, seniūnas buvo K. D.. Tuo metu nebuvo frakcijos seniūnu, todėl kažkokio atsiskaitymo nėra. Seniūnas pateikia informaciją, ką nuveikė, patvirtina. Kaip Seimo narys jis veikė savarankiškai, pagal statutą ir mandatą. Frakcija turėjo partinę drausmę ir būdavo tam tikra tvarka, kad frakcija balsuoja vieningai ar ne. Buvo, kai balsavimai privalomi, tai daugiau buvo susiję su biudžetais, jei frakcijos nariai nesilaikė tos frakcijos tvarkos, daugiausia, ką galima pritaikyti – išmesti iš frakcijos, reikėtų įsteigti naują frakciją be to Seimo nario. Būdavo, kad frakcijos posėdžio metu prabalsuodavo, kad balsuojant privalomas balsavimas, tada visiems frakcijos nariams nusiunčiamos žinutės, kad frakcija nusprendė, kad yra privalomas balsavimas ir turi dalyvauti posėdyje. Tai dažniausia susieję su koalicijos sutartais klausimais, pavyzdžiui, biudžetas. Jis buvo politinės partijos „U“ pirmininko pavaduotoju. Užimant šias pareigas, jo kompetencijos niekuo nesiskyrė nuo kitų pavaduotojų, t. y. ne pirmojo pavaduotojo funkcijų. Vienintelis dalykas, ką numato partijos dokumentai, šiuo atveju statutas, kad pirmasis pavaduotojas nesant pirmininko, mirus jam, atsistatydinus ar panašiai, turi eiti pirmininko pareigas iki bus išrinktas naujasis pirmininkas ir yra nustatyti terminai, per kiek tai turi būti, bet tai nėra reikšminga duotuoju metu, nes tokio perrinkimo nebuvo. Bylai aktualiu laiku pirmininkas buvo V. M., jis tuo metu buvo ir šiuo metu yra Europos parlamento narys. Tik pagal įgaliojimus, jei reikėtų pasirašyti kokią sutartį, pagal statutą yra numatytas atsakingasis sekretorius arba įgaliotas asmuo gali būti, tokiu atveju galėjo būti numatytas būstinės vadovas. V. M. pats aktyviai dalyvavo kaip pirmininkas, jis vesdavo posėdžius. Jis, kaip pirmasis pavaduotojas, negalėjo vesti posėdžių, jam tokie įgaliojimai nebuvo suteikti. Partijos ūkiniai klausimai pavesti atsakingajam sekretoriui pagal statutą ir įgaliojimus. Pavaduotojai pagal statutą nėra niekuo išskirti, yra kolegialus organas prezidiumas, kuris gali priimti sprendimus, kurie turi būti suderinti ir yra privalomi. Pavyzdžiui, partija nori kažką paduoti į teismą, reikia priimti tam sprendimą, tai kolegialus organas būtent prezidiumas. Partijos pirmininkas turi kai kuriuos įgaliojimus, bet per visą partijos laikotarpį buvo stengiamasi kuo daugiau funkcinių administracinių ūkinių įgaliojimų perduoti atsakingajam sekretoriui ir centrinei būstinei, dėl paprasto dalyko, būna išvažiavęs ar panašiai, o reikia pasirašyti sąskaitą ar ką panašaus, tam yra atsakingasis sekretorius arba centrinė būstinė. Pavaduotojas tokių įgaliojimų neturėjo ir pirmasis pavaduotojas atsirado tam, kad jei pirmininkas atsistatydina, miršta, ar dar kažkas, kad būtų aišku, kas perima jo funkcijas. Tokio momento duotuoju laiku nebuvo, bet partijos istorijoje tokių momentų buvo. Pavaduotojas buvo kaip titulas, galima pasinaudoti viešojoje erdvėje, kad yra pavaduotojas, ne bet kas partijoje, bet žiūrint įstatymiškai, pavaduotojui jokie papildomi įgaliojimai nesuteikiami. Pirmasis pavaduotojas yra kaip pavaduotojas, partijoje gal kiek daugiau garbės. Buvo centrinio štabo vadovu, pagrindinės funkcijos – rinkimų organizavimas. Centrinis štabas nėra jokioje vertikalioje struktūroje. Statute, atrodo, centrinio štabo iš viso nėra paminėta. Jis sudaromas organizaciniams klausimams spręsti, kad partija dalyvautų rinkimuose. Pavyzdžiui, turi išplatinti, kad teiktų visi kandidatus, juos turės patvirtinti partijos taryboje. Turi sužiūrėti, kokius dokumentus reikia užpildyti kandidatams, kad jie galėtų dalyvauti pačioje kampanijoje. Reikia surinkti deklaracijas, pažymas dėl teistumo ir visa kita. Štabas yra tiems organizaciniams dalykams. Štabo sprendimai nėra privalomi. Pats štabas nėra struktūra. Pagal politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo įstatymą, vienas štabo narys būtų įtakingesnis žiūrint įstatymiškai ir įgaliojimų prasme, tai iždininkas kampanijos. Kažkas turi prisiimti atsakomybę už sąskaitų įtraukimą, aukų lapų surašymą, buhalterinę apskaitą, kuri galiausiai pateikiama VRK, auditoriui ir panašiai. Iždininkas turi tuos įgaliojimus, jis gali tai padaryti be jokio centrinio štabo įsikišimo, nes jis tai daro pagal įstatymą. Tas žmogus yra įtakingesnis ir turi didesnę galią, jis gali pasirašyti sutartį ir ji turės būti vykdoma. Jei pasirašytų centrinio štabo vadovas, kas nors gali atsižvelgti arba ne, bent U atžvilgiu štabo vadovas sutarčių nesudarydavo ir vaidmens, kuris turi teisines pasekmes, nepriimdavo. Jei kandidatui kyla klausimas dėl finansų, ataskaitų pildymo, dokumentų įtraukimo ar neįtraukimo, tai iždininkas ar teisininkas, jei toks būtų, galėtų pakonsultuoti. Jei tai būtų komunikacijos ir viešo dalyvavimo, tarkim debatuose, partijos rinkimų programos išsakymo klausimai, tai tada greičiausiai būtų centrinio štabo vadovo klausimas, nes tas bendras komunikacinio lauko formavimas būtų kaip centrinio štabo vadovo. Bet administracinis ūkinis – atsakingasis sekretorius ir iždininkas. Centrinio štabo vadovo funkcijos nėra aprašomos, nes tas nėra aptariamas valdymo organas. Realiai vykdė, pavyzdžiui, programos parengimą, platinimą, medžiagos pasižiūrėjimą, kad ji pasiektų kandidatus, kad kandidatai užsiregistruotu laiku ir atitinkamose vietose, jei kyla informacinė „bomba“, kad sureaguotų. Parašyta to nėra. Sutarčių pasirašinėti jis negalėjo, galėjo pateikti savo nuomonę, bet sutarčių teisiškai pasirašyti negalėjo. Teisės apibrėžtos nėra. Pagal vidinę tvarką kaip rinkimų štabo vadovas neturėjo teisės duoti valdingus nurodymus, pasirašyti sutartis. Derinamas buvo bendras biudžetas, po to kalbėjosi su medija planuotojais, kai jie viršijo biudžetus, kad jie turėtų būti mažinami. Su jais kalbėjo kaip rinkimų štabo vadovas.

Nuolaida L. grupės, natūralu, kad yra partijos interesais, gal L. grupė irgi turėjo interesą, kad jiems duotų nuolaidą, nes gavo didesnį užsakymą, finansiškai jiems tai buvo naudinga. Nurodytas nuolaidos dydis 12 100 eurų neteisingas. Nuolaida be PVM turėtų būti 10 000, pridėjo dar PVM. Jie buvo sutarę su L. grupės atstovais, kad nuolaida bus 10 000 įskaitant PVM, t. y. faktiškai turėjo būti 8 300 plius PVM, tada apima 10 000, nes visas sumas, apie kurias kalbėjo Medija planavimo metu, ne kartą patvirtina jo pokalbiai su D. D.. Jie sakydavo, kad viską skaičiuoja su PVM, nes partija nėra PVM mokėtojas ir jo neatsiima. Nuolaida buvo aptarta 8 300 plius PVM, bet medija planuotojai padarė klaidą, kalbėdamiesi su L. grupės atstovais. Yra D. D. susirašinėjimas su L. darbuotojų, kurie tikslinasi tarpusavyje, kaip nuolaida skaičiuojama, ar 10 000 plius PVM, ar 10 000 minus PVM ir D. D., nepasiaiškinęs su juo, nepasitaręs, pasakė, kad jie visada taip skaičiuoja. Tada atitinkamai išėjo sąskaitos, apie kurias jis nežinojo, nes jis sąskaitų nederina, jei jas ir atsiųsdavo, tai į jas nekreipdavo dėmesio, buvo būstinėje iždininkas ir kiti atsakingi už tą biurokratinį veiksmą. Natūralu, kad jie nepaklausė jo, jei yra nuolaida, o ji jiems net nesimatė, tik greičiausiai atėjo sąskaita mažesnė. Jie gal nežinojo, kad tai yra nuolaida. Dėl šios klaidos gal D. D. turėtų prisiimti atsakomybę. Partija keliais šimtais eurų išlošė dėl šios klaidos. 8 300 eurų nesimato iš bylos medžiagos. Bylos medžiagoje yra susirašinėjimas D. D. su kitais asmenimis, kurie apgraibom bando spręsti, kaip čia reikėtų tą nuolaidą padaryti. Tokios nuolaidos neprašė R. K.. Nekalbėjo su R. K. nei apie nuolaidos apimtis, sąlygas, yra abstraktūs pokalbiai, iš kurių matosi, kad jie yra L. klientai, kad apie nuolaidas kalbasi su L.. Iš pokalbių akivaizdžiai matosi, kad jis kalbasi su L. atstovais ir jie skaičiuoja tas nuolaidas. Iš pokalbio su D. D. akivaizdžiai matosi, kad važiuos į L., pakalbės, t. y. susitikimai organizuoti su L. atstovais, yra žinutės. R. K. jis nuolaidos neprašė ir bendrame kontekste apie nuolaidą paminėta vieną ar du kartus, pokalbyje yra 20 sekundžių. Paminėta tik nuolaida, o ne suma. Su R. K. kalba apie nuolaidą, nes G. L. ir kiti politikai kalbėjo apie L. nuolaidas ir panašiai. R. K. buvo „A. M.“ grupės vadovas. Jis dirbdavo su žiniasklaida, jie tuo kanalu turi ryšį, kreipėsi pirkdami reklamą. R. K. tiesiog fiksavo tuos dalykus. Jis R. K. pareigų tiksliai nežinojo, atrodė, kad jis turi ryšį su L., bet koks tas ryšis buvo, nesigilino, pareigų jo neklausė. R. K. jam nežadėjo pritaikyti nuolaidas. Vieno pokalbio metu yra neaiški frazė, kurią reikėtų tikslinti iš viso konteksto, kai paklausė, ar kalbėjo su Z., atsakė, kad taip, Z. pasakė, kad daro skaičiavimus pagal apimtis ar panašiai. Z. – S., L. direktorė. Medija planuotojai, tai buvo „PHD“, o konkrečiai kalbėdavo su D. D.. Pagal sutartį, jie daro visą medija planavimą, t. y. išorinę reklamą, televizinę, radijo, internetinę, spaudoje, laikraščiuose, jie buvo atsakingi už viską. Sutartį kartais pasirašydavo tiesiogiai, kad nebūtų laikoma medija planuotojų nuopelnu. Neprisimena, ar „U“ mokėjo tiesiogiai L., reikėtų žiūrėti sutartį, ar mokėjo tiesiogiai L., ar per „PHD“. Didesnė tikimybė, kad per „PHD“. Ikirinkiminei kampanijai eteris perkamas pagal GRP sekundes arba TRP, tada pakankamai lanksčios ribos, GRP nepasiektas reitingas, tai gauni sąskaitą mažesnę. Sutikrinti tų GRP reitingų neturėjo galimybės, tą informaciją turi medija planuotojai ir mato, ar GRP atitinka užsakymo reikalavimus ir realų eterio pasiekiamumą, ar ne. Jei neatitinka, iš karto automatiškai įsijungia pagal sutartį medija planuotojai, kurie susitaria tarpusavyje ir išsprendžia klausimą, pvz. sumažina sąskaitą, ar papildomai ištransliuoja. Pavyzdžiui reklaminė kampanija tęsiasi 3 savaites, tai natūralu, kad televizija sakydavo, jog nenori pinigų grąžinti, kad geriau papildomai ištransliuos klipą antrą ir trečią savaitę. R. K. jokių jam reikalingų veiksmų įstatymų leidyboje, siejant su nuolaida, neprašė. Gal to paties pokalbio metu ir yra dar kita tema, bet jei susitinka su žmogumi, kuris kelis klausimus žino, tai nebūtinai siejasi su kitu klausimu. Su R. K. lapkričio 9 d. pokalbyje apie nuolaidas abstrakčiai kalbėjo, kad žiniasklaida, kalbindama temomis, kurios liečia „U“, šiuo atveju pakalbintų ir „U“ atstovą, kad būtų išklausytos visos nuomonės. Kai jis kalbėjo apie nuolaidas, kad jie yra L. grupės klientas ir didelę apimtimi užsako politines reklamas, natūralu, kad derino sąlygos, bet sąlygos ten nėra aptariamos. Tos sąlygos pabaigtos derinti su L. grupės atstovais. Bylai aktualiu metu su D. J. M. buvo tik lapkričio 9 d. susitikimas. Negali prisiminti, ar buvo susitikęs su D. J. M. prieš Kalėdas. Buvo kalba, kad šiame susitikime dalyvautų greičiausiai V. M., kadangi pokalbis buvo bendro pobūdžio, bet dėl grafiko susiderinimo, jis negalėjo dalyvauti, nebuvo grįžęs tuo metu iš Briuselio. Iš vaizdo medžiagos, kur matosi, kad kažką perduoda, tai atrodo, perdavė kalėdinę dovanėlę, turbūt butelį.

Su Ž. F. jo santykiai darbiniai, pažinojo ją kaip „J.“ (duomenys neskelbtini), su ja kalbėjo dėl platinamos U reklamos. Aktualiu bylai laikotarpiu „U“ „J.“ darė lauko reklamas. Su Ž. F. buvo kalba dėl nuolaidų, kaip ir su kitais. VšĮ „S.p.“ dabar jam yra žinoma, bet tuo metu sužinojo apie ją atsitiktinai, kad ieškanti paramos, perdavė turbūt R. K., taip mano, nes neatsimena tos detalės. Kada tai buvo, negali patikslinti. Jam perdavė, kaip meno projektus vykdančią organizaciją, kuri ieško paramos. Nežinojo, kas jos vadovai, net pavadinimo neatsiminė, nes jam buvo tai neaktualu. Po to R. K. vieno pokalbio metu pasakė, ar žino, kad yra Ž. F.. Atsakė, kad nežino, pasitikslins. Daugiau apie jos veiklą nieko nežinojo, gavo ar negavo tą paramą. Sužinojo iš R. K. apie Ž. F., kad ji susijusi su VšĮ. Jam neturėjo jokios reikšmės, ar tai Ž. F., ar kitas asmuo. Iš kur R. K. ją pažįsta, nežinojo. Paramos į Seimo narius kreipiasi į mėnesį 3-4 kartus. L. F. tuo metu buvo viešųjų ryšių konsultantas, ne kartą minėjęs, prašęs, kad paremtų S. K., dviratininkę, kažkokią lengvaatletę. Jis kažkada paminėjo tą meno projektų, neįvardino tos VšĮ, sakė, kad perduos, jei parems, tai parems, susitars. Pasitikėjo, kad bus kompetentingas projektas, jei skirs paramą, bus gerai. Jis net nežinojo, kas per asociacija ta VšĮ, ką ji daro, jam tai buvo neįdomu. L. F. turbūt paprašė paramos tai VšĮ. Jis tuo metu buvo „U“ viešųjų ryšių konsultantas, bet paramos prašė kažkokiai visuomeninei veiklai. Į Seimo nario pareigas įeina tarpininkavimas prašant paramų. Seimo nariams labai daug tenka remti visų visuomeninių veiklų, iniciatyvų. Kada ir kokiomis aplinkybėmis L. F. prašė paramos, neatsimena. Kalba buvo, kad VšĮ darys kažkokį meno projektą. Žinojo, jog L. F. užsiima visuomenine veikla, kuri naudinga. neabejojo jo kompetencija parinkti projektą, kuris turėtų prasmę. Kas rengia, nesidomėjo, nes neturėjo tam laiko. Prašymas buvo nekonkretus, kalbėta apie 15 000, kad galimai iki tiek gali skirti. Gal R. K. klausė, kokia praktika, bet suma nebuvo konkreti. O skirti paramą, ar ne, skirti didesnę ar mažesnę, sprendė ne jis. L. F. konkrečios sumos ar prašė, neprisimena. Nebuvo kalbos su R. K., kad jis gali paremti „U“. Tokių pokalbių nebuvo, kad galima „U“ skirti paramą per jaunimo projektus, per VšĮ, maskuojant kaip paramą. Jaunimo organizacija buvo paminėta viename pokalbyje, bet pasakė, kad jiems neaktualu. Paramą gavo VšĮ, tai ji ir turėjo naudą iš paramos, jis iš tos paramos neturėjo jokios naudos, nei moralinės, nei finansinės.

Už kiekvieną Seimo teisės aktą, kurį balsavo Seime, tarp jų minimus, balsavo todėl kad buvo tokia jo (duomenys neskelbtini) pareiga išreikšti nuomonę. Jo nuomonė formuodavosi savarankiškai, nepriklausomai nuo kitų asmenų. Informaciją gaudavo iš įvairių asmenų, jie apibūdindavo situaciją, bet sprendimą visada priimdavo savarankiškai, nepriklausomai nuo kitų asmenų valios ir jo balsavimai buvo principingi. Niekada nekalbėjo su R. K. apie Š. G. pasiūlymą, net ne pataisą, todėl jis ir prašyti negalėjo. Už šią pataisą balsavo, nes balsuoti buvo jo konstitucinė pareiga, o savo sprendimą jis priimdavo laisva valia. Neprisimena, kad R. K. kažką minėjo dėl pelno mokesčio įstatymo pataisų, ir iš pokalbių matosi, kad apie tai nekalbėjo. Į pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projekto turinį ir esmę jis nesigilino. Jam buvo aspektas, kad direktyva, kuria perkelta, netiksli, ne pagal nuostatas.

Kaltinamasis V. G. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad buvo U (duomenys neskelbtini), šios pareigos iš esmės nesiskiria nuo kitų pavaduotojų išskyrus tai, kad pirmininkui atsistatydinus ar nebegalint eiti pareigų, laikinai turėtų vadovauti partijai, kol įvyks suvažiavimas. Byloje aptariamu laikotarpiu pirmininko pavaduoti jam nereikėjo. Jis buvo partijos valdybos narys. Valdyba yra patariamasis organas pirmininkui, ji nėra kolegialus valdymo organas, kurį partija registruoja. Jos funkcijos buvo einamųjų politinių klausimų aptarimas, realiai nuomonių apsikeitimo vieta. Partijos prezidiumas – partijos kolegialus valdymo organas, aptariamu metu jį sudarė turbūt daugiau nei 50 narių, tarp jų visi partijos nariai, kurie buvo išrinkti į Lietuvos Respublikos Seimą. Partijos taryba plačiausias organas, neskaitant suvažiavimo, į jį, be prezidiumo narių, įėjo ir visi skyrių pirmininkai ir kiti asmenys (aptariamu laikotarpiu galėjo būti daugiau nei 150 asmenų). Štabo vadovas – rinkimų štabas nėra partijos valdymo organas, jis atlieka tam tikras funkcijas rinkimų organizavimo klausimais, tačiau valdymo struktūroje neatsispindi, net ir pagal įstatymus rinkimų metu iždininkas turi didesnius įgaliojimus, kurie siejasi su sutarčių pasirašymų ir lėšų apskaitymu. Štabas ir štabo vadovas dirba su rinkimais, kalbasi su tiekėjais, bendrauja su skyriais, kaip ir kitų partijų štabai. U štabas vykdė organizacinę veiklą. Partijos štabui yra apibrėžiama maksimali išlaidų suma, išlaidų kryptys, tai yra aptariama partijos taryboje ar su kitais valdymo organais.

Nuolaidų niekas nederindavo, jei ir buvo kokiame kontekste tai pasakyta, nors to tikrai neprisimena. Eteris labai retai yra perkamas mokant kainą už eterio sekundes (dažniausia tai yra daroma nebent dėl to, kad VRK kitaip kainas sunku deklaruoti, o jiems po to patikrinti). Realiai eteris perkamas pagal GRP arba TRP, kas labai supaprastintai sakant parodo, kokią dalį nuo siektos auditorijos pasiekė, tik taip gali suprasti, kokį poveikį padarė ta kampanija. Praktikoje – gali būti susiplanavę tam tikrą biudžetą, nusimatę, koks turi būti GRP ar TRP reitingas, ištransliavę aptartą klipų skaičių, galiausiai suvedę rezultatus pamatę, kad GRP ar TRP rodiklis yra nepasiektas, tokiu atveju medija planuotojai iš karto prašys televizijos, kad ji reklamą transliuotų papildomai arba mažintų reklamos kainą, nes tiesiog negavo planuoto produkto, todėl ir tiesmukas žiūrėjimas į pinigus ir sąskaitas dar ne viską pasako. Pažymi, kad tais pačiais laikotarpiais derėjosi ir su kitais kanalais

Pirmiausia yra kaltinamas tuo, kad pažadėjo ir susitarė, o po to ir priėmė kyšį, jog asmeniškai balsuotų „už“ Vilniaus – Utenos kelio projektą, t. y. už Seimo nutarimo projektą Nr. XIIP-2013 (2) variantą. Šis nutarimas yra dokumentas iš keleto eilučių, kuriuo nustatoma maksimali galima valstybės įsipareigojimų suma. Tuo nutarimu nėra nei paskiriamas laimėtojas, nei paskelbiamas konkursas, net ir nustatyta suma nereiškia, kad ji bus galutinė, tiesiog įvedamos sumos lubos. Šis nutarimas vienodai tinkamas bet kuriam potencialiam investuotojui. Nutarimo projektas turėjo būti visiškai techninis klausimas, kurį greičiausia Seimas balsų dauguma būtų priėmęs dar 2014 m., beje, suma pirminiame projekte 20 milijonų litų didesnė ir siekė daugiau nei 604 mln. litų. 2014 m., kai buvo siekiama įtraukti projektą į darbotvarkę, jis pareikalavo išsamesnio pristatymo, jiems (U frakcijai Seime) buvo pateikti skaičiai, studijos, į Seimo frakcijas vaikščiojo „I.L.“ atstovai ir teikė argumentus „už” projektą. Savo ruožtu, paprašė teisininkų, kurie yra dirbę su PPP (Viešojo ir privataus sektoriaus) projektais pateikti savo matymą, pavyzdžiui, savo nuomonę pareiškė L. S.. Gavo jų nuomonę, kad sumą galima būtų mažinti 20 mln. litų, mažinant lėšas palūkanoms, sutartims ir pan. Tai įrodantis laiškas yra bylos medžiagoje. Deja, jam nepavyko rasti asmenų, kurie pateiktų tikslesnes kainas statybos darbams, nors daug buvo sakančių, kad kelias per brangus, bet kai pradėdavo prašyti skaičių, kiek jis realiai kainuotų, tai rimtesnių paskaičiavimų niekas neduodavo (čia reikia atkreipti dėmesį, kad iš maksimalios sumos 169 mln. eurų, statybos darbams buvo numatyta mažiau nei 100 mln. eurų, kita suma skirta aptarnavimui). Bylos medžiagoje yra elektroninis laiškas dėl 20 mln. litų sumažinimo. Kartu su kolegomis inicijavo pasiūlymą, kuriuo turėjo būti sumažinta maksimali leistina suma jau minėtais 20 mln. litų. O taip pat buvo sudaryta darbo grupė iš Seimo narių, kuri vertino, ar projektas nėra per brangus. Kadangi asmeniškai darbo grupės veikloje nedalyvavo, tai tiksliai liudyti negali, bet kiek teko girdėti, darbo grupės netenkino jo siūlymas mažinti sumą, buvo įtikinėjama, kad sumažinus projektas taps finansiškai neracionalus ir neįgyvendinamas. Keičiantis Kelių direkcijos vadovui susitikimo su juo, kaip (duomenys neskelbtini), paprašė laikinai jai vadovavęs ar jau (duomenys neskelbtini) tapęs E. S.. Jis atėjo pasikalbėti, ką būtų galima padaryti, kad projektas pajudėtų iš mirties taško. Jis išsakė poziciją, kad gal reikėtų atsisakyti PPP ir projektą vykdyti valstybės lėšomis. E. S. net pateikė lentelę, kiek projektas galėtų kainuoti. Susitarė, kad tuos skaičiavimus perduos frakcijai. Tačiau dėl jam nežinomų priežasčių E. S. paskambinęs telefonu paprašė skaičių nebeperduoti ir pasakė, kad projektas negalės būti vykdomas valstybės lėšomis. Jis tik gali įtarti, kad tokiai idėjai pasipriešino Susisiekimo arba Finansų ministerijos, nes jos vis išsakydavo pozicija, jog dėl valstybės skolinimosi limitų išnaudojimo šį projektą reikia vykdyti PPP būdu. Seime pradėjo sklisti ir kalbos, kad „darbiečiai“ vis tiek bus palaužti, nes tiesiog įvykus kokiai eismo nelaimei kelyje bėda bus suversta jiems, nes jie atsisakė remontuoti kelią. Maždaug 2015 m. gegužę – birželį, politiniame lygmenyje buvo pasiektas susitarimas, kad kelią dėl jo blogos būklės reikia rekonstruoti, tam pasitelkiant PPP instrumentus, bet tuo pačiu, kad visuomenėje nebūtų eskaluojamas pyktis, jog visi resursai skiriami tik vienam keliui, bus papildomai numatoma apie 70 mln. eurų kitiems keliams tvarkyti. Aptariant šį susitarimą dalyvavo koalicijos partijų atstovai bei E. S., Finansų ministras, Susisiekimo ministras, (duomenys neskelbtini) A. B.. Po šio susitarimo frakcijos sprendimu buvo nuspręsta viešinti, kad U frakcija pritaria projektui, o žiniasklaidoje atsirado straipsniai, jog „(duomenys neskelbtini)“ jau palaiko Vilniaus – Utenos kelio projektą. Pagrindinis argumentas pasirenkant PPP buvo tai, kad investuojama suma bus vertinama palankiau nei kad tradicinė valstybės skola. Nepaisant viso šio susitarimo jis išlaikė savo anksčiau reikštą poziciją, kad projekto lubos turi būti sumažintos 20 mln. litų ir tai išsakė Susisiekimo ministrui per koalicijos derybas. Tad galutinis projektas buvo užregistruotas su atitinkamai sumažinta suma jau eurais. Tačiau net ir politiškai susitarus, E. S. klausė, ar tikrai jie jau gali pradėti ruošti papildomus kelių projektus, ar finansavimas tikrai bus, t. y. išliko nepasitikėjimas, kad pinigų gali ir neatsirasti. Dėl šios priežasties Vilniaus – Utenos kelio projektas vis nebuvo įtraukiamas galutiniam priėmimui, nors dėl palaikymo koalicijoje buvo pilnai sutarta. T. y. buvo nepasitikima, ar lėšos kitiems keliams iš viso bus skirtos, jei nutarimas bus priimtas anksčiau nei valstybės kitų metų biudžetas. Kriminalinės žvalgybos metu buvo užfiksuotas jo pokalbis su R. K. (jį pažinojo kaip verslininką, santykiai normalūs, bendravimas niekuo nesiskyrė palyginus su kitais), kurio metu jis pasakė: „paklausk L. ar yra koks planas Uteną įtraukti ar ne į balsavimą“ (2015 m. spalio 14 d.). Kadangi viešai buvo žinoma, kad dėl projekto yra koalicijoje susitarta, jis tiesiog stebėdamasis, kodėl dar nebuvo apsvarstytas, atsakė: „Turi būti įtrauktas, dabar jau ten lygtais turėjo sudėlioti, aš paklausiu“. „Aš nežinau, dabar reikia pasižiūrėt, o kodėl jo neįtraukė“ – taip pasakė suabejojęs, gal tiesiog nebuvo parengtas pats projekto galutinis tekstas ar dar kokios kliūtys atsirado, bet žinojo, ir tolesnis pokalbis tai patvirtina, kad susitarimas su socialdemokratais yra, ir jie esą jiems prižadėję palaikyti projektą, jei bus finansavimas ir kitiems keliams: „Nes ten turėtų su biudžetu, tai tikrai jį turėtume mes patvarkyti. Ten yra, žinai, susitarimas, ten tarp tarp mūsų ir (duomenys neskelbtini) ten toks. Kur mes jiems irgi įsipareigojom“. Taip pat pasakė, kad negalvoja, jog tas projektas galėtų užsitempti, nes (duomenys neskelbtini) tam tikrai nepritartų. Pokalbio metu jis neįtarė ir nežadėjo kam nors padaryti įtaką dėl šio projekto ar juo labiau kam nors dėl kokio nors atlygio įsipareigoti dėl jo balsuoti „už“. Tai patvirtina ir pokalbio metu vartoti išsireiškimai „aš paklausiu“, „reikia pasižiūrėti, kodėl jo neįtraukė“. Tokie išsireiškimai rodo, kad jis tiesiog sužinos informaciją, kodėl projektas neįtrauktas, o ne tai, jog padarys kokia nors įtaką jo įtraukimui. Jo nuomonę dėl šio projekto formavo išimtinai politiniai siekiai įgyvendinti Lietuvai reikalingą projektą ir politiniai susitarimai koalicijoje, kaip tas projektas turi būti įgyvendintas. Dėl minėto projekto koalicijoje jau buvo susitarta žymiai anksčiau (2015 gegužę-birželį), viešai jau buvo pateikta informacija, kad „U“ jau pritaria. Pokalbyje, užfiksuotame 2015 m. lapkričio 9 d., R. K. sako: „Manau, kad toks Utenos kelio paleidimas yra tik techninis klausimas“. T. y., visi asmenys jau suvokė, kad politinis susitarimas tarp frakcijų Seime yra pasiektas. Jis minėtame pokalbyje tai tiesiog patvirtino: „ten jau viskas iš esmės sutarta“, „nebėra prieštaraujančių“ turėdamas galvoje, kad sutarta yra koalicijoje. 2015 m. lapkričio 9 d. vykęs abstraktus pokalbis dėl komercinių nuolaidų TV kanaluose neturėjo jokio ryšio su kelio Vilnius – Utena klausimo sprendimu ir jis jų niekada nesiejo. Jo niekada asmeniškai (kuo jis yra kaltinamas) neprašė balsuoti už minėtą projektą ir tai patvirtina kriminalinės žvalgybos metu surinkti duomenys. Taip pat niekada nebuvo prašyta ir frakcijos palaikymo, ką taip pat atskleidžia pokalbių išklotinės. Frakcijoje jis net nebuvo paskirtas atsakingu už klausimo pristatymą. Todėl nėra absoliučiai jokio pagrindo teigti, kad jis buvo kieno nors įtakotas balsuoti „už“ ar paveikti frakciją.

Dėl poveikio L. G., tai kaip ir atsispindi garso įrašuose užfiksuoti pokalbiai, jis paprasčiausia žadėjo paklausti, kodėl projektas nėra įtrauktas, nors frakcijos jau susitarusius, t. y. išsiaiškinti situaciją, bet ne padaryti kokį nors poveikį. Todėl nemano, kad peržengė Konstitucijoje ir Seimo statute numatytas Seimo nario teises ir juo labiau jam joks atlygis už tai nebuvo žadėtas. Pasižiūrėjus į galutinę dabar vykdomo kelio Vilnius – Utena remonto ir priežiūros kainą, bei įvertinus tai, kiek valstybei jau kainavo, kad remonto pradžia užsitęsė, beveik gali garantuoti, kad sąžiningai suskaičiavus valstybė išleis žymiai daugiau, nes net elementarių darbų kainos jau yra pakilę.

Jis kaltinamas, kad paėmė kyšį už „išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus UAB koncernui „X.“ naudingus politinius sprendimus. Vienintelis 2015 m. lapkričio 9 d. pokalbio fragmentas, kuris galbūt galėtų su tuo sietis, yra naudojamas kitiems kaltinimams pagrįsti, t. y. dėl prekybos poveikiu. Tekstas, pasakytas R. K.: „pora siekių, kuriuos mes matom į priekį“, nors apie jo išdėstytus siekius jis iš viso nepasisakė ir jokių pažadų nedavė. Politinės partijos nuolat bendrauja su įvairiomis organizacijomis ir rinkėjais, kurie išdėsto savo lūkesčius ir paramą arba sentimentus vienai ar kitai politinei jėgai, tačiau tai nėra laikoma nusikaltimu. Šioje byloje kaltinamas R. K. nebuvo niekuo išskirtinis palyginus su bet kuriuo kitu piliečiu ar juridiniu asmeniu.

Dėl kaltinimo pagal BK 225 straipsnio 3 dalį, kaltinant, kad jis gavo kyšį, jog balsuotų „už“ dėl (duomenys neskelbtini) Š. G. užregistruoto 2015 m. spalio 13 d. pasiūlymo, paaiškino, kad su juo R. K. apie Š. G. pataisas nėra niekad kalbėjęs ar prašęs, kad jas palaikytų jis asmeniškai arba U frakcija, tai patvirtina ir garso įrašai, padaryti kriminalinės žvalgybos metu. Iš R. K. paimtas užrašas, kuriame yra nurodyta „Ryte – Vyt. G ir (duomenys neskelbtini) nesiruošė balsuoti visiškai: gavo 8 „už“ . Jam sunku spręsti, kodėl tokius užrašus pasirašė ar galėjo pasirašyti (jų autentiškumo jis negali patvirtinti), taip pat nežino, kokia informacija jis rėmėsi, spręsdamas apie jo nuomonę. Iš viso konteksto tų užrašų galima daryti prielaidą, kad R. K. siekė pasirodyti ir sureikšminti savo vaidmenį, todėl pasiėmus balsavimo rezultatus, buvo galima prisirašyti sau bet kokių „nuopelnų“, kurie galėjo neturėti jokio realaus pagrindo. Taip pat matosi, kad minėtuose užrašuose yra ir daugiau politikų, pvz., A. balsavo „už“.

Dėl paties Vartojimo kredito projekto. Kadangi dirbo (duomenys neskelbtini), tai formuojant darbo grupę, kuri galėtų parengti įstatymo projektą, tinkamą svarstyti Seime, buvo paprašytas į šią darbo grupę įsitraukti ir Seimo valdybos sprendimu tai buvo padaryta 2014 m. rugpjūčio 12 d. Projekto svarstymo metu visada palaikė subalansuotą poziciją, t. y., siekė, kad būtų kiek įmanoma apsaugoti kreditus imančių asmenų interesai, bet tuo pačiu sektorius išliktų ir galėtų konkuruoti rinkoje. Projekto rengimo metu buvo jaučiama įtampa tarp vartojimo kreditus teikiančių bendrovių ir bankų, kurie, jo nuomone, norėjo sudaryti tokias sąlygas, kad kuo daugiau tų bendrovių būtų išstumti iš rinkos, o jie galėtų perimti vartotojus. Kad siekė balanso, patvirtina ir kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotas pokalbis 2015 m. rugsėjo 28 d.: „...Tai jeigu tų pataisų, žinai, ten pavyzdžiui, kažkas paims ir įkals, kad negali būti ten daugiau negu ten ta bendrai skolinimosi norma, kad penkiasdešimt ... Ir viskas, nu. Paskutinę dieną tai yra sudėtinga, žinai, atsukt. Aišku gali stabdyt, ten viską kitą ir panašiai. Bet tai yra, tampa sudėtinga. Tai dėl to aš ir dar su B. pakalbėsiu, kad, nu sakysiu, tu irgi tvarkingai,..., nes sukursim tokį įstatymą, kuris uždarys tą sektorių“. Tiek jis, tiek B. kalba, kad reikia reguliuoti, bet ne uždaryti. Jis siekė balanso tarp vartotojų interesų, t. y. sektoriaus reguliavimo bei kreditų davėjų. Tokia jo pozicija buvo nuo pat darbo grupės sudarymo pradžios ir ji nekito bei nepriklausė nuo R. K.. Jo žodžiai: „Sakau, ten dar yra pataisų, žinia, sakau, tai tu tiesiog protingai, žinai, svarstyk“ – jis pasakoja apie esamą situaciją, tačiau nebuvo jokio R. K. prašymo dėl jokių pataisų, netgi priešingai, R. K. jau vėliau yra pasakęs, kad turinio dalykais jie nesirūpino, labiau tai darė asociacijos. Taigi jie apie pataisas, jų turinį su R. K. detaliau 2015 m. rugsėjo 28 d. pokalbyje nekalbėjo, nei apie Š. G. (kurios dar ir nebuvo registruotos), nei apie tas, kurias registravo jis ar U frakcija. 2015 m. spalio 7 d. dienos pokalbyje buvo kalba apie tai, kad lobistai nori koreguoti išdavimo sąlygas vartojimo kreditams, tačiau jis išsakė poziciją, kad jie neįtikina komiteto pirmininko, o jie yra linkę laikytis jo pozicijos. Jis pats, o ne R. K., paklausė, ar dar jie mato kažkokių pastabų, nes registruoti pataisas laikas senka, tačiau R. K. sakė pagalvos, tačiau jam jokių pastabų nepateikė, apie kitus jo pokalbius su kitais buvusiais Seimo nariais nėra žinoma. Todėl jis niekada iš viso su R. K. apie Š. G. pataisas nėra kalbėjęs, atitinkamai, ir dėl to poveikio daryti negalėjo.

Dėl galimo poveikio B. B. – jis yra kalbėjęs su B. B. dėl projekto, tačiau tai darė savo iniciatyva, nes buvo darbo grupės narys ir turėjo savo poziciją, kaip projektas turi atrodyti. Iš užfiksuotų pokalbių matosi, kad jis pats sako R. K. pakalbėti su B. B., nes, jo nuomone, jis skubino projektą neracionaliai ir tai galėjo nulemti, kad projektas bus neįgyvendinamas arba padarys didelę žalą sektoriui ir jo R. K. kokio nors poveikio padaryti B. B. tiesiog neprašė. Yra R. K. minėjęs, kad kalbėjo su P. N., tačiau tokio prašymo neturėjo, tai darė savo iniciatyva ir tik dėl to, kad P. N. buvo (duomenys neskelbtini) komiteto, ir jam atrodė, kad dėl laiko stokos gali nežinoti detalių, susijusių su projektu, ir tai gali pakenkti projekto įgyvendinimui, toks pokalbis buvo iki 2015 m. rugsėjo 28 d. Iš kriminalinės žvalgybos medžiagos matosi, kai R. K. pasako, kad buvo susitikęs su P. N. ir K. D. (iš medžiagos jam sunku spręsti ar pats R. K., ar „X.“ atstovai) ir gali P. N. „šnipštelt“. Jis pasakė, kad su jau yra kalbėjęs (tai darė savo iniciatyva ir ne dėl R. K. interesų) ir nėra jokios medžiagos, kad jis pažadėtų su juo pakalbėti dar kartą ar padaryti kokią nors įtaką. Su P. N. dėl Vartojimo kredito įstatymo ar jo pataisų po 2015 m. rugsėjo 28 d. apskritai nėra kalbėjęs. Turinio klausimais jo pozicija ne visuomet sutapdavo su tuo, ko tikėjosi ar norėjo kiti asmenys. Iš surinktos medžiagos matosi, kad netiko jo pozicija neprašyti balsuoti dėl pataisos, kuri apribotų galimybes išduoti vartojimo kreditus paskolų gavėjų namuose. Tokį pasiūlymą buvo registravęs, tačiau paaiškėjus, kad tai realiai ribotų tik vienos bendrovės veiklą, po komiteto balsavimo bei pakalbėjęs su sektoriaus atstovais nusprendė neparašyti dėl jos balsuoti salėje. Tokia jo pozicija, kaip supranta iš baudžiamosios bylos medžiagos, buvo vertinama neigiamai. Dėl kitų frakcijos narių, kad jis pažadėtų padaryti kokią nors įtaką – nėra jokios medžiagos, kurią turėtų paaiškinti, duodamas parodymus. Todėl kaltinimas, kad jis pažadėjo padaryti kokią nors įtaką B. B., P. N. ar kitiems frakcijos nariams, yra paprasčiausiai nepagrįstas. Dėl pokalbio, kur R. K. sako: „Mum reikėjo porą punktų, bet aš žinojau tuos, kurie dirbo pagrindiniu tuo klausimu, ir tas lyderio vadovas, vienu žodžiu, jo, čia ... nusileidom keturiolika punktų, ten keturi svarbūs. P. (P. N.), reiškias, ten nu, vienu žodžiu, su P. sutarta, kad šitie tinka jo. Bet vienas man ir sako, žinai, B. pradėjo rėkt ir net be balsavimo nukrito tie punktai kurie....“ nurodo, kad jis paimtas iš konteksto, kur buvo suabejota, ar P. N. realiai vadovauja komitetui. Pokalbis, kaip matosi iš medžiagos, vyko jau gerokai po Vartojimo kredito įstatymo pataisų priėmimo, t. y. 2015 m. gruodžio mėnesį. Iš jo turinio akivaizdu, kad su P. N. turinio dalykus dėl Vartojimo kredito įstatymo derino ne jis, mini „tuos kurie dirbo pagrindiniu tuo klausimu“, tai reiškia, buvo visai kiti žmonės, kurie derino turinio dalykus ir kalbėjo su P. N.. Dėl įstatymo įsigaliojimo laiko – iš baudžiamosios bylos medžiagos matosi, kad jis sakė, jog skubotas priėmimas ir įsigaliojimas tiesiog negalimas, nes nėra pasirengta su reikiamais registrais, iš 2015 m. rugsėjo 28 d. pokalbio matosi, kad projektui yra pateiktų pataisų, kurios yra neapsvarstytos, todėl jo priėmimas galimas tik po pataisų apsvarstymo. Su B. B. yra kalbėjęs, bet tai darė, nes reikėjo suderinti įstatymo priėmimo datą su kitais teisės aktais, t. y. Teisėkūros pagrindų įstatymu, kadangi nebuvo tiksliai aiški priėmimo data – atitinkamai, buvo ir tarpas dėl jo galimo įsigaliojimo. Apsidraudžiant reikėjo numatyti kovo 1 d., nes priėmimas galėjo neįvykti lapkritį, bet galiausiai buvo sutarta vasario 1 d. Kad tai sutapo su kažkieno interesais, tai nereiškia, jog turėjo nekreipti dėmesio į galimą prieštaravimą įstatymui. Pagrindiniam komitetui pritarus pasiūlymui, Seimas įprastai net nebalsuoja dėl pataisos, joms yra pritariama bendru sutarimu, todėl net nebuvo pagrindo tartis, kad V. G. asmeniškai balsuotų „už“ minėtą nuostatą, nes ji, komitetui pritarus, ir be jo balsavimo realiai negalėjo pasikeisti, ir net nebuvo registruota tokių siūlymų, kad ją reikėtų keisti. Dėl tų pačių argumentų nelogiškas yra ir kaltinimas, kad jis turėjo daryti poveikį frakcijos nariams, kad jie priimant įstatymą balsuotų už tokią nuostatą, kadangi kitos alternatyvos paprasčiausiai nebuvo registruota, todėl priėmime įprastai dėl jų nediskutuojama, o palaikoma komiteto pozicija. Joks kyšis jam nebuvo žadėtas ar duotas, kad balsuotų ar ką nors paveiktų. Net ir dėl nuolaidų, nors dėl jų ten ir nebuvo jokio susitarimo, buvo užsiminta jau po to įstatymo priėmimo ir tame pokalbyje, 2015 m. lapkričio 9 d., jokiame kontekste nebuvo kalbama apie Vartojimo kredito įstatymą. O dėl paramos VšĮ kalbėta dar vėliau.

        Dėl tariamo poveikio susijusio su Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo pataisomis – šiuo įstatymu nelabai domėjosi. Kelios dienos prieš tai jam buvo gimusi dukra, tad natūraliai net nelabai įsivaizdavo, kas konkrečiai dedasi Seimo darbotvarkėje. Pirmą kartą jam apie jį užsiminė ar frakcijoje pristatė greičiausia K. D.. Kontekstas buvo toks, kad siūlomo teisės akto pakeitimo turinys neatitinka perkeliamos direktyvos nuostatų. 2015 m. gruodžio 9 d. susitikime R. K. užsiminus apie projektą ir jam nupasakojus, kad komitetas nepritarė jų frakcijos seniūno K. D. pataisoms, bet galimai skubiai bandys priimti įstatymą, jam susidarė nuomonė, kad išnaudojant paskutines dienas, likusias iki sesijos pabaigos, tiesiog bandoma „prastumti“ įstatymą su nuostatomis, kurios galimai yra perteklinės. Todėl tiesiog spontaniškai paklausė, gal reikia jį bandyti išimti iš darbotvarkės, bet faktiškai pasižiūrėjęs, kad Seimo darbotvarkėje 2015 m. gruodžio 10 d. tokio klausimo įtraukto nėra, nieko ir nedarė. Jam R. K. nieko nežadėjo ir jis nieko neprašė dėl šio klausimo, jis nežinojo ir nenumanė dėl jo pokalbių su kitais asmenimis.

        2015 m. gruodžio 16 d. pokalbio su R. K. metu suprato, kad vyksta kažkoks nesusikalbėjimas tarp K. D. ir P. N.. Tad pasakė, kad K. D. perduos. Citata: „Trečiadienį nieko nebedė ... praktiškai. Nebent antradienį. Gerai. P. ... Nu, K. perduosiu, perduosiu link ... Dėl jo to P.“. Tame pokalbyje dar padiskutavus atrodė mažai tikėtina, kad šis klausimas realiai bus priimtas šioje sesijoje. Pats R. K. patvirtina, kad 2015 m. gruodžio 17 d. projektas nėra įtrauktas. Nepamena, ar dėl šio klausimo iš viso kažką besakė K. D., bet realiai jis buvo tuo asmeniu, kuris suprato, kas vyksta su direktyvos perkėlimu. Tačiau jis jam tikrai nedarė jokios įtakos ir nesitarė to daryti. Tai patvirtina ir faktas, kad nors yra kaltinamas, kad galėjo K. D. paveikti dėl jo registruoto pasiūlymo 2015 m. gruodžio 8 d., tačiau faktiškai jis jį registravo anksčiau, nei V. G. apie Pelno mokesčio įstatymą išgirdo iš R. K., kai jie kalbėjo su R. K., tas K. D. pasiūlymas jau buvo apsvarstytas komitete, tad kaip jis galėjo daryti poveikį atbuline data, kad K. D. jį įregistruotų, net neįsivaizduoja.

        Dėl kaltinimo, kad pažadėjo paveikti BFK narius, kad šie nepritartų Pelno mokesčio įstatymo pataisai – apie tai iš viso nebuvo kalbėta ir jokios diskusijos, kad nepritartų visam projektui, nebuvo.

        Dėl kaltinimo kad paveiktų BFK pirmininką, jog jis nesvarstytų klausimo komitete ir perkeltų jį į 2016 m. – matant visą kontekstą ir jo santykius su BFK pirmininku, mano, kad net logiškai mąstant to nebūtų prašęs R. K., juo labiau iš bylos medžiagos matosi, kad dėl minimo įstatymo projekto galėjo kalbėtis K. ir R. (pavardės nėra nurodytos): „...tai R. K. pažadėjo, kad P. išims klausimą iš komiteto ...“. Jis apie išėmimą iš komiteto darbotvarkės visai nėra kalbėjęs. Dėl kaltinimo kad paveiktų K. D., kad šis užregistruotų ir pateiktų priėmimui 2015 m. gruodžio 8 d. pasiūlymą – net teoriškai būtų neįmanoma, nes pasiūlymas jau iki jo pokalbio su R. K. buvo užregistruotas ir apsvarstytas komitete.

        Dėl kaltinimo kad pats arba per K. D. paveiktų L. G., kad klausimą išimtų iš 2015 m. gruodžio 17 d. darbotvarkės ir nukeltų jo svarstymą į kitą sesiją – 2015 m. gruodžio 17 d. darbotvarkėje to klausimo iš viso nebuvo ir tai pasakė pats R. K. bei tai matosi iš Seimo tinklalapyje pateiktos dienos posėdžių darbotvarkės. Taip pat jis niekada nežadėjo padaryti poveikio L. G. dėl šio klausimo perkėlimo nei tiesiogiai, nei per K. D..

        Dėl kaltinimo, kad pažadėjo paveikti V. B., kad ši duotų nurodymą Nacionalinės žemės tarnybos ir šios tarnybos Vilniaus miesto skyriaus tarnautojams sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su UAB koncerno „X.“ valdoma UAB „M.V.“ dėl (duomenys neskelbtini) esančio 7,26 hektaro ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklypo ilgalaikės nuomos – kai į jį buvo kreiptasi dėl situacijos, susijusios su (duomenys neskelbtini) sklypo nuoma, jam R. K. pasakė, kad aukcione, už maždaug 7 mln. eurų, buvo nusipirkti pastatai ir sutarta, kad atitinkamai bus perleistos teisės į žemės nuomą. Pasirašant susitarimus buvo viešai atskleista, kad sklype yra rengiamasi statyti gyvenamuosius namus, taip pat buvo pažymėta, kad valstybės institucijos neprieštaravo sklypo nuomos perleidimui, tačiau įvykus pastatų pirkimo sandoriui, buvo delsiama pasirašyti nuomos sutartį. T. pateikė NŽT pažymą, kurioje nurodyta, kad NŽT neprieštarauja dėl nuomos teisių perleidimo dar prieš įvykstant aukcionui. Jis tada pasakė, kad tik pasidomės, kodėl susidarė tokia situacija, ir ar yra kokių teisinių kliūčių nuomos sandoriui įvykti. Niekada nežadėjo, kad padarys kokį nors poveikį V. B., kad ji duotų bet kokius nurodymus, juo labiau, niekada nebuvo kalbos apie jokį atlygį už tai. Kaip ir kitų interesantų atveju, viešuose šaltiniuose pasidomėjo, ar R. K. pateikta informacija yra teisinga, pažiūrėjo teismų praktiką ir tada pakalbėjo su V. B.. 2015 m. rugsėjo 28 d. vykusio pokalbio metu minėjo R. K., kad kalbėjo su V. B., kad jai perdavė ir teismų praktiką, kurią pats surinko, jog galėtų susidaryti bendrą vaizdą dėl situacijos: „kur yra teismų praktika, irgi atidaviau, kad, sakau, nu, žiūrėk. Kad čia nėra tikrai jokio kriminalo“. V. B. papasakojo, kas galėjo inicijuoti diskusijas, t. y. jog telekomunikacijų srities konkurentai labai nenorėjo, kad T. panaudotų gautas lėšas mobilaus ryšio paslaugos teikti. Su V. B. buvo kalbėta, kad ji pasiaiškins susidariusią situaciją, ar nėra jokių įstatyminių prieštaravimų, o politinių problemų, jeigu teisės aktams neprieštarauja, ji nemato. Atsižvelgiant į tai, kad mobiliojo ryšio operatoriams labai nepatiko, kad sėkmingame, bent jau tuo metu, aukcione T. gavo nemažą sumą pinigų, kurie galėjo būti skirti mobiliųjų paslaugų tiekimui, daro prielaidą, kad galimai galėjo būti dedamos pastangos sužlugdyti galimą konkurentą. Bendraudamas su V. B. dėl sklypo (duomenys neskelbtini), apie ką papasakojo ir R. K., sakė, kad ji pati turi pati įvertinti situaciją, o jis jai tiesiog pateikia informaciją. Ji pasakė, kad užklaus specialistų, NŽT ir pateiks atsakymą. Tokių paklausimų, kodėl nevykdomi vienos ar kitos institucijos pažadai, kaip, kad šiuo atveju NŽT, Seimo nariai uždavinėja ministrams begalę, nes jie tiesiog yra lengviau pasiekiami. Dėl šio atvejo taip pat kalbėjosi su V. B., kad iš principo tokia situacija nėra labai toleruotina, kad turtą pardavinėja valstybės įmonė, jog ji galėtų jį perduoti Turto bankui ar ministerijai, kuri toliau spręstų jo likimą, tačiau šiuo atveju nemanė, kad būtų teisiškai galima panaikinti aukciono rezultatus ir apie tai galima kalbėti tik žiūrint j ateitį. Jis pirmiausia nežadėjo padaryti jokios įtakos, tik išsiaiškinti situaciją, kodėl nepasirašoma sutartis, V. B. jam pažadėjo pasidomėti, ar nėra prieštaravimų teisės aktams. Kas vėliau vyko tarp valdininkų, jis nežino, jam V. B. informacijos nepateikė. Vienintelį kartą, norint patikslinti kažkokią informaciją, buvo pasakyta, kad turi bendrauti tiesiogiai su atsakingais asmenimis. Joks atlygis už tai nebuvo žadėtas, „M.V.“ joks palankus sprendimas nebuvo priimtas, pats ginčas persikėlė į teismus.

        Dėl kaltinimo, kad pažadėjo paveikti V. B., jog ji priimtų UAB koncerno „X.“ patronuojamos UAB „MG B. M.“ valdomos UAB „A.M.“ ir UAB „.L.k.“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetus – visos ministerijos turėjo ir turi didesnius ar mažesniu viešinimo biudžetus, tos lėšos yra skiriamos atskirų programų ar bendrai ministerijos veiklai pristatyti. Kadencijos pradžioje, kai naujieji ministrai periminėjo darbus, atsirado įtampos iš įvairiausių agentūrų, netiesiogiai pasklido kalbos, kad tarpininkai gali būti išstumti iš konkursų. Tai kilo daugiausia dėl to, kad neoficialiai turėjo informacijos, kad galimai bent dalis tų agentūrų buvo panaudotos paimti pakankamai didelius tarpininkavimo mokesčius, kurie neatitikdavo komerciniams klientams taikomų įkainių. Siekdami, kad tokia praktika nebesitęstų, jie įspėjo ministrus, kad netoleruos tokių sandorių, nes žiniasklaida realiai negauna lėšų už atliekamus darbus, o tarpininkai lobsta. Po to buvo keletas bandymų iš tarpininkų susitikti, bet jiems buvo atsakyta, kad jų paslaugos bus vertinamos pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus ir nebus toleruojamos kainos, kurios neatitinka vertės, o susidaręs skirtumas nežinia kur panaudojamas. Pokalbio su R. K. metu buvo paminėta jau kita įsisenėjusi problema, t. y., kad ministerijose tiesiog nesugebama įsisavinti pinigų numatytiems projektams – lėšos yra suplanuotos, o konkursai tiesiog nepaskelbiami. Žiniasklaida dėl tokių situacijų labai pykdavo ir tai nebuvo išskirtinai vienos žiniasklaidos priemonės klausimas, tą patį teigė ir kitos priemonės. Iš partijos pusės tai taip pat buvo vertinama neigiamai, nes ministrai nepristatydavo jų institucijose nuveiktų darbų ir atitinkamai jų vertinimas visuomenės akyse buvo kritiškas, nes rinkėjai tiesiog klausdavo, tai ką jūs nuveikėte, mes nieko nežinom. R. K. paminėjo, kad įtampos galimai atsirado tarp V. B. ir E. B., ir dėl to gali būti neįsisavintas biudžetas arba galimi J. B. veiksmai, kurie yra nesuderinami su pareigomis. Kadangi jis situacijos tiksliai nežinojo, bet ji galėjo sukelti neigiamas pasekmes partijai, pasižadėjo paklausti apie esamą situaciją. Jei gerai pamena, tai konkrečiai V. B. paklausė, ar J. B. nekils interesų konfliktas vykdant konkursus ir skirstant pinigus. V. B. pasižadėjo tuo pasidomėti ir pasakė, kad ministerija savo kompetencijos ribose susitvarkys su konkursų skelbimu. R. K. jam nesiūlė jokio atlygio, jis net nežadėjo jam, kad ką nors pakeis, o tik pasidomės situacija, galiausiai, kaip yra žinoma iš bylos medžiagos, jokia įtaka ir net nebuvo padaryta.

Dėl galimo poveikio D. M. dėl Ž. P. skyrimo Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininku – Ž. P. yra buvęs U deleguotu (duomenys neskelbtini). R. K. vieno susitikimo metu V. G. paklausė, kaip jis yra vertinamas U. Atsiliepimai apie jo vadovavimą ministerijai iš esmės buvo teigiami, bent jau jam nebuvo žinoma, kad partijoje jis būtų vertinamas blogai. R. K. buvo L. (duomenys neskelbtini) narys, tad kai jis pasiteiravo, kokia būtų D. M. nuomonė, jei Ž. P. būtų kandidatu į Nacionalinę sveikatos taryba, jam neatrodė keistas pats klausimas, tačiau labiau abejones kėlė tai, kad pats Ž. P. eitų į tokią poziciją, nes pati taryba jam atrodė labai nepraktiška, o iš Seimo veiklos buvo žinoma, kad ji teikė ataskaitas Seimui, kurias buvo gan sunku įtalpinti į darbotvarkę. Tad tikrai neatrodė, kad pats Ž. P. norėtų tokios pozicijos, bet kadangi senokai su juo nebuvo bendravęs, tai to klausimo nekėlė. Iš R. K. suprato, kad jam tiesiog yra įdomu, ar D. M. neturi jokių asmeninių prieštaravimų prieš jo kandidatūrą, nes žinant, kad ji turi tvirtą charakterį ir, jei jai kandidatas būtų buvęs iš esmės nepriimtinas, verčiau iš viso nekandidatuoti. Kad kandidatai netiesiogiai ar net ir tiesiogiai, jei turi galimybę, tikrinasi, ar verta kandidatuoti į pozicijas, nėra jokia naujiena, ir tai pakankamai suprantama, jei Seimas atmeta kandidatūrą, viešojoje erdvėje kandidatas sulaukia daug dėmesio, ir dažnai būna neigiami komentarai, o tai vėliau kenkia ir jo kitai karjerai. Toks paklausimas dėl kažkieno nuomonės tikrai nebuvo joks išskirtinis. Jis tiesiog pamiršdavo D. M. paklausti, o galiausiai turbūt tai ir nebeturėjo prasmės, nes kaip galima suprasti iš Ž. P. parodymų, jis net pats nenorėjo į minėtą poziciją kandidatuoti. D. M. savo parodymuose taip pat tvirtina, kad jis jos taip ir nepaklausė. Pokalbių išklotinėse taip pat akivaizdu, kad jis tiesiog sakė, jog paklaus, kas reiškia ne tai, kad padarys įtaką, o perduos informaciją, kokia ji bebūtų, teigiama ar neigiama. Neįsivaizduoja, kokia nauda iš Ž. P. paskyrimo į šias pareigas galėtų būti koncernui „X.“, mano, kad tai buvo išimtinai L. klausimas.

        Dėl kaltinimo, kad jis pažadėjo paveikti AB „L.g.“ valdybą, jog ši dar vienai kadencijai (duomenys neskelbtini) pozicijoje paliktų S. D. ir, kad jis pažadėjo paveikti VĮ „I. E.“ viešųjų pirkimų komisiją, kad ji pripažintų UAB „M.“ konkurso laimėtoja – nors iš pokalbio įrašo ir girdisi, kad R. K. tiesiog kalba apie šias temas, kaip apie savo siekius, tačiau jis iš viso nieko neatsakė jam dėl minėtų temų. Pokalbis trunka apie 3 val., ir turbūt tiesiog neišgirdo, ką pasakė, arba tiesiog neužfiksavo, nes iš pokalbio turinio matosi, kad jis sureagavo į pasakymą apie Vilniaus – Utenos kelią, bet ne į prieš tai minėtas temas. Jokio pažado paveikti jis nedavė, su niekuo apie tas temas nėra kalbėjęs ir apie jas iš viso neprisiminė. Su VĮ „I.e.“ pirkimų komisija neturi nieko bendro ir niekada neturėjo, ir dabar nežino, kas buvo jos nariais ar kokius pirkimus vykdė, uždarymo klausimu nesidomėjo, išskyrus vieną posėdį dar A. K. vyriausybės laikais, kai turbūt E. nariams buvo pristatoma uždarymo eiga. Todėl net realiai nebūtų turėjęs jokių galimybių ką nors paveikti. Su (duomenys neskelbtini) R. M. bendraudavo darbiniais klausimais, bet niekada nėra su juo kalbėjęs apie uždarymo temą. Todėl tikrai net nebūtų galėjęs padaryti kam nors kokį poveikį ir niekada niekam neminėjo, kad jis domėtųsi tos srities aktualijomis. S. D. tvirtinimas iš esmės priklausė nuo R. S. ir Susisiekimo ministerijos. VĮ pareigūnų skyrimo ar tvirtinimo klausimų niekada nesvarstydavę su koalicijos partneriais, todėl jokios įtakos padaryti net nebūtų galėjęs. Nepamena, kad kada nors būtų išsakę kokią nors poziciją, teigiamą ar neigiamą, šio asmens atžvilgiu. Frakcija yra vieną kartą buvusi susitikime su Lietuvos geležinkelių atstovais, bet tai vyko dar 2008-2012 kadencijoje, bei vieną kartą buvo organizuotas Seimo pirmininko V. G. išvyka į Radviliškį traukiniu, kurios metu L.g. vadovybė pristatė strategiją, „R. B.“ projektą ir buvo susitikta su darbuotojais, daugiau jokių klausimų nepamena. Seime dirbo TTK komitete, tad šios temos nebuvo jo darbotvarkėse ir joms jokios įtakos neturėjo. Su R. S., kurio veikimo srityje buvo L. G. įmonė, R. K. pats turėjo gerus kontaktus, tad net nelogiška būtų daryti kokį nors poveikį. Galiausiai, jis tiesiog nesureagavo į jo pasakymą ir to net neatsiminė, ir juo labiau, niekada jokio poveikio net negalėjo padaryti ir, žinoma, nedarė, o atlygis jam dėl to niekada nebuvo siūlytas.

        Dėl U suteiktos nuolaidos L. grupės kanaluose – U buvo vienas didesnių, o gal net ir didžiausias politinės televizinės reklamos užsakovas. Bent jau L. grupės atveju tai patvirtina ir pas R. K. rasta suvestinė, kiek televizinės reklamos buvo užsakiusios politinės partijos per 2015 m. savivaldos rinkimus. Atsižvelgiant į užsakymo dydį, dėl kainos derėdavosi su visais TV kanalais. Pagrindinį reklamos užsakymą darydavo medija planuotojai (arba kitaip tariant, tarpininkai, kurie siūlydavo, kiek ir kokios reklamos reikia efektyviai kampanijai), tačiau dėl tam tikros techninės specifikos kartais tekdavo įsitraukti ir partijos atstovams į užsakymus. Tai dažniausia būdavo daroma dėl kiekio užtikrinimo, nes reklamos planuotojai keičia užsakymo apimtis pagal poreikius, tad dažnai jų užsakymas būna nestabilus ir kartais pirminiai planuoti kiekiai nesutampa su realiai ištransliuotais. Kitas labai svarbus aspektas, t. y. atsiskaitymai pagal išrašytas sąskaitas laiku. Politinės partijos, kas matosi ir iš ataskaitų, dažnai lieka su įsiskolinimais po rinkimų ir tai kelia problemas TV kanalams, todėl, jei sugeba įtikinti, kad atsiskaitys laiku, gali kalbėtis apie geresnes sąlygas. Strategijų, kaip užtikrinti sklandžią kampaniją, gali būti įvairių pvz., 2012 m. rinkimuose U, suprasdama, kad rezultatai gali būti geri, tarėsi su kanalais, kad atsiskaitys iš po rinkimų gautinos dotacijos, t. y. su kelių mėnesių atidėjimu, bet užtai garantavo, kad užsakys daugiau eterio nei būtų galėję padaryti be to. Galima ir priešinga taktika, garantuoja išankstinius apmokėjimus ar bent jau apmokėjimus nevėluojant ir didina kiekį užsakymo, tada kalbasi dėl geresnių sąlygų. Dėl nuolaidų kalbėdavo su pačios L. grupės atstovais ir šį kartą dėl pačių nuolaidų, jų apimties ir sąlygų, buvo tartasi su jais. Lygiai taip pat ir dėl nuolaidos. Keliuose epizoduose paminėta yra nuolaidos, tačiau jos paminėtos visiškai kitu aspektu. U buvo vienas didžiausių politinės reklamos užsakovų, tad būtent kaip reklamos užsakovas ir to nesiejant su jokiais kitais klausimais, jis ir sakė, kad jie nori nuolaidų, bet vėlgi, su R. K. dėl nuolaidų dydžių, sąlygų nekalbėjo, apie tą nuolaidą buvo kalbama su L. atsakingais asmenimis, tai patvirtina ir telefoniniai pokalbiai ir kriminalinės žvalgybos metu užfiksuoti duomenys: 2015 m. lapkričio 9 d., 11.59.52, vykęs jo pokalbis su D. D. įvykęs anksčiau nei vakarienė su R. K. ir D. M.. Pokalbyje jis sako „L. apkalbėjom, ten dar gausim nuolaidų. ...Gali kalbėtis ta prasme, su L. viską sukalbėjom“. Tai reiškia, kad jie jau iki kriminalinės žvalgybos metu užfiksuoto pokalbio „Galo de Porto“ (2015 m. lapkričio 9 d.) su L. buvo apsitarę, kad nuolaidos bus, tačiau jų negalėjo iki galo finalizuoti, tai lėmė keli veiksniai – jie dar tikslino biudžetą, kiek išleis iš viso ir buvo šiek tiek niuansų, nes kartais pasirašyti kanalai norėdavo sutarti su jais, tiesiogiai be medija planuotojų, kad išvengtų kitų susitarimų su jais, kad nesiskaičiuotų, jog klientas yra atvestas medija planuotojų, už ką vėliau jie gauna savas nuolaidas ir kitas vertes. Todėl telefoniniame pokalbyje su D. D. ir atsispindi tie niuansai „Paskutinės detalės belieka“, „tai ar per jus gal sutartį...“ ir pan. Restorane „Galo de Porto“ vėliau vykęs pokalbis buvo tiesiog kontekstas, kad užsisakinėjo pas juos eterį ir, kad žinotų, kad jiems yra klientas, taip pat buvo atkreiptas dėmesys, kad nori, jog laikytųsi tam tikros žurnalistinės etikos ir kai liečia temas, kur ypač kaltina, kad jų atstovai ko nors nepadarė ar blogai padarė (toks žinių srautas buvo padažnėjęs), pakalbintų ir iš jų partijos atstovų, gautų poziciją. Kad kalbėjo dėl nuolaidos su L., patvirtina ir kitas pokalbis su D. D., 2015 m. lapkričio 23 d., kur sakė „Gerai, važiuosiu rytoj dar į L.. Bandysiu kažką vargt su jais. Gal kažką tai išlošiu“. Tai patvirtina ir pokalbio su R. K. 2015 m. lapkričio 30 d. ištrauka, kad jis pamini, jog kalbėjo su Z. (L. (duomenys neskelbtini)) ir, kad ji turi dar susiskaičiuoti dėl nuolaidų, t. y., sprendimą dėl jos dydžio ir sąlygų priėmė L., o ne R. K.. Su L. savo ruožtu jie sutarė, kad iki rinkiminio periodo pabaigos jie išleis dar 100 000 eurų su PVM, o tiksliau, gaus dar nuo tos sumos 10 proc. nuolaidą, atsiskaitymas turi būti be skolų susidarymo, jie dar pažadėjo, kad tas užsakymas sudarys maždaug 2/3 viso TV skiriamo biudžeto, apie 65% (kas reiškė, jei didina sumas kitiems kanalams, proporciją turi išlaikyti tą pačią), kaip supranta, tų sąlygų apsibrėžimas buvo pasižymėtas ir pas R. K., jis tų sąlygų su juo nederino, bet matyt, jis pagal pareigas galėjo jas susižinoti tiesiogiai iš L.. Galiausiai yra dar vienas pokalbis su D. D. – 2015 m. gruodžio 9 d., 08.43, kuriame šis pasako, „kad gavome nuolaidą“, o jis pasako, kad „L. prižadėjome kitose reklaminėse kampanijose duoti daug eterio, kur jau nuolaidos nebebus galimos“. Tad realiai finansiškai L. tikrai nebuvo nuostolinga duoti ikirinkiminėje kampanijoje nuolaidas, kur kainos mažesnės, o galiausiai gauti didesnį užsakymą, kur kainos didesnės ir nuolaidos nebetaikomos.

        Dėl sumos – su L. buvo kalbėta, kad suma yra 10 proc. 100 000. Visas sumas jie kalbėdavo su PVM, tai patvirtina ir jo pokalbiai su D. D.. Čia gavosi nesusipratimas, kurio jis net nepastebėjo, kadangi D. D. ar jo kolegos paskaičiavo iš kito galo (visas medija pasaulis realiai PVM prisideda po to), tai jie paėmė 10 000 ir virš jo pridėjo PVM, kadangi jo nepaklausė, kas matosi iš jų susirašinėjimo, o jam minėjo pokalbyje 10 000, tai jis net nepagalvojo, kad jie gali pridėti papildomai, o po to jau siunčiant sąskaitas jis taip atidžiai nebesekdavo, tai darydavo būstinėje žmonės ir jie tiesiog nesukomunikavo. Tad faktiškai buvo sutarta 8 300 plius PVM. O kad suma padidėjo ir atsitiktinai tapo 10 000 plius PVM, jis net nežinojo. Nors ir ta nuolaida niekada nebuvo joks kyšis, bet PVM tikrai negali būti priskirtas kaip kyšis, L. nuolaida turėjo būti 8 300 t. y. ta vertė eterio, o PVM tiesiog yra mokesčiai. Ir atitinkamai 8 300 nesudaro 250 MGL, ne ta straipsnio dalis. Jie dėl nuolaidų derėjosi su visais, nuolaidas, kaip matosi iš pokalbiu su D. D., gavo ir iš T.. Bet ir kitos partijos tas nuolaidas gauna tiesiogiai ar netiesiogiai.

        Apie VšĮ „Mp..“ – R. K. buvo minėjęs, kad koncerno įmonės remia įvairias socialines iniciatyvas (tai matosi ir iš koncerno pateikto sąrašo) ir jei jis tokių žino, gali duoti, jie įvertins, gal parems. Jis vis pamiršdavo sužiūrėti ar ką sugalvoti, nes ne tai rūpėjo, buvo rinkimai. Kažkada jų konsultantas užsiminė, kad jie daro su menininkais projektą, dar seniau buvo minėjęs ir sportininkus, tad tiesiog perdavė kontaktus ir tiek, jis nežinojo, ar juos tikrai parems, ar ne, net nelabai žinojo ir apie projektą, jam tai nerūpėjo. Jis net pradžioje nežinojo, kas tai per VšĮ, kas jos vadovai. Jam tik atsitiktinai R. K. atkreipė dėmesį, į VšĮ steigėjus, bet jis dėl to buvo nustebęs, jam tai buvo naujiena. Su pačia VšĮ neturėjo jokių santykių ir nebuvo su ja susidūręs nei anksčiau, nei vėliau, kaip jie panaudojo pinigus, irgi nieko nežino, nes su jų viešųjų ryšiu konsultantu 2016 metu pradžioje išsiskyrė, su juo nebebendravo. Su VšĮ (duomenys neskelbtini) Ž. F. apskritai ta tema iš viso niekada nebuvo kalbėję. Ta parama VšĮ niekaip nesusijusi su jo jokia kita veikla, darbais Seime ir pan. Jis jokio ryšio su viešąja įstaiga neturėjo ir neturi, ir jokios naudos iš to negavo ir nesiekė.

        UAB koncerno ,,X“ atstovas L. Belevičius paaiškino, kad juridinis asmuo UAB koncernas „X“ nepripažįsta kaltės dėl kaltinamajame akte nurodytų nusikalstamų veikų.

        Kaltinamajame akte 8-e ir 10-e epizoduose nurodyta, jog R. K., valstybės tarnautojui (valstybės politikui) – Seimo nariui, U frakcijos Seime nariui bei valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – politinės partijos „U“ pirmininko pirmajam pavaduotojui, šios partijos valdybos, tarybos ir prezidiumo nariui, politinės partijos „U“ 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovui V. G., už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „X“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, Seime svarstant ir priimant: „Seimo nutarimą „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projekto Nr. XIIP-2013(2), Seimo nario Š. G. užregistruotą „2015-10-13 Pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 <...> pakeitimo, papildymo“, o taip pat už išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus UAB Koncernui „X“ naudingus politinius sprendimus“ tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti ir davė kyšį. Teiginiai, jog UAB koncernas „X“ galėjo turėti suinteresuotumą priimant nurodytą įstatymą bei Seimo nutarimo projektą, nepagrįsti.

        Vartojimo kredito įstatymas Nr. XI-1253 taikomas vartojimo kredito sutartims (įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). UAB koncernas „X“ ir su juo susijusios bendrovės nevykdė jokios komercinės finansinės veiklos, kuri būtų susijusi su vaitojimo kreditų teikimu, vartojimo kreditų gavėjų kreditingumo vertinimu ar jų patikrinimu, kreditų, paskolų teikimu ar apskritai su finansinių paslaugų teikimu. Todėl UAB koncernas „X“ neturėjo ir negalėjo turėti jokio intereso dėl Š. G. veiksmų teikiant, registruojant pasiūlymus, susijusių su Vartojimo kredito įstatymo projekto pataisomis ar balsuojant už jas. Teiginys, jog Š. G. registruotas pasiūlymas dėl Vartojimo kredito įstatymo projekto pataisos buvo naudingas UAB koncernui „X“, neatitinka tikrovės. Taip pat tikrovės neatitinka ir teiginys, jog UAB koncernui „X“ buvo naudingas Seimo nutarimas „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projekto. UAB koncernas „X“ ir susijusios bendrovės nebuvo pateikę pasiūlymų dalyvauti projekte „Kelias Vilnius – Utena“, nebuvo atlikę ar užsakę kelio Vilnius – Utena ruožų rekonstrukcijos ir kitų projekte numatytų darbų sąmatų skaičiavimų, nebuvo įsigiję projektinių dokumentų, nebuvo atlikę jokių kitų paruošiamųjų veiksmų, kurie rodytų, jog UAB koncernas „X“ ar susijusios bendrovės apskritai rengtųsi dalyvauti šiame projekte ar juo bent domėtųsi. Neatlikus bent jau pirminių projektinių skaičiavimų yra apskritai neįmanoma numatyti, kiek galėtų kainuoti tokio sudėtingumo ir apimties projekto įgyvendinimas, ar toks projektas apskritai gali būti pelningas jį įgyvendinantiems dalyviams. Seimui net priėmus aptariamą nutarimą ir numačius projekto finansavimo ribas, tai nereiškia, jog konkretus juridinis asmuo būtų dalyvavęs šio projekto įgyvendinime. Valdžios ir privataus subjektų partnerystės projekto dalyviai būtų buvę išrinkti tik įgyvendinus teisės aktų numatytas procedūras. Todėl UAB koncernas „X“ negalėjo būti suinteresuotas, jog Seimo nutarimo projekte būtų numatyta 169 300 tūkst. eurų ar kokia nors kita valstybės įsipareigojimų suma.

        Niekuo nepagrįstas ir teiginys, neva UAB koncernas „X“ siekė „išimtinės padėties ir palankumo ateityje – juridinis asmuo nesiekė jokių išskirtinių ir palankių santykių su V. G..

        Kaltinamajame akte 9-e ir 11-e epizoduose nurodyta, jog R. K., siekdamas, kad V. G., pasinaudodamas savo visuomenine valstybės politiko padėtimi, Seimo nario tarnyba, U frakcijos Seime nario ir politinės partijos „U“ pirmininko pirmojo pavaduotojo, šios partijos tarybos, partijos vaidybos ir partijos prezidiumo nario bei politinės partijos „U“ 2016 metų Seimo rinkimų štabo vadovo įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka valstybės tarnautojams – Seimo pirmininkei, U frakcijos Seime nariams ir kitiems Seimo nariams, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariams, Lietuvos Respublikos ūkio ministrei ir valstybės institucijoms – AB „Lietuvos geležinkeliai“ bei VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus – Seimo pirmininkę L. G., (duomenys neskelbtini) frakcijos Seime seniūną K. D., Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininką P. N. ir šio komiteto pirmininko pavaduotoją B. B., o taip pat kitus (duomenys neskelbtini) frakcijos Seime narius, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus –pateiktų bei balsuotų už UAB koncernui „X“ naudingų politinių sprendimų priėmimą Seimo Biudžeto ir finansų komitete ir plenariniuose Seimo posėdžiuose bei priimtų kitus UAB koncernui „X“ naudingus politinius sprendimus, V. G. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti ir davė kyšį. Šiuose epizoduose nurodyti teiginiai, jog UAB koncernas „X“ galėjo turėti suinteresuotumą priimant Seimo nutarimą „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projekto Nr. XIIP-2013(2)“ bei Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo <...> pakeitimo ir papildymo projektą Nr. XIIP-3370(2)“, kaip minėta, nepagrįsti. Taip pat yra nepagrįsti teiginiai, jog UAB koncernas „X“ galėjo turėti interesą, kad nebūtų priimtas „Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3729“ ar įstatymo priėmimas būtų atidėtas. UAB koncernas „X“ nebuvo įgaliojęs jo interesais veikti jokių fizinių asmenų minėto įstatymo projekto priėmimo Seime procese. Kaip kažkuris konkretus asmuo domėjosi šiuo įstatymo pakeitimu, UAB koncernas „X“ kaip juridinis asmuo nėra informuotas. Šiuo įstatymo projektu buvo siekiama reglamentuoti dividendų, išmokamų užsienio valstybėse esančioms motininėms kompanijoms, klausimus. Kadangi UAB koncerno „X“ bendrovės veikia nacionalinės jurisdikcijos ribose, šio pelno mokesčio įstatymo pakeitimai jo veiklai įtakos neturi. Iš baudžiamosios bylos medžiagos (pvz. liudytojos D. D. parodymų), taip pat matyti, jog juridinis asmuo UAB koncernas „X“ neturėjo jokio intereso dėl šio įstatymo priėmimo.

        Taip pat yra nepagrįsti teiginiai, jog UAB koncernas „X“ galėjo turėti interesą, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrė V. B. duotų nurodymą NŽT ir šios tarnybos Vilniaus miesto skyriaus tarnautojams sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su UAB „M. V.“ dėl Vilniuje, (duomenys neskelbtini) hektaro ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklypo dalies ilgalaikės nuomos. UAB „M. V.“ yra savarankiškai veikiantis juridinis asmuo, kurio priimti verslo sprendimai ar sudarytos sutartys susijusios išimtinai tik su šios bendrovės vykdoma veikla ir interesais. UAB koncerno „X“ valdymo organai nesvarstydavo UAB „M. V.“ kasdienės veiklos klausimų, tokių kaip atskirų žemės sklypų ar nekilnojamojo turto objektų įsigijimas, nuoma, vystymas ar pan.

        Taip pat yra nepagrįsti teiginiai, jog UAB koncernas „X“ galėjo turėti interesą, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrė V. B. priimtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų biudžetų sudarymas nereiškia, jog bent kokia lėšų dalis iš šių biudžetų bus skirta UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiamoms paslaugoms pirkti, viešinimo ir visuomenės informavimo paslaugos būna perkamos viešųjų pirkimų tvarką reglamentuojančių teisės aktų ir atitinkamų procedūrų pagrindu, tuo tarpu šioje baudžiamojoje byloje nėra nustatyta, kad šie juridiniai asmenys būtų rengęsi dalyvauti būsimuose viešuosiuose pirkimuose. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra savarankiškai veikiantys juridiniai asmenys, apie kurių vykdomą kasdienę veiklą, tokią kaip reklamos sutarčių sudarymas, UAB koncernas „X“, šio juridinio asmens valdymo organai nėra informuojami ir tokios kasdienės veiklos nekontroliuoja.

        Taip pat yra nepagrįsti teiginiai, jog UAB koncernas „X“ galėjo turėti interesą, kad Seimo sveikatos komiteto pirmininkė D. M. sutiktų su Ž. P. skyrimu į Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko pareigas. UAB koncernas „X“ ir susijusios bendrovės niekada neturėjo ir neturi jokių santykių nei su Ž. P., nei su Nacionaline sveikatos taryba (toliau – NST). NST yra Seimo įsteigta ir jam atskaitinga sveikatos politikos vertinimo ir formavimo patariamoji institucija, skatinanti sveikatos visose politikos srityse principo įgyvendinimą. Pagrindiniai NST uždaviniai: stiprinti visuomenės sveikatą ir užtikrinti visuomenės dalyvavimą sprendžiant sveikatos problemas, bendradarbiaujant su asociacijomis, valstybės ir savivaldybių institucijomis šiais klausimais; analizuoti sveikatinimo procesus ir atlikti jų ekspertizę; dalyvauti formuojant sveikatos politiką ir sveikatos visose politikos srityse principo įgyvendinimo prioritetus; teikti išvadas ir pasiūlymus dėl gyvensenos, aplinkos ir sveikatos priežiūros tarnybų veiklos gerinimo. UAB koncerno „X“ ir susijusių bendrovių vykdoma ūkinė komercinė finansinė veikla nėra jokiu būdu susijusi su NST vykdomomis funkcijomis, todėl UAB koncernas „X“ neturėjo ir negalėjo turėti jokio intereso dėl to koks asmuo bus paskirtas NST pirmininku.

        Taip pat yra nepagrįsti teiginiai, jog UAB koncernas „X“ galėjo turėti interesą, kad V. G. paveiktų AB „(duomenys neskelbtini)“ valdybą, jog ši priimtų sprendimą dėl AB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus S. D. palikimo generalinio direktoriaus pareigose dar vienai kadencijai. UAB koncernas „X“ ir susijusios bendrovės niekada neturėjo ir neturi jokių santykių su S. D. kaip asmeniu, neturi jokio intereso dėl konkretaus asmens skyrimo AB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi.

        Taip pat yra nepagrįsti teiginiai, jog UAB koncernas „X“ galėjo turėti interesą, kad V. G. paveiktų VĮ „(duomenys neskelbtini)“ viešųjų pirkimų komisiją, jog ši pripažintų UAB „M.“ projektų B19 ir B25 laimėtoja. UAB koncernas „X“ nekontroliuoja, kokiuose potencialiuose konkursuose UAB „M.“ turi dalyvauti. UAB „M.“ dalyvavimas rangos konkursuose (tiek viešuose, tiek privačiuose) yra viena iš kasdienių bendrovės veiklų, kurią ji vykdo visiškai savarankiškai.

        Kaltinamajame akte 10-e ir 11-e epizoduose nurodyta, jog R. K. „netiesiogiai 2015 m. gruodžio 16 d. Vilniuje, V. G. davė didesnės negu 250 MGL (9415 eurų) vertės kyšį – 15 000 eurų, kurie tarpininkaujant R. K. ir šio nurodymu iš UAB koncerno „X“ valdomos UAB „M.“ AB DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesti į AB „Swedbank“ esančią VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), šį piniginį kyšį užmaskuojant kaip paramą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Finansinės paramos suteikimas viešosioms įstaigoms negali būti vertinamas kaip kyšis. UAB koncernas „X“ ir susijusios bendrovės vykdo socialiai atsakingą, visuomenei naudingą veiklą ir teisės aktų nustatyta tvarka savanoriškai ir neatlygintinai nuolat teikia paramą įvairiems paramos gavėjams, turintiems paramos gavėjo statusą – labdaros ir paramos fondams, asociacijoms, viešosioms įstaigoms, religinėms bendruomenėms, bendrijoms. Per 2012-2016 metus buvo suteikta parama, kurios bendra suma siekia 1 516 129 eurus. Vien 2015 metais, t. y. inkriminuojamų veikų laikotarpiu, buvo suteikta parama, kurios suma siekia 479 423 eurus. Pateikė duomenis apie atskirais metais suteiktos paramos sumas bei apie tikslus, kuriais buvo teikiama parama. 2015 metais buvo suteikta parama, kurios suma siekia 479 423 eurus, tuo tarpu kaltinamajame akte nurodoma, jog kaip kyšis vertinami du paramos atvejai, kuomet buvo suteikta parama, kurios suma yra 23 700 eurai, t. y. mažiau nei 5 proc. nuo bendros 2015 metais suteiktos paramos sumos. Jau vien ši proporcija įrodo, jog UAB koncernas „X“ ir susijusios bendrovės paramą teikia ne kokiais nors savanaudiškais tikslais, paramos teikimas yra pastovi, nuolatinė veikla, kuria nėra siekiama nei gauti materialinės naudos, nei tenkinti kokių nors nematerialių interesų. Paramos suteikimas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nėra kokiu nors būdu išskirtiniai paramos suteikimo atvejai, kurie leistų manyti, jog ši parama buvo suteikta ne neatlygintinai, o siekiant kokios nors naudos juridiniam asmeniui ar kokių nors interesų patenkinimo. Pažymi, jog kiekvieno juridinio asmens, taip pat ir UAB „X“ bei UAB „M.“ valdymo organai turėjo teisę savarankiškai spręsti paramos suteikimo klausimus, savarankiškai sudaryti sutartis su paramos gavėjais bei pervesti jiems sutartyse paramos sumas. Juridiniams asmenims nereikėdavo gauti UAB koncerno „X“ valdymo organų sprendimo ar pritarimo dėl paramos suteikimo. Juridiniai asmenys UAB koncernui „X“ neteikdavo detalizuotos informacijos apie sudarytas sutartis dėl paramos teikimo, apie paramos gavėjus, tik juridinių asmenų finansinės atskaitomybės dokumentuose atsispindėdavo per finansinius metus suteiktos paramos bendra suma, nedetalizuojant konkrečių paramos suteikimo atvejų. Paramos suteikimo klausimai nebuvo svarstomi UAB koncerno „X“ valdyboje ar kituose valdymo organuose. Todėl UAB koncernas „X“ nežinojo apie konkrečius paramos suteikimo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atvejus, šios paramos suteikimo aplinkybes.

Kaltinamajame akte 8-e ir 9-e epizoduose nurodyta, jog R. K. „V. G. davė didesnės negu 250 MGL (9415 eurų) vertės kyšį 12 100 eurų kyšį, užmaskuotą kaip nuolaida politinės partijos „U“ politinei reklamai, kuri šios politinės partijos interesus atstovavusios UAB „P.“ užsakymu nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d. buvo transliuojama UAB koncerno „X“ valdomai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiose žiniasklaidos priemonėse - „L.“, „I.T.“, „B.“ ir „T.“ televizijose“. Šie teiginiai neatitinka tikrovės. Ikiteisminio tyrimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ikiteisminio tyrimo įstaigai pateikė 2017 m. balandžio 7 d. raštą Nr. 17/144, kuriame pateikė paaiškinimus dėl 2015 m. lapkričio-gruodžio mėn. transliuotos partijos „U“ politinės reklamos. Rašte paaiškinta, jog 2015 m. lapkričio-gruodžio mėn. komerciniu pagrindu televizijų „L.“, „B.“, „T.”, „I.T.“ programose buvo transliuota politinės partijos „U“ reklama, buvo ištransliuota reklamos už 101 682 eurų, o sąskaitų buvo išrašyta 27 800 eurų sumai. Reklamos transliacijoms buvo suteikta žiniasklaidos pirkimo agentūroms taikomas 0,94 kainos indeksas bei 71 procento apimties nuolaida. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė dokumentus, patvirtinančius visus santykius dėl kaltinamajame akte nurodytos reklamos transliavimo. Ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai Z. S., T. B. nurodė, jog įprastinėje praktikoje reklamos pirkėjams yra suteikiama nuolaida, sudaranti nuo 60 iki 80 proc. Šiuo atveju UAB „P.“, užsakiusiai „U“ reklamą, buvo pritaikyta įprastinė ir praktiką atitinkanti nuolaida. Kaltinamajame akte nurodyta pinigų suma – 12 100 eurų, kuri neva buvo suteikta kaip nuolaida, apskritai neatitinka nei bendros reklamos vertės, nei nuolaidos sumos, nei sumokėtos pinigų sumos, tai dar kartą patvirtina, jog teiginiai neva buvo suteikta 12 100 eurų nuolaida neatitinka tikrovės. Reklamos sutarčių sudarymas, bendravimas su reklamos užsakovais, reklamos kainos nustatymas, nuolaidų suteikimas įeina į UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų tarnybines pareigas ir kompetenciją. UAB koncerno „X“ valdymo organai niekada tokio pobūdžio klausimų nesvarstė, nedavė nurodymų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams dėl tokio pobūdžio klausimų sprendimo.

Dėl visų nurodytų faktinių aplinkybių ir motyvų kaltinamajame akte suformuluotas kaltinimas juridiniam asmeniui UAB koncernui „X“ neatitinka realybėje buvusių faktinių aplinkybių, neegzistuoja ir BK įtvirtinti pagrindai ir sąlygos, tik kuriems esant juridinis asmuo gali atsakyti už fizinio asmens padarytas veikas.

Politinės partijos „U“ atstovas V. S. paaiškino, kad partija nesupranta, kokį neteisėtą veiksmą padarė, kaltės nepripažįsta. U dalyje kaltinimas nesuprantamas. U kaltinama, kad veikdama per savo atstovą asmeniškai pasižadėjo balsuoti už atitinkamus sprendimus. Partija niekada ir jokių įgaliojimų balsuoti neturėjo. Tekstas toks pats, kaip ir kaltinimas, suformuluotas V. G.. Žiūrima, kad V. G. kaip buvęs vienasmenis valdymo organas, laisvai ir nevaržomai priiminėjo partijos sprendimus, tokius, kokius jis norėjo. Nemano, kad V. G. taip elgėsi, jis ir neturėjo jokių įgaliojimų veikti šioje apimtyje U vardu. Pagal BK 20 straipsnį baudžiamoji asmens atsakomybė kyla už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę atstovauti juridiniam asmeniui. Tokią teisę turėjo vienasmenis valdymo organas, atstovauti juridinį asmenį turėjo galimybę partijos pirmininkas arba atsakingas sekretorius, V. G. tokie įgaliojimai niekada nebuvo suteikti. Priimti sprendimus juridinio asmens vardu – tam yra duodami konkretūs įgaliojimai arba pavedimai. Kontroliuoti juridinio asmens veiklą V. G. taip pat neturėjo įgaliojimų. V. G. neturėjo įgaliojimų veikti partijos vardu. Kaltinime nurodytos visos pareigos, kurias užėmė V. G.. Partijos pirmininko pirmasis pavaduotojas – tuo laikotarpiu jis neatliko pavadavimo funkcijos ir tokių įgaliojimų neturėjo. Partijos tarybos narys – kolegialaus valdymo organo narys, savaime negali prisiimti jokių sprendimų. Pasekmės kiltų tik tuo atveju, jeigu būtų veikimas kolegialiame valdymo organe. Partijos valdybos narys, prezidiumo, rinkimų štabo vadovas. Rinkimų štabo vadovas – dėl reklamos, su V. G. jokio susitarimo nėra. Šios pareigos nėra tokio tipo, kad galima būtų teigti, jog V. G. turėjo teisę veikti arba ne. Kaltinimas ir dėl to, kad pažadėjo už kyšį paveikti atitinkamus asmenis, kad jie atitinkamai veiktų. Pateiktas paveiktinų asmenų sąrašas: L. G., K. D., B. B., kiti U frakcijos nariai, V. B., D. M.. Kaltinimas suformuluotas taip, kad jis, būdamas vieno kolegialaus organo nariu, įsipareigojo paveikti kitus Partijos kolegialaus organo narius. Patrauktas baudžiamojon atsakomybėn juridinis asmuo. Tarkim, valdymo organe yra 5, o vienas susitaria paveikti kitus 4 narius, kurie, kaip matosi iš kaltinimo, net nežinojo apie procesą, kuris vyksta. Negalėtų būti, kad šitiems 4 asmenims, o kartu ir visam juridiniam asmeniui, kyla baudžiamoji atsakomybė, nes kaip tik jie ir buvo nusikaltimo objektas. Gaunasi, kad nukentėjusysis – teisiamas asmuo baudžiamojoje byloje. Mano, kad „U“, kaip juridiniam asmeniui, jokių pasekmių kilti neturėtų. Jokiame valdymo organe, jokioje formoje nebuvo analogiškos nuostatos net aptarinėjamos ir jokio valdymo sprendimo šioje dalyje nebuvo. Nežino, nuo ko gintis. Jeigu kiltų atsakomybė, reiktų kalbėti su bet kuriuo valdymo organo nariu. Šiuo atveju kyšis – nuolaida. Tai sutartiniai santykiai, kalba vyksta net ne apie rinkiminio laikotarpio periodą, sandėriai sudaromi tam tikrų nuolaidų principu, tai įprasta visuotinė sąlyga. Nebuvo šnekėta su pirmininku ar atsakingu sekretoriumi, ar atitinkamus įgaliojimus turinčiais asmenimis, jokių pokalbių, dokumentų nėra. „Nuolaida“ – labai užmaskuota forma, net ir pati partija negalėtų žinoti, nes tai buvo įprastinis sandėris. Jeigu asmuo turi įgaliojimus, jis derasi. Nuolaidos nederinamos su pirmininku. V. G. net sutartį pasirašė.

16. Dėl teisėto V. G. veikimo – dėl UAB koncernui „X“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimo (8 ir 10, 19 ir 21, 32 ir 34, 44 kaltinimai)

16.1 Dėl Vartojimo kredito įstatymo pataisų – dėl pageidaujamo V. G. balsavimo „už“ Seime priimant Š. G. 2015 m. spalio 13 d. ir 2015 m. spalio 29 d. pasiūlymus ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pakeitimo projekto nuostatą, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1d.

16.1.1. Įrodymai

Lietuvos Respublikos Seimo posėdžių sekretoriato bylos duomenimis, Seime 2015 m. birželio 30 d. užregistruotas Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 111, 141, 211, 221,  222, 231, 251 straipsniais ir penktuoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-3370. Pateikė projektą rengusios darbo grupės nariai B. B., V. G. ir R. Ž. (t. 37, b. l. 2). Projekte numatyta, kad šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 20 straipsnį, įsigalioja 2015 m. lapkričio 1 d., šio įstatymo 20 straipsnis įsigalioja 2016 m. lapkričio 1 d. (t. 37, b. l. 37).

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto 2015 m. rugsėjo 30 d. posėdžio protokolo Nr. 109-P-30 duomenimis, 2015 m. rugsėjo 30 d., nuo 10 val. 00 min., vykusiame šio komiteto posėdyje (t. 38, b. l. 4) buvo nutarta pritarti komiteto patobulintam Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu įstatymo projektui XIIP-3370, komiteto išvadoms ir toliau pateiktam pasiūlymui: patikslinti įstatymo projekto 43 straipsnio 1 dalį taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 20 straipsnį, įsigalioja 2015 m. gruodžio 1 d. (t. 38, b. l. 6).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. birželio 3 d. protokolo Nr. S6-14-42 (t. 4, b. l. 69) duomenimis, slapta užfiksuotas adresu Gedimino pr. 46, Vilniuje, vykęs R. K. ir V. G. susitikimas ir pokalbis, užfiksuoto įvykio data: 2015 m. rugsėjo 28 d., pradžia: 11 val. 30 min, pabaiga: 12 val. 00 min. (t. 4, b. l. 69).

Lietuvos teismo ekspertizės specialisto 2017 m. balandžio 6 d. išvados Nr. 11-292(17) duomenimis (t. 12, b. l. 2), tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas R. K. balsas (šio asmens pasakytos frazės patikslintoje garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 2 priede <...>). Tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas V. G. balsas (šio asmens pasakytos frazės patikslintoje garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 2 priede, <...>). Tiriamojo garso įrašo <...> patikslinta stenograma yra pateikta šios specialisto išvados 2 priede. Tiriamasis garso įrašas G-2015-09-28 G..wav <...> yra ištisinis (t. 12, b. l. 12).

Specialisto išvados Nr. 11-292(17), 2 priedo duomenimis, stenogramoje yra pažymėta: /.../ vietos, kur pasakyti žodžiai nėra suprantami; /žodis ar frazė/ – vietos, kur dėl pasakytų žodžių kilo abejonių; (frazė) – papildoma informacija. K – R. K., G – V. G., P – padavėja (t. 12, b. l. 15).

<…>G.: Dabar dėl... dėl kito. K.: Mhm. G.: Tų...to įstatymo...B. baisiai šoka į eterį, supranti, ir...skubina. K.: /.../ SMS'u kur gavau. G.: Jo. K.: Mhm. G.: Ir jis baisiai skubina. K.: Mhm. G.: Nu, žinai, dabar pateikimą pavarėm. K.: Mhm. G.: Bet jisai nori...svarstymo...Aš ten bandau pristabdyt, bet jį jau šią savaitę nori...K.: Mhm. G.: B. baisingai...įdėt. K.: Mhm. G.: Tai, jeigu tu turi kontaktą su B., kad jisai...K.: Mhm. G.:... nu, neskubintų, ta prasme. K.: Mhm. G.: Nėra nieko kito...Net patys socialdemokratai, aš nematau, kad jį norėtų skubinti, žinai. K.: Mhm. G.: Bet matau B., /žinai/, jis ten...K.: Mhm. G.: ...jam kažkur kažkas užmynė ar panašiai. K.: Mhm. G.: Labai yra sudėtinga, žinai, stabdyti, kaip vis tiek jisai darbo grupės vadovas buvo. K.: Supratau, jo. Mhm. G.: Tai aš su komiteto pirmininku pakalbėjau. Na, sakau, ten dar yra pataisų, žinai, sakau, tai tu tiesiog protingai, žinai, svarstyk. K.: Mhm. G.: Tai sakė jokių problemų. K.: Mhm. G.: Aš dar su juo rytoj perkalbėsiu, žinai, kad...K.: Mhm. G.: ...ne, nekiltų...K.: Mhm. Okei. G.: Bet trečiadienį jie turi komitetą. K.: Mhm. G.: Tai jeigu B. ten...K.: Rėks. G.:...rėks...K.: P. išsigąs. G.: ...P. išsigąs ir...K.: Mhm. G.: ...žinai, nu, yra sudėtinga sustabdyt, žinai, kai...Ten dar be...be B. dar bus, žinai...(t. 12, b. l. 20). K.: Nu, jo. Mhm. G.: ...kurie rėkia, supranti .Tai... tada, jau nueis jau svarstymui. K.: Mhm. G.: Aišku priėmimo dar nėra, bet, nu, vis tiek... biškutį per greitai. Nes mes dar spėsim sužiūrėt ir pataisų normalių, žinai. K.: Mhm. G.: Tai ten. Kitas dalykas... K.: Mhm. G.: Reikia turėt omeny, kad yra kai kurių priregistravusių nenormalių pataisų. Nes, ė-ė... K.: /Nespėjau/ pastebėt. G.: Tai ten konservatoriai priregistravo visokių, žinai. Jie jau ten... Seime net ir... nelabai baisiai norėjo to iš vis dar dėti. Mes buvom kalbėję, kad jį dės kažkur spalį, lapkritį...K.: Mhm. G.: ...o, sako, tu pasižiūrėk, sako, kas gaunasi, žinai. Visi suregistravo tas... ė-ė... tokias, kur, nu, ten išvis...K.: Mhm. G.: ... sunaikins tą verslą. K.: Mhm. G.: Sako, jeigu mes šito nededam, tai teks su anom eiti. Tai sakom geriau jau...K.: Mhm. G.: ... viską dabar dedam... K.: Mhm. G.: ... į krūvą ir visas apsvarstom. K.: Mhm. G.: Bet jūs iš savo pusės pasižiūrėkit, ar jūs turit dar kažkokių turinio dalykų... K.: Mhm. G.: ... žinai, man...K.: Mhm. G.: Irgi svarbu, nes...K.: Mhm. G.: Po to, žinai, jau bus turinio dalykų svar...su...sudėtinga, žinai, eigoj. Ne...ne...negalvosi tos...K.: Turini...Turininiai dalykai iš esmės, kurie mums rūpi, yra atspindėti...ė-ė-ė...labiau asocijacijos. G.: Mhm. K.: Ten jau ką jie duoda, tai iš esmės tas turinys mums kaip ir...G.: Tinkantis? K.: Tinka. Čia klausimas yra taip...ė-ė-ė...Klausimas stovi taip, m-m-m...mano vertinimu jie yra šiek tiek kosmonautai, ta prasme. Tai jiems ir liko...Jūs rupi...rūpinkitės jūs turiniu...G.: Ne, nu, bet. Nu, jiems ten iki galo dar netinka tas turinys, žinai. K.: Mhm. G.: Ten kai kuriuose vietose jie ten pergyvena. Bet, nu, kaip jis yra toks sou – sou...(angl. so-so). K.: Ta prasme, kas jiems tiks, mums tiks. G.: Ne, tai...K.: Mums terminai yra svarbesni. G.: Jo. Tai vat su tais terminais, žinai. K.: Mhm. G.: Kaip sakyt, bandysim padaryt, kiek įmanoma protingiau, bet, žinai, ne Dievas. K.: /.../ pateikimas...Nu, dabar B. tempia ant patei...pateikimo, ar ne? (t. 12, b. l. 21). G.: Tai pateikimas praėjo. Čia pra... praeitą savaitę. K.: A. G.: Tai jis dabar tempia jau ant svarstymo. K.: Ant svarstymo. G.: Supranti. K.: Mhm. G.: Ir dar lieka priėmimas. K.: Mhm. G.: Ir, aišku, ten datos pačios nustatymas įsigaliojimui. K.: Mhm. G.: Tai... K.: Tai man labai svarbu bus, ta prasme, labai svarbu bus, jeigu... priėmimas…įvyks... ką aš žinau, sausio /vienuoliktą/…  G.: Sausį negali įvykti... K.: Nu, ta prasme...G.: /.../. K.: Po sausio pirmos, sakykim taip. Tas...tas...la...labai svarbus momentas. Ir tada jau gal ne tiek svarbu ten bus. Palauk, kovą tik renkatės...G.: Jo. K: Ar ne? Nu, tai jeigu kovo vienuoliktą priimtų, pavyzdžiui...kas neįmanoma, bet kovo dvyliktą įmanoma turbūt. Tai...tada tegu įsigalioja, sakau, nors ir nuo kovo tryliktos. G.: Nu, žinai, galima pasižiūrėti ir iš kitos pusės. Galima priėmimą daryt su įsigaliojimo data, žinai, ten kovo...K.: Mhm. G.: ...kažkada tai. K.: Jo, jo. G.: Tai...žinai...manau, kad be sausio, nu, tai ten sudėtingai jo būtų įsigaliojimas net ir, nu...K.: Mhm. G.: ...protingai galvojant, nes ten yra registrų visokių ten...K.: Tai aš manau, kad neįmanoma. G.: Tai ten...K.: Mhm. G.: Tai aš galvoju jau sausis kaip ir natūraliai, žinai...K.: Mhm. G.: ... turėtų taip būt. Aš dar aišku patikslinsiu, su jais pakalbėsiu būtinai. K.: Mhm. G.: Supranti, čia Seimas...Kodėl aš...B., žinai, prisibijau. B. jis iš esmės, jisai nori to ir turinio...viską normalaus, bet...K.: Mhm. G.: Kas bus, jeigu priėmime...K.: Mhm. G.:...ateis ir prasidės. K.: Mhm. G.: ...ė-ė...priėmime pataisos...K.: Mhm. G.: Tai jų suvaldyti gali būti jau...K.: Neįmanoma? G.: Praktiškai sudėtinga, ta prasme. K.: Mhm. (t. 12, b. l. 22). G.: Tai jeigu jų, tų pataisų, žinai, ten, pavyzdžiui, kažkas paims ir įkals, kad...K.: Mhm. G.: ...negali būti ten daugiau negu... ten ta bendrai skolinimosi norma, taip kad...K.: Mhm, mhm. G.: ...penkiasdešimt. K.: Mhm. G.: Ir viskas, tu...K.: Mhm. G.: Paskutinę dieną, tai yra sudėtinga, žinai, atsukt. Aišku, gali stabdyti, ten visą kitą ir panašiai, bet... Bet tai yra, tampa sudėtinga. Tai dėl to aš ir...K.: Mhm. G.: Dar su B. pakalbėsiu, kad, nu, sakysiu, tu irgi tvarkingai. K.: Nevaryk arklių. G.: Tai, ta prasme, nu, tiesiog... sukursim tokį įstatymą, kuris, nu, uždarys... K.: Mhm. G.: ...tą sektorių. Ta prasme, nu, tai jį reikia... Tiek B., tiek aš kalbam, kad, ta prasme, jį reikia reguliuoti, bet ne...K.: Mhm. G.: ... uždaryti ten. K.: Mhm. G.: Tai čia yra du skirtingi dalykai. K.: Mhm. G.: O Seime yra tokių, žinai, kurie... įregistruos, žinai, ten prieš rinkimus, velnias žino kaip, kas ten valdys. Konservatoriai turbūt paleis bet kaip. Tie patys Y irgi ten, nu, žinai...K.: Mhm. G.: ... kai kurie vienaip kai kurie kitaip, tai... Reikia žiūrėt. Dėl to aš sakau... Geriau jūs išdiskutuokit normaliai komitete...K.: Mhm. G.: Neskubėdami... K.: Mhm. G.: Visą kitą. K.: Mhm. G.: Nu, sakau, praeikit, sakau. Šita sesija...K.: Mhm. G .:... sakau, dar tik prasideda, žinai. K.: Mhm. G.: /.../ vis tiek ne, ne... Nuo įsigaliojimo. K.: Mhm. G.: Reikia protingą palikti. K.: Mhm. G.: Tai aš tą bandau, žinai. Bet... ė-ė... nu, būtų gerai, jeigu pats turi irgi ten kontaktų su B. tai...K.: Supratau. G.: Kad, kad jisai tiesiog...K.: Mhm. G.:... protingai viską darytų. Ne, ne...K.: Mhm. G.: Niekas, iš jo nereikia nieko tokio, bet tiesiog...K.: Mhm. (t. 12, b. l. 23). G.: Žinai, po to bus. K.: Okei. G.: Tai va. K.: Mhm. Okei. Ta prasme, aš tą supratau. Principe programa lieka ta pati. Minimum, jeigu jau ten sulaužo rankas, įsigaliojimas...G.: Mhm. K.: ...sekančiais. Tai idealu, jeigu priėmimas sekančiais būtų. Supratau. O B. aš supratau. Okei. Okei, gerai. G.: Pasižiūrėsiu /tada/. Kas dar? ( t.12, b. l. 24) <…> K.: Mhm. Supratau, supratau. Okei. Nežinau, kas dar? G.: Viskas. K.: Kokie dar? Klausimų daugiau jokių? G.: Aš tik norėjau, kad /tu/ žinotum kas, kas, kokia...K.: Mhm. G.: ... situacija yra, žinai. Kodėl bus...K.: Mhm. Nu... Okei, nu vat stebiu aš tą situaciją. Tos vienos... G.: Ne, tai matai, jinai kaip ir, sakau... Aš dėl to vat...K.: Ji būtų gerai, jeigu nebūtų B.. G.: Įspėjau, kadangi mes irgi... Nu...K.: Taip sakykim. Naktibalda. G.: Jo, nes... ė-ė... kas buvo įdomiausia, žinai, nes... S. ir tas ne... neskubėjo, žinai. K.: Mhm. G.: Jis ten sakė spalio pabaigoj, visą kitą...K.: Mhm. G.: ...ten, žinai...K.: Mhm. G.: ... biudžetas ir panašiai. O B.atsistojęs - „Greičiau!“ K.: Mhm.G.: „Greičiau!“ Iš tribūnos. K.: Mhm. G.: Nu, tai, žinai. K.: Mhm. G.: Aš tada galvojau arba, žinai, salėj stabdyt ar nestabdyt. Bet, žinai, salėj stabdant, po to irgi ten tokie... Kad, nu, dar atsiras, kurie kitaip mąsto, visą kitą...K.: Mhm. G.: Tai aš pagalvojau geriau... grįžtam į komitetą....K.: Mhm. G.: ...tenais žiūrimės...K.: Kad P. nepasimestų... Bet, jeigu, jeigu...G.: Nu-u-u. K.:... pasakyti, na, ta prasme... ten... K. D.... ė-ė... promino mums P. kaip tik praeitų savaitę. G.: Žinau, jisai kalbėjo /.../. K.: Jo, tai...G.: Sakė, kad P. šiek tiek buvo toks... Nu ir, sako...K.: Nu ir toks... net... net nesvarbu. Kaip sakyt, mes prie visko pripratę... nu... bet prie netvarkingų žmonių ypatingą sunku priprast, aišku, bet... Bet nieko, tai... Jeigu šnypštelsi... ė-ė... P., kad čia yra mūsų interesas...G.: Ne, tai...(t. 12, b. l. 29). K.: ... aš manau jam padės...G.: Ne, tai mes... m-m...K.: ... apsispręst... šitą. G.: Mes su juo, mes su juo jau kalbėjom, žinai. K.: Mhm. G.: Ta prasme, aš kaip sakyt, ne... nepalikęs esu viską paskutinei...K.: Mhm. P. nori į televizorių. G.: Ne, tai tada... Bet, žinai, aš, kaip sakyt, nemėgstu palikt irgi visų darbų...K.: Mhm. G.: ... paskutinei dienai. K.: Mhm. G.: Nes, žinai, paskutinę dieną būna irgi kartais...K.: Mhm. G.: ... sudėtinga sutvarkyt. Tai čia jau yra, žinai, kalbėta su juo...K.: Mhm. G.: ...ir žiūrėta, ta prasme, kad jisai... jaustų. Tik tais tiek, kad, žinai, jisai... na... Žinai, dar su K. padiskutuojam, ar čia buvo pats teisingiausias sprendimas jį pastatyti. Nes jisai... žinai... K. tuo metu pabijojo, aš jam siūliau vieną jauną bachūrą, žinai, statyti. K.: Mhm. G.: ... kur būtų... ė-ė-ė... na jisai tiesiog labai aiškia linija ir... ir...K.: Mhm. G.: ...ai, procedūrose greitai susiorientuojantis. K.: Mhm. G.: P. ne tai, kad linijos nesilaiko, jisai procedūrose nesusiorientuoja. K.: Mhm. G.: Ta prasme, kiek jis turi ginklų arsenalą. K.: Mhm. G.: Ir supranti jisai mosikuoja su vienu kalaviju...K.: Mhm. G.: ...o tai, kad jis turi ir skydą, ir visą kitą...K.: Mhm. G.: ...pagal statutą...K.: Mhm. G.:... kur jis gali sakyt, klausykit, chebra...K.: Mhm. G.: Va dabar vat B. atsistojo. Aš aišku jam dar pasakysiu. Sakysiu, o kokią jis teisę iš vis turėjo... ė-ė... atsistoti... komiteto vardu kalbėti. Jisai neturėjo tokios teisės. K.: Mhm. G.: Sakau, tu turėjai atsistoti. Arba tu sėdėjai, reiškias, turėjo vykti taip, kaip suplanuota. A. B.... ir kalba komiteto vardu. K.: Mhm. Nu, ne kultūra. Nu, ta prasme, kaip – B. yra B.. Viena vertus. Antra vertus... G.: Žinai, ten kokiam, kokiam S. taip atsistotų pavaduotojas ir taip sukalbėtų, tai tas klausimas... artimiausiu metu nepasirodytų jokiose darbotvarkėse. K.: Mhm. G.: Jam jau, žinai... Jisai komiteto pirmininkas...K.: Mhm. G.: Jisai nustato, žinai, tempą. K.: Mhm. (t. 12, b. l. 30). G.: Jisai nustato tuos dalykus. Jisai negali nustatyti...K.: Mhm. G.: ... turinio. K.: Mhm. G.: Bet tempas tai yra jo rankose. K.: Mhm. G.: Tai va čia vat... toks yra, bet, na, mokosi žmogus. K.: Mhm. G.: Jisai toks geras kartais nori su visais būt. Jisai nori draugauti su visais komiteto nariais, aš sakau... Tai niekur neveda, ta prasme. Tu turi būti visų draugas, bet visi turi savo interesus. K.: Mhm. G.: Sakau, i-i-ir... vienintelis, sakau, variantas - /kur/ tu su visais busi, jeigu visų tenkinsi interesus ir savų neturėsi. K.: Mhm. G.: Bet, sakau, ar tavo tai, žinai, yra... tikslas? K.: Mhm. G.: Gerai, tai ką? K.: Supratau. Gerai, tai bėgam. Tai ačiū. /.../ <…>“ (t. 12, b. l. 31).

        Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. birželio 3 d. protokole Nr. S6-14-43 (t. 4, b. l. 100), kuriame slapta užfiksuotas restorane „A. Š.“, adresu (duomenys neskelbtini), vykęs R. K. ir V. G. susitikimas ir pokalbis, užfiksuoto įvykio data: 2015 m. spalio 7 d., pradžia: 9 val. 50 min., pabaiga: 10 val. 20 min. (t. 4, b. l. 101).

Lietuvos teismo ekspertizės specialisto 2017 m. gegužės 16 d. išvados Nr. 11-456(17) duomenimis (t. 12, b. l. 33), <...> tikėtina, kad tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas R. K. balsas (šio asmens pasakytos frazės garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 1 priede <...>). Tikėtina, kad tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas V. G. balsas (šio asmens pasakytos frazės garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 1 priede <...>). Patikslinto tiriamojo garso įrašo <...> stenograma yra pateikta šios specialisto išvados 1 priede. Tiriamasis garso įrašas G-2015-10-07 reikalingas.wav <...> yra ištisinis (t. 12, b. l. 43).

        Specialisto išvados Nr. 11-456(17), 1 priedo duomenimis, stenogramoje yra pažymėta: /.../ vietos, kur pasakyti žodžiai nėra suprantami; /žodis ar frazė/ – vietos, kur dėl pasakytų žodžių kilo abejonių; (frazė) – papildoma informacija. K – tikėtina R. K., G – tikėtina V. G., P – restorano padavėja (t. 12, b. l. 44).

<...>K.: /.../ kad ne. Dabar žiūrėk... ė-ė... klausimas yra rimtesnis, kaip tavo manymu atrodo greitieji kreditai? G.: Ė-ė... atrodo...K.: Nuo praeitos savaitės jie davė. Ta prasme kaip atrodo taip ir...G.: Sutarėm su B....K.: Mhm. G.: ... su B. aptariau...K.: Mhm. G.: ... ir su jų /bus/ dar /viena karta/... įdėsim... nuo vasario pirmos įsigalioja. K.: Mhm. G.: Lapkritį maždaug... dabar taip kalbam... lapkritį priims...K.: Mhm. G.: Vasario pirmą įsigalioja. K.: Mhm. G.: Bet žinai, B. kažkaip /paplūdęs/, jisai... jam vos ne ypatingos skubos buvo užsimanęs /padaryt/ /.../ K.: Nu aš pastebėjau šitą. G.: Sakau, kas jums ten dega, sakau jum... jie tiesiog... ta prasme. Nes jau nežiūrint į nieką, jisai...pagal dabartinę struktūrą, jisai negali...K.: Suprantu. į/bet aš paprašysiu <…> (t. 12, b. l. 45). <...> G.: Tai... B. pasakė taip, okei, sako, vasario pirma. Nu, sako, sausio pirma. Aš sakau, kovo pirma. <…> G.: Tai susitikom per vidurį...K.: Aha. G.: Tai jeigu jie laikysis savo žodžio...K.: Mhm. G.: ... tai tada turėtų kitą savaitę komitetas tą svarstyt. K.: Mhm. G.: Bus užregistruotas pasiūlymas ten dar su keliais pasiūlymais. K.: Mhm, mhm. G.: Ir jeigu jie laikysis, nu mūsiškiai tikrai turi laikytis...K.: Mhm. G.: ... ta prasme, ten dar vienas kitas ir turėtų užtekti. K.: /Supratau/. G.: Dabar tiktai leis įsigaliojimas vasario pirmą. K.: Mhm. G.: Dabar yra gruodžio pirma. /.../...K.: Mačiau aš šitą. G.: Jį pataisė, šiek tiek perkėlė nuo lapkričio pirmos... Bet, bet, žinai, ten nu... aš tikiuosi, kad visi protingi, bet ten iš tikrųjų jis negali figūruot, nes ten reikia registrus dar sutvarkyti, tai... K.: Mhm. G.: ... jam taip kažkaip /jie/, žinai, Lietuvos bankas man atrodo /perdėm/ optimistiškai nusiteikęs yra, K.: Mhm. G.: ... kad jis yra pasiruošęs. K.: Aa. Mhm. G.: Bet, žinai... jų ten ateina kažkas ten, Š. /prastūmė/, nu jie žinai...K.: Mhm. G.: ... /.../ kuo greičiau. K.: Mhm. G.: Tai čia tokia... gal jie užsidėdami irgi rezervą gal...K.: Mhm. G.: ... gal, iš pykčio ten ant jų, bet...K.: Mhm. G.: ... nu... žinai...<…> G.: Dabar, žinai, aš tikiuosi, kad, sakau vat, kaip jie...K.: Mhm. G.: …kaip jie laikysis. (t. 12, b. l. 46). K.: Mhm. Supratau. G.: B. sakė, aš su savais pasikalbėsiu, sako, iš esmės, nu... K.: Mhm. G.: ... turbūt logiška. K.: Supratau, okei. G.: Kad, žinok... K.: Mhm. G.: ... matysim kitą savaitę, nes ten dabar specialiai dar nepuolant registruoti viską...K.: Mhm. G.: ... kad tiesiog tegul viskas susistovi, ten dabar dar šaršalas užvirė... kad ten... ė-ė... suklastojo kažkas komitete ten... ė-ė... /.../ kad žinai. Bet ten... K.: Čia ėjimas /.../. G.: Taip. Aš ten abejoju, kad ten to klastojimų versija šiek tiek ten...K.: Aš irgi šiek tiek abejoju... bet... ė-ė... G.: Bet jeigu jie ten nori, aš taip ir pasižiūrėsiu ir dabar va atėjo iš (duomenys neskelbtini), atidaviau tuos dokumentus, sakau, jūs tada irgi pasitaisykit, pasižiūrėkit...K.: Mhm. G.: ... kaip jis atrodo... K.: Mhm. G.: ... sakau, aš negaliu dabar garantuot, kad ten iš tikrųjų kažkas klastoja. A. P. paklausiau, nu /.../ tai sakau /apie ką/ /.../ /žinai/. K.: Aha. G.: Bet jisai sako, yra ten, sako, viena klaidelė, bet, sako, jin daugiau redakcinio pobūdžio, žinai. Tai tokių redakcinio pobūdžio, tai žinai, čia prie kiekvieno įstatymo yra. K.: Tu žinai kas yra man rodos, tarp mūsų kalbant, man rodos oficialiai lobistai /.../ ir ieško pasiteisinimo. Aš taip galvoju R. /klausys/. G.: Gal būt, žinai. Tai, supranti... aš ten... ne... nebelabai suvokiu esmės, žinai, kurioj vietoj jie ko dar ten nori, žinai...K.: Mhm. G.: ... nes ten... jie dėl išdavimo ten sąlygų ten kažką tai...K.: Mhm. G.: ... jis norėjo pataisyti ten, žinai, tai mėnesis ten registruota visa kitą, bet... ten tada su B. jie nesusitarė, žinai...K.: Mhm. G.: Tai aš jam sakiau, nu, sakau, klausyk, nu yra darbo grupė... /.../ nariai. Tai, jeigu visi darbo grupės nariai sutinka, tai sakau, aš nieko prieš, ta prasme...K-Mhm...G.: ... tam turiniui. Bet, sakau, nu kiek, sakau, aš galiu būti durnelio vietoj, /žinai/, vienas kaip... kaip pionierius, žinai. Sakau, palaikau jūsų /.../ nuostatą...K.: Mhm. G.: ... B. vis atmeta. Tai aš /kaip/ instruktavau mūsiškius, sakau, jeigu matot, kad yra šansų, kad praeina ir B. ten palaiko visi kiti…K.: /…/ G.: …tai, sakau, ir jūs palaikykit. K.: Mhm. G.: Bet jeigu matot, kad beviltiška, nu tai, sakau, kam ten, žinai…K.: Mhm. G.:… veržtis į pirmas gretas ir po to, žinai...(t. 12, b. l. 47) K.: Mhm. G.: ...vaidinti.../.../ bus. K.: Nu jo. Supratau. G.: Taip mes, kaip sakyt... jiems nekenkiam, padedam, bet nu protingai, žinai, ta prasme. Jeigu jūs dar matot, kad kažką reikia, sakykit, dar /aš/ /.../ K.: Taip aš noriu vat... turėčiau šiandien ryt, pasižiūrėt... ė-ė... kas ten mums... ė-ė... netiesiogiai paliktų daugiau erdvės /.../ Čia aš gal būt pasižiūrėsiu tuos punktus. Netgi pasiformuluosiu... Paskui pasitarsim, kaip daryti, nes jeigu teikimus daryti. G.: Jo, nes visa tai reikia daryti praktiškai iki kitos savaitės... ė-ė... antradienio. K.: Mhm. G.: Dar pirmadienį dar yra tinkamas laikas, po to dar galim, bet, žinai, jau rizikuojam. kad... ė-ė...K.: Kad įnešt į darbotvarkę? G.: Jo. K.: Mhm. G.: Dabar matai komitetas šią savaitę nebuvo. Jie dar turi neapsvarstytų pasiūlymų. K.: M. Mhm. G.: Tai jie logiškai /nu/ planuoja taip žinai... Supranti, kas yra. Esmė yra tokia: G. susitaria, kad /.../...K.: Mhm. G.: ... ir išima iš darbotvarkės. Ate... ateina kokia Š.... tarsi būtų iškart /per/nauja, nu tiesiog...K.: Mhm, supratau. G.: ... žinai, neturim ką padaryt, nes... aš ir dabar va kur buvo prieš tai darbotvarkė... Komitetas padavė žinai, /kad/ išnagrinėjo? Aš su L. atėjau, susitariau, sakau, /klausyk traukiam/. K.: Mhm. G.: Sakau nu žinai, sakau ką, ką tu gali padaryt, jei /jie/ yra išbraukti. Bet jeigu į seniūnų sueigą ateina vienas iš seniūnų ir jį palaiko visa armija kas buvo, nu net ir Seimo pirmininkas ten nieko negali padaryt, nes ten dėl procedūrinių dalykų tą išbraukėm ten, žinai, išsikūrėm patys tik tai va. Nu, žinai...K.: Supratau, V.. G.: Tu būdamas vidui... Nors dabar sukalbėjom, sukalbėjom, kad maždaug taip, sakau, klausyk, B., nu tai lapkričio mėnesį be streso mes, sakau, dabar darom klaidas, žinai, patys... ė-ė... pri... priveliam, sakau, į tą projektą, sakau... padarom be streso, žinai, lapkričio mėnesį priėmimą. Gerai, jisai lyg ir... sako gerai, čia žinai, ten jisai pats toks turbūt, žinai, ne visus valdo, žinai. K.: Mhm. G.: Pas juos ten irgi yra /.../. Mūsų iniciatyvos tikrai nebus ir bus geriau... K.: Mhm. G.: Lengvas tempas šitam. K.: Bet tai, ta prasme, prie bet kokio „rasklado“ /viskam/ reikalinga žmonių. Jau ir taip daug padaryta, ta prasme, ir... jeigu dar tas nusikels ir…..G.: Turėtų nusikelt, aš manau, kad....K.: Tas priėmimas po Naujų buvo labai psichologiškai svarbus. G.: Aš suprantu, bet nu žinai... Jeigu tai priklausytų...K.: Aš viską suprantu. G.: …nuo, nuo manęs žinai…K.: Aš tau be priekaištų…/…/rankų…(t. 12, b. l. 48). G.:.../.../ jo, bet, jo aš tą suprantu irgi, bet žinai, kaip mūsų /.../ (pašnibždom). Kaip /sako/...kai yra aplinka draugiška...K.: Mhm. G.:...tai tu gali nuveikti žymiai daugiau. K.: Mhm. G.: Ten, žinai, ten jau... ten paėmėm specialiai //keturias/dešimtą/ /.../ ir darbo grup/ė/ ir irgi panašiai ten nu ir kaip... Ten ką norėjom, ten padarėm, bet dabar jau žinai, kur ten nebuvo... viso Seimo, žinai, įsikišimo. Dabar, supranti, iššoko konservatoriai, iššoko socialdemokratai. Jeigu įie nešoktų...K.: Mhm. G.:... jokių problemų. K.: Net jeigu nešoktų socdemai turbūt irgi nebūtų baisi problema? G.: Jo. K.: Mhm. G.: Kiti nei praktiškai neiššoka, ten eina... Vasarį šito daikto pasiūlymus dėl to įstatymo /norėjo/ labai daug. K.: Mhm. G.: Bet mes tada /nekildinom/ /.../, nekreipėm dėmesio į juos. K.: Mhm. G.: Tegul jie daro pateikimą, metam į komitetą, komitetas perduoda darbo grupei ir, žinai, ten jie ir sėdi. Supranti ir visas taip visai ėjosi /.../. K.: Jo, jo. G.: Bet dabar jau žinai, kai patys socdemai įšoko su tuo projektu, aš nelabai suprantu kam jiems jis ten baisiai taip reikalingas, bet tai...K.: Gal Prezidentūroj ką nors keičia? G.: Nu žinai, ar prezidentūrai tas rūpi? K.: Greičiausiai nerūpi /.../. G.: /.../ Lietuvos banko kamikadzės. K.: Bet yra, yra kaip yra žinai, negali /.../ G.: Čia Lietuvos bankas taip, jie ten dėl turinio buvo...K.: Mhm. G.: ... jie... bet, kai darbo grupė baigė savo darbą, jie buvo patenkinti. K.: Jo? G.: Jo ir jie, žinok, neforsavo. Bent jau, kad eit kažkur tai /.../ ir aš girdėčiau, kad jie forsuoja... /.../ tai, žinok, kalbėdavo su prezidentūra ar kažkas ten, patį B. jį užkniso, žinai, sako, kad tu užlaikai. K.: Mhm. G.: Nei jis užlaiko, nei ką. K.: Mhm. G.: Komitetas jam, žinai....K.: /.../ numeta. G.: Žinai, valdo tą komitetą, ten dar būtų galima paskambinti, /.../ ribotų ten porą savaičių, žinai, gali ten... pasakyt, nu ten...K.: Matyt, matysim galų gale atsidėjo į lapkritį....G.: Nu kaip, žinai, aš negaliu garantuot...K.: Supratau, supratau. G.:…kad, kad ne iššoks vėl koks nors…K.: Mhm. (t. 12, b. l. 49). G.: ...a prasme, iš mūsų pusės nebus...K.: Mhm. G.:...iniciatyvos. K.: Mhm. G.: Ta prasme mes, mes tą, žinai, sutvarkom tada. Nes, matai, mes...K.: Supratau /.../ G.: ... ir tarp mūsų, žinai, /.../ visokie /.../ /nebaigti/... Mes turim... ė-ė... K.: Šią savaitę /jus/ neturit... G.: Šitą savaitę neturim. Kitą savaitę - dvi dienos... Ir po to biudžeto pateikimas ir viskas. Jeigu... K.: Mhm. G.: ... jeigu viskas tvarkoj, man atrodo iki lapkričio net posėdžių nebeturim. Tai va. K.: Tai lapkritį - biudžetas, biudžetas, biudžetas, biudžetas. Nu aišku/.../ G.: Ne visai... /tik/ biudžetas... Matei biudžetas /iš/keliaus... ė-ė...K.: Mhm. G.: ... į vyriausybę vėl pasvarstymui, tai. K.: Mhm. G.: ... mes /dirbsim/ jau tada tuo.... K.: Mhm, mhm. G.: ... tuo... tuo tarpu. Teoriškai gali padaryt...K.: Mhm. G.: ... nulinį posėdį, bet... pakol kas L. tokios... laikosi principo, jeigu yra pagal statutą pertrauka, tai reiškias pertrauka, žinai. K.: Mhm. Tai paskui lapkritį posėdžiaujat... nu ir /kreditas/ /.../ iki Kalėdų tada. G.: Jo. Nu aišku. Kas dar? K.: Nieko. G.: Viskas? K.: Viskas, taip norėjau pra... pra... prasičekint, pagalvojau, nu, ta prasme, kad ne posėdžių diena. (t. 12, b. l. 50) <…>”.

16.1.2. Įrodymų vertinimas

Kaltinamieji savo kaltę neigė. V. G. tvirtino, jog susitikimų metu nėra kalbėjęs su R. K. apie Š. G. pasiūlytas pataisas. Kaltinimai R. K., susiję su Vartojimo kredito įstatymo pataisomis, pateikti veikus su kaltinamaisiais Š. G., E. M. ir V. G.. R. K. veika, tiesiogiai susijusi su Š. G. ir E. M., nuosprendyje aptarta, teisėjų kolegija motyvų nekartoja. Iš anksčiau aptartų duomenų, pripažintų įrodymais, visumos, nustatytas kaltinamojo R. K. suinteresuotumas dėl Š. G. pasiūlymų dėl Vartojimo įstatymo pakeitimo, tačiau konkretus kaltinimas dėl pageidaujamo V. G. teisėto veikimo nagrinėtinas kaltinimo ribose, tai yra, ar šis suinteresuotumas buvo išreikštas, ar buvo susitarimas, jei taip, kokio turinio. Sprendžiant dėl kaltinamojo V. G. veikos, jo susitarimo su R. K. turinio, taip pat vertintini duomenys, susiję konkrečiai su šiuo kaltinamuoju, nes R. K. pareikšto kaltinimo ribos akivaizdžiai buvo platesnės.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylos duomenų visuma nėra pakankama pagrįsti inkriminuotam kaltinimui dėl pageidaujamo susitarimo V. G. balsuoti „už“ Š. G. 2015 m. spalio 13 d. ir 2015 m. spalio 29 d. registruotus pasiūlymus.

Kaip matyti iš 2015 m. rugsėjo 28 d. ir 2015 m. spalio 7 d. pokalbių stenogramų, V. G. ir R. K. kalbasi R. K. aktualia tema – dėl Vartojimo kredito įstatymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad konkreti Š. G. pataisa kaltinamųjų V. G. ir R. K. pokalbiuose, užfiksuotuose Kriminalinės žvalgybos protokoluose, nebuvo aptarta. Pažymėtina, kad vykstant 2015 m. rugsėjo 28 d., 2015 m. spalio 7 d. pokalbiams Š. G. 2015 m. spalio 13 d. pataisa dar ir nebuvo įregistruota. Iš kaltinamųjų pokalbio turinio spręstina, kad yra aptariamas aktualus Vartojimo kredito įstatymo pakeitimų įsigaliojimas nuo 2016 m. vasario 1 d.

Kaltinimas R. K., V. G. ir juridiniams asmenims (8 ir 10, 19 ir 21, 32 ir 34, 44 kaltinimai) suformuluotas ir inkriminuojant susitarimą dėl pageidaujamo valstybės tarnautojo teisėto veikimo vykdant įgaliojimus – už UAB koncernui „X“ naudingų politinių sprendimų Seime priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, Seime priimant Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, (...) 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) 8 straipsnio pakeitimo“ projekto nuostatą, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisės akto projekto, tokio, koks nurodytas kaltinime, nėra tarp pateiktų baudžiamojoje byloje. Analizuodama kaltinamųjų R. K. ir V. G. pokalbius teisėjų kolegija taip pat nenustatė susitarimo V. G. asmeniškai balsuoti „už“ Seime priimant kaltinime nurodomą projekto nuostatą, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.

Plačiau bylos duomenys, susiję su pageidaujamu Vartojimo kredito įstatymo pakeitimų vėlesniu įsigaliojimu aptartini vertinant kaltinimą dėl susitarimo dėl pageidaujamo V. G. poveikio (nuosprendžio 17.2.2 dalyje).

16.2. Dėl pageidaujamo V. G. asmeniško balsavimo „už“, Seime priimant Seimo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2)

16.2.1. Įrodymai

        Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 9 d. Nr. 658 nutarimo (Lietuvos Respublikos Seime registruoto 2014 m. liepos 14 d., 10.45) Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ įgyvendinimo ir Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projekto duomenimis (t. 35, b. l. 6), <...> Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: 1. Pritarti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektui ir pateikti jį Lietuvos Respublikos Seimui. 2. Prašyti Lietuvos Respublikos Seimą svarstyti nurodytą nutarimo projektą skubos tvarka, siekiant užtikrinti, kad partnerystės projektas būtų įgyvendinamas per nustatytus terminus, kuo skubiau pradėti kelios rekonstravimo darbus ir užtikrinti eismo saugumą. 3. Įgalioti susisiekimo ministrą R. S., o jam negalint dalyvauti – susisiekimo viceministrą V. K. atstovauti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, svarstant nurodytą nutarimo projektą Lietuvos Respublikos Seime. <...> 4.1.4. partnerystės projekto maksimali vertė – 604 620 000 (šeši šimtai keturi milijonai šeši šimtai dvidešimt tūkstančių) litų, įskaitant pridėtinės vertės mokestį <...> (t. 35, b. l. 6, 7).

Pasiūlymo dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ nutarimo projekto Nr. XIIP-2013, teikto Seimo narių: V. G., V. F., V. S., Lietuvos Respublikos Seime registruoto 2015 m. balandžio 22 d., 12.00 val., duomenimis, <...> Pasiūlymas: <...> nutaria: Nustatyti, kad pagal valdžios ir privataus subjektų partnerystės projektą „Kelias Vilnius – Utena“ (toliau – partnerystės projektas), kurio tikslas – rekonstruoti nepatenkinamos kokybės kelio Vilnius – Utena ruožus ir juos nuolat prižiūrėti, užtikrinant kelio pralaidumą ir eismo saugumą, valstybė gali prisiimti ne didesnius nei 604 620 169 300 000 (šeši šimtai keturi vienas šimtas šešiasdešimt devyni milijonai trys šimtai dvidešimt tūkstančių) litų eurų, įskaitant pridėtinės vertės mokestį, turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis (t. 35, b. l. 15).

Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. birželio 4 d. vakarinio posėdžio Nr. SPP-253 protokolo duomenimis (t. 35, b. l. 123), <...> 15.06 val., Svarstyta. Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektas Nr. XIIP-2013 (pateikimas) (Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka) (t. 35, b. l. 124). <...> Nutarta: 1. Pritarti šiam projektui po pateikimo ir pradėti jo svarstymo procedūrą. Balsavimo rezultatai: už – 70, prieš – 1, susilaikė 16. (Užsiregistravo 87 Seimo nariai (15.23 val.). 2. Paskirti Ekonomikos komitetą pagrindiniu komitetu šiam projektui svarstyti. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 3. Paskirti Biudžeto ir finansų bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetus papildomais komitetais šiam projektui svarstyti. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 4. Prašyti Specialiųjų tyrimų tarnybos pateikti šio projekto antikorupcinio įvertinimo išvadą. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 5. Svarstyti šį projektą skubos tvarka. Balsavimo rezultatai: už – 51, prieš – 7, susilaikė 23. (Užsiregistravo 82 Seimo nariai (15.28 val). Paskirti šio projekto preliminarią svarstymo Seimo posėdyje datą – 2015-06-18. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu <...> (t. 35, b. l. 125, 126).

Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. rugsėjo 17 d. rytinio posėdžio protokolo Nr. SPP-270 duomenimis (t. 35. b. l. 139), <...> 11.08 val. Svarstyta. Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektas Nr. XIIP-2013(2) (teikėjai – LRV/ Susisiekimo ministras R. S.) (svarstymas) (taikoma skubos tvarka) <...> Nutarta. Pritarti po svarstymo Seimo posėdyje. Balsavimo rezultatai: už – 59, prieš – 11, susilaikė 19. (Užsiregistravo 89 Seimo nariai (11.31 val.) <...> (t. 35, b. l. 140, 141).

Pasiūlymo dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ nutarimo projekto Nr. XIIP-2013(2), teikto Seimo nario K. G., Lietuvos Respublikos Seime registruoto 2015 m. rugsėjo 21 d., 9:35 val., duomenimis, <...> Pasiūlymas: <...> nutaria: Nustatyti, kad pagal valdžios ir privataus subjektų partnerystės projektą „Kelias Vilnius – Utena“ (toliau – partnerystės projektas), kurio tikslas – rekonstruoti nepatenkinamos kokybės kelio Vilnius – Utena ruožus ir juos nuolat prižiūrėti, užtikrinant kelio pralaidumą ir eismo saugumą, valstybė gali prisiimti ne didesnius nei 80 milijonų 169 300 000 (vienas šimtas šešiasdešimt devyni milijonai trys šimtai tūkstančių) eurų, įskaitant pridėtinės vertės mokestį, turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis (t. 35, b. l. 78, 188).

Pasiūlymo dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ nutarimo projekto Nr. XIIP-2013(2), teikto Seimo nario J. R., Lietuvos Respublikos Seime registruoto 2015 m. spalio 8 d., 12.00 val., duomenimis, <...> Pasiūlymas: <...> nutaria: Nustatyti, kad pagal valdžios ir privataus subjektų partnerystės projektą „Kelias Vilnius – Utena“ (toliau – partnerystės projektas), kurio tikslas – rekonstruoti nepatenkinamos kokybės kelio Vilnius – Utena ruožus ir juos nuolat prižiūrėti, užtikrinant kelio pralaidumą ir eismo saugumą, valstybė gali prisiimti ne didesnius nei 169 300 tūkst. (vienas šimtas šešiasdešimt devyni milijonai trys šimtai tūkstančių) eurų, įskaitant pridėtinės vertės mokestį, turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis. Parengus projekto pirkimo dokumentus bei gavus Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą, Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos įpareigoti prieš skelbiant pirkimą Seimo Ekonomikos bei Biudžeto ir finansų komitetams pristatyti parengtus pirkimo dokumentus (t. 35, b. l. 79).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. spalio 5 d. protokolo Nr. S6-14-104 duomenimis (t. 9, b. l. 1), slapta užfiksuoti tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys nesklebtini), kuriuo naudojosi R. K. (K.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi V. G. (G.), vykęs susirašinėjimas SMS žinutėmis:

2015 m. spalio 13 d., 15.58.18 val., K.: „Sveikas, V.. Planuojam rytdienai kavos/sokolado? R.k“ (t. 9, b. l. 5).

2015 m. spalio 13 d., 16.14.24 val., G.: „Laba, gerai, kada patogiau?“ (t. 9, b. l. 5-6).

2015 m. spalio 13 d., 16.17.44 val., K.: „Negaliu per pietus nuo 11.50 iki 13.30val, ir nuo 16 val. Kt laiku prisitaikau.“ (t. 9, b. l. 6).

2015 m. spalio 13 d., 16.20.42 val., G.: „O kaip ankstyvas rytas, pvz, 8:30?“ (t. 9, b. l. 6).

2015 m. spalio 13 d., 16.21.33 val., K.: „Puiku. Iki. R.k“ (t. 9, b. l. 6).

2015 m. spalio 13 d., 16.23.37 val., G.: „Sutarta“. (t. 9, b. l. 6-7).

2015 m. spalio 13 d., 16.23.52 val., K.: „Aciu“ (t. 9, b. l. 7).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. birželio 3 d. protokolo Nr. S6-14-44 (t. 4, b. l. 122) duomenimis, slapta užfiksuotas restorane „A. Š.“, adresu (duomenys neskelbtini), vykęs R. K. ir V. G. susitikimas ir pokalbis, užfiksuoto įvykio data: 2015 m. spalio 14 d., pradžia: 8 val. 30 min., pabaiga: 9 val. 00 min. (t. 4, b. l. 122).

Lietuvos teismo ekspertizės specialisto 2017 m. gegužės 18 d. išvados Nr. 11-560(17), Nr. 11-712(17) duomenimis (t. 12, b. l. 57), <...> tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas R. K. balsas (šio asmens pasakytos frazės patikslintoje garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 2 priede <...>). Tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas V. G. balsas (šio asmens pasakytos frazės patikslintoje garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 2 priede <...>). Tiriamojo garso įrašo <...> stenograma yra pateikta šios specialisto išvados 2 priede. Tiriamasis garso įrašas G-2015-10-14 Gapsys.wav <...> yra ištisinis (t. 12, b. l. 69).

Specialisto išvados Nr. 11-560(17), Nr. 11-712(17), 2 priedo duomenimis (t. 12, b. l. 72), stenogramoje yra pažymėta: /.../ vietos, kur pasakyti žodžiai nėra suprantami; /žodis ar frazė/ – vietos, kur dėl pasakytų žodžių kilo abejonių; (frazė) – papildoma informacija. K – R. K., G – V. G. (t. 12, b. l. 72).

<...> K.: Ė-ė... klausyk, jeigu turi... jeigu bus proga, tiesa, paklausk L., ar yra koks planas Uteną įtraukti ar ne į balsavimą. G.: Turi būt įtrauktas, dabar jau ten lygtais turėjo sudėliot, aš paklausiu. K.: Ar reikia socdemų paragint. G.: Dabar jinai grįžta... penktadienį... K.: Mhm. G.: ... iš Vokietijos, gal ketvirtadienį /grįš/... Dabar greičiausiai tada lapkritį, nes jau dabar nebelabai kas ir beliko ten. K.: Jo, jo. Mhm. G.: Vienas posėdis /.../... Bet žinai, socdemai irgi. Aš nežinau, dabar reikia pasižiūrėt, o kodėl jo neįtraukė? K.: Tai aš nežinau, gal, gal, gal...G.: Svarstymas man atrodo praėjo. K.: Praėjo. Gal man paragint socdemus reikia tiesiog. G.: Galima. Nes ten turėtų su biudžetu, tai tikrai jį turėtume mes pa... patvarkyti. Ten yra, žinai, susitarimas, ten tarp...K.: Mhm. G.: ... tarp mūsų ir socdemų ten toks...K.: Mhm. G.: Kur mes jiems irgi įsipareigojom. K.: Mhm. Ok. G.: Bet kodėl L. jo neįdėjo... Aš paklausiu. K.: Ne, tai gal ir įdėjo į kokį lapkritį, tas, iš esmės m-m... nieko blogo. Tik aš labai bijau, kad nenušoktų į pavasarį. G.: Ne, ne, ne, neturėtų. Mes turim su biudžetu vis tiek ten pirmą, supranti...K.: Mhm. G.: /.../ praleisti planus ir visą kitą. K.: Mhm. G.: Aš manau, kad ir socdemai tikrai nenorės to ir... kad iš mūsų kažkoks stabdymas, tai...K.: Mhm. Supratau. G.: ... nebuvo. Tiesiog aš galvoju, gal dar kažkokių yra techninių, žinai, dalykų. K.: Aš labiau klausiu per tą prizmę, gal socdemai pamiršo. Gal man paragint, pavyzdžiui, S., kad jis paragintų Š.? G.: Žiūrėk, padarom labai paprastai. Aš paklausiu kokia ten yra situacija. K.: Mhm. G.: Ir jeigu... jeigu ten eina viskas tvarkoj, tai /gal/ ten /ragint ir nereikia/... K.: Supratau. G.: ... /bet/ jeigu matysim...K.: Mhm. G.: ... kad ten kažkur kažkas tai ten... K.: Mhm. G.: … pasakys. Bet… manau, kad tikrai neturėtų ten labai, išsispręsime tai. Visi jau jį laiko kaip išspręstu klausimu. K.: Mhm. Na, supratau. (t. 12, b. l. 76). G.: Tai tiktais tiesiog tą procedūrą reikia pabaigti. K.: Mhm. Jo. G.: Ten, žinai, visi susitarė, viską ten lygtai susigludino. K.: Mhm. G.: Ir ten tada ir svarstė kažkaip...K.: Mhm. G.: ...be didesnių ekscesų praėjo. K.: Jo, be didesnių, liko vien, liko priėmimas, ta prasme, liko priėmimas. Supratau. G.: Jinai dabar tiktais Vokietijoj /.../ išvykus. /O/ antradienį /ma/... matomai, mes... /gal/ ketvirtadienį /šitą/ socialinį modelį, žinai...K.: Mhm. G.: ... pradėsim /kankint/. K.: Priimsit? G.: Kažką priimsim. Kur ten sudarėm darbo grupes tokias, ten, žinai, socdemai ir mes. Ten vat, man tai tvarkiečiai, žinai... nei vienos... jie patys neberodo iniciatyvos, žinok. Dėl kariuomenės, vis tiek, sprendžiam dėl šauktinių, supranti... <…> “ (t. 12, b. l. 77).

        Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. spalio 5 d. protokolo Nr. S6-14-107 duomenimis (t. 9, b. l. 9) slapta užfiksuoti tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. (K.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi V. G. (G.), vykęs susirašinėjimas SMS žinutėmis.

        2015 m. spalio 21 d., 18.11.13 val., G.: „Labas vakaras, mes apsitarem, kad as vienas si karta su jumis susitiksiu, tai man lengviau prisiderint prie jums patogios datos. V.“ (t. 9, b. l. 10).

        2015 m. spalio 21 d., 18.25.43 val., K.: „Labas vakaras, V.. Supratau. D. gris po lapkr 1 d. Pasiulysim laiku pora. Iki. R.k“ (t. 9, b. l. 10).

        2015 m. spalio 21 d., 18.59.47 val., G.: „Sutarta. Iki“ (t. 9, b. l. 10).

        2015 m. lapkričio 4 d., 8:16:42 val. (t. 9, b. l. 10), K.: „Sveikas, V.. Gal trumpam sokolado ar prie fontano apie 9 plius minus ar kiek veliau? R.k“ (t. 9, b. l. 11).

        2015 m. lapkričio 4 d., 8.27.09 val., G.: „Gerai bandom 8:55 vaziuoju, tureciau sspet“ (t. 9, b. l. 11).

        2015 m. lapkričio 4 d., 8.27.50 val., K.: „Kur?“ (t. 9, b. l. 11).

        2015 m. lapkričio 4 d., 8.28.30 val., G.: „Prie fontano“ (t. 9, b. l. 11).

        2015 m. lapkričio 4 d., 8.28.40 val., K.: „Iki“ (t. 9, b. l. 11).

        2015 m. lapkričio 5 d., 13.38.18 val., K.: „Supper komentaras!!!“ (t. 9, b. l. 12).

        2015 m. lapkričio 9 d., 9.48.24 val., G.: „Labas rytas, ar del sios dienos vakaro niekas nesikeicia? V.“ (t. 9, b. l. 12).

        2015 m. lapkričio 9 d., 10.56.04 val., K.: „Laba diena, V.. Vakariene 17 val galioja. Siulom portugalu restorana (duomenys nesklebtini), (duomenys nesklebtini). Gal Tave paimt kur nors? R. k“ (t. 9, b. l. 12).

        2015 m. lapkričio 9 d., 11.02.49 val., G.: „Jei pro Seima vaziuosit, tai galim kartu nuvaziuot, nereikes sukt galvos kur ten sustot, bet cia jei neapsunkinsiu jusu.“ (t. 9, b. l. 12).

        2015 m. lapkričio 9 d., 11.20.17 val., K.: „Tai paimsiu kokia 16.40 val nuo seimo. Ten, kur paprastai susitinkam. Iki. R.k“ (t. 9, b. l. 13).

        2015 m. lapkričio 9 d., 11.38.43 val., G.: „Gerai. Aciu“ (t. 9, b. l. 13).

        Kriminalinės žvalgybos veiksmų 2016 m. lapkričio 3 d. protokolo Nr. S6-14-112 duomenimis (t. 5, b. l. 1), užfiksuoto įvykio vieta: Vilniaus miestas; data: 2015 m. lapkričio 9 d., pradžia: 16 val. 55 min.; pabaiga: 20 val. 02 val. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuotos informacijos turinys, veiksmų aprašymas ir rezultatai:

        16.55 val. R. K. ir V. G. automobiliu „Mercedes Benz GL“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (vairavo vairuotojas), atvažiavo prie adreso (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur R. K. ir V. G. išlipo iš automobilio ir užėjo į restoraną „G. d. P.“, esantį (duomenys neskelbtini).

        17 val., R. K. ir V. G. restorane „G. d. P.“ atsisėdo prie staliuko ir pradėjo bendrauti.

        17.12 val., į restoraną „G. d. P.“ užėjo D. J. M., kuris susitikęs su R. K. ir V. G. atsisėdo prie staliuko ir pradėjo bendrauti trise.

        Nuo 17.12 val. iki 20.00 val., restorane „G. d. P.“ R. K., V. G., D. J. M. bendravo sėdėdami prie staliuko.

        20.00 val., restorane „G. d. P.“, R. K., V. G., D. J. M. atsikėlė nuo staliuko ir visi trys nuėjo prie rūbinės. Nueidamas V. G. nuo minkštasuolio paėmė ir nešėsi dovanų maišelį.

        20.02 val., apsirengę R. K., V. G., D. J. M. išėjo iš restorano „G. d. P.“. Sekimas buvo baigtas. (t. 5, b. l. 1-2).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų 2016 m. birželio 13 d. protokolo Nr. S6-14-53 (t. 5, b. l. 3) duomenimis, slapta užfiksuotas 2015 m. lapkričio 9 d. restorane „G. d. P.“, adresu (duomenys nesklebtini), vykęs R. K., D. J. M. ir V. G. susitikimas ir pokalbis, užfiksuoto įvykio pradžia: 17 val. 21 min., pabaiga: 20 val. 02 min. (t. 5, b. l. 3)

        Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2017 m. vasario 10 d. išvados Nr. 11-2664(16), 11-156(17) duomenimis (t. 12, b. l. 83), tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas R. K. balsas (šio asmens pasakytos frazės garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 2 priede <...>). Tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas R. K. balsas (šio asmens pasakytos frazės garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 2 priede <...>). Tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas V. G. balsas (šio asmens pasakytos frazės garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 2 priede <...>). Tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas V. G. balsas (šio asmens pasakytos frazės garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 2 priede <...>). Tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas D. J. M. balsas (šio asmens pasakytos frazės garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 2 priede <...>). Tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas D. J. M. balsas (šio asmens pasakytos frazės garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 2 priede <...>) (t. 12, b. l. 98). Patikslinto tiriamojo garso įrašo <...> fragmento stenograma yra pateikta šios specialisto išvados 2 priede. Tiriamieji garso įrašai 2015-11-09 pirmas irasas.wav ir 2015-11-09 antra scena.wav <...>yra ištisiniai <...> (t. 12, b. l. 99).

        Specialisto išvados Nr. 11-2664(16), 11-156(17) 2 priedo duomenimis, stenogramoje yra pažymėta: /.../ – vietos, kur pasakyti žodžiai nėra suprantami; /žodis ar frazė/ – vietos, kur dėl pasakytų žodžių kilo abejonių; (frazė) – papildoma informacija. K – R. K., G –V. G., M – D. J. M., P – restorano padavėja, S – restorano savininkas (t. 12, b. l. 106, 153).

<...> K.: „ Tai va. Tai jo... kažkaip... Palaukit. Pabandykim reziumuot kokiais nors... šitą mūsų proginį... proginį susitikimą. Tai... ė-ė... taip galvoju, šiaip, šiaip ta prasme, iš tikrųjų smagu su jumis dirbti. Labai... kažkaip gaunasi gerai, kad iš... iš... iš... vieno kito žodžio vieni kitus suprantam. Tai... m-m-m... dabar galvoju, jeigu taip... apibendrintai pora siekių, kuriuos mes matom į priekį, ta prasme. Jūsų programa, nu, verslo atžvilgiu mums kaip ir yra tinkama, ta prasme. Jūs vis tiek esat tokie, kaip bežiūrėsi, ten... ne tai, kad verslo partneriai, bet (duomenys neskelbtini) požiūrio partija, šitoj viskas tvarkoj. Dabar aš manau, kad... ė-ė-ė... jeigu žiūrėt... ė-ė... link mūsų, tai mes matom keletą dalykų, taip sau žiūrim į priekį. M-m-m... tokių stambesnių, aš nekalbu ten, ką, ką, ką mes einamųjų nuveikėm, ta prasme, ar nuveikę, ar nuveiksim. Tai aš manau, kad mes vis tiek žiūrėsim į tą...Ignalinos uždarymą, apie kurį tau esu sakęs b- (t. 12, b. l. 153) devyniolika, ypač b-dvidešimt penki. Ta prasme, tai /Jūs/ /ir/ dabar šitą sritį valdot... Labai, ta prasme, vis tiek jūs būsit valdančiojoj koalicijoj, turbūt ar bus kairė ar dešinė. M.: /.../...K.: Mes nelabai randam, ta prasme, kito modelio. M.: Panašu, kad konservatoriai lyderiai kurie nebus...K.: Jo. M.: ...o visi tandemai...K.: Jo, jo, jo. Visi kit...M.: ... /kurie/ dėliosis. K.: Visi kiti... G.: Aišku, čia niekada negali garantuot, bet pakol kas tai prognozuojam ir mes. K.: Tai čia tas pagrindinis, o po to ten ei... ei... einami arba pagalbiniai. Kur mes apie /.../ kalbėjom, ta prasme, /ten/ merginą ar ką nors, tai /.../. Antras dalykas, turbūt jeigu žiūrėt taip ilgalaikiškiau. tai... ė-ė-ė... prisiliesit jūs, neprisiliesit, matyt, kažkiek prisiliesit, mes galvojam, kad dar su S. D. vieną kadenciją jo padirbėtumėm, ta prasme. G.: /Nu/. K.: Busit arčiau, ar toliau, čia jau kitas klausimas. Tai va, tokių, pora, pora, pora esminių, ta prasme, dalykų matytume. Visi kiti galbūt pagal, pagal, pagal šitą... pagal eigą... G.: /Nu/. K.: ...pagal progą ten, ta prasme. Pagal, pagal pakilimą ten... tegul... aš manau, kad, nu, koks Utenos kelio paleidimas yra tik techninis klausimas. G.: Taip. K.: Kaip spėju. Ne daugiau, ta prasme. G.: Nu, pasižiūrėsiu. K.: Mh. G.: Bet ten jau viskas yra iš esmės sutarta. K.: Jo. Manau, kad techninis klausimas, ta prasme...G.: /.../...K.: ...ir tokio /.../...G.: /Nebėra... prieštaraujančių/. K.: Tai čia aš jau net tokio... toli žiūrinčio... ir /neturiu/. Nes po to vis tiek bus tenderis, ta prasme, ir ten jau kas bus stipresnis. Faktas tas, kad...G.: Jo, ten /ne mūsų/ jau...K.: ... lenktynės. Ta prasme, maratonas paleistas. O jau ten kaip, kaip, kaip kas greičiau bėgs, ta prasme, tai tas greičiau bėgs. Tai turi būt iš vienos pusės, ta prasme, o... Nežinau, kaip sakyt, reiktų paklaust, ko jūs iš mūsų tikėtumėtės, aišku...G.: Pagalbos... ė-ė...<…> (t. 12, b. l. 154).

Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. gruodžio 22 d. vakarinio posėdžio protokolo Nr. SPP-313, duomenimis (t. 35, b. l. 181), <...>15.27 val., Svarstyta. Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektas Nr. XIIP-2013(2) (teikėjai – LRV / susisiekimo ministras R. S.) (priėmimas) (taikoma skubos tvarka). Pranešėjas –Ekonomikos komiteto pirmininkas R. Ž.. Dėl K. G. pataisos kalbėjo Seimo narys K. G.. Balsuota, ar pritarti pasiūlymui svarstyti K. G. pataisą: už – 27. Nepritarta. (Užsiregistravo 43 Seimo nariai (15.30 val.). J. R. pataisa, kuriai pritarė pagrindinis komitetas, priimta bendru sutarimu. <...>Nutarta. Priimti Seimo nutarimą „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“. Balsavimo rezultatai: už – 67, prieš – 13, susilaikė – 20. (Užsiregistravo 100 Seimo narių (15.43 val.)<...> (t. 35, b. l. 154).

        Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimo Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ Nr. XII-2227 duomenimis, Lietuvos Respublikos Seimas, <...> nutaria: 1 straipsnis. Nustatyti, kad pagal valdžios ir privataus subjektų partnerystės projektą „Kelias Vilnius – Utena“ (toliau – partnerystės projektas), kurio tikslas – rekonstruoti nepatenkinamos kokybės kelio Vilnius – Utena ruožus ir juos nuolat prižiūrėti, užtikrinant kelio pralaidumą ir eismo saugumą, valstybė gali prisiimti ne didesnius kaip 169 300 tūkst. (vienas šimtas šešiasdešimt devyni milijonai trys šimtai tūkstančių) eurų, įskaitant pridėtinės vertės mokestį, turtinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis partnerystės projekto sąlygomis. Parengus projekto pirkimo dokumentus ir gavus Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą, įpareigoti Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos prieš skelbiant pirkimą pristatyti Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos bei Biudžeto ir finansų komitetams parengtus pirkimo dokumentus (t. 1, b. l. 89).

Dokumentų apžiūros 2016 m. lapkričio 23 d. duomenimis, apžiūros objektas: Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. gruodžio 22 d. vakarinio posėdžio balsavimo rezultatai dėl Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ PROJEKTAS (Nr. XIIP-2013(2); priėmimo. Balsavimo rezultatai buvo atspausdinti iš internetinės Lietuvos Respublikos Seimo svetainės, el. adresas: http://www.Irs.lt/sip/portal.show?p_r=15275&p_k=l&p_a=sale_bals&p_bals_id=-22043.

Apžiūros atlikimo eiga. Apžiūros metu apžiūrimo Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. gruodžio 22 d. vakarinio posėdžio balsavimo rezultatai dėl Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ Projektas (Nr. XIIP-2013(2)); priėmimo, kurie buvo 2016 m. lapkričio 7 d., 17:42, atspausdinti iš internetinės Lietuvos Respublikos Seimo svetainės: (t. 35, b. l. 214). 1. Dokumentas pavadinimu „Balsavimo rezultatai (2015-12-22, vakarinis posėdis). Dokumente nurodyta, kad darbotvarkės klausimas Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ Projektas (Nr. XIIP-2013(2)); priėmimas. Balsavimo laikas – 15:43:32. Balsavo Seimo narių – 100 iš 141. Balsavimo rezultatai: už – 67, prieš – 13, susilaikė – 20, pritarta. Apžiūrėti Y frakcijos balsavimo rezultatai. Balsavo už: Š. G.. Balsavo prieš: V. Č. – N., K. G.. Susilaikė: V. G., D. K., A. L., E. M., A. M., G. S., D. T.. Balsavime nedalyvavo: E. G.. Taip pat apžiūrėti U frakcijos balsavimo rezultatai. Balsavo už: V. B., P. Č., K. D., S. D., L. D., V. F., V. F., V. G., V. G., J. K., R. M., D. M., P. N., R. P., R. S., V. S., S. U., V. V. ir Z. Ž.. Susilaikiusiųjų ir balsavusių prieš nebuvo. Dokumentą sudaro 3 lapai (t. 35, b. l. 215, 216-217).        

16.2.2. Įrodymų vertinimas

Kaltinamieji neigė minėtą susitarimą. Dėl kaltinimo pagrįstumo spręstina analizuojant bylos duomenų visumą.

Chronologiškai išdėstyti bylos duomenys patvirtina, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. birželio 4 d. posėdyje (t. 35, b. l. 123) buvo svarstyta Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektas Nr. XIIP-2013 (pateikimas) ir nutarta pritarti šiam projektui po pateikimo ir pradėti jo svarstymo procedūrą. Seimo 2015 m. rugsėjo 17 d. posėdyje (t. 35, b. l. 139) svarstytas Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektas Nr. XIIP-2013(2) (teikėjai – LRV/Susisiekimo ministras R. S.) (svarstymas) ir nutarta pritarti po svarstymo Seimo posėdyje.

Kaltinamieji R. K. ir V. G. 2015 m. spalio 14 d. ir lapkričio 9 d. susitikimų metu kalbėjo ir apie projektą „Kelias Vilnius – Utena“.

Kaip matyti iš 2015 m. spalio 14 d. pokalbio stenogramos, R. K. šiame susitikime paprašė V. G. pasiteirauti L. (G.) dėl įtraukimo į balsavimą: „Ė-ė... klausyk, jeigu turi... jeigu bus proga, tiesa, paklausk L., ar yra koks planas Uteną įtraukti ar ne į balsavimą“, į ką V. G. atsakė teigiamai: „Bet kodėl L. jo neįdėjo... Aš paklausiu.“. R. K. patikslino: „Ne, tai gal ir įdėjo į kokį lapkritį, tas, iš esmės m-m... nieko blogo. Tik aš labai bijau, kad nenušoktų į pavasarį“, į ką V. G. atsakė: „Ne, ne, ne, neturėtų“. R. K. papildomai pasidomėjus: „Aš labiau klausiu per tą prizmę, gal socdemai pamiršo. Gal man paragint, pavyzdžiui, S., kad jis paragintų Š.?“, V. G. atsakė: „Žiūrėk, padarom labai paprastai. Aš paklausiu kokia ten yra situacija“, „Ir jeigu... jeigu ten eina viskas tvarkoj, tai /gal/ ten /ragint ir nereikia/“, „/bet/ jeigu matysim“, „kad ten kažkur kažkas tai ten“ „pasakys. Bet… manau, kad tikrai neturėtų ten labai, išsispręsime tai. Visi jau jį laiko kaip išspręstu klausimu“, „Tai tiktais tiesiog tą procedūrą reikia pabaigti“.

2015 m. lapkričio 9 d. pokalbio metu R. K., reziumuodamas susitikimą („Tai va. Tai jo... kažkaip... Palaukit. Pabandykim reziumuot kokiais nors... šitą mūsų proginį... proginį susitikimą. Tai... ė-ė... taip galvoju, šiaip, šiaip ta prasme, iš tikrųjų smagu su jumis dirbti. Labai... kažkaip gaunasi gerai, kad iš... iš... iš... vieno kito žodžio vieni kitus suprantam“), nurodė porą esminių dalykų („Tai va, tokių, pora, pora, pora esminių, ta prasme, dalykų matytume“), po ko paminėjo „Utenos kelią“: „aš manau, kad, nu, koks Utenos kelio paleidimas yra tik techninis klausimas“ „Kaip spėju. Ne daugiau, ta prasme“. V. G. atsakė: „Nu, pasižiūrėsiu“, „Bet ten jau viskas yra iš esmės sutarta“. R. K. pakartojo: „Jo. Manau, kad techninis klausimas, ta prasme“, V. G. pritarė: „Nebėra... prieštaraujančių“, po ko R. K. pratęsė: „Tai čia aš jau net tokio... toli žiūrinčio... ir /neturiu/. Nes po to vis tiek bus tenderis, ta prasme, ir ten jau kas bus stipresnis. Faktas tas, kad lenktynės. Ta prasme, maratonas paleistas. O jau ten kaip, kaip, kaip kas greičiau bėgs, ta prasme, tai tas greičiau bėgs“, įsiterpęs į R. K. frazę V. G. pritarė: „Jo, ten /ne mūsų/ jau“.

Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. gruodžio 22 d. posėdyje svarstyta Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektas Nr. XIIP-2013(2) (teikėjai – LRV/susisiekimo ministras R. S.) (priėmimas) (taikoma skubos tvarka), nutarta priimti Seimo nutarimą „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ (t. 35, b. l. 154).  Užsiregistravo 100 Seimo narių. Balsavimo rezultatai: už – 67, prieš – 13, susilaikė – 20. U frakcijoje balsavo už: V. B., P. Č., K. D., S. D., L. D., V. F., V. F., V. G., V. G., J. K., R. M., D. M., P. N., R. P., R. S., V. S., S. U., V. V. ir Z. Ž., susilaikiusiųjų ir balsavusių prieš nebuvo (t. 35, b. l. 215, 216-217).

Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje užfiksuotų kaltinamųjų R. K. ir V. G. pokalbių, susijusių su „Kelias Vilnius – Utena“ projektu, turinį, neturi pagrindo pripažinti, kad jis patvirtina kaltinamiesiems inkriminuotą susitarimą dėl V. G. asmeniško balsavimo „už“ Seime svarstant ir priimant Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektą. Kitokių duomenų, be faktinių balsavimo rezultatų, byloje nepateikta. Baudžiamojoje byloje nesant duomenų, patvirtinančių inkriminuotą susitarimą, ši aplinkybė vertintina kaip nepagrįsta, nepasitvirtinusi.

Papildomai bylos duomenys, susiję su projektu „Kelias Vilnius – Utena“, aptartini vertinant kaltinimą dėl susitarimo dėl pageidaujamo V. G. poveikio.

16.3. Dėl išimtinės padėties ir palankumo ateityje Seime priimant kitus UAB koncernui „X“ naudingus politinius sprendimus

16.3.1. Įrodymai

Kriminalinės žvalgybos veiksmų 2016 m. birželio 13 d. protokolo Nr. S6-14-53 (t. 5, b. l. 3) duomenimis, slapta užfiksuotas 2015 m. lapkričio 9 d. restorane „G. d. P.“, adresu (duomenys nesklebtini), vykęs R. K., D. J. M. ir V. G. susitikimas ir pokalbis, užfiksuoto įvykio pradžia: 17 val. 21 min., pabaiga: 20 val. 02 min. (t. 5, b. l. 3).

        Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2017 m. vasario 10 d. išvados Nr. 11-2664(16), 11-156(17) duomenimis (t. 12, b. l. 83), tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas R. K. balsas (šio asmens pasakytos frazės garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 2 priede <...>). Tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas R. K. balsas (šio asmens pasakytos frazės garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 2 priede <...>). Tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas V. G. balsas (šio asmens pasakytos frazės garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 2 priede <...>). Tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas V. G. balsas (šio asmens pasakytos frazės garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 2 priede <...>). Tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas D. J. M. balsas (šio asmens pasakytos frazės garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 2 priede <...>). Tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas D. J. M. balsas (šio asmens pasakytos frazės garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 2 priede <...>) (t. 12, b. l. 98). Patikslinto tiriamojo garso įrašo <...> fragmento stenograma yra pateikta šios specialisto išvados 2 priede. Tiriamieji garso įrašai 2015-11-09 pirmas irasas.wav ir 2015-11-09 antra scena.wav <...> yra ištisiniai <...> (t. 12, b. l. 99).

        Specialisto išvados Nr. 11-2664(16), 11-156(17) 2 priedo duomenimis, stenogramoje yra pažymėta: /.../ vietos, kur pasakyti žodžiai nėra suprantami; /žodis ar frazė/ – vietos, kur dėl pasakytų žodžių kilo abejonių; (frazė) – papildoma informacija. K – R. K., G –V. G., M – D. J. M., P – restorano padavėja, S – restorano savininkas (t. 12, b. l. 106, 153).

<...> K.: „Tai va. Tai jo... kažkaip... Palaukit. Pabandykim reziumuot kokiais nors... šitą mūsų proginį... proginį susitikimą. Tai... ė-ė... taip galvoju, šiaip, šiaip ta prasme, iš tikrųjų smagu su jumis dirbti. Labai... kažkaip gaunasi gerai, kad iš... iš... iš... vieno kito žodžio vieni kitus suprantam. Tai... m-m-m... dabar galvoju, jeigu taip... apibendrintai pora siekių, kuriuos mes matom į priekį, ta prasme. Jūsų programa, nu, verslo atžvilgiu mums kaip ir yra tinkama, ta prasme. Jūs vis tiek esat tokie, kaip bežiūrėsi, ten... ne tai, kad verslo partneriai, bet (duomenys neskelbtini) požiūrio partija, šitoj viskas tvarkoj. Dabar aš manau, kad... ė-ė-ė... jeigu žiūrėt... ė-ė... link mūsų, tai mes matom keletą dalykų, taip sau žiūrim į priekį. M-m-m... tokių stambesnių, aš nekalbu ten, ką, ką, ką mes einamųjų nuveikėm, ta prasme, ar nuveikę, ar nuveiksim. Tai aš manau, kad mes vis tiek žiūrėsim į tą...Ignalinos uždarymą, apie kurį tau esu sakęs b- (t. 12, b. l. 153) devyniolika, ypač b-dvidešimt penki. Ta prasme, tai /Jūs/ /ir/ dabar šitą sritį valdot... Labai, ta prasme, vis tiek jūs būsit valdančiojoj koalicijoj, turbūt ar bus kairė ar dešinė. M.: /.../...K.: Mes nelabai randam, ta prasme, kito modelio. M.: Panašu, kad konservatoriai lyderiai kurie nebus...K.: Jo. M.: ...o visi tandemai...K.: Jo, jo, jo. Visi kit...M.: ... /kurie/ dėliosis. K.: Visi kiti... G.: Aišku, čia niekada negali garantuot, bet pakol kas tai prognozuojam ir mes. K.: Tai čia tas pagrindinis, o po to ten ei... ei... einami arba pagalbiniai. Kur mes apie /.../ kalbėjom, ta prasme, /ten/ merginą ar ką nors, tai /.../. Antras dalykas, turbūt jeigu žiūrėt taip ilgalaikiškiau. tai... ė-ė-ė... prisiliesit jūs, neprisiliesit, matyt, kažkiek prisiliesit, mes galvojam, kad dar su S. D. vieną kadenciją jo padirbėtumėm, ta prasme. G.: /Nu/. K.: Busit arčiau, ar toliau, čia jau kitas klausimas. Tai va, tokių, pora, pora, pora esminių, ta prasme, dalykų matytume. Visi kiti galbūt pagal, pagal, pagal šitą... pagal eigą... <...> (t. 12, b. l. 154).

16.3.2. Įrodymų vertinimas

Kaltinamieji kaltinimo nepripažino, nurodė, kad jis deklaratyvus. Kaltinimas R. K. ir V. G. suformuluotas iki 2015 m. gruodžio 16 d. veikus už V. G. išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus UAB koncernui „X“ naudingus politinius sprendimus. Tokia formuluotė atitinka BK 225 straipsnio 5 dalyje (2017 m. birželio 1 d. įstatymo Nr. XIII-391 red., nuo 2017 m. birželio 3 d.) įtvirtintą nuostatą, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo atsako už pažadą ar susitarimą priimti kyšį arba reikalavimą ar provokavimą duoti kyšį, arba kyšio priėmimą tiek už konkretų veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, tiek ir už išimtinę padėtį ar palankumą, bei analogiškai papildytą papirkimo normą (BK 227 straipsnio 5 dalis). Akivaizdu, kad įstatymu praplėstos kyšininkavimo ir papirkimo nusikalstamos veikos sudėtys nuo 2017 m. birželio 3 d. apima ir tokius veiksmus, kurie inkriminuoti V. G. ir, atitinkamai, R. K.. Minėtas kyšininkavimo normos papildymas šiuo atveju grįžtamosios galios neturi, nes sunkina kaltinamojo V. G. padėtį (BK 3 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija, darydama šią išvadą, remiasi išaiškinimu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-942/2020. V. G. nepareikštas kaltinimas dėl piktnaudžiavimo, todėl rėmimasis kasacinėje byloje Nr. 2K-48-788/2018 pateiktu išaiškinimu yra negalimas. R. K. inkriminuota veika, numatyta BK 227 straipsnio 3 dalyje, 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija. Šio baudžiamojo kodekso straipsnio sankcija yra švelnesnė nei redakcijoje, galiojusioje inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu (numatyta ir alternatyvi bausmė – bauda). Tuo būdu, inkriminuota norma ir lengvina, ir sunkina kaltinamojo R. K. padėtį.

Vertindama kaltinimo pagrįstumą teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pagal kaltinimo formuluotes, V. G. kyšį paėmė ir už tai, kad pažadėjo paveikti atitinkamų įstaigų – AB „(duomenys neskelbtini)“ ir VĮ „(duomenys nesklebtini)“ – valdybą ir viešųjų pirkimų komisiją. Kaip galima suprasti iš kaltinimo, būtent šie veiksmai inkriminuoti kaip pažadas veikti ateityje. Aptartame 2015 m. lapkričio 9 d. pokalbyje R. K. iš tiesų pamini Ignalinos uždarymą ir S. D. (dėl inkriminuoto pažado ir susitarimo bus aptariama analizuojant kaltinimą dėl prekybos poveikiu (9 ir 11, 20 ir 22, 33 ir 35, 45 kaltinimai)). Teisėjų kolegija pažymi, jog kaltinimas pasiūlius, pažadėjus, susitarus, davus ir, atitinkamai, pažadėjus, susitarus ir priėmus kyšį už V. G. išimtinę padėtį ir palankumą ateityje Seime priimant kitus UAB koncernui „X“ naudingus politinius sprendimus yra abstraktaus pobūdžio, bylos duomenimis nepatvirtintas, neįrodytas. Objektyvus pakaltinimas baudžiamojoje teisėje neleidžiamas, prielaidomis išvada apie asmenų kaltę negali būti daroma. Daryti išvados, jog kaltinimas dėl inkriminuoto požymio pasitvirtino, teisėjų kolegija pagrindo neturi.

        Pažymėtina ir tai, kad kaltinamiesiems R. K. ir juridiniam asmeniui UAB koncernui „X“ bei V. G. papirkimas ir kyšininkavimas dėl tapataus teisėto V. G. veikimo inkriminuotas du kartus, dėl dviejų skirtingų kyšių – nuolaidos ir paramos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, tuo tarpu kaltinamajam juridiniam asmeniui – „U“ – inkriminuotas vieną kartą. Pagal kaltinimo formuluotę dėl skirtingų dviejų kyšių dviejų skirtingų juridinių asmenų naudai buvo tariamasi tuo pačiu metu už tapatų teisėtą V. G. veikimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog tokia kaltinimo formuluotė yra dirbtinė, kaltinimai pakartojami nepagrįstai.

17. Dėl siekiamos ir pažadėtos V. G. prekybos poveikiu (9 ir 11, 20 ir 22, 33 ir 35, 45 kaltinimai)

        17.1. Dėl poveikio Seimo pirmininkei L. G., jog ši į Seimo 7 – osios eilinės sesijos (2015 m. rudens sesijos, trukusios nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d.) darbotvarkę priėmimui įtrauktų Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2) bei poveikio U frakcijos Seime nariams, jog šie balsuotų už tokio teisės akto projekto priėmimą

        17.1.1. Įrodymai

Liudytojas B. B. apie nutarimą dėl kelio Vilnius – Utena paaiškino, kad projektą pristatė susisiekimo ministras, jis, pamatęs, kokias palūkanas ketina investuoti, nesutiko. Daug frakcijos narių parėmė jo pasiūlymą. To kelio suma buvo nustatyta įskaičius priežiūrą, nesvarbu, koks metų laikas, jam kėlė daug abejonių, ar apsimoka tai daryti. Pasiūlė kitą variantą –skolintis iš žmonių už 2-3 procentus ir investuoti į kertinius objektus. Susisiekimo ministras, atrodo, tuo metu buvo R. S.. Dėl šio projekto jis pasisakė ne tik kaip Seimo narys, bet ir kaip biudžeto komiteto pirmininkas. Jam pasirodė šis projektas per brangus ir prieštaravo. Y frakcijos pozicija šiuo klausimu jam nebuvo žinoma. Su niekuo tuo klausimu jis nediskutavo. „U“ pozicija šiuo klausimu jam nežinoma. Apie kelią Vilnius – Utena, atrodo, kad su V. G. gal net nėra kalbėjęs. Svarstant nutarimo projektą dėl kelio Vilnius – Utena, nebuvo ta stadija, per kurią parenkamas rangovas, buvo koncepcijos svarstymas, iki rangovo buvo toli gražu. Nebuvo svarstomos detalios sąlygos, techniniai projektai, sąmatos ir panašiai.

Liudytojas V. M. paaiškino, kad dėl Seimo nutarimo dėl kelio Vilnius – Utena buvo valdančios koalicijos sprendimas, kurią tada sudarė socialdemokratai, „U“, „Tvarka ir teisingumas“. Buvo daug diskusijų dėl tos didžiausios kainos, nors kaina nebuvo nustatoma, buvo nustatomos tik „lubos“, todėl, kad po to turėjo būti vykdomas konkursas, kurį turėjo vykdyti atitinkamos kelių institucijos ir nustatytų kainą, bet kaina negalėjo būti didesnė, tai buvo daug diskusijų. „U“ buvo pateikusi ir labai smarkiai sumažino tas „lubas“. Valdančioje koalicijoje priimtas sprendimas, kad reikia šitam procesui „atidaryti duris“ ir, kad toliau būtų organizuojami atitinkami konkursai, kurie nustatytų kainą. Buvo sprendimas apie tai, kad reikia leisti Vyriausybės įgaliotoms institucijoms pradėti daryti tą darbą ir tai buvo bendras valdančios frakcijos sprendimas. V. G. derybose dėl šio projekto neturėjo įtakos sprendimų priėmimui, nes pagrindas buvo socialdemokratai. Nepastebėjo kokio nors didesnio V. G. aktyvumo šioje vietoje, nes jis tik fragmentiškai dalyvaudavo koalicijos susirinkimuose, valdančiosios koalicijos susirinkimuose dalyvaudavo paprastai pora frakcijos narių.

Liudytoja L. G. dėl projekto kelias Vilnius – Utena paaiškino, kad diskusija buvo ilga, su Vyriausybe, ministerijomis, kelias buvo labai brangus. Seimo nariai norėjo išsiaiškinti dėl galimybės suteikti tokiam projektui teisę toliau vykti, nes Seimas tik pritaria, daugiau jokių ūkinių sprendimų neatlieka, ir Seimo nariai ilgai diskutavo visose frakcijose. Visos frakcijos diskutavo apie šį projektą, buvo kalbama ir koalicinėje taryboje, negali pasakyti, ar joje dalyvavo V. G.. Šis klausimas buvo svarstomas įvairiausiais lygmenimis. Tai buvo didžiuliai pinigai ir reikėjo priimti sprendimą, kaip balsuoti. Kiek pavyko išsiaiškinti, kelio aptarnavimo išlaidos buvo labai didelės, ir Seimo nariai ilgai svarstė. Dėl kelio projekto yra kalbėję visi Seimo nariai, konkrečiai apie V. G. negali pasakyti. Su V. G. vykę pokalbiai nebuvo išskirtiniai nei su kitais Seimo nariais. Kalbėdavo, kaip galima sumažinti kelio kainą, kiek kainuotų, jeigu būtų atliekamas pagal PPP teisės aktus, ir pan. Jai nebuvo žinoma, kokios verslo grupės domisi kelio projektu ar pelno mokesčio įstatymu. Jai žinoma, kad koalicinėje taryboje buvo svarstoma, kad jeigu sutariama palaikyti kelio projektą, tai bus skirta papildomai žvyrkelių ir kitų kelių asfaltavimui. Prisimena, kad buvo motyvas, jeigu bus pritarta nutarimo patvirtinimui, akumuliuojant lėšas ir po to išmokant per daug metų, tai kentės žvyrkeliai ir žvyrkelių programai nebus galimybės skirti reikiamų lėšų. Negali prisiminti, kuo kelio nutarimas, kuris priimtas 2015 m. gruodžio 22 d., susijęs su Valstybės biudžeto tvirtinimu. Koalicijoje buvo aptarta, kad patvirtinus valstybės biudžetą, bus patvirtintas projektas dėl kelio. Valstybės biudžetas patvirtinamas lapkričio-gruodžio mėnesį.

Liudytojas P. N. paaiškino, kad jam dėl Utenos kelio įsiminė tai, kad gana ilgai svarstė ir nepriėjo prie nuomonės, kad už tokią kainą tas kelias turėtų būti statytas, nes, specialistų nuomone, tą kelią buvo galima nutiesti žymiai pigiau. Tą įvardino žmonės, kurie supranta ir žino tai. Dėl to ir įsiminė. Iki paskutinio momento, kol Vyriausybė pati nepritarė, Biudžeto komitetas buvo prieš. Apie tai, kad kelią Vilnius – Utena galima padaryti už pusę kainos, jam sakė viceministras, kuris buvo posėdyje. Jis, eidamas pro šalį, jam tai pasakė du kartus. Jis turėjo omeny vertę už pusę kainos. Ėjo kalba apie pinigus, reikalingus tam keliui įrengti, pastatyti. Jis yra dirbęs kelininku. Kiek yra susipažinęs su viešosios ir privačiosios partnerystės projekto siūlymu, kokia buvo jo apimtis ir turinys, gali pasakyti, kad neprisimena detalių, bet kai stato kelią, stato nuo nulio, reikia suvežti pagrindus, reikia dėti tam tikrus sluoksnius, o čia pagrindai yra, tereikia nuimti asfalto dangą ir pastiprinti. Todėl ir kyla diskusija. Pagal profesiją yra inžinierius statybininkas, bet buvo (duomenys neskelbtini) pirmininku, jo principas priimant sprendimus buvo kolektyvinis sprendimas. Biudžeto komitete nepritarė, bet galų gale visi susirinkę sutarė, kad jei Vyriausybėje pritarimas yra, tai pritaria.

Liudytojas R. M. paaiškino, kad pažįsta V. G., dirbo kartu Seime, vienoje frakcijoje, E. M., Š. G., G. S. pažįsta kaip Seimo narius. R. K. mato gyvai pirmą kartą. Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto kelias Vilnius – Utena Seime buvo diskusijos. Konkretaus fakto, kad vienaip ar kitaip būtų prašyta balsuoti, nebuvo. Kas frakcijoje būdavo išdiskutuota, taip ir buvo balsuota. Pagal nustatytas taisykles Seime susirinkdavo tos frakcijos nariai, būdavo pateikta darbotvarkė, aptariami klausimai. Klausimus paprastai pristatydavo seniūnas. Jei seniūno nebūdavo, vienas iš pavaduotojų. Toje kadencijoje jis buvo Biudžeto ir finansų komiteto nariu. V. G. jam negalėjo daryti didesnio poveikio, nes buvo partijos tarybos, valdybos narys. Partijos struktūroje apskritai sudėtinga daryti poveikį, nėra svertų. Jam nedarė įspūdžio tai, kad V. G. buvo 2016 m. rinkimų štabo vadovas. Kai tenka bendrauti su rinkimų štabo vadovu, stengiesi, kad santykiai būtų kuo draugiškesni, nes nuo to dalinai priklauso, kiek skyrius gauna dotacijų. Yra ir kita parama, kaip antai, tais pačiais lankstinukais. Ir galiausiai bendras klipas. Jeigu būsi blogesniuose santykiuose su štabo vadu, gali ten ir neatsidurti. Jeigu atsiduri, paviešini save. Parama priklausydavo nuo rezultato, nuo skyriaus narių skaičiaus. Štabas nusprendžia. Štabe būna 8-10 žmonių. Jam nežinoma, kad kažkam buvo duota daugiau pinigų negu nustatyta pagal kriterijus. Dėl partijos finansų sprendimus priima Taryba. Taryba nustatydavo kriterijus. Suvažiavimas patvirtina sąrašo eiliškumą, prieš tai Taryba. Jam nežinoma, kaip nustatoma, kokie asmenys pateks į reklamą, klipus. Kalba iš bendros praktikos. Nedalyvavo rinkimų štabe.

Liudytoja D. M. paaiškino, kad paskutinės kadencijos Seime metu 2016 m. buvo „U“ frakcijos narė. Jai V. G. nedarė poveikio dėl vartojimo kredito įstatymo priėmimo, kad šitas įstatymas įsigaliotų ne nuo 2015 m. gruodžio 1 d., o nuo 2016 m. vasario 1 d., nedarė jokio poveikio dėl alternatyvaus vartojimo kredito įstatymo projekto priėmimo, Š. G. pataisos, jokio poveikio dėl kelio Vilnius – Utena nutarimo priėmimo. Ji frakcijos posėdžiuose lankydavosi retai, turėjo labai didelį darbo krūvį ir nieko negali pasakyti detaliau. Apie poveikį nieko negali pasakyti. Nuomonės gali išsiskirti ir Seimo narys kiekvienas asmeniškai yra prisiekęs, jis balsuoja taip, kaip jam atrodo. Kai esi frakcijoje, tai esi bendramintis. Tai organizacija, kuri turi savo programą. Teisės aktų priėmimo metu, jei iškyla kažkokios situacijos, atsiranda naujos aplinkybės, natūralu, kad yra skirtingos nuomonės, ir jei pavyksta tas nuomones suderinti ar mato, kad neišvengiamai reikia taip balsuoti, nors tam laikotarpiui nėra labai gerai, tarkim, dėl biudžeto lėšų ribojimo ir t. t., būna taip, kad reikia sukandus dantis balsuoti, su viltimi, kad galbūt kitais metais su kitu biudžetu kažkas keisis. Nuomonių išsiskyrimas buvo natūralus, o ne inspiruotas išorinių jėgų.

Liudytojas J. G. paaiškino, kad UAB „M.“ kelių nestato, netiesia ir kelių statybose nedalyvauja, stato visų paskirčių pastatus. UAB „M.“ partneriai buvo „(duomenys neskelbtini)“ ir kiti. Kartais į pirkimus pasitelkdavo ir kitų partnerių kompetencijas. Kiek pamena, buvo kompanijos: „B.“, „F.“, „H. S.“ ir kt. Reikėtų paklausti partnerių, ar jie turėjo interesą dalyvauti kelio Vilnius – Utena rekonstrukcijos projekte. Nėra prašęs R. K., kad jis kaip nors darytų įtaką plento Vilnius – Utena rekonstrukcijos rengiamam projektui. Jis turėjo darbo kabinetą „X“ ofise, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilnius. Įmonėje „X“ neužima jokių pareigų. Kadangi tame ofise buvo laisvos patalpos, tai jam ir jo kolegai, kuris taip pat dirba UAB „M.“, leido turėti tas darbo vietas, kuriose dažnai lankydavosi. R. K. ten taip pat turėjo kabinetą. „A. M.“ finansininkas taip pat ten turi darbo vietą. R. R. pažįsta kaip advokatą, su juo sieja kolegiški santykiai. Jo darbo vieta buvo tame pačiame pastate ir tame pačiame aukšte. Mano, kad jis ten sėdėjo, kaip advokatas. Nežino, ar jis buvo kaip nors susijęs su „X“. D. M. sėdėjo tose pačiose patalpose. 16-ame aukšte buvo gal 10 kabinetų. Ten sėdi: D. M., advokatas R. R., finansų direktorius V. L., advokatė I. Ž., jis, kai ten buvo laisvas kabinetas, jo kolega A. B., finansininkas V. S., finansų direktoriaus padėjėjai. R. K. taip pat ten sėdėjo.

Liudytojas R. S. paaiškino, kad pažįsta R. K., E. M., V. G., G. S.. Š. G. pažįsta iš matymo. Su R. K. tapo pažįstami prieš 14 ar 15 metų. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaujama G. K., buvo išleidusi potvarkį ar nutarimą dėl dalyvavimo kuriant Kauno verslo, studijų ir mokslo slėnį „N.“. Abu buvo iniciatyvinės grupės nariai, ten ir susipažino. Bendraudavo tos iniciatyvinės grupės posėdžių metu, svarstydami dalykinius klausimus. Tai truko daugiau nei pusę metų, kol investicinis projektas buvo paruoštas ir pateiktas Vyriausybei patvirtinimui, kol buvo gautas finansavimas tam projektui vykdyti. Tuo metu jis dirbo versle, „(duomenys neskelbtini)“. Pramonininkų konfederacija tarpininkavo arba teikė premjerui savo atstovus. Kai baigėsi darbas šioje grupėje, retkarčiais susitikdavo įvairių bendrų renginių metu, kuriuos rengdavo pramonininkai, taip pat konferencijų metu, retai bendravo. Bendravo pagrinde darbiniais reikalais. E. M. pažinojo iš bendro darbo politikos srityje, teko bendrauti įstatymų leidybos klausimais, kartais būdavo kviečiamas kaip susisiekimo ministras atsiskaityti frakcijai, kuriai tuo metu vadovavo E. M.. Su V. G. yra pažįstami pagal politinį darbą, jis buvo „U“ narys Seime, o socialdemokratai turėjo koalicinę sutartį su ta partija, todėl būdavo rengiami ir bendri frakcijos posėdžiai, bendraujama posėdžių salėje ir pan. G. S. pažįsta iš politinės veiklos, iš darbo Seime. G. S. priklausė Y frakcijai.

Kelias Utena – Vilnius susijęs su finansinių srautų investavimo būtinybe Lietuvoje. 2007 – 2013 m. buvo E. S. finansinio periodo pabaiga, 2013 m. pabaigoje finansus buvo galima naudoti ir po to dvejus metus, bet, kadangi lėšos ėjo į pabaigą, o rinkimai artėjo, tai investicinis projektas į kelių infrastruktūrą turėjo būti išlaikytas bent tame pačiame lygyje, kuris buvo prieš tai. Niekas nenorėjo investicijų kritimo ir tuo pačiu darbo vietų mažinimo, todėl buvo ieškoma kitų būdų, kaip rasti finansavimą pasibaigus Europos lėšų finansiniam periodui. Vienas iš tokių variantų yra privati ir vieša partnerystė, kur privačios lėšos galėtų būti panaudotos vykdant kelių infrastruktūros projektus ir tokiu būdu nemažėtų kelius statančių įmonių darbo vietų, nemažėtų poreikis karjerų produkcijos – žvyro, smėlio, skaldos ir pan., ir nemažėtų įplaukos į valstybės biudžetą per įvairius atskaitymus – PVM, GPM. Susisiekimo ministerija parengė keletą galimų privačios ir viešos partnerystės projektų. Gal kokius šešis. Vienas iš jų buvo įgyvendintas, t. y. Palangos aplinkkelio projektas. Kaip galimas projektas ir turintis būtinybę gerinti infrastruktūrą buvo atrinktas kelias maršrute Vilnius – Utena. Buvo atliktas investicinis projektas. Jį atliko įstaiga „I. L.“. Investicinis projektas buvo pateiktas Finansų ministerijos komisijai, kad įvertintų finansines galimybes, nes viešos ir privačios partnerystės finansavimas iššaukia valstybės lėšų poreikį, tik jis išdėstomas tam tikram ilgesniam laikotarpiui. Buvo gautas Finansų ministerijos komisijos pritarimas, bet, kadangi investicinis projektas viršijo 50 mln. eurų sumą, tai pagal galiojančius teisės aktus tokiam projektui buvo reikalinga gauti Seimo leidimą. Buvo kreiptasi į Susisiekimo ministeriją per Vyriausybę. Vyriausybė taip pat svarstė tokį projektą, kreipėsi į Seimą, prašydama sutikimo panaudoti privačius pinigus viešajai infrastruktūrai finansuoti. Apie tai buvo žinoma ir viešojoje erdvėje, ir verslininkams. Liudytojo bendravimo su jais metu buvo sakoma: ruoškitės, nes tai bus tarptautinis projektas, ieškokite galimybių, kaip konsoliduotis, arba galvokite apie bendrą jungtinę veiklą įgyvendinant šį projektą, kadangi vienai įstaigai ar organizacijai Lietuvoje tai būtų gana sudėtinga. Į Seimą projektas atėjo, ten užtruko apie metus, liudytojas buvo labai tuo nepatenkintas, visur tuo skundėsi, kad tas projektas lėtai juda. Seimas sudarė atskirą grupę žmonių, kurie nagrinėjo tą projektą, jo ekonominį tikslingumą. Galutiniame rezultate tam projektui buvo pakoreguotos skaičiuotinos sumos, nes tikslių sumų, kiek jis kainuotų, niekas negalėjo pasakyti, kadangi tik konkurso būdu galima nustatyti, kiek pinigų reikia projektui. Galutiniame rezultate Seimas pritarė, tačiau kadencija ėjo į pabaigą ir jo įgyvendinimas neprasidėjo. Tarptautinis konkursas, apie kurį visą laiką kalbėjo, nebuvo paskelbtas. Buvo įvairių nuomonių, Seimo nariams kaina atrodė per aukšta. Buvo bandoma pagrįsti, aiškinti, kodėl tokia kaina, o ne kitokia. Ši kaina apima ne tik kelio statybą, bet ir to kelio ilgalaikę eksploataciją ir užtikrinimą, po tam tikro periodo jo pridavimą valstybei. Visai tai kainuoja. Apie tai, ar Seimo nutarime, jo tekste, jo aiškinamajame rašte, buvo galima susidaryti kažkokią nuomonę, kad šis Seimo nutarimas galėtų būti palankus kokiai nors konkrečiai verslo grupei ir ar buvo kažkokių išskirtinių sąlygų Seimo nutarime, gali atsakyti, kad išskirtinių sąlygų nebuvo. Po Seimo nutarimo, jei būtų buvęs priimtas Seimo nutarimas, tolimesnės procedūros tam, kad būtų paskelbtas konkursas, būtų ilgalaikės, būtų reikėję parengti konkurso nuostatus, t. y. įdėti visus parametrus, kurie konkurso metu dalyviams būtų svarbūs ir vertintini. Konkurso nuostatai turėjo būti paskelbti viešai. Potencialūs dalyviai arba visi, kuriems įdomus šis projektas, būtų turėję teisę teikti pastabas ir pasiūlymus, kuriuos būtų reikėję apibendrinti, pataisyti konkurso nuostatus ir juos suderinti su Viešųjų pirkimų tarnyba, kad jie atitinka Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas. Tada skelbti konkursą, atrinkti nugalėtojus, po to apskundimo procesas, kuris dažnai būna per dvi teismų instancijas, toks procesas galėtų užtrukti pusantrų metų. Liudytojo supratimu, pagrindinis dalykas, dėl ko iš karto nebuvo sutinkama su kelio Vilnius – Utena projektu, buvo skaičiuotina projekto kaina. Pradinę kainą nustatė investicinį projektą rengusi kompanija „I. L.“. Kaina apėmė ir ateities aptarnavimą. Pagal Privačios ir viešos partnerystės nustatytas taisykles aptarnavimas į priekį galimas iki 25 metų. Nepamena, kuris laikotarpis buvo pasirinktas šiam konkrečiam projektui, bet jis yra tarp 15 iki 25 metų. Jei būtų priimtas toks nutarimas, pinigai visam projektui nebūtų reikalingi iš karto visi. Pinigų panaudojimas vyktų per visą laikotarpį, t. y. per 15 – 25 metų laikotarpį ir, greičiausiai, kadangi kelių statybos įmonės nėra specializuotos kelių priežiūrai, jos, matyt, būtų samdžiusios valstybės valdomas kelių priežiūros įmones ir būtų mokėjusios pinigus. Dalis pinigų būtų patekę tiesiogiai į valstybės valdomas įmones. Tai nebūtų specifinė priežiūra. Lietuvoje visi keliai paskirstyti į tris kategorijas. Šis kelias, matyt, patektų į antrą kategoriją, kur pabarstymo ir nuvalymo laikas būtų ne mažiau kaip per 12 valandų. Yra regioninės kelių priežiūros įmonės, kurios prižiūri kelius ir tokiu būdu kiekvienas turi savo darbą ir žino savo darbų atlikimo poreikį. Šiuo atveju, kelias būtų ėjęs per Uteną, Molėtus ir Vilniaus rajoną. Tie kelio statytojai, kurie būtų pastatę kelią ir būtų turėję įsipareigojimą jį prižiūrėti, būtų darę patys savo pajėgomis, bet kadangi neturi reikiamos technikos, tai, greičiausiai, būtų sudaryta sutartis su kelius prižiūrinčiomis regioninėmis įmonėmis, kad jie prižiūrėtų kelius. Ta tvarka iš esmės nesikeistų, keistųsi tik atsakomybė. Šiai dienai atsakomybė už kelių priežiūrą tenka Automobilių kelių direkcijai, todėl šiuo atveju atsakomybė tektų tam rangovui, kuris tą kelią pastatė, jei jis neturėtų sutartinių įsipareigojimų su savo subrangovais. Jeigu būtų laimėtas konkursas ir būtų privačiomis lėšomis pastatytas kelias ir jis prižiūrimas, tai valstybė šio kelio priežiūrai būtų neskyrusi lėšų.

Susitikimo su R. K. metu jie kartu pietavo, kalbėjo apie įvairias politines aktualijas, buvo kalba ir apie šį projektą. Jam taip pat sakė, kad ruošiasi įgyvendinti tokį projektą, kad tai bus tarptautinis konkursas. Iniciatyvos iš R. K. nepastebėjo, kadangi liudytojui nebuvo žinoma, jog jie turi kelių statybos įmonę. Matyt, jam buvo kažkiek įdomu, bet ne tiek labai. Negali dabar tiksliai pasakyti, ar jis, ar R. K. inicijavo pokalbį apie kelią, bet tokia iniciatyva buvo ir jie buvo susitikę. R. K. buvo „X“ viceprezidentas. Nežino, už ką jis konkrečiai buvo atsakingas, bet žino, kad viena iš jo krypčių buvo viešosios erdvės arba televizijos kuravimas, informacinio lauko kuravimas. Negali pasakyti, ar per 14 – 15 metų pažinties laikotarpį keitėsi jo pareigos. Jo pareigas žino iš viešosios erdvės, tai niekam nebuvo paslaptis. Liudytojas susisiekimo ministru buvo paskirtas 2012 m. gruodžio 13 d., savo kadenciją baigė 2016 m. gruodžio 13 d. B. S. partijos narys. Su R. K. dėl kelio Vilnius – Utena buvo du susitikimai. Ir vienas, ir antras susitikimas vyko 2014 – 2015 m., pietaujant viešbutyje „N.“. Susitikimo su R. K. iniciatyva daugiau buvo jo aptarnaujančio personalo, kanclerio. Šio susitikimo tikslas buvo pasikalbėti apie politines aktualijas, apie ateitį, apie perspektyvas, apie galimus projektus, kuriuos gali vykdyti jo vadovaujama ministerija ir pan. Jo supratimu, R. K. vadovaujamas verslas nebuvo susijęs su Susisiekimo ministerijos atliekamomis funkcijomis. Susitikimo tikslas buvo pasikalbėti, pasikeisti nuomonėmis, pasikeisti požiūriu apie ateitį ir pan. Suprato, kad R. K. atstovauja žiniasklaidos, aprangos, prekybos alkoholiu, biokuro verslui. Neklausė, kokioms įmonėms jis atstovauja. Apie projektą Vilnius – Utena R. K. suteikė tokią informaciją, kokią galėjo suteikti ir ji buvo ne paslaptis viešojoje erdvėje: apie ketinimą skelbti tarptautinį projektą, apie tai, kad yra rengiama techninio projekto dalis, kad gali būti pradėti projektavimo darbai, apie tai, kad yra parengtas investicinis projektas ir jis yra viešas, su juo galima susipažinti, apie tai, kad projektas yra brangus ir jis pareikalaus didelio finansavimo. Ta informacija iki tol buvo vieša. Savo iniciatyva papasakojo, kaip viskas vyks. Nežino, kodėl jam buvo įdomus šis projektas. R. K. domėjosi šiuo projektu. Tuo metu buvo parengtas investicinis projektas, aprobuotas Finansų ministerijos, ir pateiktas Vyriausybės nutarimo sprendimo projektas Seimui dėl leidimo pasinaudoti privačiais finansiniais ištekliais. Jis visoms įmonėms siūlė dalyvauti šiame projekte, kooperuotis. Į tai R. K. nieko neatsakė, matyt, pasiliko pagalvoti. Buvo minima projekto vertė ir viešojoje erdvėje. Tuo metu tai buvo apie 580 mln. litų. Dėl dalyvavimo šiame projekte nebuvo kalbos ir nieko nebuvo nuspręsta, nes nebuvo, ką spręsti. Negali pasakyti, po kiek laiko buvo antras susitikimas, galbūt po metų. Susitikimo tikslas buvo panašus, kaip ir pirmo susitikimo – politinės aktualijos. Tarpas tarp susitikimų galėjo būti metai. Vyriausybės pateiktas nutarimo projektas Seime gulėjo stalčiuje. Ta stadija nesikeitė, nebuvo jo pateikimo. Jis buvo registruotas Seimo dokumentų registre kaip pateiktas, bet jo pateikimas nebuvo įvykęs. Negali pasakyti, kas buvo antro susitikimo iniciatorius. Susitikimo tikslas buvo pasikalbėti, pasikeisti nuomonėmis, aptarti politines aktualijas. Jam įprasta, kad ministrai su verslo atstovais aptarinėja politines aktualijas. Tiek vienas, tiek kitas susitikimas buvo tarp 2014 – 2015 m. Šio susitikimo metu su R. K. dėl kelio Vilnius – Utena kalbėjo viską tą patį. Tuo metu tikriausiai piktinosi, kad Seime nepriimamas sprendimas, bet jis tada visur piktinosi. Nereikėjo R. K. klausti, kokia šio projekto eiga, perspektyvos, kas atliks techninę dalį, nes visa tai yra dėstęs viešojoje erdvėje: kokia yra jo skaičiuotina vertė, kad, kai Seimas pritars, bus skelbiamas tarptautinis konkursas. Šio susitikimo metu negalėjo minėti, kaip vyksta šio projekto eiga, kokios Seimo frakcijos priešinasi, kas pritaria šiam projektui, nes Seimo vadovybė jo neįtraukė į darbotvarkę ir tokiu būdu jis nėra pristatomas, nėra pateikimo stadijos. Kai nėra pateikimo, tai nėra svarstymo, nėra ir priėmimo. Galėjo būti toks jo pasakymas, kad tuometinė Seimo pirmininkė L. G. netraukia šio projekto į darbotvarkę. Kadangi premjeras buvo jo bendrapartietis, visada jam sakydavo daryti įtaką, kad tas projektas Seime pradėtų judėti, nes tai jau ėjo nebe Susisiekimo ministro iniciatyva, o Vyriausybės iniciatyva. Galbūt šio susitikimo metu R. K. ir domėjosi, kada prasidės kelio Vilnius – Utena projekto pradžios teisiniai niuansai, bet atsakymas buvo vienas: kol Seime nebus priimtas sprendimas, tol nieko nebus, R. K. neaiškino, dėl kokių priežasčių jam yra įdomus šis projektas. R. K. nereikėjo domėtis dėl techninių šių projekto įgyvendinimo aspektų, nes atsakymas būdavo duotas paprastas: sakydavo, kad bus skelbiamas tarptautinis konkursas ir visi, kurie norės dalyvauti, galės jame dalyvauti. Šio susitikimo metu buvo ir kitų temų: ką planuoja daryti po ministravimo, kas galėtų laimėti rinkimus kitoje perspektyvoje. Tikriausiai buvo aptarinėjamos kažkokios aktualijos. Ne tik R. K., bet visiems sakė, kad visi, kurie dalyvauja versle, darytų ką nors, jei gali, jei turi įtakos, kad projektas judėtų į priekį. Tą patį sakė ir R. K.. Jis į tai nieko neatsakė. Supranta, kad verslo galimybės daryti įtaką projekto judėjimui yra ribotos, todėl pažadų išgirsti iš ko nors būtų nelogiška. Lietuvos automobilių kelių direkcija būtų buvusi šio projekto užsakovas. Šio projekto sąlygoms rengti Kelių direkcija, atrodo, pasisamdė organizaciją „(duomenys neskelbtini)“, jie rengė investicinį planą, o kas rengė techninius dalykus, kaip atrodys tas kelias, negali pasakyti, bet, tikriausiai, kažkas iš Kelių projektavimo organizacijų. Konkursą turėjo skelbti Kelių direkcija kaip užsakovas. Negali nurodyti, kas iš Kelių direkcijos darbuotojų buvo atsakingas už šį projektą, nes projektas dar buvo ne toje stadijoje, kad būtų galima skelbti konkursą, todėl atsakingų nebuvo, nežinomybė dėl galimybės finansuoti projektą neleido projektui tiek technine prasme, tiek kitomis, judėti į priekį. Pažįsta D. Z.. Buvo pasikvietęs jį, kaip vieną iš pretendentų į Kelių direkcijos pavaduotojus, matė jo gyvenimo aprašymą, kalbėjosi su juo. Kadangi jis yra dirbęs Viešųjų pirkimų tarnybos vadovo (duomenys neskelbtini), Mokesčių inspekcijos (duomenys neskelbtini), pasirodė, kad žmogus galėtų būti tinkamas dirbti Kelių direkcijoje, ypač organizuojant viešuosius pirkimus, kadangi išmanė tą sritį. Buvo susitikęs ir su kitais pretendentais. Nežino, kas rekomendavo D. Z., bet tikrai buvo prašęs kanclerio ar personalo skyriaus pakviesti jį į kabinetą. Norėjo susitikti su visais pretendentais. D. Z. R. K. nerekomendavo. Apie tai, koks ryšys juos siejo, žinoma iš viešosios erdvės. Sprendžiant D. Z. paskyrimą į Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojo pareigas jam nebuvo žinomi R. K. ir D. Z. ryšiai. Negali pasakyti, ar D. Z. pagal savo funkcijų atlikimą Lietuvos automobilių kelių direkcijoje turėjo būti atsakingas už kelio Vilnius – Utena projekto skelbimus. Funkcijas paskirsto įstaigos vadovas. Tam, kad R. K. nereikėtų vargti, pačioje pokalbio pradžioje pasakė, kad jam jokios paramos nereikia. Tokio pasiūlymo nebuvo, kadangi jo pasakymas užkirto kelią tokiems pasiūlymams. Tam, kad nebūtų nereikalingų siūlymų ir kalbų, visada geriau iš karto apsibrėžti raudonas linijas. Laikėsi tos taisyklės. Su R. K. susitiko, kaip su verslininkų atstovu. Visiems verslininkams sakė, kad galvotų, kaip kooperuoti pinigus, jeigu jų turi ir nori dalyvauti. Galėjo būti toks pasakymas ir R. K.. R. K. nesiūlė „X“ paramos.

Perskaičius liudytojo R. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, t. 75, b. l. 2-5, 7-9, patvirtino, kad tai jo parodymai. Paaiškino, kad pirmos apklausos metu yra parodęs, jog pirmo susitikimo su R. K. metu susidarė įspūdis, kad koncerną „X“ domino projekto finansavimo klausimas – toks įspūdis susidarė dėl to, nes buvo įjungtas loginis mąstymas: jei įmonė savo pavaldume neturi kelių statybos įmonių, o ją domina projektas, vadinasi, tai yra arba dėl sportinio intereso, arba dėl galimo finansinio dalyvavimo. Keliui pastatyti reikia turėti pinigų sumą, ne tik turėti technines priemones, todėl, jei vienas partneris turi pinigų, o kitas technines priemones, tai, matyt, galima įtarti, kad tokių partnerių partnerystė yra galima. Ten, kur dalyvaujama projekte, bendroje veikloje, vis vien uždirbamas pelnas. Tai, jei dalyvauja ne vienas, tai tą pelną gali pasidalinti. R. K. domėjosi bendrai. Apklausoje nurodė, jog po 6 – 8 mėn. tame pačiame viešbutyje vykusio susitikimo metu R. K. domėjosi projekto priėmimo perspektyva – tikriausiai buvo paklausta, kaip su tuo projektu ir kokia jo eiga. Matyt, ir buvo pasakyta, kad sprendimas yra Seime. Sprendimo projektas yra viešas, juo domėtis nereikėjo. Galbūt R. K. tikėjosi, kad jis ką nors daugiau žino. R. K. neaiškino, kodėl jam tai įdomu, liudytojas visiems aiškino, kad konkursas bus tarptautinis, dėl to Lietuvos automobilių kelių direkcijai buvo nurodymas patalpinti savo tinklalapyje projektą anglų kalba. Tai buvo vienas iš žingsnių, patvirtinantis, kad tai bus tarptautinis projektas. Susidomėjimas dėl dalyvavimo šiame projekte buvo visų įmonių, nes Lietuvoje yra daug kelių statybos įmonių, kurių „motinos“ yra užsienyje. „(duomenys neskelbtini)“ taip pat domėjosi. Visai asociacijai pristatė projektą ir prašė ruoštis, galvoti, kaip jį reikės įgyvendinti ir kad bus rimta konkurencija. Visiems sakė, kad ieškotų paramos, jei nori, kad tas projektas judėtų. R. K. į tai nieko neatsakė, priėmė žiniai, neaiškino, kodėl jį domina šis klausimas.

Liudytojas E. S. paaiškino, kad pažįsta V. G., E. M. ir R. K., G. S. žino. Š. G. pažįsta, jis buvo (duomenys neskelbtini), kai ministru buvo E. M., teko su juo kažkiek bendrauti. R. K. pažįsta kaip žiniasklaidos atstovą ir iš viešosios erdvės. E. M. pažįsta kaip buvusį susisiekimo ministrą ir kaip Seimo narį. V. G. pažįsta kaip Seimo narį. Kelias Vilnius – Utena turėjo būti pastatytas ir jie, Kelių direkcija, turėjo parengti dokumentus, juos pristatyti Seime, kur turi patvirtinti komisija, po to, kadangi pirkimo suma didesnė nei 50 mln. eurų, turi pritarti Seimas. Šią procedūrą įgyvendino. Dokumentų parengimui buvo pasamdyta „(duomenys neskelbtini)“, jie parengė galimybių studiją, kuri buvo pristatyta Vyriausybėje, komitete. Komitetas pritarė ir tuomet buvo pristatyta Seime. Seime kilo daug klausimų ir buvo nutarta, kad reikia šį projektą pristatyti specialiai komisijai, kuri buvo sudaryta. Teko keletą kartų dalyvauti šios komisijos posėdžiuose, kur visada kildavo klausimas, kodėl taip brangiai kainuoja. Po komiteto posėdžio buvo nutarta, kad reikia sumažinti šitą sumą. Tada „(duomenys neskelbtini)“ su Transporto ir kelių tyrimo institutu perskaičiavo sumą. Ta suma buvo kažkiek pamažinta. Visus dokumentus, kurie buvo parengti, buvo pateikę visiems Seimo nariams, po to visa ta pati informacija buvo paviešinta Kelių direkcijos interneto puslapyje. Susidomėjimas buvo pakankamai didelis, visur teikdavo informaciją, nes, jei būtų įvykęs pirkimas, tai jis turėjo būti tarptautinis. Kai prasidėjo projektas, jis buvo Kelių direkcijos vadovo pavaduotojas. Iki 2015 m. sausio buvo direktoriaus S. S. pavaduotoju. 2015 m. sausį baigėsi S. S. kadencija, ministras jo kadencijos nepratęsė ir tada paliko laikinai pavaduoti jį. 2015 m. vasarą Susiekimo ministerija paskelbė konkursą į direktoriaus vietą, jis dalyvavo ir, laimėjęs tą konkursą, gruodžio mėnesį buvo paskirtas į nuolatines direktoriaus pareigas. Projektas „(duomenys neskelbtini)“, buvo jam dar būnant pavaduotoju. Pirmą pristatymą Seime darė su buvusiu direktoriumi. Dėl šio projekto jis bendravo su daug kuo. Apie šį projektą domėjosi visi, nes projektas buvo nušviestas plačiai ir žiniasklaidoje. Komisijoje, atrodo, dalyvavo V. (G.), kiti Seimo nariai. Po to buvo kviečiami į frakcijas pristatyti projektą, nes visiems kildavo klausimų dėl šios didelės sumos. Jam atrodo, kad ne visada apsimoka Viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės būdu įgyvendinti projektus, šiuo atveju, tas kelias tikrai buvo prastos būklės, žymiai greičiau ir patogiau būtų galėję pastatyti įprastiniu būdu, nes būtų mokėję tik už tiesioginę statybą. Atrodo, kad ta pati statyba būtų kainavusi 70 ar 90 mln. eurų. Žino, kad bendra suma, atrodo, buvo 154 ar 169 mln. su visa priežiūra ir su galutinių metų rekonstrukcija. Kai kalbama apie statybos projektus, dažniausiai matoma pirminė suma, kuri yra viešojo pirkimo metu, bet po to, kadangi valstybės biudžetas kiekvienais metais sudaromas ir nematoma, kaip išleidžiama pačiai priežiūrai, po to neįskaičiuojama į tą kelio gyvavimo ciklą kelio kainos, kiek kainuoja po 10 metų rekonstrukcija ir kiek tada nuvertėja pinigai, tai, jei lyginama tiesioginė statyba ir iš karto viso projekto gyvavimo ciklas, atrodė, kad kelio Vilnius – Utena statybos suma – 169 mln. yra didelė suma. Pradinėje stadijoje turi suskaičiuoti viską, kaip vyks per tuos 10 metų, todėl ir susidaro tokia suma. Bet jei išimami priežiūros kaštai, tai tada gaunasi nebe viešojo, o privataus sektoriaus partnerystės būdas, o tai yra arba paskola, arba statyba iš europinių pinigų, arba iš biudžeto pinigų. Kai susidėlioja rizikos, tada neįsiskaičiuoja į valstybės skolą. Jei daroma be priežiūros, gaunasi paskola ir įsiskaičiuoja į valstybės skolą. Tuomet pinigai būtų arba skolinti iš Finansų ministerijos, arba iš biudžeto, kurie surenkami iš akcizo, arba europiniai pinigai, kurie skirti kelių infrastruktūros arba kitiems projektams. Visa suma buvo apskaičiuota pagal valstybėje patvirtintą skaičiavimo metodologiją, o viešojo pirkimo metu tiekėjai gali siūlyti savo kainas, kurios gali būti ir mažesnės.

Liudytojo tiesioginis vadovas yra susisiekimo ministras. D. Z. tuo metu buvo liudytojo pavaduotoju. Neatsimena tiksliai, nuo kada iki kada jis buvo pavaduotoju, bet greičiausiai 2016 m. D. Z. kandidatūrą jam pasiūlė Susisiekimo ministerijos kancleris. Kai jį paskyrė į pareigas, R. S. klausė, kaip įsivaizduoja tolimesnę veiklą, liudytojas minėjo, kad yra D. Z. kandidatūra. R. S. sakė, kad žino šį žmogų ir, kad jis yra pakankamai stiprus, dirbęs viešųjų pirkimų tarnyboje ir Standartizacijos departamente. D. Z. buvo atsakingas už valstybės turto sritį, už viešuosius pirkimus ir bendrųjų reikalų bei informacinių technologijų sritis. Direktoriaus pavaduotojo, kuris kuruoja tą skyrių, funkcijas reikėtų išskirti į dvi dalis: paties skyriaus veiklos organizavimas, viešųjų pirkimų sąlygų standartizavimai ir kita sritis – viešųjų pirkimų komisijos, kurios sudaromos iš Kelių direkcijos atskirų žmonių, kurios yra nepriklausomos.

Dėl kelio Vilnius – Utena nebuvo priėję jokio pirkimo organizavimo, nes nebuvo galutinio pritarimo, kad reikia šio kelio. Kai pritarė, kad galimai gali būti šis kelias, tada reikėjo paruošti pirkimo dokumentus. Tada raštu kreipėsi į daugybę organizacijų, kad jos teiktų ekspertus, kurie prisidėtų prie šio pirkimo dokumentų rengimo. Jei gerai atsimena, šiai procedūrai vadovavo D. M., dar buvo paskirta komisija arba grupė, kuri turėjo aprūpinti reikalinga informacija. Į tą komisiją kvietė žmones iš „(duomenys neskelbtini)“, iš Susisiekimo ministerijos. Visa žmonių grupė turėjo pradėti ruošti pirkimo dokumentus ir šiame nutarime buvo numatyta, kad negalima ruošti pirkimo dokumentų, negalima daryti nieko, kol pirkimo dokumentai nebus pristatyti Seime ir nebus patvirtinti. Vyko išplėstinė procedūra, nes tokius pirkimo dokumentus parengti užtrunka pakankamai ilgai. Tiksliai neatsimena, kaip su tuo susijęs D. Z., jis buvo arba darbo grupėje, arba kaip ekspertas. Jei būtų buvęs paskelbtas pirkimas, tai galbūt būtų svarstę jį prijungti prie tos komisijos. Modeliuojant į priekį matė, kad toks pirkimas tikrai bus didžiulis, jis bus tarptautinis, turės daugybę dalyvių, kurie tikrai investuos pakankamai daug į pirkimo pasirengimą, samdys geriausius teisininkus, tai galbūt būtų svarstę atiduoti šį pirkimą daryti „(duomenys neskelbtini)“. Nežino, ar jis būtų buvęs pirkimo komisijos pirmininku. Jei Seimas būtų pritaręs pirkimo dokumentams, tai tikriausiai sekantis žingsnis būtų buvusi kalba apie tai, kad reikia patvirtinti kažkokią komisiją, kuri žiūrėtų, kaip vyksta pirkimas ir kad jis būtų užtikrintas skaidriai ir kokybiškai. Sunku pasakyti, ką tame galėjo vaidinti D. Z.. Viena iš D. Z., kaip pavaduotojo, kompetencijos sričių buvo viešieji pirkimai. Pirkimo procedūrų įgyvendinimo šiam projektui nebuvo, nes buvo pradėti rengti pirkimo dokumentai. Buvo tas etapas, kai tik buvo pritarta ir kad reikia, parengus dokumentus, nešti į Seimą.

Pusė jų veiklos buvo susijusi su viešinimu, jie buvo atsakingi už saugaus eismo programos įgyvendinimą. Turėjo sutarčių su labai daug žiniasklaidos priemonių. Jie dažnai ateidavo ir klausdavo, kaip galima įgyvendinti tuos projektus, ką galima daugiau padaryti. Skelbdavo konkursus ir sudarydavo sutartis su visais portalais ir televizijos kanalais. Tarp jų buvo ir „L.“. R. K. kartais pasidomėdavo, kaip sekasi įgyvendinti tas sutartis ir kas vyksta. Kiti žiniasklaidos portalai taip pat ateidavo, paklausdavo, kokios aktualijos, ką planuoja daryti ateityje. Visiems pateikdavo tą informaciją. R. K. buvo „L.“ ir „A.“ atstovas. Ateidavo ir tie žmonės, kurie rašo tiesiai, ir ateidavo vadovai pasiklausti, kaip sekasi įgyvendinti tas sutartis. Kadangi šis projektas buvo viešai išdiskutuotas, R. K. kartais paklausdavo, kaip sekasi projektui. Šiuo projektu buvo didelis susidomėjimas. Neatsimena viso sąrašo tų įmonių, kurios domėjosi, tačiau domėjosi ir bankai, ir investiciniai fondai, ir teisininkų kompanijos, ir kelių statybos įmonės. „(duomenys neskelbtini)“, kaip viena didžiausių kelių tiesimo įmonių, domėjosi šiuo projektu. D. Z. buvo kažkada paminėjęs, kad R. buvo jo grupiokas, bet kadangi jų įmonė nedalyvaudavo šiuose konkursuose, o nuo viešinimo jis buvo nusišalinęs, tai nebuvo kažkokių įtarimų. Kai D. Z. atleido, tą pačią dieną minėjo, kad buvo sakęs, jog pažįsta, kad nieko nedarė specialiai, kuo jį kaltina. Nežino, kokie D. Z. santykiai su „(duomenys neskelbtini)“ atstovais.

Pati pirkimo procedūra yra vieša ir yra kriterijai, kuriuos reikia atitikti, tada yra kaina, kurią teikia. Visi pirkimai yra derinami su viešųjų pirkimų tarnyba, kuri daro pirminę analizę. Smulkesnius pirkimus suderina labai greitai. Prieš tai pagal nutarimą, kuris buvo priimtas Seime, tai tą pirminį pirkimo dokumentų projektą turėjo pristatyti Seime, kad matytų, jog nėra kažkaip kitaip surengtos sąlygos arba kažkam pritaikytos. Po šio filtro būtų ėjusi (duomenys neskelbtini) tarnyba. Dar viena procedūra yra rinkos konsultacijos. Šiame pirkime tikrai būtų buvęs paviešintas pats projektas, kad rinkos dalyviai, kurie ketintų dalyvauti, per mėnesį ar du galėtų teikti pasiūlymus, rekomendacijas, kaip patobulinti arba pagerinti pirkimo sąlygas. Tokia procedūra yra numatyta Viešųjų pirkimų įstatyme, ją taikydavo kituose pirkimuose ir tokiu būdu paties pirkimo metu kildavo mažiau ginčų, nes visi galėdavo išsakyti viską, ką nori ir iš karto išspręsti klausimus, kurie kyla. Jie planavo daryti konkursą ir neprisirišti prie konkretaus banko, bet kiekvienas statytojas galėjo ateiti su savo banku, pinigais ir taip užsitikrinti konkurenciją. Galimi keli būdai: kai perkančioji organizacija atsirenka banką, susiderina sąlygas ir tada sako statytojui, kad, kai jie laimės, eitų pabaigti derinti su konkrečiu banku, ir kitas būdas yra tada, kai skelbiant konkursą nurodo, jog jie atsakingi ir už statymą, ir už pinigus, ir už visą priežiūrą, perkančioji organizacija nesikiša ir nereguliuoja veiklos, su kuo turi dalyvauti. Šiuo pirkimu domėjosi daugybė bankų, investicinių fondų, visi lietuviški bankai. Ar jie buvo priėmę savo vidinius sprendimus dalyvauti ar ieškoti, su kuo dalyvauti, negalėtų atsakyti.

Liudytojas A. R. paaiškino, kad pažįsta R. K., susipažino 2012-2013 m., kas pristatė, neprisimena, gal kokioje konferencijoje ir pan. E. M. tiesiogiai nepažįsta. V. G., G. S. ir Š. G. pažįsta tik iš žiniasklaidos. 2015 m. birželio mėn. jis pradėjo dirbti AB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus pareigose ir jas užima iki šiol. Tuo metu „(duomenys neskelbtini)“ vykdė geležinkelio projektus K. – V., vykdė antrųjų kelių projektus Šiauliai – Palanga ruože, taip pat buvo vykdomas Vilniaus vakarinis aplinkkelis. Veikė konsorciume K. – V.. Jungtinės veiklos partneriai buvo UAB „M.“, įmonė „B.“, AB „(duomenys neskelbtini)“. „M.“ konsorciume veikė kaip jungtinės veiklos partneris. Liudytojui tekdavo atstovauti, būdavo susirinkimai, būdavo oficialūs užsakovo organizuojami susitikimai, tiek vidiniai projekto susirinkimai. Dažniausiai projektų susirinkimuose atstovaudavo projekto vadovai, bet susitikimuose su užsakovu tekdavo ir liudytojui dalyvauti. Paprastai dalyvaudavo tų įmonių vadovai arba atsakingi darbuotojai. K. – V. ir antrieji keliai užsakovas buvo „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ susirinkimuose atstovaudavo apie 15 žmonių. Jie samdė ir techninę priežiūrą, ir inžinierius. Priklausomai nuo tuo metu klausimų aktualumo, kurie būdavo nagrinėjami, dalyvaudavo ir infrastruktūros direktorius, ir infrastruktūros techninis direktorius, ir skyrių, ir departamentų vadovai. Yra buvę susirinkimų, kur buvo nagrinėjami klausimai dėl atsilikimo nuo projekto grafikų, kad buvo ginčai dėl papildomų darbų, dalyvavo ir generalinis direktorius. Yra su juo bendravę per susirinkimus, per renginius. Privačioje aplinkoje nėra bendravę. UAB „M.“ atstovaudavo generalinis direktorius J. G.. N. E. 2015 m. pabaigoje – 2016 m. pradžioje buvo įmonės valdybos pirmininkas, dalyvaudavo aukščiausio lygio susirinkimuose. Kada organizuodavo užsakovas, įspėdavo, kad dalyvaus ir generalinis direktorius, ir infrastruktūros direktorius ir t. t., tai dalyvaudavo ir liudytojas, ir valdybos pirmininkas N. E.. Liudytojas buvo atskaitingas ir pavaldus valdybai. Valdyboje buvo 5 nariai. Liudytojas buvo paskirtas valdybos sprendimu, N. E. pasirašė valdybos sprendimą. Kelio Vilnius – Utena rekonstrukcija ir liko numatomas projektas. Buvo paskelbta, kad toks projektas vyks, bet konkursas nebuvo paskelbtas. Dabar yra paskelbtas, vyksta atskirų ruoželių. Apie tą projektą žinoma tiek, kiek buvo skelbiama oficiali informacija spaudoje, per pristatymus Lietuvos automobilių kelių direkcijoje apie perspektyvinius projektus. Buvo žinoma, kad projektas didelės apimties, kad tas projektas bus vykdomas viešosios ir privačios partnerystės būdu, ruožo ilgis arti 100 km. Tai buvo skelbiama viešoje erdvėje. 2015 m. Kelių direkcijos (duomenys neskelbtini) buvo E. S.. D. Z. pažįsta nedaug, vienu laikotarpiu jis buvo Lietuvos automobilių kelių direkcijos generalinio direktoriaus pavaduotojas. Su D. Z. dėl šio projekto tiesiogiai neteko bendrauti, galbūt kai vykdavo susitikimai su asociacija „(duomenys neskelbtini)“, tai užklausdavo, kaip vyksta, kada bus, kada tikėtis, bet atskirai su juo nebendravo. Domino visi didieji projektai, jų kompanija turėjo patirties viešosios ir privačios partnerystės įgyvendinime ir dėl to domino. Konkursas nebuvo paskelbtas ir negalėjo imtis realių žingsnių. Negalėjo nuspręsti, ar dalyvaus, bet tik galėjo indikuoti, kad tokio dydžio projektas, kaip statybinei bendrovei, tam, kad išnaudotų savo resursus, galėtų būti įdomus Neprisimena, kad būtų aptarinėjęs su R. K., kad ketina dalyvauti šiame konkurse. Buvo visur skelbiama apie šį konkursą, ir žiniasklaidoje, ir pristatymuose Lietuvos automobilių kelių direkcijos, kadangi šitas kelias priklausė Automobilių keliu direkcijai, tai turėjo skelbti. Nežinoma, kas iš Automobilių kelių direkcijos vadovybės buvo atsakingas už šio konkurso paskelbimą. Kaip su tuo susijęs D. Z., negali atsakyti. Visi projektai, kurie yra susijęs su infrastruktūra, juos domina, taip pat ir Utena, sekė informaciją spaudoje, ji buvo paskelbta ne tik Lietuvos spaudoje, buvo ir užsienio. Jiems ir akcininkai siuntė informaciją, kad nepražiopsotų, nes vyks toks konkursas, būtinai reikia jame dalyvauti. Apie tą kelią labai daug buvo rašyta, kalbėta. Kelių direkcija pristatinėjo susitikimuose visiems rinkos dalyviams, net ir plačiau konferencijose buvo pristatyta, kada dalyvavo užsienio rinkos dalyviai. „(duomenys neskelbtini)“ tokiame kelyje galėjo atlikti didžiąją daugumą darbų, išskyrus kelio ženklinimo, atitvarų įrengimų, ryšių linijų iškėlimo, jei kertasi dujotiekis, elektros linijų iškėlimo, jų neatlieka. Iš partnerių nežino, kokie tiksliai darbai nusimatė šitame projekte. Kiekvienu atveju, išnagrinėję medžiagą, ieško partnerių, kas gali tuos darbus padaryti, bet reikia susiskaičiuoti kainą. Vyko verslo pietūs, dalyvavo su R. K. ir N. E.. Tai buvo prieš 4 metus. Neatsakys, kas pakvietė ir organizavo. Su N. E. susijęs darbiniais reikalais. R. K. – „X dirbantis žmogus, su kuriuo pabendraudavo susitikimuose, jis papasakodavo žiniasklaidos požiūrį į jų verslą. Buvo vienas iš susitikimų, kuriame buvo kalbama įvairiomis temomis. Koncernui priklauso UAB „M.“, tai kartais pasiteiraudavo, „kaip sekasi mūsiškiams“. Mūsiškiai – tai jiems priklausanti įmonė „M.“. Retai vykdavo tokie susitikimai, yra buvęs gal trijuose 2015-2016 m., nepasakys, ar tie patys asmenys dalyvavo. UAB „M.“ akcininkas buvo „X“ koncernas. R. K. dalyvavo verslo pietuose ir pasidomėdavo, kaip sekasi įmonėms. Jis neprisistatydavo, ar privačiai, ar nuo įmonės klausia, kaip jis paklausdavo, taip atsakydavo. Ar pokalbiuose dalyvavo S. D. su N. E., nežino, jis nedalyvavo tokiuose pokalbiuose. Jam nežinoma, ar N. E. būtų taręsis dėl sumų. Buvo jam pavaldus, jis nedavė ataskaitų. Aukščiausio lygio susirinkimai vykdavo formalioje aplinkoje, pačiose „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, būdavo dalyvių, būdavo rašomas ir protokolas, kad R. K. dalyvautų susirinkime kartu su užsakovais ir „(duomenys neskelbtini)“ įvairių lygių vadovais, jis neatsimena. Verslo pietūs įvyko 2016 m., galbūt galėjo būti sausio mėnuo.

Perklausius 2016 m. vasario 4 d. (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“ vykusio R. K., N. E., A. R. susitikimo, t. 6, b. l. 51-89, garso įrašą, į pateiktus klausimus paaiškino, kad Lietuvoje yra viena atominė elektrinės, bet jie nedalyvavo nė viename konkurse, nepamena tokio pokalbio (t. 6, b. l. 71), apie atestatus nepamena tokio pokalbio, apie Uteną kalbant (t. 6, b. l. 72) neatsimena, to susitikimo nepamena, dalyvavo jame tik epizodais. Apie 25 metus, gal 20, gal 10, neprisimena, jei tai būtų Vilnius – Utena, tai galėtų būti eksploatacijos laikotarpis, bet negali patvirtinti. Apie kokį D. buvo kalba pokalbyje, nežino. Ką pastatė kompanijų grupė, mano, kad jis taip nekalbėjo, negali komentuoti, nes nežino, ką turėjo kiti omenyje. Neprisimena to pokalbio. Ar buvo kalba apie būsimą dalyvavimą kelio Vilnius – Utena rekonstrukcijos projekte, neatsimena. Jie, kaip įmonė, nedalyvavo nei viename Ignalinos atominės elektrinės konkurse, o kas vyko tuose pokalbiuose, neprisimena, apie kokį konkursą buvo kalbama. Nesidalino rinkos, čia vyko paprasčiausi pasvaičiojimai, pasvarstymai, kas kokį sluoksnį gali pakloti, kas gali būti subrangovas. Su R. K. nesitarė, kad įmonės bendrai dalyvaus projekte. Tai buvo paprasčiausi pasvarstymai, kas būtų jeigu būtų, kas galėtų kokį sluoksnį pakloti kuriam objekte, kas galėtų pas kažką dirbti subrangovais, kad pasidalintų resursus. Yra darbų, kurių įmonės negali atlikti ir prieš dalyvaudami konkurse turi susirasti partnerį, su kuriuo tuos darbus atliks, priešingu atveju negalės dalyvauti konkurse nei pagrįsti savo kvalifikacijos tiems darbams atlikti. Tai nori nenori reikia kalbėtis. Jeigu pats negali atlikti arba trūksta pajėgumo arba kvalifikacijos, tai visada turi su partneriu kalbėtis.

Liudytojas N. E. paaiškino, kad pažįsta R. K., sieja darbiniai santykiai, susipažino, kai vadovavo „(duomenys neskelbtini)“, R. K. buvo susijęs su bendrove „M.“. V. G. pažįsta iš matymo, yra sutikęs keliuose priėmimuose,. E. M. pažįsta kaip susisiekimo ministrą, bendravo per „(duomenys neskelbtini)“, su juo susitikti teko oficialiuose susitikimuose. Š. G. pažįsta, su juo susipažino, kai jis buvo susisiekimo ministro patarėjas. G. S. pažįsta tik iš matymo. Liudytojas buvo „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininku. Kartu su UAB „M.“ dalyvavo keliuose dideliuose infrastruktūros konkursuose, daugiausiai (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu yra pažįstami su R. K., kuris laikas nuo laiko atstovaudavo „M.“ interesams. Bendrovės dalyvavo konkursuose, tai yra konsorciumo susitarimas, kuris leidžia kartu dalyvauti konkurse, kur dalijamasi atsakomybėmis, rizikomis. Viename iš didelių konkursų „M.“ buvo „(duomenys neskelbtini)“ tiltų partnerė. „(duomenys neskelbtini)“ kaip didelė bendrovė, toje srityje buvo vedančioji partnerė. Tų bendrovių būdavo labai daug, gali būti ir penkios, ir daugiau. Viena iš jų laikas nuo laiko būdavo „M.“, kuri turėjo ilgas bendradarbiavimo tradicijas su „(duomenys neskelbtini)“ . Pirmą kartą dalyvavo viename iš geležinkelių konkursų, viskas sekėsi puikiai bendraujant su šia bendrove, dėl to jie laikas nuo laiko būdavo pakviečiami tapti „(duomenys neskelbtini)“ partneriais. Vienas iš didžiausių projektų Lietuvoje buvo Vilniaus geležinkelio aplinkkelio statyba, V. – K. Kiek žino, R. K. buvo vadovaujančios (holdingo) bendrovės narys, kuriai priklausė „M.“. Natūralu, kad holdingas laikas nuo laiko pasižiūrėdavo į tuos dalykus, kurie vyksta įmonių lygmenyje. Jo supratimu, tai buvo aukštesnio lygio „M.“ atstovavimas. Kalba apie „X“ holdingą. R. K. šiame holdinge buvo ar tai valdybos narys, ar tai viceprezidentas. Jis buvo vienas iš vadovaujančių asmenų. Jie žinojo, kad „M.“ priklauso koncernui „X“, kad koncernas „X“ turi teisę kištis arba prižiūrėti visą veiklą, niekam nekilo klausimų, kodėl R. K. kartais pasidomėdavo tais procesais ir kodėl jis kartais atstovavo koncernui „X“. Tiesioginis „M.“ vadovas buvo J., pavardės neatsimena. Teko bendrauti su J.. Nežino, su kuo dažniau bendraudavo, ar su J., ar su R. K.. Su R. K. susitikdavo kartą per mėnesį darbinėmis aplinkybėmis spręsti klausimų tarp konsorciumo narių. Į šį konsorciumą, mano, įėjo gerokai daugiau bendrovių. Jis atstovavo „(duomenys neskelbtini)“. Buvo įvairūs formatai – arba dalyvaudavo visi konsorciumo nariai, arba kai kurie, kurie turi problemą, susijusią su šia veikla. Jei jis dalyvaudavo, paprastai dalyvaudavo ir R.. Jei ypatingai sudėtinga problema, kurios negali išspręsti projektų vadovai, tada atsiranda ginčas tarp konsorciumo narių, tuomet įsijungia aukštesnio lygio vadovai, kurie turi tai sureguliuoti. Susitikimai vykdavo ir „(duomenys neskelbtini)“ ofise, mano, kad matėsi ir statybų aikštelėje, įvairiose vietose. Būdavo ir privačioje aplinkoje. A. R. užėmė generalinio direktoriaus pareigas. Administracija, kuriai vadovauja generalinis direktorius, paprastai atsiskaito valdybai, o valdyba atsiskaito stebėtojų tarybai ir akcininkų susirinkimui. Valdybos veikla yra daugiau strateginio pobūdžio, administracijos veikla, kurią reguliuoja generalinis direktorius, yra labiau operatyvinio pobūdžio. „(duomenys neskelbtini)“ valdyboje, kai paliko valdybą, greičiausiai 2016 m., buvo 9 nariai. Jis įvardintų save kaip atstovą. Sprendimai turėjo būti priimami, nes nebuvo prasmės susitikimams. Pažįsta D. Z.. Su juo buvo darbiniai santykiai, susipažino, kai jį paskyrė „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus pavaduotoju. Laikas nuo laiko bendravo su vienu iš užsakovo atstovų, kad suprastų, kokiu keliu eina direkcija, kur ji žiūri, kas jai svarbu. Dabar žino, kad D. Z. ir R. K. yra pažįstami, apie tai skaitė, bet ar tuo metu žinojo, kad jie pažįstami, negali atsakyti. „(duomenys neskelbtini)“ domėjosi būsimu kelio Vilnius – Utena projektu. Projektas sumąstytas Kelių direkcijos 2005 m. – 2006 m. Visą laiką buvo domimasi tuo projektu, nes jis buvo didelis, sudėtingas, tokių projektų niekada nėra buvę Lietuvoje, be jokios abejonės, visos bendrovės kelių sektoriuje juo domėjosi. Vieną kartą direkcija kalbėdavo vienaip apie tą projektą, kitą kartą kitaip. Rinkos dalyviai žinojo tik tai, kad turi būti atnaujintas kelias Vilnius-Utena, buvo laukiama, kad tai bus privati ir viešoji partnerystė, kas yra labai sudėtingas uždavinys tiek viešajam sektoriuje, tiek visuomeniniame sektoriuje. Buvo bandoma suvokti, kada reikia pradėti ruoštis ir kuria kryptimi judėti. Tokiems projektams, ypač turint omenyje, kad kelių statyba yra geografinis verslas, „(duomenys neskelbtini)“ šiuo atveju reikėjo konsorciumo partnerių, kad efektyviau panaudotų pajėgumus ir kad pasidalintų riziką. Galimi partneriai visada gali keistis, bet mano, kad vienas iš pagrindinių potencialių partnerių buvo „(duomenys neskelbtini)“, vadovas buvo V. P.. Dėl kitų partnerių sunku pasakyti, galbūt „E.“, kuri toje kryptyje pakankamai aktyvi. Jos vadovas S. K.. „M.“ nedalyvauja kelių statyboje. Konsorciumo nebuvo, jis nesuformuotas. Svarstyme jie galėjo dalyvauti. Kaip ir kituose projektuose, „M.“ turėjo galimybę ir pajėgumus atlikti žemės darbus. Šiame projekte, matyt, buvo galima svarstyti „M.“ dalyvavimo galimybę. R. V. – K. buvo atliekami didžiuliai kiekiai žemės darbų. „M.“ yra ne kelių statybos bendrovė, jie dalyvaudavo arba būdavo kviečiami dalyvauti kai kuriuose geležinkelių konkursuose, kuriuose būdavo didžiuliai kiekiai žemės darbų. „M.“ kaip subrangovai galėjo daryti žemės darbus, bet patys negalėjo statyti kelio. „M.“ negalėjo pretenduoti į šio kelio statybą, kaip pagrindinis statytojas, nes neturi nei kvalifikacijos pastatyti tokio kelio, nei atestatų.

Žino, kad yra kažkada pietavę su R. K., bet to susitikimo konteksto neatsimena. Sunku pasakyti, apie kokį D. eina kalba. Nežino, ar tai galėjo būti D. Z.. Visą laiką būdavo labai daug susitikimų, negali atsakyti, su kokiu D. turėjo susitikti. Apie D. Z. paskyrimą į pavaduotojo pareigas nieko negali pasakyti. Apie tai, ką turėjo omenyje, sakydamas, kad „įgrūdom“, negali pasakyti. Negali atsakyti, apie kokią patirtį asmeniniuose santykiuose klausė R. K., neatsimena to pokalbio. Paprastai slenge buvo naudojamas žodis „Utena“, kalbant apie projektą Vilnius – Utena. Nežino, kas turėjo „mandatą iš motinos“. Matyt, svarsto konsorciumo galimybes kelyje Vilnius – Utena, tai ten gali būti daug vardų. Daugybė konsorciumo kombinacijų galėjo būti svarstoma. Neprisimena, tik interpretuoja. „B.“ yra viena iš Lenkijos stambiausių statybos įmonių. Tokio dydžio įmonės visada galėjo pretenduoti. Ispanijoje yra bent 10 stambiausių Europoje statybos įmonių, kurios galėjo pretenduoti. Nežino, apie kurią konkrečiai galėjo kalbėti pokalbyje. „(duomenys neskelbtini)“ taip pat priklausė ispanų akcininkams. Čekų taip pat yra labai didelės bendrovės, sunku pasakyti, apie kuriuos eina kalba. Interpretuotų, kad buvo svarstomi visi galimi variantai. Dar iš viso nebuvo aiškus projektas, jis net Seime dar nebuvo patvirtintas. Tai buvo bendro pobūdžio pokalbiai, pasikeitimas mintimis, kas galėtų būti, jei būtų. Jie tik sekdavo tai, ką daro Seimas, bet nežinodavo, kas ten buvo. Šis projektas, jo supratimu, turėjo būti tvirtinamas Seime, nes buvo labai didelė suma. Projektas perėjo kelias fazes, jis buvo daug didesnis, nes turėjo būti keturių juostų, po to jis buvo sumažintas iki trijų juostų, nes kažkam atrodė, kad sumos yra per didelės, po to vienas ruožas buvo sumažintas iki dviejų juostų. Projektas niekada nenueidavo iki Seimo, nes visą laiką buvo nedrįstama jo pateikti Seimui dėl per didelių sumų. Nežino, ar D. Z. buvo susijęs su projektu, kai vyko šis pokalbis, nes D. Z. atėjo 2016 m., o projektas buvo ruošiamas ir svarstomas seniai, nemano, kad D. Z. turėjo kažkokį santykį su šiuo projektu.

Liudytojas D. Z. paaiškino, kad iš kaltinamųjų pažįsta tik R. K.. Su R. K. yra draugai nuo studijų laikų. Susipažino maždaug 1987 m., po to reguliariai susitikdavo, draugavo šeimomis. Susitikdavo ir asmeniškai, maždaug kas 1-2 savaites, papietaudavo, pasikalbėdavo. Jis 2015 m. dirbo Lietuvos standartizacijos departamento (duomenys neskelbtini), o po to tarnybinio kaitumo būdu perėjo į Lietuvos automobilių kelių direkcijos (duomenys neskelbtini) pareigas. Jam paskambino (duomenys neskelbtini)  ministras R. S. ir paprašė, kad pas jį užeitų. Paskyrė laiką, atėjo, pasikalbėjo, jam pateikė pasiūlymą, ar nenorėtų pagalvoti pereiti dirbti į Automobilių kelių direkciją. Šiek tiek pagalvojęs sutiko. Atlyginimas ten geresnis, nes įstaigų lygiai skirtingi. Standartizacijos departamento direktorius skiriamas 4 metų kadencijai, laikinumas skatino ieškoti stabilaus, nes pavaduotojams tokia įstatymo nuostata negaliojo. Jis buvo dirbęs Viešųjų pirkimų tarnyboje, kaip tik vadovavęs projektui, kur diegiama viešųjų pirkimų sistema ir viešųjų pirkimų procedūros bei taisyklės jam buvo žinomos. Ne kartą dalyvavo seminaruose, susitikimuose ir buvo žinomas toje srityje. Iš direktoriaus sužinojo, kad yra didelis projektas, kelio Vilnius – Utena rekonstrukcija. Viename iš susitikimų pasakė ruoštis, artėja didelis viešas pirkimas. Dirbo komisija, rengė pirkimų dokumentus. Kada paskirta komisija direktoriaus įsakymu, nežino. Buvo žmonės iš 4-5 institucijų ir jis dirbo savo darbą, kuravo pavestus skyrius. Techninės pirkimo sąlygos jau buvo paruoštos, jas ruošė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ jos buvo paruoštos, pristatytos Seime. Priimant Seimo sprendimus, jos buvo pateiktos Seimui. Pirkimo sąlygas, patį dokumentą, rengė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Kartas nuo karto vykdavo tų dokumentų pristatymai, jis buvo 1-2 kartus pakviestas į posėdį, bet tie dokumentai iki galo nebuvo parengti. Buvo priimtas Seimo sprendimas pritarti projektui su tam tikromis sąlygomis, kad pirkimo sąlygas dar turės peržiūrėti ir įvertinti Viešųjų pirkimų tarnyba ir kažkurie Seimo komitetai, berods, Ekonomikos. Bet tai jau neatėjo iki Seimo antrą kartą. Susidomėjimas buvo, nes projektas didelis. Kiek žinoma, važinėjo įmonių atstovai iš Lenkijos, iš Prancūzijos. Jie domėjosi, klausinėjo, ta praktika direkcijoje buvo įprasta. Bet tai nebuvo jo kompetencijos dalykas. Lietuvos subjektai jau ir patys viską žinojo, techninės sąlygos nebuvo slaptas dokumentas, klausimų iš Lietuvos subjektų tikrai nesulaukė. Su N. E. yra pažįstamas. Su juo apie 2005 m. buvo AB „(duomenys neskelbtini)“ valdyboje, tai tuo laiku pabendraudavo ir buvo 1-2 kartus susitikę, kai dirbo Kelių direkcijoje. Tuo metu N. E. dirbo kažkur tiltų vadovybėje, berods, valdybos narys ar pirmininkas. A. R. buvo pora kartų užėjęs į kabinetą po vieno iš laimėtų konkursų ir dar buvo užėjęs paspausti rankos Naujų metų ar Kalėdų proga. Jo pareigų nežino, gal įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. R. K. vienu metu dirbo vienu iš vadovų investicinėje AB „(duomenys neskelbtini)“, vienu metu vadovavo naujienų agentūrai „E.“ ir buvo vienas iš internetinio portalo „A.“ vadovų. Koncernas „X“ transformavosi iš investicinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“. Buvo žinoma, kad kažkur ten dirba, bet ar dirba vienoje iš koncerno įmonių, ar jis yra vadovaujantis asmuo paties koncerno, nesidomėjo. „M.“ dalyvavo keliuose konkursuose Automobilių kelių direkcijoje. Perėjus dirbti į Automobilių kelių direkciją į (duomenys neskelbtini), viena iš pagrindinių funkcijų buvo viešųjų pirkimų organizavimas ir jų vykdymo priežiūra. Pagrindinė jo kompetencija buvo teisės aktų rengimas, tobulinimas ir jų vykdymo priežiūra, t. y., kad komisijos nariai ir tie darbuotojai, kurie dirba direkcijoje, inicijuoja pirkimus, kad juos vykdo laikantis nustatytos tvarkos. Buvo taip pat paskirtas pirkimų komisijos pirmininku daugiafunkcinės įrangos diegimo konkurse, kuris truko apie 4-5 metus, ir po to jį paskyrė komisijos, kuri vykdė pačius pirkimus, pirmininku. Apie projektą kelio Vilnius – Utena rekonstrukciją nepamena, kad būtų kalbėję su R. K., N. E., A. R.. Nebuvo sudaryta pirkimų komisija. Konkurso dar nebuvo. Pirmą kartą jis buvo atleistas iš pareigų už tai, kad suteikė R. K. kažkokią informaciją, po to Vyriausiasis administracinis teismas gražino. Antrą kartą buvo atleistas už tai, kad nedeklaravo viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje, kad pažįsta R. K.. Nežino, ar R. K. buvo pažįstamas su R. S.. R. K. galėjo užsiminti, kad norėtų pastovesnio darbo. Su R. K. susitikinėjo reguliariai, kai užėmė kitas pareigas. 2016 m. vasario 29 d. įsakymu suformuota kelio Vilnius – Utena projekto darbo grupė. Jis nebuvo šios darbo grupės narys. 2016 m. birželio 15 d. darbo grupei priimant sprendimą, jau buvo atleistas iš pareigų.

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2017 m. sausio 18 d. protokolo Nr. S6-14-14 duomenimis (t. 6, b. l. 51), slapta užfiksuotas pokalbis tarp R. K., N. E. ir A. R.; užfiksuoto įvykio vieta – restoranas „G. B. C. “, esantis (duomenys neskelbtini); data – 2016 m. vasario 4 d., pradžia: 13 val. 00 min.; pabaiga: 14 val. 32 min. Pateikiama užfiksuoto pokalbio tarp R. K. (K.), N. E. (E.) ir A. R. (R.) stenograma (t. 6, b. l. 52):

„<...> E.: Aš klausyk su D. trečią valandą susitikimą. K.: Ai, tai... E.: Tai mes čia turim laiko. K.: Oi, tai supratau. R.: Iki trijų turim. K.: Tai tu ten tik tais jam paformuluok užduotis, ta prasme. E.: Aš norėčiau, kad ne..., aš dar norėjau su tavim pasikonsultuot, kaip... K.: Kaip su juo kalbėt? E.: Nu, man jis nori, peršokt iš tų kartelių, kurių nereikia peršokt supranti K.: Mhm. E.: O aš kadangi vis tiek iki galo nejaučiu, tai būtų gerai, kad tu kokį mums patarimą galėtum duot. K.: Supratau, gerai. E.: Aš taip ir suplanavau, žinai, kad nu... (neaiškiai). K.: A...okei, okei. E.: Nes galvoju, nu prikalbėsiu nesąmonių po to, žinai (neaiškiai). K.: Ne, nesąmonių tu neprikalbėsi. E.: Ne, nesąmonių neprikalbėsi, bet žinai. Vat, grynai, sveika pasitart kaip sakant. K.: Mh, mh. Supratau. E.: Jūs daugiau patirties turite tiesiog. Asmeniniuose santykiuose. K. : Na nors ta patirtis tokia pobanali. Aš visada jam sakydavau, man reikia, bus gerai. Nu, bet visada būdavo, ta prasme, keisai. E.: Jo, tai keisai, tai vienas dalykas K.: Keisas, vienas dalykas. E.: Bet aš vis tiek įsivaizduoju, kad nu, žinai, nu įgrūdom žmogų, įgrūdom, tai reikia vis tiek kažkaip tai pasiūlyti, kad nereikėtų keisų kažkokių laukt, žinai. Kad (neaiškiai). K.: Ne, nu keisas, keisais, ta prasme, bet kryptis, tai jo, jo... kaip čia pasakyt, žmogus jis protingas, bet vis tiek geriau suformuluoti. Ten...kriterijai, nežinau, principai, ekonominiai naudingumai, ta prasme. A... E.: O tai šitą mes temą praėjom. Mes tik nepraėję jo asmeninės temos. K.: A. E.: Mes visą šitą jau susidėlioję. K.: Šitą praėjot, ta prasme. E.: Jo, praėję. Tik tai aš vis iki galo nedaves..., nes visą laiką kažkur netinkamo aplinkoj (neaiškiai). K.: Mh, supratau <...> (t. 6, b. l. 53) <...> E.: Ir...ai, nu, kad praplėst biški, ta prasme, tą irgi lauką žaidimų su E., tai tau gal V. sakė, kad jie kalbėjosi su K., tai K. prisiminė kaip projektą (neaiškiai) Utena. K.: Utena, jo, atsimenu. E.: Kad Uteną jisai turi mandatą iš motinos tipo eit, žinai. Ir jisai, nu mandatas skamba taip, tai pusę jie pasiima darbų, pusę kiti lietuviai gali pasiimt. K.: Mh. Nu, labai toks... E.: Tipo jie išdalintų. K.: Aš suprantu, tau tas patinka labai pasiūlymas. E.: Ne, tai jisai toksai sakykim nerimtas taip kažkaip nėra ką svarstyt. Bet nu tu geriau žinai, ką tie L. čia galvoja. Nes jie čia tas žinutes viešas perdavė. K.: B., jie galvoja B.. E.: Ta prasme, bet jie ateidinėt nori į šitą, į Uteną. K.: Nu. Išvartė A., žinai, taip, kad B. juos kabina. Bet melavo ar tiesą sakė? Nu, A. per gudrus, kad juo patikėti, žinai. Sugalvojo pavadinimą ir sugalvojo. E.: B., nu, bet aš suprantu, kad tenais sustabdyt reikės tą procesą. Jeigu jis, nu jis ne ta, kryptim. K.: Tai aš kažkaip galvoju, kad mes jį galime net gi užpjauti, jeigu mums nesukrinta. Nu, kaip mes jį pagimdėme, mes jį užpjausim, jeigu mums nesukrinta, pavyzdžiui. Vieną vertus. A, po to V., jo, kalbėjo, tai šitą jis papasakojo. Ir po to jis, kaip čia pasakyt, pasakė labai jam kenkiančią frazę, kad nežiūrint į to, kas kiek nusipelnė, kad jis išeitų, jis irgi nori labai dalyvaut ir mano, kad trise vat mes galim tai padaryti. Lygiom dalim. E.: Čia V. frazė? K.: Jo. E.: Apie Uteną? (t. 6, b. l. 63) K.: Jo, jo. Tai aš daug komentarų nesileidau į šitą klausimą. Bet jis siūlo mums trims susėsti pasikalbėti. Tai vat, aš tą atsargoj laikau, žinai Kaip sakyt, buvusius nuopelnus. E.: Mes apie tai kalbėjom, kad greičiausiai būtų sveika jo, žinai irgi įjungti į visą šitą reikalą. K.: Jo, tik aš manau, kad ne tri..., ne trečdaliu, o.., įvertint buvusius nuopelnus. E.: Nu, tai realiai. K.: Nu žinok, nežinau, ką tu apie tai matai, manai? E.: Nežinau, biški blaškomės. A. aišku (neaiškiai) išsiblaškymas, žinai, bet galim ir šitą temą apkalbėt. Šiaip mes tą Uteną kažkada sėdėjom, atsimenu, su tavim ir tavo chebra. K.: Jo. E.: Su V. K.: Jo. Mh. E.: Kalbėjom apie jūsų interesą, koks jisai, tai tada lyg tai identifikavom tą finansinį interesą. Ė, beje, šitas skirtumas...<...> E.: Kaip jo vardas, to jūsų finansininko? K.: V. R.: V.. K.: Aha. E.: Čia galvos problema, ne mūsų pažintinė, susi... susipažinimo problema. K.: Aha. E.: Tai supranti, jisai iš principo tada, kaip aš suprantu, pasakė, kad jis irgi nežinojo iš kur (neaiškiai). K.: Tai jis ir nežinojo, ta prasme. E.: Tai va, tai reikia, ta prasme, šitą temą praeiti, bet... K.: Čia jo, jo maniera yra. E.: Turint omenyje, kad... K.: Mh. E.: Jūs ne...neinat, nemat į statybas. K.: Nu, į kelių statybą mes neinam. E .: <...> Kadangi neinat į statybą, tai gali būti... K.: Mh. E.: Kad V. galima visai ten ir (neaiškiai) statybai, nes jinai yra tos statybos kiek (neaiškiai) maždaug du šimtai eurų, litų. Nu, tai apie šešiasdešimt eurų apytiksliai. R.: Jo. E.: Tai žinai, tai tenai tos vietos užtenka, iš principo. K.: Ne, tai tuo aspektu mes, mes esam, man rodos, prie viskio ir aptarę, ir sutikę, kad nu mes tikrai nestatysim. E.: Jo. K.: Jūs žiūrėsit, ar jums verta statyti. R.: Nu, bet kažkiek, manau, kad jo. K.: O efektyviausiai tą darys V. ir E., turbūt. E.: Taip. K.: Man taip užstrigę yra (t. 6, b. l. 64) E.: Jo. Klausimas čia yra toks... <...> E.: Viršutinės dalies padalinimo. K.: Jo. Va, va, va, taip. E.: Taip, tai va, jeigu mes apie šitą šnekam... K.: Mh. E.: Tai aš manau, kad trys tie trekšdaliai yra negerai. Ačiū. K.: Tą aš ir norėjau pasakyt. E.: Jo. K.: Kad man nepatiko. E.: Jeigu apie šitą kalbėsim ta prasme. K.: Apie statybas, tai...E.: Jeigu apie statybas, tai, kad tie mums trys trekšdaliai nepagadintų gyvenimo. K.: Apie statybas, apie statybas tai taip aš sakyčiau, kolegos, kiek jūs jiem duosit...E.: Jo, čia kitaip biški reikėtų. K.: Mes prabalsuosim už tiek, kiek jūs jiem duosit. Va taip, va. <...> (t. 6, b. l. 65) K.: Jeigu reiktų rinktis daugiafunkcinis ar kelias, man kelias labiau patiktų, nes labiau monumentalus dalykas. E.: Tai bet manau, kad ir abu, ta prasme, yra pasiekiami. K.: Jo. <...> K.: Principiniai... <...> K.: Principiniai aišku, kaip čia pasakyt, čia gal mums reikia pasibalansuot interesus, nes nu, moralinės... Jeigu jūs einat į daugiafunkcinį realiai, a ne, o ne duodat atestatus, tai pas mus lieka moralinė skola jums. Jeigu atestatus duoti, neduoti, tada aš suprantu, žinai. Čia gali paslauga už paslaugą. E.: (Neaiškiai) ne į atestatus (neaiškiai). K.: Bet jeigu jums ten penkiasdešimt eurų papildomų darbų tai čia kitas klausimas. E.: Tik tiek, kad dalintis vėl tom pačiom rizikom, ta prasme. K.: Mh. E.: Bent jau tokia kalba buvo, ta prasme, kad pilnai įsi...įsi...įsijungt į procesą. K.: A... E.: Tai jisai nėra toksai paprastas daiktas... K.:Mh. E.: ...apie kurį mes čia tiek laisvai galim šnekėt, kaip apie kelius arba geležinkelius. K.: Tai ten... E.: Čia mums yra, nu, vis tiek biški kosmoso. K.: Aš suprantu, jum... E.: Čia elementų daugiau negu kad jums. K.: Jums daugiafunkcinis yra įdomesnis, jei teisingai suprantu, darbų prasme? E.: Jo, mes norėjom pasidaryti... R.: Taip. E.: ...ta prasme. K.: Negu vėliavų prasme. E.: Absoliučiai. Mes norėjom pasidaryti, žinai, (neaiškiai), kur mes turėtumėm tik darbus. K.: Aha. E.: Bet mums tas nepavyksta, ta prasme, mumis kalbina tokie žmonės, kurie nori, kad mes dalytumėmės rizikas ir valdymą, ir operavimą, ir visas dalis. K.: A, okei. (t. 6, b. l. 70) E.: Ir mūsų žinai, tas ekspouže gaunasi toksai nelabai seksi ir manau, kad mes čia labai lengvai, ta prasme, visi dar viso gero šitoj vietoj pasakysim. K.: Tai gal tu su J. pasibendrauk tuo klausimu. E.: Tai bet sakau, man čia svarbiausia buvo Panevėžio kontekstas, ne mūsų. K.: Mhm... E.: Nes mes savo kontekste mes jau prisidirbom su J., dabar taisom. R.: Ne, pataisoma čia. K.: Ne, ne, ne, ne, bet pasišnekėk apie šitą, ta prasme. E.: Girdėjai tą istoriją su tais... K.: Apie atestatus girdėjau. E.: Apie tą...K.: Atominę. R.: Atominę, nu. E.: Cirkas kažkoksai. K.: Mh. Gerai. E.: Mes galvojom, pasiskaitėm, kad ne, ne jūsų ta prasme, dalis. K.: Pradžioj aš pas...pas...gerai, pradžioj aš pasišnekėsiu, ta prasme. E.: Jo. K.: Kad šitoj vietoj pravertintų interesus, nes kažkas tą darys, žinai <...> (t. 6, b. l. 71) R.: Nu, N., bet ten yra kadangi su dvidešimt penkių metų ta kažkur tai ar dvidešimties metų, dešimt metų, nesvarbu. E.: Dešimt. R.: Dešimt, gerai. Bet rišasi ir su šitų, tai jeigu ta prasme, kas po to dalyvaus tame visame ar, ar, ar tu jį įtrauki tik statyboj kalbi, ar jis ir paskui turi dalyvaut visame. K.: Ne, tai visame turbūt mes parduosim draugiškai po... E.: Turbūt. K.: ...dviejų metų gavę gerą kainą. R.: Bet reikia įvertint, reikia įvertint...E.: (Neaiškiai) eksploatacijos kontraktas uždėt tenai. Ir kažkas turės (neaiškiai). R.: R., reikia įvertint, gali ir neparduot, gali visko būt. K.: Jo, gali būt. Kaip sakau... E.: A...kaip pasakysim, manau, taip ir bus, žinok, jisai turės daryt taip kaip a... Nemanau, kad jo, ta prasme, jisai norėtų pabėgti tik su statyba. Jisai veršis į akcinį kapitalą. Finansavimas aišku nebus jo arkliukas, bet į akcinį kapitalą įmesti milijoną ten eurų tikrai yra galimybė, čia nėra problemų. K.: Įmes, įmes. E.: Tai manau, kad jie veršis vien tam, kad kvapą pajaustų viso šito proceso. R.: Kad turėtų, jo. E.: Jo, jo. K.: Įsirašyti, kaip sako...E.: Nu, ir įsirašyti, jo, bet manau, kad dėl kvapo, ta prasme, nu, čia svarbūs labai dalykai. K.: Sako, da... E.: Nes atsiliksi beviltiškai, jeigu dabar per mėnesį dalyvausi... R.: Pavyzdžiui, žiūrėk dabar... E.: Jau tu atsilieki beviltiškai realiai. R.: Mes turim, turim Šiaulius. T. Š. Palangoj. Tai kokį jie kvapą pajaus, jis kvapo negali niekaip pajaust eidamas iš užpakalio visąlaik. K.: Ne, nu, matai, jo. E.: Dabar jisai tas su prieskoniu kvapas toks, žinai, kitoks biški. Bet vis tiek kažkoks... K.: Jeigu jis turi ambiciją uostyt užpakalį nuolat. O kaip sa...sako D...D. kažkada sakė mūsų, sako, o ką, davai, imam, pastatom, pasikabinam lentelę, kad Lietuva atsimintų, kas pastatė ir parduodam. O lentelė tai liks. Nu, ta prasme, ten kompanijų grupė, kuri pastatė, va. E.: Tai va, tai aš manau, kad čia jie vis tiek veršis į pilną paketą. K.: Čia yra paminklas truputi. E.: Jo, čia toksai...K.: Pagal Filosofiją yra šioks toks paminklas ateičiai (t. 6, b. l. 72) <...> E.: Nes su jumis ta prasme, tai Mitnijos neapsimoka pirkt, nes neparduodate didelės dalies vertės jos. K.: Kurios? E.: Nu, tos kuris viską čia valdo. Cha... K.: Cha... E.: (Neaiškiai) kaip reikalinga tokia. K.: Tai supratau. Nu, kaip, aš galėsiu būt valdybos nariu, ta prasme... E.: Tai žinai, tai... K.: ...su kokia metine (neaiškiai) trijų tūkstančių eurų <...>“ (t. 6, b. l. 86).

17.1.2. Įrodymų vertinimas

        Kaltinamieji jiems pareikšto kaltinimo nepripažino. Kaltinamasis R. K. nurodė kelias priežastis, dėl kurių jam buvo įdomus kelio Vilnius – Utena rekonstrukcijos klausimas, vieną iš jų – galimas dalyvavimas projekto viešinimo konkurse, tvirtino, jog poveikio V. G. nedarė, tik prašė paklausti šio, ar yra planas įtraukti „Uteną“ į balsavimą, į ką V. G. atsakė, kad paklaus. Teigė, kad nei 2015 m. spalio 14 d., nei 2015 m. lapkričio 9 d. pokalbiuose su V. G. nėra jo prašymų V. G. asmeniškai balsuoti „už“ Seimo nutarimą dėl Utenos plento, taip pat nėra prašymo, kad paveiktų U frakciją, kad jos nariai balsuotų „už“ tą patį Seimo nutarimą. Yra tik domėjimasis, kada šis Seimo nutarimas bus posėdžio darbotvarkėje ir konstatavimas, kad tai yra techninis klausimas. Kaltinamasis V. G. taip pat parodė, kad nežino, kodėl R. K. kėlė klausimą dėl projekto „Kelias Vilnius – Utena“, jo paklausė labai paprasto dalyko, ar tas klausimas nusimato Seimo darbotvarkėje. Jis buvo nustebęs, nes kiek žinojo, gegužę, birželį tas klausimas suderintas ir turėjo būti darbotvarkėse, tai tiesiog ir pasakė, kad pasidomės, nesiteiravo, kodėl tas klausimas aktualus. Jo niekada asmeniškai (kuo jis yra kaltinamas) neprašė balsuoti už minėtą projektą ir tai patvirtina kriminalinės žvalgybos metu surinkti duomenys. Taip pat niekada nebuvo prašyta ir frakcijos palaikymo, ką taip pat atskleidžia pokalbių išklotinės.

        Teisėjų kolegija, vertindama ir anksčiau (dėl V. G. teisėto veikimo) išdėstytus duomenis apie nutarimo dėl kelio Vilnius – Utena projekto svarstymą Seime, kaltinamųjų R. K. ir V. G. pokalbių 2015 m. spalio 14 d. ir lapkričio 9 d. turinį, apklaustų liudytojų, U frakcijos Seime narių, parodymus, taip pat liudytojų R. S., E. S., N. E., A. R., D. Z. parodymus, daro išvadą, jog įrodymų visuma nepatvirtina kaltinimo dėl siekiamo ir pažadėto V. G. poveikio Seimo pirmininkei L. G., jog ši į Seimo 7 – osios eilinės sesijos darbotvarkę priėmimui įtrauktų Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektą bei poveikio U frakcijos Seime nariams, jog šie balsuotų už tokio teisės akto projekto priėmimą. 

        Minėtame 2015 m. spalio 14 d. pokalbyje R. K. paprašė V. G. pasiteirauti L. (G.) dėl įtraukimo į balsavimą: „Ė-ė... klausyk, jeigu turi... jeigu bus proga, tiesa, paklausk L., ar yra koks planas Uteną įtraukti ar ne į balsavimą“, į ką V. G. atsakė teigiamai: „Bet kodėl L. jo neįdėjo... Aš paklausiu“. Po to, kai R. K. patikslino: „Ne, tai gal ir įdėjo į kokį lapkritį, tas, iš esmės m-m... nieko blogo. Tik aš labai bijau, kad nenušoktų į pavasarį“, V. G. atsakė: „Ne, ne, ne, neturėtų“. R. K. papildomai pasidomėjus: „Aš labiau klausiu per tą prizmę, gal socdemai pamiršo. Gal man paragint, pavyzdžiui, S., kad jis paragintų Š.?“, V. G. atsakė: „Žiūrėk, padarom labai paprastai. Aš paklausiu kokia ten yra situacija“, „Ir jeigu... jeigu ten eina viskas tvarkoj, tai /gal/ ten /ragint ir nereikia/“, „ /bet/ jeigu matysim“, „kad ten kažkur kažkas tai ten“ „pasakys. Bet… manau, kad tikrai neturėtų ten labai, išsispręsime tai. Visi jau jį laiko kaip išspręstu klausimu“, „Tai tiktais tiesiog tą procedūrą reikia pabaigti“.

        Teisėjų kolegija daro išvadą, kad R. K. frazė „paklausk L. ar yra koks planas Uteną įtraukti ar ne į balsavimą“ ir V. G. atsakymas „Aš paklausiu“, „Aš paklausiu kokia ten yra situacija“ kaltinimo nepagrįstai ir per plačiai vertinamas kaip sutartas poveikis Seimo pirmininkei L. G.. Analogiškai, iš byloje esančių kaltinamųjų pokalbių stenogramų teisėjų kolegija neįžvelgia kaltinamųjų susitarimo dėl poveikio U frakcijos Seime nariams, jog šie balsuotų už tokio teisės akto projekto priėmimą. Kaip matyti, nei 2015 m. spalio 14 d., nei lapkričio 9 d. kaltinamieji konkrečiai nekalba apie balsavimą (už ar prieš). V. G. frazės 2015 m. lapkričio 9 d. pokalbyje seka po R. K. žodžių apie projektą, kaip apie nuspręstą dalyką („koks Utenos kelio paleidimas yra tik techninis klausimas“), kai V. G. tam pritaria, pateikdamas jam žinomą informaciją – „Bet ten jau viskas yra iš esmės sutarta“, „Nebėra... prieštaraujančių“. Taigi, poreikio ką nors paveikti nėra, klausimas yra išspręstas.

Kitokių duomenų, be faktinių balsavimo rezultatų, byloje nepateikta. Baudžiamojoje byloje nesant duomenų, patvirtinančių inkriminuotą susitarimą, ši aplinkybė vertintina kaip nepasitvirtinusi. Minėtos išvados liudytojų R. S., E. S., N. E., A. R., D. Z. parodymų analizė nekeičia.

Kaip matyti iš minėtų liudytojų parodymų, kelio Vilnius – Utena rekonstrukcijos klausimas buvo aktualus potencialiems projekto (ar jo dalies) vykdytojams kaip didelės apimties ir vertės užsakymas. Liudytojai N. E. ir A. R. apibūdino bendravimą su R. K., kaip su „X“ dirbančiu žmogumi, A. R. nurodė, kad koncernui priklauso UAB „M.“, tai R. K. kartais pasiteiraudavo, „kaip sekasi mūsiškiams“, N. E. apibūdinimu, R. K. buvo vienas iš vadovaujančių holdingo asmenų, „M.“ priklauso koncernui „X“, koncernas turi teisę kištis arba prižiūrėti visą veiklą, niekam nekilo klausimų, kodėl R. K. kartais pasidomėdavo tais procesais ir kodėl jis kartais atstovavo koncernui „X“. Iš kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuoto pokalbio tarp R. K., N. E. ir A. R. stenogramos matyti, kad jo dalyviai svarstė įvairius interesus, minima ir „Utena“, R. K. nurodė ir tai, kad „į kelių statybą mes neinam“. Kaip paaiškino R. S. ir E. S., projektas Vilnius – Utena R. K. buvo žinomas, apie šį projektą, problemas Seime, su juo yra bendravę. Apibendrinus šiuos įrodymus, yra pagrindo daryti išvadą apie klausimo aktualumą R. K. ir dėl galimo būsimo finansinio intereso projekte (pažymėtina, konkretus interesas nėra nustatytas), atitinkamai, nutarimo šiuo klausimu priėmimo Seime. Vis tik, baudžiamoji byla nagrinėjama ne dėl fizinių ar juridinių asmenų interesų, o pagal pareikštą kaltinimą, šiuo atveju – dėl siekiamo ir pažadėto V. G. poveikio Seimo pirmininkei L. G., jog ši į Seimo 7 – osios eilinės sesijos (2015 m. rudens sesijos, trukusios nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d.) darbotvarkę priėmimui įtrauktų Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projektą Nr. XIIP-2013(2) bei poveikio U frakcijos Seime nariams, jog šie balsuotų už tokio teisės akto projekto priėmimą. Apklausti kaltinamieji, liudytojai tokių aplinkybių nepatvirtino, jų nėra užfiksuota kriminalinės žvalgybos protokoluose, kitoje bylos medžiagoje, todėl nėra pagrindo daryti išvados apie pasitvirtinusią kaltę.

Be kita ko, kaip matyti iš pokalbio tarp R. K., N. E. ir A. R. stenogramos, N. E. šiame pokalbyje klausia R. K. ir konsultacijos prieš susitikimą su „D.“, R. K. pokalbyje pamini ir žodį „keisai“: „visada būdavo, ta prasme, keisai“, N. E. pasako frazę su žodžiais „įgrūdom žmogų“: „Bet aš vis tiek įsivaizduoju, kad nu, žinai, nu įgrūdom žmogų, įgrūdom, tai reikia vis tiek kažkaip tai pasiūlyti, kad nereikėtų keisų kažkokių laukt, žinai“. Valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras pateikė bylą nagrinėjančiam teismui Lietuvos vyriausiojo administracinio 2019 m. liepos 5 d. sprendimą išnagrinėjus pareiškėjo D. Z. ir atsakovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. Z. skundą atsakovui Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo ir žalos atlyginimo (t. 143, b. l. 80-92), nurodydamas, kad jame buvo vertinti R. K. kontaktai su D. Z. (t. 143, b. l. 116).

Teisėjų kolegija nekvestionuoja Lietuvos vyriausiojo administracinio 2019 m. liepos 5 d. sprendimo, jame konstatuotų aplinkybių, jog D. Z. privalėjo deklaruoti savo ryšius su R. K., o to nepadaręs pažeidė Lietuvos Respublikos privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punktą, nepaisydamas to, kad asmeniniai ryšiai sukelia interesų konfliktą su sprendime minėtais verslo subjektais derino viešųjų pirkimų sąlygas tokiu būdu, kad šios sudarytų galimybes viešuosius pirkimus laimėti suinteresuotiems asmenims ir taip piktnaudžiavo tarnyba (54, 55 punktai). Visgi pažymėtina, jog baudžiamojoje byloje kaltinimas pareikštas ne dėl galimai nedeklaruotų asmeninių ryšių, ne drausminio nusižengimo ar etikos ar moralės normų nesilaikymo, o dėl nusikaltimo, kai pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Prielaidomis ir interpretacijomis išvada apie asmens kaltę negali būti grindžiama.

17.2. Dėl poveikio Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui P. N., Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojui B. B. ir kitiems šio Seimo komiteto nariams, jog šie Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo projekto svarstymą išimtų iš Seimo Biudžeto ir finansų komiteto 2015 metų darbotvarkės ir nukeltų šio teisės akto projekto svarstymą į šio komiteto 2016 metų darbotvarkę bei perduotų priėmimui į Seimo 8 – ąją eilinę sesija, arba pritartų pasiūlymui, jog įstatymo pakeitimai įsigaliotų ne nuo 2015 m. gruodžio 1 d., kaip buvo siūloma projekte, o nuo 2016 m. vasario 1 d., ir dėl poveikio U frakcijos Seime nariams, kad Seimo plenariniame posėdyje balsuodami už šio įstatymo priėmimą, pritartų nuostatai, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d., arba, kad Seimo plenariniame posėdyje balsuotų už alternatyvių Vartojimo kredito įstatymo projektų priėmimą, kuriais buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo ir kredito palūkanų dydžio reglamentavimą.

17.2.1. Įrodymai

Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo Nr. SV-S-730 dėl darbo grupės vartojimo kredito reglamentavimui tobulinti sudarymo duomenimis, Lietuvos Respublikos Seimo valdyba, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto siūlymą, nusprendžia: 1. Sudaryti darbo grupę vartojimo kredito reglamentavimui tobulinti (toliau – darbo grupė): 1.1. B. B. – Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas; 1.2. V. G. – Lietuvos Respublikos Seimo narys; 1.3. P. G. – Lietuvos Respublikos Seimo narys; 1.4. V. M. – Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento direktorė; 1.5. G. M. – Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Biudžeto ir finansų komiteto biuro patarėjas; 1.6. J. S. – Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas; 1.7. S. Š. – Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas; 1.8. R. Š. – Lietuvos Respublikos Seimo narys; 1.9. I. Š. – Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja; 1.10. R. Ž. – Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas (t. 37, b. l. 63). 2. Pavesti darbo grupei parengti ir pateikti Seimo Biudžeto ir finansų komitetui svarstyti Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir prireikus kitų susijusių teisės aktų projektus iki 2014 m. lapkričio 14 d. (t. 37, b. l. 64).

        Seime 2015 m. birželio 30 d. užregistruotas Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 111, 141, 211, 221,  222, 231, 251 straipsniais ir penktuoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-3370. Pateikė projektą rengusios darbo grupės nariai B. B., V. G. ir R. Ž. (t. 37, b. l. 2). Projekte numatyta, kad šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 20 straipsnį, įsigalioja 2015 m. lapkričio 1 d., šio įstatymo 20 straipsnis įsigalioja 2016 m. lapkričio 1 d. (t. 37, b. l. 37).

        Lietuvos Respublikos Seimo rytinio 2015 m. rugsėjo 24 d. posėdžio protokolo Nr. SPP-274 duomenimis (t. 40, b. l. 1), <...> nuo 11.48 val. iki 12.10 min., svarstyta. Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-3370 (teikėjai – B. B., V. G., R. Ž./darbo grupė) (pateikimas). Pranešėjas – B. B.. <...> Nutarta: 1. Pritarti šiam projektui po pateikimo ir pradėti jo svarstymo procedūrą. Balsavimo rezultatai: už – 72, prieš – 0, susilaikė 1. (Užsiregistravo 74 Seimo nariai (12.08 val.). 2. Paskirti Biudžeto ir finansų komitetą pagrindiniu komitetu šiam projektui svarstyti. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 3. Paskirti šio projekto preliminarią svarstymo Seimo posėdyje datą – 2015 m. spalio 1 d. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 4. Svarstyti šį projektą skubos tvarka. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu <...> (t. 40, b. l. 5).

Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos 2015 m. rugsėjo 24 d. rytinio posėdžio Nr. 274 ir vakarinio posėdžio Nr. 275 stenogramos duomenimis (t. 40, b. l. 16), <...> Svarstome 1 rezervinį klausimą – Vartojimo kredito įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo, trečiojo skirsnio ir penktojo skirsnio pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir įstatymo papildymo net septyniais straipsniais įstatymo projektą. Pranešėjas – B. B.. Darbo grupės projektas (t. 40, b. l. 17) „<...> K. G. (LSF). Gerbiamasis pranešėjau, iš tikro aš irgi pritariu šitam įstatymo projektui ir reikia daryti esmines korekcijas <...> Kitaip tariant, bausmės, kitaip sakant, kai tu pažeidi gero skolinimosi taisykles, yra neadekvačios socialinei ir kitai žalai (t. 40, b. l. 19) <...> Pirmininkas. <...>Po pateikimo Vartojimo kredito įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymui yra pritarta <...> Siūloma svarstyti spalio 20 d. <...> B. B. (LSDPF). Ne kartą kreipiausi, kad šis klausimas būtų įtrauktas į darbotvarkę, kaip galima anksčiau. Todėl aš labai norėčiau paprašyti Seimo... Pirmininkas. Ar tinka 13 d.? B. B. (LSDPF)... ypatingą skubą taikyti ir kaip galima greičiau... (t. 40, b. l. 23) <...> Pirmininkas. <...> Tai tada įtrauksime spalio 1 d. <...>“ (t. 40, b. l. 24).

        Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. spalio 5 d. protokolo Nr. S6-14-104 duomenimis (t. 9, b. l. 1), slapta užfiksuoti tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. (K.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi V. G. (G.), susirašinėjimas SMS žinutėmis.

        2015 m. rugsėjo 28 d., 9.21.25 val., K.: „Labas rytas, V. Grizau prie darbu, tai galim paciam patogiu laiku nuo 10.30 ir tolyn kavos ar sokolado. Kaip? R.k“ (t. 9, b. l. 3).

        2015 m. rugsėjo 28 d., 9.25.27 val., G.: „Labas rytas, 11:30 sokolado butu saunu. V.“ (t. 9, b. l. 4).

        2015 m. rugsėjo 28 d., 9.26.23 val., K.: „Puiku, iki 11.30 val ten. R.k“ (t. 9, b. l. 4).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. birželio 3 d. protokolo Nr. S6-14-42 (t. 4, b. l. 69) duomenimis, slapta užfiksuotas 2015 m. rugsėjo 28 d., pradžia: 11 val. 30 min., pabaiga: 12 val. 00 min., restorane „AJ Šokoladas“, adresu Gedimino pr. 46, Vilniuje, vykęs R. K. ir V. G. susitikimas ir pokalbis (t. 4, b. l. 69).

Lietuvos teismo ekspertizės specialisto 2017 m. balandžio 6 d. išvados Nr. 11-292(17) duomenimis (t. 12, b. l. 2), tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas R. K. balsas (šio asmens pasakytos frazės patikslintoje garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 2 priede <...>). Tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas V. G. balsas (šio asmens pasakytos frazės patikslintoje garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 2 priede, <...>). Tiriamojo garso įrašo <...> patikslinta stenograma yra pateikta šios specialisto išvados 2 priede. Tiriamasis garso įrašas G-2015-09-28 G.wav <...> yra ištisinis (t. 12, b. l. 12).

Specialisto išvados Nr. 11-292(17), 2 priedo duomenimis, stenogramoje yra pažymėta: /.../ vietos, kur pasakyti žodžiai nėra suprantami; /žodis ar frazė/ – vietos, kur dėl pasakytų žodžių kilo abejonių; (frazė) – papildoma informacija. K – R. K., G – V. G., P – padavėja (t. 12, b. l. 15).

/.../...G.: Dabar dėl... dėl kito. K.: Mhm. G.: Tų...to įstatymo...B. baisiai šoka į eterį, supranti, ir...skubina. K.: /.../ SMS'u kur gavau. G.: Jo. K.: Mhm. G.: Ir jis baisiai skubina. K.: Mhm. G.: Nu, žinai, dabar pateikimą pavarėm. K.: Mhm. G.: Bet jisai nori...svarstymo...Aš ten bandau pristabdyt, bet jį jau šią savaitę nori...K.: Mhm. G.: B. baisingai...įdėt. K.: Mhm. G.: Tai, jeigu tu turi kontaktą su B., kad jisai...K.: Mhm. G.:... nu, neskubintų, ta prasme. K.: Mhm. G.: Nėra nieko kito...Net patys socialdemokratai, aš nematau, kad jį norėtų skubinti, žinai. K.: Mhm. G.: Bet matau B., /žinai/, jis ten...K.: Mhm. G.: ...jam kažkur kažkas užmynė ar panašiai. K.: Mhm. G.: Labai yra sudėtinga, žinai, stabdyti, kaip vis tiek jisai darbo grupės vadovas buvo. K.: Supratau, jo. Mhm. G.: Tai aš su komiteto pirmininku pakalbėjau. Na, sakau, ten dar yra pataisų, žinai, sakau, tai tu tiesiog protingai, žinai, svarstyk. K.: Mhm. G.: Tai sakė jokių problemų. K.: Mhm. G.: Aš dar su juo rytoj perkalbėsiu, žinai, kad...K.: Mhm. G.: ...ne, nekiltų...K.: Mhm. Okei. G.: Bet trečiadienį jie turi komitetą. K.: Mhm. G.: Tai jeigu B. ten...K.: Rėks. G.:...rėks...K.: P. išsigąs. G.: ...P. išsigąs ir...K.: Mhm. G.: ...žinai, nu, yra sudėtinga sustabdyt, žinai, kai...Ten dar be...be B. dar bus, žinai...(t. 12, b. l. 20). K.: Nu, jo. Mhm. G.: ...kurie rėkia, supranti .Tai... tada, jau nueis jau svarstymui. K.: Mhm. G.: Aišku priėmimo dar nėra, bet, nu, vis tiek... biškutį per greitai. Nes mes dar spėsim sužiūrėt ir pataisų normalių, žinai. K.: Mhm. G.: Tai ten. Kitas dalykas... K.: Mhm. G.: Reikia turėt omeny, kad yra kai kurių priregistravusių nenormalių pataisų. Nes, ė-ė... K.: /Nespėjau/ pastebėt. G.: Tai ten konservatoriai priregistravo visokių, žinai. Jie jau ten... Seime net ir... nelabai baisiai norėjo to iš vis dar dėti. Mes buvom kalbėję, kad jį dės kažkur spalį, lapkritį...K.: Mhm. G.: ...o, sako, tu pasižiūrėk, sako, kas gaunasi, žinai. Visi suregistravo tas... ė-ė... tokias, kur, nu, ten išvis...K.: Mhm. G.: ... sunaikins tą verslą. K.: Mhm. G.: Sako, jeigu mes šito nededam, tai teks su anom eiti. Tai sakom geriau jau...K.: Mhm. G.: ... viską dabar dedam... K.: Mhm. G.: ... į krūvą ir visas apsvarstom. K.: Mhm. G.: Bet jūs iš savo pusės pasižiūrėkit, ar jūs turit dar kažkokių turinio dalykų... K.: Mhm. G.: ... žinai, man...K.: Mhm. G.: Irgi svarbu, nes...K.: Mhm. G.: Po to, žinai, jau bus turinio dalykų svar...su...sudėtinga, žinai, eigoj. Ne...ne...negalvosi tos...K.: Turini...Turininiai dalykai iš esmės, kurie mums rūpi, yra atspindėti...ė-ė-ė...labiau asocijacijos. G.: Mhm. K.: Ten jau ką jie duoda, tai iš esmės tas turinys mums kaip ir...G.: Tinkantis? K.: Tinka. Čia klausimas yra taip...ė-ė-ė...Klausimas stovi taip, m-m-m...mano vertinimu jie yra šiek tiek kosmonautai, ta prasme. Tai jiems ir liko...Jūs rupi...rūpinkitės jūs turiniu...G.: Ne, nu, bet. Nu, jiems ten iki galo dar netinka tas turinys, žinai. K.: Mhm. G.: Ten kai kuriuose vietose jie ten pergyvena. Bet, nu, kaip jis yra toks sou – sou...(angl. so-so). K.: Ta prasme, kas jiems tiks, mums tiks. G.: Ne, tai...K.: Mums terminai yra svarbesni. G.: Jo. Tai vat su tais terminais, žinai. K.: Mhm. G.: Kaip sakyt, bandysim padaryt, kiek įmanoma protingiau, bet, žinai, ne Dievas. K.: /.../ pateikimas...Nu, dabar B. tempia ant patei...pateikimo, ar ne? (t. 12, b. l. 21). G.: Tai pateikimas praėjo. Čia pra... praeitą savaitę. K.: A. G.: Tai jis dabar tempia jau ant svarstymo. K.: Ant svarstymo. G.: Supranti. K.: Mhm. G.: Ir dar lieka priėmimas. K.: Mhm. G.: Ir, aišku, ten datos pačios nustatymas įsigaliojimui. K.: Mhm. G.: Tai... K.: Tai man labai svarbu bus, ta prasme, labai svarbu bus, jeigu... priėmimas…įvyks... ką aš žinau, sausio /vienuoliktą/…  G.: Sausį negali įvykti... K.: Nu, ta prasme...G.: /.../. K.: Po sausio pirmos, sakykim taip. Tas...tas...la...labai svarbus momentas. Ir tada jau gal ne tiek svarbu ten bus. Palauk, kovą tik renkatės...G.: Jo. K: Ar ne? Nu, tai jeigu kovo vienuoliktą priimtų, pavyzdžiui...kas neįmanoma, bet kovo dvyliktą įmanoma turbūt. Tai...tada tegu įsigalioja, sakau, nors ir nuo kovo tryliktos. G.: Nu, žinai, galima pasižiūrėti ir iš kitos pusės. Galima priėmimą daryt su įsigaliojimo data, žinai, ten kovo...K.: Mhm. G.: ...kažkada tai. K.: Jo, jo. G.: Tai...žinai...manau, kad be sausio, nu, tai ten sudėtingai jo būtų įsigaliojimas net ir, nu...K.: Mhm. G.: ...protingai galvojant, nes ten yra registrų visokių ten...K.: Tai aš manau, kad neįmanoma. G.: Tai ten...K.: Mhm. G.: Tai aš galvoju jau sausis kaip ir natūraliai, žinai...K.: Mhm. G.: ... turėtų taip būt. Aš dar aišku patikslinsiu, su jais pakalbėsiu būtinai. K.: Mhm. G.: Supranti, čia Seimas...Kodėl aš...B., žinai, prisibijau. B. jis iš esmės, jisai nori to ir turinio...viską normalaus, bet...K.: Mhm. G.: Kas bus, jeigu priėmime...K.: Mhm. G.:...ateis ir prasidės. K.: Mhm. G.: ...ė-ė...priėmime pataisos...K.: Mhm. G.: Tai jų suvaldyti gali būti jau...K.: Neįmanoma? G.: Praktiškai sudėtinga, ta prasme. K.: Mhm. (t. 12, b. l. 22). G.: Tai jeigu jų, tų pataisų, žinai, ten, pavyzdžiui, kažkas paims ir įkals, kad...K.: Mhm. G.: ...negali būti ten daugiau negu... ten ta bendrai skolinimosi norma, taip kad...K.: Mhm, mhm. G.: ...penkiasdešimt. K.: Mhm. G.: Ir viskas, tu...K.: Mhm. G.: Paskutinę dieną, tai yra sudėtinga, žinai, atsukt. Aišku, gali stabdyti, ten visą kitą ir panašiai, bet... Bet tai yra, tampa sudėtinga. Tai dėl to aš ir...K.: Mhm. G.: Dar su B. pakalbėsiu, kad, nu, sakysiu, tu irgi tvarkingai. K.: Nevaryk arklių. G.: Tai, ta prasme, nu, tiesiog... sukursim tokį įstatymą, kuris, nu, uždarys... K.: Mhm. G.: ...tą sektorių. Ta prasme, nu, tai jį reikia... Tiek B., tiek aš kalbam, kad, ta prasme, jį reikia reguliuoti, bet ne...K.: Mhm. G.: ... uždaryti ten. K.: Mhm. G.: Tai čia yra du skirtingi dalykai. K.: Mhm. G.: O Seime yra tokių, žinai, kurie... įregistruos, žinai, ten prieš rinkimus, velnias žino kaip, kas ten valdys. Konservatoriai turbūt paleis bet kaip. Tie patys (duomenys neskelbtini) irgi ten, nu, žinai...K.: Mhm. G.: ... kai kurie vienaip kai kurie kitaip, tai... Reikia žiūrėt. Dėl to aš sakau... Geriau jūs išdiskutuokit normaliai komitete...K.: Mhm. G.: Neskubėdami... K.: Mhm. G.: Visą kitą. K.: Mhm. G.: Nu, sakau, praeikit, sakau. Šita sesija...K.: Mhm. G .:... sakau, dar tik prasideda, žinai. K.: Mhm. G.: /.../ vis tiek ne, ne... Nuo įsigaliojimo. K.: Mhm. G.: Reikia protingą palikti. K.: Mhm. G.: Tai aš tą bandau, žinai. Bet... ė-ė... nu, būtų gerai, jeigu pats turi irgi ten kontaktų su B. tai...K.: Supratau. G.: Kad, kad jisai tiesiog...K.: Mhm. G.:... protingai viską darytų. Ne, ne...K.: Mhm. G.: Niekas, iš jo nereikia nieko tokio, bet tiesiog...K.: Mhm. (t. 12, b. l. 23). G.: Žinai, po to bus. K.: Okei. G.: Tai va. K.: Mhm. Okei. Ta prasme, aš tą supratau. Principe programa lieka ta pati. Minimum, jeigu jau ten sulaužo rankas, įsigaliojimas...G.: Mhm. K.: ...sekančiais. Tai idealu, jeigu priėmimas sekančiais būtų. Supratau. O B. aš supratau. Okei. Okei, gerai. G.: Pasižiūrėsiu /tada/. Kas dar? <…>“ (t. 12, b. l. 24). <…> K.: Mhm. Nu... Okei, nu vat stebiu aš tą situaciją. Tos vienos... G.: Ne, tai matai, jinai kaip ir, sakau... Aš dėl to vat...K.: Ji būtų gerai, jeigu nebūtų B. G.: Įspėjau, kadangi mes irgi... Nu...K.: Taip sakykim. Naktibalda. G.: Jo, nes... ė-ė... kas buvo įdomiausia, žinai, nes... S. ir tas ne... neskubėjo, žinai. K.: Mhm. G.: Jis ten sakė spalio pabaigoj, visą kitą...K.: Mhm. G.: ...ten, žinai...K.: Mhm. G.: ... biudžetas ir panašiai. O B. atsistojęs - „Greičiau!“ K.: Mhm.G.: „Greičiau!“ Iš tribūnos. K.: Mhm. G.: Nu, tai, žinai. K.: Mhm. G.: Aš tada galvojau arba, žinai, salėj stabdyt ar nestabdyt. Bet, žinai, salėj stabdant, po to irgi ten tokie... Kad, nu, dar atsiras, kurie kitaip mąsto, visą kitą...K.: Mhm. G.: Tai aš pagalvojau geriau... grįžtam į komitetą....K.: Mhm. G.: ...tenais žiūrimės...K.: Kad P. nepasimestų... Bet, jeigu, jeigu...G.: Nu-u-u. K.:... pasakyti, na, ta prasme... ten... K. D.... ė-ė... promino mums P. kaip tik praeitų savaitę. G.: Žinau, jisai kalbėjo /.../. K.: Jo, tai...G.: Sakė, kad P. šiek tiek buvo toks... Nu ir, sako...K.: Nu ir toks... net... net nesvarbu. Kaip sakyt, mes prie visko pripratę... nu... bet prie netvarkingų žmonių ypatingą sunku priprast, aišku, bet... Bet nieko, tai... Jeigu šnypštelsi... ė-ė... P., kad čia yra mūsų interesas...G.: Ne, tai...(t. 12, b. l. 29). K.: ... aš manau jam padės...G.: Ne, tai mes... m-m...K.: ... apsispręst... šitą. G.: Mes su juo, mes su juo jau kalbėjom, žinai. K.: Mhm. G.: Ta prasme, aš kaip sakyt, ne... nepalikęs esu viską paskutinei...K.: Mhm. P. nori į televizorių. G.: Ne, tai tada... Bet, žinai, aš, kaip sakyt, nemėgstu palikt irgi visų darbų...K.: Mhm. G.: ... paskutinei dienai. K.: Mhm. G.: Nes, žinai, paskutinę dieną būna irgi kartais...K.: Mhm. G.: ... sudėtinga sutvarkyt. Tai čia jau yra, žinai, kalbėta su juo...K.: Mhm. G.: ...ir žiūrėta, ta prasme, kad jisai... jaustų. Tik tais tiek, kad, žinai, jisai... na... Žinai, dar su K. padiskutuojam, ar čia buvo pats teisingiausias sprendimas jį pastatyti. Nes jisai... žinai... K. tuo metu pabijojo, aš jam siūliau vieną jauną bachūrą, žinai, statyti. K.: Mhm. G.: ... kur būtų... ė-ė-ė... na jisai tiesiog labai aiškia linija ir... ir...K.: Mhm. G.: ...ai, procedūrose greitai susiorientuojantis. K.: Mhm. G.: P. ne tai, kad linijos nesilaiko, jisai procedūrose nesusiorientuoja. K.: Mhm. G.: Ta prasme, kiek jis turi ginklų arsenalą. K.: Mhm. G.: Ir supranti jisai mosikuoja su vienu kalaviju...K.: Mhm. G.: ...o tai, kad jis turi ir skydą, ir visą kitą...K.: Mhm. G.: ...pagal statutą...K.: Mhm. G.:... kur jis gali sakyt, klausykit, chebra...K.: Mhm. G.: Va dabar vat B. atsistojo. Aš aišku jam dar pasakysiu. Sakysiu, o kokią jis teisę iš vis turėjo... ė-ė... atsistoti... komiteto vardu kalbėti. Jisai neturėjo tokios teisės. K.: Mhm. G.: Sakau, tu turėjai atsistoti. Arba tu sėdėjai, reiškias, turėjo vykti taip, kaip suplanuota. Atsistoja B... ir kalba komiteto vardu. K.: Mhm. Nu, ne kultūra. Nu, ta prasme, kaip – B. yra B. Viena vertus. Antra vertus... G.: Žinai, ten kokiam, kokiam S. taip atsistotų pavaduotojas ir taip sukalbėtų, tai tas klausimas... artimiausiu metu nepasirodytų jokiose darbotvarkėse. K.: Mhm. G.: Jam jau, žinai... Jisai komiteto pirmininkas...K.: Mhm. G.: Jisai nustato, žinai, tempą. K.: Mhm. (t. 12, b. l. 30). G.: Jisai nustato tuos dalykus. Jisai negali nustatyti...K.: Mhm. G.: ... turinio. K.: Mhm. G.: Bet tempas tai yra jo rankose. K.: Mhm. G.: Tai va čia vat... toks yra, bet, na, mokosi žmogus. K.: Mhm. G.: Jisai toks geras kartais nori su visais būt. Jisai nori draugauti su visais komiteto nariais, aš sakau... Tai niekur neveda, ta prasme. Tu turi būti visų draugas, bet visi turi savo interesus. K.: Mhm. G.: Sakau, i-i-ir... vienintelis, sakau, variantas - /kur/ tu su visais busi, jeigu visų tenkinsi interesus ir savų neturėsi. K.: Mhm. G.: Bet, sakau, ar tavo tai, žinai, yra... tikslas? K.: Mhm. G.: Gerai, tai ką? K.: Supratau. Gerai, tai bėgam. Tai ačiū. /.../ <…>“ (t. 12, b. l. 31).

Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir Finansų komiteto 2015 m. rugsėjo 30 d. protokolo Nr. 109-P-30 duomenimis (t. 38, b. l. 4), posėdis įvyko 2015 m. rugsėjo 30 d., 10 val. 00 min. <...> 19. Svarstyta. Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 111, 141, 211, 221, 222, 231, 251 straipsniais ir penktuoju (1) skirsniu įstatymo projektas XIIP-3370 (t. 38, b. l. 5, kita pusė) <...> Nutarta. Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui, komiteto išvadoms ir toliau pateiktam pasiūlymui <...> 1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 20 straipsnį, įsigalioja 2015 m. lapkričio 1 d. 2015 m. gruodžio 1 d. <...>20. Svarstyta. Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas XIIP-636 <...> Nutarta. Projektą atmesti atsižvelgiant į Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarime Nr. 1205 pateiktoje išvadoje esantį pasiūlymą, taip pat į pirmiau teikiamą Seimo ir Biudžeto komiteto argumentuotą nuomonę dėl ekspertų, kitų suinteresuotų asmenų ir Lietuvos banko kartu su Finansų ministerija teikiamų išvadų bei pasiūlymų <...> 21. Svarstyta. Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 8, 9, 10, 11 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas XIIP-2821(3) <...> Nutarta. Projektą atmesti atsižvelgiant į tai, kas Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritarė kitame įstatymo projekte (Nr. XIIP-3370) teikiamam siūlymui pakeisti visą keičiamo įstatymo 8 straipsnį taip, kad vartojimo kredito gavėjo kreditingumo įvertinimas būtų visaapimantis ir neišvengiamas ne tik sudarant vartojimo kredito sutartį, kaip siūloma įstatymo projekto Nr. XIIP-2821(3) 1 straipsnyje, bet ir visais kitais vartojimo kredito sutarčių įforminimo bei jų keitimo atvejais, taip pat atsižvelgiant į pirmiau pateiktą nuomonę ir ją pagrindžiančius argumentus dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-2821 (3) 2, 3, 4 ir 5 straipsniuose siūlymų <...> 22. Svarstyta. Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 2, 8 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas XIIP-2963(2). Nutarta. Projektą atmesti atsižvelgiant į Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarime Nr. 979 pateiktą išvadą, taip pat atsižvelgiant į pirmiau teikiamą Seimo Biudžeto ir finansų komiteto argumentuotą nuomonę dėl ekspertų, kitų suinteresuotų asmenų ir Lietuvos banko išvadų bei pasiūlymų <...> 23. Svarstyta. Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas XIIP-3479. Nutarta. Projektą atmesti atsižvelgiant į tai, kad Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritarė kitame įstatymo projekte (Nr. XIIP-3370) teikiamam siūlymui pakeisti keičiamo įstatymo 21 straipsnio 2 dalį, nustatant kiek didesnę maksimalią bendros vartojimo kredito kainos metinę normą bet kartu iš esmės sugriežtinti vartojimo paskolų rinkos reguliavimą <...> (t. 38, b. l. 6).

Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir Finansų komiteto Pagrindinio komiteto 2015 m. rugsėjo 30 d. Nr. 109-P-30 išvadų dėl Projekto Nr. XIIP-3370(2), registruotų Lietuvos Respublikos Seime 2015 m. spalio 1 d., duomenimis, <...> 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas (pagal Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3-6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui, komiteto išvadoms ir toliau pateiktam pasiūlymui. 7.2. Pasiūlymai: patikslinti įstatymo projekto 43 straipsnio 1 dalį taip: „1 Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 20 straipsnį, įsigalioja 2015 m. lapkričio 1 d. 2015 m. gruodžio 1 d.“. 8. Balsavimo rezultatai: už – 9; prieš – 0; susilaikė – 2. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. P., K. G.. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepateikta. Pridedama: Komiteto siūlomas patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas (Nr. XIIP-3370(2)) (t. 38, b. l. 139-140).

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto 2015 m. rugsėjo 30 d. posėdžio stenogramos duomenimis, <...> B. B. (LSDPF) <...> Galbūt ir ilgai, bet tikrai norėjosi parengti tokį įstatymo projektą, kuris užtikrintų ir šito verslo egzistavimą, tokiomis sąlygomis maždaug kaip ir kiti projektai, galbūt šiek tiek grynesnėmis, galbūt kai kas ir geriau, sunku pasakyti <...> Aš manyčiau, kad reikėtų apsistoti prie darbo grupės straipsnio projekto ir nekelti jokių kitų siūlymų (t. 38, b. l. 11) <...> K. G. (LSF). Aš tik noriu pasakyti, kad to įstatymas tiesiog kaip oro reikia Lietuvai (t. 38, b. l. 11, kita pusė) <...> Klausimas. Jeigu mes, tarkim, pritartume šitam projektui, tai kitus projektus irgi svarstyti turėsim? (t. 38, b. l. 12) <...> B. B.. <...> Įvertinus įstatymo svarbą ir tą komiteto narių brangų laiką, mes norėtumėme atkreipti iš visų pastabų mūsų ir tai įvertindami rengėjų atsakymus, vieną pastabą palikti tiktai, kad galbūt būtų galimybė įstatymo įsigaliojimo terminą šiek tiek nukelti kad... informacines sistemas...<...> iki gruodžio 1 d. <...> I. Š.. <...> baudos, mūsų nuomone, net ir tai, ką mes (t. 38, b. l. 13, kita pusė) siūlome padidinti, tai yra ką darbo grupė pasiūlė padidinti, vis dėl to yra nepakankamos, kad būtų poveikio priemonė veiksminga, ir todėl Lietuvos bankas pateikė savo pasiūlymą. Bet čia jau komiteto rankose apsispręsti, kurį variantą...<...>... yra taikyti tas pačias atsakomybės ribas, kokios yra taikomos ir kitoms finansų institucijoms, Tai yra tada, kada jų pažeidimai yra tikrai rimti. Yra vertybės <...> skirti baudą iki 10 % metinių pajamų <...> (t. 38, b. l. 14) <...> K. G. (LSF). Aš manau, tai ką bankas pasiūlė iš esmės taikoma kitose Europos šalyse <...> Tos, kurios iš tikrųjų labai pažeidžia tam tikras taisykles ir Centrinis bankas...<...> ... nustatomos tokio lygio baudos, todėl aš tikrai pritariu Lietuvos bankui iki 10 % pajamų <...> Mes gi puikiai suprantame, kur yra maži kreditai, ilgi kreditai, skirtingos pajamos, skirtingos sąnaudos negalima pritempinėti prie komercinių bankų reguliavimo vartojimo... (t. 38, b. l. 14, kita pusė) <...> B. B. (LSDPF) <...> iki 10 % sužlugdysime <...> ( t. 38, b. l. 15). B. B. (LSDPF). Siūlome pritarti.---Yra siūlymas pritarti.---Aš, kiek supratau, nuo lapkričio 1 d. jis įsigalioja?--- Nuo gruodžio 1 d. nuo gruodžio 1 d....siūlo.--- Ar tikrai suspėsime? K. G. (LSF) <...> Jis sakė, kad spės. ---Poįstatyminiai...---Palaukite, neskubėkite!---Čia tik prašome terminą prailginti, jeigu įmanoma. Gruodžio 1 d. – kovo pirmos dienos.---Lietuvos banko paklaus. <...> (t. 38, b. l. 18, kita pusė) <...> I. Š.. Mes įvertinę kam reikia daugiau laiko, tai projekte yra numatyta daugiau laiko. Daugiau laiko reikia parengti registrui, kur galės užsikoduoti tie žmonės, kurie norėtų, kad jie būtų neįleidžiami į greitųjų kreditų bendrovę. Tam reikia laiko, bet tą projektą numato ir paskui registras pradės veikti tik kitų metų lapkritį. <....> Lapkričio 1 d. (t. 38, b. l. 19) <...> Mes jau pritarėme <...> gruodžio 1 d. Jau pritarėme (t. 38, b. l. 19, kita pusė) <...>“.

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. birželio 8 d. protokolo Nr. S6-14-49 duomenimis (t. 8, b. l. 5), slapta užfiksuoti tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. (K.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi G. V. (V.), vykęs telefoninis pokalbis.

2015 m. rugsėjo 30 d., pokalbio pradžia: 17.43.50 val., pokalbio pabaiga: 17.47.12 val., K.: Taip, G.. Klausau. V.: Labas, R. Aš trumpai labai. K.: Aha. (t. 8, b. l. 6) V.: Čia aš dabar Rygoj esu, tai prašė būtinai pasukt, paklaust, kaip ten yra galimybių ten laiko to išlošti, kur šnekėjom? Dar yra kokių teorinių galimybių ar ne? K.: Tai dabar galvoju, fu. Aš spėjau paskaityt, ketvirtadienį, a...trauks. Žinai, aš tau pasakysiu per porą dienų. Šiaip manau, kad yra. V.: Bet tai ką, tai rytoj jau viskas, rytoj salę duos. K.: Ne, ne, ne. Rytoj svarstymas. Ta prasme...<...> V.: Nu, bet ten kai skubos tvarka, tai ir svarstymas, ir priėmimas? K.: Nu, aš nemačiau darbotvarkės dabar. V.: Nu, tai... K.: Ar darbotvarkėj yra rytoj ir priėmimas nori pasakyt? V.: Nu, jie taip planavo prieš savaitę, kad ryt ir svarstymą, ir priėmimą iškart darys, nes skubos tvarka. Bet irgi nėra. Tai tame ir yra reikalas, kad kol kas niekur nėra. Nieks nieko nemato, bet tipo planas, ryt viską buldozeriu pavaryt. K.: Nu tai vat, ta prasme aš dabar negaliu pažiūrėt, nes aš važinėjausi, mačiau komitete šiam a...kažkam pritarė, kažkam nepritarė, a ne? V.: Jo, bet, nu, nieks nematė dar galutinių tekstų. Tai ten, sakau, ten, sakė, buvo toks chaosas biški ir nežino galutinių, tai ten paskui...K.: Matai, a... V.: ... kur sušnekėjau... K.: ...svarsty...svarsty... V.: ... tai sako, geriau būtų išlošti laiko. K.: Svarstymas, po to priėmimas. Šiaip manau, kad yra. Nu, ta prasme, aš prie to, prie to, prie to, prie to, kaip sakyt, a...dirbu ir a...kokį jis? V.: Nes man sakė, kad praeitą savaitę, kad šiandien viskas ir ryoj viskas bus. Tipo svarstymas ir priėmimas. Nu, tai tiesiog informacija. Čia jau viskas, viskas čia paskutinėm valandom taip sugriuvo netikėtai. Tai, sakau, čia gal nelabai kas ir bet, žodžiu, turėk minty, kad tokia situacija ir jeigu, m... K.: Supratau. Aš ryt pasižiūrėsiu... V.: ...kažką pavyks išsiaiškint. K.: ... darbotvarkę, ką įrašė ir pasikalbėsiu su savo kolegom. V.: Gerai, sutarėm. K.: Ta prasme, ta prasme, dėl a...kaip čia pasakyt, a...kad a...įsigaliojimas bus kitąmet tai manau šimtas procentų, a ne? V.: Bet tai gruodžio pirmą patvirtino šiandien per BPK. K.: Įsigaliojimą? V.: Jo, įsigaliojimą. Tai čia, sakau, va, aš irgi absurdas. Tik šiandien, vat, sužinojau. Sako, nu, ten siūlė bankas lietu...lapkričio pirmą. Tai, sako, vos mėnesį dadėjo. Jau ten pradėjo visi šachuot. Net Banko asociacija, sako, nejuokaukit, čia neįmanoma. K.: Mh. V.: Nu, tai ten kažkas tipo gerai, tai gruodžio pirmą įsigaliojimas. K.: Nu, jau čia da... (t. 8, b. l. 7) V.: Vis tiek absurdas tenai. K.: Čia dar nieko nereiškia. G. Nieko nereiškia. Nesuk galvos. V.: Nu, bet bent jau komitete tai sakė, šitą sutarė datą. K.: Supratau, supratau. Supratau, bet a...dar yra tokie dalykai, kaip sakiau, pasiūlymai salei. V.: Nu, va, va. Tai, sakau, varia... Nu, aš ten, žodžiu, permečiau keturis, jeigu bent vienas kažkuris išeitų, tai ten irgi būtų jau kaip pergalė mini tokia. K.: Supratau, okei. Gerai. V.: Bet, bet pagrindinis, tai aišku, laiko išlošt. Ten atsidėjimas jeigu būtų, tai čia idealu. K.: Nu, žinau aš šitą, žinau. Šitą žinau. V.: Jo. Nu, tai gerai. Gerai, tai žodžiu... K.: Okei. V.: ... tada bandom žiūrėt kas čia išeis. K.: Gerai, iki. V.: Mh, iki. (t. 8, b. l. 8).

        Papildomos apžiūros 2016 m. gruodžio 19 d. protokolo duomenimis, atlikus 2016 m. birželio 10 d. kratos metu paimto G. V. kompiuterio apžiūrą, kietojo disko Micron M550 2.5 256GB, s/n: 14300CE1ABA7 apžiūros metu rastas elektroninio pašto failas g.v.@4finance.lt.ost, jame rastas G. V. (V.), kuris naudojosi elektroninio pašo dėžute g.v.@4finance.lt ir R. K. (K.), kuris naudojosi elektroninio pašto dėžute r.k.@xmedia.lt, susirašinėjimas elektroniniais laiškais. (t. 26, b. l. 171).

        2015 m. rugsėjo 30 d., 17.18 val., dalykas: „kertiniai punktai“ V.: „Mes su visu užregistruotu reguliavimu sutinkam, bet netinka šie 4 punktai:

        1. SVK rinkos paskolų gavėjų mokumo vertinimas Lietuvoje neturi būti perteklinis ir atitikti ES direktyvų nuostatas. Reikia suprasti, kad SVK rinkai būtų itin sunku susidoroti su griežtu reikalavimu? kai dėl kiekvieno itin mažo kredito davimo tikrinamos ne tik duomenų bazėse bet dar ir reikalauti pateikti papildomus paskolos gavėjo dokumentus (neproporcingi kaštai verslui).

        2. Lietuvos bankas jau dabar turi pakankamai galių reguliuoti finansų rinkos dalyvių veiklą ir skiria pakankamai dideles baudas, todėl nėra jokio pagrindo jas drastiškai didinti iki tokio lygio, kai bauda už vieno smulkaus kredito išdavimą gali sužlugdyti įmonę ? pakanka padvigubinti.

        3. Reikia mažinti galimybę smulkiųjų kreditų šešėliui atsirasti. Siūlome apriboti kreditų teikimą grynaisiais pinigais ne prekybos vietose – čia tikrai didžiausia neatsakingo skolinimo rizika.

        4. SVK reglamentavimo papildymai turi įsigalioti per protingą laiko tarpą ? 6 mėnesius (nuo balandžio 1d.), o ne po 2 mėnesių (siūloma nuo Gruodžio 1d.). Reikia atsižvelgti vien į techninius naujovių įgyvendinimo aspektus (sistemų pritaikymą). Palyginimui – Lietuvos bankas net 12 mėnesių rengs registro sistemą asmenims, dėl kurių yra pateikti prašymai neleisti jiems sudaryti vartojimo kredito sutarčių“.

        Priedą „lyginamasis dokumentas su komentarais151001.docx“ištrynė R. K./XMedia (t. 26, b. l. 171-172,174-175).

        2015 m. spalio 1 d., 13.39 val., K.: „Šitie punktai suprantami, tačiau gal turit normalias juridines formuluotes, kurios tiktų kaip pataisos RK“ (t. 26, b. l. 172,174).

        2015 m. spalio 1 d., 13.45 val., V.: „Ok. Neužilgo atsiusiu“ (t. 26, b. l. 172).

        2015 m. spalio 1 d., 14.20 val., V.: „Cia svarstomas istatymas ir sone visi pasiulymai suformuluoti. Tinka?“ (t. 26, b. l. 172, 173).

2015 m. spalio 1 d., 14.46 val., K.: „Pabandysiu susigaudyt RK“ (t. 26, b. l. 173, 174).

Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. spalio 1 d. rytinio posėdžio protokolo Nr. SPP-278 duomenimis (t. 40, b. l. 25), <...> 10.31 val. Svarstyta. Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu įstatymo projektas XIIP-3370(2) (teikėjai – B. B., V. G., R. Ž./darbo grupė) (svarstymas) (taikoma skubos tvarka).

Pagrindinio – Biudžeto ir finansų komiteto išvadą pateikė šio komiteto atstovas A. P.. Diskusijoje kalbėjo Seimo nariai: K. G., K. M..

Projekto Nr. XIIP-3370(2) pataisų svarstymas. Pranešėjas – pagrindinio komiteto atstovas A. P..

Dėl V. S., V. F. ir D. U. pataisų kalbėjo Seimo narys V. S. (pritarė pagrindinio komiteto nuomonei dėl visų pataisų). Pagrindinio komiteto nuomonei dėl visų V. S., V. F. ir D. U. pataisų pritarta bendru sutarimu.

Dėl 2 straipsnio P. G. pataisos, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas, kalbėjo Seimo nariai: P. G., R. K., B. B.. Balsuota dėl 2 straipsnio P. G. pataisos: už – 27, prieš – 13, susilaikė 60. Nepriimta. (Užsiregistravo 101 Seimo narys (10.50 val.)).

Dėl 4 straipsnio P. G. pataisos, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas, kalbėjo Seimo nariai: P. G., B. B., R. K.. Balsuota dėl 4 straipsnio P. G. pataisos: už – 23, prieš – 11, susilaikė 66. Nepriimta. (Užsiregistravo 101 Seimo narys (10.54 val.)).

Dėl 25² straipsnio P. G. pataisos, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas, kalbėjo Seimo narys P. G.. Balsuota dėl 25² straipsnio P. G. pataisos: už – 25, prieš – 11, susilaikė 59. Nepriimta (Užsiregistravo 95 Seimo narys (10.57 val.)).

<...> Dėl posėdžio vedimo tvarkos kalbėjo Seimo nariai: P. G. (3 kartus), P. N., B. B..

Posėdžio pirmininkė pasiūlė daryti šio projekto svarstymo pertrauką iki kito posėdžio.

Nutarta. Daryti šio projekto svarstymo pertrauką iki kito posėdžio <...> (t. 40, b. l. 27).

Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. spalio 1 d. vakarinio posėdžio protokolo Nr. SPP-279 duomenimis (t. 40, b. l. 35), <…> 15.46 val. Svarstyta. Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu įstatymo projektas XIIP-3370(2) (teikėjai – B. B., V. G., R. Ž. / darbo grupė) (svarstymo tęsinys) (taikoma skubos tvarka).

Dėl balsavimo motyvų kalbėjo Seimo nariai: A. A., P. G..

Nutarta. Pritarti po svarstymo Seimo posėdyje. Balsavimo rezultatai: už – 61, prieš – 2, susilaikė 6. (Užsiregistravo 72 Seimo nariai (15.52 val.). Dėl balsavimo rezultatų kalbėjo Seimo narė L. D. (prašė patikslinti balsavimo rezultatus, ji – už). Replikavo Seimo nariai: P. G., K. G., P. N., A. P.. <...>

16.00 val. Svarstyta. Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-636 (teikėjai – R. K., P. G.) (svarstymas). Pagrindinio – Biudžeto ir finansų komiteto išvadą pateikė šio komiteto atstovas A. P. (pagrindinis komitetas siūlo atmesti šį projektą). Nutarta. Atmesti projektą Nr. XIIP-636. Balsavimo rezultatai: už – 53, prieš – 2, susilaikė 6. (Užsiregistravo 61 Seimo narys (16.01 val.)).

16.02 val. Svarstyta. Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 8, 9, 10, 11 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2821(3) (teikėjai – B. V., O. L./30 Seimo narių) (svarstymas). Pagrindinio – Biudžeto ir finansų komiteto išvadą pateikė šio komiteto atstovas A. P. (pagrindinis komitetas siūlo atmesti šį projektą). Nutarta. Atmesti projektą Nr. XIIP-2821(3). Balsavimo rezultatai: už – 54, prieš – 4, susilaikė 4. (Užsiregistravo 62 Seimo nariai (16.03 val.)) (t. 40, b. l. 37).

16.04 val. Svarstyta. Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 2, 8 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-2963(2) (teikėjai – P. G., A. S./ 47 Seimo nariai) (svarstymas). Pagrindinio – Biudžeto ir finansų komiteto išvadą pateikė šio komiteto atstovas A. P. (pagrindinis komitetas siūlo atmesti šį projektą). Dėl balsavimo motyvų kalbėjo Seimo nariai: P. G., P. G.. Nutarta. Atmesti projektą Nr. XIIP-2963(2). Balsavimo rezultatai: už – 51, prieš – 6, susilaikė 5. (Užsiregistravo 62 Seimo nariai (16.07 val.).

16.07 val. Svarstyta. Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3479 (teikėjas – A. A.) (svarstymas). Pagrindinio – Biudžeto ir finansų komiteto išvadą pateikė šio komiteto atstovas A. P. (pagrindinis komitetas siūlo atmesti šį projektą). Nutarta. Atmesti projektą Nr. XIIP-3479. Balsavimo rezultatai: už – 51, prieš – 1, susilaikė 3 (Užsiregistravo 57 Seimo nariai (16.08 val.)) <...> (t. 40, b. l. 38).

16.22 val. Svarstyta. Savaitės (nuo 2015-10-12) – 2015 m. spalio 13 d. (antradienio) ir 15 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkė. <...> Nutarta. Patvirtinti savaitės (nuo 2015-10-12) – 2015 m. spalio 13 d. (antradienio) ir 15 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkę. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu (t. 40, b. l. 39).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. spalio 5 d. protokolo Nr. S6-14-105 duomenimis, slapta užfiksuotas tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. (K.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi D. J. M. (M.), 2015 m. spalio 1 d. vykęs susirašinėjimas SMS žinutėmis. 16.27.06 val. M.: Duok zinia kuo baigsis. 16.37.04 val. K.: Ok, parašysiu po 18.30. 18.38.33 val. K.: Pritarė po svarstymo. Skubos neliko. Kiek laiko yra, nesu tikras, bet min pora savaiciu. R.k. 18.41.14 val. K.: Turiu ryt strelka su lobistais. Pradžiai. (t. 8, b. l. 17). 18.43.16 val. M.: Jie jau visus nuopelnus užsiskaitė (t. 8, b. l. 17,18).

        Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. spalio 5 d. protokolo Nr. S6-14-104 duomenimis (t. 9, b. l. 1), slapta užfiksuoti tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. (K.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi V. G. (G.), susirašinėjimas SMS žinutėmis.

        2015 m. spalio 7 d., 9.01.45 val., K.: „Sveikas, V.. Kaip gyvas? Jei vietoj, gal rastum keleta min sokoladui kokia 10 val ar po 13 val ir veliau? Neskubu. R.k“ (t. 9, b. l. 4).

        2015 m. spalio 7 d., 9.16.33 val., G.: „9:45 Tiktu?“ (t. 9, b. l. 4).

        2015 m. spalio 7 d., 9.16.50 val., K.: „Taip. Iki“ (t. 9, b. l. 5).

        2015 m. spalio 7 d., 9.17.14 val., G.: „Sutarta“ (t. 9, b. l. 5).

        2015 m. spalio 7 d., 9.47.18 val., K.: „As prie sokolado, o pats gal prie fontano? (t. 9, b. l. 5).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. birželio 3 d. protokolo Nr. S6-14-43 (t. 4, b. l. 100) duomenimis, slapta užfiksuotas 2015 m. spalio 7 d. restorane „AJ Šokoladas“, adresu Gedimino pr. 46, Vilniuje, vykęs R. K. ir V. G. susitikimas ir pokalbis, pradžia: 9 val. 50 min., pabaiga: 10 val. 20 min. (t. 4, b. l. 101).

Lietuvos teismo ekspertizės specialisto 2017 m. gegužės 16 d. išvados Nr. 11-456(17) duomenimis (t. 12, b. l. 33), <...> tikėtina, kad tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas R. K. balsas (šio asmens pasakytos frazės garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 1 priede <...>). Tikėtina, kad tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas V. G. balsas (šio asmens pasakytos frazės garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 1 priede <...>). Patikslinto tiriamojo garso įrašo <...> stenograma yra pateikta šios specialisto išvados 1 priede. Tiriamasis garso įrašas G-2015-10-07 reikalingas.wav <...> yra ištisinis (t. 12, b. l. 43).

        Specialisto išvados Nr. 11-456(17), 1 priedo duomenimis, stenogramoje yra pažymėta: /.../ vietos, kur pasakyti žodžiai nėra suprantami; /žodis ar frazė/ – vietos, kur dėl pasakytų žodžių kilo abejonių; (frazė) – papildoma informacija. K – tikėtina R. K., G – tikėtina V. G., P – restorano padavėja (t. 12, b. l. 44).

<...>K.: /.../ kad ne. Dabar žiūrėk... ė-ė... klausimas yra rimtesnis, kaip tavo manymu atrodo greitieji kreditai? G.: Ė-ė... atrodo...K.: Nuo praeitos savaitės jie davė. Ta prasme kaip atrodo taip ir...G.: Sutarėm su B...K.: Mhm. G.: ... su B. aptariau...K.: Mhm. G.: ... ir su jų /bus/ dar /viena karta/... įdėsim... nuo vasario pirmos įsigalioja. K.: Mhm. G.: Lapkritį maždaug... dabar taip kalbam... lapkritį priims...K.: Mhm. G.: Vasario pirmą įsigalioja. K.: Mhm. G.: Bet žinai, B. kažkaip /paplūdęs/, jisai... jam vos ne ypatingos skubos buvo užsimanęs /padaryt/ /.../ K.: Nu aš pastebėjau šitą. G.: Sakau, kas jums ten dega, sakau jum... jie tiesiog... ta prasme. Nes jau nežiūrint į nieką, jisai...pagal dabartinę struktūrą, jisai negali...K.: Suprantu. į/bet aš paprašysiu <…> (t. 12, b. l. 45). <...> G.: Tai... B. pasakė taip, okei, sako, vasario pirma. Nu, sako, sausio pirma. Aš sakau, kovo pirma. <…> G.: Tai susitikom per vidurį...K.: Aha. G.: Tai jeigu jie laikysis savo žodžio...K.: Mhm. G.: ... tai tada turėtų kitą savaitę komitetas tą svarstyt. K.: Mhm. G.: Bus užregistruotas pasiūlymas ten dar su keliais pasiūlymais. K.: Mhm, mhm. G.: Ir jeigu jie laikysis, nu mūsiškiai tikrai turi laikytis...K.: Mhm. G.: ... ta prasme, ten dar vienas kitas ir turėtų užtekti. K.: /Supratau/. G.: Dabar tiktai leis įsigaliojimas vasario pirmą. K.: Mhm. G.: Dabar yra gruodžio pirma. /.../...K.: Mačiau aš šitą. G.: Jį pataisė, šiek tiek perkėlė nuo lapkričio pirmos... Bet, bet, žinai, ten nu... aš tikiuosi, kad visi protingi, bet ten iš tikrųjų jis negali figūruot, nes ten reikia registrus dar sutvarkyti, tai... K.: Mhm. G.: ... jam taip kažkaip /jie/, žinai, Lietuvos bankas man atrodo /perdėm/ optimistiškai nusiteikęs yra, K.: Mhm. G.: ... kad jis yra pasiruošęs. K.: Aa. Mhm. G.: Bet, žinai... jų ten ateina kažkas ten, Š. /prastūmė/, nu jie žinai...K.: Mhm. G.: ... /.../ kuo greičiau. K.: Mhm. G.: Tai čia tokia... gal jie užsidėdami irgi rezervą gal...K.: Mhm. G.: ... gal, iš pykčio ten ant jų, bet...K.: Mhm. G.: ... nu... žinai...<…> G.: Dabar, žinai, aš tikiuosi, kad, sakau vat, kaip jie...K.: Mhm. G.: …kaip jie laikysis. (t. 12, b. l. 46). K.: Mhm. Supratau. G.: B. sakė, aš su savais pasikalbėsiu, sako, iš esmės, nu... K.: Mhm. G.: ... turbūt logiška. K.: Supratau, okei. G.: Kad, žinok... K.: Mhm. G.: ... matysim kitą savaitę, nes ten dabar specialiai dar nepuolant registruoti viską...K.: Mhm. G.: ... kad tiesiog tegul viskas susistovi, ten dabar dar šaršalas užvirė... kad ten... ė-ė... suklastojo kažkas komitete ten... ė-ė... /.../ kad žinai. Bet ten... K.: Čia ėjimas /.../. G.: Taip. Aš ten abejoju, kad ten to klastojimų versija šiek tiek ten...K.: Aš irgi šiek tiek abejoju... bet... ė-ė... G.: Bet jeigu jie ten nori, aš taip ir pasižiūrėsiu ir dabar va atėjo iš Lietuvos ryto televizijos, atidaviau tuos dokumentus, sakau, jūs tada irgi pasitaisykit, pasižiūrėkit...K.: Mhm. G.: ... kaip jis atrodo... K.: Mhm. G.: ... sakau, aš negaliu dabar garantuot, kad ten iš tikrųjų kažkas klastoja. A. P. paklausiau, nu /.../ tai sakau /apie ką/ /.../ /žinai/. K.: Aha. G.: Bet jisai sako, yra ten, sako, viena klaidelė, bet, sako, jin daugiau redakcinio pobūdžio, žinai. Tai tokių redakcinio pobūdžio, tai žinai, čia prie kiekvieno įstatymo yra. K.: Tu žinai kas yra man rodos, tarp mūsų kalbant, man rodos oficialiai lobistai /.../ ir ieško pasiteisinimo. Aš taip galvoju R. /klausys/. G.: Gal būt, žinai. Tai, supranti... aš ten... ne... nebelabai suvokiu esmės, žinai, kurioj vietoj jie ko dar ten nori, žinai...K.: Mhm. G.: ... nes ten... jie dėl išdavimo ten sąlygų ten kažką tai...K.: Mhm. G.: ... jis norėjo pataisyti ten, žinai, tai mėnesis ten registruota visa kitą, bet... ten tada su B. jie nesusitarė, žinai...K.: Mhm. G.: Tai aš jam sakiau, nu, sakau, klausyk, nu yra darbo grupė... /.../ nariai. Tai, jeigu visi darbo grupės nariai sutinka, tai sakau, aš nieko prieš, ta prasme...K-Mhm...G - ... tam turiniui. Bet, sakau, nu kiek, sakau, aš galiu būti durnelio vietoj, /žinai/, vienas kaip... kaip pionierius, žinai. Sakau, palaikau jūsų /.../ nuostatą...K.: Mhm. G.: ... B. vis atmeta. Tai aš /kaip/ instruktavau mūsiškius, sakau, jeigu matot, kad yra šansų, kad praeina ir B. ten palaiko visi kiti…K.: /…/ G.: …tai, sakau, ir jūs palaikykit. K.: Mhm. G.: Bet jeigu matot, kad beviltiška, nu tai, sakau, kam ten, žinai…K.: Mhm. G.:… veržtis į pirmas gretas ir po to, žinai...(t. 12, b. l. 47) K.: Mhm. G.: ...vaidinti.../.../ bus. K.: Nu jo. Supratau. G.: Taip mes, kaip sakyt... jiems nekenkiam, padedam, bet nu protingai, žinai, ta prasme. Jeigu jūs dar matot, kad kažką reikia, sakykit, dar /aš/ /.../ K.: Taip aš noriu vat... turėčiau šiandien ryt, pasižiūrėt... ė-ė... kas ten mums... ė-ė... netiesiogiai paliktų daugiau erdvės /.../ Čia aš gal būt pasižiūrėsiu tuos punktus. Netgi pasiformuluosiu... Paskui pasitarsim, kaip daryti, nes jeigu teikimus daryti. G.: Jo, nes visa tai reikia daryti praktiškai iki kitos savaitės... ė-ė... antradienio. K.: Mhm. G.: Dar pirmadienį dar yra tinkamas laikas, po to dar galim, bet, žinai, jau rizikuojam. kad... ė-ė...K.: Kad įnešt į darbotvarkę? G.: Jo. K.: Mhm. G.: Dabar matai komitetas šią savaitę nebuvo. Jie dar turi neapsvarstytų pasiūlymų. K.: M. Mhm. G.: Tai jie logiškai /nu/ planuoja taip žinai... Supranti, kas yra. Esmė yra tokia: G. susitaria, kad /.../...K.: Mhm. G.: ... ir išima iš darbotvarkės. Ate... ateina kokia Š... tarsi būtų iškart /per/nauja, nu tiesiog...K.: Mhm, supratau. G.: ... žinai, neturim ką padaryt, nes... aš ir dabar va kur buvo prieš tai darbotvarkė... Komitetas padavė žinai, /kad/ išnagrinėjo? Aš su L. atėjau, susitariau, sakau, /klausyk traukiam/. K.: Mhm. G.: Sakau nu žinai, sakau ką, ką tu gali padaryt, jei /jie/ yra išbraukti. Bet jeigu į seniūnų sueigą ateina vienas iš seniūnų ir jį palaiko visa armija kas buvo, nu net ir Seimo pirmininkas ten nieko negali padaryt, nes ten dėl procedūrinių dalykų tą išbraukėm ten, žinai, išsikūrėm patys tik tai va. Nu, žinai...K.: Supratau, V.. G.: Tu būdamas vidui... Nors dabar sukalbėjom, sukalbėjom, kad maždaug taip, sakau, klausyk, B., nu tai lapkričio mėnesį be streso mes, sakau, dabar darom klaidas, žinai, patys... ė-ė... pri... priveliam, sakau, į tą projektą, sakau... padarom be streso, žinai, lapkričio mėnesį priėmimą. Gerai, jisai lyg ir... sako gerai, čia žinai, ten jisai pats toks turbūt, žinai, ne visus valdo, žinai. K.: Mhm. G.: Pas juos ten irgi yra /.../. Mūsų iniciatyvos tikrai nebus ir bus geriau... K.: Mhm. G.: Lengvas tempas šitam. K.: Bet tai, ta prasme, prie bet kokio „rasklado“ /viskam/ reikalinga žmonių. Jau ir taip daug padaryta, ta prasme, ir... jeigu dar tas nusikels ir…..G.: Turėtų nusikelt, aš manau, kad....K.: Tas priėmimas po Naujų buvo labai psichologiškai svarbus. G.: Aš suprantu, bet nu žinai... Jeigu tai priklausytų...K.: Aš viską suprantu. G.: …nuo, nuo manęs žinai…K.: Aš tau be priekaištų…/…/rankų…(t. 12, b. l. 48). G.:.../.../ jo, bet, jo aš tą suprantu irgi, bet žinai, kaip mūsų /.../ (pašnibždom). Kaip /sako/...kai yra aplinka draugiška...K.: Mhm. G.:...tai tu gali nuveikti žymiai daugiau. K.: Mhm. G.: Ten, žinai, ten jau... ten paėmėm specialiai //keturias/dešimtą/ /.../ ir darbo grup/ė/ ir irgi panašiai ten nu ir kaip... Ten ką norėjom, ten padarėm, bet dabar jau žinai, kur ten nebuvo... viso Seimo, žinai, įsikišimo. Dabar, supranti, iššoko konservatoriai, iššoko socialdemokratai. Jeigu įie nešoktų...K.: Mhm. G.:... jokių problemų. K.: Net jeigu nešoktų socdemai turbūt irgi nebūtų baisi problema? G.: Jo. K.: Mhm. G.: Kiti nei praktiškai neiššoka, ten eina... Vasarį šito daikto pasiūlymus dėl to įstatymo /norėjo/ labai daug. K.: Mhm. G.: Bet mes tada /nekildinom/ /.../, nekreipėm dėmesio į juos. K.: Mhm. G.: Tegul jie daro pateikimą, metam į komitetą, komitetas perduoda darbo grupei ir, žinai, ten jie ir sėdi. Supranti ir visas taip visai ėjosi /.../. K.: Jo, jo. G.: Bet dabar jau žinai, kai patys socdemai įšoko su tuo projektu, aš nelabai suprantu kam jiems jis ten baisiai taip reikalingas, bet tai...K.: Gal Prezidentūroj ką nors keičia? G.: Nu žinai, ar prezidentūrai tas rūpi? K.: Greičiausiai nerūpi /.../. G.: /.../ Lietuvos banko kamikadzės. K.: Bet yra, yra kaip yra žinai, negali /.../ G.: Čia Lietuvos bankas taip, jie ten dėl turinio buvo...K.: Mhm. G.: ... jie... bet, kai darbo grupė baigė savo darbą, jie buvo patenkinti. K.: Jo? G.: Jo ir jie, žinok, neforsavo. Bent jau, kad eit kažkur tai /.../ ir aš girdėčiau, kad jie forsuoja... /.../ tai, žinok, kalbėdavo su prezidentūra ar kažkas ten, patį B. jį užkniso, žinai, sako, kad tu užlaikai. K.: Mhm. G.: Nei jis užlaiko, nei ką. K.: Mhm. G.: Komitetas jam, žinai....K.: /.../ numeta. G.: Žinai, valdo tą komitetą, ten dar būtų galima paskambinti, /.../ ribotų ten porą savaičių, žinai, gali ten... pasakyt, nu ten...K.: Matyt, matysim galų gale atsidėjo į lapkritį....G.: Nu kaip, žinai, aš negaliu garantuot...K.: Supratau, supratau. G.:…kad, kad ne iššoks vėl koks nors…K.: Mhm. (t. 12, b. l. 49). G.: ...a prasme, iš mūsų pusės nebus...K.: Mhm. G.:...iniciatyvos. K.: Mhm. G.: Ta prasme mes, mes tą, žinai, sutvarkom tada. Nes, matai, mes...K.: Supratau /.../ G.: ... ir tarp mūsų, žinai, /.../ visokie /.../ /nebaigti/... Mes turim... ė-ė... K.: Šią savaitę /jus/ neturit... G.: Šitą savaitę neturim. Kitą savaitę - dvi dienos... Ir po to biudžeto pateikimas ir viskas. Jeigu... K.: Mhm. G.: ... jeigu viskas tvarkoj, man atrodo iki lapkričio net posėdžių nebeturim. Tai va. K.: Tai lapkritį - biudžetas, biudžetas, biudžetas, biudžetas. Nu aišku/.../ G.: Ne visai... /tik/ biudžetas... Matei biudžetas /iš/keliaus... ė-ė...K.: Mhm. G.: ... į vyriausybę vėl pasvarstymui, tai. K.: Mhm. G.: ... mes /dirbsim/ jau tada tuo.... K.: Mhm, mhm. G.: ... tuo... tuo tarpu. Teoriškai gali padaryt...K.: Mhm. G.: ... nulinį posėdį, bet... pakol kas L. tokios... laikosi principo, jeigu yra pagal statutą pertrauka, tai reiškias pertrauka, žinai. K.: Mhm. Tai paskui lapkritį posėdžiaujat... nu ir /kreditas/ /.../ iki Kalėdų tada. G.: Jo. Nu aišku. Kas dar? K.: Nieko. G.: Viskas? K.: Viskas, taip norėjau pra... pra... prasičekint, pagalvojau, nu, ta prasme, kad ne posėdžių diena. (t. 12, b. l. 50) <…>”.

        Lietuvos Respublikos Seime 2015 m. spalio 12 d. užregistruotas pasiūlymas dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 111, 141, 211, 222,  222, 231, 251 straipsniais ir penktuoju skirsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-3370(2). Pateikė Seimo nariai V. S., V. F. (t. 39, b. l. 4-6). Pasiūlymo turinys <...> Pakeisti Įstatymo projekto 43 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 20 straipsnį, įsigalioja 20156 m. gruodžio vasario 1 d. (t. 39, b. l. 6).

Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir Finansų komiteto 2015 m. spalio 14 d. protokolo Nr. 109-P-32 duomenimis (t. 39, b. l. 22), posėdis įvyko 2015 m. spalio 14 d., 10 val. 00 min. <...> 7. Svarstyta. Seimo narių pasiūlymai Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11(1), 14(1), 21(1), 22(1), 22(2), 23(1), 25(1) straipsniais ir penktuoju (1) skirsniu įstatymo projektas XIIP-3370(2) (t. 39, b. l. 23) <...> Nutarta. Pritarti darbo grupės išrašui (išrašas pridedamas prie protokolo – 44 lapai). Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu <...>.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto 2015 m. spalio 14 d. posėdžio stenogramos duomenimis, <...> B. B. (LSDPF) <...> V. F....prieš, atmetame, tai viskas. Kas už tai, kad priimti pasiūlymą nuo vasario 1 d.?---Šeši.---Kas prieš? Kas susilaikė?---2---Pasiūlymas priimtas nuo vasario 1 d..<...> (t. 39, b. l. 31).

Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir Finansų komiteto 2015 m. spalio 14 d. protokolo Nr. 109-P-32, registruoto Lietuvos Respublikos Seime 2015 m. spalio 16 d., duomenimis (t. 39, b. l. 39), 7. Svarstyta. Pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai) dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 111, 141, 211, 221, 222, 231, 251 straipsniais ir penktuoju1 skirsniu įstatymo projekto XIIP-3370(2) <...> Eil Nr. 5. Pasiūlymo teikėjas, data: Seimo nariai V. F. ir V. S., 2015-10-06; Siūloma keisti: Str. 43, Str. d. 1; Argumentai: Įstatymo įsigaliojimo terminas priklauso nuo galutinės įstatymo redakcijos. Įstatymo projektu siūloma daug reikšmingų pakeitimų, prie kurių vartojimo kredito davėjai turi turėti laiko prisitaikyti. Todėl siūloma, kad įstatymas įsigaliotų 2016 m. vasario 1 d. Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo projekto 43 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 20 straipsnį, įsigalioja 20156 m. gruodžio vasario 1 d.; Komiteto nuomonė: Pritarti; Argumentai, pagrindžiantys nuomonę: Argumentai pateikti pasiūlymo turinyje (t. 39, b. l. 58-59).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. spalio 12 d. protokolo Nr. S6-14-107 duomenimis (t. 9, b. l. 9), slapta užfiksuoti tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. (K.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi V. G. (G.), susirašinėjimas SMS žinutėmis.

        2015 m. lapkričio 4 d., 8:16:42 val. (t. 9, b. l. 10), K.: „Sveikas, V. Gal trumpam sokolado ar prie fontano apie 9 plius minus ar kiek veliau? R.k“ (t. 9, b. l. 11).

        2015 m. lapkričio 4 d., 8.27.09 val., G.: „Gerai bandom 8:55 vaziuoju, tureciau sspet“ (t. 9, b. l. 11).

        2015 m. lapkričio 4 d., 8.27.50 val., K.: „Kur?“ (t. 9, b. l. 11).

        2015 m. lapkričio 4 d., 8.28.30 val., G.: „Prie fontano“ (t. 9, b. l. 11).

        2015 m. lapkričio 4 d., 8.28.40 val., K.: „Iki“ (t. 9, b. l. 11).

Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. lapkričio 5 d. rytinio posėdžio protokolo Nr. SPP-286 duomenimis (t. 40, b. l. 67), <…> 10.11 val. Svarstyta. Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu įstatymo projektas XIIP-3370(2) (teikėjai – B. B., V. G., R. Ž. / darbo grupė) (priėmimas) (taikoma skubos tvarka). Dėl 43 straipsnio V. F. ir V. S. pataisos, kuriai pritarė pagrindinis komitetas, kalbėjo Seimo narys V. S.. Pasiūlymui svarstyti šią pataisą pritarta bendru sutarimu. 43 straipsnio V. F. ir V. S. pataisa, kuriai pritarė pagrindinis komitetas, priimta bendru sutarimu. Posėdžio pirmininkė pranešė, kad R. Ž. atsiėmė pataisą dėl 43 straipsnio, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas. 43 straipsnis priimtas bendru sutarimu <...> (t. 40, b. l. 72).

Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos 2015 m. lapkričio 5 d. rytinio posėdžio Nr. 286 ir vakarinio posėdžio Nr. 287 stenogramos duomenimis (t. 40, b. l. 100), <...> Pirmininkė <...> 43 straipsnis. Yra Seimo narių V. F. ir V. S. pasiūlymas. Prašom pristatyti, V., savo pasiūlymą. V. S. (DPF). Šio pasiūlymo pagrindas yra įsigaliojimo data ir mes numatome 2016 m. vasario 1 d. Pirmininkė. Komitetas pritarė. Gal mes galime bendru susitarimu svarstyti? Pritarta siūlymui svarstyti bendru sutarimu. Gal galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu. Yra Seimo nario R. Ž. siūlymas, bet irgi dėl datos. Mes jau apsisprendėme. Atsiimate. Nėra prasmės svarstyti. Gal galime 43 straipsnį priimti bendru sutarimu su V. F. ir V. S. pasiūlymu, kuriam mes ką tik pritarėme? Pritarta bendru sutarimu. <...> (t. 40, b. l. 120).

Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. lapkričio 5 d. rytinio posėdžio protokolo Nr. SPP-286 duomenimis (t. 40, b. l. 67), <...> nuo 10.11 val. iki 11.32 val., svarstytas Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-3370(2)ES (teikėjai – B. B., V. G., R. Ž./darbo grupė) (priėmimas) (taikoma skubos tvarka) (t. 40, b. l. 67) <...> Dėl 8 straipsnio Š. G. pataisos, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas, kalbėjo Seimo narys Š. G..

Balsuota ar pritarti pasiūlymui svarstyti 8 straipsnio Š. G. pataisą, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas: už – 32. Pritarta. (Užsiregistravo 74 Seimo nariai (10.39 val.)).

Dėl balsavimo motyvų dėl šios pataisos kalbėjo Seimo narys E. M..

Balsuota dėl 8 straipsnio Š. G. pataisos, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas: už – 19, prieš – 9, susilaikė 65. Nepriimta. (Užsiregistravo 94 Seimo nariai (10.41 val.)) <...> (t. 40, b. l. 69, 67-82).

        2015 m. lapkričio 5 d. rytinio posėdžio balsavimo rezultatų duomenimis (t. 1, b. l. 108), darbotvarkės klausimas Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-3370(2); priėmimas <...> Formuluotė: dėl pritarimo svarstyti 8 straipsnio Š. G. pataisą, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas. Balsavimo laikas: 10:39:28. Balsavo Seimo narių: 72 iš 141. Balsavimo rezultatai: už – 32, prieš – 7, susilaikė – 33, pritarta. Balsavimo rezultatai pagal frakcijas: U frakcija – už 12, prieš – 0, susilaikė – 2.

        „Už“ balsavo Lietuvos Respublikos Seimo U frakcijos nariai: D. S., D. L., F. V., F. V., G. V., G. L., M. R., M. D., P. A., P. A., S. V., U. S. (t. 1, b. l. 108-112).

2015 m. lapkričio 5 d. rytinio posėdžio balsavimo rezultatų duomenimis, dėl darbotvarkės klausimo Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-3370(2); priėmimas <...> Formuluotė: dėl 8 straipsnio Š. G. pataisos, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas. Balsavimo laikas: 10:41:37. Balsavo Seimo narių: 93 iš 141. Balsavimo rezultatai: už – 19, prieš – 9, susilaikė – 65, nepritarta. Balsavimo rezultatai pagal frakcijas: U frakcija (UF) – už 8, prieš 0, susilaikė 5; Frakcija ,,TT“ (TTF) – už 0, prieš 1, susilaikė 9; LS frakcija (LSF) – už 8, prieš 0, susilaikė 0; LLRA frakcija – už 0, prieš 0, susilaikė 8; LSDP frakcija – už 0, prieš 3, susilaikė 27; TS – LKD frakcija (TSLKDF) – už 3, prieš 0, susilaikė 15 (t. 40, b. l. 128-130). U frakcija (UF) „už“ balsavo: V. G., L. D., V. F., L. G., J. K., A. P., V. S., S. U. (t. 40, b. l. 128-130).

        Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. birželio 6 d. protokolo Nr. S6-14-46 (t. 5, b. l. 95) duomenimis, slapta užfiksuotas 2015 m. gruodžio 9 d. restorane „Stebuklai“, adresu Gynėjų g. 14, Vilniuje, vykęs R. K. ir V. G. susitikimas ir pokalbis, pradžia: 13 val. 45 min., pabaiga: 14 val. 20 min. (t. 5, b. l. 95).

        Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2017 m. gegužės 31 d. išvados Nr. 11-996(17), 11-997(17) duomenimis (t. 13, b. l. 33), <...> tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas R. K. balsas (šio asmens pasakytos frazės garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 2 priede <...>). Tiriamajame garso įraše yra užfiksuotas V. G. balsas (šio asmens pasakytos frazės garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 2 priede <...>).  Patikslinta tiriamojo garso įrašo fragmento stenograma yra pateikta šios specialisto išvados 2 priede. Tiriamasis garso įrašas G-2015-12-09 reikalingas.wav <...> yra ištisinis (t. 13, b. l. 45).

        Specialisto išvados Nr. 11-996(17), 11-997(17), 2 priedo duomenimis, stenogramoje yra pažymėta: /.../ vietos, kur pasakyti žodžiai nėra suprantami; /žodis ar frazė/ – vietos, kur dėl pasakytų žodžių kilo abejonių; (frazė) – papildoma informacija. K – R. K., G –V. G., (P – padavėjas) (t. 13, b. l. 48). 

 <...> G.: Bet supranti, dabar aš... aš žiūriu jau kelintą kartą, kaip K., žinai, su P. nere... nebepasiseka suvairuot. Tenka man nuo atbulinės sėdynės žiūrėt. K.: Nes pameni, prieš tai buvo smulkieji kreditai? G.: Nu. K.: Irgi. G.: Tai taip, tas pats gi buvo. Tai ten žinai. Tai gerai, kad ten yra dar be...be P....be P. dar ten pora žmonių, žinai, normalių, kurie ten...susiorientuoja /dar/. Žiūrėk, ė-ė...tai aš šito gal dabar net man baisiai ir nereikia. K.: Tai...(t. 13, b. l. 56). G.: Aš su K. pakalbėsiu... /.../...<...>( t. 13, b. l. 56).

        Kratos 2016 m. gegužės 30 d. protokolo duomenimis, 2016 m. gegužės 30 d. buvo atlikta krata (duomenys neskelbtini), esančiame R. K. darbo kabinete. Šios kratos metu tarp kitų daiktų ir dokumentų ant radiatoriaus buvo rasta ir paimta dešimt A4 formato lapų su juodos spalvos rankraštiniais užrašais, atspausdintų dokumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo pakeitimų priėmimu (t. 20, b. l. 54-56, 57, 64, 65, 66, 67, 68, 69).        Apžiūros 2016 m. birželio 30 d. protokolo duomenimis (t. 20, b. l. 81), šie dokumentai buvo apžiūrėti.

        Apžiūros metu nustatyta <...> 3. Apžiūrint A4 formato lapą su rankraštiniais įrašais nustatyta, kad lapo viršuje kairėje pusėje yra atspausdinta „LIETUVOS ENERGETIKOS INSTITUTAS“. Po atspausdintais duomenis yra juodu rašikliu padaryti įrašai „PROJEKTO EIGA: 1. Valdomos sutartos frakcijos: 1) TT 2) DP 3) LSDP 2. KOMITETAS iš Trečiad į antrad. 3. Balsai salėje 4. „B. skaud. Š.“ – prašau „KAD LOBISTAI LOCHAI SAKĖM“ X: 1. Padarėm registraciją 2. Iš komiteto nuėmėm G. 3. Suorg. LLS „už“ 4. „Nuėmėm“ 14. TSLKD A. „grąsino“ pač. balsavo „už“ 5. Ryte – V. G. U nesiruošė balsuoti visiškai gavo 8 „už“ 6. Padaviau ką žadėjau: po sausio 1 d. galioja 7. Padaviau išlaidas (po to kai U. (protokole – C.) pasuko DM PER „LOCHUS“: Turiu: (keiksmažodis) REPUTACIJĄ: Nors tai pirmas prakolas susidėjus su „Lobistais“ X istorijoje – antras. Padaviau išlaidas“ (t. 20, b. l. 70-71, 76, 82).

        4. Apžiūrint 2015 m. lapkričio 5 d. rytinio posėdžio balsavimo rezultatus nustatyta, kad lape yra lapo viršuje yra atspausdinta darbotvarkės klausimas – Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253, 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11(1), 14(1), 21(1), 22(1), 22(2), 23(1), 25(1) straipsniais ir penktuoju (1) skirsniu Įstatymo projektas (Nr. XIIP-3370(2)); priėmimas. Formuluotė: dėl 8 straipsnio Š. G. pataisos, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas. Balsavimo laikas:10:41:37. Balsavo Seimo narių: 93 iš 141. Balsavimo rezultatai: už – 19, prieš – 9, susilaikė – 65, nepritarta. Balsavimo rezultatų lape yra atspausdinta lentelė – balsavimo rezultatai pagal frakcijas: U frakcija – už 8, prieš 0, susilaikė 5; Frakcija ,,TT“– už 0, prieš 1, susilaikė 9; LS frakcija – už 8, prieš 0, susilaikė 0; LLRA frakcija – už 0, prieš 0, susilaikė 8; LSDP frakcija – už 0, prieš 3, susilaikė 27; M. S. narių grupė – už 0, prieš 5, susilaikė 1; TS – LKD frakcija – už 3, prieš 0, susilaikė 15. Lentelės apačioje dešinėje pusėje yra raudonu rašikliu parašyta „/32“. Lapo apačioje kairėje pusėje raudonu rašikliu parašyta ,,NUIMTAS G.“ (t. 20, b. l. 65, 67, 71-72, 77, 82).

        5. Apžiūrint 2015 m. lapkričio 5 d. rytinio posėdžio balsavimo rezultatus nustatyta, kad lape yra lapo viršuje yra atspausdinta darbotvarkės klausimas – Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253, 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11(1), 14(1), 21(1), 22(1), 22(2), 23(1), 25(1) straipsniais ir penktuoju (1) skirsniu Įstatymo projektas (Nr. XIIP-3370(2)); priėmimas. Formuluotė: dėl pritarimo svarstyti 8 straipsnio Š. G. pataisą, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas. Balsavimo laikas: 10:39:28. Balsavo Seimo narių: 72 iš 141. Balsavimo rezultatai: už – 32, prieš – 7, susilaikė – 33, pritarta. Balsavimo rezultatų lape yra atspausdinta lentelė – balsavimo rezultatai pagal frakcijas: U frakcija – už 12, prieš 0, susilaikė 2; Frakcija ,,TT“ – už 0, prieš 0, susilaikė 3; LS frakcija – už 9, prieš 0, susilaikė 0; LLRA frakcija – už 5, prieš 0, susilaikė 2; LSDP frakcija – už 1, prieš 3, susilaikė 22; M. S. narių grupė – už 0, prieš 4, susilaikė 1; TS – LKD frakcija – už 5, prieš 0, susilaikė 3 (t. 20, b. l. 65, 66, 72, 78, 82-83).

        Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. rugpjūčio 17 d. specialisto išvados Nr. 11-1643 (16) duomenimis (t. 20, b. l. 104), <...> 3. A4 formato lape su rankraštiniais įrašais, pradėtame žodžiais „PROJEKTO EIGA“ ir pabaigtame žodžiais „Padaviau (pagal R. K. paaiškinimą – padariau) išlaidas“, rankraštinius įrašus parašė R. K.. 4. 2015 m. lapkričio 5 d. rytinio posėdžio balsavimo rezultatų lapę rankraštinius įrašus (išskyrus rankraštinį įrašą „/32“) parašė R. K.. Nustatyti, ar rankraštinį įrašą „/32“ parašė R. K., negalima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių (t. 20, b. l. 108).

        Apžiūros 2016 m. liepos 1 d. protokolo duomenimis (t. 20, b. l. 84), apžiūros objektas 2016 m. gegužės 30 d. iš R. K. darbo kabineto, esančio UAB „XM“ patalpose, (duomenys neskelbtini), paimtų dokumentų apžiūra. Apžiūrėti šie dokumentai: 1. A4 formato lapas su rankraštiniais įrašais ir ant jo užklijuotu žaliu lapuku su rankraštiniais įrašais, 1 lapas ir 1 lipdukas. Apžiūros metu nustatyta: 1. Apžiūrint A4 formato lapą su rankraštiniais įrašais ir ant jo užklijuotu žaliu lapuku nustatyta, kad ant lapo viršaus yra atspausdinta „X“. Lape mėlynu rašikliu parašyta „Smūgis reputacijai Tavo Lochams PIRMAS PRAVALAS VISA – ANTRAS mūsų istorijoje (akcijos) (Neaiškus žodis) pliusai TT + LSDP + U + Neįskaitomi žodžiai Įsipareigojimai Mes (neįskaitomas žodis) iki sausio 1 d. K. G. LLS TSLKD U (ant neaiškus žodis) paimta XXXXX 100 € 50 %. Ant lapo užklijuotame žaliame lapuke raudonu rašikliu parašyta „G. 1. U 2. Pliusiukai prie FR. 3. Komitetai 4. LSDP – Premj. – Š. LLS/TSLKD“ (t. 20, b. l. 85, 87).

        Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. rugpjūčio 17 d. specialisto išvados Nr. 11-1643 (16) duomenimis (t. 20, b. l. 104), <...> 6. A4 formato lape su rankraštiniais įrašais, pradėtame žodžiais „SMŪGIS REPUTACIJAI“, ir ant jo priklijuoto žalios spalvos lipduko rankraštinius įrašus parašė R. K. <...> (t. 20, b. l. 108).

Liudytojas B. B. paaiškino, kad pažįsta E. M., V. G. ir G. S.. Š. G. kaip buvusius Seimo narius. R. K. jam nepažįstamas, bendrauti neteko. Jis yra socialdemokratų frakcijos narys. 2012-2016 m. į valdančią daugumą įėjo jų partija, „U“, lenkai. 2012-2016 Seimo kadencijoje jis buvo Biudžeto ir finansų komitete pirmininku, iki kol sūnus laimėjo konkursą, gali būti 2015 m. gegužės 8 d. Kadangi „U“ atstovas P. N. buvo pavaduotoju, tai susikeitė su juo vietomis, šis tapo pirmininku, jis – pavaduotoju. Jis buvo vienas iš iniciatorių dėl klausimo apie greituosius kreditus. Į jį kreipėsi daug žmonių, kad žmonės gauna kreditus neatsakingai, o paskui atiduoti reikia su didelėmis palūkanomis, todėl labai skubino šį klausimą, buvo sudaryta darbo grupė. Darbo grupėje užtruko darbas, nes keli grupės nariai vis ignoruodavo posėdžius, nesusirinkdavo kvorumas, daugiausiai iš opozicijos, todėl tas klausimas nusitęsė. Po to jis kreipėsi į Lietuvos banką ir finansų ministeriją, kad jie atliktų atitinkamus tyrimus, turėjo išanalizuoti kaimyninių valstybių padėtį, su Lietuvos banku ir Finansų ministerija priėjo konsensusą. Š. G. teikė pasiūlymus dėl šio įstatymo pateikimo, bet turinio tikrai neatsimena. Dauguma jo pasiūlymų buvo atmesti, ar net visi. Buvo ne tik vieno Š. G. pasiūlymų, jų buvo ir daugiau, įvairių, buvo dėl laiko, dėl įsigaliojimo įstatymų, dėl saugiklių, trukmės, paros meto. Datų tikrai neprisimena ir negali komentuoti. Visada pasirinkdavo mėnesio 15 ar 1 dieną. Vieni nuo spalio 1 d., kiti nuo lapkričio 1 d., kiti nuo gruodžio ir t. t. Buvo biudžeto komiteto posėdyje surastas konsensusas, paimtas kažkoks vidurkis, kiek pamena iš visų siūlymų, ir buvo lapkričio 1 d. Jokios ypatingos reikšmės ta diena nedarė. Su verslu visada žiūri, numatomas parengiamasis laikotarpis, o biudžetiniai įstatymai turi būti pateikti pusė metų iki priėmimo. Visi kiti įstatymai priimami vadovaujantis tiesiog protu ir logika. Jei įstatyme numatyta gegužės 1 d. ar lapkričio 1d., tai gal ir todėl buvo pasirinkta ta data, bent jis neprisimena, kad Teisės departamentas būtų kažką kito užregistravęs. Atrodo, kad lapkričio 1 d. daugiau buvo numatyta kaip kompromisinis variantas, jei buvo priimtas 2015 m. lapkričio 9 d., vadinasi, data buvo keičiama. Jei būtų priešingai, tai Teisės departamentas teiktų pastabas. Dėl šio įstatymo koalicijoje konfliktų nebuvo, bent jis neatsimena. Kai jau nebuvo pirmininku, tada negalėjo klausimo išimti iš komiteto darbotvarkės. Jei pirmininkas išima klausimą, vis tiek darbotvarkė yra tvirtinama posėdyje ir balsuojama, jei prabalsuoja kitaip, tai ir įvyksta kitaip. Frakcijos nuomonę per vieną ar kitą asmenį išsakydavo. V. G. išsakydavo frakcijos nuomonę. Kiekviena frakcija prieš plenarinį posėdį susirenka ir svarsto visus klausimus, kurie įtraukti į dienotvarkę. Frakcijų pirmininkai apsiklausdavo tarpusavyje, jei kas nors nepritaria, derina, buvo praktika spręsti klausimus koalicijoje. Įstatymo projektas iki priėmimo buvo svarstomas apie 2-3 metus. Galėjo būti 2013 m. pradėtas, pradžioje svarstoma buvo darbo grupėje. V. G. buvo darbo grupės narys. Ne tik normalu, bet būtina darbo grupės nariams bendrauti svarstant pakeitimus. V. G. atstovaudavo „U“ frakciją. Galėjo kalbėti su V. G. dėl vartojimo kredito įstatymo įsigaliojimo termino nukėlimo, nes su juo buvo ne vienas pokalbis. Seime normalu bendrauti su kitais Seimo nariais ir derinti pozicijas.

Liudytojas V. M. paaiškino, kad apie kreditų įstatymą pirmą kartą išgirdo tik prasidėjus teisminiam procesui. Kiek jis dalyvavo ir bendravo su visais frakcijos nariais, nei tokia tema buvo kalbama, nei kažkokia frakcijos nuomonė tais klausimais nustatoma. Kol jis buvo, tokios kalbos nebuvo. Kai kalba apie bendros nuomonės suformavimą, tai yra normali politinė praktika, kad frakcijos nariai diskutuoja, ir jei nuomonės nesutampa, yra skelbiamas laisvas balsavimas, t. y., frakcijos nuomonė yra tokia, bet frakcijos kiekvienas narys gali elgtis, kaip nori. Jeigu klausimas yra labai stipriai politiniai aštrus, kur partijos frakcijos nuomonė yra labai svarbi, gali būti rekomenduojama tiems frakcijos nariams, kurie nesutinka, nors jau susilaikyti arba nedalyvauti balsavime. Frakcija susirenka, aptaria, ir frakcijoje būna balsavimas, kaip visi frakcijos nariai turėtų elgtis vienu ir kitu klausimu. Jeigu nėra sutarimo, išsako argumentus, tai paliekamas laisvas balsavimas. Jeigu yra klausimas politiškai svarbus, tai frakcijoje kalbasi, ieško išeities. Kiekvienas Seimo narys turi teisę balsuoti taip, kaip nori, o kiekviena politinė jėga arba partija turi teisę bandyti formuoti savo politinę nuostatą. Būna rekomendacijos neateiti ar susilaikyti nuo balsavimo. Jei rekomendacijų neklausoma, tai čia frakcijos arba partijos pasirinkimo klausimas: gali šalinti iš frakcijos, gali šalinti iš partijos už partijos linijos nesilaikymą. Partija, atėjusi kaip komanda, turi ir privalo ieškoti bendros pozicijos ir bendros partijos nuostatos, tai yra normalus politinis procesas. Dėl vieningo balsavimo dėl vartojimo kredito įstatymo jis nei diskusijose, nei sprendime nedalyvavo nei frakcijos metu, nei pokalbyje su frakcijos nariais, dėl pelno mokesčio įstatymo – neatsimena.

Liudytojas P. N. dėl Vartojimo kredito įstatymo pakeitimo paaiškino, kad neprisimena Š. G. siūlytos pataisos, bet pamena, kad jis kažką teikė. Atsimena, kad komitete jie stipriai užėmė poziciją ir atmetė tas pataisas. Frakcijoje įvyko svarstymas, buvo žmonių, kurie išsakė savo poziciją, bet neprisimena, kas, nes frakcija didelė, tiesiog konstatavo, kad priėmė ir jis pozicijos nekeis. Biudžeto ir finansų komiteto išvadą jis pristatė frakcijoje. Frakcijoje pasakydavo, ką jie žada svarstyti, ir po to informuodavo, ką priėmė. Negali pasakyti nieko dėl V. G. reakcijos. Matyt, kad buvo pokalbiai su V. G. dėl Vartojimo kredito įstatymo pakeitimo, pasikalbėdavo ir su juo, ir su kitais tais klausimais. Ne visada sutapdavo nuomonės ar lūkesčiai, bet informuodavo, kad toks sprendimas yra priimtas ir visą laiką deklaruodavo, kad to sprendimo, kurį priėmė komitetas, laikysis.

17.2.2. Įrodymų vertinimas

Kaltinamieji neigė jiems pareikštą kaltinimą. Teisėjų kolegija vertina, kad bylos duomenų visuma šio kaltinimo nepatvirtina.

Kaip matyti iš chronologiškai išdėstytų bylos duomenų, Seime 2015 m. birželio 30 d. užregistruotame Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 pakeitimo projekte Nr. XIIP-3370 buvo numatyta šio įstatymo įsigaliojimo data – 2015 m. lapkričio 1 d., o įstatymo 20 straipsnio – 2016 m. lapkričio 1 d. (t. 37, b. l. 37). Lietuvos Respublikos Seimo rytiniame 2015 m. rugsėjo 24 d. posėdyje svarstyta Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 projekto Nr. XIIP-3370 (teikėjai – B. B., V. G., R. Ž./darbo grupė) pateikimas (t. 40, b. l. 1). Pranešėjas B. B. siūlė ypatingą skubą taikyti ir kaip galima greičiau (t. 40, b. l. 23). Nutarta paskirti šio projekto preliminarią svarstymo Seimo posėdyje datą – 2015 m. spalio 1 d., svarstyti šį projektą skubos tvarka.

        2015 m. rugsėjo 28 d., 11.30 val. – 12.00 val., restorane „AJ Šokoladas“, adresu Gedimino pr. 46, Vilniuje, vykusio R. K. ir V. G. susitikimo metu (t. 4, b. l. 69) kaltinamieji aptarė įstatymo priėmimo eigą, B. B., komiteto pirmininko P. (P. N.) vaidmenį, V. G. atliekamus veiksmus ir R. K. pageidaujamą rezultatą.

        Pokalbio metu V. G. nurodė, kad „B. baisiai šoka į eterį, supranti, ir...skubina”, „dabar pateikimą pavarėm”, „Bet jisai nori...svarstymo“ ir sakė R. K.: „jeigu tu turi kontaktą su B., kad jisai“ „ nu, neskubintų, ta prasme“, pranešė, jog „Labai yra sudėtinga, žinai, stabdyti, kaip vis tiek jisai darbo grupės vadovas buvo“, jis pats kalbėjo ir kalbės su P. N. „Tai aš su komiteto pirmininku pakalbėjau. Na, sakau, ten dar yra pataisų, žinai, sakau, tai tu tiesiog protingai, žinai, svarstyk“, „Tai sakė jokių problemų“, „Aš dar su juo rytoj perkalbėsiu, žinai“. V. G. taip pat pažymėjo: „Bet trečiadienį jie turi komitetą“ „Tai jeigu B. ten“ „rėks“ „Petras išsigąs ir“ „žinai, nu, yra sudėtinga sustabdyt, žinai, kai...Ten dar be...be B. dar bus, žinai“ „kurie rėkia, supranti. Tai... tada, jau nueis jau svarstymui“, „Aišku priėmimo dar nėra, bet, nu, vis tiek... biškutį per greitai. Nes mes dar spėsim sužiūrėt ir pataisų normalių, žinai“ „Reikia turėt omeny, kad yra kai kurių priregistravusių nenormalių pataisų“ „Visi suregistravo tas... ė-ė... tokias, kur, nu, ten išvis“ „sunaikins tą verslą“. V. G. siūlė R. K.: „Bet jūs iš savo pusės pasižiūrėkit, ar jūs turit dar kažkokių turinio dalykų”, į ką šis atsakė: „Turini...Turininiai dalykai iš esmės, kurie mums rūpi, yra atspindėti...ė-ė-ė...labiau asociacijos”, „Ten jau ką jie duoda, tai iš esmės tas turinys mums kaip ir“ „Tinka“, „Ta prasme, kas jiems tiks, mums tiks“ ir nurodė, kas svarbiau: „Mums terminai yra svarbesni“.

        V. G., tęsdamas pokalbį apie terminus „Tai vat su tais terminais, žinai“, nurodė: „Kaip sakyt, bandysim padaryt, kiek įmanoma protingiau, bet, žinai, ne Dievas“. Į R. K. klausimą „pateikimas...Nu, dabar B. tempia ant patei...pateikimo, ar ne?“ V. G. paaiškino „Tai pateikimas praėjo. Čia pra... praeitą savaitę“, „Tai jis dabar tempia jau ant svarstymo“ „Ir dar lieka priėmimas“, „Ir, aišku, ten datos pačios nustatymas įsigaliojimui“. R. K. nurodė: „Tai man labai svarbu bus, ta prasme, labai svarbu bus, jeigu... priėmimas…įvyks... ką aš žinau, sausio /vienuoliktą/“, „Po sausio pirmos, sakykim taip. Tas...tas...la...labai svarbus momentas. Ir tada jau gal ne tiek svarbu ten bus. Palauk, kovą tik renkatės“, „Ar ne? Nu, tai jeigu kovo vienuoliktą priimtų, pavyzdžiui...kas neįmanoma, bet kovo dvyliktą įmanoma turbūt. Tai...tada tegu įsigalioja, sakau, nors ir nuo kovo tryliktos“. V. G. aiškino galimybes: „Nu, žinai, galima pasižiūrėti ir iš kitos pusės. Galima priėmimą daryt su įsigaliojimo data, žinai, ten kovo“ „Tai...žinai...manau, kad be sausio, nu, tai ten sudėtingai jo būtų įsigaliojimas net ir, nu“, „protingai galvojant, nes ten yra registrų visokių ten“, „Tai aš galvoju jau sausis kaip ir natūraliai, žinai“ ir nurodė savo tolesnius veiksmus: „turėtų taip būt. Aš dar aišku patikslinsiu, su jais pakalbėsiu būtinai“.

        Kalbėdamas V. G. apsvarstė ir turinį, galimas naujas pataisas: „Kodėl aš...B., žinai, prisibijau. B. jis iš esmės, jisai nori to ir turinio...viską normalaus, bet.“, „Kas bus, jeigu priėmime“, „ateis ir prasidės“ „priėmime pataisos“ „Tai jų suvaldyti gali būti jau“ „Praktiškai sudėtinga, ta prasme“, „Tai jeigu jų, tų pataisų, žinai, ten, pavyzdžiui, kažkas paims ir įkals, kad“ „negali būti ten daugiau negu... ten ta bendrai skolinimosi norma, taip kad“ „penkiasdešimt“ „Ir viskas, tu“ „Paskutinę dieną, tai yra sudėtinga, žinai, atsukt. Aišku, gali stabdyti, ten visą kitą ir panašiai, bet... Bet tai yra, tampa sudėtinga. Tai dėl to aš ir“ „Dar su B. pakalbėsiu, kad, nu, sakysiu, tu irgi tvarkingai“ „Tai, ta prasme, nu, tiesiog... sukursim tokį įstatymą, kuris, nu, uždarys“ „tą sektorių. Ta prasme, nu, tai jį reikia... Tiek B., tiek aš kalbam, kad, ta prasme, jį reikia reguliuoti, bet ne“ „uždaryti ten“ „Tai čia yra du skirtingi dalykai“.

        V. G., tęsdamas pokalbį apie terminus, paminėjo: „Dėl to aš sakau... Geriau jūs išdiskutuokit normaliai komitete“, „Neskubėdami“, „Nu, sakau, praeikit, sakau. Šita sesija“ „sakau, dar tik prasideda, žinai“, „vis tiek ne, ne... Nuo įsigaliojimo“, „Reikia protingą palikti“, „Tai aš tą bandau, žinai“. V. G., kaip ir ankstesnėje pokalbio dalyje, kreipėsi į R. K.: „Bet... ė-ė... nu, būtų gerai, jeigu pats turi irgi ten kontaktų su B. tai“, „Kad, kad jisai tiesiog“, „protingai viską darytų. Ne, ne“, „Niekas, iš jo nereikia nieko tokio, bet tiesiog“ „Žinai, po to bus“. Į ką R. K. atsakė: „Okei“.

        R. K. pokalbio dalį dėl terminų pabaigė „Okei. Ta prasme, aš tą supratau. Principe programa lieka ta pati. Minimum, jeigu jau ten sulaužo rankas, įsigaliojimas“ „sekančiais. Tai idealu, jeigu priėmimas sekančiais būtų. Supratau. O B. aš supratau. Okei. Okei, gerai“. V. G. atsakė – „Pasižiūrėsiu /tada/. Kas dar?“.

        Tolimesniame pokalbyje kaltinamieji, aptarę nepatinkantį B. B. elgesį (R. K. : „Okei, nu vat stebiu aš tą situaciją. Tos vienos”, „Ji būtų gerai, jeigu nebūtų B.” „Taip sakykim. Naktibalda”; V. G.: „Jo, nes... ė-ė... kas buvo įdomiausia, žinai, nes... S. ir tas ne... neskubėjo, žinai“, „Jis ten sakė spalio pabaigoj, visą kitą“, „biudžetas ir panašiai. O B. atsistojęs – „Greičiau!“, „Greičiau!“ Iš tribūnos“), kalbėjo apie pageidaujamą V. G. bendravimą su P. N..

        R. K. nurodė: „Jeigu šnypštelsi... ė-ė... P., kad čia yra mūsų interesas“, „aš manau jam padės“, „apsispręst... šitą“. V. G. pritarė: „Mes su juo, mes su juo jau kalbėjom, žinai“, „Ta prasme, aš kaip sakyt, ne... nepalikęs esu viską paskutinei“. R. K. nurodė galimą interesą: „P. nori į televizorių“. V. G. tęsė: „Bet, žinai, aš, kaip sakyt, nemėgstu palikt irgi visų darbų“ „paskutinei dienai“ „Nes, žinai, paskutinę dieną būna irgi kartais“ „sudėtinga sutvarkyt. Tai čia jau yra, žinai, kalbėta su juo“ „ir žiūrėta, ta prasme, kad jisai... jaustų“, „Jisai komiteto pirmininkas“, „Jisai nustato, žinai, tempą“, „Jisai nustato tuos dalykus. Jisai negali nustatyti“ „turinio“, „Bet tempas tai yra jo rankose“, „Tai va čia vat... toks yra, bet, na, mokosi žmogus“, „Jisai toks geras kartais nori su visais būt. Jisai nori draugauti su visais komiteto nariais, aš sakau... Tai niekur neveda, ta prasme. Tu turi būti visų draugas, bet visi turi savo interesus“, „Sakau, i-i-ir... vienintelis, sakau, variantas - /kur/ tu su visais busi, jeigu visų tenkinsi interesus ir savų neturėsi“, „Bet, sakau, ar tavo tai, žinai, yra... tikslas?“.

        Kaip matyti iš bylos medžiagos, Seimo Biudžeto ir Finansų komitetas 2015 m. rugsėjo 30 d. pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui, komiteto išvadoms, pasiūlymui patikslinti įstatymo projekto 43 straipsnio 1 dalį numatant, kad įstatymas, išskyrus šio įstatymo 20 straipsnį, įsigalioja ne 2015 m. lapkričio 1 d., o 2015 m. gruodžio 1 d. (t. 38, b. l. 139). Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. spalio 1 d. vakariniame posėdyje (t. 40, b. l. 35), kuriame vyko Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 projekto XIIP-3370(2) (teikėjai – B. B., V. G., R. Ž./darbo grupė) svarstymo tęsinys, buvo nutarta pritarti po svarstymo Seimo posėdyje.

        2015 m. spalio 7 d., 9.50 val. – 10.20 val., restorane „AJ Šokoladas“, adresu Gedimino pr. 46, Vilniuje, vykusio R. K. ir V. G. susitikimo metu (t. 4, b. l. 100), kaltinamieji tęsė įstatymo priėmimo eigos bei V. G. atliekamų veiksmų aptarimą.

V. G. pranešė, ką yra atlikęs: „Sutarėm su B.“, „su B. aptariau“, „ir su jų /bus/ dar /viena karta/... įdėsim... nuo vasario pirmos įsigalioja“, „Lapkritį maždaug... dabar taip kalbam... lapkritį priims“, „Vasario pirmą įsigalioja“, „Tai... B. pasakė taip, okei, sako, vasario pirma. Nu, sako, sausio pirma. Aš sakau, kovo pirma.“, „Tai susitikom per vidurį“, „Tai jeigu jie laikysis savo žodžio“, „tai tada turėtų kitą savaitę komitetas tą svarstyt“, „Bus užregistruotas pasiūlymas ten dar su keliais pasiūlymais“, „Ir jeigu jie laikysis, nu mūsiškiai tikrai turi laikytis“, „ta prasme, ten dar vienas kitas ir turėtų užtekti“. „Dabar tiktai leis įsigaliojimas vasario pirmą“ „Dabar yra gruodžio pirma.“, „Jį pataisė, šiek tiek perkėlė nuo lapkričio pirmos“, „B. sakė, aš su savais pasikalbėsiu, sako, iš esmės, nu...“. Vėlesnėje pokalbio dalyje V. G. papildomai paminėjo: „Nors dabar sukalbėjom, sukalbėjom, kad maždaug taip, sakau, klausyk, B., nu tai lapkričio mėnesį be streso mes, sakau, dabar darom klaidas, žinai, patys... ė-ė... pri... priveliam, sakau, į tą projektą, sakau... padarom be streso, žinai, lapkričio mėnesį priėmimą. Gerai, jisai lyg ir... sako gerai, čia žinai, ten jisai pats toks turbūt, žinai, ne visus valdo, žinai.“, „Pas juos ten irgi yra /.../. Mūsų iniciatyvos tikrai nebus ir bus geriau“, „Lengvas tempas šitam“.

Šio pokalbio metu V. G. kalbėjo ir apie pataisų turinį. Po R. K. frazės „Tu žinai kas yra man rodos, tarp mūsų kalbant, man rodos oficialiai lobistai /.../ ir ieško pasiteisinimo. Aš taip galvoju R. /klausys/“ V. G. nurodė: „Gal būt, žinai. Tai, supranti... aš ten... ne... nebelabai suvokiu esmės, žinai, kurioj vietoj jie ko dar ten nori, žinai“, „ nes ten... jie dėl išdavimo ten sąlygų ten kažką tai“, „jis norėjo pataisyti ten, žinai, tai mėnesis ten registruota visa kitą, bet... ten tada su B. jie nesusitarė, žinai“, „Tai aš jam sakiau, nu, sakau, klausyk, nu yra darbo grupė... /.../ nariai. Tai, jeigu visi darbo grupės nariai sutinka, tai sakau, aš nieko prieš, ta prasme“, „tam turiniui“. „Bet, sakau, nu kiek, sakau, aš galiu būti durnelio vietoj, /žinai/, vienas kaip... kaip pionierius, žinai. Sakau, palaikau jūsų /.../ nuostatą“, „B. vis atmeta. Tai aš /kaip/ instruktavau mūsiškius, sakau, jeigu matot, kad yra šansų, kad praeina ir B. ten palaiko visi kiti“, „tai, sakau, ir jūs palaikykit“, „Bet jeigu matot, kad beviltiška, nu tai, sakau, kam ten, žinai“, „veržtis į pirmas gretas ir po to, žinai“, „vaidinti.../.../ bus“, „Taip mes, kaip sakyt... jiems nekenkiam, padedam, bet nu protingai, žinai, ta prasme. Jeigu jūs dar matot, kad kažką reikia, sakykit, dar /aš/. R. K. po V. G. frazės „Jeigu jūs dar matot, kad kažką reikia, sakykit“ nurodė: „Taip aš noriu vat... turėčiau šiandien ryt, pasižiūrėt... ė-ė... kas ten mums... ė-ė... netiesiogiai paliktų daugiau erdvės /.../ Čia aš gal būt pasižiūrėsiu tuos punktus. Netgi pasiformuluosiu... Paskui pasitarsim, kaip daryti, nes jeigu teikimus daryti.“ V. G. paaiškino: „Jo, nes visa tai reikia daryti praktiškai iki kitos savaitės... ė-ė... antradienio.“, „Dar pirmadienį dar yra tinkamas laikas, po to dar galim, bet, žinai, jau rizikuojam. kad... ė-ė...“. R. K. paklausus: „Kad įnešt į darbotvarkę?“, V. G. patvirtino: „Jo“.

R. K. šio pokalbio metu pakartotinai įvardino reikalo svarbą, po V. G. frazės „Turėtų nusikelt, aš manau, kad“ nurodė: „Tas priėmimas po Naujų buvo labai psichologiškai svarbus“.

Pokalbio metu V. G. paminėjo taikytą būdą: „Bet mes tada /nekildinom/ /.../, nekreipėm dėmesio į juos“, „Tegul jie daro pateikimą, metam į komitetą, komitetas perduoda darbo grupei ir, žinai, ten jie ir sėdi. Supranti ir visas taip visai ėjosi“.

V. G. papildomai paaiškino savo vaidmenį: „Aš suprantu, bet nu žinai... Jeigu tai priklausytų“ „nuo, nuo manęs žinai“, „jo, bet, jo aš tą suprantu irgi, bet žinai, kaip mūsų /.../ (pašnibždom). Kaip /sako/...kai yra aplinka draugiška“, „tai tu gali nuveikti žymiai daugiau“. „Ten, žinai, ten jau... ten paėmėm specialiai //keturias/dešimtą/ /.../ ir darbo grup/ė/ ir irgi panašiai ten nu ir kaip... Ten ką norėjom, ten padarėm, bet dabar jau žinai, kur ten nebuvo... viso Seimo, žinai, įsikišimo.“ Po savo žodžių apie B. („patį B. jį užkniso, žinai, sako, kad tu užlaikai“) nurodė: „Žinai, valdo tą komitetą, ten dar būtų galima paskambinti, /.../ ribotų ten porą savaičių, žinai, gali ten... pasakyt, nu ten“. „Nu kaip, žinai, aš negaliu garantuot“ , „kad, kad ne iššoks vėl koks nors“, „a prasme, iš mūsų pusės nebus“ „iniciatyvos“, „Ta prasme mes, mes tą, žinai, sutvarkom tada. Nes, matai, mes“ , „jeigu viskas tvarkoj, man atrodo iki lapkričio net posėdžių nebeturim“.

R. K. papildomai pasitikslino terminą: „Tai paskui lapkritį posėdžiaujat... nu ir /kreditas/ /.../ iki Kalėdų tada“, V. G. patvirtino: „Jo“.

        2015 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos Seime buvo užregistruotas Seimo narių V. S., V. F. 2015 m. spalio 6 d. pasiūlymas (t. 39, b. l. 4-6) pakeisti Įstatymo projekto 43 straipsnio 1 dalį nustatant, kad įstatymas, išskyrus šio įstatymo 20 straipsnį, įsigalioja ne 2015 m. gruodžio 1 d., o 2016 m. vasario 1 d. (t. 39, b. l. 6). Šiam pasiūlymui 2015 m. spalio 14 d. bendru sutarimu buvo pritarta Seimo Biudžeto ir Finansų komitete (t. 39, b. l. 23). Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. lapkričio 5 d. rytiniame posėdyje 43 straipsnio V. F. ir V. S. pataisa, kuriai pritarė pagrindinis komitetas, priimta bendru sutarimu, 43 straipsnis priimtas bendru sutarimu (t. 40, b. l. 72).        

        Teisėjų kolegija, vertindama kaltinamųjų pokalbį, vykusį 2015 m. rugsėjo 28 d., pažymi, jog, priešingai, nei nurodyta kaltinime, R. K. ir V. G. neaptarė pageidaujamų Vartojimo kredito įstatymo pataisų turinio, į V. G. pasiūlymą pasižiūrėti, ar turi dar kažkokių turinio dalykų, R. K. atsakė nekonkrečiai: kas tiks asociacijai, jiems („mums“) tiks. V. G., kaltinamiesiems aptariant termino klausimą, savo iniciatyva svarstė galimas pataisas, kurios gali atsirasti, pavyzdžiui, dėl skolinimosi normos. Vertintina, kad kaltinimo formuluotės dėl pageidaujamo poveikio U frakcijos Seime nariams, kad Seimo plenariniame posėdyje balsuotų už alternatyvių Vartojimo kredito įstatymo projektų priėmimą, kuriais buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo ir kredito palūkanų dydžio reglamentavimą nurodyto pokalbio turinys nepatvirtina.

        Analogiškai, ir 2015 m. spalio 7 d. pokalbyje V. G. nekonkrečiai pasakojo R. K. apie pataisų turinį; „aš ten... ne... nebelabai suvokiu esmės, žinai, kurioj vietoj jie ko dar ten nori“, „jie dėl išdavimo ten sąlygų ten kažką tai“, „aš /kaip/ instruktavau mūsiškius, sakau, jeigu matot, kad yra šansų, kad praeina ir B. ten palaiko visi kiti“, „tai, sakau, ir jūs palaikykit“, „Bet jeigu matot, kad beviltiška, nu tai, sakau, kam ten, žinai“, „veržtis į pirmas gretas ir po to, žinai“, „vaidinti.../.../ bus“, „Taip mes, kaip sakyt... jiems nekenkiam, padedam, bet nu protingai, žinai, ta prasme“. Pažymėtina, jog būtent šio pokalbio pabaigoje V. G. paklausė R. K. dėl galimai pageidaujamo turinio: „Jeigu jūs dar matot, kad kažką reikia, sakykit“, į ką R. K. nurodė pasižiūrėsiąs: „Taip aš noriu vat... turėčiau šiandien ryt, pasižiūrėt... ė-ė... kas ten mums... ė-ė... netiesiogiai paliktų daugiau erdvės /.../ Čia aš gal būt pasižiūrėsiu tuos punktus. Netgi pasiformuluosiu... Paskui pasitarsim, kaip daryti, nes jeigu teikimus daryti“.

        Įvertinus baudžiamojoje byloje surinktų duomenų visumą, tiksliau, nebuvimą duomenų apie kitą (be 2015 m. rugsėjo 28 d. ir spalio 7 d.) R. K. ir V. G. susitikimą Vartojimo kredito įstatymo pataisų turinio klausimu, kaltinimo formuluotė dėl pageidaujamo V. G. poveikio U frakcijos Seime nariams, kad Seimo plenariniame posėdyje balsuotų už alternatyvių Vartojimo kredito įstatymo projektų priėmimą, kuriais buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo ir kredito palūkanų dydžio reglamentavimą, pripažintina nepasitvirtinusia.

        Taip pat, vertindama V. G. frazes 2015 m. rugsėjo 28 d. pokalbyje „Dėl to aš sakau... Geriau jūs išdiskutuokit normaliai komitete“, „Neskubėdami“, „Nu, sakau, praeikit, sakau. Šita sesija“ „sakau, dar tik prasideda, žinai“, „vis tiek ne, ne... Nuo įsigaliojimo“, „Reikia protingą palikti“, „Tai aš tą bandau, žinai“, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jos nepatvirtina kaltinimo formuluotės dėl siekiamo ir pažadėto poveikio Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui P. N., Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojui B. B. ir kitiems šio Seimo komiteto nariams, jog šie Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo projekto svarstymą išimtų iš Seimo Biudžeto ir finansų komiteto 2015 metų darbotvarkės ir nukeltų šio teisės akto projekto svarstymą į šio komiteto 2016 metų darbotvarkę bei perduotų priėmimui į Seimo 8 – ąją eilinę sesiją. Kaip matyti iš pokalbio turinio, V. G. neminėjo Vartojimo kredito įstatymo svarstymo išėmimo iš Seimo Biudžeto ir finansų komiteto 2015 metų darbotvarkės ir šio teisės akto projekto svarstymo nukėlimo į šio komiteto 2016 metų darbotvarkę. V. G. frazė „Šita sesija“ „sakau, dar tik prasideda, žinai“, teisėjų kolegijos nuomone, kaltinimo nepatvirtina, kaltinimas suformuluotas darant prielaidas iš kaltinamųjų pokalbio turinio.

Vertinamosios sąvokos kaltinime įtvirtina neapibrėžtumą, kas gali sukelti ir sukėlė kaltinamųjų prieštaravimus dėl neaiškių kaltinamojo akto ribų. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad kaltinamajame akte vartojami Vartojimo įstatymo pakeitimų apibūdinimai: „švelnesnis“, „griežtesnis“, „alternatyvūs Vartojimo įstatymo projektai, kuriais buvo siūloma iš esmės sušvelninti šio įstatymo projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo ir kredito palūkanų dydžio reglamentavimą“, nenurodžius aiškių kriterijų, konkretaus turinio, nesusiejus su įregistruotais pasiūlymais, nėra apibrėžti. Prokuroras savo teise pakeisti teisme kaltinimą dėl šių aplinkybių nepasinaudojo. Nesant aiškių kaltinimo ribų, abejonės, kurių negalima pašalinti išnaudojus papildomas galimybes papildomiems įrodymams surinkti, aiškintinos kaltinamųjų naudai, minėtos aplinkybės kaltinimuose R. K., V. G., juridiniams asmenims UAB koncernui „X“, politinei partijai „U“ vertinamos kaip nepagrįstos, nepasitvirtinusios.

Atskirai aptartinas kaltinamajame akte, dėstant įrodymus, kuriais grindžiamas kaltinimas, įrašytas 2015 m. rugsėjo 8 d. Seimo narių V. S., V. F. ir D. U. Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas „Pasiūlymas dėl Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 (...), 8 (...), 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹ (...) 25¹ straipsniais ir penktuoju skirsniu projekto Nr. XIIP-3370“, kuriais, kaip teigiama kaltinamajame akte (l. 86, 90), iš esmės švelninamas darbo grupės pateiktas Vartojimo kredito įstatymo projektas.

Kaip matyti iš nurodyto 2015 m. rugsėjo 8 d. pasiūlymo, juo buvo siūloma keisti Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 8, 9, 11, 19, 20, 22, 23, 32, 34, 36, 37, 38, 35 straipsnius (t. 37, b. l. 100-109). Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nesant jokių duomenų, kuo paremtas kaltinamojo akto teiginys dėl darbo grupės pateikto Vartojimo kredito įstatymo projekto švelninimo, nėra galimybės vertinti šio teiginio pagrįstumo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad minėtas pasiūlymas buvo tik vienas iš aštuoniolikos, apie kuriuos yra duomenys Lietuvos Respublikos Seimo posėdžių sekretoriato byloje Nr. 1.1 – 410 (t. 37, b. l. 3).

R. K. interesas dėl Vartojimo kredito pakeitimų įstatymo vėlesnio įsigaliojimo iš 2015 m. rugsėjo 28 d. pokalbio su V. G. matyti akivaizdžiai.

R. K. šiame pokalbyje aiškiai išsakė lūkestį: Mums terminai yra svarbesni; „Tai man labai svarbu bus, ta prasme, labai svarbu bus, jeigu... priėmimas…įvyks... ką aš žinau, sausio /vienuoliktą/“, „Po sausio pirmos, sakykim taip. Tas...tas...la...labai svarbus momentas. Ir tada jau gal ne tiek svarbu ten bus. Palauk, kovą tik renkatės“, „Ar ne? Nu, tai jeigu kovo vienuoliktą priimtų, pavyzdžiui...kas neįmanoma, bet kovo dvyliktą įmanoma turbūt. Tai...tada tegu įsigalioja, sakau, nors ir nuo kovo tryliktos“; pokalbio dalį dėl terminų pabaigė: „Okei. Ta prasme, aš tą supratau. Principe programa lieka ta pati. Minimum, jeigu jau ten sulaužo rankas, įsigaliojimas“ „sekančiais. Tai idealu, jeigu priėmimas sekančiais būtų“.

2015 m. spalio 7 d. pokalbio metu R. K. pakartojo: „Tas priėmimas po Naujų buvo labai psichologiškai svarbus“.

Teisėjų kolegijos vertinimu, V. G. suprato, ko siekia R. K., 2015 m. rugsėjo 28 d. pokalbio metu paminėjo, ką jis yra atlikęs dėl įstatymo pataisų terminų – kalbėjo su B. B., P. N., kalbėjo komitete, siūlė su B. B. kalbėti pačiam R. K., paminėjo, ką planuoja atlikti.: „Aš dar aišku patikslinsiu, su jais pakalbėsiu būtinai“, „Dar su B. pakalbėsiu“, po R. K. frazės apie programą, kuri „lieka ta pati“ atsakė: „Pasižiūrėsiu /tada/“.

R. K. 2015 m. rugsėjo 28 d. pokalbio metu akcentavo interesą ir davė patarimą – „Jeigu šnypštelsi... ė-ė... P., kad čia yra mūsų interesas“, „aš manau jam padės“, „apsispręst... šitą“. V. G. pritarė: „Jisai komiteto pirmininkas“, „Jisai nustato, žinai, tempą“, „Jisai nustato tuos dalykus. Jisai negali nustatyti“ „turinio“, „Bet tempas tai yra jo rankose“, nurodė, kad su juo jau bendravo, ir, kaip minėjo ankstesnėje, pokalbio dalyje, nurodė, kad dar pakalbės: „Aš dar su juo rytoj perkalbėsiu, žinai“.

V. G. spalio 7 d. pokalbyje taip pat nurodė R. K., ką darė šiam rūpimu klausimu: su B. B. sutarė, aptarė įsigaliojimą vasario pirmą. Šio pokalbio metu V. G. paminėjo ir pasiūlymą, kuris bus užregistruotas, bei „mūsiškius“, kurie „tikrai turi laikytis“, ko turėtų užtekti – „ten dar vienas kitas ir turėtų užtekti“.

        Kaip minėta, 2015 m. spalio 12 d. buvo užregistruotas Seimo narių V. S., V. F. 2015 m. spalio 6 d. pasiūlymas pakeisti Įstatymo projekto 43 straipsnio 1 dalį nustatant, kad įstatymas, išskyrus šio įstatymo 20 straipsnį, įsigalioja ne 2015 m. gruodžio 1 d., o 2016 m. vasario 1 d. (t. 39, b. l. 6), jam bendru sutarimu 2015 m. spalio 14 d. buvo pritarta Seimo Biudžeto ir Finansų komitete (t. 39, b. l. 23), Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. lapkričio 5 d. rytiniame posėdyje 43 straipsnio V. F. ir V. S. pataisa, kuriai pritarė pagrindinis komitetas, priimta bendru sutarimu, 43 straipsnis priimtas bendru sutarimu (t. 40, b. l. 72).

        Taigi, kaltinamasis R. K. V. G. nurodė rūpimą klausimą – vėlesnį Vartojimo kredito įstatymo pataisų įsigaliojimą, V. G. išdėstė veiksmus, kuriuos atlieka ir atliks šiuo klausimu.

        Pokalbių stenogramose užfiksuotos V. G. frazės: „jeigu tu turi kontaktą su B., kad jisai“ „nu, neskubintų, ta prasme“ (frazėje „tu“ – R. K.); „Tai aš su komiteto pirmininku pakalbėjau. Na, sakau, ten dar yra pataisų, žinai, sakau, tai tu tiesiog protingai, žinai, svarstyk“, „Tai sakė jokių problemų“, „Aš dar su juo rytoj perkalbėsiu, žinai, kad...“, „Tai vat su tais terminais, žinai“, „Kaip sakyt, bandysim padaryt, kiek įmanoma protingiau, bet, žinai, ne Dievas“; „Nu, žinai, galima pasižiūrėti ir iš kitos pusės. Galima priėmimą daryt su įsigaliojimo data, žinai, ten kovo...“; „Tai aš galvoju jau sausis kaip ir natūraliai, žinai...“, „... turėtų taip būt. Aš dar aišku patikslinsiu, su jais pakalbėsiu būtinai.“, „Supranti, čia Seimas...“, „ Dar su B. pakalbėsiu, kad, nu, sakysiu, tu irgi tvarkingai.“; „Dėl to aš sakau... Geriau jūs išdiskutuokit normaliai komitete...“, „Neskubėdami...“, „Nu, sakau, praeikit, sakau. Šita sesija...“, „sakau, dar tik prasideda, žinai“, „vis tiek ne, ne... Nuo įsigaliojimo“ „Reikia protingą palikti“, „Tai aš tą bandau, žinai. Bet... ė-ė... nu, būtų gerai, jeigu pats („pats“ – R. K.) turi irgi ten kontaktų su B. tai...“, „Kad, kad jisai tiesiog...“ „protingai viską darytų“, po R. K. frazės: „Jeigu šnypštelsi... ė-ė... P., kad čia yra mūsų interesas“ – „Mes su juo, mes su juo jau kalbėjom, žinai.“, „Ta prasme, aš kaip sakyt, ne... nepalikęs esu viską paskutinei“; „Sutarėm su B...“, „su B. aptariau...“; „Ir jeigu jie laikysis, nu mūsiškiai tikrai turi laikytis...“; „B. sakė, aš su savais pasikalbėsiu, sako, iš esmės, nu...“; „Tai aš /kaip/ instruktavau mūsiškius, sakau, jeigu matot, kad yra šansų, kad praeina ir B. ten palaiko visi kiti…“, „…tai, sakau, ir jūs palaikykit“, „Bet jeigu matot, kad beviltiška, nu tai, sakau, kam ten, žinai…“, „veržtis į pirmas gretas ir po to, žinai...“, „vaidinti“; „Aš suprantu, bet nu žinai... Jeigu tai priklausytų“, „nuo, nuo manęs žinai“.

        Teisėjų kolegija, vertindama V. G. frazių, susijusių su tuo pačiu, R. K. akivaizdžiai rūpimu vėlesnio įstatymo įsigaliojimo klausimu, turinį, jų gausą, daro išvadą, kad kaltinamasis V. G. teikė informaciją R. K., nurodė, su kuo yra kalbėjęs ir kalbėsis minėtu klausimu, tačiau padaryti kaltinime inkriminuotą nusikalstamą poveikį (paveikti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką P. N. ir pavaduotoją B. B., kitus šio Seimo komiteto narius, kad pritartų pasiūlymui, jog siūlomi vartojimo kreditų rinkos teisinį reglamentavimą iš esmės sugriežtinantys įstatymo pakeitimai įsigaliotų ne nuo 2015 m. gruodžio 1 d., kaip buvo siūloma projekte, o nuo 2016 m. vasario 1 d., bei paveikti U frakcijos narius, kad balsuodami už šio įstatymo priėmimą pritartų nuostatai, jog šio įstatymo įsigaliojimas nustatomas nuo 2016 m. vasario 1 d.) vis tik nežadėjo. Šiuo aspektu abejotina, ar Seimo nario ir privataus asmens pokalbis neformaliomis aplinkybėmis įstatymo įsigaliojimo laiko klausimu visiškai atitinka etiško ir skaidraus elgesio standartą. Vis tik, bylos nagrinėjimo esmė – nusikaltimo sudėties buvimas (ar nebuvimas) kaltinamųjų veikoje. Susitarimo priimti kyšį už pažadą paveikti atitinkamą instituciją, valstybės tarnautoją, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus bylos duomenys nepatvirtina. Patys minimi veiksmai – pokalbiai su kitais Seimo nariais, be kita ko, atitinkamos frakcijos ar komiteto nariais, nėra nusikalstami, nenustatyta, kad V. G., pasisakydamas dėl įstatymo projekto įsigaliojimo, veikė prieš valstybės interesus, prieš savo sąžinę, pažeidė Konstituciją. Įstatymo įsigaliojimo datai Seimo Biudžeto ir Finansų komitete bei Lietuvos Respublikos Seimo posėdyje pritarta bendru sutarimu, konstatuoti didelės žalos valstybei pagrindo nėra. Kaltinimo dalis, suformuluota pateikiant tris alternatyvas, nepasitvirtino.

17.3. Dėl poveikio Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariams, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui P. N., Seimo nariui K. D. (prokuroro prašyme kaltinime nurodytų veikų faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis – nebenurodoma), Seimo pirmininkei L. G. (tiesiogiai ar per Seimo narį K. D.), kad, atitinkamai, 2015 m. gruodžio 9 d. – 2015 m. gruodžio 16 d. posėdžiuose nepritartų Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo projektui, sustabdytų šio įstatymo projekto svarstymą Seimo Biudžeto ir finansų komitete ir perkeltų į 2016 metų komiteto darbotvarkę, 2015 m. gruodžio 8 d. Seime užregistruotų ir pateiktų priėmimui 2015 m. gruodžio 8 d. pasiūlymą, projekto neįtrauktų į 2015 m. gruodžio 17 d., 2015 m. gruodžio 22 d. ir 2015 m. gruodžio 23 d. Seimo posėdžio darbotvarkę ir nukeltų svarstymą į Seimo 8-ąją sesiją.

17.3.1. Įrodymai

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1143, Lietuvos Respublikos Seime registruoto 2015 m. lapkričio 6 d., 13.55 val., Dėl Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 77 ir 90 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 12 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 32, 33, 34, 35, 36, 40? , 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 7 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo Nr. IX-326 6 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 7 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise įstatymo Nr. IX-2332 7 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo Nr. VIII- 1725 14 straipsnio ir V skyriaus pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos angliavandenilių išteklių mokesčio įstatymo Nr. I-2944 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui duomenimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: 1. Pritarti <...> Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 32, 33, 34, 35, 36, 40?, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo <...> ir pateikti juos Lietuvos Respublikos Seimui. 2. Siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui įstatymų projektus svarstyti skubos tvarka, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 32, 33, 34, (t. 36, b. l. 4) 35, 36, 40?, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projekte siūloma perkelti ir įgyvendinti 2014 m. liepos 8 d. Tarybos direktyvą 2014/86/ES, kuria iš dalies keičiama direktyva 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms (OL 2014 L219, p. 40), ir 2015 m. sausio 27 d. Tarybos direktyvą (ES) 2015/121, kuria iš dalies keičiama direktyva 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms (OL 2015 L 21, p. 1), taip pat į tai, kad numatomos nurodytų įstatymų projektų nuostatų įsigaliojimo datos – 2015 gruodžio 31 d. ir 2016 m. sausio 1 diena <...> (t. 36, b. l. 5).

Respublikos Seimo 2015 m. lapkričio 17 d. vakarinio posėdžio protokolo Nr. SPP-293 duomenimis, <...>16.14 val. Svarstyta: <..> 4. Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 32, 33, 34, 35, 36, 40?, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3729 <...> Nutarta: 1. Pritarti šiems projektams po pateikimo ir pradėti jų svarstymo procedūrą. Balsavimo rezultatai: už –  58, prieš – 0, susilaikė – 1. (Užsiregistravo 59 Seimo nariai (16.21 val.). 2. Paskirti Biudžeto ir finansų komitetą pagrindiniu komitetu šiems projektams svarstyti. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 3. Svarstyti šiuos projektus skubos tvarka. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. Paskirti šių projektų preliminarią svarstymo Seimo posėdyje datą – 2015 m. gruodžio 10 d. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu (t. 36, b. l. 42).

Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos 2015 m. lapkričio 17 d. rytinio posėdžio Nr. 292 ir vakarinio posėdžio Nr. 293 stenogramos duomenimis (t. 36, b. l. 64), darbotvarkės klausimai (svarstyti kartu) <...> Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 32, 33, 34, 35, 36, 40?, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIIP-3729) <...> Pranešėjas(-ai): R. G. <...> (t. 36, b. l. 65) <...> R. G. <...> Ketvirta. Perkelti į Pelno mokesčio įstatymą direktyvą dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms, 2014 ir 2015 m. priimtus pakeitimus, užtikrinant, kad dividendų neapmokestinimo išimtimis nebūtų pasinaudota tais atvejais, kai yra siekiama mokestinės naudos. Tai yra pagrindinis arba vienas pagrindinių tikslų. Bet nesusidarytų atvejai, kai iš užsienio gaunami dividendai Lietuvoje yra neapmokestinami, o juos išmokėjusi užsienio įmonė jais susimažina mokesčio bazę. Šias nuostatas siūloma taikyti ne tik Europos Sąjungos įmonėms, bet ir kitų valstybių įmonių mokamiems dividendams, nes dividendų neapmokestinimo išimtis taikoma ne tik tarp ES įmonių taikomiems dividendams. Trumpai tariant – tai yra pasiūlymas, kad nebūtų dvigubo (dividendų) neapmokestinimo. Šiuo įstatymų paketu siekiant paprastesnės, aiškios ir vieningos deklaravimo ir mokėjimo tvarkos koreguojami mokėjimo ir deklaravimo terminai. Todėl įstatymų projektuose siūloma įsigaliojimo data, tai yra 2016 m. sausio 1 d., yra suderinama su Teisėkūros pagrindų ir Mokesčių administravimo įstatymų nuostatomis. <...> (t. 36, b. l. 66).

Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto 2015 m. gruodžio 2 d. protokolo Nr. 109-P43 duomenimis, posėdis įvyko (2015 m. gruodžio 2 d., 10 val. 00 min.) <...> 13. Svarstyta. Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 32, 33, 34, 35, 36, 40? ,47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas XIIP-3729 <...> Nutarta. Daryti Komitete svarstyme pertrauką iki 2015 m. gruodžio 9 d. komiteto posėdžio. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu (t. 36, b. l. 76, kita pusė).

Pasiūlymo dėl Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 32, 33, 34, 35, 36, 40? ,47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projekto XIIP-3729, teikto Seimo narių K. D., Z. Ž., R. S., D. U., R. M., D. M., Lietuvos Respublikos Seime registruoto 2015 m. gruodžio 8 d., 13.50 val., duomenimis, argumentai: Siūlymas teikiamas siekiant įgyvendinti ir tinkamai perkelti į nacionalinę teisę 2015 m. sausio 27 d. ES Tarybos Direktyvą 2015/121/ES, kuria iš dalies keičiama ES Direktyva 2011/96/ES bei užtikrinti jos pagrindinį tikslą – panaikinti dvigubą apmokestinimą ir sudaryti sąlygas veikti įmonių grupėms, ir, kad nebūtų apmokestinti dukterinių bendrovių patronuojančioms bendrovėms mokami dividendai mokesčiais, išskaičiuojamais prie šaltinio, o taip pat panaikinti patronuojančios bendrovės tokių pajamų dvigubą apmokestinimą. Pasiūlymas: Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: Papildyti 32 straipsnį 6 dalimi ir ją išdėstyti taip: 6. Šio skyriaus nuostatos dėl dividendų neapmokestinimo netaikomos, jei yra siekiama gauti mokestinę naudą neteisėtos mokestinės naudos ir tai yra pagrindinis arba vienas iš pagrindinių tikslų. Ši nuostata taikoma tokia apimtimi, kiek atsižvelgus į visus susijusius faktus ir aplinkybes, yra gauta neteisėtos mokestinės naudos, tai susiję su mokestinės naudos siekimu, neturint svarių komercinių priežasčių, atspindinčių ekonominę realybę, ir jeigu tai yra nesuderinama su ES Direktyvos 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms dalyku ir tikslais, įskaitant ir tuos atvejus, kai dividendus gauna užsienio vienetai, kurie nėra įregistruoti ar kitaip organizuoti Europos ekonominės erdvės valstybėse.“ Pasiūlymą pasirašė Seimo narys K. D. ir Z. Ž., D. U., R. S., R. M., D. M. (t. 36, b. l. 80).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. rugsėjo 26 d. protokolo Nr. S6-14-98 duomenimis (t. 9, b. l. 41), slapta užfiksuotas tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. (K.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi V. G. (G.), vykęs susirašinėjimas SMS žinutėmis.

2015 m. gruodžio 7 d., 12.00.32 val., K.: „Sveikas, V.. Jei rastum laiko, gal trečiadieni pietu? Kalediniu tiesiog. R.k“ (t. 9, b. l. 42).

2015 m. gruodžio 7 d., 12.54.08 val., G.: „Sveikas, gerai, o kelinta paciam tiktu?“ (t. 9, b. l. 42).

2015 m. gruodžio 7 d., 12.54.42 val., K.: „Prisitaikau, kada Tau patogu.“ (t. 9, b. l. 42).

2015 m. gruodžio 7 d., 12.55.41 val. (t. 9, b. l. 42), G.: „13:15?“ (t. 9, b l. 43).

2015 m. gruodžio 7 d., 12.56.14 val., K.: „Puiku. Paimsiu tradiciskai. Iki“ (t. 9, b. l. 43).

205 m. gruodžio 7 d., 12.56.32 val., G.: „Iki“ (t. 9, b. l. 43).

2015 m. gruodžio 9 d., 11.08.49 val., G.: „Labas rytas ar as baisiai sujaukciau planus jei paprasyciau pavelint siandien i 13:45 arba bent 13:30?“ (t.9, b. l. 43).

2015 m. gruodžio 9 d., 11.11. 22 val. (t. 9, b. l. 43), K.: „Galim 13.30. Taciau jei matai, kad sunkiai speji, tai galim STEBUKLUOSE sulciu 13.45 ar truputi veliau. Kaip patogiau?“ (t. 9, b. l. 44).

2015 m. gruodžio 9 d., 11.13.07 val., G.: „Tai 13:45 stebuklai puikiai tiktu“ (t. 9, b. l. 44).

2015 m. gruodžio 9 d., 11.13.24 val., K.: „Sutarem. Iki“ (t. 9, b. l. 44).

        Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. birželio 6 d. protokolo Nr. S6-14-46 (t. 5, b. l. 95) duomenimis, slapta užfiksuotas 2015 m. gruodžio 9 d. restorane „Stebuklai“, adresu Gynėjų g. 14, Vilniuje, vykęs R. K. ir V. G. susitikimas ir pokalbis, užfiksuoto įvykio pradžia: 13 val. 45 min., pabaiga: 14 val. 20 min. (t. 5, b. l. 95).

        Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2017 m. gegužės 31 d. išvados Nr. 11-996(17), 11-997(17) duomenimis (t. 13, b. l. 33), <...> tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas R. K. balsas (šio asmens pasakytos frazės garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 2 priede <...>). Tiriamajame garso įraše yra užfiksuotas V. G. balsas (šio asmens pasakytos frazės garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 2 priede <...>).  Patikslinta tiriamojo garso įrašo fragmento stenograma yra pateikta šios specialisto išvados 2 priede. Tiriamasis garso įrašas G-2015-12-09 reikalingas.wav <...> yra ištisinis (t. 13, b. l. 45).

        Specialisto išvados Nr. 11-996(17), 11-997(17), 2 priedo duomenimis, stenogramoje yra pažymėta: /.../ vietos, kur pasakyti žodžiai nėra suprantami; /žodis ar frazė/ – vietos, kur dėl pasakytų žodžių kilo abejonių; (frazė) – papildoma informacija. K – R. K., G –V. G., (P – padavėjas) (t. 13, b. l. 48). 

<...>G.: /Čia keista/. Bet K. sakė dar kažką ten jūs ten kalbėjotės. Jis man ten nupasakojo. (t. 13, b. l. 55). K.: A. G.: Sakė, šiaip iš principo, viskas tvarkoj. K.: Jo, išskyrus, kad P. eilinį sykį spjovė šian K. į veidą. G.: Kad vėl nesutvarkė, jo? K.: Jo. Tai... ai, aš galiu duoti tau, ta prasme, šitą vat... šitą vat... Čia kas liečia holdingus. G.: Na, tai man ir aiškino, bet žinai, man taip paaiškino... K.: Grubiai sakant... ė-ė... R. susitiko su P., su, su, su K... laiko nedaug. Arba priims... Arba, jeigu nepriims, turėsim daug laiko pataisoms. Nes F. užsispyręs, Vyriausybė užsispyrusi, tokia formuluotė ir viskas. Tai... R. K. pažadėjo, kad P. išims klausimą iš komiteto, kaip neparuoštą. Ir... reiškias, tada mes turėsim puikius tris mėnesius priderint formuluotes, ta prasme. Tai... ė... man rodos, P. ne tik, kad neišėmė klausimo, dar už K. pasiūlymą neprabalsavo. Tai aš manau, pats turi puikią progą pasikeist komiteto pirmininką beja. G.: Supranti, esmė yra ta, kad... aš siūliau kitą variantą. K.: Aha. G.: K... Bet tai mes tada buvom seniūnais... ė-ė... apsikeitę. K.: Anksčiau? G.: Jo. K.: Jo. G.: Ir... žinai... K.: Ta prasme, normaliai... G.: K...K.: ... normaliai P. šiandien spjovė K. į veidą. G.: Jo, jo. Bet tai, žinai... K.: Mhm. G.: ... jis jau ne pirmą kartą tą padaro, žinai. Jis... Ir jis, ten nesuprasi, ten piktybiškai, nepiktybiškai, nesusiorientuoja, žinai. Jį ten ta Finansų ministerija užliūliuoja ar kažkas tai tokio, žinai. Bet supranti kas yra... Aš tada K. sakiau, žinai, sakau, nu, turiu abejonių labai didelių dėl, nu ar P., žinai, visas... stotas atlaikys tokią, žinai, tokį vairą, supranti. K.: Mhm. G.: Na ir žinai, kitas variantas buvo turbūt toks artimesnis man. Tai K., žinai, taip, žinai... K.: Nusprendė. G.: Man... man... mandagiai, negaliu pasakyti, žinai. K.: Mhm. G.: Visą, visą kitą, aš ten baisiai, žinai, nesikišau. Aš galvoju, nu, tavo reikalas. Tu žinai...K.: Mhm. G.: ... seniūnas, ten suvadavovai. Mes ten, žinai, sužaidėm, mes juo labiau, kad mes gavom kitas pozicijas ir mes buvom irgi patenkinti. K.: Mhm. G.: Bet supranti, dabar aš... aš žiūriu jau kelintą kartą, kaip K., žinai, su P. nere... nebepasiseka suvairuot. Tenka man nuo atbulinės sėdynės žiūrėt. K.: Nes pameni, prieš tai buvo smulkieji kreditai? G.: Nu. K.: Irgi. G.: Tai taip, tas pats gi buvo. Tai ten žinai. Tai gerai, kad ten yra dar be...be P...be P. dar ten pora žmonių, žinai, normalių, kurie ten...susiorientuoja /dar/. Žiūrėk, ė-ė...tai aš šito gal dabar net man baisiai ir nereikia. K.: Tai...(t. 13, b. l. 56). G.: Aš su K. pakalbėsiu... /.../... K.: Rytoj bus balsavimas. Bet iš principo, iš principo... jo, rytoj bus balsavimas. G.: Bet bus gal jau salėj? Po svarstymo. K.: Salėj, salėj. Jau priėmimas rytoj. G.: Priėmimas? K.: Jo. Rytoj priėmimas. G.: Tai gal reikia išimt pabandyt iš... ė-ė... darbotvarkės? K.: Jeigu pavyktų. G.: Aš pabandysiu. Bet... ė-ė... tai tada va duok... vis dėl to. K.: Mhm. G.: Kad man nereikėtų ieškot. K.: Jo, jo. Čia yra pasiūlymas. Čia pažymėta /ko/. Jeigu... Jeigu, ta prasme, išsiima iš darbotvarkės, tai iki Naujų nebeprisiima. Tada jau neskubu, čia F. dengia, reiškias, Europinės direktyvos perkėlimą. Nors direktyva nėra patvirtinta... tai... tai, aš manau, /.../, aš... aš rasiu progą dar K., K. išlazdavot Kalėdų proga. <...> (t. 13, b. l. 57).

Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 32, 33, 34, 35, 36, 40? ,47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3729/21, teikto P. N., Lietuvos Respublikos Seime registruoto 2015 m. gruodžio 9 d. duomenimis (t. 36, b. l. 81), 1 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas. Papildyti 32 straipsnį 6 dalimi: „6. Šio skyriaus 34 straipsnio 2 dalies, 35 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos dėl dividendų neapmokestinimo netaikomos, jei mokestinės naudos gavimas, įvertinus visus susijusius faktus ir aplinkybes, buvo pagrindinis arba vienas iš pagrindinių tikslų. Ši nuostata taikoma tiek, kiek tai susiję su mokestine nauda, gauta neturint svarių komercinių priežasčių, atspindinčių ekonominę realybę, kaip tai suprantama atsižvelgiant į 2011 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyvos 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms dalyką ir tikslą.“ (t. 36, b. l. 81) <...> Šio įstatymo 1 straipsnis <...> įsigalioja 2015 m. gruodžio 31 d. (t. 36, b. l. 83).

Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pagrindinio komiteto 2015 m. gruodžio 9 d. išvados Nr. 109-P-44 „Dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 32, 33, 34, 35, 36, 401, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3729“ duomenimis (t. 36, b. l. 88), pasiūlymo teikėjai, data: Seimo nariai: K. D., Z. Ž., D. U., R. S., R. M., D. M.. Pasiūlymo turinys <...> Pasiūlymas: Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: Papildyti 32 straipsnį 6 dalimi ir ją išdėstyti taip: 6. Šio skyriaus nuostatos dėl dividendų neapmokestinimo netaikomos, jei yra siekiama gauti mokestinę naudą neteisėtos mokestinės naudos ir tai yra pagrindinis arba vienas iš pagrindinių tikslų. Ši nuostata taikoma tokia apimtimi, kiek atsižvelgus į visus susijusius faktus ir aplinkybes, yra gauta neteisėtos mokestinės naudos, tai susiję su mokestinės naudos siekimu, neturint svarių komercinių priežasčių, atspindinčių ekonominę realybę, ir jeigu tai yra nesuderinama su ES Direktyvos 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms dalyku ir tikslais, įskaitant ir tuos atvejus, kai dividendus gauna užsienio vienetai, kurie nėra įregistruoti ar kitaip organizuoti Europos ekonominės erdvės valstybėse.“ Komiteto nuomonė: Pritarti iš dalies (t. 36, b. l. 116). Argumentai, pagrindžiantys nuomonę: Siekiant teisinio aiškumo, Komitetas siūlo projekte numatyti, kad vertinant, ar mokestinė nauda yra pagrindinis ar vienas pagrindinių tikslų, turi būti įvertinti visi susiję faktai ir aplinkybės, t. y. nepagrįstos mokestinės naudos įrodinėjimo našta tenka mokesčių administratoriui. Taip pat Komitetas siūlo Įstatymo nuostatų dėl dividendų apmokestinimo taikymą sieti su mokestinės naudos gavimo faktu, o ne siekiu gauti mokestinę naudą. Kartu siūloma šių nuostatų netaikyti tarp Lietuvos įmonių mokamiems dividendams, t. y. taikyti tik tarpvalstybiniams dividendų mokėjimams. Terminas „neteisėta“ nenaudojamas perkeliamoje Direktyvoje, kadangi jos tikslas – kova su piktnaudžiavimu, kai verslo ar konkrečių veiksmų organizavimas grindžiamas ne komercinėmis priežastimis, atspindinčiomis ekonominę realybę, o mokestinės naudos gavimu, tokiu būdu įgyjant konkurencinį pranašumą, kurio teisiniu reglamentavimu nebuvo siekta numatyti. Atsižvelgiant į tai, Komitetas siūlo patikslinti Projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 6 dalies formuluotę ir ją išdėstyti taip: „6. Šio skyriaus 34 straipsnio 2 dalies, 35 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos dėl dividendų neapmokestinimo netaikomos, jei yra siekiama gauti mokestinę naudą ir tai mokestinės naudos gavimas, įvertinus visus susijusius faktus ir aplinkybes, yra buvo pagrindinis arba vienas iš pagrindinių tikslų. Ši nuostata taikoma tokia apimtimi, kiek tai susiję su mokestine nauda, siekimu gauta neturint svarių komercinių priežasčių, atspindinčių ekonominę realybę, kaip tai suprantama atsižvelgiant į ES Direktyvos 2011/96/ES dalyką ir tikslą“ (t. 36, b. l. 117-118).

Komiteto sprendimas: pritarti Iniciatorių pateiktam ir Komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 32, 33, 34, 35, 36, 40?, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3729 bei Komiteto išvadoms ir šį Įstatymo projektą Komitetas siūlo Seimui svarstyti ir priimti kartu su 2016 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymu (t. 36, b. l. 118).

Pasiūlymo teikėjai, data: Biudžeto ir finansų komitetas. Pasiūlymo turinys <...> Pasiūlymas. Atsižvelgiant į tai, Komitetas siūlo patikslinti Projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 32 straipsnio 6 dalies formuluotę ir ją išdėstyti taip: „6. Šio skyriaus 34 straipsnio 2 dalies, 35 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos dėl dividendų neapmokestinimo netaikomos, jei yra siekiama gauti mokestinę naudą ir tai mokestinės naudos gavimas, įvertinus visus susijusius (t. 36, b. l. 118) faktus ir aplinkybes, yra buvo pagrindinis arba vienas iš pagrindinių tikslų. Ši nuostata taikoma tokia apimtimi, kiek tai susiję su mokestine nauda, siekimu gauta neturint svarių komercinių priežasčių, atspindinčių ekonominę realybę, kaip tai suprantama atsižvelgiant į ES Direktyvos 2011/96/ES dalyką ir tikslą.“ Komiteto nuomonė: Pritarti (t. 36, b. l. 119).

Kaltinamojo akto, 308 p., duomenimis, Lietuvos Respublikos Seimo duomenų bazėje nurodyta, kad 2016 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymo projektas Nr. XIIP-3651(2) buvo priimtas 2015 m. gruodžio 10 d. Seimo posėdyje, svarstymas truko nuo 10 val. 45 min. iki 14 val. 16 min. (2015 m. gruodžio 10 d. Seimo rytinio posėdžio protokolas Nr. SPP-306), tačiau kartu su juo, kaip buvo nuspręsta 2015 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto išvadoje Nr. 109-P-44, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 32, 33, 34, 35, 36, 401, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3729 nebuvo svarstomas ir priimtas (prieiga per nuorodą https://e- seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/acc1c3009fd811e591078486468c1c39) (t. 107, b. l. 154 (antra pusė).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. rugsėjo 26 d. protokolo Nr. S6-14-98 (t. 9, b. l. 41) duomenimis, slapta užfiksuoti tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. (K.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi V. G. (G.) bei mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. R. (R.), vykęs susirašinėjimas SMS žinutėmis.

2015 m. gruodžio 11 d., 11.46.08 val., G.: „Sveikas, gal pavyktu pati pamatyti trumpam“ (t. 9, b. l. 44).

2015 m. gruodžio 11 d., 11.53.26 val. (t. 9, b. l. 44), K.: „Sveikas, V. Manau kokia 13.45 – 14 val pavyktu. Kaip paciam atrodo?“ (t. 9, b. l. 45).

2015 m. gruodžio 11 d., 12.27.23 val., G.: „Man tinka kur?“ (t. 9, b. l. 45).

2015 m. gruodžio 11 d., 13.19.08 val., K.: „Man tas pats. Kur paciam patogu? 13.45 busiu“ (t. 9, b. l. 45).

2015 m. gruodžio 11 d., 13.24.11 val., G.: „Prie fontano tiks“ (t. 9, b. l. 45).

2015 m. gruodžio 11 d., 13.25.06 val., K.: „Tiks. Iki“ (t. 9, b. l. 45).

2015 m. gruodžio 11 d., 13.28.58 val., K.: „Uz 5 min busiu. Jei ka, palauksiu“ (t. 9, b. l. 46).

2015 m. gruodžio 11 d., 13.29.45 val., G.: „Tiks ateinu“ (t. 9, b. l. 46).

2015 m. gruodžio 11 d., 13.58.21 val., K.: „Klausima nukele i pavasari“ (t. 9, b. l. 46).

2015 m. gruodžio 11 d., 14.04.12 val., R.: „Valiooo“ (t. 9, b. l. 46).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. rugsėjo 26 d. protokolo Nr. S6-14-98 (t. 9, b. l. 41) duomenimis, slapta užfiksuoti tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. (K.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi V. G. (G.) vykęs susirašinėjimas SMS žinutėmis, o taip pat - su mobiliojo ryšio telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi D. D. (D.), vykę telefoniniai pokalbiai.

2015 m. gruodžio 14 d., pokalbio pradžia: 16.34.59 val., pokalbio pabaiga: 16.35.48 val., „K.: Įdėmiai klausau, gerbiama D. D.: Labą dieną, kaip gyvenat? K.: Ačiū. O jūs? D.: Mes ir gi taip, ačiū, normaliai. Klausykit, Kalėdos artėja, norėčiau užbėgti su Kalėdom pasveikinti. K.: Chm... D.: Kelias minutes rasit? K.: Ė..., žinoma, o kada, D.? D.: Tai dabar ir susitarsim kada. K.: A..., galim ryt. D.: Galim ryt. K.: Aš turiu laiko kokią ketvirtą valandą. D.: Puiku, aš rašausi rytoj ketvirtą. K.: Tinka? D.: Man tinka. Man tinka. K.: Liuks, tai bus labai smagu. Galima ir be penkiolikos keturios. D.: Gerai, supratau, prieš keturias galiu būt, ar ne? Gerai. K.: Jo. Gerai, D., ačiū. Iki. D.: Ačiū, iki.“ (t. 9, b. l. 47).

2015 m. gruodžio 15 d., pokalbio pradžia: 15.53.03 val., pokalbio pabaiga: 15.53.32 val., „K.: Įdėmiai klausau, gerbiama D. Alio. D.: Labą dieną, aš labai atsiprašau. Aš truputį vėluoju, neįvertinau kamščių. K.: Nieko, viskas tvarkoj. Kažkaip tu esi mane perspėjusi, kad mėgsti vėluot, tai aš be įtampos. D.: Be įtampos, tai super. Gerai, kad iš anksto perspėjau. Bet aš tikrai neįvertinau, kad jau ketvirtą valandą tokie kamščiai. K.: Viskas tvarkoj. Viskas tvarkoj. Labai laukiu, D. D.: Gerai, atsiprašau labai. Gerai. K.: Iki, iki.“. (t. 9, b. l. 47).

2015 m. gruodžio 15 d., pokalbio pradžia: 16.50.16 val., pokalbio pabaiga: 16.50.55 val., „D.: Alio. K.: Jo, sory, D. D.: Viskas gerai. R., tai tada aš suprantu, kad kaip sakyti, tokia pozicija, kad tuo klausimo nėra, kaip sakyti, svarstyme. Ir viskas, ar ne? K.: Jo, kiti metai. D.: Kiti metai, tai viskas. Ta prasme, kadangi daug... K.: Lauksim naujų metų. D.: Kadangi daug neaiškumų, tai kiti metai, okei. Aš lygiai tą patį pasakiau. K.: Gerai. D.: Chebra, kadangi sudėtinga, okei. Taip, taip, taip ir laikomės. K.: Gerai. D.: Okei. K.: Sutarėm, iki. D.: Aha, iki.“ (t. 9, b. l. 48).

        2015 m. gruodžio 16 d., 10.35.31 val., K.: „Sveikas, V. Kaip Tavo popiete? Arba ryt pirma dienos puse. Trumpam. R.k“ (t. 9, b. l. 48).

2015 m. gruodžio 16 d., 10.38.44 val. (t. 9, b. l. 48), G.: „Sveikas. Kaip pas pati 16:30?“ (t. 9, b. l. 49).

2015 m. gruodžio 16 d., 10.39.43 val., K.: „Puikus laikas. Shokolado ar kavos Stebukluose? Kaip patogiau paciam. Rk“ (t. 9, b. l. 49).

2015 m. gruodžio 16 d., 10.40.11 val., G.: „Galim sokolado“ t. 9, b. l. 49).

2015 m. gruodžio 16 d., 10.40.59 val., K.: „Iki“ (t. 9, b. l. 49).

2015 m. gruodžio 16 d., pokalbio pradžia: 11.51.49 val., pokalbio pabaiga: 11.52.37 val., „K.: Gerą dieną, D. (t. 9, b. l. 49). D.: Labą dieną. Ką tik gavau žinutę, kad komitete klausimas buvo neišimtas ir prabalsavo Finansų ministerijos direktyvą. K.: Aha. D.: Ko mes nesitikėjom, atvirai kalbant. Nes aš savo chebrai pasakiau, sakau, nu, pasitraukit ir taip toliau. Nes tada jau geriau būtume tą direktyvą dar šiek tiek dar pakeitę. K.: Mh. Tai aš vis tiek susiplanavęs į pavakarę eit pasivaikščiot, žinok. D.: Okei, tai ten, aš suprantu, nes ten yra dar vienas. Mh. K.: Ir ne ko... Ne komiteto einu pasivaikščiot, o biški plačiau. D.: Supratau. K.: Tai duosiu žinot, gerai? D.: Gerai, gerai. K.: Kaip man seksis. D.: Gerai. K.: Iki. D.: Gerai, okei. K.: Ačiū.“ (t. 9, b. l. 50).

        Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. birželio 6 d. protokolo Nr. S6-14-47 (t. 5, b. l. 109) duomenimis, slapta užfiksuotas 2015 m. gruodžio 16 d. restorane „AJ Šokoladas“, adresu Gedimino pr. 46, Vilniuje, vykęs R. K. ir V. G. susitikimas ir pokalbis, užfiksuoto įvykio pradžia: 16 val. 30 min., pabaiga: 16 val. 50 min. (t. 5, b. l. 109).

        Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2017 m. gegužės 29 d. išvados Nr. 11-1010(17), 11-1011(17) duomenimis (t. 13, b. l. 60), <...> tiriamajame garso įraše yra užfiksuotas R. K. balsas (šio asmens pasakytos frazės garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 2 priede <...>). Tiriamajame garso įraše yra užfiksuotas V. G. balsas (šio asmens pasakytos frazės garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 2 priede <...>). Patikslintų tiriamojo garso įrašo <...> fragmentų stenograma yra pateikta šios specialisto išvados 2 priede. Tiriamasis garso įrašas G-2015-12-16 reikalingas.wav <...> yra ištisinis <...> (t. 13, b. l. 72).

        Specialisto išvados Nr. 11-1010(17), 11-1011(17), 2 priedo duomenimis, stenogramoje yra pažymėta: /.../ vietos, kur pasakyti žodžiai nėra suprantami; /žodis ar frazė/ – vietos, kur dėl pasakytų žodžių kilo abejonių; (frazė) – papildoma informacija. K – R. K., G –V. G. (t. 13, b. l. 75). 

<...>K.: Dabar klausyk, aš priminsiu prašymą dėl to pelno mokesčio įstatymo, a ne. G.: Mhm. K.: Kadangi panašu, K. P. visiškai... ta prasme, na ne, ne, ne, ne, ne, ne nesuvaldo. Tai P. šiandien komitete sugebėjo dar vienam projektui pritart... G.: /Kokiam?/ K.: ... ir ne visai tam. Tai būk geras, pakontroliuok, kad šiais metais nepriimtų, gerai? O tada mes turėsim laiko kaip nors per F. pas Premjerą dasitvarkysim. G.: Nes man K. sakė, kad F. lygtais jau viskas, nuotaikos geros. K.: N-nu-u... ta prasme, šįkart lyg, lyg truputi geriau, nurašė tiesmukai /į/ direktyvą, mes labai norim įrašyt netei... neteisėtumą, tą prasme. G.: Mhm. K.: Kad... esmė tame, kad jeigu įrašai neteisėtumą, VMI prerogatyva įrodinėt. G.: Mhm. K.: Jeigu neteisėtumo neįrašai, tai tau sako, tu arklys, o tu įrodinėji, kad ne arklys. G.: Mhm. K.: Tai mes norėtumėm pasilikti ilgesniam laikui. Tai čia yra turbūt rytdienos dienotvarkės darbai, čia jau antradienio ar trečiadienio klausimas. G.: Trečiadienį nieko nebedės…K.: Mhm. G.: …praktiškai. Nebent antradienį. Gerai? P…Nu, K. pasakysiu, perduosiu lin…Dėl jo to P., jisai…kiekvieną sykį jis užsiėmęs. (t. 13, b. l. 77). K.: Suprantu, kad jam gal ir nepatogu K., bet P.... ė-ė... G.: Jisai tas P. nesupranta turbūt, nes jis... K.: Aš manau, kad jis nesupranta. G.: Jam tiesiog, žinai, padavė, jisai viską eilės tvarka ir apsvarstė. K.: Mhm. Tokie dalykai, /žinai/... G.: /Bet aš/ kažkaip nežinojau, nepagalvojau, būčiau su juo... Šiandien aš prisimenu, kad susitikau S., turbūt jis ir sakė dėl pelno mokesčio. K.: Jo. Apie tą patį, manau, kad sakė. G.: Nes aš atėjau, pas mane buvo gyventojų pajamų mokesčio, žinai, mano projektas, tai aš savo atkalbėjau, ir išvariau, žinai. K.: Mhm G.: Ne, ne, nesurišau, žinai, kad irgi...K.: Ten įdomiai. Matyt, ten kaimynas kažkiek stresuoja, nes komiteto darbotvarkė /net/ nebuvo pasiūlymo. Nu, tada K... tada P. prieš K. pasiūlymą prabalsavo...G.: Mhm. K.: ... pirmą sykį. Tada man kilo didelis įtarimas. Dėl to aš, kaip sakyt, patį pa...G.: Gerai. Tai jeigu rytoj... Rytoj nėra, ar ne? K.: Rytoj nėra. G.: Dar neįdėta, per seniūnų sueigą tiktais. K.: Rytoj nėra ir... jo, dar lieka antradienis, trečiadienis. Nu, tada vis tiek jau pavasariui, jau nebeskubink. G.: Gerai.<…> (t. 13, b. l. 78).

Pasiūlymo dėl Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 32, 33, 34, 35, 36, 40? ,47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projekto XIIP-3729, teikto Seimo nario A. P., registruoto Lietuvos Respublikos Seime 2015 m. gruodžio 15 d., 9.20 val., duomenimis, argumentai: Siūlymas teikiamas siekiant teisinio aiškumo bei skirtingo 2015 m. sausio 27 d. ES Tarybos Direktyvos 2015/121/ES, kuria iš dalies keičiama ES Direktyva 2011/96/E3 (toliau – Direktyva) interpretavimo, taip pat siekiant tinkamai perkelti minėtos Direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę. Atsižvelgiant į tai, siūloma Direktyvos nuostatas į Projektą perkelti pažodžiui. Pasiūlymas: Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas

Papildyti 32 straipsnį 6 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„6. Šio skyriaus 34 straipsnio 2 dalies, 35 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos dėl dividendų neapmokestinimo netaikomos darinio ar kelių darinių atžvilgiu, jeigu jų nustatymo pagrindinis tikslas arba vienas iš pagrindinių tikslų buvo gauti mokestinės naudos, kuri prieštarauja 2011 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyvos 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms dalykui ar tikslui, ir todėl jie yra apsimestiniai atsižvelgus į visus susijusius faktus ir aplinkybes. Darinys gali apimti daugiau nei vieną etapą ar dalį. Darinys arba keli dariniai laikomi apsimestiniais tokia apimtimi, kiek jie nebuvo nustatyti dėl svarių komercinių priežasčių, atspindinčių ekonominę realybę.“ (t. 36, b. l. 121).

Pasiūlymo dėl Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 32, 33, 34, 35, 36, 40? ,47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projekto XIIP-3729, teikto Seimo nario A. P., registruoto Lietuvos Respublikos Seime 2015 m. gruodžio 15 d., 15.45 val., (patikslintas) duomenimis, argumentai: Siūlymas teikiamas siekiant teisinio aiškumo bei skirtingo 2015 m. sausio 27 d. ES Tarybos Direktyvos 2015/121/ES, kuria iš dalies keičiama ES Direktyva 2011/96/E3 (toliau - Direktyva) interpretavimo, taip pat siekiant tinkamai perkelti minėtos Direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę. Atsižvelgiant į tai, siūloma Direktyvos nuostatas į Projektą perkelti pažodžiui. Pasiūlymas: Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas

Papildyti 32 straipsnį 6 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„6. Šio skyriaus 34 straipsnio 2 dalies, 35 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos dėl dividendų neapmokestinimo netaikomos darinio ar kelių darinių atžvilgiu, jeigu jų nustatymo pagrindinis tikslas arba vienas iš pagrindinių tikslų buvo gauti mokestinės naudos, kuri prieštarauja 2011 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyvos 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms dalykui ar tikslui, ir todėl jie yra apsimestiniai atsižvelgus į visus susijusius faktus ir aplinkybes. Darinys gali apimti daugiau nei vieną etapą ar dalį. Darinys arba keli dariniai laikomi apsimestiniais tokia apimtimi, kiek jie nebuvo nustatyti dėl svarių komercinių priežasčių, atspindinčių ekonominę realybę. Ši nuostata taikoma tiek, kiek tai susiję su faktiškai gauta mokestine nauda“ (t. 36, b. l. 122).

Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto 2015 m. gruodžio 16 d. posėdžio protokolo Nr. 109-P-45 duomenimis (t. 36, b. l. 123), 3. Svarstyta: Pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai) dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo NR.IX-675 32, 33, 34, 35, 36, 401, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projekto NR. XIIP-3729(2). <...> Komiteto nuomonė: pritarti iš dalies. Argumentai pagrindžiantys nuomonę: atsižvelgiant į tai, kad siekiama Direktyvos nuostatas į Projektą perkelti pažodžiui, o Seimo nario siūlomas paskutinis sakinys „Ši nuostata taikoma tiek, kiek tai susiję su faktiškai gauta mokestine nauda“ susiaurintų Direktyvos taikymą, Komitetas siūlo išbraukti paskutinį sakinį <...> (t. 36, b. l. 124, 125).

Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko P. N. 2015 m. gruodžio 16 d. rašto Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei L. G. Nr. V-2015-8113, kopija – Seimo seniūnų sueigai, duomenimis, „Prašome į 2015 m. gruodžio 17 d. Seimo posėdžio darbotvarkę įtraukti: <...> 2) Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 32, 33, 34, 35, 36, 40¹, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3729. Biudžeto ir finansų komitetas 2015 m. gruodžio 16 d. posėdyje svarstė Seimo nario A. P. pasiūlymą, kuriuo, siekiant tinkamai perkelti ES Tarybos Direktyvos 2015/121/ES nuostatas į nacionalinę teisę, Direktyvos tekstas perkeltas pažodžiui ir jam pritarė“ (t. 74, b. l. 39).

Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos 2015 m. gruodžio 17 d. posėdžio protokolo Nr. SSP-51 duomenimis (t. 74, b. l. 40), <...> Darbotvarkė: 1. Gruodžio 17 d. posėdžių darbotvarkės svarstymas. 2. Savaitės, prasidedančios gruodžio 21 diena, posėdžių darbotvarkės projekto svarstymas. 3. Biudžeto ir finansų komiteto prašymas. <...>1. Svarstyta. Gruodžio 17 d. posėdžių darbotvarkė. Pranešėja – L. G.. <...> Nutarta: <...> 4. Pritarti patikslintai gruodžio 17 dienos posėdžių darbotvarkei. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 2. Svarstyta: Savaitės, prasidedančio gruodžio 21 diena, posėdžių darbotvarkės projektas. Pranešėja – L. G.. <...> Nutarta: 3. Pritarti patikslintai savaitės, prasidedančios gruodžio 21 diena, posėdžių darbotvarkei. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 3. Svarstyta. Biudžeto ir finansų komiteto prašymas (priedas). Kalbėjo: L. G., K. D., A. B.. Pasikeista nuomonėmis <...> (t. 74, b. l. 43, 49).

Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. vasario 23 d. rašto Nr. (14.12-01)-5K-1602325-5K-1602322-6K-1601714 Dėl pradėtų Europos komisijos Europos sąjungos teisės pažeidimų procedūrų duomenimis, <...> Lietuvos Respublikos Seime 2015 m. lapkričio 6 d. buvo įregistruotas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675, 32, 33, 34, 35, 36, 40¹, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas, kuris parengtas taip pat siekiant keičiamą įstatymą perkelti ir įgyvendinti 2014 m. liepos 8 d. Tarybos direktyvą 2014/86/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011-96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms, bei 2015 m. sausio 27 d. Tarybos direktyvą (ES)2015-121, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms. Tikėtina, kad minėtas įstatymo projektas bus priimtas artimiausioje sesijoje (t. 36, b. l. 126).

Pasiūlymo dėl Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 32, 33, 34, 35, 36, 40? ,47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projekto XIIP-3729(2), teikto Seimo nario A. P., registruoto Lietuvos Respublikos Seime 2016 m. kovo 15 d., 8.25 val., duomenimis, argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad 2015 m. sausio 27 d. ES Tarybos Direktyvos 2015/121/ES, kuria iš dalies keičiama ES Direktyva 2011/96/E3 (toliau – Direktyva) nuostatos į nacionalinę teisę turėjo būti perkeltos iki 2015 m. gruodžio 31 d., siūloma, kad Projekto nuostatos įgyvendinančios Direktyvą įsigaliotų nedelsiant, t. y. nuo įstatymo priėmimo datos. Kitos Projekto nuostatos, atsižvelgiant į Mokesčių administravimo įstatymo 3 str. 3 dalies keliamus reikalavimus, įsigaliotų nuo 2017 m. sausio 1 d. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: 11 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas, išskyrus 1 straipsnį, 4 straipsnio 2 dalį, 10 straipsnį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. (t. 36, b. l. 138).

Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. kovo 15 d. vakarinio posėdžio Nr. SPP-319 duomenimis (t. 36, b. l. 127), <...> 16.39 val. Svarstyta. Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 32, 33, 34, 35, 36, 40¹, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3729(2)ES (teikėjai – LRV/finansų ministras R. Š.) (svarstymas) (taikoma skubos tvarka).<...> Pranešėjas – pagrindinio komiteto atstovas A. P.. Pagrindinio komiteto nuomonei dėl 1 straipsnio K. D., Z. Ž. ir kt. pataisos ir dėl A. P. pataisos, kurioms pagrindinis komitetas pritarė iš dalies, pritarta bendru sutarimu. Nutarta. Pritarti po svarstymo Seimo posėdyje. Balsavimo rezultatai: už – 62, prieš – 0, susilaikė 1. (Užsiregistravo 63 Seimo nariai (16.41 val.) <...> (t. 36, b. l. 129, 130-134).

Lietuvos Respublikos Seimo aštuntosios sesijos 2016 m. kovo 15 d. 318 ir 319 posėdžių stenogramos duomenimis, <...>16.39 val. Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 32, 33, 34, 35, 36, 40¹, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3729(2)ES (svarstymas) <...>Pirmininkė<...>Pereiname prie pataisų svarstymo. 1 straipsnis, yra Seimo narių K. D., Z. Ž. ir kitų Seimo narių pasiūlymai, kuriems pritarta iš dalies. Ar sutinkate? A. P. (LSDPF). Aš galiu. Kadangi yra du Seimo narių pasiūlymai, tai vienas, kur jūs išvardinote Seimo narių, ir lygiai dėl to paties straipsnio yra mano pasiūlymas. Aš už savo pasiūlymą pritariu komiteto patobulintai redakcijai, kuri yra iš esmės pažodžiui išverstas direktyvos tekstas. Pirmininkė. Klausiu tada tų, kurie yra salėje. Gerbiamas M., ar jūs tikrai atsiimate, nes man pažymėta, kad iniciatoriai žadėjo atsiimti? (Balsai salėje) Jūs visi atsiimate, taip? Tai dabar direktyva išversta tiksliai, taip? Kiek suprantam. Ar galime pritarti bendru sutarimu (Balsai salėje) Pritarta bendru sutarimu<...> (t. 36, b. l. 137).

Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. kovo 22 d. rytinio posėdžio protokolo Nr. SPP-322 duomenimis (t. 36, b. l. 155), <...> 10.22 val. Svarstyta. Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 32, 33, 34, 35, 36, 40¹, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3729(3)ES (teikėjai – LRV/finansų ministras R. Š.) (priėmimas). Pranešėjas – Biudžeto ir finansų komiteto atstovas A. P.. <...> Nutarta. Priimti Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 32, 33, 34, 35, 36, 40¹, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymą. Balsavimo rezultatai: už – 89, prieš – 0, susilaikė 4. (Užsiregistravo 94 Seimo nariai (10.24 val.)) <...> (t. 36, b. l. 156,164-172).

Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 32, 33, 34, 35, 36, 401, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo 2016 m. kovo 22 d. įstatymo Nr. XII-2262 duomenimis, 1 straipsnis 32 straipsnio pakeitimas. Papildyti 32 straipsnį 6 dalimi: „6. Šio skyriaus 34 straipsnio 2 dalies, 35 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos dėl dividendų neapmokestinimo netaikomos dariniui ar keliems dariniams, jeigu jų nustatymo pagrindinis tikslas arba vienas iš pagrindinių tikslų buvo gauti mokestinės naudos, kuri prieštarauja 2011 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyvos 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms, dalykui ar tikslui, ir todėl jie yra apsimestiniai atsižvelgus į visus susijusius faktus ir aplinkybes. Darinys gali apimti daugiau negu vieną etapą ar dalį. Darinys arba keli dariniai laikomi apsimestiniais tiek, kiek jie nebuvo nustatyti dėl svarių komercinių priežasčių, atspindinčių ekonominę realybę.“ (t. 36, b. l. 173) <...> Šis įstatymas, išskyrus 1 straipsnį <...> įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. (t. 36, b. l. 176).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. rugsėjo 26 d. protokolo Nr. S6-14-98 (t. 9 b. l. 41) slapta užfiksuoti tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. (K.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi V. G. (G.), o taip pat su mobiliojo ryšio telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi D. D. (D.), vykę telefoniniai pokalbiai.

2015 m. gruodžio 17 d., 15.37.05 val., G.: „Sveikas. Gal kur nors netoli esi, noreciau trumpam pamatyt.“ (t. 9, b. l. 50).

2015 m. gruodžio 17 d., 15.38.19 val., K.: „Galiu prisokt per 10 min. Kur?“ (t. 9, b. l. 50).

2015 m. gruodžio 17 d., 15.38.51 val. (t. 9, b. l. 50), G.: „Tai gal prie fontano“ (t. 9, b. l. 51).

2015 m. gruodžio 17 d., 15.39.12 val., K.: „Gerai. Iki“ (t. 9, b. l. 51).

 

2015 m. gruodžio 22 d., 13.42.12 val., G.: „Laba diena, gal dar pavyktu pries sventes siandien po 15:30 ar ryt susitikti? V.“ (t. 9, b. l. 51).

2015 m. gruodžio 22 d., 14.21.50 val., K.: „Laba, V. Tai gal ryt istaikykim. Pvz. 10.40 .R.k“ (t. 9, b. l. 51).

2015 m. gruodžio 22 d., 14.22.45 val. (t. 9, b. l. 51), G.: „Tinka, galim prie Seimo, jei tinka“ (t. 9, b. l. 52).

2015 m. gruodžio 22 d., 14.23.07 val., K.: „Liuks. Iki ryt“ (t. 9, b. l. 52).

2015 m. gruodžio 23 d., pokalbio pradžia: 14.23.40 val., pokalbio pabaiga: 14.25.50 val., „D.: Taip, klausau. K.: Gerbiama, D., laba diena, ar patogu trumpai būt kalbinama? D.: Taip, klausau. K.: Tai klausykit, D., aš turiu keturis dalykus, taip. D.: Taip, taip. K.: Pirma, su artėjančiom šventėm. D.: Ačiū, jus taip pat. K.: Jo. Antra, ačiū už paskutinę ranką. D.: Taip. K.: Trečia, esu skolingas didelę paslaugą, visada turėk galvoj. D.: Ačiū, ačiū, va, kaip, kaip gerai, kad man kas nors skolingas, ne aš. K.: Jo, esu skolingas didelę paslaugą. Čia aš rimtai. Ir ketvirta, nežinau, pastebėjai ar ne, bet tas bendras klausimas šitoj sesijoj neįvyko, nusikėlė į pavasarį. D.: Mačiau. K.: Tai tiesiog mum kada reikia aptarti klausimą vėl gi ko mes norim ir kaip veiksime D.: Manau, kad taip. K.: Dabar jau laiko turime. D.: Laiko turime, tai kažkur tai po švenčių kažkaip pasižiūrėsim. Ar ne? K.: Jo. Gal ne tarpušventy, bet po švenčių pasižiūrime. Gerai? D.: Taip. Nes aš manau, kad mes dar turim dar vieną klausimą, manau, ir jum bus aktualu, žinok. Ir ta prasme, bet čia daug kam aktualus dar vie...dar vienas... (t. 9, b. l. 52). K.: Mh, mh, mh. D.: ...klausimėlis, kur ta prasme kur pa...ta prasme, irgi tai nedega, aš taip irgi suprantu, bet irgi reikės dar pa...padirbėt, nes dar gausim kit.. .kitur, ne per tą, bet dar per vieną. Manau, ir jums aktualu bendroj sumoj. K.: Supratau. Tai aš nežinau, dabar mes ar prie to grįšim sausį, ar tarpušventy jau kaip patogiau, ta prasme. D.: Tai gal, nežinau, kaip jūs tarpušventy dirbat? K.: Mes tai dirbam ir aš spėju, kad nuo kokio, koks trečiadienis tai pas mus jau toks bim bam visiškas. D.: Bim bam, ar ne? K.: Jo, antradienį pa... D.: Tai pasi... Aš irgi dar antradienį dirbu intensyviai, turiu visokių čia reikalų. Apie trečiadienį, vat, gal ir, gal ir, kaip sakyt, gal ir galėtume susibėgt. Nu, gal susiskambinsim dar. K.: Jo. D.: Ar ne? K.: Gerai, D., tai ką, linksmų...D.: Nu, tvarkoj. K.: ..Kalėdų tada ir iki. Sėkmės. D.: Iki, ačiū, iki. K.: Iki, iki.“ (t. 9, b. l. 53).

Liudytoja L. G. paaiškino, kad

R. K. pažįsta iš žiniasklaidos ir viešosios erdvės, su V. G. kartu dirbo 12 metų, su E. M. ir Š. G. dirbo kartu Seime. Dėl pelno mokesčių įstatymo įtraukimo į posėdžių darbotvarkės projektą, kodėl jis buvo išimtas ir visa eiga, kaip vyko šio įstatymo projekto svarstymas Seime, paaiškino, kad Finansų ministerija pateikė pirminį pelno mokesčių įstatymo projektą, kuris nebuvo tikslus pagal direktyvą. Seime vyko diskusija, ar reikia tą tekstą perkelti kaip direktyvos nuostatas. Mokestiniai įstatymai yra ypatingai jautrūs tikslumui, net ir kableliai turi ypatingą reikšmę, todėl jos nuostata buvo, kad direktyvos 32 straipsnis visas turi būti perkeltas pažodžiui. Pirmas projektas, kuris buvo pateiktas Vyriausybės, neatitiko direktyvos išdėstymo ir kito pačiame komitete. Dėl išėmimo iš darbotvarkės klausimas buvo dėl antrojo varianto, kurį pateikė komitetas. Konkrečiai buvo svarstoma, ar direktyva buvo perkelta pažodžiui. Įtraukus į darbotvarkės projektą, buvo pastebėta, nes iš vakaro frakcijos seniūnai informuoja, jeigu prašoma papildomo įsigilinimo, todėl buvo pastebėta, kad A. P. pataisoje kai kurie žodžiai skiriasi nuo direktyvos žodžių. Gavusi tą informaciją, ji pati dar kartą įsitikino, kad direktyva nėra pažodžiui perkelta, kaip buvo pateiktas direktyvos vertimas į Seimą. Paprašė, kad vakare klausimas iš darbotvarkės projekto būtų išimtas. Seniūnų sueigoje ryte vyko svarstymas. Biudžeto komiteto vedėja prašė įtraukti atgal, motyvuodama, kad jie apsvarstė ir viskas yra tvarkoje, tačiau Seimas atsakingas ir už direktyvos turinį, ne tik perkėlimo terminą. Seniūnų sueigoje vyko diskusija ir darbotvarkės projektas, atrodo, buvo patvirtintas be jo. Įstatymo projektas vėl grįžo į komitetą, komitetas svarstė iš naujo. Tik iš trečio karto direktyva buvo perkelta pažodžiui. Ji iš karto buvo svarstoma plenarinio posėdžio salėje ir priimta. Šiandien galioja priimto įstatymo nuostata, kaip yra direktyvoje, o ne tas tekstas, kurį pateikė Finansų ministerija. Nė vienas iš kaltinamųjų jos neprašė įtraukti ar neįtraukti į darbotvarkės projektą minimos pataisos. A. P. buvo atsakingas komitete ir jis registravo pataisas. Paskutinė pataisa nedaug skyrėsi, bet buvo žodžių interpretacija, jis įregistravo trečiąjį variantą, perkėlė pažodžiui. Pagal Seimo statutą, išrinkus Seimo Pirmininką, jis turi sustabdyti savo įgaliojimus frakcijose. Ji bendravo su visomis frakcijomis, su kai kuriomis frakcijomis tekdavo bendrauti dažniau. Būna aptariami klausimai, seniūnai susirenka iš ryto, dar kartą aptaria klausimus, tai natūrali darbinė praktika Seime. Kiekvienas Seimo narys buvo priimtas, kuris pareikšdavo pastabas, visos pastabos būdavo nagrinėjamos dėl įstatymo. Jeigu būdavo pagrįstos pastabos, būdavo galimybė pristabdyti svarstymą arba grąžinti. Būna dažnai, kad komitetas neišlaiko reikiamų valandų pagal Statutą ir tas projektas sustoja ir būna svarstomas kitą savaitę. Neprisimena, ar su V. G. bendravo dėl direktyvos perkėlimo. Gal buvo kažkoks svarstymas bendrai valdančiosios daugumos posėdžiuose. Frakcijos vadovai atsakingi už Seimo darbą. Jos susitikimas su V. G. nesusijęs su Pelno mokesčio įstatymu. Ji grįžo iš namų ir prie Seimo viešbučio susitiko su V. G., nes jis ėjo pasivaikščiodamas. Jis kartu su ja ir apsaugos darbuotojais paėjo link viešbučio. Pakalbėjo bendromis temomis. Jis sakė, kad eina iš susitikimo, su kuo, neprisimena. Tuo metu ji buvo Seimo pirmininkė, atsakinga už Seimo darbo organizavimą. Pareigos buvo apibrėžtos Statute. Pagal Seimo statuto 29 straipsnį Seimo pirmininkas teikia Seniūnų sueigai sesijos darbų programas ir savaitės bei dienos posėdžių darbotvarkių projektus arba paveda tai atlikti vienam iš savo pavaduotojų. Po projekto pateikimo projektą svarstė Seniūnų sueiga, tada projektas patenka į posėdžių salę ir pagal Statuto 94 straipsnį Seimo valdyba, Seniūnų sueiga, Vyriausybė ir Seimo narių frakcija turi teisę darbotvarkės projektą siūlyti posėdžių salėje, papildomai įrašyti klausimus į priimtą savaitės ar dienos posėdžių darbotvarkę arba išbraukti klausimus iš priimtos savaitės ar dienos posėdžių darbotvarkės. Pagal tvarką Seime prieš posėdį, paskelbus darbotvarkės projekto svarstymą, kiekviena frakcija, frakcijos vardu turi teisę paprašyti įtraukti arba išbraukti kažkurį projektą ir dėl pasiūlymo balsuojama Seime. Praktiškai kiekviena frakcija turėjo teisę ir galimybę įtraukti šį projektą į darbotvarkę ir Seimas būtų dėl to pasiūlymo balsavęs, tačiau neprisimena, kad taip būtų buvę. Darbotvarkė yra tvirtinama Seimo ir priimama balsų dauguma, tuomet posėdžiui pirmininkaujantis negali keisti darbotvarkės. Neteisingas direktyvos perkėlimas gali turėti valstybei pasekmių, Seimas yra atsakingas, kad ji būtų perkelta laiku ir teisingai. Priimtas tekstas skyrėsi nuo to, kurį pateikė Finansų ministerija. Skiriasi interpretacija, o direktyvos interpretuoti negalima, ją reikia perkelti pažodžiui.

Vakare, kai yra rengiamas posėdžio darbotvarkės projektas, visada iš vakaro pasiklausiama frakcijų vadovų arba jie patys informuoja, jeigu pamato netikslumų. K. D. jai paminėjo, nes žinojo, kad ji Seime sakydavo, jog direktyvą reikia perkelti pažodžiui, kad kažkas vėl netvarkoje su Pelno mokesčio įstatymu. Kai kurie žodžiai buvo įrašyti ne pažodžiui. Pasižiūrėjo direktyvą, tekstą ir pamatė, kad neperkelta pažodžiui. Tuo metu K. D. buvo X frakcijos seniūnas, tai buvo 2015 m. pabaiga. K. D. neaiškino, iš kur jam tai žinoma. Ir atskiri Seimo nariai pasakydavo jeigu matydavo kliūčių priimti įstatymą, todėl nieko net nepagalvojo. K. D. tik paminėjo, kad, jo nuomone, kažkas yra negerai ir patikrinusi suprato, kad jis kalbėjo apie įstatymo turinį. Patį projektą parengia sekretoriatas, kuris parengia atsižvelgiant į techninius dalykus, ar išlaikytos valandos, ar apsvarstyta komitetuose ir t. t., tuomet pateikia, ji peržiūri visus klausimus, klausia, ar nėra iš frakcijų ir komitetų pastabų. Tai normali praktika Seime. Kalbant apie pačią priėmimo stadiją, ji lygino A. P. pataisą, kuri buvo įregistruota į antrą projektą, su direktyva. Antras variantas Biudžeto komitete jau buvo pataisytas, bet skyrėsi keletas žodžių, jai paprašius A. P. įregistravo su pažodžiui perkeltais žodžiais. Direktyvą reikėjo perkelti iki 2015 m. gruodžio, bet ją priėmė pavasario sesijoje pirmuosiuose posėdžiuose, kadangi sekančią savaitę Seime vyko personalijų klausimai, o tai reikalauja daug laiko, todėl kai kurie klausimai buvo nebesvarstomi. Pelno mokesčio įstatymo pataisos įsigalioti turėjo taip, kaip nurodyta įstatyme. Įstatymas registruotas 2016 m. kovo 22 d., o įsigaliojo nuo 2017 m. sausio 1 d. Su A. P. pataisa ji susipažino per 2015 m. rudens sesiją, pasižiūrėjo į darbo dienos pabaigą. A. P. pasiūlymui buvo pritarta Biudžeto ir finansų komitete. Ji skambino pirmininkui P. N., klausė, ar įsitikino, kad perkelta direktyva pažodžiui, jie pasakė, kad jie apsvarstė, komitetas taip nubalsavo. A. P. pataisa buvo priimta svarstymo stadijoje, tada buvo parengtas naujas projekto variantas, tada jis įtraukiamas į posėdžio darbotvarkę. Ryte vedėja informavo, kad komitetas apsvarstė ir jie prašo įtraukti į Seniūnų sueigos darbotvarkės projektą. Neprisimena vedėjos pavardės. Seniūnų sueiga atvira, dalyvauja komitetų vedėja, pavaduotojai, Seimo kanceliarija, Vyriausybės atstovas, Prezidentės atstovas ir seniūnai. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vedėja paprašė įtraukti įstatymo projektą į tos dienos Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkės projektą. Seniūnų sueigoje vyko diskusijos, ji informavo, dėl ko jį išėmė, neprisimena, ar buvo balsuojama. Jos iniciatyva įstatymo projektas nebuvo įtrauktas į darbotvarkės projektą, o vedėja prašė įtraukti. Kada jai pasakė K. D. apie neatitikimus, tą pačią dieną išėmė iš tos dienos posėdžio darbotvarkės projekto įstatymo projektą. Darbotvarkė yra tada, kai Seimas patvirtina balsavimą, o šiuo metu kalbama apie tos dienos posėdžio darbotvarkės projektą. Visi frakcijų vadovai žinojo, kad iki 16-17 val. turi užregistruoti projektą ir visi, kurie turėjo klausimų, žinojo, kad iki to laiko reikia pasakyti, kad tie klausimai persikeltų į Seniūnų sueigą. Seniūnų sueigos posėdžiai vyksta 8.30 val. antradieniais ir ketvirtadieniais. Kaip numato Statutas, Seniūnų sueiga pritarė darbotvarkės projektui, jis pateko į plenarinį posėdį, jis svarstomas pirmas. Pirmininkaujantis klausia, ar yra kokių pasiūlymų, nes frakcijos gali pasiūlyti įtraukti arba išbraukti iš darbotvarkės ir tada pateikia pasiūlymus nuo šalutinių mikrofonų, jie registruojami ir dėl kiekvieno balsuojama atskirai eilės tvarkai. Balsuoja visas Seimas. Kiekviena frakcija turėjo galimybę atgal grąžinti tą projektą į darbotvarkę. A. P. projektas nebuvo įtrauktas į darbotvarkės projektą. Statuto 29 straipsnio 12 punkte nurodyta, kad Seimo pirmininkas teikia Seniūnų sueigai sesijos darbų programos ir savaitės bei dienos posėdžių darbotvarkių projektus. Ji visą laiką kalbėjo apie dienos darbotvarkės projektą, kuris buvo užregistruotas iš vakaro ir pateiktas, kad pagal procedūras galėtų svarstyti Seniūnų sueiga, to klausimo tenai nebuvo. Ryte vedėja prašė papildomai įtraukti šį klausimą, nes jo nebuvo. Vedėja buvo A. B.. Ji išsakė savo argumentus Seniūnų sueigoje, kai vedėja paprašė įtraukti. Jos pozicija buvo, kad Biudžeto ir finansų komitetas atidžiau pasižiūrėtų, atrodo, Seniūnų sueiga neįtraukė klausimo į darbotvarkės projektą. A. B. neprivalėjo argumentuoti, kodėl prašo įtraukti klausimą į darbotvarkės projektą, jie yra kanceliarijos darbuotojai ir vykdo pavedimą, kuris suformuotas Biudžeto komiteto dirbančių politikų. Vieną kartą su K. D. kalbėjo apie Pelno mokesčio įstatymo projektą. Su V. G. nekalbėjo apie šį įstatymą. Iš darbotvarkės projekto klausimo išimti negalima jeigu jis nėra įtrauktas, nebent iš juodraštinio varianto. Būna projekto keli variantai, tai būna darbinis projektas. Darbiniame variante gal ir buvo klausimas įrašytas. Negali pasakyti, ar jis buvo paskelbtas kaip projektas, ar ne, ar tai buvo darbinis variantas, ar įrašyta ir paskelbta, o paskui apsižiūrėta ir išimta. Projektų būna labai daug, o svarstymo stadija tarpinė, ji nėra tokia reikšminga Seime. Seimo pirmininkas teikia darbotvarkes pagal Statuto 29 straipsnio 12 punktą. Seimo pirmininkas vienašališku sprendimu negali įtraukti klausimo į darbotvarkę, gali tik siūlyti Seniūnų sueigai. Seimo pirmininkas formuoja darbotvarkės projektą, bet patvirtinti jos negali. Išimti klausimą iš darbotvarkės Seimo pirmininkas gali vienašališkai, jeigu klausimai neatitinka Statuto reikalavimų, pažeisti procedūriniai dalykai. Pirminiame projekte, kuris buvo patvirtintas Seimo, to klausimo ir nebuvo, kalbama apie darbinį darbotvarkės projekto variantą, kurį žiūri, ar atitinka Statutą ir ar galima jį pateikti svarstymui Seniūnų sueigoje. Seniūnų sueigos posėdžiuose svarstomi įvairūs klausimai, taip pat ir dėl darbotvarkės, bet galutinį sprendimą dėl darbotvarkės priima Seimas.

Su P. N. diskutavo, kaip vyksta posėdžiai, apie nederamą išorinį poveikį nekalbėjo. Ji kalbėjo, kad reikia skirti ypatingai daug dėmesio, kaip Europiniai teisės aktai perkeliami į nacionalinę teisę, bet jis neminėjo, kad yra paveiktas dėl įstatymo stabdymo. Raštas, t. 74, b. l. 39, tai informacija, kad apsvarstytas įstatymo projektas procedūriniai. Prašė įtraukti į 17 d. darbotvarkę, reikia žiūrėti, kelintą valandą užregistruotas, drįstų abejoti, ar jis išlaikė būtinas valandas dėl įtraukimo. A. P. buvo du kartus teikti pasiūlymai. Tai yra informacija, kad atliko procedūras ir klausimas gali būti įtraukiamas, privalo patikrinti, ar išlaikytos valandos

.

Liudytoja A. B. paaiškino, kad pažįsta V. G., jis buvo Seimo narys, o ji dirbo Seimo kanceliarijoje, R. K. nepažįsta. E. M. ir Š. G. pažįsta kaip Seimo narius. Ji dirba Seimo kanceliarijos Biudžeto ir finansų komiteto biuro vedėja. Atsakinga už biuro darbą. Pagrindinis biuro darbas yra, kad Seimo paskirti įstatymo projektai būtų apsvarstyti laiku, paskirti išvadų rengėjai, pateiktos išvados Seimui. Ėjo paketas įstatymų, Pelno mokesčio įstatymas buvo vienas iš jų. Jis buvo paskirtas jų komitetui svarstyti kaip pagrindiniam komitetui, komitetas apsvarstė, pateikė savo išvadas. Tada buvo Seimo pirmininkės skambutis, kad komitetas pateikė neteisingą ar blogą išvadą ir nesugeba perkelti Direktyvos. Tuomet Seimo narys A. P. parengė pasiūlymą kartu su Finansų ministerija, kad Direktyva būtų pažodžiui perkelta į Pelno mokesčio įstatymą. Pirmininkė jai skambino, sakė kad komitetas blogai dirba ir nesugeba perkelti Direktyvos tinkamai. Skambino gruodžio mėnesį, gal 9 d., ir tada po skambučio A. P. parengė pasiūlymą, kad būtų tiksliai perkelta Direktyva. Skambino ir buvo konstatuotas faktas, kad jų komitetas dirba blogai. Ji informavo P. N.. Išvadas rengė A. P. ir kiti asmenys, juos informavo. Jie pasitarė su Finansų ministerija ir registravo pasiūlymą. Nebuvo dažnas atvejis, kad skambintų Seimo pirmininkė, suprato, kad jų darbas blogas. Projektą rengė Vyriausybė, pateikė Seimui. Jų komitetas buvo paskirtas pagrindiniu. Eiga buvo tradicinė. Vyriausybė prašė skubos, teikė lapkričio mėnesį, o svarstė gruodžio mėnesį. Pagal Seimo statutą, jeigu nėra skubos, nuo pateikimo turi praeiti mažiausiai 2 savaitės. Jeigu skubos tvarka, tai galima traukti į darbotvarkę po 24 valandų. Valandos fiksuojamos. Neprisimena tiksliai, kada paskambino Seimo pirmininkė, bet tada, kai komitetas parengė išvadas ir registravo projektą. Šia informacija ji pasidalino su pirmininku ir komiteto nariais. A. P. pataisą prisimena, turėjo būti perkelta pažodžiui. Ši pataisa buvo svarstoma Biudžeto ir finansų komitete. Svarstė gruodžio 16 d., pritarė be paskutinio sakinio. Registravo išvadą ir posėdžių sekretoriate, rašė raštą Seimo pirmininkei ir Seniūnui sueigai, kad būtų įtraukta į gruodžio 17 d. posėdį. Ji dalyvavo Seimo seniūnų sueigoje. Joje svarstoma, kokie klausimai turi būti įtraukti į darbotvarkę, pasiūlymai. Ji pristatė prašymą. Minėjo tai, kas parašyta rašte, kad A. P. apsvarstytas pasiūlymas ir prašo įtraukti į svarstymą. Seimo narys K. D. paklausė, kokiam A. P. pasiūlymui pritarė, ji bandė paaiškinti, o Seimo pirmininkė pasakė, kad Seniūnų sueigoje nagrinėjami tik procedūriniai dalykai ir dėl turinio nediskutuojama, kad netrauks į posėdį, kol neįsigilins. Jos buvo toks sprendimas, net nebuvo balsuojama. Niekas dėl to nesiginčijo. Pelno mokesčio įstatymo vieno straipsnio pataisos turėjo įsigalioti 2015 m. gruodžio 31 d., o kito 2016 m. sausio 1 d. Buvo gerinamos sąlygos mokesčių mokėtojams ir ėjo kartu su biudžeto projektu, traktavo, kad nebuvo pažeisti terminai. Seimo posėdyje gruodžio mėnesį nebuvo svarstoma A. P. pataisa, ji buvo svarstoma pavasario sesijoje, kovo mėnesį. Buvo priimtas tekstas toks, kokį siūlė jų komitetas ir A. P.. Seimo pirmininkė nurodė, kad jai reikia įsigilinti, todėl netraukiamas klausimas į darbotvarkę. K. D. domėjosi šiuo klausimu, nes jis teikė tam tikrus pasiūlymus. Dėl šios pataisos su ja V. G. nebendravo. Kadangi papildoma komiteto išvada, tai negalioja 24 val.

Liudytojas A. P. paaiškino, kad pažįsta V. G., Š. G., E. M., G. S., su jais dirbo Seime, R. K. nepažįsta. Vyriausybė užregistravo projektą dėl Pelno mokesčio įstatymo 2015 m. Po pateikimo Biudžeto ir finansų komitetas buvo paskirtas išvadų rengėju. Komitetas kaip vieną iš išvadų rengėjų paskyrė jį. Žiūrėjo Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Buvo labai daug pasiūlymų ir pastabų. Tie, kas teikė pasiūlymus, buvo kviečiami ir vyko svarstymas. Finansų ministerija pripažino, kad išplėtė direktyvos straipsnį, tada gimė jo pasiūlymas, kuris realiai buvo suderintas su Finansų ministerija. Po svarstymo jų komitetas priėmė, o svarstymo stadijoje jo pasiūlymas neišvydo posėdžių salės. Yra trys stadijos: pateikimas, svarstymas ir priėmimas. Po pateikimo Seimas pritarė, tada tas projektas atsidūrė Biudžeto ir finansų komitete, kur išvadų rengėjai turi pateikti išvadą. Tą išvadą tada svarsto komitetas. Komitetas jo pasiūlymui pritarė iš dalies. Lapkričio mėnesį pasiūlymą pateikė Finansų ministerija. Jo pataisa buvo dėl vieno straipsnio, dėl kurio ir kilo pagrindiniai ginčai. Ginčai kilo, nes į nacionalinę teisę direktyva yra perkeliama ne pažodžiui o išplečiama. Kiekvienas Seimo narys posėdžių salėje gali prašyti įtraukti klausimą į darbotvarkę. Kažkurį ketvirtadienį jis prašė, kad įtrauktų jo pataisą į kitos savaitės darbotvarkę. Jis prašė klausimą įtraukti posėdžių salėje, nes kiekvienas Seimo narys tą gali daryti, tai oficialiai per mikrofoną išsakytos mintys. Turėjo prašyti įtraukti klausimą gruodžio 17 d. vakarinio posėdžio metu. Yra rytinis Seimo posėdis ir vakarinis, o vakarinio posėdžio pabaigoje yra tvirtinama sekančios savaitės darbotvarkės projektas. Jis kalbėjo pats, A. B. kalbėjo Seniūnų sueigoje 8 val., o jis kalbėjo plenarinio posėdžio metu, prašė įtraukti klausimą, bet jis nebuvo įtrauktas. Atsimena, kad kalbėjo posėdyje, bet gal ne 17 d. Plenarinio posėdžio darbotvarkė sudaroma ketvirtadienį sekančiai savaitei, bet kiekvieną dieną galima ją papildyti. Kai gavo raštą iš komiteto, tai jį atskiru klausimu ir apsvarstė. Direktyvos perkėlimas buvo nepalankus verslui, nes mokesčių administratorius pritaikys sankcijas, o verslui reiks įrodinėti, kad jis nekaltas. Iš verslo atstovų dalyvavo „M.“ grupės teisininkė, pavardės neprisimena. Verslo atstovai prašė perkelti direktyvą pažodžiui. Įstatymas turėjo įsigalioti nuo 2016 m. sausio 1 d., nes jeigu priimamas su biudžeto įstatymu, tai gali įsigalioti ankščiau negu po 6 mėnesių. Svarstyti galima ne kartu, tačiau svarbu, kad priėmimas vyktų kartu. Atrodo, 2015 m. gruodžio 16 d. komitetas pritarė išvadai, tai prašė, kad ji būtų svarstomas gruodžio 17 d. Seniūnų sueigos posėdžiai vyksta nuo 8 iki 8.30 val. svarstomi darbotvarkės klausimai. Seniūnų sueigoje procedūriškai buvo galima įtraukti jo pataisos svarstymą. Jo ketvirtadienio posėdžio pasisakymas ir buvo, kad neįtraukė, nes klausimo darbotvarkėje nebuvo. Iki Naujų metų neišsprendė Pelno mokesčių įstatymo priėmimo. Kiek žino, jis įsigaliojo tik 2017 m. sausio 1 d. Priimta buvo ta pati pataisa, kurią jis teikė. Pats pasiūlymų nerengė, o Finansų ministerija atsiuntė pasiūlymą į biurą, jis pasirašė. 2012-2016 komiteto nariai buvo: P. N., K. G., I. D., A. K., R. T., B. B., P. G..

Liudytojas K. D. dėl Pelno mokesčio įstatymo pataisos paaiškino, kad Finansų ministerija atnešė savo direktyvos perkėlimo variantą, kuris buvo labai griežtas, jis stengėsi, kad būtų priimtinesnis verslui. Neatsimena, ar pats ruošė projektą, bet esmę tikriausiai buvo suformulavęs pats. Seime yra tokia tradicija, kad jei kuris nors tos srities specialistas dalyvauja viename ar kitame komitete, kuris ruošia įstatymo pataisą, klausia kolegų, ar jie norėtų prisidėti, ir tada, kurie nori, tie pasirašo. Neatsimena, ar prisidėjo tik jų frakcijos nariai. Z. Ž. yra Darbo frakcijos narė. R. S., D. U., R. M., D. M. yra jų frakcijos nariai. Neatsimena, ar buvo iš karto priimta pataisa. Neatsimena, ar šis įstatymas buvo siejamas su kažkokia skuba, bet dažniausiai biudžeto įstatymai, kas liečia finansus, būna įsigaliojantys nuo kitų metų. Negali patvirtinti, kad buvo siekiamybė, kad šis įstatymas įsigaliotų nuo Naujų metų. Neatsimena, ar dėl šio įstatymo projekto teko kalbėti su V. G., su L. G., neatsimena, apie ką ir su kuo, kuriuo metu kalbėjo. Gal ir buvo iš jo pusės siūlymų L. G., kad šis įstatymas būtų svarstomas kažkiek atsakingiau ir lėčiau. Su R. R. nesieja jokie santykiai. Lietuvos versle jis nuo 1990 m., daugelį žmonių žino iš matymo, iš televizijos, iš spaudos. R. R. yra matęs porą kartų, kiek žino, jis lyg ir dirbo „X“. Nežino, kuo jis dirbo „X“. Neatsimena, ar R. R. kreipėsi į jį dėl Pelno mokesčio įstatymo pataisų. Neatsimena, ar R. K. bendravo su juo dėl Pelno mokesčio įstatymo pataisos. Nemano, kad 2015 m. gruodžio 8 d. jo teiktas pasiūlymas dėl Pelno mokesčio įstatymo yra inicijuotas R. R. ar R. K.. Matyt, benagrinėjant vienus ar kitus ministerijos pasiūlymus atsirado vienas ar kitas pataisymas. Negali pasakyti, kas suformavo pasiūlymo turinį. Yra pakeitimas apie tai, kad būtų baudžiami žmonės, kurie neteisėtomis priemonėmis siekė nemokėti mokesčio. Vyriausybės pateiktas įstatymo projektas būtų lietęs ir tas įmones, kurios sumokėjo vienokiu ar kitokiu būdu dirbdamos kitose valstybėse mažiau mokesčių tose šalyse. Tekstą su pasiūlymais tikriausiai ruošė kažkas iš jų frakcijos. Negali pasakyti, ar jam buvo žinoma apie Pelno mokesčio įstatymo svarstymo Seimo Biudžeto ir finansų komitete eigą, tikriausiai buvo. Gal ir bendravo šiuo klausimu su tuometiniu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku P. N.. Neatsimena bendravimo turinio. Negali pasakyti, ar dėl Pelno mokesčio įstatymo pataisų priėmimo davė kažkokius nurodymus P. N.. Gali būti, kad su juo kalbėjo apie tai, koks buvo galutinis sprendimas dėl Pelno mokesčio įstatymo pataisų, bet neatsimena. Labai dažnai per frakcijos posėdžius, po posėdžių pasikalbėdavo su įvairiais žmonėmis. Gal ir yra bendravęs su L. G. dėl Pelno mokesčio įstatymo įtraukimo į Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkę. Seime frakcijos seniūnui tenka kartais derinti įvairių frakcijų, frakcijos narių ir visų kitų grupių interesus Neatsimena, kas buvo šiuo atveju. Neatsimena, ką kalbėjo su V. G. dėl Pelno mokesčio įstatymo pataisų, su juo apkalbėdavo daug dalykų. Neprisimena, kad buvo gautas Biudžeto ir finansų komiteto prašymas Seimo Pirmininkei L. G. dėl įstatymo projekto įtraukimo į Seimo posėdžių darbotvarkę. Gali būti, kad jis kalbėjo, neatsimena, ką, kalbėdavo daugelyje posėdžių įvairiais klausimais. Neatsimena, kodėl šio klausimo svarstymas nebuvo įtrauktas į gruodžio 17 d. darbotvarkę. Komitetas gali daryti tokius kreipimusis, paprastai tą kreipimąsi Seime svarsto Seniūnų sueiga, tada ji priima sprendimą, ar nori, ar nenori įtraukti, tada svarsto Seimas, kuris nusprendžia, įtraukti ar neįtraukti. Neatsimena, kokia buvo jo nuomonė, ar reikia įtraukti, ar nereikia. Neatsimena, kas įvyko su pasiūlymu, tuo metu gal ir domėjosi, gali būti, kad šiuo klausimu ir kalbėjosi su P. N.. P. N. 2015 – 2016 m. buvo „U.“ narys. Su juo buvo kolegiški santykiai. Neatsimena, ar su juo buvo nesutarimų dėl Pelno mokesčio įstatymo įsigaliojimo datos. B. B. buvo prieš tai Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, po to – P. N. pavaduotojas. Nežino, ar akcentavo Seimo Pirmininkei, kodėl šis įstatymas neturėtų būti priimtas kartu su biudžeto patvirtinimo įstatymu, gal ir kalbėjosi, bet neatsimena tokių dalykų. Paprastai seniūnas atsiskaito savo frakcijai už tai, ką padarė, jei buvo kažkoks frakcijos sprendimas. Nežino, ar apie savo veiksmus yra minėjęs V. G.. Neatsimena, ar L. G. atliko kokius nors veiksmus dėl Pelno mokesčio įstatymo pataisų.

Liudytojas P. N. paaiškino, kad pažįsta V. G., su juo teko dirbti Seime, buvo vienoje frakcijoje. E. M., G. S., Š. G. pažįsta, jie buvo Seimo nariai. R. K. asmeniškai nepažįsta. V. G. buvo pirmasis partijos pirmininko pavaduotojas, frakcijos narys, kurį laiką buvo frakcijos pirmininkas, partijos rinkiminio štabo pirmininkas. Jis buvo partijos narys ir prezidiumo narys, Panevėžio miesto skyriaus pirmininkas, bendraudavo su V. G. kaip su vienu iš partijos vadovų. Negali sakyti, kad čia kažkoks pavaldumas. Yra statutas, kurio laikėsi partijos nariai, jis taip pat laikėsi. Seime pradžioje buvo frakcijos pirmininko pirmasis pavaduotojas. Pirmininkas buvo V. U., bet tai truko neilgai. Tada pasitraukė ir liko frakcijos narys, po to partija jį delegavo į Biudžeto komiteto pirmininko pavaduotojus, po dvejų metų kolegos pasiūlė į Biudžeto komiteto pirmininkus. 2015 m. – 2016 m. buvo pirmininku. B. B. iki jo buvo pirmininkas, po to dėl tam tikrų aplinkybių jam teko pasitraukti iš tų pareigų. Kolegos komitete pasiūlė jam eiti pirmininko pareigas, o B. B. buvo pavaduotoju. Apie pelno mokestį – tai buvo Europinės direktyvos perkėlimas. Komitetas, įvertinęs Lietuvos banko ir Vyriausybės siūlymus, rengė įstatymo projektą tą direktyvą perkelti. Strigo dėl, jei neklysta, blogo ar netikslaus vertimo į lietuvių kalbą. Jie pataisė ir komitetas tą pataisytą direktyvą pateikė Seimo Pirmininkei, kaip reikalauja Statutas. Neprisimena, dėl ko strigo, rašė raštą Seimo Pirmininkei, bet buvo priimtas kitais metais. Seimo Pirmininkė tuo metu buvo L. G.. Visus raštus Pirmininkei pasirašinėdavo jis. Į Pelno mokesčio įstatymą buvo bandoma perkelti Europinę direktyvą. Biudžeto ir finansų komitete buvo svarstymas. Buvo pritarta perkelti. Buvo pritarta ir pirmą kartą, ir antrą kartą. Biudžeto komiteto dauguma ir jis laikėsi principo, kad reikia padaryti. Žino, kad įstatymo pakeitimas turėjo įsigalioti einamais metais, o buvo priimtas sekančiais metais. Metų gale svarstė ir svarstytą projektą pateikė Seimo Pirmininkei. Dėl neatitikimų arba netikslumų jie dar kartą svarstė, kad tai neatitikimai ir netikslumai, jį informavo Seimo Pirmininkė. Neprisimena, kaip informavo. Jei komitetas persvarstė, vadinasi, buvo gautas oficialus dokumentas, kuo remiantis turėjo iš naujo svarstyti. Šiaip komitetas nepersvarsto be rimtos priežasties. Jie siūlė, kad įsigaliotų nuo sekančių metų sausio 1 dienos. Pats priėmimo faktas turėjo būti einamais metais, tačiau įvyko kitų metų kažkurį mėnesį. Seime, ypač būnant komiteto pirmininku, ar šiaip Seimo nariu, kad jį kažkas spaustų, ar reikalautų, nebuvo. K. D. buvo frakcijos vadovas, frakcijoje diskutuodavo, gali pasakyti, kad ne visi Biudžeto komitete priimami sprendimai atitikdavo frakcijos lūkesčius, bet mano, kad tai yra normalu, nes jis stengdavosi atstovauti Vyriausybei ir Lietuvos bankui. Kai kurie kolegos daugiau atstovaudavo rinkėjams. Nebuvo taip, kad jį kažkas spaustų ar prievartautų. Neužfiksavo tokių pokalbių, iš kurių būtų galima suprasti spaudimą. Jis tiesiog informuodavo frakciją apie priimamus sprendimus, o frakcija reaguodavo vienaip, kitaip, visko būdavo. V. G. buvo normalus žmogus, jokių konfliktinių ar blogų santykių nebuvo. B. B. buvo senas Seimo narys, pas jį kitoks supratimas ir noras. Būdavo gal kažkokie nepasakymai iki galo, bet šiaip santykiai buvo normalūs. Nebuvo trinties dėl šio konkretaus įstatymo pakeitimo įsigaliojimo su B. B.. Tiek jis, tiek A. P. patys teikė siūlymą, kad būtų išverstas ir dalyvavo toje parengimo grupėje, kad būtų sutvarkyta taip, kaip reikia. Direktyvos perkėlimas pradžioje strigo dėl to, kad buvo neteisingas vertimas, po to pataisė, vėl nusiuntė, po to kreipėsi raštu. Pelno mokesčio įstatymo pataisos priėmimo procesas įsiminė dėl to, kad komitetas priminėjo du kartus. Pirmą kartą, kai teikė Seimo Pirmininkei, jis buvo grąžintas atgal. Grąžino Seimo Pirmininkės kanceliarija su Seimo Pirmininkės parašu, kad netiksliai buvo išversta direktyva. Seime susitiko posėdžių salėje ir persimetė keliais žodžiais, nes jam buvo atėjęs komiteto raštas su paaiškinimu, kodėl atmesta. Jis sukvietė komiteto narius ir sutarė, kad svarstys dar kartą. Ekstra svarstė dar kartą ir priėmė. Seimo narys A. P. buvo rengimo grupės vadovas. Visi viską suderino, sukvietė posėdį, buvo priimtas sprendimas ir buvo prašomas įtraukti į Seimo darbotvarkę, nusiųstas į sekretoriatą. Nebuvo įtrauktas į Seimo darbotvarkę. Aiškinosi, dėl ko, bet atsakymo negavo, todėl sutarė komitete, kad kreipsis raštu. Kreipėsi raštu, neatsimena, ar gavo atsakymą. Komitetas stengėsi, kad būtų priimta einamaisiais metais ir įsigaliotų kitais metais. Kažkoks nurodymas dėl įsigaliojimo buvo, tikrai jis turėjo nurodyti ne datą ateityje. Jei kreipėsi raštu, vadinasi, arba Seimo Pirmininkė nepateikė aiškaus atsakymo, arba tai, ką pasakė, nebuvo visai suprantama. Pirmininkė turi teisę pati nusistatinėti darbotvarkę. Priežasčių negali pasakyti. Atsimena, kad nebuvo taip, kaip reikia, kaip yra įpratęs. Bendraudavo tiek su V. G., tiek su K. D., tiek su kitais frakcijos vadovais, atstovais, daug ką aptarinėjo. Kai kada jo nuomonė nebūdavo tokia pati, kaip frakcijos, žiūrėdavo iš bendro konteksto, iš valstybinės finansų pusės jam matydavosi daugiau ir galbūt dėl to užimdavo tokią poziciją, kuri jam ir komitetui atrodė teisinga. Negali pasakyti, kokie pokalbiai buvo dėl Pelno mokesčio įstatymo. Apkalbėdavo daugybę klausimų, įtaria, kad ir dėl šio persimetė keliais žodžiais, bet jei neužfiksavo, vadinasi, nieko išskirtinio nepastebėjo. Buvo siūlymų atidėti svarstymų vėlesniems metams. Perskaičius liudytojo P. N. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, t. 74, b. l. 18-21, 23-26, liudytojas apie tai, kad parodymuose nurodyta, jog su tiesioginiais prašymais V. G., K. D. nesikreipė, gal praeidami ką pasakė, paaiškino kad praeinant ar koridoriuose, ar Seimo posėdžių salėse diskusijos vykdavo įvairiais klausimais, buvo kalbama. Apie tai, kad parodymuose nurodyta, jog po pataisų svarstymo K. D. paklausė, kaip sekasi, ir jam pasakė, kad BFK pritarė direktyvos perkėlimui, šypsenos ar padėkos iš K. D. nesulaukė, paaiškino, kad jis priėmė ramiai. Šiaip jis yra linksmas žmogus, dažnai šypsosi, o tuo atveju buvo santūrus.

Liudytoja D. D. paaiškino, kad pažįsta R. K., santykiai seni, bičiuliški jau daugiau nei 20 metų. Susitikdavo, sveikindavo vienas kitą su šventėmis. Jos vyras kartu su R. K. mokėsi mokykloje. Dėl pelno mokesčio įstatymo – 2015 m. buvo paruoštas šio įstatymo pakeitimo projektas, nes reikėjo perkelti Europos Sąjungos direktyvą dėl mokesčių vengimo užkirtimo. Pirmasis projekto variantas buvo parengtas taip, kad jis netiksliai perkėlė direktyvą, jis gerokai ją iškraipė, o direktyvos tikslas buvo – kol dividendai iki galo neišmokami fiziniams asmenims, kol mokami iš vienos įmonės į kitą, tol jie buvo neapmokestinami, tai labiausiai lietė holdingines struktūras. Tai buvo direktyvos esmė. Direktyvos nuostatomis kai kurių šalių mokesčių mokėtojai pradėjo naudotis, o pagrindinis naudojimasis buvo, kai vienoje šalyje būdavo dividendai, o kitoje būdavo traktuojama kaip palūkanos. Tai vienoje šalyje įmonė galėjo palūkanas atimti iš pajamų skaičiuodama pelno mokestį ir tokiu būdu nemokėti mokesčių, kitoje šalyje tai traktuojama kaip dividendai. Kad užkirstų kelią tokiems piktnaudžiavimams, Europos Sąjunga priėmė direktyvos nuostatas. Spėja, kad pirmą projektą paruošė Finansų ministerija, kuriame buvo surašyta, kad bet koks dividendų išmokėjimas yra apmokestinamas, o paskui mokesčių mokėtojas turi įrodinėti, kad jis turi teisę neapmokestinti, iš principo pakeitė direktyvos esmę. Jiems toks direktyvos traktavimas atrodė neteisingas ir siekė, kad direktyva būtų perkelta pažodžiui, neiškraipyta. Jiems tai buvo aktualu, nes mokesčių srityje yra labai daug neaiškumų ir neapibrėžtumų. Kai perkelia prievolę viską įrodinėti – labai sudėtinga. Apie direktyvos perkėlimą sužinojo iš konsultantų. Jų grupė, pirmiausia ji pati, kreipėsi sudaryti ekspertų grupę, kuri išreikštų nuomonę dėl direktyvos perkėlimo ir įjungti kitus mokėtojus, kuriems yra aktualu. Susitarė su K. L., kad iš jų pusės bus ekspertai, kurie padės, iš „VP.“ paprašė O. K., ji buvo teisės skyriaus vadovė. Stengėsi į tą grupę surinkti ir kitus mokesčių mokėtojus, kad būtų parodyta, kam tai yra aktualu, nes manė, kad toks pakeitimas yra aktualus visoms didžiosioms grupėms, kurios turi holdingus. Kalbėjo su V. L., kuris yra vienas iš finansų vadovų, bet nežino, kurioje įmonėje. Jis sakė, kad jiems tai neaktualu. Šiam darbui buvo paskirta O. K., bet laikas nuo laiko ji pati turėdavo kažkokius susitikimus. Neformaliame susitikime kalbėjosi su V. ir jis pasakė, kad jiems irgi tai aktualu. Tada su juo apie tai pradėjo kalbėtis detaliau, patarė pasikalbėti su O.. Kadangi su R. (K.) turėjo gana draugiškus santykius, jai patardavo. Ji buvo tuo metu atsakinga už konfliktų su smulkiaisiais akcininkais sprendimą, kurie buvo nepatenkinti grupės vykdoma politika. Ji patirties tokius klausimus sprendžiant neturėjo, o R. K. jau buvo su tokiais klausimais susidūręs anksčiau, turėjo reikalų su grupės smulkiaisiais akcininkais. Kai jai reikėjo patarimo, kaip elgtis, ypač žiniasklaidos srityje, nes M. M. labai plačiai naudojo žiniasklaidą, tai pas jį retkarčiais atvažiuodavo ar paskambindavo, paklausti, kaip jai pasielgti, ko tikėtis iš žiniasklaidos pusės. Laikas nuo laiko apsikeisdavo naujienomis, kas vyksta versle. Per tuos susitikimus buvo kalbėta trumpai apie pelno mokesčio įstatymą, bet jo tai nedomino, jis į tai labai šaltai žiūrėjo, sakė, kad gali dar pasikeisti, jo požiūris į šį klausimą buvo gana abejingas. Už pelno mokestį jie niekada niekam neatsidėkojo, nes nieko neprašė, turėjo savo ekspertus, patys dirbo šiuo klausimu ir R. K. paslaugų neprašė. Turėjo savo ekspertus, kurie bendravo su atitinkamais asmenimis, buvo pasisamdę lobistus ir tvarkėsi, kaip numato įstatymai. Vadinama paskutinės rankos teisė niekaip su tuo nesusijusi, nebuvo jiems už kažką atsilyginti. Jų santykiai su R. K. buvo draugiški.

Kažkuriame susitikime, gal prieš Kalėdas, R. K. užsiminė, kad jie stato „M.“ ofisą ir kad „M.“ suinteresuota konkursą laimėti. Pasijuokė, kad jai labai gerai, kad jie suinteresuoti, reiškia, kainą mažins. Jei žmonės sako, kad nori laimėti, tai susiję su kainos mažinimu. Pasakė, kad gerai, pakalbės su savo kolegomis, kad leis pateikti galimybę patikslinti savo pasiūlymą, tuo ir baigėsi. Pakalbėjo paskui su J. B., ji buvo „VP.“ valdybos pirmininkė. Jai sakė, kad turi galimybę susimažinti kainą, nes „M.“ jų grupės įmonėje buvo traktuojama kaip patikima statytoja, nes gerai ir kokybiškai statė, laiku. Darbų atlikimas laiku ir kokybiškai yra labai svarbu. Ji nuo „M.“ statybų buvo labai tolima, nes užsiiminėjo strateginiais klausimais, o čia buvo ūkiniai. Jolantai pasakė, jei „M.“ yra įdomu, kad gal būtų teisinga, nes kainų sumažinimas bus. Kad laimėjo konkursą, sužinojo iš R. K., o kokiomis sąlygomis, nežinojo ir nesidomėjo. Versle galima iš viso konkursų nedaryti, gali samdyti tai, ką nori. Versle nesurenka vien pagal kainą, o renkasi, ko reikia, ar greičiau pastatys, ar pigiau ir greičiau, kokybiškiau. Žino, kad konkurse buvo dar daugiau ir nebuvo pigiausi, bet nenustebo, nes ši įmonė labai gerai ir kokybiškai stato, iki šiol su jais turi daug užsakymų ir dirba.

O. iniciatyva buvo pasamdyti lobistai, ji atstovavo interesus jau Biudžeto komitete Seime. Jos klausė kelis kartus, kaip sekasi ir kiek galimybių, kad praeis tas, bet detalėmis nesidomėjo. O. K. tuo metu buvo „VP.“ teisės skyriaus vadovė. J. B. buvo „VP.“ valdybos pirmininkė, o ji buvo tuo metu valdybos narė. Pareigos valdyboje nebuvo paskirstytos, sprendė pagrindinius strateginius uždavinius bendrai. Kuruojančių sričių neturėjo. Negali pasakyti, kad R. K. kreipėsi į juos dėl statybų, nes bendravo jo kabinete bendromis temomis, tiesiog išėjo iš kalbos. „VP.“ įprasta, kad kai kalbi apie įmones, jei mato, kad kažkas gali padėti, tai ne vien tik formalius, bet ir neformalius santykius naudoja, ko nors paprašo, ypač, kai turi draugiškus santykius. Jei būtų atvirkštinė situacija, tai ji irgi būtų paprašiusi, kad duotų paskutinės rankos teisę, nes juolab čia tokia situacija, iš kurios laimi abi pusės. „M.“ turi galimybę laimėti, o jie turi galimybę susimažinti kainą. Susitikimo metu buvo dviese R. K. kabinete J. gatvėje. Ji nežinojo R. K. pareigų, mano, jis nežinojo ir jos pareigų, nes santykiai buvo draugiški. Kadangi daugiausiai kalbėdavo apie žiniasklaidą, žinojo, kad dirbo kažkokioje grupėje. Didelėje struktūroje pareigos dažnai keičiasi. Nežinojo, kur dirbo V. L. ir jo pareigų, žinojo, kad jis susijęs su finansais, kuruoja kažkokių įmonių, susijusių su „X“, finansus. R. K. ir V. L. gerai vienas kitą pažinojo. Nežino, kuo „M.“ susijusi su R. K., mano, kad ji surišta per bendrus akcininkus. Pažįsta D. M., santykiai darbiniai, formalūs, versliški. Pažįsta jį apie 20 metų, juos konsultavo, žino, kad jis pagrindinis akcininkas. R. R. žino kaip advokatą, pažįsta apie 10 metų. Santykiai draugiški. M. S., R. V., A. L. nepažįsta.

Apie Pelno mokesčio įstatymo projektą R. K. bandė paaiškinti, kodėl įstatymo pirminė redakcija yra žalinga verslui, jei būtų priimta tokia redakcija, kokia ji buvo, kodėl ji neteisinga, ir kad iš principo valstybės, perkeldamos direktyvą, neturi teisės iškraipyti, pakeisdamos direktyvos esmę. Kalbėjo, kiek ir kur palikta valstybėms teisės elgtis, kaip jos nori, kiek nepalikta teisės ir kaip turėtų būti perkelta. Pokalbis vyko, atrodo, R. K. kabinete apie 2015 m. pabaigą. R. K. nėra teisininkas, jam nekartojo direktyvos eilučių, sakė, jog pagrindinė problema yra tai, kad jiems panaikinama iš esmės nekaltumo prezumpcija. Sakė, kad „VP.“ grupė sudarė ekspertų grupę ir tuo klausimu intensyviai dirba. Visų pokalbio detalių neprisimena. Neprašė R. K., kad jis kažkaip darytų įtaką Pelno mokesčio įstatymo projekto priėmimo eigai Seime, jog projektas būtų perkeltas iš rudens į pavasario sesiją. Priėmimo laikas visiškai neaktualus, nes Lietuva šalia šio įstatymo turi įstatymo Mokesčių administravimo 69 straipsnį. Tai nepriklausomai, ar šis įstatymas yra, ar ne, mokesčių inspekcija gali imtis bet kokių priemonių, ar dividendus apmokestinti, ar ne, čia yra tik papildomas, ne pagrindinis įstatymas, kuris tuo metu nebuvo taikomas, o buvo taikomas Mokesčių administravimo įstatymas. Net jei šiandien šio įstatymo nebūtų, mokesčių inspekcija turėtų lygiai tokias pačias teisės apmokestinti, kaip ir esant šiam įstatymui, 69 straipsnyje iš principo yra tos pačios nuostatos. Jei būtų praėjusi pirma redakcija, tai tada situacija būtų tapusi sunki, tai buvo kalba apie turinio perkėlimą, o ne apie laiką. Pavyzdžiui, „VP.“ yra holdinginė įmonė, kuri valdo dukterines įmones. Kai apačioje esančios įmonės uždirba pelną, jei turi kažkokių projektų, tos holdinginės įmonės direktorius priima sprendimus išmokėti dividendus ir iš apatinių įmonių mokama į holdingą dividendai. Pagal direktyvą tie dividendai turėtų būti neapsimokestinti. Jei būtų praėjusi pirmoji redakcija, tie dividendai būtų apsimokestinti, o paskui įmonės turėtų dėti didžiules pastangas, kad reikia neapmokestinti, tai yra papildomas darbas, kaštai, laikas ir panašiai. Reikėtų eksperto, nuomonių, išvadų ir visa tai kainuoja, ypač, jei dar turi tokias šalis savo struktūroje kaip Olandija, tai ten ekspertų išvados be 10 000 eurų tiesiog nepasirašo, o jų struktūroje tokios įmonės buvo. V. L. pradžioje sakė, kad jo atstovaujamoms įmonėms pelno mokesčio įstatymas yra neaktualu. Jis atstovavo ne holdingines įmones, tai gal todėl. Su juo susitikdavo kai kuriose kitose grupėse, tai jis vienu momentu pasakė, kad galbūt ir aktualu, jis nesuprato, kokį jie siūlo projektą. Jam pasakė, kad pakalbėtų su O. K. ir jam daugiau paaiškins, nes ji veda tą visą procesą. Nežino, kad O. būtų kalbėjusi su R. K., ji to niekada neminėjo. Buvo pokalbis su R. K. pusiau humoro forma, kad jie nemoka dirbti, bet nežino, kiek tai buvo rimta, kiek pokštas. Sakė, kad jie nemoka paaiškinti savo pozicijos ar Finansų ministerijoje, ar Seime, nemoka pasakyti, ko jie nori, net juokėsi, kad ji jam nemoka pasakyti, ko nori. Tai buvo kalba apie pelno mokesčio pakeitimus, apie direktyvos perkėlimą konkrečiai. Iš pokalbio su V. L. suprato, kad jie kažką daro dėl pelno mokesčio projekto, bet tai daugiau nuojauta nei žinojimas. Jai niekas nesakė, kad daro tą ir tą. Su V. daugiau kalbėdavo apie detalius reikalus, su R. buvo persimetę porą kartų apie tą pelno mokestį. Labiau su R. eidavo kalba apie esmę direktyvos, R. K. bandė paaiškinti, kuo blogas neteisingas direktyvos perkėlimas verslui. Jų santykiai buvo labiau paviršutiniški, neįpareigojantys. Išsireiškimas „paskutinės rankos teisė“, tai supranta, kad jei yra kažkoks konkursas, visi yra pateikę pasiūlymus, kažkuriai įmonei leidžiama pagerinti savo pasiūlymą. Ši teisė gali būti suteikiama arba nesuteikiama, bet ji yra po to, kai visi pateikia pasiūlymus. R. K. šios teisės paprašė, mano, prieš Kalėdas. Jis nepaprašė, o buvo kalba apie bendrus reikalus, ji net pati užsiminė, kad statys „M.“ ofisą N. gatvėje, tada R. K. pasakė, kad jam atrodo, jog jie dalyvauja konkurse ir gal jie gali pagerinti savo pasiūlymą, atsakė, kodėl ir ne, nes jai iš to tik būtų nauda. Ji net nežinojo, kad ten dalyvauja „M.“. Apie direktyvą kalbėjo anksčiau, gal 2015 m. spalio mėnesį, o šis dalykas buvo jau vėliau, per Kalėdų dovanų įteikimą, bet gali klysti. Ji supranta, kad „M.“ priklausė tiems patiems akcininkams, kaip ir žiniasklaidos grupė. Jai buvo įprasta, kad žmogus iš tos pačios grupės, priklausančioms tiems patiems akcininkams, klausia apie kitą, tokių dalykų turėjo labai daug. V. G. nepažįsta, apie jų santykius su R. K. nekalbėjo. Su juo klausimais, kaip, kas ir kur bei ką svarstys, nekalbėdavo, ji turi savo žmones, kurie dirba, o R. labiau klausdavo apie pačią direktyvos esmę, o ne apie tai, kas, ką daro. To įstatymo nepriėmė metų pabaigoje, o priėmė sekančių metų pavasarį, o kodėl jo prieš Naujus metus nepriėmė, neatsimena. Su R. K. daug kalbėdavo apie žiniasklaidą, jis buvo patyręs šioje srityje ir jis buvo tikrai žiniasklaidos grupėje ne paskutinis žmogus. Ji nežino jo pareigų, tik mano, kad jis galėjo priiminėti sprendimus. Apie kitas sritis su juo nekalbėdavo. Žino iš R. K., kad „M.“ pasirašė sutartį, tai buvo 2015 m. pabaigoje. Jis, atrodo, paskambino. „VP.“ grupė norėjo, kad būtų ne tik perkelta direktyva, bet ir kad įstatymų nuostatose būtų parašyta VMI pareiga įrodinėti, šis dalykas nepraėjo. Direktyva daugiau mažiau buvo teisingai perkelta. Direktyvos nuostatos aktualios buvo tiems, kurie turi holdingus, ar užsienyje, ar Lietuvoje, nesvarbu. Esmė ta, kad dividendų mokėjimas iš juridinio asmens juridiniam asmeniui aktualus tiems, kurie turėjo struktūroje vieną įmonę po kitos, viena valdė kitą. Direktyva nebuvo aktuali holdingams, kurie neturi kontroliuojamų įmonių užsienio valstybėse.

Liudytoja O. K. paaiškino, kad yra pažįstama su G. S. – jos vyras su juo žaidė krepšinį, ji pažįstama per vyrą, yra pietavę du kartus. Su R. K. nėra susitikusi. Su E. M., V. G., Š. G. nėra pažįstami. Nurodytu laiku ji buvo „VP.“ teisės vadovė arba valdybos narė, tuo metu ji buvo pagrindinė teisininkė, buvo pavaldi generalinei pirmininkei ir vadybos pirmininkei R. K.. Buvo pateiktas direktyvos perkėlimo į Lietuvos įstatymus projektas. Direktyva buvo dėl mokesčių vengimo ir joje buvo viena nuostata, kuri buvo perkeliama į mokesčių įstatymus, dėl dirbtinių struktūrų ir mokesčių vengimo. Pirmoji lietuviška versija ganėtinai skirtinga nuo pačios direktyvos pažodinio vertimo į lietuvių kalbą. Darbavosi su VK., su V. S. ir A. R.. Ji dirbo kaip teisininkė, konsultavo dėl pačių teisinių formuluočių, nuostatų ir argumentų, kodėl jos yra tinkamos ar netinkamos, ką jos galėtų reikšti, kaip galėtų būti interpretuojamos, ir pagrindiniai komentarai ir tikslas buvo, kad direktyva būtų perkelta pažodžiui ir nebūtų papildomų interpretacijų pridėta iš vietinių valdžios institucijų. Pagrindinis susirūpinimas buvo tas, kad tos papildomos interpretacijos tada iškreiptų direktyvos tikslą ir taikymą ir lygiai taip pat Europos Sąjungos institucijų ir Europos Sąjungos teismų vėlesnių išaiškinimų ir direktyvos taikymo praktikos taikymą Lietuvoje. Procesas buvo ganėtinai įprastas, nes jie nuolat bendradarbiavo su VK., kuri vienija verslo atstovus, ir kadangi ta nuostata buvo aktuali bendrai verslui, ypatingai tam verslui, kurie turi daugiau negu vieną, dvi ar tris įmones, tai natūraliai – „VP.“ grupei. Apie nuostatas sužinojo iš žiniasklaidos monitoringo, nes tai buvo oficialus projektas. Jiems buvo įprasta teikti konfederacijai pasiūlymus, atkreipti dėmesį, kad kažkokios nuostatos yra aktualios, arba kažkokios neaktualios, kažkas taisytina arba netaisytina ir turėtų būti išsakyta nuomonė, kaip tas būtų taikoma praktikoje, V. atliko tą vaidmenį – teikė valstybės institucijoms, Seimo komitetui išaiškinimus, kaip verslas mato, kad būtent ta nuostata būtų taikoma praktikoje, ir kokie yra verslo nuogąstavimai. Su D. D. bendravo šiuo klausimu. Ji garsėja kaip labai stipri mokesčių specialistė ir su ja konsultavosi dėl pačios tos nuostatos skaitymo ir kaip ji būtų interpretuojama, ir kokia ta praktika galėtų formuotis ateityje. Jai pasakojo, ką daro, kaip aprašinėja tą visą nuostatą, koks yra procesas su konfederacija, o ji konsultavo, kaip galima pasiūlyti kitokią formuluotę, jeigu atrodo netinkama tai, kas yra parašyta. Tarėsi, kaip su ekspertu. Ji yra susitikusi su D. D., su V. L. ir jam yra papasakojusi, kaip atrodo procesas. Ją pakvietė D. D. į tą susitikimą tiesiog papasakoti, kas vyksta. Susitikimas vyko „A.“ verslo centre. Ten buvo salytė, kuria naudojosi daug įmonių. Tame aukšte dirba D. D. ir tai viena iš salyčių, kuria naudojasi visos įmonės, kurios dirba tame aukšte. Su V. L. galbūt yra susitikusi, nes jos vyras yra dirbęs „X“. V. L. domėjosi, kas vyksta su to įstatymo pakeitimu, jam buvo įdomu, kokie jų nuogąstavimai, kaip jos darbas, ką konsultuoja VK., kokias pozicijas išsako, kokius argumentus naudoja, tiesiog pasakoti apie procesą. Ji žinojo jo pareigas, kad jis „X“ buvo atsakingas už finansus. Viskas vyko 2015 m. gale, datų tiksliai neatsimena. Direktyvos esmė yra dėl dirbtinių struktūrų, skirtų mokesčiams vengti. Jei turi įmonių struktūrą, kyla klausimas, ar ta struktūra yra nesukurta, kad vengtų mokesčių. Tai buvo pagrindinis aspektas. Įrodinėjimo našta tikriausiai buvo nustatyta įmonėms, o ne Mokesčių inspekcijai. Didžiausia ir pagrindinė problema buvo tai, kad lietuviška versija buvo gerokai platesnė negu direktyvos, labiau neapibrėžta ir turėjo daugiau vertinamųjų sąvokų. Versija, kuri buvo priimta, artima arba netgi identiška direktyvos versijai. Apie D. D. bendravimą su R. K. dėl pelno mokesčių įstatymo ji nežino.

Liudytoja J. B. paaiškino, kad nepažįsta nė vieno kaltinamojo. Buvo ofiso ir prekybos centro statybų konkursas, kuriame dalyvavo ir „M.“. Vyko konkursas, apie jį sužinojo iš kolegės D. D., kai ji paklausė ar pasakė, kad jos pažįstamas R. K. domisi ir norėtų, kad „M.“ laimėtų tą konkursą. Ta informacija jai buvo pasakyta tiesiog žiniai, jie dalinasi informacija tarp kolegų, tarp vadovų. Ji priėmė šią informaciją, kad žinotų. D. D. yra jos kolegė, dirba toje pačioje įmonių grupėje, susijusioje su „VP.“. Tuo metu ji buvo „VP.“ valdybos narė, o D. tikslių pareigų negali įvardinti. Šiuo metu ji grupėje yra atsakinga už nekilnojamojo turto statybų verslą ir užima vadovaujančias pareigas, bet tikslių pareigų nežino. D. D. užsiminė, kad R. K. norėtų, jog „M.“ laimėtų konkursą. Ji buvo „VP.“ valdybos narė ir, kadangi vyksta ne vienas konkursas, tą žinią priėmė kaip pasidalinimą. Tai tiesiog bendra informacija. Negali įvardinti tiksliai, kaip R. K. susijęs su „M.“. R. K. žinojo, kaip D. pažįstamą. Kadangi nieko nežinojo apie konkursą, tai prie progos pasidomėjo, ar yra toks konkursas ir ar jis vyksta. Neatsimena tiksliai, kur pasidomėjo, labiausiai tikėtina, kad per vieną iš vadovų susirinkimų tiesiog paklausė, ar toks vyksta, kas jame dalyvauja. Vadovų susirinkimų yra ne vienas, juose dalyvauja susijusių įmonių vadovai. Būna 10 – 12 asmenų. Šie asmenys keičiasi, priklausomai nuo to, koks susirinkimas. „VP.“ yra kontroliuojanti bendrovė, o dukterinės įmonės yra „MG.“, „E.“, „E.“ ir „A.“. Dažniausiai dalyvauja šių įmonių vadovai ir atitinkamai pagal temas, pagal tai, ką svarsto, jei tai mėnesio susirinkimas, dalyvauja dar ir jų dukterinių įmonių vadovai, šalių įmonių vadovai. „M.“ konkursas buvo susijęs su „M.“. „A.“ vyko konkursas dėl Rygos „A.“ statybų. Atrodo, neperdavė jokio atsakymo D. D.. Žino, kad dalyvavo penkios ar šešios įmonės, laimėjo „M.“. Pasakoja apie įvykius, vykusius 2015 m., kalba eina apie N. gatvėje statytą prekybos centrą ir administracinį pastatą. Ji su konkursu tiesiogiai nėra susijusi, negalėjo jame priimti sprendimų. Sprendimus galėjo priimti Ž. V.. D. pasakė, kad sužinojo, jog „M.“ dalyvauja konkurse ir norėtų laimėti. Nė viena nebuvo pavaldi viena kitai. Kai ji sužinojo tą informaciją, kolegiškai pasidalino. Neperdavė šios informacijos Ž. V., tik paklausė jo apie konkursą. Nežino, ką atsakė Ž. V., tai galėjo būti vadovų susirinkime. Tada dar buvo labai ankstyva stadija, buvo 5 – 6 dalyviai, tarp paraiškas pateikusių dalyvių buvo UAB „M.“. Buvo 13 – 14 milijonų eurų vertės konkursas. Tiksliai neprisimena, iš kur sužinojo, kad konkursą laimėjo „M.“, atrodo, apie tai pasakė D.. Nieko nežino dėl Pelno mokesčio įstatymo pataisų. Nėra pažįstama su R. K., nežino, koks jo ryšys su koncernu ir UAB „M.“. Iš D. suprato, kad ji su R. K. pažįstami iš anksčiau. Ji minėjo, kad jie lyg ir mokėsi kartu. R. K. buvo vienas iš koncerno „X“ vadovų. Tai jai žinoma iš spaudos, mano, kad 2015 m. žinojo, jog R. K. yra vienas iš koncerno „X“ vadovų. Nežinoma, kuo jis konkrečiai vertėsi ir už kokias sritis buvo atsakingas, kokios buvo jo pareigos „X“.

        Liudytoja J. L. paaiškino, kad 2015 m. dirbo Finansų ministerijos mokesčių departamento direktore, 2016 metais buvo mokesčių departamento vyresnioji patarėja. Mokesčių departamentas buvo Pelno mokesčio įstatymo projekto rengėjas. Tos direktyvos esmė, kad yra perkeliama bendroji kovos su piktnaudžiavimu taisyklė, kas reiškia, kad tam tikros sąlygos, susijusios neapmokestinimo su dividendais, gali būti netaikomos, jei yra siekiama mokestinės naudos. Projektas buvo pateiktas derinti visuomenei ir Vyriausybei, buvo Vyriausybės pritarimas, teikimas Seimui ir nutarime buvo atkreiptas dėmesys, kad reikia svarstyti skubos tvarka, nes viena direktyva turėjo būti įgyvendinta iki 2016 m. sausio 1 d., kita – iki 2015 m. gruodžio 31 d. Esminis momentas buvo dėl direktyvos, susijusios su piktnaudžiavimo taisyklėmis. Svarstant šį projektą jai teko dalyvauti Seime Biudžeto ir finansų komitete, darbo grupėse, dalyvavo kartu su departamento atstovais. Jai žinoma, kad buvo sudaryta Biudžeto ir finansų komitete darbo grupė, kurioje teko dalyvauti, buvo pakviesti verslo struktūrų asocijuoti atstovai, ten buvo diskusijos ir nepritarimas pateiktai redakcijai, pagrindinis argumentas buvo, kad ji nėra aiški, abstrakti, bus visokių taikymo problemų, kad vienareikšmis taikymas neatsižvelgiant, kad gali būti dividendai ir neapmokestinami. Toliau buvo ieškoma kompromisinių variantų, Biudžeto ir finansų komitete buvo pateikti siūlymai ir buvo pritarimas, buvo įregistruotas kita redakcija, kuri iš esmės apėmė tokius variantus – buvo įrašyta, kad turi būti vertinamos faktinės aplinkybės ir faktai, buvo įregistruotas tas projektas. Žino, kad tas projektas buvo išimtas iš svarstymo. Po to Seimo narys A. P. įregistravo pasiūlymą, iš esmės buvo siūlymas perkelti pažodinę direktyvą, bet projektas nebuvo priimtas iki Naujų metų ir nusikėlė į 2016 m. kovo mėn. Įstatymo pakeitimas įsigaliojo, atrodo, nuo 2016 m. kovo 26 d. Svarstant Biudžeto ir finansų komitete buvo pasakyta, kad jis turi būti įgyvendintas laiku, iki sausio 1 d., visur buvo akcentuojama, kad tas turi būti. Pačiame projekte buvo nurodyta įsigaliojimo data ir buvo nurodyta Vyriausybės nutarimo projekte, kuriuo buvo pateikiamas projektas. Direktyvos tikslas buvo bendrosios kovos prieš piktnaudžiavimą taisyklės, savo esme jos yra nukreiptos, kad nebūtų taip vadinamo mokesčių planavimo. Pagrindinis direktyvos tikslas toks, kad nebūtų dvigubo ekonominio neapmokestinimo, kai dividendai išmokami dukterinėse ir patronuojančiose bendrovėse, o šiuo atveju, kad nebūtų dirbtinai sudaromos aplinkybės, gautųsi absoliutus neapmokestinimas pasinaudojant skirtingomis mokestinėmis sistemomis ir taisyklėmis. Pagal Teisėkūros pagrindų įstatymą, jei teikiama su biudžeto rodiklių projektu, išimtis taikoma dėl terminų – 6 mėnesių taisyklė negalioja, kita taisyklė yra – jei yra perkeliamos direktyvų nuostatos, gali būti netaikoma 6 mėnesių išimties taisyklė. Straipsnis buvo kito įstatymo sudėtinė dalis, tokiu atveju, turėjo būti priėmimas su biudžetu, nes tame projekte buvo ir kitos nuostatos. Buvo perkeliamos dvi direktyvos, viena jų buvo bendroji dėl taisyklių, ji buvo keičiama dvejomis direktyvomis. Vienoje buvo kalbama, kad jei dividendai buvo išmokančioje valstybėje atskaityti, tada apmokestinimas netaikomas, o kita direktyva dėl bendrųjų kovos su piktnaudžiavimu taisyklių įdiegimo. Buvo įgyvendinama 2011 direktyva, kuri iš dalies buvo pakeista 2015 direktyva. Viena direktyva – 2014 m. liepos 8 d. Tarybos direktyva 214/86/ES, kuria iš dalies keičiama direktyva 201196S dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms. Kita direktyva – 2015 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva 2015/121, kuria iš dalies keičiama direktyva 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių patronuojančioms ir dukterinėms įmonėms. Savo esme tai yra dvi direktyvos. Viena direktyva buvo realizuojama papildant 32 straipsnio 6 dalį, o kita – papildant 35 straipsnio 5 dalį. 2011 m. direktyva buvo keista 2014 m. ir 2015 m. direktyvomis ir įgyvendinti pokyčiai. Buvo poreikis keisti 2011 m. direktyvą, nes atsirado agresyvus mokesčių planavimas, ta problema jau buvo iškelta globaliniu mastu. Tai nėra atskiros valstybės problema, dėl to Europos Sąjungos mastu buvo inicijuotas direktyvos keitimas. Direktyva taikoma tarp ES valstybės įmonių, tačiau Lietuvos pelno mokesčio įstatyme, tai yra minimali taisyklė, dividendų neapmokestinimas taikomas plačiai, neapsiribojant ES valstybėmis. Todėl buvo teikta pataisa, perkeliant minimalias direktyvos taisykles, bet ji būtų taikoma viskam, simetrija išlaikoma, kurioje vietoje neapsimokestina dividendai, turi būti taikoma ir antipiktnaudžiavimo taisyklė. 2011 m. direktyva taikoma tarp ES valstybių, tačiau vertinant Pelno mokesčio įstatymą dividendų neapmokestinimo, vadinamoji dalyvavimo išimtis, taikoma plačiai, taikoma tiek tarp ES valstybių įmonių, tiek tarp trečiųjų šalių, išskyrus tikslines teritorijas, tiek tarp Lietuvos įmonių. Ji neapmokestinamai plati pelne dalyvavimo išimtis ir reiškia 12-10 procentų. Įgyvendinimo įstatymo 32,33,34,35 straipsniai kalba apie pelno mokesčių apmokestinimą. Jei kalbant, kaip yra apmokestinami dividendai tarp Lietuvos įmonių, tą pasako 33 straipsnis. Vyriausybės pateiktame projekte buvo tokia formuluotė, kad ji apimtų visą skyrių, 32,33,34,35 straipsnius, taisyklė taikoma visam skyriui ir visiems dividendams, kurie išmokami tiek tarp Lietuvos įmonių, tarp ES valstybių įmonių, tarp trečiųjų šalių, išskyrus tikslines teritorijas. Po direktyvos įgyvendinimo buvo klausimas dėl bendros kovos su piktnaudžiavimo taisyklių taikymu visam skyriui, kuris reglamentuoja dividendų apmokestinimą, ar apsiribojimas, kai lieka tarpvalstybiniam lygmenyje. Direktyvos tikslas nebuvo pakeisti tarifus, o įgyvendinti taisyklę. Po siūlymo Vyriausybės iki įgyvendinimo pasikeitė tas, kad ši taisyklė nėra taikoma dividendams tarp Lietuvos įmonių, tačiau ta nuostata bus taikoma pagal Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnį, ten yra institutas, vadinamas turinys prieš formą. Buvo svarstomas tik pelno mokesčio įstatymo pakeitimas, pagal seną tvarką yra bendras institutas, kur administratorius taiko tą normą. O čia specialiai pelno mokesčiui, kas susiję su dividendais. Vyriausybės projektas buvo platesnis nei buvo pats direktyvos tekstas, buvo planuota plačiau taikyti tą taisyklę, kad išlaikytų simetriją. Taisyklės nebuvo nukreiptos į mokesčių kaip tokių skaičiavimą, jos buvo dėl kovos su piktnaudžiavimais bendrosios taisyklės, apmokestinimo tvarka nesikeitė. Buvo tikslas, kad atsiranda institutas, kuris yra nukreiptas prieš piktnaudžiavimą, prieš mokesčių planavimus. Taisyklės nebuvo įgyvendintos iki tol. Buvo bendrosios mokesčių administravimo įstatymo nuostatos, kur administratorius gali plačiai naudoti institutą ir vertinti turinį prieš formą. Čia yra grynai specialios nuostatos, susijusios su pelno ir dividendų apmokestinimu, tai europinės taisyklės. Įrodinėjimo našta iš esmės, kai yra administravimas, tenka mokesčių administratoriui, nes vertina visą sistemą mokesčių administravimo. Projekte dėl teisiško aiškumo buvo papildyta, Biudžeto komitete patikslinimas buvo, kad nekiltų dviprasmybių. Darbo grupėje buvo nagrinėjama, buvo iš verslo atstovų momentas, kad nėra aišku, abstraktu ir gali būti, jog mokesčių mokėtojui būtų tekusi įrodinėjimo našta. Vyriausybės projekte tai nebuvo užakcentuota, kad turi būti vertinama atsižvelgiant į faktus ir aplinkybes. Tai suprantama iš bendrų mokesčių administravimo įstatymo normų, teisiniam aiškumui tie dalykai buvo papildyti. Svarstyme dalyvavo verslo atstovai, teikė pastabas, esminis momentas, kad buvo abstrakti formuluotė ir prognozuojanti teisinį neaiškumą taikant praktikoje, galima apibendrinti, kad buvo pagrindinis nuogąstavimas, kad mokesčių administratorius galės taikyti visiems, neturint įrodymų, buvo nuogąstavimas, kad gali būti taip, kad tos piktnaudžiavimo taisyklės bus taikomos nevertinant faktų ir aplinkybių, kad direktyva nebuvo tiksliai perkelta. A. P. pataisa jai žinoma, paskutinis jo siūlymas buvo pažodinis direktyvos perkėlimas. Reikėjo perkelti direktyvą laiku ir, kad nekiltų dviprasmybių, buvo priimtas kompromisas, siūlymas Seimo nario, kad turi būti pažodinis direktyvos perkėlimas. Toks perkėlimas svarbus tuo, kad neišsikreiptų direktyvos esmė. Įstatymo nuostata nukreipia į direktyvą, kaip į blanketinę normą, pirminėje direktyvoje sakoma, kad tarp dukterinių ir patronuojančių įmonių dividendai neapsimokestina, kita sako, kad įvedant bendras kovos su piktnaudžiavimu taisykles, jei matosi, kad yra apsimestiniai dariniai, pirminė direktyva gali būti netaikoma. Taikymo atvejai pirminėje numatyti direktyvoje, antrinėje, kuri tą keičia, pasako, kad galimi atvejai netaikyti, jei yra apsimestiniais santykiai.

        17.3.2. Įrodymų vertinimas

        Kaltinamieji jiems pareikšto kaltinimo nepripažino. R. K. paaiškino, kad su V. G. kalbėjo ir apie pelno mokestį. Jam, kaip verslininkui, aktualūs visi mokestiniai įstatymai, tačiau niekada neprašė nieko niekaip paveikti, nei kaip nors balsuoti, nebuvo jokios kalbos apie Pelno mokesčio išėmimą ar įdėjimą į kokias nors darbotvarkes. V. G. teigė, kad jam R. K. nieko nežadėjo ir nieko neprašė dėl šio klausimo, o jis pats nieko nežinojo ir nenumanė dėl šio pokalbių su kitais asmenimis. Teisėjų kolegija vertina, kad kaltinimas nepasitvirtino.

Kaltinimas dalyje, susijusioje su Pelno mokesčio įstatymų pakeitimais, R. K. ir V. G., su jų veika susijusiems juridiniams asmenims suformuluotas inkriminuojant siekiamą ir V. G. pažadėtą poveikį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariams, P. N., K. D., taip pat tiesiogiai ar per K. D. – L. G.. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamojo R. K. suinteresuotumas atitinkamais sprendimais ir veiksmais nagrinėtinas kaltinimo ribose, tai yra, kiek šis suinteresuotumas buvo išreikštas, ar buvo susitarimas, jei taip, kokio turinio ir kokios jo ribos. Kaltinamųjų tyčios turinys atskleidžiamas ne tik iš jų parodymų, tačiau vertinant ir objektyvius duomenis, jų ryšį ir visumą, tačiau prielaidomis išvada apie asmens kaltumą negali būti grindžiama, teismo išvados negali būti daromos remiantis nuojautomis ar nutylėtais motyvais. Nustatant kaltinamųjų V. G. ir R. K. tyčios turinį, analizuotini jų tarpusavio pokalbiai, susiję su inkriminuotu kaltinimu.

        2015 m. gruodžio 9 d., 13.45 val. – 14.20 val., restorane „S.“, adresu (duomenys neskelbtini), vykusio R. K. ir V. G. pokalbio (t. 5, b. l. 95) metu V. G. paminėjo dar vieną klausimą: „Čia keista/. Bet K. sakė dar kažką ten jūs ten kalbėjotės. Jis man ten nupasakojo“ „Sakė, šiaip iš principo, viskas tvarkoj“. R. K. patvirtino ir papildė: „Jo, išskyrus, kad P. eilinį sykį spjovė šian K. į veidą“. V. G. pasiteiravo: „Kad vėl nesutvarkė, jo?“ R. K. patvirtino ir pateikė papildomą informaciją: „Jo. Tai... ai, aš galiu duoti tau, ta prasme, šitą vat... šitą vat... Čia kas liečia holdingus.“ V. G. patvirtino, kad jam tai ir buvo aiškinta: „Na, tai man ir aiškino, bet žinai, man taip paaiškino“. Po to R. K. paaiškino detaliai: „Grubiai sakant... ė-ė... R. susitiko su P., su, su, su K.... laiko nedaug. Arba priims... Arba, jeigu nepriims, turėsim daug laiko pataisoms. Nes F. užsispyręs, Vyriausybė užsispyrusi, tokia formuluotė ir viskas. Tai... R. K. pažadėjo, kad P. išims klausimą iš komiteto, kaip neparuoštą. Ir... reiškias, tada mes turėsim puikius tris mėnesius priderint formuluotes, ta prasme. Tai... ė... man rodos, P. ne tik, kad neišėmė klausimo, dar už K. pasiūlymą neprabalsavo. Tai aš manau, pats turi puikią progą pasikeist komiteto pirmininką beja.“.

        Po to kaltinamieji tęsė pokalbį apie P. elgesį, V. G. pasakojo apie savo buvusias abejones dėl šio asmens tikimo konkrečioms pareigoms: „Supranti, esmė yra ta, kad... aš siūliau kitą variantą“ „K.“, „Ir jis, ten nesuprasi, ten piktybiškai, nepiktybiškai, nesusiorientuoja, žinai. Jį ten ta Finansų ministerija užliūliuoja ar kažkas tai tokio, žinai. Bet supranti kas yra... Aš tada K. sakiau, žinai, sakau, nu, turiu abejonių labai didelių dėl, nu ar P., žinai, visas... stotas atlaikys tokią, žinai, tokį vairą, supranti.“, „Na ir žinai, kitas variantas buvo turbūt toks artimesnis man. Tai K., žinai, taip, žinai“, (R. K. patikslinus – „Nusprendė“)„Man... man... mandagiai, negaliu pasakyti, žinai“, „Visą, visą kitą, aš ten baisiai, žinai, nesikišau. Aš galvoju, nu, tavo reikalas. Tu žinai“, „seniūnas, ten suvadavovai“. V. G. tęsė: „Bet supranti, dabar aš... aš žiūriu jau kelintą kartą, kaip K., žinai, su P. nere... nebepasiseka suvairuot. Tenka man nuo atbulinės sėdynės žiūrėt“, R. K. paklausus: „Nes pameni, prieš tai buvo smulkieji kreditai?“, V. G. patvirtino: „Tai taip, tas pats gi buvo. Tai ten žinai. Tai gerai, kad ten yra dar be...be P....be P. dar ten pora žmonių, žinai, normalių, kurie ten...susiorientuoja /dar/.“

        Paskutinę V. G. frazę kalbant apie P. sekė jo žodžiai: „Žiūrėk, ė-ė...tai aš šito gal dabar net man baisiai ir nereikia“ ir „Aš su K. pakalbėsiu“, po kurių R. K. pateikė konkrečią informaciją: „Rytoj bus balsavimas. Bet iš principo, iš principo... jo, rytoj bus balsavimas“. V. G. pasitikslinus: „Bet bus gal jau salėj? Po svarstymo“, R. K. patvirtino: „Salėj, salėj. Jau priėmimas rytoj“. V. G. dar pasitikslinus: „Priėmimas?“, R. K. dar kartą patvirtino: „Jo. Rytoj priėmimas“.

        V. G. šio pokalbio metu įvardino galimybę: „Tai gal reikia išimt pabandyt iš... ė-ė... darbotvarkės?“, kam R. K. pritarė: „Jeigu pavyktų“, V. G. nurodė: „Aš pabandysiu. Bet... ė-ė... tai tada va duok... vis dėl to.“, „Kad man nereikėtų ieškot“. R. K. paaiškino: „Jo, jo. Čia yra pasiūlymas. Čia pažymėta /ko/. Jeigu... Jeigu, ta prasme, išsiima iš darbotvarkės, tai iki Naujų nebeprisiima. Tada jau neskubu, čia F. dengia, reiškias, Europinės direktyvos perkėlimą. Nors direktyva nėra patvirtinta... tai... tai, aš manau, /.../, aš... aš rasiu progą dar K., K. išlazdavot Kalėdų proga“.

        Teisėjų kolegija, vertindama 2015 m. gruodžio 9 d. pokalbį, V. G. frazes apie K. (D.): K. sakė dar kažką ten jūs ten kalbėjotės. Jis man ten nupasakojo“ „Sakė, šiaip iš principo, viskas tvarkoj“, daro išvadą, kad V. G. nesitarė dėl poveikio P. N., K. D., priešingai, pasakė, ką išgirdo iš pastarojo apie jau buvusį pokalbį („jūs ten kalbėjotės. Jis man ten nupasakojo“). Taip pat, šio pokalbio metu R. K. papasakojo apie kito asmens, R. (galimai, R. R.), atliktus veiksmus: R. susitiko su P., su, su, su K.“ ir apie pasiektą rezultatą: „R. K. pažadėjo, kad P. išims klausimą iš komiteto, kaip neparuoštą“. Byla nagrinėjama kaltinimo ribose, „R.“ kaltinimas nepareikštas. Kaip nustatyta iš pokalbio, su P. (galimai N.) ir K. (galimai D.) susitiko kitas asmuo, ne kaltinamasis R. K., iš V. G. nebuvo prašoma atlikti veiksmų, dėl kurių, kaltinamojo R. K. žodžiais, jau buvo susitarta.

Įvertinus išdėstytą, kaltinimo teiginys dėl V. G. poveikio Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui P. N., kad šis sustabdytų 2015 m. gruodžio 9 d. – 2015 m. gruodžio 16 d. vykusį šio įstatymo projekto svarstymą Seimo Biudžeto ir finansų komitete ir šį klausimą iš 2015 gruodžio mėnesio komiteto darbotvarkės perkeltų į 2016 metų šio komiteto darbotvarkę, nepasitvirtino.

        Atsižvelgus į kaltinamųjų R. K. ir V. G. pokalbio datą – 2015 m. gruodžio 9 d., vertintinas kaip nepasitvirtinęs ir kaltinimo teiginys dėl V. G. poveikio Seimo nariui K. D., kad šis 2015 m. gruodžio 8 d. Seime užregistruotų ir pateiktų priėmimui 2015 m. gruodžio 8 d. pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo pataisos. Taip pat, atsižvelgus į R. K. frazę „ai, aš galiu duoti tau, ta prasme, šitą vat... šitą vat... Čia kas liečia holdingus“ ir V. G.: „Žiūrėk, ė-ė...tai aš šito gal dabar net man baisiai ir nereikia“, yra pagrindo spręsti, jog R. K. turėjo tekstą – „Čia kas liečia holdingus“, siūlė V. G.. V. G. frazę „Aš su K. pakalbėsiu“ nėra pagrindo vertinti kitaip, kaip informaciją apie ketinimą pasikalbėti su K. galimai tema, susijusia su Pelno mokesčio įstatymu, tačiau šioje frazėje ir pokalbio kontekste pažado ar susitarimo daryti poveikį K. D. teisėjų kolegija neįžvelgia. Paminėtina ir R. K. frazė vėlesnėje pokalbio dalyje: „aš rasiu progą dar K., K. išlazdavot Kalėdų proga“, kuri vertintina ne kitaip, kaip paties kaltinamojo R. K. (ne V. G.) išsakytas ketinimas susitikti su K. Kalėdų proga, klausimu, kaip matyti iš ankstesnės pokalbio dalies, galimai susijusiu su Europinės direktyvos perkėlimu.

        Taip pat, atsižvelgus į pokalbio datą – 2015 m. gruodžio 9 d., pokalbio metu R. K. paminėtą informaciją apie balsavimą „rytoj“ , „priėmimą „rytoj“ (2015 m. gruodžio 10 d.) ir V. G. nurodytą galimybę „Tai gal reikia išimt pabandyt iš... ė-ė... darbotvarkės?“, kam R. K. pritarė: „Jeigu pavyktų“, V. G. pažadą: „Aš pabandysiu“ ir tolesnius žodžius apie galimai R. K. V. G. perduotą tekstą (V. G.: Bet... ė-ė... tai tada va duok... vis dėl to.“, „Kad man nereikėtų ieškot“; R. K.: „Jo, jo. Čia yra pasiūlymas. Čia pažymėta“), yra pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamieji derino veiksmus prieš Seimo 2015 m. gruodžio 10 d. posėdį.

        Kaltinamajame akte yra nuoroda, jog Lietuvos Respublikos Seimo duomenų bazėje nurodyta, kad 2016 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymo projektas Nr. XIIP-3651(2) buvo priimtas 2015 m. gruodžio 10 d. Seimo posėdyje, svarstymas truko nuo 10 val. 45 min. iki 14 val. 16 min. (2015 m. gruodžio 10 d. Seimo rytinio posėdžio protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau kartu su juo, kaip buvo nuspręsta 2015 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto išvadoje Nr. 109-P-44, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 32, 33, 34, 35, 36, 401, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3729 nebuvo svarstomas ir priimtas (prieiga per nuorodą https://e- seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/acc1c3009fd811e591078486468c1c39).

        Teisėjų kolegija pakartotinai pažymi, kad byla nagrinėjama pareikšto kaltinimo ribose. Kaltinimas dėl Pelno mokesčio svarstymo (nesvarstymo) Seimo 2015 m. gruodžio 10 d. posėdyje nepareikštas, paminėtina, kad baudžiamojoje byloje nėra ir jokių duomenų dėl šio posėdžio organizavimo, eigos, todėl teisėjų kolegija plačiau šio klausimo neanalizuoja.

        2015 m. gruodžio 16 d., 16.30 val. – 16.50 val., restorane „A. Š.“, adresu (duomenys neskelbtini), vykusio R. K. ir V. G. pokalbio (t. 5, b. l. 109) metu kaltinamieji aptarė R. K. siekiamus rezultatus ir V. G. galimus veiksmus jiems pasiekti.

        R. K. nurodė, konkrečiai įvardindamas: „Dabar klausyk, aš priminsiu prašymą dėl to pelno mokesčio įstatymo, a ne“, nurodydamas ir priežastį: „Kadangi panašu, K. P. visiškai... ta prasme, na ne, ne, ne, ne, ne, ne nesuvaldo. Tai P. šiandien komitete sugebėjo dar vienam projektui pritart“ „ir ne visai tam“ . R. K. paprašė: „Tai būk geras, pakontroliuok, kad šiais metais nepriimtų, gerai? O tada mes turėsim laiko kaip nors per F. pas Premjerą dasitvarkysim“. Po frazių apie pageidaujamą turinį: „N-nu-u... ta prasme, šįkart lyg, lyg truputi geriau, nurašė tiesmukai /į/ direktyvą, mes labai norim įrašyt netei... neteisėtumą, tą prasme“, „Kad... esmė tame, kad jeigu įrašai neteisėtumą, VMI prerogatyva įrodinėt“, „Jeigu neteisėtumo neįrašai, tai tau sako, tu arklys, o tu įrodinėji, kad ne arklys“, R. K. tęsė: „Tai mes norėtumėm pasilikti ilgesniam laikui. Tai čia yra turbūt rytdienos dienotvarkės darbai, čia jau antradienio ar trečiadienio klausimas“ į ką V. G. atsakė: „Trečiadienį nieko nebedės“ „praktiškai. Nebent antradienį“. R. K. paaiškino kreipimosi priežastį, jam kilusius įtarimus: „Ten įdomiai. Matyt, ten kaimynas kažkiek stresuoja, nes komiteto darbotvarkė /net/ nebuvo pasiūlymo. Nu, tada K.... tada P. prieš K. pasiūlymą prabalsavo“, „pirmą sykį. Tada man kilo didelis įtarimas. Dėl to aš, kaip sakyt, patį pa...“. Po ko V. G. sutiko ir patikslino: „Gerai. Tai jeigu rytoj... Rytoj nėra, ar ne?“ R. K. patvirtinus: „Rytoj nėra“, V. G. paaiškino: „Dar neįdėta, per seniūnų sueigą tiktais“. R. K. patvirtino savaitės dienas ir terminą: Rytoj nėra ir... jo, dar lieka antradienis, trečiadienis. Nu, tada vis tiek jau pavasariui, jau nebeskubink“, V. G. sutiko: „Gerai“.

        Šiame pokalbyje, prieš R. K. išdėstant savo įtarimus („Tada man kilo didelis įtarimas“), V. G. nurodė savo nuomonę apie P. (N.): „ P.…Nu, K. pasakysiu, perduosiu lin…Dėl jo to P., jisai…kiekvieną sykį jis užsiėmęs“, „Jisai tas P. nesupranta turbūt, nes jis“. R. K. įsiterpus: „Aš manau, kad jis nesupranta.“, V. G. tęsė: „Jam tiesiog, žinai, padavė, jisai viską eilės tvarka ir apsvarstė“, „/Bet aš/ kažkaip nežinojau, nepagalvojau, būčiau su juo... Šiandien aš prisimenu, kad susitikau S., turbūt jis ir sakė dėl pelno mokesčio“, „Nes aš atėjau, pas mane buvo gyventojų pajamų mokesčio, žinai, mano projektas, tai aš savo atkalbėjau, ir išvariau, žinai“, „Ne, ne, nesurišau, žinai, kad irgi“.

        Teisėjų kolegija vertina, kad ir 2015 m. gruodžio 16 d. pokalbio turinys nepatvirtina kaltinimo teiginio dėl sutarto V. G. poveikio K. (D.) – būtent R. K. pasakojo V. G. apie K. nesugebėjimą suvaldyti P. (N.), beje, pokalbyje minėjo ir kitas savo galimybes „kaip nors per F. pas Premjerą dasitvarkysim“.

        Kaip minėta, šiame, 2015 m. gruodžio 16 d., pokalbyje R. K. nurodė ir norimą turinį: „N-nu-u... ta prasme, šįkart lyg, lyg truputi geriau, nurašė tiesmukai /į/ direktyvą, mes labai norim įrašyt netei... neteisėtumą, tą prasme“, „Kad... esmė tame, kad jeigu įrašai neteisėtumą, VMI prerogatyva įrodinėt“, „Jeigu neteisėtumo neįrašai, tai tau sako, tu arklys, o tu įrodinėji, kad ne arklys“, tuo argumentavo pageidaujamą terminą: „Tai mes norėtumėm pasilikti ilgesniam laikui. Tai čia yra turbūt rytdienos dienotvarkės darbai, čia jau antradienio ar trečiadienio klausimas“.

        Kaip matyti iš 2015 m. gruodžio 8 d. įregistruoto Seimo narių K. D., Z. Ž., R. S., D. U., R. M., D. M. pasiūlymo, būtent jame buvo įrašyta formuluotė, paminėta R. K. 2015 m. gruodžio 16 d. – neteisėtumas (neteisėta mokestinė nauda). Aptarti bylos duomenys patvirtina, kad minėtas pasiūlymas buvo įregistruotas iki šio kaltinamųjų pokalbio (Seimo Biudžeto ir finansų komitetas gruodžio 9 d. jam pritarė iš dalies, argumentuose, pagrindžiančiuose nuomonę, nurodė, kad terminas „neteisėta“ nenaudojamas perkeliamoje Direktyvoje, pasiūlė patikslintą formuluotę), tolesnis kaltinamųjų R. K. ir V. G. pokalbis vyko ne apie turinį, o apie terminą, jokių veiksmų, susijusių su pageidaujamu turiniu, kaltinamieji neaptarė.

Taip pat 2015 m. gruodžio 16 d. pokalbio turinys nepatvirtina ir kaltinimo teiginio dėl V. G. poveikio Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui P. N., kad šis sustabdytų 2015 m. gruodžio 9 d. – 2015 m. gruodžio 16 d. vykusį šio įstatymo projekto svarstymą Seimo Biudžeto ir finansų komitete ir šį klausimą iš 2015 gruodžio mėnesio komiteto darbotvarkės perkeltų į 2016 metų šio komiteto darbotvarkę.

Šiame pokalbyje R. K. nurodė: „Kadangi panašu, K. P. visiškai... ta prasme, na ne, ne, ne, ne, ne, ne nesuvaldo. Tai P. šiandien komitete sugebėjo dar vienam projektui pritart“, „ir ne visai tam. Tai būk geras, pakontroliuok, kad šiais metais nepriimtų, gerai? O tada mes turėsim laiko kaip nors per F. pas Premjerą dasitvarkysim“, V. G., savo ruožtu, pasakė: „P.…Nu, K. pasakysiu, perduosiu lin…Dėl jo to P., jisai…kiekvieną sykį jis užsiėmęs“, „Jisai tas P. nesupranta turbūt, nes jis“. R. K. įsiterpus: „Aš manau, kad jis nesupranta.“, V. G. tęsė: „Jam tiesiog, žinai, padavė, jisai viską eilės tvarka ir apsvarstė“, „/Bet aš/ kažkaip nežinojau, nepagalvojau, būčiau su juo... Šiandien aš prisimenu, kad susitikau S., turbūt jis ir sakė dėl pelno mokesčio“, „Nes aš atėjau, pas mane buvo gyventojų pajamų mokesčio, žinai, mano projektas, tai aš savo atkalbėjau, ir išvariau, žinai“, „Ne, ne, nesurišau, žinai, kad irgi“. Po to kaltinamieji aptarė rytdienos dienotvarkę, antradienio ar trečiadienio klausimą (R. K.: „Tai čia yra turbūt rytdienos dienotvarkės darbai, čia jau antradienio ar trečiadienio klausimas“).

Teisėjų kolegija, vertindama faktines aplinkybes, nustatytas bylos medžiaga, pažymi, kad kaltinamųjų pokalbis susijęs su Seimo būsimo posėdžio darbotvarke, paties kaltinimo duomenimis, įstatymo projekto svarstymas Seimo Biudžeto ir finansų komitete vyko 2015 m. gruodžio 9 d. – 2015 m. gruodžio 16 d., todėl ši pokalbio dalis nepatvirtina kaltinimo dėl galimo poveikio P. N.. Taip pat pažymėtina, kad pačių kaltinamųjų formuluotės „P. šiandien komitete sugebėjo dar vienam projektui pritart“ (R. K.), „Jisai tas P. nesupranta turbūt, nes jis“ (V. G.), „Aš manau, kad jis nesupranta“ ( R. K.), „Jam tiesiog, žinai, padavė, jisai viską eilės tvarka ir apsvarstė“ (V. G.), „Bet aš/ kažkaip nežinojau, nepagalvojau, būčiau su juo“ (V. G.) susiję su tuo, kas vyko praeityje, o ne būsimais veiksmais.

        Kaip matyti iš pokalbio turinio – R. K. išdėstė prašymą dėl to, kad V. G. atliktų galimus veiksmus, kad šiais (2015 m.) nebūtų priimtas Pelno mokesčio įstatymas (jo pakeitimas) – „pakontroliuok, kad šiais metais nepriimtų“, kaltinamieji aptarė detales – klausimo nebuvimą darbotvarkėje, jo galimą įtraukimą per Seniūnų sueigą ir datas („Rytoj nėra“ (pokalbis 2015 m. gruodžio 16 d. – trečiadienį) „dar lieka antradienis, trečiadienis (2015 m. gruodžio 22 d., 23 d.) „Nu, tada vis tiek jau pavasariui, jau nebeskubink“.

Kaltinimas R. K., V. G. ir su jų veika susijusiems juridiniams asmenims šiame epizode pareikštas dėl V. G. pageidaujamo poveikio, kad jis arba pats ar per Seimo narį K. D. paveiktų Seimo pirmininkę L. G., jog ši „Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675, 32, 33, 34, 35, 36, 401, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3729“, kuriam Seimo Biudžeto ir finansų komitetas 2015 m. gruodžio 16 d. posėdyje pritarė ir perdavė Seimo pirmininkei įtraukimui į 2015 m. gruodžio 17 d. Seimo posėdžio darbotvarkę, neįtrauktų į 2015 m. gruodžio 17 d., 2015 m. gruodžio 22 d. ir 2015 m. gruodžio 23 d. Seimo posėdžių darbotvarkę (kaltinamajame akte buvo suformuluota – išimtų iš 2016 m. gruodžio 17 d. Seimo posėdžio, kuriame buvo numatytas šio teisės akto priėmimo svarstymas, darbotvarkės) ir nukeltų šio įstatymo projekto priėmimo svarstymą į Seimo 8 – ąją eilinę (2016 m. Seimo pavasario) sesiją.

Bylos duomenų visuma patvirtina, kad įvykiai vystėsi būtent taip, kaip to nurodė pageidaująs R. K. 2015 m. gruodžio 16 d. pokalbyje – Pelno mokesčio įstatymo pakeitimų priėmimas neįvyko 2015 m., Seimo 2015 m. gruodžio 17 d. posėdyje šis klausimas nebuvo svarstytas, duomenų, kad būtų svarstytas 2015 m. gruodžio 22 d., 2015 m. gruodžio 23 d. – nėra. Visgi, ši aplinkybė nėra pakankama daryti išvadą, kad kaltinimas pasitvirtino.

Pažymėtina, kad pokalbis nebuvo konkretus, klausimo išsprendimo būdas buvo paliktas V. G. nuožiūrai – žodis „pakontroliuok“ šiame kontekste nevertintinas tiesiogine prasme, kaip įgaliojimai pavaldiems darbuotojams. Savo ruožtu, V. G. neįvardino savo būsimų veiksmų, asmenų, žodžių „Dar neįdėta, per seniūnų sueigą tiktai“ nėra pagrindo vertinti kitaip, kaip informaciją, kokiu būdu galima įtraukti papildomo klausimo svarstymą į Seimo darbotvarkę.

Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos 2015 m. gruodžio 17 d. posėdžio protokolo Nr. SSP-51 (t. 74, b. l. 40), buvo svarstytas Biudžeto ir finansų komiteto prašymas, kuriuo buvo prašoma į 2015 m. gruodžio 17 d. Seimo posėdžio darbotvarkę įtraukti Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3729 (t. 74, b. l. 39). Kalbėjo L. G., K. D., A. B.. Rezultatas – pasikeista nuomonėmis.

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja L. G. parodė, kad klausimas dėl išėmimo iš darbotvarkės buvo dėl antrojo varianto, kurį pateikė komitetas. Konkrečiai buvo svarstoma, ar direktyva buvo perkelta pažodžiui. Įtraukus į darbotvarkės projektą, buvo pastebėta, nes iš vakaro frakcijos seniūnai informuoja, jeigu prašoma papildomo įsigilinimo, todėl buvo pastebėta, kad A. P. pataisoje kai kurie žodžiai skiriasi nuo direktyvos žodžių. Gavusi tą informaciją, ji pati dar kartą įsitikino, kad direktyva nėra pažodžiui perkelta, kaip buvo pateiktas direktyvos vertimas į Seimą. Paprašė, kad vakare klausimas iš darbotvarkės projekto būtų išimtas. Seniūnų sueigoje ryte vyko svarstymas. Biudžeto komiteto vedėja prašė įtraukti atgal, motyvuodama, kad jie apsvarstė ir viskas yra tvarkoje, tačiau Seimas atsakingas ir už direktyvos turinį, ne tik perkėlimo terminą. Seniūnų sueigoje vyko diskusija ir darbotvarkės projektas, atrodo, buvo patvirtintas be jo. Taip pat liudytoja parodė, kad vakare, kai yra rengiamas posėdžio darbotvarkės projektas, visada iš vakaro pasiklausiama frakcijų vadovų arba jie patys informuoja, jeigu pamato netikslumų. K. D. jai paminėjo, nes žinojo, kad ji Seime sakydavo, jog direktyvą reikia perkelti pažodžiui, kad kažkas vėl netvarkoje su Pelno mokesčio įstatymu. Kai kurie žodžiai buvo įrašyti ne pažodžiui. Pasižiūrėjo direktyvą, tekstą ir pamatė, kad neperkelta pažodžiui. Tuo metu K. D. buvo U. frakcijos seniūnas, tai buvo 2015 m. pabaiga. K. D. neaiškino, iš kur jam tai žinoma. Liudytoja teigė, kad jos iniciatyva įstatymo projektas nebuvo įtrauktas į darbotvarkės projektą, o vedėja prašė įtraukti. Kada jai pasakė K. D. apie neatitikimus, tą pačią dieną išėmė iš tos dienos posėdžio darbotvarkės projekto įstatymo projektą. Seimo pirmininkas teikia darbotvarkes pagal Statuto 29 straipsnio 12 punktą. Seimo pirmininkas vienašališku sprendimu negali įtraukti klausimo į darbotvarkę, gali tik siūlyti Seniūnų sueigai. Pirminiame projekte, kuris buvo patvirtintas Seimo, to klausimo ir nebuvo, kalbama apie darbinį darbotvarkės projekto variantą, kurį žiūri, ar atitinka Statutą ir ar galima jį pateikti svarstymui Seniūnų sueigoje. Seniūnų sueigos posėdžiuose svarstomi įvairūs klausimai, taip pat ir dėl darbotvarkės, bet galutinį sprendimą dėl darbotvarkės priima Seimas.

Liudytoja nurodė, kad apie Pelno mokesčio įstatymo projektą su K. D. kalbėjo vieną kartą, su V. G. nekalbėjo apie šį įstatymą. Jos susitikimas su V. G. nesusijęs su Pelno mokesčio įstatymu. Ji grįžo iš namų ir prie Seimo viešbučio susitiko su V. G., nes jis ėjo pasivaikščiodamas. Jis kartu su ja ir apsaugos darbuotojais paėjo link viešbučio. Pakalbėjo bendromis temomis. Jis sakė, kad eina iš susitikimo, su kuo, neprisimena.

Pažymėtina, kad liudytoja L. G. analogiškos pozicijos laikėsi ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 74, b. l. 4, 6).

Liudytojas K. D. teisiamajame posėdyje nurodė, kad neatsimena, ar dėl šio įstatymo projekto teko kalbėti su V. G., su L. G., neatsimena, apie ką ir su kuo, kuriuo metu kalbėjo. Gal ir buvo iš jo pusės siūlymų L. G., kad šis įstatymas būtų svarstomas kažkiek atsakingiau ir lėčiau. Gal ir yra bendravęs su L. G. dėl Pelno mokesčio įstatymo įtraukimo į Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkę. Seime frakcijos seniūnui tenka kartais derinti įvairių frakcijų, frakcijos narių ir visų kitų grupių interesus. Neatsimena, kas buvo šiuo atveju. Neatsimena, ką kalbėjo su V. G. dėl Pelno mokesčio įstatymo pataisų, su juo apkalbėdavo daug dalykų.

Ikiteisminio tyrimo metu šio liudytojo pozicija buvo analogiška. 2017 m. balandžio 10 d. apklausos protokolo duomenimis, jis nurodė, kad dėl šio įstatymo projekto nieko negali paaiškinti, jo svarstymo ir priėmimo aplinkybių neatsimena. Galimai jis kreipėsi ir prašė, kad Seimo pirmininkė L. G. išimtų šio įstatymo projektą iš Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkės. Kieno iniciatyva kreipėsi į L. G., neatsimena, ar savo, ar Darbo frakcijos. Dėl kreipimosi formos nieko negali paaiškinti, tokių aplinkybių neatsimena, iš principo galėjo kreiptis arba plenarinio posėdžio metu arba per seniūnų sueigą, kurie yra protokoluojami. Ar galėjo kreiptis į L. G. kitomis aplinkybėmis, nežino, neatsimena. Kadangi neatsimena tokio fakto, todėl ir nežino, kokius veiksmus atliko L. G. (t. 74, b. l. 12).

Liudytoja A. B. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad Pelno mokesčio įstatymas paskirtas jų komitetui svarstyti kaip pagrindiniam komitetui, komitetas apsvarstė, pateikė savo išvadas. Tada buvo Seimo pirmininkės skambutis, kad komitetas pateikė neteisingą ar blogą išvadą ir nesugeba perkelti Direktyvos. Po skambučio A. P. parengė pasiūlymą, kad būtų tiksliai perkelta Direktyva. Skambino ir buvo konstatuotas faktas, kad jų komitetas dirba blogai. Ji informavo P. N.. Nebuvo dažnas atvejis, kad skambintų Seimo pirmininkė, suprato, kad jų darbas blogas. A. P. pataisą prisimena, turėjo būti perkelta pažodžiui. Ši pataisa buvo svarstoma Biudžeto ir finansų komitete. Svarstė gruodžio 16 d., pritarė be paskutinio sakinio. Registravo išvadą, rašė raštą Seimo pirmininkei ir Seniūnui sueigai, kad būtų įtraukta į gruodžio 17 d. posėdį. Ji dalyvavo Seimo seniūnų sueigoje. Joje svarstoma, kokie klausimai turi būti įtraukti į darbotvarkę, pasiūlymai. Ji pristatė prašymą. Minėjo tai, kas parašyta rašte, kad A. P. apsvarstytas pasiūlymas ir prašo įtraukti į svarstymą. Seimo narys K. D. paklausė, kokiam A. P. pasiūlymui pritarė, ji bandė paaiškinti, o Seimo pirmininkė pasakė, kad Seniūnų sueigoje nagrinėjami tik procedūriniai dalykai ir dėl turinio nediskutuojama, kad netrauks į posėdį, kol neįsigilins. Jos buvo toks sprendimas, net nebuvo balsuojama. Niekas dėl to nesiginčijo. Seimo pirmininkė nurodė, kad jai reikia įsigilinti, todėl netraukiamas klausimas į darbotvarkę. K. D. domėjosi šiuo klausimu, nes jis teikė tam tikrus pasiūlymus. Dėl šios pataisos su ja V. G. nebendravo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. B. paaiškino analogiškai (t. 74, b. l. 35).

Liudytojas P. N. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad Pelno mokesčio įstatymo pataisos priėmimo procesas įsiminė dėl to, kad komitetas priminėjo du kartus. Pirmą kartą, kai teikė Seimo Pirmininkei, jis buvo grąžintas atgal. Grąžino Seimo Pirmininkės kanceliarija su Seimo Pirmininkės parašu, kad netiksliai buvo išversta direktyva. Jis sukvietė komiteto narius ir sutarė, kad svarstys dar kartą. Ekstra svarstė dar kartą ir priėmė. Seimo narys A. P. buvo rengimo grupės vadovas. Visi viską suderino, sukvietė posėdį, buvo priimtas sprendimas ir sprendimas buvo prašomas įtraukti į Seimo darbotvarkę, nusiųstas į sekretoriatą. Nebuvo įtrauktas į Seimo darbotvarkę. Aiškinosi, dėl ko, bet atsakymo negavo, todėl sutarė komitete, kad kreipsis raštu. Kreipėsi raštu, neatsimena, ar gavo atsakymą. Komitetas stengėsi, kad būtų priimta einamaisiais metais ir įsigaliotų kitais metais. Jei kreipėsi raštu, vadinasi, arba Seimo Pirmininkė nepateikė aiškaus atsakymo, arba tai, ką pasakė, nebuvo visai suprantama. Pirmininkė turi teisę pati nusistatinėti darbotvarkę. Priežasčių negali pasakyti. Atsimena, kad nebuvo taip, kaip reikia, kaip yra įpratęs. Bendraudavo tiek su V. G., tiek su K. D., tiek su kitais frakcijos vadovais, atstovais, daug ką aptarinėjo. Kai kada jo nuomonė nebūdavo tokia pati, kaip frakcijos, žiūrėdavo iš bendro konteksto, iš valstybinės finansų pusės jam matydavosi daugiau ir aš galbūt dėl to užimdavo tokią poziciją, kuri jam ir komitetui atrodė teisinga. Negali pasakyti, kokie pokalbiai buvo dėl Pelno mokesčio įstatymo. Apkalbėdavo daugybę klausimų, įtaria, kad ir dėl šio persimetė keliais žodžiais, bet jei neužfiksavo jo, vadinasi, nieko išskirtinio nepastebėjo. Buvo siūlymų atidėti svarstymą vėlesniems metams. Perskaičius liudytojo P. N. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, t. 74, b. l. 18-21, 23-26, liudytojas apie tai, kad parodymuose nurodyta, jog su tiesioginiais prašymais V. G., K. D. nesikreipė, gal praeidami ką pasakė, paaiškino, kad praeinant ar koridoriuose, ar Seimo posėdžių salėse diskusijos vykdavo įvairiais klausimais, buvo kalbama. Apie tai, kad parodymuose nurodyta, jog po pataisų svarstymo K. D. paklausė, kaip sekasi, ir jam pasakė, kad BFK pritarė direktyvos perkėlimui, šypsenos ar padėkos iš K. D. nesulaukė, paaiškino, kad šis priėmė ramiai. Šiaip yra linksmas žmogus, dažnai šypsosi, o tuo atveju buvo santūrus.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apklausti liudytojai L. G., K. D., A. B., P. N. patvirtino, jog klausimo neįtraukimas į 2015 m. gruodžio 17 d. posėdžio darbotvarkę įvyko Seimo pirmininkės iniciatyva, tačiau duomenų, patvirtinančių V. G. tiesioginį ar netiesioginį (per K. D.) kontaktą su L. G. 2015 m. gruodžio 17 d. darbotvarkės klausimu, negauta.

Atskirai paminėtinas ir kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. birželio 3 d. protokole Nr. S6-14-43 (t. 4, b. l. 100), slapta užfiksuotas 2015 m. spalio 7 d., 9.50 val. – 10.20 val., restorane „A. Š.“, adresu (duomenys neskelbtini), vykęs R. K. ir V. G. pokalbis (t. 4, b. l. 101), kurio metu buvo aptariami Vartojimo kredito įstatymo („greitieji kreditai“) pakeitimų priėmimo ir įsigaliojimo terminai. Šio pokalbio metu, po R. K. žodžių: „Taip aš noriu vat... turėčiau šiandien ryt, pasižiūrėt... ė-ė... kas ten mums... ė-ė... netiesiogiai paliktų daugiau erdvės /.../ Čia aš gal būt pasižiūrėsiu tuos punktus. Netgi pasiformuluosiu... Paskui pasitarsim, kaip daryti, nes jeigu teikimus daryti.“ V. G. paaiškino: „Jo, nes visa tai reikia daryti praktiškai iki kitos savaitės... ė-ė... antradienio.“, „Dar pirmadienį dar yra tinkamas laikas, po to dar galim, bet, žinai, jau rizikuojam. kad... ė-ė...“. R. K. pasitikslinus: „Kad įnešt į darbotvarkę?“, V. G. tęsė: „Jo“, „Dabar matai komitetas šią savaitę nebuvo. Jie dar turi neapsvarstytų pasiūlymų.“, „Tai jie logiškai /nu/ planuoja taip žinai... Supranti, kas yra. Esmė yra tokia: G. susitaria, kad /.../...“, „... ir išima iš darbotvarkės. Ate... ateina kokia Š.... tarsi būtų iškart /per/nauja, nu tiesiog...“. „žinai, neturim ką padaryt, nes... aš ir dabar va kur buvo prieš tai darbotvarkė... Komitetas padavė žinai, /kad/ išnagrinėjo? Aš su L. atėjau, susitariau, sakau, /klausyk traukiam/“, „Sakau nu žinai, sakau ką, ką tu gali padaryt, jei /jie/ yra išbraukti. Bet jeigu į seniūnų sueigą ateina vienas iš seniūnų ir jį palaiko visa armija kas buvo, nu net ir Seimo pirmininkas ten nieko negali padaryt, nes ten dėl procedūrinių dalykų tą išbraukėm ten, žinai, išsikūrėm patys tik tai va.“

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į šio pokalbio metu paminėtus V. G. žodžius: „Aš su L. atėjau, susitariau, sakau, /klausyk traukiam/“, kurie būtų reikšmingi nagrinėjamo epizodo kontekste, tačiau pažymi, kad pokalbis, kurio turinys užfiksuotas ir kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. birželio 3 d. protokole Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 100), vyko 2015 m. spalio 7 d., susijęs su kito įstatymo pakeitimų terminais, jo tiesiogiai sieti su vėlesniais V. G. veiksmais nėra pagrindo, atitinkamai, prielaidomis dėl galimai analogiško veikimo būdo įrodinėjimas negalimas.

        Įvertinus anksčiau išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad frazių „pakontroliuok“ ir atitinkamai, „gerai“ nepakanka daryti išvadai dėl kaltinamųjų kaltės, bylos duomenų visuma pareikšto kaltinimo šioje dalyje nepatvirtina, abejonės, išsėmus galimybes joms pašalinti, aiškintinos kaltinamųjų naudai.

Dėl pareikšto kaltinimo poveikiu siekiant paveikti ir pažadant paveikti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narius, kad šie 2015 m. gruodžio 9 d. (kaltinamajame akte – gruodžio 2 d.) – 2015 m. gruodžio 16 d. posėdžiuose nepritartų „Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675, 32, 33, 34, 35, 36, 401, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3729“, kuriuo į nacionalinę teisę iki 2015 m. gruodžio 31 d. privalėjo būti perkeltos dividendų neapmokestinimo sąlygas sugriežtinančios 2014 m. liepos 8 d. Europos Sąjungos Tarybos Direktyva 2014/86/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms bei 2015 m. sausio 27 d. Tarybos Direktyva (ES) 2015/121, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms.

Teisėjų kolegija, vertindama anksčiau aptartų bylos duomenų, pripažintinų įrodymais, visumą, daro išvadą, kad kaltinimo formuluotė jais nėra pagrįsta.

Kaip matyti iš kaltinamųjų 2015 m. gruodžio 9 d., gruodžio 16 d. pokalbių, nė viename iš jų kaltinamieji neaptarė poveikio Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariams, kad šie nepritartų įstatymo projektui Nr. XIIP-3729. Dėl datos kaltinamajame akte – nuo 2015 m. gruodžio 2 d., paminėtina, jog Pelno mokesčio įstatymo tema kaltinamųjų pokalbiai užfiksuoti gruodžio 9 d., 16 d., šią aplinkybę prokuroras teisme patikslino.

Siekiant pašalinti bet kokias abejones, aptartina kaltinamųjų 2015 m. gruodžio 9 d. pokalbio dalis, kai V. G. nurodė: „Bet supranti, dabar aš... aš žiūriu jau kelintą kartą, kaip K., žinai, su P. nere... nebepasiseka suvairuot. Tenka man nuo atbulinės sėdynės žiūrėt.“. R. K. priminus: „Nes pameni, prieš tai buvo smulkieji kreditai?“, V. G. patvirtino: „Nu“, „Tai taip, tas pats gi buvo. Tai ten žinai. Tai gerai, kad ten yra dar be...be P....be P. dar ten pora žmonių, žinai, normalių, kurie ten...susiorientuoja /dar/“(t. 13, b. l. 56).

Teisėjų kolegija pažymi, kad V. G. frazės „Tenka man nuo atbulinės sėdynės žiūrėt“, „Tai gerai, kad ten yra dar be...be P....be P. dar ten pora žmonių, žinai, normalių, kurie ten...susiorientuoja /dar/“ nėra pakankamai konkrečios, iš jų negalima nustatyti kaltinamojo pažado paveikti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narius, tuo labiau, konkrečiu, kaltinime nurodytu klausimu.

        Apibendrinus, kaltinimas dalyje dėl poveikio, susijusio su Pelno mokesčio įstatymo pakeitimais, nepasitvirtino.

17.4. Dėl prekybos poveikiu siekiant paveikti ir pažadant paveikti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrę V. B., kad ši neteisėtai veiktų ir duotų nurodymą Nacionalinės žemės tarnybos ir šios tarnybos Vilniaus miesto skyriaus tarnautojams sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su UAB koncerno „X“ valdoma UAB „M.V.“ dėl (duomenys neskelbtini) esančio 7, 26 hektaro ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklypo dalies ilgalaikės nuomos

17.4.1. Įrodymai

Apžiūros 2017 m. kovo 13 d. protokolo duomenimis, <...> apžiūros objektas – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus pateiktos bylos (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 52, b. l. 2) iš 393 lapų apžiūra (t. 52, b. l. 3).

Valstybinės žemės nuomos 2014 m. vasario 14 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis (t. 52, b. l. 14), <...> Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos <...> Vilniaus miesto skyriaus vedėja J. R., toliau vadinama nuomotoju, ir akcinė bendrovė L. r. t. c. <...> atstovaujama generalinio direktoriaus R. Š. <...> toliau vadinama nuomininku, sudarė šią sutartį. 1. Nuomotojas <...> išnuomoja, o nuomininkas išsinuomoja 72600 kv. m ploto žemės sklypo dalį, esančią 126456 kv. m ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2. Žemės sklypo dalis išnuomojama penkiasdešimt aštuoneriems metams, skaičiuojant nuo šios sutarties pasirašymo dienos <...> Galimybė keisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar)pobūdį nurodant paskirtį, būdą ir (ar) pobūdį, numatytus pagal Vilniaus miesto teritorijos bendrąjį ar specialųjį planą: Lietuvos Respublikos įstatymų bei jų lydimųjų aktų nustatyta tvarka <...> (t. 52, b. l. 14-15, 3-4).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2014 m. balandžio 7 d. sutikimo perleisti valstybinės žemės sklypo dalies nuomos teisę Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis (t. 52, b. l. 17), <...> Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėja J. R., neprieštarauja, kad perleidžiant valstybinės žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), esančius nekilnojamuosius daiktus <....> būtų perleista valstybinės žemės sklypo 72600 kv. m ploto dalies, esančios 126456 kv. m ploto žemės sklype (Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (t. 52, b. l. 17) nuomos teisė atsiradusi 2014 m. vasario 14 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu bei reikalingos minėtų pastatų ir statinių ((duomenys neskelbtini)) eksploatacijai (t. 52, b. l. 18, 4).

Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus atsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) AB L.r.t.c. į 2015 m. sausio 20 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) pateikti sutikimą žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), vykdyti veiklą, numatytą Vilniaus miesto bendrajame plane (t. 143, b. l. 12) duomenimis, atsižvelgiant į nustatytiną teisinį reglamentavimą bei į tai, kad nuomos sutarties 3 punkte yra numatyta galimybė keisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą pagal Vilniaus miesto teritorijos bendrąjį planą, informuoja, kad žemės sklype vykdyti veiką, numatytą Vilniaus miesto bendrajame plane, tačiau neatitinkančią nuomos sutartyje nustatytos pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo, turės teisę tik teisės aktų nustatyta tvarka pakeitus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą bei patikslinus nuomos sutartį (t. 143, b. l. 11).

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2015 m. liepos 10 d. pažymos apie statinio nugriovimą Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, <...> radijo antenos 120 m ir 60 m. aukščio, paskirtis – kita, statinių kategorija – ypatingi, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), buvę žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra nugriauti (t. 52, b. l. 19, 4).

Pirkimo – pardavimo 2015 m. rugsėjo 2 d. sutarties duomenimis (t. 52, b. l. 20), sutarties šalys Akcinė bendrovė L.r.t.c. <....> atstovaujama generalinio direktoriaus R. Š.<....> ir Uždaroji akcinė bendrovė „M.V.“ <....> atstovaujama generalinės direktorės S. S.-M. (t. 52, b. l. 20) <...> 2.1. Šioje Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka Pardavėjas parduoda ir įsipareigoja perleisti nuosavybės teises, o Pirkėjas perka bei įsipareigoja priimti nuosavybės teise žemiau aprašytus nekilnojamuosius daiktus, esančius adresu (duomenys neskelbtini): 2.1.1. pastatą - kontrolės postą, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), bendras plotas 38,65 kv. m., pagrindinė naudojimo paskirtis: kita; 2.1.2. pastatą - administracinį, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), bendras plotas 336,31 kv. m., pagrindinė naudojimo paskirtis: administracinė, šildymas: centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų; 2.1.3. pastatą - radijo centrą, unikalus numeris; (duomenys neskelbtini), bendras plotas 392,39 kv. m., pagrindinė naudojimo paskirtis: administracinė, šildymas: centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų; 2.1.4. pastatą - transformatorinę, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), bendras plotas 98,46 kv. m., pagrindinė naudojimo paskirtis: kita; 2.1.5. pastatą - sandėlį, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), bendras plotas 109,40 kv. m., pagrindinė naudojimo paskirtis: sandėliavimo; 2.1.6 pastatą - sandėlį, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), bendras plotas 333,36 kv. m., pagrindinė naudojimo paskirtis: sandėliavimo; 2.1.7. pastatą - antenos aptarnavimo pastatą, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas: 9,04 kv. m., pagrindinė naudojimo paskirtis: pagalbinio ūkio; 2.1.8. pastatą – antenos aptarnavimo pastatą, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas: 20,39 kv. m., pagrindinė naudojimo paskirtis: pagalbinio ūkio; 2.1.9. pastatą - šunų virtuvę, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas: 22,63 kv. m., pagrindinė naudojimo paskirtis: pagalbinio ūkio; 2.1.10.kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius (tvora, baseinas, kiemo aikštelė, radijo antena (2 vnt.)), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis: kiti inžineriniai statiniai <...> 2.3. Sklypo dalį 2014 m. vasario 14 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu Pardavėjas valdo nuomos teise (toliau – „Nuomos teisė“), nustatytas nuomos terminas iki 2014 m. vasario 14 d. iki Sutarties pasirašymo yra gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2014 m balandžio 7 d sutikimas perleisti valstybinės žemes sklypo dalies nuomos teisę Nr. (duomenys neskelbtini) <...> 3.1. Šalių susitarimu Turto kaina yra 6 177 000 Eur (šeši milijonai vienas šimtas septyniasdešimt septyni tūkstančiai eurų) (toliau – „Turto kaina“), iš kurių kiekvieno Sutarties 2.1.1 - 2.1.10 punktuose nurodyto nekilnojamojo daikto kaina yra lygi 617 700 Eur (t. 52, b. l. 21) (šeši šimtai septyniolika tūkstančių septyni šimtai eurų). Šalių susitarimu visa Turto kaina Pirkėjo sumokama Pardavėjui žemiau nurodyta tvarka ir terminais <...> 3.2. Šalys aiškiai susitaria, kad Turto kaina padidėja 1 000 000 Eur (vienu milijonu eurų) (toliau – „Premija“, Sutarties tekste Premijos sąvoka naudojama tiek nurodant visą jos sumą, tiek atitinkamą jos dalį), t. y. iki 7 177 000 Eur (septynių milijonų vieno šimto septyniasdešimt septynių tūkstančių eurų) bendros Turto kainos, žemiau nurodytomis dalimis bei sąlygomis: 3.2.1. Kai Pirkėjas sudaro atitinkamą susitarimą su Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriumi dėl nuomininko pakeitimo į Pirkėją Sutarties 2.3 punkte nurodytoje valstybinės žemės nuomos sutartyje arba galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka Pirkėjas sudaro naują valstybinės žemės nuomos sutartį dėl Sklypo dalies, reikalingos eksploatuoti Turtą, bet ne mažesnės nei dėl 72 600 kv. m., Pirkėjas privalo ne vėliau, kaip per 3 (tris) darbo dienas nuo atitinkamo dokumento pasirašymo dienos, papildomai sumokėti Pardavėjui 100 000 Eur (vieną šimtą tūkstančių eurų) Šalys susitaria, kad tuo atveju, jei atliekant / tikslinant Sklypo ar Sklypo dalies kadastrinius matavimus ar dėl kitų ne dėl Pardavėjo priklausančių priežasčių Pirkėjui išnuomojama Sklypo dalis sumažėtų iki 5 proc., Pirkėjui išliktų pareiga sumokėti šiame punkte nurodytą papildomą sumą. 3.2.2. Kai Pirkėjui yra išduoti statybą leidžiantys dokumentai (dokumentas), suteikiantys teisę Pirkėjo nuomos ar nuosavybės teise valdomoje Sklypo dalyje statyti pastatus, kurių bendras antžeminis plotas yra nuo 50 000 kv. m. iki 99 999 kv. m. (Imtinai), Pirkėjas privalo ne vėliau, kaip per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo atitinkamo dokumento išdavimo dienos, papildomai sumokėti Pardavėjui 150 000 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt tūkstančių eurų) bei Sutarties 3.2.1 punkte nurodytą sumą, jeigu ši nebuvo ankščiau sumokėta. 3.2.3. Kai Pirkėjui yra išduoti statybą leidžiantys dokumentai (dokumentas), suteikiantys teisę Pirkėjo nuomos ar nuosavybės teise valdomoje dalyje Sklypo statyti pastatus, kurių bendras antžeminis plotas pasiekia nuo 100 000 kv. m. iki 149 999 kv. m. (imtinai), Pirkėjas privalo ne vėliau, kaip per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo tokio dokumento išdavimo dienos, papildomai sumokėti Pardavėjui 250 000 Eur (du šimtus penkiasdešimt tūkstančių eurų) ir Sutarties 3.2,1 ir 3.2.2 punktuose nurodytas sumas, jeigu šios nebuvo ankščiau sumokėtos <...> (t. 52, b. l. 22, 20-30).

Turto priėmimo ir perdavimo 2015 m. rugsėjo 3 d. akto duomenimis (t. 52, b. l. 31), priėmimo – perdavimo akto šalys akcinė bendrovė L.R.t.c. <...> toliau tekste Pardavėjas, atstovaujama generalinio direktoriaus R. Š. <...> ir uždaroji akcinė bendrovė „M.V.“ <...> toliau tekste – Pirkėjas, atstovaujama K. F. (t. 52, b. l. 31) <...> 2.1. V. S. 4.1. punkto reikalavimus Pardavėjas perduoda, o Pirkėjas priima šiuos nekilnojamuosius daiktus, esančius adresu (duomenys neskelbtini) savivaldybėje <...> 2.1.10. kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (tvora, baseinas, kiemo aikštelė, radijo antena (2 vnt.)), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis: kiti inžineriniai statiniai <...> (t. 52, b. l. 32, 31-34).

UAB koncerno „X“ nepriklausomo auditoriaus išvados, konsoliduotos ir bendrovės finansinės ataskaitos bei metinio pranešimo 2015 m. gruodžio 31 d. duomenimis (t. 99, b. l. 111), UAB „M. B. I.“, UAB „M. B. M.“, UAB „A. M.“ ir UAB „L.n.k.“ buvo UAB koncerno „X“ dukterinės įmonės, ir kartu su kitomis dukterinėmis įmonėmis bei šių įmonių kontroliuojamomis įmonėmis, taip pat UAB koncernu „X“ sudarė konsoliduotą grupę (t. 99, b. l. 120-122). UAB „M. B. T.“, UAB „M. B. I.“, UAB „M. B. M.“, UAB „M. V.“ buvo kontroliuojančios bendrovės (t. 99, b. l. 120-121). UAB koncerno „X“ nepriklausomo auditoriaus išvados, konsoliduotos finansinės ataskaitos bei metinio pranešimo 2016 m. gruodžio 31 d. duomenimis (t. 99, b. l. 135), UAB „M. B. T.“, UAB „M. B. I.“, UAB „M. B. M.“, UAB „M.“, UAB „M. V.“, UAB „M.“ buvo UAB koncerno „X“ kontroliuojamos įmonių grupės.

Uždarosios akcinės bendrovės koncerno „X“ 2014 m. gegužės 5 d. valdybos posėdžio protokolo duomenimis, nutarta UAB koncerno „X“ valdybos pirmininku išrinkti D. J. M. (t. 99, b. l. 73, 91). VĮ „Registrų centro“ Juridinių asmenų registro departamento 2016 m. spalio 6 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, kaltinime nurodytu laikotarpiu UAB koncerno „X“ vieninteliu akcininku ir vadovu buvo ir šiuo metu yra D. J. M. (t. 99, b. l. 2, 38, 86). Visos UAB koncernas „X“ akcijos nuosavybės teise priklauso D. J. M..

UAB „D. G.“ (UAB „M. V.“) juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija duomenimis, R. K. 2001 m. rugpjūčio 29 d. paskirtas (išrinktas) valdybos nariu, registruotas nuo 2001 m. rugsėjo 4 d. iki 2005 m. rugsėjo 12 d. S. S. – M. 2012 m. gegužės 1 d. paskirta (išrinkta) generaline direktore, registruota nuo 2012 m. gegužės 8 d.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2017 m. sausio 9 d. pažymos duomenimis (t. 4, b. l. 90), 2015 m. rugsėjo 4 d., 05.30 val., publikuotas E. S., M. J. straipsnis „Nusprendė išsiparduoti: ruošia prestižinę vietą NT ant valstybinės žemės“ (žr.(duomenys neskelbtini)“, kuriame rašoma apie L.r.t.c. (LRTC) planus parduoti nekilnojamojo turto vystytojams patrauklų iš valstybės išnuomotą 7, 26 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kuriame buvo radijo siuntimo stotis (t. 4, b. l. 90, 91-96).

Vilniaus apygardos prokuratūros 2017 m. liepos 20 d. pažymos duomenimis (t. 76, b. l. 64), 2015 m. rugsėjo 17 d., 16.29 val., publikuotas E. S. straipsnis „Sandoris patrauklioje Vilniaus vietoje patraukė dėmesį“ (žr. (duomenys neskelbtini)“, kuriame rašoma apie 2015 m. rudenį L.R.t.c (LRTC) įvykdytą nuomos teisės į (duomenys neskelbtini) sklypą pardavimą nekilnojamojo turto plėtra užsiimančiai UAB koncernui „X“ priklausančiai UAB „M. V.“, kuri ketina šiame sklype statyti daugiabučius (t. 76, b. l. 64, 65-71).

Lietuvos Respublikos Seimo nario N. P. kreipimosi dėl viešojo intereso pažeidimo nuomojant valstybinę žemę, Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje gauto 2015 m. spalio 9 d., duomenimis (t. 52, b. l. 73) generalinės prokuratūros prašoma ginti viešąjį interesą ir kreiptis į teismą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties, kuria „T.“ ne aukciono tvarka buvo išnuomota 7,26 ha ploto valstybinės žemės sklypo dalis, pripažinimo negaliojančia (t. 52, b. l. 74, 74 kita pusė). 2015 m. rugsėjo 4 d. ir 17 d. interneto portale Delfi.lt publikuoti straipsniai apie tai, kad AB „L.r.t.c.“ („T.“) pardavė buvusios radijo siuntimo stoties pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), ir jiems priskirto valstybinės žemės sklypo nuomos teisę (t. 52, b. l. 73-74, kita pusė).

Kratos 2016 m. gegužės 12 d. protokolo duomenimis, kratos atlikimo vieta – UAB koncernas „X“ patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Asmuo, pas kurį atlikta krata – UAB koncernas „X“ prezidento D. M. darbo kabinete (t. 18, b. l. 4). Kratos metu rastų ir paimtų objektų apyrašo duomenimis, rasti ir paimti objektai <...> nuo darbo stalo 2015 m. darbo knyga, rudos spalvos viršeliu su užrašu „X“, 71 lapas <...> (t. 18, b. l. 7, 4-10).

Apžiūros 2016 m. gegužės 26 d. protokolo duomenimis (t. 18, b. l. 140), apžiūros objektas – 2016 m. gegužės 12 d. iš D. J. M. darbo vietos, esančios UAB „X“ patalpose, (duomenys neskelbtini), kratos metu paimtų daiktų – dokumentų apžiūra. Apžiūrėti šie daiktai – dokumentai: 1. Užrašų knygutė „2015 X“ tamsiai rudos spalvos viršeliu, 71 lapai <...> Apžiūros metu nustatyta: Knygutės septynioliktame lape yra mėlynu rašikliu parašyti užrašai <...> 2) NŽT <...> (t. 18, b. l. 141, 144).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. birželio 3 d. protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 69) duomenimis, slapta užfiksuotas 2015 m. rugsėjo 28 d. restorane „A.Š.“, adresu (duomenys neskelbtini), vykęs R. K. ir V. G. susitikimas ir pokalbis, užfiksuoto įvykio pradžia: 11 val. 30 min, pabaiga: 12 val. 00 min. (t. 4, b. l. 69).

Lietuvos teismo ekspertizės specialisto 2017 m. balandžio 6 d. išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis (t. 12, b. l. 2), tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas R. K. balsas (šio asmens pasakytos frazės patikslintoje garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 2 priede <...>). Tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas V. G. balsas (šio asmens pasakytos frazės patikslintoje garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 2 priede, <...>). Tiriamojo garso įrašo <...> patikslinta stenograma yra pateikta šios specialisto išvados 2 priede. Tiriamasis garso įrašas (duomenys neskelbtini).wav <...> yra ištisinis (t. 12, b. l. 12).

Specialisto išvados Nr. 11-292(17), 2 priedo duomenimis, stenogramoje yra pažymėta: /.../ vietos, kur pasakyti žodžiai nėra suprantami; /žodis ar frazė/ – vietos, kur dėl pasakytų žodžių kilo abejonių; (frazė) – papildoma informacija. K – R. K., G – V. G., P – padavėja (t. 12, b. l. 15).

<…> G.: „Dėl kelių temų. K.: Mhm. G.: Vienas dalykas tą, kur man davei, atidaviau ministrei. Nusprendžiau. K.: Aha. G.: Nes ten biški, kadangi pradėjo lįst per žiniasklaidą, žinai, kad, nu...K.: Mhm. Jo, jo. (t. 12, b. l. 15). G.: Nuo, nuo...K.: Mhm. G. : Nuo viršaus būtų...K. :Mhm. G.: ...viskas tvarkoj, jinai sakė pasižiūrės. K.: Mhm. G.: Ir dar sakė, jeigu ten įstatymais nesikerta... Bet aš, aš manau, kad ten... po to, kiek domėjausi, tai ten viskas yra... tvarkingai... iš principo... ta prasme, ten...K.: Mhm. G.: ... labiau, jeigu nori prisikabint. K.: Mhm. G.: Ten gal ateity, aišku, ir reikėtų pakeisti ten tą praktiką...K.: Mhm. G.: ... bendrai, nes tokia labai įdomi yra, ir...K.: Ai, nu, tai. G.:...ta prasme, bet...K.: Mhm. G.: ...bet iš esmės, kiek aš žinau, yra teismų praktika yra, aš ten...K.: Mhm. G.: Viskas yra... normalu. K.: Mhm, mhm. G.: Tai aš dar patikrinsiu, šią savaitę su ją pasikalbėsiu. K.: Mhm. G.: Ar ten jai... ė-ė... pavyko pasižiūrėti, visą kitą. K.: Mhm. G.: Bet jinai buvo normaliai nusiteikus. Sakė...K.: Mhm, mhm. G.: Sako, žinai, sako dabar, aišku, ten visi tikrina viską...K.: Mhm. G.: Ir panašiai. Bet, sako, jeigu...K.: Mhm. G.: ...su įstatymais nesikerta iš principo...K.: Mhm. G.: ... tai, sako, aš nematau problemos. K.: Ta prasme, ten gegužės mėnesį tas pats... ė-ė... J., berods, /.../ Vilniaus NŽT... padarė lygiai tokį patį. G.: Aš žinau, nes dabar /vėl išl.../, supranti, iš visų dabar pradėjo lįsti. K.: Mhm. G.: Ė-ė... Iš visų pradėjo lįsti su panašiais dalykais. K.: Mhm. G.: O koks kietas. Turbut jį reikia valgyti su rankomis. K.: Nežinau. G.: Mhm, tik žinai, ir...aš mačiau surinktą teismų praktiką...K.: Mhm. G.: ...ir visą kitą teisinę bazę...kur yra duota, nu, normali išvada...kad, ta prasme, ten niekam neprieštarauja. K.: Mhm. G.: Ir ten yra su apeliacinio, ir su Aukščiausiojo...K.: Mhm. (t. 12, b. l. 16) G.: ... teismo nutartim...K.: Mhm. G.: ...ir visą kitą. Tai dėl to tikiuosi, kad viskas tvarkoj... K.: Mhm. G.: ... bet tikrinu...K.: Mhm. G.: ...laikau pulsą...K.: Mhm. G. :... ant rankos. K.: Mhm. G.: Jeigu matysiu, kad kažkas... K.: Mhm. G. : ... pasakysiu /ten/. K.: Aš tada dadėsiu truputi, dapildysiu... ė-ė-... kodėl iškilo žiniasklaidoj. Žiniasklaidoj iškilo dėl RTC ambicijų…G.: Jiems...K.: ... prasiinvestuoti ir konkretus...G.: Taip.K.: ... konkretus šito sklypo, nu, vadinkim taip, užsakymas mum buvo. Čia yra „B.“ iniciatyva. G.: A. K.: Bet aš išgaudžiau visus, ta prasme. Pasakiau, kad... ė-ė-ė... chebra, jeigu jūs norit turėt dar vieną priešą ir rimtesnį, tai jūs toliau sėkmingai tai darykit. Nes jai aš išreguliavau, kad daugiau taip nedarys, ta prasme. G.: Jo, bet, žinai...K.: Mhm. G.: ... jie tą užsuko. Ir aš matau, kad juda...K.: Mhm. G.: Bet... ten buvo, tarp kitko... kad /tu/ žinotum, pas mus /.../ atšliaužę... tas...ė-ė-... atėjęs buvo A. R.. K.: Mhm. G.: Sako... o matai, kaip jėga vyksta. Sakau, taigi jūs visai ne dėl to pergyvenat. Sakau, jūs pergyvenat dėl naujo operatoriaus... K.: Taip. G.: Sakau... o maišot visiškai kitą temą. Nu, jo, bet čia viskas... vis tiek taip... Tai, sakau, o ką tu išvis galvoji. Bet aš kaip supratau, jie... jie Lawin‘us pasisamdę...K.: Mhm. G.: Bet po to dingo. Tai gal jau... po to nurimo. Aš jiem /.../. K.: Po Delfio straipsnio... aš tą pačią dieną gaudžiau visus. Tai vat...G.: Aš mok...K.: Mhm. G.: Po Delfio straipsnio irgi... gal kitą dieną iš ryto...K.: Mhm. G.: ... dar jį mačiau. Bet jis po to nurimo. Sakau, nu, tai, sakau, tu, žinai, nu, sakau, vat, sakau, tu ir duok man ką... ką jūs siūlot, žinai. K.: Mhm. G.: Tai jis jau taip nieko ir nebedavė, žinai. K.: Mhm. G.: Norėjau pažiūrėti, ką jie...K.: Mhm. (t. 12, b. l. 17). G.: ...ką jie ten...K.: Mhm. G.: ...iš vis turi, bet...K.: Mhm. G.: ...bet su juo išsiskyrėm, žinai, irgi tokia tema, kad, sakau. Klausyk, sakau, vis tiek. Jūs kalbat visai ne dėl tos temos ir, ta prasme, tiesiog imat šalutinį dalyką... Tam, kad sakau, jeigu ne taip jie padarys, nenorės tą operatorių įsisteigt, tai kitaip įsisteigs, sakau. Jūs ne su tuo kovojat. Sakau, jūs kovokit /ELT.../ LRTC centru. Tai, iš kur jie gauna pinigus, kaip jie naudoja, tegul jie atiduoda valstybei tuos pinigus, jeigu jiems jų nereikia. K.: Mhm. G.: Tegul dar kažkam, sakau, ko jūs čia puolat... patį tą. Sakau, pats supranti, kad teisiškai ten neprisikabinsi. Jis sako, nu, jo. Taip, kaip žinai ir išsiskyrėm. Su /.../. K.: Mhm. G.: Bet, kad žinotum, kad, nu, buvo toks vaikščiojimas. K.: Supratau. G.: Bet, pas... /juos/ po to nurimo. K.: Mhm. Tai, jeigu atkreipei dėmesį ten spaliui... spalio dešimtą, berods, jie turi tipo apvažiavimą. G.: Mhm. K.: Nors... Vilniaus NŽT tą patį gegužės mėnesį padarė Žvėryne, ta prasme... ė-ė-ė... nebaigtai statybai... kuri susidėjo ten turbūt iš vieno betoninio bloko... Irgi užformino sklypą. Ir tiek. G.: Supratau. K.: Tai, jeigu gali palaikyk ant pulso, kaip ten atrodo...G.: Nu. K.: Jeigu labai reiktų, tai turbūt nereikia žaist tų žaidimų. Aš galėčiau paprašyt, kad S. nueitų pas B., bet... G.: Pakolkas...K.: Su oficialia versija, maždaug...G.: Ne…        K.: ... kad čia...G.: Pakolkas nereikia. K.: Mhm. G.: Aš B., nu, sakiau... kad, sakau... turėk omeny... Matai, kol žiniasklaidoj nebuvo, aš galvojau... K.: Mhm. G.: ... paklabėsiu su NŽT. K.: Mhm. G.: Bet po to išsigandau, žinai, kad, nu...K.: Mhm. G.: ... nekiltų tokių, žinai, po to...K.: Mhm. G.: ... įtampų, kad sakys... čia aš įsivėlęs kažkur, kažką turiu...K.: Jo. G.: ...noriu ir panašiai, o ministrė nežino. K.: Mhm. Okei. G.: Tai aš tiesiai nuėjau pas ją. Sakau, V.…klausyk, sakau, va…yra problema, sakau…sakau, nu, manau, kad turėtų išsispręst, bet, sakau, šiaip kelia bangas būtent dėl LRTC centro, sakau, čia yra visai kita tema. K.: Mhm. (t. 12, b. l. 18). G.: Jūs man šiandien jau, sakau... lygiai taip pat, kaip ten, nu... jinai parduotų namą ir kur ji naudos pinigus. Nu, tai...K.: Nu, taip. G.: ...ko... K.: Tas pats, tas pats. G.: ...koks, koks sakau, skirtumas...K.: Mhm. G.: ...kur jie naudos pinigus, sakau...K.: Mhm. G.: ...čia jau ne tas reikalas, sakau. Jeigu pagal teisės aktus jie gali...K.: Mhm. G.: ...ir paėmė /viso gero/... O jeigu viskas ten, kaip sakai, pagal teisės aktus /tinka/, tai, sako...K.: Mhm. G.: …aš nematau jokių problemų, bet, sako, duodu, sako, pasižiūrėt viską. K.: Mhm. G.: ...na ir panašiai. Tai aš dabar jos paklausiau kaip... kaip ten sekasi. K.: Supratau, okei. Bet kaip sekasi. G.: Sakau, aš jai dar po to...K.: Mhm. G.: Aš kitur mačiau, kur yra teismų praktika irgi atidaviau, kad, sakau, nu... žiūrėk... kad čia, nu, tikrai nėra kažkokio kriminalo, kad...K.: Mhm. G.: ... kad jin nesijaustų ten panašiai. Nes ten sako, tą NŽT, sako, krečia iš visų pusių, žinai. Sako, va už vieną /.../ ir panašiai. Iš principo, aišku, valstybėj taip neturėtų būt. Jeigu taip žiūrint. K.: Mhm. G .: Bet kaip jau nukrypo, taip ir nukrypo jau, žinai. K.: Mhm. G.: Valstybė turėtų paimti, pan... pati tuos sklypus pasiimti... i-i-ir... normaliai... žiūrėti. K.: Mhm. G.: O čia dabar LRTC centras ar dar kažkokios įstaigėlės. Kai jos valdo, bet... bet čia jau ne, ne šiandienos klausimas čia...K.: Matyt, žinai. Iš... iš tikrųjų, tai, žinai, kaip /yra/. A-a... buvo akcionas. mes išlošėm. O dabar, kaip sako, teisėtai tu įgijai, o...G.: Ne/…/. K.: Nesinorėtų gint teisių /į tai/ /.../... G.: Čia aš visiškai sutinku. K .: Supratau, V.. G.: Tai, ta prasme, čia niekas nebegali kalbėt apie praeitį, ta prasme. Jeigu čia kažką daryti, tai kažkada... K.: Mhm. G.: ... nebent ateity, sakau aš jai... K.: Mhm. G.: ... ir panašiai, sakau. Jeigu tu kažką ten matai blogo, tai gali į ateitį žiūrėti... K.: Mhm. G.: ...bet ne į praeitį, kas buvo, tai...K.: Nu. G.: Čia bet koks verslas, bet koks, žinai, žmogus, nu…K.: Mhm. G.: Nu, nebausi gi už rūkymą…ė-ė-ė viešoj vietoj…(t. 12, b. l. 19). K.: Mhm. G.: ... jeigu prieš tai nebuvo baudžiama. Tai...K.: Mhm. G.: Nu tai čia... visiška būtų nesąmonė. Tai šitas. K.: Supratau. /.../...G.: Dabar dėl... dėl kito.<...>“ ( t.12, b. l. 20).

Apžiūros 2017 m. kovo 13 d. protokolo duomenimis, <...> apžiūros objektas – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus pateiktos bylos (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 52, b. l. 2) iš 393 lapų apžiūra <...> (t. 52, b. l. 3).

UAB „M. V.“ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus žemėtvarkos skyriaus vadovui 2015 m. spalio 2 d. prašymo išnuomoti naudojamą kitos paskirties valstybinės žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis (t. 36-37), prašoma išnuomoti naudojamo kitos paskirties valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., bendras plotas: 126456 kv. m., dalį, sklypo plane M:1:2000 pažymėtą indeksu „A“, kurios plotas 72 600 kv. m., kuriame yra mums nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių <...> 10. Kiti inžineriniai statiniai – Kiemo statiniai (tvora, baseinas, kiemo aikštelė, radijo antena (2 vnt.)), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis: kiti inžineriniai statiniai. Pageidaujamos išsinuomoti žemės sklypo dalies plotas 72 600 kv. m. Prašymą pasirašė S. S. – M. (t. 52, b. l. 36-37, 9).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. birželio 3 d. protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 100) duomenimis, slapta užfiksuotas 2015 m. spalio 7 d. restorane „A. Š.“, adresu (duomenys neskelbtini), vykęs R. K. ir V. G. susitikimas ir pokalbis, užfiksuoto įvykio pradžia: 9 val. 50 min., pabaiga: 10 val. 20 min. (t. 4, b. l. 101).

Lietuvos teismo ekspertizės specialisto 2017 m. gegužės 16 d. išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis (t. 12, b. l. 33), <...> tikėtina, kad tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas R. K. balsas (šio asmens pasakytos frazės garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 1 priede <...>). Tikėtina, kad tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas V. G. balsas (šio asmens pasakytos frazės garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 1 priede <...>).  Patikslinto tiriamojo garso įrašo <...> stenograma yra pateikta šios specialisto išvados 1 priede. Tiriamasis garso įrašas G-2015-10-07 reikalingas.wav <...> yra ištisinis (t. 12, b. l. 43).

        Specialisto išvados Nr. 11-456(17), 1 priedo duomenimis, stenogramoje yra pažymėta: /.../ vietos, kur pasakyti žodžiai nėra suprantami; /žodis ar frazė/ – vietos, kur dėl pasakytų žodžių kilo abejonių; (frazė) – papildoma informacija. K – tikėtina R. K., G – tikėtina V. G., P – restorano padavėja (t. 12, b. l. 44).

        <...> G.: „Suprask nuo anot tų, kur buvai davęs lapų, niekaip aš negaliu /sutikrint/, aš ministrės klausiau. Tai sakau...K.: Aha. G.: Aš jai atidaviau...K.: Aha. G.: ...sako, aš perdaviau...K.: Aha. G.: ...bet sako, kadangi ta vadovė spaudos atstovei dabar iš... nespėja, STT tyria, nu tai kitam ji ten...K.: Mhm, mhm... Ai, nu, nu, nu. G.: ... taryboj, supranti tai sako, aš jos tiesiog negaliu paklaust...K.: Mhm. G.: ...ar viskas tvarkoj. K.: Mhm. G.: Nu tai sako, atiduot atidavė. K.: A, nu tai suprantu. K.: /Jeigu/ atidavė tai gerai. Tai ten palauk inspekcija dešimtą dieną man rodos /.../ G.: Nu tai va dar ši... aš pabandysiu....K.: /Nu tai viskas.../ G.: ...aš pabandysiu... Dešimta diena kas čia yra? Ne, dešimta turbūt negali būti...K.: Neatsimenu, ten parašyta arba aštunta...G.: Kas čia yra?... Nu, aš vakar jos dar užklausiau. Sakė jin ketvirtadienį /jau/ turėtų matyt, /žinai/. K.: A, tai tvarkoj. G.: Tai... nu žinai...K.: Mhm. G.: Kas nuo manęs priklauso padariau, o ten po to žiūrim. Nors žinai, kol pabandys įsikišti, kad kažkas... Taigi matys, kad kažkas dar ne taip... (t. 12, b. l. 44). K.: Mhm, tada duosiu žinot..G .: ...tai /jus/ irgi duokit, duokit žinot, aš tada pabandysiu... jau tiesiogiai tenais pasiklausti kas ten jiems nepatinka...K.: Gerai. G.: ... kas ten kliūva. Bet, manau, kad būtų logiškiausia turėtų būt per ją, nes įprastai labai taip jau atsakingai pas ją. K.: Ne, taip labai gerai, tai labai gerai vis tiek pamatys. /Aš/ manau, kad ketvirtadienis /nėra/ /.../... trumpas dalykas tai... ė-ė... dėl tos mūsų bendresnio pobūdžio vakarienės tik /mums/ pirmadienį pasirinksit... ta prasme... Mes prisitaikysim. Sekantį dar sekantį, ar kažkada tolyn ta prasme...G.: Aš paklausiu tada V.. K.: Jo. G.: Ė-ė... sakė tai visai...K .: Mhm. G.: ... nieko prieš sudalyvaut būtų. K.: Jo. G.: Aš tikrai nieko prieš, kad jisai...K.: Mhm. G.: ...šiaip dalyvautų...K.: Mhm. G.: ... kad jaustų irgi pulsą. K.: Mhm, o...G.: Juo labiau, kad sakė, jie karts nuo karto irgi su... su vadovais, sako...K.: Jo. G.:...susitinkam, sako tai...K.: Jo, susitinka, tiesiog tokiam amplua manau nebuvo dar susitikęs. <...> (t. 12, b. l. 45).

        Apžiūros 2017 m. kovo 13 d. protokolo duomenimis, <...> apžiūros objektas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus pateiktos bylos (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 52, b. l. 2) iš 393 lapų apžiūra <...> (t. 52, b. l. 3).

        Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rizikų vertinimo departamento 2015 m. lapkričio 2 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui duomenimis, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rizikų vertinimo departamento Veiklos kokybės užtikrinimo skyrius nagrinėjo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) nuomos teisėtumą. Nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad 2014 m. vasario 14 d. Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) išnuomota valstybinės žemės ploto dalis (72600 kv. m) yra per didelė žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esantiems statiniams eksploatuoti, todėl tenkinant UAB „M. V.“ prašymą patikslinti Sutartį, prašome taip pat spręsti klausimą dėl nuomojamos žemės sklypo dalies patikslinimo <...> (t. 52, b. l. 38, 9).

        Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo A. J. 2015 m. lapkričio 9 d. rašto UAB „M. V.“ dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis (t. 52, b. l. 43), <...> Bendrovei nuosavybės teise priklausantiems pastatams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre jų tiesioginę paskirtį, reikalinga tik dalis 72600 kv. m ploto sklypo dalies, esančios kitos paskirties 126456 kv. m ploto valstybinės žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), todėl <...> Bendrovė turi kreiptis su prašymu pakeisti 2014 m. vasario 14 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) papildomu susitarimu, t. y. sumažinti nuomojamą žemės sklypo plotą pagal Bendrovės naujai pateiktą nustatyta tvarka savo lėšomis parengtą žemės sklypo planą <...> Priešingu atveju nuomos santykiai, atsiradę 2014 m. vasario 14 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, bus nutraukti prieš terminą <...> (t. 52, b. l. 44, 9-11).

        Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo pavaduotojos, laikinai atliekančios skyriaus vedėjo pareigas, G. G. 2015 m. lapkričio 13 d. įsakymo dėl valstybinės žemės sklypo, (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties pakeitimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, <...> atsižvelgdama į uždarosios akcinės bendrovės „M. V.“ 2015 m. spalio 2 d. prašymą „Išnuomoti naudojamą kitos paskirties valstybinės žemės sklypą“, pakeičiu 2014 m. vasario 14 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal susitarimo dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo projektą, kuris yra neatskiriamoji šio įsakymo dalis <...> (t. 52, b. l. 49, 11).

        Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus l. e. p. skyriaus vedėjos pavaduotojos, atliekančios skyriaus vedėjos funkcijas G. G. 2015 m. lapkričio 13 d. rašte dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini), skirtame UAB „M. V.“ (t. 52, b. l. 47), nurodyta, jog „Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius (toliau – Skyrius) išnagrinėjo Jūsų 2015 m. spalio 2 d. prašymą išnuomoti naudojamą kitos paskirties 126456 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 72600 kv. m ploto sklypo dalį. Nagrinėjant Jūsų prašymą nustatyta, kad 2014 m. balandžio 7 d. sutikimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Perleisti valstybinės žemės sklypo dalies nuomos teisė“ pagrindu sudaryta 2015 m. rugsėjo 2 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2015 m. rugsėjo 3 d. priėmimo – perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) akcinė bendrovė L.r.t.c. perleido nuomos teisę Jums, kuri buvo suteikta sudarius 2014 m. vasario 14 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, atsižvelgiant į tai, kad minėta nuomos teisė perėjo Jums, Skyrius parengė susitarimo dėl valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotos Nekilnojamojo turto registre (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pakeitimo projektą. Maloniai kviečiame Jus, per 20 darbo dienų nuo šio pranešimo gavimo atvykti adresu: (duomenys neskelbtini), suderinti susitarimo dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo projektą (prašome įmonės atstovą turėti asmens tapatybę ir atstovavimą patvirtinantį dokumentą) (t. 52, b. l. 47) <...> Norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad nugriovus 120 m. ir 60 m. aukščio radijo antenas, paskirtis – kita, statinių kategorija – ypatingi, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Jums nuosavybės teise priklausančių pastatų eksploatavimui turėtų būti išskirta mažesnė už esamą žemės sklypo dalis, tačiau užtikrinanti nuosavybės teise valdomų statinių tinkamą naudojimą pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytąją tiesioginę paskirtį. Atsižvelgiant į pasikeitusį reikalingą statiniams ar įrenginiams eksploatuoti žemės sklypo plotą, vadovaujantis Taisyklių nuostatomis bei aukščiau išdėstytais argumentais, prašome, per Jums patogų, tačiau atitinkantį protingumo kriterijų terminą, parengti ir Skyriui pateikti adresu: (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), planą, kuriame būtų išskirta dalis esantiems statiniams funkcionuoti, atitinkamai sumažinant nuomos teise naudojamą valstybinio žemės sklypo dalį <...> (t. 52, b. l. 48).

2015 m. lapkričio 16 d. susitarime dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo Nr. (duomenys neskelbtini) nuodyta, jog „Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo pavaduotoja, laikinai atliekanti skyriaus vedėjo funkcijas, G. G., toliau vadinama nuomotoju, ir uždaroji akcinė bendrovė „M. V.“ <...> atstovaujama generalinės direktorės Z. S.-M. <...> toliau vadinama nuomininku, susitariame: 1. Pakeisti 2014 m. vasario 14 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotą Nekilnojamojo turto registre (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pakeičiant sutarties preambulę ir ją išdėstyti taip: Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, <...> už kurią pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. spalio 22 d. įgaliojimą Nr. 1Į-1495-(1.9) „Dėl sprendimų disponuojant valstybine žeme priėmimo, bendraturčio teisių įgyvendinimo ir kitų funkcijų vykdymo“, veikia laikinai einanti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas, atliekanti skyriaus vedėjo funkcijas, G. G., toliau vadinama NUOMOTOJU, ir uždaroji akcinė bendrovė „M. V.“ <...> atstovaujama generalinės direktorės Z. S.-M., veikiančios pagal bendrovės įstatus, toliau vadinama NUOMININKU. 2 Šį susitarimą NUOMININKAS savo lėšomis per 3 mėnesius įregistruoja Nekilnojamojo turto registre. Nuomininkui neįvykdžius šios sąlygos, NUOMOTOJAS turi reikalauti pašalinti sutarties sąlygų pažeidimus arba nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą. 3. Šis susitarimas yra neatskiriamoji 2014 m. vasario 14 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalis (t. 52, b. l. 50). Pažymėtina, kad rankraštiniai datos ir susitarimo numerio įrašai yra užbraukti pieštuku. Dokumento viršutiniame kampe, dešinėje pusėje, yra rankraštinis užrašas „sunaikinta 2015-12-07“ <...> (t. 52, b. l. 11). Susitarimo rengėjas T. S. (nuomotojo rekvizitų parašas ir antspaudas yra užbraukti)(t. 52, b. l. 12).

        Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis (t. 52, b. l. 56), <...> nutarta įspėti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorę ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus vedėją nedaryti teisės pažeidimų, t. y. nepasirašyti 2014 m. vasario 14 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo, joje įrašant tik naująjį nuomininką uždarąją akcinę bendrovę „M. V.“ ir nekeičiant valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygų. Reikalauti spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti - teisės aktų nustatyta tvarka nustatyti reikalingo uždarajai akcinei bendrovei „M. V.“ priklausantiems pastatams eksploatuoti žemės sklypo dalies ribas ir dydį, pakeisti 2014 m. vasario 14 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant žemės sklypo dalį, į kurią perleidžiama nuomos teisė uždarajai akcinei (t. 52, b. l. 88, kita pusė) bendrovei „M. V.“, atitinkamai sumažinant ankstesniam nuomininkui – akcinei bendrovei „L.r.t.c.“ išnuomoto žemės sklypo plotą <...> (t. 52, b. l. 89, 86-89).

        

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. birželio 6 d. protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 95) duomenimis, slapta užfiksuotas 2015 m. gruodžio 9 d. restorane „S.“, adresu (duomenys neskelbtini), vykęs R. K. ir V. G. susitikimas ir pokalbis, užfiksuoto įvykio pradžia: 13 val. 45 min., pabaiga: 14 val. 20 min. (t. 5, b. l. 95).

        Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2017 m. gegužės 31 d. išvados Nr. 11-996(17), 11-997(17) duomenimis (t. 13, b. l. 33), <...> tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas R. K. balsas (šio asmens pasakytos frazės garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 2 priede <...>). Tiriamajame garso įraše yra užfiksuotas V. G. balsas (šio asmens pasakytos frazės garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 2 priede <...>).  Patikslinta tiriamojo garso įrašo fragmento stenograma yra pateikta šios specialisto išvados 2 priede. Tiriamasis garso įrašas G-2015-12-09 reikalingas.wav <...> yra ištisinis (t. 13, b. l. 45).

        Specialisto išvados Nr. 11-996(17), 11-997(17), 2 priedo duomenimis, stenogramoje yra pažymėta: /.../ vietos, kur pasakyti žodžiai nėra suprantami; /žodis ar frazė/ – vietos, kur dėl pasakytų žodžių kilo abejonių; (frazė) – papildoma informacija. K – R. K., G –V. G., (P – padavėjas) (t. 13, b. l. 48). 

          <...> K.: „Tai jo, manau, kad nu, sakė, racionaliai, ta prasme. G.: Svarbiausia, žinai. Ten sakė, kad žiūrės...K.: Mhm. G.: ... protingai, žinai. K.: Mhm. G.: Ypač dabar dar kai, kai kiti ten skandalai ten su ta, kur beje pats buvai minėjęs. K.: Ai, jo. Bet kažkur aš, aš nežinau, kaip ten dasikapstė, aš, aš jį vat, ant stalo...G.: Ne, tai. K.: ... padėjau ir stovėjo. G.: Ne, tai jie ten dasikapstė per kitą, ten matomai darė tyrimą ir ten... Tik kad ten žinai, dabar aišku, aš tiek kiek žiniasklaidoj skaičiau, ten žinai. K.: Mhm. G.: Nelabai, nelabai daugiau kažką...K.: Mhm. G.: ...ir mačiau, bet ten situacija yra tokia keista, net anekdotinė, kaip sakyt. Panašu, kad tuos pamatus suformavo tai ne... ne verslininkai susitvarkė. Juos susitvarkė dar savivaldybėj. Kai jie nusipirko su tais kaip įformintais jau pamatais. K.: Taip. G.: Ta prasme, visus dokumentus. K.: Mhm. G.: Nu, jie ten žinojo, ar nežinojo, kad...K.: Mhm. G.: ... tie pamatai yra, nu, jau kitas klausimas. Bet tai ta prasme, žinai, lygiai taip pat kai perki mašiną, ten tau įrašyta, kad ji nuvažiavo šimtą tūkstančių. K.: Mhm. G.: Ir tu ją pardavinėji, o ten gal jau trys šimtai tūkstančių. K.: Aš pakankamai giliai po to sužinojau tą istoriją, čia tikrai ne D. keisas, ne D. failas. G.: Ne, ne, Vilniaus skyrius. K.: Savil... savivaldoj susipjovė, reiškia, K. chebra su-u... turėčiau sakyt D. chebra, ta prasme. Kuris... ir kadangi D. chebra nunešė, K. visur ėjo, visur skundė, iki laiškų Seimo nariams. Nežinau, ar tau buvo pakliuvę, ta prasme... Vienu žodžiu, susi... susidraskė dvi chebros... a...G.: Tiksliau dabar visi. K.: Jo. Nu, ta prasme kaip, K. jis nėra kultūringas, tas kitas kolega, kurį minėjau, yra pakankamai kultūringas ir kaip sakyt, su visais linkęs pasidalyti, o anas kaip senas KGB‘istas manė matyt, kad išlups. G.: Nu, tai ten žinai, įstrigo, ten aš taip dabar įsivaizduoju, bet... skandalėlis, bet...K.: Mhm. G.: Aišku, dar neaišku, kiek ten įsivėlę patys tie NŽT, bet aš įtariu, kad ten labiau net ne jie. Labiausiai bus įsivėlę tie, kurie tuos pamatus nubraižė, žinai. K.: Savivaldy/bių/... Nu, ten J. klausimas. Bet kadangi J. yra ne, /.../ nedavęs, ta prasme, tai čia...G.: Ne... K.: Gali dar ant to /…/ pasidaryt. G.: Bet manau, kad mūsiškiai išsispręs kitus klausimus. (t. 13, b. l. 49). K.: Jo, aš manau, kad kažkaip man atrodo, kad taip. Tai va. Tai...tai šita, šitas, šitas, jo, šitas dėkui tai tvarkoj, ta prasme...ė-ė...<...>(t. 13, b. l. 50).

        Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Teisės departamento 2015 m. gruodžio 9 d. rašto Nr. TR-13962-(5.34) dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties pakeitimo, adresuoto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, duomenimis, <...> Nacionalinės žemės tarnybos Teisės departamentas rengia skundą dėl Nutarimo apskundimo aukštesniajam prokurorui. <...> prašoma susilaikyti nuo 2014 m. vasario 14 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „L.R.t.c.“ buvo išnuomota 72 600 kv. m ploto žemės sklypo dalis, esanti 126 456 kv. m ploto valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), pakeitimo iki kol bus išnagrinėtas Nacionalinės žemės tarnybos skundas dėl Nutarimo. Taip pat prašoma kreiptis į UAB „O.“ dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plano, kuriame būtų išskirta žemės sklypo dalis, reikalinga UAB „M. V.“ nuosavybės teise turimiems pastatams eksploatuoti, parengimo (t. 52, b. l. 53).

        Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. spalio 12 d. protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis (t. 9, b. l. 9), slapta užfiksuotas tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. (K.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi V. G. (G.), susirašinėjimas SMS žinutėmis.

        2016 m. sausio 12 d., 9.41.58 val., K.: „Sveikas, V.. Vilniuj ar pabeges pailset? R.k“ (t. 9, b. l. 18).

        2016 m. sausio 12 d., 10.32.20 val. (t. 9, b. l. 18), G.: „Vilniuj, vaziuoju per darzelius :) apie 13 val busiu jau centre iki darbo dienos galo“ (t. 9, b. l. 19).

        2016 m. sausio 12 d., 10.34.25 val., K.: „Jei rastum laiko s. ar S. kokia 16 val ar kiek veliau, buciau dekingas. R.k“ (t. 9, b. l. 19).

        2016 m. sausio 12 d., 11.06.54 val., G.: „16 val. Puikiai tinka. Galim sokolado.“ (t. 9, b. l. 19).

2016 m. sausio 12 d., 11.09.46 val., K.: „Puiku. Iki“ (t. 9, b. l. 19).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. spalio 26 d. protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis (t. 6, b. l. 21), užfiksuoto įvykio vieta: Vilniaus miestas; data: 2016 m. sausio 12 d.; pradžia: 14 val. 30 min.; pabaiga: 16 val. 35 min.

        14. 30 val. pradėtas stebėti restoranas „A. Š.“, esantis (duomenys neskelbtini).

        15.52 val., prie restorano „A. Š.“, sustojo automobilis „Mercedes Benz GL“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (vairavo vairuotojas), iš kurio išlipo R. K. ir rūkydamas stovėjo (duomenys neskelbtini) (vairuotojas automobiliu „Mercedes Benz GL“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvažiavo nestebimas).

        15.55 val., R. K. užėjo į minėtą restoraną „A. Š.“, kuriame atsisėdo prie lango esančio staliuko (Filmuota GV-2016-01-12?2).

        16 val. į restoraną „A. Š.“ užėjo V. G., kuris susitiko R. K. ir kalbėjosi sėdėdami prie lango esančio staliuko (Filmuota GV-2016-01-12?3).

        16.35 val., R. K. ir V. G. išėjo iš restorano „A. Š.“ ir kartu nuėjo Gedimino prospektu, Vilniuje (Filmuota GV-2016-01-12?4). Sekimas buvo baigtas (t. 6, b. l. 22, 13-25).

        Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. birželio 6 d. protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 6, b. l. 26) duomenimis, slapta užfiksuotas 2016 m. sausio 12 d. adresu (duomenys neskelbtini), vykęs R. K. ir V. G. susitikimas ir pokalbis, užfiksuoto įvykio pradžia: 16 val. 00 min., pabaiga: 16 val. 35 min. (t. 6, b. l. 26).

        Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2017 m. gegužės 31 d. išvados Nr. 11-1076(17), 11-1077(17) duomenimis (t. 13, b. l. 83), <...> tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas R. K. balsas (šio asmens pasakytos frazės garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 2 priede <...>). Tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas V. G. balsas (šio asmens pasakytos frazės garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 2 priede <...>). Patikslintų tiriamojo garso įrašo <...> fragmentų stenograma yra pateikta šios specialisto išvados 2 priede. Tiriamasis garso įrašas 2016-01-12.wav <...> yra ištisinis <...> (t. 13, b. l. 95).

        Specialisto išvados Nr. 11-1076(17), 11-1077(17), 2 priedo duomenimis, stenogramoje yra pažymėta: /.../ vietos, kur pasakyti žodžiai nėra suprantami; /žodis ar frazė/ – vietos, kur dėl pasakytų žodžių kilo abejonių; (frazė) – papildoma informacija. K – R. K., G –V. G. (t. 13, b. l. 98). 

         <...> K.: „ Tai aš /dar/ galvoju, trumpai pasakysiu tau. /.../ M-m... Jo... /.../ padarėm dešimt papildom/ą/, a ne? Su advokatu aš susikontaktavau, ir manau, kad jau viskas įbyrėjo. Su Ž. - jo. Ji man vakar atvežė dokumentus. Tai, aš manau, kad ryt jau pradėsiu tvarkyt ir greit sutvarkysiu. Žymiai, tai... gali, gali, gali žiūrėt.. G.: Gerai. K.: ... toliau, ta prasme, kaip, kaip jau ten tau gaunasi šitas... šitas dalykas... šitas dalykas. O iš, iš, iš klausimų tai paprašysiu pasidomėt, kaip šitas mūsų eina. Čia laiškas Antikorupcijos komisijai. G.: A-a... K.: Bet apie tą patį, apie /t./. Aš ką tik su V. kalbėjau. G.: Aha. K.: Tai jis pozityviai pažiūrės į mūsų reikalą, ta prasme, aš jam pasakiau, kad mes ten nevogėm, sumokėjom septynis milijonus eurų... G.: Aha. K.: Tai... aš tik galvoju, kadangi... pasidomėk truputi... kadangi D., D. nebėra. G.: /Yra tik tai/ /.../ K.: Yra kažkokia /liepė/, ta prasme, kas ten per si... per situacija. G.: Gerai. K.: Kas ten per situacija. G.: Paklausiu. Ir viskas? K.: Ne, nu, ir, ir norėjau paklaust, gal, gal tau pavyko apžaisti tą su V. kažkaip tuos NMA biudžetus? Jūs... /dar/... kol kas nesimatėt? G.: Aš jos praktiškai nemačiau jos. K.: Aha. G.: Jin dabar grįžta iš Žaliosios savaitės. K.: Mhm. G.: Aš paklausiu... Jie ten, matai, prisidarė dabar... pasidarė problemų. „L. r.“ ten užsipuolė ją. <...>(t. 13, b. l. 99).

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2016 m. vasario 1 d. rašto Nr. (23.2)-2D-1506 duomenimis, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (toliau – Skyrius) <...> Skyrius AB „L. r. t. c.“ išdavė 2015 m. liepos 10 d. pažymą <...> tik dėl nugriautų <...> atotampų, 120 m ir 60 m aukščio radijo antenų stiebų, metalinės tinklo tvoros ir fiderinių linijų metalinių atramų (duomenys neskelbtini). Atotampų ir radijo antenų stiebų pamatų bei antenų įžeminimo kontūro griovimo projekte nebuvo numatyta <...> (t. 120, b. l. 2).

Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-638-798/2017 duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 11 d. sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti (ieškovas – Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą). Pripažinta negaliojančia 2014 m. vasario 14 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini); pripažinta negaliojančiais 2015 m. rugsėjo 2 d. pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 2.1.10. papunktis dėl 120 metrų ir 60 metrų aukščio radijo antenų, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo ir 2.3. papunktis dėl nuomos teisės perleidimo; pripažinta negaliojančiais 2015 m. rugsėjo 3 d. priėmimo-perdavimo akto, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 2.1.10. papunktis dėl 120 metrų ir 60 metrų aukščio radijo antenų, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir 2.2. papunktis dėl nuomos teisės perleidimo. Taip pat šiuo sprendimu iš atsakovės AB L. r.. t. c. priteista atsakovei UAB „M. V.“ 247 080 Eur, sumokėti už radijo antenas, pripažintas negaliojančiu 2015 m. rugsėjo 2 d. pirkimo-pardavimo sutarties 6.6 papunktis, atsakovė VĮ „Registrų centras“ įpareigota išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro kitus inžinerinius statinius – radijo antenas (2 vnt.), priteista valstybei iš atsakovių bylinėjimosi išlaidos (t. 140, b. l. 148-162).

Liudytoja V. B. paaiškino, kad pažįsta V. G., daug metų buvo vienoje partijoje, dirbo vienoje frakcijoje Seime. Santykiai buvo partiniai, darbiniai. Pažįsta E. M. kaip Seimo narį, kaip buvusį ministrą. G. S. taip pat pažįsta kaip Seimo narį, kaip buvusį ministrą. Š. G. pažįsta labai mažai, žino, kad buvo Seimo narys. R. K. nepažįsta. Ji buvo žemės ūkio ministrė, valdymo sferoje buvo ir žemės klausimai. Ministre dirbo nuo 2014 m. liepos 19 d. iki 2016 m. gruodžio 13 d. Prie ministerijos buvo Nacionalinė žemės tarnyba, tiesiogiai nebuvo jų vadovė, tik sprendžia dėl vadovo tinkamumo eiti pareigas, priėmimo, konkurso paskelbimo. Jokių nurodymų negalėjo duoti ir neturėjo tam teisės. Kaip ir kiekvienas ministras, darydavo pasitarimus, svarstydavo neaiškius klausimus. Buvo galbūt 80 procentų Seimo narių, kurie kreipdavosi dėl vienokio ar kitokio klausimo, susijusio su žemės tvarkymu, žemės skyrimu, grąžinimu, sklypų formavimu. Vilniuje tai buvo šiek tiek sudėtingesnis dalykas. Kadangi miestuose, didmiesčiuose žemės sklypų formavimas labai priklausė ir nuo Vilniaus savivaldybės, Nacionalinė žemės tarnyba turėjo kontroliuoti, žiūrėti, ar teisingai formuojami sklypai. Tų klausimų buvo labai daug. Kreipdavosi ne tik į ją, ir per Vyriausybę, ir per Seimo narius. Šiuo atveju buvo kreiptasi, paprašyta pasižiūrėti dėl šio sklypo, nieko daugiau neaiškinant, pasižiūrėti, ar galima įvykdyti kokius veiksmus, ar ne. Pasakė, kad įstatymas to neleidžia. Į ją kreipėsi V. G.. Nacionalinės žemės tarnybos pasitarimuose nedalyvaudavo, už žemėtvarkos klausimus buvo atsakingas viceministras A. E. ir Žemės išteklių tvarkymo departamentas, kuriam tuo metu vadovavo A. K.. Nežino, ar minimas sklypas buvo išnuomotas. Bendrovė „L. r. t. c.“ girdėta, gal ir galėjo būti išnuomotas tas sklypas šiai bendrovei. Neatsimena, kaip buvo suformuluotas tas konkretus klausimas. Ji pasižiūrėjo, kad to, ko jis klausė, pakeisti, kas buvo padaryta, negalima. Jei Nacionalinė žemės tarnyba dirba savarankiškai ir pagal įstatymus, jie nieko pakeisti negali, jei yra kokie nors pažeidimai, ji, kaip ministrė, negalėtų ten priimti atskirų sprendimų, išskyrus dėl vadovo. Niekada jokių tiesioginių nurodymų, kad vienaip ar kitaip sutvarkytų sklypą, nebūdavo. Ji kalbėjosi su A. K., paprašė, kad pateiktų visą medžiagą apie tuos sklypus. Pasižiūrėjo, kad tai, ko prašė V. G., padaryti negali. Nepamena tiksliai, ko prašė V. G.. Žino, kad toks sklypas buvo (duomenys neskelbtini). Su V. G. nėra giminaičiai, artimi draugai, siejo darbiniai santykiai, kaip Seimo narių ir kaip partijos narių, buvo „U.“ nariais. „U.“ ji buvo ir eilinė, ir pavaduotoja. Nurodomu laikotarpiu buvo „U.“ pirmininko pavaduotoja. Pirmininku iš pradžių buvo V. U., o po to V. G.. Neatsimena, ar buvo V. G. pavaduotoja, atrodo, kad buvo. Į ministro pareigas ji buvo deleguota partijos. Pačioje partijoje jokie klausimai, susiję su jos funkcijomis, nebuvo aptariami, o frakcijoje – susiję su žemės ūkiu teikiami ar ruošiami įstatymai. Buvo apie tai diskutuojama, ji visada klausdavo, teikdama Žemės ūkio ministerijos įstatymą, ar frakcija palaikys, ar teiks. V. G. kreipėsi į ją vieną kartą Seime, kitą kartą ministerijoje. Tas, kas norėdavo užeiti pas ją į ministeriją, visada pranešdavo, pasakydavo, kad ateis ir suderindavo laiką. Žino, kad V. G. turėjo sklypo brėžinius, daugiau jokių dokumentų nebuvo. Nežino, iš kur jis juos gavo. Žemėtvarka tokių dalykų nedalina, galbūt turėjo suinteresuotas asmuo, kuris prašė V. G.. Buvo paprasti brėžiniai, ne nuotraukos. Matomai, kad buvo kažkokių problemų dėl sklypo ploto, bet tiksliai neprisimena. Negali pasakyti tiksliai, dėl ko konkrečiai jis prašė pasidomėti, tik žino, kad dėl to sklypo. Atrodo, kad naujoji nuomos sutartis neįsigaliojo, vadinasi, neatitiko įstatymo reikalavimų. Neprisimena dėl ko, bet buvo teismų sprendimai. Nežino, kas buvo su tomis dvejomis antenomis, ji tame sklype nėra buvusi ir jo gyvai nematė. Jai specialistai, kuriais pasitiki, pateikė informaciją, kad tai darydami, ko prašė, pažeistų įstatymą, nes įstatymas to neleidžia daryti. Tai buvo pasakyta ir daugiau prie to klausimo negrįžo. A. K. buvo prieš kažkokius pakeitimus, nes tai prieštarauja įstatymams ir jie, jei kas nors kreipsis į teismą, praloš ir pažeis teisės aktus. Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) nuomos buvo gal pora kartų domimasi, bet nemato to, kaip išskirtinio atvejo, nes beveik kiekvienas Seimo narys kažko klausdavo, kažkuo domėdavosi. Visada jos atsakymas būdavo toks: „pasižiūrėsiu, pasiaiškinsiu“ ir, jei įstatymas leidžia, galima kalbėti apie tai, ar ten teisingai viskas padaryta, o jei įstatymas neleidžia nieko keisti, viskas yra teisingai padaryta, tada nieko negalima pakeisti. Toks ir buvo atsakymas dėl sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kad įstatymai to neleidžia. Konsultavosi tiek su Nacionaline žemės tarnyba, tiek su Žemės tvarkymo departamento specialistais ir vadovais, jie pateikė visą informaciją, kad, jei kažką keistų ir darytų, tai būtų įstatymo pažeidimas. V. G. pasakė, kad įstatymas neleidžia nieko kitaip išspręsti ir daugiau pokalbio ta tema nebuvo. V. G. neminėjo, kieno interesais jis veikia, šiame kontekste neminėjo koncerno „X“, jis paprašė pasidomėti ir viskas. V. G. prašė, kad pakalbėtų su Nacionalinės žemės tarnybos specialistais, galbūt ir su pačia direktore, kad, jei norės žmonės kreiptis ir detaliau išsiaiškinti, ką galima padaryti, priimtų. Nežino, ar buvo susitikę. Neminėjo, kokie tie žmonės ir kokioje institucijoje jie dirbo. Pavardžių niekada neminėjo, o ar minėjo, kad tai „X“, negali pasakyti, bet kad dėl šio sklypo suinteresuoti asmenys nori susitikti, pasikalbėti ir išsiaiškinti detaliau, ką įstatymas leidžia, ko neleidžia, to buvo prašyta. Pirmiausiai buvo kalba su Nacionalinės žemės tarnybos vadove D. G., kuri iš pradžių sakė, kad įstatymas yra dviprasmiškas, kad galima ir taip, ir taip pasižiūrėti, bet po to, kai jų specialistai pateikė išvadą, kad tikrai nieko negalima pakeisti, tada buvo pasakyta V. G., kad įstatymas neleidžia ir niekas jokių veiksmų nesiims. V. G. padėkojo, kad išsiaiškino. Ji D. G. pasakė, kad V. G. kreipėsi, kad norėjo išsiaiškinti ir kad pateiktų visą informaciją apie tą sklypą. Šiuo atveju buvo D. G. pasakymas, kad įstatymas dviprasmiškai apibrėžia tam tikrą situaciją ir kad galima įstatymą ir taip, ir taip taikyti. Jei jai kyla neaiškumų kad kažkas negerai, gali tik aiškintis. Jei mato arba gauna informacijos iš kontrolės arba audito, kad yra tam tikrų pažeidimų, tada galima nurodyti, sudaryti komisiją ir pavesti viceministrui aiškintis, kur ir kokie yra pažeidimai, ir tada visi turi bendrai priimti sprendimą. Žemės ūkio ministerija formuoja politiką, įgyvendina savo žemės ūkio politiką, teisės aktus. Ministro kompetencija yra labai siaura, t. y. vadovavimas visam žemės ūkiui, strategijos kūrimas, strateginių klausimų sprendimas, bet ne kiekvieno žemės sklypo klausimai. Nepamena, ko prašė V. G., žino, kad turėjo sklypo brėžinį ir prašė pasižiūrėti, ar viskas yra pagal įstatymą. Nepamena, ar ėjo kalba apie sklypo nuomą. V. G. nepasakė, kad jam to reikia. Tikriausiai buvo vienas prašymas, pasakant, kokia yra problema, o kitas – praėjus mėnesiui, buvo paklausta, ar išsiaiškino, ar yra išsprendžiamas šis klausimas. Atrodo, kad tada ir buvo tas prašymas, kad susitiktų su specialistais ir pasiaiškintų, nes verslo atstovų nuomone, jie kitaip mato tuos įstatymus, teisės aktus, jų įgyvendinimą, negu jų žemės ūkio specialistai ir, jei norėtų susitikti, ar gali susitikti. Pasakė, kad gali susitikti, kad tartųsi iš anksto su Nacionalinės žemės tarnybos direktore. Negali pasakyti, ar buvo susitikimas, ar nebuvo. Ji pasakė Nacionalinės žemės tarnybos direktorei, kad, jei kreipsis, suorganizuotų susitikimą su specialistais, susėstų ir išsiaiškintų. Sklypą tikrai jai paminėjo, mano, kad ji žinojo, kas kreipėsi, pavardžių tikrai neminėjo, galbūt buvo paminėtas „X“. Tai sprendžia iš to, kad specialistai žinojo, kieno yra interesai, kas domisi tuo sklypu ir nori išspręsti savo naudai, tikėdamiesi, kad teisės aktai tai leidžia. Jai V. G., kiek pamena, to nesakė. Buvo „M. V.“, ne „X“. Tai žinojo iš jų specialistų, nes jiems tai nebuvo naujiena, jie žinojo, buvo aiškinamasi ne vieną ir ne du mėnesius. Tikriausiai buvo paskutinis toks kreipimasis pasižiūrėti, ar ten tikrai nėra specialiai vilkinama arba specialiai nedaroma. Tada buvo kreiptasi į ją, nes tiek žemės ūkio specialistai, tiek Nacionalinė žemės tarnyba apie šį sklypą žinojo. Brėžinys buvo atspausdintas. Nežino, iš kur jis jį gavo. Kadastriniame žemėlapyje buvo nubraižytas sklypas ir pažymėtas toje vietoje, kad būtent apie šį sklypą eina kalba. V. G. neaiškino, iš kur jis gavo brėžinį, jo neklausė. Pagal savo pareigas ji negali duoti nurodymų administracijai nei žodžiu, nei raštu sudaryti žemės nuomos sutartį. Ji tik gali sudaryti komisiją, kuri galėtų išsiaiškinti, ar kažkas teisingai padaryta, ar ne. V. G. neprašė jos, kad duotų nurodymą arba Nacionalinei žemės tarnybai, arba Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus tarnautojams sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, prašė tik išsiaiškinti. Žemės ūkio ministrui pavaldūs ministerijos darbuotojai nepriima sprendimų dėl sklypų nuomos ar pardavimo, priima pati Nacionalinė žemės tarnyba. Buvo įsivedę tvarką, kad tuos sklypus, kurie neaiškūs, turėjo peržiūrėti ir Žemės ūkio ministerijos departamento žmonės, pasižiūrėti, ar tikrai nėra pažeidimų. Buvo kaip papildoma kontrolė. Žemės ūkio ministras pagal kompetenciją negali duoti nurodymų Nacionalinei žemės tarnybai priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Žemės ūkio ministrui nepavaldus NŽT Vilniaus skyrius. Žemės ūkio ministrui tiesiogiai pavaldus tik Nacionalinės žemės tarnybos vadovas. Sprendimus ministras priima dėl atleidimo, dėl nuobaudų skyrimų, dėl atostogų išleidimo, dėl komandiruočių, tai mano, kad tai yra pavaldumas. V. G. prašė pasižiūrėti, ar teisiškai įmanoma tai padaryti ir informaciją pateikti, tai nebuvo prašymas priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Jokio sprendimo priimti jis neprašė. Pagal savo pareigas ji negali duoti nurodymų administracijai nei žodžiu, nei raštu sudaryti žemės nuomos sutartį. Ji tik gali sudaryti komisiją, kuri galėtų išsiaiškinti, ar kažkas teisingai padaryta, ar ne. Dažniausiai sudaro darbo grupę iš ministerijos specialistų ir visada tai darbo grupei vadovaudavo viceministras, atsakingas už žemėtvarkos klausimus. Tada aiškinasi, kur ir kokie pažeidimai yra, įtraukia žmogų iš NŽT, kuris pateiktų visą informaciją ir būtų toje darbo grupėje. Jei yra pažeidimai, mato, kokie tie pažeidimai. Dėl sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), komisija nebuvo sudaryta. Pasitiki tiek A. K., tiek kitais specialistais, kurie pasakė, kad jokio pažeidimo nėra, o jei kažką darys, pažeis teisės aktus. A. K. buvo laikinai einanti direktoriaus pareigas. Tiesiogiai ji nėra atskaitinga, nes darbuotojai pavaldūs kancleriui. Jai negirdėtas 2015 m. lapkričio 13 d. įsakymas, kuriuo pakeičia 2014 m. vasario 14 d. valstybinės žemės nuomos sutartį. Nepamena, ar girdėtas susitarimas su konkrečiu verslo subjektu. Po V. G. prašymo ji kalbėjo su D. G. ir A. K.. Pirmiausiai kalbėjo su D. G., daugiau niekas nedalyvavo šiame pokalbyje. D. G. tada pateikė informaciją, kad įstatymas konkrečiai neapibrėžia, kad galima taip ir taip, tada kreipėsi į A. K., ši surinko visą medžiagą ir, kiek pamena, atnešė ne tik to sklypo, buvo gal 10 sklypų, dėl kurių verda aistros ir kurie yra neaiškūs, ir pasakė, kad čia yra įstatymų pažeidimai: arba reikia nutraukti sutartis, arba negalima pasirašyti sutarčių. Dėl to sklypo, tai ką pateikė, perdavė informaciją V. G., pasakė, kad teisės aktai nieko neleidžia daryti. Kai buvo atėjusi A. K. su specialistais, D. G. nedalyvavo. Kartais būdavo bendri pasitarimai, bet šiuo atveju nebuvo. Būdavo pasitarimų, kuriuose dalyvaudavo A. K., G. F., D. G., bet ar tai buvo dėl (duomenys neskelbtini), nepamena. Buvo įsivedę tokią tvarką, kad vieną kartą savaitėje ateina tiek D. G., tiek G. F., tiek A. K., jei reikia, atsivesdavo savo specialistų, aptardavo bendrus klausimus, dėl kurių vykdavo diskusijos ir viešojoje erdvėje. Atrodo, kad bendrų pasitarimų, kuriuose dalyvautų A. K., G. F., D. G. dėl (duomenys neskelbtini) sklypo nebuvo. Neįkalbinėjo A. K., kad reikėtų paisyti verslo interesų, o ar G. F. įkalbinėjo, nežino, negirdėjo tokių dalykų. Pavardė S. S.-M. negirdėta. Įmonė „M. V.“ girdėta iš spaudos ir kai kalbėjo, tada taip pat buvo kalba apie „M. V.“. Kai A. K. atnešė medžiagą, ten figūravo „M. V.“. Šiaip žiūrint, kai per daug nesidomi, yra vienas subjektas – „X“. Kadangi yra koncernas, tai tikriausiai kaip ir daugelį kitų koncernų ne atskiromis įmonėmis vadina, o bendru koncernu. Visuose dokumentuose, kurie buvo pateikiami žemėtvarkai, departamentui, vyko kalba apie „M. V.“, bet visi supranta, kad tai yra vienos didžiulės įmonės verslo sudėtyje. A. K. jai pasakė, kad galimybė buvo iki tol, kol „X“ nenuvertė statinio sklype. Pagal visus teisės aktus taip ir yra: jeigu nėra statinio, vadinasi, nėra dėl ko formuoti sklypo, nes sklypai buvo formuojami prie kažkokio statinio ir turi būti nurodyta, kokioms reikmėms bus naudojamas tas statinys ir pagal tai atsižvelgiama, koks turi būti formuojamas sklypas. Netikrino A. K. teiginių, kad „X“ nugriovė anteną. V. M. į ją nesikreipė dėl sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Jis į kreipėsi, atrodo, dėl stadiono, ten buvo, kad skundėsi verslininkai, kad ilgiausiai nesutvarko ir neišsprendžia, bet jam pasakė, kad viskas yra tvarkoje, nieko negali padaryti.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. B. dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos parodė, akcinė bendrovė L. r. t. c. buvo sudariusi valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Vėliau L. r. t. c. sudarė žemės sklypo dalies nuomos arba pirkimo-pardavimo sutartį su koncerno „X“ įmone. Dėl šio žemės sklypo V. G. į liudytoją yra kreipęsis porą kartų, 2015-2016 metais. Susitikus Seime V. G. prašė pasižiūrėti, ar nurodytą sklypą galima sutvarkyti taip, kaip nori koncernas „X“. V. G. yra minėjęs, kad jie nori išsinuomoti sklypą ir ar gali išnuomoti tokį, kokį nori. Taip pat jis buvo pateikęs žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinį brėžinį iš vieno lapo. Po pokalbio su V. G. liudytoja paklausė Nacionalinės žemės tarnybos direktorės D. G., ar tokį sklypą galima išnuomoti ir tą brėžinį buvo padavusi D. G. savo darbo kabinete, ministerijoje. Kas buvo perdavęs nurodytus dokumentus V. G., liudytojai nėra žinoma. D. G. pasakė, kad įstatymas yra dviprasmiškas ir galima priimti dvejopą sprendimą. Tokią išvadą D. G. buvo pateikusi laisvos rašytinės formos. Kadangi atsakymas buvo dvejopas, liudytoja papildomai pasikalbėjo su Žemės ir išteklių politikos departamento direktoriaus pavaduotoja A. K., kuri pranešė, kad „X“ teisiškai išnuomoti norimo dydžio sklypą nėra galimybės. Kalba ėjo apie sklypo dydį hektarais. Tokia galimybė buvo iki tol, kol „X“ nenuvertė statinio sklype – bokšto, o nesant pastato sklypo nuoma negalima. Liudytoja atsimena, kad A. K. atėjusi jai pasakė, kad ėjo bijodama, jog jai lieps daryti ką nors neteisėtai. Pasakė, kad yra girdėjusi gandus, kad ministrei bus liepta ir ji turės padaryti, tačiau liudytojai paklausus, kas tai sakė, jai atsakė, jog aukšti partijos vadovai. Kiek liudytoja atsimena, V. G. jokios informacijos apie bendravimą su D. G. ir A. K. nebuvo perdavusi. Kiek vėliau V. G. dar kartą kreipėsi į liudytoją, kiek atsimena, jos darbo kabinete, paprašė, kad koncerno „X“ atstovai nori susitikti su ministerijos specialistais tam, kad parodytų papildomus dokumentus, kuriais jie galėtų įrodyti savo tiesą dėl sklypo nuomos. Liudytoja V. G. pasakė, kad jie kontaktuotų su A. K.. Liudytojos žiniomis, su „X“ atstovais kalbėjosi darbuotojai iš Nacionalinės žemės tarnybos, Po to su V. G. šiuo klausimu nesikalbėjo (t. 72, b. l. 1-5).

Liudytoja A. K. paaiškino, kad kaltinamųjų nepažįsta. Kuomet prasidėjo sklypo (duomenys neskelbtini), istorija, ji dirbo Žemės ūkio ministerijos Žemės išteklių ir politikos departamento direktoriaus pavaduotoja ir laikinai ėjo direktoriaus pareigas, po to buvo pervesta į Nacionalinę žemės tarnybą, į laikinai einančias vadovės pareigas. Dirbant Nacionalinėje žemės tarnyboje Vilniaus miesto skyrius pasirašinėjo sutartį dėl žemės sklypo nuomos (duomenys neskelbtini). Kadangi situacija buvo pakankamai sudėtinga, kilo įvairių klausimų, nuo pat pirmų diskusijų jos nuomonė buvo tokia, kad tokio sklypo, tokiomis sąlygomis, kokios buvo, išnuomoti negalima, nes Žemės įstatymo 9 straipsnio nuostata yra imperatyvi ir valstybinė žemė lengvatinėmis sąlygomis yra išnuomojama esant pastatų eksploatacijai. Statinių, kurie buvo žemės sklype, buvo per mažai, kad būtų suformuotas tokio dydžio žemės sklypas ir jis būtų išnuomotas. Ji, kaip vadovė, tiesiogiai jokių veiksmų neatliko, kadangi tokia funkcija yra deleguota atlikti skyriui. Tačiau ji sulaukė skambučio, kurio metu jai buvo pasiūlyta atnešti naujų dokumentų, kad ji susipažintų. Negalėtų dabar nurodyti skambinusio asmens pavardės, neprisimena. Ji atsisakė susitikti, pasakė, kad dokumentų, kuriuos turi, užtenka sprendimui priimti. Skambino vyras. Jis pasiūlė susitikti ir atnešti papildomus dokumentus. Klausimo sprendimas dėl sklypo prasidėjo 2015 m. pabaigoje. Tuo metu ji dar buvo Žemės ūkio ministerijoje. Tada buvo pavaldi viceministrui ir žemės ūkio ministrei. Ministrė tuo metu buvo V. B., o viceministras buvo A. E.. Ji buvo pakviesta pas tuometinę žemės ūkio ministrę V. B.. Pokalbyje dalyvavo dar tuometinė Nacionalinės žemės tarnybos vadovė D. G. ir jos patarėjas G. J. F.. Jai buvo parodytas žemės sklypo planas ir buvo paklausta nuomonės, ar esantiems pastatams galima išnuomoti tokį žemės sklypą. Jai rodė žemės sklypo planą su jame išdėstytais statiniais. Tokius planus parengia matininkai arba topografinius planus rengiantys asmenys, kurie yra licencijuoti. Šis planas buvo parengtas matininkų. Apie tai sprendė iš plano formos. Ji yra patvirtinta Vyriausybės nutarimu, kuriame yra reikalavimai, kaip yra atvaizduojama situacija, derinimo procedūra. Tokie planai saugomi Nacionalinėje žemės tarnyboje. Tokį planą galima rasti prie bylos. Žemės sklypo savininkė yra valstybė, kuriai atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba. Tokie planai, kaip ir kiti planai, yra archyvuose. Tai yra byla. Jai rodė tik vieną planą. Formatas yra didelis, didesnis negu A3. Negali pasakyti, ar tai buvo dokumentai iš vystymo projekto. Tai tokie patys dokumentai. Tai yra žemės sklypo planas. Kai ruošiamas vystymo projektas, gaunami dokumentai iš bylos, nes ten yra suformuotas žemės sklypas. Pateikus liudytojai susipažinti vystymo planą, pateiktą advokato G. D. 2015 m. rugsėjo 6 d., t. 119, b. l. 182, 183, liudytoja nurodė, kad čia nėra tokio plano. Tai buvo situacijos planas, brėžinys, kuriame buvo statiniai, kurie yra sklype, kartografuoti visi naudmenys, miškeliai, keliai. Tame posėdyje ji susipažino su planu. Jai nebuvo pristatyta, kas atsinešė planą. Tas sklypo planas, kai jis buvo formuojamas pirmą kartą, jis buvo formuotas ten esamų pastatų eksploatacijai, o esamu momentu tų statinių nebuvo. Nebuvo perdavimo antenų. Jai tai žinoma, nes buvo pridėtas išrašas statinių, kurie yra sklype. Antenos buvo išregistruotos. Negalėtų pasakyti, ar buvo pamatai. Ten buvo administracinis pastatas ir pastatas – šunų viralinė. Susipažinus pateikė išvadą žodžiu. Pasakė ten dalyvavusiems asmenims, kad turi būti išskirtas žemės plotas statinių eksploatavimui. Nežino, kaip baigėsi klausimo sprendimas. Negalėtų pasakyti, ar buvo sudaryta nuomos sutartis. To susitikimo metu buvo prašymų pagalvoti, ar tikrai negalima išnuomojus perdaryti naujo žemės sklypo plano. Po susitikimo jai buvo tik skambinta ir siūlyta atnešti papildomus dokumentus. Jai paskambino ministrės sekretorė ir paprašė ateiti į susitikimą. Nežinojo, kokiu tikslu. Žemės ūkio ministerija formuoja politiką ir jos pareiga ir teisė yra aiškinti teisės aktų taikymą. Kadangi Žemės įstatymo 9 straipsnis yra pakankamai jautrus, buvo dažnai klausiama Žemės ūkio ministerijos specialistų nuomonės dėl šio straipsnio taikymo. Susitikime buvo manančių kitaip. Jos buvo perklausiama, ar išnuomojus nebūtų galima pakeisti žemės sklypo planą ir išskirti dalių statinių eksploatavimui. Jos manymu, toks veiksmas yra neteisėtas, nes jeigu bus išnuomotas žemės sklypas, nėra pagrindo keisti. Dėl žemės sklypų išnuomojimo ir galimo plano pakeitimo jos klausė F.. V. B. tiesiog dalyvavo susitikime. Ji bandė išklausyti visas puses ir girdėti argumentus, kuriais buvo grindžiamos pozicijos. Ministrė nenurodė, koks sprendimas turi būti priimtas. Susitikimų šiuo klausimu nebebuvo. Ministrė klausė, ar negalėtų Žemės ūkio ministerijos nuomonė būti išsakyta raštu. Pasakė, kad galėtų būti išsakyta raštu, bet ji nesiskirs nuo jos pateiktos nuomonės. Kuomet jai buvo siūloma laikinai eiti Nacionalinės žemės tarnybos vadovės pareigas, buvo daugiau tokių rezonansinių sklypų, ne tik šis vienas, ir kadangi Nacionalinės žemės tarnybos priimti sprendimai, jos manymu, ne visi buvo teisėti, ji pasakė, kad eis vadovauti su sąlyga, kad jai nebus daromas joks spaudimas sprendimų priėmime. Tai buvo 2015 m. gruodžio mėnesio pabaiga, 2016 m. sausio mėnesio pradžia. Tai pasakė žemės ūkio ministrei, nes ji siūlė pereiti į Nacionalinę žemės tarnybą. Dėl (duomenys neskelbtini) sklypo tada dar nebuvo priimtas sprendimas. Jai nebuvo įvardinta, kad kažkas suinteresuotas dėl sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos. Negali pasakyti, kas inicijavo sklypo klausimo svarstymą, nes atėjus pas ministrę į kabinetą, jau sutiko paminėtus asmenis, kas buvo kalbėta iki jai ateinant, informacijos neturi. Žemės ūkio ministerija, tuometinis departamentas, kuriame ji dirbo, buvo tas departamentas, kuris aiškino teisės aktų nuostatas žemės įstatymo klausimais. Kadangi išaiškinimas yra rekomendacinio pobūdžio, tai specialistai, priimdami sprendimus, gali ir ignoruoti tokį išaiškinimą, bet ji mano, kad juo reikėtų vadovautis. Jeigu įstatymo nuostatos išaiškinimas būtų parengtas raštu, jis būtų buvęs rengiamas Nacionalinei žemės tarnybai. Nacionalinės žemės tarnybos vadovas yra pavaldus žemės ūkio ministrui. Ministras negali duoti nurodymo Vilniaus skyriui sudaryti nuomos sutartį, nes Vilniaus skyrius yra pavaldus Nacionalinės žemės tarnybos vadovui. Funkcijos yra labai aiškiai išskirtos. Nacionalinė žemės tarnyba pati priima sprendimus dėl valstybinės žemės nuomos. ŽŪM formuoja politiką šioje srityje. Žemės ūkio ministerijai nepriskirta funkcija duoti nurodymą dėl konkretaus žemės sklypo nuomos sudarymo. Sutikime nedalyvavo Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus darbuotojai. Gali pasakyti bendrai, kad norint sudaryti naują sutartį buvo numatyta ir paskirties keitimas. Tai nebuvo esamų pastatų eksploatacijai pagal esamą paskirtį. Buvo norima sudaryti nuomos sutartį, numatant galimybę pakeisti ir paskirtį. Kai buvo sudaryta sutartis 2014 m., ji buvo sudaryta esamų pastatų eksploatacijai pagal esamą paskirtį. Nežino, kas prašė pakeisti naudojimą. Matyt tas, kas prašė išnuomoti. Žemės įstatyme nėra išskirta nei fiziniai, nei juridiniai asmenys, įstatymas yra bendras. Yra išnuomojama žemė esamų pastatų eksploatacijai esamam savininkui, jeigu savininkas nori atsisakyti nuomos sutarties ir turi būti sudaroma nuomos sutartis su kitu savininku arba jis perleidžia savo pastatus, tai darytina išvada, kad tam savininkui, kuriam buvo išnuomotas tas žemės sklypas, jam jis yra nereikalingas. Kai jis parduoda, tada teisės aktai numato, kad sudarant naują žemės nuomos sutartį yra vertinama situacija tame žemės sklype ir esami statiniai.

Liudytoja D. G. paaiškino, kad bendravo tik su vienu kaltinamuoju, t. y. R. K.. Kai dirbo Nacionalinės žemės tarnybos direktore, kreipėsi į jį pagalbos viešųjų ryšių klausimais. V. G., E. M., Š. G. nepažįsta. G. S. buvo kursiokas, bet niekada nebendravo. Ji buvo Nacionalinės žemės tarnybos direktorė nuo 2014 m. gruodžio mėnesio vidurio iki 2016 m. sausio mėnesio pradžios. Kai dirbo Nacionalinės žemės tarnybos direktore, buvo sprendžiamas žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), nuomos klausimas. Kai nežinojo kaip elgtis, kai kas nors kreipdavosi pagalbos ar kai buvo kažkokie įtartini klausimai, juos spręsdavo. Šis klausimas buvo iškilęs ir Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento direktorė A. K. buvo paruošusi bylą su sklypais, kuriuos analizavo. Tą savo iniciatyva bandė tikrinti ministerija ir žiūrėti, ar su jais viskas yra gerai ir ar galima pasirašyti nuomos sutartis. Atrodo, kad šis sklypas buvo vienas iš jų. Ministerijos atstovai ir ji analizavo šį klausimą. Kol dirbo direktore, jokie sprendimai nebuvo priimti. Pagal savo įgaliojimus ji tokiais klausimais nieko negalėjo priimti. Valstybinės žemės nuomos sutartis pasirašinėdavo skyrių vedėjai. Ji kontroliuodavo skyrių veiklą per esamus departamentus Vilniuje. Ji galėdavo įpareigoti vedėją kažką daryti ar nedaryti, jeigu mato, kas šis kažką daro blogai. Šiuo atveju iki to prieita nebuvo. Buvo tik diskusijos. Kiek skaitė žiniasklaidoje, tai buvo vienas iš tų sklypų, dėl kurio jos pasiteiravo ministrė V. B.. Ji pasiteiravo, ar čia viskas yra gerai. Tokie atvejai buvo dažni. Pas ją tokiais klausimais kreipdavosi dažnai. Ji nuolat darydavo gyventojų priėmimus. Daugiau nei vieną kartą per savaitę jos susitikdavo, ji perduodavo žmonių skundus ir prašydavo viską patikrinti. Tai buvo vienas tokių sklypų. Ji paprašė pasižiūrėti, ar viskas yra gerai, pasižiūrėjo. Jos nuomone, situacija buvo dviprasmiška ir buvo galima elgtis įvairiai, t. y. ir sudaryti nuomą, ir jos nesudaryti. Vyko pasitarimas ministerijoje. Pasitarimas vyko ne tik dėl šito žemės sklypo, bet ir dėl kitų. Jos nuomonė buvo tokia, kad jeigu asmenys nuosavybės teise turi kažkokių statinių, vadovaujantis teisės aktais jiems yra privaloma suteikti žemės sklypą, tik klausimas, kokio dydžio. Kad turi būti sudaryta nuomos sutartis, klausimas nekilo, klausimas yra, kokio dydžio ir ar reikalingas visas žemės sklypas. Jos pasiūlymas buvo daryti žemės sklypo pertvarkymo projektą, tačiau ministerijos atstovė A. K. nurodė, kad tam nėra lėšų ir negalima to daryti. Jos nuomonė buvo tokia, kad iš viso reikia atimti sklypą. Tos diskusijos tokios ir buvo. Toliau diskusijose nedalyvavo, nes išėjo iš darbo. Nepamena, kas buvo pirmasis nuomininkas. Spaudoje skaitė, kad „T.“, naujasis – „X“. Ministrė minėjo, kad kažkas yra suinteresuotas ir kažkas prašė pažiūrėti, ar viskas yra gerai su sklypu. Mano, kad į jos funkcijas įėjo klausimas pažiūrėti, ar viskas yra gerai. Eidavo ir į žmonių priėmimus, nes ministrė tiesiogiai negalėjo priimti sprendimų, kas susiję su Nacionalinės žemės tarnybos funkcijomis. Ji nebuvo tiek kvalifikuota, kad galėtų pasakyti žmogui, ar gali jam padėti ar ne, todėl dažnai eidavo su ja į visus susitikimus, kas buvo susiję su žeme. Ji teikdavo patarimus. Jeigu po žmonių priėmimo matydavo, kad galima padėti, paimdavo dokumentus, juos atiduodavo atitinkamiems skyriams ir spręsdavo problemas. Kokiam skyriui pavesti klausimo sprendimą, priklausydavo nuo klausimo sudėtingumo. Teritorinių skyrių yra 50. Sklypo adresu (duomenys neskelbtini) klausimas turėtų būti perduotas Vilniaus miesto skyriui. Kiek pamena, tik ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos vadovybės lygmenyje sprendė šitą klausimą. Gal buvo paprašiusi patikrinti sklypą skyriaus vedėjo. Nepamena, ar tuo klausimu kažką rašė, ar buvo išvados forma. Kažkokių pavedimų nedavė. Gal žodžiu prašė patikrinti sklypą. Esmė, kad žiūrėjo tą sklypą. Gal užteko pažiūrėti duomenų bazėje, gal paprašė nuvažiuoti patikrinti. Kai gavo dokumentus, dar neturėjo informacijos, kad yra nugriautos antenos. Tą informaciją gavo prieš pat išeinant iš darbo. Kiek pamena, tuo sklypu pradėjo domėtis prokuratūra ir atrodo, kad rašė jiems atsakymą jos vardu. Tuo metu, kai iškilo klausimas dėl (duomenys neskelbtini) sklypo, Vilniaus miesto skyriaus vedėjas buvo A. J. ir paskui gal mėnesį prieš jai išeinant jis išėjo iš darbo ir G. G. buvo laikinai paskirta Vilniaus miesto skyriaus vedėja. Jeigu klausimas nebūtų toks skaudus ir nuėjęs į prokuratūrą, tai jos kompetencijos klausimas būtų spręsti, ką su juo daryti. Kai gavo skundą, klausimą perėmė. Viskas vyko labai greitai. Buvo vienas ar du pasitarimai ministerijoje, po to prokuratūra parašė skundą, atsakė ir viskas. Nepamena subjekto, kuris norėjo išsinuomoti sklypą. Atrodo, nebuvo pakeista nuomos sutartis. Pasitarimuose, be jos, dalyvavo ministrė V. B., G. F., A. K.. Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) bendravo su ministre 2-3 kartus. Jos išvados pirmą kartą buvo tokios, kad viskas čia turbūt yra gerai. Paskui paaiškėjo, kad yra nugriautos antenos. Sprendžiant šį klausimą ne tiek akcentavo šitą klausimą, kiek bendrą problemą Nacionalinėje žemės tarnyboje – jeigu yra per didelis žemės sklypas, kodėl turi būti nutraukta nuomos sutartis. Negalima nutraukti nuomos sutarties, kai žmonės turi pastatų, kėlė klausimą, kaip daryti pertvarkymus. Buvo kažkoks sklypas, dėl kurio minėjo, kad V. G. prašė pasižiūrėti, bet nežino, ar tai šitas sklypas. Pasižiūrėti dėl sklypo reiškia pasižiūrėti, ar galima padėti žmogui. Kiekvienu atveju kiti klausimai.

R. K. paskutinį kartą matė, kai jis liudijo jos baudžiamojoje byloje. Kai išėjo iš darbo, susitikę nebuvo. Susitiko pirmą kartą, kai kreipėsi į jį viešųjų ryšių klausimais. Spaudos atstovas rekomendavo kreiptis į R. K. dėl viešos nuomonės formavimo. Kiek pamena, ji daugiau išdėstė savo problemas. Kiek pamena, R. K. temos dėl sklypo (duomenys neskelbtini), nevystė. Ji atsisveikindama iš mandagumo paklausė jo, ar viskas yra gerai, ir paminėjo, kad girdėjo, kad pas juos yra bėdos. Jis kažką pajuokavo dėl N. P.. Tai buvo išeinant pro duris. Daugiau šia tema nekalbėjo. Bėdos – tai klausimai, kad nesudaroma nuomos sutartis. Gal ir buvo gautas skundas dėl sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Įsivaizdavo, kad tai susiję su R. K.. Nepamena, ar davė nurodymus pavaldiems asmenims kažką atlikti dėl (duomenys neskelbtini), Vilniuje. G. G., matyt, buvo pavaldi. Nepamena, ar su ja šnekėjo apie sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pamena, kad šnekėjo su A. J.. Klausimo nagrinėjimo eiga buvo tokia, kad nieko nevyko. Vyko diskusijos, buvo susitikę ministerijoje ir paskui buvo minėtas atsakymas prokuratūrai. Vienas pasitarimas buvo, kai gavo tą medžiagą. Po to buvo kitas, kai susirinko su ministerijos atstovais. Trečio karto gal ir nebuvo. Dalyvavo ir G. J. F.. Jis buvo (duomenys neskelbtini) direktoriaus patarėjas. Nepamena, kokia tiksliai buvo jo nuomonė. A. K. primygtinai sakė, kad reikia atimti sklypą. Jos nuomone, tas prieštaravo teisės aktams. Atimti teisę į nuomą po pastatais, mano, yra neteisėta. Ministrė jos niekada nieko neprašė. Per metus laiko ji nieko nėra paprašiusi. Ji tik paklausdavo, pasidomėdavo, bet nebuvo taip, kad prašė kažką daryti ar kažko nedaryti. Parodžius liudytojai sutikimą (t. 52, b. l. 17-18), paaiškino, kad šiuo raštu (duomenys neskelbtini) tarnyba patvirtina, kad sutinka, kad L. r. ir t. c. parduotų šiame sklype esančius pastatus ir kartu perleistų valstybinės žemės sklypo 72,600 m2 nuomos teisę. Problemos kilo, kai neliko antenų. Be šio sutikimo nebūtų galėję parduoti. Tai yra kaip garantas, kad naujas pastatų savininkas turės teisę išsinuomoti tokį patį žemės sklypą prie esančių pastatų. Laikoma, kad antenoms reikia didesnio ploto, turi būti apsauginiai laukai, todėl savivaldybė buvo suformavusi būtent tokį žemės sklypą. Atsiranda tokių atvejų, kai žmogus nusiperka statinį, gauna žemės sklypą, planuoja statybas, nusigriauna statinį, „atbėga“ (duomenys neskelbtini) tarnyba ir atima. Tokių atvejų yra. Kai dirbo, ją į pareigas skyrė ministrė, buvo jai atskaitinga. Yra pavaldumas. Ji buvo tiesioginė vadovė. Ministrė visada paprašydavo išsiaiškinti, pasakė pažiūrėti, ar su sklypu viskas gerai. Kilo abejonės, kaip elgtis ir nebuvo priimti sprendimai. Įsivaizduoja, kad sprendimus turi priimti (duomenys neskelbtini) tarnyba, bet kadangi prasidėjo skundai iš Seimo nario ir prokuratūros, turbūt klausimas sustojo ir nebuvo, ką toliau diskutuoti. Ministrė nebuvo pasakiusi savo nuomonės jokiu klausimu, klausė jos nuomonės. A. K. nuomonė buvo kategoriška, kad reikia nutraukti sutartį ir nenuomoti iš viso. Nuomonės išsiskyrė. Kita nuomonė buvo mažinti žemės sklypą, daryti pertvarkymo projektą ir žiūrėti, kiek šiai dienai reikia žemės sklypo statiniams eksploatuoti. Tačiau tai sustojo dėl finansavimo. Trečia nuomonė buvo nuomoti dalį, bet su tuo nesutiko A. K.. Buvo tik diskusijos.

Liudytoja G. G. paaiškino, kad kaltinamųjų nepažįsta. 2015 m. nuo spalio mėn. pabaigos dirbo Vilniaus skyriuje pavaduotoja, o kai po kurio laiko išėjo vedėjas, teko laikinai eiti vedėjo pareigas, pareigos vadinosi (duomenys neskelbtini) laikinai einanti Vilniaus skyriaus vedėjo pareigas. Iki tol ėjo pavaduotojo pareigas, esant tarnybiniam būtinumui, buvo perkelta į tas pareigas. Pavaduotoja buvo nuo 2015 m. spalio pabaigos iki gruodžio pradžios, iki spalio mėn. pabaigos dirbo (duomenys neskelbtini) vyriausiąja specialiste, buvo tiesiogiai pavaldi skyriaus vedėjui V. V.. Kai laikinai ėjo vedėjos pareigas, buvo pavaldi (duomenys neskelbtini) direktorei D. G.. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu buvo perkelta į šias pareigas esant tarnybiniam būtinumui. Teritorinių skyrių vedėjai turi teisę priimti sprendimus dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių pakeitimo, nutraukimo, susitarimų, jiems suteikti tokie įgaliojimai. Gavus prašymą jis skiriamas darbuotojui, kuris atlieka veiksmus, arba pakeičia nuomos sutartį, arba ruošia naują, tada visi paruošti dokumentai atkeliauja pas vedėją, kuris, įvertinęs tuos dokumentus, priima sprendimą, pasirašo arba ne. Prašymas teikiamas tiesiai (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto skyriui pagal žemės buvimo vietą. Šiuo atveju dėl (duomenys neskelbtini), Vilniuje prašymą pateikė ,,MG V.“. Prašymai pateikiami vieno langelio principu, po to atkeliauja specialistui, kuris skirsto darbus, tada skiriamas darbuotojui, kuris atsakingas už tam tikrą seniūniją. Darbuotojas, gavęs prašymą, vertina prašymo turinį, ar reikia papildomų dokumentų, mato, ar gali rengti kažkokius dokumentus ir visa tai įvertinęs, jis tai ir daro, parengia. Po sprendimu pasirašo vedėjas. Kai ėjo pareigas, ji ir pasirašė. Šiame procese (duomenys neskelbtini) direktorė ar dalyvavo, negali pasakyti. Prašymo nagrinėjimo procesas yra toks, kad tai yra teritorinio skyriaus atliekama veikla, Vilniaus miestas yra ganėtinai sudėtingas sprendimo priėmimo prasme, kai būna kartais labai aktualus klausimas visuomenei, gali įsitraukti ir tarnybos vadovas. Šiuo atveju, berods, nelabai įsitraukė vadovas. Šiuo atveju ar ji tarėsi, negali nei patvirtinti, nei paneigti. Pagal bendrą nusistovėjusią praktiką yra tariamasi su vadovu, kam iškyla klausimų. Ar dalyvavo tuometinis žemės ūkio ministras, jai nežinoma. Vilniaus miesto skyriuje pradėjo dirbti 2015 m. spalio pabaigoje, praėjus būtinumui, jau 2016 m. balandžio pradžioje dirbo centrinėje įstaigoje. Per tą laiką ministrės jokio dalyvavimo nepajuto. Šis susitarimas neįsigaliojo, nes kita šalis nepasirašė susitarimo projekte, prasidėjo teisminiai procesai, berods, prokuroras ėmėsi ginti viešojo intereso, jei neklysta, dėl pačios pirkimo-pardavimo sutarties. Dėl nuomos sutarties – buvo kreiptasi dėl dydžio, nes tokio dydžio esamiems pastatams toks didelis žemės plotas nėra reikalingas. Kiek žinoma, visas žemės sklypas nebuvo išnuomotas. Dėl prašymo pakeisti nuomos sutartį – prieš tai buvo išduotas sutikimas perleisti nuomos teisę, esant tokiam sutikimui suprantama, kad visos teisės ir pareigos, kokios buvo prieš tai, pereina naujajam. Tuo atveju buvo parengtas raštas, kad per didelis, kad yra parengtas pakeitimas ir buvo paprašyta pateikti žemės sklypo planą, kuriame būtų nurodyta, kokio ploto reikia esamiems statiniams eksploatuoti ir buvo išsiųstas. Atsakymo nesulaukė, kiek atsimena. Ruošiant susitarimą ,,Registrų centras“ išrašas turėjo būti, nes vertino visus dokumentus, sklypo išmatavimai byloje buvo. Negali nei patvirtinti, nei paneigti, ar šiuo atveju jai kas nors patarė, ar liepė kokį sprendimą priimti. Buvo parengtas raštas, kad keičiama sutartis, ir buvo prašoma, kad būtų pateiktas žemės sklypo planas, kuriame būtų nurodyta, kokio ploto reikia esamiems pastatams. 2015 m. lapkričio 16 d. susitarimas buvo parengtas dėl viso sklypo nuomos, tada buvo parengtas raštas, kad būtų pateiktas planas. Susitarimo projektas buvo parengtas, būtų buvusi pakeista nuomos sutartis. Buvo įvertinti visi dokumentai, juos vertino tiek ji, tiek specialistė, ar dar kas nors juos vertino, be kita ko, ir D. G., negali nei tvirtinti, nei paneigti. Nei tvirtinti, nei paneigti negali, kad 2015 m. lapkričio 16 d. susitarimas buvo pasirašytas dėl viso žemės sklypo nuomos, buvo priimtas vienasmeniškai ir buvo sunaikintas. Buvo parengtas raštas, kuriame buvo prašoma pateikti žemės sklypo planą, kokio reikia, gal ir buvo konstatuota, kad jis per didelis. Raštą pasirašė ji. Kadangi buvo sutikimas perleisti žemės nuomos teisę, visos teisės ir pareigos buvo perleistos, nebuvo galima pasirinkti kitokio modelio. (duomenys neskelbtini) turi teisę kontroliuoti. „,Centru“ vadino (duomenys neskelbtini) centrinį padalinį. (duomenys neskelbtini) duoda sutikimą perleisti atitinkamos apimties nuomos teisę, o atsiradus naujam savininkui gali kažkas keistis, visko būna. (duomenys neskelbtini) sutikimas yra valstybės įpareigojimas naujam savininkui. Keičiantis valstybinės žemės nuomininkui nesibaigus pirminės sutarties terminui perleidžiama nuomos teisė tomis pačiomis sąlygomis ir tvarka. Prokuratūra kreipėsi į (duomenys neskelbtini) abejodama naujai sudarytos sutarties sąlygomis dėl žemės sklypo ploto. Žemės sklypai formuojami esamiems statiniams eksploatuoti, įvertinus ten vykdomą veiklą. Mano, kad bet kokiu atveju reikia vertinti esamų pastatų skaičių ir tame žemės sklype vykdomą veiklą, visa tai įvertinus spręsti. Iš žemės sklypo bylos dokumentus vykdant tarnybines pareigas gali gauti specialistas, kuriam tos bylos duomenų reikia. Bylos saugomos archyve, o kai reikia, specialistas pasiima, kuris turi prašymą, susijusį su ta byla. Dokumentų kopijas iš tokios bylos gali gauti esamas nuomininkas, jis tokią teisę turi, jei teisės jau perleistos – buvęs nuomininkas tokios teisės nebeturi. Nuomininkas teikia prašymą dėl dokumentų kopijų pateikimo. Tokių dokumentų kopijas gali daryti darbuotojas, atlikdamas užduotis, darbo tikslais. Ji savo praktikoje nėra dariusi, kad išsegtų dokumentus iš bylos, nešiotųsi su savimi. Bylos dokumentas atskirai nuo bylos negali būti, bet jei reikia kadastro žemėlapio, galima jį atsispausdinti iš ,,Registrų centras“ internetinės svetainės. Jei žemėlapis yra sunumeruotas, jis turi būti byloje. Byloje būna įvairų žemėlapių, planų, žiūrint koks mastelis žemės sklypo, būna ir A4 , ir A3, ir A2 formato. Liudytojai parodžius vystymo projektą (duomenys neskelbtini), Vilnius (pateiktą advokato G. D., t. 119, b. l. 182-183), nurodė, kad tai nėra žemės sklypo bylos, kuri saugoma (duomenys neskelbtini), dokumentai. Archyvuoja visus dokumentus: prašymus su priedais, oficialius ,,Registrų centras“ išrašus, žemės sklypo planą su parašais ir koordinatėmis, senus servitutus, kadastro duomenų lentelę; žemės sklypo plane statiniai turi būti pažymėti, dokumentai turi būti su parašais. Naujas žemės sklypas ir naudojamas žemės sklypas yra skirtingi dalykai. Šiuo atveju buvo naudojamas žemės sklypas, pasibaigus nuomos sutarčiai, jei tinkamai vykdomi sutartiniai įsipareigojimai, tokia sutartis dažniausiai būna pratęsiama. Nesibaigus galiojančiai nuomos sutarčiai, nebent netinkamai vykdomi įsipareigojimai, arba naudojama ne pagal paskirtį, gali būti nutraukiama sutartis nuomotojo reikalavimu prieš terminą. 2015 m. lapkričio 16 d. susitarimas neįsigaliojo. Raštu buvo prašoma pateikti sklypo planą, kuriame turi būti nurodyta, koks sklypo plotas reikalingas ir ar jo pakanka esamiems pastatams eksploatuoti. Šiuo atveju projektas buvo parengtas pagal prieš tai buvusią sutartį su visom teisėm ir pareigomis iš prieš tai buvusios sutarties. Būsimam nuomininkui buvo pateiktas susitarimo projektas, kuriame buvo pakeistas sutarties 1 punktas, kas reiškė vietoj seno įrašomas naujas, niekas kita neginčijama. Perskaičius liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu t. 76, b. l. 37-42, juos patvirtino. Liudytojos apklausos 2017 m. kovo 17 d. protokolo duomenimis, liudytoja paaiškino, kad 2015 m. lapkričio mėnesį, (duomenys neskelbtini) direktorės D. G. darbo kabinete, darbo metu, D. G., jai tik pradėjus laikinai eiti (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto skyriaus vedėjos pareigas, pasakė, kad dėl sklypo nuomos, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, UAB „MG V.“ (duomenys neskelbtini) pozicija yra tokia, kad turi išnuomoti visą žemės sklypą „(duomenys neskelbtini)“ ir paprašyti naujo plano (t. 76, b. l. 38).

Liudytoja T. S. paaiškino, kad kaltinamųjų šioje byloje nepažįsta, nuo 2010 m. liepos 1 d. dirbo vyriausiosios specialistės pareigose (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto skyriuje. Bendrai žemėtvarkos srityje dirba nuo 1992 m., iki šiol. Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad 2015 m. buvo prašymas pakeisti sutartį. Ji rengė įsakymą sutarties pakeitimui ir raštą dėl plano parengimo (duomenys neskelbtini), kadangi prie tuometinio pastatų savininko pastatų dalis žemės sklypo buvo pernelyg didelė. Raštą pasirašė G. G.. Negali tiksliai atsakyti, ar ji tuomet laikinai ėjo vedėjo pareigas, ar buvo skyriaus vedėja. Prieš ją vadovė galėjo būti J. R.. Neatsimena, kad dėl to sklypo bendrautų su A. J.. Paprastai raštus paskiria vykdyti vadovai. Negali tiksliai atsakyti, kas tuo metu jai vizavo vykdyti tą raštą, turbūt vadovas. Paprastai pastatų savininkai kreipiasi su prašymu išnuomoti ar perleisti nuomos teisę. Šiuo atveju tai buvo „MG V.“. Su kuo iš tos įmonės teko bendrauti, neprisimena. Paprastai bendrauja telefonu, užsakovai klausia, ar darbas atliktas, betarpiškai neatsimena, kad su kažkuo bendrautų. P. U. nežino. P. U. ji siuntė susitarimo projektą. Susitarimo projektą ji ruošė, nes buvo priimtas įsakymas ir susitarimo projektas yra įsakymo priedas. Derinimui paprastai visada duoda užsakovui. Tas susitarimas greičiausiai buvo pasirašytas, nes kitaip įsakymas nebūtų priimtas, bet tiksliai pasakyti negali. Įsakymo anuliuoti negali, o susitarimas yra priedas prie įsakymo. Jei įsakymą naikina, bet to patys negali padaryti, būtų anuliuotas ir susitarimo projektas. Atsimena, kad G. G. buvo paskutinė, su kuria teko bendrauti šiuo klausimu. Su kuo ji derino sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos teisės perdavimo klausimus, nežino. Dėl parodymuose minimo „Centriuko“, taip vadina (duomenys neskelbtini) būstinę. Negali atsakyti, ar G. G. derino šiuos klausimus su kažkuo (duomenys neskelbtini) būstinės. Ar ji sakė, kad derino, tokio fakto neatsimena. Aplinkybes turbūt atsiminė geriau duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, 2017 m., nes buvo praėjęs mažesnis laiko tarpas (liudytojos parodymuose ikiteisminio tyrimo metu, t. 76, b. l. 28-31, kelis kartus minimas „Centriukas“: galimai, A. J. raštą rodė (duomenys neskelbtini), kitaip vadinamo „Centriuko“ darbuotojams, ir matomai rašto turinys nepatiko; raštas dėl termino pratęsimo buvo G. G. pasirašytas ir išsiųstas, o dėl kiti rašto G. G. pasakė, kad turi pasitarti su „Centriuku“, tačiau su kuo konkrečiai, nežino; G. G. jai neaiškino savo korekcijų motyvų, minėjo, kad suderino su „Centriuku“; G. G. nurodymu, kurį ji gavo (duomenys neskelbtini) „Centriuke“, ji 2015 m. lapkričio 13 d. parengė įsakymą ir susitarimą.). Atsakydama į klausimus liudytoja paaiškino, kad G. G. pasitarimo su „Centriuku“ turinys dėl šio žemės sklypo nuomos perleidimo jai nėra žinomas. Negali atsakyti, kiek darbuotojų dirbo minėtame „Centriuke“. Matyt, turėjo omenyje metodinius vadovus. Tai galėjo būti teisės departamentas, administruojantis skyrius, žmonės keičiasi. Dėl „Centriuko“ metodinio vadovo, jei būna sudėtingi klausimai, kreipiasi į centrinę būstinę. Yra nustatyta tvarka, per EPVS sistemą pateikia klausimą, gauna atsakymą, bet jei klausimas skubus, vadovai kreipiasi arba į teisės departamentą arba dar kur. Negali atsakyti, ar D. G. galėjo būti metodinė vadovė. Tuo metu gavo raštą iš Generalinės prokuratūros, kad pradėtas tyrimas, jų pozicija pasikeitė, tas raštas, atrodo, buvo Generalinės prokuratūros įtakoje. Ji neatsimena turinio, bet kadangi gavo tą raštą, informacinis raštas dėl sutarties ar susitarimo parengimo tapo su papildomu reikalavimu, kad būtų parengtas planas su išskirtomis dalimis. Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) bylos, kodėl šis darbas buvo pavestas jai, o ne P. B., negali atsakyti, gal jis atostogavo, gal dar kažkas. Gavus (duomenys neskelbtini) prašymą, ar prašymas pagrįstas, pradžioje nevertino, kad sklype nėra antenų, kad sklypas per didelis, pradžioje nevertino. Vertino, kai vadovai pasakė, kad reikia atkreipti dėmesį į tuos faktus, kad pasirodo ir statinys nugriautas, ir visa kita. Buvo sutartis, dalis buvo nustatyta, kai šalis keičiasi tarsi tos dalies nustatymo revizuoti nereikalinga, kad kažkas su šiuo sklypu negerai, tapo žinoma nuo generalinės prokuratūros rašto, gal Seimo kontrolierės. Kažkur lapkričio mėn. pradžioje, kai buvo ruoštas šitas raštas, atsirado tos aplinkybės, kad nugriautas bokštas, gal neatkreipė dėmesio. Susitarimą t. 52, b. l. 50, rengė ji, užbraukymai ne jos. Matyt, pasirašė G. G. ir viską užbraukė, negali pasakyti. Tada rengė raštą, kad turi pateikti naują žemės sklypo planą. Negali atsakyti, ar buvo nugriautos antenos. Pati į vietą nuvažiavusi nebuvo. Valstybinės žemės nuomos 2014 m. vasario 14 d. sutartį tarp (duomenys neskelbtini) ir „T“, t. 52, b. l. 14-15, pasirašė ji. Tuo metu, rengiant šitą sutartį, manyta, kad viską daro teisingai ir pagal teisės aktus. Kai rengė 2015 m. lapkričio 16 d. susitarimą, t. 52, b. l. 50, buvo įsitikinusi, kad viskas gerai. Buvęs pastatų savininkas, prieš perleisdamas nuomos teisę, kreipiasi į (duomenys neskelbtini) teritorinį skyrių dėl sutikimo perleisti nuomos teisę. Toks sutikimas prieš tai buvo išduotas ir kadangi toks sutikimas buvo, nekilo klausimų, kad susitarimas galėtų būti koreguotinas, kad jo parengimo pagrindas yra prieštaraujantis teisės aktams. Dėl išankstinio (duomenys neskelbtini) leidimo perleisti nuomos teisę, Vyriausybė numato, kad išduodant sutikimą, jei perleidžiama tik dalis dalies, nuomininkas, per tą procedūrinę dalį, turi pateikti pakoreguotą žemės sklypo planą. Jei visas, tuomet nereikia. Dėl 2015 m. lapkričio 16 d. susitarimo, tiesiog atliko savo darbą. Jei turtas pereina pilna apimtimi, kaip ir buvo seno savininko, praktika iki šiol tokia, kad tiesiog pakeičiama šalis nuomos sutartyje. Dar gali būti žiūrima pagal pasirašymo metus. Jei praeina treji metai, tada papildomai apskaičiuoja vertę. Šio susitarimo parengimas jai nebuvo išskirtinis. Dėl 2015 m. gruodžio mėn. rašto (duomenys neskelbtini), kur prašoma papildomų dokumentų, planų, galima sakyti, kad jei ne prokuratūros raštas, būtų buvęs pasirašytas lapkričio 16 d. parengtas susitarimas, bet nuomos sutartis bet kuriuo atveju gali būti keičiama. Šiuo atveju prokuratūra pakeitė procedūrą.

Liudytojas P. B. paaiškino, kad kaltinamuosius pažįsta tik iš viešosios erdvės, dirba (duomenys neskelbtini)Vilniaus miesto skyriaus vyriausiojo specialisto pareigose. Tiesiogiai rengė projektus, kai žemės sklypas (duomenys neskelbtini) buvo išnuomojamas „T“. Tie projektai buvo patvirtinti, nuomos sutartis buvo sudaryta ir registruota Registrų centre. Tai buvo maždaug 2013-2014 metais, datų tiksliai nepamena. Jis sutartį rengė pagal dokumentus, pagal viešojo registro duomenis, į vietą nebuvo nuvykęs. Ar realiai ten esančius pastatus AB „L. r. ir t. c.“ eksploatuoja, jam nebuvo žinoma, kadangi sudarant nuomos sutartį visi statiniai priklausė vienam asmeniui, proporcijos nebuvo skaičiuojamos, statiniai savo funkcija, priklausomybe susiję su „T.“ veikla, todėl vertinimas nebuvo daromas. Negali pasakyti, ar sutarties pasirašymo metu, 2014 m. vasario 14 d., realiai visi pastatai stovėjo, nepamena, kokia buvo žemės sklypo paskirtis. Sklypas buvo suformuotas ir savivaldybės sprendimu buvo performuotas tiems statiniams eksploatuoti, tuo metu (2014 m.) jam klausimų dėl to, ar jis per didelis, nekilo. 2014 m. sutartyje sklypo naudojimo būdas, inžinerinės infrastruktūros teritorijos, atitinka statinių paskirtį. Tai reiškia, kad žemės sklypo naudojimo būdas atitiko sklype esančių statinių tiesioginę paskirtį. Jo parengta valstybinės žemės nuomos sutartis buvo pagal viešojo registro duomenis.

Po to sekė kito įgijėjo prašymai sudaryti nuomos sutartį. Tokių projektų jau nėra rengęs. Lapkričio 9 d. projektą rengė J. S.. Jis konkrečių veiksmų neatliko, bet su prašymu, mano, kad susipažino. Po to gal buvo atostogos, nedarbingumas, negali pasakyti. Jis susipažino ir tą nuomonę dėstė „MG V.“ atstovui, ar tą nuomonę dėstė savo vadovams, nepamena, matyt, kad taip. Pagal rezoliuciją jis pavestas kitam rengėjui, bet dėl kokių priežasčių, neatsimena. Konkrečiai neatsimena, kokiomis aplinkybėmis sklypo klausimu bendravo su „MG V.“ darbuotoju P. U., telefonu arba asmeniui atvykus į skyrių. Taip pat neatsimena, ar šis bendravimas vyko iki 2015 m. spalio 2 d., ar po, ar bendravimas vyko tuo laikotarpiu, kai turėjo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bylą. Mano, kad su P. U. bendravo, kol dokumentai dar buvo nukreipti jam. Su P. U. asmeniškai nėra pažįstamas, už įstaigos ribų tikrai nebendravo. Atsakymus P. U. davė kaip specialistas, darbo vietoje, ko jis klausė, konkrečiai negali prisiminti. Negali atsakyti, ar po šito pokalbio iš jo buvo paimta sklypo (duomenys neskelbtini). byla, neįžvelgia priežastinio ryšio. Nepamena, kad kas nors iš vadovybės domėtųsi jo pozicija dėl šito sklypo, ko gero, ne. Nepamena, kad siūlytų priimti kitokį sprendimą, mano, kad ne. Jei būtų kažkas ypatingo, atsimintų.

Kiek žinoma, „T.“ perleido statinius ir nuomos teisę tiems statiniams eksploatuoti. Įgijėjas kreipėsi į (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto skyrių, prašydamas sudaryti nuomos sutartį. Prieš perleidžiant esamą nekilnojamą turtą sklype buvo reikalingas (duomenys neskelbtini) sutikimas. Tikrai žino, kad jis buvo suteiktas. Kiek pamena, su tuo sutikimu susijusių dokumentų jam neteko rengti, rengė kitas specialistas. J. R. buvo jo tiesioginė vadovė. Kitam ūkio subjektui įsigijus sklype esančius pastatus, standartiniais atvejais sąlygos nekeičiamos, nebent paaiškėja naujos aplinkybės. Sąlygos paprastai nebūna keičiamos, nepriklausomai, ar naujas pirkėjas yra valstybinė, ar privati įstaiga. Statiniai perleisti, įgijėjas kreipėsi dėl sutarties pakeitimo. Kreipimasis buvo paprastas, tik, kiek pamena, viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kuri pradėjo kelti abejones. Kiek žino iš viešosios erdvės, T. perleidus statinius kilo klausimai, kas, kodėl ir kokio dydžio. Tada jau buvo kreipiamas dėmesys ne tik į viešąjį registrą, bet ir į faktinius duomenis. Registrų duomenys spalio 2 d. nuginčyti nebuvo. Sutikime daroma nuoroda į 2014 m. nuomos sutartį, apie naudojimo būdą atskirai neišskirta. Sutikimu paskirtis ir būdas nekeičiami. Naudojimo būdas keičiamas, jei yra parengtas detalusis planas, koreguojant detalųjį planą, keičiant reglamentus ir naudojimo būdą. Jei detalusis planas toje teritorijoje neparengtas, tai atskira procedūra. Išnuomojama 72600 m2 ploto žemės sklypo dalis esanti 126 456 m2 žemės sklype (duomenys neskelbtini). Tas plotas apspręstas savivaldybės sprendime. Iš nuomojamo ploto statiniams eksploatuoti buvo išimtos rekreacinės teritorijos, tame sklype esantys miško plotai. Tai buvo pažymėta tiek sklypo plane, tiek savivaldybės administracijos ar tarybos sprendime formuoti žemės sklypą. Inicijuoti perleisti valstybės žemės dalies nuomos teisę galėjo pastatų savininkas – AB „L. r. ir t. c.“. Jam nežinoma, kodėl jie nusprendė parduoti tuos pastatus. Tai, kad šio sklypo žemės nuomos teisė buvo perleista „MG V.“, jam buvo žinoma iš viešosios erdvės, jau po fakto. Pateikus naujas aplinkybes, patikrinimus vietoje, jo supratimu, nuomos teisė į tokio dydžio sklypą negalėjo būti perleista. Sklypo dalis per didelė. Kiek pamena, buvo patikrinimai, juose nedalyvavo. Pagal faktinį naudojimą, sklypo dalis buvo per didelė. Kiek sklypo dalis per didelė, pasakyti negali. Svarstymuose, priimant sprendimus dėl sklypo ploto, nedalyvavo, tokią nuomonę susidarė iš kolegų kalbų. Pagarsinus liudytojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu, t. 76, b. l. 49-51, dėl užfiksuotų parodymų, kad 2015 m. sausio 20 d. AB „L. r. ir t. c.“ pateikė prašymą dėl sutikimo kitai veiklai vykdyti žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir buvo pateiktas atsakymas, kad yra galimybė kitai veiklai vykdyti nurodytame žemės sklype, paaiškino, jog šito momento neatsimena. Kiek pamena, apklausos metu su tyrėju vartė sklypo bylą ar kopiją, mano, turėjo būti remiamasi dokumentais. Inžinerinės infrastruktūros teritorijoje, kalbant bendrai, gyvenamųjų arba komercinės paskirties pastatų statyba negalima. Kaip „T.“, dar iki paskelbiant aukcioną, pristatė investicinę galimybę būtent šiame sklype gyvenamųjų arba komercinės paskirties namų statybai, gali daryti tik prielaidas, kad jie rėmėsi Vilniaus miesto galiojančiu bendruoju planu. Pagal bendrą planą, (duomenys neskelbtini) statyba buvo galima. Negali atsakyti, kodėl „T.“ apie tokią galimybę skelbė viešai.

Liudytoja J. R. paaiškino, kad kaltinamuosius pažįsta tik iš televizijos, 2014-2015 m. dirbo Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja (duomenys neskelbtini). Sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos aplinkybių, kam jis išnuomotas, neprisimena. Pateikus 2014 m. balandžio 7 d. sutikimą perleisti valstybinės žemės sklypo dalies nuomos teisę t. 52, b. l. 17-18, kurį liudytoja pasirašiusi kaip skyriaus vedėja, paaiškino, kad šis sutikimas atitiko tuo metu galiojančius norminius aktus. Pirkėjas nenurodytas. Šiame (duomenys neskelbtini) sutikime nenurodytas įsipareigojimas sudaryti žemės nuomos sutartį su nauju pirkėju, kai jis atsiras. Sutikimo tikslas yra toks, koks nurodytas sutikimo turinyje. Sutikimas yra dėl nuomos teisės perleidimo, nenurodyta kam, statinių įgijėjui. Toks sutikimas ruošiamas statinių savininkų prašymu. Teikdamas prašymą statinių savininkas turi pateikti įrodymus apie savo teisę į tuos statinius ir žemės nuomos teisę. Tie visi dokumentai paprastai būna (duomenys neskelbtini) skyriuje arba prieinami registruose. Pastatų įgijėjas, turėdamas tokį sutikimą, gali prašyti (duomenys neskelbtini) sudaryti nuomos sutartį. Dėl „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. spalio 2 d. prašymo, t. 52, b. l. 36, tikėtina, kad šiame prašyme nurodyti statiniai yra tie patys statiniai, kurie nurodyti jos pasirašytame sutikime. Šį prašymą gavo jų skyrius, pas vykdytoją jis pateko ne per ją. Sutikimo rengėjas dokumentus sutikrina. Šiuo atveju ne nuoma sudaroma, turėtų būti sudaromas susitarimas dėl nuomos sutarties pakeitimo, pakeičiant nuomininką. To susitarimo rengėjas, žinoma, privalo sutikrinti, ar tai yra tie patys pastatai. Nuoma visada susijusi su statiniais. Jei perleidžiami ne visi statiniai, vadinasi, ne visa žemės nuomos teisė ir perduodama. Poveikis liudytojai nebuvo daromas. Pokalbių, kad turėtų daryti vienaip ar kitaip, su ja nebuvo. Iš žiniasklaidos girdėjo, kad vyksta kažkoks ginčas dėl AB „L. r. ir t. c.“ teisės perleisti ar dėl kažkokių kitų aplinkybių. Gali tik iš nuogirdų pasakyti, kad kažkas kažkam nepatiko, bet tiksliai pasakyti negali, vykdydama savo funkcijas su tuo nesusidūrė.

Liudytojas A. S. paaiškino, kad nė vieno iš kaltinamųjų nepažįsta. Tuo metu, kai dirbo UAB „R. a.“, pardavinėjo minimą „T.“ sklypą, tai buvo 2015-2016 metai, jis buvo projektų vadovas. Pardavimą vykdė aukciono būdu, dalyvavo visi didieji vystytojai, be kita ko, „MG V.“, UAB „K.“, UAB „H.“, UAB „M“. Parduodamas turtas tuo metu buvo „T.“ nuosavybė. Turtas buvo sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Sklypas priklausė valstybei, „T.“ buvo sudaręs nuomos sutartį. Turtą pavyko parduoti, įsigijo didžiausią kainą pasiūlęs pirkėjas, tai buvo „(duomenys neskelbtini)“. Pagal jų projektą, plotas 7,26 hektaro, numatyta galimybė išvystyti naują patrauklų gyvenamąjį kvartalą. Aukciono dalyviai tikėjosi vystyti gyvenamųjų namų kvartalą. Ar nors vienas iš minimų objektų, kurie parduodami, iki aukciono buvo nugriautas, negali pasakyti, netikrino. Parduodant šį projektą jų klientas buvo „T.“. Jo interesas buvo brangiau parduoti savo turtą. Pardavinėjami yra statiniai, prie statinių yra valstybinės žemės nuomos sutartis. Tuo metu šitam objektui buvo gautas (duomenys neskelbtini) raštas dėl žemės nuomos perleidimo pirkėjui. Nebuvo išlygų, ar pirkėjas privatus, ar valdiškas. Pirkėjas turbūt galėjo tikėtis žemės sklypo nuomos perleidimo, su tuo tikslu ir dalyvavo. Jei prie statinių nebūtų žemės nuomos teisės, jie nebūtų turėję tokios vertės. Į aukciono sąlygas neįėjo žemės nuomos teisės perleidimas. „T.“ gavo (duomenys neskelbtini) raštą, kad nuomos sutartis bus perleista. Raštas buvo gautas iki aukciono. Jie tą raštą išsiuntė aukciono dalyviams. Kokios problemos po aukciono kilo tarp pirkėjo, pardavėjo, kitų valstybės institucijų, teko matyti viešojoje erdvėje. Problemų esmė, kiek žino, kad buvo nutraukta žemės nuomos sutartis. Kieno iniciatyva žemės nuomos sutartis buvo nutraukta, nežino. Jam pretenzijos, kad pardavė objektą su paslėptais defektais, tuo metu nebuvo reikštos.

Liudytojas P. U. paaiškino, kad kaltinamuosius pažįsta iš žiniasklaidos, R. K. asmeniškai nepažįsta. 2015 m. jis buvo plėtros projektų vadovas įmonėje „MG V“. Buvo atsakingas už nekilnojamo turto plėtrą (duomenys neskelbtini) sklypo vystymo reikalais. Pateikė prašymą perleisti žemės sklypo nuomą, prašymą Vilniaus miesto savivaldybei keisti paskirtį ir procesai sustojo. Jis įsidarbino plėtros projektų vadovu 2015 m. rugsėjo mėn., tiesioginis vadovas buvo D. V., „MG.V“ užduotis dirbti su šiuo objektu buvo pirma. Pradėjus dirbti, su užduotimi gavo pradinę dokumentaciją, tai pažyma, išrašas, duomenys žemės sklypo plano, pasiūlymas. Kai objektas buvo parduodamas, jis buvo su tam tikra dokumentacija. Tą informaciją jis taip pat gavo. Gavęs šiuos duomenis, atlieka standartines procedūras. Standartinė procedūra įsigijus pastatus yra valstybinės žemės sklypo nuoma, pateikti prašymą (duomenys neskelbtini), kad ji sudarytų nuomos sutartį. Prašymą ruošė pats, pagal tuometinę tvarką darbuotojai rengia dokumentus, pasirašo įmonės vadovai. Vadovė tuo metu buvo S. S.-M.. Tuo metu teikdavo popierinėje formoje, pateikdami tiesiai į Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) skyrių, fiziškai paduodant į langelį. (duomenys neskelbtini) teko bendrauti su G. G., atrodo, ji buvo laikinai einanti skyriaus vadovės pareigas. Gal dar teko bendrauti ir su darbuotojais, kurie priėmė prašymą ir jį svarstė. P. B. – girdėta pavardė, ar šiuo atveju teko su juo bendrauti, abejoja. Su T. S. gal ir teko bendrauti, atrodo, kad ji buvo atsakinga už šitą teritoriją. Kai procesas sustojo, su G. G. teko pabendrauti, paklausti, kodėl. Atsakymas buvo, kad nėra sprendimo sudaryti sutartį. Su ja bendravo atėjęs į (duomenys neskelbtini), pas ją kabinete buvo priėmimas. Neatsimena, kaip susitarė dėl susitikimo. Kai atnešė prašymą į langelį, vyko svarstymas. Sunku pasakyti, ar gavo atsakymą raštu, ar skambutį dėl to, kad procesas sustabdomas. Toliau (duomenys neskelbtini) inicijavo žemės sklypo dalies, reikalingos pastatams eksploatuoti, nustatymą. Pasamdė įmonę, ji turėjo nustatyti. Jie galėjo pasiūlyti savo planą, nes procedūros tai numato, samdė individualų asmenį, jei gerai atsimena, tai buvo topografas A. Š., kuris turėjo parengti žemės sklypo planą. Parengus, jį pateikė, (duomenys neskelbtini) pateikė savo versiją, tuo procesas ir baigėsi. Manytų, kad tada tikriausiai prasidėjo kažkokie kiti procesai, niekas nieko toliau nebedarė. Tokia situacija yra iki šiol. Pats į vietą buvo nuvykęs. Procesai (duomenys neskelbtini) visada buvo labai aiškūs ir aiškiai aprašyti teisės aktuose. Šiuo atveju, kažkodėl, nuo kažkurio momento viskas pasisuko kitaip. Kaip supranta, prasidėjo kažkokie teisminiai procesai ir visos valstybinės organizacijos, tiek savivaldybė, tiek (duomenys neskelbtini), nesiėmė jokių veiksmų. Dėl tolesnių teisinių ginčų, buvo ginčijama pati sutartis. Negali atsakyti, kodėl buvo nesutinkama išnuomoti būtent tokio dydžio sklypą. (duomenys neskelbtini) buvo išdavusi sutikimą būtent tokio dydžio sklypui perleisti. Pagal procedūras, turi būti nustatytas žemės sklypo dydis, reikalingas pastatams eksploatuoti. Tvarka žemės sklypo dydžiui nustatyti tuo metu nebuvo aiškiai apibrėžta, koks minimalus ar maksimalus dydis turi būti. Dėl to matininkas savo kompetencijoje rengė tą planą ir nustatė. Tai yra normali procedūra. Pagal jų planą sklypo plotas buvo 7,2 hektaro, tiek kiek (duomenys neskelbtini) buvo išdavusi sutikimą. Remiantis Registrų centro duomenimis, tuo momentu buvo visi pastatai, kuriems eksploatuoti buvo reikalingas atitinkamo ploto žemės sklypas. Iki įsigyjant „MG V.“, pastatai (duomenys neskelbtini) žemės sklype priklausė „T“. Šie pastatai buvo įsigyti viešo aukciono būdu. Buvo prezentacija, pateikta susijusi medžiaga. Parduodama buvo, kaip ir parašyta tame pristatyme, gyvenamųjų namų kvartalo vystymo galimybė. Tai buvo numatyta 7,2 hektaro sklype. Pardavimo medžiagoje nurodyta, kad yra gyvenamųjų namų kvartalo vystymo galimybė. Ką reikia konkrečiai padaryti, nėra nurodyta pardavimo medžiagoje. Pardavimo medžiagoje nurodyta, kad tokia galimybė yra, pridėti bendrojo plano sprendiniai, nurodantys, kad vystyti gyvenamuosius namus galimybė yra ir būtent į tai yra akcentuojama. Standartinė procedūra, įsigijus pastatus, esančius valstybiniame žemės sklype, kad prieš tai išduodamas sutikimas perleisti žemės sklypo nuomą. Įsigijus pastatus reikėtų kreiptis į (duomenys neskelbtini), prašyti sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį. Turint teises į žemės sklypo valdymą, žemės sklypo nuomos sutartyje netgi būna parašyta, kad yra galimybė keisti paskirtį į bendrajame plane atitinkančią. Jei bendrasis planas neprieštarauja, kad tenai gali būti tokia paskirtis. Jis dirbo su projektų vystymu ir iki įsidarbinant „MG V.“ Šis projektas niekuo nebuvo išskirtinis, atrodė visiškai standartinis ir labai aiškus. Pirkimo procedūros „MG V.“ nesugalvojo, tik dalyvavo viešai paskelbtame aukcione. Kiek žinoma, be „MG V.“ procese dar dalyvavo UAB „H.“ ir „K.“. Kainų skirtumas nebuvo didelis. Nežino, ką planavo UAB „H.“ ir „K.“, bet pagal veiklos pobūdį neabejoja, kad tai būtų gyvenamųjų namų statyba. Jie pirko statinius. Prezentacijoje pateiktas nekilnojamojo turto išrašas, kuriame aprašyti visi statiniai ir žemės sklypo planas, nurodantis, kaip tie statiniai išdėstyti. Jų neinformavo, kad Registrų centro nurodyti statiniai, dalis jų, galbūt nugriauta, tai nebuvo žinoma. Buvo įsitikinę, kad nusipirko visus statinius. Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) tikrai bendravo su G. G., buvo susitikęs tiesiogiai, tikriausiai bendravo ir su T. S.. Apie tai, kad reikalas nevyksta, informavo tiesioginį vadovą D. V., jis tikriausiai informavo kažką toliau. Su generaline direktore S. S.-M. jis asmeniškai nebendravo, be jo šio klausimo dar kažkas netvarkė. Vystytojas vienareikšmiškai, turėjo tikslą vystyti, keisti paskirtį, statyti gyvenamuosius namus, kaip numatyta pardavimo dokumentuose. Tie atskiri 10 pastatų, be žemės nuomos teisės, mano, tikrai nebūtų verti sumokėtos pinigų sumos.

Liudytojas V. M. paaiškino, kad Lietuvoje yra betvarkė su biurokratija, su sklypais, ypatingai (duomenys neskelbtini), kur tos betvarkės ir dirbtinių kliūčių, neaiškumų ir bandymų žmones stumdyti, tampyti yra tiek, kad jis, kaip partijos pirmininkas, jų deleguotos ministrės, kuri atsakinga buvo tada už (duomenys neskelbtini), tada dar per švelniai paklausė žiūrėti, kas darosi toje visoje sistemoje, kad žmonės stumdomi ir vietose, ir centrinėje būstinėje. Tai vieta, kurią reikėjo tvarkyti, ir jo nuomone, „U“ deleguota ministrė privalėjo tą daryti žymiai ryžtingiau. Dėl (duomenys neskelbtini) siekimo išnuomoti sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), su „MG V.“ susijusiai įmonei nieko nežino.

17.4.2. Įrodymų vertinimas

Kaltinamieji kaltės nepripažino. R. K. teigė, jog V. G. klausė informacijos arba prašė, kad V. G. paklaustų informacijos, tai yra norėjo išsiaiškinti, kokios politinės priežastys lėmė kilusį ažiotažą ir nesusipratimus, susijusius su (duomenys neskelbtini), esančio turto viešu aukcionu ir žemės sklypo nuomos sutartimi. Savo pašnekesius su V. G. laiko kreipimusi į Seimo narį dėl valstybinių institucijų apgaulingos veiklos bei neveikimo. Teigė, jog neprašė nieko neteisėto, prašė paklausti, pasidomėti, nė viena fraze negalima jo įtarti prašymu paveikti V. B.. V. G. paaiškino, kad nežino, ką bendro turėjo R. K. su „M. V.“ niekada neklausė. Nuoma pagal dokumentus buvo suinteresuota „MG V.“, tokius klausimus aptarinėjo pokalbio metu, nes R. K. paklausė. Kadangi V. B. buvo (duomenys neskelbtini) ministrė, šiuo atveju ta situacija buvo keista, jam pasirodė, kad tai galimas (duomenys neskelbtini) tarnybos piktnaudžiavimas. Matydamas kontekstą, kad į tai gali įsipainioti (duomenys neskelbtini) ministerija, (duomenys neskelbtini) tarnyba, turėjo informuoti ministrę, kad žiūrėtų, kas vyksta. Kaip matyti iš bylos įrodymų visumos, ji susitarimo dėl nusikalstamo poveikio nepatvirtina.

Bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto skyrius 2014 m. balandžio 7 d. sutiko, kad perleidžiant valstybinės žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), esančius nekilnojamuosius daiktus, būtų perleista valstybinės žemės sklypo 72600 kv. m ploto dalies, esančios 126 456 kv. m ploto žemės sklype Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), nuomos teisė, atsiradusi 2014 m. vasario 14 d. valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu bei reikalingos minėtų pastatų ir statinių (duomenys neskelbtini), eksploatacijai (t. 52, b. l. 18, 4). Radijo antenos 120 m ir 60 m. aukščio, paskirtis – kita, statinių kategorija – ypatingi, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Vilnius, buvę žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. liepos 10 d. pažymos duomenimis, buvo nugriautos. Akcinė bendrovė L. r. ir t. c. 2015 m. rugsėjo 2 d. sutartimi pardavė ir įsipareigojo perleisti UAB „MG V.“ nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., be kita ko – radijo anteną (2 vnt.), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis: kiti inžineriniai statiniai (t. 52, b. l. 21), kurie buvo perimti Turto priėmimo ir perdavimo 2015 m. rugsėjo 3 d. aktu (t. 52, b. l. 31), šalių susitarimu turto kaina – 6 177 000 Eur (t. 52, b. l. 21).

2015 m. rugsėjo 4 d. publikuotas E. S., M. J. straipsnis „Nusprendė išsiparduoti: ruošia prestižinę vietą NT ant valstybinės žemės“ (t. 4, b. l. 90, 91-96), 2015 m. rugsėjo 17 d. publikuotas E. S. straipsnis „Sandoris patrauklioje Vilniaus vietoje patraukė dėmesį“ (t. 76, b. l. 64, 65-71), Lietuvos Respublikos Seimo narys N. P. kreipėsi dėl viešojo intereso pažeidimo nuomojant valstybinę žemę, kuriuo prašė ginti viešąjį interesą ir kreiptis į teismą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties, kuria „T.“ ne aukciono tvarka buvo išnuomota 7,26 ha ploto valstybinės žemės sklypo dalis, pripažinimo negaliojančia (Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje gauta 2015 m. spalio 9 d.) (t. 52, b. l. 73, 74).

Kaltinamųjų R. K. ir V. G. 2015 m. rugsėjo 28 d., 11.30 val. – 12.00 val., restorane „AJ Š.“, adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, vykusio pokalbio metu (t. 4, b. l. 69) kaltinamieji aptarė veiksmus, susijusius su ministre (V. B.) ir (duomenys neskelbtini).

Šio pokalbio metu V. G. nurodė, kad atidavė tai, ką jam davė R. K., ministrei: „Vienas dalykas tą, kur man davei, atidaviau ministrei. Nusprendžiau“, ir nurodė priežastis: „Nes ten biški, kadangi pradėjo lįst per žiniasklaidą, žinai, kad, nu“, „Nuo, nuo“ „Nuo viršaus būtų“. V. G. pranešė rezultatą: „viskas tvarkoj, jinai sakė pasižiūrės“, „Ir dar sakė, jeigu ten įstatymais nesikerta“, taip pat pateikė savo informaciją apie esamą praktiką ir nuomonę: „Bet aš, aš manau, kad ten... po to, kiek domėjausi, tai ten viskas yra... tvarkingai... iš principo... ta prasme, ten“, „labiau, jeigu nori prisikabint“, „Ten gal ateity, aišku, ir reikėtų pakeisti ten tą praktiką“, „bendrai, nes tokia labai įdomi yra, ir“ „ta prasme, bet“, „bet iš esmės, kiek aš žinau, yra teismų praktika yra, aš ten“, „Viskas yra... normalu“. Po ko V. G. informavo apie savo tolesnius veiksmus: „Tai aš dar patikrinsiu, šią savaitę su ją pasikalbėsiu“, „Ar ten jai... ė-ė... pavyko pasižiūrėti, visą kitą“, „Bet jinai buvo normaliai nusiteikus. Sakė“, „Sako, žinai, sako dabar, aišku, ten visi tikrina viską“, „Ir panašiai. Bet, sako, jeigu“ „su įstatymais nesikerta iš principo“, „tai, sako, aš nematau problemos“. V. G. papildė anksčiau savo minėtą informaciją apie praktiką: „tik žinai, ir...aš mačiau surinktą teismų praktiką“, „ir visą kitą teisinę bazę...kur yra duota, nu, normali išvada...kad, ta prasme, ten niekam neprieštarauja“, „Ir ten yra su apeliacinio, ir su Aukščiausiojo“ „teismo nutartim“ „ir visą kitą. Tai dėl to tikiuosi, kad viskas tvarkoj, po ko patvirtino savo veiksmus: „bet tikrinu“, „laikau pulsą“ „ant rankos“, „Jeigu matysiu, kad kažkas“ „pasakysiu /ten/“. R. K., savo ruožtu, papildė V. G. žodžius apie žiniasklaidos publikacijas ir interesus, nurodė savo veiksmus: „Aš tada dadėsiu truputi, dapildysiu... ė-ė-... kodėl iškilo žiniasklaidoj. Žiniasklaidoj iškilo dėl RTC ambicijų“ „prasiinvestuoti ir konkretus“ „konkretus šito sklypo, nu, vadinkim taip, užsakymas mum buvo. Čia yra „Bitės“ iniciatyva“, „Bet aš išgaudžiau visus, ta prasme. Pasakiau, kad... ė-ė-ė... chebra, jeigu jūs norit turėt dar vieną priešą ir rimtesnį, tai jūs toliau sėkmingai tai darykit. Nes jai aš išreguliavau, kad daugiau taip nedarys, ta prasme“, „Po Delfio straipsnio... aš tą pačią dieną gaudžiau visus“. Tolesniame pokalbyje R. K. įvardijo analogišką veikimo būdą: „Nors... Vilniaus (duomenys neskelbtini) tą patį gegužės mėnesį padarė Žvėryne, ta prasme... ė-ė-ė... nebaigtai statybai... kuri susidėjo ten turbūt iš vieno betoninio bloko... Irgi užformino sklypą. Ir tiek“ ir paprašė: „Tai, jeigu gali palaikyk ant pulso, kaip ten atrodo“, nurodė ir savo galimus atlikti veiksmus: „Jeigu labai reiktų, tai turbūt nereikia žaist tų žaidimų. Aš galėčiau paprašyt, kad Sinkevičius nueitų pas B., bet“ „Su oficialia versija, maždaug“, „kad čia“. V. G. tęsė pokalbį, nurodydamas savo veiksmus: „Aš B., nu, sakiau... kad, sakau... turėk omeny... Matai, kol žiniasklaidoj nebuvo, aš galvojau“ „pakalbėsiu su (duomenys neskelbtini)“, „Bet po to išsigandau, žinai, kad, nu“ „nekiltų tokių, žinai, po to“ „įtampų, kad sakys...čia aš įsivėlęs kažkur, kažką turiu“, „noriu ir panašiai, o ministrė nežino“, „Tai aš tiesiai nuėjau pas ją. Sakau, V.…klausyk, sakau, va…yra problema, sakau…sakau, nu, manau, kad turėtų išsispręst, bet, sakau, šiaip kelia bangas būtent dėl LRTC centro, sakau, čia yra visai kita tema“. Po R. K. frazių V. G. tęsė apie buvusio pokalbio turinį: „Jūs man šiandien jau, sakau... lygiai taip pat, kaip ten, nu...jinai parduotų namą ir kur ji naudos pinigus. Nu, tai“, „ko“ „koks, koks sakau, skirtumas“ „kur jie naudos pinigus, sakau“, „čia jau ne tas reikalas, sakau. Jeigu pagal teisės aktus jie gali“ „ir paėmė /viso gero/...O jeigu viskas ten, kaip sakai, pagal teisės aktus /tinka/, tai, sako“ „aš nematau jokių problemų, bet, sako, duodu, sako, pasižiūrėt viską“, po to papildė: „Aš kitur mačiau, kur yra teismų praktika irgi atidaviau, kad, sakau, nu...žiūrėk...kad čia, nu, tikrai nėra kažkokio kriminalo, kad“, „kad jin nesijaustų ten panašiai. Nes ten sako, tą (duomenys neskelbtini), sako, krečia iš visų pusių, žinai“. V. G. išsakė ir savo nuomonę: „Iš principo, aišku, valstybėj taip neturėtų būt. Jeigu taip žiūrint.“, „Bet kaip jau nukrypo, taip ir nukrypo jau, žinai“, „Valstybė turėtų paimti, pan... pati tuos sklypus pasiimti... i-i-ir... normaliai... žiūrėti“, „O čia dabar LRTC centras ar dar kažkokios įstaigėlės. Kai jos valdo, bet... bet čia jau ne, ne šiandienos klausimas čia“.

R. K. pokalbyje nurodė priežastį: „Matyt, žinai. Iš... iš tikrųjų, tai, žinai, kaip /yra/. A-a... buvo aukcionas. Mes išlošėm. O dabar, kaip sako, teisėtai tu įgijai“, „Nesinorėtų gint teisių /į tai/“. V. G. patvirtino sutinkantis: „Čia aš visiškai sutinku“, „Tai, ta prasme, čia niekas nebegali kalbėt apie praeitį, ta prasme. Jeigu čia kažką daryti, tai kažkada“ „nebent ateity, sakau aš jai“ „ir panašiai, sakau. Jeigu tu kažką ten matai blogo, tai gali į ateitį žiūrėti“, „bet ne į praeitį, kas buvo, tai“, „Čia bet koks verslas, bet koks, žinai, žmogus, nu“, „Nu, nebausi gi už rūkymą…ė-ė-ė viešoj vietoj“, „jeigu prieš tai nebuvo baudžiama“, „Nu tai čia... visiška būtų nesąmonė. Tai šitas“.

Kitas kaltinamųjų pokalbis įvyko 2015 m. spalio 7 d., po to, kai UAB „MG V.“ (duomenys neskelbtini) skyriaus vadovui pateikė 2015 m. spalio 2 d. prašymą išnuomoti naudojamo kitos paskirties valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, kuriame yra nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių (ir radijo antena (2 vnt.)), pageidaujamos išsinuomoti žemės sklypo dalies plotas 72 600 kv. m.

Šio 2015 m. spalio 7 d., 9.50 val. – 10.20 val., restorane „AJ Š.“, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vykusio R. K. ir V. G. pokalbio (t. 4, b. l. 101) metu kaltinamieji tęsė pokalbį apie V. B. („ministrę“).

V. G. pranešė apie atliktus veiksmus: „Suprask nuo anot tų, kur buvai davęs lapų, niekaip aš negaliu /sutikrint/, aš ministrės klausiau. Tai sakau“, „Aš jai atidaviau“, nurodė, kokią gavo informaciją: „sako, aš perdaviau“, „bet sako, kadangi ta vadovė spaudos atstovei dabar iš... nespėja, STT tiria, nu tai kitam ji ten“, „taryboj, supranti tai sako, aš jos tiesiog negaliu paklaust“ „.ar viskas tvarkoj“, „Nu tai sako, atiduot atidavė“. R. K. patvirtinus: „A, nu tai suprantu“, „/Jeigu/ atidavė tai gerai. Tai ten palauk inspekcija dešimtą dieną man rodos“, V. G. nurodė numatomus veiksmus: „Nu tai va dar ši... aš pabandysiu“, „aš pabandysiu“, „Dešimta diena kas čia yra? Ne, dešimta turbūt negali būti“ (po R. K. frazės: „Neatsimenu, ten parašyta arba aštunta“), V. G. tęsė apie tai, ką jau atliko: „Kas čia yra?... Nu, aš vakar jos dar užklausiau. Sakė jin ketvirtadienį /jau/ turėtų matyt, /žinai/“, „Tai... nu žinai“, „Kas nuo manęs priklauso padariau, o ten po to žiūrim. Nors žinai, kol pabandys įsikišti, kad kažkas... Taigi matys, kad kažkas dar ne taip“. R. K. patvirtinus: „Mhm, tada duosiu žinot“, V. G. papildė paaiškinimą apie numatomus veiksmus: „tai /jūs/ irgi duokit, duokit žinot, aš tada pabandysiu... jau tiesiogiai tenais pasiklausti kas ten jiems nepatinka“, „kas ten kliūva. Bet, manau, kad būtų logiškiausia turėtų būt per ją, nes įprastai labai taip jau atsakingai pas ją“.

Chronologiškai išdėstyti duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto skyriui šios tarnybos Rizikų vertinimo departamentas 2015 m. lapkričio 2 d. raštu pranešė, jog nagrinėjo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomos teisėtumą, buvo nustatyta, kad 2014 m. vasario 14 d. Valstybinės žemės nuomos sutartimi išnuomota valstybinės žemės ploto dalis (72 600 kv. m) yra per didelė žemės sklype esantiems statiniams eksploatuoti, todėl tenkinant UAB „MG V.“ prašymą patikslinti Sutartį, prašė spręsti klausimą dėl nuomojamos žemės sklypo dalies patikslinimo. Po ko (duomenys neskelbtini)Vilniaus miesto skyrius 2015 m. lapkričio 9 d. raštu pranešė UAB „MG V.“, kad Bendrovė turi kreiptis su prašymu pakeisti 2014 m. vasario 14 d. valstybinės žemės nuomos sutartį, t. y. sumažinti nuomojamą žemės sklypo plotą, priešingu atveju nuomos santykiai bus nutraukti prieš terminą. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto skyriaus vedėjo pavaduotojos, laikinai atliekančios skyriaus vedėjo pareigas, G. G. 2015 m. lapkričio 13 d. įsakymo duomenimis, buvo pakeista 2014 m. vasario 14 d. valstybinės žemės nuomos sutartis pagal susitarimo dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo 2015 m. lapkričio 16 d. projektą (data įrašyta ranka, nubraukta, nuomotojo antspaudas ir parašas nubraukti), kuriame nuomininkas buvo pakeistas į „MG V.“. Tos pačios, 2015 m. lapkričio 13 d., rašto, adresuoto UAB „MG V.“, duomenimis, (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto skyrius pakvietė atvykti suderinti susitarimo dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo projektą, atkreipė dėmesį į tai, kad nugriovus 120 m. ir 60 m. aukščio radijo antenas, nuosavybės teise priklausančių pastatų eksploatavimui turėtų būti išskirta mažesnė už esamą žemės sklypo dalis, prašė parengti ir pateikti žemės sklypo, esančio Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), planą, kuriame būtų išskirta dalis esantiems statiniams funkcionuoti, atitinkamai sumažinant nuomos teise naudojamą valstybinio žemės sklypo dalį. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimu įspėjo (duomenys neskelbtini) direktorę ir (duomenys neskelbtini) Vilniaus skyriaus vedėją nedaryti teisės pažeidimų, t. y. nepasirašyti 2014 m. vasario 14 d. valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo, joje įrašant tik naująjį nuomininką UAB „MG V.“ ir nekeičiant valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygų. (duomenys neskelbtini) Teisės departamentas 2015 m. gruodžio 9 d. raštu (duomenys neskelbtini)Vilniaus miesto skyrių, kad rengia skundą dėl nutarimo apskundimo aukštesniajam prokurorui, prašė susilaikyti nuo 2014 m. vasario 14 d. valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo iki kol bus išnagrinėtas skundas dėl nutarimo.

2015 m. gruodžio 9 d., 13.45 val. – 14.20 val., restorane „S.“, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (t. 5, b. l. 95) vykusio kaltinamųjų R. K. ir V. G. pokalbio metu buvo paliesta viešo skandalo, susijusio su pamatais, tema.

        V. G. pranešė apie savo buvusį pokalbį: „Svarbiausia, žinai. Ten sakė, kad žiūrės“ „protingai, žinai“, „Ypač dabar dar kai, kai kiti ten skandalai ten su ta, kur beje pats buvai minėjęs“, pratęsė apie tai, kas jam tapo žinoma apie atvejį, kurį minėjo R. K. („skandalai ten su ta, kur beje pats buvai minėjęs“): „Panašu, kad tuos pamatus suformavo tai ne... ne verslininkai susitvarkė. Juos susitvarkė dar savivaldybėj. Kai jie nusipirko su tais kaip įformintais jau pamatais“ „ Ta prasme, visus dokumentus“, „Aš pakankamai giliai po to sužinojau tą istoriją, čia tikrai ne D. keisas, ne D. failas“ „Ne, ne, Vilniaus skyrius.“, „Savil... savivaldoj susipjovė, reiškia“, „Labiausiai bus įsivėlę tie, kurie tuos pamatus nubraižė, žinai“ ir išsakė nuomonę apie klausimo išsprendimą: „Bet manau, kad mūsiškiai išsispręs kitus klausimus“.

        2016 m. sausio 12 d., 16.00 val. – 16.35 val., restorane „AJ Š.“, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (t. 6, b. l. 26), kaltinamieji R. K. ir V. G. tęsė pokalbį apie sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniuje (R. K.: „apie /tujas“).

        R. K. paprašė: „O iš, iš, iš klausimų tai paprašysiu pasidomėt, kaip šitas mūsų eina. Čia laiškas Antikorupcijos komisijai“, „Bet apie tą patį, apie /tujas/. Aš ką tik su V . kalbėjau“, „Tai jis pozityviai pažiūrės į mūsų reikalą, ta prasme, aš jam pasakiau, kad mes ten nevogėm, sumokėjom septynis milijonus eurų“, „Tai... aš tik galvoju, kadangi... pasidomėk truputi... kadangi D., D. nebėra“, „Yra kažkokia /liepė/, ta prasme, kas ten per si... per situacija“. V. G. sutiko: „Gerai“, po R. K. patikslinimo „Kas ten per situacija“, pažadėjo: „Paklausiu“.

        Teisėjų kolegija, vertindama kaltinamųjų R. K. ir V. G. 2015 m. rugsėjo 28 d. pokalbio turinį, atsižvelgia į jo kontekstą (objektyvias aplinkybes) – viešumoje pasirodė straipsniai apie galimus pažeidimus, Seimo narys kreipėsi dėl viešojo intereso gynimo (V. G.: „pradėjo lįst per žiniasklaidą“, R. K.“: Aš tada dadėsiu truputi, dapildysiu... ė-ė-... kodėl iškilo žiniasklaidoj. Žiniasklaidoj iškilo dėl RTC ambicijų“, „konkretus šito sklypo, nu, vadinkim taip, užsakymas mum buvo. Čia yra „B.“ iniciatyva“). Šiuo požiūriu, V. G. frazės: „kur man davei, atidaviau ministrei“, „kad, nu“, „Nuo, nuo“ „Nuo viršaus būtų“, „viskas tvarkoj, jinai sakė pasižiūrės“, „Tai aš dar patikrinsiu, šią savaitę su ją pasikalbėsiu“, „Ar ten jai... ė-ė... pavyko pasižiūrėti, visą kitą“ yra pakankamai informatyvios ir suprantamos tiek atskiros, tiek analizuojant visą tolesnį pokalbio tekstą, jomis, priešingai nei nurodoma kaltinime, patvirtinamas ne kaltinime inkriminuotas V. G. pažadėtas poveikis žemės ūkio ministrei V. B. dėl nurodymo (neteisėto) davimo, o šios informavimas per V. G. apie klausimą, dominantį R. K. ir, atitinkamai, gauta informacija apie tai, jog ministrė sutiko pasidomėti („pasižiūrėti“). Analogiškai vertintinos V. G. frazės: „Tai aš tiesiai nuėjau pas ją. Sakau, V. klausyk, sakau, va…yra problema“, „sakau, šiaip kelia bangas būtent dėl LRTC centro, sakau, čia yra visai kita tema“, koks sakau, skirtumas“ „kur jie naudos pinigus, sakau“, „čia jau ne tas reikalas, sakau. Jeigu pagal teisės aktus jie gali“ „ir paėmė /viso gero/“ ir iš V. G. žodžių suprantamas jam duotas atsakymas: „sako“ „aš nematau jokių problemų, bet, sako, duodu, sako, pasižiūrėt viską“.

R. K. suinteresuotumas taip pat matyti iš pokalbio konteksto ir konkrečių R. K. frazių: „Nors... Vilniaus (duomenys neskelbtini) tą patį gegužės mėnesį padarė Žvėryne, ta prasme... ė-ė-ė... nebaigtai statybai... kuri susidėjo ten turbūt iš vieno betoninio bloko... Irgi užformino sklypą. Ir tiek“, kurias vėlesnio pokalbio metu R. K. papildė: „Tai, jeigu gali palaikyk ant pulso, kaip ten atrodo“, „Jeigu labai reiktų, tai turbūt nereikia žaist tų žaidimų. Aš galėčiau paprašyt, kad S. nueitų pas B., bet“ ir „A-a... buvo aukcionas. Mes išlošėm. O dabar, kaip sako, teisėtai tu įgijai“, „Nesinorėtų gint teisių /į tai/“ – pokalbiu su V. G. siekiama išspręsti susidariusią problemą per V. B..

Analogiškas išvadas dėl V. G. pažadėto pokalbio su žemės ūkio ministre V. B. teisėjų kolegija daro vertindama ir kitą kaltinamųjų V. G. ir R. K. pokalbį, vykusį 2015 m. spalio 7 d., kurio metu V. G. patvirtino kalbėjęsis ir kalbėsiąs su ministre: „aš ministrės klausiau“, „Aš jai atidaviau“, „aš vakar jos dar užklausiau“, „Kas nuo manęs priklauso padariau“, „logiškiausia turėtų būt per ją, nes įprastai labai taip jau atsakingai pas ją“.

Dokumentais, esančiais baudžiamojoje byloje, patvirtinta, jog sklype, kurio nuomos sutarties pakeitimo klausimas buvo sprendžiamas (nuomininko – AB L. r. ir t. c. pakeitimo į UAB „MG V.“), stovėjusios dvi radijo antenos pirkimo-pardavimo ir turto perėmimo akto pasirašymo metu jau buvo nugriautos. Kaip nustatyta liudytojų A. K., D. G., G. G. parodymais, dėl to kilo abejonių dėl galimybės pakeisti nuomininką tokio paties dydžio sklype, koks buvo išnuomotas 2014 m., o sutartimi jau buvo nustatyta parduodamo turto (jo sudėtyje – ir minėtų radijo antenų) kaina 6 177 000 Eur, pirkimo-pardavimo sutarties duomenimis, buvo aptarta premija, kai pirkėjui („MG V.“) bus išduoti statybą leidžiantys dokumentai (tikslas – vykdyti statybą).

Įgaliojimą pasirašyti susitarimą dėl nuomos sutarties pakeitimo turėjo (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto skyrius (nagrinėjamu metu – l. e. p. skyriaus vedėjo pavaduotoja G. G. (t. 52, b. l. 48), (duomenys neskelbtini) direktore nagrinėjamu metu buvo D. G., teisės aktai reglamentuoja, jog į šias pareigas skiriama žemės ūkio ministro, kuriuo nagrinėjamu metu buvo V. B. (pagal (duomenys neskelbtini) nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 3D-187, 9 punktą, tarnybai vadovauja ir už jai pavestų uždavinių įgyvendinimą atsako generalinis direktorius, kurį skiria pareigoms ir atleidžia iš jų žemės ūkio ministras Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka).

Kaltinimas pareikštas dėl poveikio pažadant paveikti valstybės tarnautoją – Lietuvos (duomenys neskelbtini) ministrę V. B., kad ši neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir duotų nurodymą (duomenys neskelbtini)Vilniaus miesto skyriaus tarnautojams sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su UAB koncerno „X“ valdoma UAB „MG V.“ dėl Vilniuje, (duomenys neskelbtini)esančio 7,26 hektaro ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklypo dalies ilgalaikės nuomos.

Iš liudytojos V. B. parodymų teisme matyti, kad ji patvirtino V. G. kreipimosi į ją faktą ir turinį. Liudytoja nurodė, kad į ją kreipėsi V. G., buvo paprašyta pasižiūrėti dėl šio sklypo, nieko daugiau neaiškinant, pasižiūrėti, ar galima įvykdyti kokius veiksmus, ar ne. V. G. turėjo sklypo brėžinius, daugiau jokių dokumentų nebuvo. Nežino, iš kur jis juos gavo. Matomai, kad buvo kažkokių problemų dėl sklypo ploto, bet tiksliai neprisimena. V. G. kreipėsi į ją vieną kartą Seime, kitą kartą ministerijoje. V. G. neminėjo, kieno interesais jis veikia, šiame kontekste neminėjo koncerno „X“, jis paprašė pasidomėti ir viskas. V. G. prašė, kad pakalbėtų su (duomenys neskelbtini) specialistais, galbūt ir su pačia direktore, kad, jei norės žmonės kreiptis ir detaliau išsiaiškinti, ką galima padaryti, priimtų. Nežino, ar buvo susitikę. Neminėjo, kokie tie žmonės ir kokioje institucijoje jie dirbo. Pavardžių niekada neminėjo, o ar minėjo, kad tai „X“, negali pasakyti, bet kad dėl šio sklypo suinteresuoti asmenys nori susitikti, pasikalbėti ir išsiaiškinti detaliau, ką įstatymas leidžia, ko neleidžia, to buvo prašyta. V. G. neprašė jos, kad duotų nurodymą arba (duomenys neskelbtini), arba (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto skyriaus tarnautojams sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, prašė tik išsiaiškinti. V. G. prašė pasižiūrėti, ar teisiškai įmanoma tai padaryti ir informaciją pateikti, tai nebuvo prašymas priimti vienokį ar kitokį sprendimą.

Liudytojos parodymais patvirtintas ir V. G. vaidmuo veikiant verslo subjekto interesais. Liudytoja paaiškino, kad tikriausiai buvo vienas prašymas, pasakant, kokia yra problema, o kitas – praėjus mėnesiui, buvo paklausta, ar išsiaiškino, ar yra išsprendžiamas šis klausimas. Atrodo, kad tada ir buvo tas prašymas, kad susitiktų su specialistais ir pasiaiškintų, nes verslo atstovų nuomone, jie kitaip mato tuos įstatymus, teisės aktus, jų įgyvendinimą, negu jų žemės ūkio specialistai ir, jei norėtų susitikti, ar gali susitikti. Sklypą tikrai jai paminėjo, mano, kad ji žinojo, kas kreipėsi, pavardžių tikrai neminėjo, galbūt buvo paminėtas „“. Tai sprendžia iš to, kad specialistai žinojo, kieno yra interesai, kas domisi tuo sklypu ir nori išspręsti savo naudai, tikėdamiesi, kad teisės aktai tai leidžia. Jai V. G., kiek pamena, to nesakė. Buvo „MG V.“, ne „X“. Tai žinojo iš jų specialistų, nes jiems tai nebuvo naujiena, jie žinojo, buvo aiškinamasi ne vieną ir ne du mėnesius. Tikriausiai buvo paskutinis toks kreipimasis pasižiūrėti, ar ten tikrai nėra specialiai vilkinama arba specialiai nedaroma. Tada buvo kreiptasi į ją, nes tiek žemės ūkio specialistai, tiek (duomenys neskelbtini) apie šį sklypą žinojo.

Liudytojos parodymais patvirtintas ir konkretaus suinteresuoto verslo subjekto buvimas.

Liudytoja paaiškino, kad kai A. K. atnešė medžiagą, ten figūravo „MG V.“. Kaip teigė liudytoja, šiaip žiūrint, kai per daug nesidomi, yra vienas subjektas – „X“. Kadangi yra koncernas, tai tikriausiai kaip ir daugelį kitų koncernų ne atskiromis įmonėmis vadina, o bendru koncernu. Visuose dokumentuose, kurie buvo pateikiami žemėtvarkai, departamentui, vyko kalba apie „MG V.“, bet visi supranta, kad tai yra vienos didžiulės įmonės verslo sudėtyje. A. K. jai pasakė, kad galimybė buvo iki tol, kol „X“ nenuvertė statinio sklype.

Liudytojos parodymais nustatytas V. G. kreipimosi pagrindas: su V. G. siejo darbiniai santykiai, kaip Seimo narių ir kaip „U“ narių. Nurodomu laikotarpiu ji buvo „U“ pirmininko pavaduotoja. Pirmininku iš pradžių buvo V. U., o po to V. G.. Neatsimena, ar buvo V. G. pavaduotoja, atrodo, kad buvo. Į ministro pareigas ji buvo deleguota partijos.

Liudytoja V. B. paaiškino ir kokius veiksmus atliko pati po V. G. prašymo. Nurodė, kad ji kalbėjosi su A. K., paprašė, kad pateiktų visą medžiagą apie tuos sklypus. A. K. buvo prieš kažkokius pakeitimus, nes tai prieštarauja įstatymams ir jie, jei kas nors kreipsis į teismą, praloš ir pažeis teisės aktus. Konsultavosi tiek su (duomenys neskelbtini), tiek su Žemės tvarkymo departamento specialistais ir vadovais, jie pateikė visą informaciją, kad, jei kažką keistų ir darytų, tai būtų įstatymo pažeidimas. Pirmiausiai buvo kalba su (duomenys neskelbtini) vadove D. G., kuri iš pradžių sakė, kad įstatymas yra dviprasmiškas, kad galima ir taip, ir taip pasižiūrėti, bet po to, kai jų specialistai pateikė išvadą, kad tikrai nieko negalima pakeisti, tada buvo pasakyta V. G., kad įstatymas neleidžia ir niekas jokių veiksmų nesiims. V. G. padėkojo, kad išsiaiškino. Ji D. G. pasakė, kad V. G. kreipėsi, kad norėjo išsiaiškinti ir kad pateiktų visą informaciją apie tą sklypą. Šiuo atveju buvo D. G. pasakymas, kad įstatymas dviprasmiškai apibrėžia tam tikrą situaciją ir kad galima įstatymą ir taip, ir taip taikyti. Tikriausiai buvo vienas prašymas, pasakant, kokia yra problema, o kitas – praėjus mėnesiui, buvo paklausta, ar išsiaiškino, ar yra išsprendžiamas šis klausimas. Atrodo, kad tada ir buvo tas prašymas, kad susitiktų su specialistais ir pasiaiškintų, nes verslo atstovų nuomone, jie kitaip mato tuos įstatymus, teisės aktus, jų įgyvendinimą, negu jų žemės ūkio specialistai ir, jei norėtų susitikti, ar gali susitikti. Pasakė, kad gali susitikti, kad tartųsi iš anksto su (duomenys neskelbtini) direktore. Ji pasakė (duomenys neskelbtini) direktorei, kad, jei kreipsis, suorganizuotų susitikimą su specialistais, susėstų ir išsiaiškintų. Po V. G. prašymo ji kalbėjo su D. G. ir A. K.. Pirmiausiai kalbėjo su D. G., daugiau niekas nedalyvavo šiame pokalbyje. D. G. tada pateikė informaciją, kad įstatymas konkrečiai neapibrėžia, kad galima taip ir taip, tada kreipėsi į A. K., ši surinko visą medžiagą.

Analogiškai, pokalbių su ministre V. B. buvimą patvirtino apklaustos liudytojos A. K., (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini) departamento direktoriaus pavaduotoja, ir (duomenys neskelbtini) vadovė D. G., kurios parodymais, ministrė minėjo, kad kažkas yra suinteresuotas ir kažkas prašė pažiūrėti, ar viskas yra gerai su sklypu, dėl sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendravo su ministre 2-3 kartus. Kaip matyti, G. G., laikinai einanti (duomenys neskelbtini) Vilniaus skyriaus vedėjo pareigas, pavaldi (duomenys neskelbtini) direktorei D. G., buvo pasirašiusi ir 2015 m. lapkričio 13 d. įsakymą dėl žemės nuomos sutarties pakeitimo pagal susitarimo projektą. Ši liudytoja patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2015 m. lapkričio mėnesį (duomenys neskelbtini) direktorės D. G. darbo kabinete, darbo metu, D. G., jai tik pradėjus laikinai eiti (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto skyriaus vedėjos pareigas, pasakė, kad dėl sklypo nuomos, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, UAB „MG V.“ (duomenys neskelbtini) pozicija yra tokia, kad turi išnuomoti visą žemės sklypą „MG V.“ ir paprašyti naujo plano.

Apibūdindama savo įgaliojimų ribas, liudytoja V. B. nurodė, kad jei mato arba gauna informacijos iš kontrolės arba audito, kad yra tam tikrų pažeidimų, tada galima nurodyti, sudaryti komisiją ir pavesti viceministrui aiškintis, kur ir kokie yra pažeidimai, ir tada visi turi bendrai priimti sprendimą. Žemės ūkio ministerija formuoja politiką, įgyvendina savo žemės ūkio politiką, teisės aktus. Ministro kompetencija yra labai siaura, t. y. vadovavimas visam žemės ūkiui, strategijos kūrimas, strateginių klausimų sprendimas, bet ne kiekvieno žemės sklypo klausimai. Žemės ūkio ministrui pavaldūs ministerijos darbuotojai nepriima sprendimų dėl sklypų nuomos ar pardavimo, priima pati (duomenys neskelbtini). Buvo įsivedę tvarką, kad tuos sklypus, kurie neaiškūs, turėjo peržiūrėti ir Žemės ūkio ministerijos departamento žmonės, pasižiūrėti, ar tikrai nėra pažeidimų. Buvo kaip papildoma kontrolė. Žemės ūkio ministras pagal kompetenciją negali duoti nurodymų (duomenys neskelbtini) tarnybai priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Žemės ūkio ministrui nepavaldus (duomenys neskelbtini) Vilniaus skyrius. Žemės ūkio ministrui tiesiogiai pavaldus tik (duomenys neskelbtini) vadovas. Sprendimus ministras priima dėl atleidimo, dėl nuobaudų skyrimų, dėl atostogų išleidimo, dėl komandiruočių, tai mano, kad tai yra pavaldumas. Pagal savo pareigas ji negali duoti nurodymų administracijai nei žodžiu, nei raštu sudaryti žemės nuomos sutartį. Ji tik gali sudaryti komisiją, kuri galėtų išsiaiškinti, ar kažkas teisingai padaryta, ar ne. Dažniausiai sudaro darbo grupę iš ministerijos specialistų ir visada tai darbo grupei vadovaudavo viceministras, atsakingas už žemėtvarkos klausimus. Tada aiškinasi, kur ir kokie pažeidimai yra, įtraukia žmogų iš (duomenys neskelbtini), kuris pateiktų visą informaciją ir būtų toje darbo grupėje.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į neatitikimą tarp deklaruojamo ministro įgaliojimų nebuvimo ir realiai atliktų veiksmų po V. G. prašymų. Kaip matyti, buvo ministrės pokalbiai su A. K., (duomenys neskelbtini) direktore D. G., pasakymas šiai, kad suorganizuotų dėl šio sklypo suinteresuotų asmenų susitikimą su specialistais, susėstų ir išsiaiškintų, kurie, priešingai nei teigiama, atsižvelgus vien į ministro statusą, galėjo būti veiksmingesni, nei kreipimasis oficialiu keliu (pagal V. K.: „Nesinorėtų gint teisių“ ir V. G.: „kad, nu“, „Nuo, nuo“ „Nuo viršaus būtų“).

Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-658 (red., galiojusi nuo 2015 m. rugpjūčio 18 d. iki 2016 m. gruodžio 7 d.) 6 punkte numatyti ministro įgaliojimai koordinuoti ir kontroliuoti ministerijos valdymo sričiai priskirtų įstaigų veiklą; 33 punkte numatyta teisė ministrui duoti pavedimus viceministrui, ministerijos kancleriui, administracijos padalinių vadovams, kitiems ministerijos darbuotojams, ministerijos valdymo sričiai priskirtų įstaigų bei valstybės įmonių vadovams (rašytinius ir duodamus rezoliucijomis ir žodine forma); taip pat 54 punkte įtvirtinti ministro įgaliojimai priimti ir pasirašyti įsakymus, be kita ko, dėl ministerijos valdymo sričiai priskirtų įstaigų vadovų priėmimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų, atostogų suteikimo, pašalpų ir tarnybinių ar drausminių nuobaudų skyrimo, skatinimo (54.5 punktas). Kaip nurodoma šio reglamento 3 punkte, ministerija savo veiklą grindžia įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, tarnybinio bendradarbiavimo ir kitais Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytais principais.

Prokuroro prašyme pakeisti kaltinime nurodytų veikų faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis suformuluotas prašymas ir dėl poveikio žemės ūkio ministrei – kad ši neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus (kaltinamajame akte buvo – teisėtai; atkreiptinas dėmesys, jog minėtame prokuroro prašyme visgi palikta kaltinamajame akte buvusi nuoroda į Lietuvos Respublikos ūkio ministeriją, kas vertintina rašymo apsirikimu). Su tokiu pakeitimu dėl aptariamo nurodymo neteisėtumo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, kadangi toks nurodymas teisėtai veikiant nėra galimas.

Visgi, kaltinimas suformuluotas dėl konkretaus poveikio valstybės tarnautojai, kad ji neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir duotų nurodymą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto skyriaus tarnautojams sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su UAB koncerno „X“ valdoma UAB „MG V.“ dėl Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančio 7,26 hektaro ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklypo dalies ilgalaikės nuomos. Tokio pobūdžio prašymo byloje esančiose kaltinamųjų pokalbių stenogramose neužfiksuota, jo nepatvirtino nei kaltinamieji, nei apklaustos liudytojos V. B., A. K., D. G., G. G., T. S.. Konstatuotina, kad kaltinamojo R. K. ir V. G. bendravimo faktas, prašymas informuoti ministrę ir tokiu būdu galimai efektyviau išspręsti dominantį klausimą, kaltinamajame akte vertinamas laisvai interpretuojant, tiesmukai inkriminuojant konkretų pageidaujamą neteisėtą nurodymą, kurio bylos duomenys nepatvirtina. Šios išvados nekeičia ir valstybinio kaltintojo nurodomas Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimas, kuriuo, be kita ko, pripažinta negaliojančiais 2015 m. rugsėjo 2 d. pirkimo-pardavimo sutarties 2.1.10 papunktis dėl 120 metrų ir 60 metrų aukščio radijo antenų pirkimo-pardavimo ir 2.3 papunktis dėl nuomos teisės perleidimo – kaltinimas pareikštas dėl siekiamo ir pažadėto poveikio konkrečiam valstybės tarnautojui, žemės ūkio ministrei, o ne dėl pirkimo-pardavimo sutarties ar nuomos teisėtumo (neteisėtumo). Esant šioms aplinkybėms, konstatuotinas keliantis abejonių Seimo nario ir privataus asmens bendravimas, kai klausimai sprendžiami ne oficialiu keliu, o pasinaudojant asmeninėmis pažintimis, tačiau baudžiamoji byla nagrinėjama ne dėl bet kokių pažeidimų, o kaltinimo ribose, sprendžiama, ar veikoje yra nusikaltimo sudėties požymiai. Pažymėtina, kad ne bet koks asmenų bendravimas, net ir ne visiškai atitinkantis skaidrumo standartus, pripažintinas nusikalstamu. Kaltinimas dėl siekiamo ir pažadėto poveikio žemės ūkio ministrei nepasitvirtino.

Vertindama 2015 m. gruodžio 9 d. kaltinamųjų pokalbio turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jame nėra pakankamai informacijos V. G. frazes „Svarbiausia, žinai. Ten sakė, kad žiūrės“ „protingai, žinai“, „Bet manau, kad mūsiškiai išsispręs kitus klausimus“ kategoriškai sieti su kaltinamųjų susitarimu dėl pageidaujamo V. G. poveikio

V. B.. Šiame pokalbyje V. G. nurodė, ką jis sužinojo apie atvejį, kurį minėjo R. K.: „skandalai ten su ta, kur beje pats buvai minėjęs“, „Aš pakankamai giliai po to sužinojau tą istoriją“. Atvejis, apie kurį kalbėjo V. G. 2015 m. gruodžio 9 d., dėl „įformintais jau pamatais“, sietinas su R. K. 2015 m. rugsėjo 28 d. išsakyta fraze „Nors... Vilniaus (duomenys neskelbtini) tą patį gegužės mėnesį padarė Žvėryne, ta prasme... ė-ė-ė... nebaigtai statybai... kuri susidėjo ten turbūt iš vieno betoninio bloko... Irgi užformino sklypą. Ir tiek“. Kaip minėta, 2015 m. rugsėjo 28 d. pokalbio metu buvo minima V. (B.), tačiau toks vieno pokalbio aiškinimas kito pokalbio detalėmis tėra prielaida, o prielaidomis išvada dėl kaltinamųjų kaltės negali būti grindžiama.

Aptartinas ir 2016 m. sausio 12 d. pokalbio turinys, kuris, teisėjų kolegijos nuomone, siejasi su sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, klausimu (R. K.: „O iš, iš, iš klausimų tai paprašysiu pasidomėt, kaip šitas mūsų eina. Čia laiškas Antikorupcijos komisijai“, „Bet apie tą patį, apie /tujas/). Kaip matyti iš chronologiškai išdėstytų bylos duomenų, šis pokalbis vyko po to, kai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimu įspėjo (duomenys neskelbtini) direktorę ir (duomenys neskelbtini) Vilniaus skyriaus vedėją nedaryti teisės pažeidimų, t. y. nepasirašyti 2014 m. vasario 14 d. valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo, joje įrašant tik naująjį nuomininką UAB „MG V.“ ir nekeičiant valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygų. Su šia aplinkybe sietinas klausimo aktualumas R. K. ir suformuluotas prašymas V. G.: „pasidomėk truputi... kadangi D., D. nebėra“, „Yra kažkokia /liepė/, ta prasme, kas ten per si... per situacija“, analogiškai, jo pateikta informacija apie atliekamus veiksmus: „Čia laiškas Antikorupcijos komisijai“, „Bet apie tą patį, apie /tujas/. Aš ką tik su V. kalbėjau“, „Tai jis pozityviai pažiūrės į mūsų reikalą, ta prasme, aš jam pasakiau, kad mes ten nevogėm, sumokėjom septynis milijonus eurų“. Minėtas prašymas ir stenogramoje užfiksuotas V. G. atsakymas į R. K. prašymą pasidomėti („Kas ten per situacija“) – paklaus („Paklausiu“), teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nepatvirtina kaltinimo teiginių dėl pageidaujamo poveikio V. B..

Baudžiamąją atsakomybę už siekį paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus ir, atitinkamai, tokį pažadą, įstatymas (BK 226 straipsnis) sieja su kyšio siūlymu, pažadu ar susitarimu jį duoti arba davimu ir, atitinkamai, pažadu, susitarimu kyšį priimti, reikalavimu ar provokavimu jį duoti, jo priėmimu. Teisėjų kolegija, aptarusi bylos duomenų, patvirtinančių konkretaus susitarimo tarp R. K. ir V. G. turinį, nepakankamumą, pažymi ir tai, kad šie duomenys patvirtina, jog R. K. buvo suinteresuotas, kad viena iš koncerno bendrovių (UAB „MG V.“) galėtų išsinuomoti aptariamą sklypą, tuo klausimu darė įtaką, kad V. G., savo ruožtu, darytų įtaką V. B., o ji taip pat domėjosi šiuo klausimu, tačiau susitarimo dėl atlygio, pažado duoti ir priimti kyšį niekur neužfiksuota. Tuo būdu, kaltinimas nepasitvirtino. Teisėjų kolegija nevertina nuolaidos „U“ reklamai ar paramos VšĮ „Meno ir sporto projektai“ kyšiu už siekiamą ir pažadėtą poveikį. Kaltinimo aplinkybė – dėl inkriminuotų dviejų kyšių, aptariama nuosprendžio 18, 19 dalyse.

17.5. Dėl prekybos poveikiu siekiant paveikti ir pažadant paveikti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrę V. B., kad ši teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir priimtų UAB koncerno „X“ patronuojamos UAB „MG B. M.“ valdomoms UAB „A. m.“ ir UAB „L. ir n. k.“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetus ir neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir duotų nurodymą (duomenys neskelbtini) tarnautojams priimti UAB „A. m.“ ir UAB „L. ir n. k.“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant N. m. a. įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą

17.5.1. Įrodymai

Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos 2017 m. balandžio 19 d. rašto Nr. 2D-1349(14.1) duomenimis (t. 53, b. l. 2), buvo pateikti dokumentai atsakant į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2017 m. balandžio 6 d. reikalavimą Nr. 4-01-2762. Apžiūros 2017 m. gegužės 16 d. protokolo duomenimis, apžiūros objektas: Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos 2017 m. balandžio 19 d. raštu Nr. 2D-1349(14.1) pateiktos dokumentų kopijos <...> (t. 53, b. l. 3).

Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos pasitarimo dėl viešinimo paslaugų pirkimo organizavimo iš Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 m. programos lėšų 2014 m. rugpjūčio 25 d. protokolo Nr. 8D-416 (5.50) duomenimis, posėdis įvyko 2014 m. rugpjūčio 12 d., 9 val., posėdžio pirmininkė – V. B., (duomenys neskelbtini) ministrė, nutarta lėšas, numatytas viešinimo paslaugų pirkimui iš Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 m. programos, 36 mėnesiams (2015 – 2017 metams) suskirstyti taip: Žemės ūkio ministerijai skirti 25,68 mln. litų (7 437 442 Eur), N. m. a. – 7 mln. litų (2 027 340 Eur) (t. 53, b. l. 5, 59-62).

Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 m. programinio laikotarpio valdymo komiteto, patvirtinto žemės ūkio ministro 2012 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 3D-389, 2014 m. rugsėjo 18 d. posėdžio protokolo Nr. 8D-460 (5.50) duomenimis (t. 53, b. l. 117), posėdis įvyko 2014 m. rugsėjo 10 d. Posėdžio pirmininkė – V. B., (duomenys neskelbtini) ministrė, komiteto pirmininkė. <...>Nutarta. Pritarti Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 m. programos priemonės „Techninė pagalba“ antrosios veiklos srities „Informavimas ir viešinimas“ preliminariam lėšų paskirstymui 3 metams (2015 – 2017 m.) (t. 53, b. l. 118). 2014 m. rugsėjo 18 d. protokolo Nr. 8D-460 (5.50), 2 priedo „Lėšų, skirtų Žemės ūkio ministerijos Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos viešinimui, paskirstymas 3 metams (2015 – 2017 m.)“ duomenimis (t. 53, b. l. 121) <...> viso skirta 25, 680 mln. litų (7 437 442 Eur) (t. 53, b. l. 121).

(duomenys neskelbtini)ministro (V. B.) 2014 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. 3D-795 Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos priemonės „Techninė pagalba“ pirmosios veiklos srities „Programos įgyvendinimas“ ir antrosios veiklos srities „Programos informavimas ir viešinimas“ 2014 – 2015 m. lėšų limito patvirtinimo duomenimis, veiklos sričiai programos informavimas ir viešinimas Žemės ūkio ministerijai patvirtintas 2014 –2015 m. lėšų limitas (su PVM) – 2 459 453 Eur, N. m. a. –1 592 910 Eur. Nustatyta, kad einamaisiais metais nepanaudotų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos priemonės „Techninė pagalba“ pirmosios veiklos srities „Programos įgyvendinimas“ ir antrosios veiklos srities „Programos informavimas ir viešinimas“ lėšų limito likutis perkeliamas į paskesnius metus (t. 53, b. l. 7-8).

Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos įgyvendinimo stebėsenos komiteto, sudaryto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 3D-685, 2015 m. kovo 18 d. protokolo Nr. 8D-131 (5.50) duomenimis, posėdis įvyko 2015 m. vasario 19 d., 10 val., posėdžio pirmininkė – V. B., (duomenys neskelbtini) ministrė, Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos įgyvendinimo stebėsenos komiteto pirmininkė, nutarta pritarti informavimo apie Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramą ir viešinimo pagal Programos priemones 2015 metų planui (t. 53, b. l. 87).

Šio protokolo priedas: Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 m. programos įgyvendinimo stebėsenos komiteto darbo reglamentas, kuriame, 3 punkte, numatyta, kad pagrindinė Komiteto veiklos forma yra uždari posėdžiai, šaukiami ne rečiau kaip kartą per metus, posėdžius šaukia ir jiems vadovauja Komiteto pirmininkas, o jo laikinai nesant, jį pavaduojantis asmuo. 12 punkte numatyta, kad Komiteto pirmininkas vadovauja Komiteto darbui, pirmininkauja Komiteto posėdžiams. 17 punkte numatyta, kad Komiteto sprendimai priimami bendru sutarimu. Jeigu sprendimo nepavyksta priimti bendru sutarimu, jis teikiamas balsuoti. Sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių Komiteto narių balsų dauguma. Jeigu balsavimo metu balsai pasiskirsto po lygiai, tai priimamas sprendimas, už kurį balsavo posėdžio pirmininkas (t. 53, b. l. 90-94).

Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 m. (toliau – ir KPP) programinio laikotarpio valdymo komiteto, patvirtinto žemės ūkio ministro 2012 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 3D-389, 2015 m. vasario 25 d. posėdžio protokolo Nr. 8D-88 (5.50) duomenimis (t. 53, b. l. 41), posėdis įvyko 2015 m. vasario 10 d. Posėdžio pirmininkė – V. B., (duomenys neskelbtini) ministrė, komiteto pirmininkė <...> 4. Svarstyta. Informavimo ir viešinimo apie Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramą pagal KPP priemones 2015 metais planas (2 priedas) <...> (t. 53, b. l. 47) <...> V. D. PVK narius informavo, kad 2014 m. spalio 15 d. PVK pritarė 2015 m. viešinimo lėšų limitui iš 2014 – 2020 m. KPP, pagal kurį ŽŪM viešinimui skirta 2,5 mln. Eur, NMA (Nacionalinei mokėjimo agentūrai) – 1, 5 mln. Eur. Minėtame PVK posėdyje rekomenduota ETBD parengti „Techninės pagalbos“ 2 veiklos srities „Programos informavimas ir viešinimas“ 2014 – 2020 m. finansinį planą, kuris šiuo metu nėra patvirtintas. Nutarta: 1. Pritarti Informavimo apie Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramą pagal KPP priemones ir šios paramos viešinimo 2015 metais planui. 2. Artimiausiu laiku pristatyti KPP „Techninės pagalbos“ 2 veiklos srities „Programos informavimas ir viešinimas“ 2014 – 2020 m. finansinį planą (t. 53, b. l. 48, 5).

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus 2015 m. balandžio 13 d. prašymo Nr. 2VR-15(21.12) vykdyti pirkimą duomenimis, prekės/paslaugos/darbų pavadinimas – Visuomenės informavimo kampanijos nacionalinės spaudos leidiniuose, nacionaliniuose televizijos kanaluose, radijuje ir internete parengimo ir įgyvendinimo paslaugos. Numatoma sutarties vertė (prekės/paslaugų/darbų kaina (iš viso) – 3 103 717,00 Eur be PVM ( trejų metų suma), 3 755 497,57 Eur su PVM (trejų metų suma), 1 016 222,00 Eur be PVM (pirmiems metams), 1 229 628,62 su PVM (pirmiems metams), galimų tiekėjų pavadinimai UAB „A.“, UAB „C.“, UAB „C. M. S.“, UAB „I. P.“, UAB „M. H.“, UAB „M.“, UAB „O. m. G.“, UAB O. A.“, UAB „P. m.“, UAB „T.“, UAB „V. m.“ (t. 53, b. l. 178-181).

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 m. programinio laikotarpio valdymo komiteto, patvirtinto žemės ūkio ministro 2012 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 3D-389 2015 m. gruodžio 31 d. posėdžio protokolo Nr. 8D-649 (5.50) duomenimis, posėdis įvyko 2015 m. gruodžio 4 d., posėdžio pirmininkė – V. B., (duomenys neskelbtini) ministrė, komiteto pirmininkė. <...> 22. Svarstyta. Programos priemonės „Techninė pagalba“ lėšų limitas 2016 m. <...> E. B. atkreipė dėmesį, kad NMA 2015 m. Programos viešinimo funkcijas vykdo sklandžiai, neatitikimų pagal 2015 m. Programos viešinimo planą nėra. Tuo tarpu pagal PVK pateiktą medžiagą (pagal ŽŪM Techninės pagalbos 2-osios veiklos srities faktines išlaidas) matyti, kad ŽŪM Programos viešinimo funkcijų 2015 m. beveik visai nevykdė, todėl kyla abejonių, ir dėl ŽŪM galimybių vykdyti Programos viešinimo funkcijas 2016 m. Dėl ŽŪM vykdytų Programos viešinimo veiklų 2015 m. V. B. atkreipė dėmesį, kad Programos viešinimo veiklos nebuvo vykdomos, nes dėl užtrukusių viešųjų pirkimų procedūrų ŽŪM neturi Programos viešinimui reikalingų paslaugų teikėjų. Tačiau tikimasi, kad artimiausiu metu bus užbaigtos pirkimų procedūros ir 2016 m. ŽŪM sėkmingai vykdys Programos viešinimo funkcijas. B. Z.-Z. PVK nariams priminė, kad 2015 – 2017 m. NMA buvo skirta 2 027 340 Eur, 2014 m. NMA Programos viešinimui skirta 144 810 Eur, 2015 m. NMA planuoja panaudoti 1 448 100 Eur, atitinkamai šiai institucijai lieka 2016 – 2017 m. nelimituota 434 430 Eur suma, todėl NMA gali arba visą sumą panaudoti 2016 m., tačiau tuomet ši institucija 2017 m. Programos viešinimui visiškai neturės lėšų, arba atitinkamai galima lygiomis dalimis padalinti nelimituotą Techninės pagalbos lėšų likutį ir tvirtinti NMA 2016 m. ir 2017 m. Techninės pagalbos 2-osios veiklos srities limitus po 217 215 Eur. Taip pat, atsižvelgiant į planuojamą patvirtinti mažesnį, nei NMA prašytą, Techninės pagalbos 2-osios veiklos srities 2016 m. lėšų limitą, būtina patikslinti ir 2016 m. KPP viešinimo plano projektą, atitinkamai sumažinti NMA planuojamų vykdyti programos viešinimo veiklas ir jų apimtis. <...> Nutarta <...>2. Tvirtinti Techninės pagalbos 2-osios veiklos srities NMA – 217 215 Eur, ŽŪM – 144 371 Eur lėšų limitą <...> ( t. 54, b. l. 34-36). 25. Svarstyta. Informavimo ir viešinimo apie Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramą pagal KPP priemones 2016 metais planas, pridedamas (3 priedas). <...> Nutarta <...> 2. Pritarti informavimo ir viešinimo apie Europos žemės ūkio fondo plėtrai paramą pagal Programos priemones 2016 metais planui (t. 54, b. l. 37) (Informavimo ir viešinimo apie Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos priemones 2016 metų plano duomenimis, iš viso ŽŪM numatyta – 2 488 994 Eur, NMA numatyta – 362 025 Eur)(t. 54, b. l. 80-89).

Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 m. programos įgyvendinimo stebėsenos komiteto 2016 m. sausio 8 d. protokolo duomenimis (t. 54, b. l. 68), posėdis įvyko 2015 m. gruodžio 8 d., posėdžio pirmininkas – G. S. C., (duomenys neskelbtini) viceministras, Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos įgyvendinimo stebėsenos komiteto pirmininko pavaduotojas, buvo svarstytas informavimo ir viešinimo apie Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramą pagal Programos priemones 2016 metų plano (t. 54, b. l. 80-89) pristatymas (t. 54, b. l. 75-76).

        Informavimo ir viešinimo apie Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos priemones 2016 metų plano, svarstyto 2015 m. gruodžio 8 d. posėdyje (t. 54, b. l. 80), duomenimis, 1. Informavimo priemonei viešinimas internetiniuose portaluose, vykdytojas – Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), reikalingos lėšos – 127 722,43 Eur su PVM, vykdytojas – NMA, reikalingos lėšos – 16 601 Eur su PVM; 2. Informavimo priemonei – viešinimas televizijos kanaluose, vykdytojas – ŽŪM, reikalingos lėšos – 857 564,87 Eur su PVM, vykdytojas – NMA, reikalingos lėšos – 26 441 Eur su PVM; 3. Informavimo priemonei – viešinimas radijo stotyse, vykdytojas – ŽŪM, reikalingos lėšos – 109 476, 37 Eur su PVM, vykdytojas – NMA, reikalingos lėšos – 6795 Eur su PVM; 4. Informavimo priemonei – viešinimas spaudoje, vykdytojas – ŽŪM, reikalingos lėšos – 729 842, 45 Eur su PVM, vykdytojas – NMA, reikalingos lėšos – 56 773 Eur su PVM; 5. Informavimo priemonei – parodos, vykdytojas – ŽŪM, reikalingos lėšos – 124 536, 62 Eur su PVM; 6. Informavimo priemonei – konferencijos, seminarai ir kiti renginiai, susiję su KPP viešinimu, vykdytojas – ŽŪM, reikalingos lėšos – 366 948,56 Eur su PVM, vykdytojas – NMA, reikalingos lėšos – 100 000 Eur su PVM; 7. Informavimo priemonei – viešinimo akcijos, vykdytojas – ŽŪM, reikalingos lėšos – 13 901,76 Eur su PVM; 8. Informavimo priemonei – informacinės priemonės, vykdytojas – ŽŪM, reikalingos lėšos – 62 557,92 Eur su PVM, vykdytojas – NMA, reikalingos lėšos – 45 427 Eur su PVM; 9. Informavimo priemonei – viešinimo priemonės, vykdytojas – ŽŪM, reikalingos lėšos – 68 929,56 Eur su PVM, vykdytojas – NMA, reikalingos lėšos – 46 340,00 Eur su PVM; 10. Informavimo priemonei – studijos, tyrimai, socialinės apklausos, viešinimo akcijos, vykdytojas – ŽŪM, reikalingos lėšos – 25 196,94 Eur su PVM, vykdytojas – NMA, reikalingos lėšos – 26 648 Eur su PVM; 11. Informavimo priemonei – viešinimo bei informavimo veiklos analizė, žiniasklaidos stebėsena ir analizė, vykdytojas – ŽŪM, reikalingos lėšos – 2 316,96 Eur su PVM; 12. Informavimo priemonei – pranešimų spaudai rengimas, vykdytojas – NMA, reikalingos lėšos nenurodytos; 13. Informavimo priemonei – interneto svetainės palaikymas, vykdytojas – NMA, reikalingos lėšos – 35 000,00 Eur su PVM (Iš viso ŽŪM – 2 488 994 Eur, NMA – 362 025 Eur).

(duomenys neskelbtini) ministro (V. B.) 2015 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. 3D-937 Dėl žemės ūkio ministro 2014 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. 3D-795 Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Techninė pagalba“ pirmosios veiklos srities „Programos įgyvendinimas“ ir antrosios veiklos srities „Programos informavimas ir viešinimas“ 2014-2015 m. lėšų limito patvirtinimo“ pakeitimo, duomenimis, veiklos sričiai programos informavimas ir viešinimas 2014 metais NMA numatyta (su PVM) – 144 810 Eur, 2015 metais – 1 448 100 Eur, 2015 m. – 214 215 Eur, ŽŪM 2014 m. – nenumatyta, 2015 m. – 2 459 453 Eur, 2016 m. – 144 371 Eur (t. 54, b. l. 181-182).

        Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 m. programinio laikotarpio valdymo komiteto, patvirtinto žemės ūkio ministro 2012 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 3D-389, 2016 m. vasario 25 d. posėdžio protokolo Nr. 8D-95(5.50) duomenimis, posėdis įvyko 2016 m. vasario 10 d., posėdžio pirmininkė – V. B., (duomenys neskelbtini) ministrė, komiteto pirmininkė <...>8 p. svarstyta KPP viešinimas ir informavimas. <...>“B. Z.-Z. PVK narius informavo, kadangi ministerijos sutartys dėl KPP viešinimo ir informavimo paslaugų teikimo yra pasibaigusios, o naujo paslaugos teikėjo neturime ir šiuo metu yra vykdomos operatoriaus, kuris atliktų KPP viešinimo ir informavimo funkcijas, pirkimo procedūros, todėl būtina imtis priemonių, kad būtų tinkamai įvykdytos ministerijai priskirtos viešinimo ir informavimo funkcijos. Todėl siūloma: 1. Pavesti KPP viešinimo ir informavimo funkcijas, vykdyti NMA: viešinimas televizijos laidose (specialios periodinės rubrikos, kitos informacinės, reklaminės medžiagos rengimas ir skelbimas internetinėje žiniasklaidoje) – 81 586,38 Eur be PVM; viešinimas spaudoje (informacijos publikavimas specializuotose rubrikose/kitose rubrikose pagal informacijos aktualumą) – 93 798,87 Eur be PVM; viešinimą radijo stotyse (informacijos transliavimas specializuotose rubrikose/kitose rubrikose pagal informacijos aktualumą) – 17 616,00 Eur be PVM. 2. NMA Techninės pagalbos antrosios veiklos srities lėšų limitą padidinti 313 529,25 Eur be PVM, o ministerijos minėtos veiklos srities lėšas šia suma sumažinti. V. P. teigė, jog remiantis šiuo metu galiojančiu teismo sprendimu, NMA sutarties dėl KPP viešinimo paslaugų teikimo, sudarytos su UAB „V. R. P“, galiojimas sutrumpintas iki vasario mėnesio pabaigos, taigi viešinimą galėsime atlikti tik iki vasario mėnesio pabaigos. Nutarta. Pritarti siūlymams“(t. 54, b. l. 177-178).

Informavimo ir viešinimo apie Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos priemones 2016 metų planas patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro (V. B.) 2016 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-126 (t. 53, b. l. 64) (Šio plano duomenimis, iš viso ŽŪM skirta 2 109 624,10 Eur, NMA – 741 395 Eur, t. y. NMA skirta suma padidinta  379 370,00 Eur ir šia suma sumažintos ŽŪM skirtos lėšos) (t. 53, b. l. 65-74).

NMA prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos 2017 m. balandžio 19 d. rašto Nr. Br6-4135 duomenimis (t. 55, b. l. 2), NMA 2014 m. rugsėjo 16 d. paskelbė apie pradedamą Visuomenės informavimo kampanijos parengimo ir įgyvendinimo paslaugų pirkimą. Pirkimą tikrino Viešųjų pirkimų tarnyba, pagal kurios pastabas buvo pakoreguoti pirkimo dokumentai ir 2014 m. lapkričio 21 d. gautas šios tarnybos pritarimas dėl pirkimo procedūrų tęsimo. 2015 m. sausio 30 d. sudarius pasiūlymų eilę, pirkimo laimėtoja paskalbta UAB „V.R.P.“ 2015 m. vasario 26 d. pasirašyta paslaugų teikimo sutartis Nr. VPS9-12. 2016 m. vasario 1 d. priimtas Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, kuriuo agentūra įpareigojama sutrumpinti sutarties galiojimą iki 2016 m. kovo 1 d. Pagal galiojančią sutartį buvo panaudota 1 750 039,89 eurai. Didžioji dalis šių lėšų buvo skirta NMA pagal 2015 metams iš anksto patvirtintus Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonių viešinimo limitus, tačiau 2015 m. ir 2016 m. pradžioje Žemės ūkio ministerija, motyvuodama tuo, kad neturi rangovo, kuris atliktų kaimo plėtros programos priemonių viešinimą, NMA viešinimui pagal sutartį skyrė papildomų lėšų: 121 000 eurų su PVM, atsižvelgiant į 2015 m. gegužės 19 d. vykusio žemės ūkio ministro įsakymu patvirtinto Programos valdymo komiteto (PVK) posėdžio protokolu priimtą sprendimą. 178 959,80 eurų su PVM, atsižvelgiant į 2015 m. lapkričio 4 d. PVK posėdžio protokolu priimtą sprendimą. 379 370,00 eurų su PVM, atsižvelgiant į 2016 m. vasario 25 d. PVK posėdžio protokolu priimtą sprendimą. Žemės ūkio ministerijai jau buvo žinomas 2016 m. vasario 1 d. priimtas Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, kuriuo NMA įpareigojama sutrumpinti sutarties galiojimą iki 2016 m. kovo 1 d. NMA atstovės komentaras dėl sutarties galiojimo sutrumpinimo iki 2016 m. kovo 1 d. buvo užfiksuotas ir minimo posėdžio protokole. Žemės ūkio ministerija galimą lėšų paskirstymą tarp priemonių bei galimas temas derino tiesiogiai su UAB „V. R. P.“. Pagal turėtą sutartį, UAB „V. R. P.“ siūlymą dėl lėšų paskirstymo turėjo teikti Agentūrai. Tačiau Agentūros vykdomų visuomenės informavimo kampanijų įgyvendinimo priežiūros komisijai siūlymai nebuvo pateikti ir svarstyti, o šios skirtos lėšos nebuvo panaudotos ir, remiantis 2016 m. lapkričio 28 d. PVK posėdžio protokolu, grąžintos Žemės ūkio ministerijai (t. 55, b. l. 2).

Šiuo raštu buvo pateikti dokumentai, susiję su NMA prie Žemės ūkio ministerijos įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetų skirstymu.

Apžiūros 2017 m. gegužės 25 d. protokolo duomenimis, apžiūros objektas NMA prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos 2017 m. balandžio 19 d. raštu Nr. Br6-4135 pateiktos dokumentų kopijos, atsakant į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2017 m. balandžio 6 d. reikalavimą Nr. 4-01-2764 (t. 53, b. l. 3) <...> 2015 m. vasario 26 d. paslaugų teikimo sutartis Nr. VPS9-12 ir 4 priedai <...> sutarties šalys yra NMA prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama (duomenys neskelbtini) T. O. <...> ir UAB „V. R. P.“ (toliau – Tiekėjas), atstovaujama direktoriaus M. A. <...> Sutartimi Tiekėjas įsipareigoja sutartyje aptartomis sąlygomis teikti sutarties 2 priede nurodytas paslaugas NMA, o NMA įsipareigoja už tinkamai ir kokybiškai suteiktas paslaugas sumokėti sutartyje nustatyta tvarka <...> (t. 55, b. l. 4, 7-21, kita pusė).

2015 m. vasario 26 d. paslaugų teikimo sutarties 49 punkto duomenimis, sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja 24 (dvidešimt keturis) mėnesius, skaičiuojant nuo sutarties pasirašymo dienos, tačiau, jeigu NMA prieš 30 kalendorinių dienų nepraneša Tiekėjui apie sutarties nutraukimą, sutartis automatiškai pratęsiama dar 12 mėnesių. Bendra sutarties trukmė negali viršyti 36 mėnesių nuo jos pasirašymo dienos (t. 55, b. l. 10).

2015 m. vasario 26 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. VPS9-12 2 priedo duomenimis, 3 punkte numatytas pirkimo objektas – visuomenės informavimo kampanijos apie Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 m. programą ir kitas NMA administruojamas programas parengimo ir įgyvendinimo paslaugos (t. 55, b. l. 11, kita pusė).

NMA vykdomų visuomenės informavimo kampanijų įgyvendinimo priežiūros komisijos posėdžių protokolų duomenimis, buvo tvirtinami visuomenės informavimo kampanijos veiksmų planai-sąmatos.

2015 m. kovo-balandžio mėn. išlaidų suma su PVM – 329 777, 46 Eur (2015 m. kovo 16 d. Nr. RVS3-4, t. 55, b. l. 39); patikslinta 2015 m. kovo-balandžio mėn., išlaidų suma su PVM – 316 201,87 Eur (2015 m. balandžio 1 d. Nr. RVS3-6, t. 55, b. l. 44-45), tarp jų, rubrika LNK – 36 495,00 Eur (be PVM), BTV – 16 578 Eur (be PVM) (t. 55, b. l. 46); patikslinta 2015 m. kovo –birželio mėn., išlaidų suma su PVM – 688 996,05 Eur (2015 m. gegužės 4 d. Nr. RVS3-9, t. 55, b. l. 50-54), tarp jų, rubrika LNK – 80 289,00 Eur (be PVM), BTV – 16 578 Eur (be PVM), portalas „alfa“ – 15 291,84 Eur (be PVM) (t. 55, b. l. 55); patikslinta 2015 m. kovo-birželio mėn., išlaidų suma su PVM – 705 511,78 Eur (2015 m. birželio 11 Nr. RVS3-11, t. 55, b. l. 79-80), iš jų, rubrika LNK – 80 289,00 Eur (be PVM), BTV – 16 578 Eur (be PVM), portalas „alfa“ – 16 566,16 Eur (be PVM) (t. 55, b. l. 81); patikslinta 2015 m. kovo-birželio mėn., išlaidų suma su PVM – 710 940,69 Eur (2015 m. birželio 18 d., Nr. RVS3-11, t. 55 , b. l. 83), tarp jų, rubrika LNK – 80 289,00 Eur (be PVM), BTV – 16 578 Eur (be PVM), portalas „alfa“ – 16 566,16 Eur (be PVM) (t. 55, b. l. 84); patikslinta 2015 m. kovo-birželio mėn., išlaidų suma su PVM – 714 796,97 Eur (2015 m. birželio 29 d. Nr. RVS3-13, t. 55, b. l. 88), tarp jų, rubrika LNK – 80 289,00 Eur (be PVM), BTV – 16 578 Eur (be PVM), portalas „alfa“ – 16 566,16 Eur (be PVM) (t. 55, b. l. 91); 2015 m. III ketvirčio (liepa-rugsėjis), išlaidų suma su PVM – 462 167,01 Eur (2015 m. birželio 29 d. Nr. RVS3-13, t. 55, b. l. 88), iš jų, rubrika LNK – 51 093 Eur (be PVM), BTV – 44 208 Eur (be PVM), portalas „alfa“ – 12 106,04 Eur (be PVM) (t. 55, b. l. 89); patikslinta 2015 m. III ketvirčio (liepa-rugsėjis), išlaidų suma su PVM – 522 253,45 Eur (2015 m. birželio 29 d. Nr. RVS3-13, t. 55, b. l. 96-99), iš jų, rubrika LNK – 51 093 Eur (be PVM), BTV – 44 208 Eur (be PVM), portalas „alfa“ – 12 106,04 Eur (be PVM) (t. 55, b. l. 100); 2015 m. IV ketvirčio (spalis-gruodis), išlaidų suma su PVM – 593 455,60 Eur (2015 m. spalio 1 d. Nr. RVS3-18, t. 55, b. l. 106), iš jų, rubrika LNK – 94 887,00 Eur (be PVM), BTV – 116 046,00 Eur (be PVM), portalas „alfa“ – 15 929,00 Eur (be PVM) (t. 55, b. l. 107); patikslinta 2015 m. IV ketvirčio (spalis-gruodis), išlaidų suma su PVM – 777 778,23 Eur (2015 m. lapkričio 4 d. Nr. RVS3-20, t. 55, b. l. 111-114), iš jų, rubrika LNK – 131 382,00 Eur (be PVM), BTV – 154 728,00 Eur (be PVM), portalas „alfa“ – 33 480,00 Eur (be PVM) (t. 55, b. l. 115); patikslinta 2015 m. IV ketvirčio (spalis-gruodis), išlaidų suma su PVM – 777 778,23 Eur (2015 m. lapkričio 17 d. Nr. RVS3-21, t. 55, b. l. 116-117), iš jų, rubrika LNK – 109 485,00 Eur (be PVM), BTV – 171 306,00 Eur (be PVM), portalas „alfa“ – 15 929 Eur (be PVM) (t. 55, b. l. 118); patikslinta 2015 m. IV ketvirčio (spalis-gruodis), išlaidų suma su PVM – 777 777,26 Eur (2015 m. gruodžio 1 d. Nr. RVS3-23, t. 55, b. l. 122), iš jų, rubrika LNK – 109 485,00 Eur (be PVM), BTV – 171 306,00 Eur (be PVM), portalas „alfa“ – 15 929 Eur (be PVM) (t. 55, b. l. 123); 2016 m. I ketvirčio (sausis-kovas), išlaidų suma su PVM – 75 884,04 Eur (2015 m. gruodžio 22 d. Nr. RVS3-25, t. 55, b. l. 127); patikslinta 2016 m. I ketvirčio (sausis-kovas), išlaidų suma su PVM – 77 231,91 Eur (2016 m. sausio 22 d. Nr. RVS3-2, t. 55, b. l. 131).

NMA vykdomų visuomenės informavimo kampanijų įgyvendinimo priežiūros komisijos posėdžių protokolų duomenimis, buvo tvirtinamos faktinės visuomenės informavimo kampanijos finansinės ataskaitos.

2015 m. kovo mėn. išlaidų suma su PVM – 19 768,56 Eur (2015 m. balandžio 30 d. Nr. RVS3-8, t. 55, b. l. 48); 2015 m. balandžio mėn. išlaidų suma su PVM – 221 327,26 Eur (2015 m. gegužės 25 d. Nr. RVS3-10, t. 55, b. l. 74), iš jų, rubrika LNK – 29 196,00 Eur (be PVM), BTV – 16 578 Eur (be PVM), portalas „alfa“ – 3 185,80 Eur (be PVM) (t. 55, b. l. 75); 2015 m. gegužės mėn. išlaidų suma su PVM – 158 066,53 Eur (2015 m. birželio 18 d. Nr. RVS3-12, t. 55, b. l. 83), iš jų, rubrika LNK – 21 897,00 Eur (be PVM), portalas „alfa“ – 5 097,28 Eur (be PVM) (t. 55, b. l. 86); 2015 m. birželio mėn. išlaidų suma su PVM – 132 053,19 Eur (2015 m. rugpjūčio 3 d. Nr. RVS3-14, t. 55, b. l. 93), iš jų, rubrika LNK – 29 196,00 Eur (be PVM), portalas „alfa“ – 4 460,12 Eur (be PVM) (t. 55, b. l. 94); 2015 m. liepos mėn. išlaidų suma su PVM – 164 108,54 Eur (2015 m. rugpjūčio 13 d. Nr. RVS3-16, t. 55, b. l. 102), iš jų, portalas „alfa“ – 1 911,48 Eur (be PVM) (t. 55, b. l. 103); 2015 m. rugpjūčio mėn. išlaidų suma su PVM – 111 812,62 Eur (2015 m. rugsėjo 17 d. Nr. RVS3-17, t. 55, b. l. 102), iš jų, portalas „alfa“ – 3 822,96 Eur (be PVM) (t. 55, b. l. 105); 2015 m. rugsėjo mėn. išlaidų suma su PVM – 160 604,49 Eur (2015 m. spalio 20 d. Nr. RVS3-19, t. 55, b. l. 109), iš jų, rubrika LNK – 29 196,00 Eur (be PVM), BTV – 27 630,00 Eur (be PVM), portalas „alfa“ – 3 822,96 Eur (be PVM) (t. 55, b. l. 110); 2015 m. spalio mėn. išlaidų suma su PVM – 139 977,80 Eur (2015 m. lapkričio 17 d. Nr. RVS3-21, t. 55, b. l. 116-117), iš jų, rubrika LNK – 29 196,00 Eur (be PVM), BTV – 16 578,00 Eur (be PVM), portalas „alfa“ – 3 822,96 Eur (be PVM) (t. 55, b. l. 119); 2015 m. lapkričio mėn. išlaidų suma su PVM – 234 981,41 Eur (2015 m. gruodžio 18 d. Nr. RVS3-24, t. 55, b. l. 125), iš jų, rubrika LNK – 36 495,00 Eur (be PVM), BTV – 33 156,00 Eur (be PVM), portalas „alfa“ – 7 008,76 Eur (be PVM) (t. 55, b. l. 126); 2015 m. gruodžio mėn. išlaidų suma su PVM – 208 535,26 Eur (2016 m. sausio 12 d. Nr. RVS3-26, t. 55, b. l. 129), iš jų, rubrika LNK – 29 196,00 Eur (be PVM), BTV – 71 838,00 Eur (be PVM), portalas „alfa“ – 5 097,28 Eur, 9 898,72 Eur, 3 176,23 Eur (be PVM) (t. 55, b. l. 130); 2016 m. sausio mėn. išlaidų suma su PVM – 10 018,49 Eur (2016 m. vasario 24 d. Nr. RVS3-3, t. 55, b. l. 133); 2016 m. vasario mėn. išlaidų suma su PVM – 12 344,57 Eur (2016 m. vasario 24 d. Nr. RVS3-4, t. 55, b. l. 136); patikslinta 2016 m. vasario mėn., išlaidų suma su PVM – 9 805,98 Eur (2016 m. kovo 16 d. Nr. RVS3-5, t. 55, b. l. 138).

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-5694-345/2015 (ieškovas Viešųjų pirkimų tarnyba, atsakovai NMA, UAB „V. R. P“) duomenimis, abu atsakovai 2015 m. vasario 26 d. sudarė Paslaugų teikimo sutartį, ieškovas, Viešųjų pirkimų tarnyba, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl viešojo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir alternatyvių sankcijų taikymo. Ieškinys atmestas.

Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2a-416-236/2016, kuriuo buvo panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimas, duomenimis (t. 55. b. l. 198), <...> nuspręsta pripažinti negaliojančia nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento 201 m. vasario 26 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. VPS9-12 tarp NMA ir uždarosios akcinės bendrovės „V. R. P.“, šios sutarties 2 priedo Techninės specifikacijos 4 punkto, šios sutarties 3 priedo Paslaugų įkainiai sąlygą, kad „...pirkimo Sutarties vykdymo metu, iškilus poreikiui įsigyti papildomą paslaugų kiekį, Agentūra turi teisę įsigyti papildomą paslaugų kiekį, kurio bendra vertė negali viršyti 50 procentų pasiūlymo kainos“. Sutrumpinti 2015 m. vasario 26 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. VPS9-12 tarp NMA ir uždarosios akcinės bendrovės „V. R. P.“ galiojimą iki 2016 m. kovo 1 d. <...> (t. 55, b. l. 203, kita pusė, 198-203).

UAB „F. H.+K. S.“ (buvusi UAB „V. R. P“) 2017 m. balandžio 25 d. rašto Nr. 170425/01 duomenimis (t. 77, b. l. 15), pagal 2017 m. balandžio 6 d. reikalavimą Nr. 4-01-2765, pateikė dokumentus.

2015 m. vasario 26 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. VPS9-12 duomenimis (t. 77, b. l. 16), <...> sutarties šalys yra NMA, atstovaujama (duomenys neskelbtini) T. O. <...> ir UAB „V. R. P“ (toliau – Tiekėjas), atstovaujama direktoriaus M. A. <...> Sutartimi Tiekėjas įsipareigoja sutartyje aptartomis sąlygomis teikti sutarties 2 priede nurodytas paslaugas NMA, o NMA įsipareigoja už tinkamai ir kokybiškai suteiktas paslaugas sumokėti sutartyje nustatyta tvarka <...> (t. 77, b. l. 16-22). 2 priedo duomenimis, pirkimo objektas – visuomenės informavimo kampanijos apie Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programą ir kitas NMA administruojamas programas parengimo ir įgyvendinimo paslaugos (3 p.) (t. 77, b. l. 25).

Reklamos paslaugų 2015 m. balandžio 1 d. sutarties Nr. 2015/GT/93 duomenimis (t. 77, b. l. 133), ši reklamos paslaugų sutartis (toliau – sutartis) <...> tarp uždarosios akcinės bendrovės „L. ir n. k.“ (toliau – Televizija) <...> atstovaujamos (duomenys neskelbtini) Z. S. ir uždarosios akcinės bendrovės „V. R. P“ (toliau – Agentūra) <...> atstovaujamos direktoriaus M. A. <...> 1.1. Televizija Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka pagal Agentūros pateikiamus užsakymus teikia reklamos paslaugas Agentūros atstovaujamiems klientams, o Agentūra įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti <...> 2.1. Televizija teikia reklamos paslaugas televizijos kanaluose LNK, BTV, TV1 ir INFO TV bei interneto svetainėse alfa.lt ir lnkgo.lt <...> (t. 77, b. l. 133-135).

Priedo Nr. 1 prie reklamos paslaugų 2015 m. balandžio 1 d. Nr. 2015/GT/93 sutarties duomenimis, <...> 2. Reklamos paslaugų teikimo laikotarpis: nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. 3. Reklamos pirkimo būdas: 3.1. LNK, BTV, INFO TV: sekundės informaciniams – reklaminiams reportažams. 3.2. Informacinių – reklaminių reportažų gamybos paslauga <...> (t. 77, b. l. 136)

Priedo Nr. 2 prie reklamos paslaugų 2015 m. balandžio 1 d. Nr. 2015/GT/93 sutarties duomenimis, <...> 2. Reklamos paslaugų teikimo laikotarpis: nuo 2015 m. lapkričio 1 iki 2015 m. lapkričio 30 d. 3. Reklamos pirkimo būdas: 3.1. LNK, BTV, INFO TV: sekundės informaciniams – reklaminiams reportažams. 3.2. Informacinių – reklaminių reportažų gamybos paslauga <...> (t. 77, b. l. 137).

Kliento apyvartos laikotarpio nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. išrašo duomenimis (t. 77, b. l. 154) bei pardavimų operacijų laikotarpio nuo 2015 m. balandžio 17 d. iki 2016 m. vasario 29 d. išrašo duomenimis (t. 77, b. l. 155), NMA nuo 2015 m. balandžio 17 d. iki 2016 m. vasario 29 d. UAB „F. ir p.“ (UAB „V. r. p.“) atliko mokėjimų už 1 961 113,75 eurų sumą, iš kurių 2016 m. sausio 5 d. ir 2016 m. kovo 10 d. mokėtojui buvo grąžinta 211 073, 85 eurų. G. N. mokėjimo agentūros mokėjimų suma – 1 750 039, 89 eurų (t. 77, b. l. 155).

Kliento apyvartos laikotarpio nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. laikotarpio išrašo duomenimis (t. 77, b. l. 156) bei pirkimų operacijų 2015 m. balandžio 30 d.– 2015 m. gruodžio 31 d. išrašo duomenimis (t. 77, b. l. 157), UAB „F. ir p.“ (UAB „V. r. p.“) nuo 2015 m. balandžio 30 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. UAB „LNK“ pervedė bendrą 310 790, 92 eurų sumą.

Kliento apyvartos laikotarpio nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. laikotarpio išrašo duomenimis (t. 77, b. l. 158), pirkimų operacijų laikotarpiu 2015 m. balandžio 30 d. – 2015 m. gruodžio 23 d. išrašo duomenimis, UAB „F. ir p.“ (UAB „V. r. p.“) nuo 2015 m. balandžio 30 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d. UAB „A. m.“, kaip mokėjimų paskirtį nurodant „Už NMA str. publikavimą alfa.lt ir regioniniuose portaluose“, pervedė bendrą 109 435, 90 eurų sumą (t. 77, b. l. 159, 138, 139, 141, 142, 143, 144, 145, 146, 149).

UAB koncerno „MG Baltic“ nepriklausomo auditoriaus išvados, konsoliduotos ir bendrovės finansinės ataskaitos bei metinio pranešimo 2015 m. gruodžio 31 d. duomenimis (t. 99, b. l. 11), UAB „MG B. I.“, UAB „MG B. M.“, UAB „A. M.“ ir UAB „LNK“ buvo UAB koncerno „X“ dukterinės įmonės, ir kartu su kitomis dukterinėmis įmonėmis bei šių įmonių kontroliuojamomis įmonėmis, taip pat UAB koncernu „X“ sudarė konsoliduotą grupę (t. 99, b. l. 120-122). UAB koncerno „X“ nepriklausomo auditoriaus išvados, konsoliduotos finansinės ataskaitos bei metinio pranešimo 2016 m. gruodžio 31 d. duomenimis (t. 99, b. l. 135), UAB „MG B. T.“, UAB „MG B. I.“, UAB „MG B. M.“, UAB „M.“, UAB „MG V.“, UAB „M.“ buvo UAB koncerno „MG B.“ kontroliuojamos įmonių grupės.

        UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ (toliau – Bendrovė) 2015 m. konsoliduotų ir bendrovės finansinių ataskaitų santraukos duomenimis, Bendrovės pagrindinė veikla yra televizijos programos „LNK“ transliavimas. Bendrovė taip pat transliuoja „BTV“, „TV1“, „Info TV“, „Liuks TV“ programas. 2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcininkais buvo UAB „MG B. M.“ ir <...>. UAB „MG B. M.“ yra UAB „MG B. I.“ dukterinė įmonė, kuri priklauso UAB koncernui „X“ (t. 99, b. l. 185).

        Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2017 m. lapkričio 28 d. pažymos duomenimis, tikrinant R. K. užimamas pareigas UAB koncerne „X“ ir kitose juridiniuose vienetuose, buvo atspausdinta informacija (t. 84, b. l. 18).

        UAB koncerno „X“ juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija duomenimis, R. K. 2002 m. rugpjūčio 19 d., paskirtas (išrinktas) UAB koncerno „X“ valdybos nariu, registruotas nuo 2002 m. rugpjūčio 21 d. iki 2014 m. spalio 22 d., 2014 m. balandžio 30 d. paskirtas (išrinktas) UAB koncerno „X“ valdybos nariu, registruotas nuo 2014 m. spalio 22 d. (t. 84, b. l. 21).

        UAB „MG B. I.“ juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija duomenimis, R. K. 2011 m. kovo 29 d. buvo paskirtas (išrinktas) UAB „MG B. I.“ valdybos nariu, registruotas nuo 2011 m. kovo 29 d. iki 2015 m. birželio 5 d. (t. 84, b. l. 47), 2015 m. balandžio 29 d. buvo paskirtas (išrinktas) UAB „MG B. I.“ valdybos nariu, registruotas nuo 2015 m. birželio 5 d. (t. 84, b. l. 46).

        UAB „MG B. M.“ juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija duomenimis, R. K. 2009 m. rugsėjo 1 d. paskirtas (išrinktas) UAB „MG B. M.“ generaliniu direktoriumi, registruotas nuo 2009 m. rugsėjo 9 d. (t. 84, b. l. 68). R. K. 2013 m. birželio 5 d. paskirtas (išrinktas) UAB „MG B. M.“ valdybos pirmininku, registruotas nuo 2013 m. liepos 22 iki 2017 m. birželio 8 d. R. K. 2017 m. gegužės 22 d. paskirtas (išrinktas) UAB „MG B. M.“ valdybos nariu, registruotas nuo 2017 m. birželio 8 d. (t. 84, b. l. 69).

UAB „A. M.“ juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija duomenimis, R. K. 2009 m. gruodžio 7 d. paskirtas (išrinktas) UAB „A. M.“ generaliniu direktoriumi, įgaliojimų pabaigos data – 2017 m. rugsėjo 27 d., registruotas nuo 2009 m. gruodžio 10 d. iki 2017 m. spalio 3 d. (t. 84, b. l. 81). R. K. 2013 m. lapkričio 6 d. paskirtas (išrinktas) UAB „A. M.“ valdybos nariu, registruotas nuo 2013 m. lapkričio 20 d. iki 2017 m. sausio 17 d., 2016 m. lapkričio 4 d. paskirtas (išrinktas) UAB „A. M.“ valdybos nariu, registruotas nuo 2017 m. sausio 17 d. (t. 84, b. l. 82). R. K. 2009 m. spalio 12 d. paskirtas (išrinktas) UAB „A. M.“ valdybos pirmininku, registruotas nuo 2006 m. birželio 15 d. iki 2013 m. lapkričio 20 d., 2016 m. lapkričio 4 d. paskirtas (išrinktas) UAB „A. M.“ valdybos pirmininku, registruotas nuo 2017 m. sausio 17 d. (t. 84, b. l. 82-83).

UAB „LNK“ juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija duomenimis, R. K. 2012 m. balandžio 12 d. paskirtas (išrinktas) UAB „LNK“ valdybos nariu, registruotas nuo 2012 m. birželio 28 d. iki 2016 m. gegužės 12 d. bei 2016 m. balandžio 13 d. buvo paskirtas (išrinktas) UAB „LNK“ valdybos nariu, registruotas nuo 2016 m. gegužės 12 d. (t. 84, b. l. 54). 2012 m. balandžio 12 d. paskirtas (išrinktas) UAB „LNK“ valdybos pirmininku, registruotas nuo 2012 m. birželio 28 d. iki 2016 m. gegužės 12 d., 2016 m. balandžio 13 d. paskirtas (išrinktas) UAB „LNK“ valdybos pirmininku, registruotas nuo 2016 m. gegužės 12 d.

        Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. birželio 6 d. protokolo Nr. S6-14-46 (t. 5, b. l. 95) duomenimis, slapta užfiksuotas 2015 m. gruodžio 9 d. restorane „S“, adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, vykęs R. K. ir V. G. susitikimas ir pokalbis, užfiksuoto įvykio pradžia: 13 val. 45 min., pabaiga: 14 val. 20 min. (t. 5, b. l. 95).

        Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2017 m. gegužės 31 d. išvados Nr. 11-996(17), 11-997(17) duomenimis (t. 13, b. l. 33), <...> tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas R. K. balsas (šio asmens pasakytos frazės garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 2 priede <...>). Tiriamajame garso įraše yra užfiksuotas V. G. balsas (šio asmens pasakytos frazės garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 2 priede <...>).  Patikslinta tiriamojo garso įrašo fragmento stenograma yra pateikta šios specialisto išvados 2 priede. Tiriamasis garso įrašas G-2015-12-09 reikalingas.wav <...> yra ištisinis (t. 13, b. l. 45).

Specialisto išvados Nr. 11-996(17), 11-997(17), 2 priedo duomenimis, stenogramoje yra pažymėta: /.../ vietos, kur pasakyti žodžiai nėra suprantami; /žodis ar frazė/ – vietos, kur dėl pasakytų žodžių kilo abejonių; (frazė) – papildoma informacija. K – R. K., G –V. G., (P – padavėjas) (t. 13, b. l. 48).

<...> K.: Ir... ė... paskutinis klausimas, kurį dar turiu, ta prasme... ė... Situacija apie Žemės ūkio ministeriją, NMA ta prasme ir... <...> ... ir viešinimo biudžetus. G.: Mhm. K.: Ir jų perskirstymą. G.: Mhm. K.: Tai vakar buvo tokia, aš lapuką išsitrauksiu. Reiškias taip, buvo Žemės ūkio Nacionalinės mokėjimo agentūros stebėsenos komisija... G.: Mhm. K.: ... reiškias, teikė viešinimo biudžetų paskirstymą ir patvirtino... Žemės ūkis pasiliko du su puse milijonų eurų... šešioliktiem. Nacionalinei mokėjimo agentūrai paskyrė tris šimtus tūkstančių. G.: Mhm. K.: Ta prasme... Nu, viso proporciją biški įsivaizduojat. G.: Mhm. K.: Dabar... ė... vienas klausimas būtų... a-a... reiškias... sekantis... ar čia yra V. ir E. nesutarimų klausimas... Ė-ė... Ar čia yra... ė-ė... merginos J. žaidimas? Bet į šitą nebūtina atsakyti. G.: Mhm. K.: Ė-ė... Nes atrodo... atrodo, nu, kad ta disproporcija atrodo, gal nieko stebėtino, jeigu suprast kontekstą, kad Žemės ūkio ministerija pati už penkioliktus neįsisavino. Ė-ė... Tenderio nesiruošia baigti iki sausio, man rodos, to didelio. G.: Mhm. K.: Ir toks įspūdis, kad tie pinigai-i-i... vėl bus neįsisavinti ir nueis sekantiems. G.: /Nu/, žinai, mes kaip sakyt, visiems...K.: Kiek... kiek tu tame kurse, ne kurse? G.: Matai, aš nežinau, kaip ten tuos persiskirsto. K.: Mhm. G.: Ir ten, iš tikrųjų…ė-ė…J., aš taip įtariu, kad žaidžia, nes aš ne iš vieno sakiau, ir aš nu, V. ne kartą įspėjau, sakau, nu, sakau, nu…Jūs tiesiog…Jūsų žaidimas baigsis niekuo, ta prasme, ne kažkokiu kriminalu, bet tiesiog niekuo, nes jūs neįsisavinsit, neturėsit pinigų. Aš sakiau, kaip tik priešingai, sakau, meskit tenais (t. 13, b. l. 50). K.: Jo. G.: Ir jūs sakau, tiesiog turėsit galimybę... K.: Mhm. G.: ... kalbėti, kai eterį gausit. Bet aš įtariu, kad čia įvyko dėl to, kad turbūt jinai gal ją ir spaudžia, kad sako, mes neturim pinigų, mes iš partijos pozicijos sakom, jūsų nesimato eteryje, tai gal sugalvojo tokį būdą, kaip pasiimti... ė-ė... pinigų, kad turėtų eterį. Bet...K.: Gal, bet... ė-ė... G.: Bet, jeigu jie neįsisavins po to, tai... K.: Ar... ar... ar, ta prasme, NMA kontraktas veikia, nu, nežiūrint ten to, sakykim... G.: Taip. K.: ... kitų.... kitų interesų, kurie ten eina taip kaip, kaip, kaip, kaip turi eiti, ta prasme, pagal tai, kiek srautą duoda... Ė-ė... Bet... ė-ė... aš manau, kad... V. gali per NMA lygiai taip pat per veikiantį kontraktą, kuris yra laisvas kanalas, pasidaryt viską, ką nori. G.: Klausyk, aš niekada... K.: Problema, problema, aš galiu pasidalint įspūdžiais... J. šiaip gaudo keturiasdešimt procentų atkato. Jeigu jinai dalinasi ten kur reikia, tai ne mano reikalas. G.: Mes, pas mus buvo principinis pasakymas šitoj vietoj, jokių uždirbinėjimų iš žiniasklaidos. Ta prasme, tas buvo nuo pat kadencijos pradžios. K.: Mhm. G.: Pasakyta, jokių, ta prasme... ė-ė... mes... kad nebus jokių, žinai, ten darymų. Mums įdomus yra eteris. Tai ta prasme...K.: Mhm. G.: Mes pasakėm taip, jeigu įmanoma už tuos pinigus tiesiog nupirkti daugiau eterio, daugiau žinių. K.: Įmanoma. G.: Tai sakėm, mums tas yra svarbu. K.: Mhm. G.: O jokių... Mums pinigai ne... iš principo, nėra reikalingi (juokėsi) nes jie tam pačiam tikslui po to eina ir dar... K.: Vis tiek nueina, jo. G.: Ir dar supranti... su papildomom rizikom... visom. Tai...K.: Mhm. G.: Tai šitoj vietoj pas mus buvo toks pasakymas. Ė-ė... žinai, aišku, nu, ar aš galiu patikrint, kaip ten, nu, man viskas nesakys. Nu, aš galiu, žinai, subtiliai užsiminti. K.: Ne, tu ga... G.: Žinai... K.: Gal gali ir, aš nesakau, kad... Aš čia vos ne /ant ausų/ pasitart norėjau su tavim, ta prasme. /Šitas/ komitetas nusprendė taip, sekantį sykį susirinks vasario pirmą, ta prasme... ar vasario mėnesį, nu, ten... Jeigu ten pajudės, viskas tvarkoj. Nors kaip esu sakęs, kažkas... ė-ė... matyt kažkokių sumetimų vedamas uždėjo ŽŪM kontrakto lubas. G.: Taip. K.: Milijoną eurų. G.: Taip. Ne, tai taip, tai mes tą žinom... Ir ta pati V. net ir pasakius buvo, jai tiesiog stabdo... K.: Mhm. G.: Nu, aš taip įtariu, tai čia žinai…Ten lygtai gal Prezidentūra sako, bet aš taip įtariu, kad ten Premjero labiau, žinai, kaip visada. K.: Prezidentūra yra nedviprasmiškai nurodžiusi V. stabdyti bet kokius viešuosius viešinimo pirkimus, žinai. Šitą reikia žinoti (t. 13, b. l. 51). G.: Jo. Bet... ė-ė... aš taip įsivaizduoju, žinai... /.../ gal, žinai, gali būt, kad ir... supranti, galbūt... pirmoj įsivaizduoju taip, jie, kai pamatė, kad ten yra ŽŪM‘e ten tie /vis tiek/ nemaži pinigai, tai na, natūralu, kad visom tarnybom tai yra kaip ir rizikos... ė-ė... veiksnys, kur sako, galima gal...K.: Mhm. G.: ... kažką tai surasti. K.: Mhm, Mhm. G.: Ant jų užsikabinti. Bet, kadangi, bent jau pačioj pradžioj pas mus buvo labai aiški politika, ir, ta prasme, tą politiką mes transliavom pakankamai atvirai, ta prasme, ir čia, ir kanalams... K.: Jo, jo, jo. G.: ... ir visiems kitiems. Ir agentūroms. Ir mes, žinai, to neslėpėm. Tai turbūt, žinai, kažkurį laiką pastebėjo, pastebėjo ir nusprendė... K.: Mhm. G.: ... kad, kad čia yra dar blogiau, žinai. K.: Mhm. G.: Ta prasme, jie ne... pinigų neima, prisikabint... ė-ė... nėra kur, o jie dar gaus eterio. Tai... K.: Na, tai yra natūralu, kad... G.: Tai, tai tada, reiškias...K.: Mhm. G.: ...bus nu, dar blogiau, ta prasme, jie... K.: Mhm. G.: Mes pasieksim tiesiog teisėtais, teisėtomis...K.: Mhm. G.: ... visomis priemonėmis...K.: Mhm. G.: ... pasieksim dar geresnį rezultatą. K.: Mhm. G.: Tai matomai tada nusprendė, kad geriau tada yra... trukdyti. Nes esmė yra kokia... Ir stabdo tokiu būdu, kad, žinai, nesako, kad kas nors blogai, bet ir neleidžia toliau eiti. Visokiom procedūrom, žinai, visa kita. K.: Mhm. G.: Tai aš nežinau, kaip ten susitvarkys. Bet čia iš kitos pusės buvo... K.: Šiaip V. yra ne ta, kuri nesusitvarkanti. Tas vat, keista man. G.: A-ai... Jinai, nu, aš jau turbūt jau ne pirmą kartą kartoju, aš... ė-ė... sakiau... K.: Sorry, aš tave gruzinu taip, žinai. G.: Ne, ne, ne, tai žinai, mano čia toks, tokia ir veikla, čia mes... K.: Mhm. G.: ... apie tą kalbam vos ne kiekvieną, žinai, savaitę... K.: Mhm. G.: ... su ministrais ir sakom, jeigu jūsų nematys. Vat, šiandien... K.: Mhm. G.: Vat, irgi iš Kretingos mūsų partiečiai, net eiliniai partiečiai jie puikiai suvokia, sako, mūsų ministro nemato regioninėj žiniasklaidoj. K.: Mhm. G.: Nu, sakau, nu, ką aš galiu padaryti, aš gi ne... nemokėsiu partijos pinigų už tai, kad dar ministrus parodyt. Nu, jau... K.: Jau visai, nu, jie patys turi pakankamai... kai kurie. G.: Tai palauk, tai jie, jie čia turėtų dar prie to… K.: Mhm. (t. 13, b. l. 52). G.: ... prisirašinėt, kad jie U ministrai, žinai. Bet nu, jau to neprašom... ir jau juos, žinai, vargšai nemoka gi apsigint kai jie taip pasako. K.: Mhm. G.: Žinai, čia kai, kai socdemai gi ten. Dabar va, buvo tą sąrašą socdemų kažkur jūs ištraukėt. Tai S. teisingai pasakė, a čia mūsų kadrų politika. A ko jūs? Ir viskas. O mūsiškiai... K.: Ten yra liūdniau, žinok. Nu, ta prasme, iš vienos pusės, taip. Pirma žinia yra gera. Antra, aš kažkaip, nu vis tiek pagalvojau, reikia Premjerą pabandyt atplaut. Sakau, internete, /nors/ sakau... Išnagrinė/k/ vis dėl to, kas gavosi. Aštuoni žmonės gavosi.... /.../... G.: Tai va čia... K.: Tai čia...G.: Tai jūs šitą parašykit, vat tada socdemai... K.: Parašėm, parašėm. G.: Tai va, čia va...K.: Premjeras nurimo... G.: Jo. K.: Lyg tai. Nu, suprask čia... G.: Jo. K.: ... jis /.../, nors jis nesupranta, kas čia yra. G.: Čia /.../... K.: Ne, kaip tik blogai. G.: Ne, tai visi socdemai jam sakys, tai palauk... K.: Ką tu veikei? G.: Ką tu veikei? Ta prasme, žinai... Bet pas mus į tai žiūrima, matai vat, per daug liguistai. Ta prasme, sutinku, kad negalima ten gal iki kažkokio visiškai žemo specialisto. K.: Jo. G.: Bet tų, tokio vat, administracinio personalo, nu... visam pasauly, politinės partijos ateina tam, kad valdytų procesą. Nu, kaip gali būti, kad valdo valdininkai? Tai kam tos politinės partijos tada reikalingos? K.: Ne, ne, tai yra išvis blogai, kai nėra kadrų rezervo. G.: Nu. K.: Mes gi matėm konservus, kokius jie traukia... Kas atominei vadovauja? Du metai bedarbis, ta prasme... Ė-ė... Tas J., nu. G.: Mhm. K.: Koks, koks genijus K. buvo. Nu, ta prasme, čia yra briedas. G.: Taip. K.: Rezervas turi būti ir /.../ pageidautina, kuo geresnis. G.: Tai taip. Dėl to, žinai, man... keista ten buvo. Bet... ė-ė... žinai... ė-ė... bet dėl to aš buvau sakęs, kad tą... ė-ė... J., sakiau... Tu ją daryk viešųjų ryšių specialiste. Ta prasme, nu... Tu neprileisk jos prie pinigų. Nes sakau... Nu negerai, žmogus atėjęs iš žiniasklaidos, kur turėjęs tam tikrų, žinai, ir interesų, konfliktų, sakau. Nu, jisai... nu... nu jis tiesiog natūraliai greičiausiai taip veiks. Vargu ar bent vienas iš mūsų toks baisiai jau ten esam sąžiningas... K.: Mhm. G.: ... kad žinai, ateitume ir nėra... neieškotume progos dar suvesti kažkokių senų sąskaitų, žinai. Supranti. Nu tai... ir jinai taip ir gyvena, žinai. Nu tai vat, tas yra... tas yra negerai. Bet, matomai, jinai žinai, ten kiekvieną dieną šalia būna /ir/ kažkaip įtikino. K.: Mhm. G.: Ir aš kiek girdėjau, ministerijoj…vis dėl to jin valdo ten tuos…ė-ė…tuos dalykus. Aš ten, žinai, baisiai nesikišdamas jai vis pasakau, tiesiog, žinai, /tą/…Nu, sakau, mums…žinai, visiems (t. 13, b. l. 53). ministrams... Visada, vat, ateina... jeigu pas mane būna ministrai, tai ko jūs čia zyziat, sakau. Man neįdomu, sakau, vat, sakau vienintelį dalyką, išlaikyk proporcijas, kad būtų, žinai, pagal žiniasklaidos dydį, kad tu sakau, protingai, sakau. Man nereikia ten, aš ne... nekišu ten kažkokių ten kanalų...K.: Mhm. G.: Vienų ar kitų, sakau. Sakau, jūs tiesiog sudėliokit proporcingai ir patys būkite eteryje. Viskas. K.: Nes matai, /.../ elementaru... Aš... aš šiaip... ė-ė... esu šiek tiek dvejopoj situacijoj... ė-ė... Visų pirma, tai pagal mūsų ilgalaikę partnerystę... ė-ė... mes vis tiek būsim jums palankūs. Vieną vertus, ta prasme, bet kitą vertus, jeigu V. neleis pinigų, tai kitur neras /tokių/ /.../. G.: Aš suprantu. K.: Kitur neras tokių... tokių dalykų. G.: Tai aš suprantu. K.: Antrą vertus, nu yra tie, tie, tie, žinai, tas interneto junginys pas mus. G.: Mhm. K.: Arba yra, arba nėra, ta prasme. G.: Tai ten žinai, neišeina, tai neišeina. K.: Pas mus nebus, nu... G.: Nu, aš suprantu. Tai žiūrėk, ta prasme, aš čia ne... K.: Aš tau labiau apibrėžiau... G.: Jo. K.: ... tokią ilgalaikiškesnę situaciją, kuri gali būti...G.: Nu, žinai... K.: ... išspręsta... per mėnesį, pusantro. G.: Jo. Aš... aš paklausiu. K.: Mhm. G.: Bet, žinai, prisižadėt negaliu, nes supranti...K.: Mhm. G.: Nu... žinai, kartais žmonės klauso patarimų. K.: Mhm. G.: Kartais neklauso patarimų... Aš ten, žinai, gali /.../ bandyt užspaust, bet /po to/, žinai... Vaikščios pikta, žinai. K.: Ne, tai aš suprantu. Tai čia... G.: Supranti, iš kitos pusės, žinai, jūs... Iš jūsų pusės žiūrint, jūs galbūt panašų rezultatą pasieksit ir per ministeriją. K.: Ė-ė... jo, bet aš žiauriai abejoju...G.: Ar bus iš vis, /.../...K.: ... ar bus iš vis. G.: Tai vat, aš irgi tuo abejoju. K.: Vat, dėl šito aš labiau abejoju, ta prasme. Taip, mes pasieksim. G.: Ne...K.: Jeigu bus... Bet ar bus, nes... tas jau... jeigu atsimeni, ten rugpjūčio gale pasibaiginėjo. Nu, neatsimeni...G.: Taip. K.:…nesvarbu. Chronologiškai. Rugpjūčio gale pasiteikinėjo…/i/.../i/...dabar garantijos, jau parašyta, pratęst iki sausio. Sausis...Okei. Ė...Sakykim, įvyksta...Apskundimui...Kas nors apskųs, ta prasme...Objektyviai, vat, jūs plačiąja prasme, galit startuot kokį gegužį...A ne? O, iš tikrųjų, kovą, balandį, gegužį, birželį jums reikia gerai paišlaidauti...ir paišlaidauti rugsėjį. Nu, spalį. Vsio. (t. 13, b. l. 54). G.: Tai... žiūrėkit, aš tą visą...K.: Ne man tau pasakot. G.: Jo. K.: Ne man tai aiškint. G.: Aš tą viską suprantu. Ir teisingai jūs sakot. Ir ta prasme, man... žinai... Kai yra kanalas ten per... Juo labiau, kad ten labai logiškai ten buvo... jis aš kiek supratau, ten ir teisme ten laimėjo, ten kažkoks buvo irgi konfliktėlis. Ten kažką norėjo sustabdyti jo tą konkursą, jisai ten... K.: Jo, bet tai dirbo jis pats...G.: NMA. K.: .... dirbo kolega V.... dirbo /.../... Ta prasme, kad slystu ir nuslystų. G.: Nu, tai ten viskas... K.: Buvo suinteresuotos grupės... G.: Nu. K.: ... kurios dirbo visapusiškai. G.: Ten viskas, ten, ten viskas, kaip suprantu, gerai eina. K.: Jo. G.: Tai aš, aš nesuprantu kartais, kam ieškot alternatyvų, kai viskas einasi gerai. K.: Kaip išmin... Aš matai, V. nepažįstu, visiškai. Ė... Kaip išmintingai paklausti, žinai...Čia... ė-ė... G.: Aš pabandysiu. K.: N-ne aš turbūt turiu klaust. G.: Aš pabandysiu, aš ten vieną variantą apgalvojau. K.: Aš nežinočiau, negalėčiau patart. G.: Aš pats, aš žinai, su ja neturiu problemų. Aš su ja galiu kalbėtis, žinai. K.: Mhm. G.: Bet supranti, jinai, žinai, kartais aš matau, kad... kadangi aš ateini, vieną klausimą pasakai, antrą klausimą pasakai... Tie ministrai taip, žinai, nu pradeda jaustis nepatogiai... maždaug... Negi mes čia patys nieko nesuprantam, kad tu čia mums reikalingas kaip patarinėtojas. Zinai, aš jiems sakau, tai gi aš nieko blogo, nu žinai, ne... nelinkiu, ta prasme. Nei... nei... nei vienam, nei kitam, nei trečiam, žinai, bet... Bet kartais jie, žinai, patys, turbūt, jaučiasi nekomfortabiliai, kad jie ne... ne tai, kad aš kažką blogo pasakau, bet kad jie nesusitvarko su situacija pas save. K.: Čia vat, ta pusė. Ko gero, va ta pusė. G.: Tai žinai... Vat tas jiems, žinai, būna... maždaug... ė... Nes aš kartais ateinu su tokiom žiniom, kur aš matau, kad jie patys dar ministerijoj nežino, kad pas juos tas vyksta, žinai. K.: Mhm. Iš kitos pusės, na, man rodos, kad jie puikiai supranta, kas yra faktinis partijos vadovas ir turėtų įsiklausyti. G.: Nu, tai žinai, jie dabar (juokėsi) visi pradės dabar girdėt, kai sąrašą sudarinėsim, žinai (juokėsi). K.: Aš tą ir noriu pasakyt. G.: Tai čia, čia tas, bet žinai, tas, tas...K.: Tai V. turbūt gali būti ir klausimas... klausyk, o tu iki rusėjo išleisi visus, ar ne? G.: Tai taip, taip, taip. Taip aš jai... K.: Ne priekaištas, tik klausimas... tu... išleisi arba neišleisi. G.: Nu, pabandysim, žinai, gal padarysim kokį... K.: Nes paliksi kitiem. G.: Gal padarysim kokį apibendrintą posėdį, žinai. Pa...pa...pa...sugalvosim, žinai, kažkokia mes tai formą, kad žinai, ne...ne vien V., čia kad nesijaustų, kad ten išskirtinai ja ten domisi. K.: Nu, arba su ministerija...viešųjų ryšių /.../<...>( t. 13, b. l. 55).

        Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. birželio 6 d. protokolo Nr. S6-14-47 (t. 5, b. l. 109) duomenimis, slapta užfiksuotas 2015 m. gruodžio 16 d. restorane „AJ Š.“, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vykęs R. K. ir V. G. susitikimas ir pokalbis, užfiksuoto įvykio pradžia: 16 val. 30 min., pabaiga: 16 val. 50 min. (t. 5, b. l. 109).

        Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2017 m. gegužės 29 d. išvados Nr. 11-1010(17), 11-1011(17) duomenimis (t. 13, b. l. 60), <...> tiriamajame garso įraše yra užfiksuotas R. K. balsas (šio asmens pasakytos frazės garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 2 priede <...>). Tiriamajame garso įraše yra užfiksuotas V. G. balsas (šio asmens pasakytos frazės garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 2 priede <...>). Patikslintų tiriamojo garso įrašo <...> fragmentų stenograma yra pateikta šios specialisto išvados 2 priede. Tiriamasis garso įrašas G-2015-12-16 reikalingas.wav <...> yra ištisinis <...> (t. 13, b. l. 72).

        Specialisto išvados Nr. 11-1010(17), 11-1011(17), 2 priedo duomenimis, stenogramoje yra pažymėta: /.../ vietos, kur pasakyti žodžiai nėra suprantami; /žodis ar frazė/ – vietos, kur dėl pasakytų žodžių kilo abejonių; (frazė) – papildoma informacija. K – R. K., G –V. G. (t. 13, b. l. 75). 

<...> K.: V. klausimus /ar/ kiek nors žiūrėjai? Neturėjai laiko turbūt? G.: Ką? K.: Apie /šilumą/. G.: Ne, nemačiau aš jos...K.: Mhm. G.: ... /dar va/, paklausiu. <...> (t. 13, b. l. 79).

        Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. birželio 6 d. protokolo Nr. S6-14-48 (t. 6, b. l. 26) duomenimis, slapta užfiksuotas 2016 m. sausio 12 d. restorane „AJ Š.“, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vykęs R. K. ir V. G. susitikimas ir pokalbis, užfiksuoto įvykio pradžia: 16 val. 00 min., pabaiga: 16 val. 35 min. (t. 6, b. l. 26).

        Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2017 m. gegužės 31 d. išvados Nr. 11-1076(17), 11-1077(17) duomenimis (t. 13, b. l. 83), <...> tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas R. K. balsas (šio asmens pasakytos frazės garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 2 priede <...>). Tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas V. G. balsas (šio asmens pasakytos frazės garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 2 priede <...>). Patikslintų tiriamojo garso įrašo <...> fragmentų stenograma yra pateikta šios specialisto išvados 2 priede. Tiriamasis garso įrašas 2016-01-12.wav <...> yra ištisinis <...> (t. 13, b. l. 95).

        Specialisto išvados Nr. 11-1076(17), 11-1077(17), 2 priedo duomenimis, stenogramoje yra pažymėta: /.../ vietos, kur pasakyti žodžiai nėra suprantami; /žodis ar frazė/ – vietos, kur dėl pasakytų žodžių kilo abejonių; (frazė) - papildoma informacija. K – R. K., G –V. G. (t. 13, b. l. 98). 

<...>K.: Ne, nu, ir, ir norėjau paklaust, gal, gal tau pavyko apžaisti tą su V. kažkaip tuos NMA biudžetus? Jūs... /dar/... kol kas nesimatėt? G.: Aš jos praktiškai nemačiau jos. K.: Aha. G.: Jin dabar grįžta iš Žaliosios savaitės. K.: Mhm. G.: Aš paklausiu... Jie ten, matai, prisidarė dabar... pasidarė problemų. „L. r.“ ten užsipuolė ją. K.: Jo. Visos tos problemos iš to, kad grynai neleidžia. G.: Jo, aš žinau. Daug kartų buvo jai sakyta. K.: Mhm. G.: Nežinau, ar nesupranta, ar nenori suprast…ar kažką J. jai...K.: Nu, žinok, J. yra iš /.../, čia tarp mūsų kalbant, visiškai. Nenoriu ant jos varyt per daug, bet...ji žaidžia savo žaidimą...(t. 13, b. l. 99). G.: Nu, sakė, kur tik kas juda ten... Pas mus /medijos/ pasaulis, tai ten bus blogai. Ką aš galiu padaryt, jeigu žmogus... K.: Nu, jo. Nu, tiesiog partijos požiūriu tokiu atveju, /žinok/. G.: Žinai, matai, su tuo partijos požiūriu yra toks dalykas, mes įspėjam, mes pasakom, /.../. K.: Natūralu. G.: Supranti. Nežinau, ar jinai nenori įsiklausyt, ar nepasitiki, ar kartais, ar kažkas tai tokio. /Nu, dar/ pasižiūrėsim. K.: Nu, matysim galų gale. Nu, o kas šiaip įdomaus? <...> (t. 13, b. l. 100).

Kratos 2016 m. gegužės 30 d. protokolo duomenimis (t. 20, b. l. 54), <...> Kratos atlikimo vieta – R. K. darbo vietoje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Asmuo, pas kurį buvo atlikta krata – R. K. darbo vieta, UAB koncernas „X“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. <...> Kratos metu rasti ir paimti objektai 1. Užrašų knygutė, juodos spalvos viršeliu, 97 lapai, paimta prie šiaurinės pusės lango ant radiatoriaus (t. 20, b. l. 57) <...> (t. 20, b. l. 54-57).

        Apžiūros 2016 m. liepos 1 d. protokolo duomenimis, <...> apžiūros objektas: 2016 m. gegužės 30 d. iš R. K. darbo kabineto, esančio UAB „MG B. m.“ patalpose, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paimtos užrašų knygutės apžiūra. Apžiūrėti šie dokumentai: 1. Užrašų knygutė juodos spalvos viršeliu, 97 lapai. Apžiūros metu nustatyta: <...> 3. Apžiūrint užrašų knygutės septyniasdešimt penktą lapą nustatyta, kad lapo viršuje yra mėlynu rašikliu parašyta „Z. 2015.12.10 d.“, „1. Nuolaidos dydis Vyt. G. Š.m. 10 t. €“, „2. ŽŪM/N.M.A./??“ <...> (t. 19, b. l. 186, 189,190).

        Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. rugpjūčio 17 d. specialisto išvados Nr. 11-1643(16) duomenimis (t. 20, b. l. 104), <....> 7. Juodos spalvos užrašų knygutėje, kurioje yra 97 sunumeruoti lapai, <...> 75 lape, kuris prasideda žodžiais „Z..2015.12.10 d.“ ir baigiasi žodžiu pokyčiai“ <...> rankraštinius įrašus parašė R. K. (t. 20, b. l. 108).

Liudytoja V. B. dėl lėšų viešinimui panaudojimo paaiškino, kad iki tol, kol įvyko viešasis viešinimo paslaugos pirkimas, viešinimą vykdė per Nacionalinę mokėjimo agentūrą. Skirdavo pinigų, nes jie turėjo įvykdę pirkimą, buvo sudarę sutartį. Kai įvyko jų ministerijoje organizuotas viešasis pirkimas, jį patvirtino Viešųjų pirkimų tarnyba, buvo sudarytos sutartys, tada nutraukė finansavimą Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Tikriausiai, jiems buvo labai skaudus šis dalykas, visus pinigus, kurie jiems buvo skirti, buvo išleidę ir nebegalėjo pirkti jokios informacijos, kad spaudoje būtų platinama. Buvo ginčas, buvo aiškinamasi su NMA direktoriumi ir viešųjų ryšių specialiste, kad jie duotų daugiau pinigų. Buvo aiškiai pasakę, kad tikrai niekas papildomų pinigų neduos, nes yra išleidę, turi įvykdę savo pirkimą ir visą informaciją skleidžia per savo agentūrą, kuri buvo laimėjusi. Visą laiką buvo trintis su NMA. NMA direktorius buvo E. B.. Jis visą laiką ateidavo prašydamas pinigų, kad skirtų kaip galima daugiau ir kad jie galėtų vykdyti viešinimą, nes savo pinigų nebeturi, o sutarties laikas yra nesibaigęs. Jos patarėja viešiesiems ryšiams buvo J. B., ne kartą buvo susitikusios. Taip pat viename susitikime dalyvavo M. K., kuris buvo laimėtojas Nacionalinės mokėjimo agentūros viešinime. Viešinimas vyko per jo agentūrą. Tada aiškiai įvardijo, kad pinigų daugiau nebus, kad turi savo viešintoją ir per jį viešins, pinigų daugiau neskirs. Dėl to vyko trintis. Mano, kad agentūra buvo suinteresuota, kad gautų užsakymus ir paslauga būtų iš jų toliau perkama, bet tada paaiškino, kad pinigų papildomai neskirs ir NMA taip, kaip nori, taip tegul ir sukasi. Mano, kad buvo daroma įtaka per žiniasklaidos priemones, konkrečiai „L. r.“, kuriame pasipylė neigiami straipsniai tiek apie jos asmenį, tiek apie ministeriją. Nacionalinė mokėjimo agentūra negalėjo mokėti ir kitoms, nes neturėjo pinigų ir nebevykdė viešinimo. Tai vadina tai tam tikru spaudimu, kad pasipylė neigiami straipsniai. Aiškiai įvardino, kad pinigų neskirs, nes viešinimą vykdo per agentūrą, kuri laimėjo ir pinigų per Nacionalinę mokėjimo agentūrą nebemokės. Neprisimena, kokiomis dalimis buvo paskirstytos lėšos, bet ten ėjo tikrai nemažos sumos. Kai pradėjo dirbti, jau rado tokią praktiką, jau buvo skirti tie pinigai, jie ir toliau skyrė. Tikriausiai, buvo daugiau nei milijonas, atrodo, visa suma, kuri buvo skirta, buvo apie pora milijonų. Buvo prašoma skirti papildomai virš milijono. Prie jos buvo skirta 300 000, po to paprašė, kad tuos pinigus grąžintų ministerijai. NMA tai buvo labai skaudu, jie turėjo sugrąžinti ir tuos 300 000. Prieš jos kadencijos pabaigą tuos pinigus grąžino. Prašymas skirti pinigus buvo tam, kad ministerijos veiklos ir NMA viešinimas eitų per NMA. Jie negalėjo ir savo viešinti, nes nebeturėjo pinigų. Buvo išleidę ir savo, ir tuos, kuriuos jie skyrė. Juos kontroliavo ir kai uždraudė panaudoti tuos 300 000, jie buvo grąžinti atgal. Į viešinimo klausimus ji kišosi tiek, kiek tai buvo strateginiai sprendimai, galutiniai sprendimai, kasdieniniais klausimais rūpinosi arba patarėjai, arba viceministrai, arba specialistai. Šiuo atveju viskas buvo atiduota J. B.. „L. r.“ buvo pasirodęs straipsnis apie viešinimo pinigų panaudojimą, kad kažkur išleido savo reikmėms. Ne tik apie ministeriją, bet ir apie ją asmeniškai rašė. Nežino, per kuriuos kanalus NMA vykdė viešinimą. NMA yra savarankiškas juridinis vienetas, yra vadovas, yra žmonės, kurie atsakingi, jie vykdo viešuosius pirkimus atskirai, per juos tik ėjo biudžetinės lėšos arba kaimo plėtros lėšos, kurios yra skiriamos, patvirtinamas metinis biudžetas, jie toliau vykdo patys. Lygiai taip pat, kaip ir Nacionalinei žemės tarnybai, taip ir NMA liudytoja nurodymų negali duoti, kas turi būti laimėtojas, per kur jie turi vykdyti. Galėjo spręsti tik dėl to, ar skirti papildomus pinigus. Buvo valdymo komitetas, finansų valdymo komitetas, kuris sudaromas iš specialistų ir buvo patvirtinta, kad neskiria pinigų ir tuos, kurie buvo nepanaudoti, turi susigrąžinti, tuos 300 000. Pasibaigus lėšoms NMA dar vykdė savo viešinimą, ne Žemės ūkio ministerijos, nes kai vykdavo per juos, pateikdavo medžiagą, apie ką nori viešinti. 2015 m. pabaigoje – 2016 m. pradžioje pasakė, kad pinigų nebus, turi nusipirkę savo viešintoją ir vykdys savo viešinimą, o kaip vykdys NMA, tai yra jų reikalas. Jos niekas nei iš partijos, nei iš Seimo narių nespaudė, kad būtų NMA skiriami pinigai. V. G. tikriausiai Seime paklausdavo, kaip ten yra su tuo viešinimu. E. B. į visus kreipėsi, ką pažinojo, kad NMA būtų skirti pinigai. Neprisimena, kaip V. G. suformulavo savo pasakymą, jei gerai pamena, tai buvo paprasčiausias klausimas, kad laksto E. B., visų prašo, kas ten yra, ko nesutaria su institucija, kuri yra pavaldi. Šiuo klausimu V. G. kreipėsi vieną kartą. Ji pasakė, kad tikrai nebus pinigų, nes „ištaškė“ visus pinigus ir ministerija pinigų neskirs, kad turi savo viešintoją ir per jį viešins. Viešųjų ryšių patarėja buvo J. B., bet sutartis ir viešąjį pirkimą kuravo kanclerė, viešųjų ryšių skyrius. Dokumentų ji nepasirašinėjo, nes tai nėra ministro funkcija. Negali pasakyti, kokia dalis viešinamo biudžeto nueidavo LNK grupės kanalui. Kai vyko viešasis pirkimas, tai ta įmonė, kuri laimėjo, pateikė tinklelį, derino su specialistais, o ji nederino, per kokią žiniasklaidą, kiek bus rodoma. Nenurodinėjo, kokiai žiniasklaidai kiek reikėjo skirti pinigų. Viskas buvo atiduota J. B., ji tvarkė tuos dalykus, kaip patarėja ji informuodavo, derino su nugalėtoju tą tinklelį, kiek pinigų turi būti skirta „LNK“, kiek „A.“, kiek „L. r.“. Tikslas buvo paskirstyti pinigus, kur būtų naudinga, kad kuo plačiau matytų ir kur yra žiūrimumas, skaitomumas. Didysis pirkimas vyko daugiau kaip metus, atrodo, 2015 m. pabaigoje arba 2016 m. pradžioje buvo pasirašyta sutartis, dalį pinigų mokėjo iš kaimo plėtros programos. Tai buvo kaimo plėtros programa 2014 m. – 2020 m., bet laikotarpis viešinamas tų metų, kada pasirašyta sutartis, tai turėjo būti 2016 m. Kol neturėjo savo sutarties, viešinimo veiklą ir Žemės ūkio ministerijos veiklos viešinimą vykdė per NMA. Ji tokią praktiką rado, jie turėjo tą sutartį ir per juos vykdė, nes niekaip Žemės ūkio ministerija nesugebėdavo, visą laiką kažkas tai nutraukdavo, Viešųjų pirkimų tarnyba užblokuodavo, matydavo tam tikrus pažeidimus. Visais etapais blokuodavo ir neįvykdavo. Pirkimas įvyko tik tada, o iki tol vis vien viešinti turėjo, Europos Sąjungos pinigai tam yra skirti. Agentūrai iš Europos Sąjungos kaimo plėtros programos skirdavo pinigus ir jie viešindavo viską, kas yra susiję su kaimo plėtra. Prie Žemės ūkio ministerijos buvo sudarytas Lietuvos kaimo plėtros 2014 m. – 2020 m. programos įgyvendinimo ir stebėsenos komitetas, ji buvo jo nare, dalyvaudavo posėdžiuose. Stebėsenos komitetas sudarytas ne iš Žemės ūkio ministerijos specialistų, būdavo įvairių žemės ūkio asociacijų atstovai, Finansų ministerijos, Ūkio ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai. Pirmuoju numeriu nurodyta ji. Komitetas svarstydavo viešinimo planą, nes ūkininkams visada atrodydavo, kad yra bereikalingai leidžiami pinigai. Viešinimas yra privalomas. Plane nebūdavo nurodomos konkrečios žiniasklaidos priemonės. Savo konkursus skelbdavo į regioninę žiniasklaidą ir nacionalinę. Mano, kad 2015 m., 2016 m. Žemės ūkio ministerija kaip subjektas turėjo mažavertes sutartis su „MG B. M.“. Kol neturėjo įvykdyto didžiojo pirkimo, mano, kad tokių smulkių turėjo būti. Mano, kad tai vyko iki kol pasibaigė pinigai, iki 2015 m. pabaigos. Po to galėjo būti, kad tiesiogiai ministerija ir galėjo sudaryti kai kurias sutartis su tam tikromis žiniasklaidos priemonėmis arba tiesiogiai, arba per agentūrą, bet tai turėjo būti nedidelės sumos. Iš V. G. konkrečiai tokio prašymo, kad priimtų tokius sprendimus, kurie finansiškai būtų palankūs „A. M.“ ir „LNK“, nebuvo, tik gal buvo toks pokalbis, kai laukė, kol galės paskelbti nugalėtoją, kad reikėtų nenuskriausti nė vienos įmonės, neatiduoti kažkuriai vienai įmonei visų pinigų, kad pasižiūrėtų, kad būtų tolygiai. J. B. buvo patarėja viešiesiems ryšiams. Viešąjį pirkimą taip pat kuravo ji, nors ji nepasirašė, atrodo, nebuvo ir Viešųjų pirkimų komisijos narė. J. B. buvo prieš tai dirbusi ministerijoje. Ją žinojo, kaip „B. t.“ direktorę, kaip TV3 laidų vedėją, bet niekada nebuvo bendravusios. Kadangi greitai įvyko ministrų pasikeitimai, kito žmogaus neieškojo, pasiūlė jai likti dirbti. Partiškumo ryšiais nebuvo susijusios, ji atrodo, nebuvo jokios partijos nare. Visi derinimai buvo atiduoti į jos rankas. Ji, kaip patarėja, kai vyko viešasis pirkimas, visą informaciją gaudavo iš ministerijos darbuotojų, kaip vyksta, kokias pastabas yra pareiškusi Viešųjų pirkimų tarnyba, kas yra blogai, ką reikia taisyti. Ji, kaip patarėja, pateikdavo tą informaciją, rinkdavosi su specialistais, su kanclere, kuri, atrodo, buvo (duomenys neskelbtini) komisijos pirmininkė. Žiūrėdavo, kaip pataisyti pastabas, kad greičiau vyktų pirkimas. Jis vyko daugiau kaip metus laiko, nes buvo didelė suma, atviras pirkimas, užtruko daug laiko. Žemės ūkio ministerija nedalyvavo sudarant tinklelį, J. B. dalyvavo, tarėsi su ta įmone, kuri laimėjo, kaip sudaryti tinklelį, kad būtų paskleista kuo platesnė informacija per respubliką nacionalinėse priemonėse. Nežino, ar ji turėjo kokią nors įtaką to tinklelio formavimui. Tikriausiai pati įmonė niekada viena, be perkančiosios organizacijos, nesudarys, nes čia reikia žinoti. Žino, kad paruošiant tinklelį buvo bendras darbas. Šiame konkurse nedalyvavo žiniasklaidos priemonės, dalyvavo agentūros. V. G. apie konkrečią žiniasklaidos priemonę neklausė. Negalėtų plačiau pakomentuoti dėl V. G. domėjimosi dėl 2016 m. viešinimo viešųjų pirkimų. Ji pasakė, kad yra klaidų pridaryta, negali priimti siūlymo, nes neatitinka reikalavimų, tada turi skelbti nugalėtoju antrą vietą, o jei bus kokie nors skundai, tai iš viso bus stabdomas pirkimas ir reikės vėl viską iš naujo pradėti. Daugiau jokio domėjimosi nebuvo. V. G. neaiškino, kodėl jis domisi tokiais klausimais. Šiame konkurse nedalyvavo žiniasklaidos priemonės, dalyvavo agentūros. V. G. apie konkrečią žiniasklaidos priemonę neklausė. Niekada nebuvo svarstomi kokie nors 2016 m. viešinimo kompanijos biudžetai, kuriuose būtų figūravę UAB „A. M.“ arba UAB „LNK“, nes atskirų žiniasklaidos priemonių niekas niekur nesvarstė.

V. B. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, 2015 metų vasario mėnesį buvo numatytas biudžetas viešinimui 2015 – 2018 metams. Pagal jį, Nacionalinei mokėjimo agentūrai viešinimui buvo numatyta apie du milijonai eurų, o Žemės ūkio ministerijai – apie keturi milijonų eurų. NMA jai skirtą apie dviejų milijonų biudžetą išleido per 2015 metus, po ko 2015 metų pabaigoje NMA vadovas E. B. ne kartą kreipėsi į liudytoją su prašymu skirti papildomai milijoną eurų iš ministerijos biudžeto viešinimui, Ministerijos pozicija buvo tokia, kad NMA turėtų savarankiškai tvarkytis su turimu biudžetu. Taip pat E. B. buvo atėjęs su pirkimo laimėtoju M. K., prašydami papildomo finansavimo. Tuo metu Viešųjų pirkimų tarnyba nutraukti sutartį su M. K. įmone. NMA apskundė Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimą bei prasidėjo teisminiai ginčai. Liudytojai atėjus į Žemės ūkio ministeriją, viešinimą ministerija vykdė per NMA. Kai liudytoja atsisakė skirti papildomą finansavimą NMA, pajuto spaudimą iš žiniasklaidos, labiausiai iš „L. r.“ grupės. Liudytojos žiniomis, NMA išskirtinai daug lėšų buvo skyrusi „A. m.“. Vienu metu, galimai 2016 metais, V. G. liudytojos yra paklausęs, ar įmanoma skiri papildomą finansavimą viešinimui NMA. Liudytoja V. G. atsakė, kad papildomai neskirs jokio finansavimo, be to, tuo metu vyko teisminis ginčas dėl NMA sudarytos sutarties, kurią įpareigojo nutraukti Viešųjų pirkimų tarnyba. Ministerija buvo pervedusi NMA 300 000 eurų, tačiau ši suma buvo pervesta su sąlyga, kad jie įvykdys viešinimą tik ministerijai pareikalavus, tačiau šis pinigų pervedimas su V. G. domėjimusi nieko bendro neturėjo, o nurodyta pinigų suma nebuvo panaudota viešinimui ir grąžinta ministerijai. Taip pat 2016 metais V. G. domėjosi Žemės ūkio ministerijos vykdomu viešinimo viešuoju pirkimu, kuris buvo prasidėjęs 2015 metais, gavus finansavimą. V. G. domėjosi, kokias galimybes turi viena viešajame pirkime dalyvaujanti įmonė, kurios pavadinimo liudytoja neatsimena. Liudytoja atsakė, kad ši įmonė neturi galimybės laimėti, kadangi įmonės pasiūlyme buvo daug skaičiavimo klaidų, nors, kiek pamena, jos pasiūlyta kaina buvo geriausia. V. G. yra liudytojai sakęs, kad įmonė skųs viešąjį pirkimą ir stabdys procesą, į ką liudytoja atsakė, kad tokiu būdu konkursas niekada neįvyks. 2016 metų pavasarį į liudytoją kreipėsi J. B., kuri paklausė, ar ką nors žino dėl pinigų, kurie turėtų atitekti U. Iš jos liudytoja sužinojo, kad L. F., bendraudamas su Žemės ūkio ministerijos viešinimo konkurso laimėtoju, pradėjo reguliuoti, kiek pinigų turi būti skiriama vienai arba kitai televizijai. Tada liudytoja paklausė V. G., kodėl L. F. bando reguliuoti viešinimo tinklelį. V. G. jai atsakė, kad L. F. jokių įgaliojimų neturi ir negali kalbėti U. L. F. liudytoja pažįsta kaip U 2012 metų rinkiminės kompanijos konsultantą (t. 72, b. l. 4-5).

Liudytoja J. B. paaiškino, kad R. K. pažįsta iš žiniasklaidos srities, V. G. pažįsta kaip politiką. E. M., G. S. pažįsta kaip politikus, yra dalyvavę jos laidose. Š. G. nepažįsta. 2014-2016 metais ji dirbo Žemės ūkio ministrės patarėja viešiesiems ryšiams. Buvo politinio pasitikėjimo pareigūnė. Prieš tai su minėtais asmenimis buvo pažįstama kaip žurnalistė, dirbo „TV3“, „L. r.“ televizijose. R. K. nėra susijęs su nurodytomis žiniasklaidos priemonėmis. Televizija „Lietuvos Rytas“ priklausė „L. r.“ žiniasklaidos grupei. Su R. K. bendravo, kai ji dirbo Žemės ūkio ministrės patarėja, su V. G. bendravo kur kas anksčiau. Su R. K. buvo susitikę po to, kai buvo NMA konkurso klausimas teisme. Teismas nutraukė NMA viešinimo konkursą ir ji tuo metu susitiko su visų žiniasklaidos priemonių, kurios dalyvavo minėtame viešinime, atstovais, kalbėjosi apie tai, kaip toliau bus finansuojama ir kaip toliau vyks procesas. Tuo metu buvo paskleista daug gandų, spekuliacijų, kad Žemės ūkio ministerija trukdo vykdyti konkursus, nors iš tikrųjų pagrindinė priežastis buvo NMA konfliktas su Viešųjų pirkimų tarnyba dėl viešinimo konkurso. Susitikime dalyvavo dviese. Susitikinėjo su visomis žiniasklaidos priemonėmis, jų vadovais, atsakingais asmenimis. R. K. atstovavo „LNK“ grupę. Buvo keli teismo sprendimai. Iš pradžių vienas pristabdė, po to lyg sumažino tą finansavimą. Negali pasakyti, po kurio teismo sprendimo. Dėl santykių ir bendravimo su V. G., metų negali nurodyti, bet tai gal buvo pirmoji V. G. kadencija, jis buvo „U“ atstovas, o ji buvo žurnalistė. Jis dalyvavo ne vienoje jos laidoje. „Lietuvos televizijoje“. Tai buvo laida „P. k.“. Ten buvo kviečiami visų partijų atstovai ir jis atstovavo „U“. Tuo metu V. U. negalėjo dalyvauti, į laidą atsiuntė V. G.. Naujam periodui buvo pasikeitusios administravimo taisyklės ir kaimo plėtros programą reikėjo viešinti per du kanalus, t. y. pagal Europos sąjungos reikalavimus NMA galėjo viešinti tik techninę dalį, o Žemės ūkio ministerija turėjo viešinti ES žemės ūkio politiką ir strategiją. Pagal tai buvo dalinami pinigai. Reikėjo rengti dar vieną konkursą, kuris susijęs su kaimo plėtra, ir tai buvo pinigai, skirti seminarams ir įvairiems susitikimams. Buvo rengiami trys konkursai. Vienas buvo regioninei žiniasklaidai, kitas nacionalinei ir trečias buvo seminarams. Čia – apie Žemės ūkio ministeriją. NMA turėjo vykdyti savo konkursą techninei informacijai viešinti. Kiekviena organizacija vykdė savo konkursus. Su Viešųjų pirkimų tarnyba buvo derinamos konkurso sąlygos ir vykdė konkursus. Buvo teismo sprendimas dėl NMA. Jie sustabdė konkursą. Jie nebegalėjo vykdyti ir turėjo skelbti naują. Jie paskelbė, bet negali pasakyti, kaip įvyko. Jie dirbo su M. K. reklamos agentūra. Nepasakys, kaip tuo metu ji vadinosi. Buvo kreiptasi dėl lėšų į Žemės ūkio ministeriją. Nepamena, ar tai buvo po teismo sprendimo ar iki to, bet kadangi jie pinigus turėjo grąžinti, tai supranta, kad pinigai buvo pervesti tarp pirmo ir antro teismo sprendimo. Pinigų paskirstymą, jeigu jis globalesnis, spręsdavo strateginis komitetas, o po to yra programos valdymo komitetas, kur buvo numatomos, kokios lėšos ir kam bus skiriamos. Ji dalyvaudavo kaip vienas iš programos valdymo komiteto posėdžio dalyvių. Agentūra, kuri laimi konkursą, būna pateikusi, per kokias žiniasklaidos priemones bus pasiekiamas tam tikras žiūrovų kiekis, ateidavo su paketu reklamos agentūra. Ji susitiko su žiniasklaidos atstovais, kai NMA konkursas buvo sustabdytas, NMA reikalavo daugiau pinigų ir visoje viešoje erdvėje prasidėjo atviras puolimas prieš ministeriją ir ministrę. Susitiko su visomis žiniasklaidos priemonėmis, kurios buvo NMA konkurse, ir aiškino, kad piktybiškų veiksmų neatlieka, viskas vyksta ne dėl jų kaltės, tai yra Viešųjų pirkimų tarnyba ir neteisingai surengtas konkursas. Niekuo neišsiskyrė susitikimas su R. K.. Žemės ūkio ministrė pasiūlė, kad būtų surengti atskiri konkursai regioninei ir nacionalinei žiniasklaidai. Ministrė žinojo, kaip paskirstomi pinigai ir ji pritardavo tam arba ne. Galutinį sprendimą priimdavo programos valdymo komiteto posėdis ir strateginis komitetas. Nacionalinės mokėjimų agentūros lėšos nebuvo sumažintos. Jos buvo proporcingai padalintos pagal naująsias administracines taisykles. Visas viešinimas negalėjo būti per vieną agentūrą. Techninė informacija privalėjo būti atskirta. Biudžeto dalis mažėjo, nes mažėjo tai, ką jie galėjo viešinti. Ženkliai mažėjo. Rengti atskirus konkursus buvo ministrės pasiūlymas. Galutinis sprendimas buvo patvirtintas strateginiame komitete. Strateginis komitetas yra pastovus, jame susirenka visos organizacijos. Ministro žodis yra svarus. Mano, kad kaip vadovas, jeigu jis pasiūlo, argumentuoja, jeigu tai priimtina, sprendimas yra priimamas. R. K. pažinojo kaip visų „LNK“ medija grupės vadovą. Įėjo „Alfa“, „LNK“, „Info TV“. Ji buvo susitikimo iniciatorius. Tai buvo dėl to, kad prasidėjo puolimas prieš Žemės ūkio ministeriją. Susitiko gal kokius tris kartus. Liudytojos tikslas buvo informuoti, kaip yra iš tikrųjų, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros konkursas yra teismo rankose, o ne ministerijos. Ir su kitomis žiniasklaidos priemonėmis susitiko ne kartą. Nežino, kokia dalis būdavo „LNK“ grupei. Konkursuose agentūros pateikia, kokie bus televizijos kanalai ar kokios bus kitos žiniasklaidos priemonės. Nuo Žemės ūkio ministerijos kanalai nepriklausė. Nacionalinė mokėjimų agentūra reikalavo papildomų lėšų. Pagrindas buvo gal tai, kad Žemės ūkio ministerijos konkursai nebuvo įvykę, o viešinti reikėjo, nes buvo programa. Tai ir buvo tas pagrindas, kad buvo papildomai skirta lėšų. Žemės ūkio ministerijoje buvo pagrindinis paskirstymas, kai buvo padalinti pinigai, kur, kokiam konkursui, kokie pinigai skirti. 2015-2016 metais Žemės ūkio ministerija neturėjo viešinimo sutarčių. Nacionalinė mokėjimo agentūra turėjo. Nacionalinė mokėjimo agentūra su savo reklamos agentūra buvo bendravusi su visomis žiniasklaidos priemonėmis. Viešųjų pirkimų tarnyba buvo apskundusi. Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimų agentūros vadovybės santykiai buvo įtempti dėl viso spaudimo, kuris išėjo į viešą erdvę – spaudimo dėl lėšų, lėšų būsimojo paskirstymo. Konkursui pateikiamuose dokumentuose yra numatyta, kiek reikia pasiekti žiūrovų, yra numatyta kaina, kokį kiekį internetinių portalų vartotojų reikia pasiekti, skaitytojų. Pagal tai reklamos agentūra susidėlioja. Jai yra iškelti reikalavimai, kiek ji privalo pasiekti ir ji turi juos pasiekti. Tie pasiūlymai tampa sutarties dalyku. Žino, kad M. K. ir E. B. buvo atėję pas ministrę. Supranta, kad dėl viešinimo pinigų. Liudytoja pateikė prijungimui prie bylos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. nutartį byloje, kurioje R. K. patvirtino, jog paskleisti duomenys apie ją, kad gauna 40 procentų „atkato“, neatitinka tikrovės ir žemina jos garbę ir orumą.

L. F. pavardė liudytojai yra girdėta, jeigu gerai pamena, taip turi kažką bendra su „U“. Šio žmogaus nepažįsta ir nieko negali pasakyti, pačiai bendrauti neteko. Kiekviena Žemės ūkio ministerijai pavaldi įstaiga turi kažkokį savo viešinimo biudžetą. Įpusėjus kadencijai, visi tie konkursai buvo įvykę, taigi, pati ministrė nedalyvavo tame procese. Ministras nesprendžia dėl konkrečių žiniasklaidos priemonių. Nebuvo iš anksto žinoma, kad konkursas kažkam finansiškai bus naudingas. Žemės ūkio ministerija nesprendė dėl žiniasklaidos priemonių parinkimo.

Liudytojos J. B. apklausos ikiteisminio tyrimo duomenimis, Žemės ūkio ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų viešinimas buvo vykdomas per Europos Sąjungos Kaimo plėtros 2014 -2020 m. programą. Kai liudytoja atėjo dirbti į Žemės ūkio ministeriją, NMA jau turėjo pasirašytą viešinimo sutartį su M. K. agentūra. Sutartis su viešųjų ryšių įmone buvo nutraukta teismo sprendimu. Žemės ūkio ministerijos viešinimo konkursas vyko 2016 metų pavasarį, dalyvavo apie 10 dalyvių. Konkurso suma apie vienas milijonas eurų metams. Visos pagrindinės Lietuvos reklamos agentūros dalyvavo šiame konkurse. Po viešųjų pirkimų procedūrų buvo išrinktas laimėtojas, jo neatsimena. Liudytoja buvo nusišalinusi nuo šio konkurso, kadangi su daugeliu reklamos agentūrų siejo sutartiniai įsipareigojimai. Liudytoja yra girdėjusi L. F. vardą, pavardę, kad susijęs su U viešinimu, gandus, kad jis bandė daryti įtaką 2016 metų viešinimo konkursui Žemės ūkio ministerijoje, tačiau ganų šaltinio neatsimena. Su R. K. liudytoja nėra kalbėjusi apie Žemės ūkio ministerijos viešinimo biudžetus. Liudytojos žiniomis, NMA nuolat prašydavo skirti papildomą finansavimą viešinimui, tačiau tai NMA darydavo per ministrę V. B.. 300 000 eurų buvo pervesta NMA, kai dar nebuvo įvykęs viešinimo konkursas Žemės ūkio ministerijoje, pinigų suma nebuvo panaudota, vėliau grąžinta Žemės ūkio ministerijai (t. 77, b. l. 2-4).

Liudytoja B. Z.-Z. paaiškino, kad kaltinamuosius žino tik iš viešosios erdvės. Ji 2015 – 2016 m. dirbo Žemės ūkio ministerijoje, buvo Ryšių su visuomene skyriaus vedėja. B. E. Sąjungos lėšos viešinimui, duodamas biudžetas skyriui, vykdydavo viešąjį pirkimą, rašydavo specifikaciją, pagal ją pirkdavo paslaugą ir taip, kaip pasiūlydavo tiekėjas, taip ir išskirstydavo turimą biudžetą. 2014 m. pabaigoje ir 2015 m. labai ilgai vykdė pirkimo procedūras, atrodo, 2015 m. pabaigoje – 2016 m. pradžioje nusipirko tiekėją ir turėjo sutartį. Prieš pasirašant sutartį Viešųjų pirkimų tarnyba sutartį sustabdė, išnagrinėjo ją ir tada leido pasirašyti. Kai neturėjo sutarties, tai ir nebuvo paslaugų, todėl tada viešinimas vyko nemokamai – rašydavo pranešimus spaudai, platindavo per žiniasklaidą. Kaimo plėtros programos viešinimas už Europos Sąjungos lėšas taip ir atrodo, kad perkama paslauga, tada užsakomi straipsniai, laidos, visą reklaminę kompaniją sudėliojama, tada jau mokamai viešinama. NMA tikriausiai turėjo lėšas viešinimui, ir jie turi viešinimo biudžetus. Liudytojai tekdavo dalyvauti valdymo komitetuose, stebėjimo komiteto posėdžiuose. Stebėsenos komitetas būdavo ataskaitinis, ji, kaip vedėja, pristatydavo, kaip pavyko panaudoti lėšas, kur jos buvo išskirstytos ir kokie tikslai pasiekti, koks yra programos žinomumas, kiek pasiekė vartotojų. NMA yra pavaldi Žemės ūkio ministerijos agentūra. Kadangi ŽŪM ilgą laiką neturėjo sutarčių ir negalėjo vykdyti viešinimo programos, buvo lėšų perskirstymas, kad NMA, kuri tuo metu turėjo sutartis, galėtų viešinti. Kai ŽŪM gavo sutartį ir gavo tiekėją, tada ŽŪM pradėjo savo viešinimo darbus. Tuo metu ŽŪM buvo centrinė institucija, o NMA – pavaldi įstaiga, komitete ji, kaip ministerijos darbuotoja, galėjo teikti informaciją, matyt, turėjo pristatyti pavaldžios įstaigos biudžetus ir kaip jie viešina Kaimo plėtros programą. Apie tai, kad buvo išnaudota 1 448 100 eurų, o liko 434 430 eurų, gali pasakyti, kad tikriausiai NMA tai nebuvo problema, nes jie turėjo sutartis. Neatsimena, ar jiems pakako lėšų. Jai nežinoma apie tai, kad būtų vykę kažkokių derinimų dėl lėšų perskirstymo, apie teismų sprendimus dėl sutarčių nutraukimo. Tuo metu ŽŪM, turėdama pavaldžią įstaigą NMA, pavesdavo jai viešinti Kaimo plėtros programą, jei ŽŪM neturėjo savo paslaugų tiekėjo. ŽŪM labai ilgai vykdė pirkimo procedūras ir kol neturėjo sutarties, pavedė NMA viešinti programą. Kai pasirašė sutartį, tada viešino ir ŽŪM. Čia buvo kolegialūs sprendimai, atrodo, netgi per tuos komiteto posėdžius. Europos Sąjungos lėšos skiriamos tam, kad vyktų viešinimas, kad būtų pasiekiami rodikliai, jei rodikliai nėra pasiekiami, tai yra blogai, dėl to reikia ieškoti sprendimų. Sprendimus ir rasdavo per bendrus posėdžius, pasitarimus. NMA šiais klausimais atstovavo tikriausiai tuometinis direktorius E. B., gal buvo ir skyriaus vedėja V. P.. Skyrius buvo pavaldus žemės ūkio ministrui. 2015 m. ministre buvo V. B.. Jos pareigos niekaip nebuvo susijusios su viešinimo biudžetais. Viešųjų ryšių skyrius buvo savarankiškas, pavaldus tiesiogiai ministrei. Liudytoja dalyvavo tiek stebėjimo, tiek valdymo komiteto posėdžiuose. Tikriausiai šiuose posėdžiuose dalyvaudavo ir ministras. Jei ministras tuo metu būdavo, tai dalyvaudavo, o jei ne – pirmininkaudavo kažkas kitas, tai, ką ministras paskirdavo. J. B. buvo ministro patarėja. Tikriausiai ji dalyvaudavo šiuose pasitarimuose. Liudytoja atėjo dirbti 2014 m. balandį, tai, matyt, nuo 2014 m. balandžio mėnesio iki sutarties pasirašymo 2016 m. pirmoje metų pusėje, kadangi ŽŪM neturėjo sutarčių, tai ir nebuvo išleista pinigų viešinimui, neviešino Kaimo plėtros programos, nes tokie dalykai dažniausiai būdavo mokami, neišleido pinigų. Kai turėjo sutartį, tai galėjo ir viešinti. Iki sutarties ŽŪM lėšos, skirtos programos viešinimui, nebuvo niekaip įsisavinamos. Jos buvo perskirstomos NMA metams į priekį, nes laikotarpis yra 2014 – 2020 m., galėjo kaupti didesnę sumą ateičiai. Yra aiškios takoskyros tarp to, ką viešina ŽŪM, tai yra politinė plotmė, o NMA viešindavo apie priemones. Tiek viena, tiek kita institucija privalo viešinti. Tai, kad ŽŪM neturėjo sutarties taip ilgai, priežastys yra paprastos – viešųjų pirkimų procedūros. Tarp NMA ir viešųjų ryšių įstaigos, kuri tiesiogiai užsiima viešinimo funkcijomis, buvo sudaroma sutartis. Negali pasakyti, ar konkrečios žiniasklaidos priemonės, kurioms skirtas konkretus biudžetas, buvo numatomos konkrečioje sutartyje. Žemės ūkio ministrė neturi įgaliojimų keisti pasirašytą sutartį tarp operatoriaus ir NMA, gali tik ją nutraukti. Kaip ir bet kurioje sutartyje, visada yra surašomos sąlygos, dėl kurių sutartis gali būti nutraukiama. (duomenys neskelbtini) ministrė V. B. negalėjo priimti vienašališkų sprendimų Stebėsenos komiteto vardu, tai yra kolegialūs sprendimai. Liudytojai nežinoma, kad (duomenys neskelbtini) ministrė darė kažkokį poveikį Stebėsenos komiteto nariams, jai asmeniškai nedarė. Mano, kad pavedimas NMA vykdyti Kaimo plėtros projekto viešinimo funkcijas buvo teisėtas veiksmas. Neprisimena, kiek asmenų sudarė Stebėsenos komitetą, gal keliolika: ŽŪM, NMA atstovai, socialiniai partneriai – Žemės ūkio rūmai, Europos komisijos atstovai. Protokoluose matyti, kokia yra Stebėsenos komiteto sudėtis. Stebėsenos komitete sprendimai priimami, jei neklysta, balsų dauguma. V. B. balsas buvo toks pat, kaip kitų komiteto narių, veto teisės neturėjo. Šiuose protokoluose nurodyti sprendimai pavesti NMA atlikti viešinimą buvo kolektyvinis Valdymo komiteto sprendimas. Valdymo komitetą sudarė keliolika asmenų, mano, kad NMA, ŽŪM atstovai ir socialiniai partneriai – Žemės ūkio rūmai, asociacijos. Sprendimai priimami kolegialiai, balsų dauguma, ministrės balsas neišskirtinis, toks pat, koks visų. Šiuo atveju, mano, kad Valdymo komiteto sprendimai dėl pavedimo viešinti NMA buvo priimti balsų dauguma. Liudytoja informavo komisijos narius apie tai, kad nėra sutarties tarp ŽŪM ir viešinimo priemonių. Tai buvo motyvas, dėl ko Valdymo komitetas priėmė sprendimą. Atsakydama į klausimą, ar pavedimas NMA viešinti Kaimo plėtros programą buvo įformintas kaip atskiras dokumentas, nurodė, kad tikrai buvo komitetų protokolai, galbūt ŽŪM ministro įsakymas galėjo būti išleistas, bet bendra tvarka galbūt užteko tik protokolų. Šis perskirstymas vyko dėl to, kad ŽŪM neturėjo sutarties. Pagal viešųjų pirkimų procedūras negalima sudarinėti pirkimo sutarčių su žiniasklaidos priemonėmis, turi turėti operatorių ir tada viešinti per operatorių. Liudytojos žiniomis, atskirų sutarčių su atskiromis žiniasklaidos priemonėmis nebuvo. Ryšių su visuomene skyrius gaudavo pasiūlymus, juos įvertindavo, ir tada tas, kuris geriausiai atitinka kainos ir kokybės santykį, su tuo tiekėju pasirašoma sutartis. Operatoriai savo pasiūlymuose pateikdavo, per ką jie ketina vykdyti viešinimą. Bendras principas visada būdavo, kad turi pristatyti, kaip viešins, kokiomis priemonėmis, koks pasiekiamumas, kokia sklaida. Sklaida per televiziją, portalus, radiją, per laikraščius – mažiau, nes jų pasiekiamumas mažėja. Per kanalus LRT, LNK ir TV3 ir turėjo skleisti informaciją. Negali atsakyti, ar (duomenys neskelbtini) ministrė priimdavo įsakymus ir pasirašydavo biudžetų viešinimo klausimais. Atsakydama į klausimą, ar 2016 m. NMA pakako lėšų viešinimui, ar buvo kažkokių problemų dėl to, nurodė, tai, kad iš pradžių ŽŪM jiems perskirstydavo daugiau lėšų, nes ministerija negalėjo viešinti, tai jie buvo susiplanavę tam tikrą tinklelį, planą. Kai ŽŪM gavo sutartį, tai, atitinkamai, jų lėšų krepšelis sumažėjo, nes jis grįžo atgal į ŽŪM. NMA pareigūnai nesidomėjo šiuo klausimu, nesikreipė į buvusią ministrę. Liudytoja galėjo tartis su (duomenys neskelbtini) vedėja V. P., tiesiog pasižiūrėti, kaip atrodys viešinimas. Neatsimena, ar V. P. nurodė kažkokias problemas. Nėra bendravusi su E. B.. Nėra mačiusi, kad E. B. dėl viešinimo klausimų bendrautų su V. B.. J. B. buvo ŽŪM ministrės patarėja komunikacijos klausimais. Į jos kompetenciją neįėjo viešinimo lėšos, paskirstymas, jos kompetencija buvo ŽŪM ministrės, kaip pareigūno, viešinimas. Darbiniais klausimais ji žinojo, kokia yra padėtis, kad yra programa, kad reikia viešinti, kad nėra sutarčių.

Liudytoja B. V. paaiškino, kad nepažįsta kaltinamųjų, Žemės ūkio ministerijoje nuo 2013 m. iki 2015 m. pabaigos dirbo viešųjų pirkimų specialiste Informavimo ir viešinimo skyriuje. Jos funkcijos buvo vykdyti skyriaus vadovo pavedimus. Tuo metu buvo vykdomi įvairūs pirkimai, tiesiog turėjo tvarkyti popierius, ruošti juos posėdžiams ir pristatyti asmenims, atsakingiems už peržiūrą ir patvirtinimą. Keliuose Stebėjimo komiteto ir Valdymo komiteto posėdžiuose teko dalyvauti, bet ar teko dalyvauti posėdžiuose, susijusiuose su viešinimo programos lėšų paskirstymu, negali prisiminti. Pateikus t. 53, b. l. 75,86, liudytoja nurodė, kad greičiausiai, pristatė viešinimo planą, bet detalių neatsimena. Dėl viešinimo plano dokumentus turėjo pildyti ir ruošti juos pristatymui pagal savo vadovės R. K. nurodymus. Turėjo tiesiog vykdyti funkcijas, kurias nurodė vykdyti, jei yra kažkokie šablonai, juos užpildyti ir paruošti pateikimui. Pateikus t. 53, b. l. 41, 47 liudytoja nurodė, kad nelabai ką galės atsakyti, nes tai buvo tiesiog jos darbo pobūdis, kurį vykdydavo kiekvieną dieną, jo neatsimena, mano, kad tiesiog dalyvavo pagal nagrinėjamą klausimą, nes pagal savo pareigas negalėjo būti komiteto narė. Pateikus t. 53, b. l. 125 nurodė, jog prašymo dėl leidimo vykdyti pirkimą neatsimena. Dirbant valstybinėje institucijoje, prašymų ir dokumentų pildymas yra kasdienis darbas ir pildoma yra šimtais. Jei tai yra procedūrinis reikalavimas kreiptis dėl pirkimo vykdymo į ministrę su prašymu, tai tiesiog tai buvo vykdoma, kaip procedūrinis reikalavimas ir skyriaus vedėjos pavedimu pradėti vykdyti šį pirkimą. Savo iniciatyva ji, kaip specialistė, negalėjo imtis kažkokių veiksmų pradėti pirkimą ar jį vykdyti. Tuo metu, kai dirbo, buvo supažindinta su viešinimo programomis, kurias vykdė ŽŪM, NMA ir intensyviai jomis rėmėsi, nes tai buvo pagrindiniai jos darbo dokumentai, rengiant dokumentus viešinimo programoms ir pirkimams. Neatsimena, ar 2015 m. ŽŪM turėjo operatorių. Neatsimena, ar vyko viešųjų pirkimų procedūros, ar buvo sudarytos sutartys. Pateikus t. 53, b. l. 178 nurodė, kad neprisimena, ar vyko pirkimai. Viešojo pirkimo dokumentuose nebuvo keliami klausimai dėl konkrečių žiniasklaidos priemonių dalyvavimo viešinimo programos įgyvendinime, buvo bendrai rengiamas viešinimo planas, remiantis viešai prieinamais tuometiniais auditorijos duomenimis. Neatsimena, kokia institucija tai vykdė ir per kokį operatorių. Iš ŽŪM ministrės niekada nėra gavusi nurodymų dėl konkrečių sąlygų, terminų ir su niekuo panašiu, dirbant ten, nėra susidūrusi. Kiek atsimena, tuose posėdžiuose, kuriuose dalyvavo, nebuvo vienasmenių sprendimų, dėl to tie posėdžiai ir buvo vykdomi, kad priimtų kolektyviai sprendimus, išnagrinėtų galimas rizikas ir galimus sprendimų privalumus. Viešinimo paslaugos nebūdavo perkamos iš konkrečios žiniasklaidos priemonės. Neatsimena, kad toks dalykas būtų, nes pagal procedūras tai nebuvo leidžiama, turėjo skelbti konkursus ir rinktis pagal Viešųjų pirkimų įstatyme nurodytus tiekėjus. Šiuo atveju, pirkdavo iš operatorių, kurie pasiūlydavo mažiausios kainos principą, mažiausią kainą, geriausią paslaugos kainos pasiūlymą. Rengiant viešojo pirkimo dokumentus, ji iš ŽŪM ministrės negavo pasiūlymų, kad reikėtų proteguoti kažkurią vieną žiniasklaidos priemonę.

Liudytojas E.B. paaiškino, kad pažįsta R. K., su E. M. tik pasisveikindavo, gal kažkada kreipėsi dėl ūkininko problemos, G. S. žino iš matymo, su V. G. teko kartą bendrauti dėl išmokų, su Š. G. teko bendrauti tomis pačiomis aplinkybėmis. Visi kreipėsi į jį kaip į (duomenys neskelbtini) vadovą. Santykiai neutralūs, darbiniai. Su R. K. yra bendravęs, kai 2014 m. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) vadovu. 2014 m. turėjo viešinimo sutartį, pagal kurią buvo užsakomas Kaimo plėtros fondo viešinimas, turėjo sutartį su UAB „G.“, antrą sutartį – su UAB „V.“. Jie vykdė viešinimą, tuo klausimu teko bendrauti su visos žiniasklaidos atstovais. Susipažino su R. K. prieš 10 m., jis yra dirbęs (duomenys neskelbtini) centre, teko dirbti su televizijų sutartimis, tai, matyt, iš to laikotarpio jį žinojo kaip žmogų, o paskui teko bendrauti nuo 2014 m., teko su juo susitikti. Kai būdavo dėliojamas viešinimo planas, kartą per ketvirtį, per pusmetį pats važiuodavo susitikti su visomis žiniasklaidos priemonėmis, kad pasitikslintų, ar nėra užkulisinių prašymų, planų. Viešintojas teikdavo planą, jį patvirtindavo ir susitikdavo aptarti dalykus, kurie susiję. Susitikdavo su LNK, TV3, 15 min., Delfi, „Lietuvos ryto“, „Respublikos“ leidinių grupėmis ir t. t. Nebuvo išskirtinis susitikinėjimas su R. K.. Su juo susitikdavo kaip su asmeniu, atliekančiu žiniasklaidos funkcijas, kaip vienu iš vadovų (duomenys neskelbtini) grupės. (duomenys neskelbtini) grupę valdė „X“ koncernas. Jo pareigų „X“ ir (duomenys neskelbtini) grupėje nežinojo Jokie sprendimai nebuvo priimami. Iš (duomenys neskelbtini) grupės yra tekę susitikti ir su (duomenys neskelbtini) vadove Z. S.. R. K., mano, buvo atsakingas už kažkokius komunikacijos planus. Su juo susitikdavo kaip ir su visais žiniasklaidos atstovais dėl ketvirčio, pusmečio plano. Turėjo sutartį su įmone, kuri sprendė kaip, kur ir ką viešinti, o vykdant sutartį būdavo tam tikrų niuansų, kuriuos stengėsi ir patys išsispręsti, tiek jis, tiek komunikacijos skyrius. Žiniasklaidos atstovai pamato kitoje žiniasklaidos priemonėje, kad atliekamas viešinimas, todėl sulaukia skambučio ir prašymo susitikti. 2015 m. ar 2016 m. buvo sutarties pabaiga ir jai pasibaigus buvo daug klausimų iš žiniasklaidos pusės, ar vykdys naują pirkimą, ar darys kažkokius žingsnius tuo klausimu. Užsakymus spręsdavo įmonė, su kuria buvo sudaryta sutartis. Turėjo lėšas, skirtas viešinimui. ŽŪM skirdavo lėšas kiekvienais metais. Tai yra Kaimo plėtros lėšos, tai buvo skirtos 2007-2013 m. laikotarpiui, po to yra 2014-2020 m. laikotarpis. Nustatoma, kiek skiriama ŽŪM pinigų, kiek skiriama viešinimui NMA. Europos Sąjunga skatina apie savo projektus viešinti ir pasiekti tam tikrus rodiklius. 2014-2020 m. buvo suplanuoti pinigai, 2007-2013 m. buvo taip pat išskirta politikos formavimo viešinimui ir gerosios praktikos. Nacionalinei mokėjimo agentūrai ir ŽŪM būdavo skiriama per pusę pinigų suma. ŽŪM buvo atsakinga už politikos formavimą, o NMA buvo atsakinga už gerosios praktikos pavyzdžius, už kvietimus teikti paraiškas ir t. t. 2014-2020 m. laikotarpyje tie pinigai buvo paskirti ne tokiu principu. Nuo 2014 m. iki 2023 m. buvo skirta 50 000 000 viešinimui bendroje sumoje. Yra Kaimo plėtros fondas. Buvo skirta iki 2023 m., nes galioja +3 taisyklė, tai, kad iki 2020 m. vyksta šaukimai ir dar 3 metai yra skirti administravimui. Laikotarpis bus uždaromas 2023 m. Buvo skirta apie 50 000 000 ŽŪM ir NMA viešinimui. Disponuoti galėjo šiomis lėšomis ŽŪM projektų valdymų komitetas, jis skirstydavo pinigus pamečiui. Tuos 50 000 000 NMA negalėjo skirstyti. Jų įstaiga galėjo teikti poreikį, nes turi nustatyti viešumo ir viešinimo apimtis ir pagal tai teikia ŽŪM, koks yra poreikis viešinimui. Per visą laikotarpį, kada prasideda šaukimai, pradžioje yra didžiausias poreikis, paskui prieš kiekvieną kvietimą, kad Lietuvos žmonės būtų informuoti, jog gali teikti paraiškas. Už viešinimą ŽŪM buvo atsakingas skyrius ir ministrės V. B. patarėja J. B., galutinius sprendimus dėl paties skyrimo priimdavo projektų valdymo komitetas. Poreikį nurodydavo raštu, adresuodavo ministrui, teikdavo kiekvienais metais, kai tvirtindavo biudžetą, metai prieš. Poreikį apskaičiuodavo komunikacijos skyrius. 2007-2013 m. buvo 50 procentų NMA, 50 procentų ŽŪM, o 2014-2020 m. laikotarpyje agentūrai praktiškai buvo skirti vieneriems metams, paskui nusprendė tų pinigų nebeskirti. Jie (NMA), pabaigę sutartį su UAB „V.“, daugiau viešinimui pinigų neturėjo. Sutartis buvo iki 2015 m. ar 2016 m. kovo. Neskyrė pinigų, nes pasibaigė sutartis. Sutarties pabaigoje buvo daug skambučių iš žiniasklaidos, ar planuoja tęsti sutartį, ar skelbti konkursą, ar vykdyti derybas. Diskusija buvo ŽŪM, buvo skirti agentūrai pinigai vykdyti neskelbiamas derybas, bet jų nevykdė. 2015 m. jų sutartis buvo su viešintuoju UAB „G.“ ir UAB „V.“. Viešintojai dalį lėšų skirdavo LNK grupei, sumų negali nurodyti, nes jomis nesidomėjo. Viešindavo per visas žiniasklaidos priemones. Konkursui buvo pateiktas žiniasklaidos priemonių sąrašas, tiek UAB „G.“, tiek UAB „V.“, kur buvo nurodytas įkainis, jie patys pateikdavo ketvirtinį planą, kur siūlo viešinti. „ A.L.“, atrodo, buvo įkainiai. Viešai buvo paskelbta apie finansavimo sumažėjimą, apie sutarties su „V.“ pabaigą, Apie tai minėjo K. susitikimo metu gal 2016 m. pradžioje. Ši informacija nėra slapta, tai viešasis pirkimas, kuris yra viešinamas. ŽŪM buvo iniciatyva, kad agentūra atliktų neskelbiamas derybas, tai su visomis žiniasklaidos priemonėmis buvo kalbama, kad planuoja vykdyti naują pirkimą, o koks bus pirkimo būdas, dar buvo svarstoma. ŽŪM ministrė turėjo įtakos skirstant biudžetus, ji buvo projektų valdymo komiteto pirmininkė. Visi sprendimai įforminami ministro įsakymu. Mano, kad nuo ministrės priklausė, kiek skirs lėšų. Projektų valdymo komitete sprendžia bendrą paskirstymą, tai pirmininkas turbūt turi įtakos. Dėl lėšų kreipdavosi raštu į ministrą, o ne į komitetą. Negali pasakyti, ar R. K. minėjo apie konfliktus su patarėja J. B., bet tai buvo žinoma ministerijoje ir agentūroje. Dauguma žiniasklaidos priemonių klausė, ar planuoja, ar ne tas lėšas, buvo atsakymas, kaip gali planuoti, jei neturi, nes nebuvo skirtos. ŽŪM paraleliai vykdė pirkimą, kuris buvo jų kompetencijoje, ir jie pasirašė kažkada kontraktą. Žiniasklaidai atsakė, kad neturi finansavimo ir lėšų neplanuoja. Buvo aiškus atsakymas, kad kai bus finansavimas, tada bus skelbiamas atviras konkursas, kurio metu galės dalyvauti bet kuris dalyvis. Su R. K. nebuvo kalbos apie konkrečias sumas. Kai 2016 m. NMA buvo antrą ketvirtį skirtos lėšos atlikti neskelbiamas derybas, tai turbūt suma agentūrai buvo pervesta, kad vykdytų. Sutartį su UAB „V.“ įstaigos vadovu, jo pavardės nepamena, pasirašė gal 2014 m. pabaigoje. Sutarties esmė buvo viešinimo paslaugų teikimas. UAB „V.“ turėjo teikti viešinimo paslaugas NMA, jie turėjo planuoti kampanijas televizijose, portaluose, spaudoje, organizuoti renginius. „V.“ nurodė subtiekėjus, tai visus medija kanalus, tarp jų ir LNK, portalus, spaudą ir visus kitus, pateikė savo pasiūlyme įkainį. Jis eidavo pas žiniasklaidos atstovus, nes sveika patikrinti. R. K., kaip suprato, buvo (duomenys neskelbtini) grupės atstovas. Sutartis leido pasirinkti bet kurį kanalą viešintojui ir pateikti, kad būtų viešinama tik per vieną, du ar tris kanalus. Tai normalu, kad kažkam skiriama daugiau. Viešųjų pirkimų tarnyba iniciavo sutarties nutraukimą. Dokumentus ir vykdymą tikrino, nustatė pažeidimus ir kreipėsi į teismą dėl sutarties nutraukimo. Sutartis sudaryta iki nutraukimo buvo apie metus. Buvo teismo sprendimas nutraukti sutartį. Ministerija planavo pasinaudoti agentūros sutartimi iki vasario 1 d., nes neaišku, koks bus sprendimas. Tapus teismo sprendimui viešam visai Lietuvai, kilo žiniasklaidos klausimai, ar planuoja tęsti, ar skųs sprendimą, ar yra apskundimo pagrindai, kas bus toliau. UAB „V.“ irgi buvo klausiama, ką jie planuoja toliau daryti. Žiniasklaidai buvo pasakyta, kad svarsto, ar skųs sprendimą, ar sutikti, kad sutartis kovo mėnesį pasibaigs, ar vykdyti naują pirkimą. Neskelbiamos derybos gali vykti esant tik keliems atvejams, tai vienas iš tų atvejų galėjo būti su ta pačia įmone, su kuria pasibaigė sutartis, arba galėjo būti kiti pagrindai, esant ypatingai skubai ir t.t. Buvo kalbama apie įvairius punktus, kurių pagrindu turėtų atlikti NMA neskelbiamas derybas, juos analizavo, buvo skirti ir pervesti agentūrai pinigai, tačiau agentūra nevykdė neskelbiamų derybų, manė, kad tai būtų antiįstatymiška. Nutrūkus sutarčiai su „V.“, viešinimo kanalo neturėjo nei ŽŪM, nei NMA, tuo metu (duomenys neskelbtini) ministrė V. B. ir patarėja J. B. norėjo, kad agentūra vykdytų neskelbiamas derybas su rinka dėl viešinimo paslaugų teikimo. Tam buvo skirti pinigai projektų valdymo komitete, kad agentūra atliktų neskelbiamas derybas, tačiau jie atsisakė tai daryti, pervestus pinigus grąžino atgal ministerijai. Šis sprendimas buvo jo ir komunikacijos skyriaus, kad neskelbiamos derybos netinkamas būdas atlikti pirkimus. Buvo keli alternatyvūs pagrindai neskelbiamoms deryboms, nebuvo nurodyta, kuriuo pagrindu ŽŪM pervedė agentūrai lėšas. Programos įgyvendinimo stebėsenos komitetas yra aukščiausias tarp tų visų komitetų, kuris skirsto visą fondą. Tame komitete yra apie 20 narių, nes yra daug socialinių partnerių, tai nėra vien ŽŪM darbuotojai, taip pat dalyvauja Europos komisijos atstovas posėdžiuose. Ministrės V. B. nuomonė buvo svarbi dėl lėšų paskirstymo. Ministras balsuojant turi vieną balsą. Klausimai stebėsenos komitetui teikiami ministerijos, ji teikia pasiūlymus, kaip turi būti priimami klausimai ir t.t., tai darbotvarkę rengia ŽŪM. Kalbant apie stebėsenos komitetą, tai ministrės yra vienas balsas iš visų narių. Ministrė jų pateiktus klausimus nukreipia atsakingiems darbuotojams, o jie parengia medžiagą ir teikia į projektų valdymo komitetą, kuris sprendžia jau metinį paskirstymą. Nežino, kam ministrė nukreipdavo, mano, kad patarėjai J. B., nes ji buvo atsakinga už viešinimą. Buvo viešųjų ryšių skyrius, jie rengia klausimus į projektų valdymo komitetą. Galutinis projektų valdymo komiteto sprendimas priimamas dauguma, kur ministrė turi vieną balsą iš narių. Per galiojančią sutartį iki 2016 m. kovo mėnesio yra legalu ŽŪM skirti lėšas ir paviešinti ministeriją, per atvirą konkursą tokios problematikos nėra, sutartis laikoma sudaryta tinkamai, konkursas laimėtas ir t.t., kai yra klausimas neskelbiamų derybų, ar yra pagrindas joms, tai ir viešųjų pirkimų tarnyba yra pasisakiusi, kad toks būdas yra netinkamas. Supranta, kad medija pinigus uždirba iš reklamos, užsakymų, viešinimo ir t. t. Jam buvo suprantamas žiniasklaidos priemonių interesas. R. K. net žinojo apie sumas, nes UAB „V.“ ir UAB „G.“ planus iš anksto derindavo su visomis medijomis. Biudžetas buvo išdalintas pagal pasiekiamumą, buvo ir kontrolė komunikacijos skyriaus.

Liudytojo E.B. apklausos ikiteisminio tyrimo duomenimis, Nacionalinei mokėjimo agentūrai iki 2016 m. kovo 1 d. išnaudojus 1 448 100 Eur, (duomenys neskelbtini) ministrės V.B. įsakymu agentūrai buvo numatyta skirti 217 215 eurų. 2016 m. vasario 24 d. žemės ūkio ministrės įsakymu agentūrai buvo numatyta papildomai skirti 379 370 eurų. Toks sprendimas buvo priimtas, kadangi ministerija neturėjo viešinimo sutarties ir norėjo pasinaudoti agentūros sutartimi su UAB „V.R.P“. Ministrė buvo išsakiusi poziciją, kad nori per agentūros sutartį atlikti viešinimą, kalba ėjo apie laiką nuo 2016 m. sausio vidurio iki vasario 2 dienos. 2016 m. vasario 2 d. buvo žinoma, kad sutartis iki kovo 1 d. turi būti nutraukta. Iki papildomo lėšų paskirstymo agentūrai J.B. bendravo su UAB „V.R.P.“, turinys nežinomas, tačiau yra girdėjęs, kad skiriamas papildomas lėšas buvo norima panaudoti iki 2016 m. kovo 1 d. 2016 m. vasario-balandžio mėn. ŽŪM pasiūlė viešinimo konkursą vykdyti neskelbiamų derybų būdu. Papildomai skirta 379 370 eurų suma nebuvo panaudota ir buvo grąžinta ministerijai. Apie susiklosčiusią situaciją, kad viešinimo finansavimas yra sumažėjęs, o viešinimo paslaugų sutarties sąlygos su agentūra „V.R.P.“ galioja iki 2016 m. kovo 1 d., 2015 m. pabaigoje ir 2016 m. pradžioje liudytojas yra sakęs R. K.. Neatsimena, ar yra sakęs R. K. apie tai, kad ministerija skyrė papildomą finansavimą, tačiau tokia informacija galėjo pasidalinti UAB „V.R.P.“ atstovai. Kiek pamena, su R. K. kai buvo nutraukiama sutartis su agentūra kalbėjosi apie viešinimo tęstinumą ir ŽŪM siūlytas neskelbiamas derybas (t. 77, b. l. 5-8).

Liudytoja V.K. (buvusi pavardė – P.) paaiškino, kad nė vieno iš kaltinamųjų nepažįsta, 2015 – 2016 m. dirbo (duomenys neskelbtini), vadovavo Komunikacijos skyriui. Pagal pareigas buvo pavaldi direktoriui E. B.. Tiksliai neprisimena, kokie procesai vyko dėl viešinimo programos 2015 – 2016 m. Bendruoju atveju ir tais metais buvo patvirtinta kaimo plėtros programa ir agentūra, kaip institucija, pagal reglamentus buvo atsakinga už informacijos teikimą ir viešinimą. Vyko programos viešinimas, buvo vykdomi pirkimai. Tiek ir šiuo laikotarpiu, tiek ir kitais, tai yra nuolatinis procesas, yra atliekamas pirkimas, įsigyjamas tiekėjas, kuris padeda teikti viešinimo paslaugas. Įsigyjama konkreti viešųjų ryšių paslaugų įmonė. Pirkimas tuo laikotarpiu, kaip ir anksčiau, buvo vykdomas pagal ekonominio naudingumo principą, kai atrenkamas pasiūlymas. Tuo metu taip pat buvo tiekėjas, buvo nustatytas laimėtojas, ir pagal sutartį su juo teikdavo viešinimo paslaugas. Viešinimas tai reiškia, kad agentūra, savo ruožtu, su savo specialistais, dalį informacijos viešindavo savo interneto svetainėje, „facebook“, „youtube“ ir įvairiose žiniasklaidos priemonėse. Čia dalyvaudavo viešinimo paslaugas teikianti įmonė. Kai jie nusipirkdavo viešinimo strategiją, tai pagal tą strategiją vykdavo viešinimas. Toje strategijoje būdavo įvardijami bendriniai principai, analizė, į ką reikėtų orientuotis, kokie pliusai, minusai, ką pastebėjo, tuomet sudaromas viešinimo planas ir vykdavo viešinimas. Už viešinimą atsakinga komisija, kuri patvirtinama direktoriaus įsakymu. Toje komisijoje yra ir komunikacijos skyriaus padalinio atstovai, yra pirkimo atstovai, kadangi tai susiję su sutarties vykdymu, yra atstovai, kurie atsakingi už lėšas agentūroje, jie prižiūri, kaip vyksta tas viešinimas – ar pagal sutartį naudojami tie kanalai, kurie buvo pasiūlyti ir kurie yra numatyti sutartyje. Dėl lėšų viešinimo, kaip buvo skirstomos lėšos viešinimui tarp ŽŪM, NMA, liudytojai mažai žinoma, nes ne ji atsakinga už to poreikio pateikimą ministerijai, derinimą. Bendrai iš praktikos žino, kad yra nusimatoma, kiek apytiksliai lėšų galėtų reikėti, kad tas viešinimas būtų efektyvus, kad būtų galima pasiekti tam tikrus rodiklius, kurie yra numatomi viešinimo plane, kurį sudarinėja ŽŪM, į kurį įtraukiamos eilutės, už kurias atsakinga agentūra. Tuomet yra prašoma tų lėšų su pagrindimu. Sudaromas planas, tuomet teikiama ministerijai, kažkokiam komitetui, ir tada tas komitetas priima sprendimą, kiek lėšų skirti agentūrai. Priėmus sprendimą, agentūrai yra skiriamos atitinkamos lėšos ir tuomet viešinimas vyksta atitinkamai pagal planus. Neprisimena, ar nurodomu laikotarpiu ŽŪM turėjo sudariusi sutartį dėl viešinimo vykdymo. Prisimena, kad lyg ir buvo taip, kad kažkuriuo metu negalėjo ministerija vykdyti pagal sutartį viešinimo paslaugų, lyg ir buvo sustabdyta ta sutartis. Agentūra, savo ruožtu, turėjo sutartis ir vykdė tą viešinimą, bet lyg ir agentūrai buvo skirta papildomai viešinti ir ministerijos temas, dėl to, kad yra takoskyra, ji yra apibrėžta ministro įsakymu patvirtintame teisyne, už kokių temų viešinimą atsakinga agentūra ir ŽŪM. Agentūra labiau kalba apie detales, reikalavimus, konkrečius įsipareigojimus, o ŽŪM, kadangi ji formuoja žemės ūkio politiką, tai ji apie tai ir kalba. Kadangi agentūra turėjo sutartis, tai ji ir viešino. Tai ji tam, kad viešintų daugiau temų ir ministerijos kompetencijos, tai tada lyg ir buvo pavedimas, oficialus sprendimas, kur agentūrai buvo pavesta viešinti ministerijos temas, bet tiksliai detalių ir laiko nepamena. Neprisimena, ar buvo problemų dėl NMA sutarties. Perskaičius Valdymo komiteto 2016 m. vasario 25 d. posėdžio protokolą (t. 54, b. l. 162, 177), liudytoja paaiškino, kad agentūrai iki šio posėdžio buvo pavesta viešinti, ji posėdžio metu paminėjo, kad iki tam tikro laikotarpio agentūra gali teikti viešinimo paslaugas, nes tuomet, kai nuo tam tikros datos bus sustabdyta sutartis, temų negalės paviešinti. Kiek pamena, buvo klausimas kilęs, kad agentūra prašė daugiau lėšų, o buvo skirta mažiau, tiesiog tuo metu vyko diskusijos. Kai reikėjo detales pagrįsti, kam reikia, ir išdėlioti konkrečiai eilutes, pvz., kiek renginių reikia skaičiuoti, tai rengė ji ir jos kolegos specialistai. Kreipėsi kolegos, kurie atsakingi už lėšų paskirstymą, iš kito padalinio, jie teikė poreikį ŽŪM. Liudytojai nežinoma, kad kažkas būtų asmeniškai kreipęsi. Nepamena, ar teko asmeniškai bendrauti su V. B., bet yra dalyvavusi bendruose posėdžiuose dėl viešinimo, kuriuose buvo kalba apie tai, kad reikėtų paviešinti temas. E. B. taip pat dalyvavo. Perskaičius susirašinėjimą elektroniniu paštu su M.A. ir S.M. (t. 55, b. l. 184-187) liudytoja paaiškino, kad susirašinėjimas yra su viešųjų ryšių įmone, kuri tuo metu teikė paslaugas. Dėl išskaidymo galėtų būti kalba apie lėšų išskaidymą, nes yra bendra suma ir po to ji išskaidoma į konkrečias eilutes pagal viešinimo priemones. Buvo derinama, kai ministerija jau buvo pavedusi atlikti viešinimą ir kiekvienam ketvirčiui pagal sutartį turėjo sudaryti viešinimo planus – konkretūs kanalai ir kokias temas planuoja viešinti. Tai tas derinimas ir vyko su ŽUM, nes jie formuoja politiką, savo temas, tai jie irgi dalyvavo tame derinime. Vyko toks susirašinėjimas tarp jų, ŽŪM ir viešinimo paslaugas teikiančios įmonės. Kai kurie viešinimo klausimai buvo derinami ir tiesiogiai ŽŪM su jų viešintojais, jie bet kokiu atveju dalyvavo, nes už tai, kad būtų sužiūrėtos sumos, nebūtų viršytos, viskas būtų vykdoma pagal sutartį, atsakingi yra jie. Prieš tvirtindami viską turėjo sutikrinti, sužiūrėti kiekvieną eilutę, kad būtų tie kanalai, kurie numatyti sutartyje, tos sumos, kurios patvirtintos sutartyje. Dėl to yra tokia komunikacija. Jie turėjo savų temų, kurias turėjo viešinti, ministerija turėjo savo temas, o viešintojas pagal sutartį atsakingas už pagalbą viešinant. Konkrečias žiniasklaidos priemones pasiūlė viešinimo paslaugas teikianti įmonė. Vyko pirkimai ir pirkimų metu nėra nurodoma konkrečiai, tiesiog yra prašoma pateikti kanalus, nurodant tam tikrą pasiekiamumą viršijančius. Ten, žinoma, būna daugiau kanalų, bet viešintojai argumentuotai siūlo tam tikrus kelis kanalus ir juose viešina. Pasiūlymas, kuris praėjęs ekonominio naudingumo principą laimi, pagal tą pasiūlymą ir vyksta viešinimas tuose kanaluose, kokie buvo pasiūlyti. Konkrečių proporcijų tarp žiniasklaidos priemonių sutartyje nėra nurodoma. Sutartyje tiesiog nurodoma, kokie kanalai galimi, o proporcijos yra nuolat dėliojamos eigoje, atsižvelgiant į tai, kokias temas reikia viešinti, kokia paramos suma yra skiriama viešinimui. Gali būti, kad mažai lėšų ir apskritai tik pora kanalų viešina, nes per daug išsiskaido viešinimas. Tam ir perka viešinimo paslaugas teikiančią įmonę, kad ji konsultuotų ir siūlytų eigoje pagal turimas lėšas ir temas, kurias reikia viešinti, kur ir kaip geriausia viešinti. Bet kokiu atveju, viešinimas vykdomas laikantis agentūroje pasirašytos sutarties, jei nepažeidžia nuostatų ir tai viešinimo paslaugas teikiančiai įmonei ir jiems yra logiška tam, kad pasiektų tikslą, t. y. auditoriją ir jai pateiktų reikiamą informaciją. (duomenys neskelbtini) komisija prižiūri sutarties vykdymą. Planavimas vyksta ketvirčiais, t. y. suplanuojamos lėšos, žiūrima, kad pagal sutartį atitiktų įkainiai ir kitos sutarties sąlygos. Komisija, kiekvienas pagal savo atsakomybę, tvirtina protokolu ketvirčio planus. Vėliau tokie planai yra įgyvendinami, yra sužiūrima lėšos, kiek konkrečiai paviešinta tuose kanaluose, ar tinkamai, ar pridėta įrodomoji medžiaga, nes jie viešina iš Kaimo plėtros programos, sužiūri, ar atitinka visus reikalavimus, ir yra patvirtinama protokolu, kad yra tinkamai atliktas viešinimas. Liudytoja 2015 m. buvo šios komisijos pirmininkė. V. B. tiesiogiai nedalyvavo priežiūros komisijos darbe, nes čia labiau yra įgyvendinimo techniniai dalykai, čia yra agentūros dalykai, ji dalyvavo tik tiek, kiek kalbama apie lėšų skyrimą bendrąja prasme, agentūrai funkcijos pavedimą. V. B. neformaliai nedarė įtakos dėl šių rubrikų išėmimo, įdėjimo į planų sąmatas. V. B. buvo komiteto pirmininkė ir skyrė lėšas, tik per tą prizmę. Tai kur, kokias rubrikas įtraukti, kurias rubrikas panaikinti, lėmė tai, kiek skirta lėšų, kokias temas nori paviešinti ir kur atrodė efektyviausia, remiantis viešinimo paslaugas teikiančios įmonės konsultacijomis ir jų pačių supratimu. M.A. buvo viešųjų ryšių įmonės, kuri jiems tuo metu teikė paslaugas, direktorius. Įmonė vadinosi „V.R.P.“. Su M. K. liudytoja yra bendravusi tais pačiais viešinimo klausimais. Sutartyje yra nusimatę, kad yra įvairaus pobūdžio klausimai, yra tokie, kur grynai pagal sutartį, kur galima įsigyti konsultacijas, jeigu reikia, kur yra kažkokie sudėtingesni klausimai, tai tiesiog gali dalyvauti tie asmenys, kurie nurodyti pagal sutartį tomis temomis. Tais pačiais klausimais ir vyko bendravimas. Kiek pamena, su šia įmone buvo nutraukta sutartis. Liudytoja pamena, kad agentūra teikė pagrindimą, kiek reikia lėšų. Neprisimena, ar tiek buvo skirta, gal mažiau buvo skirta, nei prašoma. Natūralu, kad jeigu agentūra prašė, kad reikia tiek lėšų, o dalyvavo tame pačiame komiteto svarstyme, tai žinoma, kad E. B. domėjosi, ar skirta tiek lėšų. Liudytojai nežinoma, kad jis šiuo klausimų būtų kreipęsis asmeniškai į ŽŪM ministrę. Viešinimo proporcijos tarp kanalų dėliojosi viešinimo eigoje. Tiesiog yra planuojama pagal skirtas lėšas ir pagal temas, kurias reikia paviešinti, ir pagal kitus įvardintus kriterijus, kiek reikėtų paviešinti, ir tada yra dėliojami planai ketvirčiais. Komisija tikrina planus su konkrečiomis proporcijomis, konkrečiais kanalais. Taip yra numatyta pagal sutartį, kuri pasirašyta. Visais atvejais yra planuojama ketvirčiais į priekį. Kalba apie viešinimo komisiją. Agentūros yra vidinė komisija, tvirtinama agentūros direktoriaus įsakymu – Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos vykdomų visuomenės informavimo kampanijų įgyvendinimo priežiūros komisija.

Liudytojas M.K. paaiškino, kad pažįsta R.K., sieja profesiniai, pagarbūs tarpusavio santykiai. V. G. matė keletą kartų per televiziją. Su E. M. niekada nėra bendravę, viešuose renginiuose pasisveikindavo. G. S. pažįsta šiek tiek seniau, bet taip pat iš esmės yra bendravę viešoje erdvėje. Š. G. pažįsta. Jis dirba kompanijoje, yra vienas vadovų, kuri, kol vyko procesas, vadinosi UAB „V.R.P.“. Šiuo metu ji vadinasi UAB „F.I.P.“. Dirbdamas šioje bendrovėje jis nuolat bendrauja su įvairiais žiniasklaidos atstovais, R. K. buvo vienas iš tokių kontaktų. Bendravimas su juo dažniausiai būdavo apie įvairius žiniasklaidoje vykstančius dalykus. Buvo svarbu suprasti jo vadovaujamos bendrovės poziciją komerciniuose santykiuose. Jo vadovaujama bendrovė dalyvauja įvairiuose žiniasklaidos viešinimo projektuose, tarp jų, ir tuose, kuriuos skelbia valstybinės institucijos. Projektuose labai dažnai reikia pasitelkti trečiąsias šalis, turėti komercinių santykių su įvairiomis žiniasklaidos priemonėmis. Dvi didžiausios žiniasklaidos priemonių grupės, užtikrinančios efektyvią žinių sklaidą, yra „LNK“, kuri turėjo portalą „Alfa“, ir „TV3“. Tai pagrindiniai subrangovai. Taip pat yra dirbę ir su Lietuvos nacionaliniu transliuotoju ir portalais. Paprastai prieš kiekvieną projektą jie įvertina projekto tikslus ir nusistato įsivaizduojamą planą, kaip dirbs. Labai svarbu, kokiomis sąlygomis įsigys žiniasklaidoje transliuojamą informaciją. Stengiasi susiderėti geriausias sąlygas, kurios padėtų efektyviai paviešinti tuos uždavinius, kurie yra keliami. Tuo tikslu jis bendravo su R. K., tai darydavo ganėtinai reguliariai. Jam tapo žinoma, kad NMA įsivėlė į diskusijas su Viešųjų pirkimų tarnyba dėl sutarties, kurioje jie buvo paskelbti nugalėtojais. Viešųjų pirkimų tarnyba apskundė minėtą sutartį. Pirmosios instancijos teismo sprendimas jų klientui buvo palankus. Antroji instancija pasisakė, kad nepaisant to, kad Viešųjų pirkimų tarnybos pastebėjimai yra neteisingi, yra rizika, nutarė sutrumpinti sutarties galiojimą terminą. Tuo laikotarpiu, t. y. nuo pirmojo teismo sprendimo iki antrojo, jiems iškilo daug bėdų. Kai sąlygos keičiasi, žiniasklaidos priemonės elgiasi labai įvairiai. Kartais pakeičia sąlygas. Tai gana sudėtingas procesas. Jiems labai svarbu, kad žiniasklaidos priemonės įsigilintų ir suprastų situaciją. Tuo metu kolegos ir jis bendravo su visomis žiniasklaidos priemonėmis. Ta tema su R. K. bendravo ne kartą. „LNK“ jiems buvo svarbus, nes tame projekte buvo pasirinkę jį kaip pagrindinį viešintoją. Tai buvo didžiausias subrangovas toje sutartyje ir bendravo. UAB „V.R.P.“ M.A. buvo generalinis direktorius. Tikriausiai, sutarties sąlygas derino M. A., turbūt ir jis buvo prisidėjęs. Dažniausiai jo darbas yra naujų klientų paieška, ryšių palaikymas. Bendravo iš (duomenys neskelbtini) su Viešųjų ryšių skyriumi. Buvo dvi moterys ir E.B., (duomenys neskelbtini). Kiekvienam projektui įsivertina rezultatus, kuriuos nori pasiekti, galvoja atskirą žiniasklaidos priemonių strategiją. Viename projekte gali būti vieni kanalai, kitame – kiti. NMA turėjo kelis tikslus, vienas dalykas buvo labai plati sklaida, informacijos pasiekiamumas. Tam reikalinga televizija, radijas, priemonės, kurios apima didžiulę Lietuvos auditoriją. NMA svarbu ir reputacinės priemonės, kad NMA būtų vertinama kaip skaidri, patikima organizacija, į kurią nebūtų bijoma kreiptis. Trečias dalykas yra tikslinės grupės, kurias reikia pasiekti, dažniausiai per regioninę žiniasklaidą, nes jos yra mažiau pasiekiamos per centrinę žiniasklaidą. Dėliodami strategiją kiekvieną ketvirtį ją peržiūrėdavo pagal tikslus ir ketvirčio poreikius. Paskui yra konkretūs paskirstymai tam konkrečiam ketvirčiui, kas bus viešinama, per kuriuos kanalus. Pagal konkurso sąlygas, turėjo nurodyti visas žiniasklaidos priemones, kuriose bus viešinama informacija. Sutarties metu buvo rengiama strategija, kurios metu pasirenka ir ketvirčiui tikslina. Yra trys procesai. Prieš sutartį nurodo visus kanalus, tada yra rengiama strategija, pasirenkama, kaip viešins, ir kiekvieną ketvirtį yra tvirtinamas planas. Sutarties metu priklausomai nuo poreikio strategija dinamiškai kisdavo. Ketvirčio planus derindavo su (duomenys neskelbtini) Viešųjų ryšių skyriumi. Buvo du ar trys žmonės paprastai, kartais užsukdavo direktorius, pavaduotojas. Nežino, kiek kartų bendravo su E.B.dėl sutarties ir jos vykdymo. Susitikdavo reguliariai. Beveik visi susitikimai vykdavo jo darbo vietoje, kabinete. Jis nuvykdavo į NMA. Sutarties vykdymo metu dažnai susitikdavo su R.K.. Su juo bendravo ne tik dėl NMA projektų. R. K. yra tikriausiai didžiausias tiekėjas, verslo partneris, kuris turi didelės galios jų verslui. Jeigu jie pardavinės didesne kaina negu kitiems arba turės kainodaros politiką, nesudarys palankių sutarčių, turės dėl to problemų. Palankus jo vertinimas jų verslui yra naudingas. Bet panašiai bendraudavo su visomis žiniasklaidos priemonėmis. R. K. tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) grupės valdybos pirmininkas, (duomenys neskelbtini) portalo vadovas, tos grupės pagrindinis strategas, vadovas. Buvo sudarytos sutartys su „LNK“ ir „Alfa Media“. Jas pasirašė M. A.. Mano, kad sutartis su „Alfa“ turėjo būti sudaryta su R. K., su „LNK“ – su (duomenys neskelbtini) Z.S.. Kai apeliacinės instancijos teismas pakeitė sutartį, buvo diskusija su agentūra. Ji yra informavusi, kad pasibaigė pinigai. Tą nurodė Viešųjų ryšių skyrius. Kai buvo informuoti, kad pasibaigė pinigai, pokalbiuose su žiniasklaidos priemonėmis pradėjo apie tai užsiminti. Dirba su 40 žiniasklaidos priemonių. Informavo didžiąsias, jų atstovus. Apie tai tikrai kalbėjo su R. K, Z. S.. Buvo informuoti, kad vyksta diskusijos tarp NMA ir Žemės ūkio ministerijos. Jų metu buvo susitikęs su (duomenys neskelbtini) J. B., kalbėjo ta tema. Ji suorganizavo susitikimą su ministre. Ministrei pristatė savo matymą. Pristatė, kaip viešinimas galėtų būti naudingas tiek ministerijai, tiek agentūrai. Susitikimas buvo pozityvus. Planas nebuvo įvykdytas. J. B. pažįsta kaip (duomenys neskelbtini) naujienų tarnybos vadovę. Su V. B. tada kalbėjo pirmą kartą. Tai buvo klausimas, kuris buvo nuolat aptarinėjamas jų rate. Ministerija žinojo, kad jie turi problemų viešindami savo veiklą, nebuvo tikri, kad pasiūlytas būdas per NMA jiems yra palankiausias, jis sakė, kad tas būdas yra palankesnis. Su J. B. bendravo tuo klausimu daugiau negu 5 kartus. J. B. iniciatyva susitiko su V. B.. Tai buvo kelių grupių bandymas surasti geriausią sprendimą iš susiklosčiusios padėties. Dėl lėšų įsisavinimo sprendimas buvo jų agentūros. Dėl kanalų – daugiau kaip 25 procentai atiteko „LNK“ grupei, kitų lėšų įsisavinimo procento nepamena. Paprastai kai yra dvi priemonės, kurios pasiekia panašią ar tą pačią auditoriją, pasirenka vieną pagrindinį kanalą. Pagal sąlygas ir lankstumą labiau tiko „LNK“. Niekas nedarė įtakos kanalo pasirinkimo, tai buvo jų pasirinkimas. Tai nebuvo klientų užsakymas konkrečiai užsakyti kanalą „LNK“. Apie tai, kad pagrindinis kanalas pasirinktas „LNK“ ir jį lydinčios žiniasklaidos priemonės, kliento atstovas žinojo. Susitikimai su J. B. vyko ne mažiau kaip 5 kartus, tikriausiai, jo iniciatyva, turėjo informuoti apie situaciją ir kaip sekasi vykdyti projektą. Jam susidarė įspūdis, kad tarp NMA ir Žemės ūkio ministerijos yra daug nepasitikėjimo. Viešinimo programos biudžetas buvo perskirstomas. NMA dalis buvo mažinama. Apie tai tikriausiai pranešė (duomenys neskelbtini) Viešųjų ryšių skyrius. Kai vyksta susitarimai su tiekėjais, jie sudaromi su mintimi, kad abi pusės įgyvendins savo įsipareigojimus. Išgirdę apie biudžeto mažinimą perskambino visiems partneriams. Apie biudžeto mažinimą informavo R. K.. Neprisimena, kokiomis aplinkybėmis. Neabejoja, kad informavo jį iš karto. Neabejotinai minėjo tokio sprendimo priežastis. Kai pinigai skirti ES paramos žemės ūkio viešinimui, pinigai skirstomi per Žemės ūkio ministeriją, agentūrą ar kitą vietą. Skirtumo, per ką pinigai bus paskirstomi, iš esmės nėra. Buvo nusistovėjusi tradicija, kad per pusę pinigų skirsto tiek viena, tiek kita institucija. Po šito perteikimo, NMA liko 10, 15, 20 procentų, likusioji dalis – Žemės ūkio ministerijai. Skirtumo, per ką pinigai bus paleisti, nėra, klausimas yra, koks efektas bus pasiektas. Tai yra tam tikras techninis biurokratinis sprendimas. Tai lėmė pokyčius. Šiuo klausimu bendravo su J. B.. Nepamena, kokias ji nurodė priežastis. Mano, kad tai buvo nepasitikėjimas NMA veikla. Galėjo perduoti informaciją apie biudžeto perskirstymo priežastis R. K.. Mano, kad tai buvo 2015 m. paskutinis ketvirtis. Nepamena, kaip jis reagavo į jo informaciją. Susitikimo tikslas buvo, kad „LNK“ grupė netaikytų sankcijų. Netaikė. Informavo būtent R. K., nes jis buvo pagrindinis kontaktas su „LNK“ grupe. Į „LNK“ grupę įėjo „LNK“ ir „Alfa“. „V.R.P.“ neturėjo žiniasklaidos priemonės. Visada samdo tiekėjus. Prieš kiekvieną konkursą kreipiasi į žiniasklaidos priemonę, pasako, kad dalyvauja konkurse ir paprašo pateikti kainas. Žiniasklaidos priemonė pateikia kainas. Jie pateikia pasiūlymą, klientas gali turėti savo korekcijų. Kiek jam žinoma, žiniasklaidos priemonės tiesiogiai neturėjo sutarčių su Žemės ūkio ministerija. Kiekvienais metais yra perskirstomos lėšos, jos buvo perskirstytos kitiems metams tokiu būdu, kad NMA buvo paskirta mažiau nei prašė, planavo ir tikėjosi. Mano, kad tą lėmė nepasitikėjimas. Sutarties su agentūra galiojimas baigėsi 2016 m. kovo 1 d. Teismo sprendimas lėmė, kad toliau nevykdė projekto. (duomenys neskelbtini) ministrė V. B. galėjo daryti įtaką jų komerciniams santykiams su „Alfa Media“ ir „LNK“. Ji yra kliento „viršus“, vadovas, teoriškai ji turi įtakos.

Liudytojo M.K. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, 2014 – 2016 metais dirbo UAB „V.R.P.“ verslo plėtros direktoriumi. 2014 metais Nacionalinė mokėjimo agentūra paskelbė viešinimo konkursą, jie laimėjo konkursą. Vykdant kontraktą su Nacionaline mokėjimo agentūra parengė strateginį viešinimo planą, suplanavo žiniasklaidos priemones, preliminariai susitarė su žiniasklaidos priemonėmis dėl plotų pirkimo. Kontraktas buvo trejų metų, su fiksuotomis kainomis, todėl tariantis su žiniasklaidos atstovais išsiderėjo lengvatines sąlygas ilgesniam laikotarpiui. Prieš sutarties pasirašymą vyko derybos su R. K., jam yra sakęs, kad „LNK“ bus pagrindiniu viešinimo kanalu, o R. K. prašė, kad „Alfa Media“ taip pat turėtų savo dalį pajamų. Sutartyje su „LNK“ ir „Alfa Media“ buvo užfiksuotas nekintantis įkainis, kadangi televizijų reklamų įkainiai nuolat auga, nekintantis tarifas jiems buvo labai reikšmingas. Bevykdant kontraktą, maždaug 2015 metų pirmoje pusėje, Viešųjų pirkimų tarnyba kreipėsi į nacionalinę mokėjimo agentūrą dėl kontrakto nutraukimo, nurodė 12 Viešųjų pirkimų įstatymo punktų pažeidimų. Nacionalinė mokėjimo agentūra nesutiko išvadomis, sutartis buvo apskųsta teismui. Vykstant teisminiam ginčams pasikeitė Žemės ūkio ministerijos vadovybė. Ministerijoje buvo išreikštas noras daryti stipresnę įtaką viešinimo biudžetams, kitų metų viešinimo planas per Nacionalinę mokėjimo agentūrą buvo mažinamas. Šiam procesui vadovavo J.B., su kuria ne kartą buvo susitikęs ir kalbėjo viešinimo biudžeto mažinimo klausimais. Apie viešinimo biudžeto mažinimą po 2015 metų liudytojas kalbėjo su žiniasklaidos atstovais, be kita ko, su R. K.. Su visais kalbėjosi, kad projektą reikia tęsti, taip pat šiuo klausimu buvo susitikęs su ministre V.B., tačiau jokio sprendimo po susitikimo nebuvo priimta. Neprisimena, ar R. K. yra sakęs, kad pakalbės su V. G. dėl nutrauktos viešinimo sutarties pratęsimo arba biudžeto NMA viešinimui padidinimo, mano, kad ne. L.F. nuo 2004 metų yra U. viešųjų ryšių konsultantas, kiek pamena, su juo teko bendrauti dėl šios situacijos yra sakęs, kad būtų naudinga politinei valdžiai, be kita ko, ir U., delegavusiai ŽŪM ministrę, tęsti viešinimo kontraktą ir parodyti, kad jų institucijos veikia sėkmingai (t. 77, b. l. 11-13).

Liudytoja Z.S. paaiškino, kad E.B. matė vieną kartą. Jis atėjo pas ją, prisistatė iš (duomenys neskelbtini). Jis atėjo prisistatyti, kad naujai yra paskirtas, kaip ir visi kiti mėgsta tą daryti, tai politikai, įmonių vadovai, jei pasikeičia. Nežino, kodėl jie vaikšto pas ją, gal galvoja, kad būdama direktore gali padaryti stebuklus. ŽŪM mokėjimo agentūra, ar buvo sudariusi sutartis dėl atskirų programų viešinimo su LNK 2014-2016 m., gali atsakyti T. B.. Atrodo, kad darė kažkokia reklamos agentūra, tiesiogiai nėjo. UAB „V.R.P.“ žino, kad tokie yra. M.K. žino. Gal ir turėjo su jais sutarčių. Neturi ką pasakyti apie žemės kaimo plėtros programos priemones. Su E. B. daugiau nieko nevyko, jis tik prisistatė, kad (duomenys neskelbtini) vadovas. Negali žinoti, ar R. K. rūpinosi, kad tos plėtros programos būtų nukreiptos į LNK.

17.5.2. Įrodymų vertinimas

Kaltinamieji nepripažino jiems pareikšto kaltinimo. R.K. nurodė, kad kalbėjosi apie visą žiniasklaidos rinką, apie tai, kodėl nevykdomi viešinimo projektai, nes pasibaigus finansavimo periodui tai gresia europinių lėšų grąžinimu. Nurodė, kad jam rūpėjo ekonominė pusė, t. y. viso sektoriaus pajamos. Domėjosi, kokios priežastys lemia tai, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros viešinimo programa, kuri buvo suplanuota ir patvirtinta visuose lygiuose, nevyksta. Pokalbiuose su V. G. svarstė įvairias numanomas priežastis ir motyvus. V.G. teigė, kad pokalbio su R. K. metu buvo paminėta įsisenėjusi problema, kad ministerijose tiesiog nesugebama įsisavinti pinigų numatytiems projektams – lėšos yra suplanuotos, o konkursai tiesiog nepaskelbiami. Tiek žiniasklaida dėl tokių situacijų labai pykdavo, tiek iš partijos pusės tai taip pat buvo vertinama neigiamai, nes ministrai nepristatydavo jų institucijose nuveiktų darbų. R. K. paminėjo, kad galimai tarp V. B. ir E. B. atsirado įtampa ir dėl to gali būti neįsisavintas biudžetas arba galimi J. B. veiksmai, kurie yra nesuderinami su pareigomis. Jis, kadangi situacijos tiksliai nežinojo, bet ji galėjo sukelti neigiamas pasekmes partijai, apie esamą situaciją pasižadėjo paklausti. Jei gerai pamena, tai konkrečiai V. B. paklausė, ar J. B. nekils interesų konfliktas vykdant konkursus ir skirstant pinigus. V. B. pasižadėjo tuo pasidomėti ir pasakė, kad ministerija savo kompetencijos ribose susitvarkys su konkursų skelbimu. R. K. jam nesiūlė jokio atlygio, jis nežadėjo, kad ką nors pakeis, o tik tai, kad pasidomės situacija.

Teisėjų kolegija vertina, kad kaltinamųjų V. G. ir R. K. parodymai bylos duomenims neprieštarauja.

Kaltinimas šiame epizode pateiktas dėl prekybos poveikiu, siekiant paveikti ir pažadant paveikti Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministrę V.B., kad ši teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – priimtų ar duotų nurodymą priimti UAB koncernui „X.“ naudingus sprendimus Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijoje, Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos: teisėtai veikdama priimtų UAB koncerno „X.“ patronuojamos UAB „M.B.M.“ valdomoms UAB „A.M.“ ir UAB „L.I.N.K.“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą; neteisėtai veikdama duotų nurodymą Nacionalinės mokėjimo agentūros tarnautojams priimti UAB koncerno „X.“ patronuojamos UAB „M.B.M.“ valdomoms UAB „A.M.“ ir UAB „L.I.N.K.“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus, skirstant Nacionalinės mokėjimo agentūros įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą.

Kaip matyti iš kaltinamųjų R.K. ir V.G. pokalbių, kaltinamieji aptarinėjo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros viešinimo biudžetus, galimą pokalbį su (duomenys neskelbtini) ministre V.B.

2015 m. gruodžio 9 d., 13. 45 val. – 14. 20 val., restorane „Stebuklai“, adresu Gynėjų g. 14, Vilniuje, vykusio R.K. ir V.G. pokalbio (t. 5, b. l. 95) metu R.K. nurodė jam rūpimą klausimą: „Ir... ė... paskutinis klausimas, kurį dar turiu, ta prasme... ė... Situacija apie Žemės ūkio ministeriją, NMA ta prasme ir... <...> ... ir viešinimo biudžetus“ „Ir jų perskirstymą“, kartu pateikė turimą informaciją: „Tai vakar buvo tokia, aš lapuką išsitrauksiu. Reiškias taip, buvo Žemės ūkio Nacionalinės mokėjimo agentūros stebėsenos komisija“, „reiškias, teikė viešinimo biudžetų paskirstymą ir patvirtino... Žemės ūkis pasiliko du su puse milijonų eurų... šešioliktiem. Nacionalinei mokėjimo agentūrai paskyrė tris šimtus tūkstančių“.

Bylos duomenys, 2016 m. sausio 8 d. protokolas (t. 54, b. l. 68), patvirtina, jog Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 m. programos įgyvendinimo stebėsenos komiteto posėdis įvyko 2015 m. gruodžio 8 d., buvo svarstytas informavimo ir viešinimo apie Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramą pagal Programos priemones 2016 metų plano (t. 54, b. l. 80-89) pristatymas (t. 54, b. l. 75-76), pagal kurį iš viso Žemės ūkio ministerijai buvo skirta 2 488 994 Eur, Nacionalinei mokėjimo agentūrai – 362 025 Eur, t. y. sumos, minimos R. K., 2015 m. gruodžio 9 d. pokalbyje su V. G..

 Kaip matyti iš tolesnio 2015 m. gruodžio 9 d. pokalbio teksto, R. K. domino pinigai (skirti viešinimui), jis įžvelgė galimybę, kad pinigai bus neįsisavinti, ir nurodė galimybę panaudoti Nacionalinės mokėjimo agentūros sutartį: „Dabar... ė... vienas klausimas būtų... a-a... reiškias... sekantis... ar čia yra V. ir E. nesutarimų klausimas... Ė-ė... Ar čia yra... ė-ė... merginos J. žaidimas? Bet į šitą nebūtina atsakyti“, „Ė-ė... Nes atrodo... atrodo, nu, kad ta disproporcija atrodo, gal nieko stebėtino, jeigu suprast kontekstą, kad Žemės ūkio ministerija pati už penkioliktus neįsisavino. Ė-ė... Tenderio nesiruošia baigti iki sausio, man rodos, to didelio“, „Ir toks įspūdis, kad tie pinigai-i-i... vėl bus neįsisavinti ir nueis sekantiems; „NMA kontraktas veikia, nu, nežiūrint ten to, sakykim...“, „aš manau, kad... V. gali per NMA lygiai taip pat per veikiantį kontraktą, kuris yra laisvas kanalas, pasidaryt viską, ką nori“. Šio pokalbio metu R. K. suformulavo ir prašymą V. G. paklausti V.B. dėl jį dominančio klausimo dėl lėšų, skirtų viešinimui, panaudojimo. R. K. nurodė galimas palankias sąlygas: „Nes matai, /.../ elementaru... Aš... aš šiaip... ė-ė... esu šiek tiek dvejopoj situacijoj... ė-ė... Visų pirma, tai pagal mūsų ilgalaikę partnerystę... ė-ė... mes vis tiek būsim jums palankūs. Vieną vertus, ta prasme, bet kitą vertus, jeigu V. neleis pinigų, tai kitur neras /tokių/“, „Kitur neras tokių... tokių dalykų“, „Antrą vertus, nu yra tie, tie, tie, žinai, tas interneto junginys pas mus“, terminą: „Aš tau labiau apibrėžiau“ „tokią ilgalaikiškesnę situaciją, kuri gali būti“ „išspręsta... per mėnesį, pusantro“; „Kaip išmin... Aš matai, V. nepažįstu, visiškai. Ė... Kaip išmintingai paklausti, žinai...Čia... ė-ė“, „Tai V. turbūt gali būti ir klausimas... klausyk, o tu iki rusėjo išleisi visus, ar ne?“, „Ne priekaištas, tik klausimas... tu... išleisi arba neišleisi“, „Nes paliksi kitiem“.

Iš V. G. frazių šiame pokalbyje spręstina, kad kaltinamasis suprato klausimo esmę, sutiko rūpimu klausimu pasikalbėti su V.B.: „Matai, aš nežinau, kaip ten tuos persiskirsto“, „Nu, aš galiu, žinai, subtiliai užsiminti“ , „Aš... aš paklausiu“, „Bet, žinai, prisižadėt negaliu, nes supranti“, „Nu... žinai, kartais žmonės klauso patarimų“, „Kartais neklauso patarimų... Aš ten, žinai, gali /.../ bandyt užspaust, bet /po to/, žinai... Vaikščios pikta, žinai“, „Aš pabandysiu, aš ten vieną variantą apgalvojau“, „Aš pats, aš žinai, su ja neturiu problemų. Aš su ja galiu kalbėtis, žinai“, „Bet supranti, jinai, žinai, kartais aš matau, kad... kadangi aš ateini, vieną klausimą pasakai, antrą klausimą pasakai... Tie ministrai taip, žinai, nu pradeda jaustis nepatogiai... maždaug... Negi mes čia patys nieko nesuprantam, kad tu čia mums reikalingas kaip patarinėtojas. Žinai, aš jiems sakau, tai gi aš nieko blogo, nu žinai, ne... nelinkiu, ta prasme. Nei... nei... nei vienam, nei kitam, nei trečiam, žinai, bet... Bet kartais jie, žinai, patys, turbūt, jaučiasi nekomfortabiliai, kad jie ne... ne tai, kad aš kažką blogo pasakau, bet kad jie nesusitvarko su situacija pas save“, „Tai žinai... Vat tas jiems, žinai, būna... maždaug... ė... Nes aš kartais ateinu su tokiom žiniom, kur aš matau, kad jie patys dar ministerijoj nežino, kad pas juos tas vyksta, žinai“, „Gal padarysim kokį apibendrintą posėdį, žinai. Pa...pa...pa...sugalvosim, žinai, kažkokia mes tai formą, kad žinai, ne...ne vien V., čia kad nesijaustų, kad ten išskirtinai ja ten domisi“.

R. K. suinteresuotumą patvirtina jo turima detali informacija apie aplinkybes, susijusias su lėšų viešinimo biudžetams skirstymo procesu.

R. K. nurodė, kad jam susidarė įspūdis, jog pinigai vėl bus neįsisavinti („Tai vakar buvo tokia, aš lapuką išsitrauksiu. Reiškias taip, buvo Žemės ūkio Nacionalinės mokėjimo agentūros stebėsenos komisija“, „reiškias, teikė viešinimo biudžetų paskirstymą ir patvirtino... Žemės ūkis pasiliko du su puse milijonų eurų... šešioliktiem. Nacionalinei mokėjimo agentūrai paskyrė tris šimtus tūkstančių“, „Ė-ė... Nes atrodo... atrodo, nu, kad ta disproporcija atrodo, gal nieko stebėtino, jeigu suprast kontekstą, kad Žemės ūkio ministerija pati už penkioliktus neįsisavino. Ė-ė... Tenderio nesiruošia baigti iki sausio, man rodos, to didelio“ „Ir toks įspūdis, kad tie pinigai-i-i... vėl bus neįsisavinti ir nueis sekantiems“). Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. 3D-795, „Programos informavimas ir viešinimas“ lėšų limito likutis iš tiesų buvo perkeliamas į paskesnius metus (t. 53, b. l. 7-8).

Šiame pokalbyje R. K. minėjo numatytą kitą komiteto posėdį: „Aš čia vos ne /ant ausų/ pasitart norėjau su tavim, ta prasme. /Šitas/ komitetas nusprendė taip, sekantį sykį susirinks vasario pirmą, ta prasme... ar vasario mėnesį, nu, ten“, kuriame „Jeigu ten pajudės, viskas tvarkoj“.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2016 m. vasario 10 d. įvyko Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programinio laikotarpio valdymo komiteto posėdis, apie kurio numatomą datą kalbėjo R. K. pokalbyje su V. G., jame buvo nutarta NMA Techninės pagalbos antrosios veiklos srities lėšų limitą padidinti 313 529,25 Eur be PVM, o ministerijos minėtos veiklos srities lėšas šia suma sumažinti.

Pokalbio metu R. K. ir V. G. kalbėjo ir apie teisme laimėtą bylą, susijusią su R. K. minėtu „kanalu“ (NMA). V. G.: „Ir teisingai jūs sakot. Ir ta prasme, man... žinai... Kai yra kanalas ten per“, „jis aš kiek supratau, ten ir teisme ten laimėjo, ten kažkoks buvo irgi konfliktėlis. Ten kažką norėjo sustabdyti jo tą konkursą, jisai ten“ „NMA“. R. K. paaiškino: „dirbo kolega V.... dirbo /.../... Ta prasme, kad slystu ir nuslystų“. „Buvo suinteresuotos grupės“, „kurios dirbo visapusiškai“.

Kaip matyti iš 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-5694-345/2015, ieškovo, Viešųjų pirkimų tarnybos, ieškinys dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ir UAB „V.R.P.“ 2015 m. vasario 26 d. sudarytos Paslaugų teikimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir alternatyvių sankcijų taikymo buvo atmestas (analizuojamas pokalbis vyko gruodžio 9 d.).

R. K. teiravosi V. G. dėl V. B. ir 2015 m. gruodžio 16 d., 16.30 val. – 16.50 val., restorane „AJ Šokoladas“, adresu Gedimino pr. 46, Vilniuje, vykusio susitikimo metu (t. 5, b. l. 109). Į R. K. klausimą „V. klausimus /ar/ kiek nors žiūrėjai? Neturėjai laiko turbūt?“, V. G. atsakė, nurodydamas, kad atliks ateityje: „Ne, nemačiau aš jos“, „/dar va/, paklausiu“.

Analogiškai, temą apie pokalbį su V.B. dėl viešinimo biudžetų kaltinamieji R.K. ir V.G. tęsė ir 2016 m. sausio 12 d., 16.00 val. – 16.35 val., restorane „AJ Šokoladas“, adresu Gedimino pr. 46, Vilniuje (t. 6, b. l. 26). Tokia išvada daroma iš R. K. žodžių: „Ne, nu, ir, ir norėjau paklaust, gal, gal tau pavyko apžaisti tą su V. kažkaip tuos NMA biudžetus?“ ir V. G. atsakymo: „Aš jos praktiškai nemačiau jos“, „Jin dabar grįžta iš Žaliosios savaitės“, „Aš paklausiu... Jie ten, matai, prisidarė dabar... pasidarė problemų. „Lietuvos rytas“ ten užsipuolė ją“, „Jo, aš žinau. Daug kartų buvo jai sakyta“, „Nežinau, ar nesupranta, ar nenori suprast…ar kažką J. jai“, po R. K. frazės „Nu, jo. Nu, tiesiog partijos požiūriu tokiu atveju, /žinok/“, V. G. papildomo paaiškinimo: „Žinai, matai, su tuo partijos požiūriu yra toks dalykas, mes įspėjam, mes pasakom“, „Supranti. Nežinau, ar jinai nenori įsiklausyt, ar nepasitiki, ar kartais, ar kažkas tai tokio. /Nu, dar/ pasižiūrėsim“.

Apklausta liudytoja V.B. patvirtino V. G. kreipimosi faktą, parodė, kad lėšų viešinimui klausimu į ją buvo kreipęsis V. G., Liudytoja paaiškino, kad V. G. tikriausiai Seime paklausdavo, kaip ten yra su tuo viešinimu, neprisimena, kaip V. G. suformulavo savo pasakymą, jei gerai pamena, tai buvo paprasčiausias klausimas, kad laksto E. B., visų prašo, kas ten yra, ko nesutaria su institucija, kuri yra pavaldi, šiuo klausimu V. G. kreipėsi vieną kartą. Teigė, kad V. G. neaiškino, kodėl jis domisi tokiais klausimais. Taip pat liudytoja V.B. apibūdino savo įgaliojimus, nurodė, kad į viešinimo klausimus ji kišosi tiek, kiek tai buvo strateginiai sprendimai, galutiniai sprendimai, kasdieniniais klausimais rūpinosi arba patarėjai, arba viceministrai, arba specialistai. Teigė, kad šiuo atveju viskas buvo atiduota J. B.. Taip pat paaiškino, kad ji buvo ir (duomenys neskelbtini) komiteto prie Žemės ūkio ministerijos nare, dalyvaudavo posėdžiuose. Komitetas svarstydavo viešinimo planą.

Analogiškai, ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V.B. taip pat paaiškino, kad galimai 2016 metais V. G. liudytojos yra paklausęs, ar įmanoma skirti papildomą finansavimą viešinimui Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Nurodė, kad ji V. G. atsakė, jog papildomai neskirs jokio finansavimo, be to, tuo metu vyko teisminis ginčas dėl NMA sudarytos sutarties, kurią įpareigojo nutraukti Viešųjų pirkimų tarnyba. Taip pat paaiškino, kad ministerija buvo pervedusi Nacionalinei mokėjimo agentūrai 300 000 eurų, ši suma buvo pervesta su sąlyga, kad jie įvykdys viešinimą tik ministerijai pareikalavus, tačiau šis pinigų pervedimas su V. G. domėjimusi nieko bendro neturėjo, o nurodyta pinigų suma nebuvo panaudota viešinimui ir grąžinta ministerijai.

Kaip nustatyta apklaustų liudytojų V.B., J.B., B.Z-Z., E.B., M.K. parodymais, lėšų viešinimui klausimas kaltinamųjų V. G. ir R. K. susitikimų ir pokalbių metu buvo aktualus: Žemės ūkio ministerija 2015 m. pabaigoje neturėjo savo sutarties, viešinimą vykdė per Nacionalinę mokėjimo agentūrą. NMA buvo sudariusi sutartį su UAB „V.R.P.“ (savo ruožtu, ši vykdė viešinimą ir per „LNK“), pasibaigus 2015 m., NMA trūko lėšų viešinimui, buvo aktualu gauti papildomų. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimu NMA sutarties su UAB „V.R.P.“ galiojimas buvo sutrumpintas iki 2016 m. kovo 1 d.

Teisėjų kolegija vertina, jog R. K., būdamas žiniasklaidos priemonės vadovas, iš tiesų turėjo suinteresuotumą, jog Žemės ūkio ministerijos lėšos viešinimui būtų išleistos (sumokėtos), aptardami problemą, kad ŽŪM sutarčių nepavyksta sudaryti, nes nepatvirtina Viešųjų pirkimų tarnyba, minėjo galimą tolesnį pasinaudojimą NMA turima sutartimi. V. G. iš tiesų sutiko pasikalbėti šiuo klausimu su ministre ir tai padarė.

Visgi, kaltinimas sukonstruotas inkriminuojant konkretų pageidaujamą ir pažadėtą poveikį – paveikti Lietuvos (duomenys neskelbtini) ministrę, kad ši teisėtai veikdama priimtų finansiškai palankius sprendimus, skirstant Lietuvos žemės ūkio ministerijos įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą, be to, ir neteisėtai veiktų, duotų nurodymą Nacionalinės mokėjimo agentūros tarnautojams dėl finansiškai palankių sprendimų priėmimo skirstant Nacionalinės mokėjimo agentūros gyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokia formuluote, kurios nepatvirtina baudžiamosios bylos duomenys.

Kaltinamieji nepripažino jokio susitarimo dėl poveikio (duomenys neskelbtini) ministrei, išvados apie tokį susitarimą negalima daryti ir iš detalios pokalbių stenogramų analizės. Teisėjų kolegija vertina, kad R. K. frazė: „Kaip išmin... Aš matai, V. nepažįstu, visiškai. Ė... Kaip išmintingai paklausti, žinai...Čia... ė-ė...“ ir V. G. frazė „Aš pabandysiu“ nėra pakankamos konstatuoti susitarimo dėl nusikalstamo poveikio. Akivaizdu, kad R. K., pasinaudodamas savo artima pažintimi su (duomenys neskelbtini) nariu, prašo šio, savo ruožtu, pasikalbėti su bendrapartiete (duomenys neskelbtini) ministre, kas vargiai ar suderinama su politiko elgesio principais, tačiau kaltinimas tuo neapsiriboja, inkriminuota ir tai, kas nebuvo nustatyta nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą išnagrinėjus teisme.

Visų pirma, niekaip nepatvirtintas pageidaujamas ir pažadėtas poveikis, kad ministrė teisėtai veikdama priimtų finansiškai palankius sprendimus, skirstant Lietuvos žemės ūkio ministerijos įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą.

Baudžiamosios bylos medžiagoje nebuvo jokių duomenų apie žemės ūkio ministro įgaliojimus priimti sprendimus, skirstant Lietuvos žemės ūkio ministerijos įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą, ministro įgaliojimų prokuroras neanalizavo ir baigiamojoje kalboje. Šiuo klausimu analizuojami atitinkami norminiai aktai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 189 „Dėl valstybės institucijų ir įstaigų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai priemonių įgyvendinimą paskyrimo“ 1 punkto duomenimis, Žemės ūkio ministerija paskirta valdymo institucija ir kompetentinga institucija Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (toliau – EŽŪFKP).

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 3D-853 „Dėl žemės ūkio ministro 2012 m. birželio 7 d. įsakymo Nr. 3D-389 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programinio laikotarpio valdymo komiteto sudėties ir darbo reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“ duomenimis, buvo naujai išdėstytas 1 punktas, kuriuo sudarytas jame numatytos sudėties Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programinio valdymo komitetas, pagal kurį komiteto pirmininkė –V.B.– (duomenys neskelbtini) ministrė.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 3D-389 patvirtinto Lietuvos kaimo plėtros programų valdymo komiteto darbo reglamento duomenimis, 3 punkte numatyta, kad valdymo komitetas nagrinėja klausimus, susijusius su Programų parengimu, įgyvendinimu ir Programų įgyvendinimui skirtų paramos lėšų panaudojimu (3.1.1. punktas), priima strateginius ir (arba) svarbiausius sprendimus dėl Programų prioritetų, tikslų ir uždavinių nustatymo, paramos priemonių pasirinkimo ir lėšų jų įgyvendinimui skyrimo (3.2.2. punktas). Pagrindinė Valdymo komiteto veiklos forma yra uždari posėdžiai. Posėdžius kviečia ir jiems vadovauja Valdymo komiteto pirmininkas, o jo laikinai (dėl ligos, komandiruotės, atostogų ar kitų objektyvių priežasčių) nesant – Valdymo komiteto pirmininko pavaduotojas (5 punktas). Valdymo komiteto pirmininkas vadovauja valdymo komiteto darbui, pirmininkauja Valdymo komiteto posėdžiams, atstovauja Valdymo komitetui veikloje su trečiosiomis šalimis (11 punktas).

Taip pat šiame reglamente numatyta, kad Valdymo komiteto sprendimai priimami, jei posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip pusė Valdymo komiteto narių, įskaitant Valdymo komiteto pirmininką (15 p.), priimdamas sprendimus, Valdymo komitetas laikosi teisingumo, sąžiningumo, skaidrumo, nešališkumo ir protingumo principų (16 p.), Valdymo komiteto sprendimai priimami narių bendru sutarimu. Jei Valdymo komitetas kokiu nors klausimu negali pasiekti bendro sutarimo, sprendimai priimami paprasta balsų daugumą, atviru balsavimu. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia Valdymo komiteto pirmininko balsas, o jei posėdžiui pirmininkauja Valdymo komiteto pirmininko pavaduotojas – jo balsas.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. spalio 2 d. įsakymo Nr. 3D-685 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos įgyvendinimo stebėsenos komiteto sudėties patvirtinimo“ duomenimis, patvirtinta komiteto sudėtis, jo pirmininkė –V.B.– (duomenys neskelbtini) ministrė. Šio įsakymo pakeitimo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 3D-86 duomenimis, jis papildytas 2 punktu, kuriuo nustatyta, kad Stebėsenos komitetas parengia ir pirmojo posėdžio metu patvirtina savo darbo reglamentą.

Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos įgyvendinimo stebėsenos komiteto, sudaryto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 3D-685, 2015 m. kovo 18 d. protokolo Nr. 8D-131 (5.50) duomenimis, šio protokolo priedas: Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos įgyvendinimo stebėsenos komiteto darbo reglamentas, kuriame įtvirtinta, kad Komitetas tikrina Programos pažangą, veiklos rezultatus ir jos įgyvendinimo veiksmingumą; tai atlikdamas jis atsižvelgia į finansinius duomenis (2.1 punktas), nagrinėja ir tvirtina Programos informavimo ir viešinimo strategiją, jos pakeitimus, įgyvendinimo pažangą, susipažįsta su planuojamais viešinimo ir informavimo veiksmais ateinančiais metais (2.10 punktas). 3 punkte numatyta, kad pagrindinė Komiteto veiklos forma yra uždari posėdžiai, šaukiami ne rečiau kaip kartą per metus, posėdžius šaukia ir jiems vadovauja Komiteto pirmininkas, o jo laikinai nesant, jį pavaduojantis asmuo. 12 punkte numatyta, kad Komiteto pirmininkas vadovauja Komiteto darbui, pirmininkauja Komiteto posėdžiams. 17 punkte numatyta, kad Komiteto sprendimai priimami bendru sutarimu. Jeigu sprendimo nepavyksta priimti bendru sutarimu, jis teikiamas balsuoti. Sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių Komiteto narių balsų dauguma. Jeigu balsavimo metu balsai pasiskirsto po lygiai, tai priimamas sprendimas, už kurį balsavo posėdžio pirmininkas (t. 53, b. l. 90-94).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 1483 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimo Nr. 1120 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatuose numatytos žemės ūkio ministerijos funkcijos, be kita ko: Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka administruoja iš Europos Sąjungos fondų teikiamos paramos lėšas ir valstybės biudžeto, valstybės pinigų fondų lėšas, skirtas sektorių žemės ir maisto ūkio, žuvininkystės ir kaimo plėtros programoms įgyvendinti, arba paveda savo valdymo sričiai priskirtoms institucijoms ir įstaigoms atlikti kai kurias šiame punkte nurodytų lėšų administravimo funkcijas (9.26 punktas); atlieka Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (KPF) valdymo ir kompetentingos institucijos funkcijas, taip pat Europos žemės ūkio garantijų fondo kompetentingosios institucijos funkcijas (9.27 punktas).

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių (su 2015 m. vasario 6 d. (nuo 2015 m. vasario 7 d.), 2015 m. birželio 5 d. (nuo 2015 m. birželio 9 d.), 2015 m. spalio 29 d. (nuo 2015 m. spalio 30 d.) pakeitimais), duomenimis, vadovaujančioji institucija (VI) yra Žemės ūkio ministerija, atsako už efektyvų, veiksmingą ir tinkamą vadovavimą Programai ir jos įgyvendinimą (5 punktas). Šių taisyklių 228 punkto nuostatomis, už Programos informavimą ir viešinimą atsakinga VI, kuri tam pasitelkia Mokėjimo agentūrą ir Lietuvos kaimo tinklą taip, kaip tai numatyta Programos viešinimo strategijoje ir Informavimo apie Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą ir suteiktos paramos viešinimo taisyklėse. Taisyklių 230 punkte buvo numatyta, kad siekiant tinkamai koordinuoti Programos informavimo ir viešinimo veiklas, VI ne vėliau kaip iki kiekvienų metų pabaigos rengia ateinančių metų Programos informavimo metinį planą. Pasiūlymus ir informaciją, reikalingą šiam planui parengti, pagal VI nustatytą formą Mokėjimo agentūra VI pateikia iki kiekvienų metų gruodžio 1 d. Programos informavimo metinis planas ir jo įgyvendinimas aptariamas Programos viešinimo veiklų koordinavimo darbo grupėje, Programos valdymo komitete, apie Programos informavimo metiniame plane numatomas vykdyti viešinimo veiklas VI informuoja Programos stebėsenos komitetą.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-658 (red., galiojusi nuo 2015 m. rugpjūčio 18 d. iki 2016 m. gruodžio 7 d.) 6 punkte numatyti ministro įgaliojimai koordinuoti ir kontroliuoti ministerijos valdymo sričiai priskirtų įstaigų veiklą; 53 p. numatyta, kad ministras, jo nesant – kitas Lietuvos Respublikos Vyriausybės narys, priima ir pasirašo įsakymus, tikrina, kaip jie įgyvendinami; prireikus kartu su kitais ministrais priima bendrus įsakymus.

Iš nurodytų norminių aktų matyti, kad (duomenys neskelbtini) ministrė V.B. neturėjo įgaliojimų veikdama teisėtai vienasmeniškai priimti sprendimų Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) (kaltinime ir prokuroro prašyme kaltinime nurodytų veikų faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis nurodyta – (duomenys neskelbtini)) ministerijoje skirstant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, veikdama pagal savo įgaliojimus, būdama Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos įgyvendinimo stebėsenos komiteto ir Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programinio valdymo komiteto pirmininke, (duomenys neskelbtini) ministre, V.B. pasirašė 2015 m. kovo 15 d. įsakymą, kuriuo buvo patvirtintas Informavimo ir viešinimo apie Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemones 2016 metų planas, pagal kurį buvo numatytos ŽŪM ir NMA informavimo ir viešinimo priemonių įgyvendinimui reikalingos lėšos, tačiau, pagal anksčiau aptartas norminių aktų nuostatas, sprendimas dėl tokio paskirstymo priimtas 2016 m. vasario 10 d. pritarus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 m. programinio laikotarpio valdymo komitetui, patvirtintam žemės ūkio ministro 2012 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 3D-389 (2016 m. vasario 25 d. posėdžio protokolas Nr. 8D-95(5.50)).

Teisėjų kolegija vertina, kad kaltinimo formuluotė suponuoja poveikį ne tik (duomenys neskelbtini) ministrei, bet ir kolegialioms institucijoms, be to, naudą konkrečioms žiniasklaidos priemonėms – UAB „A.M.“ ir UAB „LINK“, tačiau objektyviai kaltinamųjų pokalbio stenogramoje užfiksuotos frazės bei liudytojos V.B. parodymai apie vienkartinį V. G. pasiteiravimą, dėl ko nesutaria su institucija, kuri yra pavaldi (parodymai teisiamajame posėdyje), ar įmanoma skirti papildomą finansavimą viešinimui Nacionalinei mokėjimo agentūrai (parodymai ikiteisminio tyrimo metu) tokio sutarto ir pažadėto poveikio nepatvirtina.

Kaltinamųjų R. K. ir V. G. 2015 m. gruodžio 9 d. pokalbyje užfiksuotos šios V. G. frazės: „Visada, vat, ateina... jeigu pas mane būna ministrai, tai ko jūs čia zyziat, sakau. Man neįdomu, sakau, vat, sakau vienintelį dalyką, išlaikyk proporcijas, kad būtų, žinai, pagal žiniasklaidos dydį, kad tu sakau, protingai, sakau. Man nereikia ten, aš ne... nekišu ten kažkokių ten kanalų...“, „Vienų ar kitų, sakau. Sakau, jūs tiesiog sudėliokit proporcingai ir patys būkite eteryje. Viskas“. Liudytoja V.B. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad iš V. G. konkrečiai tokio prašymo, kad priimtų tokius sprendimus, kurie finansiškai būtų palankūs „A.M.“ ir „L.I.N.K“, nebuvo, tik gal buvo toks pokalbis, kai laukė, kol galės paskelbti nugalėtoją, kad reikėtų nenuskriausti nė vienos įmonės, neatiduoti kažkuriai vienai įmonei visų pinigų, kad pasižiūrėtų, kad būtų tolygiai. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaltinamojo V. G. pokalbio su R. K. metu išsakyta pozicija apie reikalingumą išlaikyti proporcijas tarp žiniasklaidos priemonių, paminėta ir V.B., negali būti vertinama nei siekiamu, nei pažadėtu poveikiu, juolab finansiškai palankiu konkrečioms žiniasklaidos priemonėms.

Taip pat, liudytojos V.B. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, 2016 metais V. G. domėjosi Žemės ūkio ministerijos vykdomu viešinimo viešuoju pirkimu, kuris buvo prasidėjęs 2015 metais, gavus finansavimą, domėjosi, kokias galimybes turi viena viešajame pirkime dalyvaujanti įmonė, kurios pavadinimo liudytoja neatsimena. Liudytoja atsakė, kad ši įmonė neturi galimybės laimėti, kadangi įmonės pasiūlyme buvo daug skaičiavimo klaidų, nors, kiek pamena, jos pasiūlyta kaina buvo geriausia. V. G. yra liudytojai sakęs, kad įmonė skųs viešąjį pirkimą ir stabdys procesą, į ką liudytoja atsakė, kad tokiu būdu konkursas niekada neįvyks. Teisiamajame posėdyje liudytoja patikslino, kad šiame konkurse nedalyvavo žiniasklaidos priemonės, dalyvavo agentūros, V. G. apie konkrečią žiniasklaidos priemonę neklausė. Teigė, jog negalėtų plačiau pakomentuoti V. G. domėjimosi dėl 2016 m. viešinimo viešųjų pirkimų, V. G. neaiškino, kodėl jis domisi tokiais klausimais. Kaip nurodė liudytoja, ji pasakė, kad yra klaidų pridaryta, negali priimti siūlymo, nes neatitinka reikalavimų, tada turi skelbti nugalėtoju antrą vietą, o jei bus kokie nors skundai, tai iš viso bus stabdomas pirkimas ir reikės vėl viską iš naujo pradėti. Daugiau jokio domėjimosi nebuvo. Kaip galima spręsti iš liudytojos parodymų, V. G. domėjosi 2016 m. viešinimo viešuoju pirkimu, tačiau, paaiškinusi apie suteiktą informaciją, poveikio sau liudytoja nenurodė. Teisėjų kolegija, atkreipusi dėmesį ir į minėtus liudytojos parodymus, kaltinime inkriminuoto siekiamo ir pažadėto poveikio nenustatė.

Be kita ko, ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V.B. parodė ir tai, kad 2016 metų pavasarį į ją kreipėsi J. B., iš jos liudytoja sužinojo, kad L.F., bendraudamas su Žemės ūkio ministerijos viešinimo konkurso laimėtoju, pradėjo reguliuoti, kiek pinigų turi būti skiriama vienai arba kitai televizijai. Tada liudytoja paklausė V. G., kodėl L. F. bando reguliuoti viešinimo tinklelį. V. G. jai atsakė, kad L. F. jokių įgaliojimų neturi ir negali kalbėti U. vardu. L.F. pavardė paminėta ir liudytojo M.K. parodymuose ikiteisminio tyrimo metu, kai jis paaiškino, jog L.F. nuo 2004 metų yra U. viešųjų ryšių konsultantas, kiek pamena, su juo teko bendrauti, dėl šios situacijos yra sakęs, kad būtų naudinga politinei valdžiai, be kita ko, ir „U.“, delegavusiai ŽŪM ministrę, tęsti viešinimo kontraktą ir parodyti, kad jų institucijos veikia sėkmingai. Teisėjų kolegija pažymi, kad L.F., kaltinimai nėra pareikšti, nurodomi galimi šio asmens bandymai kištis į viešinimo tinklelio sudėtį nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl plačiau dėl to nepasisako.

Teisėjų kolegija, aptarusi (duomenys neskelbtini) ministrės įgaliojimus, nenustato tokių, kurie jai leistų duoti nurodymą Nacionalinės mokėjimo agentūros tarnautojams dėl finansiškai palankių sprendimų priėmimo skirstant Nacionalinės mokėjimo agentūros gyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetą. Kaltinimas sukonstruotas inkriminuojant siekiamą ir pažadėtą poveikį dėl neteisėto ministrės veikimo. Aptartos kaltinamųjų pokalbių stenogramos tokio susitarimo nepatvirtina. Pažymėtina, jog kaltinime inkriminuotas poveikis nepatvirtintas ir liudytojų parodymais.

Liudytojas M.K. paaiškino, jog ministrė V. B. galėjo daryti įtaką jų komerciniams santykiams su „Alfa Media“ ir „LNK“, tuo, kad ji yra kliento „viršus“, vadovas, teoriškai turi įtakos, pati liudytoja V.B. nenurodė bendravusi su V. G. dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros 2016 metų viešinimo biudžeto lėšų paskirstymo. Apklausta liudytoja V.K. (buvusi pavardė –P.), 2015 – 2016 m. dirbusi (duomenys neskelbtini) Komunikacijos skyriaus vadove, teigė, jog, konkrečias žiniasklaidos priemones pasiūlė viešinimo paslaugas teikianti įmonė. Paaiškino ir tai, kad pirkimų metu nėra nurodoma konkrečiai, tiesiog yra prašoma pateikti kanalus, nurodant viršijančius tam tikrą pasiekiamumą, viešintojai argumentuotai siūlo kanalus ir juose viešina. Laimi pasiūlymas, praėjęs ekonominio naudingumo principą, pagal tą pasiūlymą ir vyksta viešinimas tuose kanaluose, kokie buvo pasiūlyti. Konkrečių proporcijų tarp žiniasklaidos priemonių sutartyje nėra nurodoma. Sutartyje tiesiog nurodoma, kokie kanalai galimi, o proporcijos yra nuolat dėliojamos eigoje, atsižvelgiant į tai, kokias temas reikia viešinti, kokia paramos suma yra skiriama viešinimui. E.B., (duomenys neskelbtini) vadovas, taip pat parodė, jog turėjo sutartį su įmone, kuri sprendė, kaip, kur ir ką viešinti, teigė, jog vykdant sutartį būdavo tam tikrų niuansų, kuriuos stengėsi išspręsti tiek jis, tiek komunikacijos skyrius. Taigi, apklausti asmenys nurodė, jog NMA viešinimas vyko ne tiesiogiai per žiniasklaidos priemones, o per agentūrą, tuo būdu, (duomenys neskelbtini) ministrė negalėjo net ir neteisėtai veikdama duoti nurodymą Nacionalinės mokėjimo agentūros tarnautojams priimti UAB koncerno „X.“ patronuojamos UAB „M.B.M.“ valdomoms UAB „A.M.“ ir UAB „L.I.N.K.“ priklausančioms žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankius sprendimus. Apibendrindama teisėjų kolegija vertina, jog kaltinimas dėl R. K. siekiamo ir V. G. pažadėto poveikio ministrei dėl šios neteisėto veikimo vykdant įgaliojimus baudžiamosios bylos duomenimis nepasitvirtino.

17.6. Dėl poveikio valstybės tarnautojai – (duomenys neskelbtini) komiteto pirmininkei D.M., jog ši neteisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – sutiktų su galimu Ž.P. skyrimu į Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko pareigas.

17.6.1. Įrodymai

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. lapkričio 3 d. protokolo Nr. S6-14-113 duomenimis (t. 4, b. l. 97), slapta užfiksuotas pokalbis tarp R.K. ir R.Ž.; užfiksuoto įvykio vieta – restoranas „Perkūno namai“, adresu Perkūno al. 61, Kaunas; data – 2015 m. spalio 5 d., pradžia – 13 val. 13 min., pabaiga – 13 val. 58 min.. Pateikiama užfiksuoto pokalbio tarp R.K. (K.) ir R.Ž. (Ž.) stenograma (t. 4, b. l. 98):

„<...> Ž.: Kokia jūsų kompanija, čia kaip jūs dabar, kurią čia tą partiją remsit? Visas remiat? K.: Mes taip su D. esam apsišnekėję, kad turim padaryt, pageidautina iki Kalėdų po pirmą raundą susitikimų su keturiais: socdemais, konservatoriais, liberalais ir darbiečiais. Ir labai tikėtina, kad visus ir tikėtina visus vienaip ar kitaip remsim. Dėl konservatorių yra abejonės dėl to, kad su senąja vadovybe mum nesigavo. Yra toks, na sakykim taip, kas bus tie partneriai jau žiūrint personaliai. Tai vat, dėl konservatorių yra daugiausiai klausimų, bet na iš principo, jie mūsų akiratyje. Žodžiu, tie keturi. Ž.: (Neaiškiai) turi būt. K.: Na...Ž.: Jūsų vis tiek prioritetas jaučiu bus (duomenys neskelbtini) turbūt. K.: Sunku pasakyt, bet kažkaip šįkart apsisprendėm taip pažiūrėt ir gerokai iš anksčiau į tą klausimą. Ž.: Čia labai svarbu. K.: Mh. Ž.: Man, tai sakau, bus įdomu, daugiausia tų nežinomųjų su konservatoriais (neaiškiai) dėliojasi. K.: Tiesą sakant, taip. Nes pirmininkas, jis ir jaunas ir toli. Aš taip bandau žiūrėti, kas galėtų būti tas, tos personalijos, tie asmenys. Nu, kažkaip nevalingai žvilgsnis krypsta vis dėl to į J.R.. Kaip tokį, na subrendusį, tikrą šamą tuose vandenyse. Ž.: Patirties daug. K.: Jo, patirties daug (neaiškiai). Dabar nežinau, kaip tas K.S., jis atsigavo, atsigaus? Ž.: Galvoju atsigaus. K.: Jo. Ž.: Aišku jis nebus niekad toksai kaip buvo, bet atsigaus. Dabar jisai yra mūsų priežiūroj, žodžiu sveikata gerėja ir viskas bus (neaiškiai). K.: Mh. Ten kiti sakykim na..., jis neturi fantazijos, šiaip neturi fantazijos žmogus, mano supratimu. K. proto neturi, tai be proto ir be fantazijos. Iš principo toks vat eksperimentinis duetas gaunasi. Tai pabandysim, gal kas nors, ne du žingsnius, ne tris žingsnius į priekį pramąstyt, aš jau nebekalbu apie penkis arba septynis, bet vat, kažkaip. Toks eksperimentinis. Jeigu turit kokių minčių, žinokit mmm..., mielai įrašytumėm į sa... savo programinius punktus, kad pabandyt įrašyt į kolegų programinius punktus. Čia be, čia aš rimtai paklausiau ta prasme. Turėkit šitą galvoj. Nes mums kaip tokiems, iš esmės, na mes ko galim norėt, galim na dirbdami su akcizinėm prekėm, norėt nuoseklaus akcizų kėlimo maksimumo. Ta prasme, kad jie kils, čia abejonių nėra, tiesiog nuoseklaus, palaipsnio (t. 4, b. l. 98) Ko mes dar? Kokio nors beprotiško mokesčių nekaitaliojimo. Bet iš esmės, daugiau visi mūsų interesai per mūsų partnerių interesus realizuojasi. Vienokie ar kitokie. Lygiai taip pat ir jūsų atveju. Ž.: Taip <...> Ž.: O, tai tada aš duosiu žinot tau R., kas čia viskas vyksta, vis tiek laiks nuo laiko pasimatysim. K.: Jo. O gal, gal, gal, jeigu, jeigu matysit, kad reikia kažkokios pagalbos, ypač toj... Ž.: Nu pasitart gal. K.: ...toj Pil... pilkoj zonoj, kur aš turbūt esu stipresnis už jus. Ž.: Net neabejoju. K.: Arba tamsioj zonoj, tai duokit žinot. Ž.: Gerai. K.: Geriau, geriau anksčiau, kaip sakyt, negu vėliau. Ž.: Taip“ (t. 4, b. l. 99).

Teisiamojo 2021 m. gegužės 20 d. posėdžio metu (t. 143, b. l. 145) valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras, nurodydamas, kad ši suvestinė yra reikšminga vertinant šį pokalbį korupcinių susitarimų aspektu, kalbama ne tik apie pilkąsias zonas politikoje, bet ir apie R.K. ryšius ir įtaką teismuose (t. 143, b. l. 115), pateikė papildytą 2015 m. spalio 5 d., 13 val. 13 min. – 13 val. 58 min., pokalbio tarp R.K. ir R.Ž. stenogramą (t. 143, b. l. 21-28), kurioje paryškintos atskiros R.K. (K.) ir R.Ž. (Ž.) frazės:

„<...> K.: Antra vertus, aišku, na, teisėjai irgi žmonės. Ir dviem aspektais, – viena gali neatsispirti pinigams, kita – puikiai žino, kur Kaune žmones gydo <...> K.: Jo. Bet šitą primint jiems reikia (t. 143, b. l. 22) <...> K.: Tai kaip kažkada kalbėjom, kad kai prasideda karas, nustoja galiot bet kokios taisyklės <...> K.: Bet čia kaip čia pasakyt, čia turi būt ne...ne...nelabai žymūs, garsūs advokatai, o iš tos kategorijos tų „nešiotojų“ vadinamų <...> K.: Ar sėkmės mokestis, ar kaip sakyt, nežinau – universiteto aptarnavimas pagal kontraktą iki gyvos galvos įmanomas. Tai irgi yra sėkmės mokestis (t. 143, b. l. 23) <...> K.: R. čia yra pramynęs šitokių tokių takų, kelių, ta prasme (t. 143, b. l. 24) <...> K.: Mh. Pasirodo, kaip blogai yra per gerai apie save galvot (t. 143, b. l. 25) <...> K.: Net galima sakau, ir, ir teismus galima suvaldyti principe (neaiškiai). Ne didelė bėda (t. 143, b. l. 27) <...>“.

Kriminalinės žvalgybos veiksmų 2016 m. birželio 6 d. protokolo Nr. S6-14-45 (t. 5, b. l. 63) duomenimis, slapta užfiksuotas 2015 m. lapkričio 30 d. R.K. ir V.G. susitikimas ir pokalbis restorane „AJ Šokoladas“, adresu Gedimino pr., 46, Vilniuje, užfiksuoto įvykio pradžia: 16 val. 15 min., pabaiga: 16 val. 55 min. (t. 5, b. l. 63).

        Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2017 m. gegužės 18 d. išvados Nr. 11-922(17), 11-923(17) duomenimis (t. 13, b. l. 2), tiriamajame garso įraše <...>yra užfiksuotas R.K. balsas (šio asmens pasakytos frazės garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 2 priede <...>). Tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas V.G. balsas (šio asmens pasakytos frazės garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 2 priede <...>). Patikslinto tiriamojo garso įrašo <...> fragmento stenograma yra pateikta šios specialisto išvados 2 priede. Tiriamasis garso įrašas G-2015-11-30 apkirptas.wav <...> yra ištisinis <...> (t. 13, b. l. 14).

        Specialisto išvados Nr. 11-922(17), 11-923(17), 2 priedo duomenimis, stenogramoje yra pažymėta: /.../ vietos, kur pasakyti žodžiai nėra suprantami; /žodis ar frazė/ – vietos, kur dėl pasakytų žodžių kilo abejonių; (frazė) – papildoma informacija. K –R.K., G –V.G., (P – padavėja) (t. 13, b. l. 17).

        <...>K.: Supratau, gerai. Gerai. Ačiū. O dabar sakyk tu man, dar vienas klausimas toks... t t t... Ž.P. jūsiškis? G.: Ė-ė-ė... jo, bet jisai dabar jau susistabdęs, išėjęs, bet aš jį ten galiu atsekti. K.: Hm. Ne, ne tame esmė. Esmė tame, kad... ė-ė... mano draugai... Kauno medikai visai norėtų jį matyt Nacionalinio sveikatos tarybos pirmininku. G.: Vietoj P.? K.: Jo. Tai mano klausimas labiau su tuo susijęs. Kaip jis pas jus kotiruojasi, ar jisai... praeis Da... D. filtrą? Ar turi šansų praeit D. filtrą? Jis buvo jūsų ministras? G.: Jo, jisai /.../ /mūsų/ ministras...K.: Mhm. G.: Aš net nežinau, kokie jų tie santykiai, jis dabar jau narystę yra ten... susistabdęs ar išėjęs. K.: Mhm. G.: Ji ten kažkur tai savo tarptautiniuose ten visuose ten... K.: Jo, jis ten... G.: /.../ K.: ... taip. G.: ... dalyvavo. Manau, kad taip. K.: Manai, kad taip? G.: Nu, aš dar galiu paklaust, žinai, /.../ K.: Gali pračekint. G.: Jo. /.../ K.: /.../ Nu... įska... įskaitant, įskaitant tai, ta prasme, tai va čia toks, toks, toks... toks... jo, toks klausimas tiesus, /matai/, /.../... G.: /Gerai/. K.: /Ž./ tai kaip ir... įkalbėjęs, ta prasme, palaikytų, suorganizuotų palaikymą pilną, tai klausimas buvo dėl M. /.../. G.: Tą klausimą... taip tiesiai šviesiai ir paklausiu. Gal net rytoj /.../...(t. 13, b. l. 18).

        Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. birželio 6 d. protokolo Nr. S6-14-46 (t. 5, b. l. 95) duomenimis, slapta užfiksuotas 2015 m. gruodžio 9 d. restorane „Stebuklai“, adresu Gynėjų g. 14, Vilniuje, vykęs R.K. ir V.G. susitikimas ir pokalbis, užfiksuoto įvykio pradžia: 13 val. 45 min., pabaiga: 14 val. 20 min. (t. 5, b. l. 95).

        Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2017 m. gegužės 31 d. išvados Nr. 11-996(17), 11-997(17) duomenimis (t. 13, b. l. 33), <...> tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas R.K. balsas (šio asmens pasakytos frazės garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 2 priede <...>). Tiriamajame garso įraše yra užfiksuotas V.G. balsas (šio asmens pasakytos frazės garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 2 priede <...>). Patikslinta tiriamojo garso įrašo fragmento stenograma yra pateikta šios specialisto išvados 2 priede. Tiriamasis garso įrašas G-2015-12-09 reikalingas.wav <...> yra ištisinis (t. 13, b. l. 45).

        Specialisto išvados Nr. 11-996(17), 11-997(17), 2 priedo duomenimis, stenogramoje yra pažymėta: /.../ vietos, kur pasakyti žodžiai nėra suprantami; /žodis ar frazė/ – vietos, kur dėl pasakytų žodžių kilo abejonių; (frazė) – papildoma informacija. K –R.K., G –V.G., (P – padavėjas) (t. 13, b. l. 48).

<...> K.: Daugiau turiu vieną klausimėlį... gal tu turi man preliminarų atsakymą dėl Ž.P. kokį tai nors? G.: Neturiu, pajudėjau, bet... K.: Neturi ir neturi, ta prasme. G.: Tai paklausiu aš. K.: Jo. G.: Tai galiu net telefonu parašyt, pozityvu, nepozityvu. K.: Okei. G.: Žinai, ta prasme, čia gi ne, iš tiesų net ir galim telefonu pasiskambint, aš nematau čia... nieko tokio... K.: Mhm. G.: ... žinai, kas čia<...> (t.13, b. l. 50).

        Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. birželio 6 d. protokolo Nr. S6-14-47 (t. 5, b. l. 109) duomenimis, slapta užfiksuotas 2015 m. gruodžio 16 d. restorane „AJ Šokoladas“, adresu Gedimino pr. 46, Vilniuje, vykęs R.K. ir V.G. susitikimas ir pokalbis, užfiksuoto įvykio pradžia: 16 val. 30 min., pabaiga: 16 val. 50 min. (t. 5, b. l. 109).

        Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2017 m. gegužės 29 d. išvados Nr. 11-1010(17), 11-1011(17) duomenimis (t. 13, b. l. 60), <...> tiriamajame garso įraše yra užfiksuotas R.K. balsas (šio asmens pasakytos frazės garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 2 priede <...>). Tiriamajame garso įraše yra užfiksuotas V.G. balsas (šio asmens pasakytos frazės garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 2 priede <...>). Patikslintų tiriamojo garso įrašo <...> fragmentų stenograma yra pateikta šios specialisto išvados 2 priede. Tiriamasis garso įrašas G-2015-12-16 reikalingas.wav <...> yra ištisinis <...> (t. 13, b. l. 72).

        Specialisto išvados Nr. 11-1010(17), 11-1011(17), 2 priedo duomenimis, stenogramoje yra pažymėta: /.../ vietos, kur pasakyti žodžiai nėra suprantami; /žodis ar frazė/ – vietos, kur dėl pasakytų žodžių kilo abejonių; (frazė) – papildoma informacija. K –R.K., G –V.G. (t. 13, b. l. 75).

G.: Aš paklausiu, nemačiau dar. Ir vis užmirštu tą paklausti... P. klausimą. Vakar dar vakarieniavau su ja, bet kaip tik žiūriu, grįžau, prisiminiau, žinai, nu...K.: Aš priminsiu karts nuo karto taip lengvai. G.: Tai šiandien, šiandien, šiandien va, dabar va, eisiu į frakciją, jeigu jinai bus vietoj, iš karto ir paklausiu. K.: Mhm. G.: Žinai, norisi irgi susidėt, iki Kalėdų, kaip sakiau, visus darbus pasibaigt, žinai. <...>“ (t. 13, b. l. 79).

Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. liepos 4 d. nutarimo Nr. X-1263 „Dėl Seimo nutarimo „Dėl nacionalinės sveikatos tarybos nuostatų patvirtinimo“ priedėlio pakeitimo“ duomenimis, <...> 2. <...> Nacionalinės sveikatos tarybos (toliau – NST) nuostatus ir sudėtį tvirtina Seimas Sveikatos reikalų komiteto teikimu <...> 8. NST sudėtis tvirtinama Seimo Sveikatos reikalų komiteto teikimu ir ją sudaro 17 narių: <...> 3) trys Seimo Sveikatos reikalų komiteto deleguoti asociacijų, ginančių visuomenės sveikatos interesus, atstovai. 4) penki Seimo Sveikatos reikalų komiteto deleguoti visuomenės sveikatos priežiūros specialistai, iš kurių trys mokslo ir studijų institucijų, rengiančių sveikatos priežiūros specialistus, atstovai <...> 14. NST nario kadencija – ketveri metai. Kadencijų skaičius neribojamas. <...> 17. NST darbui vadovauja pirmininkas. <...> NST pirmininką ir jo pavaduotoją iš NST narių renka NST <...>.

Liudytojas R.Ž. paaiškino, kad jis yra (duomenys neskelbtini) universiteto rektorius, (duomenys neskelbtini) klinikos vadovas, gydytojas-(duomenys neskelbtini). Pažįsta R. K. ir V G.. R. K. pažįsta nuo tų metų, kai buvo įsteigtas „S.S.“. R. K. yra ir jo pacientas. „S.S.“ valdybą sudarė trijų universitetų deleguoti žmonės – (duomenys neskelbtini) universiteto, tuometinio (duomenys neskelbtini) universiteto ir (duomenys neskelbtini) instituto. Jie buvo, kaip įstaigos vadovai, deleguoti į valdybą, o kitą pusę sudarė trys verslo partneriai: „X.“ buvo deleguotas R. K., o kas buvo deleguoti iš „K.T.“ ir „A.G.“, neprisimena, nes tai buvo labai seniai. Nuo tų metų R. K. pažįsta kaip valdybos narį ir yra jo gydytojas. R. K. taip pat buvo (duomenys neskelbtini) universiteto tarybos narys. Jį pažįsta pakankamai gerai. „S.S.“ buvo įsteigtas 2007 m. Atrodo, R. K. nebuvo išrinktas Nacionalinės sveikatos tarybos nariu. Universiteto tarybos nariu jis buvo išrinktas, bet čia, tikriausiai, buvo 2017 m. Nuo 1998 m. jis kalbasi su visais politikais, su verslo ir kitais partneriais, tai yra normali praktika. Būdavo įprastiniai „S.S.“ valdybos posėdžiai. Jie vykdavo kas ketvirtį. Tas epizodas, greičiausiai, buvo apie 2016 m. R. K. pakviesdavo papietauti ir jie kalbėdavo apie politiką, apie universiteto problemas ir sveikatos problemas. Neklausdavo, kokiu pagrindu jis pakviesdavo, dažniausiai eidavo papietauti. Tas epizodas vyko Kaune, „Perkūno namuose“. Jo susitikimai dažniausiai nevyksta vien tik kabinete. Kadangi universitetų steigėjas yra Seimas, jiems įdomu, kas bus valdžioje, diskutuoja apie tai. Prognozės, kurios buvo to pokalbio metu, neįvyko, pokalbis baigėsi tik pokalbiu. Negali atsakyti, kas yra „pilkoji zona“. Yra išmokytas palaikyti pokalbį, tiesiog pritaria, bet nesureikšmina. Nežino, ką R. K. turėjo omenyje. Jam buvo žinomos R. K. pareigos, jis buvo „X.“ viceprezidentas, jo pareigos buvo įrašytos protokoluose. Kiekvienas verslininkas vienokią ar kitokią paramą žada, bet tai nereiškia, kad ta parama materializuojasi. Dažniausiai jie nori parodyti, kad yra labai svarbūs, kad yra atsakingi žmonės. Dažniausiai jis, kaip institucijos vadovas arba gydytojas, palaikydamas pokalbį nesureikšmina jų pasakymo. Neatsimena, ar R. K. siūlė, bet neatmeta galimybės, kad abstrakčiai jis galėjo siūlyti paramą, bet jis tikrai nedetalizavo, kokią paramą. Jei žmogus nori padėti, niekada neatsisako nei paramos, nei pagalbos. Politikų Seime pažįsta daugiau, nei kažkuris iš verslininkų, jam pagalbos ar tarpininkų tikrai nereikia. Neabejoja, kad to pokalbio su R. K. metu buvo minimos konkrečios partijos – konservatoriai, liberalai, socialdemokratai. Abejoja, ar R. K. minėjo, kaip gali daryti įtaką šioms partijoms. Atsimena, kad R. K. pasakė, jog jie, tikriausiai, rems (duomenys neskelbtini), nes buvo tokia vieša nuomonė apie (duomenys neskelbtini). Kas liečia aukštąjį mokslą, jam yra labai priimtinos (duomenys neskelbtini) idėjos. Apie partijas neišvengiamai visur kalbėdavo. Yra įsitikinęs, kad stambiesiems verslininkams yra labiau priimtinos (duomenys neskelbtini) idėjos. Gali būti, kad susitikimas vyko 2015 m. spalio 5 d., galėjo apsirikti dėl metų. Atsimena, buvo epizodas, kad buvo minimas D., greičiausiai, tai buvo D.M.. Neatsimena, kokiame kontekste buvo minimas, D.M. pažįsta kaip (duomenys neskelbtini). Jis yra (duomenys neskelbtini) prezidentas, D. M. yra vienas iš žaidėjų, (duomenys neskelbtini) sąjungos garbės narys. Nežino, kuo užsiima D. M. be to, kad mėgsta žaisti tenisą, nepažįsta jo taip gerai. Mano, kad D. M. yra „X.“ prezidentas, artimai su juo nėra pažįstamas. Nežino, ar tada, kai kalbėjo apie „S.S.“ valdybos sudarymą, R. K. dalyvavo kaip „X.“ atstovas, ar kaip „M.B.I.“ direktorius, jam R. K. asocijuojasi su „X.“, jis „X.“ struktūros nežino. Bendrąja prasme žino, kad jis yra „X.“ atstovas. Sveikatos mokslų universitetui (duomenys neskelbtini) taryba yra labai svarbi. Kartą metuose politikams galima pasakyti tiesą apie tai, kokia yra situacija šalyje, apie sveikatos pasiekimus, progresą, trūkumus. Jam buvo ne tas pats, kas vadovaus tarybai. Tuo metu buvo kaita. Vadovavo profesorius J. P., buvo ieškomas naujas vadovas. Mano, kad tinkamiausiu vadovu buvo prof. Ž.P.. Šiuo metu tarybai vadovauja S. Ž.. Jam sunkiai suvokiama, kodėl buvo išrinktas ne Ž. P., o akademikė D. R.. Nacionalinė sveikatos taryba yra kaip platforma viešai išsakyti problemoms, kurias išgyvena sveikatos sektorius, aukštasis mokslas. Jis visose aplinkybėse sakydavo savo asmeninę nuomonę vienu ar kitu klausimu. Nacionalinė sveikatos taryba turėdavo teisiškai kartą metuose pateikti ataskaitą, kas būdavo padaryta per tuos metus. Tai yra oficiali platforma, kai visi Seimo nariai turėdavo viešai išklausyti apie sveikatos sistemos problemas, pasiekimus ir kitus dalykus. Mano, kad tai yra labai svarbu, kadangi tarybos pirmininkas, sekretoriatas ir jo nariai turėjo laisvą įėjimą į Seimą, jie galėdavo betarpiškai bendrauti su Seimo nariais. Sveikatos mokslų universiteto taryboje nebuvo aptariamos galimos kandidatūros, bet jis asmeniškai kalbėjo su profesoriumi Ž. P., ar jis sutiktų, jei jį siūlytų. Jis didelio entuziazmo neparodė, bet pasakė, kad jei reikės, tikrai eis. Kiek atsimena, jis netapo tuo kandidatu. Profesoriaus Ž. P. kandidatūra atsirado jo iniciatyva, bet tiesioginės pagalbos iš R. K. tikrai neprašė. Nežino, ar „X.“ turėjo kokį nors interesą, kad Ž. P. būtų skirtas šios tarybos pirmininku, ar R. K. turėjo asmeninį interesą, kad Ž. P. būtų paskirtas Nacionalinės sveikatos tarybos vadovu. Jo interesas buvo, kad Ž. P. būtų pirmininku, o ką kiti galvojo, nežino. Nežino, ar Ž. P. ir R. K. buvo asmeniškai pažįstami. Tuo metu Ž. P. buvo vienintelis kandidatas. Vadovas yra renkamas Seime, Sveikatos komitete. Jie į (duomenys neskelbtini) tarybą turėdavo deleguoti tris atstovus, taip pat tris atstovus turėjo deleguoti ir Vilniaus Universitetas. Kai jie visi susirinkdavo, tarybos nariai išrinkdavo. Kai buvo rinkimai, Vilnius ir Kaunas pasidalino į dvi grupes ir (duomenys neskelbtini) tarybos pirmininko neišrinko net iš trečio karto, nes neužteko balsų daugumos. Procesas užsitęsė, jie nusprendė, kad turi vadovauti seniausias pagal amžių, t. y. S. Ž. Rinkimų procese įvyko pakeitimas, kad turi atsisakyti vykdyti savo tiesioginę veiklą. Po trečio karto, po visų įrodinėjimų, kad turi vadovauti medikas, buvo išrinkta jauna, progresyvi profesorė, neurologė, akademikė. Ją išrinko ir po to kažkas iš politikų pakeitė sąlygas, kad tas žmogus, kuris turi darbinius santykius kaip gydytojas, negali vadovauti tam komitetui. Tai buvo, tikriausiai, prieš metus laiko – 2017 m. ar 2018 m. Buvo kadencijos pabaiga, rinkimų procesas užsitęsė, neišrinko. Niekas nešaukė rinkimų, kol nebuvo išrinktas naujasis Seimas. Dabartinį vadovą išrinko kitas Seimas. Tuo metu, atrodo, Ž.P. nebuvo (duomenys neskelbtini) taryboje. Jis būtų buvęs pats geriausias tuo metu vadovas dėl savo kompetencijos. Universitetai teikia po tris kandidatus. Procesą dėl Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko rinkimo inicijuoja Sveikatos komitetas, įvairios grupės deleguoja savo asmenis. Seimo komitetas patvirtina Nacionalinės sveikatos tarybos sudėtį ir tada jau Sveikatos komitetas neskiria, o patys tarybos nariai išsirenka slaptu balsavimu. Atrodo, kad 2015 – 2016 m. (duomenys neskelbtini) pirmininke buvo D.M.. Ji priklausė U.. Ž. P. buvo U. ministras. Nežino, kokie buvo asmeniniai santykiai tarp Ž. P. ir D. M.. Dėl Ž. P. R. K. nieko neprašė. Pokalbio metu pasakė, ką išgyvena dėl Nacionalinės sveikatos tarybos. Neatsimena, ar R. K. sakė, jog imsis kokių nors žygių dėl Ž. P.. Abejoja, ar Seimo sveikatos komitetas turi kokią nors įtaką renkant pirmininką, nes renka patys tarybos nariai. Neatsimena, ar R. K. žadėjo kalbėtis dėl Ž. P. su D. M.. Negali atsakyti, ar R. K. žadėjo dėl Ž. P. kandidatūros kalbėtis su U. nariu V. G., bet jei būtų reikėję, jis su V. G. būtų pats pakalbėjęs. Negali pasakyti, ar R. K. pasakojo, ką yra nuveikęs Ž. P. naudai, kontaktuodamas su Seimo nariais. Dėl R. K. žodžių: „jeigu matysite, kad reikia kažkokios pagalbos, ypač toje „pilkojoje zonoje“ arba „tamsiojoje zonoje“, kur aš turbūt esu stipresnis už jus, tai duokite žinoti, nes, kaip sakoma, geriau anksčiau negu vėliau“ gali pasakyti, kad kadangi šio klausimo nesuprato, tiesiog palaikydamas pokalbį viskam pritarė. Nežino, kas yra „pilkoji zona“. Nesureikšmina tokių dalykų, arba tiesiog yra išmokytas jų negirdėti. Negali interpretuoti, kas ta „pilkoji zona“, ir dabar nežino, ką reiškia „pilkoji zona“.

Liudytoja D.M. paaiškino, kad pažįsta V. G., taip pat G. S., Š. G. ir E. M. kaip (duomenys neskelbtini) narius, iš žiniasklaidos pažįsta R. K. 2015 m. ji buvo (duomenys neskelbtini) komiteto pirmininkė, (duomenys neskelbtini) komitete dirbo 16 metų. Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko skyrimo procedūrų – pagal Nacionalinės sveikatos tarybos nuostatus, Sveikatos reikalų komitetas pagal patvirtintą tvarką balsuodamas atrenka kandidatus į Nacionalinės sveikatos tarybą. Teikia savivaldybių asociacija, komitetas, visuomeninės organizacijos, akademinės bendruomenės ir Seimo nariai komitete balsuodami apsisprendžia, kurį asmenį pasiūlyti. Nacionalinės sveikatos taryba pirmininką pati renka iš tų asmenų, kurie yra pateikti, tada Seimo Pirmininkas formaliai daro teikimą Seimui ir Seimas balsuoja dėl kandidato, kurį išsirinko Nacionalinė taryba. Niekas su ja tais klausimais nekalbėjo, be to ir neįmanoma buvo to padaryti. Jos, kaip pirmininkės, funkcijos yra suruošti dokumentus, sužiūrėti, kad biuras viską teisingai atspausdintų, kad kandidatai pateiktų savo biografijas. Komiteto nariai svarsto, skaito ir balsavimu apsisprendžia. Ji tik teikia balsavimui. Komiteto pirmininkas turi vieną balsą. Ką gauna iš teikėjų, tą ir privalo pateikti komiteto nariams. Komiteto narių skaičius kinta – 8, 9, 10. Seimui teikiamas kandidatų skaičius yra pakankamai didelis ir tie asmenys, kai jau susiformuoja Nacionalinė sveikatos taryba, posėdžiuose išsirenka pirmininką, ten Seimo nariai nedalyvauja. Seimui apsvarstytų kandidatų teikiama tiek, kiek yra Nacionalinės sveikatos tarybos narių. Komitetas padaro atranką, bet Seimas gali nepritarti arba pritarti toms kandidatūroms. Komiteto nariai apsisprendžia balsuodami, pirmininkas turi vieną balsą. Ji buvo U. narė nuo 2005 m. ar 2006 m. iki 2017 m. pradžios ar 2016 m. Ji buvo frakcijos narė, V. G. taip pat U. frakcijos narys. Frakcijos vadovas buvo K. D.. V.G. nekalbėjo dėl galimo Ž. P. teikimo. Ž. P. apie 1-1,5 metų buvo ministras, po to jis pasitraukė iš ministro posto. Jos nuomone, protingas ministras turėjo klausyti komiteto pirmininko, o įvykdavo ne taip. Jie santykių visiškai nepalaikė po to, kai jis atsistatydino. Jis priklausė U.. Tuo metu ji buvo (duomenys neskelbtini) narė ir komiteto pirmininkė. Norint tapti Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininku, privaloma būti Nacionalinės sveikatos tarybos nariu, nes nariai iš savo tarpo ir išrenka pirmininką. Nacionalinę sveikatos tarybą sudarė 17 narių. Sveikatos reikalų komitetas atrenka kandidatus į narius. Kai pakviečia, atvyksta į posėdžius, kartais būna bendros konferencijos, būna taip, kad kreipiasi į Nacionalinę sveikatos tarybą kažkokiu aktualiu klausimu visuomenėje ir prašo jų nuomonės. Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas kartu su visa taryba ruošia metinį pranešimą Seimui. Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Nacionalinės sveikatos tarybos posėdžiuose dalyvauja, kai pakviečia. Balso teisės neturi, jis yra klausytojas, gali pasisakyti, gali dalyvauti diskusijose, bet administracinių galių neturi. Nacionalinės Sveikatos tarybos nuostatos – teikia ir reaguoja į aktualius visuomenei klausimus, analizuoja, teikia analizę, aktyviai dalyvauja įvairiuose renginiuose, jų darbas dėl sveikatos politikos formavimo.

Liudytojas Ž.P. paaiškino, kad pažįsta V. G. iš bendros politinės veiklos, kaip vieną iš partijos įkūrėjų. G. S., E. M., Š. G., R. K. nepažįsta. Jis buvo U.. Kiek prisimena, (duomenys neskelbtini) universitete jam buvo klausimas, ar galvotų apie kandidatavimą į Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko pareigas. Jis pasakė, kad ne, jos neįdomios. Kiek prisimena, apie galimą kandidatavimą kalbėjo su universiteto tarybos pirmininku prof. V. G. Neatsimena, ar dėl galimo kandidatavimo kalbėjo su R. Ž.. Jam žinomos R. K. pareigos ir dalyvavimas (duomenys neskelbtini) taryboje, jis buvo tarybos narys, o po visų įvykių iš ten išėjo ar buvo pašalintas, tiksliai nežino. Jokiais klausimais su juo neteko bendrauti. Dėl šių pareigų neteko bendrauti nei su V. G., nei su D. M.. Pažįsta D. M. iš bendros politinės veiklos, nežinomos kokios nors D. M. sąsajos su galimu skyrimu į Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko pareigas. Anksčiau jis yra dirbęs (duomenys neskelbtini) taryboje. Neatsimena, ar 2015 m. pabaigoje – 2016 m. pradžioje D. M. buvo (duomenys neskelbtini) komiteto narė, vadovė. Su D. M. asmeniniai santykiai buvo prastoki, o darbiniai normalūs. Jam nežinoma apie tai, kad R. Ž. jį protegavo į Nacionalinę sveikatos tarybą, po to klausimo, ar norėtų dalyvauti, daugiau niekas nekalbėjo ir nieko neprašė, kad kas nors derintų jo kandidatūrą. Jo nesiejo jokie santykiai su koncernu „X.“. Nėra gavęs pajamų iš šio juridinio asmens, teikęs paslaugų šiam juridiniam asmeniui ar dukterinėms įmonėms. J. D. M. nepažįsta. Su koncerno „X.“ atstovu nėra kalbėjęs apie Nacionalinę sveikatos tarybą. Anksčiau Nacionalinės sveikatos tarybos funkcijos buvo sveikatos politikos formavimas ir priežiūra. Nežino, ar Nacionalinės sveikatos tarybos veikla kokiu nors būdu susijusi su koncernu „X.“. Į klausimą, ar žinoma apie kokių nors asmenų bendravimą dėl galimo pareigų užėmimo, gali atsakyti, kad jį apie tai informavo tik ikiteisminio tyrimo metu, kad tai vyko, iki tol nieko nežinojo.

17.6.2. Įrodymų vertinimas

Kaltinimas R.K., V.G. ir juridiniams asmenims UAB koncernui „X.“ bei „U.“ pareikštas dėl siekiamo ir pažadėto poveikio (duomenys neskelbtini) komiteto pirmininkei dėl šios neteisėto veikimo vykdant įgaliojimus. Kaltinamieji R.K. ir V.G. tokio kaltinimo nepripažino. Tiek R.K., tiek V.G. nurodė, kad kalbėjo tik apie tai, jog V.G. pasiteirautų D.M. nuomonės apie minimą asmenį, dėl jokio poveikio nesitarė, toks poveikis ir nėra įmanomas, atsižvelgus į aplinkybę, jog Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininką iš savo narių renka pati Nacionalinės sveikatos taryba.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad kaltinimas dėl siekiamo ir pažadėto poveikio (duomenys neskelbtini) komiteto pirmininkei nepasitvirtino, jokių duomenų, patvirtinančių tokias kaltinimo formuluotes, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme negauta.

Visų pirma, tokių duomenų nėra nei pirminėje, nei papildytoje 2015 m. spalio 5 d. pokalbio tarp R.K. ir R.Ž. stenogramoje, t. y. joks pokalbis apie Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininką ar Ž.P. neužfiksuotas. Išanalizavus pokalbių tarp R.K. ir V.G. stenogramas tarimosi dėl poveikio taip pat neužfiksuota.

Kaip matyti iš 2015 m. lapkričio 30 d. pokalbio tarp R.K. ir V.G. stenogramos, šio pokalbio metu R.K. pateikė klausimą dėl Ž.P.: „O dabar sakyk tu man, dar vienas klausimas toks... t t t... Ž.P. jūsiškis?“, paaiškino, kad „Esmė tame, kad... ė-ė... mano draugai... Kauno medikai visai norėtų jį matyt Nacionalinio sveikatos tarybos pirmininku“, „Tai mano klausimas labiau su tuo susijęs“ ir klausė: „Kaip jis pas jus kotiruojasi, ar jisai... praeis Da... D. filtrą? Ar turi šansų praeit D. filtrą? Jis buvo jūsų ministras?“, V.G., savo ruožtu, atsakė: „Nu, aš dar galiu paklaust, žinai, /.../“, R.K. papildomai paaiškinus: „Ž./ tai kaip ir... įkalbėjęs, ta prasme, palaikytų, suorganizuotų palaikymą pilną, tai klausimas buvo dėl M. /.../“, V.G. dar kartą pakartojo: „Tą klausimą... taip tiesiai šviesiai ir paklausiu. Gal net rytoj /.../“. Analogiškas R.K. ir V.G. pokalbio turinys užfiksuotas ir 2015 m. gruodžio 9 d. pokalbio stenogramoje, kurio metu R.K. paklausė: „Daugiau turiu vieną klausimėlį... gal tu turi man preliminarų atsakymą dėl Ž.P. kokį tai nors?“, V.G. atsakė neigiamai: „Neturiu, pajudėjau, bet...“. Po ko, R.K. nurodžius: „Neturi ir neturi, ta prasme“, V.G. nurodė, kad klausimą užduos: „Tai paklausiu aš“, praneš: „Tai galiu net telefonu parašyt, pozityvu, nepozityvu“, „Žinai, ta prasme, čia gi ne, iš tiesų net ir galim telefonu pasiskambint, aš nematau čia... nieko tokio...“. Apie paklausimą V.G. nurodo ir 2015 m. gruodžio 16 d. pokalbyje: „Ir vis užmirštu tą paklausti... P. klausimą. Vakar dar vakarieniavau su ja, bet kaip tik žiūriu, grįžau, prisiminiau, žinai, nu...“, „Tai šiandien, šiandien, šiandien va, dabar va, eisiu į frakciją, jeigu jinai bus vietoj, iš karto ir paklausiu“.

Teisėjų kolegija pažymi, kad prašymas paklausti asmens nuomonės negali būti sutapatintas su poveikiu šiam asmeniui, be kita ko, kad šis neteisėtai veiktų, be kita ko, kad atliktų neįmanomus veiksmus – neteisėtai veikdama vykdydama įgaliojimus sutiktų su galimu Ž.P. skyrimu į Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko pareigas. Pagal kaltinimo formuluotę galima būtų spręsti, kad į (duomenys neskelbtini) komiteto pirmininko įgaliojimus įeina sutikimas su Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko skyrimu, nors pagal liudytojos D.M. parodymus Nacionalinė sveikatos taryba posėdžiuose išsirenka pirmininką, ten Seimo nariai nedalyvauja, t. y. pirmininkas yra renkamas, kas numatyta ir Nacionalinės sveikatos tarybos nuostatų 17 punkte.

Pažymėtina ir tai, kad apie jokį poveikį (pageidaujamą ar pažadėtą) savo parodymuose nenurodė nė vienas iš apklaustų liudytojų – D.M., Ž.P.,R.Ž.

Valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras teisiamojo posėdžio metu pateikė duomenis, gautus iš Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos (t. 144, b. l. 33), kuriais R.K. 2019 m. sausio 9 d. pervedė Lietuvos gydytojų teniso sąjungai 14 500 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant „parama“, UAB „M.B.I.“ 2020 m. liepos 29 d. pervedė Lietuvos gydytojų teniso sąjungai 3 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant „parama“ (t. 144, b. l. 34), taip pat Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2021 m. birželio 16 d. nutarimą dėl kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo kitoje baudžiamojoje byloje, kuriuo leista kriminalinės žvalgybos metu surinktą informaciją apie privatų asmens gyvenimą, tai yra Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos 2021 m. gegužės 18 d. rašto Nr. 3S-07-77RN išraše esančius duomenis apie R.K. ir UAB „M.B.I.“ piniginius pervedimus Lietuvos gydytojų teniso sąjungai panaudoti kitoje baudžiamojoje byloje (t. 143, b. l. 35-36). Kaip nurodoma valstybinį kaltinimą palaikančio prokuroro rašte, šiuose dokumentuose užfiksuota informacija bus remiamasi prokuroro baigiamojoje kalboje grindžiant 2019 m. vasario 1 d. teisme duotų liudytojo R.Ž., kurio vadovaujamai (duomenys neskelbtini) sąjungai, prieš ir po jam duodant parodymus teisme, kaltinamieji pervedė pinigines lėšas, duotų parodymų nepatikimumą (t. 143, b. l. 32).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktus dokumentus, daro išvadą, kad juose užfiksuota informacija apie paramą Lietuvos gydytojų teniso sąjungai teismo išvadų dėl kaltinimo šiame epizode nepagrįstumo nekeičia. Be kita ko, pažymėtina, kad paramos skyrimas savaime nėra nusikalstamas ir, teisėjų kolegijos nuomone, negali būti traktuojamas kaip aplinkybė, įrodanti liudytojo parodymų nepatikimumą (kaip minėta, jokių kaltinimo teiginių liudytojo R.Ž. parodymais nėra patvirtinta, kaip, beje, nėra ir paneigta, kadangi liudytojas nenurodė jokių jam žinomų aplinkybių apie kokį nors poveikį D.M. per V.G.).

17.7. Dėl poveikio valstybės įstaigos – AB „L.G.“ – valdybai, jog ši teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – priimtų UAB koncernui „X.“ naudingą sprendimą dėl AB „L.G.“ (duomenys neskelbtini) S.D. palikimo (duomenys neskelbtini) pareigose dar vienai kadencijai

17.7.1. Įrodymai

        Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2017 m. gegužės 17 d. protokolo Nr. 18-14-11 duomenimis, apžiūrėta Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento 2015 m. rugsėjo 2 d.

raštu Nr. 19-1699 pateiktoje kompiuterinėje laikmenoje Nr. 01007-RN esanti rinkmena „2015 m. rugpjūčio 28 d.“ su 2015 m. rugpjūčio 28 d., užfiksuoto įvykio pradžia: 15.30 val., pabaiga: 16.23 val., viešbučio „Amberton“ restorane, Vilniuje, L. Stuokos – Gucevičiaus g. 1, R.K. (K.) ir D.B. (B.) susitikimo pokalbio garso įrašu (t. 4, b. l. 18):

K.: „<...> O šiaip tai turėk galvoj, mudu su D. planuojam per rugsėjį, spalį susikurti visą rinkiminį sekančių metų požiūrį, ta prasme. B.: „Mh, mh“. K.: „Ir tie pirmi pokalbiai su centriniais ar partijų žmonėm...“. B.: „Mh“. K.: „Yra pakankamai svarbūs“. B.: „Mh“. K.: „Tai tu gerai pagalvok, kur sakykim, tavo personalijai galbūt yra, nu ne tokie geri santykiai, ar nėra santykių, ta prasme. Tai mes tiesiog į tą savo paketą...“. B.: „Mh.“. K.: „Tiesiog įdėsim, ta prasme“. B.: „Supratau, supratau“. K.: „Ne mes paprastai jau an..An...Turbūt trečią kartą įdėsim, pavyzdžiui, D., kokį žinai.“ (t. 4, b. l. 22). B.: „Mh“. K.: „Ne, ne naujiena, ta prasme, įdedam, kad mums svarbu, kad šitas žmogus būtų čia“. B. „Mh“. K.: „Tą turėk galvoj. Tai tu gerai pagalvok, kiek tokių gali būt“. B.: „Supratau“. K.: „Nes kažkur tu turi, kažkur neturi, ta prasme“. B.: „Nes aš tau galiu iškart pasakyt...“. B.: „Čia esmė yra labai paprasta. Sakysim, su (duomenys neskelbtini) „<...>. B.: „Kaip ir viskas, kaip ir normaliai. Bet žinai, vis tiek aš norėčiau susipažinti su E., kad būtų tiesioginis kontaktas, žinai. <...> (t., b. l. 23).

        Kriminalinės žvalgybos veiksmų 2016 m. birželio 13 d. protokolo Nr. S6-14-53 (t. 5, b. l. 3) duomenimis, slapta užfiksuotas 2015 m. lapkričio 9 d. restorane „Galo do Porto“, adresu Aušros vartų g. 11, Vilniuje, vykęs R.K., D.J.M. ir V.G. susitikimas ir pokalbis, užfiksuoto įvykio pradžia: 17 val. 21 min., pabaiga: 20 val. 02 min. (t. 5, b. l. 3).

        Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2017 m. vasario 10 d. išvados Nr. 11-2664(16), 11-156(17) duomenimis (t. 12, b. l. 83), tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas R.K. balsas (šio asmens pasakytos frazės garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 2 priede <...>). Tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas R.K. balsas (šio asmens pasakytos frazės garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 2 priede <...>). Tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas V.G. balsas (šio asmens pasakytos frazės garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 2 priede <...>). Tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas V.G. balsas (šio asmens pasakytos frazės garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 2 priede <...>). Tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas D.J.M. balsas (šio asmens pasakytos frazės garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 2 priede <...>). Tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas D.J.M. balsas (šio asmens pasakytos frazės garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 2 priede <...>) (t. 12, b. l. 98). Patikslinto tiriamojo garso įrašo <...> fragmento stenograma yra pateikta šios specialisto išvados 2 priede. Tiriamieji garso įrašai 2015-11-09 pirmas irasas.wav ir 2015-11-09 antra scena.wav <...>yra ištisiniai <...> (t. 12, b. l. 99).

        Specialisto išvados Nr. 11-2664(16), 11-156(17) 2 priedo duomenimis, stenogramoje yra pažymėta: /.../ vietos, kur pasakyti žodžiai nėra suprantami; /žodis ar frazė/ – vietos, kur dėl pasakytų žodžių kilo abejonių; (frazė) – papildoma informacija. K – R.K., G – V.G., M – D.J.M., P – restorano padavėja, S – restorano savininkas (t. 12, b. l. 106, 153):

<...> K.: „ Tai va. Tai jo... kažkaip... Palaukit. Pabandykim reziumuot kokiais nors... šitą mūsų proginį... proginį susitikimą. Tai... ė-ė... taip galvoju, šiaip, šiaip ta prasme, iš tikrųjų smagu su jumis dirbti. Labai... kažkaip gaunasi gerai, kad iš... iš... iš... vieno kito žodžio vieni kitus suprantam. Tai... m-m-m... dabar galvoju, jeigu taip... apibendrintai pora siekių, kuriuos mes matom į priekį, ta prasme. Jūsų programa, nu, verslo atžvilgiu mums kaip ir yra tinkama, ta prasme. Jūs vis tiek esat tokie, kaip bežiūrėsi, ten... ne tai, kad verslo partneriai, bet (duomenys neskelbtini) požiūrio partija, šitoj viskas tvarkoj. Dabar aš manau, kad... ė-ė-ė... jeigu žiūrėt... ė-ė... link mūsų, tai mes matom keletą dalykų, taip sau žiūrim į priekį. M-m-m... tokių stambesnių, aš nekalbu ten, ką, ką, ką mes einamųjų nuveikėm, ta prasme, ar nuveikę, ar nuveiksim. Tai aš manau, kad mes vis tiek žiūrėsim į tą...Ignalinos uždarymą, apie kurį tau esu sakęs b- (t. 12, b. l. 153) devyniolika, ypač b-dvidešimt penki. Ta prasme, tai /Jūs/ /ir/ dabar šitą sritį valdot... Labai, ta prasme, vis tiek jūs būsit valdančiojoj koalicijoj, turbūt ar bus kairė ar dešinė. M.: /.../...K.: Mes nelabai randam, ta prasme, kito modelio. M.: Panašu, kad konservatoriai lyderiai kurie nebus...K.: Jo. M.: ...o visi tandemai...K.: Jo, jo, jo. Visi kit...M.: ... /kurie/ dėliosis. K.: Visi kiti... G.: Aišku, čia niekada negali garantuot, bet pakol kas tai prognozuojam ir mes. K.: Tai čia tas pagrindinis, o po to ten ei... ei... einami arba pagalbiniai. Kur mes apie /.../ kalbėjom, ta prasme, /ten/ merginą ar ką nors, tai /.../. Antras dalykas, turbūt jeigu žiūrėt taip ilgalaikiškiau. Tai... ė-ė-ė... prisiliesit jūs, neprisiliesit, matyt, kažkiek prisiliesit, mes galvojam, kad dar su S.D. vieną kadenciją jo padirbėtumėm, ta prasme. G.: /Nu/. K.: Busit arčiau, ar toliau, čia jau kitas klausimas. Tai va, tokių, pora, pora, pora esminių, ta prasme, dalykų matytume. Visi kiti galbūt pagal, pagal, pagal šitą... pagal eigą... G.: /Nu/.<...>(t. 12, b. l. 154).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. spalio 14 d. protokolo Nr. S6-14-110 duomenimis (t. 6, b. l. 41), slapta užfiksuotas 2016 m. sausio 13 d. pokalbis tarp R.K., N.E. ir S.D., užfiksuoto įvykio vieta – restoranas „Steakhause Hazienda“, adresu Maironio g. 13, Vilniuje; pradžia: 12 val. 00 min.; pabaiga: 14 val. 04 min. Pateikiama užfiksuoto pokalbio tarp R.K. (R.), N.E. (N.) ir S.D. (S.) stenograma (t. 6, b. l. 42):

„<...> R.: Tai klausykit, mes norėjom paprašyt tokį, nu, kaip paprašyt, norėjom truputį padiskutuot, eee, apsikeist nuomonėm ir kaip čia mum tą pietinį užbaiginėt. Dabar mes lygtais. S.: Čia tą mūsų? R.: Nu, jo tą didžiausią. S.: Mh. R.: Mes dabar lyg sėdim teisme, ta prasme, mūsų nuomonės skirtingos. S.: Mh. R.: Labai čia teistis mes nenorim iš tikrųjų. S.: Aš žinau, žinau. Kad mes jau šnekėjom ta tema. R.: Jo, labai teistis mes nenorim iš... iiii... iš, iš kitos pusės... S.: Mh. R.: ... na mes kaip ir pasiruošę prisiimti, ten minusą tik tam, tam tikrus, sakykim, galbūt nemažus pinigus. S.: Bet ten nemaži pinigai? (t. 6, b. l. 42) R.: K i..., kita vertus, iš jūsų pusės labai dideli pinigai. Ta prasme, tai kaip čia pasakyt. A, jeigu teisimės, tai teisimės nuoširdžiai. S.: Nu, supratau. Supratau. R.: Ta prasme, tai S.: Idėją supratau. R.: Aš nemanau, kad tai labai gerai jeigu bus kaž..., kaž..., kažkos toks keistas finišas, ta prasme. S.: Yra pliusų ... R.: Jo, kadangi mes... S.: ... yra ir minusų. R.: Jo. S.: Vienas dalykas mum, kad pateisint tą visą reikalą, mum to reikia. O iš kitos pusės neigiamas dalykas bus prieš pačią ministeriją, aš sakyčiau. R.: Tai baigsim galbūt ne prie šitos ministerijos, bet vis tiek... S.: Jo. Nu, jo. R.: ... nu, ko gero. S.: Jo, jo, jo, jo, jo. Tai tokiu atveju... R.: Vis tiek... S.: ... čia irgi toks, yra antra medalio pusė, kuri nesvarbu kokia valdžia bebūtų, bus labai nelaiminga. R.: Jo, tai ta prasme, vat kažkaip... S.: Čia yra tokių niuansų. R.: ... nežinau. Ar, ar, ar, ar. S.: O ką yra kokių nors minčių, idėjų? R.: Tu gal skaičius prisimeni? N.: Ten skaičiai yra tokie, ten yra paprasti labai. S.: Mh. N.: Dešimt su puse yra tų, mūsų (neaiškiai) ir ne, ne neapmokėti darbai, nepripažinti. S.: Nu, taip, taip. N.: Ten įvairiausia kategorija... S.: Nu, taip, taip, taip. N.: ... (neaiškiai) ten patenkam, tai dešimt su puse milijonų, čia litais viskas. S.: Nu, taip, taip, supratau. N.: Jūsų sutaupyti pinigai yra kiek mažiau negu, kad kontraktas pasirašytas, sumokėta yra septyni su puse milijono. R.: Mh, mh. N.: Tai mes visą laik galvojom, kad kažkaip mes dar rasim kompromisą, bet ten neišjudėjo, kad... S.: Dėl užskaitos. N.: ... kad, ta prasme, nu, atsisakytų ten trijų tų milijonų, kurie tenai, kad nereikėtų papildomo biudžeto, o panaudoti tą biudžetą, kuris buvo. S.: Mh. N.: Ir tokiu būdu uždaryt visą šitą klausimą, bet tada atsimenat, mes buvom ir tą taikos sutartį tenai... S.: Jo, jo. N.: ... daėję beveik iki pabaigos ir tenai jinai kažkur tai numirė...(t. 6. b. l. 43) S.: Bet kad pas jus užstrigo. Kiek supratau. Tada jūsų tas, eee, generalinis direktorius kažko jis sustojo ir nesupratom dėl ko. R.: Nu, matot gal ten iš jūsiškių kas ėmėsi iniciatyvos, nes mes, paskutinis pasiūlymas buvo, nes prisimeni... S.: Ne, nesiėmė kaip tik laukė, laukė. R.: ... kai dešim su puse klizma mum buvo paskutinis pasiūlymas. N.: Mh. R.: Bet ne iš jūsų, o iš kažko. S.: Nu, supratau, supratau. R.: Tai kažkaip mes pamatavom, kad galbūt ten kokis keturis mes ir prarysim. S.: Tai gal reikia pranagrinėti, eee, šitą... Ten tą, tą visą reikalą pranagrinėti. R.: Ta prasme, mes kažką prarysim, kad viskas... S.: Supratau. R.: ...kultūringai atrodytų, bet... S.: Supratau. R.: ... dešimt su puse gal mes nelabai prarysim. S.: Tai vat aš tą ir matau. R.: Jo. N.: Ten buvo tai pasiūlymas per, per o, per didelis. Kaip čia pasakyt diskauntas, a ne? Ar ko, kaip čia komentuot... R.: Nu, jo. N.: ... kad... ten buvo pasiūlyta, jeigu aš neklystu, nuo dešimt su puse, šešis praryti, ar septynis. S.: Mh, mh. N.: Ir likutį, ta prasme, kad susi. R.: Jo, po to dadėjo ir iki dešimt, ir iki dešimt tų pačių, bet čia m, tarp matyt, tarp teisės ir .. S.: Tai ten, tai ten, ten dabar tada reikia mąstyt blaiviai kaip tą sutvarkyt. Vat ką jūs sakot. Tai jūs pamąstykit idėjas, gal su savo teisininkais, tie kurie kažkokias tai. O aš duočiau tada užduotį saviems. R.: Jeigu mes sulygtumėm kažkokią sumą, ta prasme, abipusiai priimtiną, tai matyt, teis teisme taikos sutartį. S.: Vat aš tą noriu sakyt. R.: Jo. S.: Kad teisiškai galėtume tą reikalą įteisint. R.: Tai, esmė, kad taikos sutartis, jūs lyg ir mus nubaudėt, ta prasme. S.: Nu, jo, jo, jo. R.: Bet net tiek, kad mums akys iššoko ant kaktos <...> S.: Tada gal reikia kažkokį pasiūlymą. Jūs irgi raštiškai pabandykit surašyt ta temą. Pasikelkim tuos popierius, kas ten buvo prieš tai, kada buvom daėję iki to. R.: Mh, galim ten dar kažkiek pasiginčyt, pasistumdyt. (t. 6, b. l. 44) S.: Nu, tai jau čia... R.: Ta prasme, formaliai... S.: Formaliai taip turi būt. Nes jeigu ten viskas lengvai ir paprastai... R.: Mh. S.: Irgi negerai. Tai...<...>“ (t. 6, b. l. 45).

Kratos 2016 m. gegužės 30 d. protokolo duomenimis, 2016 m. gegužės 30 d. buvo atlikta krata (duomenys neskelbtini), UAB Koncerno „X.“ patalpose esančiame R.K. darbo kabinete (Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 29 d. nutartimi leista atlikti kratą R.K. darbo kabinete, esančiame UAB „M.B.M.“ patalpose, (duomenys neskelbtini), priklausančiame UAB „V.T.“ ( t. 20, b. l. 53)). Šios kratos metu, tarp kitų daiktų ir dokumentų, buvo rasta ir paimta užrašų knygutė, juodos spalvos viršeliu, 97 lapai, paimta prie šiaurinės pusės lango ant radiatoriaus (t. 20, b. l. 57) <...> (t. 20, b. l. 54-57).

Apžiūros 2016 m. liepos 1 d. protokolo duomenimis (t. 19, b. l. 185), <...> apžiūros objektas: 2016 m. gegužės 30 d. iš R. K. darbo kabineto, esančio UAB „M.B.M.“ patalpose, (duomenys neskelbtini), paimtos užrašų knygutės apžiūra. Apžiūrėti šie dokumentai: 1. Užrašų knygutė juodos spalvos viršeliu, 97 lapai. Apžiūros metu nustatyta: <...> 2. Apžiūrint užrašų knygutės septyniasdešimto lapo antrą pusę nustatyta, kad lape yra mėlynu rašikliu parašyta <...> 3. D., 4. (duomenys neskelbtini) tenderis <...> (t. 19, b. l. 186; 158-187;189).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. rugpjūčio 17 d. specialisto išvados Nr. 11-1643(16) duomenimis (t. 20, b. l. 104), <....> rankraštinius įrašus parašė R.K. (t. 20, b. l. 108).

Liudytojas V.M. paaiškino, kad nežinojo ir nesidomėjo, kokiose valstybinėse įmonėse įdarbinti su „U.“ susiję žmonės. Tuos, kurie yra įdarbinami kaip politinio pasitikėjimo, žinojo. Su politinių pareigybių žmonėmis, ir su ministrais, ir su viceministrais, jis kontaktuodavo todėl, kad jie yra politinės partijos programos vykdytojai – politinio pasitikėjimo, jie privalo vykdyti rinkiminę partijos programą maksimaliai. O apie visus kitus, kad turėtų įtaką Vilniaus viešųjų pirkimų komisijoje, AB „Lietuvos Geležinkelių“ valdyboje, tokios informacijos neturi. „U.“ gali deleguoti savo žmones į politinio pasitikėjimo pareigybes, t. y., ministrai, viceministrai, ir deleguoti į atitinkamas institucijas, į kurias pagal įstatymus deleguoja politinės partijos.

Liudytojas J.G. paaiškino, kad UAB „M.“ kelių nestato, netiesia ir kelių statybose nedalyvauja, stato visų paskirčių pastatus. Kadangi yra dalyvavę „Lietuvos geležinkelių“ projektuose, šioje srityje taip pat dirbdavo. Tiksliai sunku atsakyti, kiek laiko dalyvavo „Lietuvos geležinkelių“ projektuose, nes, kai atėjo dirbti, kompanija jau dalyvavo „Lietuvos geležinkelių“ projektuose. Reikėtų patikslinti dėl sumų. Konkurse nedalyvaudavo vieni, dalyvaudavo su partneriais, tokiu atveju, tą sumą reikėtų dalinti. UAB „M.“ partneriai buvo „K.T.“ ir kiti. Kartais į pirkimus pasitelkdavo ir kitų partnerių kompetencijas. Kiek pamena, buvo kompanijos: „B.“, „F.“, „H.S.“ ir kt. AB „Lietuvos geležinkeliai“ skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose UAB „M.“ dalyvavo žymiai anksčiau nei 2010 m., bet negali tiksliai pasakyti, nuo kada, nes tuo metu nedirektoriavo kompanijoje. Asmeniškai nėra pažįstamas su AB „Lietuvos geležinkeliai“ generaliniu direktoriumi. Kiek žino visą valstybės įstaigų, įmonių viešųjų pirkimų tvarką, tai rezultatas niekada nuo vieno asmens nepriklauso, nes, kiek žino, sudaromos viešųjų pirkimų komisijos, dažniausiai tose komisijose vadovai nedalyvauja. Nėra suinteresuoti nei vienu valstybės pareigūnu ar įstaigos vadovu, kad jis liktų ar neliktų tose pareigose. UAB „M.“ ir UAB „M.B.I.“ susiję priklausomumu, bet kaip ūkiniai subjektai yra visiškai atskiri. Finansinių įsipareigojimų „M.B.I.“, išskyrus akcinę priklausomybę, neturi. Jo vadovaujamu laikotarpiu „M.“ valdybos nariu R. K. nebuvo. Santykiai su R. K. buvo kolegiški. Aptardavo verslo reiklaus, bet tai buvo bendro pobūdžio, trumpos diskusijos. Už galutinį rezultatą atsiskaitydavo „M.B.I.“ valdybos pirmininkui D. M.. Teko el. paštu bendrauti su R. K.. Nėra prašęs R. K., kad jis kaip nors darytų įtaką bendradarbiavimui su „L.G.“.

Liudytojas R.S. paaiškino, kad jo vadovavimo metu S. D. buvo AB „L.G.“ generaliniu direktoriumi. (duomenys neskelbtini) ministerija yra įgaliotas akcijų valdytojas. Jis turi pilnus įgaliojimus skiriant ir atleidžiant generalinį direktorių per valdybą. Jam esant ministru S. D. įgaliojimai ėjo į pabaigą ir savo sprendimu pratęsė jo įgaliojimus dar vienai kadencijai. R. K. dėl jo įgaliojimų neprašė nieko, nebuvo kalbų apie tai, laikė, kad S. D. pakankamai geras vadybininkas. Su R. K. nėra kalbėję apie jo interesą „L.G.“ skelbiamuose konkursuose ir apie S. D. nekalbėjo.

Liudytojas S.D. paaiškino, kad pažįsta R. K., V. G. 1997 m. teko dirbti draudimo kompanijoje „L.“, adresu (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu adresu buvo ir R. K. darbovietė. Tuo metu R. K. darbovietė gal buvo „M.V.“. Po to keitėsi jo darbo vieta. 2002 m. pradėjo dirbti AB „L.G.“ (duomenys neskelbtini) valdybos viršininku, o nuo 2006 m. dirbo (duomenys neskelbtini). Su R. K. kažkokio bendravimo nebuvo. Jei susitikdavo, pasisveikindavo, pasikeisdavo mandagumo žodžiais. Pažįsta V. G. kaip politiką, kažkiek ir asmeniškai. E. M. pažįstamas kaip buvęs (duomenys neskelbtini) ministras. Kadangi bendrovės akcininkas buvo (duomenys neskelbtini) ministerija, teko bendrauti įvairiais dalykiniais klausimais. Š. G. pažįsta. Jis lyg 2010 m. yra dirbęs AB „L.G.“ dukterinės įmonės „G.P.“ direktoriumi. G. S. pažįsta kaip politiką. Pietų, vykusių Senamiestyje, jį kvietė buvęs „K.T.“ valdybos pirmininkas N. E. Pietų metu susitiko trise, dalyvavo R. K.. Pietų metu kalbėjo įvairiomis temomis. „K.T.“ buvo laimėję su grupe kitu rangovų konkursą Kyviškės – Vaidotai dvikelių statybai. Statybos metu jie papildomai patyrė tam tikrų išlaidų dėl galbūt projekto netobulumo, galbūt kitų priežasčių, bet pagal pirkimo sąlygas, įstatymą ir pasirašytą sutartį tokių papildomų apmokėjimų nebuvo numatyta ir jie AB „L.G.“ padavė į teismą, bandydami prisiteisti tas išlaidas. Buvo paminėta, kad galbūt reikia pasirašyti taikos sutartį, tačiau nieko konkretaus nekalbėjo. Iš jo pusės buvo paminėta, kad jei generalinis direktorius pateiks siūlymus, jie svarstys. Kiek žino, byla vyko toliau. Pirmoje instancijoje jie laimėjo. Žino, kad tęsėsi ilgai. Žodinės pretenzijos iš pradžių buvo didesnės, gal 10 milijonų, gal 12 milijonų litų, o teisme buvo pateiktos mažesnės. Sumos nepamena. Gal 2 milijonai. N. E. pakvietė pietų. Dalyvavo R. K.. Pokalbio metu buvo trise. Daugiau buvo kalbamasi dėl bylos užbaigimo taikos keliu. Kiek žino, „M.“ buvo subrangovas. Sunku pasakyti, ką R. K. turėjo bendra su „M.“. Nieko konkretaus nebuvo žadėta. Buvo pasakyta, kad teiktų siūlymus. „K.T.“ generalinis direktorius pateiktų savo kažkokius pasiūlymus dėl taikos sutarties, o jų teisininkai išnagrinės ir įvertins. Svarstant sumas dalyvavo R. K.. Jis žinojo, kad tas konsorciumas turi problemą. Jie patyrė papildomas išlaidas ir bandė teisiniu būdu išieškoti. Matomai, klausė jo nuomonės, ką mąsto kaip vadovas apie šią problemą. Jis nieko nežadėjo. Buvo pasakyta, kad gali bendra tvarka teikti savo siūlymus, o teisininkai išnagrinės. Negali pasakyti, kas pakvietė R. K.. Galbūt N. E.. Tikslas nebuvo įvardintas. Tiesiog papietauti. Negali pasakyti, kada vyko susitikimas, senokai. Po to, kai buvo pabaigtas tas projektas, galėjo būti 2012-2013 metais, analogišku laiku buvo pateiktas ieškinys. Susitikimas vyko gal po pusmečio, gal po metų, galbūt galėtų būti 2016 m. sausio 13 d. Jis išėjo iš AB „L.G.“ generalinio direktoriaus pareigų 2016 m. gruodžio 5 d. 2016 m. liepos 6 d. jis tapo tikruoju pensininku ir buvo numatęs išeiti. Tas vis tempėsi, bet kadangi pasikeitimai įvyko visur, jis, žinodamas, kad tokios įmonės vadovu be tam tikro politinio palaikymo dirbti normaliai negali, nebandė toliau dirbti savo sveikatos sąskaita. Įmonė daro įvairiausius strateginius sprendimus ir kad ji sėkmingai gyvuotų, reikia, kad generalinis direktorius ir valdyba galėtų teikti siūlymus ir juos įgyvendinti. Tam reikia ir politinės valios, ir Seimo pritarimo, ir kažkokių įstatymų pakeitimo ir pan. Būdamas (duomenys neskelbtini) nesitikėjo, kad jį kaip (duomenys neskelbtini) partijos narį palaikys kita politinė jėga, kuri atėjo į parlamentą. Jis buvo paskirtas direktoriumi iki 2018 m. vasario nuo 2014 m. Išėjo, nes buvo pensinis amžius. 2014 m. niekas negalėjo žinoti, kas laimės rinkimus. Sunku pasakyti, ar 2014 m. dar planavo dirbti vienai kadencijai. Ne taip paprasta su sveikata, jausdavo ir įtampą ir pan. Pagal įstatymo nuostatas negali atsakyti, ar galėjo dar dirbti po 2018 m. Ne nuo jo priklauso. Galbūt galėjo kandidatuoti, negali atsakyti. 2018 m. jam buvo 65 metai. Amžius neriboja, ar gali užimti pareigas. AB „L.G.“ generaliniu direktoriumi tapo 2006 m. kovo pabaigoje. Kadencija priklausė nuo valdybos kadencijos ir generalinio direktoriaus kadencijos. Buvo dvi su pusę kadencijų. Skirdavo valdyba pagal įstatymą. Sunku pasakyti, ar paskyrimui, nuėmimui turėjo įtakos politikai. Tai niekada su juo nebuvo derinama. Pokalbiui buvo pakviestas dar pareigas einant buvusiam ministrui P. Č.. Jo paklausė apie vykstantį pertvarkymą į tris direkcijas, pasiūlė tapti įmonės vadovu. Naujos valdybos patvirtindavo. Kadangi visus įstatymus ir sprendimus priima Seimas, tai teikiant jų įmonės įvairiausius siūlymus dėl pertvarkų ir pan., svarbu, kad tai per ministeriją būtų pateikta į Seimą ir būtų atliekami pakeitimai tam, kad galėtų sėkmingai vystyti veiklą ir užtikrinti ekonominę naudą, prižiūrėti valstybės valdomą turtą pagal sutartį ir t.t. Tai buvo milžiniškas iššūkis. 12 tūkst. darbuotojų ir dukterinės įmonės. Tai buvo iššūkiai, kuriems reikėjo valstybės, to paties Seimo pagalbos. Viešos kritikos visuomet būdavo – blogai, kad stato, blogai, kad nestato. Kritika buvo iš įvairiausių vietų, viešoji per žiniasklaidą, atsirasdavo, matyt, ir iš kai kurių politikų. Buvo straipsniai su A. G. kritika geležinkeliams. Atvejis buvo įsimintinas tuo, kad jis negarbingai parengė straipsnį, kas įdomiau, kad jis nieko nesakęs prisistatė į kabinetą, kažką aiškino, atsiprašinėjo, kad suklydo. Sunku pasakyti, ar sakė, kad jį vertė tą padaryti. 2012-2016 kadencijos metu jis turėjo politinį pasitikėjimą. Ministras buvo socialdemokratas. Problemų nebuvo. Politinis palaikymas baigėsi, kai atėjo nauja politinė jėga ir 2016 m. rinkimai suformavo naują daugumą. Negirdėjo, kad valdyboje būtų iškeltas klausimas dėl jo skyrimo kitai kadencijai likus 2-3 metams iki einamosios kadencijos pabaigos. Turbūt nelabai gali būti tokie klausimai sprendžiami likus 2-3 metams iki kadencijos pabaigos. Kadencijos pratęsimas buvo 2014 m. Klausimas į darbotvarkę buvo įkeltas prieš pat, prieš mėnesį. Generalinio direktoriaus darbas baigiasi su valdybos kadencija. Naujai išrinkta valdyba paskiria vadovą ir patvirtina. Kadencija turėjo baigtis 2018 m. vasarį. Jis nebuvo politinio pasitikėjimo pareigūnas. Bendrovės akcininkas buvo (duomenys neskelbtini) ministerija. AB „L.G.“ valdė (duomenys neskelbtini) ministerija kaip akcininkas patikėjimo teise. Valdybos narius skyrė akcininkas. Nežino, kaip juos atrinkdavo. 2015 m. (duomenys neskelbtini) ministras buvo R. S., jis buvo bendrapartietis. Skiriant (duomenys neskelbtini) direktorių reikalingas valdybos sprendimas, bet gali ir akcininkas netiesiogiai tą atlikti, valdyba derina su akcininku nustatyta tvarka. Susitikime N. E. atstovavo „K.T.“. Sunku pasakyti, ar R. K. ką atstovavo. Jis to nesakė. Žino, kad grupė „M.V.“ buvo „M.“ akcininkė. Atrodo, kad „K.T.“ ir „M.“ kaip konsorciumas su „P.K.“ laimėjo konkursą ir vykdė statybinį projektą Kyviškės – Vaidotai. Pati „M.“ niekada nedalyvaudavo kaip genrangovas. Dalyvaudavo „P.K.“, „H.“, „E.“, „K.T.“ ir jie dažnai eidavo kaip konsorciumas. Negali pasakyti, kaip „M.“ dalyvavo projektuose, ar kaip subrangovas, ar konsorciumo dalyvis. Konkurso vertės negali pasakyti. Atrodo, kad susitikimo metu buvo pasikeitimas įvairiomis nuomonėmis, kaip atrodytų užbaigimo kelias per taikos sutartį. „L.G.“ yra sudarę viešinimo sutartis su „LNK“, buvo ir kitų, ne tik „LNK“, ir su „TV3“. Negali pasakyti, kiek konkursų laimėjo konsorciumas. Koncernas „X.“ žinomas. Pagal viešai skelbiamą informaciją, R. K. buvo koncerno viceprezidentas. Susitikimo metu buvo konkrečiai kalbėta apie galimybę pasirašyti taikos sutartį. Taikos sutartis nėra nuolaida. Susitikimas niekuo nesibaigė. Sprendimų, nurodymų niekam nedavė. D. J. M. pažįsta, jis koncerno „X.“ prezidentas. Kažkada D. J. M. buvo „M.V.“ vadovas. Nežino, kada keitėsi pavadinimas. Atrodo, kad tuo metu, kai jis dirbo draudimo vadovu, tuo metu buvo dar „M.V.“, o 2016 m. buvo „X.“. Derinimų dėl AB „L.G.“ konkursų su R. K. niekada nebuvo. AB „L.G.“ buvo nustatytos tvarkos, pirkimo taisyklės. Negali atsakyti, kas buvo R. K. UAB „M.“, gal buvo valdyboje. AB „L.G.“ teisininkai buvo jam tiesiogiai pavaldūs. Taikos sutartį valdybos sprendimu įgaliodavo pasirašyti generalinį direktorių arba kitą asmenį. Prieš tai valdyba svarstydavo ir priėmus sprendimą, kad leidžia pasirašyti, įgalioja konkretų asmenį arba įmonės vadovą, arba kitą įgaliotąjį pasirašyti tą vieną ar kitą sutartį. Dėl taikos sutarties sąlygų esmės buvo sukurtos didelės procedūros, pradedant nuo darbinės grupės subūrimo, projekto vadovų paskyrimo, teisininkų. Vėliau vyko svarstymai direkcijų techninėje taryboje, centrinėje techninėje taryboje, strateginėje taryboje ir tada teikimas valdybai. Ji išnagrinėjusi duoda sutikimą. Dėl sąlygų atitinkama tvarka būtų išnagrinėta. Tai valdybos klausimas.

Perklausius garso įrašą, kuriame fiksuotas 2016 m. sausio 13 d., Vilniuje, Maironio g. 13, restorane „Steakhause Hazienda“ vykęs R.K., N.E. ir S.D. pokalbis ir susitikimas, paaiškino, kad „K.T.“ buvo vedantis konkretaus projekto atstovas, o R. K. galbūt atstovavo, kadangi jie buvo arba konsorciume, arba dirbantys subrangoje. „M.“ su „K.T.“ turėjo bendradarbiavimo sutartis. Sakydamas „mes“ R. K. mini grupę, kuri dalyvavo projekte t. y. „K.T.“ ir partneriai, „M.“, „P.K.“, „keturis mes prarysim“ yra matyt jo kažkokios mintys, teisme oficialiai buvo mažesnė pretenzijų suma. Buvo sukurta bendra įmonė visam projektui Latvijos, Lietuvos ir Estijos teritorijoje „R.B.“. Ji buvo įsteigta Latvijoje, trijų pusių. Estija, Latvija buvo valstybės steigėjos, o „mes“, AB „L.G.“, steigėjas. Taigi, jis buvo steigėjas. Žodžiai, nuskambėję pokalbyje, kaip antai „dešimt“, „keturi“ , „klizma“, „prarysim“ – tai buvo AB „L.G.“ genrangovų pretenzija. Pasak jų, jie išleido papildomus pinigus, nenumatytus jų pasiūlymuose, sąmatose. Šioje situacijoje jis suprato, kad kalba eina tik apie tai. Jie neįvertino rizikos, o reikėjo atlikti tuos darbus. Matomai, jie išleido tokius pinigus ir dėl to juos padavė į teismą.

Liudytojas N.E. dėl susitikimo su S. D., kuriame kalbama apie taikos sutartį paaiškino, kad konsorciumas buvo kreipęsis į teismą dėl to, kad „L.G.“ nepripažino projekte esančių klaidų ir su tuo susijusių papildomų darbų, kurie turėtų būti apmokėti, nes be jų padarymo nebuvo įmanoma pastatyti. Tai buvo 10 mln. ieškinys, (duomenys neskelbtini) buvo siūloma pasakyti, kokią jie sumą sutinka apmokėti ir konsorciumas būtų sprendęs, ar tai priimtina suma, ar ne taikos sutarčiai pasirašyti. Nežino, ar tas teismas yra pasibaigęs ir ar patenkintas tas ieškinys. Nežino, ar „M.“ atliko dalį tų darbų, už kuriuos nebuvo atsiskaitoma. Mano, kad taip, ten buvo žemės darbų. Šiame pokalbyje dėl taikos sutarties užfiksuoti jo, R. K. ir S. D. balsai. Mano, kad šiame pokalbyje jis atstovauja visam konsorciumui, nes ieškinys buvo pateiktas konsorciumo. S. D. atstovauja „L.G.“. R. K. atstovauja konsorciumo narę „M.“. Neatsimena skaičių, bet mano, kad tie skaičiai susiję su ieškinio suma ir su klausimu S. D., kokia suma jiems būtų priimtina, kad jie pradėtų kalbėti apie taikos sutartį. Neprisimena, ką reiškia „keturi“, ar tai nuolaida, ar kažkas. Turėjo būti milijonai eurų.

Liudytojas A.G. dėl klausimų, susijusių su S.D. parodė, jog D. M. siejo su „X.“ grupe, R. K. siejo su (duomenys neskelbtini) grupe. Jis suprato, kad žiniasklaida yra R.K. atsakomybė, jis yra žiniasklaidos vadovas. Susidarė tokią nuomonę, kad jis yra D. pavaduotojas, nes pasirodė, kad jis atstovavo koncernui. Buvo keletas susitikimų, viename susitikime buvo ir S.D.. Pamena, kad buvo noras iš pavaduotojo, kad S. D. liktų poste, kad jis yra geras vyras. Liudytojas tada aktyviai kritikavo „L.G.“, nes manė, kad ten yra daug korupcijos, daug blogų dalykų. Džiaugiasi, kad „L.G.“ įvyko pokyčiai. Dabar mato, kad ta bendrovė dirba daug geriau. S. D. buvo „L.G.“ direktorius. Liudytojui buvo pikta dėl „L.G.“, nes matė, kad ten yra labai daug korupcijos, labai daug neefektyvumo, labai daug negerų dalykų. Užsakinėjo straipsnius ir leido savo pinigus skleisti blogiams, kurie vyko „L.G.“. R. K. paprašė, kad jis nustotų taip daryti, nes S. D. yra geras vyras. Nepamena tiksliai, ar detalizavo, kuo yra geras S. D., bet, kiek galėjo suprasti, koncernas turėjo interesų su „L.G.“. Tai buvo pasakyta tiesioginio susitikimo metu. Tame susitikime nedalyvavo M. K., buvo dviese. R. K. paprašymas darė įtakos, bet jau nebuvo daug vertės, nes jau buvo „sukalti“ geležinkeliai, visi žinojo, kad sekantis Seimas darys pokyčius. Daugiau eikvoti energijos dėl (duomenys neskelbtini) nebuvo prasmės, jau visiems buvo aišku, kad (duomenys neskelbtini) yra bėdos ir jis nusprendė toliau neeskaluoti tos temos. R. K. paprašymas buvo viena iš aplinkybių, dėl kurių nematė vertės toliau tęsti puolimo. Buvo aišku, kad S. D. greitai trauksis. Tai vyko, atrodo, 2015 m. Nepasakytų, kad R. K. paprašymas dėl S. D. jam buvo svarus. Po to jau nebuvo prasmės eskaluoti negatyvios informacijos apie „L.G.“, nes ta tema išseko. Liudytojui nepadarė tokios įtakos, kad kažko bijotų, tai tiesiog yra sutapimas ir viena iš aplinkybių, kad jis nustojo. Buvo susitikęs su S. D. ir jam pasakė, ką aš galvoja, jo atsiprašė už kritiką. Asmeniškai prieš S. D. nieko neturi, jam atrodė, kad (duomenys neskelbtini) nefunkcionavo kaip normali valstybinė įmonė, tai buvo nuomonė iš visos turimos informacijos. Tą poziciją kaip politikas išsakė viešai, po to nuėjo pas S. D., tai nebuvo kažkoks asmeninis puolimas.

17.7.2. Įrodymų vertinimas

Kaltinamieji R.K. ir V.G. nepripažino taręsi dėl poveikio valstybės įstaigos AB „L.G.“ valdybai, jog ši teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus ir priimtų UAB koncernui „X.“ naudingą sprendimą dėl AB „L.G.“ generalinio direktoriaus S.D. palikimo generalinio direktoriaus pareigose dar vienai kadencijai, siekiamo ir pažadėto poveikio dėl kaltinime išdėstyto teisėto veikimo bylos duomenys nepatvirtina.

Kaip matyti iš apklaustų liudytojų S.D., N.E., J.G. parodymų, UAB „M.“, veikdama konsorciume, vykdė darbus, kurių užsakovas – AB „L.G.“. Kaip galima suprasti iš 2016 m. sausio 13 d. pokalbio tarp R.K., N.E. ir S.D. stenogramos, bendri projektai, taikos sutartis tarp konsorciumo ir AB „L.G.“ buvo aptariami neformalioje aplinkoje šios akcinės bendrovės direktoriaus, AB „K.T.“ valdybos pirmininko N.E. ir R.K., kurį pokalbio dalyviai suprato kaip „M.“ atstovą (N.E.) ar grupę, kuri dalyvavo projekte – „K.T.“ ir partneriai, „M.“, „P.K.“ (S.D.). Aplinkybę, kad R.K. įvardijo S.D. kaip „gerą vyrą“, prašė jo nekritikuoti, patvirtino liudytojas A.G.. Valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras pateikė į bylą duomenis apie AB „L.G.“ viešųjų pirkimų konkursus, kurių bent vienas iš nugalėtojų buvo UAB „M.“ (8 pirkimai) ir UAB „L.N.K.“ (1 pirkimas) (t. 143, b. l. 31-32), iš kurių spręstina apie minėtų įmonių sutartinius ryšius 2010 m. – 2015 m. Minėti bylos duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina suinteresuotumo tęsti tarpusavio bendradarbiavimą pagrindą – nusistovėję ryšiai, neformalus bendravimas su potencialaus užsakovo vadovu – tačiau nepatvirtina paties kaltinimo dėl siekiamo ir pažadėto poveikio.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kaltinimas remiasi išimtinai R.K. fraze 2015 m. lapkričio 9 d. susitikimo, kuriame dalyvavo trise – D.J.M., R.K. ir V.G. – metu: „Antras dalykas, turbūt jeigu žiūrėt taip ilgalaikiškiau. tai... ė-ė-ė... prisiliesit jūs, neprisiliesit, matyt, kažkiek prisiliesit, mes galvojam, kad dar su S.D. vieną kadenciją jo padirbėtumėm, ta prasme“, į kurią V. G. replikavo: /Nu/. Kita R.K. frazė tėra pasvarstymas: „Būsit arčiau, ar toliau, čia jau kitas klausimas. Tai va, tokių, pora, pora, pora esminių, ta prasme, dalykų matytume. Visi kiti galbūt pagal, pagal, pagal šitą... pagal eigą...“, į ką taip pat užfiksuota V.G. replika: „/Nu/“. Teisėjų kolegija nesutinka, jog išsakytas pasvarstymas apie tai, jog padirbėtų su S.D. vieną kadenciją gali būti išaiškintas siekiamu poveikiu konkretaus juridinio asmens – AB „L.G.“ – valdybai, o „Nu“ galėtų būti aiškinamas pažadu tai atlikti. Daroma išvada, kad šis kaltinimas nepasitvirtino.

17.8. Dėl poveikio valstybės įstaigos – VĮ „I.A.E.“ – viešųjų pirkimų komisijos, jog ši teisėtai veiktų vykdydama įgaliojimus – pripažintų UAB koncerno „X.“ valdomą UAB „M.“ I.A.E. riboto konkurso projekto B19 „Trumpaamžių labai mažo aktyvumo radioaktyviųjų atliekų atliekyno (kapinyno) statyba“ ir I.A.E. riboto konkurso projekto B25 „Mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų paviršinio atliekyno“ laimėtoja

17.8.1. Įrodymai

Valstybinės įmonės I.A.E. 2017 m. balandžio 20 d. rašto Nr. ĮS-2447 (1.191) duomenimis, pateikti dokumentai: Informacija apie projektą B25 Mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų paviršinis atliekynas“; Informacija apie projektą B19 „Trumpaamžių labai mažo aktyvumo atliekų atliekynas“ (t. 75, b. l. 61).

Valstybinės įmonės I.A.E. Eksploatacijos nutraukimo departamento Projekto valdymo tarnybos projekto B25 valdymo grupės Informacijos apie projektą B25 mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų paviršinio altiekyno duomenimis (t. 75, b. l. 62), <...> Sprendimas dėl mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų paviršinio atliekyno buvo priimtas 2007 m. lapkričio 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1227 (t. 75, b. l. 63) <...> 2015 m. lapkričio 19 d. TP/PSAA derinimo su valstybinėmis institucijomis pradžia <...> 2017 m. balandžio 10 d. TP/PSAA gautas TP ir PSAA suderinimo raštas iš VATESI. Derinimo procesas su valstybinėmis institucijomis pabaigtas (t. 75, b. l. 64; 62-65).

Valstybinės įmonės I.A.E. Eksploatacijos nutraukimo departamento Projekto valdymo tarnybos projekto B19 valdymo grupės Informacijos apie projektą B19 „Trumpaamžių labai mažo aktyvumo atliekų kapinyno“ duomenimis (t. 75, b. l. 66), <...> Trumpaamžių labai mažo aktyvumo atliekų kapinyno (B19 projektas) statyba buvo numatyta radioaktyviųjų atliekų tvarkymo strategijoje, patvirtintoje 2002 m. vasario 6 d. Lietuvos Vyriausybės nutarimu Nr. 176, ir galutiniame IAE eksploatacijos nutraukimo plane (t. 75, b. l. 66) <...> 2015 m. lapkričio 4 d. buvo gautas Aplinkos ministerijos leidimas atliekyno statybai. Licencija atliekyno statybai ir eksploatavimui Nr. 16.1-89(2015) gauta 2015 m. gruodžio 23 d. <...> (t. 75, b. l. 68; 66-69).

Apžiūros 2017 m. kovo 17 d. protokolo duomenimis (t. 75, b. l. 76), apžiūros objektas: VĮ I.A.E. riboto konkurso „IAE labai mažo aktyvumo radioaktyviųjų atliekų kapinyno statybos bei inžinierinių statinių atkarpų projektavimo, statybos ir prijungimo prie kapinyno ir esamos IAE infrastruktūros darbų pirkimas“ (pirkimo Nr. 170170) dokumentai, esantys Centrinės viešųjų pirkimo informacinėje sistemoje <...>

2015 m. gruodžio 7 d. Valstybinės įmonės I.A.E. eksploatacijos nutraukimo departamento projekto valdymo tarnybos B19 projekto valdymo grupės parengta IAE labai mažo aktyvumo radioaktyviųjų atliekų kapinyno statybos bei inžinierinių statinių atkarpų projektavimo statybos ir prijungimo prie kapinyno ir esamos IAE infrastruktūros darbų pirkimo techninė užduotis Nr. TU-252(13.68). Iš viso 41 lapas (t. 75, b. l. 77).

Tiekėjų grupės UAB „M.“ ir AB „P.“ 2017 m. kovo 13 d. pasiūlymas dėl IAE labai mažo aktyvumo radioaktyviųjų atliekų kapinyno statybos bei inžinierinių statinių atkarpų projektavimo, statybos ir prijungimo prie kapinyno esamos IAE infrastruktūros darbų pirkimo Nr. 1. Bendra preliminari pasiūlymo kaina žodžiais EUR su PVM – 10.163.280,44 Eur – dešimt milijonų šimtas šešiasdešimt trys tūkstančiai du šimtai aštuoniasdešimt Eur, keturiasdešimt keturi Eur centai. Viso 2 lapai (t. 75, b. l. 77).

Skelbimas apie Pirkimą buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiame leidinyje 2015 m. gruodžio 16 d. Nr.2015/S 243-440671 ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje 2015 m. gruodžio 14 d. Informacija apie pradedamą pirkimą buvo paskelbta įmonės tinklapyje (duomenys neskelbtini) ir leidinio „Valstybės žinios“ 2015 m. gruodžio 16 d. priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 99. Papildomai apie pirkimą skelbta 2015 m. gruodžio 22 d., 2016 m. sausio 26 d., 2016 m. sausio 28 d. (t. 75, b. l. 77, 76-78).

Valstybinės įmonės I.A.E. 2017 m. kovo 15 d. rašto dėl vokų su pasiūlymais atplėšimo metu paskelbtos informacijos vykdant ribotą konkursą „IAE labai mažo aktyvumo radioaktyviųjų atliekų kapinyno statybos bei inžinerinių statinių atkarpų projektavimo, statybos ir prijungimo prie kapinyno ir esamos IAE infrastruktūros darbų pirkimas“ (pirkimo Nr. 170170) pateikimo duomenimis (t. 75, b. l. 128),VĮ I.A.E. Prekių ir paslaugų viešųjų pirkimų komisija (toliau – Komisija), vykdydama ribotą konkursą „IAE labai mažo aktyvumo radioaktyviųjų atliekų kapinyno statybos bei inžinerinių statinių atkarpų projektavimo, statybos ir prijungimo prie kapinyno ir esamos IAE infrastruktūros darbų pirkimas“ (pirkimo Nr. 170170) (toliau tekste – Pirkimas) Antrame Pirkimo etape gavo tiekėjų pasiūlymus. Susipažinimo su elektroninėmis priemonėmis pateiktais pasiūlymais posėdis įvyko 2017 m. kovo 14 d., 9 val. 10 min. (t. 75, b. l. 128, 128-129).

        Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. spalio 5 d. protokolo Nr. S6-14-107 duomenimis (t. 9, b. l. 9) slapta užfiksuoti tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R.K. (K.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi V.G. (G.), vykęs susirašinėjimas SMS žinutėmis:

        2015 m. spalio 21 d., 18.11.13 val., G.: „Labas vakaras, mes apsitarem, kad as vienas si karta su jumis susitiksiu, tai man lengviau prisiderint prie jums patogios datos. V.“ (t. 9, b. l. 10).

        2015 m. spalio 21 d., 18.25.43 val., K.: „Labas vakaras, V.. Supratau. D. gris po lapkr 1 d. Pasiulysim laiku pora. Iki. R.k“ (t. 9, b. l. 10).

        2015 m. spalio 21 d., 18.59.47 val., G.: „Sutarta. Iki“ (t. 9, b. l. 10).

        2015 m. lapkričio 4 d., 8:16:42 val. (t. 9, b. l. 10), K.: „Sveikas, V.. Gal trumpam sokolado ar prie fontano apie 9 plius minus ar kiek veliau? R.k“ (t. 9, b. l. 11).

        2015 m. lapkričio 4 d., 8.27.09 val., G.: „Gerai bandom 8:55 vaziuoju, tureciau sspet“ (t. 9, b. l. 11).

        2015 m. lapkričio 4 d., 8.27.50 val., K.: „Kur?“ (t. 9, b. l. 11).

        2015 m. lapkričio 4 d., 8.28.30 val., G.: „Prie fontano“ (t. 9, b. l. 11).

        2015 m. lapkričio 4 d., 8.28.40 val., K.: „Iki“ (t. 9, b. l. 11).

        2015 m. lapkričio 5 d., 13.38.18 val., K.: „Supper komentaras!!!“ (t. 9, b. l. 12).

        2015 m. lapkričio 9 d., 9.48.24 val., G.: „Labas rytas, ar del sios dienos vakaro niekas nesikeicia? V.“ (t. 9, b. l. 12).

        2015 m. lapkričio 9 d., 10.56.04 val., K.: „Laba diena, V.. Vakariene 17 val galioja. Siulom portugalu restorana GALO do Porto, Ausros vartu 11. Gal Tave paimt kur nors? R. k“ (t. 9, b. l. 12).

        2015 m. lapkričio 9 d., 11.02.49 val., G.: „Jei pro Seima vaziuosit, tai galim kartu nuvaziuot, nereikes sukt galvos kur ten sustot, bet cia jei neapsunkinsiu jusu.“ (t. 9, b. l. 12).

        2015 m. lapkričio 9 d., 11.20.17 val., K.: „Tai paimsiu kokia 16.40 val nuo seimo. Ten, kur paprastai susitinkam. Iki. R.k“ (t. 9, b. l. 13).

        2015 m. lapkričio 9 d., 11.38.43 val., G.: „Gerai. Aciu“ (t. 9, b. l. 13).

        Kriminalinės žvalgybos veiksmų 2016 m. lapkričio 3 d. protokolo Nr. S6-14-112 duomenimis (t. 5, b. l. 1), užfiksuoto įvykio vieta: Vilniaus miestas; užfiksuoto įvykio data: 2015 m. lapkričio 9 d., pradžia: 16 val. 55 min.; pabaiga: 20 val. 02 val. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuotos informacijos turinys, veiksmų aprašymas ir rezultatai:

        16.55 val. R.K. ir V.G. automobiliu „Mercedes Benz GL“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (vairavo vairuotojas), atvažiavo prie adreso Aušros vartų g. 11, Vilniuje, kur R. K. ir V. G. išlipo iš automobilio ir užėjo į restoraną „Galo do Porto“, esantį Aušros vartų g. 11, Vilniuje.

        17 val., R. K. ir V. G. restorane „Galo do Porto“ atsisėdo prie staliuko ir pradėjo bendrauti.

        17.12 val., į restoraną „Galo do Porto“ užėjo D.J.M., kuris susitikęs su R. K. ir V. G. atsisėdo prie staliuko ir pradėjo bendrauti trise.

        Nuo 17.12 val. iki 20.00 val., restorane „Galo do Porto“ R. K., V. G., D. J. M. bendravo sėdėdami prie staliuko.

        20.00 val., restorane „Galo do Porto“, R. K., V. G., D. J. M. atsikėlė nuo staliuko ir visi trys nuėjo prie rūbinės. Nueidamas V. G. nuo minkštasuolio paėmė ir nešėsi dovanų maišelį.

        20.02 val., apsirengę R. K., V.G., D. J. M. išėjo iš restorano „Galo do Porto“. Sekimas buvo baigtas (t. 5, b. l. 1-2).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų 2016 m. birželio 13 d. protokolo Nr. S6-14-53 (t. 5, b. l. 3) duomenimis, slapta užfiksuotas 2015 m. lapkričio 9 d. restorane „Galo do Porto“, adresu Aušros vartų g. 11, Vilniuje, vykęs R.K., D.J.M. ir V.G. susitikimas ir pokalbis, užfiksuoto įvykio pradžia: 17 val. 21 min., pabaiga: 20 val. 02 min. (t. 5, b. l. 3).

        Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2017 m. vasario 10 d. išvados Nr. 11-2664(16), 11-156(17) duomenimis (t. 12, b. l. 83), tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas R.K. balsas (šio asmens pasakytos frazės garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 2 priede <...>). Tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas R.K. balsas (šio asmens pasakytos frazės garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 2 priede <...>). Tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas V.G. balsas (šio asmens pasakytos frazės garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 2 priede <...>). Tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas V.G. balsas (šio asmens pasakytos frazės garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 2 priede <...>). Tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas D.J.M. balsas (šio asmens pasakytos frazės garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 2 priede <...>). Tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas D.J.M. balsas (šio asmens pasakytos frazės garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 2 priede <...>) (t. 12, b. l. 98). Patikslinto tiriamojo garso įrašo <...> fragmento stenograma yra pateikta šios specialisto išvados 2 priede. Tiriamieji garso įrašai 2015-11-09 pirmas irasas.wav ir 2015-11-09 antra scena.wav <...>yra ištisiniai <...> (t. 12, b. l. 99).

        Specialisto išvados Nr. 11-2664(16), 11-156(17) 2 priedo duomenimis, stenogramoje yra pažymėta: /.../ vietos, kur pasakyti žodžiai nėra suprantami; /žodis ar frazė/ – vietos, kur dėl pasakytų žodžių kilo abejonių; (frazė) – papildoma informacija. K – R.K., G –V.G., M –D.J.M., P – restorano padavėja, S – restorano savininkas (t. 12, b. l. 106, 153):

<...> K.: „ Tai va. Tai jo... kažkaip... Palaukit. Pabandykim reziumuot kokiais nors... šitą mūsų proginį... proginį susitikimą. Tai... ė-ė... taip galvoju, šiaip, šiaip ta prasme, iš tikrųjų smagu su jumis dirbti. Labai... kažkaip gaunasi gerai, kad iš... iš... iš... vieno kito žodžio vieni kitus suprantam. Tai... m-m-m... dabar galvoju, jeigu taip... apibendrintai pora siekių, kuriuos mes matom į priekį, ta prasme. Jūsų programa, nu, verslo atžvilgiu mums kaip ir yra tinkama, ta prasme. Jūs vis tiek esat tokie, kaip bežiūrėsi, ten... ne tai, kad verslo partneriai, bet (duomenys neskelbtini) požiūrio partija, šitoj viskas tvarkoj. Dabar aš manau, kad... ė-ė-ė... jeigu žiūrėt... ė-ė... link mūsų, tai mes matom keletą dalykų, taip sau žiūrim į priekį. M-m-m... tokių stambesnių, aš nekalbu ten, ką, ką, ką mes einamųjų nuveikėm, ta prasme, ar nuveikę, ar nuveiksim. Tai aš manau, kad mes vis tiek žiūrėsim į tą...Ignalinos uždarymą, apie kurį tau esu sakęs b- (t. 12, b. l. 153) devyniolika, ypač b-dvidešimt penki. Ta prasme, tai /Jūs/ /ir/ dabar šitą sritį valdot... Labai, ta prasme, vis tiek jūs būsit valdančiojoj koalicijoj, turbūt ar bus kairė ar dešinė. M.: /.../...K.: Mes nelabai randam, ta prasme, kito modelio. M.: Panašu, kad konservatoriai lyderiai kurie nebus...K.: Jo. M.: ...o visi tandemai...K.: Jo, jo, jo. Visi kit...M.: ... /kurie/ dėliosis. K.: Visi kiti... G.: Aišku, čia niekada negali garantuot, bet pakol kas tai prognozuojam ir mes. K.: Tai čia tas pagrindinis, o po to ten ei... ei... einami arba pagalbiniai. Kur mes apie /.../ kalbėjom, ta prasme, /ten/ merginą ar ką nors, tai /.../. Antras dalykas, turbūt jeigu žiūrėt taip ilgalaikiškiau. tai... ė-ė-ė... prisiliesit jūs, neprisiliesit, matyt, kažkiek prisiliesit, mes galvojam, kad dar su S.D. vieną kadenciją jo padirbėtumėm, ta prasme. G.: /Nu/. K.: Busit arčiau, ar toliau, čia jau kitas klausimas. Tai va, tokių, pora, pora, pora esminių, ta prasme, dalykų matytume. Visi kiti galbūt pagal, pagal, pagal šitą... pagal eigą...G.: /Nu/.<...>(t. 12, b. l. 154).

Kratos 2016 m. gegužės 12 d. protokolo duomenimis (t. 18, b. l. 4), 2016 m. gegužės 12 d., krata pradėta 8.45 val., krata baigta 11.03 val., UAB koncerno „X.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), UAB koncerno „X.“ prezidento D.M. darbo kabinete. Šios kratos metu tarp kitų daiktų, ant darbo stalo rasta ir paimta 2015 m. darbo knyga, rudos spalvos viršeliu su užrašu „(duomenys neskelbtini)“ (t. 18, b. l. 5, 7).

Papildomos apžiūros 2017 m. lapkričio 24 d. protokolo duomenimis (t. 18, b. l. 146), apžiūros objektas – 2016 m. gegužės 12 d. kratos UAB koncerno „X.“ prezidento D.J.M. kabinete paimto sąsiuvinio – kalendoriaus su rudos spalvos viršeliu pavadinimu 2015 (duomenys neskelbtini) <...> Sąsiuvinio – kalendoriaus 2015 metų spalio 5-7 - 41 savaitės lape yra atlikti rankraštiniai įrašai melsvos spalvos rašikliu: <...> VISAGINO kapinynas ? 8? ? ? 20 % (t. 18, b. l. 146, 146-147, 148).

Kratos 2016 m. gegužės 30 d. protokolo duomenimis, 2016 m. gegužės 30 d. buvo atlikta krata (duomenys neskelbtini), UAB koncerno „X.“ patalpose esančiame R.K. darbo kabinete (Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 29 d. nutartimi leista atlikti kratą R.K. darbo kabinete, esančiame UAB „M.B.M.“ patalpose, (duomenys neskelbtini), priklausančiame UAB „V.T.“ ( t. 20, b. l. 53)). Šios kratos metu, tarp kitų daiktų ir dokumentų, buvo rasta ir paimta užrašų knygutė, juodos spalvos viršeliu, 97 lapai, paimta prie šiaurinės pusės lango ant radiatoriaus (t. 20, b. l. 57) <...> (t. 20, b. l. 54-57).

Apžiūros 2016 m. liepos 1 d. protokolo duomenimis (t. 19, b. l. 185), <...> apžiūros objektas: 2016 m. gegužės 30 d. iš R. K. darbo kabineto, esančio UAB „M.B.M.“ patalpose, (duomenys neskelbtini), paimtos užrašų knygutės apžiūra. Apžiūrėti šie dokumentai: 1. Užrašų knygutė juodos spalvos viršeliu, 97 lapai. Apžiūros metu nustatyta: <...> 2. Apžiūrint užrašų knygutės septyniasdešimto lapo antrą pusę nustatyta, kad lape yra mėlynu rašikliu parašyta <...> 3. D., 4. (duomenys neskelbtini) tenderis <...> (t. 19, b. l. 186; 158-187;189).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. rugpjūčio 17 d. specialisto išvados Nr. 11-1643(16) duomenimis (t. 20, b. l. 104), <....> rankraštinius įrašus parašė R.K. (t. 20, b. l. 108).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2017 m. sausio 18 d. protokolo Nr. S6-14-14 duomenimis (t. 6, b. l. 51), slapta užfiksuotas pokalbis tarp R.K., N.E. ir A.R., užfiksuoto įvykio vieta – restoranas „Gan Bei City“, esantis Saltoniškių g. 9, Vilniuje; data – 2016 m. vasario 4 d., pradžia: 13 val. 00 min.; pabaiga: 14 val. 32 min. Pateikiama užfiksuoto pokalbio tarp R.K. (K.), N.E. (E.) ir A.R. (R.) stenograma (t. 6, b. l. 52):

„<...> E.: Girdėjai tą istoriją su tais... K.: Apie atestatus girdėjau. E.: Apie tą...K.: Atominę. R.: Atominę, nu. E.: Cirkas kažkoksai. K.: Mh. Gerai. E.: Mes galvojom, pasiskaitėm, kad ne, ne jūsų ta prasme, dalis. K.: Pradžioj aš pas...pas...gerai, pradžioj aš pasišnekėsiu, ta prasme. E.: Jo. K.: Kad šitoj vietoj pravertintų interesus, nes kažkas tą darys, žinai <...> (t. 6, b. l. 71).

Liudytojas J.G. paaiškino, kad „M.“ nėra laimėjusi konkursų, susijusių su I.A.E. uždarymu. Yra dalyvavę viename konkurse, bet jo nelaimėjo. Tai buvo B21 konkursas – mažai radioaktyvių atliekų utilizavimo aikštelės įrengimas. Konkursą laimėjo konkurentai. Tai buvo arba 2015 m., arba 2016 m. Nepamena, kokios dydžio buvo konkursas. Buvo B19, B21 projektai. Jie yra susiję su I.A.E. uždarymu. Mano, kad visiškai nesusiję tai, ar nelaimėję B19 projekto, galėjo laimėti B21 projektą, nes pagal bendrą tvarką perkančioji organizacija nustato kvalifikacinius reikalavimus ir tik pagal tai gali laimėti ar negali laimėti. Jie su R. K. dažnai susitikdavo, pakalbėdavo apie rinką, kitus klausimus, mano, kad jis galėjo žinoti apie dalyvavimą konkursuose, susijusiuose su I.A.E. uždarymu. Mano, kad R. K. nesiėmė jokių veiksmų, kad UAB „M.“ laimėtų I.A.E. viešuosius pirkimus. Tuo, kad UAB „M.“ pelningai veiktų, suinteresuotas jis, nes tiesiogiai yra atsakingas už įmonės veiklą, nemano, kad R. K. yra suinteresuotas tuo. Informacija apie konkrečius I.A.E. vykdomus konkursus, jų datas ir stadiją yra viešai prieinama tiek internete, tiek žiniasklaidoje, mano, kad R. K. tikrai galėjo žinoti apie tai. Tai žinojo, ko gero, visi statybos rinkos žaidėjai, nebuvo nieko slapto. Neprašė R. K., kad jis kaip nors darytų įtaką I.A.E. konkursui.

Liudytojas N.E. apie 2016 m. vasario 4 d. pokalbį paaiškino, kad „K.T.“ buvo testuoti atominės uždarymo procesams. Bendrovė turi atitikti tam tikrus kriterijus, kurie suteikia galimybę dirbti vienokiame ar kitokiame projekte, ypatingus statinius stato tik bendrovės, kurios turi atestatą statyti ypatingiems statiniams. Buvo valstybinė sistema, kad bendrovės turi būti atestuotos tam, kad dirbtų ten. „K.T.“ buvo atestuoti, tai galbūt pokalbyje kalbama apie tai. Tikriausiai buvo kalbama apie uždarymo darbus, kitokie darbai negalėjo būti. Kiek žino, „K.T.“ nevykdė tų darbų. Neprisimena, kada gavo tuos atestatus, jie buvo dalis kompanijos strategijos būti pasiruošus dalyvauti atominės elektrinės uždarymo konkursuose, jeigu juos paskelbtų. Tie atestatai buvo gauti, mano, gerokai anksčiau. Kodėl šiame kontekste jie minimi, negali atsakyti. Atominės uždarymo skaičiai yra dideli, bet apie ką kalbama, neatsimena. Buvo labai dideli skaičiai. Galėjo būti griovimo darbai, saugyklos statybos darbai, labai įvairūs darbai. Procesas labai ilgas ir didelis. Saugyklos statybos darbai susiję su žemės darbais. Negali pasakyti, ar „M.“ buvo sertifikuoti atominės elektrinės darbams, bet jei kalba apie žemės darbus, tai jie yra viena iš jų pagrindinių sričių. Mano, kad kiekvienai įmonei reikėtų atestatų. Negali atsakyti, neatsimena, apie kokį akcinį kapitalą kalba ir apie kokį asmenį. Negali konkrečiai atsakyti, kas turima omenyje pasakymu „statome už nulį“ (t. 6, b. l. 79). Nebuvo pasiūlymų įsigyti „M.“, mano, kad niekada nebuvo svarstomas „M.“ akcijų įsigijimas. Apie tai, kad R. K. pasako, kad galės būti valdybos narys, negali atsakyti, apie ką kalbama. Atestatų davimas skamba taip, kaip lygtai dalyvautų kartu konsorciume, bet nedirbtų. Kai yra poreikis, kartais samdosi konsultacinę kompaniją, kuri turi žmogų, dirbantį su tam tikru atestatu, ir už tą moka. Tas žmogus nepatampa darbuotoju, bet jis suteikia kvalifikaciją dalyvauti konkurse, o ar čia buvo tokia situacija, nežino. „K.T.“ ruošėsi dalyvauti konkursuose dėl atominės elektrinės uždarymo. Su tuo susiję daugybė aspektų, vienas kurių yra atestatai, kurie leidžia dalyvauti konkursuose, o koks ten cirkas su jais buvo – būna visokių. Negali tiksliai pasakyti. Galėjo būti pokalbis dėl bendro dalyvavimo su R. K.. Su R. K. pokalbis galėjo būti bendra tema, ar partneriai priimtini, ar nepriimtini ir pan. Nežino, ar apie tai kalbama.

Liudytojas A.R. perklausius 2016 m. vasario 4 d. Saltoniškių g. 9, restorane „Gan bei city“ vykusio R. K., N. E., A. R. susitikimo garso įrašą (t. 6, b. l. 51-89), į pateiktus klausimus paaiškino, kad Lietuvoje yra viena atominė elektrinė, bet jie nedalyvavo nė viename konkurse, nepamena tokio pokalbio (t. 6, b. l. 71), apie atestatus nepamena tokio pokalbio, apie Uteną kalbant (t. 6, b. l. 72) neatsimena, to susitikimo nepamena, dalyvavo jame tik epizodais. Apie 25 metus, gal 20, gal 10, neprisimena, jei tai būtų Vilnius – Utena, tai galėtų būti eksploatacijos laikotarpis, bet negali patvirtinti. Apie kokį D. buvo kalba pokalbyje, nežino. Ką pastatė kompanijų grupė, mano, kad jis taip nekalbėjo, negali komentuoti, nes nežino, ką turėjo kiti omenyje. Neprisimena to pokalbio. Ar buvo kalba apie būsimą dalyvavimą kelio Vilnius – Utena rekonstrukcijos projekte, neatsimena. Jie, kaip įmonė, nedalyvavo nė viename I.A.E. konkurse, o kas vyko tuose pokalbiuose, neprisimena, apie kokį konkursą buvo kalbama. Nesidalino rinkos, čia vyko paprasčiausi pasvaičiojimai, pasvarstymai, kas kokį sluoksnį gali pakloti, kas gali būti subrangovas. Su R. K. nesitarė, kad įmonės bendrai dalyvaus projekte. Tai buvo paprasčiausi pasvarstymai, kas būtų jeigu būtų, kas galėtų kokį sluoksnį pakloti kuriam objekte, kas galėtų pas kažką dirbti subrangovais, kad pasidalintų resursus. Yra darbų, kurių įmonės negali atlikti ir prieš dalyvaudami konkurse turi susirasti partnerį, su kuriuo tuos darbus atliks, priešingu atveju negalės dalyvauti konkurse nei pagrįsti savo kvalifikacijos tiems darbams atlikti. Tai nori nenori reikia kalbėtis. Jeigu pats negali atlikti arba trūksta pajėgumo arba kvalifikacijos, tai visada turi su partneriu kalbėtis.

17.8.2. Įrodymų vertinimas

Kaltinamieji R. K. ir V. G. kaltinimo nepripažino, teigė, kad jokio susitarimo nebuvo, R. K. tiesiog paminėjo projektą, kuris, be abejonės, yra įdomus, V. G. į tai nieko neatsakė. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad kaltinimas dėl šio siekiamo ir pažadėto poveikio bylos duomenimis nepatvirtintas.

Kaip matyti iš 2016 m. vasario 4 d. pokalbio tarp R. K., N. E. ir A. R. stenogramos, jame minima „(duomenys neskelbtini)“ ir „atestatai“, užfiksuota R. K. frazė: „Apie atestatus girdėjau“, N. E.: „Apie tą...“, R. K.: „(duomenys neskelbtini)“, A. R.: „(duomenys neskelbtini)“, N. E.: „Cirkas kažkoksai“. Kaltinamasis R. K., perklausius 2016 m. vasario 4 d. (duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“ vykusio R. K., N. E., A. R. susitikimo garso įrašą, paaiškino, kad nepaisant to, kad Lietuvoje yra viena (duomenys neskelbtini), tardami frazes „(duomenys neskelbtini)“ „cirkas“ abu su N. E. juokėsi, teigė, jog „atestatai“ yra apie multifunkcinio projekto atestatus, pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) nugalėtojas paskelbtas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dar nepaskelbtas, pokalbio metu dar jokio klausimo apie paskelbtą konkursą nebuvo. Liudytojas A. R. tvirtino, jog pokalbio turinio neprisimena. Liudytojas N. E., atsakydamas į klausimus paaiškino, jog „KT“ buvo testuoti (duomenys neskelbtini) procesams, galbūt pokalbyje kalbama apie tai, tikriausiai buvo kalbama apie (duomenys neskelbtini) darbus, kitokie darbai negalėjo būti. Kodėl šiame kontekste minimi atestatai, negali atsakyti. Nurodė, jog „KT“ ruošėsi dalyvauti konkursuose (duomenys neskelbtini), su tuo susiję daugybė aspektų, vienas kurių yra atestatai, kurie leidžia dalyvauti konkursuose, o koks ten cirkas su jais buvo – būna visokių, negali tiksliai pasakyti. Apklausos metu liudytojas J. G. paaiškino, kad „M“ nėra laimėjusi konkursų, susijusių su (duomenys neskelbtini), yra dalyvavę viename konkurse, bet jo nelaimėjo, jie su R. K. dažnai susitikdavo, pakalbėdavo apie rinką, kitus klausimus, mano, kad jis galėjo žinoti apie dalyvavimą konkursuose, susijusiuose su (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija vertina, kad tiek minėto pokalbio stenograma, tiek liudytojų J. G., N. E. parodymai patvirtina paties kaltinamojo R. K. neneigiamą aplinkybę, jog (duomenys neskelbtini) projektai jį domino. Visgi ši aplinkybė savaime nėra pakankama pagrįsti kaltinamųjų kaltei dėl prekybos poveikiu, kadangi byloje duomenų apie siekiamą ir pažadėtą poveikį nėra.

Minėtame 2015 m. lapkričio 9 d. pokalbyje R. K., reziumuodamas proginį susitikimą, pasako ir tai: „Jūsų programa, nu, verslo atžvilgiu mums kaip ir yra tinkama, ta prasme. Jūs vis tiek esat tokie, kaip bežiūrėsi, ten... ne tai, kad verslo partneriai, bet (duomenys neskelbtini), šitoj viskas tvarkoj. Dabar aš manau, kad... ė-ė-ė... jeigu žiūrėt... ė-ė... link mūsų, tai mes matom keletą dalykų, taip sau žiūrim į priekį. M-m-m... tokių stambesnių, aš nekalbu ten, ką, ką, ką mes einamųjų nuveikėm, ta prasme, ar nuveikę, ar nuveiksim. Tai aš manau, kad mes vis tiek žiūrėsim į tą... (duomenys neskelbtini), apie kurį tau esu sakęs (duomenys neskelbtini), ypač (duomenys neskelbtini). Ta prasme, tai /Jūs/ /ir/ dabar šitą sritį valdot... Labai, ta prasme, vis tiek jūs būsit (duomenys neskelbtini), turbūt ar bus (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini)“, „Mes nelabai randam, ta prasme, kito modelio“, D. J. M. pasakius: „Panašu, kad (duomenys neskelbtini) lyderiai kurie nebus...“, po R. K.: „Jo“, po D. J. M.: „...o visi tandemai...“ ir R. K.: „Jo, jo, jo. Visi kit...“, D. J. M.: „... /kurie/ dėliosis“, R. K.: „Visi kiti...“, V. G. replika: „Aišku, čia niekada negali garantuot, bet pakol kas tai prognozuojam ir mes“. Tai yra, V. G. atsakė tik dėl prognozuojamo buvimo (duomenys neskelbtini), joks pokalbis apie „M“, (duomenys neskelbtini) komisiją ar kokį nors poveikį nevyko. Teisėjų kolegija negali sutikti, kad stenogramos turinys patvirtina siekiamą ir pažadėtą poveikį VĮ „IAEVPK“, kad ši teisėtai veiktų ir pripažintų UAB „M“ konkursų laimėtoja, kadangi duomenų apie tokias aplinkybes nei pokalbio stenogramoje, nei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje nėra. Ši kaltinimo dalis nepasitvirtino.

Pažymėtina ir tai, kad tapatūs siekiami poveikiai, aptarti šioje nuosprendžio dalyje (17), kaltinamiesiems R. K. ir juridiniam asmeniui X bei pažadėti poveikiai – kaltinamajam V. G., inkriminuoti po du kartus, dėl dviejų skirtingų kyšių – nuolaidos ir paramos VšĮ „MISP“, tuo tarpu kaltinamajam juridiniam asmeniui – U inkriminuoti poveikiai dėl vieno kyšio – nuolaidos. Pagal kaltinimo formuluotę dėl tapačių poveikių buvo tariamasi tuo pačiu metu dėl skirtingų dviejų kyšių dviejų skirtingų juridinių asmenų naudai. Pasisakiusi dėl kiekvieno inkriminuoto poveikio teisėjų kolegija konstatuoja, jog tokia dviguba, pakartotinė kaltinimo formuluotė yra nepagrįsta.

        Apibendrindama teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad kaltinimuose R. K., V. G., juridiniams asmenims – X ir U inkriminuota trylika skirtingų poveikių. Kaltinime (9 ir 11, 20 ir 22, 33 ir 35, 45 kaltinimai) šie poveikiai sunumeruoti iki septynių, tačiau kiekvienas iš pažymėtų antru ir trečiu numeriu susideda iš trijų alternatyvų, pažymėtas ketvirtuoju numeriu, savo ruožtu, susideda iš trijų atskirų. Taigi, inkriminuota trylika skirtingų poveikių (kaip buvo minėta, R. K., V. G. ir X – po du kartus), iš jų šeši – alternatyvūs, inkriminuoti poveikiai konkretiems valstybės tarnautojams bei nepatikslintiems U nariams, (duomenys neskelbtini) nariams, valstybės įstaigoms, tuo būdu, inkriminuotų poveikių skaičius iš esmės yra nebaigtinis. Konstatuotina, kad praktiškai kiekviena kaltinamųjų pokalbių frazė ar jų nuotrupa jas laisvai interpretuojant pateikta kaip savarankiškas kaltinimas. Išanalizavus baudžiamosios bylos medžiagą, surinktus įrodymus, daroma išvada, kad toks kaltinimo vertinimas, kai bet kokiu būdu siekiama įžvelgti ir atrasti nusikaltimo požymius, nepasitvirtino. Dėl kaltinamiesiems inkriminuotų kyšių, šios kaltinimo aplinkybės pagrįstumo, teisėjų kolegija pasisako atskirai.

18. Dėl kyšio kaip nuolaida U reklamai (8-9, 19-20, 32-33, 44-45 kaltinimai)

18.1. Įrodymai

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. spalio 5 d. protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis (t. 9, b. l. 1), slapta užfiksuoti tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. (K.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi V. G. (G.), vykęs susirašinėjimas SMS žinutėmis.

(duomenys neskelbtini), K.: „Labas rytas, V.. Grizau prie darbu, tai galim paciam patogiu laiku nuo 10.30 ir tolyn kavos ar sokolado. Kaip? R.k“ (t. 9, b. l. 3).

(duomenys neskelbtini), G.: „Labas rytas, 11:30 sokolado butu saunu. V.“ (t. 9, b. l. 4).

(duomenys neskelbtini), K.: „Puiku, iki 11.30 val ten. R.k“ (t. 9, b. l. 4).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. birželio 3 d. protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 69) duomenimis, slapta užfiksuotas (duomenys neskelbtini) restorane „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), vykęs R. K. ir V. G. susitikimas ir pokalbis, užfiksuoto įvykio pradžia: (duomenys neskelbtini), pabaiga: (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 69).

Lietuvos teismo ekspertizės specialisto 2017 m. balandžio 6 d. išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis (t. 12, b. l. 2), tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas R. K. balsas (šio asmens pasakytos frazės patikslintoje garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 2 priede <...>). Tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas V. G. balsas (šio asmens pasakytos frazės patikslintoje garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 2 priede, <...>). Tiriamojo garso įrašo <...> patikslinta stenograma yra pateikta šios specialisto išvados 2 priede. Tiriamasis garso įrašas (duomenys neskelbtini) <...> yra ištisinis (t. 12, b. l. 12).

Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), 2 priedo duomenimis, stenogramoje yra pažymėta: /.../ vietos, kur pasakyti žodžiai nėra suprantami; /žodis ar frazė/ – vietos, kur dėl pasakytų žodžių kilo abejonių; (frazė) – papildoma informacija. K – R. K., G – V. G., P – padavėja (t. 12, b. l. 15).

G.: Pasižiūrėsiu /tada/. Kas dar? K.: Daugiau ką aš žinau. G.: Aš ten galėsiu, tokių pasiruošęs jau šiek tiek idėjų, pas mus, pradedam, žinai, sugalvot su rinkimais, gal kažkada... K.: Mhm. G.: ...su Z. galim kartu sėst? K.: Galim su Z., galim... ė-ė-ė... Mes, vat keliaudami su D. palietėm tą bendrą temą... G.: Mhm. K.: Ė-ė-ė... galim su Z.. Galim... ė-ė... /.../, sakykim, sėst kokios vakarienės. Dabar labai sunku pasakyt, nes nežinom kaip jūsų, jūsų formalųjį (duomenys neskelbtini) vertint. G.: Ta prasme? K.: Su (duomenys neskelbtini), be (duomenys neskelbtini)? G.: /.../. K.: Su tavim, dar su kuo /nors/? G.: Galim. K.: Ne, ne. Čia pats kaip vertini? G.: Bet aš jį vertinu gerai. Viską daugiau... K.: Mes nenorim, mes nenorim pervertinti, ta prasme. Ir sugriauti mūsų santykių... į-į-į... įsiliejant naujiem žmonėm, kurio... nu, aš... kol kas aš jį suprantu labiau kaip marketiginį veiksmą. G.: Ne, bet /.../. Bet, ta prasme... K.: Mhm. G.: ... galim kartu ir su juo, aš ir šefas. K.: Žėk, mums jis nebūtinas. Tu nuspręsk, sakykim, su kuo keturiese galim pavakarieniaut. G.: Gerai. K.: Va taip va. Žiūrėk... G.: Tai... K.: Tada V., V. ne V., ar nežinau. Bet kas. G.: Žiūrėk. K.: V. B. gal, ką jis, yra laikin... Jis buvo laikinasis. G.: Ne. K.: Tai pažiūrėk per tą laiką. G.: Tai, tai... K.: Mhm. G.: ...pasigalvojam. K.: Mhm. G.: Mes... šią savaitę jau norim maždaug išsidėliot savo viduj, ką mes įsivaizduojam... K.: Okei. G.: ...ta prasme. Ir mes norim, lapkričio mėnesį... K.: Mhm. G.: ...turėsim jau pradėt... K.: Mhm. (t. 12, b. l. 24). G.: ...norim pradėti šiek tiek... K.: Mhm. G.: ...judėti. Tai man va būtų gerai spalį kažkada tai su... K.: Jo. Tai su Z... G.: Pavakarieniauti. K.: Su, su Z. jo. Čia galit, galim iš pradžių su Z., galim po... Su Z. antras /etapas/. Kaip pačiam patogiau? G.: Čia jau... K.: Mhm. G.: ...nuo jūsų priklauso. K.: Jo. G.: Jūs čia valdžia šitoj vietoj. K.: Ne, tai mes norim korporatyviai pažiūrėt. G.: Gerai. K.: Logiškai būtų pavakarieniaut... G.: Mhm, gerai. K.: O po to realizuojam. G.: Tai sakykit, kada... K.: Kad mes rasim bendrą kalbą aš neabejoju. G.: Ne. Tai, tai žiūrėkit. K.: Mhm. G.: Tai padarom labai paprastai. K.: Mhm. G.: A-a... Kada jums, sakykit, patogu vakarienė? K.: Mhm. G.: Aš tada derinu... K.: Mhm. G.: ...kas galėsim... K.: Mhm, mhm. G.: ...vakarienėj būt iš mūsų pusės. K.: Okei. G.: Ir tada jūs... jūs susižiūrit... K.: Galim ir trise vakarieniaut, /supranti/... G.: Galim... Galim... K.: Mums ne problema. G.: Tai žiūrėk, aš pasiderinsiu. K.: Tu pats žiūrėk. G.: Aš pasiderinsiu. Tiesiog jūs pasakykit kada. K.: Mhm. Gerai. G.: Nes man būtų gerai spalio pirmoj vat pusėj. K.: Mhm. G.: Pirmoj. Nu, dviejų ten savaičių... Nes aš tada galėčiau, žinai, visą... K.: Mhm. G.: ...visą strategiją... K.: Mhm. G.: …nes mes ten turim žinai. Pas mus ir srautai jau prasideda… K.: Mhm. G.: …finansiniai. K.: Mhm. (t. 12, b. l. 25). G.: ...mes ten dotacijas gaunam... K.: Mhm. G.: ...norim paleist... sudarinėt kontraktus. Paleist ten /.../... K.: Mhm. G.: ...ir visą kitą. Tai vienas dalykas. K.: Mhm. G.: Tai... man, jeigu spalio vidury, mes tą dalį su jumis susikalbam, kad... K.: Mhm. G.: ...mes jau žinom kaip su jumis kalbam ir... K.: Taip. G.: ...bendraujam ir visą kitą. K.: Mhm. G.: Tai aš maždaug... dar turiu porą savaičių paleisti, žinai, vat galima, tada su Z. susėsti... K.: Taip. G.: ...apsitarti, ką jinai mato, kur... K.: Mhm. G.: ...kur, kaip geriau, tada... K.: Mhm. G.: Lapkričio pradžioj aš turiu jau... visas žinias. K.: Mhm. G.: ...ir lapkričio vidury aš galiu startuot. Man būtų toks grafikas... K.: Labai liuks. G.: ...super. Super. Taip neskubant, bet... K.: Mhm. G.: ...ir nestovint vietoj, žinai. K.: Mhm, gerai. Tai aš, kadangi... principiniai, man reikia /.../ sužinot darbotvarkę, tai, o kadangi aš po pie... po pietų turiu, turiu su juo pasitarti, tai aš tau atmesiu sms‘u... ė-ė... G.: Gerai. K.: ...kitos, sakykim, ir dar kitos savaitės galimas... G.: Gerai, gerai. K.: ...dienas. G.: Gerai, jokių problemų. K.: O ten nuspręsim. Mes galim būt dviese, galim būt trise, žinai. G.: Gerai. K.: Dviese busim tikrai. G.: Gerai. K.: O tu jau ten pasirink. Tiesiog pats geriau matai vidinę partinę virtuvę ir... G.: Nu, gerai. Ne, pas mus su V. nėra jokių problemų... K.: Mhm. G.: Ta prasme, mes viską... K.: Mhm. G.: ...derinamės, koordinuojamės. K.: Mhm. G.: Susiskirstę esam sritim... K.: Mhm. G.: Bet... kartais, žinai, supranti... K.: Man atrodo jis šiek tiek kosmose, ta prasme, pakilęs dėl to... taip... G.: Supranti, kas yra gerai? K.: Mhm. (t. 12, b. l. 26). G.: Nenoriu kartais sukurti per daug mistikos, kad... K.: /.../. G.: ...aš kažką čia tokio darau, ko niekas daugiau nežino... K.: Mhm, mhm. G.: ...žinai... K.: Mhm. G.: ...ir po to visiems... K.: Supratau. A-a... Supratau. G.: ...visiems atrodo... K.: Mhm. G.: ...kad, žinai... K.: Mhm. G.: ...kad kažkur tais, kodėl tu ten kalbiesi, o kiti nesikalba. K.: Mhm. G.: Tai kartais aš specialiai net... ė-ė... bent jau paklausiu ar jūs norite dalyvauti tam, kad... K.: Mhm. G.: ...pamatytu, kad tai nėra kažkas tai ss... K.: Mhm, supratau. G.: ...nežemiškų dalykų... K.: Mhm. G.: ...ir po to, žinai, man lengviau reikia lygiai taip pat, nu, žinai, būna man reikia su jais kalbėt, sakyt, klausykit chebra, laikomės šitos linijos ir panašiai... K.: Mhm, Mhm. G.: ...tai tada visi žino, kodėl mes laikomės. K.: Mhm. G.: Ne, ne kažkokia mistika yra... K.: Mhm. G.: ...ir panašiai, tai... K.: Mhm. G.: ...tai dėl to aš... ė-ė-ė... taip kartais žiūriu, tiktais tiek, kad, žinai, pas jį grafikai būna visi ten /skraidantys/... K.: Supratau. G.: ...tai jis jau kartais sako – klausyk, sako, davai... aš žinau, kad tu tą darai, kad tu čia susitinki... K.: Mhm. G.: ...kad tu čia dirbi... K.: Mhm. G.: ...ir mes nesukam galv/ų/, žinai. K.: Mhm. G.: Tai tokie iš tos... K.: Mhm. G.: ...iš tos pusės. K.: Tai jis, pala, antradienį išskrenda, penktadienį grįžta? G.: Iš esmės, tai antradienį išskrenda, ketvirtadienį vėlai vakare grįžta. Tai penktadienį /įprastai/ jau būna. K.: Mhm. G.: Bet... ė-ė-ė... žinai... K.: Jeigu jis bus tas. G.: Jo, tas. Bet, žinai… kaip sakyt… įprastai dėl to nebūna jokių problemų, žinai, jisai žino… K.: Mhm. (t. 12, b. l. 27). G.: Nu, /vot/ kad... kad veiksmas vyksta, kad juda... K.: Mhm. G.: ...ir... K.: Mhm. G.: ...jam tai nekelia... K.: Mhm. G.: ...jokių problemų. Tai... tai dėl to galim prie jo taip ne... nepulti būtinai derintis, bet, jeigu bus proga... K.: Mhm. G.: ...tai jis gal ir prisijungs. K.: Supratau. Supratau. Čia jau kaip tau patogiau. G.: Nu jo, tai, sakau, aš... K.: Mhm. G.: ...žinai, kartais nesinori sukurti per daug tokių... K.: Mhm. G.: Kaip sakai, visi po to galvoja – o kas čia vyksta... K.: Mhm. G.: ...o kas čia darosi, žinai. K.: Mhm. G.: Aš sakau, na palaukit, jūs po to matot rezultatus... viso šito, sakau, (nusijuokia). K.: Nu, jo. Ne, nu, matai. Čia yra... ė-ė-ė... nežinau, dvejopos, ta prasme... Ė-ė-ė... kaip sakyti... ė-ė-ė... Pas jus aš taip niekada nepastebėjau tokio pobūdžio problemų, bet pa... objektyviai jūs esat mūs... mūsų artimi ir sąjūdiečiai. Tai va tie sąjūdžio kosmonautai, kur nu... nutolę... kaip antai... G.: Mhm. K.: ...koks G., pavyzdžiui, arba... Š. gal ne taip toli nuto... nutolęs, tai... tai jo supratimu niekas... Čia M. nieko neveikia Vilniuje. G.: Mhm. K.: Niekas nevyksta. Ė-ė... pinigai kažkaip tai atsiranda iš niekur ir jis sau ramiai... /.../ ... G.: Daro ką nori... K.: Jo, jis ramiai sau daro ką nori arba nedaro to ko reikia. Man tai jo, tai tas toks... ė-ė... kaip tas, tas... tas čia žinojimas kartu yra ir... arba jautimas yra svarbus. G.: Na, mes, kaip sakyt, mes niekada nenorim... K.: Mhm. G.: ...per daug išplėsti to rato, dėl to, kad čia, žinai, irgi nėra tikslo to. K.: Natūralu. Matau. G.: Bet... ė-ė-ė... bet yra, žinai, komandinis dalykas ir ta prasme... K.: Mhm. G.: ...tai yra, žinai, toj komandoj... ė-ė... žaidėjai, kurie, nu... Supranti? Žinai, kaip sakau... Būna... nu, neduok Dieve, pavyzdžiui, susergi ar kažką tais... K.: Tai aišku. G.: ...kažkur tais iškrenti. K.: Mhm. G.: Ir po to būna, supranti, kažkas vyksta, o tu... K.: Mhm. G.: Ir kai visa sistema, daugiau niekas, nieko nežino... K.: Mhm. G.: Tai, supranti, tada prasideda kažkokie nesusipratimai, visą kitą... K.: Mhm. (t. 12, b. l. 28). G.: Aš, sakau, palaukite. Čia, žinai, aš vat /.../ . K.: Mhm. G.: Aš jum galiu va... K.: Mhm. G.: ...taip nuo organizacijos kalbėtis. K.: Mhm. G.: Tai, sakau, organizacija po to turi lygiai taip pat turėt, žinai... K.: Mhm. G.: ...tęstinumą ir supratimą, žinai, vienodą. Tai dėl to. K.: Mhm. Supratau, supratau. Okei. Nežinau, kas dar? G.: Viskas. K.: Kokie dar? Klausimų daugiau jokių? G.: Aš tik norėjau, kad /tu/ žinotum kas, kas, kokia... K.: Mhm. G.: ...situacija yra, žinai. Kodėl bus... K.: Mhm. Nu... Okei, nu vat stebiu aš tą situaciją. Tos vienos... <…>“ (t. 12, b. l. 29).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. birželio 3 d. protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 100) duomenimis, slapta užfiksuotas (duomenys neskelbtini) restorane „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), vykęs R. K. ir V. G. susitikimas ir pokalbis, užfiksuoto įvykio pradžia: (duomenys neskelbtini), pabaiga: (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 101).

Lietuvos teismo ekspertizės specialisto 2017 m. gegužės 16 d. išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis (t. 12, b. l. 33), <...> tikėtina, kad tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas R. K. balsas (šio asmens pasakytos frazės garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 1 priede <...>). Tikėtina, kad tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas V. G. balsas (šio asmens pasakytos frazės garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 1 priede <...>). Patikslinto tiriamojo garso įrašo <...> stenograma yra pateikta šios specialisto išvados 1 priede. Tiriamasis garso įrašas (duomenys neskelbtini) <...> yra ištisinis (t. 12, b. l. 43).

        Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), 1 priedo duomenimis, stenogramoje yra pažymėta: /.../ vietos, kur pasakyti žodžiai nėra suprantami; /žodis ar frazė/ – vietos, kur dėl pasakytų žodžių kilo abejonių; (frazė) – papildoma informacija. K – tikėtina R. K., G – tikėtina V. G., P – restorano padavėja (t. 12, b. l. 44).

<...> G.: „Suprask nuo anot tų, kur buvai davęs lapų, niekaip aš negaliu /sutikrint/, aš (duomenys neskelbtini) klausiau. Tai sakau... K.: Aha. G.: Aš jai atidaviau... K.: Aha. G.: ...sako, aš perdaviau... K.: Aha. G.: ...bet sako, kadangi ta vadovė spaudos atstovei dabar iš... nespėja, (duomenys neskelbtini) tyria, nu tai kitam ji ten... K.: Mhm, mhm... Ai, nu, nu, nu. G.: ...taryboj, supranti tai sako, aš jos tiesiog negaliu paklaust... K.: Mhm. G.: ...ar viskas tvarkoj. K.: Mhm. G.: Nu tai sako, atiduot atidavė. K.: A, nu tai suprantu. K.: /Jeigu/ atidavė tai gerai. Tai ten palauk inspekcija dešimtą dieną man rodos /.../ G.: Nu tai va dar ši... aš pabandysiu... K.: /Nu tai viskas.../ G.: ...aš pabandysiu... Dešimta diena kas čia yra? Ne, dešimta turbūt negali būti... K.: Neatsimenu, ten parašyta arba aštunta... G.: Kas čia yra?... Nu, aš vakar jos dar užklausiau. Sakė jin ketvirtadienį /jau/ turėtų matyt, /žinai/. K.: A, tai tvarkoj. G.: Tai... nu žinai... K.: Mhm. G.: Kas nuo manęs priklauso padariau, o ten po to žiūrim. Nors žinai, kol pabandys įsikišti, kad kažkas... Taigi matys, kad kažkas dar ne taip... (t. 12, b. l. 44). K.: Mhm, tada duosiu žinot... G.: ...tai /jus/ irgi duokit, duokit žinot, aš tada pabandysiu... jau tiesiogiai tenais pasiklausti kas ten jiems nepatinka... K.: Gerai. G.: ...kas ten kliūva. Bet, manau, kad būtų logiškiausia turėtų būt per ją, nes įprastai labai taip jau atsakingai pas ją. K.: Ne, taip labai gerai, tai labai gerai vis tiek pamatys. /Aš/ manau, kad ketvirtadienis /nėra/ /.../ ... trumpas dalykas tai... ė-ė... dėl tos mūsų bendresnio pobūdžio vakarienės tik /mums/ pirmadienį pasirinksit... ta prasme... Mes prisitaikysim. Sekantį dar sekantį, ar kažkada tolyn ta prasme... G.: Aš paklausiu tada V.. K.: Jo. G.: Ė-ė... sakė tai visai... K.: Mhm. G.: ...nieko prieš sudalyvaut būtų. K.: Jo. G.: Aš tikrai nieko prieš, kad jisai... K.: Mhm. G.: ...šiaip dalyvautų... K.: Mhm. G.: ...kad jaustų irgi pulsą. K.: Mhm, o... G.: Juo labiau, kad sakė, jie karts nuo karto irgi su... su vadovais, sako... K.: Jo. G.: ...susitinkam, sako tai... K.: Jo, susitinka, tiesiog tokiam amplua manau nebuvo dar susitikęs. G.: Nu gal būt, bet tai... K.: /.../ kad ne. Dabar žiūrėk... ė-ė... klausimas yra rimtesnis, kaip tavo manymu atrodo greitieji kreditai? G.: Ė-ė... atrodo... K.: Nuo praeitos savaitės jie davė. Ta prasme kaip atrodo taip ir... G.: Sutarėm su B... K.: Mhm. G.: ...su B. aptariau... K.: Mhm. G.: ...ir su jų /bus/ dar /viena karta/ ...įdėsim... nuo (duomenys neskelbtini) įsigalioja. K.: Mhm. G.: Lapkritį maždaug... dabar taip kalbam... lapkritį priims... K.: Mhm. G.: (duomenys neskelbtini) įsigalioja. K.: Mhm. G.: Bet žinai, B. kažkaip /paplūdęs/, jisai... jam vos ne ypatingos skubos buvo užsimanęs /padaryt/ /.../ K.: Nu aš pastebėjau šitą. G.: Sakau, kas jums ten dega, sakau jum... jie tiesiog... ta prasme. Nes jau nežiūrint į nieką, jisai... pagal dabartinę struktūrą, jisai negali... K.: Suprantu. į/bet aš paprašysiu <…> (t. 12, b. l. 45). <...> G.: Tai... B. pasakė taip, okei, sako, (duomenys neskelbtini). Nu, sako, (duomenys neskelbtini). Aš sakau, (duomenys neskelbtini). <…> G.: Tai susitikom per vidurį... K.: Aha. G.: Tai jeigu jie laikysis savo žodžio... K.: Mhm. G.: ...tai tada turėtų kitą savaitę komitetas tą svarstyt. K.: Mhm. G.: Bus užregistruotas pasiūlymas ten dar su keliais pasiūlymais. K.: Mhm, mhm. G.: Ir jeigu jie laikysis, nu mūsiškiai tikrai turi laikytis... K.: Mhm. G.: ...ta prasme, ten dar vienas kitas ir turėtų užtekti. K.: /Supratau/. G.: Dabar tiktai leis įsigaliojimas (duomenys neskelbtini). K.: Mhm. G.: Dabar yra (duomenys neskelbtini). /.../ ... K.: Mačiau aš šitą. G.: Jį pataisė, šiek tiek perkėlė nuo (duomenys neskelbtini)... Bet, bet, žinai, ten nu... aš tikiuosi, kad visi protingi, bet ten iš tikrųjų jis negali figūruot, nes ten reikia registrus dar sutvarkyti, tai... K.: Mhm. G.: ...jam taip kažkaip /jie/, žinai, (duomenys neskelbtini) man atrodo /perdėm/ optimistiškai nusiteikęs yra, K.: Mhm. G.: ...kad jis yra pasiruošęs. K.: Aa. Mhm. G.: Bet, žinai... jų ten ateina kažkas ten, Š. /prastūmė/, nu jie žinai... K.: Mhm. G.: ... /.../ kuo greičiau. K.: Mhm. G.: Tai čia tokia... gal jie užsidėdami irgi rezervą gal... K.: Mhm. G.: ...gal, iš pykčio ten ant jų, bet... K.: Mhm. G.: ...nu... žinai... <…> G.: Dabar, žinai, aš tikiuosi, kad, sakau vat, kaip jie... K.: Mhm. G.: …kaip jie laikysis. (t. 12, b. l. 46). K.: Mhm. Supratau. G.: B. sakė, aš su savais pasikalbėsiu, sako, iš esmės, nu... K.: Mhm. G.: ...turbūt logiška. K.: Supratau, okei. G.: Kad, žinok... K.: Mhm. G.: ...matysim kitą savaitę, nes ten dabar specialiai dar nepuolant registruoti viską... K.: Mhm. G.: ...kad tiesiog tegul viskas susistovi, ten dabar dar šaršalas užvirė... kad ten... ė-ė... suklastojo kažkas komitete ten... ė-ė... /.../ kad žinai. Bet ten... K.: Čia ėjimas /.../. G.: Taip. Aš ten abejoju, kad ten to klastojimų versija šiek tiek ten... K.: Aš irgi šiek tiek abejoju... bet... ė-ė... G.: Bet jeigu jie ten nori, aš taip ir pasižiūrėsiu ir dabar va atėjo iš (duomenys neskelbtini), atidaviau tuos dokumentus, sakau, jūs tada irgi pasitaisykit, pasižiūrėkit... K.: Mhm. G.: ...kaip jis atrodo... K.: Mhm. G.: ...sakau, aš negaliu dabar garantuot, kad ten iš tikrųjų kažkas klastoja. A. P. paklausiau, nu /.../ tai sakau /apie ką/ /.../ /žinai/. K.: Aha. G.: Bet jisai sako, yra ten, sako, viena klaidelė, bet, sako, jin daugiau redakcinio pobūdžio, žinai. Tai tokių redakcinio pobūdžio, tai žinai, čia prie kiekvieno įstatymo yra. K.: Tu žinai kas yra man rodos, tarp mūsų kalbant, man rodos oficialiai lobistai /.../ ir ieško pasiteisinimo. Aš taip galvoju R. /klausys/. G.: Gal būt, žinai. Tai, supranti... aš ten... ne... nebelabai suvokiu esmės, žinai, kurioj vietoj jie ko dar ten nori, žinai... K.: Mhm. G.: ...nes ten... jie dėl išdavimo ten sąlygų ten kažką tai... K.: Mhm. G.: ...jis norėjo pataisyti ten, žinai, tai mėnesis ten registruota visa kitą, bet... ten tada su B. jie nesusitarė, žinai... K.: Mhm. G.: Tai aš jam sakiau, nu, sakau, klausyk, nu yra darbo grupė... /.../ nariai. Tai, jeigu visi darbo grupės nariai sutinka, tai sakau, aš nieko prieš, ta prasme... K.: Mhm... G.: ...tam turiniui. Bet, sakau, nu kiek, sakau, aš galiu būti durnelio vietoj, /žinai/, vienas kaip... kaip pionierius, žinai. Sakau, palaikau jūsų /.../ nuostatą... K.: Mhm. G.: ...B. vis atmeta. Tai aš /kaip/ instruktavau mūsiškius, sakau, jeigu matot, kad yra šansų, kad praeina ir B. ten palaiko visi kiti… K.: /…/ G.: …tai, sakau, ir jūs palaikykit. K.: Mhm. G.: Bet jeigu matot, kad beviltiška, nu tai, sakau, kam ten, žinai… K.: Mhm. G.: …veržtis į pirmas gretas ir po to, žinai... (t. 12, b. l. 47) K.: Mhm. G.: ...vaidinti... /.../ bus. K.: Nu jo. Supratau. G.: Taip mes, kaip sakyt... jiems nekenkiam, padedam, bet nu protingai, žinai, ta prasme. Jeigu jūs dar matot, kad kažką reikia, sakykit, dar /aš/ /.../ K.: Taip aš noriu vat... turėčiau šiandien ryt, pasižiūrėt... ė-ė... kas ten mums... ė-ė... netiesiogiai paliktų daugiau erdvės /.../ Čia aš gal būt pasižiūrėsiu tuos punktus. Netgi pasiformuluosiu... Paskui pasitarsim, kaip daryti, nes jeigu teikimus daryti. G.: Jo, nes visa tai reikia daryti praktiškai iki kitos savaitės... ė-ė... antradienio. K.: Mhm. G.: Dar pirmadienį dar yra tinkamas laikas, po to dar galim, bet, žinai, jau rizikuojam. kad... ė-ė... K.: Kad įnešt į darbotvarkę? G.: Jo. K.: Mhm. G.: Dabar matai komitetas šią savaitę nebuvo. Jie dar turi neapsvarstytų pasiūlymų. K.: M. Mhm. G.: Tai jie logiškai /nu/ planuoja taip žinai... Supranti, kas yra. Esmė yra tokia: G. susitaria, kad /.../ ... K.: Mhm. G.: ...ir išima iš darbotvarkės. Ate... ateina kokia Š... tarsi būtų iškart /per/ nauja, nu tiesiog... K.: Mhm, supratau. G.: ...žinai, neturim ką padaryt, nes... aš ir dabar va kur buvo prieš tai darbotvarkė... Komitetas padavė žinai, /kad/ išnagrinėjo? Aš su L. atėjau, susitariau, sakau, /klausyk traukiam/. K.: Mhm. G.: Sakau nu žinai, sakau ką, ką tu gali padaryt, jei /jie/ yra išbraukti. Bet jeigu į (duomenys neskelbtini) sueigą ateina vienas iš (duomenys neskelbtini) ir jį palaiko visa armija kas buvo, nu net ir (duomenys neskelbtini) ten nieko negali padaryt, nes ten dėl procedūrinių dalykų tą išbraukėm ten, žinai, išsikūrėm patys tik tai va. Nu, žinai... K.: Supratau, V.. G.: Tu būdamas vidui... Nors dabar sukalbėjom, sukalbėjom, kad maždaug taip, sakau, klausyk, B., nu tai lapkričio mėnesį be streso mes, sakau, dabar darom klaidas, žinai, patys... ė-ė... pri... priveliam, sakau, į tą projektą, sakau... padarom be streso, žinai, lapkričio mėnesį priėmimą. Gerai, jisai lyg ir... sako gerai, čia žinai, ten jisai pats toks turbūt, žinai, ne visus valdo, žinai. K.: Mhm. G.: Pas juos ten irgi yra /.../. Mūsų iniciatyvos tikrai nebus ir bus geriau... K.: Mhm. G.: Lengvas tempas šitam. K.: Bet tai, ta prasme, prie bet kokio „rasklado“ /viskam/ reikalinga žmonių. Jau ir taip daug padaryta, ta prasme, ir... jeigu dar tas nusikels ir... G.: Turėtų nusikelt, aš manau, kad... K.: Tas priėmimas po Naujų buvo labai psichologiškai svarbus. G.: Aš suprantu, bet nu žinai... Jeigu tai priklausytų... K.: Aš viską suprantu. G.: …nuo, nuo manęs žinai… K.: Aš tau be priekaištų… /…/ rankų… (t. 12, b. l. 48). G.: ... /.../ jo, bet, jo aš tą suprantu irgi, bet žinai, kaip mūsų /.../ (pašnibždom). Kaip /sako/ ...kai yra aplinka draugiška... K.: Mhm. G.: ...tai tu gali nuveikti žymiai daugiau. K.: Mhm. G.: Ten, žinai, ten jau... ten paėmėm specialiai //keturias/dešimtą/ /.../ ir darbo grup/ė/ ir irgi panašiai ten nu ir kaip... Ten ką norėjom, ten padarėm, bet dabar jau žinai, kur ten nebuvo... viso (duomenys neskelbtini), žinai, įsikišimo. Dabar, supranti, iššoko (duomenys neskelbtini), iššoko (duomenys neskelbtini). Jeigu jie nešoktų... K.: Mhm. G.: ...jokių problemų. K.: Net jeigu nešoktų (duomenys neskelbtini) turbūt irgi nebūtų baisi problema? G.: Jo. K.: Mhm. G.: Kiti nei praktiškai neiššoka, ten eina... Vasarį šito daikto pasiūlymus dėl to įstatymo /norėjo/ labai daug. K.: Mhm. G.: Bet mes tada /nekildinom/ /.../, nekreipėm dėmesio į juos. K.: Mhm. G.: Tegul jie daro pateikimą, metam į komitetą, komitetas perduoda darbo grupei ir, žinai, ten jie ir sėdi. Supranti ir visas taip visai ėjosi /.../. K.: Jo, jo. G.: Bet dabar jau žinai, kai patys (duomenys neskelbtini) įšoko su tuo projektu, aš nelabai suprantu kam jiems jis ten baisiai taip reikalingas, bet tai... K.: Gal (duomenys neskelbtini) ką nors keičia? G.: Nu žinai, ar (duomenys neskelbtini) tas rūpi? K.: Greičiausiai nerūpi /.../. G.: /.../ (duomenys neskelbtini) kamikadzės. K.: Bet yra, yra kaip yra žinai, negali /.../ G.: Čia (duomenys neskelbtini) taip, jie ten dėl turinio buvo... K.: Mhm. G.: ...jie... bet, kai darbo grupė baigė savo darbą, jie buvo patenkinti. K.: Jo? G.: Jo ir jie, žinok, neforsavo. Bent jau, kad eit kažkur tai /.../ ir aš girdėčiau, kad jie forsuoja... /.../ tai, žinok, kalbėdavo su (duomenys neskelbtini) ar kažkas ten, patį B. jį užkniso, žinai, sako, kad tu užlaikai. K.: Mhm. G.: Nei jis užlaiko, nei ką. K.: Mhm. G.: Komitetas jam, žinai... K.: /.../ numeta. G.: Žinai, valdo tą komitetą, ten dar būtų galima paskambinti, /.../ ribotų ten porą savaičių, žinai, gali ten... pasakyt, nu ten... K.: Matyt, matysim galų gale atsidėjo į lapkritį... G.: Nu kaip, žinai, aš negaliu garantuot... K.: Supratau, supratau. G.: …kad, kad ne iššoks vėl koks nors… K.: Mhm. (t. 12, b. l. 49). G.: ...a prasme, iš mūsų pusės nebus... K.: Mhm. G.: ...iniciatyvos. K.: Mhm. G.: Ta prasme mes, mes tą, žinai, sutvarkom tada. Nes, matai, mes... K.: Supratau /.../ G.: ...ir tarp mūsų, žinai, /.../ visokie /.../ /nebaigti/... Mes turim... ė-ė... K.: Šią savaitę /jus/ neturit... G.: Šitą savaitę neturim. Kitą savaitę – dvi dienos... Ir po to biudžeto pateikimas ir viskas. Jeigu... K.: Mhm. G.: ...jeigu viskas tvarkoj, man atrodo iki lapkričio net posėdžių nebeturim. Tai va. K.: Tai lapkritį – biudžetas, biudžetas, biudžetas, biudžetas. Nu aišku/.../ G.: Ne visai... /tik/ biudžetas... Matei biudžetas /iš/keliaus... ė-ė... K.: Mhm. G.: ...į (duomenys neskelbtini) vėl pasvarstymui, tai. K.: Mhm. G.: ...mes /dirbsim/ jau tada tuo... K.: Mhm, mhm. G.: ...tuo... tuo tarpu. Teoriškai gali padaryt... K.: Mhm. G.: ...nulinį posėdį, bet... pakol kas L. tokios... laikosi principo, jeigu yra pagal statutą pertrauka, tai reiškias pertrauka, žinai. K.: Mhm. Tai paskui lapkritį posėdžiaujat... nu ir /kreditas/ /.../ iki Kalėdų tada. G.: Jo. Nu aišku. Kas dar? K.: Nieko. G.: Viskas? K.: Viskas, taip norėjau pra... pra... prasičekint, pagalvojau, nu, ta prasme, kad ne posėdžių diena. (t. 12, b. l. 50) <…>“.

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. spalio 5 d. protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis (t. 9, b. l. 1), slapta užfiksuoti tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. (K.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi V. G. (G.), vykęs susirašinėjimas SMS žinutėmis.

(duomenys neskelbtini), K.: „Sveikas, V.. Planuojam rytdienai kavos/sokolado? R.k“ (t. 9, b. l. 5).

(duomenys neskelbtini), G.: „Laba, gerai, kada patogiau?“ (t. 9, b. l. 5-6).

(duomenys neskelbtini), K.: „Negaliu per pietus nuo 11.50 iki 13.30 val, ir nuo 16 val. Kt laiku prisitaikau.“ (t. 9, b. l. 6).

(duomenys neskelbtini), G.: „O kaip ankstyvas rytas, pvz, 8:30?“ (t. 9, b. l. 6).

(duomenys neskelbtini), K.: „Puiku. Iki. R.k“ (t. 9, b. l. 6).

(duomenys neskelbtini), G.: „Sutarta“. (t. 9, b. l. 6-7).

(duomenys neskelbtini), K.: „Aciu“ (t. 9, b. l. 7).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. birželio 3 d. protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 122) duomenimis, slapta užfiksuotas (duomenys neskelbtini) restorane „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), vykęs R. K. ir V. G. susitikimas ir pokalbis, užfiksuoto įvykio pradžia: (duomenys neskelbtini), pabaiga: (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 122).

Lietuvos teismo ekspertizės specialisto 2017 m. gegužės 18 d. išvados Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis (t. 12, b. l. 57), <...> tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas R. K. balsas (šio asmens pasakytos frazės patikslintoje garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 2 priede <...>). Tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas V. G. balsas (šio asmens pasakytos frazės patikslintoje garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 2 priede <...>). Tiriamojo garso įrašo <...> stenograma yra pateikta šios specialisto išvados 2 priede. Tiriamasis garso įrašas (duomenys neskelbtini) <...> yra ištisinis (t. 12, b. l. 69).

Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), 2 priedo duomenimis (t. 12, b. l. 72), stenogramoje yra pažymėta: /.../ vietos, kur pasakyti žodžiai nėra suprantami; /žodis ar frazė/ – vietos, kur dėl pasakytų žodžių kilo abejonių; (frazė) – papildoma informacija. K – R. K., G – V. G. (t. 12, b. l. 72).

K.: „Dėl praeito pirmadienio tu nedavei žinių. G.: Dėl praeito pirmadienio negalėjau, yra kitas pirmadienis. Greičiausiai, taip pasakė, devyniasdešimt procentų. Jis turi pasitikslinti ar neišskrenda. K.: Mhm. Supratau. G.: Bet. Žinai, galim tikėtis. Aš šiandien... K.: Tai mudu su D. šiaip rezervavęsi. Tai jeigu gausis, tai iki kokio penktadienio patvirtink. G.: Tai aš šiandien turbūt patvirtinsiu. Va, dabar va, valdyba pas mus bus. Ir sakau. K.: Nes po to D. išvažiuos nuo dvidešimt pirmos ir... G.: Gerai. K.: Ir /.../ bus. Ilgesniam laikui. G.: Gerai. Tai planuojam kitą penktadienį. K.: Gerai. G.: Šiaip, mes su (duomenys neskelbtini) irgi tariamės. K.: Mhm. G.: Sakau. Jisai. Jis man padėjo patvirtinti, patvirtint, bet mes prasilenkėm. Kaip tau sakiau. K.: Mhm. Ai, teisingai. G.: Ten jisai kalbėjo žinai, o aš sėdėjau tiktai. Biškutį pasėdėjau. K.: Mhm. Jo. Ok. Užsižymiu tada. Tai laikykim, kad mes jus kviečiam. Jeigu jūs patvirtinsit, mes vietą kažkokią... G.: Ai, palauk. Aš kitą pirmadienį, paties manęs nebus. K.: A. Ok. G.: Va, kame reikalas. Ir aš dabar prisiminiau. O kada tada grįžta? K.: Tada planuokim po lapkričio antros. Nu, ta prasme. Aš nežinau, antra turbūt išeiginė. G.: Nu, jo. K.: Jo. Tai kokią lapkričio, tada devintą matyt. G.: Gerai. Tai preliminariai lapkričio devintą tada dedamės. K.: Mhm. G.: Aš tiktais pasiklausiu, tada šiandien gal net ir duosiu vis tiek žinoti. K.: Mhm. Nes jeigu paties nebus, tai... G.: Ne, manęs nebus, aš išskrendu į (duomenys neskelbtini). K.: Ok. G.: Užsirašau tada devynioliktą valandą. Ar kada? Anksčiau? K.: Gerai. Galim anksčiau. Kaip jūs, žiūrėkit. G.: Galim šeštą. (t. 12, b. l. 72). K.: Ok. Aš užsirašiau šeštai, jeigu ką, ten galim stumti arčiau netgi, jeigu norėsi. Galim vėliau. G.: /.../ ...Užsirašysiu aš tada. K.: Mhm. G.: /.../ /išvažiavo/. Ir vis tokių komandiruočių vis... iškrenta, kad reikia išvažiuot /laiks nuo laiko/. K.: Kaip jūs? G.: Gerai, dėliojamės, žinai, ten viską. Bandome viską apsikalbėt <…> K.: Dabar žiūrėk, V.. Aš vakar padariau tokį dalyką. Šiaip manau, kad gerai padariau, nors... ė-ė... aš vakar su (duomenys neskelbtini) pietavau. Ir apie viską... Ir jam labai patariau, kad jeigu jis nori kalbėtis su U, tai su tavim kalbėtųsi. G.: Gerai. K.: Sakiau, negaišk laiko ten su... su... su... Prie visos pagarbos V., kol kas jis yra „pirktinis menedžeris“. G.: Gerai. Tai tvarkoj. Šiaip tai... ė-ė... Galim su juo pasikalbėti. K.: Ta prasme, aš nežinau. Jis kalbėsis, nekalbės, bet jisai... G.: /Tas OK/. Leng... K.: ...bandė nusiskaičiuoti ir supratau, kad pas jį taikiklis nusimušęs. G.: Lengva labai... /.../ ... lengvai mes ten, žinai, persimetėm keliais žodžiais su /.../. K.: Mhm. G.: /.../ Pasi... pa... pasi... pasikalbėsim, jeigu jisai /ateis/... K.: Ne, tai... jo iniciatyva. Aš čia tau žiniai tik sakau, ta prasme, ir... Aš nesakiau jam, kad... ė-ė... tau pasakysiu. G.: /.../ irgi dėliojasi /.../ daro. K.: Mhm. „/Kosmonautas/“ tas jaunuolis truputį, žinai. Bet... /.../. <…> G.: Jie dabar ten bando, jie aišku, rizikuoja. Nes dabar sena gvardija, tu žinai, išima iš vienmandačių. K.: Mhm. (t. 12, b. l. 73). G.: O vienmandatės visada buvo viena iš stipriųjų jų pusių, žinai. Aišku ilgalaikėj perspektyvoj, teisingai, turi būti atsinaujinimas. K.: Mhm. G.: Bet aš taip dabar, tokia nuojauta žinai, kad jie gali perlenkt lazdą su tuo atsinaujinimu. Tokiam (duomenys neskelbtini) gali to nesuprast. K.: Mhm. Šiaip, tiesą sakant, nematyčiau nieko blogo kol toj partijoj neįvyko esminių pokyčių. Nes iš vienos pusės... m-m... senoji gvardija, iš kitos pusės jauni, bet absoliuti dauguma durni, žinai. Tai tokia, kaip ir... jums politiniai partneriai, šita netgi jaunoji chebra yra didžiąja dalim nepatraukli. G.: /.../. K.: Mhm. G.: /.../ vienu momentu /.../ su (duomenys neskelbtini) pakankamai laisvai. K.: Mhm. G.: Tik mes buvom atsargoj, žinai. K.: Mhm. G.: Jie ten baisiai norėjo Jie rodė irgi iniciatyvą. Tada mes susitikom su A., visais kitais. K.: Mhm. G.: /.../. Susėdom kalbėtis ir mes buvom nemažai susikalbėję. K.: Mhm. G.: Tiktais problema buvo ta, kad, žinai mes susiskaičiavome čia kiek Z. iš mūsų perims. K.: Mhm. G.: Ir pritrūko kažkur dviejų-trijų žmonių, kad saugiai galėtume tą padaryti. K.: Mhm. G.: Jie irgi iš savo pusės nesurinko ten /.../. Jūs surinkit, sakom, /.../. K.: Mhm. G.: Surinkit, sakom. K.: Nu, jo. G.: Tuos žmones, mes, sakom jums atvirai pasakom, kiek /.../. K.: Mhm. G.: Mes sakom, nuostolių vis tiek bus... nes Z. reikia turėti omenyje, žinai, pasidarbuos /.../. Tai suskaičiavom. Taip sakant, prie skaičių susėdom. Konstatavom, kad nėra skaičiaus ir išsiskirstėm. K.: Mhm, mhm. G.: Ką ten daugiau daryti. K.: Tu žinai, aš tau pasakysiu. Tai va, tai aš manau, kad jiems dar keturi metai pabuvimo opozicijoj tai sveika būtų ta prasme, kad ta naujoji karta, turbūt susipurtytų, suracionalėtų. G.: /.../. K.: Jo, suracionalėtų ir dėl to aš taip mintyse pagalvoju. Nu kaip jums atrodytų. M-m... a-a... racionaliausia koalicija su, iš to išplaukiančiais, a-a... privalumais tiek visai šaliai, tiek verslui, tiek mums tai, a-a... jūs, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Tai aišku, mūsų požiūriu yra ideali. G.: Nu, dabar... K.: Čia aš truputį pasidalinau, ta prasme, vidinėm diskusijom. Mūsų požiūriu tai yra žiauriai racionali... /.../... G.: /.../ būtų pakankamai. Jeigu žiūrint į dabartinius vat reitingus... K.: Mhm. G.: Tas vat, dabar ateina, tai būtų pakankamai stabili. K.: Jo. Tai būtų pakankamai stabili, būtų pakankamai daug balsų. Nebūtų psichų. Nes, na, (duomenys neskelbtini) aš vis tiek šiek tiek psichais laikau. G.: Net patys (duomenys neskelbtini) savo viduje nesutaria. Ten irgi kartais sukibirkščiuoja. (t. 12, b. l. 74) <...> K.: Ė-ė... klausyk, jeigu turi... jeigu bus proga, tiesa, paklausk L., ar yra koks planas (duomenys neskelbtini) įtraukti ar ne į balsavimą. G.: Turi būt įtrauktas, dabar jau ten lygtais turėjo sudėliot, aš paklausiu. K.: Ar reikia (duomenys neskelbtini) paragint. G.: Dabar jinai grįžta... penktadienį... K.: Mhm. G.: ...iš (duomenys neskelbtini), gal ketvirtadienį /grįš/... Dabar greičiausiai tada lapkritį, nes jau dabar nebelabai kas ir beliko ten. K.: Jo, jo. Mhm. G.: Vienas posėdis /.../... Bet žinai, (duomenys neskelbtini) irgi. Aš nežinau, dabar reikia pasižiūrėt, o kodėl jo neįtraukė? K.: Tai aš nežinau, gal, gal, gal... G.: Svarstymas man atrodo praėjo. K.: Praėjo. Gal man paragint (duomenys neskelbtini) reikia tiesiog. G.: Galima. Nes ten turėtų su biudžetu, tai tikrai jį turėtume mes pa... patvarkyti. Ten yra, žinai, susitarimas, ten tarp... K.: Mhm. G.: ...tarp mūsų ir (duomenys neskelbtini) ten toks... K.: Mhm. G.: Kur mes jiems irgi įsipareigojom. K.: Mhm. Ok. G.: Bet kodėl L. jo neįdėjo... Aš paklausiu. K.: Ne, tai gal ir įdėjo į kokį lapkritį, tas, iš esmės m-m... nieko blogo. Tik aš labai bijau, kad nenušoktų į pavasarį. G.: Ne, ne, ne, neturėtų. Mes turim su biudžetu vis tiek ten pirmą, supranti... K.: Mhm. G.: /.../ praleisti planus ir visą kitą. K.: Mhm. G.: Aš manau, kad ir (duomenys neskelbtini) tikrai nenorės to ir... kad iš mūsų kažkoks stabdymas, tai... K.: Mhm. Supratau. G.: ...nebuvo. Tiesiog aš galvoju, gal dar kažkokių yra techninių, žinai, dalykų. K.: Aš labiau klausiu per tą prizmę, gal (duomenys neskelbtini) pamiršo. Gal man paragint, pavyzdžiui, S., kad jis paragintų Š.? G.: Žiūrėk, padarom labai paprastai. Aš paklausiu kokia ten yra situacija. K.: Mhm. G.: Ir jeigu... jeigu ten eina viskas tvarkoj, tai /gal/ ten /ragint ir nereikia/... K.: Supratau. G.: ... /bet/ jeigu matysim... K.: Mhm. G.: ...kad ten kažkur kažkas tai ten... K.: Mhm. G.: …pasakys. Bet… manau, kad tikrai neturėtų ten labai, išsispręsime tai. Visi jau jį laiko kaip išspręstu klausimu. K.: Mhm. Na, supratau. (t. 12, b. l. 76). G.: Tai tiktais tiesiog tą procedūrą reikia pabaigti. K.: Mhm. Jo. G.: Ten, žinai, visi susitarė, viską ten lygtai susigludino. K.: Mhm. G.: Ir ten tada ir svarstė kažkaip... K.: Mhm. G.: ...be didesnių ekscesų praėjo. K.: Jo, be didesnių, liko vien, liko priėmimas, ta prasme, liko priėmimas. Supratau. G.: Jinai dabar tiktais (duomenys neskelbtini) /.../ išvykus. /O/ antradienį /ma/... matomai, mes... /gal/ ketvirtadienį /šitą/ socialinį modelį, žinai... K.: Mhm. G.: ...pradėsim /kankint/. K.: Priimsit? G.: Kažką priimsim. Kur ten sudarėm darbo grupes tokias, ten, žinai, (duomenys neskelbtini) ir mes. Ten vat, man tai (duomenys neskelbtini), žinai... nei vienos... jie patys neberodo iniciatyvos, žinok. Dėl (duomenys neskelbtini), vis tiek, sprendžiam dėl (duomenys neskelbtini), supranti... <…>“ (t. 12, b. l. 77).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. spalio 12 d. protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis (t. 9, b. l. 9), slapta užfiksuoti tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. (K.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi V. G. (G.), vykęs susirašinėjimas SMS žinutėmis.

(duomenys neskelbtini), G.: „Labas vakaras, mes apsitarem, kad as vienas si karta su jumis susitiksiu, tai man lengviau prisiderint prie jums patogios datos. V.“ (t. 9, b. l. 10).

(duomenys neskelbtini), K.: „Labas vakaras, V.. Supratau. D. gris po lapkr 1 d. Pasiulysim laiku pora. R.k“ (t. 9, b. l. 10).

(duomenys neskelbtini), G.: „Sutarta. Iki“ (t. 9, b. l. 10).

(duomenys neskelbtini) (t. 9, b. l. 10), K.: „Sveikas, V.. Gal trumpam sokolado ar prie fontano apie 9 plius minus ar kiek veliau? R.k“ (t. 9, b. l. 11).

(duomenys neskelbtini), G.: „Gerai bandom 8:55 vaziuoju, tureciau sspet“ (t. 9, b. l. 11).

(duomenys neskelbtini), K.: „Kur?“ (t. 9, b. l. 11).

(duomenys neskelbtini), G.: „Prie fontano“ (t. 9, b. l. 11).

(duomenys neskelbtini), K.: „Iki“ (t. 9, b. l. 11).

(duomenys neskelbtini), K.: „Supper komentaras!!“ (t. 9, b. l. 12).

(duomenys neskelbtini), G.: „Labas rytas, ar del sios dienos vakaro niekas nesikeicia? V.“ (t. 9, b. l. 12).

(duomenys neskelbtini), K.: „Labas diena, V.. Vakariene 17 val galioja. Siulom (duomenys neskelbtini) restorana (duomenys neskelbtini). Gal Tave paimt kur nors? R.k“ (t. 9, b. l. 12).

(duomenys neskelbtini), G.: „Jei pro (duomenys neskelbtini) vaziuosit, tai galim kartu nuvaziuot, nereikes sukt galvos kur ten sustot, bet cia jei neapsunkins jusu.“ (t. 9, b. l. 12).

(duomenys neskelbtini), K.: „Tai paimsiu kokia 16.40 val nuo (duomenys neskelbtini). Ten, kur paprastai susitinkam. Iki. R.k“ (t. 9, b. l. 12-13).

(duomenys neskelbtini), G.: „Gerai. Aciu“ (t. 9, b. l. 13).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. spalio 14 d. protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis (t. 9, b. l. 28), slapta užfiksuoti tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi V. G. (G.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi D. D. (D.) vykęs telefoninis pokalbis.

Pokalbio data (duomenys neskelbtini), pokalbio pradžia (duomenys neskelbtini), pokalbio pabaiga: (duomenys neskelbtini), „D.: Taip, V., klausau. G.: D., žiūrėk, su „J“ kaip ir viskas apkalbėta. Jie ten atsiuntė tą pasiūlymą. Tu sakei, tai yra geresnis. D.: Aha. Taip. G.: Juos dėliojamės jau. D.: Aha. G.: Kada jie ten tik, atrodo, jie turbūt nuo dvidešimt ketvirtos irgi gali paleist, antradienį turi ten (neaiškiai) diena, man atrodo. D.: Jo, jo, jo, jo. Tai vat, nes tas pasiūlymas yra neblogas. Tai tik tai dabar klausimas, ar mums ten reikia dar kažkokios pagalbos, ar... G.: Ne, tai tu pasižiūrėk, tiesiog, kad aš nežinau, pasakyk, gali tu su jais susisiekt. Sakyk, žinau, kad V. tiesiogiai kalbėjosi. D.: Mh. G.: Kad jie leidžia, sakyk, patvirtino, kad jie pasileis tik sutartį. Ir sakyk, kaip jūs norit, sakyk, ar per mus, ar tiesiogiai. Tuoj, vat sekundę, tuoj sekundę, D.. D.: Gerai, gerai. Nuo įrašo 00:00:58 iki 00:01:18 nereikšmingas pokalbis. G.: O, tai D., žiūrėk. D.: Mh. G.: Tai tą imam „J“, su „L“ apkalbėjau, ten dar gausim nuolaidų (neaiškiai). D.: Gerai. G.: Sakyk žinau, kad, sakyk, su V. kalbėjot, ta prasme. Ir jie tiesiogiai ar per mus ten sutartį derinkit tą poziciją ir visą kita. D.: Mh, mh. Nuo įrašo 00:01:37 iki 00:01:41 nereikšmingas pokalbis. G.: Tai bandyk tada, žinai, su jais pasikalbėt. Su „T“ dar tik tai nepakalbėjau, bet irgi pakalbėsiu. Dabar facebooką ir youtubą ten mes jau pasižiūrėsim, kai jau tas klipas gausis, čia nėr problemų. D.: Gerai. Tai čia nedega. Čia, čia mažiausia problema (t. 9, b. l. 29). G.: O internetą, dabar mes sakėm, dar ne, ne, nepaleisim. D.: Jo, jo, jo, šiais metais interneto nepaleidžiam. Tai dabar darom taip, aš tada perkalbu su, su „J“, kad ten jie ruoštų sutartį. O, o, o dėl teliko tada laukiam žinių. G.: Gerai. D.: Gerai, tvarkoj. Viskas, ačiū. G.: (Neaiškiai) gali kalbėtis, ta prasme, su „L“ viską sukalbėjom D.: Mh. G.: Paskutinės detalės belieka. D.: A, tai su..., a tai gerai, tai su „L“ irgi pasikalbėsim, kad (neaiškiai) ateitų iš jų pusės tada. G.: Nu. Tai ar per jus gal sutartį, jie tiesiog gal nuolaidą pritaikys. D.: Jo, jo, jo, a, nu tai viskas gerai, tvarkoj. Tai viskas aišku tada šiandien. G.: Gerai. D.: Aha, tvarkoj. Ačiū, iki. G.: Iki.“ (t. 9, b. l. 30).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų 2016 m. lapkričio 3 d. protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis (t. 5, b. l. 1), užfiksuoto įvykio vieta: (duomenys neskelbtini) miestas; data: (duomenys neskelbtini), pradžia: (duomenys neskelbtini); pabaiga: (duomenys neskelbtini). Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuotos informacijos turinys, veiksmų aprašymas ir rezultatai:

(duomenys neskelbtini), R. K. ir V. G. automobiliu „Mercedes Benz GL“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (vairavo vairuotojas), atvažiavo prie adreso (duomenys neskelbtini), kur R. K. ir V. G. išlipo iš automobilio ir užėjo į restoraną „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini), R. K. ir V. G. restorane „(duomenys neskelbtini)“ atsisėdo prie staliuko ir pradėjo bendrauti.

(duomenys neskelbtini), į restoraną „(duomenys neskelbtini)“ užėjo D. J. M., kuris susitikęs su R. K. ir V. G. atsisėdo prie staliuko ir pradėjo bendrauti trise.

(duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“ R. K., V. G., D. J. M. bendravo sėdėdami prie staliuko.

(duomenys neskelbtini), restorane „(duomenys neskelbtini)“, R. K., V. G., D. J. M. atsikėlė nuo staliuko ir visi trys nuėjo prie rūbinės. Nueidamas V. G. nuo minkštasuolio paėmė ir nešėsi dovanų maišelį.

(duomenys neskelbtini), apsirengę R. K., V. G., D. J. M. išėjo iš restorano „(duomenys neskelbtini)“. Sekimas buvo baigtas. (t. 5, b. l. 1-2).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų 2016 m. birželio 13 d. protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 3) duomenimis, slapta užfiksuotas (duomenys neskelbtini) restorane „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), vykęs R. K., D. J. M. ir V. G. susitikimas ir pokalbis, užfiksuoto įvykio pradžia: (duomenys neskelbtini), pabaiga: (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 3).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2017 m. vasario 10 d. išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis (t. 12, b. l. 83), tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas R. K. balsas (šio asmens pasakytos frazės garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 2 priede <...>). Tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas R. K. balsas (šio asmens pasakytos frazės garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 2 priede <...>). Tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas V. G. balsas (šio asmens pasakytos frazės garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 2 priede <...>). Tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas V. G. balsas (šio asmens pasakytos frazės garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 2 priede <...>). Tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas D. J. M. balsas (šio asmens pasakytos frazės garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 2 priede <...>). Tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas D. J. M. balsas (šio asmens pasakytos frazės garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 2 priede <...>) (t. 12, b. l. 98). Patikslinto tiriamojo garso įrašo <...> fragmento stenograma yra pateikta šios specialisto išvados 2 priede. Tiriamieji garso įrašai (duomenys neskelbtini) <...> yra ištisiniai <...> (t. 12, b. l. 99).

        Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) 2 priedo duomenimis, stenogramoje yra pažymėta: /.../ vietos, kur pasakyti žodžiai nėra suprantami; /žodis ar frazė/ – vietos, kur dėl pasakytų žodžių kilo abejonių; (frazė) – papildoma informacija. K – R. K., G – V. G., M – D. J. M., P – restorano padavėja, S – restorano savininkas (t. 12, b. l. 106, 153).

<...> K.: „Tai va. Tai jo... kažkaip... Palaukit. Pabandykim reziumuot kokiais nors... šitą mūsų proginį... proginį susitikimą. Tai... ė-ė... taip galvoju, šiaip, šiaip ta prasme, iš tikrųjų smagu su jumis dirbti. Labai... kažkaip gaunasi gerai, kad iš... iš... iš... vieno kito žodžio vieni kitus suprantam. Tai... m-m-m... dabar galvoju, jeigu taip... apibendrintai pora siekių, kuriuos mes matom į priekį, ta prasme. Jūsų programa, nu, verslo atžvilgiu mums kaip ir yra tinkama, ta prasme. Jūs vis tiek esat tokie, kaip bežiūrėsi, ten... ne tai, kad verslo partneriai, bet (duomenys neskelbtini), šitoj viskas tvarkoj. Dabar aš manau, kad... ė-ė-ė... jeigu žiūrėt... ė-ė... link mūsų, tai mes matom keletą dalykų, taip sau žiūrim į priekį. M-m-m... tokių stambesnių, aš nekalbu ten, ką, ką, ką mes einamųjų nuveikėm, ta prasme, ar nuveikę, ar nuveiksim. Tai aš manau, kad mes vis tiek žiūrėsim į tą ... (duomenys neskelbtini) uždarymą, apie kurį tau esu sakęs (duomenys neskelbtini) (t. 12, b. l. 153) (duomenys neskelbtini), ypač (duomenys neskelbtini). Ta prasme, tai /Jūs/ /ir/ dabar šitą sritį valdot... Labai, ta prasme, vis tiek jūs būsit (duomenys neskelbtini), turbūt ar bus (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini). M.: /.../ ... K.: Mes nelabai randam, ta prasme, kito modelio. M.: Panašu, kad (duomenys neskelbtini) lyderiai kurie nebus... K.: Jo. M.: ...o visi tandemai... K.: Jo, jo, jo. Visi kit... M.: ... /kurie/ dėliosis. K.: Visi kiti... G.: Aišku, čia niekada negali garantuot, bet pakol kas tai prognozuojam ir mes. K.: Tai čia tas pagrindinis, o po to ten ei... ei... einami arba pagalbiniai. Kur mes apie /.../ kalbėjom, ta prasme, /ten/ merginą ar ką nors, tai /.../. Antras dalykas, turbūt jeigu žiūrėt taip ilgalaikiškiau. tai... ė-ė-ė... prisiliesit jūs, neprisiliesit, matyt, kažkiek prisiliesit, mes galvojam, kad dar su S. D. vieną kadenciją jo padirbėtumėm, ta prasme. G.: /Nu/. K.: Busit arčiau, ar toliau, čia jau kitas klausimas. Tai va, tokių, pora, pora, pora esminių, ta prasme, dalykų matytume. Visi kiti galbūt pagal, pagal, pagal šitą... pagal eigą... G.: /Nu/. K.: ...pagal progą ten, ta prasme. Pagal, pagal pakilimą ten... tegul... aš manau, kad, nu, koks (duomenys neskelbtini) paleidimas yra tik techninis klausimas. G.: Taip. K.: Kaip spėju. Ne daugiau, ta prasme. G.: Nu, pasižiūrėsiu. K.: Mh. G.: Bet ten jau viskas yra iš esmės sutarta. K.: Jo. Manau, kad techninis klausimas, ta prasme... G.: /.../ ... K.: ...ir tokio /.../ ... G.: /Nebėra... prieštaraujančių/. K.: Tai čia aš jau net tokio... toli žiūrinčio... ir /neturiu/. Nes po to vis tiek bus tenderis, ta prasme, ir ten jau kas bus stipresnis. Faktas tas, kad... G.: Jo, ten /ne mūsų/ jau... K.: ...lenktynės. Ta prasme, maratonas paleistas. O jau ten kaip, kaip, kaip kas greičiau bėgs, ta prasme, tai tas greičiau bėgs. Tai turi būt iš vienos pusės, ta prasme, o... Nežinau, kaip sakyt, reiktų paklaust, ko jūs iš mūsų tikėtumėtės, aišku... G.: Pagalbos... ė-ė... <…> (t. 12, b. l. 154). M.: Jo. G.: Nu, žinai, kur, kur jūsų yra galimybė, mes ir prieš praeitą sykį buvom susitarę, ten padėjot. Tai ačiū irgi, mums... ė-ė... K.: Mhm. G.: Ir aišku... ta bendra pagalba ir plius žiniasklaida, kas, kas yra... K.: Mhm. G.: ...kur galimybė ten... ė-ė... /kad/ su jumis pasikalbėti. Mes ten, aišku, perkam eterį irgi... ė-ė... ta prasme suprantam, kad kainos, kurios yra deklaruotos, tai ten yra deklaruotos. Ten nelabai kažką padarysi. K.: /Bet, nu/... G.: /Vat/ ir dabar vat, irgi kalbam, kur yra dar... ė-ė... iki... ikirinkiminiai dalykai, kur iki deklaracijų gal kažkur galima ir nuolaidas kažkokias pasižiūrėt ir panašiai. K.: Mhm. G.: Plius įdėjimas, žinai, kad neblokuotų, ta prasme, kad... K.: Mhm. G.: ...kad /iškart/ būtų galimybė gauti, žinai... klausinėja ten kažko... vieną iš mūsų irgi pakalbint/ų/. K.: Mhm. G.: Mums tas... tas yra, žinai, labai svarbu. Mes su visais stengiamės... normalų santykį tą turėti. K.: Mhm. G.: Kad tą poziciją išsakyt. O ten jau... kaip mes išsakom poziciją, tai čia jūs jau, žinai, nepagražinsit mūsų pozicijos... M.: Ne, ne, ne... G.: ... /.../ yra /tokia/, tai... M.: Tai čia nėra mūsų niekada nebuvo nei tikslas... G.: Taip. M.: ... nei imperatyvas. G.: Taip, tai čia šitoj vietoj mums svarbiausia, kad /yra tos/ galimybės, būtų, žinai, pasisakyt. O aišku, kur ten kitos yra galimybės padėt, tai jūs jau turit patys... Matot, kokias jūs ten turit galimybes, nu tai... Žinai, mes esame pasiruošę bendradarbiauti, jeigu yra galimybės padėt, /tai mes sutariam/… <…> (t. 12, b. l. 155).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. spalio 14 d. protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis (t. 9, b. l. 28), slapta užfiksuoti tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi V. G. (G.), mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi D. D. (D.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi Z. S. (S.), vykę telefoniniai pokalbiai.

Pokalbio data: (duomenys neskelbtini), pokalbio pradžia: (duomenys neskelbtini), pokalbio pabaiga: (duomenys neskelbtini), „D.: Taip, V., klausau. G.: Tai su „T“ irgi kalbėjau. D.: Aha. G.: Jie penktadienį pasakys. D.: Penktadienį pasakys, gerai. G.: Jo. D.: Tvarkoj. G.: Matai, gali būti, kad žinai, jie sako, gal mes tada padarysim dabar nuolaidą. D.: Mh. G.: O padarysim kažkokį, žinai, pasiūlymą su promu kokiu. D.: Mh. G.: Nu ta prasme, ką nors žinai. D.: Nu, tai kad naudinga mum būtų. G.: Jo, nu tai žinai, vis tiek bus geriau. D.: Mh. G.: Aš taip supratau iš jų, žinai. D.: Gerai. Mh. G.: Jisai sakė, penktadienį grįšim prie to klausimo. D.: A. (t. 9, b. l. 30). G.: Tai aš tada tau iškart duosiu žinot. D.: Mh. G.: Jeigu jau nieko nedarys, tai biški sumažinsimi jiems biudžetą, kad žinai, jaustų. D.: Jo, jo, jo, viskas tvarkoj, viskas tvarkoj. Tai dabar iš esmės, ta situacija nėra tragiška dabar, kai „L“ taip pasiderino. Bet aišku, noras turėt ir tuos „T“ geriau negu turim. G.: Turėjo ten kiek, dešimt procentų „L“, ar daugiau dar kažką nubraukė? Man atrodo, sakė man, dešimt procentų brauks. D.: Jo, jo, jo, nubraukė smarkiai. Tai ten tas, tas, tas gerėjimas yra ženklus. Tai dabar jau, dabar jau mūsų tas pasiūlymas yra ženkliai pigesnis, negu sakykim, turėjom tą rinkiminę agitaciją. Nu, tai va dabar jau sakykim, artėjam prie tų komercinių kainų. G.: Mh. Nu, supratau. D.: Mh, tai gerai. Tai tada šitoj vietoj viskas okei. O aš tada jau iš (neaiškiai) pusės laukiu dėl, dėl (neaiškiai), kokios ten tikslios trukmės, kaip ten, kaip ten greit galėsim jas gaut. G.: Gerai, tvarkoj. D.: Okei, tvarkoj. Ačiū tada. Iki.“ (t. 9, b. l. 31).

Pokalbio data: (duomenys neskelbtini), pokalbio pradžia: (duomenys neskelbtini), pokalbio pabaiga: (duomenys neskelbtini), „G.: Alio. S.: Labas, V.. G.: Labas, kaip sekasi? S.: Vat, kažkaip pražiūrėjau. Nieko. G.: Nieko. S.: Normaliai. O tau kaip? G.: Nieko irgi po truputį. Galvoju, gal kažkada galėčiau trumpam užlėkt? S.: Aišku, galėtum. Tik tai dabar galvoju, kada. O kurią valandą tau tinka? G.: Nu, aš dabar net nežinau, tiesą sakant, kaip pas mane prasidės darbotvarkė. Galvoju, dešimtą valandą pradėsim, aš tada pasukčiau. S.: Gerai, pasuk tada. G.: Po, po, po, po dešimtos kažkur tai gal ištaikysiu... S.: Pasuk man. G.: Apie vienuoliktą. Ir pasiderinsim. S.: Gerai, gerai, pasuk, pasuk. G.: Gerai. S.: Gerai, iki. G.: Gerai, tvarka. Iki.“ (t. 9, b. l. 31).

Pokalbio data: (duomenys neskelbtini), pokalbio pradžia: (duomenys neskelbtini), pokalbio pabaiga: (duomenys neskelbtini), „S.: U...u... G.: Atsiprašau, žinokit, įstrigau (duomenys neskelbtini). S.: Tai nieko. Tai, tai gal rytoj tada perkeliam, ar kaip tau? G.: Nu, galim tada ir per... aš tai šiaip ten buvau ten apie tokį (duomenys neskelbtini) pasiruošęs labai. S.: Tai aš žinau. Aš tau turiu pasakyt irgi vieną dalyką. G.: Aha, gerai. Tai gal tada... S.: Tai vis tiek jisai apie tą (duomenys neskelbtini), tai aš manau, kad viskas bus tvarkoj. G.: Gerai, supratau. S.: Gerai? G.: Gerai, tai rytoj susitinkam, ar ne? S.: Tai galim nesusitikti, viskas bus tvarkoj dėl to. G.: Nu, gerai. Tvarkoj. S.: Jo, nu. G.: Gerai. S.: Iki. G.: Iki.“ (t. 9, b. l. 32).

Pokalbio data: (duomenys neskelbtini), pokalbio pradžia: (duomenys neskelbtini), pokalbio pabaiga: (duomenys neskelbtini), „D.: Taip, V., klausau. G.: D., o klausyk. D.: Taip. G.: Tai buvo „T“ dvidešimt penki. D.: Jo, dvidešimt penki. G.: O dabar? D.: Bet, bet čia be pvm-o dvidešimt penki. (Neaiškiai). G.: Nu, tai gerai. Nu, viskas tvarkoj. D.: Aha. (t. 9, b. l. 32). G.: Bet tai žiūrėk, tai niekas nesumažėjo? Tai jūs dabar trisdešimt viena įrašėt. Tai pvm-as yra. D.: Aha. G.: Penki. Tai plius jūsų mokesčiai ir gavosi. D.: Aha. G.: Trisdešimt vienas. Tai kur sumažėjimas? D.: Tai sąlygų pagerėjimas. Tai čia mes ir kalbėjom dėl dvidešimt penkių tūkstančių. G.: Nu, mes kalbėjom, kad mažinam visada sumą. D.: Okei. G.: Tai. D.: Aš tada, ne taip supratau. Nes, supranti, mes, vat aš tą ir biudžetą buvau pasakęs kokio mum reikėtų iš kanalo, žinai. Nes kanalas visą laik op... operuoja be pvm-o. G.: Ė, nu, D.. Šitoj vietoj aš visada sakiau suma. Mažinam sumas. D.: Mh. G.: Kad mums yra labai svarbu suma. Mums labai dideli (neaiškiai) kaštai ir visą kitą. D.: Mh, mh, mh. G.: Tai man visada yra mažėjimas. Visada, turėkit omeny, mažėjimas yra. D.: Mh. G.: Pinigų mažėjimas. Man. D.: Mh. G.: Visą kitą yra svarbu, bet antraeiliai dalykai. D.: Aha, aha. Tai, klausyk, dabar, okei. Čia toks nes... nesusikalbėjimas gavosi. Tada iš mūsų pusės jau. Kaip dabar galim išspręst šitoj situacijoj? G.: Aaa, nežinau. Kaip dabar galim spręsti. Reikia žiūrėtis man bendrą biudžetą. Tai, eee, tiesiog aš turiu, žinai, žiūrėtis kaip pas mane. D.: Mh. G.: Susilieja. D.: Mh. G.: Ten dabar aš ne neprisimenu, o pas tave vėl vi... viskas yra sudėta bei dar be Youtubo ir Facebooko? D.: Jo, be, Youtubas ir Facebookas dar būtų. G.: Tai tu man viską atsiųsk, D.. D.: Aha. G.: Jūs praeitoj kompanijoj labai gerai viską atsiųsdavot, o dabar jūs man siuntinėjant gabaliukais viską. D.: Jo, jo, jo. Nes ten, matai, viskas, tai kad pa paskubom darosi. G.: O, jo, jo, jo. Bet man, aš nematau bendro vaizdo. O man, man bendra suma, žinai. D.: Aha. G.: Man, suprask, aš... Žinokit mano filosofiją. Aš valdau bendrą biudžetą, kuris man yra. D.: Mh. G.: Jautrus. Bendras biudžetas. D.: Aha, aha. G.: Visą kitą jūsų pasistumdymai, man yra aišku. Sąlygų gerėjimas yra gerai. D.: Mh. (t. 9, b. l. 33). G.: Bet man pinigų tai nemažina, supranti. Va, kas yra. D.: Supratau, supratau. Viskas aišku. G.: Ir jūs, kaip visada, žinai, sudedat vienur be pvm-o, po to atsiranda. D.: Mh. G.: Pvm-as. Man viskas įdomu yra su pvm-u, su visais. D.: Supratau. G.: Mokesčiais, su viskuo. Visada man taip siųskit ir visą kitą yra tie papildomi dalykai. D.: Mh. G.: Aš noriu matyti, bet aš noriu matyti viską, visada galutinėje kainoje irgi. D.: Viską galutinėj? Viskas. Tuoj vat, dešimt penkiolika minučių bėgyje atsiunčiu tada tuos, žinai. G.: Tai atsiųskit, žiūrėsiu aš tada. D.: Bendrą skaičių ir, ir pagal splitą kas ten kam eina. G.: Nu, tai vat aš. D.: Aha. G.: Dirbau su „T“ pasirodo beveik be reikalo. D.: Mhm. G.: (Neaiškiai), žiūrėsiu visą, kaip, jeigu man sutelpa, tai paliksim taip. Jeigu nesutelpa. D.: Okei. G.: Žiūrėsit ką nukirpsit. Nu. D.: Gerai, gerai. Tuoj (neaiškiai). G.: Nu, nu, jūsų (neaiškiai) aišku nukirps? D.: (Juokiasi). Jo, gerai, tuoj atsiųsiu aš. G.: Gerai. D.: Aha, iki. G.: Iki. “ (t. 9, b. l. 34).

Pokalbio data: (duomenys neskelbtini), pokalbio pradžia: (duomenys neskelbtini), pokalbio pabaiga: (duomenys neskelbtini), „D.: Taip, V., klausau. G.: Iš kur ten dar kažkokią „LG“ ištraukėt? D.: „LG“, tai gi čia eina „V“, mes ten šitaip parodysim internetą. G.: Bet tai du su puse tūkstančio eurų? D.: Jo. G.: Nu, jo... nu, D., aš neturiu pinigų. D.: Bet čia mes investavę du su puse, mes gaunam vertės daugiau. Vat, bū... būtent dėl to mes ir duodam. (t. 9, b. l. 34). G.: Tada gerai, nu tai viskas tvarkoj. Bet tada bent „T“ reikia nuimt man kažką, nu man... aš, ta prasme, „D“ kampanijai aš neturiu pinigų. D.: Aha. G.: Aš tau galiu pasakyt taip, vat nuoširdžiai. Kadangi man visi klipo gaminimai irgi ten kainuoja. D.: Aha. G.: Ir nemažai kainuoja. Tai ta prasme, aš „D“ kampanijai neturiu nei cento. Aš tau galiu pasakyt nuoširdžiai. D.: Nei cento? G.: Nei cento. D.: Reiškias tie, aha, tie šeši gabalai, reiškias, yra, yra per daug, jo? G.: Ne tie šeši gabalai. Tie, vat kur eina tau sausį, vasarį. D.: Aha. G.: Aš neturiu jiems nieko. D.: Sausį, vasarį, mmm..., kaip čia mes dabar, ką galim padaryt? Gerai, klausimas tiek, kiek mes, kiek mum reikia sutaupyt? G.: Sutaupyk „T“, tegul būna man su PVM dvidešimt penki. D.: Dvidešimt penki su PVM. A, čia bus su..., iš mūsų pusės bus sudėtinga. Reiktų čia vėl mum dviem frontais pavaryt. Tada tu žinai, šnekteltum, kad čia sakykim, žinai, planuotojai taip prisiskaičiavo. Ir mes tada iš savo pusės automatiškai, žinai irgi pasikalbėsim. Nes jie mūsų nelabai klausys. Tai vat jūsų atveju. G.: Ai, blyn. Gerai, aš rytoj dar važiuosiu į „L“, dar kalbėsiu su „L“. Gal jie tą „LG“ padarys už dyką. D.: Aha. G.: Žinai... D.: Kaip... G.: Kaip priedą pramaušina. Nu, bet, D., šį kartą, žinok, tikrai aš esu nepatenkintas planavimu. D.: Aha. Mh. G.: Tikrai. D.: Jo, nu. G.: Ta prasme, man reikia skaičių. Man jūs visada duokit neišmėtytus gabaliukais, o viską, kas eina galutiniam. Aš sakiau, šimtą šešiasdešimt tūkstančių eurų aš iš viso turiu su media pla..., su media gamyba. D.: Mh. G.: Nu, ne kartą sakiau per visus formatus. Nežinau per kiek dar man reikia pasakyt. O jūs padarėt šimtą šešiasdešimt plius man media gamyba. D.: Nu, jo. Čia šitoj vietoj ne... ne... negerai išėjo. G.: Tai va, tai nežinau. Dabar pakolkas nežiūrim, galbūt reikės išiminėt facebookus, youtubus šįkart. D.: Aha, mh. G.: Ir mažinti tada anuos, nežinau dabar aš, supranti. Bet paliekam tada, mat jį galas, tuos „T“, kadangi su jais jau ten taip sunkiai sekėsi visą tą. Bet nu kitą sykį jūs suvokit, man nuolaida yra pinigai, o ne kažkas kitas. D.: Taip, taip, taip. Matai, išėjo taip... (t. 9, b. l. 35). G.: Visą kitą, tai yra sąlygų pagerinimas. O nuolaida yra pinigai. D.: Taip. G.: Ir man visi, visada skaičiuokit tik su PVM, visą kitą man neįdomu. Nes man PVM niekur nedings. D.: Tai va, va, va, nu čia tas. G.: Čia komerciniai visur dingsta. D.: Mh. G.: Gerai, važiuosiu rytoj dar į L..., „L“. Bandysiu kažką vargt su jais. D.: Atsiprašau. G.: Gal kažką tai išlošiu. D.: Tai... G.: Bet turėkit omeny, kad pakolkas „D“ yra visas su klaustuku. D.: Viską supratau. Mes tada šiai dienai, ką dabar esam pasidarę, mes užsisakę esam teliką. G.: Aš tada... reikia pasižiūrėti, reikia pasižiūrėti. Aš tada, ten yra telikas aštuoniasdešimt devyni, kiek ten iš viso? D.: Jo. Aštuoniasdešimt devyni, taip. G.: Tai aš dabar paprašysiu merginų, gal tada kokį septyniasdešimt jums perves. D.: Aha. G.: Avansinių. O kitus žiūrėsim, kaip dar pavyks susid... susiderėt man su kanalais. D.: Gerai. G.: Iki galo. D.: Gerai. Tvarkoj. Tai... G.: Tai jūs tada septyniasdešimt. Bet jau septyniasdešimt pas mane su viskuo, D., su viskuo. D.: Supratau, supratau. G.: Jo. D.: Tai dabar tik tai klausimas, tą skirtumą, kur, kur gaunasi dvidešimt, ar mum kažkaip tas transliacijas mažint, ar luktelėt, kas ten gausis? G.: Ne, tu dabar nieko nemažink. Aš dabar važiuosiu į „L“ rytoj iš ryto ir bandysiu kalbėti su „L“, žiūrėsiu gal su „T“ dar pabandysiu pasikalbėt. Bet žinai... D.: Aha. G.: Man ir taip sunkiai buvo, kadangi su tais jau „P“, „J“ visais vargau ten, žinai, su jais. Tai dabar supranti... D.: Taip, taip, taip, aš... G.: Jau man, žinai, ten aš juos jau taip išsunkiau, kad ne tas žodis ten. D.: Tai ir tas jau... G.: Perkreipti vaikščiojo. D.: Jo, jo, mum, mum irgi jaučiasi, nes nu kažkokios sunkios labai derybos šį kartą gavosi. G.: Nuvažiuosiu aš ten, žiūrėsiu. Gal tuos „LG“ kažkaip sutarsiu. Pridėjot, žinai. Pas jus du su puse tūkstančio, jums nieko nereiškia. O man, žinok, tai yra žiauriai. Biudžetas nu tikrai yra suspaustas. D.: Jo, jo, aš įsivaizduoju. G.: Gerai, D., tai tada aš bandysiu dar su jais kalbėtis. D.: Gerai. (t. 9, b. l. 36). G.: Tai septyniasdešimt dabar mes kalbam realiai. D.: Gerai. Gerai, tvarkoj. Lauksiu žinių. G.: Iki. D.: Aha, iki.“ (t. 9, b. l. 37).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. spalio 12 d. protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis (t. 9, b. l. 9), slapta užfiksuotas tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. (K.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi V. G. (G.), vykęs susirašinėjimas SMS žinutėmis.

(duomenys neskelbtini), G.: „Laba diena, nerasykit dar ketv ar penkt zinosiu tiksliau“ (t. 9, b. l. 15).

(duomenys neskelbtini), K.: „Gera diena. Aciu, lauksiu zinios“ (t. 9, b. l. 15-16).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. spalio 14 d. protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis (t. 9, b. l. 28), slapta užfiksuoti tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi V. G. (G.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi Z. S. (S.), vykęs telefoninis pokalbis.

Pokalbio data: (duomenys neskelbtini), pokalbio pradžia: (duomenys neskelbtini), pokalbio pabaiga: (duomenys neskelbtini), „G.: Laba diena. S.: Labas, tai rytoj į... būsite kviečiamas. G.: Ne, ne dėl to dar skambinu, tiesą sakant, tai aš norėjau... S.: A, bet aš pasakysiu dėl to, nes kadangi šitą aš pasakau, nes buvo labai nepalankus metas... G.: Gerai. S.: Žinant (duomenys neskelbtini) visus aspektus, žinok, tuos. G.: Ne, ne, man, man tai... S.: Nu, kvailai atrodę būtume. G.: Man jokio skirtumo. Aš, ta prasme, tiesiog dėl kitų dalykų. Tai ar kada galėčiau dar ir pamatyt, dar vienu klausimu ten? S.: O apie ką? G.: Ten toks techninis, noriu pasiderint. S.: Ai, techninis, a ne? Klausyk, o ketvirtadienį kokį, arba tre..., palauk, rytoj jau trečiadienis. G.: Taip, rytoj jau trečiadienis. S.: O kada geriau pačiam? G.: Ai, didelio skirtumo turbūt nėra. S.: O, tai ta prasme, bm bm bm..., o jeigu penktadienį? Ar čia dar yra laiko, ar čia nėra laiko? G.: Gal ir yra, aš galvoju, ten. Gal nieko tokio, tenai. S.: Ne, nu tai sakyk, kaip reikia, nu. Sakyk, kada tau tada patogu. Žiūrim taip. G.: Tai... man, man bet kada, tiesą sakant, patogu. Anksčiau susitiksiu, tiesiog užsidėsiu pliusiuką ir judėsiu kitais klausimais. Ir viskas. S.: Ai... Klausyk, o tai jeigu rytoj, pavyzdžiui, keturioliktą? G.: Gerai. S.: Gali? G.: Jo. S.: Privažiuosi? G.: Jo. S.: Oi... G.: Privažiuosiu. (t. 9, b. l. 37). S.: Tai gi tu rytoj gi teisingai, tu gi ir taip atvažiuoji rytoj. G.: Nu tai vat, nežinau kelintą valandą tik tais atvažiuosiu. S.: Ai, tau reikės du kartus važiuot tada. G.: Tai man didelio skirtumo, žinok, nėra. S.: Mh, negerai čia biški. Mh.., pam... pam... pam... pam... pam..., chm...chm...chm..., pas mane tiek prirašyta, žinok, siaubas kažkoks. G.: Tai nieko. S.: Matai, dvi dienas nebuvau darbe. G.: Nu, tai gerai, tai žiūrėk, stumiam į ketvirtadienį, stumiam į penktadienį. S.: Davai, vienuoliktą ketvirtadienį. G.: Kada? Ketvirtadienį vienuoliktą valandą. S.: Tinka? Mh. G.: Žiūrėk, iš principo tinka, nebent pas mane kas nors pasikeistų, jeigu dėl balsavimų, žinai, jeigu kažkoks privalomas. S.: Gerai. G.: Tai aš tada paskambinsiu ir viskas, tada nukelsim dar kažkur. S.: Bet žinok, kad rytoj, ta prasme, kad tau rytoj reikės dar ir vakare. Aš nežinau, kada jie ten daro tą intervą. G.: Nu, tai gerai, gerai. Gerai. S.: Nu, gerai. G.: Gerai, tvarkoj. S.: Iki. G.: Gerai. Ačiū, iki. S.: Iki.“ (t. 9, b. l. 38).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų 2016 m. birželio 6 d. protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 63) duomenimis, slapta užfiksuotas (duomenys neskelbtini) restorane „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), vykęs R. K. ir V. G. susitikimas ir pokalbis, užfiksuoto įvykio pradžia: (duomenys neskelbtini), pabaiga: (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 63).

        Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2017 m. gegužės 18 d. išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis (t. 13, b. l. 2), tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas R. K. balsas (šio asmens pasakytos frazės garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 2 priede <...>). Tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas V. G. balsas (šio asmens pasakytos frazės garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 2 priede <...>). Patikslinto tiriamojo garso įrašo <...> fragmento stenograma yra pateikta šios specialisto išvados 2 priede. Tiriamasis garso įrašas (duomenys neskelbtini) <...> yra ištisinis <...> (t. 13, b. l. 14).

        Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), 2 priedo duomenimis, stenogramoje yra pažymėta: /.../ vietos, kur pasakyti žodžiai nėra suprantami; /žodis ar frazė/ – vietos, kur dėl pasakytų žodžių kilo abejonių; (frazė) – papildoma informacija. K – R. K., G – V. G., (P – padavėja) (t. 13, b. l. 17).

„K.: Tu pas Z. buvai už... užlėkęs, a ne? Tau... G.: Jo, aš buvau, tiktais... jūs ten... /.../ aš nežinau, ar jūs ten kažką kalbėjot, nes jeigu ne, tai J. /ten/ ... K.: Kalbėjom, aš /jai/ sakiau, duok papildomą nuolaidą. G.: Jo, tai ten tą apsitarėm... K.: Ai, tvarkoj. G.: ...mes ten viską apsitarėm, nes ten visą sumą, nes visą sumą mes ten išsiskaidysim /.../ ... K.: Ne, ne, aš supratau. Ne, ne, ne... G.: ...gabaliuką, o /po to/ /.../ K.: ...kiek, kiek galit, ta prasme, aš tiesiog... po to su ...suvesim /paskui/. Tai davė papildomų nuolaidų? G.: Tai sakė, susižiūrėsim. K.: A, tvarkoj. G.: Sako, reikia... K.: Mhm. G.: ...susiskaičiuot, bet sakė... K.: Mhm. G.: ...iš principo susižiūrėsim. K.: Gerai. <...> (t. 13, b. l. 17).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. spalio 14 d. protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis (t. 9, b. l. 28), slapta užfiksuoti tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi V. G. (G.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi D. D. (D.), vykęs telefoninis pokalbis.

Pokalbio data: (duomenys neskelbtini), pokalbio pradžia: (duomenys neskelbtini), pokalbio pabaiga: (duomenys neskelbtini), „D.: Taip, V., klausau. G.: Sveikas gyvas, D.. Kaip ten sekasi pas mus? D.: Puikiai, viskas pagal planą. Viskas važiuoja kaip turi būt. G.: Kaip, kaip... Kada pas mus dabar tenais, iki keturioliktos, ar ne kažkur tai? D.: Tuoj, vieną minutę. Vat, pri... pri... pri... pribėgu prie teliko žmogaus, aš tuoj tiksliai pasakysiu. G.: Aha. D.: Tuoj tiksliai pasakysiu. D., U (neaiškiai). Iki šešioliktos turi eit, va, dabar žiūrim. G.: Iki šešioliktos. D.: Jo (t. 9, b. l. 38). G.: Supratau. D.: Tai va, dabar, dabar pasileidžiam tą trisdešimtinį klipą. Tai jį važiuojam ir, ir šitam, ir „LG“, ir telike. G.: Aha. Nu gerai. D.: O dabar klausyk, „L“ sumažino dešimt tūkstančių sumą. G.: Žinau. (Neaiškiai). D.: Jo, jo, jo, dabar kaip su sąskaita darom, ar faktinę išsirašom, ar kažkaip čia avansinę galiu jum rašyt, kur..., ar, ar yra jums skirtumas? G.: Tai mums jokio skirtumo, iš esmės, nėra tu gali išrašyti..., aš tada dar su I. pakalbėsiu, bet man atrodo... D.: Mh. G.: Ten galim išrašyt tam likučiui. D.: Mh. G.: Ir uždaryt. Ir apmokėti jiems, kad jie ten... D.: Tai va, va, va. G.: Aš prisižadėjau šiaip, žinok, prisiekiau, sakiau, kitose reklaminėse kampanijose jūs gausite daug, daug. D.: A... G.: Nu, kitaip, žinai, jie nu ... D.: Nu, taip, taip. G.: Bet jie padarė va tai, visai taip solidžiai. D.: Jie padarė... žiauriai gerai. Nu, tai čia įsivertinsim po kampanijos, tai čia bus sąlygos tikrai geros. G.: Nu, jo. Bet aš jau sakau, prisižadėjau, sakiau... D.: Mh. G.: Mes jau tada tikrai atsiminsim per kitas reklamines kampanijas. Žinai, ten kur jau nebegalima nuolaidų. Kad, kad būtų žinai, nu kiekiu tiesiog. D.: Gerai, gerai. G.: Jie sakė... D.: Tai čia va... G.: Nu, žinai. D.: Vakar kaip tik su L. buvom apsitarę, jie jau, jau po truputį pradės stumdyti ten kitų metų (neaiškiai). G.: Nu, tai va, tai gerai būtų susėst. Nes po to jūs sustumdysit ir aš iš karto pasakysiu, kad ne taip. Aš daugiau - mažiau pasakysiu, kokie pas mus srautai. D.: Che... G.: Gerai? D.: Jo, jo, jo, mes tik tai pradėjom kalbėt, nieko dar konkrečiai nedarom. G.: Gerai. Gerai, tvarkoj. D.: Aha. Tai aš tada laukiu žinių, dėl tos sąskaitos. G.: Gerai, iki. D.: Aha, iki“ (t. 9, b. l. 39).

        Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. birželio 6 d. protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 95) duomenimis, slapta užfiksuotas (duomenys neskelbtini) restorane „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), vykęs R. K. ir V. G. susitikimas ir pokalbis, užfiksuoto įvykio pradžia: (duomenys neskelbtini), pabaiga: (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 95).

        Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2017 m. gegužės 31 d. išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis (t. 13, b. l. 33), <...> tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas R. K. balsas (šio asmens pasakytos frazės garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 2 priede <...>). Tiriamajame garso įraše yra užfiksuotas V. G. balsas (šio asmens pasakytos frazės garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 2 priede <...>). Patikslinta tiriamojo garso įrašo fragmento stenograma yra pateikta šios specialisto išvados 2 priede. Tiriamasis garso įrašas (duomenys neskelbtini) <...> yra ištisinis (t. 13, b. l. 45).

        Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), 2 priedo duomenimis, stenogramoje yra pažymėta: /.../ vietos, kur pasakyti žodžiai nėra suprantami; /žodis ar frazė/ – vietos, kur dėl pasakytų žodžių kilo abejonių; (frazė) – papildoma informacija. K – R. K., G – V. G., (P – padavėjas) (t. 13, b. l. 48).

<...> G.: Mes, pas mus buvo principinis pasakymas šitoj vietoj, jokių uždirbinėjimų iš žiniasklaidos. Ta prasme, tas buvo nuo pat kadencijos pradžios. K.: Mhm. G.: Pasakyta, jokių, ta prasme... ė-ė... mes... kad nebus jokių, žinai, ten darymų. Mums įdomus yra eteris. Tai ta prasme... K.: Mhm. G.: Mes pasakėm taip, jeigu įmanoma už tuos pinigus tiesiog nupirkti daugiau eterio, daugiau žinių. K.: Įmanoma. G.: Tai sakėm, mums tas yra svarbu. K.: Mhm. G.: O jokių... Mums pinigai ne... iš principo, nėra reikalingi (juokėsi) nes jie tam pačiam tikslui po to eina ir dar... K.: Vis tiek nueina, jo. G.: Ir dar supranti... su papildomom rizikom... visom. Tai... <...> (t. 13, b. l. 51).

        Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. birželio 6 d. protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 6, b. l. 26) duomenimis, slapta užfiksuotas (duomenys neskelbtini) restorane „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), vykęs R. K. ir V. G. susitikimas ir pokalbis, užfiksuoto įvykio pradžia: (duomenys neskelbtini), pabaiga: (duomenys neskelbtini) (t. 6, b. l. 26).

        Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2017 m. gegužės 31 d. išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis (t. 13, b. l. 83), <...> tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas R. K. balsas (šio asmens pasakytos frazės garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 2 priede <...>). Tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas V. G. balsas (šio asmens pasakytos frazės garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 2 priede <...>). Patikslintų tiriamojo garso įrašo <...> fragmentų stenograma yra pateikta šios specialisto išvados 2 priede. Tiriamasis garso įrašas (duomenys neskelbtini) <...> yra ištisinis <...> (t. 13, b. l. 95).

        Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), 2 priedo duomenimis, stenogramoje yra pažymėta: /.../ vietos, kur pasakyti žodžiai nėra suprantami; /žodis ar frazė/ – vietos, kur dėl pasakytų žodžių kilo abejonių; (frazė) – papildoma informacija. K – R. K., G – V. G. (t. 13, b. l. 98).

<...> K.: „Tai aš /dar/ galvoju, trumpai pasakysiu tau. /.../ M-m... Jo... /.../ padarėm dešimt papildom/ą/, a ne? Su advokatu aš susikontaktavau, ir manau, kad jau viskas įbyrėjo. <...> (t. 13, b. l. 99).

Kratos 2016 m. gegužės 30 d. protokolo duomenimis (t. 20, b. l. 54), <...> Kratos atlikimo vieta – R. K. darbo vietoje, (duomenys neskelbtini). Kratos metu rasti ir paimti objektai 1. Užrašų knygutė, juodos spalvos viršeliu, 97 lapai, paimta prie šiaurinės pusės lango ant radiatoriaus (t. 20, b. l. 57) <...> (t. 20, b. l. 54-57).

Apžiūros 2016 m. liepos 1 d. protokolo duomenimis, <...> apžiūros objektas: 2016 m. gegužės 30 d. iš R. K. darbo kabineto, esančio X patalpose, (duomenys neskelbtini), paimtos užrašų knygutės apžiūra. Apžiūrėti šie dokumentai: 1. Užrašų knygutė juodos spalvos viršeliu, 97 lapai. Apžiūros metu nustatyta: <...> 2. Apžiūrint užrašų knygutės septyniasdešimto lapo antrą pusę nustatyta, kad lape yra mėlynu rašikliu parašyta „RINKIMINĖ“, 1. 65 % U Biudžeto“ <...> 3. Apžiūrint užrašų knygutės septyniasdešimt penktą lapą nustatyta, kad lapo viršuje yra mėlynu rašikliu parašyta „Z.. (duomenys neskelbtini)“, „1. Nuolaidos dydis V. G. Š.m. 10 t.€“ (pastaba – lape ženklas „€“ atsuktas į priešingą, kairę pusę) <...> (t. 19, b. l. 186, 189, 190).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. rugpjūčio 17 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis (t. 20, b. l. 104), <....> 7. Juodos spalvos užrašų knygutėje, kurioje yra 97 sunumeruoti lapai, <...> 70 lape, kuris prasideda žodžiu „BIUDŽ:“ ir baigiasi žodžiais „Su TV..“; 75 lape, kuris prasideda žodžiais „Z.(duomenys neskelbtini)“ ir baigiasi žodžiu pokyčiai“ <...> rankraštinius įrašus parašė R. K. (t. 20, b. l. 108).

Kratos 2016 m. gegužės 30 d. protokolo duomenimis (t. 22, b. l. 114), kratos atlikimo vieta – UAB „P“, (duomenys neskelbtini), D. D. darbo kabinete. Asmuo, pas kurį atlikta krata – D. D. darbo kabinete <...> (t. 22, b. l. 113-116). Kratos metu savanoriškai pateiktų objektų apyrašo duomenimis (t. 22, b. l. 117), 2016 m. gegužės 30 d. kratos metu UAB „P“ D. D. darbo kabinete, be kitų daiktų asmens savanoriškai pateikti objektai <...> 15. Nešiojamas kompiuteris „(duomenys neskelbtini)“, inventorizacijos Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo supakuotas į pakuotę Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 22, b. l. 118).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. birželio 10 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis (t. 24, b. l. 144), <...> padaryta šiame įrenginyje esančios informacijos kopija (t. 24, b. l. 149).

Apžiūros 2016 m. rugsėjo 6 d. protokolo duomenimis, apžiūros objektas: nešiojamajame kompiuteryje „(duomenys neskelbtini)“ rasto ir paimto 2016 m. gegužės 30 d. kratos metu D. D. darbo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), elektroninio pašto duomenų apžiūra. Buvo apžiūrėtas ir D. D. ((duomenys neskelbtini)) ir J. V. ((duomenys neskelbtini)) susirašinėjimas elektroniniais laiškais (t. 24, b. l. 154).

1. (duomenys neskelbtini), siuntėjas – J. V. išsiuntė žinutę gavėjui – D. D.. Žinutės tekstas: „“L“ paskambino ir pasakė, kad buvo vėl į viršų nuėję U ir finale jie mums gruodžio mėn. sąskaitą sumažins 10.000€ suma, palikdami tą patį „G“ skaičių. Ką reikia kur reikia pasikoreguokite ir žinokite J“ (t. 24, b. l. 155, 158).

2. (duomenys neskelbtini), siuntėjas – D. D. išsiuntė žinutę gavėjui – J. V., tema (duomenys neskelbtini). Žinutės tekstas: „J., tik patikslink jei gali ar cia net ar jau su pvm“ (t. 24, b. l. 155, 158).

3. (duomenys neskelbtini), siuntėjas – J. V. išsiuntė žinutę gavėjui – D. D., tema (duomenys neskelbtini). Žinutės tekstas: „Kaip ir įprasta, mūsų šnekose su medija pvm neegzistuoja, tai ir čia 10.000 € + pvm“ (t. 24, b. l. 155, 157).

4. (duomenys neskelbtini), siuntėjas – D. D. išsiuntė žinutę gavėjui – J. V., tema (duomenys neskelbtini). Žinutės tekstas: „Super, Dėkui! Ir tada dar toks teronis dalykas, mes juk „L“ turime pasiūlymą 37.800 € telikui ir 2.750 € „LG“, dabar jie mažina TV urną 10k. Ar nebus taip, kad, metų pabaigoje jie tų 10k. paprašys kaip naujo užsakymo?“ (t. 24, b. l. 155, 157).

5. (duomenys neskelbtini), siuntėjas – J. V. išsiuntė žinutę gavėjui – D. D., tema (duomenys neskelbtini). Žinutės tekstas: „Čia ne mūsų deal'as, tai ir nebesiparinkim J “ (t. 24, b. l. 155, 157).

6. (duomenys neskelbtini), siuntėjas – D. D. išsiuntė žinutę gavėjui – J. V., tema (duomenys neskelbtini). Žinutės tekstas: „OK. dėkui.“ (t. 24, b. l. 155, 157).

Apžiūros 2016 m. rugsėjo 6 d. protokolo duomenimis, apžiūros objektas: nešiojamajame kompiuteryje „(duomenys neskelbtini)“, rasto ir paimto 2016 m. gegužės 30 d. kratos metu D. D. darbo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), elektroninio pašto duomenų apžiūra. Buvo apžiūrėtas ir D. D., kuris naudojosi elektroninio pašto dėžute (duomenys neskelbtini), L. Č., kuri naudojosi elektroninio pašto dėžute (duomenys neskelbtini), ir V. G., kuris naudojosi elektroninio pašto dėžute (duomenys neskelbtini), susirašinėjimas elektroniniais laiškais (t. 24, b. l. 154).

        (duomenys neskelbtini), siuntėjas – D. D. išsiuntė žinutę gavėjui – L. Č., išsiunčiant kopiją V. G., tema (duomenys neskelbtini). Žinutės priedas – failas pavadinimu (duomenys neskelbtini). Žinutės tekstas: „V., L., Siunčiu sąskaitas faktūras už lapkričio mėnesį. Jos pilnai sudengtos su jūsų išankstiniu mokėjimu. Taip pat prisegu ir gruodžio mėnesio sąskaitų planą, kad matytumėte kas su kuo dar bus dengiama. Rezultate turime „L“ neapmokėtą likutį: 19.824,10 € (jau skaičiuojant su visais mokesčiais) – Paraudoninau faile. Taip pat įtraukiau ir jūsų tiesioginę sutartį su „J“, kad vienoje vietoje matytumėte visas media sumas. D.“ (t. 24, b. l. 155, 159).

        (duomenys neskelbtini), siuntėjas – L. Č. išsiuntė žinutę gavėjui – D. D., išsiunčiant kopiją V. G., tema (duomenys neskelbtini). Žinutės tekstas: „Laba diena, sąskaitas gavau. Geros dienos!“ (t. 24, b. l. 155, 159).

        (duomenys neskelbtini), siuntėjas – D. D. išsiuntė žinutę gavėjui – L. Č., išsiunčiant kopiją V. G., tema (duomenys neskelbtini). Žinutės priedas – failas pavadinimu (duomenys neskelbtini). Žinutės tekstas: „Ką tik iš „L“ gavome žinią, kad jie, cituoju, „po partijos paskutinio vizito sutinka gruodžio mėnesio sąskaitą sumažinti 10.000 € užsakymo dydį reitingais palikdami tą patį“. Ką mums tai duoda: 10.000 € + PVM = 12.100,00 €. Vadinasi realus faktinis neapmokėtas likutis už „L“ transliacijas bus tik 7.724,10 €. Prisegu ir atnaujintą failą. Šią sumą gal galime išrašyti į išankstine sąskaita? Tuomet būtume užsidarę visus finansinius šios kampanijos klausimus.“ (t. 24, b. l. 155, 159).

D. D. (duomenys neskelbtini), laiško elektroniniu paštu gavėjui – L. Č., išsiunčiant kopiją V. G., tema (duomenys neskelbtini), siųstame priede yra įrašas: U. Main, po juo stulpeliai: 1) su įrašais Faktas/Planas, 2) data, 3) numeris, 4) tipas, 5) suma, 6) aprašymas, 7) statusas. Stulpelių turinys (eilutėmis); Faktas (duomenys neskelbtini) P (duomenys neskelbtini) išankstinė, – 70 000 € Išankstinė sąskaita už 2015 žiemos kampaniją Apmokėta; Faktas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 640,20 € Fee už lauko reklamos planavimą, sudengta su P (duomenys neskelbtini); Faktas (duomenys neskelbtini) P (duomenys neskelbtini) 1 569,33 € „LG“ transliacijos Fee, sudengta su P (duomenys neskelbtini); Faktas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 19 103,44 € „L“, „T“, „B“ grupių TV transliacijos, Fee sudengta su P (duomenys neskelbtini), Planas (duomenys neskelbtini) P (duomenys neskelbtini) 48 687,03 € „L“, „T“, „B“ grupių transliacijas, Fee, bus sudengta su P (duomenys neskelbtini), Planas (duomenys neskelbtini) P (duomenys neskelbtini) 19 824,10 € „L“ grupės transliacijos, Fee neapmokėta. Po šiomis eilutėmis yra šios: „L“ mažinama suma 12 100,00 €; realus faktinis neapmokėtas likutis už „L“ transliacijas 7 724,10 € (t. 24, b. l. 161).

UAB „P“ (duomenys neskelbtini) rašto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis (t. 48, b. l. 2), pateikti ir šie dokumentai:

Paslaugų (duomenys neskelbtini) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, ši paslaugų teikimo sutartis <...> sudaryta (duomenys neskelbtini), tarp UAB „P“ (toliau vadinamos Agentūra) <...>, atstovaujamos (duomenys neskelbtini) D. D. <...> ir U (toliau vadinamos „Klientu“) <...> atstovaujamos l.e.p. (duomenys neskelbtini) L. Č. <...>. 2.1. Agentūra įsipareigoja teikti Klientui paslaugas, kurios išvardintos Sutarties priede Nr. 1 <...>. 2.2. Agentūra įsipareigoja remdamasi Kliento pateiktu užsakymu Kliento sąskaita užsakyti ir/ar nupirkti reklamos laiką/plotą visuomenės informavimo priemonėse ir kitas reklamos paslaugas. Reklamos paslaugos gali būti užsakytos ir nupirktos tik iš tų viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų, kurie (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatyta tvarka pateikė privalomus pateikti duomenis ir dokumentus, ir tik pagal (duomenys neskelbtini) pateiktus politinės kampanijos laikotarpiu taikytinus politinės reklamos įkainius ir sąlygas. <...> 3.1. <...> Agentūra įsipareigoja: 3.1. teikti kokybiškas ir savalaikes paslaugas, šioje sutartyje nustatyta tvarka, laikantis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų; 3.1. skirti kontaktinį asmenį kuris tiesiogiai palaikytų santykius su klientu <...> (t. 48, b. l. 13) <...> 5.1. Ši sutartis įsigalioja ją pasirašius abiem Šalims ir galioja iki (duomenys neskelbtini) <...> (t. 48, b. l. 15, 14, 16-20 ).

Paslaugų (duomenys neskelbtini) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), priedo Nr. 1 duomenimis, Agentūros paslaugos <...> Komunikacijos strategijos ruošimas, rinkos analizavimas <...> Derybos kliento vardu su žiniasklaidos įmonėmis <...> Media veiksmų planavimas ir optimizacija <...> kampanijų sekimas bei priežiūra <...> pasiektų tikslų vertinimas ir ataskaitų teikimas <...> (t. 48, b. l. 17).

Reklamos paslaugų (duomenys neskelbtini) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis (t. 48, b. l. 86), reklamos paslaugų sutartis, toliau vadinama „Sutartimi“ yra sudaryta (duomenys neskelbtini) tarp: Uždarosios akcinės bendrovės „L“ <...> toliau vadinamos „Televizija“ <...> atstovaujamos (duomenys neskelbtini) Z. S., ir uždarosios akcinės bendrovės „P“ <...>, toliau sutartyje vadinamos „Agentūra“ atstovaujamos (duomenys neskelbtini) D. D. <...> 1.1. Televizija sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka pagal Agentūros pateikiamus užsakymus teikia reklamos paslaugas Agentūros atstovaujamiems klientams, o Agentūra sumoka už suteiktas reklamos paslaugas. <...> 2.1. Televizija teikia reklamos paslaugas televizijos kanaluose „L“, „T“, „B“ ir „I“ bei interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) <...> (t. 48, b. l. 86, 87-89).

        U buhalterinės apskaitos (duomenys neskelbtini) registro už laikotarpį (duomenys neskelbtini) duomenimis, (duomenys neskelbtini) UAB „P“ pagal dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis „(duomenys neskelbtini)“ buvo pervesta 70 000 eurų suma (t. 48, b. l. 102).

        (duomenys neskelbtini) esančios UAB „P“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo duomenimis (t. 49, b. l. 1), (duomenys neskelbtini) į šią sąskaitą mokėtojas U pagal sąskaitą išankstiniam apmokėjimui Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 70 000 eurų (t. 49, b. l. 122).

UAB „P“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo duomenimis, (duomenys neskelbtini) įskaityta 70 000,00, operacijos aprašymas – (duomenys neskelbtini). Mokėtojas: U (t. 49, b. l. 122).

U (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 47, b. l. 4) pateikti dokumentai, taip pat, Pirkimo operacijų, susijusių su UAB „P“, registras, 2015-2016 m. išmokų operacijų, susijusių su UAB „P“, registras.

Pirkimo operacijų duomenimis, (duomenys neskelbtini) pagal dokumentą (duomenys neskelbtini) iš kliento „P“ UAB buvo įvykdyta pirkimo operacija 640,20 Eur sumai, (duomenys neskelbtini) pagal dokumentą (duomenys neskelbtini) iš kliento „P“ UAB buvo įvykdyta pirkimo operacija 1 569,33 Eur sumai, (duomenys neskelbtini) pagal dokumentą (duomenys neskelbtini) iš kliento „P“ UAB buvo įvykdyta pirkimo operacija 19 103,44 Eur sumai, (duomenys neskelbtini) pagal dokumentą (duomenys neskelbtini) iš kliento „P“ UAB buvo įvykdyta pirkimo operacija 48 687,02 Eur sumai, (duomenys neskelbtini) iš kliento „P“ pagal dokumentą (duomenys neskelbtini) buvo įvykdyta pirkimo operacija 6 899,07 Eur sumai (t. 47, b. l. 21).

Išmokų operacijų registro duomenimis, (duomenys neskelbtini) klientui UAB „P“ išmokėta 6 899,06 Eur (t. 47, b. l. 28).

U (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 47, b. l. 33) pateikti banko apskaitos ir kasos apskaitos registrai už laikotarpį (duomenys neskelbtini) (t. 47, b. l. 33).

Sąskaitos detalios ataskaitos duomenimis, UAB „P“ (duomenys neskelbtini) pervesta 6 899,06 Eur (t. 47, b. l. 62).

UAB „L“ (duomenys neskelbtini) rašto Nr. (duomenys neskelbtini) dėl dokumentų pateikimo duomenimis (t. 51, b. l. 202), pateikia (duomenys neskelbtini) sudarytas ir (ar) pasirašytas sutartis, susitarimus, kitus dokumentus. Sutarčių ir (ar) susitarimų su UAB „M“, fiziniais asmenimis L. F., Ž. F. ir J. L. nebuvo sudarę. Neturėjo sudarę tiesioginių sutarčių ir su U, nes pastarojo juridinio asmens reklama buvo perkama agentūros UAB „P“ (t. 51, b. l. 202). <...> (duomenys neskelbtini) vadovaujantis komerciniu pagrindu buvo transliuota U reklama „L“, „B“, „T“ ir „I“ televizijos programose. Remiantis nepriklausomo TV rinkos dalyvio UAB „TL“, kuris atlieka televizijos rinkos nepriklausomą monitoringą, duomenimis per šiuos mėnesius aukščiau minimose televizijos programose (kanaluose) buvo ištransliuota U reklamos už 101 682 € (ši suma yra nepritaikius nuolaidų ir be PVM). Už U komercinę reklamą per (duomenys neskelbtini) buvo išrašyta sąskaitų už 27 800 € (ši suma yra pritaikius nuolaidas ir be PVM). (duomenys neskelbtini) vadovaujantis komerciniu pagrindu buvo viešai skelbiama (skleidžiama) U reklama (duomenys neskelbtini) tinklapyje. Šiam užsakymui buvo pritaikyta 20 procentų agentūros UAB „OMG“ agentūrinė nuolaida, dėl kurios buvo sutarta žodinio pokalbio metu (t. 51, b. l. 203).

Apžiūros 2017 m. gegužės 10 d. protokolo duomenimis (t. 51, b. l. 204-208), apžiūros objektas: (duomenys neskelbtini) UAB „L“ raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikti dokumentai <...> (t. 51, b. l. 204).

(duomenys neskelbtini) reklamos paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, <...> sutartis yra sudaryta tarp UAB „L“, atstovaujamos (duomenys neskelbtini) Z. S. <...> (toliau – Televizija) ir UAB „OMG“, atstovaujamos (duomenys neskelbtini) R. M. <...> (toliau – Agentūra). Pažymima, kad sutartimi šalys susitaria, kad Televizija šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka pagal Agentūros teikiamus užsakymus teikia reklamos paslaugas Agentūros atstovaujamiems klientams, o Agentūra sumoka už suteiktas reklamos paslaugas. <...> Nurodoma, kad televizija teikia reklamos paslaugas televizijos kanaluose „L“, „B“, „T“ ir „I“ bei interneto svetainėse (duomenys neskelbtini) <...> (t. 51, b. l. 207).

        (duomenys neskelbtini) užsakymo duomenimis, <...>. Užsakyme nurodoma, kad U (duomenys neskelbtini) „L“, „B“, „T“, „I“ kanaluose užsakė kampaniją – klipus, kurių trukmė – 30 s, 40 s. Mokama suma nurodoma 27 800,00 € - (duomenys neskelbtini) – 9 000,00 € („L“ kanalas – 5 400,00 €, „B“ kanalas – 2 700.00 €, „T“ kanalas – 450,00 €, „I“ kanalas – 450.00 €), (duomenys neskelbtini) – 18 800,00 € („L“ kanalas – 11 280.00 €, „B“ kanalas – 5 640.00 €, „T“ kanalas – 940.00 €, „I“ kanalas – 940.00 €) (t. 51, b. l. 205, 213).

        Dokumentas, kuriame nurodoma, kad U, (duomenys neskelbtini) „L“ kanalo (duomenys neskelbtini) išrašoma suma yra 11 280.00 €, „B“ kanalo (duomenys neskelbtini) – 5 640.00 €, „T“ kanalo (duomenys neskelbtini) – 940.00 €, „I“ kanalo (duomenys neskelbtini) – 940.00 €. Bendroji suma yra 18 800.00 € (t. 51, b. l. 205, 215).

        Dokumentas, kuriame nurodoma, kad U, (duomenys neskelbtini) „L“ kanalo (duomenys neskelbtini) išrašoma suma yra 5 400.00 €, „B“ kanalo (duomenys neskelbtini) – 2 700.00 €, „T“ kanalo (duomenys neskelbtini) – 450.00 €, „I“ kanalo (duomenys neskelbtini) – 450.00 €. Bendroji suma yra 9 000.00 € (t. 51, b. l. 205, 214).

        Dokumentas, susidedantis iš trijų lapų, kuriame yra pavaizduota lentelė. Joje matyti U, (duomenys neskelbtini) klipo užsakymo kodai, kanalai, datos, sumos ir kt. laikotarpiu (duomenys neskelbtini). Užsakymo kodai nurodyti (duomenys neskelbtini) (t. 51, b. l. 205), kanalai – „B“, „L“, „I“, „T“, trukmė – 30 s, 40 s (t. 51, b. l. 206).

        (duomenys neskelbtini) „L“ PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini), susidedanti iš vieno lapo. Dokumente nurodoma, kad užsakovas yra UAB „OMG“ <...>, o vykdytojas – UAB „L“ <...>. Nurodomas kanalas – „L“, klientas: U, (duomenys neskelbtini). Vykdymo terminai: (duomenys neskelbtini). Suteiktos paslaugos: reklaminių video klipų transliacija. Kampanijos numeris nurodomas (duomenys neskelbtini), produkto pavadinimas – U, (duomenys neskelbtini). Pažymima, kad suma su PVM yra 6 534.00 €. Nurodoma, kad apmokėti reikia iki (duomenys neskelbtini). Vykdytojas nurodomas R. V. (t. 51, b. l. 205, 210).

        (duomenys neskelbtini) „B“ PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini), susidedanti iš vieno lapo. Dokumente nurodoma, kad užsakovas yra UAB „OMG“ <...>, o vykdytojas – UAB „L“ <...>. Nurodomas kanalas – „B“, klientas: U, (duomenys neskelbtini). Vykdymo terminai: (duomenys neskelbtini). Suteiktos paslaugos: reklaminių video (t. 51, b. l. 204) klipų transliacija. Kampanijos numeris nurodomas (duomenys neskelbtini), produkto pavadinimas – U, (duomenys neskelbtini). Pažymima, kad suma su PVM yra 3.267,00 €. Nurodoma, kad apmokėti reikia iki (duomenys neskelbtini). Vykdytojas nurodomas R. V. (t. 51, b. l. 205, 209).

        (duomenys neskelbtini) „T“ PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini), susidedanti iš vieno lapo. Dokumente nurodoma, kad užsakovas yra UAB „OMG“ <...>, o vykdytojas – UAB „L“ <...>. Nurodomas kanalas – „T“, klientas: U, (duomenys neskelbtini). Vykdymo terminai: (duomenys neskelbtini). Suteiktos paslaugos: reklaminių video klipų transliacija. Kampanijos numeris nurodomas (duomenys neskelbtini), produkto pavadinimas – U, (duomenys neskelbtini). Pažymima, kad suma su PVM yra 544,50 €. Nurodoma, kad apmokėti reikia iki (duomenys neskelbtini). Vykdytojas nurodomas R. V. (t. 51, b. l. 205, 211).

        (duomenys neskelbtini) „I“ PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini), susidedanti iš vieno lapo. Dokumente nurodoma, kad užsakovas yra UAB „OMG“ <...>, o vykdytojas – UAB „L“ <...>. Nurodomas kanalas – „I“, klientas: U, (duomenys neskelbtini). Vykdymo terminai: (duomenys neskelbtini). Suteiktos paslaugos: reklaminių video klipų transliacija. Kampanijos numeris nurodomas (duomenys neskelbtini), produkto pavadinimas – U, (duomenys neskelbtini). Pažymima, kad suma su PVM yra 544,50 €. Nurodoma, kad apmokėti reikia iki (duomenys neskelbtini). Vykdytojas nurodomas R. V. (t. 51, b. l. 205, 212).

(duomenys neskelbtini) „L“ PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini), susidedanti iš vieno lapo. Dokumente nurodoma, kad užsakovas yra UAB „OMG“ <...>, o vykdytojas – UAB „L“ <...>. Nurodomas kanalas – „L“, klientas: U, (duomenys neskelbtini). Vykdymo terminai: (duomenys neskelbtini). Suteiktos paslaugos: reklaminių video klipų transliacija. Kampanijos numeris nurodomas (duomenys neskelbtini), produkto pavadinimas – U, (duomenys neskelbtini). Pažymima, kad suma su PVM yra 13.648.80 Eur. Nurodoma, kad apmokėti reikia iki (duomenys neskelbtini). Vykdytojas nurodomas R. V. (t. 51, b. l. 206).

(duomenys neskelbtini) „T“ PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini), susidedanti iš vieno lapo. Dokumente nurodoma, kad užsakovas yra UAB „OMG“ <...>, o vykdytojas – UAB „L“ <...>. Nurodomas kanalas – „T“, klientas: U, (duomenys neskelbtini). Vykdymo terminai: (duomenys neskelbtini). Suteiktos paslaugos: reklaminių video klipų transliacija. Kampanijos numeris nurodomas (duomenys neskelbtini), produkto pavadinimas – U, (duomenys neskelbtini). Pažymima, kad suma su PVM yra 1.137,40 Eur. Nurodoma, kad apmokėti reikia iki (duomenys neskelbtini). Vykdytojas nurodomas R. V. (t. 51, b. l. 206).

(duomenys neskelbtini) „I“ PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini), susidedanti iš vieno lapo. Dokumente nurodoma, kad užsakovas yra UAB „OMG“ <...>, o vykdytojas – UAB „L“ <...>. Nurodomas kanalas – „I“, klientas: U, (duomenys neskelbtini). Vykdymo terminai: (duomenys neskelbtini). Suteiktos paslaugos: reklaminių video klipų transliacija. Kampanijos numeris nurodomas (duomenys neskelbtini), produkto pavadinimas – U, (duomenys neskelbtini). Pažymima, kad suma su PVM yra 1.137,40 Eur. Nurodoma, kad apmokėti reikia iki (duomenys neskelbtini). Vykdytojas nurodomas R. V. (t. 51, b. l. 206).

(duomenys neskelbtini) „B“ PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini), susidedanti iš vieno lapo. Dokumente nurodoma, kad užsakovas yra UAB „OMG“ <...>, o vykdytojas – UAB „L“ <...>. Nurodomas kanalas – „B“, klientas: U, (duomenys neskelbtini). Vykdymo terminai: (duomenys neskelbtini). Suteiktos paslaugos: reklaminių video klipų transliacija. Kampanijos numeris nurodomas (duomenys neskelbtini), produkto pavadinimas – U, (duomenys neskelbtini). Pažymima, kad suma su PVM yra 6.824,40 Eur. Nurodoma, kad apmokėti reikia iki (duomenys neskelbtini). Vykdytojas nurodomas R. V. (t. 51, b. l. 206).

        Užsakymo (t. 51, b. l. 213) duomenimis, jame nurodyta data – (duomenys neskelbtini), Klientas – U, Kampanijos laikotarpis – (duomenys neskelbtini), Mokama suma (Net) – 27.800,00 € („L“ suma – 16 680,00 €, „B“ suma – 8 340,00 €, „T“ – suma 1390,00 Eur, „I“ suma – 1 390,00 Eur), (duomenys neskelbtini) – 9000,00 Eur, (5400,00 Eur, 2700,00 Eur, 450,00 Eur, 450,00 Eur) (duomenys neskelbtini) – 18 800,00 Eur (11 280,00 Eur, 5640,00 Eur, 940,00 Eur , 940,00 Eur) (t. 51, b. l. 213).

(duomenys neskelbtini) dėl sutikimo (duomenys neskelbtini) V. G. patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ir kitaip suvaržyti jo laisvę (duomenys neskelbtini) rašto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis (t. 95, b. l. 46), pateikta (duomenys neskelbtini) dėl sutikimo (duomenys neskelbtini) V. G. patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ir kitaip suvaržyti jo laisvę (duomenys neskelbtini) posėdžio protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija ir garso įrašas (CD) (t. 95, b. l. 47- 49).

Apžiūros 2016 m. rugsėjo 20 d. protokolo duomenimis (t. 95, b. l. 50), apžiūros objektas: (duomenys neskelbtini) dėl sutikimo (duomenys neskelbtini) V. G. patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ir kitaip suvaržyti jo laisvę (duomenys neskelbtini) raštu dėl turinčių reikšmės dokumentų pateikimo pateikto kompaktinio disko su garso įrašu apžiūra. <...> Nuo įrašo 1 val. 28 min. 12 sek. iki įrašo 1 val. 35 min. 13 sek., pasisako (duomenys neskelbtini) V. G.:

„Aišku, čia turbūt sudėtingumas yra tai, kad žiniasklaidos priemonė priklauso dar X, kuris dar turi, kažkokių tai galbūt kitokių interesų ar panašiai, bet iš esmės visos nuolaidos pas mus, kurios buvo kalbamos ir kurios buvo deramasi, tai buvo paremtos komerciniais tikslais, tai yra, ta prasme, tos televizijos, jeigu jai apsimoka tą nuolaidą tiekti dėl, tarkim, didesnio kiekio užsakomos medžiagos jeigu apsimoka dėl, dėl kažkokių tais tarkim, tokių vat dalykų kaip komerciniai būtent tą televiziją liečiantys dalykai, tada jie tą daro, bet tai beje daro ir visos televizijos ir, kad būtų taikoma nuo nuolaidos dalykų tai nėra jokia paslaptis. Tai prokuratūroje turbūt yra net ir mano ranka surašytas vienas iš lapelių paimtas pas mane iš namuose per kratą, kuriame yra surašytas mūsų planas tam, kad laikotarpiui išleisti televizijose, tai vieno iš laikotarpio, vieno iš periodo, net matosi akivaizdžiai, kad „L“ gauna didesnę sumą yra numatyta išleisti. Beje, kodėl dažniausia tos nuolaidos atsiranda, tai tos nuolaidos kaip atsiranda pati pradžia tų nuolaidų, tai yra natūralu, kad stebi tuos kanalus, kanalus mūsų, mūsų media planuotojai. Ir jie pasako, kad pavyzdžiui žiūrėkit, šito kanalo komerciniams klientams kaina yra mažesnė, gal jūs galite atkreipti dėmesį ir sakyti. Su partijų reklama yra toks tarp kitko pakankamai sudėtingas dalykas, nes partijų reklama yra leidžiama, matuojama sekundėmis. <...> vienaip ar kitaip ta nuolaida yra susiejusi su komerciniais, būtent dalykais ir susižiūrėjimu (t. 95, b. l. 51) <...> tos nuolaidos yra galimos tiktais iki rinkimų periodo paskelbimo, rinkimų ten nustatymo agitacinio to periodo, tai kaip aš matau, dabar iš šiandien tų paskelbtų dienų, tai yra būtent dar iki rinkiminio periodo, kai tos nuolaidos teisiškai, įstatymiškai yra galimos. <...> Aš turiu irgi sąskaitas, sąskaitas faktūras ir visus tuos užsakymo dokumentus, man partijos būstinė pateikė, kurie yra susiję (nurodoma – susieja) su mūsų reklaminiais tais periodais, tai yra ir tas pats „J“ apima ir apima tą patį „L“ ir kitus netgi visus kanalus. <....> Tai vėlgi, visą, visą kas yra santykiai su mūsų reklama, tai yra visi apmokėjimai yra daromi pagal pateiktas sąskaitas faktūras, pagal pateiktus užsakymus ir panašiai, tai yra ir daromi jie buvo periodiškai, tai jeigu pavyzdžiui yra pateikta ten sąskaita kažkokia ten. Kai kuriais atvejais gali būti, kad buvo padarytos avansu tie apmokėjimai prieš paskelbimą dėl to, kad kai kurie kanalai prašo avansinių apmokėjimų ir mes tą būna susitariam, tarkim, puse yra avanso apmokama, kita pusė apmokama po reklamos ištransliavimo <...> Yra ir sutartys ir su „J“ ir visais kitais kanalais, kuriais yra, kuriais yra padaryta <...> Dėl tų susitikimų tai, natūralu, kad tų susitikimų yra įvairiausių ir čia, čia jokių, jokių, jokių didelių paslapčių nėra, kad aš turiu susitikimų ir su įvairiausių verslo grupių atstovais, dabar tarkim būdavo, daugiausia ateidavo darbo kodekso klausimais, kitais klausimais ateina ir natūralu, kad yra klausimų kaip, kaip vienas ar kitas įstatymo projektas svarstomas ir visa kitą, bet tai nėra jokia nu neteisėta įtaka, ta prasme, tai nėra, kad aš už kažkokį tais projektą, vieną, kitą ar kažką tais gaunu, ar kažkas kitas gauna, tai šitoj vietoj man, man net sunku pakomentuoti, kad vat nu už kažkokį tais projektą, aš kažką būčiau galėjęs, kažką būčiau galėjęs gauti. <...>“ (t. 95, b. l. 52).

X nepriklausomo auditoriaus išvados, konsoliduotos ir bendrovės finansinės ataskaitos bei metinio pranešimo (duomenys neskelbtini) duomenimis (t. 99, b. l. 11), UAB „MBI“, UAB „MBM“, UAB „AM“ ir UAB „L“ buvo X dukterinės įmonės, ir kartu su kitomis dukterinėmis įmonėmis bei šių įmonių kontroliuojamomis įmonėmis, taip pat X sudarė konsoliduotą grupę (t. 99, b. l. 120-122).

X nepriklausomo auditoriaus išvados, konsoliduotos finansinės ataskaitos bei metinio pranešimo (duomenys neskelbtini) duomenimis (t. 99, b. l. 135), UAB „MBT“, UAB „MBI“, UAB „MBM“, UAB „M.“, UAB „MV“, UAB „M“ buvo X kontroliuojamos įmonių grupės.

UAB „L“ (toliau – Bendrovė) (duomenys neskelbtini) konsoliduotų ir bendrovės finansinių ataskaitų santraukos duomenimis, Bendrovės pagrindinė veikla yra televizijos programos „L“ transliavimas. Bendrovė taip pat transliuoja „B“, „T“, „I“, „L“ programas. (duomenys neskelbtini) Bendrovės akcininkais buvo UAB „MBM“ ir <...>. UAB „MBM“ yra UAB „MBI“ dukterinė įmonė, kuri priklauso X (t. 99, b. l. 185).

Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos 2017 m. lapkričio 28 d. pažymos duomenimis, tikrinant R. K. užimamas pareigas X ir kitose juridiniuose vienetuose, buvo atspausdinta informacija (t. 84, b. l. 18).

X juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija duomenimis, R. K. (duomenys neskelbtini) paskirtas (išrinktas) X valdybos nariu, registruotas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) paskirtas (išrinktas) X valdybos nariu, registruotas nuo (duomenys neskelbtini) (t. 84, b. l. 21).

UAB „MBI“ juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija duomenimis, R. K. (duomenys neskelbtini) buvo paskirtas (išrinktas) UAB „MBI“ valdybos nariu, registruotas (duomenys neskelbtini) (t. 84, b. l. 47), (duomenys neskelbtini) buvo paskirtas (išrinktas) UAB „MBI“ valdybos nariu, registruotas nuo (duomenys neskelbtini) (t. 84, b. l. 46).

UAB „MBM“ juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija duomenimis, R. K. (duomenys neskelbtini) paskirtas (išrinktas) UAB „MBM“ (duomenys neskelbtini), registruotas nuo (duomenys neskelbtini) (t. 84, b. l. 68). R. K. (duomenys neskelbtini) paskirtas (išrinktas) UAB „MBM“ (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini). R. K. (duomenys neskelbtini) paskirtas (išrinktas) UAB „MBM“ valdybos nariu, registruotas nuo (duomenys neskelbtini) (t. 84, b. l. 69).

        UAB „AM“ juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija duomenimis, R. K. (duomenys neskelbtini) paskirtas (išrinktas) UAB „AM“ (duomenys neskelbtini), įgaliojimų pabaigos data – (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini) (t. 84, b. l. 81). R. K. (duomenys neskelbtini) paskirtas (išrinktas) UAB „AM“ valdybos nariu, registruotas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) paskirtas (išrinktas) UAB „AM“ valdybos nariu, registruotas nuo (duomenys neskelbtini) (t. 84, b. l. 82). R. K. (duomenys neskelbtini) paskirtas (išrinktas) UAB „AM“ (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) paskirtas (išrinktas) UAB „AM“ (duomenys neskelbtini), registruotas nuo (duomenys neskelbtini) (t. 84, b. l. 82-83).

        UAB „L“ juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija duomenimis, R. K. (duomenys neskelbtini) paskirtas (išrinktas) UAB „L“ valdybos nariu, registruotas (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) buvo paskirtas (išrinktas) UAB „L“ valdybos nariu, registruotas nuo (duomenys neskelbtini) (t. 84, b. l. 54). (duomenys neskelbtini) paskirtas (išrinktas) UAB „L“ (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) paskirtas (išrinktas) UAB „L“ (duomenys neskelbtini), registruotas nuo (duomenys neskelbtini).

Liudytoja L. G. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini). Buvo U (duomenys neskelbtini) narė, išskyrus tą laikotarpį, kai buvo (duomenys neskelbtini). Sustabdė darbą (duomenys neskelbtini), kai tapo (duomenys neskelbtini), bet iš partijos neišėjo, tokios prievolės nėra. Dalyvavo partijos veikloje. Yra buvusi (duomenys neskelbtini), po to atsisakė tų pareigų. V. G. buvo jos (duomenys neskelbtini) partijoje, bet laikotarpio neprisimena. V. G. buvo (duomenys neskelbtini), atsakingas už rinkimų organizavimą, viešą bendravimą, už politinės žinios formavimą. Už partijos reklamą buvo atsakingas V. G., jeigu tai buvo rinkiminis laikotarpis. Dėl biudžeto – gaudavo dotacijas ir jas paskirstydavo. Ūkinėms išlaidoms reikėjo nemažai pinigų. Kiekvienos lėšos buvo ribotos ir ieškojo galimybių, kaip ūkinius klausimus išspręsti tose ribose. (duomenys neskelbtini) galėjo veikti U vardu savo ribose. Dėl finansų valdymo: jis veikė U naudai, kad rinkimai vyktų sklandžiai, kad rinkėjus pasiektų žinia. Jai nežinoma apie U suteiktas nuolaidas.

Liudytoja L. Č. paaiškino, kad pažįsta V. G. kaip U narį, kolegą, ji yra šios partijos narė. Ji buvo (duomenys neskelbtini), turėjo įgaliojimus pasirašyti partijos vardu. Sutartis pasiekdavo ją per administratorę, būdavo ir el. paštu, ir paštu. Turėjo savo parašus suderinti su (duomenys neskelbtini) V. M.. V. G. buvo (duomenys neskelbtini). Už reklamą atsakingas buvo (duomenys neskelbtini). Neteko derinti su V. G. klausimų dėl reklamos. Partijos pirmininkas turėjo pavaduotojus, ar vienas iš jų buvo V. G., neatsimena. V. G. buvo (duomenys neskelbtini). V. G. neturėjo teisės jai duoti nurodymų, jam nebuvo pavaldi. Ji buvo atsakinga už (duomenys neskelbtini), turėjo įgaliojimą pasirašyti sutartis su įmonėmis, su darbuotojais. Yra pasirašiusi sutartis su reklamą teikiančiomis įstaigomis. Pasirašinėjo sutartis su „P“. Kas jas pateikdavo, neprisimena, gal D. D., jis „P“ vadovas. Ji su televizijomis nesiderėjo, kas derėjosi, nežino, jai tik reikėjo pasirašyti sutartį partijos vardu. Ji sutarties sąlygų nederindavo, derino (duomenys neskelbtini) V. G.. Atnešdavo jai sutartis, su jomis susipažindavo ir pasirašydavo, bet kokių sutarčių niekas nenešdavo. Nieko nežino apie nuolaidas. „P“ buvo jų partijos reklamos planuotojas, taip numatyta sutartyse. Jie siųsdavo sąskaitas, dažniausiai jas gaudavo iš D. D.. Su D. D. yra kelis kartus susitikusi, bet labai trumpai. Ji pavedimų nedarydavo, gavusi sąskaitas sutikrindavo, ar sutampa su planu ir pateikdavo apmokėjimui rinkimų iždininkui, jei tai susiję su rinkimais, su V. G. to nederindavo. Sąskaitos atitikdavo sudarytus planus. (duomenys neskelbtini) turėjo teisę derėtis partijos vardu, tai V. G.. Nepamena nieko apie išankstines sąskaitas. Sutartį su „P“ pasirašė, nes buvo informuota (duomenys neskelbtini) V. M. ir (duomenys neskelbtini) V. G.. Nepamena, ar sutartyje buvo įvardintos sumos. Kaip vykdoma sutartis, matė pagal gaunamas sąskaitas. Buvo sudarytas planas, kuriame buvo įvardinta, kokios bus atliktos paslaugos ir gaunamosiose sąskaitose buvo nurodoma, už kokias paslaugas. Su V. G. šio proceso nederino. Dėl nuolaidos „L“ grupės kanaluose kokį vaidmenį atliko V. G., jai nieko nežinoma.

Liudytoja Z. S. paaiškino, kad ji yra UAB „L“ (duomenys neskelbtini). Pažįsta (duomenys neskelbtini) R. K., (duomenys neskelbtini) E. M. ir V. G., buvusį U narį. Teko bendrauti su jais asmeniškai, nes buvo (duomenys neskelbtini), būdavo klausimai, susiję su įstatymais, su jų priėmimu, apginant tam tikrus asociacijos, kuriai priklausė radijo stotys ir visos televizijos, interesus. Su R. K., kadangi jis buvo (duomenys neskelbtini), susitikdavo kas savaitę, aptardavo esminius dalykus, tai pajamas, išlaidas, reitingus, kas vyksta gero, kas blogo įmonėje, buvo darbiniai santykiai. Tik su R. K. susitikdavo dėl šių klausimų iš valdybos narių, nes jis buvo (duomenys neskelbtini). Tuo metu valdyboje buvo dar V. L., R. R., M. Č., ji, kaip įmonės atstovė, ir (duomenys neskelbtini) R. K.. Tokios sudėties valdyba buvo gal nuo (duomenys neskelbtini), kai nupirko jų įmonę. Valdybos nariai nebuvo pasiskirstę pareigomis, indėlis į tą valdymą buvo pakankamai menkas, turėdavo tik porą kartų posėdžius per metus, kur pristatydavo biudžetą, kitų metų gale už jį atsiskaitydavo. Per metus būdavo du valdybos posėdžiai. Su R. K. matydavosi kas savaitę, nes jis norėjo žinoti, kuo gyvena ta įmonė, pagrindinis dalykas – reitingai, nes konkuruoja su „T“, nuo reitingų priklauso pajamos. Klausdavo apie reitingus, kaip kolektyvas, kaip sekasi vienam ar kitam, bendromis temomis. Būdavo, kad neįvykdavo tie susitikimai dėl tam tikrų objektyvių priežasčių, nusikeldavo kitai savaitei. Susitikimai vykdavo ofise, juose dalyvaudavo dviese, ji ir (duomenys neskelbtini), jis atvažiuodavo į jų ofisą. Trukdavo susitikimai 15 min., pusvalandį, priklausė nuo to, kiek jis turėjo klausimų. Jį domino, kokie gali būti skaičiai metų gale, tai domina visus akcininkus, kokios prognozės, ypač apie naujas investicijas. D. J. M. yra „L“ akcininkas, jis nedalyvauja ir nekontroliuoja UAB „L“. Jis nėra valdybos narys, jis tik ateina ir pasėdi per valdybos posėdį. Dar turi akcininką „AT“, tai (duomenys neskelbtini) fondas, nuo akcininkų buvo M. Č..

Konkretūs užsakymai būdavo T. B., jai yra pavaldus, sudarydamas sutartis su ja nesitardavo. Funkcijos yra griežtai apibrėžtos, negamina nei vienos laidos, tik transliuoja. Apie nuolaidą nežino, nedalyvavo, su ja tai neturi būti derinama. Buvo jos pokalbiai su V. G.. Ilgai tarėsi susitikti, susitiko, bet kokiu klausimu, nelabai pamena. Atrodo, kad buvo apie tai, kad jie, kaip žiniasklaidos priemonė, daug rodo apie U ir dažniausiai nelabai palankiame kontekste. Jie bendraudavo daugiausia (duomenys neskelbtini), dažniausiai tai buvo (duomenys neskelbtini) asociacijos reikalai, už kuriuos ji buvo atsakinga. Šiuo atveju jai skambino V. G., norėjo su ja asmeniškai susitikti, kokiu klausimu, telefonu nesakė. Susitiko, pokalbis vyko apie viską, atvirai pasakius, nesuprato, kodėl buvo toks pokalbis. Susitiko (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) įstatymas buvo priimtas (duomenys neskelbtini), gal jam buvo svarbu. Pasišnekėti norinčių tokių ateina daug, ji privalo priimti. Su V. G. susitiko kaip su (duomenys neskelbtini), ar kreipiasi kaip partijos atstovas, neakcentavo. Nei vienam politikui nepatinka tai, kaip ką jie nušviečia, tai nesvarbu, kokia politinė partija, niekada niekam nebūna tinkama žiniasklaida, kritika, ypač, jei aštri. Kas tuo laiku, kai buvo susitikusi su V. G., vadovavo U, nežinojo. Mano, kad „L“ su U nebuvo sudariusi sutarties. Laidas ruošia nepriklausomi prodiuseriai, jie neruošia nei vienos laidos. Dėl partijų reklamos kreipdavosi daugiausia agentūros. Pas ją ateidavo žmonės iš partijos štabų, pasakydavo, kad bus rinkimai, dirbs, turės biudžetus. Už tuos dalykus pas juos atsakingi pardavimų skyriai, kadangi ji turi būti mandagi, o jie prašo susitikit, visada sakydavo ateiti, bet visos derybos baigdavosi pardavimų skyriuje, niekada nėra kalbėjusi apie konkrečias detales nei su partijomis, nei ne su partijomis. Jai tuo metu V. G. buvo (duomenys neskelbtini). Jie bendraudavo daugiausia (duomenys neskelbtini), dažniausiai tai buvo (duomenys neskelbtini) asociacijos reikalai, už kuriuos ji buvo atsakinga. R. K. jai nėra davęs nurodymo daryti nuolaidas kažkokiai atskirai reklamai. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu transliuojamai ikirinkiminei U reklamai R. K. jai nėra davęs nurodymo suteikti nuolaidą. Už nuolaidų davimą atsakingas T. B.. Tai išimtinė jo kompetencija. Negali jam duoti nurodymų dėl nuolaidų, gali tik pasitarti dėl kainų didinimo ar mažinimo, su juo bendrauti gali apie bendrą strategiją. Pas juos egzistuoja dideli užsakovai, kurie turi milijoninius biudžetus, tai reklamos agentūros. Agentūros yra pagrindiniai užsakovai, ne U, ne pavieniai, nes jos sudaro apie 90 procentų viso biudžeto. Agentūra yra visas galias turintis subjektas, kuris visada gali pagąsdinti, pagrasinti. Formaliai sprendžia televizijos, realiai valdo agentūros. Jie parašo kainininką, nuolaidas, tai pagal kainininką dideli užsakovai niekada neperka. Pasako, kad jei jiems neduos tos ir tos nuolaidos, tai jie sustabdys tokią ar tokią reklamą. Su V. G. nekalbėjo apie nuolaidas. Nebuvo su juo kalbos, kad sutarta su R. K. dėl nuolaidos U.. V. G. jos nieko neprašė, nelabai suprato, dėl ko tas pokalbis buvo ir apie ką, galbūt buvo kažkokios užslėptos mintys, bet jis nieko neprašė. Iš „L“ administracijos, mano, V. G. bendravo tik su ja, gal su T., nežino. Dėl reklamos derybų su U ji nieko nežino. Mano, kad derybos vyko su agentūra, o ne su U.. U apimtys ir agentūros yra 30 kartų didesnės. „OMG“ žino, ji turi keletą šakinių agentūrų, „P“ žino, kad tokia yra, bet su jais nėra susitikusi, nežino nei direktoriaus pavardės, nei kitų žmonių. J. V., D. D. jai nežinomi, su jais nekontaktavo. Sutarčių ji daug pasirašo, nes gali tik viena pasirašyti. Jai atnešama krūva sutarčių su visų prie užsakymų dirbančių žmonių vizomis, tada pasirašo, kiekvienos sutarties atskirai neskaito, nes tai šabloninės sutartys. Su reklamos įkainiais dirba T. B., derina tik bendras tendencijas, ar mažinama, ar didinama. Jis turi apie 300-400 klientų, su kuo susitinka, nežino, jai svarbu, kad būtų galutinė biudžeto eilutė. Nežino ir nemano, kad R. K. galėjo duoti tiesiogiai T. B. nurodymus taikyti nuolaidas. Nieko bendro neturi susitikimas su V. G. (duomenys neskelbtini) ir reklamos transliavimas, nes įdėti jo negali per tiek laiko, gali įdėti per 3 dienas.

Liudytojas T. B. viešame teisiamajame posėdyje paaiškino, kad jis yra (duomenys neskelbtini), pavaldus (duomenys neskelbtini) Z. S.. Valdybos nariams nėra pavaldus, su jais bendrauja per kiekvieną valdybos posėdį. Minimas užsakymas buvo (duomenys neskelbtini), jų klientas „P“ agentūra kreipėsi komerciniais pagrindais dėl vieno iš jų kliento, U. Kreipėsi kaip klientas, kiek norėtų įsigyti paslaugų ir kiek sumokėti. Buvo kelios derybos ir po to buvo suformuluotas paslaugų kiekis, galutinė suma. Atsiuntė užsakymą, o jie pradėjo įgyvendinti. Kai spausdinami dokumentai iš serverio, jie būna elektroniniai, iš serverio atspausdinami ir atidaromi, matosi spausdinimo data. Visuose dokumentuose, kurie turėjo tą ekselio funkciją, kuri vadinasi data, ir yra ta data atspausdinta. Dokumentai yra dvejopi, vieni išsaugomi kaip paveiksliukas, o kiti kaip duomenų rinkinys. Kai išsaugoma kaip paveiksliukas, tada juose niekas nesikeičia, o kai duomenų rinkinys, atsidarius, jei yra ekselio lape data įrašyta kaip funkcija, yra tos aktualios datos nurodymas, atsispindi spausdinimo data. R. K. tuo metu buvo (duomenys neskelbtini). Jis buvo „AM“ (duomenys neskelbtini). „AM“ anksčiau, nes dabar ji parduota kitiems savininkams, turėjo tinklalapį (duomenys neskelbtini), jo skyrius vykdė bendrus pardavimus. Buvo sudarę sutartį su įmone „AM“, parduodavo interneto paslaugas. Supranta, kad X turėtų valdyti tam tikrą „L“ akcijų dalį. Jis yra valdybos narys, nedalyvauja akcininkų susirinkimuose, bet kartais pasižiūri, kas yra kitų žiniasklaidos priemonių akcininkai. R. K. galėjo būti priklausomas, ar nepriklausomas UAB „L“ valdybos narys. R. R. yra UAB „L“ valdybos narys. A. L., R. V. nepažįsta, V. L. yra UAB „L“ valdybos narys. M. S. atrodo, yra už kažką atsakingas AB „S“. „L“ valdybos nariai yra Z. S., buvo R. K., V. L., R. R. ir M. Č.. Z. S. – (duomenys neskelbtini). D. D. yra UAB „P“ vadovas. „P“ yra „L“ komercinis klientas. „P“ užsiima tarpininkavimu. Tai reklamos agentūra, o konkrečiau, žiniasklaidos pirkimo-pardavimo agentūra, kuri turi savo klientus, gauna įgaliojimus juos atstovauti ir jų vardu klientų reklamą perka pas įvairias žiniasklaidos priemones, tarp jų, ir „L“. Žiniasklaidos pardavimo rinka turi nusistovėjusias, daugumoje šalių paplitusias, tradicijas, kad visi didesni reklamos užsakovai susiranda tarpininką, kuris tarpininkauja ir tuo pačiu konsultuoja. UAB „P“ yra reklamos brokeris, kuris konsultuoja savo klientą ir savo vardu ir sąskaita perka jiems reklamos paslaugas. Kreipiasi į „P“, sudaro sutartį. Tarpininkaujančios agentūros pasirenkamos konkurso metu, kai konkurso metu laimi aptarnauti kažkokį klientą, tai kreipiasi į visus kanalus ir ieško geriausios kainos, sprendimo. Reklamos brokerio funkcijos yra konsultuoti savo klientą ir ieškoti geriausių kainų. Klientas atsiskaito su „P“, o jų klientas „P“ atsiskaito su „L“.. „L“ su „P“ tariasi dėl pirkimo sąlygų, apimčių, kainų, nuolaidų, laikotarpių, poreikių. Jis dalyvauja dauguma atveju kaip pagrindinis derybininkas, ar asmuo, galutinai patvirtinantis pardavimo sąlygas. Jei nori įgyti labai didelį reklamos kiekį, nes kiekis yra ribotas, jis kartais turi eiti į kitus skyrius, teirautis, kokie gamybos planai, kiek ketina turėti auditorijos ir paskaičiuoti, ar galės. Kartais klientas nori kokio nors ypatingesnio sprendimo, tai reikia eiti į kūrybinius skyrius, bet jei kalba eina apie tradicines paslaugas, paprastai jam nieko nereikia derinti. Yra dvi įmonės, viena „P“, kita „O“, virš jų yra „O“. Tai tokia struktūra. Didesnę dalį reikalų tvarko „O“ atsakingas žmogus, bet kai reikia kažką greitai daryti, ar kažkoks specifinis atvejis, tada prisijungia iš žemesnių – „O“ ir „P“. Šiuo konkrečiu atveju nebuvo derinta su klientu. Kai klientas yra labai didelis ir ketina išleisti didelę pinigų sumą ir jei kliento atstovai yra Lietuvoje, jis turi pamatyti tuos žmones, tai tokie dideli klientai patys susitinka ir pasižiūri, kam ketina mokėti tokią sumą, o vidutinio dydžio klientai nesivargina, agentūra viską sutvarko už juos. Šis užsakymas buvo iš mažesnių.

Pažįsta J. V., tai „O“ atstovas jau kelis metus, kuris dažnai bendrauja dėl jų klientų reklamos kainų. J. V. ir D. D. nėra vienas kitam pavaldūs ir nėra konkurentai. Jie turi įmones, kurios aptarnauja klientus, kaip „P“, ir turi įmonę, kuriai deleguoja kitas funkcijas, viena iš jų yra derybos su žiniasklaida. Su D. D. vyko konkretesni keli pokalbiai, kur buvo sutarta kiekiai ir kainos. Jo darbas priklauso nuo reklamos sezoniškumo, maždaug nuo lapkričio pradžios iki vasario pabaigos įmonės sudarinėja metinius kontraktus. Tuo metu jis per dieną turi 3-4 susitikimus su agentūromis, klientais. Nėra su V. G. bendravęs dėl U reklamos, apimties ar nuolaidų. Mano, kad tuos klausimus aptarė su D. D.. Buvo kalbama apie paslaugų apimtį ir sumas. Su niekuo nederino nuolaidos. Nėra gavęs iš R. K. ar Z. S. nurodymų daryti nuolaidą. Apie „P“ 12 100 Eur nuolaidą U žino tik iš spaudos. Negali atsakyti apie nuolaidų suteikimų aplinkybes, nes buvo užsakytas toks kiekis paslaugų, o mokėta mažesnė suma pinigų, tai nuolaida buvo suteikta. Visi klientai žiniasklaidos rinkoje gauna vienokią ar kitokią nuolaidą. Pradinė suma visiems žinoma, nes yra rinkos audito įmonė, kuri skaičiuoja visus reklamos kiekius sekundėmis ir eurais, pas juos galima nusipirkti tą informaciją. Visos reklamos agentūros, kurios aptarnauja ir kitas politines partijas bei komercines įmones, jos turi informaciją. Jei viešai pasakoma, kokia galutinė suma, pasižiūrima į tą vadinamą reklamos monitoringą, palyginami du skaičiai ir gaunama konkreti nuolaida. Yra viešinamas kažkoks skaičius, bet ne galutinė suma, kuri yra ta paslaptis. Galima sužinoti pradinę sumą. Kiek žino, ir STT kreipėsi į tą įmonę. Galutinė suma ir yra neviešinama informacija.

Liudytojas D. D. paaiškino, kad pažįsta V. G., siejo verslo santykiai, kaip su U atstovu. Daugiau iš kaltinamųjų nieko nepažįsta. Kuomet kalbama apie media planavimą, reklamos rodymą televizijai, nuolaida konkrečiam klientui, atsižvelgiant į jo biudžetą, yra natūralus dalykas, tai standartinė procedūra. Šiam konkrečiam klientui buvo derybos. Gauna sąlygas konkrečiam biudžetui, kokiomis sąlygomis gali pirkti iš konkretaus kanalo. Standartinė procedūra, derasi dėl mažesnės kainos, jis, kaip įmonės media planavimo atstovas rekomenduoja klientui, pateikia išvadą, ar išderėta kaina gera, ar ne. Tai buvo ne politinės agitacijos laikotarpis, kuomet įkainiai nėra deklaruoti žiniasklaidos kanalui, reiškia, tos derybos įmanomos. Gavo pasiūlymą, tą planą pristatė U, konkrečiai, V. G., kokias turi galimybes. Daugiau derėtis negalėjo, gavo iš kanalo atsakymą, kad tai maksimali nuolaidos suma. Planuojant gavo papildomą pagerinimą, kad taikomos geresnės sąlygos, nei jie, kaip įmonė, išsiderėjo.

Su V. G. pokalbių buvo daug. Jis buvo atsakingas už partijos media strategiją, o jis atstovauja tą įmonę, kuri ruošia strategiją. Jis nėra tas žmogus, kuris derasi dėl konkrečių nuolaidų, yra žmonės, kurie tai daro. Žino, kad yra toks T. B., prasidėjus procesui iš viešosios erdvės. Negali pasakyti, kad su juo nebendrauja, bet su juo konkrečių sąlygų klientams nederina. Jis yra UAB „P“ (duomenys neskelbtini). „P“ užsiima žiniasklaidos planavimu ir pirkimu. Yra specialūs žmonės pirkimų skyriuje jų motininės įmonės „O“, kurie veda visas derybas. Ji yra 100 procentų „P“ akcininkas. „P“ dukterinė įmonė, kuri yra 100 procentų priklausoma „O“. „P“ yra atskiras juridinis vienetas. Darbuotojų „P“ skaičius svyruojantis, būna nuo 5 iki 7. Jis - (duomenys neskelbtini), projektų vadovai 2 ar 3 yra visada, žiniasklaidos planuotojai 2 ar 3. Su „O“ yra bendri resursai. Sprendimus priimant tariasi, jei tai keičiantis įmonės strategiją, kryptį, finansiškai didelis sprendimas. Projektų vadovas atsakingas už tam tikrą klientą, kuris jam priskiriamas, ir jis teikia pasiūlymus pagal kliento pateiktus prašymus ir reikalavimus. Jis yra atsakingas ir bendrauja su klientu. Yra media planuotojai, kurie gauna užduotį iš projekto vadovo, kada tai bus, kaip išplanuoti ir už kiek pinigų, pasiūlo sprendimą. Yra „O“ pirkimų skyrius, kuris derasi dėl kainų. Su V. G. bendravo, nes kaip įmonės vadovas pats buvo atsakingas už šį klientą, užėmė ir projekto vadovo poziciją. Jis atstovavo įmonę. Bendravo su V. G. apie porą metų. Tam tikrais atvejais bendravo su I. K., V. M., bet daugiausia su V. G.. Bendravimas prasidėjo, kai buvo galimybė dalyvauti konkurse, partija rinkosi agentūrą, jis, suinteresuotas pritraukti dar vieną klientą, pateikė įmonės mąstymą, planavimą ir rezultate jiems patiko. Pateikė įmonės mąstymą prezentacijoje, ji tikriausiai buvo „P“ ar U kontoroje. Tikrai buvo V. G. ir dar kitų žmonių, o kiek jų buvo, neatsimena. V. G. įgaliojimų nepateikė, neatsimena, kaip jis prisistatė. Jis su T. B. tiesiogiai dėl nuolaidos nesiderėjo. Jis išsiuntė pasiūlymą, planą, o partijos atstovas V. G. patvirtino. Užsakymų pagrindinė sutartis yra rašytinė, kad bendradarbiauja. Siekia visada turėti užsakymo rašytinį patvirtinimą, bet kai skubiai reikia, būna ir žodinis. Užsakymas siunčiamas žiniasklaidos planuotojui iš „P“, kuris konkretų užsakymą siunčia media kanalo atstovui. Gavus, patvirtina. Šiuo atveju buvo toks dokumentas iš „P“, nes visi užsakymai į media kanalą yra privalomai rašytine forma. Yra standartinė kanalo užsakymo forma, ją turi užpildyti pateikdami užsakymą. „L“ forma iš principo pastovi. Pagal kanalo patvirtintą formą planuotojas išsiunčia užsakymą, ten yra laikotarpis, reitingų kiekis, biudžetas, nuolaidos. Tai būna konkrečiam kiekvienam užsakymui, paskui būna kampanijos papildymai, derinimai, toks bendravimas neformalus, el. laiškais, bet pirminis užsakymas yra standartizuota forma.

Pasibaigus kampanijai, planuotojas susiderina su kanalo atstovu, kuris priima užsakymą, reklamos kiekius. Patvirtinus, iš kanalo ateina sąskaita, jie – klientui, šis apmoka, jie apmoka media planuotojams. Yra du variantai, vienu atveju yra išankstiniai apmokėjimai, tai politinės agitacijos laikotarpiu, ir priklauso nuo kanalo, jei jis sutinka, tai tada be išankstinių, jei nesutinka, tai prašo iš kliento. Kampanijai pasibaigus, kanalas išrašo sąskaitą UAB „P“. Tada jie išrašo sąskaitą klientui, šiuo atveju, U. „O“ yra finansų skyrius, kuris tvarko dukterines įmones, tarp jų, UAB „P“. Jų įmonė nurodoma sąskaitose ir į ją reikia mokėti. „P“ turi sąskaitą banke. Buhalterija patvirtino, kad šiuo atveju su „L“ atsiskaityta. Gali atsiskaitymas vykti per UAB „O“, kuri konsoliduoja „O“ pirkimus. Tol, kol sutartis su kanalu dėl kiekvieno konkrečiai kliento yra pasirašoma su „O“, yra „O“. Su U sutartis buvo pasirašyta tarp kanalo ir UAB „P“. Tai visi mokėjimai yra iš „P“ sąskaitos. Su Z. S. nederino nuolaidų. Į jo funkcijas neįeina derinti nuolaidas. Su T. B. nėra susipykę ir neturi kažkokių asmeniškumų.

Su V. G. dėl žiniasklaidos biudžetų bendravo kaip su U atstovu. Jis atstovavo U reklamos planavimui. Dėl reklamos įkainių galima derėtis, derėjosi „L“ grupės lygmenyje. Su kuo konkrečiai derėjosi, nepaskys. „O“ pirkimo skyrius derėjosi su „L“ kanalu. Pirkimų skyrius gavo nuolaidą, o kokią, negali pasakyti. Nuolaidos yra labai įvairios, jie nori, kad būtų kuo didesnė, bet sąlygas duoda kanalas ir jei klientui jos tinka, jie tokias sąlygas ir taiko. Su V. G. kalbėjo apie reklamą, kuri buvo „L“ kanale. Jis yra matęs įvairių kampanijų, mato, kad kaina nebloga, bet visada yra galimybė padaryti geriau. V. G. nesakė, kiek gali būti geriau. Jam suteikė tokius duomenis, nes buvo atsakingas už reklamos biudžetą. Tai buvo nerinkiminis laikotarpis, tarp dviejų rinkimų. Galėjo būti (duomenys neskelbtini). Ėjo kalba, kad reikia taupyti kiekvieną centą. V. G. nuomonė visada, kad gauti kuo pigiau tą auditoriją, biudžetas nebuvo didelis. Jo interesas klientui, įmonei suteikti kuo geresnes pirkimo sąlygas. Yra siekiamybė gauti, jis negali garantuoti, kad galima gauti. Ar jau prasidėjus kampanijai, ar prieš, reikėtų tikslintis, skambučiu buvo pasakyta, kad ką turi, yra neblogai, bet tai maksimumas, ką gali padaryti. Tai reiškia, kad jie derėjosi su kanalu ir kanalas pasakė, kad viskas, imkite tokias sąlygas ir planuokite. Jų pirkimo skyrius derėdamasis gavo atsakymą, kad tai ta kaina, kurią duoda tai kampanijai už konkretų biudžetą. Dėl nuolaidos derėjosi pirkimo skyrius, kuriame yra du žmonės, turėjo derėtis J. V., jis pagal atsakomybę turėjo tą padaryti. Atsakomybes jų įmonėje paskirsto „O“ (duomenys neskelbtini) R. M.. Tiesiog yra patvirtinta tokia struktūra. Įmonės dirba viename aukšte. Įėjimas yra vienas. „O“ ir „P“ yra (duomenys neskelbtini) aukšte, yra dar „O“. Priklauso visas (duomenys neskelbtini) aukštas. Erdvės daugmaž tolygiai padalintos.

Siekiamybę, kad galima gauti geresnę kainą, perdavė V. G., atrodo, telefonu, tikslaus laiko negali pasakyti. Ką jis atsakė, tiksliai negali pasakyti. Jam nežinoma, kokius veiksmus atliko V. G.. Gavo papildomą nuolaidą po tokio pasakymo V. G., kiek laiko praėjo, nepasakys, jau kampanijos eigoje. Bendras kampanijos biudžetas sumažėjo 10 000 eurų plius PVM. Galutinė suma 10 000 plius PVM. Jei neklysta, kad suteikta papildoma nuolaida, atėjo iš „L“ kanalo, kad bus geresnė sąlygos ir galutinė sąskaita jiems bus mažesnė. Tai buvo kampanijos eigoje, reklamos transliavimo eigoje eteryje. Jei gerai pamena, reklama buvo transliuota (duomenys neskelbtini), pradėjus transliuoti U reklamą. Žinia apie papildomą nuolaidą atėjo iš „L“ atstovų, tiksliau iš ko, negali pasakyti, kad būtent šiai U reklamai bus mažesnė sąskaita. Iš ko jis sužinojo, tiksliai nepasakys, ar iš žiniasklaidos planuotojo, ar iš pirkimų skyriaus. Buvo pateiktas ikiteisminio tyrimo metu susirašinėjimas su J. V., viską pakomentavo, kas buvo prašyta. Negali pasakyti, ar apie papildomą 10 000 eurų nuolaidą sužinojo iš G., kad bus mažesnė sąskaita, ar jis pats pasakė. Dėl papildomos nuolaidos derėjosi ne jie. 10 000 plius PVM ne jų derybų rezultatas, kas derėjosi, negali pasakyti, ne „P“, ne „O“, greičiausiai, U atstovai. V. G. pokalbio komentuoti negali. Jis nežadėjo pranešti rezultatų. Suma buvo mažesnė – 10 000 plius PVM nuo pirminės „L“ pateiktos nuolaidos. (duomenys neskelbtini) PVM buvo 21 procentas, tai būtų 12 100 eurų. Jie gavo žinią iš kanalo, kad bendra sąskaita bus mažesnė. Nepavadintų, kad tai V. G. buvo naujiena, buvo geresnės sąlygos. U už reklamą sumokėjo mažiau 12 100 eurų. Yra nustatytas procentas, jis realiais pinigais yra mažesnis, kuo mažesnis užsakymas, tuo mažiau pinigų. Nuolaidos atveju jie uždirbo mažiau. V. G. prisistatė kaip atstovas, kuris atsakingas už sprendimų priėmimą reklamos transliavimo klausimais. Jie derino ir suderinimai atitiko tikrovėje įvykusius įvykius 100 procentų. V. G. buvo atsakingas už reklamos biudžetus. Turėjo kalbėti su V. G., nes tuo metu vyko kampanija. Jis informavo, kad deda visas įmanomas pastangas, kad kaina būtų mažesnė. Tą „estafetę“ perdavė V. G., kad tai yra maksimumas, ką gali išsiderėti. Kiek išsiderėjo, nepamena. Suma turi būti susirašinėjimuose, jie turėjo gauti oficialų pasiūlymą. Nežino, su kuo iš „L“ grupės šiuo klausimu bendravo V. G.. Galutinė suma fiksuota dokumentuose. Pagal „L“ grupės užsakymą, t. 51, b. l. 213, paaiškino, kad tai yra užsakymo forma, siunčiama iš jų kanalui. Tai „L“ standartizuota užsakymo forma, kurią siunčia jie. Užsakyme konkrečios įmonės pavadinimas nenurodytas, jis išsiųstas iš jų įmonės el. pašto, iš darbuotojo D. B. šiuo užsakymo atlikimo metu. Išsiųsta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) yra užsakymo pradžia. Užsakymą iš „P“ „L“ grupės kanalui siuntė žiniasklaidos „P“ planuotojas D. B.. Ten yra ekselio forma, jame išsiuntimo datos iš viso nėra. Nepamena, kokia suma nurodyta. Preziumuoja, kad (duomenys neskelbtini) buvo siųsta. Prieš reklamos transliavimą jie pateikė 27 800 eurų sumą be PVM, nes tai užsakymas, kanalas turi patvirtinti, ar bus vietos. Užsakymas išsaugomas einamuoju momentu, nes jis reikalingas derinant sumas. Apie papildomą nuolaidą, pranešimą gavo kampanijos eigoje. Užsakymas išsiunčiamas prieš transliavimą pagal oficialias kanalo sąlygas, ne vėliau kaip 3 d. iki užsakymo, bet gali būti ir anksčiau. Turėjo būti ne vėliau kaip 3 darbo dienos iki (duomenys neskelbtini). Tai ne vienintelis užsakymas, pateiktas kanalui. Užsakymas buvo, tačiau jis yra koreguojamas. Jei sutrumpino, pailgino, padidino ar sumažino reklaminius svorius, tas turi būti fiksuojama. Nepamena, ar šiuo konkrečiu atveju buvo užsakymas koreguojamas. Jei koregavimas buvo, turi būti fiksuotas. Šio užsakymo ši nuolaida yra gana nemaža. Užsakymas yra be PVM. Kanalui pateikiamos kainos be PVM. Derybos su kanalu vykdomos dėl kainos be PVM, jis atsiranda sąskaitos išrašymui, politinės agitacijos laikotarpiui, t. y. pagal kliento poreikį. Nėra tas asmuo, kuris derina bendradarbiavimo sąlygas su kanalu, todėl negali atsakyti dėl komisinių. Dokumentas yra siųstas jų įmonės. Negalėjo U ar kitas klientas tiesiogiai šio dokumento išsiųsti į „L“. „O“ priklauso nuo „O“, dukterinės įmonės „P“ ir „O“. Visos šios įmonės glaudžiai bendradarbiauja kasdieninėje veikloje. „O“ su savo dukterinėmis įmonėmis reikšminga reklamos rinkoje. Ši media grupė dirba su pagrindiniais televizijos kanalais: „L“, „T“, „L“, „LR“. Agentūrų grupei yra žinomos visų televizijų teikiamos reklamos sąlygos. Derasi dėl geresnių sąlygų ir iš kitų kanalų. Galėjo būti, bet kategoriškai netvirtina, kad sąskaitos iš „L“ kanalo galėjo būti išstatytos „O“ grupei. Nėra ekstraordinarinis atvejis, kaip bebūtų, atsiskaito klientas. Nebūtų išskirtinio, kad kanalas išstato sąskaitas ne „P“ o „O“. U sąskaitą išrašė „P“. Media planuotojas uždirba ir iš kliento, ir iš kanalo. Nežino, kokį komisinį mokestį šiuo atveju „P“ ar „O“ gavo iš kanalo, nes tai „O“ ir kanalo santykis. Tikslaus komisinio mokesčio, gauto iš U „P“, nepamena, sutartyje nurodyta 2,7 procento. U išrašo didesnę sąskaitą, nei gauna iš kanalo. Perka reklamos kiekius pagal oficialius įkainius politinės agitacijos laikotarpiu, yra nustatyta tvarka. Standartiniam reklamos transliavimui visada derasi.

U buvo išstatyta dar didesnė kaina nei 27 800. Dėl 10 000 nuolaidos, tai biudžetas reklamos sumažėjo 10 000 plius PVM, tai U už reklamą sumokėjo 10 000 plius PVM mažiau nei pirminis planas. Pirminio neprisimena. Sutartis tarp jų įmonės ir U yra konfidenciali, ji negali būti viešo tyrimo objektas. Užsakymo formą suformavo ir išsiuntė „L“ „P“ žiniasklaidos planuotojas B.. Sąskaita buvo sumažinta 10 000 eurų plius PVM, o išrašant partijai sąskaitą pagal įstatymus paskaičiuojamas PVM. Buvo 12 100 su PVM. „L“ derėjosi su U dėl nuolaidos, jis asmeniškai nedalyvavo. Jie sudera faktinę sumą ir išrašydami sąskaitą prideda PVM. Su kuo konkrečiai bendravo V. G. iš „L“, negali pasakyti. X priklauso „L“ grupė, tai „L“, „B“, „T“, „I“, yra jų interneto tinklalapis. Nuolaida buvo suteikta reklamos kampanijai, tai nebuvo suteikta, kad išskirtinai „L“ kanalui, ar „B“. Suteikta kampanijai nuolaida per „L“ grupės kanalus, t. y. „B“, „T“, „I“, Užsakymas buvo skirtas visai „L“ grupei.

Išklausius užfiksuotus pokalbius tarp D. D. ir V. G., t. 9, b. l. 32, 34, 38, paaiškino, kad pokalbiai buvo apie kampanijos eigą, kad ji komplikuota, nesusikalbėjimas dėl biudžeto. Klientas įsivaizdavo, kad skaičiai su PVM, jie pateikė be PVM. Atsirado problemų dėl biudžeto dydžio ir vyko derinimas, ką daryti. „L“ 10 000 sumą sumažino be PVM reklaminiam užsakymui būtent tos konkrečios kampanijos. Tai jo žodžiai, sužinojo, ar iš pirkimų skyriaus, ar iš TV planuotojo derinant sumas. Kalba (duomenys neskelbtini) pokalbyje eina apie 10 procentų, tai nominalus įkainis. Tai mato vienetas, už kurį perkama tikslinė auditorija. (duomenys neskelbtini) pokalbyje buvo anksčiau kalbėta, kad biudžetas didesnis, nei klientas įsivaizdavo, ir yra eilinis pokalbis apie sąlygų pagerinimą dviem frontais, tai kai kalba apie dvi kanalų grupes. Vienoje grupėje jis gauna geresnę kainą ir kalbama su kita grupe, kad atsižvelgtų, padarytų didesnę nuolaidą. Tai „L“ ir „T“ grupės. „L“ grupėje pagal jo pasakymą V. G. turėjo bandyti susitarti dėl žemesnės kainos. Nežino, su kuo V. G. bandys kalbėti iš „L“ ir kodėl jis važiavo į „L“. (duomenys neskelbtini) pokalbyje kalbama apie 10 000 eurų be PVM. Sakydamas – jie, turi omenyje „L“ grupę, sąlygos tikrai buvo neblogos po nuolaidos suteikimo. V. G. jam nesakė, su kuo konkrečiai derino nuolaidą, bet pokalbio metu paminėjo, kad kalbėjo ar kalbės su Z. iš „L“. Kokio pokalbio metu jis minėjo, kad kalbės su Z., negali pasakyti, nes susipainiojo ir gyvi, ir telefoniniai pokalbiai. Jei buvo pasakyta, tai su Z., bet to patvirtinti negali. Kas ta Z. iš „L“, negali komentuoti. Negali patvirtinti, kad jam V. G. minėjo, jog vyks į pokalbį su Z. į „L“. V. G. vykimas į „L“ buvo dėl reklamos pirkimo sąlygų pagerinimo.

Pateikus dokumentą – priedą, esantį t. 24, b. l. 161, dėl įrašo (duomenys neskelbtini) tipas išankstinė suma – 70 000 eurų, aprašymas, išankstinė sąskaita už (duomenys neskelbtini). Statusas-apmokėta, paaiškino, kad suma – 70 000 eurų, tai išankstinė sąskaita faktūra ir nurodytas jos numeris, t. y. suma, kuri buvo išstatyta būtent dėl tos sąskaitos. Dėl įrašo: „12 100 eurų „L“ mažinama suma,“ tai ta suma el. laiškais tą pačią dieną pranešta pirkimų skyriui ir jie J. V. susirašė el. laiškais, tiesiog įtraukta atskira eilute. Šis faktas sužinotas (duomenys neskelbtini). Neapmokėtas likutis 7724,10 eurai reiškia galutinį neapmokėtą likutį. Tai nėra finansinis dokumentas, o jo susivokimui ir kliento informavimui, kad žinotų, kas darosi. Tai surašyta mokėjimo istorija ir į ateitį nukreipti mokėjimai, kurie (duomenys neskelbtini) dar nebuvo apmokėti.

Perskaičius apžiūros protokolą, t. 24, b. l. 154, paaiškino, kad J. V. yra „O“ (duomenys neskelbtini), jis derina visas nuolaidas. „L“ kanalas J. V. informavo, kad sumažinta sąskaita, šis informavo jį, ir ne kartą klausė, ar tikrai be PVM, ar su PVM, jis tą sumą patvirtino, J. V. užtvirtino, kad ne mūsų „dilas“. Šis susirašinėjimas atsako į visus klausimus, iš kur jis sužinojo. Kas paskambino iš „L“, nežino. „Į viršų nuėjo U“, tai U nuėjo į viršų pas „L“ vadovybę. GRP yra auditorijos kiekis, kuris tai pačiai reklamai sumažina kainas. Suma „net“, tai reiškia be PVM, norėjo sužinoti, ar suma 10 000 įtrauktas PVM, ar dar bus skaičiuojamas papildomai. Derybose jie derasi dėl kainos, į kurią nėra įtrauktas PVM. 37 800 eurų „telikui“, tai biudžetas „L“ grupei šiai konkrečiai kampanijai. Yra minėjęs, kad turi pasiūlymą 37 800 eurų, tai reiškia, kad sąskaitos suma sumažinta už reklamos transliaciją nuo minėtos sumos. „Telikas“, tai televizija. Ar įeina 2570 eurų „LG“ į tą sumą, nepamena. „TV urna“ yra tai lietuvių kalbos automatinė taisymo klaida. 10 T yra 10 000. Ar nebus, kad jie 10 000 paprašys kaip naują užsakymą, reiškia, kad šiai konkrečiai kampanijai padaryta papildoma 10 000 nuolaida ir jo dvejonė, ar nebus taip, kad „L“ paprašys papildomo užsakymo, nes neva tai pateiktas pasiūlymas, vienai kampanijai padaryta nuolaida, bet įsipareigotas biudžetas yra nevykdytas. (duomenys neskelbtini) susirašinėjime su V. G. ir L. Č. nurodyta likutinė vertė kampanijos, atmetus išankstinius mokėjimus, kurie buvo padaryti kliento. Žinute informuoja L. Č. ir V. G., kad „L“ kanalų grupė sumažino užsakymo sąskaitą, palikdama užsakymo kiekį. 12 100 eurų tai suma su PVM. 7 724,10 eurai, tai ta suma, kuri liko dar nesumokėta, tai jau po nuolaidos. 19 824,10 eurai reiškia neapmokėta sumą iki nuolaidos.

Liudytojas J. V. paaiškino, kad kaltinamuosius žino tik iš spaudos, su R. K. teko pasisveikinti. Prieš daug metų dirbo įmonėje „UB“, kuri buvo dalis X, marketingo vadovu. Tada X buvo nupirkę dalį „UB“. „O“ neturi nieko bendro su X, „OG“ akcininkų nežino, tai tarptautinė įmonė, mano, (duomenys neskelbtini). U su jų agentūra buvo sudariusi sutartį, jis asmeniškai buvo atsakingas už reklamos pirkimą bet kurioje medijoje, kurioje jiems buvo poreikis reklamuotis. Jis dirba UAB „OMG“, U buvo sudariusi sutartį su „P“. „P“ turi klientus ir tiems klientams siūlo media planavimo, pirkimo paslaugas. Medios pirkimo paslaugas atlieka „O“. U sudarė sutartį su „P“. Jie išsako, kokios reklamos klientui reiks, tada „P“ jį informuoja, o jis kreipiasi į mediją, kad maksimaliai įgyvendintų jų norus. Prasideda derybų etapas. Jo pareigos yra derybos su medija. D. D. buvo „P“ darbuotojas, kuris bendravo su U.. T. B. buvo (duomenys neskelbtini) su juo bendravo daug kas, taip pat ir jis. Dėl U reklamos su medija bendravo jis. Televizijoje bendravo su pardavimų skyriais, didžiosiose medijose yra pardavimų skyriai. Derybos buvo ne politinės agitacijos laikotarpiu, tai norėjo kuo efektyvesnės reklamos, kreipėsi į mediją, dažniausiai yra biudžetai, laikotarpiai, į kuriuos orientuojantis vedamos derybos. Nepamena, kokio dydžio buvo suteikta nuolaida, dėl jos tarėsi jis su pardavimo skyriumi, konkrečiai su kuo, nepamena. Jis kreipiasi į jų agentūrai paskirtą pardavimų žmogų arba jis toliau derasi, arba nukreipia pas savo kolegą, jeigu pas juos paskirstytas pardavimų krepšelis. Kasdien dėl daugelio klientų tenka bendrauti su keliais vadybininkais. Jis derasi dėl nuolaidos, o „P“ atlieka planavimą, bendravimą su klientu, išgirsta jo lūkesčius, poreikius. Jis asmeniškai derasi ir su „L“, ir su „T“. „P“ atlieka visą kliento aptarnavimą: medija planavimą, korekcijas, jeigu reikia, o jis tik pačioje pradžioje susidera sąlygas, tada perduoda „P“ komandai, ir jie tada planuoja pagal suderėtą biudžetą ir pirkimo kainas. Neatsimena, kokia buvo konkreti nuolaida. Patį užsakymą su sąlygomis, jo suderintomis, siunčia „P“. U atveju jis neruošė jokių dokumentų. Jis susiderina kainas, kartais būna sutarčių priedai, jeigu tai metinis didelis pirkimas, šiuo atveju nepamena, ar tai buvo, nes greičiausiai tai buvo tik vienkartinė kampanija. Su jokiais U atstovais jis nekalbėjo. Klientas buvo U, jo pageidavimus sužinojo iš D. D., nes jis bendravo su klientu. Paprastai gali būti, kad „P“ tiesiogiai gauna sąskaitą iš televizijos ir ją pateikia klientui, arba jie gauna iš televizijos ir perduoda „P“ ir jie – klientui. Yra mokestis, procentas, kurį „P“ moka „O“ už aptarnavimą. Dėl sąlygų, kurias jis išsiderėjo dėl U – kartais užtenka susiderinti telefonu ar elektroniniu paštu, svarbiausia, kad medija, gavusi sąlygas, žinotų, kad tos sąlygos buvo suderintos. Šiuo konkrečiu atveju nepamena, kokios sąlygos buvo suderėtos, taip pat kokios sumos. Su niekuo nebendravo iš U, nei su R. K., nei su kitais kaltinamaisiais. Žino, kas yra Z. S.. D. D. yra „P“ vadovas, su juo bendrauja kasdien. (duomenys neskelbtini) bendravo tikriausiai su I. L., paskirta jų agentūros, dėl U reklamos klausimų. Nepamena, kiek laiko derėjosi, gal kelias dienas. Rezultatus perduodavo D. D., nes jo rezultatas buvo reikalingas, kad galėtų toliau dirbti. Perduodavo el. paštu arba susitikus. D. D. su jo gautais duomenimis dirbdavo informuodamas klientą. U atveju „L“ tikrai padarė nuolaidą. Dėl nuolaidos nebendravo su R. K., Z. S.. Televizijoje minimalus laikotarpis nuo užsakymo iki paleidimo gal dvi dienos. Nuolaida keitėsi iki užsakymo. Kai reklama turi būti transliuojama, o derybos dar tęsiasi, tai jos pasibaigus perskaičiuojamos visai kampanijai. Korekcija vyko kampanijos metu U atveju. Buvo koreguojama suma, o kiekiai liko tie patys. Pasibaigus kalendoriniam mėnesiui jo žinioje gaunama pirmoji sąskaita, rašo televizija. Tą sąskaitą gauna arba jų finansų skyrius arba „P“. Galima derėtis dėl avansinių sąskaitų, šiuo atveju neprisimena. Derybos ne visada formaliai fiksuojamos, su kai kuriais medijos pardavėjais derasi kelis kartus per dieną, partneriškai bendrauja, tai eigoje derybų labai daug ir kartais telefonu pasako, kad tvirtina prašymą, siųstų atsakymą. U reklama vyko ne rinkiminiu laikotarpiu. Televizija turi sezoniškumo indeksus, o gruodis yra vienas iš brangesnių mėnesių, brangiausi spalis, lapkritis. Argumento, kad reklama bus rodoma ir rinkiminiu laikotarpiu, tokio pasižadėjimo negalėtų užfiksuoti televizija. Abejoja, ar suveiktų, jeigu būtų pasakęs, kad kreipsis dėl tokios pat reklamos ir rinkiminiu laikotarpiu. Sumos, kurias derasi su medija, būna be PVM, jų šnekamojoje kalboje su medija sumos be PVM.

Į klausimus po perskaityto susirašinėjimo, t. 24, b. l. 155-158, paaiškino, kad jis gavo skambutį iš „L“ ir jį informavo, kad buvo atėjęs klientas ir bus koreguojama suma. „Nuėjo į viršų“ – mano, U nuėjo tiesiogiai į „L“. Jis kalbasi su daug skirtingų vadybininkų, mano, vadybininkas jį informavo. „NET“ yra galutinė suma po nuolaidos (be PVM). 10 000 kai rašo, turėjo būti be PVM. 10 000 k - tūkstančiai, D. klausė apie biudžetus, ar sumažinus tą sumą, vėliau nepaprašys tos sumos, iš laiško supranta, kad buvo sumažinta 10 000 suma. Derybose sudalyvavo ir klientas dėl sąlygų. D. prieš tai pergyveno, ar nereikės daryti užsakymo už 10 000, jo manymu sakė, kad nereikės. Nepamena, kada tiksliai sužinojo, kad „L“ padarė 10 000 nuolaidą, greičiausiai iš karto prieš žinutę siunčiant ir sužinojo, arba dieną prieš. Nepamena, kas iš „L“ pranešė, kad suteikta nuolaida. „GRP skaičius“ – tai pirkiminė valiuta, reitingai, buvo užsakyta tam tikra suma reitingų. Reklama nesikeitė, tik jos kaina. 37 000 telikui – televizija, o „LG“ – video online platforma. TV urna 10 000 k – nežino, ką turėjo omeny. D. tikslinosi, ar bendrai mažinamas visas užsakymas, ar tik šios kampanijos. Kiekviena televizija turi užsakymo formą ir siunčia ją savo partneriams, kad ją gavę galėtų įkelti į sistemą. „Dealas“ – susitarimo dalis, kad tai ne jų padaryta. Jis visada parašo el. laišką, kad būtų įrodymas dėl didesnės sumos. „Nesiparinkim“ – kad nebus vėliau prašoma kažkokių užsakymų. 10 000 nuolaida buvo suteikta greičiausiai tą dieną, kai rašė žinutę. D. turi pasikoreguoti užsakymą (užsakymo lapą, kurį siunti medijai ir finale išrašo sąskaitą). Užsakymą formuoja „P“ komanda. Mano, sąskaitos ateina tiesiai į finansų skyrių, tada jie tikslinasi sistemoje sumas. Jeigu sumažėja užsakymo suma, projektų vadovas sistemoje turi tą pažymėti. R. V. buvo arba yra „L“ (duomenys neskelbtini), kiek girdėjo. (duomenys neskelbtini) išrašytos sąskaitos, mano, bus už (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) – už (duomenys neskelbtini), reikia žiūrėti tiksliai, už ką išrašyta. Nuolaida buvo pritaikyta vyksiančiai reklamai, kampanija vyko gal nuo (duomenys neskelbtini). Apie nuolaidą, kurią gavo U, sužinojo tik po skambučio. Gal buvo koks pirminis susitikimas. Televizija bendrauja su visais klientais. Kartais būna, kad pati televizija kreipiasi į klientą, kad patikrintų, ar jo argumentai teisingi, taip televizija bando išeiti į tiesioginį kontaktą. Klientai, U, eigoje, būna, pakeičia agentūras, o televizijai visada svarbu geras santykis su klientu, nes agentūra gali keisti. Televizijoje sprendimą dėl nuolaidos kas priima, tiksliai nežino, bet mano, kad vadybininkai, jeigu prašo didesnių nuolaidų, tai įsijungia pardavimų vadovas. Kartais bendrauja ir su pardavimų vadovu – T. B.. Nagrinėjamu klausimu nemano, kad bendravo su T. B.. Pasibaigus mėnesiui sąskaita išrašoma gal per 6 dienas. PVM deklaracija gali būti pateikiama iki mėnesio 25 d., čia reikia teirautis buhalterijos. (duomenys neskelbtini) – tai prieššventinis laikotarpis, jie mažina darbus, nežino, šią dieną už ką buvo išrašoma sąskaita. Produktas gali būti transliuojamas ir vykstant deryboms. (duomenys neskelbtini) laiškas – tą dieną jis sužinojo, kad padaryta nuolaida, o kada nuspręsta padaryti tą nuolaidą, nežinojo. Su Z. S. niekada nesitarė dėl nuolaidų. Iš žiniasklaidos sužinojo apie visur minimą 10 000 sumą, ją padarė „L“ televizija. Dokumentiškai paskutinę nuolaidą padarė „P“, o realiai „L“. Jeigu D. D. būtų derėjęsis su „L“, žinotų. Jo prielaida, kad nuolaida buvo gauta (duomenys neskelbtini), nes jis visada iš karto stengiasi pranešti, kad nepamirštų. „Ne mūsų dylas“ – jiems nepareikš pretenzijų dėl 10 000, nemano, kad televizija gali pareikšti pretenzijas klientui.

18.2. Įrodymų vertinimas

Kaltinimas V. G., su jo veika susijusiam juridiniam asmeniui – U, pareikštas tiesiogiai pažadėjus ir susitarus priimti didesnės negu 250 MGL kyšį ir juridinio asmens naudai netiesiogiai (duomenys neskelbtini) priėmus didesnės negu 250 MGL, 12 100 Eur kyšį, užmaskuotą kaip nuolaida U politinei reklamai, už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už X naudingų politinių sprendimų (duomenys neskelbtini) priėmimą, t. y. už asmenišką balsavimą „už“, ir pažadą paveikti valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, balsuotų už X naudingus politinius sprendimus (duomenys neskelbtini) bei priimtų kitus X naudingus politinius sprendimus. R. K. ir su jo veika susijusiam juridiniam asmeniui – X, atitinkamai, kaltinimas pateiktas dėl to, kad tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį ir netiesiogiai (duomenys neskelbtini) davė didesnės negu 250 MGL kyšį valstybės tarnautojui ir jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus ir siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, pažintimis, kita tikėtina įtaka valstybės tarnautojams, paveiktų atitinkamus valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai ir neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus. Kaltinamieji kaltės nepripažino.

        Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, daro išvadą, kad kaltinimas dėl užmaskuoto kyšio suteikiant nuolaidą nepasitvirtino.

Kaip matyti iš kaltinamųjų R. K. ir V. G. bendravimo turinio, užfiksuoto kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose, specialistų išvadose pateiktose pokalbių stenogramose, kaltinamieji susitikimų, telefoninių pokalbių ar susirašinėjimo SMS žinutėmis metu aptarinėjo klausimus, aktualius R. K. kuriuos padėti išspręsti galėtų V. G. ar kiti asmenys, kuriems jis, tikėtina, turi įtaką. Vis tik, įvertinus detaliai fiksuotą kaltinamųjų bendravimo turinį, nenustatyta, jog kaltinamasis V. G. tiesiogiai pažadėjo ar susitarė, ar netiesiogiai priėmė kyšį už teisėtą veikimą ar pažadėjęs paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją ar įstaigą (pagal kaltinimą – (duomenys neskelbtini)). Atitinkamai, bylos duomenys nepatvirtina, jog kaltinamasis R. K. tiesiogiai pasiūlė, pažadėjo, susitarė duoti inkriminuojamą kaltinime kyšį ir netiesiogiai jį davė.

Kyšio dalyko sąvoka išaiškinta BK 230 straipsnio 4 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2011 m. liepos 5 d.): kyšis yra bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus. Šioje byloje kyšiu įvardinta nuolaida juridinio asmens reklamai, kaip galima suprasti, prilyginama atlygiui turtinės naudos kitam asmeniui forma.

Iš tiesų, sumažindamas išlaidas asmuo gauna naudą, jos dydį galima įvertinti. Tačiau šiuo konkrečiu atveju būtina atsakyti į klausimą, ar byloje yra pakankamai įrodymų, kad nuolaida, aptariama byloje, yra atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus, ar pažadėtą poveikį, ar šį atlygį kaltinamasis R. K. pasiūlė, V. G. pažadėjo priimti, abu dėl jo susitarė ir, atitinkamai, netiesiogiai davė ir priėmė.

Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys patvirtina priešingą – V. G., vykdydamas jam priskirtas pareigas U, rūpinosi šios partijos reklamine kampanija, dėl to jam buvo aktualios išlaidos, vedė derybas dėl nuolaidų. Teisėjų kolegija derybose dėl nuolaidų nusikalstamų kėslų neįžvelgia. R. K., būdamas privataus juridinio asmens (X) vadovu, yra laisvas suteikti ar nesuteikti nuolaidas užsakovams, tai tėra verslo sudėtinė dalis, nėra nusikalstama. Savo ruožtu, byloje nėra duomenų, patvirtinančių R. K., kaip UAB „L“ (duomenys neskelbtini), įgaliojimus duoti privalomus nurodymus šio juridinio asmens vadovui. Pažymėtina, bylos duomenimis, nuolaida suteikta reklamai, kuri buvo transliuojama UAB „L“ priklausančiose žiniasklaidos priemonėse – „L“, „I“, „B“ ir „T“ televizijose, o UAB „L“ (duomenys neskelbtini) Z. S. nėra kaltinamoji šioje baudžiamojoje byloje, nėra abejonių ir dėl privataus juridinio asmens (jo vadovo ar įgaliotų darbuotojų) teisės dalyvauti derybose, suteikti ar nesuteikti nuolaidas. Bylos duomenimis nenustatyta, kad kaltinamieji tarėsi dėl atlygio, kuris galėtų būti vertinamas kyšiu baudžiamosios teisės prasme. Teisėjų kolegija šią išvadą daro įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, patvirtinančius kaltinamųjų bendravimo faktą ir turinį.

        Kaip matyti iš anksčiau nurodytų aštuonių susitikimų pokalbių stenogramų ištraukų, R. K. ir V. G. bendravo reguliariai, susitikimų metu buvo kalbama R. K. dominančiais klausimais, be kita ko, buvo kalbama ir apie proginį susitikimą, nuolaidas.

Kaltinamieji R. K. ir V. G. (duomenys neskelbtini) susitiko restorane „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) (Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. birželio 3 d. protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 69), Lietuvos teismo ekspertizės specialisto 2017 m. balandžio 6 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 12, b. l. 2)). Šio susitikimo metu V. G. kalbėjo apie artėjančius rinkimus, ir klausė R. K. dėl galimybės susitikti kartu su Z. (S.): „Aš ten galėsiu, tokių pasiruošęs jau šiek tiek idėjų, pas mus, pradedam, žinai, sugalvot su rinkimais, gal kažkada... „, „...su Z. galim kartu sėst?“. R. K. sutiko dėl tokio susitikimo: „Galim su Z., galim... ė-ė-ė...“. V. G. papildė: „Mes... šią savaitę jau norim maždaug išsidėliot savo viduj, ką mes įsivaizduojam...“, „... ta prasme. Ir mes norim, lapkričio mėnesį...“, „ ...turėsim jau pradėt...“ „...norim pradėti šiek tiek...“ „..judėti. Tai man va būtų gerai spalį kažkada tai su...“ „Pavakarieniaut“. R. K. taip pat papildė: „Su, su Z. jo. Čia galit, galim iš pradžių su Z., galim po... Su Z. antras /etapas/. Kaip pačiam patogiau?“, „Logiškai būtų pavakarieniaut...“, „O po to realizuojam“, „Kad mes rasim bendrą kalbą aš neabejoju“. V. G. nurodė aktualų laiką: „Nes man būtų gerai spalio pirmoj vat pusėj“, „Pirmoj. Nu, dviejų ten savaičių... Nes aš tada galėčiau, žinai, visą...“, „ ...visą strategiją...“, „…nes mes ten turim žinai. Pas mus ir srautai jau prasideda…“ „…finansiniai“, „...mes ten dotacijas gaunam...“, „...norim paleist... sudarinėt kontraktus. Paleist ten“, „Tai... man, jeigu spalio vidury, mes tą dalį su jumis susikalbam, kad...“, „...mes jau žinom kaip su jumis kalbam ir...“, „ ...bendraujam ir visą kitą“, „Tai aš maždaug... dar turiu porą savaičių paleisti, žinai, vat galima, tada su Z. susėsti...“, „ ...apsitarti, ką jinai mato, kur...“, „...kur, kaip geriau, tada...“, „Lapkričio pradžioj aš turiu jau... visas žinias“, „...ir lapkričio vidury aš galiu startuot. Man būtų toks grafikas...“.

R. K. šio susitikimo metu pasiūlė vakarienę – „sakykim, sėst kokios vakarienės“ klausė dėl galimų dalyvių – „Su (duomenys neskelbtini), be (duomenys neskelbtini)?“, „Su tavim, dar su kuo /nors/?“ ir paaiškino – „Mes nenorim, mes nenorim pervertinti, ta prasme. Ir sugriauti mūsų santykių... į-į-į... įsiliejant naujiem žmonėm, kurio... nu, aš... kol kas aš jį suprantu labiau kaip marketinginį veiksmą“.

(duomenys neskelbtini) kaltinamieji susitiko restorane „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) (Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. birželio 3 d. protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 100), Lietuvos teismo ekspertizės specialisto 2017 m. gegužės 16 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 12, b. l. 33)). Susitikimo metu R. K. priminė vakarienę: „dėl tos mūsų bendresnio pobūdžio vakarienės tik /mums/ pirmadienį pasirinksit... ta prasme... Mes prisitaikysim“. Šio pokalbio metu R. K. nurodė jį dominančius klausimus dėl (duomenys neskelbtini): „Dabar žiūrėk... ė-ė... klausimas yra rimtesnis, kaip tavo manymu atrodo (duomenys neskelbtini)?“ „Taip aš noriu vat... turėčiau šiandien ryt, pasižiūrėt... ė-ė... kas ten mums... ė-ė... netiesiogiai paliktų daugiau erdvės /.../ Čia aš gal būt pasižiūrėsiu tuos punktus. Netgi pasiformuluosiu... Paskui pasitarsim, kaip daryti, nes jeigu teikimus daryti“, „Tas priėmimas po Naujų buvo labai psichologiškai svarbus“. V. G., atitinkamai, nurodė, ką atliko ir atliks šiuo R. K. dominančiu klausimu: „Sutarėm su B....“, „... su B. aptariau...“, „... ir su jų /bus/ dar /viena karta/... įdėsim... nuo (duomenys neskelbtini) įsigalioja“, „(duomenys neskelbtini) maždaug... dabar taip kalbam... (duomenys neskelbtini) priims...“, „(duomenys neskelbtini) įsigalioja“, „Tai... B. pasakė taip, okei, sako, (duomenys neskelbtini). Nu, sako, (duomenys neskelbtini). Aš sakau, (duomenys neskelbtini). <…>“, „Tai susitikom per vidurį...“, „Tai jeigu jie laikysis savo žodžio...“, „.. tai tada turėtų kitą savaitę komitetas tą svarstyt“, „Ir jeigu jie laikysis, nu mūsiškiai tikrai turi laikytis...“, „B. sakė, aš su savais pasikalbėsiu, sako, iš esmės, nu...“, „...B. vis atmeta. Tai aš /kaip/ instruktavau mūsiškius, sakau, jeigu matot, kad yra šansų, kad praeina ir B. ten palaiko visi kiti…“, „…tai, sakau, ir jūs palaikykit“, „Jo, nes visa tai reikia daryti praktiškai iki kitos savaitės... ė-ė... antradienio“, „Dar pirmadienį dar yra tinkamas laikas, po to dar galim, bet, žinai, jau rizikuojam. kad... ė-ė...“, „Esmė yra tokia: G. susitaria, kad /.../...“, „... ir išima iš darbotvarkės“, „Aš su L. atėjau, susitariau, sakau, /klausyk traukiam/“, visa tai reikia daryti praktiškai iki kitos savaitės... ė-ė... antradienio“, „Dar pirmadienį dar yra tinkamas laikas, po to dar galim, bet, žinai, jau rizikuojam. kad... ė-ė...“, „Esmė yra tokia: G. susitaria, kad /.../...“, „... ir išima iš darbotvarkės“, „Aš su L. atėjau, susitariau, sakau, /klausyk traukiam/“, „Bet jeigu į seniūnų sueigą ateina vienas iš seniūnų ir jį palaiko visa armija kas buvo, nu net ir Seimo pirmininkas ten nieko negali padaryt, nes ten dėl procedūrinių dalykų tą išbraukėm ten, žinai, išsikūrėm patys tik tai va“, „Nors dabar sukalbėjom, sukalbėjom, kad maždaug taip, sakau, klausyk, B., nu tai lapkričio mėnesį be streso mes, sakau, dabar darom klaidas, žinai, patys... ė-ė... pri... priveliam, sakau, į tą projektą, sakau... padarom be streso, žinai, lapkričio mėnesį priėmimą. Gerai, jisai lyg ir... sako gerai, čia žinai, ten jisai pats toks turbūt, žinai, ne visus valdo, žinai“, „Turėtų nusikelt, aš manau, kad....“.

2015 m. spalio 14 d., 8. 30 val. – 9.00 val., restorane „AJ Šokoladas“, adresu Gedimino pr. 46, Vilniuje, vykusio R. K. ir V. G. susitikimo (Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. birželio 3 d. protokolas Nr. S6-14-44 (t. 4, b. l. 122), Lietuvos teismo ekspertizės specialisto 2017 m. gegužės 18 d. išvada Nr. 11-560(17), Nr. 11-712(17) (t. 12, b. l. 57)) metu R. K. patvirtino kvietimą vakarienei: „Ok. Užsižymiu tada. Tai laikykim, kad mes jus kviečiam. Jeigu jūs patvirtinsit, mes vietą kažkokią...“, nurodė dominantį klausimą dėl Seimo nutarimo Dėl kelio Vilnius – Utena: „Ė-ė... klausyk, jeigu turi... jeigu bus proga, tiesa, paklausk L., ar yra koks planas Uteną įtraukti ar ne į balsavimą“, „Ne, tai gal ir įdėjo į kokį lapkritį, tas, iš esmės m-m... nieko blogo. Tik aš labai bijau, kad nenušoktų į pavasarį“. V. G. nurodė turimą informaciją ir numatomus veiksmus: „Turi būt įtrauktas, dabar jau ten lygtais turėjo sudėliot, aš paklausiu“, „Bet kodėl L. jo neįdėjo... Aš paklausiu“, „Ir jeigu... jeigu ten eina viskas tvarkoj, tai /gal/ ten /ragint ir nereikia/...“, „... /bet/ jeigu matysim...“, „... kad ten kažkur kažkas tai ten...“, „… pasakys“, „Bet… manau, kad tikrai neturėtų ten labai, išsispręsime tai. Visi jau jį laiko kaip išspręstu klausimu“, „Tai tiktais tiesiog tą procedūrą reikia pabaigti“.

2015 m. lapkričio 9 d., 17.21 val. – 20.02 val. restorane „Galo do Porto“, adresu Aušros vartų g. 11, Vilniuje, vyko R. K., D. J. M. ir V. G. susitikimas (Kriminalinės žvalgybos veiksmų 2016 m. birželio 13 d. protokolas Nr. S6-14-53 (t. 5, b. l. 3) (t. 5, b. l. 3), Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2017 m. vasario 10 d. išvada Nr. 11-2664(16), 11-156(17) (t. 12, b. l. 83)). Pokalbio metu R. K. nurodė dominančius klausimus: „dabar galvoju, jeigu taip... apibendrintai pora siekių, kuriuos mes matom į priekį, ta prasme. Jūsų programa, nu, verslo atžvilgiu mums kaip ir yra tinkama, ta prasme. Jūs vis tiek esat tokie, kaip bežiūrėsi, ten... ne tai, kad verslo partneriai, bet (duomenys neskelbtini)  požiūrio partija, šitoj viskas tvarkoj. Dabar aš manau, kad... ė-ė-ė... jeigu žiūrėt... ė-ė... link mūsų, tai mes matom keletą dalykų, taip sau žiūrim į priekį. M-m-m... tokių stambesnių, aš nekalbu ten, ką, ką, ką mes einamųjų nuveikėm, ta prasme, ar nuveikę, ar nuveiksim. Tai aš manau, kad mes vis tiek žiūrėsim į tą...Ignalinos uždarymą, apie kurį tau esu sakęs b-devyniolika, ypač b-dvidešimt penki. Ta prasme, tai /Jūs/ /ir/ dabar šitą sritį valdot“, „Antras dalykas, turbūt jeigu žiūrėt taip ilgalaikiškiau, tai... ė-ė-ė... prisiliesit jūs, neprisiliesit, matyt, kažkiek prisiliesit, mes galvojam, kad dar su S. D. vieną kadenciją jo padirbėtumėm, ta prasme“, „Būsit arčiau, ar toliau, čia jau kitas klausimas. Tai va, tokių, pora, pora, pora esminių, ta prasme, dalykų matytume. Visi kiti galbūt pagal, pagal, pagal šitą... pagal eigą...“, „...pagal progą ten, ta prasme“, „Pagal, pagal pakilimą ten... tegul... aš manau, kad, nu, koks Utenos kelio paleidimas yra tik techninis klausimas“, „Manau, kad techninis klausimas, ta prasme...“, „Tai čia aš jau net tokio... toli žiūrinčio... ir /neturiu/. Nes po to vis tiek bus tenderis, ta prasme, ir ten jau kas bus stipresnis. Faktas tas, kad...“, „... lenktynės. Ta prasme, maratonas paleistas. O jau ten kaip, kaip, kaip kas greičiau bėgs, ta prasme, tai tas greičiau bėgs.“.

Nurodęs klausimus: „Tai turi būt iš vienos pusės, ta prasme, o...“, R. K., savo ruožtu, paklausė V. G.: „Nežinau, kaip sakyt, reiktų paklaust, ko jūs iš mūsų tikėtumėtės, aišku“.

V. G. atsakė: „Pagalbos... ė-ė...<…>“, „Nu, žinai, kur, kur jūsų yra galimybė, mes ir prieš praeitą sykį buvom susitarę, ten padėjot. Tai ačiū irgi, mums... ė-ė...“, „Ir aišku... ta bendra pagalba ir plius žiniasklaida, kas, kas yra...“, „... kur galimybė ten... ė-ė... /kad/ su jumis pasikalbėti. Mes ten, aišku, perkam eterį irgi... ė-ė... ta prasme suprantam, kad kainos, kurios yra deklaruotos, tai ten yra deklaruotos. Ten nelabai kažką padarysi“, „/Vat/ ir dabar vat, irgi kalbam, kur yra dar... ė-ė... iki... ikirinkiminiai dalykai, kur iki deklaracijų gal kažkur galima ir nuolaidas kažkokias pasižiūrėt ir panašiai“, „Plius įdėjimas, žinai, kad neblokuotų, ta prasme, kad...“, „...kad /iškart/ būtų galimybė gauti, žinai... klausinėja ten kažko... vieną iš mūsų irgi pakalbint/ų/“, „Mums tas... tas yra, žinai, labai svarbu. Mes su visais stengiamės... normalų santykį tą turėti“, „Kad tą poziciją išsakyt. O ten jau... kaip mes išsakom poziciją, tai čia jūs jau, žinai, nepagražinsit mūsų pozicijos“, „Taip, tai čia šitoj vietoj mums svarbiausia, kad /yra tos/ galimybės, būtų, žinai, pasisakyt. O aišku, kur ten kitos yra galimybės padėt, tai jūs jau turit patys... Matot, kokias jūs ten turit galimybes, nu tai... Žinai, mes esame pasiruošę bendradarbiauti, jeigu yra galimybės padėt, /tai mes sutariam/… <…>“.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šiame pokalbyje V. G., atsakydamas į klausimą, mini bendrą pagalbą, nuolaidas „kažkokias pasižiūrėt“, įdėjimą, kad neblokuotų, „vieną iš mūsų irgi pakalbint/ų/“, „kad poziciją išsakyt“ , t. y. – vardija lūkesčius žiniasklaidos priemonės vadovui, jam nėra siūlomas neteisėtas atlygis, jis nepažada jo priimti ir dėl jo nesusitaria.

2015 m. lapkričio 30 d., 16.15 val. – 16 val. 55 min., restorane „AJ Šokoladas“, adresu Gedimino pr., 46, Vilniuje, vykusio R. K. ir V. G. susitikimo metu (Kriminalinės žvalgybos veiksmų 2016 m. birželio 6 d. protokolas Nr. S6-14-45 (t. 5, b. l. 63), Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2017 m. gegužės 18 d. išvada Nr. 11-922(17), 11-923(17) (t. 13, b. l. 2)) R. K. nurodė, kad nuolaidos klausimą aptarė su Z. (S.): „Tu pas Z. buvai už... užlėkęs, a ne? Tau...“, „Kalbėjom, aš /jai/ sakiau, duok papildomą nuolaidą“, „... kiek, kiek galit, ta prasme, aš tiesiog... po to su...suvesim /paskui/. Tai davė papildomų nuolaidų?“. V. G. patvirtino, kad susitarė: „Jo, tai ten tą apsitarėm“, ... mes ten viską apsitarėm, nes ten visą sumą, nes visą sumą mes ten išsiskaidysim /.../...“, Tai sakė, susižiūrėsim“, „Sako, reikia...“ „... susiskaičiuot, bet sakė...“, „... iš principo susižiūrėsim“. Šio pokalbio metu R. K. uždavė klausimą apie Ž. P.: „Kaip jis pas jus kotiruojasi, ar jisai...praeis D... D. filtrą?“ 

        2015 m. gruodžio 9 d., 13.45 val. – 14.20 val. restorane „Stebuklai“, adresu Gynėjų g. 14, Vilniuje, vykusio R. K. ir V. G. susitikimo metu (Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. birželio 6 d. protokolas Nr. S6-14-46 (t. 5, b. l. 95), Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2017 m. gegužės 31 d. išvada Nr. 11-996(17), 11-997(17) (t. 13, b. l. 33)) V. G. pakartojo savo poziciją dėl eterio aktualumo: „Mes, pas mus buvo principinis pasakymas šitoj vietoj, jokių uždirbinėjimų iš žiniasklaidos. Ta prasme, tas buvo nuo pat kadencijos pradžios“, „Pasakyta, jokių, ta prasme... ė-ė... mes... kad nebus jokių, žinai, ten darymų. Mums įdomus yra eteris. Tai ta prasme...“, „Mes pasakėm taip, jeigu įmanoma už tuos pinigus tiesiog nupirkti daugiau eterio, daugiau žinių“, „Tai sakėm, mums tas yra svarbu“, „ O jokių... Mums pinigai ne... iš principo, nėra reikalingi (juokėsi) nes jie tam pačiam tikslui po to eina ir dar...“, „Ir dar supranti... su papildomom rizikom... visom“.

        Šio susitikimo metu R. K. domėjosi atsakymu „dėl Ž. P.“, klausimu dėl viešinimo biudžetų paskirstymo – „Ir... ė... paskutinis klausimas, kurį dar turiu, ta prasme... ė... Situacija apie Žemės ūkio ministeriją, NMA ta prasme ir... <...> ... ir viešinimo biudžetus“, „Buvo suinteresuotos grupės...“. „... kurios dirbo visapusiškai“, „Jo. G.: Tai aš, aš nesuprantu kartais, kam ieškot alternatyvų, kai viskas einasi gerai“, „Kaip išmin... Aš matai, V. nepažįstu, visiškai. Ė... Kaip išmintingai paklausti, žinai...Čia... ė-ė...“, „Tai V. turbūt gali būti ir klausimas... klausyk, o tu iki rugsėjo išleisi visus, ar ne?“, „Ne priekaištas, tik klausimas... tu... išleisi arba neišleisi“, „Nes paliksi kitiem“. Taip pat R. K. nurodė dar vieną dominantį klausimą – dėl Pelno mokesčio įstatymo: „ Jo. Tai... ai, aš galiu duoti tau, ta prasme, šitą vat... šitą vat... Čia kas liečia holdingus“, „Grubiai sakant... ė-ė... R. susitiko su P., su, su, su K.... laiko nedaug. Arba priims... Arba, jeigu nepriims, turėsim daug laiko pataisoms. Nes Finminas užsispyręs, Vyriausybė užsispyrusi, tokia formuluotė ir viskas. Tai... R. K. pažadėjo, kad P. išims klausimą iš komiteto, kaip neparuoštą. Ir... reiškias, tada mes turėsim puikius tris mėnesius priderint formuluotes, ta prasme. Tai... ė... man rodos, P. ne tik, kad neišėmė klausimo, dar už K. pasiūlymą neprabalsavo. Tai aš manau, pats turi puikią progą pasikeist komiteto pirmininką beje“, V. G. sutiko: „Aš su K. pakalbėsiu...“, „Tai gal reikia išimt pabandyt iš... ė-ė... darbotvarkės?“, „Aš pabandysiu. Bet... ė-ė... tai tada va duok... vis dėl to“, „Kad man nereikėtų ieškot“, R. K. patikslino: „Jo, jo. Čia yra pasiūlymas. Čia pažymėta /ko/. Jeigu... Jeigu, ta prasme, išsiima iš darbotvarkės, tai iki Naujų nebeprisiima. Tada jau neskubu, čia Finminas dengia, reiškias, Europinės direktyvos perkėlimą. Nors direktyva nėra patvirtinta... tai... tai, aš manau, /.../, aš... aš rasiu progą dar K., K. išlazdavot Kalėdų proga“.

        2015 m. gruodžio 16 d., 16.30 val. – 16.50 val., restorane „AJ Šokoladas“, adresu Gedimino pr. 46, Vilniuje, vykusio R. K. ir V. G. susitikimo metu (Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. birželio 6 d. protokolas Nr. S6-14-47 (t. 5, b. l. 109), Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2017 m. gegužės 29 d. išvada Nr. 11-1010(17), 11-1011(17) (t. 13, b. l. 60)), R. K. priminė prašymą dėl Pelno mokesčio įstatymo: „Dabar klausyk, aš priminsiu prašymą dėl to pelno mokesčio įstatymo, a ne“, „Kadangi panašu, K. P. visiškai... ta prasme, na ne, ne, ne, ne, ne, ne nesuvaldo. Tai P. šiandien komitete sugebėjo dar vienam projektui pritart...“, „... ir ne visai tam. Tai būk geras, pakontroliuok, kad šiais metais nepriimtų, gerai? O tada mes turėsim laiko kaip nors per Finminą pas Premjerą dasitvarkysim“, „N-nu-u... ta prasme, šįkart lyg, lyg truputi geriau, nurašė tiesmukai /į/ direktyvą, mes labai norim įrašyt netei... neteisėtumą, tą prasme“, K.: Kad... esmė tame, kad jeigu įrašai neteisėtumą, VMI prerogatyva įrodinėt“, „Jeigu neteisėtumo neįrašai, tai tau sako, tu arklys, o tu įrodinėji, kad ne arklys.“, „Tai mes norėtumėm pasilikti ilgesniam laikui. Tai čia yra turbūt rytdienos dienotvarkės darbai, čia jau antradienio ar trečiadienio klausimas“. V. G. nurodė, kas jam žinoma: „Nes man K. sakė, kad Finmine lygtais jau viskas, nuotaikos geros“, „Trečiadienį nieko nebedės…“, „…praktiškai. Nebent antradienį. Gerai? P.…Nu, K. pasakysiu, perduosiu lin…Dėl jo to P., jisai…kiekvieną sykį jis užsiėmęs“, „Jisai tas P. nesupranta turbūt, nes jis...“, „Jam tiesiog, žinai, padavė, jisai viską eilės tvarka ir apsvarstė“, „/Bet aš/ kažkaip nežinojau, nepagalvojau, būčiau su juo...“, po R. K. žodžių „Nu, tada K... tada P. prieš K. pasiūlymą prabalsavo...“, „... pirmą sykį. Tada man kilo didelis įtarimas. Dėl to aš, kaip sakyt, patį pa...“, V. G. pasitikslino: „Gerai. Tai jeigu rytoj... Rytoj nėra, ar ne?“ ,R. K. atsakius: „Rytoj nėra“, „Rytoj nėra ir... jo, dar lieka antradienis, trečiadienis. Nu, tada vis tiek jau pavasariui, jau nebeskubink“, patvirtino: „Gerai“. Šio pokalbio metu R. K. pasitikslino dėl anksčiau išsakytų prašymų: „V. klausimus /ar/ kiek nors žiūrėjai? Neturėjai laiko turbūt?“ V. G. patvirtino: „Aš paklausiu, nemačiau dar. Ir vis užmirštu tą paklausti... P. klausimą. Vakar dar vakarieniavau su ja, bet kaip tik žiūriu, grįžau, prisiminiau, žinai, nu...“, „Tai šiandien, šiandien, šiandien va, dabar va, eisiu į frakciją, jeigu jinai bus vietoj, iš karto ir paklausiu“.

        2016 m. sausio 12 d., 16.00 val. – 16.35 val. restorane „AJ Šokoladas“, adresu Gedimino pr. 46, Vilniuje, vykusio R. K. ir V. G. susitikimo metu (Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. birželio 6 d. protokolas Nr. S6-14-48 (t. 6, b. l. 26), Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2017 m. gegužės 31 d. išvada Nr. 11-1076(17), 11-1077(17) (t. 13, b. l. 83)) R. K. pratęsė kalbą apie dominančius klausimus dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ir NMA biudžetų: „O iš, iš, iš klausimų tai paprašysiu pasidomėt, kaip šitas mūsų eina. Čia laiškas Antikorupcijos komisijai.“, „Bet apie tą patį, apie /tujas/. Aš ką tik su V. kalbėjau.“, „Tai jis pozityviai pažiūrės į mūsų reikalą, ta prasme, aš jam pasakiau, kad mes ten nevogėm, sumokėjom septynis milijonus eurų... „, „Tai... aš tik galvoju, kadangi... pasidomėk truputi... kadangi D., D. nebėra.“, „Yra kažkokia /liepė/, ta prasme, kas ten per si... per situacija.“, „Kas ten per situacija“, „Ne, nu, ir, ir norėjau paklaust, gal, gal tau pavyko apžaisti tą su V. kažkaip tuos NMA biudžetus? Jūs... /dar/... kol kas nesimatėt?“. V. G. sutiko: „Paklausiu. Ir viskas?“, „Aš jos praktiškai nemačiau jos“, „Jin dabar grįžta iš Žaliosios savaitės.“, „Aš paklausiu... Jie ten, matai, prisidarė dabar... pasidarė problemų. „Lietuvos rytas“ ten užsipuolė ją.“, „Jo, aš žinau. Daug kartų buvo jai sakyta“, „Nežinau, ar nesupranta, ar nenori suprast…ar kažką J. jai...“, „Supranti. Nežinau, ar jinai nenori įsiklausyt, ar nepasitiki, ar kartais, ar kažkas tai tokio. /Nu, dar/ pasižiūrėsim“.

        Vertindama kaltinimo dėl kyšio pagrįstumą argumentų dėl R. K. iniciatyva aptariamų klausimų, kaltinimo duomenimis – pageidaujamo teisėto veikimo ir poveikio, teisėjų kolegija nebekartoja (aptarta 16, 17 dalyse), pažymi, jog net detaliai analizuojant kaltinamųjų pokalbių stenogramas, susitarimų dėl atlygio neužfiksuota. Susitarimas dėl kyšio kaltinime sukonstruotas bet kokią naudą preziumuojant sutartu atlygiu, tačiau su tokiu vertinimu teisėjų kolegija nesutinka.

Aplinkybę, kad V. G. realiai rūpinosi „U“ reklamine kampanija, jos išlaidomis, nuolaida reklaminei kampanijai buvo padaryta, patvirtina ir kiti bylos duomenys.

Liudytoja L. G. nurodė, jog V. G. buvo rinkimų štabo vadovas, atsakingas už rinkimų organizavimą, viešą bendravimą, už politinės žinios formavimą, liudytoja L. Č., „U“ būstinės vadovė, nurodė, jog pati su televizijomis nesiderėjo, kas derėjosi, nežino, jai tik reikėjo pasirašyti sutartį partijos vardu, teigė, jog ji sutarties sąlygų nederindavo, derino štabo vadovas V. G.. Liudytoja Z. S., UAB „LK“ generalinė direktorė, patvirtino, jog tarėsi dėl susitikimo su V. G., buvo su juo susitikusi, teigė, jog tiksliai susitikimo, jo tikslo neatsimena. Liudytoja nurodė ir tai, jog pas ją ateidavo žmonės iš partijų štabų dėl rinkimų biudžetų klausimų, ji su jais susitikdavo, tačiau apie konkrečias detales nekalbėdavo, derybos baigdavosi pardavimų skyriuje. Teigė, kad R. K. jai nėra davęs nurodymo daryti nuolaidas kažkokiai atskirai reklamai, nemano, kad R. K. galėjo duoti nurodymus taikyti nuolaidas tiesiogiai T. B.. T. B., komercijos ir reklamos skyriaus direktorius, pavaldus generalinei direktorei Z. S., paaiškino, jog nėra su V. G. bendravęs dėl „U“ reklamos, apimties ar nuolaidų. Mano, kad tuos klausimus aptarė su D. D.. Buvo kalbama apie paslaugų apimtį ir sumas. Aiškino, jog su niekuo nederino nuolaidos, nėra gavęs iš R. K. ar Z. S. nurodymų daryti nuolaidą. Teigė, jog apie „P“ 12 100 eurų nuolaidą „U“ žino tik iš spaudos. Negali atsakyti apie nuolaidų suteikimų aplinkybes, nuolaida buvo suteikta, nes buvo užsakytos paslaugos, o mokėta mažesnė suma pinigų. Jo parodymais, visi klientai žiniasklaidos rinkoje gauna vienokią ar kitokią nuolaidą. Liudytojas D. D., UAB „P“ generalinis direktorius, tvirtino, jog „O“ (motininės įmonės) pirkimo skyrius derėjosi su „(duomenys neskelbtini)“ kanalu. Pirkimų skyrius gavo nuolaidą, o kokią, negali pasakyti. Siekiamybę, kad galima gauti geresnę kainą, perdavė V. G., atrodo, telefonu, tikslaus laiko ir ką šis atsakė, negali pasakyti. Jam nežinoma, kokius veiksmus atliko V. G.. Gavo papildomą nuolaidą po tokio pasakymo V. G., jau kampanijos eigoje. Bendras kampanijos biudžetas sumažėjo 10 000 eurų plius PVM. Jei neklysta, žinia, kad suteikta papildoma nuolaida, atėjo iš „(duomenys neskelbtini)“ kanalo, kad bus geresnė sąlygos ir galutinė sąskaita jiems bus mažesnė. Teigė, kad jis su T. B. tiesiogiai dėl nuolaidos nesiderėjo, su Z. S. nuolaidų nederino. Jie gavo žinią iš kanalo, kad bendra sąskaita bus mažesnė. Nepavadintų, kad tai V. G. buvo naujiena, nežino, su kuo iš „(duomenys neskelbtini)“ grupės šiuo klausimu bendravo V. G.. „(duomenys neskelbtini)“ derėjosi su „U“ dėl nuolaidos, jis asmeniškai nedalyvavo. V. G. jam nesakė, su kuo konkrečiai derino nuolaidą, bet pokalbio metu paminėjo, kad kalbėjo ar kalbės su Z. iš „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojas J. V., dirbantis UAB „OM“, nurodė, kad dėl „U“ reklamos su medija bendravo jis. Kokio dydžio nuolaida buvo suteikta, neatsimena, dėl jos tarėsi jis su pardavimo skyriumi, konkrečiai su kuo, nepamena. T. B. buvo medija pardavimų skyriaus vadovas, su juo bendravo. „U“ atveju korekcija vyko kampanijos metu. Buvo koreguojama suma, o kiekiai liko tie patys. Mano, kad „U“ nuėjo tiesiogiai į „(duomenys neskelbtini)“. 10 000 nuolaida buvo suteikta greičiausiai tą dieną, kai rašė žinutę (gruodžio 2 d.). Nuolaida buvo pritaikyta vyksiančiai reklamai, kampanija vyko gal nuo lapkričio 16 d.

Kaip matyti, apklausti liudytojai nenurodė konkrečių aplinkybių, jog atliko veiksmus ar priėmė sprendimus dėl byloje nagrinėjamos nuolaidos gavimo ar suteikimo, iš esmės patvirtino tik tai, jog V. G. kalbėjosi su Z. S., kuri, savo ruožtu, teigė, jog pokalbio turinio neatsimena. Atskiros nuolaidos gavimo aplinkybės minimos V. G. pokalbių su kitais asmenimis – D. D., Z. S., stenogramose.

V. G. ir D. D. 2015 m. lapkričio 9 d., 11.59.52 val. – 12.03.31 val., pokalbio metu (t. 9, b. l. 30) V. G. nurodė: „su (duomenys neskelbtini) apkalbėjau, ten dar gausim nuolaidų“, „su (duomenys neskelbtini) viską sukalbėjom“, „Tai ar per jus gal sutartį, jie tiesiog gal nuolaidą pritaikys“. 2015 m. lapkričio 11 d., 14.12.09 val. – 14.13.50 val., pokalbio metu (t. 9, b. l. 31) V. G. tęsė: „ta situacija nėra tragiška dabar, kai (duomenys neskelbtini) taip pasiderino“, „Turėjo ten kiek, dešimt procentų (duomenys neskelbtini), ar daugiau dar kažką nubraukė? Man atrodo, sakė man, dešimt procentų brauks“. 2015 m. lapkričio 17 d., 8.39.34 val. – 8.40.31 val., V. G. telefoninio pokalbio su Z. S. metu (t. 9, b. l. 31) susitarė dėl susitikimo: Galvoju, gal kažkada galėčiau trumpam užlėkt?, „Po, po, po, po dešimtos kažkur tai gal ištaikysiu...“, Z. S. pasakius: „Pasuk man“, tęsė: „Apie vienuoliktą. Ir pasiderinsim“. 2015 m. lapkričio 17 d., 11.55.36 val. – 11.56.22 val., telefoninio pokalbio metu su Z. S. (t. 9, b. l. 32) V. G. informavo, kad užtruko: „Atsiprašau, žinokit, įstrigau Seimo posėdyje“, pranešė apie pokalbio tikslą: „Nu, galim tada ir per... aš tai šiaip ten buvau ten apie tokį NPD pasiruošęs labai.“, į ką Z. S. atsakė: „Tai aš žinau. Aš tau turiu pasakyt irgi vieną dalyką“, „Tai vis tiek jisai apie tą NPD, tai aš manau, kad viskas bus tvarkoj“, „Tai galim nesusitikti, viskas bus tvarkoj dėl to.“

2015 m. lapkričio 23 d.,13.44.31 val. – 13.49.34 val., pokalbio su D. D. metu (t. 9, b. l. 32) V. G. pranešė: „Gerai, aš rytoj dar važiuosiu į (duomenys neskelbtini), dar kalbėsiu su (duomenys neskelbtini). Gal jie tą (duomenys neskelbtini) padarys už dyką.“, „Kaip priedą pramaušina.“, paaiškino: „man nuolaida yra pinigai, o ne kažkas (nurodyta – kažas) kitas.“, „Visa kita, tai yra sąlygų pagerinimas. O nuolaida yra pinigai.“, „Ir man visi, visada skaičiuokit tik su PVM, visa kita man neįdomu. Nes man PVM niekur nedings“, „Tai aš dabar paprašysiu merginų, gal tada kokį septyniasdešimt jums perves.“, „Avansinių. O kitus žiūrėsim, kaip dar pavyks susid...susiderėt man su kanalais.“, „Iki galo“, „Tai jūs tada septyniasdešimt. Bet jau septyniasdešimt pas mane su viskuo, D., su viskuo“, „Aš dabar važiuosiu į (duomenys neskelbtini) rytoj iš ryto ir bandysiu kalbėti su (duomenys neskelbtini), žiūrėsiu gal su (duomenys neskelbtini) dar pabandysiu pasikalbėt. Bet žinai...“, „Pas jus du su puse tūkstančio, jums nieko nereiškia. O man, žinok, tai yra žiauriai. Biudžetas nu tikrai yra suspaustas.“, „Gerai, D., tai tada aš bandysiu dar su jais kalbėtis.“, „Tai septyniasdešimt dabar mes kalbam realiai“.

2015 m. lapkričio 24 d., 14.29.46 – 14.32.18 val., telefoninio pokalbio (t. 9, b. l. 37) su Z. S. metu V. G. derino susitikimo laiką: „Tai ar kada galėčiau dar ir pamatyt, dar vienu klausimu ten?“, „Ten toks techninis, noriu pasiderint“, „Nu, tai gerai, tai žiūrėk, stumiam į ketvirtadienį, stumiam į penktadienį“, Z. S. sutiko: „Davai, vienuoliktą ketvirtadienį“.

Šis pokalbių ištraukų turinys, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, jog kaltinamasis V. G., kuriam buvo aktualus „(duomenys neskelbtini)“ nuolaidos gavimas, apie galimą nuolaidą kalbėjosi su D. D., atstovaujančiu UAB „P“, kuri, atitinkamai, buvo sudariusi sutartį su UAB „LK“, V. G. taip pat derino susitikimą su šios bendrovės generaline direktore Z. S., tai yra aktyviai siekė išsiderėti kuo palankesnes sąlygas reklaminei kampanijai, be kita ko, jam aktualų klausimą minėjo ir pokalbių su R. K. metu. R. K., nors teisiamajame posėdyje siekė visiškai sumenkinti savo vaidmenį nuolaidos suteikimo procese, kaip jau minėta, pokalbio 2015 m. lapkričio 30 d. metu įvardijo V. G., kad jis sakė padaryti nuolaidą: „Tu pas Z. buvai už... užlėkęs, a ne? Kalbėjom, aš /jai/ sakiau, duok papildomą nuolaidą.“, „Tai davė papildomų nuolaidų?, 2016 m. sausio 12 d. pokalbio metu R. K. taip pat pasakė: „Tai aš /dar/ galvoju, trumpai pasakysiu tau. /.../ M-m... Jo... /.../ padarėm dešimt papildom/ą/, a ne?“. Tokiu būdu, R. K. pokalbių su V. G. metu teigė, jog liepė (sakė) padaryti nuolaidą, tuo pačiu klausdamas, ar ją padarė, kas leidžia daryti išvadą, jog Z. S. į jo pasakymą galėjo ir nekreipti dėmesio. Pažymėtina ir tai, jog apie pažadėtas nuolaidas V. G. pranešė D. D. jau 2015 m. lapkričio 9 d., 11.59.52 val., telefoninio pokalbio metu: „su (duomenys neskelbtini) apkalbėjau, ten dar gausim nuolaidų“, „gali kalbėtis, ta prasme, su (duomenys neskelbtini) viską sukalbėjom“, „Paskutinės detalės belieka“, „Nu. Tai ar per jus gal sutartį, jie tiesiog gal nuolaidą pritaikys“ (po D. D. frazės: „A, tai su..., a tai gerai, tai su (duomenys neskelbtini) irgi pasikalbėsim, kad (neaiškiai) ateitų iš jų pusės tada“), kai kaltinimo akcentuojamas 2015 m. lapkričio 9 d. susitikimas tarp V. G., R. K. ir D. J. M. vyko 17.21 val. – 20.02 val. ir jo metu, stenogramos duomenimis, R. K. nei siūlė, nei žadėjo atlygio V. G., taip pat nebuvo susitarta dėl jokio nepagrįsto ar neteisėto atlygio.

Nenustačius susitarimo dėl neteisėto atlygio teisėjų kolegija derybų dėl nuolaidų kaip nusikalstamų nevertina. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi ir besidubliuojančius kaltinimo epizodus kaltinamiesiems R. K., su juo susijusiam juridiniam asmeniui – UAB koncernui „X“, V. G., kuriuose pasiūlytu, pažadėtu, susitartu ir 2016 m. sausio 22 d. duotu kyšiu, pažymėtina, už tą patį pageidaujamą V. G. teisėtą veikimą ir poveikį, įvardinta parama VšĮ „MP“, kuris bus aptartas atskirai.

Atkreiptinas dėmesys ir į kaltinime nurodytą nuolaidos suteikimo datą – 2015 m. gruodžio 16 d. bei sumą – 12 100 Eur, kurios, teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenimis nėra pakankamai pagrįstos.

Kaltinamasis V. G. savo parodymuose akcentavo nepagrįstai inkriminuotą PVM sumą. Kaltinamojo pozicija apie nuolaidą, jos aktualumą, sumą ir sandarą (sudėtį) užfiksuota telefoninių pokalbių stenogramose.

        2015 m. lapkričio 23 d., 13.12.34 val. – 13.15.30 val., pokalbio (t. 9, b. l. 33) su D. D. metu V. G. nurodo: „Nu, mes kalbėjom, kad mažinam visada sumą.“, „Šitoj vietoj aš visada sakiau suma. Mažinam sumas.“, „Kad mums yra labai svarbu suma. Mums labai dideli (neaiškiai) kaštai ir visą kitą.“, „Tai man visada yra mažėjimas. Visada, turėkit omeny, mažėjimas yra.“, „Pinigų mažėjimas.“, „Man, suprask, aš...Žinokit mano filosofiją. Aš valdau bendrą biudžetą, kuris man yra.“, „Jautrus. Bendras biudžetas.“, „Sąlygų gerėjimas yra gerai.“, „Bet man pinigų tai nemažina, supranti.“, „Ir jūs, kaip visada, žinai, sudedat vienur be pvm-o, po to atsiranda.“, „Pvm-as. Man viskas įdomu yra su pvm-u, su visais.“, „Mokesčiais, su viskuo. Visada man taip siųskit ir visą kitą yra tie papildomi dalykai.“, „Aš noriu matyti, bet aš noriu matyti viską, visada galutinėje kainoje irgi“. Tą patį V. G. pakartoja 2015 m. lapkričio 23 d., 13.44.31 val. – 13.49.34 val., pokalbio (t. 9, b. l. 35) su D. D. metu: „man nuolaida yra pinigai, o ne kažkas kitas“, „Visa kita, tai yra sąlygų pagerinimas. O nuolaida yra pinigai.“, „Ir man visi, visada skaičiuokit tik su PVM, visa kita man neįdomu. Nes man PVM niekur nedings.“ (aplinkybę, kad „U“ nėra PVM mokėtoja, t. y. neturi teisės į PVM atskaitą, V. G. nurodė ir teisiamajame posėdyje).

        Kaip matyti, nuolaidos dydį savo susirašinėjime elektroniniu paštu nurodė su jos suteikimu susiję asmenys – J. V. ir D. D..

J. V. 2015 m. gruodžio 2 d., 9.39 val., D. D. išsiųsta žinute pranešė: „(duomenys neskelbtini) paskambino ir pasakė, kad buvo vėl į viršų nuėję U ir finale jie mums gruodžio mėn. sąskaitą sumažins 10.000 € suma, palikdami tą patį GRP skaičių“ (t. 24, b. l. 155, 158). D. D. pasitikslino dėl nuolaidos dydžio: : „J., tik patikslink jei gali ar cia net ar jau su pvm“ (t. 24, b. l. 155, 158), atsakymas:  „Kaip ir įprasta, mūsų šnekose su medija pvm neegzistuoja, tai ir čia 10.000 € + pvm“ (t. 24, b. l. 155, 157). Pažymėtina, kad D. D. gautą informaciją nedelsdamas pranešė, 2015 m. gruodžio 2 d., 11.18 val., išsiųsdamas žinutę gavėjui – L. Č., kopiją – V. G.: „Ką tik iš (duomenys neskelbtini) gavome žinią, kad jie, cituoju, „po partijos paskutinio vizito sutinka gruodžio mėnesio sąskaitą sumažinti 10.000 € užsakymo dydį reitingais palikdami tą patį“. Ką mums tai duoda: 10.000 € + PVM = 12.100,00 €. Vadinasi realus faktinis neapmokėtas likutis už (duomenys neskelbtini) transliacijas bus tik 7.724,10 €. Prisegu ir atnaujintą failą. Šią sumą gal galime išrašyti į išankstine sąskaita? Tuomet būtume užsidarę visus finansinius šios kampanijos klausimus.“ (t. 24, b. l. 155, 159).

Pažymėtina, kad šiame elektroniniame laiške tiesiogiai nurodytas neapmokėtas likutis už (duomenys neskelbtini) transliacijas – 7 724,10 Eur, kai tą pačią, 2015 m. gruodžio 2 d., 9.05 val., siųstoje L. Č., išsiunčiant kopiją V. G., žinutėje D. D. buvo nurodęs: „V., L., Siunčiu sąskaitas faktūras už lapkričio mėnesį. Jos pilnai sudengtos su jūsų išankstiniu mokėjimu. Taip pat prisegu ir gruodžio mėnesio sąskaitų planą, kad matytumėte kas su kuo dar bus dengiama. Rezultate turime LNK grupės neapmokėtą likutį: 19.824,10 € (jau skaičiuojant su visais mokesčiais) (t. 24, b. l. 155, 159).

Nurodoma D. D. neapmokėta suma – 7 724,10 Eur, gaunama atlikus specialių žinių nereikalaujantį atimties veiksmą: iš ankstesniame laiške nurodytų 19 824,10 Eur (jau su visais mokesčiais) atėmus 12 100 Eur.

Pokalbio telefonu 2015 m. gruodžio 9 d.,8.43.20 val. – 8.45.36 val., metu D. D. taip pat žodžiu praneša V. G.: „O dabar klausyk, (duomenys neskelbtini) sumažino dešimt tūkstančių sumą“, į ką V. G. atsako – „Žinau“ (t. 9, b. l. 39). Paminėtina ir tai, kad 2016 m. sausio 12 d. pokalbio su V. G. metu R. K. taip pat pasako „padarėm dešimt papildom/ą/, a ne? (t. 13, b. l. 99).

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsiskaitymo už reklamos paslaugas dokumentų turinys kaltinime nurodyto faktiškai suteiktos nuolaidos dydžio visgi nepatvirtina.

D. D. 2015 m. gruodžio 2 d., 9.05 val., laiško elektroniniu paštu gavėjui – L. Č., išsiunčiant kopiją V. G., tema RE: Lapkričio sąskaitos, siųstame priede, yra įrašas: U.Main, po juo stulpeliai: 1) su įrašais Faktas/Planas, 2) data, 3) numeris, 4) tipas, 5) suma, 6) aprašymas, 7) statusas. Stulpelių turinys (eilutėmis); Faktas 2015-11-23 P 15/35 išankstinė, – 70 000 € Išankstinė sąskaita už 2015 žiemos kampaniją Apmokėta; Faktas 2015-11-30 P004232 s/f 640,20 € Fee už lauko reklamos planavimą, sudengta su P 15/35; Faktas 2015-11-30 P 004231 s/f 1 569,33 € (duomenys neskelbtini) transliacijos Fee, sudengta su P. 15/35; Faktas 2015-11-30 P.004230 s/f 19 103,44 € (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) grupių TV transliacijos, Fee sudengta su P. 15/35, Planas 2015-12-16 P. s/f 48 687,03 € (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) grupių transliacijas, Fee, bus sudengta su P. 15/35, Planas 2015-12-16 P. s/f 19 824,10 € (duomenys neskelbtini) grupės transliacijos, Fee neapmokėta. Po šiomis eilutėmis yra šios: (duomenys neskelbtini) mažinama suma 12 100,00 €; realus faktinis neapmokėtas likutis už (duomenys neskelbtini) transliacijas 7 724,10 € (t. 24, b. l. 161).

UAB P sąskaitos (duomenys neskelbtini) Eur išrašo duomenimis, 2015 m. lapkričio 24 d. įskaityta 70 000,00, operacijos aprašymas – Lėšų, gautų iš kitų LR registruotų bankų, įskaitymas į sąskaitą pagal sąskaitą išankstiniam apmokėjimui Nr. 15/35. Mokėtojas: U (t. 49, b. l. 122).

Kaip matyti iš duomenų apie „U“ apmokėjimą UAB „P“, 2015 m. lapkričio 24 d. faktiškai buvo sumokėta 70 000 Eur suma – išankstinis apmokėjimas pagal 2015-11-23 P 15/35 išankstinę sąskaitą faktūrą už 2015 m. žiemos kampaniją. Kaip nurodyta D. D. laiško priede, į šią sumą buvo įskaitytas atsiskaitymas pagal sąskaitas faktūras 2015-11-30 P004232 640,20 Eur už lauko reklamos planavimą, 2015-11-30 P 004231 – 1 569,33 Eur už (duomenys neskelbtini) transliacijas, 2015-11-30 P. 004230 – 19 103,44 Eur už (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) grupių TV transliacijas. Likusi suma – 48 687,03 Eur (70 000 – 640,20 – 1 569,33 – 19 103,44 = 48 687,03), taip pat numatyta įskaityti pagal 2015-12-16 sąskaitą faktūrą (sąskaitos faktūros numerio nėra, pažymėta – planas). Atitinkamai, 2015 m. gruodžio 2 d. V. G. buvo pranešama apie planuojamą 2015-12-16 P. sąskaitą faktūrą 19 824,10 Eur už (duomenys neskelbtini) grupės transliacijas – neapmokėta, nurodyta „(duomenys neskelbtini)“ mažinama suma – 12 100,00 Eur ir nurodytas realus faktinis neapmokėtas likutis už (duomenys neskelbtini) transliacijas – 7 724,10 Eur.

Byloje pateiktos PVM sąskaitos faktūros, išrašytos 2015 m. lapkričio 30 d. (4 sąskaitos faktūros), 2015 m. gruodžio 22 d. (4 sąskaitos faktūros) vykdytojo UAB „LK“ užsakovui „OM“ (bendra suma be PVM – 27 800 Eur) (t. 51, b. l. 209-212, 220-223). Baudžiamojoje byloje apžiūrėto Užsakymo (t. 51, b. l. 213) duomenimis, jame nurodyta data – 2017 m. balandžio 5 d. (kaip nurodė liudytojas T. B. – data yra dokumento spausdinimo), klientas – „U“, kampanijos laikotarpis – 2015 m. lapkričio 26 d. – gruodžio 16 d., nurodyta užsakymo suma – 27 800 Eur.

Pažymėtina, kad „U“ atsiskaitymas už 2015 m. žiemos kampaniją vyko ne tiesiogiai su UAB „LK“. Kaip nustatyta apklaustų asmenų T. B., D. D. parodymais, ir byloje esantis užsakymas su UAB „LK“ buvo sudarytas ne tiesiogiai kliento – „U“ , o tarpininko. Teisėjų kolegija vertina, kad byloje esantys duomenys apie atsiskaitymą tarp UAB „LK“ ir UAB „OG“ parodo atsiskaitymą tarp tarpininko ir vykdytojo, o ne atsiskaitymą tarp kliento – „U“ ir tarpininko – UAB „P“, tuo tarpu nuolaida buvo suteikta „U“.

Kaip matyti iš „U“ 2016 m. birželio 2 d. raštu Nr. SD-104 (t. 47, b. l. 4) pateiktų dokumentų, 2015 m. gruodžio 22 d. pagal dokumentą P 004295 iš kliento „P“ UAB buvo įvykdyta pirkimo operacija 48 687,02 Eur sumai (t. 47, b. l. 21). Tą pačią dieną, 2015 m. gruodžio 22 d., iš kliento P pagal dokumentą P 004296 buvo įvykdyta pirkimo operacija 6 899,07 Eur sumai. Kita pirkimo operacija – jau 2016 m. balandžio 29 d. (t. 47, b. l. 21). Atsakymo į Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 14 d. raštą dėl dokumentų ir informacijos pateikimo duomenimis, pateiktos UAB „P“ PVM sąskaitos faktūros: 2015 m. gruodžio 22 d. Nr. 004295 dėl paslaugos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) grupių TV transliacijos, Fee ir agentūros komisinių, taip pat reklamos internete (duomenys neskelbtini) ir agentūros komisinių, iš viso su PVM – 48 687,02 Eur, 2015 m. gruodžio 22 d. Nr. 004296 dėl paslaugos (duomenys neskelbtini) grupės TV transliacijos, Fee ir agentūros komisinių, iš viso su PVM – 6 899,07 Eur. Taip pat pateiktas 2021 m. spalio 18 d. aktas dėl skolų suderinimo tarp „U“ ir UAB „P“, kurio duomenimis, 2015 m. sausio 1 d. kredito likutis 45 257,80 Eur, debeto apyvarta 610 248,14 Eur, kredito apyvarta – 56 990,34 Eur ir likutis 2021 m. rugsėjo 30 d. – 0.00 Eur (tiek debeto, tiek kredito). Aktas pasirašytas.

Vertintina, kad nuolaidos dydis ir suteikimo data kaltinime nurodyti pagal D. D. 2015 m. gruodžio 2 d., 9.05 val., laiško elektroniniame laiške minimą planuojamą „U“ 2015 m. gruodžio 16 d. atsiskaitymą su UAB „P“, kuris, beje, minėtą dieną neįvyko. Pažymėtina, jog baudžiamojoje byloje yra užsakymas, kuriame nurodyta data – 2017 m. balandžio 5 d., jo duomenimis, užsakymo suma – 27 800 Eur, tuo tarpu pasiūlymas 37 800 Eur „telikui“ minimas tik D. D. ir J. V. 2015 m. gruodžio 2 d. susirašinėjime (t. 24, b. l. 157). Be to, kaip nurodė apklausoje J. V., tikriausiai apie nuolaidą jis sužinojo tą pačią dieną, kai rašė laišką (gruodžio 2 d.).

Konstatuotina, jog suteiktos 10 000 Eur nuolaidos, nors jos dydis ir konkreti suteikimo data dokumentais nėra patvirtintas, kaltinamieji neginčija. „U“ nėra PVM mokėtoja, todėl PVM klausimas akcentuojamas be pagrindo – nuolaida tokiu atveju tiesiog reiškia mažiau mokėtiną sumą. Vis tik, nustačius, jog buvo susitarimas dėl nuolaidos, viskas tuo ir apsiriboja, dėl to baudžiamoji atsakomybė nekyla. Derybos dėl nuolaidų reklamai vyko ikirinkiminių laikotarpiu, kainos nebuvo fiksuotos, todėl buvo galimos, neuždraustos. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad būtų konkretus susitarimas, kad tai būtų atlygis už kažkokius konkrečius teisėtus V. G. veiksmus ar poveikius. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad kaltinimas nepasitvirtino.

Nenustačius, jog buvo pasiūlytas, pažadėtas ir susitartas duoti ir priimti, netiesiogiai duotas ir priimtas didesnės negu 250 MGL vertės kyšis, užmaskuotas kaip 12 100 eurų nuolaida politinės partijos „U“ politinei reklamai, už V. G. teisėtą veikimą ir pažadą paveikti valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, R. K., UAB koncerno „X“, V. G. ir politinės partijos „U“ veikoje nenustatyta papirkimo, kyšininkavimo ir prekybos poveikiu nusikaltimų sudėčių. Kaltinamieji R. K., V. G., UAB koncernas „X“, „U“ išteisintini.

R. K. išteisintinas dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija), 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo XIII-653 redakcija) (8, 9 kaltinimai), kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. V. G. išteisintinas dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (19, 20 kaltinimai), kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Juridinis asmuo – UAB koncernas „X“ (naujas pavadinimas – UAB „X“) išteisintinas dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 8 dalį (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2780 redakcija) ir 227 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija), 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 8 dalį (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2780 redakcija) ir 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) (32, 33 kaltinimai), kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Juridinis asmuo – politinė partija „U“ išteisintinas dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 5 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 7 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (44, 45 kaltinimai), kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

19. Dėl kyšio, užmaskuojant kaip paramą VšĮ „MP“(10-11, 21-22, 34-35 kaltinimai)

19.1. Įrodymai

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2017 m. vasario 21 d. protokolo Nr. S6-14-38 duomenimis, slapta užfiksuoti pokalbiai tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi V. G. (G.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi Ž. F. (F.) (t. 9, b. l. 21).

2015 m. lapkričio 2 d., pokalbio pradžia: 12.13.28 val., pokalbio pabaiga 12.14.20 val., G.: Nekelia. F.: Taip, V.. G.: Labas. F.: Labas. G.: Kaip gyvuoji? F.: Gerai, gerai. Darbingai. G.: Gerai, darbingai. F.: O tu? G.: Irgi neblogai. Kada galėčiau tave išgaudyti kur nors? F.: Tai bet kada, aš nežinau, kada nori? G.: Tu gal pas save vietoj esi? F.: Jo, aš pas save vietoj. Mes čia posėdžiaujam, bet kada tu čia prilėksi aš išeisiu. G.: Jeigu už penkiolikos minučių, aš tada prilėkčiau? F.: Prilėk. Prilėk, gerai. G.: Gerai? F.: Aš čia vietoj. Posėdžiaujam, jo. Tada... G.: Ta kur? Pas tave užkilt? F.: Jo, pas mane užkilk tada, gerai? G.: Gerai, tvarkoj. F.: Aha, tvarkoj. G.: Iki. F.: Ačiū, iki.“ (t. 9, b. l. 22).

2015 m. lapkričio 4 d., pokalbio pradžia 10.06.35 val., pokalbio pabaiga 10.08.03 val. (t. 9, b. l. 22), G.: „ Taip, Ž.. F.: Labas, V.. G.: Labas. F - Klausyk, o kur tau siųst, kokiu emeilu pasiūlymus? G.: Aa, gali (duomenys neskelbtini). F.: Mh. V, v? G.: V, v g... F.: V taškas G. (kaip protokole), a ne? G.: V...v g... Be jokių taškų, be nieko, (duomenys neskelbtini)... F.: Be jokių taš... G.: ... eta gmail... F.: Aha, gmail ta... G.: Jo. F.: Gmail taškas com. Okei, gerai. O tu ten iš savo prizmos pasižiūrėjai? Nieko ten nėra užregistruota kol kas? G.: Aaa, ten aš kai tiek pasiaiškinau, ten vieną nori, e, registruoti. Ar ten užregistruotas yra pasiūlymas bet jisai nėra jums išskirtinis. Ten palieka tiktais internetą, o visą kitą, televiziją ir visą kitą jie išmeta. Todėl aš manau, kad jis yra nerealus, bet aš ten pasidomėsiu. F.: Aha, okei. Jo, tai tu pasidomėk. Aš tada gal (neaiškiai)... G.: Bet jis nėra išskirtinis, kad, jo, kad išskirtinis. Dėl jūsų tai kažkieno čia ar jau jis užregistruotas, ar tik ruošiasi užregistruoti ten komitetas. Tai vat aš patikrinsiu. F.: Bet ten internetą išmes ar internetą paliks? G.: Ne, intem... Vienintelį internetą palieka, o visus kitus išmeta. F.: Nesąmonė. Che, che. G.: Nu, tai čia, nu, ne ne be šansų jis, bet, nu, vis tiek pasakau kaip ir... F.: Taip, taip. G.: ...tas. F.: Supratau, supratau. Gerai. O kieno čia užregistruotas įdomu yra? G.: Ten lygtai sakė D. M. mūsų, bet aš pasiž... pasitikslinsiu. Gal jos pačios paklausiu. Aš dar jos nemačiau. F.: Aha, okei. G.: Nu. F.: Gerai. Tvarkoj. Nu, tai ačiū. Tai gerai tada atsiųsk miestus (neaiškiai). G.: (Neaiškiai), iki. F.: Mh, tvarkoj. M, iki.“ (t. 9, b. l. 23).

2015 m. lapkričio 9 d. (t. 9, b. l. 23), pokalbio pradžia 15.01.20 val., pokalbio pabaiga: 15.02. 49 val., G.: „Tai mes susitarėm šią savaitę bandyt judinti taip po truputį. Te, te, te, te, te, te, te tu, tu, tu, ten. Tam, tam, tam. Tam, tam, tam, taram tam, tam. F.: Alio. G.: Labas. F.: Labas, V.. Aha, tada man. G.: Tai klausyk, tai. F.: Jo. G.: Jo, mes susitarėm. Viskas tada tvarkoj, ten ką jūs duodat. Mūsų sutartį mes ten galim, kaip ir kalbėjom, tiesiogiai pasirašyti kad ten... F.: Taip. G.: ... niekas neitų. F.: Mh. G.: Tu man tiesiog ją atsiųsk. F.: Taip. G.: O aš juos informavau, kad, žinai, bus, bus tie plakatai. Ta prasme, kad mūsų media planuotojai žinotų, žinai. F.: Okei, tiktai dabar ten,... G.: Tai jūs ten, klausyk... F.: ... kuris pasiūlymas jums tinkamas, žinai, iš tų dviejų... G.: Tai davai, klausyk, tu jiems...F.: ... ar penki miestai? G.: ... be kainų, be be kainų, tu jiems duok Man atrodo lygtai septynis pasirinko jie. F.: A, okei. gerai. G.: Tegul ten, tegul ten D. jau žiūri, žinai. Ten ku... kurios tos stotelės. Aš ten gi nelabai, žinai, orientuojuosi. F.: Supratau, gerai. Tai tad aš derinuosi su... G.: O, o ka... F.: ...jais. G.: ... kai, kainos... F.: Mh. G.: ..mūsų dalykai. O ten media pats planas tegul ji ten žiūri, žinai. F.: Gerai. Gerai, gerai. G.: Gerai? F.: Taip ir sutariam. G.: Ir tu ten įtraukei į sutartį tą sumą, jau ir tą, plakatus, ar ne? F.: Taip, taip, taip. Taip, taip, taip, taip. G.: Gerai, tai tu…(t. 9, b. l. 24). F.: Taip. G.: ... viską siųsk aš tvarkysiu, kad ten jau, žinai, pasirašinėtų tada. F.: Gerai. Tai aš ruošiu tiesioginę sutartį, o tada su jais pradedam vietas derint ir jie tada pasirinks. Mh. G.: Gerai, tvarkoj. F.: Tvarkoj, tvarkoj. G.: Iki. F.: Gerai. Tai aš ta tiesiogiai sutartis siunčiu V.. G.: Gerai. F.: Mh, tvarkoj. Iki. Mh, iki G.: Iki.” (t. 9, b. l. 25).

2015 m. lapkričio 10 d., pokalbio pradžia: 15.51.23 val., pokalbio pabaiga: 15.53.00 val., F.: „ Alio. G.: Labas. F.: Labas, labas. Aš lifte važiuoju. Tai gali trūkinėt. G.: Ai, aaa. F.: Bet girdžiu. G.: Tai klausyk. Žiūrėk, man... F.: Aha. G.: ... dėl tos sutarties. Kaip ir viskas tvarkoj, tiktais keli dalykai. F.: Taip. G .: Maketus mes gali atiduoti ketvirtadienį iš ryto. F.: Mh. G.: Tai ten, nu, jau ne dešimt dienų bus. Bet, nu, išgyvensim. F.: O palauk, startuoja kampanija kada, nuo kitos savaitės? G.: Nu, ne ne kita savaitė startuoja. Dar kitą savaitę startuoja. Nes mes šį. F.: Ai, dar kitą. G.: Taigi ten startuoja, man atrodo. F.: O ketvirtadienį šį juos atiduosit? G.: Mes atiduotume ketvirtadienį iš ryto, tai atitinkamai pataisytume ten, kad jūs ten sutartį ten, žinai, kaip. Jūs labai baisiai ten prirašę visko, kad ten tu matai. F.: Ne, tai nekreipk dėmesio. Čia, čia jinai standartinė, viskas tvarkoj. Čia niekas. Ta prasme,... G.: Nu. Ta va, tai, tai mes me, me, mes... F.: ... viskas čia okei. (t. 9, b. l. 25). G.: ... atiduotume ketvirtadienį iš ryto tai, net ne... Po to kabintųsi, man atrodo, ki... dar kitos svaitės... F.: Aha. G.: Ten kada pas jūs antradieniais kabinasi, a ne? F.: Antradieniais. Jo, antradieniais. G.: Mu, tai va, tai jisai... F.: (Neaiškiai) antradieniais, jo. G.: Tai va, tai būtų ne kitą savaitę mums iškabinti, o dar kitos savaitės antradienį. F.: Mh, okei. G.: Tai vienas dalykas ir kitas dalykas yra. Mes negavom prie tos sutarties, aš kaip suprantu, tų stotelių išdėstymo. Kur ten, kur, kas išsidėsto. F.: Taigi čia PD ir dėsto. G.: Ai, t tai jie ir... F.: Jo. G.: ... išdėstė. Tas, tas viskas tinka viską sutam..., sutampa ten, ar ne? F.: Taip, taip, taip, taip. Mes išsiuntėm planą,... G.: Gerai. F.: ... o jie tenais dėsto G.: Tai gerai, tai viskas tvarkoj tada. F.: Tai jo. G.: Aš rytoj, rytoj tau iš ryto, bus pasirašyta sutartis ir atiduosi man. F.: Nu, super. G.: Ir padarysim ten pavedimus ir visą kitą, ką tau ten reikia. F.: Gerai, gerai, gerai. Supratau. G.: Gerai. Ačiū tau. F.: Tvarkoj, gerai. Ačiū, iki. G.: Iki. F.: Iki.“ (t. 9, b. l. 26).

2015 m. lapkričio 11 d., pokalbio pradžia: 12.25.45 val., pokalbio pabaiga: 12.26.32 val., F.: „Taip, V.. G.: Labas. Dėl, dėl... F.: Labas. G.: ... žmo, žmona labai nori, dar svarsto, bet šiandien pasakys. F.: Gerai. (t. 9, b. l. 26). G.: E, toliau dėl sutarties. Tai žiūrėk, mes ten įpiešėm keturias dienas ten tų, bet, nu, realiai aš tau pasakau. Mes atiduosim tau ketvirtadienį iš ryto... F.: Gerai, gerai, gerai. G.:... tuos plakatus, maketus. Tai ir viskas. Pasirašo mūsų būstinė ir jums atsiunčia nuskanuotą, ir tada daro pavedimus jums. F.: Gerai. Tai siųsk man skanuotą tada ir po to prie progos užveši tada originalą. G.: Tai jinai... Jo, jo. Tai jau ten susižiūrėsit, būstinė ten tau atsiųs, gerai? F.: Gerai, gerai, gerai. Super. G.: Gerai. Tvarka. F.: Tvarkoj. Aha, iki. G.: Ačiū. F.: Iki. G.: Iki.“ (t. 9, b. l. 27).

UAB „M“ 2016 m. birželio 2 d. rašto (t. 50, b. l. 2), UAB „JL“ 2016 m. birželio 2 d. rašto (t. 56, b. l. 47), „U“ 2016 m. birželio 2 d. rašto Nr. SD-104 (t. 47, b. l. 4) duomenimis, pateiktos sutartys, sąskaitų išrašai, buhalterinės apskaitos registrų duomenys.

2015 m. sausio 2 d. sutarties Nr. 15/1/15-J ir 2016 m. sausio 4 d. sutarties Nr. 16/1/15-J tarp UAB „JL“(Vykdytojas) ir UAB „M“(Reklamos užsakovas) duomenimis, UAB „M“ už tarpininkavimo atlygį 2015 metais ir 2016 metais suteikia Užsakovo klientams lauko reklamos paslaugas (t. 50, b. l. 18-23; t. 56, b. l. 90-92).

Reklamos paslaugų sutarties Nr. 2015-30 (dalis numerio neįskaitoma) – 01; ID 2015 (t. 56, b. l. 82) duomenimis, reklamos tiekėjas – UAB „JL“, užsakovo klientas – U, produktas/paslauga – U, kampanijos pradžia – 2015 m. lapkričio 24 d., kampanijos pabaiga – 2015 m. gruodžio 7 d., konstrukcijų tipas – vitrinos/stotelės, suma su PVM 22 075,97 Eur, reklamos tiekėjas – UAB „JL“.

UAB „JL“ pateiktų reklamos paslaugų teikimo „U“ sutarčių duomenimis, jos buvo sudarytos kampanijoms nuo 2015 m. sausio 13 d. iki 2015 m. kovo 2 d., suma su PVM 240 146,28 Lt (t. 56, b. l. 69), nuo 2014 m. gruodžio 31 d. iki 2015 m. kovo 3 d., suma su PVM 136 736,66 Lt (t. 56, b. l. 70), nuo 2015 m. vasario 10 d. iki 2015 m. kovo 2 d., suma su PVM 25 874, 64 Lt (t. 56, b. l. 71), 2015 m. vasario 10 d. iki 2015 m. kovo 2 d., suma su PVM 32 926, 52 Lt (t. 56, b. l. 73), nuo 2015 m. vasario 3 d. iki 2015 m. vasario 16 d., suma su PVM 8 857, 20 Lt (t. 56, b. l. 74), taip pat buvo sudarytos su užsakovais – „U“ skyriais (t. 56, b. l. 72 ir kt.).

„U“ pirkimo operacijų išrašo duomenimis, nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gegužės 9 d. atliko pirkimo operacijų iš UAB „J“ už bendrą 171 059,67 Eur sumą (t. 47, b. l. 17) (iki 2015 m. gruodžio 7 d. – už 145 709,56 Eur sumą).

„U“ pirkimo operacijų išrašo duomenimis, nuo 2015 m. balandžio 17 d. iki 2015 m. lapkričio 10 d. „U“ atliko išmokų operacijų UAB „M“ už bendrą 804,90 Eur sumą (t. 47, b. l. 32).

UAB „JL“ sąskaitos išrašo duomenimis, nuo 2015 m. balandžio 16 d. iki 2016 m. sausio 12 d. ši įmonė atliko išmokų UAB „M“ už bendrą 21 876,22 Eur sumą (t. 50, b. l. 104).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. spalio 12 d. protokolo Nr. S6-14-107 duomenimis, slapta užfiksuotas tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. (K.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi V. G. (G.), vykęs susirašinėjimas SMS žinutėmis (t. 9, b. l. 9).

2015 m. lapkričio 30 d., 11.34.27 val., G.: „ Laba diena, ar rastumėt man kokia minute po 15 vak? V.“ (t. 9, b. l. 16).

2015 m. lapkričio 30 d., 11.41.54 val., K.: „Laba diena. Ar tiktu 16.15 val? Šokolado ar kitaip?“ (t. 9, b. l. 16).

2015 m. lapkričio 30 d., 11.43.30 val., G.: „Tinka, galim šokolado“ (t. 9, b. l.16).

2015 m. lapkričio 30 d., 11.43.55 val., K.: „Puiku, iki“ (t. 9, b. l. 17).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų 2016 m. birželio 6 d. protokolo Nr. S6-14-45 (t. 5, b. l. 63) duomenimis, slapta užfiksuotas 2015 m. lapkričio 30 d. adresu Gedimino pr., 46, Vilniuje, vykęs R. K. ir V. G. susitikimas ir pokalbis, užfiksuoto įvykio pradžia: 16 val. 15 min., pabaiga: 16 val. 55 min. (t. 5, b. l. 63).

        Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2017 m. gegužės 18 d. išvados Nr. 11-922(17), 11-923(17) duomenimis (t. 13, b. l. 2), tiriamajame garso įraše <...>yra užfiksuotas R. K. balsas (šio asmens pasakytos frazės garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 2 priede <...>). Tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas V. G. balsas (šio asmens pasakytos frazės garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 2 priede <...>). Patikslinto tiriamojo garso įrašo <...> fragmento stenograma yra pateikta šios specialisto išvados 2 priede. Tiriamasis garso įrašas G-2015-11-30 apkirptas.wav <...> yra ištisinis <...> (t. 13, b. l. 14).

        Specialisto išvados Nr. 11-922(17), 11-923(17), 2 priedo duomenimis, stenogramoje yra pažymėta: /.../ vietos, kur pasakyti žodžiai nėra suprantami; /žodis ar frazė/ – vietos, kur dėl pasakytų žodžių kilo abejonių; (frazė) – papildoma informacija. K – R. K., G – V. G., (P – padavėja) (t. 13, b. l. 17). 

„K.: Tu pas Z. buvai už... užlėkęs, a ne? Tau...G.: Jo, aš buvau, tiktais... jūs ten... /.../ aš nežinau, ar jūs ten kažką kalbėjot, nes jeigu ne, tai J. /ten/...K.: Kalbėjom, aš /jai/ sakiau, duok papildomą nuolaidą. G.: Jo, tai ten tą apsitarėm...K.: Ai, tvarkoj. G.: ... mes ten viską apsitarėm, nes ten visą sumą, nes visą sumą mes ten išsiskaidysim /.../...K.: Ne, ne, aš supratau. Ne, ne, ne...G.:... gabaliuką, o /po to/ /.../ K.: ... kiek, kiek galit, ta prasme, aš tiesiog... po to su...suvesim /paskui/. Tai davė papildomų nuolaidų? G.: Tai sakė, susižiūrėsim. K.: A, tvarkoj. G.: Sako, reikia...K.: Mhm. G.: ... susiskaičiuot, bet sakė...K.: Mhm. G.: ... iš principo susižiūrėsim. K.: Gerai.

G.: Aš sakau dar duosiu dar vienus ten, kur galima bus...K.: Mhm, gerai. G.: ... /per konsultantus/, kad jie yra /.../...K.: Mhm, mhm. G.: ... nebus tokių. K.: Gerai. O jeigu, jeigu žinai, kas mažiausiai kelia problemų... Jūs turit kokių VŠĮ, kur programas pildytų kažkokias tai /.../? G.: VŠĮ dabar aš /nežinau/ /.../ /jaunimo organizacijų/, /sudėtingai/, labai keistai atrodys /.../ K.: Nu, žiūrėk, nebent tai neracionalu /yra/... G.: /Nu, žinok/ /.../... K.: Ar per, per tai ir paspręsim? G.: Jo, jo. /.../ <...> (t. 13, b. l. 17). G.: /.../ konsultantai, nes jie, jie yra kažkur dirbę su mūsų kompanija. K.: Mhm. G.: Tai vat/.../ K.: Supratau, gerai. Gerai. Ačiū. O dabar sakyk tu man, dar vienas klausimas toks... t t t... Ž. P. jūsiškis? <...> (t. 13, b. l. 18).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. rugsėjo 26 d. protokolo Nr. S6-14-98 duomenimis, slapta užfiksuotas tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. (K.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi V. G. (G.), vykęs susirašinėjimas SMS žinutėmis (t. 9, b. l. 41).

2015 m. gruodžio 7 d., 12.00.32 val., K.: „Sveikas, V.. Jei rastum laiko, gal trečiadieni pietų? Kalediniu tiesiog. R.k“ (t. 9, b. l. 42).

2015 m. gruodžio 7 d., 12.54.08 val., G.: „Sveikas, gerai, o kelinta paciam tiktu?“ (t. 9, b. l. 42).

2015 m. gruodžio 7 d., 12.54.42 val., K.: „Prisitaikau, kada Tau patogu.“ (t. 9, b. l. 42).

2015 m. gruodžio 7 d., 12.55.41 val. (t. 9, b. l. 42), G.: „13:15?“ (t. 9, b. l. 43).

2015 m. gruodžio 7 d., 12.56.14 val., K.: „Puiku. Paimsiu tradiciškai. Iki“ (t. 9, b. l. 43).

2015 m. gruodžio 7 d., 12.56.32 val., G.: „Iki“. (t. 9, b. l. 43).

2015 m. gruodžio 9 d., 11.08.49 val., G.: „Labas rytas ar as baisiai sujaukciau planus jei paprasyciau pavelint šiandien i 13:45 arba bent 13:30?“. (t. 9, b. l. 43).

2015 m. gruodžio 9 d., 11.11.22 val. (t.9, b. l. 43), K.: „Galim 13.30. Taciau jei matai, kad sunkiai speji, tai galim STEBUKLUOSE sulciu 13.45 ar truputi veliau. Kaip patogiau?“ (t. 9, b. l. 44).

2015 m. gruodžio 9 d., 11.13.07 val., G.: „Tai 13:45 stebuklai puikiai tiktu“ (t. 9, b. l. 44).

2015 m. gruodžio 9 d., 11.13.24 val., K.: „Sutarem. Iki“ (t.9, b. l. 44).

        Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. birželio 6 d. protokolo Nr. S6-14-46 (t. 5, b. l. 95) duomenimis, slapta užfiksuotas 2015 m. gruodžio 9 d. restorane „Stebuklai“, adresu Gynėjų g. 14, Vilniuje, vykęs R. K. ir V. G. susitikimas ir pokalbis, užfiksuoto įvykio pradžia: 13 val. 45 min., pabaiga: 14 val. 20 min. (t. 5, b. l. 95).

        Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2017 m. gegužės 31 d. išvados Nr. 11-996(17), 11-997(17) duomenimis (t. 13, b. l. 33), <...> tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas R. K. balsas (šio asmens pasakytos frazės garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 2 priede <...>). Tiriamajame garso įraše yra užfiksuotas V. G. balsas (šio asmens pasakytos frazės garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 2 priede <...>).  Patikslinta tiriamojo garso įrašo fragmento stenograma yra pateikta šios specialisto išvados 2 priede. Tiriamasis garso įrašas G-2015-12-09 reikalingas.wav <...> yra ištisinis (t. 13, b. l. 45).

        Specialisto išvados Nr. 11-996(17), 11-997(17), 2 priedo duomenimis, stenogramoje yra pažymėta: /.../ vietos, kur pasakyti žodžiai nėra suprantami; /žodis ar frazė/ – vietos, kur dėl pasakytų žodžių kilo abejonių; (frazė) – papildoma informacija. K – R. K., G –V. G., (P – padavėjas) (t. 13, b. l. 48). 

K.: Gerai. /Tai ką/... Smagu. Norėjau tave pasveikint, nes jūs paskui pradedat lakstyt, ta prasme, nebepagausiu. /.../. K.: Mhm, gerai. Bet tu pasispėk... kažkokias programas, įmones, VŠĮ /.../. G -Mhmm. /.../. K.: Tai vat, kiti net nemąsto...G.: Turiu. K.: Turi? G.: A tuos. /.../ nežinau, nepasiėmiau. Surasiu tada. K.: Jeigu nepasiėmei... G.: Kažkurią dieną brūkštelsiu užeisiu... K.: Jo, gerai. G.: Ar pro jus prabėgsiu. K.: Mhm. Okei. /.../ jo, tada supratau. Ta prasme, klausimą galima išimti tada. Gerai. G.: Nu, tą vat... K.: Pabandyt. G.: Aš pabandysiu, bet žinai, aš, kadangi jau laiko tiesiog... K.: Supratau. G.: ... fiziškai yra mažai.” (t. 13, b. l. 58).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. rugsėjo 26 d. protokolo Nr. S6-14-98 duomenimis, slapta užfiksuotas tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. (K.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi V. G. (G.), vykęs susirašinėjimas SMS žinutėmis (t. 9, b. l. 41).

2015 m. gruodžio 16 d., 10.35.31 val., K.: „Sveikas, V.. Kaip Tavo popiete? Arba ryt pirma dienos puse. Trumpam. R.k“ (t. 9, b. l. 48)

2015 m. gruodžio 16 d., 10.38.44 val., G.: „Sveikas. Kaip pas pati 16:30?“ (t. 9, b. l. 49).

2015 m. gruodžio 16 d., 10.39.43 val., K.: „Puikus laikas. Shokolado ar kavos Stebukluose? Kaip patogiau pačiam. Rk“ (t. 9, b. l. 49).

2015 m. gruodžio 16 d., 10.40.11 val., G.: „Galim šokolado“ (t. 9, b. l. 49).

2015 m. gruodžio 16 d., 10.40.59 val., K.: „Iki“ (t. 9, b. l. 49).

        Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. birželio 6 d. protokolo Nr. S6-14-47 (t. 5, b. l. 109) duomenimis, slapta užfiksuotas 2015 m. gruodžio 16 d. restorane „AJ Šokoladas“, adresu Gedimino pr. 46, Vilniuje, vykęs R. K. ir V. G. susitikimas ir pokalbis, užfiksuoto įvykio pradžia: 16 val. 30 min., pabaiga: 16 val. 50 min. (t. 5, b. l. 109).

        Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2017 m. gegužės 29 d. išvados Nr. 11-1010(17), 11-1011(17) duomenimis (t. 13, b. l. 60), <...> tiriamajame garso įraše yra užfiksuotas R. K. balsas (šio asmens pasakytos frazės garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 2 priede <...>). Tiriamajame garso įraše yra užfiksuotas V. G. balsas (šio asmens pasakytos frazės garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 2 priede <...>). Patikslintų tiriamojo garso įrašo <...> fragmentų stenograma yra pateikta šios specialisto išvados 2 priede. Tiriamasis garso įrašas G-2015-12-16 reikalingas.wav <...> yra ištisinis <...> (t. 13, b. l. 72).

        Specialisto išvados Nr. 11-1010(17), 11-1011(17), 2 priedo duomenimis, stenogramoje yra pažymėta: /.../ vietos, kur pasakyti žodžiai nėra suprantami; /žodis ar frazė/ – vietos, kur dėl pasakytų žodžių kilo abejonių; (frazė) – papildoma informacija. K – R. K., G –V. G. (t. 13, b. l. 75). 

 <...> K.: „Mhm. Klausyk, keli dalykai, pirma m-m-m... šitas, a ne. Vardas, pavardė man girdėta. G.: Jo? Aš nežinau. K.: Ž. F.... Ž. F., nesako ką nors? G.: Aha, sako. Bet aš nežinau, kodėl per ją čia daro. K.: Nežinau. G.: Nu, aš paklausiu... jos dar. K.: /Kas čia//.../? G.: Mūsų šita... K.: /Aš suprantu/. G.: Šita jinai girdėta, ta prasme, viskas tvarkoj su ja… Šiaip tarp kitko, mūsų santykiai, bet nežinau, gal jums ten nelabai. K.: Su ja? G.: Nu. K.: Aš jos nepažįstu. (t. 13, b. l. 76). G.: /Jo/. K.: Ne, tai čia, čia esmė ne tame, esmė tame, kad...ė-ė...man reikia...aš norėjau paklaust, ar čia taip, antra, man reikia su ja susitikt, nes tinkamas įforminimas...G.: /Nu/. K.: ...ta prasme, jis reikalauja šiokio tokio /pastovaus/ darbo, o ne šiaip. Tai tiesiog... G.: Gerai, aš paklausiu ten. K.: ... pasitikrinu ir. G.: Nes ten man atrodo, buvo davę gal jie ir kito žmogaus kontaktus. K.: Telefonas tas? G.: A-a... tas pats buvo, a ne? K.: Jo, telefonas tas pats. G.: Klausyk, aš... padarom taip, vieną man duok pertraukėlę, aš /kol kas/ viską... K.: Ta prasme, čia tavo, tavo interesai... G.: Jo. K.: ...čia tav... tavo interesas, man reikia kokių /aš/ dokumentam surašyt reikia, sukontaktuot, suantspauduot reikia... nu, maždaug trijų dienų. G.: Tai supratau, tai aš tada tiesiog rytoj parašysiu... K.: Jo, jo. G.: ... viskas okei arba...K.: Jo, jo, jo. G.: ... keičiam. K.: Ir, ir kad ji žinotų

svarbiausia...G.: Jo. K.: ... kad aš jos ieškau. G.: Gerai. K.: Okei. G.: Gerai. <...>(t. 13, b. l. 77).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. rugsėjo 26 d. protokolo Nr. S6-14-102 duomenimis, slapta užfiksuoti tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. (K.), mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi V. G. (G.), mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi J. G. (J. G.) vykęs susirašinėjimas SMS žinutėmis (t. 9, b. l. 54).

2015 m. gruodžio 17 d., 15.37.05 val., G.: „Sveikas. Gal kur nors netoli esi, noreciau trumpam pamatyt.“ ( t. 9, b. l. 55).

2015 m. gruodžio 17 d., 15.38.19 val., K.: „Galiu prisokt per 10 min. Kur?“ (t. 9, b. l. 55).

2015 m. gruodžio 17 d., 15.38.51 val., G.: „Tai gal prie fontano“ (t. 9, b. l. 55).

2015 m. gruodžio 17 d., 15.39.12 val. (t. 9, b. l. 55), K.: „Gerai. Iki“ (t. 9, b. l. 56).

2015 m. gruodžio 18 d., 09.12.50 val., K.: „Sveikas. Gal Tu ar A. iki piet trumpam pasirodysit? Ar pirmadieni. R.k“ (t. 9, b. l. 56).

2015 m. gruodžio 18 d., 10.51.31 val., J. G.: „Bandau...Negaliu dabar kalbeti“ (t. 9, b. l. 56).

2015 m. gruodžio 18 d., 10.52.14 val., K.: Ner bedos, baisiai nedega“ (t. 9, b. l. 56).

2015 m. gruodžio 18 d., 16.14.32 val. (t. 9, b. l. 56), K.: „Ir Tau gero. Pirmad ryte Tu ar A. stabtelkit poras zodziu apie matematika“ (t. 9, b. l. 57).

2015 m. gruodžio 18 d., 16.15.09 val., J. G.: „Ok bunu butinai! A. ant antibiotiku...“ (t. 9, b. l. 57).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. rugsėjo 26 d. protokolo Nr. S6-14-102 duomenimis, slapta užfiksuoti tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. (K.), mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi V. G. (G.), mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi J. G. (J.G.), mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi Ž. F. (F.), mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi L. F. (L.F.), vykęs susirašinėjimas SMS žinutėmis ir šie telefoniniai pokalbiai (t. 9, b. l. 54).

        2015 m. gruodžio 22 d., 9.15.21 val., F. skambino K., bet jis neatsiliepė (t. 9, b. l. 57).

        2015 m. gruodžio 22 d., 9.44.57 val., K. skambino F., bet ji neatsiliepė (t. 9, b. l. 57).

 

        2015 m. gruodžio 22 d., 13.42.12 val., G.: „Laba diena, gal dar pavyktu pries sventes siandien po 15:30 ar ryt susitikti? V.“ (t. 9, b. l. 57).

        2015 m. gruodžio 22 d., 14.21.50 val., K.: „Laba, V.. Tai gal ryt istaikykim. Pvz. 10.40 . R.k“ (t. 9, b. l. 58).

        2015 m. gruodžio 22 d., 14.22.45 val., G.: „Tinka, galim prie Seimo, jei tinka“ (t. 9, b. l. 58).

        2015 m. gruodžio 22 d., 14.23.07 val., K.: „Liuks. Iki ryt“ (t. 9, b. l. 58).

        2015 m. gruodžio 23 d., 7.26.02 val., K.: „Sveikas. Kada busi?“ (t. 9, b. l. 58).

        2015 m. gruodžio 23 d., 7.27.05 val., J.G. „8:10“ (t. 9, b. l. 59).

        2015 m. gruodžio 23 d., 7.27.34 val., K.: „Turi ka nors del matematikos?“ (t. 9, b. l. 59).

        2015 m. gruodžio 23 d., 7.29.03 val., J.G.: „Jei bus gausi iki 8. Ten viena eilute gali keistis arba nieko nebus apskritai.“ (t. 9, b. l. 59).

        2015 m. gruodžio 23 d., pokalbio pradžia: 7.59.05 val., pokalbio pabaiga: 7.59.35 val., „K.: Jo. J.G.: Labas rytas. K.: Sveikas. J. G.: Už dviejų minučių atneš. K.: M...gerai. O tu nepasirodysi? J.G.: Aš būnu už penkių. Matai, va, čia plius, minus trys minutės. (t. 9, b. l. 59). K.: A, tai jau, jau, jau, jau nieko, nes pasakysiu po to. J.G.: A, nu, gerai, aha. Iki. K.: Gerai, iki.“ (t. 9, b. l. 60).

        2015 m. gruodžio 23 d., pokalbio pradžia: 16.01.12 val., pokalbio pabaiga: 16.02.26 val., „G.: Alio. L.F.: Gerą dieną. G.: Gerą. L.F.: Ponia išvažiuoja į kalnus iki sausio penktos. Sausio penktą galim susitikinėt. G.: Bet pasakyk, tegul, tegul (neaiškiai). L.F.: Aš prašiau, kad palaikytų, palaikytų. Sakė, einu pasižiūriu kas, kaip ir padarysiu viską, kas būtų įmanoma geriausiai iš jos pusės. G.: Jo, jo. L.F.: Tai va. G.: Tai svarbu tuos didžiuosius. Ten žinai, tų stotelių, ten..., nu ir stotelės, aišku (neaiškiai). L.F.: Nu šiaip, realiai, visko reikia, žinok. Čia žinai... G.: Tai taip. L.F.: Nu, tai va, jinai sako, einu išsiaiškinu ir tada bandysiu laikyt iki sausio penktos. G.: Pati kalta gi, kad išvažiuoja, ne mes kalti. L.F.: Tai aš tą patį ir pasakiau. Bet sako, nori, kol dar jauna yra dar, sako, kol gerai atrodo, noriu bernų, žinai. G.: A... L.F.: Tai žinai. G.: Kalnuose tokių padegusių su akinukais, a ne? L.F.: Nu, čia nežinau. Čia dėl skonio, žinai, nesiginčijama. G.: Jos reikalas. L.F.: Jo ir jai, ir jai neatsuko, tai vat. Sakė, nesulaukė skambučio. G.: Nu, sake, ji neprisiskambino. Aš nežinau, sakė... L.F.: Nu, tai va, dabar jin dar pabandys ten, sakė. G.: Susitvarkys vis tik. L.F.: Jo, jo, jo. Nu, gerai, tai tiek. Viso tada, kol kas tiek, viso. G.: Iki, viso.“ (t. 9, b. l. 60).

        2015 m. gruodžio 23 d., pokalbio pradžia:16.02.52 val., pokalbio pabaiga: 16.04.27 val., „K.: Klausau jūsų. F.: Laba diena. K.: Laba. F.: Ar kalbu su R.? K.: Taip. F.: R., jums skambina Ž. F., čia VŠĮ (neaiškiai). K..: Žiauriai malonu. F.: Ir man malonu. K.: Labai malonu. Jo. F.: Jo, tai dabar kokių mum veiksmų reiktų pa...paramai gauti? K.: Mums, mums veiksmų reiktų, žinot, ko a...mums reiktų veiksmų, tai kad jūs paraš...žinot kaip... F.: Mh. K.: Geriausiais veiksmas būtų, jeigu pirmadienį mes kaip nors bent trumpam pasimatytume, va. F.: Žinokit, aš išskrendu atostogaut poryt ir būsiu tiktai sausio ketvirtą dieną. K.: Aha. Tai dabar galvoju a...jeigu jūsų projektas reikalauja skubios paramos labai. F.: Mh. Mh. K.: Kuo aš abejoju turbūt. A ne? F.: Mh. K.: Tai aš galėčiau pasakyt telefonu. Bet jeigu jūs sausio ketvirtą grįžtat, tai yra pirmadienis, a ne, po švenčių? F.: Taip, taip. K.: Tai gal ke...mes kažkaip susitarkim, kad tą pirmadienį mes tiesiog pasimatysim trumpam. Ar tiktų? F.: Gerai, gerai. Tinka. K.: Tai aš pasižymiu, kad aš jums turiu paskambint, o dar bus geriau, kadangi jūs išskrendat ir skrisit atgal, su lėktuvais visaip būna, tai jūs tiesiog man paskambinkit, aš lauksiu jūsų skambučio. Gerai? F.: Sausio ketvirtą. Gerai. Puiku, taip ir sutariam. K.: Jo. F.: Sutariam. K.: Puiku. Tai linkiu jums gerų atostogų. F.: Ačiū. Ir jum gražių švenčių. K.: Sudie. Gražių švenčių, iki, Ž.. F.: Sudie, viso, iki, iki.“ (t. 9, b. l. 61).

        2015 m. gruodžio 28 d., pokalbio pradžia: 10.50.25 val., pokalbio pabaiga: 10.52.31 val., „G.: Sveikas. L.F.: Sveikas. Nu, o kaip tu? G.: Nu, važinėju. Va dabar darbojuos. Kaip tik dar turim vieną temą su tavim apsikalbėti galvoju. Tik tais nežinau kada, gal po pietų? L.F.: Aš tik tai po pietų ir atvažiuosiu į Vilnių. Aš žinai čia sodyboj... G.: A, supratau. L.F.: ... vaikams sniego buvau prižadėjęs. Tai privarė... G.: A. L.F.: ...per naktį dešim cemų, tai su rogėm čia iki... G.: O super. Gerai kaifuojat a ne? L.F.: Nu, gerai. Jo, jo, žinai, fainai labai. G.: Nu. L.F.: Klausyk, aš dabar dėl to kur kalbėjom. Aš žinai, ir taip, ir anaip... G.: Eee... L.F.: ... diktuoju. Man tokia idėja. G.: Nu. L.F.: Che. Kadangi mes planavom sausio mėnesį turėt, a ne, šį bei tą? Tai man visas tas labai gražiai sugula. G.: E, nes... L.F.: Bet aš spaudą matau tik tai tokią kaip pagalbinę priemonę G.: Klausyk, sausio mėnesį mes nieko neturėsim, mes neturim pinigų. L.F.: Aha. G.: Taigi mes ne net jau ir ne nebekalbėjom. Dabar vat kalbėjom apie balandį ten. L.F.: Jo, bet aš šitam kontekste aš tą, ačiū, noriu turėt. G.: Nu, fu, klausyk, tu gali norėt ko nori. Ta prasme, už ką? L.F.: Tai tegul Ž. atidėjimus daro. Nu, kitą sumažins, nu. G.: Nu, jeigu, jeigu jinai darys. Nu, tai va jin tiktai sausio mėnesį bus... L.F.: Nu. G.: ...žinai? L.F.: Bet dabar, supranti,...G.: Tai... L.F.: ... šią savaitę, tai čia mūra. Nieko čia verta padaryt. šiandien tipo visi meilus atsimušinėja. Rytoj visi bėgios fejerverkais ir su šampanais, žinai. G.: Na. L.F.: Ir viskas jau. Po kitą, naujako tada... (t. 9, b. l. 62). G.: Gerai, tai tada kai bus, kai bus Ž. tada ir kalbėsim. L.F.: Tai aš manau taip ir darom. Tai žiūrėk aš kai atvažiuosiu tada į Vilnių, aš tau šiandien tada suktelsiu apie antrą, pusę... G.:A.L.F.: Nu, apie trečią realiai. Tada kažkur privažiuosiu iki tavęs. G.: Gerai. O tavo žmona skambino man jinai kažkur šalia ar ne? L.F.: Nu, jinai dar miega. Che, che, che, che... G.: O kas čia tada galėjo skambint man? L.F.: O dabar skambino? G.: Nu, prieš kokį dešim minučių gal mažiau. L.F.: Ti jinai šuleris. Tipo aš miegosiu eik su vaikais žaist. Och tu blin. Gerai kad pasakei. (Neaiškiai). G.: Nu, netyčia. Nebark jos. L.F.: Davai, davai. G.: Gal, gal ne nebent, nebent kita gal J., tuoj pažiūrėsiu, gal ne ta. L.F.: Aš tau tuoj kita. Gerai V.. Aš tau tada važiuodamas, paskui atvažiuodamas,... G.: Gerai. L.F.: ... pasuksiu. G.: Gerai. Tvarkoj. L.F.: Iki. G.: Iki. L.F.: Davai, iki.“ (t. 9, b. l. 63).

        2015 m. gruodžio 28 d., 13.25.35 val., G.: „Laba diena, praėjusia savaite dar diskutavom kontakto kiek duomenys koreguojas, bet jis pats pasakys, jei nieko pries, kad nereiktu paties trukdyt. G.“ (t. 9, b. l. 63).

        2015 m. gruodžio 28 d., 13.25.39 val., G.: „u likusiu svenciu! V.“ (t. 9, b. l. 63).

        2015 m. gruodžio 28 d., 15.38.34 val., K.: „Aciu! Sekmes Tau ir Tavo seimai! R.k“ (t. 9, b. l. 64).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. rugsėjo 26 d. protokolo Nr. S6-14-102 duomenimis, slapta užfiksuoti tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. (K.), mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi J. G. (J.G.), mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi Ž. F. (F.), vykęs susirašinėjimas SMS žinutėmis ir šie telefoniniai pokalbiai.

2016 m. sausio 5 d., pokalbio pradžia: 12.59.11 val., pokalbio pabaiga: 13.00.20 val., „K.: Laba diena. F.: Laba diena, R., Ž. skambina. K.: Taip, Ž., pažinau. F.: Su naujais metais jus. K.: Ačiū labai. F.: Tai dabar... K.: Kaip pailsėjot? F.: Gerai, gerai. Žinokit, gerai pailsėjom, sniego nebuvo, buvo tik pripūstas, bet iš tikrųjų saulė, tai labai, vat, paslidinėjom penkias dienas. K.: Mh. F.: Pats tas. K.: Supratau. Labai puiku. Tai Ž., gal pas mane į svečius užsukt galėtumėt rytoj? F.: Jo, galėčiau. O kur jūs esat? K.: Jo. Aš esu (duomenys neskelbtini) berods... F.: Mh. K.: Koncernas... F.: Kažkur trūkčiojat, taip (duomenys neskelbtini) „X“, a ne? K.: Jo, „X“ (duomenys neskelbtini) aukšte. F.: Mh, mh. Supratau, gerai. Dabar tiktai laikas kada jum būtų patogu? K.: Man kokią vienuoliktą būtų patogu. Ar jum tiktų? F.: Vienuoliktą, jo, man atrodo, aš nieko vienuoliktą neturiu. Žinau, kad turiu kažką popiet lygtai. Gerai, tai vienuoliktą valandą tada pas jus... K.: Tai lauksiu, Ž., tada, iki. (t. 9, b. l. 64). F.: ... (duomenys neskelbtini). būsiu. Ačiū labai, iki. K.: Iki.“ (t. 9, b. l. 65).

2016 m. sausio 6 d., 6.32.24 val., J.G.: „Labas rytas, siandien svecias bus?“ (t. 9, b. l. 65).

2016 m. sausio 6 d., 6.40.32 val., K.: Taip.“ (t. 9, b. l. 65).

2016 m. sausio 6 d., 18.26.48 val., K.: „Zmogaus CV nepamirsk. Gero vakaro. Rk“ (t. 9, b. l. 65).

2016 m. sausio 6 d., 18.27.28 val., J.G.: „Jo jo gavau pazada 9 vakare“ (t. 9, b. l. 65).

2016 m. sausio 7 d., 7.28.02 val., J.G.: „Labas, jau issiunciau“ (t. 9, b. l. 66).

2016 m. sausio 7 d., 7.29.46 val., K.: „Labas. Aciu, gavau. R.k“ (t. 9, b. l. 66).

2016 m. sausio 11 d., pokalbio pradžia: 11.48.09 val., pokalbio pabaiga: 11.48.37 val., „K.: Labą dieną, Ž., R.. F.: Labą dieną, R.. K.: Jo. F.: Aha, taip. Skambinau, žinokit, viską suruošiau, visą paketėlį. Aš galvoju, gal tada paprašyčiau, kad užvežtų jums vairuotojas, tiesiog voke. Ir tada jum paliktų. K.: Jo, jeigu, jeigu pramestų, būtų labai gerai. Gerai? F.: Super, gerai. Taip ir sutariam. Tai jeigu bus kokių klausimų, skambinkit. K.: Ačiū labai, Ž.. O po to jau aš jum žinių. Gerai? F.: Gerai, gerai, R., tvarkoj. K.: Sėkmės. Iki. F.: Ačiū labai. Iki.“ (t. 9, b. l. 66).

Nutarimo 2016 m. gegužės 30 d. daryti kratą (t. 22, b. l. 91), kratos 2016 m. gegužės 30 d. protokolo (t. 22, b. l. 99) duomenimis, <...> asmuo, pas kurį nutarta daryti kratą: Ž. F., butas, namas, kitos patalpos ar kitokios vietos, kuriose nutarta daryti kratą: butas, esantis (duomenys neskelbtini), <...> bei pagalbinės patalpos. Šios kratos metu tarp kitų daiktų Ž. F. savanoriškai pateikė <...> nešiojamąjį kompiuterį Samsung NP 900X3E <...> (t. 22, b. l. 100), kuris buvo supakuotas į pakuotę Nr. KA1677441 (t. 22, b. l. 102). (t. 22, b. l. 91-102).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. birželio 7 d. specialisto išvados Nr. 11-1169 (16) duomenimis (t. 24, 14), <...> nešiojamojo kompiuterio „Samsung 900X“ <...> padaryta tyrimui pateikto objekto informacijos kopija (atvaizdas) <...> (t. 24, b. l. 17).

Apžiūros 2016 m. rugpjūčio 26 d. protokolo duomenimis (t. 24, b. l. 29), <...> Apžiūros objektas: 2016 m. gegužės 30 d. kratos Ž. F., gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), paimto nešiojamojo kompiuterio Samsung NP 900X3E standusis diskas LITEON. <...> Apžiūros atlikimo eiga: 2016 m. gegužės 30 d. kratos Ž. F., gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), paimto nešiojamojo kompiuterio Samsung NP 900X3E standžiojo disko LITEON apžiūros metu rastas elektroninio pašto failas (duomenys neskelbtini). Programos MS „Outlook“ pagalba elektorinio pašto (duomenys neskelbtini) duomenys buvo apžiūrėti:. Apžiūros metu rasti tyrimui reikšmingi elektroninio pašto pranešimai (t. 24, b. l. 30).

2016 m. sausio 11 d., 15.55 val., užfiksuota L. F. žinutė Ž. F. - „Iki 12 k su pvm reikia, neturi siame etape daugiau, bet kitame etape susikompensuotu“ (t. 24, b. l. 30, 37, 38, 40).

        2016 m. sausio 11 d., 15.56 val., užfiksuota Ž. F. žinutė L. F. - „Sunkiai., nebent tik Vln. Palikti.“ (t. 24, b. l. 30, 37, 42).

        2016 m. sausio 11 d., 16.12 val., užfiksuota L. F. žinutė Ž. F. - „Pamastom placiau, gal bandom kompromisa surast? Iki kokiu 15?“ (t. 24, b. l. 30, 39, 41).

        2016 m. sausio 11 d., 16.12 val., užfiksuota Ž. F. žinutė L. F. - „15plius pvm?“ (t. 24, b. l. 30, 39).

        2016 m. sausio 11 d., 16.19 val., užfiksuota Ž. F. žinutė L. F. – „Tai o kaip mes kompromisa galime daryti iki 15K? Parasyk kiek tiksliai turi ir kokiu miestu reikia? Z.“ (t. 24, b. l. 30, 41).

        2016 m. sausio 11 d., 17.15 val., užfiksuota L. F. žinutė Ž. F. - „Jis 12 su pvm turi:( “ (t. 24, b. l. 30, 39).

        2016 m. sausio 11 d., 18.28 val., užfiksuota L. F. žinutė Ž. F. - „ Visu. Max 14 su pvm :( “ (t. 24, b. l. 30, 41). <…>

        2016 m. sausio 12 d., 10.18 val., užfiksuota Ž. F. žinutė L. F. - „Pasiziurek ar tinka?“. Prie šios žinutės yra pridėtas priedas „U 2016m (atnaujintas).xls“. Priedo duomenimis, tai yra pasiūlymas, 2016 m. sausio 12 d. Reklamos paslaugų teikimo sutartis Nr.2016- /A ID2016 dėl reklamos teikėjo UAB „JL“ reklamos paslaugų teikimo užsakovui U nuo 2016 m. sausio 26 d. iki 2016 m. vasario 8 d. už 14 609,59 Eur (su PVM). Priedas iš vieno lapo. (t. 24, b. l. 48, 49, 50, 51).

        2016 m. sausio 12 d., 11.23 val., užfiksuota L. F. žinutė Ž. F. – „Siusk V.:)“ (t. 24, b. l. 50, 51,55, 57).

        2016 m. sausio 12 d., 12.14 val., užfiksuota Ž. F. žinutė L. F. - „Issiunčiau. Siunčiu siu metu tarpininkavimo sutarti. Pasiziurek ar visi rekvizitai yra teisingi, jei viskas ok, pasirasyk ir uznesk. Z.“. Prie šios žinutės yra pridėtas priedas „J_ M _ 2015_tarpininkavimas.doc“, tai yra 2016 m. sausio 4 d. sutartis Nr. 16/1/15 - J. Paslaugų teikimo sutarties duomenimis, ji sudaryta tarp UAB „UAB „M“, atstovaujamos direktoriaus K. (nurodyta – K.) Ž. (toliau vadinamos „Reklamos užsakovu) ir UAB „JL“ (toliau vadinamos „Vykdytojas“), atstovaujamos generalinės direktorės Ž. F.. Sutarties objektas – Užsakovo tarpininkavimas Vykdytojui suteikiant lauko reklamos paslaugas Užsakovo klientams 2016 metais. Sutarties 3.3 p. numatyta, kad J ir Reklamos užsakovas susitaria, kad kliento U tiesioginiai nuomos, spaudos ir inovacijų užsakymai bus įskaičiuoti į agentūros apimtį. Priedas iš trijų lapų. (t. 24, b. l. 51, 52-54, 55, 57).

        2016 m. sausio 12 d., 12.05 val., užfiksuota L. F. žinutė Ž. F. - „Viskas ok, kt sav uznesiu. Kada matomės dėl media plan agen?“ (t. 24, b. l. 33).

        2016 m. sausio 12 d., 12.11 val., užfiksuota Ž. F. žinutė L. F. - „Gal kt savaite?“ (t. 24, b. l. 33, 57).

        2016 m. sausio 12 d., 13.14 val., užfiksuota L. F. žinutė Ž. F. - „Tinka. Treciadieni koki?“ (t. 24, b. l. 33, 55, 57).

        2016 m. sausio 12 d., 12.11 val., užfiksuota Ž. F. žinutė L. F. - „ok. galime papietauti, 12val.“ (t. 24, b. l. 33, 57).

        Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. spalio 12 d. protokolo Nr. S6-14-107 duomenimis, slapta užfiksuotas tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. (K.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi V. G. (G.), vykęs susirašinėjimas SMS žinutėmis (t. 9, b. l. 9).

2016 m. sausio 12 d., 9.41.58 val., K.: „Sveikas, V.. Vilniuj ar pabeges pailset? R.k“ (t. 9, b. l. 18).

2016 m. sausio 12 d., 10.32.20 val. (t. 9, b. l. 18), G.: „Vilniuj, vaziuoju per darzelius :) apie 13 val busiu jau centre iki darbo dienos galo“ (t. 9, b. l. 19).

2016 m. sausio 12 d., 10.34.25 val., K.: „Jei rastum laiko sokoladui ar STEBUKLMAMS kokia 16 val ar kiek veliau, buciau dekingas. R.k“ (t. 9, b. l. 19).

2016 m. sausio 12 d., 11.06.54 val., G.: „16 val. Puikiai tinka. Galim sokolado.“ (t. 9, b. l. 19).

2016 m. sausio 12 d., 11.09.46 val., K.: „Puiku. Iki“ (t. 9, b. l. 19).

        Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. spalio 26 d. protokolo Nr. 18-14-12 duomenimis (t. 6, b. l. 21), užfiksuoto įvykio vieta: Vilniaus miestas; data: 2016 m. sausio 12 d.; pradžia: 14 val. 30 min.; pabaiga: 16 val. 35 min. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuotos informacijos turinys, veiksmų aprašymas ir rezultatai:

        14.30 val., pradėtas stebėti restoranas „AJ Šokoladas“, esantis Gedimino pr. 46, Vilniuje.

        15.52 val., prie restorano „AJ Šokoladas“, sustojo automobilis „Mercedes Benz GL“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (vairavo vairuotojas), iš kurio išlipo R. K. ir rūkydamas stovėjo Gedimino prospekte, Vilniuje (vairuotojas automobiliu „Mercedes Benz GL“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvažiavo nestebimas).

        15.55 val., R. K. užėjo į minėtą restoraną „AJ Šokoladas“, kuriame atsisėdo prie lango esančio staliuko <...>.

        16.00 val., į restoraną „AJ Šokoladas“ užėjo V. G., kuris susitiko su R. K. ir kalbėjosi sėdėdami prie lango esančio staliuko <...>.

        16.35 val., R. K. ir V. G. išėjo iš restorano „AJ Šokoladas“ ir kartu nuėjo Gedimino prospektu, Vilniuje <...>. Sekimas buvo baigtas (t. 6, b. l. 22, 23-26).

        Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. birželio 6 d. protokolo Nr. S6-14-48 (t. 6, b. l. 26) duomenimis, slapta užfiksuotas 2016 m. sausio 12 d. restorane „AJ Šokoladas“, adresu Gedimino pr. 46, Vilniuje, vykęs R. K. ir V. G. susitikimas ir pokalbis, užfiksuoto įvykio pradžia: 16 val. 00 min., pabaiga: 16 val. 35 min. (t. 6, b. l. 26).

        Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2017 m. gegužės 31 d. išvados Nr. 11-1076(17), 11-1077(17) duomenimis (t. 13, b. l. 83), <...> tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas R. K. balsas (šio asmens pasakytos frazės garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 2 priede <...>). Tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas V. G. balsas (šio asmens pasakytos frazės garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 2 priede <...>). Patikslintų tiriamojo garso įrašo <...> fragmentų stenograma yra pateikta šios specialisto išvados 2 priede. Tiriamasis garso įrašas 2016-01-12.wav <...> yra ištisinis <...> (t. 13, b. l. 95).

        Specialisto išvados Nr. 11-1076(17), 11-1077(17), 2 priedo duomenimis, stenogramoje yra pažymėta: /.../ vietos, kur pasakyti žodžiai nėra suprantami; /žodis ar frazė/ – vietos, kur dėl pasakytų žodžių kilo abejonių; (frazė) – papildoma informacija. K – R. K., G –V. G. (t. 13, b. l. 98). 

<...> K.: „ Tai aš /dar/ galvoju, trumpai pasakysiu tau. /.../ M-m... Jo... /.../ padarėm dešimt papildom/ą/, a ne? Su advokatu aš susikontaktavau, ir manau, kad jau viskas įbyrėjo. Su Ž. - jo. Ji man vakar atvežė dokumentus. Tai, aš manau, kad ryt jau pradėsiu tvarkyt ir greit sutvarkysiu. Žymiai, tai... gali, gali, gali žiūrėt.. G.: Gerai. K.: ... toliau, ta prasme, kaip, kaip jau ten tau gaunasi šitas... šitas dalykas... šitas dalykas. O iš, iš, iš klausimų tai paprašysiu pasidomėt, kaip šitas mūsų eina. Čia laiškas Antikorupcijos komisijai. G.: A-a... K.: Bet apie tą patį, apie /tujas/.<...>(t. 13, b. l. 99).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. rugsėjo 26 d. protokolo Nr. S6-14-102 duomenimis, slapta užfiksuoti tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi V. G. (G.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi L. F. (L.F.), vykęs pokalbis ( t.9, b. l. 54).

2016 m. sausio 20 d., pokalbio pradžia: 8.11.53 val., pokalbio pabaiga: 8.14.55 val., „G.: Alio. L.F.: Sveikas, gyvas. G.: Sveikas. L.F.: Klausyk, tu Ž. dėl to sausio, ar au...vasario gal brūkštelk, kad okei. G.: Nu, tai aš dar turiu tada vis tiek prieš tai dar su M. susiskambint. L.F.: Jo, tai pa...pasidėliok, nes jinai man vakar vėlai paklausė kaip, sakau, preliminariai taip, bet dar nu, neturiu... G.: Bet, bet tai, bet ten ne keturiolika, mes kalbėjom apie dvylika, aš ne...netriu keturiolikos. L.F.: Palauk, jinai tau davė dvylika be šito, tai... G.: Aš turiu dvylika su visais PVM‘ais, su viskuo ir... L.F.: Gerai. Palauk, tai aš jai tada parašau, kad dvylika su ir tada okei. Bendrą gal aš tada rašau. Gerai? G.: Ką bendrą? Laišką? L.F.: Nu, ir tau, ir jai laišką, jo. G.: Jo, bet aš dar šiandien patvirtinsiu iki galo, ta prasme. Ir man reikia, žiūrėk, vis tiek alio. Girdi dar? L.F.: Girdžiu, girdžiu, girdžiu. G.: Iš esmės man reikia taip pasižiūrėti, ar ten išsidėlioja. Aš turiu vis tiek prieš vasario pirmą baigti. L.F.: Mh. O tu manai, kad verta prieš vasario pi... Aš galvoju priešingai, po vasario pirmos paleist. G.: Nu, nežinau, žinok. L.F.: Nu, jo, nes ten žinoma, yra... G.: Tada... L.F.: Bet kokiu atveju... G.: Tai reikia pa...tada, tada reikia laukt ir žiūrėt, kas, ka...kas vystosi kaip po vasario pirmos visa tai atrodys. Tada ne...netvirtinam dar ir tada žiūrim po vasario pirmos. Jeigu matom, kad viskas taip, kaip mes įsivaizduojam, tada... L.F.: Mh. G.: ...tada leidžiam. O jeigu ne, tada aš arba iki vasario pirmos tai yra turi prasmę. Ir vasario pirmą kad jau nėra ten, žinai, arba... L.F.: Ne, tai tada, ne, dabar tai neturi, supranti, nes nu, jeigu kažkas ne taip, kitokia žinutė gaunasi, ar ne, nu, tai tu čia gali daryt ką tu nori, bus sugriauta tavo šita žinutė, ar ne. G.: Nu, gal. L.F.: Tai tada beprotystė. G.: Iš ki...iš kitos pusės, žinai, matai, kame reikalas yra. Aš tai galvoju, pas žmones vis tiek ta žinutė sukasi galvoj tol, kol jie ją mato, žinai. Nu, tai jie mato iki vasario pirmos, įtvirtinam kažkokią savo kurią norim žinią, po vasario pirmos ten kas vystysis, jau tai bus kita žinia, ta prasme. Svarbu, kad jos nesimakaluotų. Žinai, viena su kita. (t. 9, b. l. 67). L.F.: Bet supranti, mes turim dvylika dienų. Dešimt dienų savaitė kampanija, žinai. G.: Taip. L.F.: Tai kaštai gamybos ir transliavimo yra, nu, neadekvatūs. G.: Nu, tada reikia žiūrėt po vasario pirmos, tada jeigu matom, dar po vasario pirmos matysim prasmę, tada po vasario pirmos. L.F.: Ne, nu, matai, po vasario pirmos tikėtina bus daug įvairių klausimų. A ne. Ir tada tu galėsi tą patį panaudot tam, kad pasakyt naujoj mesadžėj, žinai, nu. G.: Jo, galim. L.F.: Tai aš siūlau tada laukt, žinai. Laukiam tada. G.: Nu, gerai, tada laukiam. L.F.: Laukiam. G.: Tada reikia ir Ž. įspėt, kas priimsim sprendimą po vasario pirmos. L.F.: Gerai. Vsio. Davai, tada taip ir padarom. Aš tą visą didelį sudėliosiu tada. Iki. Vsio. G.: Iki.“ (t. 9, b. l. 68).

        Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. rugsėjo 26 d. protokolo Nr. S6-14-102 duomenimis, slapta užfiksuoti tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. (K.), mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi J. G. (J.G.), mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi Ž. F. (F.), vykęs susirašinėjimas SMS žinutėmis ir šie telefoniniai pokalbiai.

        2016 m. sausio 21 d., pokalbio pradžia: 14.15.48 val., pokalbio pabaiga: 14.16.31 val., „G.: Klausau. K.: J., labą dieną, R.. Atsiprašau, kad negalėjau. J.G.: Žinai, kad ne... neturim, neprisiskambinam tuo adresu, nes atjungtas telefonas. Ir neturim sąskaitos numerio. K.: A..., niekur nėra užrašyto? J.G.: Niekur, niekur, niekur. K.: Ir ant prašymo nėra. J.G.: Nėra, nėra, viską iš... išnarstėm, niekur. K.: Supratau, gerai, gerai. J.G.: Aha. K.: Aš paieškosiu tada. J.G.: Ačiū, ačiū. K.: Okei, iki.“ (t. 9, b. l. 68).

        2016 m. sausio 21 d., pokalbio pradžia: 14.17.07 val., pokalbio pabaiga: 14.17.17 val. (t. 9, b. l. 68), K., skambino F., bet ji neatsiliepė (t. 9, b. l. 69).

        2016 m. sausio 21 d., pokalbio pradžia: 16.14.10 val., pokalbio pabaiga:16.14.48 val., „F.: Alio. K.: Ž., laba diena, R. K.. F.: Laba diena, R., taip, malonu. K.: Ar trumpai galiu? F.: Taip, taip, taip, žinoma. K.: Klausykite, jūs sąskaitos neparašėte. F.: A, supratau viską. K.: Įmeskite man į elektroninį paštą gal. F.: Gerai, gerai, tada at... atsiųsiu tada elektroniniu, aha. Gerai. K.: Ačiū labai, lauksiu ir susitvarkysim tada. F.: Gerai. Tvarkoj. K.: Iki. F.: Ačiū, ačiū. Iki. K.: Iki.“ (t. 9, b. l. 70).

2016 m. sausio 21 d., pokalbio pradžia: 16.25.37 val., pokalbio pabaiga: 16.26.07 val., „F.: Alio. K.: Jo, atsiprašau, liftu važiavau, tai turbūt (neaiškiai). F.: Aha. Jo, R., aš norėjau tik tai elektroninį paštą pasitikslint, nes neturiu prie savęs vizitinės. K.: Supratau. Aš smsu tuoj numesiu, kad tiksliai būtų. F.: Puiku. K.: Gerai? F.: Gerai, ačiū labai. (t. 9, b. l. 70). K.: Liuks, kol kas. Iki. F.: Ačiū, iki.“ (t. 9, b. l. 71).

2016 m. sausio 21 d., 16.26.56 val., K.: „(duomenys neskelbtini)“ (t. 9, b. l. 71).

2016 m. sausio 21 d., 16.27.30 val., F.: „aciu :) “ (t. 9., b. l. 71).

UAB „M“ 2017 m. gruodžio 5 d. rašto „Dėl dokumentų pateikimo ikiteisminiam tyrimui Nr. 02-7-00010-16“ Nr. R-17-521 duomenimis, pagal gautą 2017 m. gruodžio 4 d. reikalavimą Nr. 4-01-9415 ikiteisminiame tyrime Nr. 02-7-00010-16 siunčia dokumentus: 2016 m. sausio 22 d. paramos sutartį; prašymą dėl paramos suteikimo. Ataskaitos apie paramos panaudojimą neturi, nes paramos sutartis tokios ataskaitos pateikimo nenumatė, todėl tokio dokumento nereikalavo. Paprastai iš paramos gavėjų ir pagal kitas teikiamas paramos sutartis ataskaitų neprašo. Pridedama: 2016 m. sausio 22 d. paramos sutarties kopija (2 lapai); Prašymas paramai gauti (1 lapas). Raštą pasirašęs asmuo – generalinis direktorius J. G.. (t. 56, b. l. 1, 2, 3). Prašymo paramai gauti duomenimis, jame nenurodyta data, nėra adresato, VšĮ „MP“ banko sąskaitos numerio, telefono numerio, elektroninio pašto adreso, įmonės registracijos adreso, juridinio asmens kodo (t. 56, b. l. 3).

Apžiūros 2016 m. rugpjūčio 26 d. protokolo duomenimis (t. 24, b. l. 29), <...> Apžiūros objektas: 2016 m. gegužės 30 d. kratos Ž. F., gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), paimto nešiojamojo kompiuterio Samsung NP 900X3E standusis diskas LITEON. <...> Apžiūros atlikimo eiga: 2016 m. gegužės 30 d. kratos Ž. F., gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), paimto nešiojamojo kompiuterio Samsung NP 900X3E standžiojo disko LITEON apžiūros metu rastas elektroninio pašto failas (duomenys neskelbtini). Programos MS „Outlook“ pagalba elektorinio pašto (duomenys neskelbtini) duomenys buvo apžiūrėti:. Apžiūros metu rasti tyrimui reikšmingi elektorinio pašto pranešimai (t. 24, b. l. 30).

2016 m. sausio 21 d., 18.40 val., užfiksuota R. P. žinutė Ž. F. – „laba diena, p. Ž., Paramai išmokėti norėtume pasirašyti paramos sutartį, gal galėtumėte nurodyti Jūsų telefono numeri, skambtelčiau, galėtume aptarti. Gero vakaro, Pagarbiai R. P. Finansų direktorius“ (t. 24, b. l. 34, 59, 62).

2016 m. sausio 22 d., 09.23 val., užfiksuota Ž. F. žinutė R. P. – „Labas rytas, R., mano telefono numeris: (duomenys neskelbtini) Geros dienos, Z.“ (t. 24, b. l. 34, 62).

2016 m. sausio 22 d., 14.22 val., užfiksuota R. K. žinutė Ž. F. – „Gražaus savaitgalio R.“. Prie šios žinutės yra pridėtas priedas „S22C-116012213030.pdf “, tai yra 2016 m. sausio 22 d. UAB M lėšų pervedimo nurodymas Nr. 0001381 VšĮ MP, 15 000 Eur pagal 2016 m. sausio 22 d. paramos sutartį. Priedas iš vieno lapo (t. 24, b. l. 34, 60, 61). Šio laiško priede „S22C-116012213030.pdf“ yra 2016 m. sausio 22 d., 11.39.49 įvykdyto AB „DNB“ banko lėšų pervedimo nurodymas Nr. 0001381, patvirtinantis, kad iš šiame banke esančios UAB „M“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į AB „Swedbank“ esančią VšĮ „MP“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pervesta 15 000 eurų suma. Mokėjimo paskirtis „Pagal 2016-01-22 paramos sutartį“ (t. 24, b. l. 34, 60, 61).

2016 m. sausio 22 d., 15.25 val., užfiksuota R. P. žinutė Ž. F. – „Sveiki, Siunčiu paramos sutartį peržiūrai. Informuokite prašau jeigu ką reiktų keisti. Pervedimas jau atliktas. Gero savaitgalio, Pagarbiai R. P. Finansų direktorius. Prie šios žinutės yra pridėtas priedas „201601122 paramos sutartis MTN_MP.docx , tai yra 2016 m. sausio 22 d. paramos sutartis tarp UAB „M“ ir VšĮ „MP. Pagal sutartį parama skiriama Paramos gavėjo veiklai šiose srityse: atstovauti šiuolaikinio meno idėjas viešoje erdvėje; pritaikyti užsienio meno rinkos praktiką Lietuvoje; organizuoti diskusijas ir seminarus su menininkais; atlikti patariamojo balso funkciją pleneruose; bendradarbiauti su įvairiomis organizacijomis, siekiant plėtoti ir vystyti šiuolaikinio meno tradicijas ir kultūrą Lietuvoje; organizuoti jaunųjų menininkų apdovanojimus ir išvykas. Paramą sudaro 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų 00 ct). Priedas yra du lapai (t. 24, b. l. 34, 62, 64-65).

2016 m. sausio 25 d., 10.40 val., užfiksuota Ž. F. žinutė R. P. – „Laba diena, R., Aciu, galesiu treciadieni pasirasyti ir issiusti. Gal galime patikslinti kokiu adresu siusi sutarti? Z.“ (t. 24, b. l. 34, 66).

2016 m. sausio 25 d., 14.26 val., užfiksuota R. P. žinutė Ž. F. – „laba diena, Sutartį prašau išsiųsti adresu (duomenys neskelbtini), jeigu nesunku, kopiją elektroniniu paštu. Geros dienos, Pagarbiai R. P. Finansų direktorius“ (t. 24, b. l. 34, 66).

UAB „M“ 2017 m. gruodžio 5 d. raštu „Dėl dokumentų pateikimo ikiteisminiam tyrimui Nr. 02-7-00010-16“ Nr. R-17-521 (t. 56, b. l. 2) pateiktos 2016 m. sausio 22 d. paramos sutarties, ant kurios matyti spaudas „Gauta 2016 m. vasario 2 d.“, duomenimis, <...> paramą sudaro 15 000 Eur <...> paramos teikėjas UAB „M“, paramos gavėjas VšĮ „MP“. Sutartis pasirašyta UAB „M“ generalinio direktoriaus J. G. ir VšĮ „MP“ direktorės Ž. F. (t. 56, b. l. 5).

Apžiūros 2017 m. gruodžio 12 d. protokolo duomenimis (t. 34, b. l. 55), AB DNB banko 2016 m. liepos 27 d. lydraščiu Nr. 30.89-143/2183 buvo pateikti apžiūrai sąskaitų išrašai, kompaktiniame diske (t. 36, b. l. 55) <...> Apžiūros metu UAB „M“, naudojamos banko sąskaitos AB DNB banke Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2016 m. sausio 22 d. UAB „M“ pervedė 15 000 eurų VšĮ „MP“ į sąskaitą AB Swedbank Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtyje nurodant „Parama pagal 206 m. sausio 22 d. paramos sutartį“ <...> (t. 34, b. l. 56).

„Swedbank“ AB sąskaitos išrašo 2016 m. sausio 3 d. – 2016 m. birželio 3 d. duomenimis, 2016 m. sausio 22 d. UAB „M“, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), į VšĮ „MP“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 15 000 Eur. Mokėjimo paskirtis: parama pagal 2016 m. sausio 22 d. paramos sutartį (t. 56, b. l. 45).

Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. rugsėjo 26 d. protokolo Nr. S6-14-102 duomenimis, slapta užfiksuoti tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. (K.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi Ž. F. (F.), vykęs telefoninis pokalbis ( t. 9, b. l. 54).

2016 m. sausio 29 d., pokalbio pradžia: 14.26.47 val., pokalbio pabaiga: 14.28.40 val., „K.: Taip, Ž., labą dieną. Klausau. F.: Labą dieną, R.. K.: Klausau. F.: Ar, ar patogu kalbėt? K.: Jo. F.: Žiūrėkit, tai viską gavau, ačiū. Norėjau padėkot, viskas ten sutvarkyta jau. K.: Tai puiku. F.: Ir, ir...jo, jo, viskas tvarkoj. Dabar dar turiu tokių keletą, kaip tik keletą klausimų tokių darbinių. Nežinau gal, vat, jum ir gi būtų ir įdomu, ir, ir kartu galėtume pabendradarbiaut. Tai pirmas klausimas būtų vienas mano klientų ir gerų bičiulių norėtų susipažint su pačiu. Čia yra toks L generalinis direktorius. Tai tiesiog jisai... K.: Mh. (t. 9, b. l. 71). F.: Norėtų ir kontaktą turėt ir manau, kad ateity gal ten bus įdomesnių pas jus gal kokių nors veiklų galėtų atsirast. K.: Okei. F.: Jo. O kitas, a ne, klausimas, kalbėjau su prezidentės patarėju vienu iš sveikatos departamento. Jisai vadovauja. Ė, dėl to viso alkoholio draudimo. K.: Nu. F.: Ir ten yra ir gi tokių minčių, kur ten, sakykim, jeigu mes susivienytumėm, aš kalbu apie visą media. K.: Taip. F.: Ir jeigu turėtume bendrą strategiją, tai prezidentė mus palaikytų irgi labai. K.: Mh, supratau. Tai čia reikia mudviem susitikt gal. F.: Jo, jo, čia reikėtų mudviem tada susitikt ir apsitart. K.: Okei, Ž., tai jeigu jus kur nors toli sekančioj savaitėj nedingstate, a ne? F.: Taip. K.: Va, tai aš kažkaip pabandyčiau pirmadienį kažkuriuo metu pasiskambinti ir sutartumėm... F.: Mh. K.: Galbūt net pirmadieniui kažkokį laiką. F.: Mh. K.: Tik šįkart gal aš jus aplankyčiau tada. F.: Gerai. K.: Gerai? F.: Puiku, labai gerai, labai, R.. Puiku. K.: Liuks, tai aš jum suktelsiu pirmadienį, o ten jūs matysite savo darbotvarkę ir aš matysiu. Gerai? F.: Gerai, gerai, puiku. K.: Iki. F.: Tai ačiū labai tada. Iki. K.: Gražaus savaitgalio. Iki. F.: Dėkui, iki. Ir jums. (t. 9, b. l. 72).

Kratos 2016 m. gegužės 30 d. protokolo duomenimis, 2016 m. gegužės 30 d. buvo atlikta krata (duomenys neskelbtini), UAB koncerno „X“ patalpose esančiame R. K. darbo kabinete (Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 29 d. nutartimi leista atlikti kratą R. K. darbo kabinete, esančiame UAB „X“ patalpose, (duomenys neskelbtini), priklausančiame UAB „VT“ (t. 20, b. l. 53)). Šios kratos metu tarp kitų daiktų ir dokumentų paimta užrašų knygutė juodos spalvos viršeliu (t. 20, b. l. 54-56; 57; 60).

Apžiūros 2016 m. liepos 1 d. protokolo duomenimis, apžiūrėta užrašų knygutė juodos spalvos viršeliu, 97 lapai. Apžiūros metu nustatyta: <...> 4. Apžiūrint užrašų knygutės aštuoniasdešimtą lapą nustatyta, kad lapo viduryje ir apačioje yra mėlynu rašikliu parašyta „4. Prezidentūra Ž. F./ Soc. rekl? Fondas/LRTA 5. L gen. Dir. Ž. F. 6. LLS“ <...> (t. 19, b. l. 186).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. rugpjūčio 17 d. specialisto išvados Nr. 11-1643(16) duomenimis (t. 20, b. l. 104), <....> 7. Juodos spalvos užrašų knygutėje, kurioje yra 97 sunumeruoti lapai, <...> 80 lape, kuris prasideda žodžiais „Z. 2016.02.04 d.“ ir baigiasi žodžiu „MEDIA“ <...> rankraštinius įrašus parašė R. K. (t. 20, b. l. 108).

Ž. F., apklausta kaip liudytoja, paaiškino, kad pažįsta R. K. ir V. G., santykiai darbiniai. R. K. pažįsta nuo 2016 m., matė gal 2 kartus. V. G. pažįsta ilgesnį laiką, nes „U“ yra „JL“ ilgametis klientas, gal nuo 2011-2012 m. ji yra „JL“ generalinė direktorė. Tiek VšĮ, tiek jos asmeniniai tikslai – kuo daugiau Lietuvos, tiek jaunų, tiek talentingų menininkų pristatyti užsieniui. 2015 m. pabaigoje buvo kalba su vienu iš partnerių, L. F., kad yra galimybė gauti paramą. Jis paminėjo, kad „X“ remia asmenis ir yra galimybė gauti 15 000 eurų paramą. Pasitikslino, ar ji yra kada gavusi paramą, pasakė, kad ne. Pasitikslino buhalterijoje, kaip įforminti paramą, nes visada VšĮ buvo finansuojama iš jos lėšų. L. nurodė kontaktą, konkrečiai R. K.. L. F. paklausė, ar ji pažįsta R. K., pasakė, kad ne. Jai pasakė, kad jis „X“ viceprezidentas. L. perdavė jai R. K. telefono numerį. R. K. paskambino gruodžio pabaigoje, maloniai pakalbėjo, pasakė, kad kreipiasi dėl paramos, sutarė, kad jam paskambins po atostogų. Grįžusi sausio 4-5 d. paskambino R. K. ir susitarė susitikti. Nuvyko į „X“ patalpas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukšte, susitiko posėdžių salėje. R. K. paprašė prisistatyti, papasakoti apie įmonės veiklą, jam detaliai viską papasakojo tiek apie „JL“, tiek apie VšĮ. Pasidomėjo, kam konkrečiai reikalinga parama. 2016 m. planavo konkrečius veiksmus ir tie veiksmai buvo susiję tiek su kelių menininkų parodų rengimu, tiek su pristatymu užsieniui menininkų ir dalyvavimu meno mugėse užsienyje. R. K. paklausė, ar ankščiau yra gavusi paramą, pasakė, kad ne, jis papasakojo, kokių dokumentų reikia. Susitikimas truko apie pusvalandį. Jai nebuvo pažadėta, kad tikrai gaus paramą. Sakė, kad rašytų bendrą kreipimąsi į „X“ ir žiūrės. Per tris – keturias dienas surašė viską į vieną dokumentą. Į savaitės pabaigą paskambino R. K. ir užvežė į (duomenys neskelbtini) gatvę dokumentus, neprisimena, ar pačiam R. K. atidavė, ar sekretorei. Porą savaičių jokių žinių negavo, vėliau paskambino R. K., pasakė, kad trūksta sąskaitos numerio prašyme, bet nepatvirtino, ar gaus paramą, ar ne. Nesitikėjo gauti paramą. L. F. kelis kartus buvo užklausęs, ar gavo paramą, bet jai lūkesčio didelio nesukėlė, kad kažkas turėtų būti. Sausio 22-23 d. su ja susisiekė UAB „M“ finansų direktorius, atsiuntė sutarties projektą dėl paramos ir tą pačią dieną gavo iš R. K. pavedimo kopiją, kad parama suteikta ir pavedimas padarytas. Pasirašė sutartį ir išsiuntė ją į UAB „M“ paštu, nes ji buvo registruota Kaune. Parama buvo panaudota pagal tai, kaip buvo nurodyta sutartyje, viskas uždeklaruota VMI. Parama buvo panaudota garsaus menininko E. J. parodai Pamėnkalnio galerijoje. Į R. K. kreipėsi tiesiogiai, kaip į „X“ viceprezidentą, taip jį pristatė L. F.. Jis davė jo telefono numerį. Jam paskambinusi prisistatė kaip Ž. F., VšĮ „MP“ direktorė, kad kreipiasi dėl paramos gavimo. Susitikus su R. K. pokalbis vyko salėje ar jo kabinete, kalbėjo dviese. Kai rašė prašymą dėl paramos, adresavo „X“. UAB „M“ skyrė paramą. Jai R. K. nurodė adresuoti „X“, o jau jie nuspręs, kokia įmonė skirs paramą. Kaip supranta, jie turi programą, kokios įmonės remia meną, sportą ar kultūrą. UAB „M“ finansų direktorius jai paskambino ir atsiuntė sutarties projektą dėl meno paramos skyrimo. Sutarties projekte buvo nukopijuota viskas iš jos prašymo. Perskaitė, viskas buvo tvarkoje, pasirašė ir išsiuntė į Kauną. Dėl paramos nebuvo jokių kontaktų su V. G.. VšĮ ji yra vienintelė steigėja ir vienintelė akcininkė. V. G. niekaip nesusijęs su jos VšĮ. „JL“ ir VšĮ nėra jokių sąsajų, jokių mokėjimų viena kitai nėra. Viena dedikuota menui, o kita – didžiausia pasaulinė lauko reklamos įmonė. „JL“ teikia paslaugas „U“. Rinkimų metu 2011 m. „U“ buvo jų didžiausias, pelningiausias klientas. Bendravo su pirmininku V. U., I. ir kitais. Jie kiekvienais rinkimais perka daug lauko reklamos. Jos kontaktas su klientais vyksta tik pirmais susitikimais, kai aptaria biudžetus, ir toliau bendravimą perleidžia komandai. Jeigu su kažkuo bendrauja dėl biudžeto ar planuojamos išleidžiamos sumos jų tinkle, toliau pagal struktūrą pardavimų direktorius derina nuolaidas, yra atskiras planuotojas. Tik planuotojas turi prieigą planuoti kampanijas, niekas kitas negali prisėsti ir suplanuoti. Ji jokios įtakos niekada negali turėti. Jie teikia tik lauko reklamą, „U“ užsakinėjo reklamą visoje Lietuvoje. L. F. nieko jos neprašė, su juo nieko nesutarė. Kai darė renginius savo erdvėje, tai iš jo nuomojosi jo senelio A. kolekciją. Į klausimą, ar buvo susitarimas nuomotis A. kolekciją su L. F., neatsakys. Ar 2015-2016 m. „U“ pirko reklamą iš „JL“, reikia žiūrėti dokumentuose, jeigu buvo rinkimai, reiškia, pirko. Su V. G. bendravo 2015 m. lapkričio mėnesį, tikriausiai, bendravo dėl reklaminės kompanijos. V. G. ofise buvo gal 2-3 kartus, dažniausiai kontaktai būdavo dėl sutarties pasirašymo, ar rašyti sutartį per media planavimo agentūrą, ar tiesiogiai per juos, nors skirtumo jokio nėra, nuolaida buvo 5 procentai, ji taip ir lieka, su juo galėjo kalbėti apie jų biudžetą, o visą kitą jie derindavo su pardavimų skyriumi. Su ja susitikimai būdavo bendro konteksto, apie planuojamą išleisti sumą. Jie pirkdavo dažniausiai iš jų tiesiogiai paslaugas. V. G. su ja bendravo atstovaudamas „U“, jo pareigų neprisimena, jis buvo atsakingas už reklamos kampanijos sklaidą, gal buvo štabo pirmininkas. Media planuotojai buvo „P“ agentūra. „U“ atstovavo „P“ projektų vadovas, kuris derino kampanijos turinį su jų projektų vadovu. 2016 m. buvo kampanija, kuri nebuvo paleista. „P“ vadovai D. D., R. M., bet vadovai nesikiša į derinimo reikalus, nes vadovai atstovauja įmonę, ne klientą. UAB „M“ buvo viena iš komunikacijos agentūrų. Ji buvo L. F. įmonė. UAB „M“ buvo „U“ komunikacijos partneris ilgą laiką. Kiekvienas klientas turi savo kūrybinę agentūrą, komunikacijos ir media planavimo. Prie reklamos kampanijos paleidimo dirba mažiausiai 3-4 įmonės, kurios daro skirtingus dalykus. L. F. buvo atėjęs pas ją su V. G. į susitikimą dėl „U“ metinių biudžetų. Pirmą kartą pasakė, kad pasikeitė media planavimo agentūra. Buvo „MH“, o pasikeitė į „O“. „O“ dukterinė įmonė yra „P“. L. F. su V. G. buvo atėję pasakyti, kad pasikeitė agentūra, norėjo paklausti, kaip geriau sudaryti sutartį – ar per agentūrą ar tiesiogiai. Ji pasakė, kad skirtumo nėra, nes sąlygos tos pačios. Sąlygos deklaruojamos VRK visiems politikams, 5 procentų nuolaida. Kitą kartą jie atėjo pristatyti, kad yra planuojami tokie ar tokie biudžetai. Visi nori susitikti su vadove ir pasakyti, kad planuoja tokius ir kitokius biudžetus ir t. t., bet yra pardavimų skyrius ir ji tai perleidžia jiems. Pas juos reglamentuota nuolaidų sistema visiems. Ji neturi teisės duoti nuolaidos, gali tik pasikalbėti, išgerti kavos, pardavimų skyriuje derasi. Ji negali kištis į įmonės suteikiamas nuolaidas. „U“ buvo vienas didžiausių jų klientų. Su L. F. ir V. G. susitiko gal 2015 m. rugsėjo, spalio mėnesį. L. F. 2015 m. gruodį jai pasiūlė kreiptis paramos į R. K.. Ne vieną kartą siūlė. L. F. pasakė, kad „X“ turi pinigų ir galima kreiptis paramos, iš kur jis tą žinojo, nežino. Jai davė R. K. telefono numerį. Neminėjo L. F., kad su R. suderinta kažkas dėl paramos. L. F. ją suvedė su daugeliu žmonių. Jis paklausė, ar pažįsta R. K., sakė, kad ne, tai jis sakė, kad čia geras kontaktas, reikia su juo susipažinti. Jos asmeninė intencija buvo susipažinti su R. K., nes jis buvo „A“ atstovas. Jis sutiko bendradarbiauti, apie tai ir vyko antras susitikimas. Buvo suderinta su visais kanalais ir visomis televizijomis. Neprisimena, kodėl paramos suma būtent 15 000 eurų. Kalbėjo bendrame kontekste, kad yra galimybė gauti paramą, gal L. pasakė, kad yra galimybė gauti 15 000 eurų. Su R. K. susitikus daugiau aptarinėjo planus, kur planuoja panaudoti paramą. Lūkesčio neturėjo gauti paramą, daugiau ėjo susitikti dėl kontakto. L. F. jai pasakė dėl galimybės gauti paramą gruodžio mėnesį, su R. K. susiskambino prieš Kalėdas, o susitiko po Naujų metų. L. keletą kartą klausė, ar kreipėsi dėl paramos. Gruodžio mėnesį buvo pokalbis su juo, vyko visokie renginiai, neturėjo laiko paskambinti, tai jis užklausė pora kartų, ar skambino. Nuo tada, kai gavo R. K. kontaktus ir kreipėsi į jį, praėjo gal savaitė. Pradžioje paklausė VšĮ buhalterės dėl procedūrų. L. klausė bendrai, kaip sekasi dėl paramos, o ne raginama buvo kreiptis. Su R. K. bendravo el. paštu, jis atsiuntė pavedimo kopiją ir (duomenys neskelbtini) direktorės kontaktus. Su parama V. G. nesusijęs. L. F. neminėjo, kad R. K. duomenis gavo iš V. G.. Kai sprendėsi paramos gavimo klausimai, nebendravo su V. G. dėl „U“ reklamos. Ji gavo paramą, išleido. V. G. negavo jokios naudos, nes jis nėra nei steigėjas, nei akcininkas. R. K. klausė tik apie jos VšĮ. Jis niekaip neminėjo V. G. pavardės ir „U“ konteksto. „U“ už „JL“ suteiktas paslaugas atsiskaitė pagal išrašytą išankstinę sąskaitą faktūrą. „U“ reklamos buvo apmokėtos tik „U“. V. G. nejodinėjo jos žirgu. Reikia atskirti, kur yra „JL“ ir VšĮ. Iš 15 000 eurų už 7 000 eurų turėjo nuomotis iš L. meno kūrinius. Ji nežinojo aplinkybės, kad R. K. telefono numeris gautas iš V. G.. Apklausta apie 2015 m. lapkričio 2 d. – 11 d. pokalbius, t. 9, b. l. 21-27, nurodė, kad kalbėjo apie tinklelį, kuris buvo siųstas V. G., čia apie kampaniją, kuri neįvyko, „U“ komunikavo, kažkas buvo susiję su V. U., ši kampanija įvyko ankščiau. Liudytojos Ž. F. apklausos ikiteisminio tyrimo metu duomenimis, 2015 m. gruodžio 14 d., apie 9.00 val., turėjo susitikimą su L. F. dėl paramos gavimo VšĮ „MP“, kurio metu L. F. jai perdavė R. K. telefono numerį (t. 78, b. l. 59).

Liudytojas L. F. paaiškino, kad pažįsta V. G., jis – buvęs komunikacinės agentūros klientas, iki 2016 m. teikė komunikacines paslaugas. Su V. G. 2016 m. susipyko, išsiskyrė požiūriai. Su E. M. susipažino studijų laikais. G. S. nepažįsta, su Š. G. susipažino prieš porą metų, su R. K. anksčiau nebuvo pažįstamas. Ž. F. buvo įkūrusi viešąją įstaigą, su ja galvojo apie bendrus meno ir kultūros projektus, nes tapo akivaizdu, kad yra pakankamai nemažas potencialas naujai veiklai. Meno darbo vertė yra susijusi su to paties menininko pasiekimais, kuo daugiau pristatoma įvairiausių darbų, tuo automatiškai didėja jų vertė. Pasaulyje ši veikla yra visiškai normali, tiesiog pasiimi globoti tam tikrą menininką, sukuri jam pridėtinę vertę, automatiškai, galima turėti tam tikras papildomas ir nemažas pajamas nuo jo pardavimo rezultatų. Su V. G. iki 2016 m. buvo santykiai normalūs, pabendraudavo. Jam užsiminė, kad reikėtų pritraukti lėšas. Jo pasiteiravo apie galimybę „išeiti“ į „X“ konsorciumą, nes jie buvo vieni iš didesnių socialinių projektų rėmėjai. Po kažkurio laiko V. perdavė žmogaus telefoną, jo tada nežinojo, sužinojo tik pradėjus nagrinėti bylą. Minėtą telefoną perdavė Ž. F., kuri, kaip vėliau paaiškėjo, buvo susitikusi su juo ar atstovais ir gavo finansinę paramą tam tikrai veiklai. Kokiai veiklai, jis nežinojo, kol neprasidėjo ši byla. Ž. F. pasakė, kad turi meno darbus ir gali pristatyti žmonėms, jis buvo tuo suinteresuotas. Pasirašė susitarimą, kad jai nuomoja minėtus darbus, bet tos sutarties galiojimo laiku visų darbų nebuvo jai pristatęs. Su Ž. F. siejo abipusio pasitikėjimo santykiai, pažįstami daugiau nei 10 metų. Ji neturėjo pretenzijų, kad nepristatė visų darbų sutarties numatytu laikotarpiu. Vėliau darbus jai visus pristatė, tai patvirtina sutarties priedas. Kartu pristatė jo žmona, nes 2016 m. pirmoje pusėje jis mažiau laiko leido Lietuvoje. Už tai gavo nuompinigius, dėl kurių grąžinimo fakto jo teiravosi pareigūnai, kad atseit juos galbūt galėjo perduoti V. G., kas jam visiškai prasilenkia su bet kokia logika. Jo žmona – J. L.. Buvo pervesti pinigai, nes kartu valdo meno darbų kolekciją, todėl pajamos keliavo abiem. Kadangi kartu valdo turtą, tai buvo dvi nuomos sutartys, viena žmonos vardu, kita jo vardu. V. G. jis paminėjo apie savo papildomas veiklas ir jo paprašė kontaktų. Tuo metu jam ir „U“ neteikė jokių paslaugų. Iki 2016 m. UAB „M“ teikė „U“ konsultacijas komunikacijos srityje. Ž. F. buvo lauko reklamos agentūros vadovė. Galėjo vykti pokalbiai dėl „U“ lauko reklamos. Iš „U“ šiais klausimais bendravo su V. G., jis buvo atsakingas sekretorius. Iš jo nurodymų, kaip iš užsakovo, negaudavo. Galėjo būti prašymas suorganizuoti susitikimą su lauko reklamos agentūra. Dėl jo ir Ž. F. bendros veiklos kreipėsi į V. G.. Jo prašė kontakto, kažkokiu būdu „išeiti“ į „X“ koncerną, nes jis vienas iš didesnių socialinių projektų rėmėjų. Neatsimena, ar minėjo, kokiu tikslu reikia kontaktų. Galėjo minėti, kad dėl paramos, su kuo galima būtų pasikalbėti. Apie 15 000 eurų sumą žino iš viešų šaltinių, o ar tai buvo žinoma, kai bendravo su V. G., negali pasakyti. Jis nėjo prašyti paramos, tik perdavė kontaktus. Kaip vėliau paaiškėjo, nuėjo Ž., susitarė su kažkuo dėl paramos. Kreipėsi į V. G. su tokiu prašymu, nes „U“ visada buvo kaltinama sąsajomis su verslu. Jis kreiptis į „X“ negalėjo, nes buvo nutrūkę šeimos santykiai per visiškai kitą asmenį. Prašė kontaktų tų, su kuriais galima pasišnekėti dėl paramos. V. G. atsakė, kad gal pasižiūrės. Jam sumų neminėjo, negali atsakyti, iš kur atsirado 15 000. V. G. sumų irgi neminėjo. Galėjo minėti, kad pinigai būtų perduoti Ž. F. viešai įstaigai, bet tiksliai nepamena. Galėjo minėti V. G., kad paramos prašys ne pats, o Ž. F.. Neaiškino, koks yra jo interesas. Kontaktus gavo 2015 m. pabaigoje iš V. G.. Gavo telefono numerį ir vardą R. ar R.. V. G. jo neapibūdino, sakė, kad atsakingas už galimą paramą iš koncerno. Jis su tuo R. nekontaktavo, pavardės nežinojo. Perdavė Ž. F., kad susisiektų ir pabendrautų, pristatytų organizacijos veiklą ir prašytų kuo daugiau. Galėjo minėti sumą apie 5 000, 10 000, gal ir daugiau, bet nepamena. Reikėjo paramos bendrai meninei projektų veiklai, organizavimui. Su Ž. F. daug bendravo, galėjo natūraliai paklausti jos, kaip sekėsi dėl paramos. Nepamena, ar su V. G. aptarinėjo paramos gavimo eigą. V. G. galėjo nebent padėkoti, kad davė kontaktą ir kažkas galbūt pavyko. Apie gautą paramą kada sužinojo, nepamena, nemano, kad apie tai pranešė V. G.. V. G. tikrai negavo nieko iš tų 15 000 eurų. Galėjo pasakyti Ž. F., kad prisistatytų nuo jo, ar nuo V.. Už suteiktą kontaktą V. G. iš jo nieko neprašė. V. G. jokių pinigų neperdavinėjo, „U“ taip pat. Konfliktas su V. G. nesusijęs su šių kontaktų perdavimu. Su Ž. F. sutartis buvo dėl kelių dešimčių darbų, nes buvo laikotarpiai, vienas – susijęs su tapybos darbais, kitas – su skulptūromis, o kitas – buvo pieštiniai darbai. Sutartį sudarinėjo per kelis kartus. Sąskaitas jis nurodė, žmona el. paštu siuntė sutartis Ž. F.. Žmona yra bendravusi su Ž. F., Žmona galėjo bendrauti su V. G., yra kartu mieste susitikę, pasisveikinę. Ž. F. jis pateikė nuomai tam tikrus darbus, gavo nuompinigius, kuriuos investavo į tolimesnį kolekcijos plėtojimą. Jis suvedė V. G. su Ž. F. dar iki paramos gavimo, kad prasidėtų tarp jų bendradarbiavimas, lauko reklamą turėjo sukurti „J“. Apklaustas apie pokalbius, t. 9, b. l. 54-72, paaiškino, kad 2015 m. gruodžio 28 d. pokalbis apie lauko reklamos kampaniją „Ačiū“, kalba apie lauko reklamos stendo užsakymą, kuriam partija neturėjo biudžeto ir buvo nutarta nedaryti. Liudytojo L. F. apklausos ikiteisminio tyrimo metu duomenimis, 2016 m. sausio 20 d. kalbėjosi su V. G. apie „U“ reklamos kampanijos „Ačiū“ įgyvendinimą (t. 78, b. l. 101).

Liudytojas J. G. paaiškino, kad R. K. pažįsta beveik 15 metų, buvo kolegos. Kitų kaltinamųjų nepažįsta. 2000 m. pradėjo dirbti „X“ vindikacijos vyr. specialistu, 2010 m. – „M“ generaliniu direktoriumi, juo dirba iki dabar. R. K. pažįsta kaip kolegą, jis buvo „MI“ valdybos narys ir „A“ portalo direktorius. „M“ yra viena iš koncerno dukterinių kompanijų. „M“ pagrindinis akcininkas yra „MI“. „MI“ priklauso koncernui „X“. R. R. pažįsta kaip kolegą, o D. M. – kaip pagrindinį koncerno akcininką. Prašymų paramai gauna nemažai, kadangi kompanija yra ganėtinai žinoma ir pelninga, todėl tiek viešosios įstaigos, tiek pavieniai asmenys ganėtinai dažnai kreipiasi į kompaniją dėl paramos. Kiekvieną kartą sprendimus dėl paramos priima jis, daugiau niekas šiuo klausimu neužsiima. Remia ir kultūrą, ir meną, kartais sporto ekstremalius renginius, todėl tokiu principu ir pasirenka, ką remti ir ko ne. Nėra nustatytos nei žodinės, nei rašytinės tvarkos, kuria turėtų būti skiriama parama. Viena iš sudėtinių įmonės dalių yra socialinis atsakingumas ir tais vidiniais principais vedini skiria paramą. Jis vienasmeniškai nusprendžia, kam skirti paramą, galbūt akcininkai ir gali duoti nurodymus, ar paprašyti dėl paramos skyrimo, bet jie niekada to nedaro. Paramos VšĮ „MP“ skyrimo aplinkybės buvo standartinės. 2015 m. įmonė baigė neblogai. Vienas iš prašymų buvo paminėtos įstaigos, buvo ir kitų. Prašyme išdėstyta įstaigos veikla atitiko išsakytus argumentus, principus, kuriais remiasi. Vieno pokalbio metu su kolega R. buvo išsakytas klausimas: ar jie apskritai remia, kaip remia? Pokalbis vyko 2015 m. gruodžio mėnesį arba 2016 m. sausio mėnesį. Pokalbis vyko koncerno patalpose, jis ten dažnai lankydavosi, turėjo atskirą kabinetą. Nėra pavaldus R. K., valdybos nariai tiesioginio ir netiesioginio pavaldumo neturi. R. K. nesikreipė dėl paramos, tai buvo bendro pobūdžio pokalbis apie tai, kokia yra „M“ finansinė situacija, ar nusimato kokie nors rėmimai. Prašymo ar reikalavimo paremti konkrečias įmones ar organizacijas nebuvo. Buvo pokalbis apie tai, kad, jei bus galimybė, įvertintų. Neatsimena, ar pasakė viešosios įstaigos pavadinimą. Konkretaus žmogaus vardo ir pavardės nesakė. Kaip viena iš galimybių, buvo užsiminta apie VšĮ „MP“. Tas pokalbis buvo tarp jo ir R. K.. Nebuvo paaiškinimų, kodėl reikia remti „MP“. Nežino tiksliai, ar tuo metu jau buvo gavę VšĮ „MP“ prašymą dėl paramos teikimo, kadangi eiga visų dokumentacijų įmonėje yra ganėtinai sparti, tai tokių dalykų neseka. Jo mobiliojo ryšio telefono numeris (duomenys neskelbtini). Nepamena, ar R. K. nurodė, koks asmuo ir kada turi jam pateikti prašymą dėl paramos skyrimo. „MP“ paskyrė 15 000 eurų paramą. Nepamena, ar apie tai informavo R. K., greičiausiai, ne. Parama buvo perduota pavedimu. Finansų direktoriui R. P. davė nurodymą, kad paramą šiai viešajai įstaigai galima duoti. Neprisimena, koks laikas buvo nuo prašymo gauti paramą iki paramos paskyrimo. Asmeniškai jam niekas nedavė to prašymo, visi prašymai su visa korespondencija iš ryto būna ant jo stalo. Tokiu būdu pas jį atsirado ir tas prašymas. Nepažįsta Ž. F.. UAB „M“ neturi jokių ryšių su „J“, ši įmonė paslaugų jiems neteikė. Tai, kad Ž. F. yra „J“ vadovė, sužinojo tik po apklausos. Sutarčiai yra taikomi vieni rekvizitai, o prašymas dažniausiai būna labai laisvos formos. Kiek pamena, banko sąskaitos numerio prašyme nebuvo. Kai atidavė prašymą finansų direktoriui, jis paklausė, kam padaryti pavedimą. Paskambino kolegai R ir paklausė, ar būtų galima gauti sąskaitos numerį. Paskambino jam, nes anksčiau buvo kalbėję apie tai. Neatsimena, ką pasakė R. K. ir kaip toliau viskas vyko. Kiek pamena, pavedimo kopijos R. K. nesiuntė. Mano, kad sąskaitos numeris atsirado po jo pokalbio su R. K.. Negali pasakyti, koks asmuo pateikė sąskaitos numerį. Kiek pamena, su R. K. nebuvo pokalbio apie tai, kokio dydžio parama bus paskirta. R. K. neprašė paskirti konkrečią sumą, nes sumas nusprendžia jis. „Meno ir sporto projektams“ buvo paskirta 15 000 eurų parama atsižvelgus į prašyme nurodytus principus, kam ta parama bus gauta, t. y. modernaus meno rėmimui, modernaus meno platinimui viešose erdvėse, parodų organizavimui ir pan. Asmeninės nuostatos nulėmė paramos dydį. Neatsimena, ar pasakė R. K., kad skiria 15 000 eurų paramą. Neatsimena, ar po paramos skyrimo R. K. domėjosi, kaip išsprendė šį prašymą. Su R. K., kaip ir su kitais kolegomis, yra susirašinėję elektroniniu paštu. Pokalbis dėl paramos „MP“ tarp jo ir R. K. telefonu vyko labiau dėl sąskaitos. Pagal jų nuostatas nekontroliuoja, kaip ta parama yra vėliau panaudojama. Kompanija šiuo metu turi 106 mln. pajamų, negali pasakyti, ar 15 000 eurų yra didelė suma ar maža. Jeigu įmonė dirba pelningai, jei vykdo planus, tai įmonė ir jis asmeniškai turi teisę savo nuožiūra skirti paramą arba jos neskirti. Per 2016 – 2018 m. paramai buvo skirta virš 100 000 eurų, paramos gavėjų daugiau nei 20. Didžiausia parama buvo 18 000 eurų. Asmeniškai nebuvo susitikęs su Ž. F., nebendravo su ja. Patikrinimą, ar paramos prašanti viešoji įstaiga iš tikrųjų vykdo veiklą, atlieka R. P., jis asmeniškai netikrino. Nepažįsta V. G.. R. K. neminėjo, kad su šia parama, apie kurią pasakojo, kaip nors yra susijęs V. G.. R. K. neužsiminė, kad V. G. yra kaip nors suinteresuotas dėl šios paramos. Apie partinius klausimus nesidomėjo ir nebuvo jokių pokalbių. Per kiek laiko buvo paskirta parama, tiksliai negali nurodyti. Mano, kad parama buvo suteikta per mėnesį. Jis vienas priima sprendimus. Visi prašymai patenka su korespondencija. Prašymų kiekis priklauso nuo laikotarpio. Jei tai yra kalėdinis laikotarpis, metų pradžia arba pabaiga, būna nemažai prašymų dėl paramos skyrimo. Būna, kad per mėnesį būna trys – penki prašymai, būna, kad nė vieno. Ne visiems skiria paramą. Anksčiau jam nebuvo žinoma VšĮ „MP“. Negali pasakyti, per kiek laiko buvo priimtas sprendimas dėl paramos nuo to laiko, kai prašymas atsirado ant jo stalo. Dažniausiai sprendimas būna priimamas gana greitai, būna, kad priima sprendimą tą pačią akimirką ir atiduoda vykdyti savo kolegoms. Būna pasirašoma sutartis dėl paramos. Sutartis būna pasirašoma įvairiai: ir prieš skyrimą, ir po. Visa tai sužiūri finansų direktorius. Prašymo užtenka tam, kad nuspręstų, ar skirti paramą, ar ne. Paramos sutartį parengia „M“ teisininkai arba paramos gavėjas. Dažniausiai rengia „M“ juridinis skyrius. Ž. F. nėra matęs. Mano, kad turi būti sudaryta paramos sutartis, nes visą laiką pasirašo tą sutartį. Pasirašo sutartį dėl tvarkos. Atsakydamas į klausimus dėl susirašinėjimo su R. K., t. 9, b. l. 56-66, nurodė, kad A. anksčiau buvo „M“ darbuotojas, plėtros vadovas, buvęs kolega, jo pavardė B., negali pakomentuoti, kas yra „matematika“.

Liudytojas R. P. paaiškino, kad pažįsta R. K., kitų kaltinamųjų nepažįsta, juos žino iš viešosios erdvės. R. K. buvo „X“, motininės kompanijos valdybos narys. Jis dirba UAB „M“ finansų direktoriumi nuo 2011 m. Dėl VšĮ „MP“ paramos buvo gautas prašymas, sutarties nebuvo, jis rūpinosi sutarties formalumais, kad būtų dokumentai tvarkingi. Susiekė su tos viešosios įstaigos direktore Ž. F. ir susiderino sutarties tekstą, šalys pasirašė, apsikeitė sutartimi. Parama buvo suteikta 2016 m. sausio pabaigose. Pirma buvo gautas prašymas, jį gavo įmonės direktorius J. G., jis nusprendė skirti paramą ir jam davė nurodymą sutvarkyti formalumus, kad būtų pasirašyta sutartis ir būtų galima išmokėti pinigus. Pirmiausia buvo prašymas, tada pinigų pavedimas, tada sutartis. Apie paramos dydį nusprendė įmonės generalinis direktorius, jį informavo, kad nusprendė skirti 15 000 eurų, jie suformino dokumentus ir išmokėjo pinigus. Jie ganėtinai retai skiria paramą, šiuo atveju iš jo pusės buvo priimtas sprendimas išmokėti nelaukiant sutarties. Jam sutartis nebuvo privaloma, kad išmokėtų pinigus, tai tik pagalbinė priemonė, kad būtų aiškumas, kad nekiltų ginčų ir klausimų dėl išmokėtos paramos. Užtenka paramai skirti prašymo, kad paramos gavėjas turėtų statusą, įstatus. Jam užteko paramai išmokėti tų dokumentų, kuriuos turėjo. Įmonės generalinis direktorius priima sprendimą dėl paramos suteikimo. Šiuo atveju jis tai padarė žodine forma, žodžiu pasakė, kad nusprendė skirti 15 000 paramą šiai viešai įstaigai. Jis dėl šios paramos kontaktavo su viešosios įstaigos direktore Ž. el. laiškais ir telefonu. Yra įvairių paramos gavėjų, aiškių kriterijų neturi. Per metus skiriama apie 20 000 – 30 000 eurų paramos, tai būna iki 10 atvejų per metus. Visus sprendimus įformina sutartimis, o pradžioje būna žodinis nurodymas. Šiuo atveju, rašytinio įsakymo negavo. Įsakymai nėra privalomi dėl paramos suteikimo, užtenka paramos prašymo, kad gavėjas turėtų statusą ir, kad būtų pasirašyta sutartis. Kam pervesti pinigus, žino iš prašymo, kuriame nurodomi visi rekvizitai ir visa informacija. Šiuo atveju nebuvo nurodyta sąskaita paramos prašyme, tai tikslinosi tuos rekvizitus. Paramos prašyme atsispindi, kam bus panaudota parama. Netaiko tokios praktikos, kad tikrintų, kam buvo panaudota parama, tikisi, kad paramos gavėjas paramą panaudos tinkamai, o mokesčių inspekcija toliau kontroliuoja, kaip ta parama panaudota. Neprašo ataskaitos iš paramos gavėjo, kam buvo panaudoti pinigai. J. G. pasikvietė ir pasakė, kad nusprendė skirti paramą, kad sutvarkytų dokumentus ir pateikė prašymą, paramos gavėjo statusą, įstatus. Tai buvo VšĮ „MP“. Anksčiau nebuvo skyrę šiai VšĮ paramos. Parama buvo šiek tiek daugiau nei vidutinė. Pokalbio detalių nepamena. Susisiekė su VšĮ direktore ir derino sutarties formalumus. Direktorės anksčiau nepažinojo, susisiekė el. paštu, ji atrašė nurodydama telefono numerį, telefonu paskambino ir sutarė, kaip bus paruošta sutartis, kaip ją pasirašys ir apsikeis. Data, kada turi būti pervesti pinigai, nebuvo nurodyta. „M“ paprasti pavedimai vykdomi trečiadieniais ir ketvirtadieniais, o ekstra atvejais galima daryti bet kurią dieną. Šis pavedimas buvo atliktas penktadienį, nes direktorius buvo priėmęs sprendimą skirti paramą, jį įvykdė nelaukiant, nes paprastai tie paramos gavėjai pinigų labai laukia. Paramos skyrimą, nuo direktoriaus pasakymo iki pinigų pervedimo, mano, kad įvykdė tą pačią savaitę, per kelias dienas viskas įvyko. Jei neklysta, siuntė pavedimo kopiją ar J. G., ar Ž.. Tai normali praktika, nes kai toks atvejis, kaip parama, informuoja partnerius, vadovą. Ne visus pavedimus siunčia J. G., o šiuo atveju siuntė, nes tai parama. Mano, kad J. G. prašė atsiųsti pavedimo kopiją, bet tiksliai nepamena. Jis neaiškino, kodėl jam reikalinga ši pavedimo kopija. Siuntė jam el. paštu. Dėl šios paramos skyrimo R. K. su juo nebendravo, kaip jis susijęs su šios paramos skyrimu, nežino. J. G. sakė, kad pats priėmė sprendimą dėl paramos skyrimo. V. G. nepažįsta. Sutartį parengė jų teisininkai, nes jie pageidauja, kad būtų jų forma. Gali būti situacijų, kai naudoja ir paramos gavėjo sutarties formą. Pasirašymas įvyko nuotoliniu būdu, atsiuntė pasirašytą sutartį paštu jau po pinigų išmokėjimo. Ž. nėra matęs. Sutartis sudaroma tam, kiek supranta, kad ateityje nekiltų nesusipratimų ir abejonių. Sutartį gavo per savaitę laiko po pinigų pervedimo. J. G. nesakė, kam jam reikia pavedimo. Kam buvo panaudota parama, nesidomėjo. Ž. F. atsiuntė pati savo telefono numerį el. paštu. Jos el. paštas, atrodo, buvo nurodytas prašyme. Nepamena, ar siuntė R. K. pavedimą dėl paramos pervedimo. Pavedimą formino vyr. buhalterė. Sutartį suderino tą dieną, kai pervedė pinigus, o formaliai pasirašė po savaitės. Su Ž. F. jis derino sutartį ir sutarties pradžia, matyt, ir buvo sausio 22 d., kaip ir mokėjimo pavedimas, todėl nurodė sutarties datą, kuria pradėjo ruošti sutartį. Susirašinėjimas su Ž. F. ir pats derinimas vyko po pavedimo. Sutarties data, įrašyta į sutartį, yra sutarties derinimo pradžios data, o turinys buvo suderintas per savaitę laiko. R. K. tuo metu buvo „M“ motininės kampanijos „X“ valdybos narys. Nežino, kokias jis turėjo galias. Nežino, kokie santykiai siejo R. K. su J. G., gal darbiniai. Kai sausio 22 d. buvo atliktas pavedimas, tada jau buvo paruoštas ir sutarties projektas. Buvo jų teisininkų paruošta sutartis ir žinojo sutarties turinį. Nebuvo jokių abejonių, kad kita pusė nepasirašys sutarties. Kadangi sutarties forma yra „M“, tai jam sutarties turinys yra žinomas, o paskirtis buvo nurodyta prašyme. Jis, atlikdamas pavedimą, žinojo sutarties turinį, jam abejonių nekėlė, todėl buvo atliktas pavedimas. 2015 m. UAB „M“ buvo pelningi metai. Pagal įstatymą turėjo teisę teikti paramas, jas galėjo teikti. Direktorius mano, kad tais motyvais ir skyrė paramą, kad buvo finansiškai geri metai. R. K. jam negalėjo nurodyti padaryti pavedimą. PDF pavedimo failą gali suformuoti buhalterija. R. K. negalėjo tokio PDF pasidaryti, nes neturėjo priėjimo prie „M“ sąskaitų valdymo. Jam nežinoma, kad su šios paramos skyrimu kažkaip būtų susijęs V. G.. Iš buhalterinės apskaitos pusės paramos sutartis yra neprivaloma, kaip apskaitos dokumentas, kad suteiktų paramą, reikalingas paramos prašymas ir gavėjo statusą įrodantys dokumentai.

Vilniaus apygardos prokuratūros 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarimo atskirti tyrimus duomenimis (t. 2, b. l. 12), <...> Ž. F., būdama VšĮ „MP“ direktore ir turėdama teisę veikti šios bendrovės vardu ir sudaryti sandorius, Vilniuje, pagamino netikrą dokumentą – 2015 m. sausio 2 d. „Žirgo nuomos sutartį“ tarp nuomininko – VšĮ „MP“, atstovaujamos Ž. F. ir nuomotojo – Ž. F., kurios pagrindu ji 2016 m. vasario 9 d. pervedė jai patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą VšĮ „MP“ turtą – 7200 eurų iš VšĮ „MP“ sąskaitos AB „Swedbank“ banke Nr. (duomenys neskelbtini), sau – Ž. F. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už tariamą Ž. F. nuosavybėse teise priklausančio žirgo „Caspija“ nuomą sau pačiai – VšĮ „MP“ direktorei Ž. F..

Be to, nuo 2015 m. lapkričio mėnesio iki 2016 m. vasario 22 d., Vilniuje, L. F. sukursčius, Ž. F., būdama VŠĮ „MP“ direktore ir einamų pareigų pagrindu turėdama jai patikėtą teisę veikti šios bendrovės vardu ir sudaryti sandorius, veikdama su L. F. ir J. L., pagamino netikrus dokumentus: 2016 m. sausio 3 d. „Meno dirbinių nuomos“ sutartį 4 000 eurų sumai, kurios pagrindu 2016 m. vasario 20 d. iš VšĮ „MP“ sąskaitos AB „Swedbank“ banke Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė L. F. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) jai patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą VšĮ „MP“ turtą – 4 000 eurų ir 2016 m. sausio 3 d. „Meno dirbinių nuomos“ sutartį 3 000 eurų sumai, kurios pagrindu 2016 m. vasario 22 d. iš VšĮ „MP“ sąskaitos AB „Swedbank“ banke Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė J. L. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) jai patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą VšĮ „MP“ turtą – 3000 eurų, už paslaugas ir darbus, kurie nebuvo atlikti – už tariamą meno kūrinių nuomą jai – Ž. F. nuo 2016 m. sausio 10 d. iki 2016 m. kovo 10 d.

        Tad ikiteisminio tyrimo metu šiuose Ž. F. ir J. L. veiksmuose nustatyti BK 184 straipsnio 2 dalyje bei 300 straipsnio 1 dalyje, o L. (t. 2, b. l. 12) F. veiksmuose nustatyti BK 24 straipsnio 5 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje bei 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų požymių. Šių nusikaltimų aplinkybės, reikšmingos tinkamam šių veikų kvalifikavimui ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 02-7-00010-16, vis dar yra nustatinėjamos. Tuo tarpu įtariamaisiais šioje byloje patrauktiems fiziniams asmenims – E. M., R. K., G. S., Š. G., V. G. ir juridiniams asmenims – UAB Koncernui „X“, politinėms partijoms „Y“ ir „U“ inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 225 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje, 227 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje, 226 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 3 dalyje ir 4 dalyje numatytų nusikaltimų aplinkybės yra baigiamos tirti. <...> Todėl, siekiant greitesnio ir išsamesnio nusikalstamų veikų ištyrimo, ikiteisminį tyrimą Ž. F., J. L. ir L. F. atžvilgiu dėl nuo 2015 m lapkričio mėnesio iki 2016 m. vasario 22 d. Vilniuje atliktų veiksmų, turinčių BK 24 straipsnio 5 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje bei 300 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje bei 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų požymių, reikalinga atskirti į atskirą ikiteisminį tyrimą. <...> nutaria: 1. Iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 02-7-00010-16 atskirti ikiteisminį tyrimą dėl BK 184 straipsnio 2 dalyje bei 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų, t. y. dėl nuo 2015 m. lapkričio mėnesio iki 2016 m. vasario 22 d. Vilniuje įvykdyto didelės vertės – 14 200 eurų svetimo Ž. (t. 2, b. l. 13) F. žinioje buvusio VšĮ „MP“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) turto iššvaistymo ir netikrų dokumentų pagaminimo ir panaudojimo bei kurstymo padaryti šiuos nusikaltimus, Ž. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu <...>. (t. 2, b. l. 14).

        Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Ingos Gulbickienės 2019 m. lapkričio 20 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą duomenimis (t. 124, b. l. 12),

<...> Nutarta: ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2-00543-17 dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 184 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, nutraukti nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamųjų Ž. F., L. F., J. L. kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo; dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, nutraukti nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamosios Ž. F. kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo <...> (t. 124, b. l. 97; 12-97).

        19.2. Įrodymų vertinimas

Kaltinamieji kaltės pagal pareikštą kaltinimą nepripažino. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, susijusius su paramos VšĮ „MP“ skyrimu ir gavimu, nenustato, kad ši parama yra atlygis (kyšis) kaltinamajam V. G. už šio pageidaujamą teisėtą veikimą ir poveikį.

Baudžiamosios bylos duomenys (sutartys) patvirtina, jog UAB „JL“ (generalinė direktorė – Ž. F.) buvo sudariusi sutartį dėl lauko reklamos paslaugų su klientu „U“, šiais klausimais (taip pat ir dėl planuotos kampanijos „Ačiū“) V. G. 2015 m. vasario 2 d., 4 d., 9 d., 10 d., 11 d. telefonu bendravo su Ž. F. (Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2017 m. vasario 21 d. protokolas Nr. S6-14-38 (t. 9, b. l. 21)). Sutarties tarp UAB „JL“ (Vykdytojas) ir UAB „M“(Reklamos užsakovas) pagrindu, UAB „M“ už tarpininkavimo atlygį 2015 metais ir 2016 metais teikė Užsakovo klientams lauko reklamos paslaugas, „U“ atliko pirkimo operacijas iš UAB „J“, UAB „M“ (projektų vadovas, konsultantas – L. F.).

Liudytojo L. F. parodymais, jis su Ž. F. anksčiau galvojo apie bendrus meno ir kultūros projektus, pasiteiravo V. G., su kuriuo pabendraudavo, apie galimybę kreiptis į vienus iš didesnių socialinių projektų rėmėjų – UAB koncerną „X“ (liudytojo parodymais – „išeiti“ į „X“ konsorciumą). Praėjus kažkuriam laikui, V. G. jam davė žmogaus telefoną, jį perdavė Ž. F.. Žino, jog Ž. F. gavo finansinę paramą. Jis su sutuoktine pagal susitarimą su Ž. F. nuomojo meno dirbinius, gavo nuompinigius. Pareigūnai jo teiravosi, ar juos grąžino, galbūt galėjo perduoti V. G., tačiau liudytojui tai prasilenkia su bet kokia logika.

Liudytojo L. F. parodymus apie kreipimosi į V. G. faktą ir turinį kaltinamasis V. G. patvirtino. Kaltinamasis nurodė, jog L. F. turbūt paprašė paramos VšĮ, prašė paramos kažkokiai visuomeninei veiklai. Kaltinamasis teigė, jog į Seimo nario pareigas įeina tarpininkavimas prašant paramų, Seimo nariams tenka remti labai daug visuomeninių veiklų, iniciatyvų. Paaiškino, jog VšĮ „MP“ dabar jam yra žinoma, bet tuo metu sužinojo apie ją atsitiktinai, kad ieškanti paramos, tai turbūt perdavė R. K., taip mano, nes neatsimena tos detalės. Kada tai buvo, negali patikslinti. Informaciją jam perdavė, kaip apie meno projektus vykdančią organizaciją, kuri ieško paramos. Nežinojo, kas jos vadovai, net pavadinimo neatsiminė, nes jam buvo tai neaktualu. Po to R. K. vieno pokalbio metu pasakė, kad yra Ž. F., sužinojo iš R. K. apie Ž. F., kad ji susijusi su VšĮ. Atsakė, kad nežino, pasitikslins. Daugiau apie jos veiklą nieko nežinojo, gavo ar negavo tą paramą.

Liudytoja Ž. F. paaiškino analogiškai, kad L. F. 2015 m. gruodį jai pasiūlė kreiptis paramos į R. K., sakė, kad „X“ turi pinigų ir galima kreiptis paramos, jai davė R. K. telefono numerį. Su R. K. susiskambino prieš Kalėdas, o susitiko po Naujų metų. Nurodė, kad ji gavo paramą, išleido, iš 15 000 eurų už 7 000 eurų turėjo nuomotis iš L. meno kūrinius.

Analogiškai apie paramos skyrimo aplinkybes paaiškino kaltinamasis R. K., kuris taip pat pažymėjo, jog paramą VšĮ „MP“ skyrė UAB „M“, ji nebuvo skirta V. G., iš bylos medžiagos matyti, kad ją panaudojo su V. G. nesusiję asmenys.

        Šiuos liudytojų ir kaltinamųjų parodymus atitinka Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. rugsėjo 26 d. protokolo Nr. S6-14-102 duomenys, kuriais nustatyta, kad Ž. F. 2015 m. gruodžio 23 d. skambino R. K., pokalbis vyko nuo 16.02.52 val. iki 16.04.27 val., jo metu Ž. F. prisistatė, paminėjo VšĮ, teiravosi, kokių veiksmų reikėtų paramai gauti, buvo sutarta dėl susitikimo sausio 4 d. (t. 9, b. l. 61). Taip pat, Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. rugsėjo 26 d. protokolo Nr. S6-14-102 duomenimis, užfiksuotas R. K. ir Ž. F. 2016 m. sausio 5 d. pokalbis, kurio metu, paskambinus Ž. F., buvo susitarta dėl susitikimo kitą dieną – rytoj (sausio 6 d.), 2016 m. sausio 11 d. pokalbis, kurio metu Ž. F. patvirtino, jog buvo skambinusi R. K., viską suruošė (visą paketėlį), suderino, kad atveš vairuotojas (t. 9, b. l. 66), 2016 m. sausio 21 d. užfiksuotas bendravimas telefonu tarp J. G. ir R. K., kurio metu kaltinamajam buvo pranešta, jog ant prašymo nėra sąskaitos numerio (t. 9, b. l. 68), vėliau tą pačią dieną užfiksuotas pokalbis tarp R. K. ir Ž. F., kurio metu jis pranešė, jog neparašyta sąskaita, ją galima pranešti jam, elektroniniu paštu (t. 9, b. l. 70), bei apžiūros 2016 m. rugpjūčio 26 d. protokole užfiksuota R. K. 2016 m. sausio 22 d., 14.22 val., žinutė Ž. F. su priedu – 2016 m. sausio 22 d. UAB „M“ lėšų pervedimo nurodymu Nr. 0001381 VšĮ „MP“, 15 000 Eur pagal 2016 m. sausio 22 d. paramos sutartį (t. 24, b. l. 34, 60, 61). Juos atitinka ir Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. rugsėjo 26 d. protokolo Nr. S6-14-102 duomenys, kuriais, 2016 m. sausio 29 d. paskambinusi R. K. Ž. F. jam padėkoja, praneša, kad viską gavo, taip pat apie galimybes bendradarbiauti – apie „L“ generalinį direktorių, kuris norėtų susipažinti, ateityje galimai atsirastų kokių nors veiklų, apie bendrą medijos strategijos galimybę alkoholio draudimo klausimu (t. 9, b. l. 72). Minėtus duomenis atitinka ir liudytojų J. G. bei R. P. parodymai, iš kurių matyti, jog J. G. patvirtino, jog kalbėjo su R. K. apie tai, kokia „M“ finansinė situacija, ar nusimato kokie nors rėmimai, kaip viena iš galimybių buvo užsiminta apie VšĮ „MP“, asmeniškai jam niekas nedavė to prašymo, visi prašymai su visa korespondencija iš ryto būna ant jo stalo, šiai VšĮ paskyrė 15 000 eurų paramą, finansų direktoriui R. P. davė nurodymą, kad paramą šiai viešajai įstaigai galima duoti. Pokalbis dėl paramos „MP“ tarp jo ir R. K. telefonu vyko labiau dėl sąskaitos, nes kai atidavė prašymą finansų direktoriui, šis paklausė, kam padaryti pavedimą. Jis paskambino kolegai R., nes anksčiau buvo kalbėję apie tai, paklausė, ar būtų galima gauti sąskaitos numerį. Atitinkamai, liudytojas R. P. nurodė, jog buvo gautas prašymas dėl paramos VšĮ „MP“, apie paramos dydį nusprendė įmonės generalinis direktorius, jį informavo, pirmiausia buvo prašymas, tada pinigų pavedimas, tada sutartis. Jei neklysta, siuntė pavedimo kopiją ar J. G., ar Ž. (F.), nepamena, ar siuntė R. K. pavedimą dėl paramos pervedimo.

        Pokalbių tarp L. F. ir V. G. turinys, užfiksuotas Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. rugsėjo 26 d. protokolo Nr. S6-14-102 duomenimis, patvirtina, kad bendraudami tarpusavyje šie asmenys derino darbinius – „U“ reklaminės kampanijos (taip pat ir kampanijos „Ačiū“) klausimus. Tokio turinio pokalbiai užfiksuoti 2015 m. gruodžio 23 d. (paminėtina, kad pokalbyje L. F. pasako ir tai: „Sakė, nesulaukė skambučio“, V. G. pasako: „Nu, sakė, ji neprisiskambino“) (t. 9, b. l. 60), 2015 m. gruodžio 28 d. (t. 9, b. l. 63). Darbinio pobūdžio susirašinėjimas 2016 m. sausio 11 d., 12 d. tarp L. F. ir Ž. F. užfiksuotas apžiūros 2016 m. rugpjūčio 26 d. protokolo duomenimis (t. 24, b. l. 29).

        Teisėjų kolegija vertina, kad iš esmės kaltinimas grindžiamas frazėmis, užfiksuotomis kaltinamųjų R. K. ir V. G. pokalbių stenogramose.

        2015 m. lapkričio 30 d. vykusio R. K. ir V. G. pokalbio stenogramoje, pateiktoje specialisto išvadoje, yra užfiksuotos tokios frazės: R. K..: Gerai. O jeigu, jeigu žinai, kas mažiausiai kelia problemų... Jūs turit kokių VŠĮ, kur programas pildytų kažkokias tai /.../? V. G.: VšĮ dabar aš /nežinau/ /.../ /jaunimo organizacijų/, /sudėtingai/, labai keistai atrodys /.../ R. K..: Nu, žiūrėk, nebent tai neracionalu /yra/... V. G.: /Nu, žinok/ /.../... R. K.: Ar per, per tai ir paspręsim? V. G.: Jo, jo. /.../ <...> (t. 13, b. l. 17). 

        R. K. ir V. G. 2015 m. gruodžio 9 d. pokalbio stenogramoje, pateiktoje specialisto išvadoje, taip pat minimas žodis VšĮ: R. K.: Mhm, gerai. Bet tu pasispėk... kažkokias programas, įmones, VšĮ /.../. V. G..: Mhmm. /.../. R. K..: Tai vat, kiti net nemąsto...V. G.: Turiu. R. K.: Turi? V. G.: A tuos. /.../ nežinau, nepasiėmiau. Surasiu tada. R. K.: Jeigu nepasiėmei... V. G.: Kažkurią dieną brūkštelsiu užeisiu... (t. 13, b. l. 48). 

        2015 m. gruodžio 16 d. pokalbio stenogramoje užfiksuota, jog R. K. užduoda klausimą V. G., kuriame mini konkretų asmenį: „Ž. F.... Ž. F., nesako ką nors?“ V. G. patvirtina: „Aha, sako“, kita jo frazė: „Bet aš nežinau, kodėl per ją čia daro“. Šio pokalbio stenogramoje užfiksuota ir tai, jog R. K. nurodo, jog jam reikia su ja susitikti: „Ne, tai čia, čia esmė ne tame, esmė tame, kad...ė-ė...man reikia...aš norėjau paklaust, ar čia taip, antra, man reikia su ja susitikt, nes tinkamas įforminimas“, V. G. nurodo, kad paklaus: „Gerai, aš paklausiu ten“, „Nes ten man atrodo, buvo davę gal jie ir kito žmogaus kontaktus“, po R. K. frazės: „Telefonas tas?“, tęsia: „A-a... tas pats buvo, a ne?“ Taip pat užfiksuota, jog R. K. pasako: „Ta prasme, čia tavo, tavo interesai...“, po V. G. replikos: „Jo“, – „...čia tav... tavo interesas, man reikia kokių /aš/ dokumentam surašyt reikia, sukontaktuot, suantspauduot reikia... nu, maždaug trijų dienų.

        Iš 2016 m. sausio 12 d. pokalbio stenogramos matyti, kad R. K. taip pat mini Ž. (F.): „Su Ž. - jo. Ji man vakar atvežė dokumentus. Tai, aš manau, kad ryt jau pradėsiu tvarkyt ir greit sutvarkysiu. Žymiai, tai... gali, gali, gali žiūrėt.“, po V. G. replikos: „Gerai“, tęsia: „... toliau, ta prasme, kaip, kaip jau ten tau gaunasi šitas... šitas dalykas... šitas dalykas“.

Taigi, keturiuose pokalbiuose, juose ieškant pasiūlymo, pažado, susitarimo duoti ir priimti kyšį, galima suteikti reikšmę šioms R. K. frazėms: „Jūs turit kokių VšĮ, kur programas pildytų kažkokias tai /.../?“, „Ar per, per tai ir paspręsim?“ (2015 m. lapkričio 30 d.), „Bet tu pasispėk... kažkokias programas, įmones, VšĮ /.../.“ (2015 m. gruodžio 9 d.), „Ta prasme, čia tavo, tavo interesai...“ (2015 m. gruodžio 16 d.), atitinkamai, šioms V. G. frazėms: „VšĮ dabar aš /nežinau/ /.../ /jaunimo organizacijų/, /sudėtingai/, labai keistai atrodys /.../“ (2015 m. lapkričio 30 d.), „Bet aš nežinau, kodėl per ją čia daro“ (2015 m. gruodžio 16 d.). Teisėjų kolegija vertina, kad nuoseklaus pokalbio, atitinkančio kaltinimo turinį, neužfiksuota, pavienės frazės, jas analizuojant atskirai, nėra pakankamai informatyvios, nevienareikšmės. Nuojautomis ir prielaidomis išvada dėl asmens kaltės negali būti grindžiama, įrodymų, patvirtinančių pasiūlymą, pažadą, susitarimą duoti ir priimti kyšį, nesurinkta. Darydama šią išvadą teisėjų kolegija atsižvelgia ir į paties valstybinio kaltinimo nenuoseklumą – ikiteisminis tyrimas Ž. F., L. F. ir J. L. atskirtas iš ikiteisminio tyrimo, kuriame įtariamaisiais buvo patraukti E. M., R. K., G. S., Š. G., V. G. ir juridiniai asmenys – UAB koncernas „X“, politinės partijos „Y“ ir „U“, tai yra, neįžvelgta ryšio tarp kaltinamųjų (tuo metu įtariamųjų) R. K., V. G. ir Ž. F., L. F. ir J. L. veikų, be to, šis atskirtas tyrimas ir nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamųjų Ž. F., L. F., J. L. kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo.

Apibendrinus konstatuotina, jog nustačius, kad paramos skyrimui turėjo įtakos R. K., pokalbio metu su V. G. jis mini VšĮ ir Ž. F., visgi nenustatyta jokio ryšio tarp V. G. ir minėtos VšĮ, naudos (atlygio), kurios jis būtų siekęs ar gavęs. Ikiteisminio tyrimo Ž. F. ir L. F. pabaiga šį tyrimą nutraukus taip pat patvirtina, jog ir šių asmenų kaltė dėl neteisėto paramos panaudojimo nenustatyta. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad asmens kaltei įrodyti kelių pokalbių nuotrupų nėra pakankama, bylos duomenų visuma išvados apie kaltinamojo R. K. pasiūlymą, pažadą, V. G. – sutikimą, abiejų kaltinamųjų susitarimą dėl kyšio ir šio kyšio davimą (priėmimą) nepatvirtina. Tokią išvadą sustiprina ir dviprasmiška kaltinimo konstrukcija, kai tapačių veiksmų atlikimas inkriminuotas už du skirtingus kyšius, dviejų skirtingų juridinių asmenų naudai, iš kurių su vienu – VšĮ „MP“, kaltinamasis V. G. nėra susijęs.

Nenustačius, jog buvo pasiūlytas, pažadėtas ir susitartas duoti ir priimti, netiesiogiai duotas ir priimtas didesnės negu 250 MGL vertės kyšis, užmaskuotas kaip 15 000 eurų parama VšĮ „MP“, už V. G. teisėtą veikimą ir pažadą paveikti valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, R. K., UAB koncerno „X“, V. G. veikoje nenustatyta papirkimo, kyšininkavimo ir prekybos poveikiu nusikaltimų sudėčių. Kaltinamieji R. K., V. G., UAB koncernas „X“ išteisintini.

R. K. išteisintinas dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija), 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo XIII-653 redakcija) (10, 11 kaltinimai), kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. V. G. išteisintinas dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (21, 22 kaltinimai), kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Juridinis asmuo – UAB koncernas „X“ (naujas pavadinimas – UAB „X) išteisintinas dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 8 dalį (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2780 redakcija) ir 227 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija), 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 8 dalį (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2780 redakcija) ir 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) (34, 35 kaltinimai), kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

V.

20. Dėl kaltinimo G. S. ir politinei partijai „Y“ piktnaudžiavus tarnybine padėtimi (24 ir 43 kaltinimai)

Kaltinamieji G. S. ir juridinio asmens – politinės partijos „Y“ – atstovas kaltės nepripažino.

Kaltinamasis G. S. parodė, kad, jo įsitikinimu, tikro politiko priedermė – neužsisklęsti savo formaliose pareigose, o bendrauti, klausytis ir imtis iniciatyvos. Remiantis kitų šalių patirtimi, kurią teko ir pačiam betarpiškai patirti, nuo 1990 m. inicijavo kelių organizacijų įkūrimą, tai „LŽ“, G. S. paramos fondas, „PI“, „LC“ ir daugiau, kurios įgyvendino daugybę prasmingų projektų, įtraukė į veiklą šimtus žmonių. Ir dabar, kaip narys, aktyviai dalyvauja nevyriausybinių organizacijų ir vietos bendruomenių veikloje, tai, visų pirma, daro kaip atsakingas ir aktyvus pilietis, o ne dėl to, kad yra politikas. Bendrauja daug ir yra atviras žmogus. Tai yra kiekvieno politiko neatsiejama darbo dalis. Susitikimai yra vieši, nesislapstant. Tuo laikotarpiu buvo partijos pirmininko pavaduotojas, atsakingas už programinius reikalus ir ideologiją. Demokratinės visuomenės kontekste politikai nėra tie žmonės, kurie turi vengti kontakto, kurie turi susigūžę sėdėti už Seimo sienų ir manyti, kad jie patys geriausiai gali žinoti, ko reikia valstybei, kokius sprendimus turi priimti. Politikai yra tie žmonės, kurie iš bendravimo su labai įvairiomis visuomenės grupėmis atranda geriausius sprendimus, jie gimsta iš bendravimo, iš įsigilinimo ir supratimo. G. S. paramos fondas veikia nuo 2005 m., jį įkūrė keliasdešimt mokslo, verslo, nevyriausybinių organizacijų atstovų. Tikslai – pilietinės visuomenės stiprinimas, remiant į tai nukreiptas iniciatyvas ir projektus, visų pirma, prisidedant prie jaunų žmonių ugdymo. Fondas yra finansuojamas išimtinai privačių rėmėjų dėka. Nuo įsikūrimo iki 2016 m. daugiau nei 50 000 eurų parama skirta keliems šimtams projektų, kuriuose dalyvavo keliolika tūkstančių žmonių. Sprendimus dėl tokio lėšų paskirstymo visada priima nepriklausoma fondo valdyba, kurios veikloje jis nedalyvauja dėl galimo interesų konflikto. Kasdienei fondo veiklai vadovauja direktorius. Fondo veikla kasmet audituojama nepriklausomos audito kompanijos, jokių pažeidimų niekada nebuvo nustatyta. Nėra jokių įrodymų, kad fondas veikia kaip nors neteisėtai ar prasilenkdamas su įstatymais. „LC“ įkurtas 2013 m. Steigėjai – penki asmenys. Organizacijos tikslai – (duomenys neskelbtini) vertybių sklaida ir švietėjiška veikla. „LC“, kaip asocijuotas narys, dalyvavo Europos (duomenys neskelbtini) forumo, kuriam priklauso apie 30 panašių organizacijų iš daugiau nei 20 valstybių ir tai yra finansuojama Europos Sąjungos lėšomis, veikloje. Šioje byloje minima parama, kaip ir visa kita gauta parama, buvo naudojama organizacijų veiklai, projektams ir administracijos išlaikymui finansuoti. Pilietiškumo pamokos Lietuvos mokyklose vyko nuo 2014 m. keletą metų ir tai yra didžiausias vykęs tęstinis „LC“ projektas. Jo metu įvairūs žymūs visuomenės žmonės aplankė beveik 300 mokyklų. Susidomėjimas šiuo projektu ir pamokomis buvo milžiniškas. Projekto sėkmė ir buvo būtent tai, kad jose nebuvo kalbama apie politiką, nebuvo dėstomos vadovėlinės tiesos, kas yra pilietiškumas, bet jaunimo autoritetų lūpomis kalbama apie konkrečius pavyzdžius, kaip nebūti abejingam kasdieniame gyvenime, taip skatinant jaunų moksleivių sąmoningumą ir pilietiškumą. Kaltinimo esmę sudaro visos nuo 2014 m. vykusios pilietiškumo pamokos, neaišku, kaip tai siejasi su minima „LC“ gauta parama, kuri buvo gauta 2016 m. sausio pabaigoje ar vasario pirmomis dienomis. Gauta 10 000 eurų „LC“ buvo skirta pilietiškumo pamokų mokyklose organizavimui, taip pat centro direktoriaus R. M. vėluojančiam darbo užmokesčiui padengti. Gautos „X“ lėšos nebuvo skirtos viešųjų renginių organizavimui finansų ir inovacijų klausimais, ir tai patvirtina pateikta medžiaga. Į bylą pateikta Vyriausiosios rinkimų komisijos 2018 m. kovo 15 d. išvados medžiaga rodo, kad tos lėšos su šia byla nėra susijusios, nes tai nėra piniginė parama, kuri buvo gauta iš „X“. Tai yra gauta iš kitų šaltinių. Bankų išklotinės rodo, kad mokėjimai iš „LC“ už įsiskolinimus, rengiant diskusijas, buvo daryti vėliau, didžioji dalis jau po 2016 m. gegužės 12 d. įvykių. Tai patvirtina, kad renginių organizavimas šiuo atveju, kurie yra bandomi susieti su Y, nieko bendro su „X“ gauta parama neturi. Detaliau apie partijos finansavimą niekada nebuvo informuojamas ir pokalbiuose paprastai nedalyvaudavo. Dalyvaudavo formaliuose partijos organuose: valdyboje, rinkimų štabo taryboje, kai buvo narys, kuriose kartas nuo karto būdavo svarstomi klausimai ir apie partijos biudžetą, ir apie rinkimų finansavimą. Balsavimai dėl byloje minimų įstatymų – jo, kaip politiko, kaip Seimo nario, atskaitos tašku buvo vadovavimasis savo supratimu ir atsakomybe, kaip ir dėl kurių įstatymų turi balsuoti ir niekas jokios įtakos nedarė. Seimo (duomenys neskelbtini) frakcija pritarė sisteminiam kredito įstaigų veiklos griežtinimui, kaip ir siūlė Lietuvos bankas. Bet kartu manė, kad įstatymas neturi sužlugdyti teisėtai veikiančio verslo. Š. G. pataisa buvo vienas iš siūlymų, kuriuo mėginta mažinti perteklinę administracinę naštą ir padaryti įstatymą labiau subalansuotu. Net Seimui ir nepritarus Š. G. pataisai, frakcija balsavo už viso įstatymo priėmimą ir mano, kad tai patvirtina, jog Š. G. pataisa nei jam, nei kitiems frakcijos nariams kažkuo išskirtinė ar svarbi nebuvo. Nei dėl vieno byloje minimo įstatymo su juo niekas iš šio koncerno pusės niekada nėra kalbėjęs ir nieko nėra prašęs. Apie galimus „X“ interesus su juo niekas nekalbėjo ir iš partijos kolegų. Nei E. M., nei Š. G., nei kas nors kitas. Tiesiog nei frakcijoje, nei partijoje tokios praktikos nėra ir nebuvo – kalbėtis apie kažkokio konkretaus verslo interesus. Apie tai, kad minimi įstatymai neva rūpėjo „X“, sužinojo jau po 2016 m. gegužės įvykių. Su R. K. pažįstami apie 20 metų, su juo buvo nedažni, kartas nuo karto pasitaikantys susitikimai. 2015 m. spalio 29 d. ir 2016 m. sausio 11 d. susitikimų metu be bendrapolitinių, ekonominių, artėjančių rinkimų temų kalbėjo ir apie teisėtą paramą G. S. paramos fondui ir LC. Tai darė kaip aktyvus pilietis, norint padėti įgyvendinti prasmingas pilietines iniciatyvas ir niekas neprašė to padaryti, niekas neįgaliojo, tai darė vien savo iniciatyva. Su R. K. kalbėjo apskritai apie paramą šių dviejų pilietinių nevyriausybinių organizacijų veiklai, bet kokios įmonės parems, nebuvo kalbos. Lygiai taip pat, kaip ir į kitus verslininkus, planavo kreiptis į R. K. dėl teisėtos paramos rinkimuose vienmandatinėje apygardoje, suprasdamas, kad tai gali daryti fiziniai asmenys. Vienmandatinėse apygardose dalyvaujantys politikai turi dažniausiai sutelkti paramą tam, kad jie galėtų išsileisti minimalią medžiagą, kad organizuotų tam tikrus rinkiminius veiksmus. Žinoma, R. K. buvo vienas iš verslininkų, kurio ketino prašyti paramos. Yra išsiuntęs keliasdešimčiai verslininkų prašymus ir iš dalies iš jų paramos yra sulaukęs. Apie tai, kaip ir su kitais verslininkais, kalbėjo, apie tai yra užsiminęs ir R. K.. Šių susitikimų metu apie jokias neteisėtas paramas kalbos nebuvo. Pokalbiuose yra akcentuojama apie fizinių asmenų paramą, kaip tai numato tuo metu galioję teisės aktai. Šių susitikimų metu apie jokius „X“ ar R. K. svarbius sprendimus ar įstatymus nekalbėjo. Po 2016 m. sausio 11 d. pietų su R. K. informavo G. S. paramos fondo direktorių V. T. ir „LC“ direktorių R. M., kad kreiptųsi į R. K. dėl paramos. Jo žiniomis, parama organizacijoms buvo skirta. Visus tolesnius veiksmus: prašymo pateikimą, sutarčių pasirašymą, tolesnį lėšų paskirstymą ir panaudojimą atliko organizacijų vadovai, o fondo atveju – ir su valdybos sprendimu. Prašymas paramos nevyriausybinėms organizacijoms iš R. K. jokios neteisėtos potekstės neturėjo. Darė tai asmeniškai, kaip pilietiškai aktyvus žmogus, susitikdamas su seniai pažįstamu R. K.. Susitikimo metu, visų pirma, kalbėta, kaip remti idėjų sklaidą ir kitas pilietines iniciatyvas, tai, kas buvo daroma ne tik prieš rinkimus, o daug metų. Yra kalbėjęs su daugeliu verslininkų ir mano, kad tokiu atveju reikėtų klausti, ar tokie susitikimai irgi yra laikytini, kaip turintys piktnaudžiavimo požymių. Nuo 2000 m. yra aplankęs 300-400 įmonių. Jeigu turi asmeninį kontaktą su verslininkais, galbūt jie dar priklauso vienoms ar kitoms asociacijoms, su jais susitinka, klausia. R. K. absoliučiai nebuvo niekuo išskirtinis. Kai 2016 m. rinko sau paramą Seimo rinkimams vienmandatinėje apygardoje, partija jo nerėmė, partijai paramos jis neieškojo, bet telkė paramą tam, kad surinktų apie 18 000 – 20 000 eurų rinkimams. Jį parėmė apie 40 žmonių. Sumos nuo 1 000 eurų iki kelių tūkstančių. R. K. paramos, apie kurią buvo užsiminę, vienmandatinėje apygardoje neskyrė, nes prasidėjo 2016 m. gegužės 12 d. įvykiai ir procesas nutrūko.

Į vakarienę 2015 m. gruodžio mėnesį su D. M., R. K., R. R. ir E. M. buvo pakviestas E. M., dalyvavo, mano, todėl, kad nuo seno yra pažįstamas su D. M. ir R. K.. Anksčiau turbūt porą kartų yra tekę dalyvauti panašiose prieššventinėse vakarienėse. Su D. M. sieja pažintis maždaug 20 metų, artimai nebendrauja. R. R. pažįsta turbūt gerą dešimtį metų kaip teisininką, kuris dažnai lankydavosi Seime, dalyvaudavo įvairiuose renginiuose. Pokalbyje buvo paliestos įvairios temos: apie politiką, ekonomiką, apie kitais metais vyksiančius rinkimus. Šios vakarienės metu apie jokią paramą nebuvo kalbėta. Lygiai taip pat šios vakarienės metu nebuvo jokių prašymų apie jų, kaip Seimo narių, priimamus sprendimus. Negalėjo būti ir nebuvo jokios kalbos apie neteisėtą partijų finansavimą, apeinant įstatymus. Organizacijos, kurios gavo paramą, jokių sąsajų su tiesiogine partine veikla neturėjo, jos daugelį metų veikė, jų veikla buvo nukreipta į tęstinius projektus ir tai buvo visiškai savarankiški žingsniai. Nėra jokio priežastinio ryšio ir tarp jo, kaip pilietiškai aktyvaus žmogaus, prašymų dėl nevyriausybinių organizacijų ir balsavimų Seime. Susitikimas su R. K. spalio 29 d. vyko jo iniciatyva, pakvietė R. K. susitikti. Sausio 11 d. susitikimas galbūt irgi buvo jo iniciatyva kvietimas papietauti. Į vadinamą prieškalėdinį susitikimą gruodžio mėnesį buvo pakviestas E. M.. Spalio 29 d. susitikime buvo užsiminta, kad toks susitikimas vyks, bet tai buvo tik abstraktus užsiminimas iš R. K. pusės.

Apie Greitųjų vartojimo kreditų įstatymo pataisas ir to įstatymo svarstymą Seime atskirai nesidomėjo. Jie puikiai matė, kad būta žmonių, neatsakingai įkliuvusių į greitųjų kreditų žabangus, todėl ir palaikė, ir už galutinį įstatymą, griežtinantį visą kredito organizacijų veiklą, balsavo už. Tai atsimena ir tai jam yra svarbus aspektas. Apie tai, kokios pataisos, kaip jos atsirado, kodėl jos yra registruojamos, su juo niekas nekalbėjo, niekas su juo to nederino. Buvo vienintelis epizodas, kada dar gerokai prieš to įstatymo priėmimą, pusmetis ar daugiau, su juo buvo susisiekusi greitųjų kreditų asociacija. Norėjo šį klausimą pristatyti. Toks susitikimas įvyko. To susitikimo metu pasakė, kad tai nėra jo kuruojama sfera ir po pasitikslinimo frakcijoje informavo, kad (duomenys neskelbtini) komitete dirbantis Š. G. toliau bus atsakingas už šį klausimą. Tuo jo koks nors konkretesnis prisilietimas prie šio klausimo ir baigėsi. Dabar supranta, kad minėtame susitikime buvo susitikęs su G. V.. Buvo susitikę kažkurioje iš kavinių šalia Seimo. Gali būti, kad tai buvo kavinė „Submarinas“. Susitikimas vyko 15-20 minučių. Toje kavinėje gali sutikti 15-20 Seimo narių ir tai yra viena iš vietų, kur žmonės ateina papietauti, kartu vyksta dalykiniai pokalbiai. Ten visiškai demokratiška, atvira vieta. Po kavos atsigėrimo apsikeitė kortelėmis ir susirašė elektroniniu paštu, vienu elektroniniu laišku G. V. su Š. G., matė, kad Š. reagavo, toliau jo susirašinėjimo kontaktas nutrūko. Frakcijoje galbūt dvi kredito įstaigų interesus ginančios asocijuotos organizacijos buvo atvykę pristatyti. G. S. paramos fondas nėra gavęs paramos iš „4finance“. Visiems įvykiams jau įsibėgėjus, kada inventorizavo turimas paramas, matė, kad paramą iš „4finance“ gavo „LC“. Iš G. V. paramos neprašė, paramos gavimo aplinkybių nežino, tai gali pasakyti centro vadovas. Š. G. Vartojimo kredito įstatymo pataisa buvo aptarinėjama frakcijoje tiek, kiek ji buvo trumpai pristatyta tada, kai prieš Seimo posėdžius vyksta frakcijos posėdžiai ir juose peržvelgia darbotvarkę, stabteli ties konkrečiu įstatymu, yra teisininkų suruoštos lentelės, jose matosi ne tik trumpas įstatymo aprašymas, bet ir pateikti pasiūlymai, tos pataisos apibūdinimas. Detaliau ties tuo nebuvo stabtelėta. Bendra frakcijos pozicija buvo palaikyti kreditų įstaigos veiklos sugriežtinimus. Ar šita pataisa griovė visą įstatymo logiką griežtinimo prasme, tikrai jiems taip neatrodė, tai buvo tiesiog jų vieno kolegos, dirbančio viename iš kuruojančių (duomenys neskelbtini) komitete. Tai į tai ir pasižiūrėjo, ir palaikymas buvo. Atskirų pokalbių – kam naudinga, kaip ta pataisa gimė, niekada nebuvo ir apie tai niekada nediskutavo frakcijoje. Lygiai taip pat ir su juo niekas net ir ne frakcijos formate nėra kalbėjęs. Kiek pamena, atskiros diskusijos dėl šios pataisos nekilo ir atskirų pozicijų, kad reikia balsuoti būtinai už vieną ar kitą sprendimą, nebuvo. Kaip taisyklė, jeigu siūlo jų frakcijos kolega, jeigu nė iš vieno frakcijos nario nėra prieštaravimo dėl tos pataisos ir kontraversijos tame nėra dėl kitų aplinkybių, tokiu atveju pataisa keliauja į priekį, nes solidariai vieni kitus palaiko. Š. G. siūlomą pataisą jie suprato kaip tikrai negriaunančią, tik galbūt labiau subalansuoto greitųjų kreditų įstatymo galutinio varianto priėmimui reikalingą pataisą. Ji neatrodė kažkuo išskirtinė. Net ir nepritarus šiai pataisai Seimo salėje, frakcija ir jis asmeniškai balsavo už visą įstatymą be šitos pataisos, kuri nebuvo priimta. Šiuo klausimu su juo niekas nekalbėjo, jis neturėjo jokio intereso klausti ar domėtis, nes jam šis įstatymas buvo vienas iš įstatymų, kuriuos jie turi priimti, bet detalesniame aptarime pagal savo kuravimo sferą nedalyvavo. Utenos plento projekto idėja buvo gera, tačiau dėl sumanymo prisirišti prie sumos, kuri tiek jam, tiek kitiems kolegoms atrodė neadekvačiai didelė, nepadėjo, kad jis būtų priimtas, nes susilaikymas reiškia, kad nėra tarp tų, kurie palaiko. Balsavimą susilaikant ar prieš dėl Utenos kelio nutarimo frakcijoje nulėmė tai, kad pritardami bendrai idėjai, matė per didelę sumą, kurią valstybė įsipareigoja skirti. Tarp pirmo susitikimo, vykusio 2015 m. spalio 29 d., ir antro, vykusio 2016 m. sausio 11 d., kur buvo kalbama apie piniginius reikalus su R. K., jam nebuvo žinoma apie vienų ar kitų įstatymų ar pataisų rūpėjimą R. K. ar „X“. Jam tai nebuvo žinoma ir niekaip tai negalėjo turėti įtakos jo balsavimui. Pokalbiuose, kurie yra užfiksuoti, jokiuose kitokiuose susitikimuose apie tai nebuvo kalbėta nė vienu žodžiu. Pinigų prašymas iš verslininkų tarp politikų yra normali praktika ne tik Lietuvoje bet ir visame vakarų pasaulyje – teisėtai veiklai teisėtos paramos.

Po vakarienės, vykusios 2015 m. gruodžio mėnesį, iš E. M. išgirdo, jis užsiminė apie tai, kad buvo kalbėta apie galimą paramą, suprato, kad buvo kalbama apie paramą, kuri galėtų būti 50 000 eurų dydžio. Perklausė E. M., ar kalbama apie teisėtą paramą, kuri yra leistina, kaip fiziniams asmenims. Suprantant įstatymo reikalavimus, apie jokią kitokią paramą negalėjo būti kalbos. Apie jokią neteisėtą paramą Y jam nėra žinoma. Fiziniai asmenys 10 procentų dydžio visų savo metinių pajamų ribose vienuose ar kituose rinkimuose gali paremti kandidatą arba partiją. Tai natūralu, kad fizinio asmens pajamos, kurios yra pakankamai didelės, leidžia kalbėti apie tam tikrą teisėtą fizinio asmens paramą arba partijai arba kandidatui. R. K., D. M., kaip fiziniai asmenys, turintys pakankamai dideles pajamas, gali remti tiek politikus, tiek politines partijas įstatymų nustatyta tvarka. Įsivaizduoja, kad 50 000 eurų yra suma, kad fiziniai asmenys galėtų paremti. Galima pasiskaičiuoti, pasikelti deklaracijas. Jam svarbiausias aspektas, kad buvo kalbama apie teisėtą paramą, ir jokių abejonių dėl to neturi. Gali patvirtinti, kad buvo kalbama apie paramą partijai, kuri būtų įgyvendinama, kaip leidžia įstatymai, per fizinius asmenis. Apie jokius kitokius neteisėtus būdus nebuvo kalbama ir negalėjo būti kalbos. Nebuvo minima kaip, kokiu būdu ir kada parama bus perduota. Būtent apie fizinių asmenų paramą spalio 29 d. susitikime su R. K. ir kalbėjo. Jis supranta, ką leidžia įstatymas, todėl apie galimą paramą sau, kaip kandidatui, irgi iš fizinio asmens, tikėjosi, kad tokia parama gali būti. Surinko savo rinkimų kampanijai apygardoje lėšas savarankiškai, kaip atskiras politikas, negavęs iš partijos nė euro, būtent iš fizinių asmenų, kurių nemaža dalis yra verslininkai, ir jie aukojo ir rėmė dėl to, kad palaiko jį ir jo idėjas. Kalėdinės vakarienės metu, jam dalyvaujant, apie 50 000 eurų paramą Y pokalbių nebuvo. Po susitikimo iš E. M. išgirdo žinią apie tai, kad gali būti tokio dydžio parama. Nespecifikavo kam, kokia tai yra parama. E. M. irgi tai minėjo, kad ta parama turi būti laikantis įstatymų ir nebuvo kalbos apie jokius grynus pinigus arba neteisėtus ėmimus. Toks yra tiek jo, tiek, galvoja, jog visų (duomenys neskelbtini), supratimas, kad laikantis įstatymų jie prašo paramos, kuri yra teisėta. Tai buvo abstraktus pasakymas apie paramą. Negali pasakyti, kaip buvo formuluojama. Žodžius apie tai išgirdo iš E. M.. Tai buvo trumpas paminėjimas, 1-2 sakiniai, ir tema daugiau nebuvo vystoma ir nebuvo kalbama. Po Kalėdinio susitikimo jis gavo butelį vyno, ko gero, tai buvo iš D. M. rankų. E. M. taip pat gavo dovaną. Buvo maišelis, kas buvo viduje, nežino. Jie susitiko ir bendravo su seniai pažįstamais verslininkais. Šiuo atveju tai buvo simbolinė dovana – vyno butelis, ir tai priėmė kaip asmeninę dovaną. Jis kalbėjosi su R. K. apie 15 000 eurų paramą visuomeninėms organizacijoms, kurios nevykdė jokios su politine kampanija arba su partijos reklama susijusios veiklos, ar šitie 15 000 eurų įėjo į tuos 50 000 eurų, galėtų pasamprotauti, bet nėra tuo tikras, nenorėtų nei klaidinti, nei spekuliuoti.

Dėl to, kad 2016 m. gruodžio 12 d. apklausos (t. 97, b. l. 30) metu paminėjo, kad susitikimo su R. K. metu, R. K. ant popieriaus lapelio parašė skaičių 20 000, į klausimą, ar iš tiesų R. K. ant lapelio parašė skaičių, gali atsakyti, kad buvo epizodas, kuriame kalba, kad užrašys, kokie tikrai skaičiai ten buvo užrašyti, ar jie buvo kaip nors skaidomi ir pan., negalėtų komentuoti. Galbūt tai buvo servetėlė. Neneigs, kad buvo užrašymas ant lapelio. Ar tie 20 000 Eur įėjo į 50 000 Eur sumą, tai nežino, kaip buvo iš tiesų. Tai yra jo pamąstymai, kad galėjo būti taip, turint minty, kad organizacijos, R. K. galvojant apie paramos skyrimą, buvo susijusios su jo ar kitų politikų vardais. Tai buvo galbūt prokuroro išprovokuoti pamąstymai. Pamena, buvo užrašytos tos sumos, apie kurias kalbėjo dėl dviejų organizacijų veiklos parėmimo ir galimos paramos vienmandatinės apygardos rinkimams iš fizinio asmens. Jokių įgaliojimų kalbėtis apie paramas partijai ar rinkimams neturėjo, ėjo kaip G. S. susitikti su R. K. dėl paramos dviem organizacijoms ir tame pačiame kontekste buvo kalbama apie tai, kad kai ateis momentas, kada prasidės oficiali rinkimų kampanija balandžio mėnesio viduryje, kai yra atidaromos specialios sąskaitos, į jas gali būti pervesta teisėta fizinių asmenų parama. Jokios potekstės apie partinę paramą nėra, prašė paramos projektams organizacijų, kurios su Y, kaip partijos, veikla nesusijusios.

        „Y“ atstovas R. J. nurodė, kad politinė partija, įgyvendindama savo tikslus, niekuomet ir su niekuo nederino jokių veiksmų, kurie yra uždrausti Lietuvos Respublikos baudžiamuosiuose įstatymuose, griežtai ir visiškai atsiriboja nuo byloje minimų dalyvių, taip pat ir G. S., veikų, kurias šie asmenys atliko esą politinės partijos vardu ir (ar) naudai, ir (ar) interesais. politinei partijai niekuomet nebuvo žinoma, su šios partijos vadovais ir partijos valdymo organais, šios politinės partijos 2012–2016 m. kadencijos Lietuvos Respublikos Seime frakcija nebuvo derinamas ar kitaip svarstomas klausimas dėl G. S. santykių su UAB koncernu „X“ ir šio koncerno atstovais, ir šio koncerno (jo atstovų) santykių su VšĮ „LS“ ir (arba) G. S. paramos fondu. Jeigu ir G. S. atliko kokius nors veiksmus, kurie yra aprašomi kaltinimuose, tokie veiksmai buvo ir yra nesuderinami su politinės partijos „Y“ principine veikla ir įgyvendinamais uždaviniais. Politinė partija sprendžia, kad nėra jokių objektyvių prielaidų manyti, jog politinei partijai ar jos valdymo organams inkriminuojamu laikotarpiu galėjo ir turėjo būti žinoma, ar kitaip numanoma, kad UAB koncernas „X“ skirs vadinamąją paramą VšĮ „LS“ ir G. S. paramos fondui. Jeigu būtų buvę žinomi ar bent numanomi G. S. kaip juridinio asmens vieno iš vadovų 2015 m. spalio 29 d. – 2016 m. birželio 3 d. galimai neteisėti ir su politinės partijos įstatais, ir ideologija nesuderinami ketinimai ir (arba) veiksmai, politinė partija būtų viešai pareiškusi nepasitikėjimą šiuo partijos nariu, ėmusis priemonių šio asmens narystės politinėje partijoje pabaigai. Juridinis asmuo pareiškė, kad nėra suprantamas kaltinimas politinei partijai dėl piktnaudžiavimo tarnyba, kadangi juridinis asmuo iš esmės kaltinamas tuo, kuo yra kaltinamas ir G. S., kurio neteisėtais veiksmais, kaip nurodoma kaltinamajame akte, didelės neturtinio pobūdžio moralinės, organizacinės bei politinės žalos patyrė ir pats juridinis asmuo – politinė partija „Y“, nes šios politinės partijos veikla, deklaruojami veiklos principai bei vertybės buvo diskredituoti, kilus rezonansui, visuomenėje sumenkintas šios politinės partijos autoritetas ir įvaizdis, prarastas žmonių pasitikėjimas šia politine partija ir taip buvo pakenkta šio juridinio asmens reputacijai. Taigi, paradoksaliai skamba kaltinimai juridiniam asmeniui – politinės partijos kaltė grindžiama G. S. galimai kaltais veiksmais, tačiau dėl kurių didelės žalos buvo padaryta pačiai politinei partijai. Juridinis asmuo yra priverstas daryti išvadą, kad jis yra kaltinamas šioje byloje dėl to, kad nukentėjo nuo politinėje partijoje vadovaujančias pareigas ėjusio fizinio asmens veiksmų. Antra vertus, juridinis asmuo, kaip faktiškai nukentėjęs nuo G. S. veiksmų, kaip kad nurodoma kaltinamajame akte, yra kaltinamas padaręs tą pačią veiką kaip ir G. S., kurio veiksmais didelė žala padaryta Y, o Y veiksmais žalos padaryta valstybei ir Seimui. Taigi, jeigu politinė partija sau žalos nepadarė, o G. S. žalos nepadarė nei valstybei, nei Seimui, o tik politinei partijai, kuri tais pačiais veiksmais kaip ir G. S. sau žalos taip pat nepadarė, vadinasi, niekas niekam didelės žalos nepadarė ir padaryti negalėjo. Bylos duomenimis teisiškai reikšmingas ryšys tarp fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos ir juridinio asmens veiksmų nėra pagrįstas. Šį ryšį galėtų atskleisti juridinio asmens veiklą reglamentuojantys norminiai teisės aktai, organizacinė struktūra, veiklos formavimas, įgyvendinimas ir pan. Tačiau ir šių kriterijų visuma nėra pagrįsta jokiais bylos faktiniais duomenimis. UAB koncerno „X“ pavaldžių įmonių tiesioginis piniginių lėšų pervedimas VšĮ „LS“ ir G. S. paramos fondui rodo, kad politinė partija ir minėtos su G. S. siejamos įmonės visuomet buvo atskiri, savarankiški, vienas kito atžvilgiu jokio įstatyminio ar sutartinio priklausomumo neturintys juridiniai asmenys. Laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 29 d. iki 2016 m. birželio 3 d. politinei partijai, veikiančiai per valdymo organus kaip kolektyvinius partijos atstovus, nebuvo žinoma, kada, kokia suma, kokiu pagrindu, kokia forma, kam, už ką bus sumokamos minėtos piniginės lėšos VšĮ „LS“ bei G. S. paramos fondui. Teiginys, kad G. S. savo ir politinės partijos naudai ir interesais neva nusikalstamai veikė nuo 2015 m. spalio 29 d. iki 2016 m. birželio 3 d. neturi jokio faktinio pagrindo. G. S. niekada, jokia forma (nei tiesiogine, nei netiesiogine) ar būdais nei iš anksto, nei vėliau nederino kaltinimuose nurodomų veiksmų su politinės partijos vadovybe (suvažiavimu, taryba, valdyba ir pan.), kolegialiais valdymo organais. G. S. veiksmus galima išimtinai vertinti kaip atliktus politinei partijai apie tai nežinant, su ja nederinant ar kitaip neinformuojant apie tai, iš kokių lėšų šaltinių yra padengiami atitinkami įsiskolinimai, finansuojami renginiai ir pan. Seime svarstant teisės akto projektų Nr. XIIP-3370(2) ir Nr. XIIP-2013(2) priėmimo klausimus Y frakcijos narių balsų pasiskirstymas išimtinai buvo grindžiamas laisvu ir nepriklausomu Seimo nario mandatu. Juridinis asmuo iki šiol neturi jokių duomenų ar informacijos apie tai, kad G. S. būtų tiesiogiai ar netiesiogiai bandęs daryti įtaką Y frakcijai ar jos atskiriems nariams dėl balsavimo svarstant minėtų teisės aktų projektus. Teiginys, kad 2015 m. spalio 29 d. G. S. su R. K. susitarė, kad UAB koncerno „X“ valdomos įmonės perves pinigines lėšas į G. S. faktiškai valdomų, su politine partija susijusių VšĮ „LS“ bei G. S. paramos fondo sąskaitas ir taip neteisėtai, užmaskuojant kaip paramą finansuos ir politinės partijos veiklą, susijusią su rinkimais į 2016-2020 m. kadencijos Seimą, yra subjektyvaus pobūdžio deklaracija. Kaltinimuose esantys duomenys neleidžia daryti tiesioginės sąsajos su VšĮ „LS“ bei G. S. paramos fondu. Šie juridiniai asmenys veikė kaip savarankiški, nebuvo priklausomi ir nuo jų nepriklausė politinės partijos veikla. politinė partija, vienydama partijos narius, nei instituciniais, nei sutartiniais ar kitokiais ryšiais nebuvo ir nėra susijusi su G. S. veikla, su juridinius asmeniu niekuomet nebuvo derinami G. S. veiksmai teisėkūros klausimais.

        20.1. Įrodymai

Kaltinamasis R. K. parodė, kad jis paskyrė 20 000 eurų, kurie susiję su G. S., 10 000 – viešajai įstaigai „LS“, 5 000 – G. S. fondui ir 5 000 pažadėjo paramą, kaip fiziniam asmeniui. Paramą G. S. fondui ir VšĮ „LS“ paskyrė savo sprendimu ir parašu, įgaliojimų jam pakako. Paramos skyrimas G. S. fondui ir VšĮ „LS“ yra UAB „XM“ generalinio direktoriaus R. K. įsakymas. 5 000 eurų susitarė, kad skirs asmeniškai, kaip fizinis asmuo. Politinei veiklai – 5000 eurų G. S. rinkiminei kampanijai asmeniškai, 15 000 eurų – viešosioms įstaigoms, švietėjiškai veiklai. Kaip užaugęs visiškoje provincijoje, kur į vieną pusę iki artimiausio asfalto buvo 11 km, į kitą pusę – 7 km, tai labai teigiamai vertino tiek G. S., tiek ir kitų Y vadovų švietėjišką veiklą. Tiesiog priminė, kaip svarbu būdavo, kai kas nors atvažiuoja į kaimo mokyklą, kas nors šviesaus, ir tą visą laiką labai palaikė. Be to, taip pat yra dalyvavęs tokioje veikloje, tai buvo VšĮ „C“, yra skaitęs paskaitą Elektrėnų m., skaitęs paskaitą moksleiviams Vilniuje, abi temos buvo – politinės aktualijos, verslas ir politinės aktualijos. Moksleiviai ir pensininkai klausė, ką kalbėjo. 2016 m. gegužės 4 d. pokalbyje su E. M. niekas nieko neprašė ir nežadėjo. Kalbėjo apie teisėtą paramą politinėms atskirų „Y“ kandidatų kampanijoms. Informavo partijos pirmininką, kad „Š. pasiprašė“, „G. pasiprašė“ „V. užrašysim „jei norės“. Minimos preliminarios sumos – tris kartus „po dešimt“ telpa į jo ir E. M. 2015 m. gruodžio 16 d. aptartą sumą „aš – tau – jums – veiklai“ 50 000. Vien 2015 m. deklaruotos pajamos leido skirti 35 000 politinių kampanijų paramai, kitus 15 000 jau buvo skyręs G. S. fondui ir VšĮ „LS“ švietėjiškai veiklai savo, kaip juridinio asmens vadovo, vienasmeniu sprendimu. Tikrai būtų bendromis jėgomis padarę, kad parama atskiriems kandidatams būtų pagal įstatymus. Tik VRK gali nustatyti, ar parama teisėta ar neteisėta ir gali nustatyti tik po to, kai įvyksta rėmimas ir gautų lėšų išleidimas. Komentuodamas 2015 m. spalio 29 d. pokalbio su G. S. stenogramą, pabrėžė, jog užfiksuoti pokalbio įrašo fragmentai, kontekstas nerišlus. Nurodė ir tai, kad pagal kontekstą nesigirdėjo G. S. „ačiū“, nors turėjo būti, jis pervedinėjo 1 procentą. Įstatymas leidžia skirti politinėms partijoms. D. M. yra rodęs dokumentą, kur buvo paskyręs Y keliolika tūkstančių. Pervedinėjo procentus oficialiai, per VMI. Jis daug metų remdavo G. S. fondą ar kažkurią kitą VšĮ. Kalbėjosi apie fizinių asmenų teisėtą paramą politinėms partijoms. Nepaisant pokalbio įrašo kokybės, gali pasakyti, kad jam patiko ir labai teigiamai vertino G. S. ir kitų Y vadovų švietėjišką veiklą provincijos mokyklose. Jau nebedirbdamas „XM“ ir „a“, nuo 2018 m. sausio 2 d. yra asmeniškai suteikęs paramos įvairiems projektams 18 500 eurų sumai. Su G. S. bendradarbiavo ir kitose jo labdaros iniciatyvose. Yra buvęs (duomenys neskelbtini) klubo nariu, to paties klubo nariu buvo ir G. S.. (duomenys neskelbtini) judėjimo tikslas – geri darbai ir parama tiems, kam jos labai reikia. G. S. iniciatyva organizuotuose kasmetiniuose neįgalių vaikų piešinių aukcionuose kokius septynerius metus paaukodavo po keletą tūkstančių. Pusė pinigų atitekdavo globos įstaigai, pusė konkrečiam neįgaliam „mažąjam menininkui“. Dėl savo labdaringos veiklos nė kiek negėda ir dėl savo finansinio indėlio į keletą G. S. labdaringų projektų nė kiek nesigaili. Dėl 2016 m. sausio 11 d. pokalbio su G. S. stenogramos paaiškino, kad buvo kalbama apie paramą švietėjiškai veiklai. Jis, R. K., pasakė sumą – 20 000, G. S. pasakė, kad jam tinka. Kalbėjosi su D. M., bet šis pasakė, kad neįdomu, politikais nepasitiki, kad tai jo asmeninis reikalas. D. M. skeptiškai žiūrėjo į R. Š., G. S.. Jo, R. K., pasakymas „kalbėjomės“ yra susireikšminimas. Ką turėjo galvoje G. S., sakydamas „Tai situacija yra tokia, kad šitam etape galim realizuot per dalį veiklų, per tam tikras rūšis ir priemones“, negali pasakyti, bet mano, kad švietėjišką veiklą. G. S. pasakė, kad biudžetinio finansavimo jiems tikrai neužteks, tam pritarė. „Prašymas be adresato“ reiškia tai, kad, kas yra pelningas ir turi pelno, tas gali paremti. Čia kalbama apie kompanijas, paramą VšĮ „LS“ ir G. S. fondui paskyrė jis, kaip UAB „XM“ generalinis direktorius savo vienasmeniu sprendimu. Toliau kalbama apie G. S. fondą. Jis, R. K., pažįsta V. T. seniai – tai pedagogas, rašytojas, labai šviesus ir pasišventęs vaikų auklėjimui žmogus, skaitė jo knygą. Ne jam spręsti, čia teisėta, neteisėta ar pusiau teisėta, sprendžia VRK. Kita vertus, jie yra politikai, jie ir turi žinoti, kas, kaip ir kur traktuojama. Anksčiau buvo teisėta, dabar neteisėta. Kalbėjo ir apie fizinius asmenis. Fiziniai asmenys gali remti 10 procentų nuo gautų deklaruotų pajamų, susitvarkius tam tikrus formalumus. Jis už 2014 m. galėjo skirti 40 400 eurų paramos vien politinėms kompanijoms. Už 2015 m. – 35 000 eurų.

Liudytojas R. M. parodė, kad pažįsta R. K., keletą kartų apsikeitė paramos sutartimi. E. M. pažįsta geriau ir seniau, buvo bendrapartiečiai, G. S. pažįsta, buvo bendrapartiečiai ir VšĮ steigėjai. Š. G. pažįsta kaip bendrapartietį. V. G. nepažįsta. VšĮ „LS“ 2013 m. balandžio mėn. įsteigė E. M., G. S., R. Š., A. K. ir liudytojas. Jos tikslas buvo ugdyti pilietinę visuomenę, stiprinti demokratiją, dirbti su jaunimu, tai buvo realizuojama per įvairius projektus, pilietiškumo pamokas, viešas diskusijas. VšĮ turėjo tikslus ilgainiui tapti analitiniu institutu, siekė tarptautinio bendradarbiavimo. Tapo (duomenys neskelbtini) forumo asocijuotais nariais, buvo patvirtinti 2015 m. rudeninėje konferencijoje. Teikė projektus, organizavo pilietiškumo pamokas mokyklose, apsilankė virš 300 mokyklų, vykdavo vienas visuomenėje žinomas žmogus arba kažkas iš šou pasaulio, kurie diskutuodavo su jaunimu apie karjeros, studijų galimybes. Buvo organizuotos vasaros stovyklos studentams. Iš karto po steigimo buvo sudaryta sutartis su buhalterinės apskaitos įmone, kuri tvarkė visus finansus, visos gautos pajamos, įplaukos, išlaidos yra matomos banko išrašuose. Jis, kaip vadovas, pasitelkdavo projektų vykdymui, už paslaugas tų pamokų vedėjui buvo mokama, padengiamos tiesioginės išlaidos ar kaip toks honoraras. Kiti geranoriškai prisidėdavo prie projekto įgyvendinimo. Gauta parama yra apskaityta. Buvo per 3 metų laikotarpį virš 20 paramos teikėjų. Įvairiuose miestuose, formatuose buvo organizuojamos viešos diskusijos, pasitelkiant įvairių sričių ekspertus, žinomus žmones. 2016 m. pradžioje buvo gauta parama iš vienos „X“ įmonės, pavadinimo nepamena, 10 000 eurų. Buvo gal 2016 m. sausio pabaiga ar vasario pradžia. Dėl paramos tarėsi G. S. su „X“ atstovais ir ji buvo gauta. Su kuo konkrečiai tarėsi, liudytojui nežinoma, žino tik iš viešos erdvės. Tuo metu nebuvo privalomos paramos sutartys, tiesiog gavo paramą ir viskas. Su R. K. kontaktavo, susirašinėjo, siuntė rekvizitus, tada buvo pasirašoma paramos sutartis. Nežino R. K. pareigų, susitiko „X“ ofise, tai koncernas su įvairiomis veiklomis. Siuntė dėl paramos duomenis sutarčiai ir atvyko pasiimti jau pasirašytą sutartį, tai buvo 2013 m. Siejo daugiau techninio biurokratijos sutvarkymo klausimai, tai pasirašymas paramos sutarties, nusiuntimas rekvizitų. 2013 m. tvarkė sutartį. 2016 m. sutarties nereikėjo, tai ir nebendravo. Liudytojas asmeniškai neatliko jokių veiksmų, kad gautų paramą 2016 m. Dokumentas 2016 m. sausio 12 d. yra liudytojo ruoštas. Parama rūpinosi ne vienas žmogus ir turėjo su liudytojo parašais raštų, neadresuotų konkrečiam paramos teikėjui, todėl galėjo kažkas tą raštą paduoti tam paramos teikėjui be liudytojo. Tokių raštų buvo pasirašęs ne vieną ir ne du. Data kažkokia būdavo, tuo laiku buvo ruoštas ir ne vienas raštas. 2016 metus pradėjo su skolomis, jos susikaupė iš 2015 m. antros pusės. 2016 m. gavo 10 000 iš „X“, netrukus dar iš kažkur gavo paramą ir praktiškai tos lėšos buvo skirtos skoloms likviduoti. Įmonės veiklos sąnaudos – tai buvo vykdomi projektai, apmokėjimai lektoriams, atlyginimams, Sodrai, buvo susikaupęs neišmokėtas atlyginimas. Iki 10 000 eurų paramos iš „X“ VšĮ sąskaita greičiausiai buvo tuščia. Dėl šios paramos su R. K. nesitarė, tarėsi, atrodo, G. S., aplinkybių nežino. Galėjo būti susitikimas, kur galėjo kalbėti apie VšĮ veiklą, kažkokius planus, su G. S. aptarinėti VšĮ veiklą el. laiškais. Su R. K. susitikęs 2016 m. nebuvo, nepamena, ar kontaktavo su juo dėl šios paramos. Tikėjosi tos paramos ir ji buvo pervesta. Kas informavo apie tos paramos susitarimą, negali tiksliai pasakyti. Žinojo, kad G. S. tarsis dėl paramos, o su kuo konkrečiai, negali pasakyti. Turėjo kalbėti su G. S. dėl tos paramos. Teikė paraiškas įvairioms institucijoms finansavimui gauti, bet negavo paramos. Reikėjo įvertinti situaciją, keisti planus, tai ir aptarinėjo su G. tokią situaciją ir ką toliau daryti. Neatsimena, ar G. minėjo, kur eis prašyti paramos. Apie paramą sužinojo, kai atsidarė banko sąskaitą ir pamatė 10 000, iš karto Sodra nusirašė dalį, sumokėjo paslaugų teikėjams ir viskas. Jis dėl šios paramos nesitarė. Parama rūpindavosi ir dalininkai, ir jis, ir žmonės, kuriems tas rūpėjo ir turėjo galimybių prisidėti. Pasirašytų raštų turėjo visi dalininkai. Buvo atvejų, kai jis rašė raštą su konkrečiu adresatu. Parama būdavo tikslams, kurie būdavo įvardinti įstaigos įstatuose ir konkrečiai projektams, nebuvo dar labiau detalizuojama, kokiam konkrečiai atvejui ar renginiui. Parama būdavo įstaigai, jos veiklai, tikslams įgyvendinti. 2016 m. buvo nemažai skolų ir taip susiklostė, kad ta parama nuėjo skoloms padengti. Nurodymų nebuvo, kaip panaudoti šiuo atveju gautą paramą, nes buvo atlyginimas neišmokėtas už 8 ar 9 mėnesius, laukė Sodra, kuri pasiima iš karto savo dalį, kitą dalį sumoka paslaugų teikėjams ir panašiai, tiesiog veiklos sąnaudos. Šiuo atveju nereikėjo jokio nurodymo. Nedalyvavo su Y partija renginiuose 2016 m., niekada nebuvo įvardijamas Y, partija ar panašiai jokiuose jų renginiuose, politiškumo pamokose, tai būdavo tiesiog diskusijos su jaunimu apie jų galimybes, raginimas likti Lietuvoje ir panašiai. Buvo labai vykęs projektas ir griežtai laikomasi nekalbėti apie partijas. Pamatė, kad su pilietiškumo pamokomis 2016 m. geriau daryti pauzę, tai darė viešas diskusijas įvairiomis temomis apie tam tikrus programinius dalykus, tam tikrus siūlymus visuomenei. Perskaičius susirašinėjimą elektroniniu paštu ir išklausius telefoninių pokalbių garso įrašus, liudytojas patvirtino, jog buvo apsikeitimas laiškais, kad G. S. kitą savaitę planuoja susitikti su R. K.. G. S. prašė parašyti ar paklausti dėl paramos, mano, jog parašė ir dėl jos paklausė. Atsakydamas į G. S. žinutę jog atrašys, turėjo omenyje, kad parašys R. K. ir paklaus dėl paramos. Žinutėse R. K. kalbama apie paramos prašymą, tai viešosios įstaigos prašymas skirti paramą įstaigos veiklai įstatuose numatytiems tikslams. Liudytojas nerado ir neprisiminė, kokiu būdu tie dokumentai buvo išsiųsti, todėl negali tiksliai atsakyti, per kokius tarpininkus jie keliavo. Negali pasakyti, kas tiksliai perdavė dokumentus. Paprastai prie prašymo būna išrašas iš Registrų centro, kad yra paramos gavėjo statusas, toks paprastai pridedamas. Ar šiuo konkrečiu atveju buvo pridėta – mano, jog taip. Negali pasakyti, kas perdavė dokumentus R. K.. Nepamena, jog būtų perdavęs R. K. šiuos dokumentus. Prašyme dėl paramos konkreti suma nebuvo nurodyta. R. K., el. paštu siuntė rekvizitus. Tai buvo kažkada sausio mėn. pabaigoje. Dėl frazės „įvykęs faktas“ – toliau pokalbyje yra pasakyta, kad 10 000, t. y. apie paramą. Kalbėjo ir liudytojas iš konteksto G. S. tai pasakė, bet ir anksčiau apie tai buvo kalbėta, todėl ir užsiminė. Neturėjo G. S. kažkaip atsiskaityti. G. S. – įstaigos dalininkas, liudytojas – įstaigos dalininkas ir vadovas, todėl natūralu, kad pasikalbėjo. „S.“ – tai G. L., grupės (duomenys neskelbtini) narys, su jais vedė pilietiškumo pamokas. Taigi kalba buvo apie jį. Nors nepamena tiksliai, bet, matyt, irgi buvo likę įsiskolinimai. Dėl išsireiškimo „dabar jau kaip sakant „biški“ akyse šviesiau pasidarė“ – įsiskolinimas įstaigos vadovo atlyginimo siekė 8 ar 9 mėn. Dėl G. S. išsireiškimo „dabar ten savo išsispręsk nelaukdamas“, t. y. išsimokėk atlyginimą sau. Tą ir padarė buhalterė pervedė atlyginimą per kelis kartus, nes buvo gauta viena parama, po kurio laiko buvo gauta kita parama, ir kai buvo aišku, jog su visais išoriniais klientais ir kitomis įstaigos skolomis yra susitvarkyta, tada liudytojui buvo pervesta. Kadangi dienos limitas nedidelis, tai per kelis kartus ir pervedė vasario mėn. G. S. nedavė leidimo išsimokėti atlyginimo, bet jis žinojo padėtį ir tiesiog paskatino ar paragino. Kai atsiskaito su visais, užtikrina, jog galėtų įgyvendinti projektus, tada matydamas, kad yra kažkiek sukauptų lėšų, išsimoka ir sau atlyginimą. Įstaiga inicijavo viešas diskusijas. Tą pavasarį viešas diskusijas inicijavo Vilniuje. Tai buvo viešas renginys, kuriame diskutuojama apie inovacijas, technologijas ir keliamos įvairios idėjos, kaip tą padaryti, kaip pritraukti į Lietuvą pasaulines kompanijas ir pan. Inicijavo, organizavo ir apmokėjo išlaidas. Lektoriai buvo įvairūs tų sričių ekspertai, moderatoriai irgi buvo pakviesti skirtingi pagal temas į skirtingus renginius. Ten jokių apmokėjimų nebuvo, išlaidos buvo už patalpų nuomą, kavos pertrauką, kokio dydžio, tiksliai nepasakys. Ši diskusija vyko verslo centre „K29“, esančiame Konstitucijos prospekte. Vykdė dvi diskusijas, viena buvo apie finansus, kuri vyko mažesnėje salėje, o kita buvo didesnė, kadangi buvo didelis susidomėjimas, dalyvavo 300 ar net daugiau žmonių. „LS“ padengė organizacines išlaidas: salės nuoma ir kavos pertrauka. Galima sakyti, jog dalyvių maitinimo išlaidos. Bendros išlaidų sumos negali nurodyti. Mokėjo iš „LS“ lėšų. Dėl posakio „krizės režimą įsivedėme“ – po gegužės 12 d. natūralu, kad tapo aišku, jog kreiptis kažkur paramos (duomenys neskelbtini) idėjoms puoselėti nebus galima ir vargu, ar tai bus sėkminga, tai buvo klausimas, kaip pasielgti su tomis neapmokėtomis sąskaitomis, kad neliktų skolingais. Dėl sąskaitų perrašymo Y – tai iš tiesų nieko nebuvo daroma, niekas nieko neperrašinėjo, tai buvo gal samprotavimai ar svarstymai, kaip greičiau susitvarkyti su skoloms, bet paskui pavyko rasti dar vieną ar kitą nedidelį rėmėją ir apmokėti tas sąskaitas, kad įstaiga neliktų skolinga. Sunku pasakyti, kiek buvo likę įsiskolinimų. Dėl apmokėjimo už 2016 m. balandžio 4 d. vykusią diskusiją „(duomenys neskelbtini)“ – mano, kad kažkurią sąskaitą už šį renginį sumokėjo, kai surado rėmėjus gegužės mėn. pabaigoje ar birželio mėn., bet skolingi neliko, nes ieškojo, kaip sumokėti. Dėl diskusijos „(duomenys neskelbtini)“– jie organizuodavo darbą, jei renginys koks didesnis, tai visada pasitelkdavo visuomenininkus, taip ir šitiems renginiams buvo pasitelkta A. A., kuri sutiko pakoordinuoti tų renginių organizavimą būdama Vilniuje, kadangi liudytojui iš (duomenys neskelbtini) sudėtingiau. Kai buvo didesnės apimties renginiai, pagal vienkartinių paslaugų sutartis sumokėdavo tiems žmonėms, šiuo atveju, tai buvo visuomeninė iniciatyva, talkinimas organizuojant šias diskusijas Vilniuje. 2016 m. balandžio 6 d. diskusija buvo apmokėta pilnai, ji nebuvo perkelta Y. Dėl diskusijos, vykusios 2016 m. balandžio 24 d. „(duomenys neskelbtini)“ – negali pasakyti, koks čia ciklas, bet organizavo keturias: švietimas, „Google“, finansai, aplinkosauga. Paskutinė turbūt buvo aplinkosaugos tema. Diskusija „(duomenys neskelbtini)“ vyko „K29“. UAB „R“ yra girdėta, atrodo, abiem atvejais, kai diskusijos buvo organizuotos „K29“, ta pati įmonė teikė tas paslaugas, nes berods jie su tuo verslo centru turi sutartį ir tokias paslaugas užtikrina vykstantiems renginiams. Už visus renginius, kuriuos organizavo, apmokėjo. Šiuose renginiuose dalyvavo Y žmonės, bet tai vieša diskusija. Moderatoriai buvo kviečiami. Į vieną kažkurią buvo kviečiamas VMI vadovas, kitoje kas buvo – nepamena, bet buvo ekspertai. Kai kalbėjo apie finansus, tai tikrai buvo R. V.. Dar buvo žmonių, kurie buvo ir Y atstovai. Diskusija buvo vieša, o kad į tą diskusiją galėjo kviesti komunikuodami (duomenys neskelbtini) ir gal kokį logotipą panaudodami – tai kiekvieno žmogaus iniciatyva. Sunku pasakyti, ar buvo pristatomi Y kandidatai į ministrus, bet tai buvo diskusija apie tam tikras (duomenys neskelbtini) nuostatas ir iniciatyvas. Buvo pristatomi (duomenys neskelbtini) tam tikros programinės nuostatos ar siūlymai Lietuvai ir buvo diskutuojama. Pasisakymai nebuvo derinami su jais, bet buvo principinis (duomenys neskelbtini) požiūris, sakykim į finansų sektorių, ir kokie galėtų būti siūlymai. Čia buvo pasisakymai, diskusijos, ekspertų vertinimai, jų siūlymai, moderatoriaus apibendrinimai – buvo bandymas viešų diskusijų forma rasti naujas idėjas, siūlymus, kurie būtų (duomenys neskelbtini) ir pavyzdžiui, kalbant apie finansus, skatintų ekonominius procesus ir progresą šalyje. Moderatoriaus vaidmuo – apibendrinti visas idėjas ir jas „suguldyti į lentynėles“ ir pan. Y ar kažko atsakingų iš jų apie savo finansinę padėtį neinformuodavo ir šių dalykų jie nežinojo, bet aptardavo šiuos dalykus su įstaigos dalininkais. Renginiai prieš jų organizavimą nebuvo derinami su Y vadovybe.

Liudytojas V. T. parodė, kad pažįsta G. S. nuo 1992-1993 m. kaip bičiulį. Su R. K. pažįstami iš anksčiau, taip pat pažįsta kaip vieną G. S. paramos fondo rėmėjų, yra bendravę. G. S. 2009 m. buvo pakviestas vadovauti fondui, buvo seni pažįstami, jį valdyba nesunkiai patvirtino ir užsiėmė administraciniu darbu. Fondas egzistavo iš rėmėjų, 2 procentų paramos, G. S. buvo vienas iš fondo steigėjų. Jis turėjo administruoti fondą, paramos sutartis, sutartis su rėmėjais, atsiskaitymus, o buhalteriją tvarkė „T“ įmonė, kuriai nešdavo dokumentaciją. Jam priklausydavo metinė ataskaita, dalykinė ataskaita ir kt. Su steigėjais buvo vienas rimtas posėdis per metus, apsitardavo, kokius konkursus skelbs. Kartais lankydavosi renginiuose. Kai kurie fondo darbai buvo projektinio pobūdžio: metinis renginys „(duomenys neskelbtini)“, Kalėdinis krepšinio turnyras. Taip pat būdavo konkursai, pats didžiausias skirtas senjorams, jis buvo respublikinio lygmens. Su tuo daugiausia teko susidurti. Fondas yra gavęs paramą, tai nebūdavo įspūdingos sumos. Gal trečdalis paramos sumos, kuri reikalinga fondo veiklai, buvo iš „X“. Žino, kad tos įmonės buvo susiję su „X“. Dėl paramos ateidavo su prašymu į „X“, eidavo pas R. K., kartais jo nebūdavo. Pas R. K. ėjo 3-4 kartus per visą laikotarpį. Dėl paramos prašymus ruošdavo jis, turėdavo šabloną. Su R. K. susitikti eidavo paskambinęs arba parašęs el. laišką. Dėl to, kad užeis dėl paramos, pranešdavo tiesiogiai R. K., tikriausiai susiskambindavo. R. K. pareigos nelabai žinomos, žino, kad buvo svarbus, kaip ir D. M. su R. R.. Pas D. M. ir R. R. nėra buvęs. Apie 5 000 eurų paramą, atrodo, buvo gavęs žinutę iš G. S., kad galima tikėtis paramos ir atėjo pas R. K. su prašymu. Kas nurodė tokią sumą – 5 000 eurų, neprisimena, gal G. S.. Nėra tikras, ar buvo asmeniškai susitikę, ar paliko prašymą sekretorei. Dėl „M“ paramos prašymą nešė taip pat R. K.. Rėmėjus fondui rasdavo ir jis, bet nebuvo sėkmingas ieškotojas, dažniausiai G. S. pasakydavo, pas ką eiti. Visi prašymai buvo tradicinės formos, pakeisdavo tik įmonės pavadinimą, datas, konkretūs paramos tikslai, terminai prašyme buvo. Tie, kurie juos remdavo, nereikalavo griežtų terminų. Yra buvę atvejų, kad trukdavo lėšų, jo alga vėluodavo. Apie tuščią fondo kasą pranešdavo valdybos nariams, G. S.. Jeigu fondas blogai dirba, tai G. S. kompromitacija. G. S. liudytojui nurodydavo, pas ką kreiptis dėl paramos. Rėmėjus fondui dažniausiai sužinodavo iš valdybos narių arba G. S.. G. S. siūlydamas rėmėjus neaiškindavo, kodėl jie. Būdavo žinia, kad užeitų pas R. K., tą pasakydavo G. S.. Turi būti išklotinė, kur buvo išnaudoti paramos pinigai, pinigus naudojo projektams. Ar buvo kam panaudota 5 000 eurų parama, nepamena, lyg turėjo skolų. Fonde buvo apie 40 įdarbintų žmonių. Šie žmonės nebuvo susiję su politika. Fondo valdyboje dėl lėšų skirstymo spręsdavo valdyba, o G. S. nepriklausė jai. G. S. fondo lėšos nebuvo naudojamos reklamuoti politinę veiklą. Fondo organizuojamuose renginiuose nebuvo skleidžiama jokia reklama, agituojama partija. Buvo 20 ar daugiau stambesnių buvo fondo rėmėjų.

Liudytojas E. G. paaiškino, kad jis buvo G. S. paramos labdaros fondo tarybos dalininkas nuo jo įsteigimo, gal nuo 2010 m., kartą per metus sudalyvaudavo. Dalyvavo minimaliai. Fondas organizuodavo pilietiškumo pamokas mokyklose ir gimnazijose. Apie partijų politiką draudžiama kalbėti mokyklose. G. S. kviesdavo įžymius žmones. Paskui pats G. S. pateikė informaciją, kad „X“ koncerno parama fondui per visą laiką sudarė 9 procentus, o 90 procentų paramos surinkta iš kažkur kitur, iš teisėtų finansavimo šaltinių. „X“ koncerno parama šiam fondui taip pat buvo teisėta. VšĮ „LS“, kiek žino, sukurtas 2013 m. Skaitė spaudoje, kad tarp centro steigėjų E. M., G. S., R. Š., A. K.. Gali būti, kad to centro vadovo R. M. prašymu buvo važiavęs į mokyklą skaityti jaunimui paskaitos, negali komentuoti apie finansavimą.

Liudytoja R. B. parodė, kad pažįsta G. S., E. M. pažįsta kaip buvusį partijos vadovą, Š. G. kaip buvusį Y žmogų, R. K. nepažįsta. Dirbo G. S. padėjėja (duomenys neskelbtini). Su pinigais neturėjo jokių sąsajų, (duomenys neskelbtini) dirbo tik organizacinius darbus, organizuodavo susitikimus su gyventojais. Bendravo tiesiogiai su G. S., rašydavo raštus, protokoluodavo. Gaudavo Seimo nario padėjėjos atlyginimą iš Seimo. Paramos fondas buvo pavadintas G. S. vardu. Dėl G. S. paramos fondo organizuojamų renginių – buvo nuoseklus darbas buvusios padėjėjos, liudytoja atėjo nuo 2008 m., vyko tradiciniai renginiai, kuriuos organizavo, tai krepšinio varžybos, intelektualios viktorinos, sporto šventė. Tiesioginis liudytojos darbas organizuojant šventes buvo registruoti, kas nori dalyvauti, kviesti gyventojus. Šventėse G. S. dalyvaudavo, jis bendraudavo kaip Seimo narys su gyventojais, vaikštinėdavo. Kiekvieno rudens metu vyko tradicinės šventės, 7-8 šventės iš viso per abi kadencijas. Rudens šventės išlaidas apmokėdavo G. S. fondas, bet turėjo ir rėmėjų. Renginio sąmata buvo nedidelė, žmonės geranoriškai prisidėdavo, nebent scenos pastatymas daugiau kainuodavo. 2016 m. neorganizavo rudens šventės, nes G. S. bolotiravosi kitoje apygardoje. Vyriausioji rinkimų komisija dėl tradicinių renginių atsakė, kad gali organizuoti be loterijų, pirkinių ar dovanų, tą ir darydavo. Fondo organizuojamose šventėse nebūdavo politinės reklamos, netgi atsisakė tam tikrų spalvų. Renginiuose nebūdavo partijos ar G. S. atributikos.

Liudytojas P. J. parodė, kad su E. M. nėra pažįstamas, tik vieną kartą bendravo bendroje paskaitoje, R. K., V. G., Š. G., G. S. nepažįsta. Liudytojas gavo žinutę, kad yra daromos paskaitos už pilietiškumą, prašė ją pravesti (duomenys neskelbtini) mokykloje, sutiko, atvažiavo ir pravedė paskaitą apie pilietiškumą ir apie save. Žinutę parašė, jei gerai pamena, S. Š., kelis kartus jis buvo susisiekęs su liudytoju kaip su aktyviu žmogumi. Reikėjo pravesti paskaitą apie pilietiškumą, papasakoti, ką mano apie savo šalį dvyliktokams, papasakoti, kodėl neverta emigruoti. Buvo sutarta suma apmokėjimui už paskaitą ir transporto išlaidas. Buvo sumokėta galimai 200 eurų ir už paskaitą, ir už kelionės išlaidas. Kas apmokėjo, nepamena. Kalbėjo su S. Š. prieš susitariant dėl paskaitos, nepamena, ar ką nors pasakojo, kas organizuoja tokias paskaitas, neatsimena jokios partijos atributikos mokykloje, kas susiję su šios paskaitos vedimu. E. M. sutiko Jurbarke, liudytojas vėlavo į paskaitą, E. M. jau buvo pradėjęs savo kalbą, ką šis kalbėjo, negirdėjo, nes rengėsi savo kalbai. Tada vyko paskaita, pasakojo monologu apie patriotiškumą, tada nusifotografavo su dvyliktokais ir baigėsi paskaita. Kas buvo tuo metu E. M., liudytojui nebuvo žinoma, nežino ir negirdėjo, kokiai jis partijai priklausė. Apie ,,LS“ liudytojui nieko nežinoma, S. Š. jį susirado kaip fizinis asmuo, kodėl buvo apmokėta iš įstaigos sąskaitos, nežino. S. Š. sakė, kad nori jog liudytojas, kaip jaunas žmogus, pakalbėtų apie patriotiškumą su jaunais žmonėmis, apie save, apie savo asmeninę patirtį. Jokiai partijai nepriklauso, partijų renginiuose nėra dalyvavęs. Kalbėjo apie patriotiškumą, kaip jį supranta. Auditorija buvo dvyliktokai mokykloje, apie jokią partiją nekalbėjo. Nepamena, ar S. Š. sakė, kas organizuoja tokias paskaitas. Buvo paviršutiniškai paaiškinta, smulkiau nesiaiškino, idėja patiko ir sutiko. S. Š. pažino kaip žmogų, dirbantį su kultūros reikalais, konkrečiau nieko apie jį nežino. Kaip susijęs su ,,Y“, nežino, atrodo, kad neprisistatė kaip ,,Y“ narys, parašė per socialinius tinklus. Nepamena, kam išrašė sąskaitą. Po renginio priėjo vienas iš vyriškių ir nurodė, kam išrašyti sąskaitą. Prisistatė, bet dabar nepamena, kas toks buvo, davė įmonės rekvizitus sąskaitai išrašyti ir viskas. Sąskaitą išrašė kompiuteriu jau po tos pamokos, gal po kelių dienų. ,,LS“ nežinomas, nesidomėjo, kokia tai įstaiga, išrašė sąskaitą pagal duotus rekvizitus. Liudytojo niekas neprašė kalbėti apie ,,Y“, kas yra ,,Y“, jam nežinoma. Paskaitoje dalyvavo dvyliktokai, gal buvo keli mokytojai. Už tokią paskaitą sąskaitą išrašė pirmą kartą, užsiima kita veikla. Kito apmokėjimo nei 200 eurų nėra gavęs už šią paskaitą. Atvykęs į paskaitą nematė jokios ,,Y“ atributikos aktų salėje.

Liudytojas G. L. parodė, kad pažįsta G. S. ir E. M., su jais santykiai buvo tik darbiniai. 2015-2016 metais kartu su G. S. vedė pilietiškumo pamokas mokyklose, buvo kaip lektoriai, dalinosi darbą per pusę. Dalyvauti pilietiškumo pamokose pasiūlė G. S.. Paskaitas organizavo „LS“. Liudytojas nežino, kaip susijęs G. S. su „LS“, nes su juo susisiekdavo ir atsiskaitydavo už paskaitas R. iš „LS“, jo pavardės neatsimena. Su E. M. yra vieną kartą vedę pamoką. Nežino, ar E. M. susijęs su „LS“. Apie „LS“ liudytojui nieko daugiau nežinoma, tiesiog tai yra eilinis fondas, kuris apmoka paskaitas mokyklose. Paskaitų tema – pilietiškumas. Liudytojas nežino, kokios partijos nariais tais metais buvo G. S. ir E. M., nesidomi politika. Tose pamokose neteko išgirsti, kad būtų minimas Y. Buvo susitarimas, kad nebūtų jokios politikos, jokių reklamų, tai niekada nė vienoje paskaitoje nebuvo minima jokia politinė partija, judėjimas ar kažkoks toks veiksmas. Šnekėdavo tik apie asmeninį žmogaus santykį su valstybe, tiek mokinio, tiek savo pavyzdžiais, visokiausius dalykus, ką gali jaunas žmogus padaryti, kad jo šalis būtų truputėlį geresnė. Nė karto neteko pastebėti simbolikos, susijusios su Y. Tai irgi buvo vienas iš liudytojo prašymų, kad nieko tokio nebūtų, iš anksto perspėdamas visą laiką to prašo visų žmonių, su kuriais dirba. Visuomeniniu patarėju nedirba ir nėra dirbęs. Pilietiškumo pamokų auditorija, klausytojai – tai jauni žmonės, pačių įvairiausių klasių mokiniai, mokykla turbūt labiau spręsdavo, kokius moksleivius leisti į salę, vaikų būdavo daug. Dėl pilietiškumo pamokų programos ir jos turinio liudytojui nebuvo pateikiama apskirtai jokio nei plano, nei prašymo, kaip turi daryti. Liudytojas nežinojo, ar mokamas atlyginimas galėtų būti kažkieno finansuojamas, kas moka, nesidomi. Yra fondai, yra užsakovai. Matė, kam išrašo sąskaitą, žinojo, kad tai yra fondas, toliau net nesidomėjo. Vienintelis G. S. pristatymas, kurį atsimena, įvardijimas kaip buvusio ministro, nė karto nebuvo minima jokia partija. Liudytojas sutiko dalyvauti šiame projekte, nors ir politikai buvo šalia, nes pilietiškumas yra viena iš jo veiklų gyvenime, didžiąją dalį tų veiklų daro labdaringai, jeigu už jas kažkas moka, džiaugiasi galėdamas finansuoti kitas savo tokio pobūdžio veiklas. Atsiskaitymo už darbą lėšų kilmė liudytojui nebuvo žinoma, žinojo, kad fondas apmoka. Liudytojui nebuvo žinomi, kas yra to centro steigėjai ar įkūrėjai. Tų pamokų metu nebuvo jokios nei simbolikos, nei kalbama apie kokią nors politiką. Ta veikla – paskaitų skaitymas, pilietiškumo skleidimas – tai tikrai socialiai naudinga veikla ir tai turėjo teigiamą įtaką paauglių vystymuisi.

Liudytojas R. Š. parodė, kad pažįsta E. M., R. K. ir G. S.. Su E. M. sieja tai, kad pasiūlė bendradarbiauti kartu važinėjant po mokyklas, pažintis su R. K. – bendri reikalai, televizija, su G. S. kartu bendradarbiavo, važinėjo po mokyklas, susitikdavo per renginius. G. S. paskambino dėl pilietiškumo pamokų, pasiūlė prisijungti, nes tai yra apmokamas dalykas, jis sutiko. G. S. paskambino savo vardu, pilietiškumo pamokas, įvardintų abstrakčiai, organizavo (duomenys neskelbtini). Liudytojas taip suvokė, kad čia kaip (duomenys neskelbtini) darė, kaip partija, nes sykį ar du važiavo ir su E. M.. Tos pamokos buvo skirtos ugdyti mokinių pilietišką elgesį. Buvo kalbama apie tai, kaip nepalikti bėdoje ko nors, daug kalbėjo apie iniciatyvą „Darom“. Tai buvo ne politiniai dalykai, iš viso buvo kalbama tik apie pilietiškumą. G. S. būdavo pristatomas įvairiai: „politikas“, „Seimo narys“, kaip tie mokytojai mokėjo, taip ir pristatydavo. VšĮ „LS“ liudytojas išrašinėjo sąskaitas už tas pamokas, kokie nors G. S. ir E. M. ryšiai su VšĮ „LS“ liudytojui nežinomi. Teko vesti pamokas kartu su G. S.. Tose pamokose kalbėdavo dviese, vienas kitą papildydami. G. S. kalbėdavo apie pilietiškumą, kaip, pvz., socialinius tinklus galima panaudoti geriems dalykams, kažkokiai gerai iniciatyvai, kaip galima suburti bendraminčius kažkokiai veiklai, kad kažką mokiniai galėtų pakeisti. E. M. paskaitos dalį liudytojui irgi teko girdėti, taip pat panašiai kalbėdavo, dviese, vienas kitą papildydami. Liudytojui aišku, kad tokia veikla buvo didinamas G. S. ir E. M. žinomumas. Bet koks viešas pasirodymas didina žmogaus žinomumą. Pats, kaip žmogus, kuris dirba televizijoje, su tuo susiduria ir žino. E. M. buvo pristatomas panašiai, kaip G. S., „politikas“ arba „Seimo narys“. Tose pamokose jokia simbolika nebuvo naudojama. Į pamokas liudytojas atvykdavo G. S. arba E. M. transportu, niekada nėra matęs autobuso su simbolika. Yra važiavęs į tokias pamokas su M. A., turinys pilietiškumo pamokų nesiskyrė. Pilietiškumo pamokų auditorija – tai buvo vyresnių klasių mokiniai. Liudytojui neteko turėti reikalų su „Y“, nesidomėjo pinigų, kuriuos jam mokėjo už tas pamokas, kilme ir tuo, kas finansuodavo tą centrą. Nuo tų pamokų iki naujų Seimo rinkimų buvo likę maždaug metai. Apie politines aktualijas nekalbėdavo, tik apie pilietiškus dalykus, kaip juos suvokia.

Liudytoja R. V. parodė, kad pažįsta R. K., E. M. ir G. S.. Diskusija ,,(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. kovo 24 d. vyko (duomenys neskelbtini), liudytoją pakvietė A. A., tuometinė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė, gal kažkokio komiteto pirmininkė. Pasikvietė dėl partinių reikalų, dėl programinių dalykų, nes liudytoja yra (duomenys neskelbtini) pažiūrų, pakvietė skaityti pranešimą apie valstybės biudžetą, jo sudarymo principus, gaires, pakvietė partijos vardu, nuo senų laikų juos vadino (duomenys neskelbtini). Kas buvo iš dalyvių – neatsimena, gal partijos nariai. Esmė buvo šviesti partijos narius, kad jie laisvos rinkos ir (duomenys neskelbtini) liniją atspindėtų taip, kaip yra ideologiškai pagrįsta iš šaltinių, gal mokslinių darbų, kurie yra sukurti. Apie VšĮ, kuri būtų susijusi su ta diskusija, liudytojai nežinoma, šią paskaitą skaitė neatlygintinai. Užsiėmė tuo metu individualia veikla, darbas buvo skaityti pranešimus, vesti paskaitas, seminarus, mokymus, detaliai vedė apskaitą, bet nėra gavusi atlygio iš VšĮ, kuri užsiima ne mokymų veikla. Liudytoja turėjo paruoštą pranešimų skaidrių projektą, jį šiek tiek adaptavo, pakoregavo pagal auditoriją, orientuojantis į tai, kad tai yra būsimieji Seimo nariai, kad tai yra žmogui, besiruošiančiam dirbti su viešaisiais finansais. Detalių, ar buvo salės apipavidalinimas susietas su paskaita, su jos tema arba jos dalyviais, nepamena. Dalyviai buvo partijos ,,Y“ nariai, nes kai tariasi dėl pranešimo, liudytoja teiraujasi, kas bus auditorija, ir buvo atsakymas, kad tai kolegos partiečiai. Tai atsakė A. A.. Visą laiką vyksta partijos edukavimas, visi nori, kad būtų profesionalūs ir kvalifikuoti žmonės, tai buvo susiję su tos partijos narių edukacija. Tai buvo partijos ,,Y“ narių renginys. Prieš ar po paskaitos liudytojai nėra tekę bendrauti su ,,Y“ vadovais. Kas tuo metu buvo vadovai, net nežino, yra nepartinė. Liudytoja buvo lektorė, atėjusi pristatyti temos, kaip jai buvo sakyta, partijos nariams edukuoti, plėsti jų akiratį, kad jie turėtų supratimą apie valstybės, apie viešuosius finansus, biudžeto sudarymą.

Liudytojas R. V. parodė, kad pažįsta G. S., yra draugai, R. K., E. M., Š. G., V. G. pažįstami iš renginių. Atsimena 2016 m. kovo 24 d. diskusiją ,,(duomenys neskelbtini)“, kurioje buvo moderatoriumi. Kiek pamena, tai buvo (duomenys neskelbtini) programinių siūlymų aptarimas, kas pakvietė – tiksliai įvardinti negali, nes neatsimena, kažkas iš organizatorių, iš partijos narių. Buvo aptariami programiniai siūlymai. Dalyvavo ir kalbėjo įvairūs žmonės, tie, kurie priklauso partijai, ir tie, kurie šiaip domisi tomis temomis, gan įvairi auditorija buvo, tie, kas ekonominės politikos temomis domisi, jei neklysta, R. V. irgi tame renginyje dalyvavo. Liudytojo dalyvavimas, jei tiksliai atsimena, buvo neatlygintinas. Liudytojas nesidomėjo tuo, ar VšĮ ,,LS“ buvo kaip nors susijusi su šiuo renginiu. Šis VšĮ pavadinimas girdėtas iš to, ką skaitė viešuose šaltiniuose, atrodo, su G. S. susijusi minėta VšĮ, bet nėra tikras, ar steigėjas, ar kažkokį kitą vaidmenį atlieka, tiksliai nežino. Liudytojui buvo pristatomas šio renginio tikslas – aptarti programines idėjas, artėjant Seimo rinkimams, o moderatoriaus tikslas yra gerai sumoderuoti diskusiją, užduodant aštrius klausimus. Iš to, ką atsimena, buvo svarstoma mokesčių politika, ekonominė politika, kokie turėtų būti nauji veiksmai po Seimo rinkimų, kokios reformos reikalingos. Tai buvo ekonominės politikos klausimai. Neatsimeną, kaip pats renginys buvo pavadintas, iš to, kiek pamena, tai buvo programiniai siūlymai, kuriuos viešai norėjo aptarti (duomenys neskelbtini) partija, taip suprato esmę. Liudytojui atrodo, kad tai buvo savo idėjų pasitikrinimas platesniame formate su įvairiais žmonėmis, įskaitant ir nepriklausančius partijai ir niekaip nesusijusiais su ja. Neatsimena, kaip gavo kvietimą, t. y. žodžiu ar raštu. Tai buvo ,,Y“ partijos programines idėjas aptarti skirtas renginys. Kiek pamena, nebuvo apmokėtas moderavimas. G. S. lyg ir dalyvavo šiame renginyje. Liudytojas neatsimena, ar buvo partinės reklamos simboliai, logotipai tose patalpose.

Liudytojas P. B. parodė, kad pažįsta G. S., E. M., R. K.. V. G. ir Š. G. pažįsta tik iš tolo. Su G. S. buvo darbiniai santykiai, kadangi liudytojas buvo universiteto (duomenys neskelbtini), teko derinti daug klausimų su juo, nes jis buvo ministru. Su E. M. santykiai buvo kaip su partijos lyderiu. Universiteto vadovai dalyvaudavo įvairiuose renginiuose, todėl pažinojo, pabendraudavo, pašnekėdavo, pasidalindavo. Su R. K. daugiau bendraudavo, nes jis buvo „SS“ valdybos narys, būdavo pastovūs posėdžiai, atstovavo vieną iš verslo pusių – UAB „XI“, kaip generalinis direktorius. Liudytojas 2015 – 2016 m. buvo (duomenys neskelbtini) universiteto (duomenys neskelbtini). Atsimena 2016 m. balandžio 4 d. diskusiją „(duomenys neskelbtini)“. Pavadinimas liudytoją nustebino. Daugiau toje diskusijoje buvo kalbama apie aukštąsias technologijas, inovacijas. Gavo kvietimą per savo sekretorę. Labai dažnai dalyvaudavo renginiuose, susijusiuose su inovacijomis, aukštosiomis technologijomis. Negali pasakyti, kas organizavo šį renginį. (duomenys neskelbtini) buvo absoliutus lyderis šioje terpėje, todėl liudytojas dalyvaudavo visur. Dalyvaudavo ir diskusijoje, ir atsakant į klausimus. Kai kuriuos šios diskusijos dalyvius atsimena. Ten tikrai buvo A. G., G. S., M. G. ir dar kažkas, auditorijoje buvo apie 100 – 150 žmonių. Auditorijos dalis buvo iš universitetų, kurie domėjosi ta tematika. Atrodo, kad E. M. nedalyvavo šiame renginyje. G. S. dalyvavo diskusijoje, kalbėjo. Neatsimena, ką atstovavo G. S.. A. G. bandė pristatinėti savo idėjas, kaip jis mato, kaip reikėtų vystyti inovacijas Lietuvoje. Jo kalba buvo besiblaškanti, jis daugiau pristatinėjo savo mintis, kaip jam atrodo. Nežino, ką A. G. atstovavo, gal (duomenys neskelbtini). Kol liudytojas dalyvavo diskusijoje, ji nebuvo susijusi su „Y“, politinių klausimų nebuvo. Klausimų tematika buvo tokia: kam reikalingos Lietuvai aukštosios technologijos, ar universitetams reikalingos naujos investicijos vystyti inovacijas. Tokių minčių buvo pasakyta, kad (duomenys neskelbtini) turi savo programoje tą ir tą, bet ar tai buvo reklaminė, tikriausiai, kad ne, daugiau čia buvo tematinė diskusija. Šiame renginyje nebuvo naudota „Y“ simbolika. Liudytojui atrodo, tame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo didelė erdvė, ant sienų nebuvo jokių plakatų, buvo gana tuščia, bent nepastebėjo. VšĮ „LS“ liudytojui negirdėta, šis pavadinimas nesisietų su nurodyta diskusija. Liudytojo dalyvavimas buvo neatlygintinas. Liudytojas nebuvo susijęs su „(duomenys neskelbtini) partija“. Nuo 1998 m. yra formalus „(duomenys neskelbtini) partijos“ narys ir su kitomis partijomis ryšių neturėjo. Liudytojas nesijautė, kad dalyvavo renginyje, kuris būtų propagandinio, agitacinio pobūdžio, tai buvo paprasčiausia diskusija inovacijų ir aukštųjų technologijų srityje. Detalių neatsimena, kaip prisistatė ir save įvardijo G. S. ir A. G.. Atrodo, kad pirmasis prie mikrofono priėjo G. S. ir pradėjo kalbėti, kas yra svarbu toje tematikoje. Konkretaus prisistatymo, kad jie atstovauja partijai, neatsimena. Diskusija lyg ir buvo susijusi su (duomenys neskelbtini) programinėmis nuostatomis ir apie tai buvo sakyta diskusijos metu, tas renginys liudytojui užsifiksavęs, kaip inovacijų ir aukštų technologijų.

        Liudytojas M. G. parodė, kad pažįsta G. S., su juo yra tekę ne kartą bendrauti asmeniškai, taip pat pažįsta E. M.. Dėl 2016 m. balandžio 4 d. diskusijos, vykusios „Verslo centre“, gali paaiškinti, kad greičiausiai pakvietė G. S., nes su juo daugeliu temų, kurias liudytojas norėjo pristatyti toje diskusijoje, diskutavę, t. y., kaip turi keistis švietimas Lietuvoje, kaip turi keistis švietimas į tą pusę, kad atsirastų daugiau žmonių, studijuojančių techninius mokslus, ir tie žmonės, išsimokslinę, turėtų galimybę kurti įmones, kurios būtų technologiškai inovatyvios ir gebėtų eksportuoti. Nesigilino, kaip G. S. buvo susijęs su šiuo renginiu. Puikiai žinojo, kad yra susijęs su (duomenys neskelbtini). Liudytoją kvietė, kaip G. S.. Kiek žino, šio renginio organizatoriai buvo (duomenys neskelbtini) jaunimas. Atrodo, kad G. S. dalyvavo. Nemano, kad šis renginys kuo nors siejosi su „Y“ programa. Dalyvavimo tikslas niekaip nebuvo su tuo susijęs, tikslas buvo padiskutuoti ta tema su kiek įmanoma platesne auditorija. Ar tai būtų (duomenys neskelbtini) jaunimas, ar tai būtų kvietimas iš kažkokios kitos politinės jėgos, vis vien būtų ėjęs, nes tos idėjos iš principo yra svarbios. Tiek prieš, tiek po renginio buvo socialinė bendravimo dalis, tai atrodo, kad per ten ir išsiaiškino, kad ten yra (duomenys neskelbtini) jaunimas. Nėra, kad būtų įsiminusi kažkokia simbolika, apipavidalinimas. Nežino dėl skaidrių, susijusių su (duomenys neskelbtini) simbolika, nes jos buvo už nugaros, būdavo sunku sukinėtis ir netgi pamatyti, kas ten yra. Agitacija to renginio tikrai neįvardintų, mano, tai buvo dalykinis techninės, inovatyvios vizijos formavimo renginys. Jame dalyvavo ir atėjo su tomis mintimis, paskatinti bet kurį jauną žmogų, jei jis tik gali, skirti savo laiką savo verslo sukūrimui.

Liudytojas S. Ž. parodė, kad pažįsta E. M., jis buvo ministras, buvo renginiuose susitikę ir kažkada gal įmonėje buvo atvažiavę apsilankyti, su G. S., kiek buvo (duomenys neskelbtini), renginiuose teko bendrauti. Liudytojas neatsimena 2016 m. balandžio 4 d. renginio „(duomenys neskelbtini)“ neatsimena, taip pat ir kas jame buvo svarstoma. Dalyvavo daugelyje renginių apie inovatyvią politiką, inovatyvias idėjas, bet šio konkretaus renginio neatsimena.

        Y atsakingo sekretoriaus R. V. 2017 m. balandžio 25 d. rašto (Vilniaus apygardos prokuratūroje gauto 2015 m. gegužės 22 d.) Nr. 2.5.-(201)-15766 duomenimis (t. 97, b. l. 96), <...> 1) G. S. nedalyvauja politinės partijos „Y“ veikloje – 2016 m. gruodžio 5 d. sustabdė savo narystę partijoje, 2017 m. balandžio 24 d. išstojo iš partijos; 2) G. S. politinėje partijoje „Y“ užėmė šias pareigas: nuo 2006 m. vasario 25 d. iki 2015 m. spalio 24 d. valdybos narys, (duomenys neskelbtini); nuo 2015 m. spalio 24 d. iki 2016 m. birželio 11 d. valdybos narys, (duomenys neskelbtini) (t. 97, b. l. 96).

        Valstybinės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro departamento 2016 m. spalio 6 d. rašto Nr. (1.11.6.)s-5892 duomenimis (t. 101, b. l. 2), pateiktos patvirtintos Y (kodas (duomenys neskelbtini)) dokumentų kopijos iš Juridinio asmenų registro (t. 101, b. l. 2), kurių duomenimis, G. S. Y kolegialaus valdymo organo narys paskirtas 2013 m. spalio 6 d. (t. 102, b. l. 100), įgaliojimų pabaigos data – 2015 m. spalio 24 d. (t 102, b. l. 129). Prašymo registruoti juridinių asmenų registre duomenimis (t. 102, b. l. 121), steigimo dokumento data 2015 m. spalio 24 d., G. S. paskirtas (išrinktas) valdybos nariu 2015 m. spalio 24 d. (t. 102, b. l. 124).

        Y įstatų, priimtų VII-ajame Y suvažiavime (duomenys neskelbtini) (t. 102, b. l. 120) (juridinių asmenų registre įregistruotų 2013 m. lapkričio 22 d.) duomenimis (t. 102, b. l. 109), <...> 57 punktas. Tarybą sudaro: 57.1. Partijos pirmininkas; 57.2. Valdybos nariai; <...> 57.4. Partijos nariai – Seimo nariai, Vyriausybės nariai <...> (t. 102, b. l. 114, 109-120).

        Y įstatų, priimtų VIII-ajame Y suvažiavime (duomenys neskelbtini) (t. 102, b. l. 142) (juridinių asmenų registre įregistruotų 2015 m. gruodžio 15 d.) duomenimis (t. 102, b. l. 131), 57 punktas. Tarybą sudaro: 57.1. Partijos pirmininkas; 57.2. Valdybos nariai; <...> 57.4. Partijos nariai – Seimo nariai, Vyriausybės nariai <...> (t. 102, b. l. 136, 131-142).

        Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2017 m. vasario 21 d. protokolo Nr. S6-14-37 duomenimis (t. 8, b. l. 76), slapta užfiksuotas tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. (K.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi G. S. (S.),  vykęs susirašinėjimas SMS žinutėmis.

        2015 m. spalio 27 d., 13.01.35 val., S.: „Sveikas patekęs tarp žiniasklaidos įtakingiausių:) kaip tavo ši sav“ (t. 8, b. l. 77).

        2015 m. spalio 27 d., 13.01.37 val., S.: „aitė?“ (t. 8, b. l. 77).

        2015 m. spalio 27 d., 13.10.57 val. (t. 8, b. l. 77), K.: „Laba, G.. Aciu už sveikinimus. Buciau isgyvenes ir nepatekes. Galiu ketvirtad pietu ar i pavakare vyno. Penktad – pietu. Su vynu“ (t. 8, b. l. 78).

        2015 m. spalio 27 d., 13.32.47 val., S.: „4dienį pavakarė su vynu skamba gerai:) 17?17.30?“ (t. 8, b. l. 78).

        2015 m. spalio 27 d. 13.33.59 val., K.: „Planuojam 17 val. Minciu turi del vietos“ (t. 8, b. l. 78).

        2015 m. spalio 27 d., 14.07.24 val., S.: „Nesugalvoju...“ (t. 8, b. l. 78).

2015 m. spalio 27 d., 14.23.08 val. (t. 8, b. l. 78), K.: „As pagalvosiu. Brukstelsiu ketvirtad. Iki“ (t. 8, b. l. 79).

        2015 m. spalio 27 d., 15.11.32 val., S.: „Ok“ (t. 8, b. l. 79).

        2015 m. spalio 29 d., 09.17.46 val., K.: „Labas rytas. Ka manai jei ESSE, Gedimino pr. 50, salia VAGOS knygyno? R.k“ (t. 8, b. l. 79).

        2015 m. spalio 29 d., 09.30.20 val., S.: „Sveikas, tinka:)“ (t. 8, b. l. 79).

        2015 m. spalio 29 d., 09.30.52 val., K.: „Tai iki 17 val. ten. R.k“ (t. 8, b. l. 79).

        Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. birželio 20 d. protokolo Nr. S6-14-54 (t. 4, b. l. 169) duomenimis, slapta užfiksuotas 2015 m. spalio 29 d. restorane „ESSE“, adresu Gedimino per. 50, Vilniuje, vykęs R. K. ir G. S. susitikimas ir pokalbis. užfiksuoto įvykio pradžia: 17 val. 15 min., pabaiga: 18 val. 20 min. (t. 4, b. l. 170, 177,178, 179,180).

        Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2017 m. liepos 11 d. išvados Nr. 11-1120(17),11-1139(17), 11-1140(17) duomenimis (t. 10, b. l. 135), <…> Tikėtina, kad tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas R. K. balsas (šio asmens pasakytos frazės patikslintoje garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 1 priede, yra pažymėtos „K“). Tikėtina, kad tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas G. S. balsas (šio asmens pasakytos frazės patikslintoje garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 1 priede, yra pažymėtos „S“). Patikslintų tiriamojo garso įrašo <...>fragmentų stenograma yra pateikta šios specialisto išvados 1 priede. Tiriamojo garso įrašo, <...> fragmentai iki pertraukimų ir po jų yra ištisiniai. Garso įrašas, esantis DVD plokštelėje „Verbatim DVD-R“ (Nr. LK-STT14-30RN-16), tyrimams buvo jau nufiltruotas. Tolimesnis pateikto garso įrašo gerinimas nėra tikslingas (t. 10, b. l. 146). Specialisto išvados Nr. 11-1120(17),11-1139(17), 11-1140(17) 1 priedo duomenimis (t. 10, b. l. 147), stenogramoje yra pažymėta: /.../ – vietos, kur pasakyti žodžiai nėra suprantami;/žodis ar frazė/ – vietos, kur dėl pasakytų žodžių kilo abejonių; (frazė) – papildoma informacija. K. – tikėtina R. K. S. – tikėtina G. S..

        „<...> S.: Dar viena tema, kuri, žinai, su rinkimais susiję. K.: Mhm. S.: Partija, kaip tokia, mes, nu, žinai, visai neblogai biudžetus renkamės ir /dar/ gyventojai atskirai neša ir /jums/ asmeniškai /.../, po tą vieną procentą sunešusiems. K.: Nežinau ar tai davė ką nors. S.: /Nu/ /.../ /skaičius/. K.: Nu mačiau, labai /įspūdinga/ suma. S.: Jo, jo. Dar va liko. K.: Mhm. S.: Tai tas džiugina, savo vienmandatininkams /..../ K.: Mhm. S.: /.../, padėt. K.: Supratau. Tai žiūrėk, pas mus čia gresia, nu, ta prasme, gresia, kalėdinė vakarienė, formate turbūt trys ir trys kaž/ur /tai/...Tai...ten labiau partiniu tuo, bet...tau irgi bus, buvo /.../ /padėdavom/ /.../ padėsim/mes/. Turi priemonių visokių, foną turi. (t. 10, b. l. 154). K.: Mhm. Reklamą kokią nors. S.: Ne, tai pagalvotumėm apie tai /kaip/ /.../. Antra vertus... K.: Jo. S.: Žinai yra... K.: Ne, tai esmė yra... S.: ... kas... yra kas gali /tiesiog/ sugriūt, kuris dabar /.../, yra mini dalykai, kurie dabar dar nėra /tiesiogiai, žinai/ rinkiminiai. K.: Tai matai, tiesiogiai rinkiminiams mes per juridinius tiktai... S.: Fizinius asmenis. K.: Savo asmeninių įnašų, žinai, kurie viena vertus, a... S.: Jūsų pirmų asmenų, o gal net ir nebūtų tinkama, a ne? K.: Ne /t/odėl. Mums tai... Nebent jums nepatogu, mums tai nieko tokio. Tik ten, žinai, ten sumos vis tiek tokios, ne, ne tos kur, kaip sakyt, m... S.: /Drąsiai/.... K.: Nes aš mačiau, mačiau E. šypseną, kai mes, man rodos, prieš savivaldą vakarieniavom, negu... kai... S.: Nu, šypsenų tu esi matęs ir daugiau, bet.. <…> (apie 37 min. 54,00 sek. nuo garso įrašo pradžios — antro patikslinto fragmento pabaiga). K.: Į temą įšoko R. ir sakė - jo čia tuos mokesčius fizinių asmenų, kiek įmanoma (neaiškiai), turbūt truputį net nusišnekėjo. Kadangi tu daugiau supranti už (neaiškiai), už R., tai jo, tai ten pasižiūrim ir pagalvok priemones. Dar geriau, jeigu tai laike išsidėsto. Iš fizinių ir juridinių, tai nėra papraščiausia. O realizuot mes pamainom dar galim. (Neaiškiai). S.: (Neaiškiai). K.: Taip, taip, taip. Nepalyginsi, jeigu kiekvienam, tai yra... (Neaiškiai), palauk ten, kur jūs važinėjot po vizitus, pavyzdžiui? S.: Jo, ką mes darom... K.: (Neaiškiai). S.: Ir toliau darom, bet, žinai, yra tiktais niuansas, moralinis tam tikras šituo aspektu, kad... Tai visos Lietuvos mastu mes šitą dalyką darom, bet... <…> (t. 10, b. l. 155) <…> S.: (Neaiškiai), ten E., G., aš, įvairios informacijos (neaiškiai), S., Š.. Tai, viskas tvarkoj. Ką norėjau pasakyt, kad jūs žinotumėt, iš jūsų pusės. K.: Mhm. Jo. O visa ta priemonė, nu, aišku (neaiškiai), realizuoti kažką (neaiškiai) <...> S.: O jūsų atveju, gerai ten... mano vardu fondą turėsim, visokius kitus projektus darom čia, /.../ /M./ vadovaujamas LS. K.: Mhm. S.: Tai, kokius valstybinius /.../, nežinau... K.: Gal mes tada /mokėjom/ /.../. S.: Ne, matai aš... K.: /.../. S.: /.../. K.: Mhm. S.: /.../ K.: Mhm. S.: Mano fondas /.../ K.: Mhm, mes paramos niekada negalim /.../. S.: /Neduodat paramos?/ K.: /.../ Okei. S.: Gal /kaip nors/ /.../ K.: Mes esam ten kur yra sensacija. S.:/…/ K.: Jo, jo. S.: /.../ iš pradžių tikrai/ /.../ K.: Tai čia mes.... mes... ta prasme, mes aa... esam pakankamai lankstūs. Ne visiškai lankstūs, bet pakankamai lai... lankstūs, kad /dalintume/... /Jeigu taip/... S.: /.../ /savo/ /.../ K.: Mhm. S.: /Nes//.../. K.: Tai duokit, aš tik ee... aš taip... tiesą sakant, aš pats E. inicijavau, kad pabandykit iki Naujų metų /apsispręsti/ kada. Matyt, visą tą, /in corpore/, apsitarsime kada. S.: /Nu gerai./ K.: Nežinau ten tavo matymo, tavo personalinio matymo, tavo, tavo, tavo kažkokių tai... pinigai /matojamu/ skaičiais. /.../. Paž... pažiūrim, /.../ projektus dėliojamės. Iš tikrųjų, mes siūlėm iki Kalėdų užsibūni, dabar jau grįžta iš /E./ /bylos/ /.../ mum /ne/reikia /.../ S.: Tai formatas, dar R. pasiimam tada. K.: Tai jūsų, jūsų forma...jūsų format...jūsų pusėj /.../, ka tu /.../ir R. <...>“ (t. 10, b. l. 156).

        Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. lapkričio 3 d. protokolo Nr. S6-14-111 duomenimis (t. 5, b. l. 117), užfiksuoto įvykio vieta: Vilniaus miestas; data: 2015 m. gruodžio 16 d.; pradžia: 18.48 val.; pabaiga: 21.30 val. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuotos informacijos turinys, veiksmų aprašymas ir rezultatai:

        18.48 val., restorane „Meat Steak Hause“, adresu A. J. g. 13, Vilniuje, R. K. sėdėjo prie staliuko ir bendravo su R. R. <...> ir D. J. M. <...>

        19.06 val. į restoraną „Meat Steak Hause“ užėjo E. M. su G. S. <...> kuriame susitiko su R. K., R. R., D. J. M. ir visi penki bendravo sėdėdami prie staliuko.

        20.54 val. R. K. ir E. M. išėjo iš restorano „Meat Steak Hause“ į lauką, ten rūkė ir vaikščiodami kalbėjosi.

        21.02 val. R. K. ir E. M. sugrįžo į restoraną „Meat Steak Hause“, prisėdo prie staliuko, kur sėdėjo D. J. M., R. R. ir G. S. ir pradėjo bendrauti.

        21.27 val. E. M. ir G. S. išėjo iš restorano „Meat Steak Hause“, išeidami E. M. ir G. S. rankose nešėsi dovanų maišelius.

        21.30 val. R. K., D. J. M., R. R. išėjo iš restorano „Meat Steak Hause“. Sekimas buvo baigtas (t. 5, b. l. 118, 119-122).

        Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. liepos 27 d. protokolo Nr. S6-14-67 (t. 5, b. l. 123) duomenimis, slapta užfiksuotas 2015 m. gruodžio 16 d. restorane „Meat Steak Hause“, adresu A. J. g. 13, Vilniuje, vykęs D. J. M., R. K., R. R., E. M. ir G. S. susitikimas ir pokalbis, užfiksuoto įvykio pradžia: 18.48 val., pabaiga: 20.30 val. (t. 5, b. l. 142; 149).

        Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2017 m. vasario 2 d. išvados Nr. 11-1608(16), 11-2663(16), 11-26(17) duomenims (t. 11, b. l. 23), <...> Tikėtina, kad tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas E. M. balsas (šio asmens pasakytos frazės patikslintoje garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 1 priede) <...> tikėtina, kad tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas R. K. balsas (šio asmens pasakytos frazės patikslintoje garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 1 priede) <...> tikėtina, kad tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas R. R. balsas (šio asmens pasakytos frazės patikslintoje garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 1 priede) <...> tikėtina, kad tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas D. J. M. balsas (šio asmens pasakytos frazės patikslintoje garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 1 priede) <...> tikėtina, kad tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas G. S. balsas (šio asmens pasakytos frazės patikslintoje garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 1 priede) <...> Patikslintų tiriamojo garso įrašo, esančio tyrimui pateiktoje DVD plokštelėje „Verbatim DVD-R“ (Nr. LK-STT14-31R-16), fragmentų stenograma yra pateikta šios specialisto išvados 1 priede. Tiriamasis garso įrašas <...> yra ištisinis (t. 11, b. l. 33). Specialisto išvados Nr. 11-1608(16), 11-2663(16), 11-26(17), 1 priedo duomenims, stenogramoje yra pažymėta: /.../ – vietos, kur pasakyti žodžiai nėra suprantami; /žodis ar frazė/ – vietos, kur dėl pasakytų žodžių kilo abejonių; (frazė) – papildoma informacija. K – tikėtina R. K.; D – tikėtina D. J. M.; M – tikėtina E. M.; R – tikėtina R. R.; S – tikėtina G. S.; P – vyras (padavėjas); V – vyras, kurio žodžiai niekam nepriskirti (t. 11, b. l. 34).

        „<...> M.: Tai, vat, tai žinai mes tą puikiai suvokiam, kad čia yra, kaip sakoma, arba mūsų šansas, arba mūsų rizika. R. /.../, nu sako, tikrai norisi nuoširdžiai padėti, žinai, ir, ir nuoširdžiai, kaip sakoma, padaryt, žinai. K.: Bet kuriuo atveju mes jums linkim. M.: Ir ne tik, žinai, /bet/ /.../... S.: O dabar dėl šito jūs norėtumėt, kad mes kažką truputi padarytumėm?... M.: Ne, nu, tai reikia /normaliai/ /.../... <...> R.: Visus metus nieko nedarot. S.: Ne, ne. Bet gerai. Dėl, dėl to paminklo vietos, šiuo atveju. M.: Nu, taip, aš ten paprašiau, /žinai/, kad A. /.../ priimt sprendimą, kad pasišnekėtų, bet dabar reikia tada, žinai, nu, sprendimas būtų visgi Sirvydo tas skveras, o ne... o ne filharmonija <...> (t. 11, b. l. 53) <...> M.: Bet tie nauji, žinok, yra... S.: Bet yra naujų... pavyzdžiui, nebalsavę... ateina prabalsuot ir jauni. M.: Nu, teisingai, jo. S.: Nu vat tas tyrimas gi rodė, kurį mes pasidarėm, kad nu... šituose dvejuose savivaldose ir ypač Europarlamento, buvo pirmąkart balsuojama... D.: /Ne/ /.../ S.: Ne, ne pirmąkart, o... ne/sudėliota/ su jokiom partijom. M.: Bet jis jo, jo, jo. Nu, bet čia tie gal, kurie pirmąkart ateina bals... jauni įgiję rinkimų teises... Ar tu kalbi apie...? S.: /Ir/ /.../ /tie/, kad nebalsuodavo paprastai. M.: Jo, bet... D.: Bet čia logiškai... į metus /trisdešimt/ tūkstančių kokių turėtų atsirast. S.: Apie... D.: Tiek jų baigę... mokyklas /.../... M.: Bet tai gal čia labai didelę prasmę turi tas mūsų projektas, kur /mes čia/ jau... du metus... D.: ...apie trisdešimt...Pirmokų trisdešimt čia kažkur tai.. M.: Kur varom tas pilietiškumo pamokas. Mes praktiškai, va, čia G. daugiausiai... (t. 11, b. l. 59) S.: Mes po dvidešimt tūkstančių per metus pasiekėm tiesioginiam kontakte vyresnių klasių moksleivių. M.: Kurie... ir kada pradėjom važinėti, tai jau jie jau realiai dabar jau su balso teise yra. Nes, nu, kiek jiems buvo septyniolika, a ne? S.: Septyniolika, aštuoniolika. Jie mokyklas baigia beveik devyniolikos dabar. M.: Dabar devyniolikos. S.: Dvylika klasių bus. Tai tas segmentas gerai, bet... natūralu, kad čia, va, miksas įvairių ir... Kad nėra, kad, pavyzdžiui, vat, kaip R. sakai iš tų takelių tik vienas subėga... subėga į mūsų... arba nesubėga. Nu, gerai va L., nu, netraukia, ar ne? Charizmos nėra per daug, jo kaip ir nelabai yra, nes Seime ten tas pats K. ir kiti. Nu, čia aš manau, kad (duomenys neskelbtini) /.../ nėra... <...>“ (t. 11, b. l. 60). <...> /.../ S.: Mhm, mhm. Klausykit, bet tai...mums...mums tos pagalbos gali reikėt. K.: Jo, bet mes sutarėm, kad po rinkimų. <...>“ (t. 11, b. l. 71).

        Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2017 m. vasario 21 d. protokolo Nr. S6-14-37 duomenimis (t. 8, b. l. 76), slapta užfiksuotas tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. (K.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi G. S. (S.), vykęs susirašinėjimas SMS žinutėmis (t. 8, b. l. 77).

        2016 m. sausio 5 d., 12.34.14 val., S.: „Sveikas naujais!“ Kavos ar pietų kada?“ (t. 8, b. l. 80).

        2016 m. sausio 5 d., 14.24.25 val., K.: „Sveikas Naujuose! Gali pietu sek savaite bet kada. Kavos galim ketvirtad ar penktad. Kaip patogiau. R.k“ (t. 8, b. l. 80).

        2016 m. sausio 5 d., 14.47.12 val., S.: „Papietaujam kt pirmadienį?“ (t. 8, b. l. 80).

        2016 m. sausio 5 d., 14.48.15 val., K.: „Tinka. Kuria val ir kur?“ (t. 8, b. l. 80).

        2016 m. sausio 5 d., 15.40.02 val., S.: „12h Forum palace Terrasoj pvz?“ (t. 8, b. l. 81).

        2016 m. sausio 5 d., 15.40.31 val., K.: „Puiku. Iki pirmad“ (t. 8, b. l. 81).

        2016 m. sausio 5 d., 15.50.40 val., S.: „Ok“ (t. 8, b. l. 81).

        Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos 2016 m. gruodžio 9 d. rašto Nr. S-2016-7827 dėl informacijos pateikimo rašto duomenimis, pateikti buvusių Seimo narių E. M. ir V. G. bei Seimo nario G. S. elektroninio pašto informacija laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 16 d. iki 2016 m. gegužės 12 d. (t. 32, b. l. 28).

        Apžiūros 2017 m. kovo 8 d. protokolo duomenimis (t. 32, b. l. 37), <...>apžiūros objektas: Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos pateikto elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) apžiūra <...> apžiūros metu rasti tyrimui reikšmingi elektroninio pašto pranešimai, taip pat G. S., kuris naudojosi elektroninio pašo dėžute (duomenys neskelbtini) ir R. M., kuris naudojosi elektroninio pašto dėžute (duomenys neskelbtini), susirašinėjimas elektroniniais laiškais.

        Siuntėjas: R. M. < (duomenys neskelbtini)>. Laikas: 2016 m. sausio 6 d., 13.43 val. Gavėjas: S. G.. Dalykas: Re: (duomenys neskelbtini) dailininkų susirinkimas. Žinutės tekstas: „Su Naujais, G., Ačiū už laišką. 1. Nei įplaukų, nei bandymų sukontaktuoti ar panašiai, dar nėra. 2. Ok, lauskiu žinių. 3. G. S. nepažįstu, pasiruošęs kontaktuoti. 4. Bandysiu palaikyti kompaniją. 5. Ok, puiku. Aktyvių ir rezultatyvių metų, R.“. Prie pranešimo yra prisegti kiti elektroniniai laiškai (t. 32, b. l. 40, 50).

        2016 m. sausio 6 d., 12.36, S. G. < (duomenys neskelbtini)> rašė: „Sveikas naujaisiais, Prie reikalų: 1. Ar gavome įplaukų šiom dienomis? 2. Pirmadienį susitinku su R. K., pajudės ir šis failas. (t. 32, b. l. 40) 3. Ar pažįsti G. S., (duomenys neskelbtini) savininkę? Noriu suvesti Jus tolimesniems kontaktams. 4. Kitą antradienį 01.12 su S. planuojame lankytis (duomenys neskelbtini) gimnazijose. Mano padėjėja G. derina mokyklas, S kabinsim, kur dar nebuvę. 5. Dėliojamės grafiką iki seimo sesijos pradžios, į porininkus prisikalbinome J. J., sutiko ir be honorarą kol kas, žiūrėsim kaip su eisis. Tiek žinių J G.“ (t. 32, b. l. 41, 50).

        Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. spalio 26 d. protokolo Nr. 18-14-11 duomenimis (t. 6, b. l. 1), atliktas sekimas, užfiksuoto įvykio vieta: Vilniaus miestas, data: 2016 m. sausio 11 d., pradžia: 11 val. 52 min., pabaiga: 11 val. 59 min. <...> 11.52 val., R. K. išvažiavo iš darbovietės, adresu (duomenys neskelbtini), vidinio kiemo, automobiliu „Mercedes Benz GL“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (vairavo vairuotojas). 11.57 val. minėti asmenys automobiliu „Mercedes Benz GL“ atvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie Sporto, pramogų ir verslo centro „Forum Palace“, Konstitucijos pr. 26, Vilniuje. 11.58 val. R. K. išlipo iš minėto automobilio „Mercedes Benz GL“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir 11.59 val. užėjo į Sporto, pramogų ir verslo centrą „Forum Palace“, esantį Konstitucijos pr. 26, Vilniuje. Sekimas buvo baigtas (t. 6, b. l. 2).

        Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. birželio 8 d. protokolo Nr. S6-14-50 (t. 6, b. l. 3) duomenimis, slapta užfiksuotas 2016 m. sausio 11 d., restorane „Terrazza“, adresu Konstitucijos pr. 26, Vilniuje, vykęs R. K. ir G. S. susitikimas bei pokalbis, užfiksuoto įvykio pradžia: 12 val. 15 min., pabaiga: 13 val. 20 min. (t. 6, b. l. 4, 9, 10, 16-19).

        Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2017 m. liepos 12 d. išvados Nr. 11-1167 (17), 11-1168 (17), 11-1169 (17) duomenimis (t. 11, b. l. 91), <...> tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas R. K. balsas (šio asmens pasakytos frazės garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialisto išvados 2 priede, yra pažymėtos „K“). Tiriamajame garso įraše <...> yra užfiksuotas G. S. balsas (šio asmens pasakytos frazės garso įrašo stenogramoje, pateiktoje šios specialiu’ išvados 2priede, yra pažymėtos „S“). Patikslintų tiriamojo garso <...> fragmentų stenograma yra pateikta šios specialisto išvados 2 priede. Tiriamasis garso įrašas <...> yra ištisinis (t. 11, b. l. 104). Specialisto išvados Nr. 11-1167 (17), 11-1168 (17), 11-1169 (17), 2 priedo duomenimis (t. 11, b. l. 109), ) stenogramoje yra pažymėta: /.../ – vietos, kur pasakyti žodžiai nėra suprantami;/žodis ar frazė/ – vietos, kur dėl pasakytų žodžių kilo abejonių; (frazė) – papildoma informacija. K. – R. K. S. – G. S. (t. 11, b. l. 109).

        „<...> S.: Klausyk, o pas tave gan intensyvus grafikas su politikais visokiais turėtų išeit? K.: Kodėl? S.: Su tuo /irgi/... /.../ ten... K.: Ai, jo, jo. S.: /.../... K.: Ne, ta prasme, jis... Oj, jis labai intensyvus. Jis, jis, jis... Labai intensyvus, taip. S.: O tai koks tavo, pavyzdžiui, aš dabar bandau įsivaizduot, vieno iš... ė-ė... tokio koncerno vadovo režimas? Vis tiek tu nebevadovauji jokiom įmonėm. Tu esi kas? K.: Ne dar /.../. Bet šiaip, šiaip - ne. Tai.. S.: Bet tai /.../ rytinės „strielkos“? Kažkokių... Nebėra tokio? K.: Pirmadieniais. S.: Pirmadienį? Savaitiniai? Bet čia jau... akcininkai? K.: A-a... F-f... Nu, jo. /Kadangi/ pas mus akcininkas vienas yra kontroliuojantis, tai kiti akcininkai... tiek kiek turi patariamojo balso, tai taip. O tiesiog tas intensyvumas sąlygotas tai turbūt dėl to, kad... na, ko gero devyniasdešimt aštuoni procentai visų, visų, visų, visų santykių ...yra mano. Taip natūraliai limpa prie media bloko, /.../ media blokas ir santykis... (t. 11, b. l. 115). S.: Su politikais... K.: Jo, jo, jo. Pavadinkim taip, kaip nori... /pavadinkim/... S.: Okej. K.: Kaip nori vadinki dabar. Nes pas mane yra, vat, pavyzdžiui rinkimai du tūkstančiai šešioliktų metų... /...//iššūkis/... S.: Mhm. K.: Tai... tai, tai, tai iš esmės... iš esmės, sakykim taip... ė-ė... S.: O tai žiūrėk... Aš dabar... K.: Aš turbūt tiktais, kadangi... ė-ė... /.../. Tai šitą misiją už mane D. atlieka... šitame etape...<...>“ (t. 11, b. l. 116). „<...> S.: E. man truputį referavo, paprašė tęst pokalbį apie tą, ką jūs parūkyt išėję. K.: Jo. S.: Prieš šventes kalbėjote... Ir to vedinas aš irgi norėčiau truputi aptarti... /.../... K.: Jeigu ką rašysim, va, tie du vaikinai nelabai parinka S.: Gerai. K.: Bet jo, mes galim realizuotis /.../. S.: Kad atskaitos taškas būtų, kokį dydį jūs, kad teisingai būtume supratę vieni kitus, kalbėjot? K.: Mhm. Mes esam taip, mes esam taip sutarę, reiškias... Toliau aš... ė-ė... kaip čia pasakyt, sau prisirašiau, tiksliau mes sau prisirašėm ė-ė... tavo personaliją. S.: Gerai. K.: Tai ta prasme, nežinau, kaip nori, bet personaliai yra taip. S.: Super. Tas vat, irgi svarbu ir tada... K.: Nežinau, tau tinka netinka. S.: Absoliučiai. K.: Bet mes ryte išsiplanavom su kolega D.... taip /.../. S.: Gerai. Ir tada... K.: Ir tada... S.: /Kiek/? K.: ... formos ir... S.: Galėtų būt čia irgi galbūt... įvairiai. K.: Mhm. S.: Tai pradedant dabar... vat irgi nuo tam tikrų susidėliojimų ir.... K.: Mes iniciavom ankščiau šiek tiek dėl to /.../... Šiaip... S.: Tai situacija yra tokia, kad šitam etape galim realizuot per dalį veiklų, per tam tikras rūšis ir priemones. K.: Taip, taip, taip. S.: Kitas etapas, kaip suprantu, reikia tiesiogiai /.../. K.: Mhm. S.: Nes vat, jau reklamines ir visas kitas išlaidas, mes biudžetus turim sau turėt. To biudžetinio... finansavimo mums tikrai neužteks. Ir tada... čia yra klausimas, kaip tai... turėtų, /tas/ vykt... Jeigu dabar mes, pavyzdžiui, turėtumėm... galvot, nu, pavyzdžiui... ė-ė... R. M. tai /.../ dešimt... nu, į tą LS. K.: Mhm. S.: Pasakytumėt, kam prašymus rašyt... ė-ė... K.: Prašymai be adresato. Mes įsirašysim... Prašymai be... S.: Kiek egzempliorių? Vienas? K.: /.../. S.: Du? K.: /.../ į tą patį...į tą patį.... S.: Galbūt taip, šaltiniai skirtingi. K.: Nu, ta prasme, dešimt bent jau kaip apskaitos taškų (t. 11, b. l. 122) S.: Nu. K.: /.../. S.: Taip, sakykime, jeigu dabar galėtų būt artimiausias... K.: Mhm. S.: ... pora savaičių tas dešimt, mes toliau pasitartumėm tarpusavyje. K.: Gerai. S.: Ar dar yra poreikis čia. K.: Gerai. S.: Ir toliau klausimas yra... Šitam etape jeigu galima į mano fondą irgi turėti... K.: Mhm. /.../. S.: Taip. Trys. K.: Gerai, tai ta prasme, tada tegu šitas pas tave dar vis tas, kaip jisai. S.: T.. K.: Tai jis /.../ prašymą ir /.../. Gerai. S.: Tiktai prašymas šiuo atveju būtų, kad tai būtų nu, sakykim... kuo mažiau matytųsi kokie nors dalykai, kas po to mane vestų į interesų konfliktą. K.: Mhm. S.: Kad /administrauju/, gaunu kažkokius ten, nežinau... K.: Mhm. S.: /.../ir taip toliau. K.: Mhm, okej. S.: Tai vat, tai dabartinis tas būtų dešimt... plius trys. K.: Okei. S.: Nu gerai, o dabar dar tiktai supratimui... o kažkokie fiziniai asmenys, jūs įsivaizduojat, modelį, kurie galėtų remti... K.: Mhm. S.: ... realizuojant /.../... K.: Fiziniai asmenys pas mus yra... (Nuo 49 min. 17 s. iki 53 min. 58 s. nuo garso įrašo pradžios pokalbis nesigirdi dėl pašalinių trukdžių). S.: Jis pralošė balsavimą dėl (duomenys neskelbtini) ministro viduj. K.: /.../. S.: /.../ visiškai be jokio navigavimo. K.: Beje, tarp mūsų kalbant, /.../ tai yra labai gerai. /.../ susiruošęs... buvo susiruošęs grįžt ir keršyti visiems, kurie aštuntais ir dvyliktais jo nevertino, nedavertino /.../. S.: Taip, taip, taip, tai šia prasme. K.: Tai yra blogai. S.: M. tikrai yra geriau. K.: Mhm. S.: Visų mūsų matymu... matymu ir taip toliau. K.: /.../. S.: Va, ir ...kita vertus, kaip sakant jis nėra labai jau kertinis, ta prasme, atraminis žmogus. K.: Mhm. S.: Va. K.: tai aš tik paminėjau dėl...dėl to, kad puikiai žinomas /.../, mes su juo visąlaik kartu /.../ (t. 11, b. l. 123) S.: Taip, aš atsimenu. K.: /.../ iki... iki iš esmės iki savivaldos rinkimų, nežinau kaip inkorpore viską, bet su jumis /.../. S.: Bet jisai /.../. K.: /.../. S.: O kita vertus...ė-ė... kai kuriais epizodais neapleido jausmas, kad kai jis tvarko paramą, kad jis kaip sakant ir savęs nenuskriausdavo. Tai čia yra aspektas. K.: /.../. S.: Žinai, tai tiek galiu pasakyti, kad /.../. Tai yra blogai. Ta savybė, na, neleidžia jam stiprint pasitikėjimą juo, žinai. Kai čia rinkimai vyko, jis pradėjo vaikščiot, tu įsivaizduok /.../ pas A. ir aiškint, kas yra... ė-ė... įgaliotas partijos tvarkyt finansus ir reikalus su stambia...stambiais rėmėjais /.../. R. manęs klausia, A. manęs klausia /.../ pasirodo ne, jokių nėra įgaliojimų ir jis labai supyko. K.: Mhm. S.: Dabar, pavyzdžiui, tu ateini /.../ o ne, kaip sakant, dangstaisi tuo, ko... tu neturi... Ir tai yra blogas bruožas. K.: Mhm. S.: /.../ kaip sakant /.../jisai dirba, daro ir padaro. K.: /.../, nes iš tikrųjų per visą tą, per visą tą sakykim /.../. S.: Tai jūsų jis nepavedė? K.: Ne, ne, ir ta prasme, aš atsakau, ta prasme /.../jisai /.../, sakykim, visi /.../ viskas tvarkingai /.../. S.: /.../. K.: /.../. S.: Aš atsimenu, tu man buvau užsiminęs apie B.... kad taip sakant, prieš kažkiek metų pasakojęs, kad su juo bendraujant dalis nueina partijai, dalis /.../ partijai. K.: /.../. S.: A ne? K.: /.../. S.: Mes kažkaip esam įsivedę tokį... kai bent jau ten keturi penki žmonės pasikalbam apie tai, kad žinai, nu, būtų vidiniai kažkokie kontrolės mechanizmai, nes priešingu atveju, žinai, nebūtinai visiem viskas žinoma, bet... vienas... vienas aspektas ir aišku, nu, aš ten kai kuriais atvejais M. vadovaujama institucija tai ten... ta prasme, pinigų aš... ė-ė... /.../ net nedalyvaujant. K.: Jo, jo, jo. S.: Ir taip toliau, tai kiekvienas kažkur ten tais vaidmenimis /.../. Tai tada, sumuojant... ė-ė... K.: Okej. S.: Ė-ė... Randam... Tau gali R. parašyti pats? K.: Jo, /.../. S.: /.../. K.: Mhm. S.: Tai čia bus ir tada T. parašys dėl trijų. K.: Dabar žiūrėk, a-a... jeigu taip gausis, kad aš surasiu kokį gerą juridinį asmenį /.../, aš tavęs atsiklausiu, gali būt, kad bus /.../. S.: Aš tai pasakyčiau kitaip, galim tada penkis padaryt taip, o po to man jau kitam ciklui reikia. K.: Supratau, gerai. S.: Tada per puse gerai, kad man /.../. K.: /.../tai kol kas aš pasilieku tiek, kiek tu sakei, bet jeigu ką aš /.../ kažkaip kitaip <...> (t. 11, b. l. 124) <...>“.

        Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2017 m. vasario 21 d. protokolo Nr. S6-14-37 duomenimis (t. 8, b. l. 76), slapta užfiksuotas tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. (K.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi V. T. (T.), vykęs susirašinėjimas SMS žinutėmis (t. 8, b. l. 77).

        2016 m. sausio 15 d., 9.17.32 val., T.: „Sveiki, cia V. T.. Noreciau uzbegti trumpam. Ar tiktu siandien, kokia 11 val? Arba 14. 15val? Pirmadieni 16:30. Koks laikas butu tinkamas?“ (t. 8, b. l. 81).

        2016 m. sausio 15 d., 9.32.07 val., K.: „Sveikas, V.. Manau kad 11.15 tureciau but vietoj. R.k“ (t. 8, b. l. 82).

        2016 m. sausio 15 d., 9.35.26 val., T.: „Busiu 11.15 V.T.“ (t. 8, b. l. 82).

        2016 m. sausio 15 d. 9.35.46 val., K.: „Iki“ (t. 8, b. l. 82).

        Kratos 2016 m. birželio 10 d. protokolo duomenimis (t. 27, b. l. 103), <...> kratos atlikimo vieta – (duomenys neskelbtini). Asmuo, pas kurį atlikta krata – V. T. <...> (t. 27, b. l. 103) <...> be kitų kratos metu savanoriškai pateiktų objektų, pateiktas rožinės spalvos segtuvas su G. S. paramos fondo dokumentais iš 43 lapų; užrašų knygutė 2016 m. iš 75 lapų (t. 27, b. l. 105, 103-106).

        Apžiūros 2016 m. rugpjūčio 12 d. protokolo duomenimis (t. 27, b. l. 120) <... >Apžiūros objektas – 2016 m. birželio 10 d. kratos metu iš V. T. gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), paimtų dokumentų apžiūra (t. 27, b. l. 121) <...>Apžiūrint užrašų knygutę juodos spalvos viršeliu nustatyta, kad ji susideda iš septyniasdešimt penkių lapų. Užrašų knygutė yra 17,1 cm ilgio ir 9,8 cm pločio. Apžiūrint užrašų knygutės aštuntą lapą nustatyta, kad lapo viršuje dešinėje pusėje atspausdinta „Sausis January 2016“. Lapo viduryje dešinėje pusėje atspausdinta „15 Penktadienis Friday 15/351“, o lapo viduryje mėlynu rašikliu parašyta „11¹5 X su R. K.“ <...> 2. Apžiūrint dokumentus, įsegtus aplanke rožinės spalvos nugarėle nustatyta, kad dokumentai susideda iš keturiasdešimt trijų lapų. Apžiūrint dokumentų trisdešimt septintą lapą nustatyta, kad yra 2016 m. sausio 15 d. G. S. paramos fondo prašymas. Prašyme atspausdinta „Įgyvendindamas savo tikslus ir uždavinius Fondas savo iniciatyva rengia konkursus, projektus ir remia kitų organizacijų, siekiančių panašių tikslų, iniciatyvas. Maloniai kviečiame prisidėti prie mūsų vykdomos veiklos ir skirti Fondui 5000 eurų paramą“. Prašymo apačioje prie atspausdintų žodžių „Pagarbiai Direktorius V. T. G. S. paramos fondas“ yra parašas ir mėlynos spalvos spaudo antspaudas su tekstu „Lietuvos Respublika G. S. paramos fondas Vilnius“. Prašyme nenurodytas adresatas (t. 27, b. l. 121, 120-122, 124).

        Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo 2017 m. balandžio 20 d. protokolo duomenimis (t. 81, b. l. 2) <...> asmuo, iš kurio reikalaujama atiduoti daiktus ir dokumentus – UAB „XM“ direktoriui <...> be kitų reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikti dokumentai (t. 81, b. l. 2-5).        G. S. paramos fondo direktoriaus V. T. 2016 m. sausio 15 d. prašymo duomenimis (t. 81, b. l. 7) <...> Įgyvendindamas savo tikslus ir uždavinius Fondas savo iniciatyva rengia konkursus, projektus ir remia kitų organizacijų, siekiančių panašių tikslų, iniciatyvas. Maloniai kviečiame prisidėti prie mūsų vykdomos veiklos ir skirti Fondui 5000 eurų paramą <...> Priedai: G. S. paramos fondo registracijos pažymėjimo, paramos gavėjo statuso kopijos (t. 81, b. l. 7).

        Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro registravimo pažymėjimo duomenimis, 2015 m. rugsėjo 27 d. įregistruotas G. S. paramos fondas (t. 81, b. l. 8, 10-16).

        Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2017 m. vasario 21 d. protokolo Nr. S6-14-37 duomenimis (t. 8, b. l. 76), slapta užfiksuotas tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi G. S. (S.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. M. (M.), vykęs susirašinėjimas SMS žinutėmis (t. 8, b. l. 77).

        2016 m. sausio 20 d., 17.06.47 val., S.: „Kaip su įplaukom?“ (t. 8, b. l. 82).

        2016 m. sausio 20 d., (t. 8, b. l. 82), 17.07.34 val., M.: „Dar nejuda“ (t. 8, b. l. 83).

        Apžiūros 2017 m. kovo 8 d. protokolo duomenimis (t. 32, b. l. 37), <...> apžiūros objektas: Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos pateikto elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) apžiūra <...> apžiūros metu rasti tyrimui reikšmingi elektroninio pašto pranešimai, taip pat G. S., kuris naudojosi elektroninio pašo dėžute (duomenys neskelbtini) ir R. M., kuris naudojosi elektroninio pašto dėžute (duomenys neskelbtini), susirašinėjimas elektroniniais laiškais.

        2016 m. sausio 22 d., 17.28, „R. M.“ < (duomenys neskelbtini)> rašė: „Labas, G., Tiesiog, kad žinotum, jog jokio progreso nėra. R.“ (t. 32, b. l. 42, 52).

        2016 m. sausio 25 d., 10.22, S. G. < (duomenys neskelbtini)> rašė: „Sveikas, brūkštelk/skambtelk R. K. Ir L..“ (t. 32, b. l. 42, 52).

        Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2017 m. vasario 21 d. protokolo Nr. S6-14-37 duomenimis (t. 8, b. l. 77), slapta užfiksuotas, tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi G. S. (S.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. M. (M.), pokalbis (t. 8, b. l. 83).

        Pokalbio data: 2016 m. sausio 26 d., pokalbio pradžia: 11.39.58 val., pokalbio pabaiga: 11.42.01 val., nuo įrašo 00:00:00 iki įrašo 00:00:13 nereikšmingas pokalbis. „M.: Alio. S.: Labas, R.. M.: Labas. S.: Nu, kaip gyvas? M.: Nu, gyvas, ačiū. S.: Ar tu padarei kokius nors taip sakant mano padrąsintas a...veiksmus? M.: Tai aš nepadrąsintas (protokole – nepardąsintas) parašiau dar penktadienį ryte ar tai ketvirtadienį vakare L., jisai iškart atrašė, kad taip, pasidomėsiu, bet šiuo momentu nieko dar negavau. S.: Aha. M.: Jokio pasidomėjimo rezultatų. O R. aš tiesiog ne...dar ne...nedariau nieko, nes čia to laiko nedaug, nesinori gal biški per daug už...užlipt. S.: Tai bet tu klaustelk. Parašyk žinutę, turėjo, nu, parašyk, nu, turėjo būt taip sakant. M.: Nu, jo, jo, parašysiu. S.: Pateiktas prašymas. M.: Ar pasiekė popieriai ar kaip ten, jo, kažką tai. S.: Jo, ir taip pat ir primenu, kad dar R. su B. buvo, E. su B. buvo kalbėjęs. M.: Mh. S.: Ar ne? M.: Mh. S.: Tai kažkaip reikėtų jis jau yra, manau, begrįžtąs ar grįžęs. Jeigu tu jam parašytum žinutę, kad E.... Ką? M.: Kaip? S.: Tu turi, tu turi B. telefoną? M.: Turiu, turiu. S.: Nu, tai galbūt tu jam irgi galėtum skambtelt, nes aš manau, kad nu, suves ir čia yra taip, taip sakant iš principo irgi jam... (t. 8, b. l. 83) M.: Gerai, o tai tikrai E. yra šnekėjęs? S.: Taip, taip. M.: Gerai, nu, gerai. S.: Nu. Gerai. M.: Tai parašysiu tada. S.: Nu. Nu, ta prasme, noriu taip sakant, kad tavo vidinė būsena ir eilutės neužnulintos būtų. M.: Nu, jo, kažkaip biški užsitempė čia jau. S.: Nu. M.: Tiesą sakant, bet... S.: Gerai. M.: Nu, gyvenimas nesustojo dar, tai judam. S.: Nu, žinai. M.: Ch, ch, ch... Gerai. S.: Bet ne toks gyvenimas turi būt. M.: Gerai. S.: Ir ne už tai kovojom. M.: Gerai. S.: Nu, tvarkoj tada. M.: Gerai. Iki. S.: Gerai, iki. M.: Iki“ (t. 8, b. l. 84).

        Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2017 m. vasario 21 d. protokolo Nr. S6-14-37 duomenimis (t. 8, b. l. 77), slapta užfiksuotas tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. (K.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. M. (M.), vykęs susirašinėjimas SMS žinutėmis (t. 8, b. l. 77).

        2016 m. sausio 26 d., 11.50.02 val., M.: „ai jus pasiekė, ir ar nieko netrūksta? R.“ (t. 8, b. l. 84).

        2016 m. sausio 26 d., 11.51.43 val., K.: „Laba diena, R.. Dokumentai visi, nieko netruksta. Netrukus susitvarkysiu iki galo. R.k“ (t. 8, b. l. 85).

        Apžiūros 2017 m. kovo 8 d. protokolo duomenimis (t. 32, b. l. 37), <...>        apžiūros objektas: Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos pateikto elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) apžiūra <...> apžiūros metu rasti tyrimui reikšmingi elektroninio pašto pranešimai, taip pat G. S., kuris naudojosi elektroninio pašo dėžute (duomenys neskelbtini) ir R. M., kuris naudojosi elektroninio pašto dėžute (duomenys neskelbtini), susirašinėjimas elektroniniais laiškais.

        Siuntėjas: S. G.. Laikas: 2016 m. sausio 26 d., 14.13 val. Gavėjas: R. M.. Dalykas: Re: Baigiantis savaitei. Žinutės tekstas: „supratau“. Prie pranešimo yra prisegti kiti elektroniniai laiškai (t. 32, b. l. 41, 52).

        Siuntėjas: R. M.. Laikas: 2016 m. sausio 26 d., 13.45 val. Gavėjas: S. G. (t. 32, b. l. 41) Dalykas: Re: Baigiantis savaitei. Žinutės tekstas: „Labas, L. sako, kad ten, matyt, nebus. R. susitvarkys. R.“ (t. 32, b. l. 42, 52).

        Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo 2016 m. birželio 10 d. protokolo duomenimis (t. 81, b. l. 65), R. M. iš savo naudojamo elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) atspausdino susirašinėjimą elektroniniais laiškais su R. K., naudojusiu elektroninį paštą „(duomenys neskelbtini)“, tarp kurių yra (t. 81, b. l. 65-66):

        2016 m. sausio 29 d., 13.29 val., R. M. (duomenys neskelbtini) Kam: (duomenys neskelbtini): „Laba diena. Siunčiu duomenis: VšĮ „LS“ (duomenys neskelbtini), AB Swedbank a/s Nr. (duomenys neskelbtini), Įm. kodas (duomenys neskelbtini), Ne PVM mokėtojas, tel. (duomenys neskelbtini), El. paštas: (duomenys neskelbtini), Vadovas R. M., Pašto adresas: R. M., (duomenys neskelbtini). Dėkoju, R.“ (t. 81, b. l. 67).

        2016 m. sausio 29 d., 13.48 val., R. K./XM <(duomenys neskelbtini) > Kam: R. M. <(duomenys neskelbtini):> „Ačiū, gavau. Gero savaitgalio. R.“ (t. 81, b. l. 67).

        2016 m. vasario 1 d., 16.30 val., R. K./XM <(duomenys neskelbtini) > Kam: R. M. <(duomenys neskelbtini)>: „Sveikas, R., Ryt gaudyk. Gero vakaro. R.“ (t. 81, b. l. 67).

        UAB „XM“ generalinio direktoriaus R. K. 2016 m. sausio 29 d. įsakymo dėl paramos suteikimo Nr. IV 16-3 duomenimis (t. 81, b. l. 19), atsižvelgdamas į VšĮ „LS“ (Lietuvos Respublikoje įsteigta ir įregistruota viešoji įstaiga, kurios buveinė yra registruota adresu (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), duomenys apie įstaigą kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre) prašymą dėl paramos suteikimo: 1. Suteikiu 10 000 Eur (dešimties tūkstančių eurų) paramą įstaigos įstatuose numatytai veiklai vykdyti; 2. Įsakau uždarosios akcinės bendrovės „XM“ (duomenys neskelbtini) V. S. pervesti aukščiau nurodyto dydžio paramos sumą į VšĮ „LS“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 81, b. l. 19).

        Danske bank A/S Lietuvos filialo operacijos išrašo duomenimis, 2016 m. vasario 2 d., UAB „XM“ mokėjimo nurodymas iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į VšĮ „LS“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – 10 000 eurų sumai, kurios mokėjimo paskirtis nurodyta – „Parama“ (t. 81, b. l. 27).

        Kratos 2016 m. birželio 10 d. protokolo duomenimis (t. 27, b. l. 20), <...> kratos atlikimo vieta – R. M. gyvenamoji vieta – namas, adresu, (duomenys neskelbtini). Asmuo, pas kurį atlikta krata – R. M. <...> (t. 27, b. l. 20) <...> be kitų kratos metu savanoriškai pateiktų objektų, pateikta VšĮ „LS“ sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 10 d., patvirtintas R. M., 3 lapai (t. 27, b. l. 22, 25, 38-40).

        Apžiūros 2017 m. spalio 16 d. protokolo duomenimis (t. 33, b. l. 184), <...> Apžiūros objektas – VšĮ „LS“, į. k. (duomenys neskelbtini), naudojama banko sąskaita AB „Swedbank“ (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 20 d. sąskaitų išrašai <...> nustatyta, kad 2016 m. vasario 2 d. UAB „XM“ pervedė 10 000 eurų paramą VšĮ „LS“ (t. 33, b. l. 184, 184-185, 194).

        Apžiūros 2017 m. gruodžio 11 d. protokolo duomenimis (t. 34, b. l. 43), <...> Apžiūros objektas – „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialo 2016 m. liepos 7 d. lydraščiu Nr. dnk 1605305 pateikti sąskaitų išrašai <...> Sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu nustatyta, kad 2016 m. vasario 2 d. UAB „XM“ pervedė 10 000 eurų VšĮ „LS“ į sąskaitą AB Swedbank Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtyje nurodant „Parama“ <...> (t. 34, b. l. 44, 43-45, 46).

        UAB „XM“ generalinio direktoriaus R. K. 2016 m. sausio 29 d. įsakymo dėl paramos suteikimo Nr. IV 16-2 duomenimis (t. 81, b. l. 6), atsižvelgdamas į G. S. fondo (Lietuvos Respublikoje įsteigto ir įregistruoto labdaros ir paramos fondo, kurio buveinė yra registruota adresu (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), duomenys apie fondą kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre) prašymą dėl paramos suteikimo: 1. Suteikiu 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) paramą fondo įstatuose numatytai veiklai vykdyti; 2.įsakau uždarosios akcinės bendrovės „XM“ (duomenys neskelbtini) V. S. pervesti aukščiau nurodyto dydžio paramos sumą į G. S. fondo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 81, b. l. 6).

        Danske Bank A/S Lietuvos filialo operacijos išrašo duomenimis, 2016 m. vasario 2 d. UAB „XM“ mokėjimo nurodymas iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į G. S. paramos fondo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – 5 000 Eur sumai, kurios mokėjimo paskirtis nurodyta – „Parama“ (t. 81, b. l. 18).

        Apžiūros 2016 m. rugsėjo 2 d. protokolo duomenimis (t. 27, b. l. 127) <...> apžiūros objektas – 2016 m. birželio 10 d. kratos metu iš V. T. gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), paimtų dokumentų apžiūra <...>

        2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gegužės 12 d. laikotarpio G. S. paramos fondo AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo duomenimis (t. 27, b. l. 130), 2016 m. sausio 1 d. likutis pradžiai – 2 073, 42 Eur. 2016 m. vasario 2 d. iš „XM“ UAB sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervesta 5 000 eurų. Mokėjimo paskirtis – parama (t. 27, b. l. 130).

        G. S. paramos fondas/ gauta paramos 2016 m. rašto duomenimis, <...> 5 000.00 – 2016 m. vasario 2 d. „XM“ UAB (duomenys neskelbtini); 300.00 – 2016 m. kovo 16 d. UAB „NC“ – parama; 1 000.00 – 2016 m. kovo 17 d. UAB „O“ – parama <...> (t. 27, b. l. 131).

        Apžiūros 2017 m. gruodžio 11 d. protokolo duomenimis (t. 34, b. l. 43) <...> Apžiūros objektas – „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialo 2016 m. liepos 7 d. lydraščiu Nr. dnk 1605305 pateikti sąskaitų išrašai <...> Sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu nustatyta, kad 2016 m. vasario 2 d. UAB „XM“ pervedė 5 000 eurų G. S. paramos fondui į sąskaitą AB Swedbank Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtyje nurodant „Parama“ (t. 34, b. l. 44, 43-45,46).

        Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2017 m. vasario 21 d. protokolo Nr. S6-14-37 duomenimis (t. 8, b. l. 76), slapta užfiksuotas tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi G. S. (S.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. M. (M.), vykęs telefoninis pokalbis (t. 8, b. l. 86).

        Pokalbio data: 2016 m. vasario 3 d. Pokalbio pradžia: 14.10.33 val., pokalbio pabaiga: 14.13.19 val. „S.: Labas, R.. M.: Labas. Tai noriu informuoti pirmininką, kad buvau atvykęs į darbo grupę ir išvažiuoju namo, tai rytoj nebūsiu. S.: O tai labai atsiprašau, kaip čia taip atsitiko? M.: Nu, tai nieks nepranešė, kad šiandien nebus, tai aš ne vienas buvau. Dar buvo, kaip sakant, ir kompanijos šiandien, bet...S.: Nu, kas dar buvo, dar buvo S., a ne, mano žiniom? M.: Kažkaip, nu, nieks nepranešė, kad, kad neįvyks, tai... S.: Nu... M.: Tai va. S.: Aš nesikeiksiu, nesikeiksiu. M.: Nu, tai nieko, tai žodžiu, mes pasišnekėjom ten susėdę keliese, ten R. prisijungė, šitas M.. Diskutavom apie gyvenimą ir dar čia turėjau, vat, susitikimą tokį, tai dabar jau einu važiuot namo. Bet rytoj jau tikrai neatvažiuosiu, nes mes vakar čia susisiekimo tą grupę darėm visą vakarą čia. S.: Čia Vilniuj? M.: Jo. Būstinėj irgi darėm. S.: Supratau. Nu, tai R., ar tu tada ta proga pasižiūrėjai kokių naujienų pas mus? M.: Jo, ten jau kaip sakant yra šitas įvykęs faktas, o apsireiškė ir L. tas kontaktas irgi ten, reiškia, panašu, kad kažkas gausis, tai va. S.: Tai čia jau dešimt dabar? M.: Jo. S.: Dešimt įkrito? M.: Jo. S.: Gerai. Tai džiaugiuosi labai <...>“ (t. 8, b. l. 86).

        Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2017 m. vasario 21 d. protokolo Nr. S6-14-37 duomenimis (t. 8, b. l. 76), slapta užfiksuotas tarp mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi G. S. (S.) ir mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. M. (M.), vykęs telefoninis pokalbis (t. 8, b. l. 87-89).

        Pokalbio data: 2016 m. vasario 5 d. Pokalbio pradžia: 12.52.30 val., pokalbio pabaiga: 12.56.10 val. (t. 8, b. l. 87) „ M.: Alio. S.: Labas, R.. M.: Nu, labas. Tai žiūrėk, kas gero? S.: Nieko, viskas kaip sakoma darbingom, darbi...darbine vaga. M.: Aš vakar paskaičiau, žinai, G. tą laišką dėl tų porininkų. Jinai man surašė visą istoriją, pasirodo, kad atseit ir, ir net ir to S. nebepagaunat. S.: Šią minutę yra toks truputi jo. M.: Tai, tai tokį kažkokį nu, žodžiu, toks nusivylimo buvo, kad J. ten atsisakė, ten S. neatsiliepia ten, nu, žodžiu. Tai dabar aš nežinau, matai, galvoju, ką dabar pad... S.: Nu, gerai, nu, yra tokia situacija, mes pasikalbėsim... M.: Nu, ką dabar pa... S.: Nes aš... M.: Aš galvoju, gal ką man čia padaryti ir, ir kiek dabar jūs su, su S. buvot išvažiavę? Kaunas, Kėdainiai buvo, vat, sausio mėnesį. S.: Nu, aš neatsiminsiu dabar, einu, žinai. M.: Neatsiminsi. Nu, gerai, okei, tai jo, tai aš bandysiu iš G. iš...išklausiu, nes jinai, nes jisai man nieko neatsiuntęs apmokėjimui, tai galbūt sakau, čia irgi koks nors yra, bet tai aš jam parašysiu tada, kad jis čia siųstų tuos...S .: Parašyk, gerai, parašyk. M.: ...faktūrą, nes nesulaukiam sakysiu. S.: Žiūrėk, mes su G. pasitarsim ir duosim žinią, kaip čia dar kuo galim būt naudingi. Gerai? M.: Nu, gerai. Ir aš pa...pasižiūrėsiu dar tuos failus, aš sakau, gal tada grįžti čia prie visokių, nu, visus variantus ieškot. S.: Taip. M.: Bet žinai, su tais visuomenininkais vadinamais, tai ten irgi dar daugiau vargo ir dar daugiau netikėtumų, atsisakymų ir visokių, va, dalykų, tai žinai. Ir taip blogai, ir taip blogai. S.: Tai žiūrėk, mes ne...pasikalbėsim su G. ir duosim konkrečiau, kokie čia variantai galimi dar. Gerai? M.: Nes nu aš, žinai, kodėl dar R. sako, ar jūs čia galit padėti su tom pamokom, su E. tais vizitais. Tai va, čia toks buvo... S.: Mh. M.: Nu, ir aš tada vat, parašiau tą laišką ir tada, va, gavau G. tokį, nu, žodžiu. S .: Nu, tai yra toks, žinok, dabar momentas, ta prasme, kad... M.:Mh. S.: ...nu, toks atkritimas, nu, bet aš manau, kad atsistosim į vėžes. M.: Nu, gerai. Gerai. S .: Tiktai žinai, aišku, kad... M.: Nu, tai... S.: Tik aišku, kad su vienu S. mes neišvešim. M.: Neišvešim vis tiek. S.: Ne, ne, ne. Plius, žinai, S. jau yra pravaręs, nu, kaip pasakyt, mes su juo esam jau pravarę, nu, nežinau, didelį ratą (t. 8, b. l. 88) M.: Mh. Nu, jo, reikia atšviežint kažką tai. S.: Nu. Ir dėl tų tada viešų renginių pasidėliosim. Aš supratau, ten A. imtųsi. M.: Nu, jo, aš jai parašiau, nu, kai kadangi dabar jau kaip sakant biški akyse šviesiau čia pasidarė, tai aš tada parašiau jai, kad jinai parašytų, parašė jinai vakar, kad šiandien kažką jau atsiųs. S.: Mh. M.: Nu, nu, tada žiūrim, jo. S.: O tai žiūrėk, tu ten savo išsispręsk dabar nelaukdamas dalykus. M.: Nu, aš dalį, va, pasisprendžiau, nu, viskas nu, dabar ten jau kaip sakant, žymiai, žymiai optimistiškiau atrodo, tai. S.: Aš matau, matau. M.: Nu. S.: Labai gerai. Tvarkoj. Gerai, R., tai grįšim... M.: Nu, gerai. S.: ...su kokiom, kaip sakant... M.: Gerai. S.: ...idėjom. Iki. M.: Nu, iki tada, ačiū už skambutį. S.: Iki“ (t. 8, b. l. 89).

        Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. lapkričio 5 d. rytinio posėdžio protokolo Nr. SPP-286 duomenimis, 10.11 val. – 11.32 val. svarstytas Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-3370(2) (t. 40, b. l. 67, 73). Balsuota, ar pritarti pasiūlymui svarstyti 8 straipsnio Š. G. pataisą, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas: už – 32, pritarta (užsiregistravo 74 Seimo nariai (10.39 val.)). Dėl balsavimo motyvų dėl šios pataisos kalbėjo Seimo narys E. M.. Balsuota dėl 8 straipsnio Š. G. pataisos, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas: už – 19, prieš – 9, susilaikė – 65, nepriimta (užsiregistravo 94 Seimo nariai (10,41 val.)). 8 straipsnis priimtas bendru sutarimu (t. 40, b. l. 69).

        2015 m. lapkričio 5 d. rytinio posėdžio balsavimo rezultato duomenimis, už darbotvarkės klausimo Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-3370(2), formuluotė – dėl pritarimo svarstyti 8 straipsnio Š. G. pataisą, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas, balsavimo laikas: 10:39:28. Balsavo Seimo narių: 72 iš 141. Balsavimo rezultatai: už – 32, prieš – 7, susilaikė – 33, pritarta. Pateikti balsavimo rezultatai pagal frakcijas: Y frakcija – už 9, prieš 0, susilaikė 0. „Už“ balsavo šie Lietuvos Respublikos Seimo Y frakcijos nariai: V. Č. – N., V. G., E. G., Š. G., A. L., E. M., A. M., G. S., D. T.. Nedalyvavo balsavime posėdyje užsiregistravus Y Seime frakcijos narė D. K., K. G. (t. 1, b. l. 108-112).

        2015 m. lapkričio 5 d. rytinio posėdžio balsavimo rezultato duomenimis, dėl darbotvarkės klausimo Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹, 14¹, 21¹, 22¹, 22², 23¹, 25¹ straipsniais ir penktuoju¹ skirsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-3370(2) priėmimo, formuluotė – dėl 8 straipsnio Š. G. pataisos, kuriai nepritarė pagrindinis komitetas, balsavimo laikas: 10:41:37, balsavo Seimo narių 93 iš 141, balsavimo rezultatai: už – 19, prieš – 9, susilaikė – 65, nepritarta. Balsavimo rezultatai pagal frakcijas: Y frakcija (YF) – už 8, prieš 0, susilaikė 0. „Už“ balsavo Lietuvos Respublikos Seimo Y frakcijos nariai: V. Č. – N., E. G., Š. G., A. L., E. M., A. M., G. S., D. T.. Balsavime nedalyvavo posėdyje užsiregistravę Seimo Y frakcijos nariai K. G., D. K. ir V. G. (t. 40, b. l. 128-130).

        Lietuvos Respublikos Seimo posėdžių sekretoriato byloje Nr. 1.1-410 dėl „2015 m. gruodžio 22 d. priimto Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ Nr. XII-2227 projekto (reg. Nr. XIIP-2013)“ yra ir šie dokumentai (t. 35, b. l. 4):

        Lietuvos Respublikos Seimo vakarinio 2015 m. gruodžio 22 d. posėdžio Nr. SPP-313 duomenimis (t. 35, b. l. 152), <…>15. 27 val. Svarstyta. Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektas Nr. XIIP-2013(2) (teikėjai – LRV/( duomenys neskelbtini) ministras R. S.) (priėmimas) (taikoma skubos tvarka) <...> Nutarta. Priimti Seimo nutarimą „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“. Balsavimo rezultatai: už – 67, prieš –13. susilaikė 20 (užsiregistravo 100 Seimo narių (15.43 val.)) <...> (t. 35, b. l. 154).

Dokumentų apžiūros 2016 m. lapkričio 23 d. protokolo duomenimis (t. 35, b. l. 214), <...> apžiūros objektas: Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. gruodžio 22 d. vakarinio posėdžio balsavimo rezultatai dėl Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ projektas (Nr. XIIP-2013(2)); priėmimo. Balsavimo rezultatai buvo atspausdinti iš internetinės Lietuvos Respublikos Seimo svetainės <...> (t. 35, b. l. 214). Dokumentas pavadinimu „Balsavimo rezultatai (2015 m. gruodžio 22 d., vakarinis posėdis). Dokumente nurodyta, kad darbotvarkės klausimas Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius-Utena“ projektas (Nr. XIIP-2013(2)); priėmimas. Balsavimo laikas – 15:43:32. Balsavo Seimo narių – 100 iš 141. Balsavimo rezultatai: už – 67, prieš – 13, susilaikė – 20, pritarta. Apžiūrėti Y frakcijos balsavimo rezultatai. Balsavo už: – Š. G.. Balsavo prieš: V. Č.-N., K. G.. Susilaikė: V. G., D. K., A. L., E. M., A. M., G. S., D. T.. Balsavime nedalyvavo: E. G. <...> (t. 35, b. l. 215, 216-217).

        Apžiūros 2017 m. kovo 8 d. protokolo duomenimis (t. 32, b. l. 37), <...> apžiūros objektas: Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos pateikto elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) apžiūra <...> be kitų pranešimų rastas:

        Siuntėjas: R. M. < (duomenys neskelbtini)>. Laikas: 2015 m. rugsėjo 2 d., 11.21 val. Gavėjas: S. G.. Dalykas: veiklos planas. Priedai: LS veiklos planas. Docx. (t. 32, b. l. 37) Žinutės tekstas: „Labas. Siunčiu trumpą versiją Veiklos plano projekto. R.“. Priedo tekstas: VšĮ LS veiklos planas 2015m. rugsėjis – 2016 m. gegužė (Projektas). 1. (duomenys neskelbtini) lyderių akademija – Mokymai 2 grupės X 3 savaitg. X 2000 = 12000 2. (duomenys neskelbtini) Vyriausybė – Sesijos su ekspertais 14 sesijų X 1000 = 14000 3. Darbas su jaunimu – Pilietiškumo pamokos 50 išvykų x 400 = 20000 Iš viso: 46000 Eur“ (t. 32, b. l. 38, 46-47).

        Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo 2017 m. balandžio 20 d. protokolo duomenimis (t. 81, b. l. 2), UAB „XM“ direktorius <...> pateikė daiktus ir dokumentus (t. 81, b. l. 2-5).

        LS vadovo R. M. 2016 m. sausio 12 d. rašto dėl paramos VšĮ „LS“ projektams duomenimis (t. 81, b. l. 20), <...> VšĮ „LS“ (toliau – (duomenys neskelbtini)) kiekvieną savaitę organizuoja pilietiškumo pamokas Lietuvos mokyklose, kurių metu diskutuojama apie tai, kokias galimybes mums suteikė laisvė, kuo galime didžiuotis gyvendami Lietuvoje, kaip galime pakeisti savo šalį. Per šiuos mokslo metus planuojame surengti apie 150 pilietiškumo pamokų. (duomenys neskelbtini) organizuoja ir viešų diskusijų ciklą laisvės ir pažangos temomis, kurių tikslas pakviesti aktyvius vietos gyventojus atviram pokalbiui aktualiomis temomis, taip stiprinant tarpusavio pasitikėjimą tarp bendruomenės, politikų ir visuomeninio sektoriaus atstovų. Dar vienas pasisekimo sulaukęs tęstinis projektas – „Jaunųjų lyderių akademija“, kurio metu jaunimo organizacijų atstovai diskutuoja lyderystės, asmeninio tobulėjimo ir pilietiškumo temomis bei lankosi privačiose įmonėse ir nevyriausybinėse organizacijose. Prašome Jūsų skirti finansinę paramą VšĮ „LS“ vykdomiems projektams. Pridedame (duomenys neskelbtini) įstatus, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išrašą (t. 81, b. l. 20).

        Apžiūros 2017 m. spalio 16 d. protokolo duomenimis (t. 33, b. l. 184), <...> Apžiūros objektas – VšĮ „LS“, į. k. (duomenys neskelbtini), naudojama banko sąskaita AB „Swedbank“ (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 20 d. sąskaitų išrašai <...> nustatyta, kad

        2016 m. vasario 2 d. UAB „XM“ pervedė 10 000 eurų paramą VšĮ „LS“.

        2016 m. vasario 3 d. UAB „IB“ pervedė 5 000 eurų paramą VšĮ „LS“ (t. 33, b. l. 184).

        2016 m. vasario 3 d. VšĮ „LS“ pervedė 1743,16 eurų darbo užmokestį už 2014 metų 8-9 mėnesį R. M..

        2016 m. vasario 4 d. VšĮ „LS“ pervedė 1743,48 eurų darbo užmokestį už 2015 metų 4-5 mėnesį R. M..

        2016 m. vasario 5 d. VšĮ „LS“ pervedė 1743,48 eurų darbo užmokestį už 2015 metų 6-9 mėnesį R. M..

        2016 m. vasario 24 d. VšĮ „LS“ pervedė 1743,48 eurų darbo užmokestį už 2015 metų 10-11 mėnesį R. M..

        2016 m. vasario 25 d. VšĮ „LS“ pervedė 200 eurų P. J..

        2016 m. vasario 26 d. VšĮ „LS“ pervedė 1 729,03 eurų darbo užmokesti už 2015 metų 7-8-12 mėnesį R. M..

        2016 m. vasario 26 d. VšĮ „LS“ pervedė 118 eurų D. P..

        2016 m. vasario 26 d. VšĮ „LS“ pervedė 470 eurų G. L..

        2016 m. kovo 1 d. VšĮ „LS“ pervedė 500 eurų (duomenys neskelbtini).

        2016 m. kovo 31 d. VšĮ „LS“ pervedė 484 eurų UAB „K“.

        2016 m. kovo 31 d. VšĮ „LS“ pervedė 315,22 eurų UAB „R“.

        2016 m. balandžio 12 d. VšĮ „LS“ pervedė 670,85 eurų UAB „R“.

        2016 m. birželio 3 d. VšĮ „LS“ pervedė 1200 eurų UAB „K“ (t. 33, b. l. 185, 184-195).

        Dokumentų ir momentinių ekrano nuotraukų apžiūros 2017 m. rugpjūčio 29 d. protokolo duomenimis (t. 82, b. l. 13),<...> Apžiūros objektas – P. J. pateiktos elektroninių susirašinėjimų nuotraukos, kuriuose užfiksuotas P. J. ir S. Š. susirašinėjimas socialiniame tinkle Facebook pasinaudojant pokalbių programa „Messenger“ bei PVM sąskaita faktūra. Apžiūros eiga: 1. 2016 m. vasario 25 d. Sąskaita faktūra. Serija ir Nr. 022, apmokėti iki 2016 m. kovo 26 d. Pardavėjas – P. J., kodas: (duomenys neskelbtini), pirkėjas – VšĮ „LS“, kodas (duomenys neskelbtini). Prekė / paslauga: paskaita (šimtas eurų) ir transporto išlaidos (šimtas eurų). Bendra suma 200 (du šimtai) eurų. Sąskaitą išrašė P. J. (t. 82, b. l. 13). 2. Elektroninis susirašinėjimas užfiksuotas fotolentelėje Nr. 1. P. J. susirašinėjimas su S. Š. socialinio tinklo Facebook pokalbių programoje „Messenger“. Pilkame fone yra S. Š. žinutės, mėlyname - P. J.. Pirmoji matoma žinutė yra S. Š., joje rašoma „Labas P., ar galiu tave pakalbinti?“ P. J. į šią žinutę atsakė „Taip, prašom!“. Kitoje žinutėje, esančioje pilkame fone, rašoma „Man rekomendavo su pačiu pakalbėti I. P.“, iškart po šios yra kita S. Š. žinutė „Kaip suprantu esi baigęs VDU“. P. J. į šią žinutę atrašė „Taip, esu baigės vdu naujuju mediju mena, kokiu klausimu jums reikia manes?“ Kita S. Š. žinutė buvo „Aš šiuo atveju atstovauju Y. Mūsų lyderiai jau kelinti metai vyksta į mokyklas, kuriose vyksta pilietiškumo pamokos. Ieškau įdomių žmonių jiems į pagalbą. Gal pati domintų ir gal galėtum kartu su E. (protokole – E.) M. pravesti pilietiškumo pamokas Kauno regiono mokyklose?“, iškart po šios žinutės yra kita S. Š. žinutė pilkame fone „Dėl sąlygų sutartume.“ P. J. atsakymas buvo „Kodėl manote jog turiu kompetencija tokioms pamokoms vesti?“. Į šį klausimą buvo atsakyta „Pats dalyvauji įvairiuose projektuose, esi pakankamai žinomas ir įdomus jauniems žmonėms “, iškart po šios žinutės yra kita S. Š. žinutė „Be to gavau labai puikią I. rekomendaciją.“. P. J. atsakydamas atrašė „Mano numeris (duomenys neskelbtini) gal galėtumėm susiskambinti rytoj dienos metu, jog sužinočiau daugiau informacijos apie jusu siūloma projektą?“. S. Š. atsakė „P., mes su I. P. išvykstame į Portugaliją. Ar nesupyksi, jei tau paskambins R. M.. Gal net susitikti galėsite kokį trečiadienį?“ P. J. į šią žinutę atrašė „Del susitikimo negaliu nieko pažadėti kolkas nes šiuo metu mano grafikas yra labai neaiškus dėl ivairiu konferencijų ir reportažu numatomu Vilniuje. Lauksiu skambučio iš R. su informacija.“ S. Š. atsakė „Ok. Ačiū tau.“, iškart po šios žinutės buvo kita S. Š. žinutė „Gero tau vakaro ir puikios Valstybės atkūrimo dienos.“ Po pastarąja žinute yra matoma data - 02/23/2016 6:27PM (2016-02-23 18:27). Po data yra P. J. žinutė „Sveiki, dėl paskaitos, manau viskas praėjo sklandžiai, labai patiko. Deja su man taip niekas ir neatsiuntė rekvizitu, kam saskaita reikia išrašyti. Tai kreipiuosi i jus.“ <...> (t. 82, b. l. 13-16, 17, 26-27).

        Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos darbo grupės 2017 m. gruodžio 19 d. išvados Nr. 4-112(1.12) duomenimis (t. 62, b. l. 21) <...> 1 punktas. Užduotyje suformuluotuose klausimuose nurodytus renginius (2016 m. kovo 24 d. „Y diskusijų ciklą“, 2016 m, balandžio 4 d. interaktyvų politikų dialogą su švietimo ir verslo profesionalais ir „(duomenys neskelbtini)“), organizavo VšĮ „LS“ <...> 28 punktas. Nors diskusijos „(duomenys neskelbtini)“ (kovo 24 d.) ir „(duomenys neskelbtini)?“ (balandžio 4 d.) vyko iki 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos laikotarpio pradžios (žr. išvados 22 p.), jos yra susijusios su 2016 m. Seimo rinkimais, nes jose buvo pristatomi Y kandidatai į ministrus (E. M., G. D., A. G., G. S.), Y rinkimų programa, renginių metu buvo rodomas Y 2016 m. Seimo rinkimų šūkis „(duomenys neskelbtini)“, naudojamas Y logotipas, jas organizuojant dalyvavo Y nariai <...> 17 punktas. Pagal pateiktus dokumentus diskusijų rengimo išlaidos, kurias apmokėjo VšĮ „LS“ sudaro: 1) Diskusija „(duomenys neskelbtini)“ (kovo 24 d.). 1.1) Salės nuoma. UAB „K“, sąskaita faktūra 2016-03-26 Nr. (duomenys neskelbtini) – 484,00 Eur, mokėjimo data 2016-03-31. 1.2) Dalyvių maitinimas. R, UAB sąskaita faktūra 2016-03-25 RIE NR.2377 – 315,22 Eur, mokėjimo data 2016-03-31. 2) Diskusija „(duomenys neskelbtini)“ (balandžio 4 d.). 2.1) Salės nuoma. UAB „K“, sąskaita faktūra 2016-04-07 Nr. (duomenys neskelbtini) – 1 200,00 Eur, mokėjimo data 2016-06-03. 2.2) Dalyvių maitinimas. R, UAB sąskaita faktūra 2016-04-05 RIE NR. 2406 – 670,85 Eur, mokėjimo data 2016-04-12. Iš viso: 2 670,07 Eur <...> 21 punktas. Atsižvelgiant į tai, kad E. M. ir G. S. buvo ne tik Y lyderiai, bet ir VšĮ „LS“ dalininkai, negalima vienareikšmiškai teigti, kad kalbėdami apie projektą „Pilietiškumo pamokos“ (žr. Išvados 20.3 punktą) jie turėjo omenyje Y, o ne VšĮ „LS“ veiklą. Nesant patikimų duomenų apie tai, kad informuojant apie pilietiškumo pamokas mokyklose ar jų metu būtų naudojama Y atributika, kitaip populiarinama Y ar agituojama už Y ar jo keltus kandidatus balsuoti rinkimuose, nesant duomenų apie tai, kas buvo kalbama pilietiškumo pamokose, įvertinus tai, kad veikla vykdyta keletą metų, laikytina, kad šių pamokų organizavimas nesusijęs su 2016 m. Seimo rinkimais ir pateiktų nepakanka duomenų šios veiklos laikyti išimtinai Y, o ne VšĮ „LS“ veikla. <...> 52 punktas. Atsakant į 2 klausimą, ar Y pateiktame VRK politinės partijos finansinių ataskaitų rinkinyje turėjo deklaruoti išlaidas, turėtas organizuojant ir vykdant 2016-03-24 „Y diskusijų ciklą“, 2016-04-04 interaktyvų politikų dialogą su švietimo ir verslo profesionalais ir tęstinį renginį „Pilietiškumo pamokos Lietuvos mokyklose“, Darbo grupė atkreipia dėmesį į išvados 28 ir 30 punktus, kuriuose pagrindžiama, kodėl išlaidos diskusijoms (2 670,07 Eur) laikytinos Y 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos išlaidomis ir išvados 21 punktą, kuriame nurodoma, kad nepakanka duomenų Pilietiškumo pamokų Lietuvos mokyklose organizavimo susieti su 2016 m. Seimo rinkimais ir Y veikla. Remiantis Finansavimo įstatymo 17 straipsnio 6 ir 7 dalimis, išlaidos 2016-03-24 „Y diskusijų ciklui“, 2016-04-04 interaktyviam politikų dialogui su švietimo ir verslo profesionalais turėjo būti nurodytos Y 2016 m. Seimo rinkinių politinės kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraštyje ir politinės kampanijos finansavimo ataskaitoje. Išlaidų dalis, patirta iki politinės kampanijos pradžios, tai yra iki 2016 m. balandžio 9 d., gali būti nurodyta ir atitinkamų metų finansinių ataskaitų rinkinyje, tačiau nėra duomenų, kad būtų nurodyta (žr. išvados 39 p.). Darbo grupės nuomone, nepakankant duomenų, kad tęstinio renginio „Pilietiškumo pamokos Lietuvos mokyklose“ rengimas sietinas su 2016 m. Seimo rinkimais ar Y veikla, nėra pagrindo jų rengimo išlaidas pripažinti Y veiklos ar 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos išlaidomis. 53 punktas. Atsakant į 3 klausimą, ar 2016-03-24 „Y diskusijų ciklo“, 2016-04-04 politikų dialogo su švietimo ir verslo profesionalais organizavimas viešosios įstaigos „LS“ lėšomis laikytinas finansavimu iš neteisėtų finansavimo šaltinių, Darbo grupės nuomone, renginių rengimas VšĮ „LS“ lėšomis laikytinas nepinigine šios įstaigos auka Y. Atsižvelgiant į tai, kad politine partija gali būti finansuojama aukomis, gautomis tik iš fizinių asmenų, ir tik politinės kampanijos laikotarpiu, ir tik užsiregistravusi savarankiška politinės kampanijos dalyve, nepiniginė auka iš juridinio asmens, įskaitant ir viešąjį juridinį asmenį, tai yra VšĮ „LS“ laikytina finansavimu iš neteisėto finansavimo šaltinio (žr. išvados 49 p.) <...> (t. 62, b. l. 21-47).

        Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (duomenys neskelbtini) sprendimo Dėl Y 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimo iš neteisėto finansavimo šaltinio duomenimis, nuspręsta: 1. Pripažinti Y 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos išlaidomis VšĮ „LS“ diskusijų „(duomenys neskelbtini) (2016 m. kovo 24 d.) ir „(duomenys neskelbtini) (2016 m. balandžio 4 d.) rengimo išlaidas (2 670,07 Eur). 2 Pripažinti VšĮ „LS“ diskusijų „(duomenys neskelbtini) (2016 m. kovo 24 d.) ir „(duomenys neskelbtini) (2016 m. balandžio 4 d.) rengimo išlaidas (2 670,07 Eur) nepinigine auka Y. <...> 7. Nepripažinti, kad VšĮ „LS“ Pilietiškumo pamokas organizavo Y interesais. 8. Pripažinti, kad Y 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimas nepinigine VšĮ „LS“ auka, tai yra iš neteisėtų finansavimo šaltinių, šios aukos ir VšĮ „LS“ lėšomis rengtų diskusijų išlaidų nenurodymas Politinės kampanijos finansavimo ataskaitoje ir Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. Sp-175 „Dėl Y 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimo iš neteisėto finansavimo šaltinio“ nustatytas šiurkštus Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo pažeidimas sudaro vieno nusižengimo visumą. Už šį šiurkštų pažeidimą atsakomybė Y jau yra pritaikyta Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. Sp-178 „Dėl 2017 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydžio nustatymo“ ir yra proporcinga įvertins ir 2018 m. kovo 14 d. išvadoje „Dėl Y 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos finansavimo iš neteisėto finansavimo šaltinio“ nustatytus faktus (t. 111, b. l. 2-3).

20.2. Įrodymų vertinimas

        Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad G. S. ir R. K. aptarė galimą paramos juridiniams asmenims – VšĮ „LS“ ir G. S. paramos fondui suteikimą bei galimą paties G. S. rinkiminės kampanijos finansavimą, parama VšĮ „LS“ ir G. S. paramos fondui buvo suteikta.

G. S. ir R. K. 2015 m. spalio 29 d. pokalbio stenogramos duomenimis, užfiksuota G. S. frazė „Dar viena tema, kuri, žinai, su rinkimais susiję”, tolimesniame pokalbyje paminėti ir VšĮ „LS“ („O jūsų atveju, gerai ten... mano vardu fondą turėsim, visokius kitus projektus darom čia, /.../ /M./ vadovaujamas LS“) bei G. S. paramos fondas („Mano fondas“), atitinkamai, R. K. frazės apie pagalbą („ /padėdavom/ /.../ padėsim/mes/“), įnašus („Savo asmeninių įnašų, žinai, kurie viena vertus“). Negalima nesutikti su kaltinamųjų pozicija, jog pokalbio garso įrašas yra sunkiai girdimas, tai patvirtina ir stenograma, kurioje daugelis vietų pažymėtos kaip tos, kur pasakyti žodžiai nėra suprantami ir dėl pasakytų žodžių kilo abejonių. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2017 m. liepos 11 d. išvados Nr. 11-1120(17),11-1139(17), 11-1140(17) duomenimis (t. 10, b. l. 135), garso įrašas, esantis DVD plokštelėje „Verbatim DVD-R“ (Nr. LK-STT14-30RN-16), tyrimams buvo jau nufiltruotas, tolimesnis pateikto garso įrašo gerinimas nėra tikslingas (t. 10, b. l. 146). Visgi, patys kaltinamieji G. S. ir R. K. neneigė pokalbio, patvirtino, kad kalbėjosi apie paramą G. S. paramos fondui ir „LS“, G. S. akcentavo aptariamos paramos teisėtumą, R. K. laikėsi pozicijos, jog ne jam spręsti, čia teisėta, neteisėta ar pusiau teisėta, sprendžia VRK. G. S. patvirtino, kad planavo kreiptis į R. K. dėl teisėtos paramos rinkimuose vienmandatinėje apygardoje, R. K. – tai, kad kalbėjosi apie fizinių asmenų teisėtą paramą politinėms partijoms. Iš 2016 m. gruodžio 16 d. pokalbio stenogramos matyti, kad jame G. S. taip pat paminėjo pagalbą („Klausykit, bet tai...mums...mums tos pagalbos gali reikėt“).

Pagal chronologiškai išdėstytus bylos duomenis, G. S. 2016 m. sausio 6 d. žinute elektroniniu paštu informavo R. M. apie būsimą susitikimą su R. K. (Pirmadienį susitinku su R. K., pajudės ir šis failas (t. 32, b. l. 40)), su R. K. susitiko 2016 m. sausio 11 d. (Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. spalio 26 d. protokolas Nr. 18-14-11 (t. 6, b. l. 1)).

2016 m. sausio 11 d. pokalbio stenogramoje užfiksuotos kaltinamųjų frazės, patvirtinančios kaltinamųjų parodymus apie aptarinėtą paramą. Kelios iš jų paminėtinos.

Pirma, G. S. žodžiai stenogramoje: „E. man truputį referavo, paprašė tęst pokalbį apie tą, ką jūs parūkyt išėję“, „Prieš šventes kalbėjote... Ir to vedinas aš irgi norėčiau truputi aptarti...“. Pažymėtina, kad tiek R. K., tiek E. M. ir G. S., duodami parodymus nurodė 50 000 sumą, paminėtą R. K. E. M., jiems išėjus parūkyti 2015 d. gruodžio 16 d. vakarienės metu, kaip galimą teisėtą (kaltinamųjų parodymais) paramą. Paties pokalbio tarp R. K. ir E. M., jiems išėjus parūkyti, nėra užfiksuota, tačiau, kaip matyti iš cituotos frazės, G. S. pokalbį „išėjus su E. parūkyti“ pasiūlo R. K. tęsti ir tokio pobūdžio pokalbis vyksta.

Taip pat šiame kontekste paminėtinas R. K. atsakymas: „Mhm. Mes esam taip, mes esam taip sutarę, reiškias... Toliau aš... ė-ė... kaip čia pasakyt, sau prisirašiau, tiksliau mes sau prisirašėm ė-ė... tavo personaliją.“ į G. S. frazę „Kad atskaitos taškas būtų, kokį dydį jūs, kad teisingai būtume supratę vieni kitus, kalbėjot“.

Kitos G. S. ir R. K. frazės, teisėjų kolegijos vertinimu, svarbios tuo, kad jose minimi konkretūs pavadinimai, pavardės, skaičiai (stenogramoje užfiksuotos pakankamai tiksliai ir pokalbis aiškiai girdimas), be to, pokalbio turinys net be kaltinamųjų paaiškinimo yra aiškus, be kita ko, jų parodymams apie aptartą paramą „LS“ G. S. paramos fondui bei galimą S. S. rinkiminės kampanijos finansavimą ir neprieštarauja.

Cituojant pokalbio stenogramą, G. S. pasakė: „Tai situacija yra tokia, kad šitam etape galim realizuot per dalį veiklų, per tam tikras rūšis ir priemones“, „Kitas etapas, kaip suprantu, reikia tiesiogiai /.../“, „Nes vat, jau reklamines ir visas kitas išlaidas, mes biudžetus turim sau turėt. To biudžetinio... finansavimo mums tikrai neužteks. Ir tada... čia yra klausimas, kaip tai... turėtų, /tas/ vykt... Jeigu dabar mes, pavyzdžiui, turėtumėm... galvot, nu, pavyzdžiui... ė-ė... R. M. tai /.../ dešimt... nu, į tą LS.“, „Pasakytumėt, kam prašymus rašyt... ė-ė...“ R. K. atsakymas – „Prašymai be adresato. Mes įsirašysim... Prašymai be...“.

Taip pat, G. S. žodžiai: „pora savaičių tas dešimt, mes toliau pasitartumėm tarpusavyje“ „Ar dar yra poreikis čia“ „Ir toliau klausimas yra... Šitam etape jeigu galima į mano fondą irgi turėti...“ „Taip. Trys“, po kurių R. K.: „Gerai, tai ta prasme, tada tegu šitas pas tave dar vis tas, kaip jisai“, G. S.: „T.“ ir „Tiktai prašymas šiuo atveju būtų, kad tai būtų nu, sakykim... kuo mažiau matytųsi kokie nors dalykai, kas po to mane vestų į interesų konfliktą“, „Kad /administrauju/, gaunu kažkokius ten, nežinau...“, „Tai vat, tai dabartinis tas būtų dešimt... plius trys“.  Vėlesnėje pokalbio dalyje G. S. pasakyti žodžiai: „Tai čia bus ir tada T. parašys dėl trijų“, R. K.: „Dabar žiūrėk, a-a... jeigu taip gausis, kad aš surasiu kokį gerą juridinį asmenį /.../, aš tavęs atsiklausiu, gali būt, kad bus /.../“, G. S.: „Aš tai pasakyčiau kitaip, galim tada penkis padaryt taip, o po to man jau kitam ciklui reikia“.

Pokalbio stenogramos duomenimis, G. S. pasakė ir tai: „Nu gerai, o dabar dar tiktai supratimui... o kažkokie fiziniai asmenys, jūs įsivaizduojat, modelį, kurie galėtų remti...“ „... realizuojant /.../...“, į ką R. K. atsakymas: „Fiziniai asmenys pas mus yra...“

        Po aptarto 2016 m. sausio 11 d. pokalbio tarp G. S. ir R. K. V. T. 2016 m. sausio 15 d. parašė R. K. (Sveiki, cia V. T.. Noreciau uzbegti trumpam (t. 8, b. l. 81)). G. S. paramos fondo 2016 m. sausio 15 d. prašymas dėl 5 000 Eurų paramos yra be adresato (t. 81, b. l. 7). UAB „XM“ generalinio direktoriaus R. K. 2016 m. sausio 29 d. įsakymu dėl paramos suteikimo Nr. IV 16-2 5 000 Eur parama G. S. fondui suteikta (t. 81, b. l. 6). Taip pat, kaip matyti iš vykusio susirašinėjimo, G. S. 2016 m. sausio 20 d. klausė R. M.: „Kaip su įplaukom?“ (t. 8, b. l. 82), 2016 m. sausio 25 d., R. M. rašė: „Sveikas, brūkštelk/skambtelk R. K. Ir L..“ (t. 32, b. l. 42, 52). R. M. 2016 m. sausio 26 d. rašė R. K.: „ai jus pasiekė, ir ar nieko netrūksta? R.“ (t. 8, b. l. 84), R. K. atsakė: „Laba diena, R.. Dokumentai visi, nieko netruksta. Netrukus susitvarkysiu iki galo. R.k“ (t. 8, b. l. 85). R. M. 2016 m. sausio 29 d. siuntė R. K. informaciją: „Laba diena. Siunčiu duomenis: VšĮ „LS“ (duomenys neskelbtini), AB Swedbank a/s Nr. (duomenys neskelbtini), Įm. kodas (duomenys neskelbtini), Ne PVM mokėtojas, tel. (duomenys neskelbtini), El. paštas: (duomenys neskelbtini), Vadovas R. M., Pašto adresas: R. M., (duomenys neskelbtini). Dėkoju, R.“ (t. 81, b. l. 67), R. K. atsakė: „Ačiū, gavau. Gero savaitgalio. R.“ (t. 81, b. l. 67). UAB „XM“ generalinio direktoriaus R. K. 2016 m. sausio 29 d. įsakymu dėl paramos suteikimo Nr. IV 16-3 10 000 Eur parama VšĮ „LS“ buvo suteikta (t. 81, b. l. 19).

G. S. ir juridiniam asmeniui – politinei partijai „Y“ kaltinimas piktnaudžiavimu nuo 2015 m. spalio 29 d. iki 2016 m. birželio 3 d. pareikštas dėl to, kad:

1. G. S. su R. K. 2015 m. spalio 29 d. susitarė, jog UAB koncerno „X“ valdomos įmonės perves pinigines lėšas į VšĮ „LS“ bei G. S. paramos fondo sąskaitas ir taip neteisėtai, užmaskuojant kaip paramą, finansuos G. S. ir politinės partijos veiklą, susijusią su rinkimais į 2016-2020 m. kadencijos Seimą.

2. Po šio susitarimo G. S. 2015 m. lapkričio 5 d. balsavo „už“ Š. G. 2015 m. spalio 29 d. pakartotinai užregistruotą ir pritarimui svarstyti ir priėmimui pateiktą pasiūlymą dėl Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisos bei 2015 m. gruodžio 22 d. balsavimo metu susilaikė priimant Seimo nutarimą „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projekto.

3. G. S. su R. K. 2016 m. sausio 11 d. aptarė finansavimo detales, pateikė prašymą, kad R. K. pervestų 10 000 eurų į VšĮ „LS“ sąskaitą, 5 000 eurų į G. S. paramos fondo sąskaitą maskuojant kaip paramą ir taip neteisėtai finansuotų G. S. ir politinės partijos veiklą, susijusią su rinkimais į 2016-2020 m. kadencijos Seimą, taip pat pervestų 5 000 eurų į specialią politinės kampanijos sąskaitą G. S. politinei kampanijai finansuoti.

4. Pavedimu iš UAB „XM“ sąskaitos į VšĮ „LS“ sąskaitą 2016 m. vasario 2 d. pervesti 10 000 eurų nuo 2016 m. vasario 25 d. iki 2016 m. birželio 3 d. G. S. nurodymu buvo panaudoti padengti įsiskolinimams už partijos veiklos viešinimą ir idėjų sklaidą, partijos narių žinomumo ir populiarumo didinimui tarp rinkėjų skirtą tęstinį renginį „Pilietiškumo pamokos Lietuvos mokyklose“ taip pat už politinės partijos nariams 2016 m. kovo 24 d. organizuotą renginį „Y diskusijų ciklas“ ir 2016 m. balandžio 4 d. organizuotą renginį „(duomenys neskelbtini)“, o pavedimu iš UAB „XM“ sąskaitos į G. S. paramos fondą 2016 m. vasario 2 d. pervesti 5 000 eurų buvo planuojami kandidato į 2016-2020 m. kadencijos Seimo narius G. S. veiklos viešinimui ir jo populiarumui skirtų renginių finansavimui.

Apibendrinus, kaltinimas piktnaudžiavimu pareikštas ir dėl to, jog G. S. prašė paramos politinei kampanijai tiesiogiai ir netiesiogiai finansuoti, šią paramą priėmė ir panaudojo – t. y., dėl veiksmų, atitinkančių BK 1751 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį (pagal BK 1751 straipsnio 2 dalį už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo), už kurią atsakomybė Baudžiamajame kodekse numatyta 2019 m. lapkričio 28 d. įstatymu Nr. XIII-2563, nuo 2020 m. sausio 1 d. Dėl paramos prašymo ir priėmimo byloje ginčo iš esmės nėra. R. K. nėra kaltinamas neteisėtu lėšų ar kitokios paramos teikimu politinei partijai ar politinei kampanijai tiesiogiai ar netiesiogiai finansuoti, kaltinamasis G. S. iš esmės nepripažįsta tik neteisėtą lėšų ir paramos panaudojimą politinės kampanijos veikloje. Minėti veiksmai – prašymas, sutikimas, panaudojimas – inkriminuotos veikos padarymo metu neužtraukiantys baudžiamosios atsakomybės kaip neteisėtas politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimas pagal BK 1751 straipsnį, bus vertinami kaltinimo kontekste – kaip kitokia asmeninė ir turtinė nauda, kvalifikuojantis BK 228 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymis.

Atsakomybė pagal BK 228 straipsnį numatyta valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, piktnaudžiavusiam tarnybine padėtimi arba viršijusiam įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui, o BK 228 straipsnyje nustatyto piktnaudžiavimo objektyvieji požymiai pasireiškia: pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; pavojingais padariniais – nurodytos didelės žalos kilimu; priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-689/2020).

Šioje byloje piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi G. S. inkriminuotas kaip valstybės tarnautojui (valstybės politikui) – Seimo nariui, Y frakcijos Seime seniūno pavaduotojui, taip pat valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – politinės partijos „Y“ (duomenys neskelbtini), partijos valdybos bei tarybos nariui. Atitinkamai kaltinimas suformuluotas ir juridiniam asmeniui. Kaltinime pats piktnaudžiavimas, tai yra tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui, apibūdintas kaip Seimo nario G. S. balsavimas dėl UAB koncernui „X“ naudingų politinių sprendimų priėmimo, tai yra siejamas tik su G. S. kaip valstybės tarnautojo (politiko) įgaliojimais. Pagal kaltinimą, G. S. veikė tiesiogine tyčia, piktnaudžiaudamas turimais konstituciniais įgaliojimais, numatytais Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 2 punkte (Seimas leidžia įstatymus), Lietuvos Respublikos Seimo statuto 9 straipsnio 1 punkte ir 11 straipsnio 4 dalyje numatytomis teisėmis (Seimo narys turi teisę Statuto nustatyta tvarka balsuoti dėl visų svarstomų klausimų Seimo posėdžiuose; Seimo nariai balsuoja asmeniškai), pažeisdamas Statuto 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudimą Seimo nario mandatą naudoti ne pagal paskirtį, t. y., ne Tautos, valstybės ir rinkėjų interesams. Kuo pasireiškė piktnaudžiavimas politinės partijos „Y“ (duomenys neskelbtini), partijos valdybos bei tarybos nario tarnybine padėtimi, kaltinime nenurodyta.

Išanalizavusi kaltinimą, teisėjų kolegija pažymi, kad piktnaudžiavimas, tai yra įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui, G. S. ir, atitinkamai, juridiniam asmeniui, inkriminuotas preziumuojant kaltę, pats kaltinimas nereikalauja jokio įrodinėjimo ir priešingai, paneigiama gynimosi galimybė. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro iš toliau aptariamų kaltinimo teiginių.

Kaip nurodyta kaltinime, po aptarto susitarimo su R. K. Seimo narys G. S. balsavo dėl UAB koncernui „X“ naudingų politinių sprendimų priėmimo. Bylos duomenys patvirtina, kad G. S. kalbėjosi su R. K. 2015 m. spalio 29 d., be kita ko, aptarė ir paramos klausimą. Balsavimai, nurodyti kaltinime, vyko 2015 m. lapkričio 5 d. ir gruodžio 22 d. Visgi, šios datos kaltinime pačios savaime neįrodo nieko. Kaip matyti iš detalios kaltinamųjų 2015 m. spalio 29 d. pokalbio stenogramos analizės, jokie G. S. balsavimai nebuvo aptariami, pokalbyje nebuvo minimas Š. G. užregistruotas pasiūlymas ar Seimo nutarimo dėl kelio Vilnius – Utena projektas. Neaišku, dėl ko kaltinimas vertina Seimo nario balsavimą vienu ar kitu Seime svarstomu klausimu piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi. Kaltinime neinkriminuojama, to neįrodinėjama, kad būdamas Seimo nariu G. S. balsavo kokiu nors klausimu ne pagal savo sąžinę, o veikė prieš valstybės interesus, pažeidė Konstituciją. G. S. žinojimas apie UAB koncernui „X“ naudingus politinius sprendimus ir sutikimas taip veikti yra numanomi. Su tokia kaltinimo pozicija teisėjų kolegija negali sutikti. Be to, kaip nurodyta pačiame kaltinime, dėl vieno iš nurodytų klausimų – dėl Seimo nutarimo dėl kelio Vilnius – Utena projekto, G. S. balsavo susilaikydamas, tai yra net nepritarė priėmimui, taigi yra kaltinamas vien už patį balsavimą. Darytina išvada, kad kaltinime preziumuojamas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimas – kad G. S. negalėjo balsuoti klausimais, aktualiais asmeniui, su kuriuo yra susijęs, tuo tarpu asmens kaltė privalo būti ne numanoma, o įrodyta, tačiau tokių įrodymų nepateikta, byloje jų nėra. Atitinkamai, nepagrįsti ir tolesni kaltinimo teiginiai, kuriais G. S. balsavimas, kaip toks, įvardintas UAB koncernui „X“ naudingų veiksmų atlikimu (be kita ko, šioje kaltinimo konstrukcijoje yra ir dar vienas preziumuojamas elementas – politinių sprendimų nauda UAB koncernui „X“). Darytina išvada, kad nenustačius pavojingų valstybės tarnautojo G. S. veiksmų (neveikimo) nėra ir piktnaudžiavimo nusikaltimo sudėties, taip pat nėra priežastinio ryšio su kaltinime inkriminuotomis pasekmėmis. Kaip jau anksčiau aptarta, neteisėtas lėšų ar paramos priėmimas ar panaudojimas politinės partijos ar politinės kampanijos veikloje kaltinime nurodomu laikotarpiu nebuvo nusikalstamas pagal BK 1751 straipsnio nuostatas, taigi, G. S., taip pat ir juridinis asmuo, negali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn už nenusikalstamą kitokios asmeninės ir turtinės naudos gavimą. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti priežastinį ryšį tarp tokios naudos gavimo ir žalingų pasekmių, kadangi toks traktavimas prieštarauja pačiai piktnaudžiavimo nusikaltimo sudėčiai, kurios nustatymui, kaip minėta, būtinas priežastinis ryšys tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių.

Kaltinime inkriminuotas didelės žalos požymis. Pagal kaltinimą, sukelta dvigubo pobūdžio žala. Dėl G. S., kaip valstybės tarnautojo (valstybės politiko) – Seimo nario Y frakcijos Seime seniūno pavaduotojo, neteisėtų veiksmų didelės neturtinio pobūdžio moralinės žalos patyrė Lietuvos valstybė ir Lietuvos Respublikos Seimas, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo ir skaidrumo principai, pažemintas Seimo, kaip Tautos atstovybės, autoritetas, sulaužyta Seimo nario priesaika ir diskredituotas Seimo nario vardas. Tuo tarpu dėl G. S., kaip valstybės tarnautojui prilyginto asmens – politinės partijos „Y“ (duomenys neskelbtini), valdybos ir tarybos nario, neteisėtų veiksmų didelės neturtinio pobūdžio moralinės, organizacinės bei politinės žalos patyrė juridinis asmuo – politinė partija „Y“, nes šios politinės partijos veikla, deklaruojami veiklos principai bei vertybės buvo diskredituoti, kilus rezonansui, visuomenėje sumenkintas šios politinės partijos autoritetas ir įvaizdis, prarastas žmonių pasitikėjimas šia politine partija ir taip pakenkta šio juridinio asmens reputacijai.

Aptartina, ar pagrįsta kaltinimo išvada dėl didelės neturtinio pobūdžio moralinės žalos Lietuvos valstybei ir Lietuvos Respublikos Seimui.

Kaip nurodyta kaltinime, G. S. sulaužė 2012 m. lapkričio 16 d. duotą Seimo nario priesaiką, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintus valstybės politikų elgesio viešajame gyvenimą principus: sąžiningumo, skaidrumo, padorumo, nesavanaudiškumo, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo numatytas asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, prievoles: nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, vengti interesų konflikto, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, priimant sprendimus vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu. Taip pat: Lietuvos Respublikos Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo reikalavimus užtikrinti politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo teisėtumą ir viešumą, reikalavimus, kuriais draudžiama finansuoti savarankiškų politinės kampanijos dalyvių politines kampanijas kitomis, atitinkamai nenurodytomis, lėšomis ir politinių kampanijų dalyvius finansuoti per trečiuosius asmenis, bei Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo reikalavimą, draudžiantį finansuoti politines partijas kitomis, atitinkamai nenurodytomis, lėšomis.

Nenustačius, jog G. S., būdamas Seimo nariu ir Y frakcijos Seime seniūno pavaduotoju, balsuodamas „už“ Š. G. 2015 m. spalio 29 d. pakartotinai užregistruotą ir pritarimui svarstyti ir priėmimui pateiktą pasiūlymą dėl Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pataisos bei 2015 m. gruodžio 22 d. balsavimo metu susilaikydamas priimant Seimo nutarimą „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ projekto, savo tarnybinę padėtį, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktas teises, pareigas ir įgaliojimus panaudojo arba nepanaudojo priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui, nepasitvirtino ir dėl to jam inkriminuoti žalingi padariniai – didelė neturtinė žala Lietuvos valstybei ir Lietuvos Respublikos Seimui. Kaip pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-59-495/2021, didelės neturtinės žalos požymis turi būti nustatytas neabejotinų įrodymų visuma, negali būti preziumuojamas ar išvedamas iš kitų piktnaudžiavimo sudėties požymių. Šis požymis negali būti be turinio, vien apibrėžtas abstrakčiomis frazėmis apie valstybės ir juridinių asmenų autoriteto, reputacijos, prestižo menkinimą, kompromitavimą, pagrindinių valstybės principų pažeidimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-16-489/2021). Aptartos paramos gavimas ir jos panaudojimas (vertinant kaip veiką) nėra susiję su G. S., kaip Seimo nario ir Y frakcijos Seime seniūno pavaduotojo, tarnybine padėtimi, o, pagal kaltinimą vertinant paramą kaip gautą turtinę ar kitokią asmeninę naudą, jos panaudojimas išeina už kaltinimo piktnaudžiavimu valstybės tarnautojo (valstybės politiko) – Seimo nario ir Y frakcijos Seime seniūno pavaduotojo, tarnybine padėtimi, ribų.

Kaip minėta, kaltinimas G. S. ir juridiniam asmeniui pareikštas ir dėl G. S., kaip valstybės tarnautojui prilyginto asmens, politinės partijos „Y“ (duomenys neskelbtini), valdybos ir tarybos nario veikos šio juridinio asmens vardu ir individualiai, turėjus teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus jo vardu ir kontroliuoti jo veiklą, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.

Jau buvo aptarta, jog kaltinimas piktnaudžiavimu pareikštas ir dėl to, jog G. S. prašė paramos politinei kampanijai tiesiogiai ir netiesiogiai finansuoti, šią paramą priėmė ir panaudojo. Kitokių veiksmų, kaip nors sietinų su valstybės tarnautojui prilyginto asmens, politinės partijos „Y“ (duomenys neskelbtini), valdybos ir tarybos nario tarnybine padėtimi, kaltinime nenurodyta. Atitinkamai, inkriminuotas Lietuvos Respublikos Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo reikalavimų užtikrinti politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo teisėtumą ir viešumą, reikalavimų, kuriais draudžiama finansuoti savarankiškų politinės kampanijos dalyvių politines kampanijas kitomis, atitinkamai nenurodytomis, lėšomis ir politinių kampanijų dalyvius finansuoti per trečiuosius asmenis, bei Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo reikalavimo, draudžiančio finansuoti politines partijas kitomis, atitinkamai nenurodytomis, lėšomis, pažeidimas.

Teisėjų kolegija, pasisakiusi, jog neteisėtas politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimas kaltinime nurodytu laiku buvo baudžiamosios atsakomybės pagal galiojančio BK 1751 straipsnio 1 dalį neužtraukianti veika, sprendžia, ar tokia veika gali būti vertinama kaip piktnaudžiavimas valstybės tarnautojui prilyginto asmens tarnybine padėtimi pagal BK 228 straipsnio 2 dalį. Šiuo kaltinimo aspektu reikšminga, ar G. S. atitiko specialaus subjekto – prilyginto valstybės tarnautojui asmens – požymius, ar veikė iškraipydamas savo pareiginius įgaliojimus, ar veikė tyčia, siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, ar kilo didelė žala, ar yra priežastinis ryšys tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių, o kadangi kaltinimas pareikštas ir politinei partijai, atitinkamai, ar nustatytos juridinio asmens atsakomybės sąlygos. Pažymėtina ir tai, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK straipsnio 4 dalis), taigi, nenustačius bent vieno nusikaltimo sudėties požymio, turi būti konstatuojama, jog nebuvo padaryta ir šią sudėtį turinčios nusikalstamos veikos.

        Tai, kad G. S. jam inkriminuotos nusikalstamos veikos metu buvo juridinio asmens – politinės partijos „Y“ (duomenys neskelbtini), partijos valdybos bei tarybos narys bylos duomenys (VĮ Registrų centro atsakymas, „Y“ raštas) patvirtina. G. S. partiniai įgaliojimai apibrėžti „Y“ įstatuose.

VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro departamento raštu Nr. (1.11.6.)s-5892 pateiktos „Y“ dokumentų kopijos (t. 101, b. l. 2), be kita ko, VIII-ajame Y suvažiavime (duomenys neskelbtini) priimti įstatai (t. 102, b. l. 131-142).

Įstatų 47 punkte numatyti šie partijoje veikiantys organai: suvažiavimas, taryba, valdyba, pirmininkų sueiga, partijos pirmininkas, partijos etikos komisija, partijos kontrolės komisija, programos priežiūros taryba, sekretoriatas.

Įstatų 56 punkte apibrėžta, kad Taryba yra aukščiausias partijos organas, veikiantis tarp suvažiavimų. 57 punkte nustatyta, kad Tarybą sudaro: partijos pirmininkas, valdybos nariai, partijos nariai – Seimo nariai, Vyriausybės nariai, partijos nariai – savivaldybių merai, vicemerai, administracijos direktoriai, partijos nariai – Europos Parlamento nariai, Etikos komisijos pirmininkas, Kontrolės komisijos pirmininkas, komitetų pirmininkai. 59 punkto nuostatomis, Tarybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip du kartus per metus. 64 punkte įtvirtinta, kad Tarybos sprendimai priimami paprastąja balsų dauguma dalyvaujant daugiau kaip pusei tarybos narių.

67 įstatų punkte įtvirtinta, kad valdyba yra kolegialus partijos valdymo organas. Valdybą sudaro partijos pirmininkas, suvažiavimo dvejų metų kadencijai išrinkti nariai ir dešimt regionų atstovų pagal tarybos nustatytą atstovavimo tvarką (68 punktas). Valdyba atsako už partijos veiklos organizavimą (69.1 punktas), operatyviai reaguoja į politinę situaciją, priima reikiamus sprendimus, parengia ir skelbia politinius partijos pareiškimus ir pozicijas (69.2 punktas), gali svarstyti bet kokius kitus su Partijos veikla susijusius klausimus, jei jie nėra priskirti išimtinei kitų Partijos organų kompetencijai (69.23 punktas). Valdyba savo sprendimus priima posėdžiuose, kurie vyksta ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį (70 punktas). Valdybos posėdžius šaukia, jų darbotvarkes bei pagal ją numatytų priimti sprendimų projektus teikia ir posėdžiams pirmininkauja partijos pirmininkas arba jo įgaliotas partijos pirmininko pavaduotojas (71 punktas). Valdybos sprendimai priimami paprastąja balsų dauguma dalyvaujant daugiau kaip pusei Valdybos narių (72 punktas).

82 punkte įtvirtinta, kad partijos pirmininkas yra vienasmenis partijos valdymo organas. Partijos pirmininkas, laikydamasis įstatų ir vykdydamas partijos programą, atsako už jos politinę veiklą ir plėtrą (86 punktas). Partijos pirmininkas atstovauja partijai bendradarbiaujant su valstybės ir savivaldybių institucijomis, juridiniais ir fiziniais asmenimis (87 punktas). Partijos pirmininkas, vykdydamas jam priskirtas funkcijas, leidžia potvarkius (88 punktas).

90 punkto nuostatomis, partijos pirmininko pavaduotojai atsako už konkrečias Partijos veiklos sritis. Pasiskirstymą šiomis sritimis Partijos pirmininko teikimu tvirtina taryba.

(VII-ajame Y suvažiavime (duomenys neskelbtini) priimtų partijos įstatų nuostatos, susijusios šio juridinio asmens valdybos, tarybos, pirmininko ir jo pavaduotojo įgaliojimais, analogiškos (t. 102, b. l. 109-120)).

Duodamas parodymus, G. S. paaiškino, kad minimu laikotarpiu buvo partijos (duomenys neskelbtini), atsakingas už programinius reikalus ir ideologiją.

        Valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens sąvoka išaiškinta BK 230 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. liepos 5 d.) nustatyta, kad valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris dirba arba kitais įstatyme numatytais pagrindais eina pareigas viešajame arba privačiajame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus, arba turi teisę veikti šio juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas, taip pat arbitras arba prisiekusysis. Pagal minėtą BK 230 straipsnio 3 dalies redakciją valstybės tarnautojui prilyginto asmens statusas buvo siejamas su dviem būtinaisiais požymiais: 1) darbu arba pareigų ėjimu viešajame arba privačiame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba vertimusi profesine veikla; 2) atitinkamų įgaliojimų turėjimu: administracinių, teisės veikti juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu arba teikti viešąsias paslaugas.

Teisėjų kolegija vertina, kad G. S., būdamas viešojo juridinio asmens, kurio tikslas – tenkinti savo narių politinius interesus, padėti reikšti jų politinę valią, siekti dalyvauti įgyvendinant valstybės valdžią ir savivaldos teisę, partijos (duomenys neskelbtini), atsakingu už konkrečią partijos veiklos sritį – už programinius reikalus ir ideologiją, kurio veiklos netinkamas vykdymas reikštų viešojo intereso pažeidimą, gali būti prilyginamas valstybės tarnautojui.

Šios bylos aplinkybėmis, kurios pripažintos nustatytomis, G. S. tarėsi su R. K. dėl paramos VšĮ „LS“ ir G. S. paramos fondui bei galimo paties G. S. rinkiminės kampanijos finansavimo. Teisėjų kolegijos nuomone, bylos duomenys nepatvirtina ryšio tarp G. S. pareigų, kaip partijos (duomenys neskelbtini), valdybos ir tarybos nario, bei viešosios įstaigos ir paramos fondo gautų paramų panaudojimo.

Atkreiptinas dėmesys, kad bylos duomenys kaltinimo teiginių apie konkretų lėšų panaudojimą nepatvirtina. Byloje esantis VšĮ „LS“ sąskaitos išrašas buvo apžiūrėtas (apžiūros protokolas, t. 33, b. l. 184), iš jo matyti, jog be 2016 m. vasario 2 d. gautos byloje minimos 10 000 Eur paramos 2016 m. vasario 3 d. buvo gauta ir kita parama – 5 000 Eur iš UAB „IB“, taip pat, nors apžiūros protokole tai nepažymėta, iš VšĮ „LS“ sąskaitos matyti, jog 2016 m. birželio 1 d. buvo gautos dar dvi paramos – 1000 Eur iš UAB „Ob“ ir 1000 Eur iš UAB Om“ (t. 33, b. l. 195). Nustatyta ir tai, jog 2016 m. vasario 3-5 d., 24 d. ir 26 d. iš šios sąskaitos buvo sumokėtas 8 702,63 Eur darbo užmokesčio įsiskolinimas R. M., 2016 m. kovo 1 d. pervesta 500 Eur (duomenys neskelbtini). Dėl apmokėjimo už darbo užmokesčio įsiskolinimą, tokio mokėjimo neteisėtumo, ar mokėjimo organizacijai, kurios veikloje „LS“ dalyvavo kaip asocijuotas narys, kaltinimo nepareikšta.

        Dėl kitų mokėjimų – 2016 m. vasario 25 d. pervesta 200 Eur P. J., 2016 m. vasario 26 d. pervesta 118 Eur D. P. ir 470 Eur G. L., teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo konstatuoti, kad jie, kaip teigiama, buvo panaudoti padengti įsiskolinimams už partijos veiklos viešinimą ir idėjų sklaidą, partijos narių žinomumo ir populiarumo didinimui tarp rinkėjų skirtą tęstinį renginį „Pilietiškumo pamokos Lietuvos mokyklose“. Paminėtina Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos darbo grupės 2017 m. gruodžio 19 d. išvada Nr. 4-112(1.12), kurios duomenimis (t. 62, b. l. 21), atsižvelgiant į tai, kad E. M. ir G. S. buvo ne tik „Y“, bet ir VšĮ „LS“ dalininkai, negalima vienareikšmiškai teigti, kad kalbėdami apie projektą „Pilietiškumo pamokos“ jie turėjo omenyje būtent partijos, o ne VšĮ „LS“ veiklą. Nesant patikimų duomenų apie tai, kad informuojant apie pilietiškumo pamokas mokyklose ar jų metu būtų naudojama „Y“, atributika, partija kitaip populiarinama ar agituojama už partiją ar keltus kandidatus balsuoti rinkimuose, nesant duomenų apie tai, kas buvo kalbama pilietiškumo pamokose, įvertinus tai, kad veikla vykdyta keletą metų, išvadoje laikytina, kad šių pamokų organizavimas nesusijęs su 2016 m. Seimo rinkimais ir pateiktų duomenų nepakanka šios veiklos laikyti išimtinai Y, o ne VšĮ „LS“ veikla. Minėta išvada vertinant veikos nusikalstamumą teismui nėra privaloma, tačiau daryti kitokias išvadas, nei padarė Vyriausioji rinkimų komisija, teisėjų kolegija pagrindo nenustatė. Apklausti liudytojai P. J., G. L. ir R. Š. paneigė bet kokį vestų pilietiškumo pamokų ryšį su politika ar agitavimu. 2015 m. gruodžio 16 d. susitikimo tarp D. J. M., R. K., R. R., E. M. ir G. S. metu užfiksuotos G. S. ir E. M. frazės (G. S.: „Mes po dvidešimt tūkstančių per metus pasiekėm tiesioginiam kontakte vyresnių klasių moksleivių“, E. M.: „Kurie... ir kada pradėjom važinėti, tai jau jie jau realiai dabar jau su balso teise yra. Nes, nu, kiek jiems buvo septyniolika, a ne?“) vienareikšmiškai nepatvirtina pokalbio būtent apie partijos, o ne VšĮ „LS veiklą.

        Atskirai aptartini pervedimai UAB „K“ ir UAB „R“. VšĮ „LS“ sąskaitos išrašo apžiūros duomenimis, 2016 m. kovo 31 d. pervesta 484 Eur UAB „K“ ir 315,22 Eur UAB „R“, 2016 m. balandžio 12 d. pervesta 670,85 Eur UAB „R“, 2016 m. birželio 3 d. pervesta 1200 Eur UAB „K“. Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos darbo grupės 2017 m. gruodžio 19 d. išvados Nr. 4-112(1.12) duomenimis, nors diskusijos „Lietuvos finansų realybė ir sprendimai ateičiai“ (kovo 24 d.) ir „Ar Lietuvoje įmanoma sukurti „Google“ dydžio įmonę?“ (balandžio 4 d.) vyko iki 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos laikotarpio pradžios, jos yra susijusios su 2016 m. Seimo rinkimais, nes jose buvo pristatomi „Y“ kandidatai į ministrus (E. M., G. D., A. G., G. S.), partijos rinkimų programa, renginių metu buvo rodomas partijos 2016 m. Seimo rinkimų šūkis „(duomenys neskelbtini)“, naudojamas logotipas, jas organizuojant dalyvavo partijos nariai. Pagal pateiktus dokumentus, diskusijų rengimo išlaidos, kurias apmokėjo VšĮ „LS“, sudaro apmokėjimai už salės nuomą ir dalyvių maitinimą, iš viso 2 670,07 Eur. Renginių rengimas VšĮ „LS“ lėšomis laikytinas nepinigine šios įstaigos auka partijai. Atsižvelgiant į tai, kad politine partija gali būti finansuojama aukomis, gautomis tik iš fizinių asmenų, ir tik politinės kampanijos laikotarpiu, ir tik užsiregistravusi savarankiška politinės kampanijos dalyve, nepiniginė auka iš juridinio asmens, įskaitant ir viešąjį juridinį asmenį, tai yra VšĮ „LS“, išvadoje pripažinta laikytina finansavimu iš neteisėto finansavimo šaltinio. Taigi, kompetentingos institucijos išvada yra pripažinta, jog 2 670,07 Eur yra VšĮ „LS“ nepiniginė auka partijai, jos finansavimas iš neteisėto finansavimo šaltinio. Be Vyriausiosios rinkimų komisijos išvados, liudytojais apklaustų R. V., R. V., M. G. parodymai patvirtina, kad 2016 m. kovo 24 d. ir balandžio 4 d. organizuoti renginiai buvo susiję su „Y“ partijos nariais, skirti jiems edukuoti, tuo pačiu, ruoštis ateinantiems rinkimams. Aptarus šią aplinkybę – 2 670,07 Eur buvo pripažinti VšĮ „LS“ nepiniginė auka partijai, būtina paminėti ir tai, kad už pažeidimą, pripažintą šiurkščiu, „Y“ buvo pritaikyta atsakomybė Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2017 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. Sp-178 „Dėl 2017 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų politinių partijų veiklai finansuoti dydžio nustatymo“ (t. 111, b. l. 2-3). Teisėjų kolegija vertina, kad šiurkštus pažeidimas nustatytas kompetentingos institucijos, atsakomybė pritaikyta. Kaltinamajame akte, tuo tarpu, tos pačios aplinkybės – 2 670,07 Eur dydžio VšĮ „LS“ nepiniginė auka „Y“, traktuojamos kaip nusikalstama G. S., kaip valstybės tarnautojui prilyginto asmens, ir, atitinkamai, juridinio asmens – politinės partijos „Y“ veika, inkriminuoti ir Lietuvos Respublikos Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo bei Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo reikalavimų pažeidimai bei konstatuojama didelė neturtinio pobūdžio moralinė, organizacinė ir politinė žala tam pačiam juridiniam asmeniui – politinei partijai „Y“.

        Apibendrinus, G. S. nebuvo VšĮ „LS“ direktoriumi, neteisėtas politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimas iki 2020 m. sausio 1 d. nebuvo kriminalizuotas, nustatytas 2 670,07 Eur dydžio VšĮ „LS“ lėšų neteisėtas panaudojimas negali būti vertinamas kaip G. S., „Y“ pirmininko pavaduotojo, valdybos ir tarybos nario, piktnaudžiavimas, atitinkamai, nenustatyta ir juridinio asmens veikos, todėl dėl juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygų teisėjų kolegija plačiau nepasisako.

        Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinime įvardinta, jog 10 000 Eur buvo panaudoti apmokėjimui už politinės partijos „Y“ nariams 2016 m. kovo 24 d. organizuotą renginį „Y diskusijų ciklas“ ir 2016 m. balandžio 4 d. organizuotą renginį „Interaktyvus politikų dialogas su švietimo ir verslo profesionalais“, tačiau, bylos duomenimis patvirtinta, jog 2016 m. kovo 24 d. vyko diskusija „Lietuvos finansų realybė ir sprendimai ateičiai“, 2016 m. balandžio 4 d. – „Ar Lietuvoje įmanoma sukurti „Google“ dydžio įmonę“, šių dviejų diskusijų rengimo išlaidas apmokėjo VšĮ „LS“, todėl teisėjų kolegija nurodė tikslius vykusių nurodytomis datomis diskusijų pavadinimus (tokiu pačiu būdu, pateikiant sukonkretintus atsakymus į STT Vilniaus valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus užduotyje atlikti objektų tyrimą pateiktus klausimus, buvo suformuluota ir Vyriausiosios rinkimų komisijos 2017 m. gruodžio 19 d. išvada Nr. 4-112(1.12), tai yra nurodant užduotyje įvardintus ir realius diskusijų pavadinimus (t. 62, b. l. 43)).

        G. S. ir juridinis asmuo kaltinami ir dėl kitokios asmeninės ir turtinės naudos, dėl 5 000 Eur, pervestų į G. S. paramos fondo sąskaitą, su jo – G. S. žinia ir pritarimu, kurie buvo planuojami panaudoti politinės kampanijos metu politinės partijos „Y“ kandidato į 2016-2020 m. kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo narius G. S. veiklos viešinimui ir jo populiarinimui skirtų renginių finansavimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinimo konstrukcija, kurioje nusikalstamumas siejamas ne su veika ir ne rengimusi ar pasikėsinimu, o su planais, yra ydinga. Dėl šios aplinkybės – neįvykdytų planų, plačiau nepasisako.

        Konstatuotina, kad kaltinimas G. S. ir juridiniam asmeniui pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir, atitinkamai, pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį nepasitvirtino.

Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad G. S. išteisintinas pagal kaltinimą dėl nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 2 dalyje, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, juridinis asmuo – politinė partija „Y“ išteisintinas pagal kaltinimą dėl nusikaltimo, numatyto BK 20 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 3 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje (43 kaltinimas), kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

VI

Dėl kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka gautų įrodymų

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą (anksčiau operatyvinį tyrimą), privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus; 2) ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – KŽĮ) nustatytos tvarkos; 3) ar duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-33-303/2018). Taip pat, pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, teismas privalo patikrinti, ar tyrimo veiksmų trukmė atitinka pagrįstumo, tikslingumo ir proporcingumo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. birželio 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-94-895/2015).

Šioje baudžiamojoje byloje, kartu su kitais įrodymais, teisėjų kolegija vertino ir gautus Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo numatyta tvarka, taikant techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka ir sekimą, slaptą patekimą į transporto priemonę, taip pat ir informacijos gavimą iš ūkio subjektų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, joje pateikti tiek prašymai dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo, pratęsimo, tiek prokurorų teikimai, tiek Šiaulių apygardos teismo teisėjų nutartys dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo, pratęsimo, be to, ir Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjų nutartys. Šie dokumentai aptartini.

Pirmasis prašymas dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo – Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos viršininko pavaduotojo Roberto Žilinsko 2015 m. rugpjūčio 31 d., prašymas Nr. 3S-01-550 (t. 3, b. l. 4-5). Byloje, atitinkamai, yra Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro Irmanto Mikelionio 2015 m. rugsėjo 1 d. teikimas Nr. S5-20RN Dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo (t. 3, b. l. 36-38) ir Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartis Nr. ĮS4-186 RN Dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo (t. 3, b. l. 59-60), taip pat minėti dokumentai Vilniaus apygardos teismui buvo pateikti papildomai išslaptinti (t. 115, b. l. 2-4, 49-52; t. 116, b. l. 110-111).

Iš nurodytų dokumentų turinio darytina išvada, kad sprendimas kreiptis į teismą dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo buvo priimtas gavus informacijos apie Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) viršininko D. B. galimai rengiamas ir daromas nusikalstamas veikas, tai yra, kad jis, būdamas VMI viršininkas bei pasinaudodamas tarnybine padėtimi, galimai pats ar per kitus asmenis susitars priimti neteisėtą atlygį už tai, kad paveiks VMI darbuotojus, kad šie, nustatę neteisėtas mokesčių vengimo schemas, tinkamai nevykdytų savo pareigų ir įmonės (neišslaptinta) atžvilgiu nenaudotų įstatyme numatytų poveikio priemonių, galimai piktnaudžiaus tarnybine padėtimi, dėl to valstybė patirs didelę žalą. Tai yra, gavus informacijos apie galimai rengiamas ar daromas nusikalstamas veikas, numatytas BK 225 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 3 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje. Taip pat, gavus informaciją apie tai, kad koncerno „X“ viceprezidentas R. K., pasinaudodamas savo ryšiais, tikėtina įtaka valstybės politikams bei pažintimis su VMI viršininku, galimai susitars priimti neteisėtą atlygį už tai, kad pats arba per kitus asmenis paveiks ar galimai kurstys piktnaudžiauti tarnybine padėtimi VMI viršininką D. B., kad šis, pasinaudodamas tarnybine padėtimi sudarytų sąlygas įmonės (neišslaptinta) atstovams išvengti mokesčių sumokėjimo, dėl ko valstybė patirtų didelę žalą, taip pat pats ar per kitus asmenis galimai pasiūlys, pažadės, susitars duoti ar duos kyšį VMI viršininkui D. B. už jo teisėtą ar neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, apie galimai rengiamas ar daromas nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 5 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 227 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 3 dalyje, 226 straipsnio 2 dalyje, 4 dalyje (t. 115, b. l. 50). Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. dalinai išslaptintos nutarties Nr. ĮS4-186 RN duomenimis, sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka ir sekimas D. B. ir R. K. atžvilgiu nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d. (t. 116, b. l. 110-111). Taigi, techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka ir sekimas pagal Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos 2012 m. spalio 2 d. įstatymo Nr. XI-2234 (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) 10 ir 15 straipsnius Šiaulių apygardos teismo teisėjo buvo sankcionuotas siekiant patikrinti minėtų asmenų dalyvavimą teikime nurodytose nusikalstamose veikose, atitinkančiose požymius sunkių nusikaltimų, numatytų BK 225 straipsnio 2 dalyje, 3 dalyje, 226 straipsnio 4 dalyje, 227 straipsnio 3 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, ir apysunkių nusikaltimų, numatytų BK 225 straipsnio 1 dalyje, 226 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 227 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 228 straipsnio 1 dalyje, pagal minėto įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą esant kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindui.

Papildomai Vilniaus apygardos teismui 2021 m. gegužės 19 d. raštu Nr. 4-01-3893 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Centrinė tyrimų valdyba pateikė 2015 m. rugpjūčio 31 d. pažymą Nr. S8-14-1058 apie gautą informaciją (t. 143, b. l. 15-16). Jos duomenimis, buvo gauta informacija, kad viešbutyje „Amberton“, esančiame L. Stuokos – Gucevičiaus g. 1, Vilniuje, 2015 m. rugpjūčio 7 d. ir 2015 m. rugpjūčio 28 d. įvyko du susitikimai tarp VMI viršininko D. B. ir koncerno „X“ viceprezidento R. K.. Disponuojama informacija, kad pirmojo susitikimo metu buvo kalbama apie (neišslaptinta) patikrinimą. D. B. 2015 m. rugpjūčio 28 d. antrą kartą susitikęs su R. K. taip pat kalbėjo apie įmonės (neišslaptinta) patikrinimus, R. K., kaip įtariama, vykdant prašymą, paprašė D. B., kad šis „pakuruotų“ patikrinimą. Pokalbio metu R. K. paminėjo, kad palaiko ryšius su pagrindinių politinių partijų veikiančiais asmenimis, su kuriais derina valstybinių įstaigų vadovų kandidatūras, prieš rinkimus pagrindinėms politinėms partijoms yra paruošiami „paketai“, tai yra, neteisėta finansinė parama politinėms partijoms už tai, kad jų valdomose valstybinėse įstaigose ir toliau dirbtų koncerno „X“ proteguojami asmenys. Minėta pažyma buvo siūloma išvardintų asmenų atžvilgiu pradėti kriminalinės žvalgybos tyrimo bylą (t. 143, b. l. 15-16). Apklaustas apie faktinį pagrindą atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimą liudytojas R. Ž. paaiškino, kad nurodyta informacija buvo gauta ir naudojant informacijos rinkimo būdus, ir bendradarbiaujant su kita žvalgybos institucija.

        Kaip matyti iš bylos medžiagos, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos 2017 m. gegužės 17 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. 18-14-11 (t. 4, b. l. 1-47) nurodytas kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo teisinis pagrindas – 2017 m. vasario 22 d. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) raštas Nr. 18-1717 „Dėl informacijos panaudojimo baudžiamajame procese“, kuriuo informuojama, kad informacija gali būti naudojama baudžiamajame procese (t. 4, b. l. 52), 2017 m. sausio 2 d. VSD raštas Nr. 18-11 „Dėl informacijos išslaptinimo“, kuriuo informuojama, kad VSD 2016 m. gruodžio 30 d. įslaptintų dokumentų išslaptinimo aktu Nr. (10)-14-5248 išslaptino 2015 m. rugsėjo 2 d. STT pateiktą raštą Nr. 19-1699 (t. 4, b. l. 50) bei informaciją, esančią laikmenoje Nr.01007-RN (t. 4, b. l. 49); 2015 m. liepos 21 d. Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. ĮS4-144S (t. 3, b. l. 125). Minėtame protokole užfiksuota, kad apžiūrima skaitmeninės informacijos laikmena (kompaktinis diskas) Nr. 01007-RN, joje yra rinkmena pavadinimu „2015-08-07 Amberton“ su 2015 m. rugpjūčio 7 d. R. K. ir D. B. pokalbio garso įrašu, padarytu viešbučio „Amberton“ restorane „La Cave“, esančiame L. Stuokos–Gucevičiaus g. 1, Vilniuje, taip pat rinkmena pavadinimu „2015-08-28“ su 2015 m. rugpjūčio 28 d. R. K. ir D. B. pokalbio garso įrašu, padarytu viešbučio „Amberton“ restorane „La Cave“, esančiame L. Stuokos–Gucevičiaus g. 1, Vilniuje. Iš bylos medžiagos matyti ir tai, kad kompiuterinė laikmena su garso įrašų kopijomis Nr. 01007-RN perduota Valstybės saugumo departamento 2015 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. 19-1699 (t. 4, b. l. 50), taip pat Specialiųjų tyrimų tarnybai 2017 m. birželio 27 d. pateiktas Valstybės saugumo departamento 2015 m. liepos 15 d. teikimo Nr. 188-1234S „Dėl veiksmų sankcionavimo“ išrašas ir Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 21 d. nutarties Nr. ĮS4-144S „Dėl veiksmų sankcionavimo“ išrašo kopija (t. 3, b. l. 122).

Vilniaus apygardos teismui Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Centrinė tyrimų valdyba 2021 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. 4-01-7152 (t. 144, b. l. 154-155) pateikė papildomus dokumentus, taip pat šiame rašte nurodė, jog kriminalinės žvalgybos tyrimo byla 2015 m. rugpjūčio 31 d. buvo pradėta gavus informacijos dėl R. K. galimai rengiamų ar daromų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų Valstybinės mokesčių inspekcijos veiklos sferoje. Šioje kriminalinės žvalgybos tyrimo byloje buvo fiksuoti 2015 m. rugsėjo 23 d., rugsėjo 28 d., spalio 5 d., spalio 7 d., spalio 14 d. vykę R. K. kontaktai su Seimo nariais E. M., V. G. bei kitais asmenimis, tokiu būdu buvo gauta informacija apie R. K. galimai rengiamas ar daromas naujas ir visai kitas korupcinio pobūdžio veikas, galimai vykdomas valstybės valdymo ir įstatymų leidybos srityje, kurioje figūravo visiškai kiti įtariamieji. Su minėtu raštu pateikta 2015 m. spalio 19 d. pažyma Nr. S8-14-1306 apie kriminalinės žvalgybos tyrimo byloje gautą informaciją apie kitas galimas nusikalstamas veikas, joje nurodyti duomenys apie užfiksuotus 2015 m. rugsėjo 23 d., rugsėjo 28 d., spalio 7 d., spalio 14 d. pokalbius, taip pat duomenys apie 2015 m. spalio 5 d. gautą informaciją, jog R. K. ir (neišslaptinta) atstovaudami koncerną „X“ ir siekdami užtikrinti koncernui „X“ politinių partijų palaikymą bei palankių ir finansiškai naudingų sprendimų ir įstatymų pataisų priėmimą valstybės, savivaldybės ir kitose institucijose turint tikslą suformuoti neteisėtai remiamų politinių partijų daugumą, Vyriausybę, parems (duos kyšius) „LS“, „U“, „Y“, „TS“ per 2016 metų Seimo rinkimų laikotarpį, už tai minimoms politinėms partijoms perduos koncerno „X“ ir jų partnerių paruoštus „programinius punktus“, kuriuos vėliau partijos turės įgyvendinti koncerno „X“ ir jų partnerių naudai. Minėta pažyma siūloma pradėti kriminalinės žvalgybos tyrimo bylą. Vilniaus apygardos teismui pateiktas ir 2015 m. spalio 19 d. nutarimas Nr. S8-14-1311 pradėti kriminalinės žvalgybos tyrimo bylą (t. 144, b. l. 156-159, 160-161).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2015 m. spalio 19 d. pradėjus kriminalinės žvalgybos tyrimo bylą, 2015 m. spalio 20 d. buvo surašytas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos viršininko pavaduotojo Roberto Žilinsko 2015 m. spalio 20 d. prašymas Nr. 3S-01-626 Dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo (t. 3, b. l. 6-9), Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro Irmanto Mikelionio teikimas Nr. S5-29RN Dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo (t. 3, b. l. 38-41), Šiaulių apygardos teisme 2015 m. spalio 20 d. priimta nutartis Nr. ĮS4-219 RN Dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo (t. 3, b. l. 61-2), Minėti dokumentai Vilniaus apygardos teismui buvo pateikti papildomai išslaptinti (t. 115, b. l. 5-8, 52-55; t. 116, b. l. 108-109).

Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartimi Nr. ĮS4-219 RN vadovaujantis KŽĮ 10, 15 straipsniais sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka ir sekimas R. K., E. M., V. G. atžvilgiu nuo 2015 m. spalio 20 d. iki 2016 m. sausio 20 d., nutartyje nurodyta, kad, remiantis pateikta kriminalinės žvalgybos tyrimo bylos medžiaga, yra pagrindas naudoti technines priemones specialia tvarka, siekiant patikrinti minėtų asmenų dalyvavimą teikime nurodytose nusikalstamose veikose, bylos duomenys patvirtina, kad jie gali būti susiję su nusikalstama veikla, turinčia apysunkių ir sunkių nusikaltimų požymių.

Teikime Nr. S5-29RN nurodyti duomenys apie kriminalinės žvalgybos objektų galimai rengiamas daryti, daromas ar padarytas nusikalstamas veikas. Nurodyta, kad koncerno „X“ viceprezidentas R. K. iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje su D. J. M., siekdami koncernui „X“ finansinės naudos įsisavinant valstybės ir Europos sąjungos lėšas, taip pat užsitikrinant koncernui „X“ politinių partijų palaikymą, bei palankių ir finansiškai naudingų sprendimų bei įstatymų priėmimą valstybės, savivaldybės ir kitose institucijose, turint tikslą suformuoti galimai neteisėtai remiamų politinių partijų daugumą, Lietuvos Respublikos Vyriausybę, kitų valstybinių įstaigų valdymo organus, taip pat diskredituoti kitas politines partijas, kaip įtariama, kurstys piktnaudžiauti, pažadės, susitars ir neteisėtai parems (duos kyšius) ar suteiks turtinės ar kitokios naudos politinėms partijoms „Y“, „U“, taip pat kitoms politinėms partijoms ir (ar) šių ir kitų politinių partijų vadovams, tokiais veiksmais galimai padarydamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 226 straipsnio 1 dalyje, 3 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 227 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 3 dalyje. Seimo narys ir politinės partijos „Y“ pirmininkas E. M., Seimo narys ir politinės partijos „U“ frakcijos narys V. G., pasinaudodami savo užimamomis pareigomis ir ryšiais, įtaka politinėms partijoms, valstybės politikams, kitiems valstybės tarnautojams ir jų priimamiems sprendimams, galimai pažadės, susitars ir (ar) priims neteisėtą atlygį iš koncerno „X“ ar jų atstovų už tai, kad paveiks politines partijas, valstybės politikus Seime inicijuojant ir priimant koncernui „X“ palankias įstatymų pataisas, piktnaudžiaus tarnybine padėtimi, siekdami asmeninės turtinės ar kitokios naudos sau ir (ar) atitinkamai, politinei partijai „Y“ ar „U“, veiks priešingai valstybės interesams, dėl ko gali kilti didelė žala valstybei, tokiais veiksmais galimai padarydami nusikalstamas veikas, numatytas BK 225 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 3 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 226 straipsnio 2 dalyje, 4 dalyje (t. 115, b. l. 52-53).

Tokiu būdu, baudžiamojoje byloje yra žvalgybos informacija iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento bei duomenys iš dviejų kriminalinės žvalgybos tyrimo bylų (pradėtų 2015 m. rugpjūčio 31 d. ir 2015 m. spalio 19 d.). Gynyba akcentavo, jog aplinkybė, kad duomenys į baudžiamąją bylą buvo pateikti iš dviejų kriminalinės žvalgybos tyrimo bylų, paaiškėjo tik bylos nagrinėjimo teisme metu. Teismas su tuo sutinka, pažymi, jog baudžiamojoje byloje nepateiktas aukštesniojo prokuroro nutarimas, kuriuo būtų nutarta kriminalinės žvalgybos informaciją, surinktą pirmojoje kriminalinės žvalgybos tyrimo byloje, panaudoti baudžiamojoje byloje, kuri pradėta 2016 m. gegužės 11 d., tarnybinio pranešimo duomenimis, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriuje atliekant tyrimą kriminalinės žvalgybos tyrimo byloje Nr. KŽTB-027-2-2015 gavus duomenų dėl R. K. ir E. M. galimai įvykdytų ir tebesitęsiančių nusikalstamų veikų (t. 1, b. l. 2).

Prokuroras baigiamojoje byloje teigė, jog šioje byloje Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko Boleslovo Kalainio 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartimi Nr. ĮS4-186RN sankcionuotų kriminalinės žvalgybos veiksmų metu gauta informacija baudžiamajame procese panaudota tiesiogiai Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo, Baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo ir kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese 19 punkte numatytu būdu: tiek pateikiant ikiteisminio tyrimo įstaigai apibendrintą kriminalinės žvalgybos informaciją, kurios pagrindu 2016 m. gegužės 11 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tiek surašius kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolą ir pateikiant jį į baudžiamąją bylą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog toks prokuroro aiškinimas prieštarauja jo paties pateiktų į baudžiamąją bylą papildomų dokumentų turiniui: Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Martyno Jovaišos 2021 m. birželio 16 d. nutarimui dėl kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo kitoje baudžiamojoje byloje, kuriuo leista kriminalinės žvalgybos metu surinktą informaciją apie privatų asmens gyvenimą, tai yra Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos 2021 m. gegužės 18 d. rašto Nr. 3S-07-77RN išraše esančius duomenis apie R. K. ir UAB „X“ piniginius pervedimus „LG“, panaudoti kitoje baudžiamojoje byloje (t. 144, b. l. 35-36). Minėtas trūkumas konstatuotinas ir remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika – 2020 m. spalio 14 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-689/2020 pasisakyta, jog kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai, ypač tie, kuriais renkama informacija apie privatų asmens gyvenimą, savo pobūdžiu prilygsta procesinėms prievartos priemonėms, todėl informacija, gauta atliekant vienos nusikalstamos veikos tyrimą, kitoje baudžiamojoje byloje gali būti panaudojama tik BPK nustatyta tvarka. Informacijos, gautos viename baudžiamajame procese, panaudojimas kitoje baudžiamojoje byloje reglamentuojamas pagal BPK 162 straipsnio nuostatas. Šiuo straipsniu turi būti vadovaujamasi tiek tuo atveju, kai informacija apie privatų asmens gyvenimą renkama atliekant BPK numatytus veiksmus, tiek ir pagal Operatyvinės veiklos įstatymą (dabar – Kriminalinės žvalgybos įstatymas) (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225/2009, 2K-P-94-895/2015). Visgi, teisėjų kolegija, konstatavusi minėtą trūkumą, pažymi ir tai, kad esminės įtakos galutiniam sprendimui ši aplinkybė neturi.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento 2015 m. liepos 15 d. teikimo Nr. 188-1234S „Dėl veiksmų sankcionavimo“ išrašas, Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 21 d. nutarties ĮS4-144S „Dėl veiksmų sankcionavimo“ išrašo kopija pateikta prijungimui prie ikiteisminio tyrimo medžiagos 2017 m. birželio 27 d. raštu Nr. 18-550 (t. 3, b. l. 122), kompiuterinė laikmena su garso įrašų kopijomis Nr. 01007-RN STT perduota Valstybės saugumo departamento 2015 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. 19-1699 (t. 4, b. l. 50). Kaip numatyta Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. birželio 26 d. iki 2016 m. sausio 1 d.) 18 straipsnio 1 dalyje, žvalgybos informacija teikiama oficialiu dokumentu, be kita ko, Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijoms kriminalinės žvalgybos tyrimui arba baudžiamajam procesui pradėti (18 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Abejonių dėl minėtų dokumentų pateikimo prie bylos medžiagos nekyla.

Baudžiamojoje byloje esantys prašymai, teikimai ir nutartys patvirtina, jog kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo sankcionuojami taip pat ir naujų tiriamųjų atžvilgiu bei pratęsiami.

Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos viršininko pavaduotojo Roberto Žilinsko 2016 m. sausio 19 d. prašymo dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo pratęsimo ir sankcionavimo (t. 115, 9-13) (papildomai pateikto Vilniaus apygardos teismui 2018 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. 4-01-10493, t. 115, b. l. 1), Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro Irmanto Mikelionio 2016 m. sausio 19 d. teikimo Nr. S5-RN Dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo pratęsimo ir sankcionavimo (t. 115, b. l. 55-59), Šiaulių apygardos teismo 2016 m. sausio 20 d. nutarties Nr. ĮS4-18 RN (t. 116, b. l. 112-113), buvo kreiptasi ir pratęstas nuo 2016 m. sausio 20 d. iki 2016 m. balandžio 20 d. techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka ir sekimo sankcionavimas R. K., E. M. ir V. G. atžvilgiu, sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka ir sekimas G. S. atžvilgiu. 2016 m. kovo 29 d. prašyme Nr. 3S-01-157 (t. 115, b. l. 19-25), 2016 m. kovo 30 d. teikime Nr. S5-13RN (t. 115, b. l. 60-66) buvo kreiptasi, o Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartimi Nr. ĮS4-95 RN buvo sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, t. y. elektroninių ryšių tinklais asmens perduodamos informacijos turinio kontrolė, jos fiksavimas, vaizdo ir garso fiksuojančių techninių priemonių įrengimas lankomose viešose vietose, pokalbių, kitokio susižinojimo ir veiksmų slapta kontrolė ir fiksavimas, naudojant vaizdo ir garso fiksavimo įrenginius, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ir veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma, lankomose viešose vietose, kuriose lankysis, susitiks ir (ar) kalbėsis su kitais asmenimis, nuo 2016 m. balandžio 4 d. iki 2016 m. balandžio 20 d. R. K., E. M., V. G., G. S. ir R. I. atžvilgiu, pastarojo atžvilgiu – taip pat ir sekimas (t. 116, b. l. 114-117). 2016 m. balandžio 19 d. prašymu Nr. 3S-01-240 (t. 115, b. l. 26-32), 2016 m. balandžio 20 d. teikimu Nr. S5-17RN (t. 115, b. l. 66-72) buvo kreiptasi, o Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi ĮS4-113 RN buvo sankcionuotas pratęsimas nuo 2016 m. balandžio 20 d. iki 2016 m. liepos 20 d. techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka, t. y. elektroninių ryšių tinklais asmens perduodamos informacijos turinio kontrolės, jos fiksavimo, vaizdo ir garso fiksuojančių techninių priemonių įrengimo lankomose viešose vietose, pokalbių, kitokio susižinojimo ir veiksmų slaptos kontrolės ir fiksavimo, naudojant vaizdo ir garso fiksavimo įrenginius, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ir veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma, lankomose viešose vietose, kuriose lankysis, susitiks ir (ar) kalbėsis su kitais asmenimis, ir sekimo R. K., E. M., V. G., G. S. ir R. I. atžvilgiu (t. 116, b. l. 118-121).

Atkreiptinas dėmesys, jog Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d., spalio 20 d., 2016 m. sausio 20 d. nutartyse kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmas – techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, buvo sankcionuotas ir pratęstas lakoniškai, nedetaliai, dėl ko sudėtinga nustatyti teismo sprendimu leidžiamas atlikti veiksmų apimtis (ribas), priešingai nei 2016 m. balandžio 4 d., 2016 m. balandžio 20 d. nutartyse, kuriose nurodomi ne tik duomenys, susiję su slaptai kontroliuojamu objektu (asmeniu, asmenimis), laiku (terminu), bet ir vieta ir būdu (garso, vaizdo, kitoks kontroliavimas).

Šiaulių apygardos teismo nutarčių (išslaptintų) dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo turinys rodo, kad faktinis pagrindas tyrimo veiksmams jose buvo nurodomas abstrakčiai, kaip teikimuose nurodomos veikos, turinčios apysunkių ir sunkių nusikaltimų požymių. Iš nutartyse minimų prokurorų teikimų matyti, kad visuose (t. 115, b. l. 52, 56, 60, 66-67) buvo pakartojami duomenys apie kriminalinės žvalgybos objekto – koncerno „X“ viceprezidento R. K. galimą neteisėtą paramą politinėms partijoms ir (ar) partijų vadovams, tiesa, šalia pateikiant paaiškinimą – duos kyšius. Taip pat visuose teikimuose buvo dėstomi argumentai, jog R. K. veiks siekdamas užsitikrinti koncernui „X“ politinių partijų palaikymą, bei palankių ir finansiškai naudingų sprendimų bei įstatymų pataisų priėmimą valstybės, savivaldybės ir kitose institucijose, turint tikslą suformuoti galimai neteisėtai remiamų politinių partijų daugumą, Vyriausybę, kitų valstybinių įstaigų valdymo organus, taip pat diskriminuoti kitas politines partijas. Tai yra, iš esmės buvo dėstomi ir argumentai apie galimą neteisėtą politinių partijų ar politinių kampanijų finansavimą, nors turima informacija apie rengiamą, daromą ar padarytą apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 1751 straipsnyje, Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte kaip kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindas buvo numatyta tik nuo 2020 m. sausio 1 d.

Teisėjų kolegija, atkreipusi dėmesį į šią aplinkybę, kaip procesinių dokumentų trūkumą, pažymi, jog teikimuose buvo nurodomi ir duomenys apie nusikalstamas veikas, atitinkančias požymius sunkių nusikaltimų, numatytų BK 225 straipsnio 2 dalyje, 3 dalyje, 226 straipsnio 3 dalyje, 4 dalyje, 227 straipsnio 3 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, bei apysunkių nusikaltimų, numatytų BK 225 straipsnio 1 dalyje, 226 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 227 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 228 straipsnio 1 dalyje, taigi teismo nutartys buvo priimtos pagal tuo metu galiojusios Kriminalinės žvalgybos įstatymo redakcijos 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą esant kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindui.

Atskirai aptartini 2016 m. gegužės 10 d. prašymas (t. 115, b. l. 33-35), teikimas (t. 115, b. l. 73-76) ir nutartis (t. 116, b. l. 122-123) dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo – slapto patekimo į E. M. naudojamą ir jo vardu registruotą automobilį „Honda CR-V, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atlikti jo apžiūrą, paimti tirti dokumentus, daiktus, medžiagų pavyzdžius, kitus kriminalinei žvalgybai reikalingus objektus ir juos apžiūrėti ir pažymėti, neskelbiant apie jų paėmimą nuo 2016 m. gegužės 10 d. iki 2016 m. liepos 20 d., taip pat automobilio „Honda CR-V, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sekimo. Kaip matyti, minėtų dokumentų surašymo data atitinka kriminalinės žvalgybos veiksmo – slapto patekimo į E. M. transporto priemonę, kuris vyko 2015 m. gegužės 10 d., nuo 18.00 val. iki 18.14 val. (2016 m. gegužės 12 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-14-39, t. 7, b. l. 69-78) ir nuo 18 val. 53 min. iki 19.08 val. (2016 m. gegužės 11 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-14-36 t. 1, b. l. 31-46). Gynyba akcentavo minėtą aplinkybę, pabrėždama ir prašymo bei teikimo turinį, atitinkantį aplinkybes, nustatytas jau atlikus slaptą patekimą į transporto priemonę. Kaip nurodoma prašyme ir teikime, tyrimo metu gauta informacijos, kad 2016 m. gegužės 10 d. R. K. galimai perduos tyrimo metu nenustatyto dydžio neteisėtą atlygį (kyšį) E. M., turima duomenų, kad perduodamas kyšis galimai bus užmaskuotas į butelį ar jo dėžutę, kuris galimai bus perduota R. K. naudojamame automobilyje ar nuvykus į pasirinktą, tyrimo metu nenustatytą, vietą. Taip pat, turima informacijos, kad E. M., gavęs iš R. K. neteisėtą atlygį (kyšį), siekdamas jį paslėpti, negrįš į darbą ir gautą neteisėtą atlygį, kaip įtariama, slėps (neišslaptinta) naudojamuose automobiliuose „Honda CR-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (registruota E. M. vardu) (t. 115, b. l. 34, 74).

Teisėjų kolegija pažymi, jog į baudžiamąją bylą pateiktame kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo 2016 m. gegužės 11 d. protokole Nr. S6-14-37 užfiksuotoje 2016 m. gegužės 4 d. pokalbio tarp R. K. ir E. M. stenogramoje yra duomenys apie susitartą susitikimą antradienį, šešioliktą valandą, kurio metu R. K. E. M. paims „tarp Vilniaus vartų ir (neaiškiai)“ privažiavęs mašina (t. 1, b. l. 29-30). Kaip matyti, baudžiamojoje byloje yra 2016 m. gegužės 13 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S18-14-5 (t. 7, b. l. 1-11), kurio duomenimis, 2016 m. gegužės 10 d., 16.05 val., užfiksuotas R. K. ir E. M. susitikimas prie Gynėjų g. 14 namo, į kurį E. M. atėjo pėsčiomis, po ko abu įsėdo į automobilį, kuriuo atvažiavo R. K., bei 2016 m. gegužės 12 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-14-38, kurio duomenimis, E. M. 2016 m. gegužės 10 d., 16.18 val., priėjo prie automobilio „Honda CR-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atidaręs automobilio kairės pusės galines keleivio dureles ant galinės sėdynės padėjo portfelį ir dovanų maišelį (t. 7, b. l. 25). Taigi, pagal byloje esančių kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolų turinį, iš ties, faktiniai E. M. veiksmai po susitikimo su R. K. atitinka nurodytus 2016 m. gegužės 10 d. prašyme ir teikime. Taip pat, kaip jau buvo pabrėžta, tiek prašymo, tiek teikimo, tiek nutarties diena yra ta pati – 2016 m. gegužės 10 d., kai sankcionuotas slaptas patekimas Vilniuje buvo faktiškai vykdomas 18.00 val., o nutartis priimta Šiaulių apygardos teismo teisėjo. Gynyba teikė prašymą išreikalauti detalius duomenis apie teikimo registravimo laiką Šiaulių apygardos teisme. Įvertinusi, kad tiek pagal Įslaptintos informacijos administravimo ir išslaptinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 820, tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1194 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gruodžio 5 d. nutarimo Nr. 1307 „Dėl įslaptintos informacijos administravimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo nuostatas gautų įslaptintų dokumentų registre (6 priedas) nebuvo numatyta žymėti dokumento gavimo laiko, teisėjų kolegija šio prašymo netenkino. Gynyba pateikė duomenis apie savarankišką kreipimąsi, tačiau nenurodė esant duomenų apie gautą atsakymą, galintį patvirtinti iškeltą versiją. Konstatuotina, jog gynybos abejonės dėl dokumentų turinio, galimybės per vieną dieną surašyti prašymą, teikimą, nuvykti iš Vilniaus į Šiaulius, gauti teismo nutartį, sugrįžti iš Šiaulių į Vilnių objektyviais duomenimis nėra patvirtintos.

Kaip matyti, baudžiamojoje byloje yra ir Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjų 2016 m. sausio 28 d. ir 2016 m. vasario 17 d. nutartys dėl informacijos gavimo iš ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, Lietuvos banko, finansų įmonių ir kredito įstaigų, taip pat iš kitų juridinių asmenų dėl VšĮ „MI“ (nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 28 d. ir nuo 2016 m. sausio 28 d. iki 2016 m. vasario 17 d., VšĮ „LS“, G. S. paramos fondo (nuo 2016 m. sausio 28 d. iki 2016 m. vasario 17 d.) (t. 115, b. l. 43-46). Jų pagrindu gauta informacija. Abejonių dėl šių veiksmų atlikimo teisėtumo byloje nėra.

Ikiteisminis tyrimas R. K. ir E. M. galimai įvykdytų nusikalstamų veikų buvo pradėtas 2016 m. gegužės 11 d. (t. 1, b. l. 1), dėl R. K. ir V. G. – 2016 m. gegužės 26 d. (t. 1, b. l. 124), dėl G. S. – 2017 m. balandžio 3 d. (t. 1, b. l. 151). Akivaizdu, jog kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai buvo sankcionuojami ir pratęsiami motyvuojant dideliu ir sudėtingu tyrimu, didėjančiu tiriamųjų skaičiumi, tiriamų veikų sunkumu. Aptarusi formalų veiksmų atlikimo faktinį ir teisinį pagrindą, nustatytus trūkumus, taip pat nuosprendyje detaliai įvertinusi duomenų, gautų atlikus kriminalinės žvalgybos veiksmus, turinį, jų atitiktį baudžiamojo kodekso straipsniams, dėl kurių buvo atliekamas tyrimas, teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti veiksmų, atliktų pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatas, atitinkančiais teisingumo ir proporcingumo reikalavimus.

Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai R. K. atžvilgiu dviejose kriminalinės žvalgybos tyrimo bylose buvo sankcionuoti ir sankcionavimas pratęsiamas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. liepos 20 d. (t. 116, b. l. 108-121), sankcionavimas pratęsiamas nuo 2017 m. sausio 5 d. iki 2017 m. balandžio 5 d. (t. 116, b. l. 126-128). Šio asmens atžvilgiu, bylos duomenimis, pagal Žvalgybos įstatymo nuostatas nuo 2015 m. liepos 21 d. iki 2015 m. spalio 21 d. buvo sankcionuotas elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, susirašinėjimo ir kitokio asmens susižinojimo stebėjimas ir fiksavimas (t. 3, b. l. 125), taip pat panaudojimui baudžiamajame procese pateikta kriminalinės žvalgybos informacija apie R. K. 2019 m. sausio 9 d. pervedimą Lietuvos gydytojų teniso sąjungai (t. 144, b. l. 34). E. M. ir V. G. atžvilgiu kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai buvo sankcionuojami ir sankcionavimas pratęsiamas nuo 2015 m. spalio 20 d. iki 2016 m. liepos 20 d. (t. 116, b. l. 108-109, 112-121), G. S. atžvilgiu – nuo 2016 m. sausio 20 d. iki 2016 m. liepos 20 d. (t. 116, b. l. 112-121).

Taigi, prieš pradedant ikiteisminį tyrimą R. K. atžvilgiu kriminalinės žvalgybos tyrimo priemonės buvo taikomos aštuonis mėnesius, be kita ko, prieš šį asmenį jos buvo taikomos net ir pradėjus ikiteisminį tyrimą (šiais veiksmais gauti duomenys nuosprendyje nevertinti), E. M. ir V. G. atžvilgiu – taikomos ilgiau nei pusę metų.

Pagal byloje esančių prašymų ir teikimų turinį, buvo turima informacijos apie galimai rengiamas ar daromas nusikalstamas veikas, tačiau nusikalstamų veikų požymiai nėra nustatyti, todėl ikiteisminis tyrimas nėra pradėtas, o įprastiniais kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdais ir priemonėmis gauti minėtų asmenų kaltės įrodymų nepavyko, kadangi jie laikosi konspiracijos, artimai bendrauja tik su savo aplinkos patikimais ir anksčiau patikrintais asmenimis. Kaip matyti iš 2016 m. gegužės 11 d. tarnybinio pranešimo dėl nusikalstamų veikų požymių nustatymo (t. 1, b. l. 2-3), jame nurodoma, jog R. K. ir E. M. laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 23 d. iki 2016 m. gegužės 10 d. aptarė ir derino, taip pat atliko veiksmus, o 2016 m. gegužės 10 d. E. M. iš R. K. savo ir Partijos naudai priėmė 106 000 eurų kyšį, pažadėjęs paveikti Lietuvos Respublikos Seimą, valstybės valdymo, savivaldos bei viešojo administravimo institucijas, jų tarnautojus.

Ši prieštaringa pozicija – nusikalstamų veikų požymiai iki 2016 m. gegužės 11 d. nėra nustatyti, tačiau, kaip teigiama, nusikalstami veiksmai atlikti nuo 2015 m. rugsėjo 23 d. iki 2016 m. gegužės 10 d., suponuoja išvadą, kad kriminalinės žvalgybos priemonės iš dalies buvo panaudotos ne tik kaip būdas išaiškinti galimai daromas nusikalstamas veikas, tačiau ir kaip būdas surasti kaltinamųjų veiksmuose nusikalstamų veikų požymių. Po slapto patekimo į E. M. automobilį kaltinamųjų susitikimai, pokalbiai, iki tol nevertinti kaip nusikalstami, buvo įvertinti priešingai, konstatuotina, dirbtinai, juos pritaikant („pritempiant“) prie atitinkamų baudžiamojo kodekso straipsnių dispozicijų. Analogiškai, ikiteisminis tyrimas V. G. atžvilgiu buvo pradėtas tik 2016 m. gegužės 26 d., nors 2016 m. gegužės 26 d. tarnybinio pranešimo dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo duomenimis, R. K. ir V. G. laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 28 d. iki 2016 m. sausio 22 d. susitarė atlikti ir atliko veiksmus (t. 1, b. l. 124-126), 2017 m. balandžio 3 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo duomenimis, G. S. nuo 2015 m. spalio 29 d. iki 2016 m. vasario 2 d. atliko tyčinius veiksmus (t. 1, b. l. 151).

Kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmais gautus duomenis patikrinus BPK numatytais veiksmais, kaltinamiesiems inkriminuotos veikos nepasitvirtino, ir nors kriminalinės žvalgybos priemonių proporcingumo vertinimas negali būti tiesiogiai siejamas su jų taikymo metu gautais rezultatais, tačiau šiuo atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad proceso metu kaltinamųjų teisės buvo varžomos nepagrįstai ilgai ir intensyviai, tuo būdu, neproporcingai.

Ikiteisminį tyrimą organizuojantys, jam vadovaujantys ir valstybinį kaltinimą palaikantys prokurorai sprendimą dėl baudžiamosios bylos perdavimo teismui privalo priimti tik įvertinę visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, juos tarpusavyje sugretinę, pašalinę tarp jų prieštaravimus. Apibendrinus įrodymų vertinimą, konstatuotina, jog šiuo atveju teismui perduotoje byloje buvo aibė prieštaravimų, kurių pašalinimui teismas išnaudojo visas galimybes, kaltinimas grindžiamas iš esmės vien kaltinamųjų pokalbių stenogramų ištraukomis, be kita ko, jas laisvai ir netiksliai interpretuojant. Nepaisant itin didelio skaičiaus liudytojų, rašytinės medžiagos, iš jų, taip pat ir kaltinamųjų parodymų analizės nėra pagrindo vertinti, jog duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais. Teisėjų kolegija pažymi, jog vertinant įrodymus selektyviai, akcentuojant atskiras kaltinamųjų frazes, joms suteikiant norimą – kaltinančią, išimtinai nusikalstamą, prasmę, būtų pažeista pagrindinė įrodymų vertinimo taisyklė, draudžianti baudžiamojon atsakomybėn trauktino asmens kaltę grįsti prielaidomis.

VII. Dėl kitų nuosprendžio klausimų

Kaltinamiesiems R. K., E. M., V. G., Š. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu panaikintos, kaltinamajam G. S. kardomoji priemonė nebuvo paskirta.

Ikiteisminio tyrimo metu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą bei išplėstinį turto konfiskavimą, prokuroro 2017 m. sausio 17 d. ir 2017 m. balandžio 24 d. nutarimais buvo laikinai apribotos E. M. nuosavybės teisės į pinigines lėšas – 242 410 eurų, 130 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų ir 1 600 JAV dolerių, kurios buvo rastos ir paimtos 2016 m. gegužės 12 d. kratos pas E. M. metu. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo tęsiamas. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 16 d. nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimas sumoms, rastoms kratos metu piniginėje, 690 Eur, ir užsienio valiuta – 130 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų ir 1 600 JAV dolerių, panaikintas, trims mėnesiams nuo 2020 m. spalio 17 d. pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į 2016 m. gegužės 12 d. kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rastas ir paimtas pinigines lėšas – 241 720 Eur, paliekant nustatytas laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygas, po ko Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d., 2021 m. balandžio 16 d., 2021 m. birželio 10 d., 2021 m. spalio 12 d., 2022 m. sausio 14 d., 2022 m. balandžio 13 d. nutartimis laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į pinigines lėšas – 241 720 Eur buvo tęsiamas.

Nenustačius, kad lėšos, kurioms skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, buvo Baudžiamojo kodekso uždraustos veikos rezultatas ar gautos nusikalstamu būdu, nėra pagrindo šį turtą konfiskuoti pagal BK 72 straipsnio 2 dalies ar 723 straipsnio nuostatas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, paliktini saugoti su baudžiamosios bylos medžiaga:

a) Priedai prie kriminalinės žvalgybos protokolų ir Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistų išvadų:

1. Kompaktinė plokštelė Nr. LK-STT14-13RN-16, priedas prie 2016-05-11 rašto dėl informacijos panaudojimo baudžiamojoje byloje Nr. 22-14-16 (t.1, b. l. 5-15, 31-34);

2. Kompaktinė plokštelė Nr. LK-STT14-14RN-16, priedas prie 2016-05-11 rašto dėl informacijos panaudojimo baudžiamojoje byloje Nr. 22-14-16 (t. 1, b. l. 5-15, 16-30);

3. Kompaktinė plokštelė Nr. 01007, priedas prie 2017-05-17 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. 18-14-11 (t. 4, b. l. 1-47);

4. Kompaktinė plokštelė Nr. LK-STT14-27RN-16, priedas prie 2016-06-09 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-51 (t. 4, b. l. 53-68);

5. Kompaktinė plokštelė Nr. LK-STT14-18RN-16, priedas prie 2016-06-03 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-42 (t. 4, b. l. 69-89);

6. Kompaktinė plokštelė Nr. LK-STT14-51RN-16, priedas prie 2016-06-03 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-113 (t. 4, b. l. 97-99);

7. Kompaktinė plokštelė Nr. LK-STT06-19RN-16,, priedas prie 2016-06-03 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-43 (t. 4, b. l. 100-111);

8. Kompaktinė plokštelė Nr. LK-STT14-20RN-16 priedas prie 2016-06-03 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-44 (t. 4, b. l. 122-133);

9. Kompaktinė plokštelė Nr. LK-STT14-33RN-16, priedas prie 2016-06-20 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-55 (t. 4, b. l. 140-168);

10. Kompaktinė plokštelė Nr. LK-STT14-30RN-16, priedas prie 2016-06-20 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-54 (t. 4, b. l. 169-185);

11. Kompaktinė plokštelė Nr. LK-STT14-28RN-16, priedas prie 2016-06-09 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-52 (t. 4, b. l. 186-199);

12. Kompaktinė plokštelė Nr. LK-STT06-100RN-15, priedas prie 2016-10-26 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. 18-14-8 (t. 4, b. l. 134-139);

13. Kompaktinė plokštelė Nr. LK-STT14-21RN-16, priedas prie 2016-06-13 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-53 (t. 5, b. l. 3-56);

14. Kompaktinė plokštelė Nr. LK-STT14-22RN-16, priedas prie 2016-06-06 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-45 (t. 5, b. l. 63-78);

15. Kompaktinė plokštelė Nr. LK-STT14-32RN-16, priedas prie 2016-06-20 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-56 (t. 5, b. l. 86-94);

16. Kompaktinė plokštelė Nr. LK-STT14-23RN-16, priedas prie 2016-06-06 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-46 (t. 5, b. l. 95-108);

17. Kompaktinė plokštelė Nr. LK-STT14-24RN-16 priedas prie 2016-06-06 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-47 (t. 5, b. l. 109-116);

18. Kompaktinė plokštelė Nr. LK-STT14-31RN-16, priedas prie 2016-07-27 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-67 (t. 5, b. l. 123-181);

19. Kompaktinė plokštelė Nr. LK-STT06-115RN-15, priedas prie 2016-10-26 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. 18-14-10 (t. 5, b. l. 79-85);

20. Kompaktinė plokštelė Nr. LK-STT06-112RN-15, priedas prie 2016-10-26 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. 18-14-9 (t. 5, b. l. 57-62);

21. Kompaktinė plokštelė Nr. LK-STT14-26RN-16, priedas prie 2016-06-08 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-50 (t. 6, b. l. 3-20);

22. Kompaktinė plokštelė Nr. LK-STT14-25RN-16, priedas prie 2016-06-06 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-48 (t.6, b. l. 26-40);

23. Kompaktinė plokštelė Nr. LK-STT14-50RN-16, priedas prie 2016-10-14 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-110 (t. 6, b. l. 41-50);

24. Kompaktinė plokštelė Nr. LK-STT14-2RN-17 priedas prie 2016-01-18 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-14 (t. 6, b. l. 51-89);

25. Kompaktinė plokštelė Nr. LK-STT06-19RN-16, priedas prie 2016-10-26 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. 18-14-15 (t. 6, b. l. 92-95);

26. Kompaktinė plokštelė Nr. LK-STT06-20RN-16, priedas prie 2016-10-26 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. 18-14-14 (t. 6, b. l. 96-99);

27. Kompaktinė plokštelė Nr. LK-STT06-4RN-16, priedas prie 2016-10-26 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. 18-14-12 (t. 6, b. l. 21-25);

28. Kompaktinė plokštelė Nr. VSD 00670-KF, priedas prie 2016-05-13 Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S18-14-5 (t. 7, b. l. 12-24);

29. Kompaktinė plokštelė Nr. LK-STT06-49RN-16, priedas prie 2016-05-12 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-38 (t. 7, b. l. 25-43);

30. Kompaktinė plokštelė Nr. LK-STT14-15RN-16, priedas prie 2016-05-12 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-39. (t. 7, b. l. 69-78);

31. Kompaktinė plokštelė Nr. LK-STT14-1RN-17, priedas prie 2017-01-12 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-13 (t. 7, b. l. 103-110);

32. Kompaktinė plokštelė Nr. LK-STT06-50RN-16, priedas prie 2016-10-26 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. 18-14-17 (t. 7, b. l. 79-85);

33. Kompaktinė plokštelė Nr. CD-01-034-17, priedas prie 2017-03-03 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. 18-14-6 (t. 7, b. l. 94-98);

34. Kompaktinė plokštelė Nr. LK-STT06-102RN-16, priedas prie 2016-06-08 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-103 (t. 8, b. l. 1-4);

35. Kompaktinė plokštelė Nr. LK-STT06-53RN-16, priedas prie 2016-05-08 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-49 (t. 8, b. l. 5-14);

36. Kompaktinė plokštelė Nr. LK-STT06-104RN-16, priedas prie 2016-10-05 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-105 (t. 8, b. l. 15-18);

37. Kompaktinė plokštelė Nr. LK-STT06-2RN-17, priedas prie 2017-01-09 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-11 (t. 8, b. l. 19-24);

38. Kompaktinė plokštelė Nr. LK-STT06-3RN-17, priedas prie 2017-01-09 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-12 (t. 8, b. l. 25-33);

39. Kompaktinė plokštelė Nr. LK-STT06-89RN-16, priedas prie 2016-09-16 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-95 (t. 8, b. l. 34-51);

40. Kompaktinė plokštelė Nr. LK-STT06-94RN-16, priedas prie 2016-09-26 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-97 (t. 8, b. l. 52-75);

41. Kompaktinė plokštelė Nr. LK-STT06-27RN-17, priedas prie 2017-02-21 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-37 (t. 8, b. l. 76-95);

42. Kompaktinė plokštelė Nr. LK-STT06-88RN-16, priedas prie 2016-09-16 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-94 (t. 8, b. l. 96-101);

43. Kompaktinė plokštelė Nr. LK-STT06-123RN-16, priedas prie 2016-12-05 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-144 (t. 8, b. l. 102-103);

44. Kompaktinė plokštelė Nr. LK-STT06-106RN-16, priedas prie 2016-10-12 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-106 (t. 8, b. l. 104-106);

45. Kompaktinė plokštelė Nr. LK-STT06-82RN-16, priedas prie 2016-09-06 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-93 (t. 8, b. l. 107-116);

46. Kompaktinė plokštelė Nr. LK-STT06-128RN-16, priedas prie 2016-05-13 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-115 (t. 8, b. l. 117-121);

47. Kompaktinė plokštelė Nr. LK-STT06-108RN-16, priedas prie 2016-10-14 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-108 (t. 8, b. l. 122-125);

48. Kompaktinė plokštelė Nr. LK-STT06-131RN-16, priedas prie 2016-12-13 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-118 (t. 8, b. l. 126-131);

49. Kompaktinė plokštelė Nr. LK-STT06-130RN-16, priedas prie 2016-12-13 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-117 (t. 8, b. l. 132-140);

50. Kompaktinė plokštelė Nr. LK-STT06-103RN-16, priedas prie 2016-10-05 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-104 (t. 9, b. l. 1-8);

51. Kompaktinė plokštelė Nr. LK-STT06-105RN-16, priedas prie 2016-10-12 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-107 (t. 9, b. l. 9-20);

52. Kompaktinė plokštelė Nr. LK-STT06-28RN-17, priedas prie 2017-02-21 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-38 (t. 9, b. l. 21-27);

53. Kompaktinė plokštelė Nr. LK-STT06-107RN-16, priedas prie 2016-10-14 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-109 (t. 9, b. l. 28-40);

54. Kompaktinė plokštelė Nr. LK-STT06-95RN-16, priedas prie 2016-09-26 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-98 (t. 9, b. l. 41-53);

55. Kompaktinė plokštelė Nr. LK-STT06-99RN-16, priedas prie 2016-09-29 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-102 (t. 9, b. l. 54-73);

56. Kompaktinė plokštelė Nr. LK-STT06-129RN-16, priedas prie 2016-12-13 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-116 (t. 9, b. l. 74-84);

57. Kompaktinė plokštelė su R. K. balso pavyzdžiais, priedas prie pavyzdžių lyginamajam paėmimui paėmimo protokolo (t. 10, b. l. 1-2);

58. Kompaktinė plokštelė su E. M. balso pavyzdžiais, priedas prie 2016-05-16 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolo (t. 10, b. l. 3);

59. Kompaktinė plokštelė su G. S., R. R., D. J. M. balso pavyzdžiais, priedas prie pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolų (t. 10, b. l. 4-6, 23);

60. Kompaktinė plokštelė su V. G. užfiksuotos sakytinės kalbos pavyzdžiais, priedas prie 2016-06-29 apžiūros protokolo (t. 10, b. l. 7-8).

61. Tiriamoji medžiaga prie LTEC specialisto išvados Nr. 11-1586(16). Pagerintos kokybės garso įrašo kopija (t. 10, b. l. 39-65);

62. Tiriamoji medžiaga prie LTEC specialisto išvados Nr. 11-1609(16). Pagerintos kokybės garso įrašo kopija (t. 10, b. l. 67-102);

63. Tiriamoji medžiaga prie LTEC specialisto išvados Nr. 11-1883(16). Pagerintos kokybės garso įrašo kopija (t. 10, b. l. 163-186);

64. Tiriamoji medžiaga prie LTEC specialisto išvados Nr. 11-1884(16), 11-2126(16). Pagerintos kokybės garso įrašo kopija (t. 11, b. l. 2-21);

65. Tiriamoji medžiaga prie LTEC specialisto išvados Nr. 11-1167(17), 11-1168(17), 11-1169(17). Pagerintos kokybės garso įrašo kopija (t. 11, b. l. 91-125);

66. Tiriamoji medžiaga prie LTEC specialisto išvados Nr. 11-1425(16). Pagerintos kokybės garso įrašo kopija (t. 11, b. l. 127-155);

67. Tiriamoji medžiaga prie LTEC specialisto išvados Nr. 11-1608(16), 11-2663(16), 11-26(17). Pagerintos kokybės garso įrašo kopija (t. 11, b. l. 22-89);

68. Tiriamoji medžiaga prie LTEC specialisto išvados Nr. 11-292(17). Pagerintos kokybės garso įrašo kopija (t. 12, b. l. 2-31);

69. Tiriamoji medžiaga prie LTEC specialisto išvados Nr. 11-456(17). Pagerintos kokybės garso įrašo kopija (t. 12, b. l. 33-55);

70. Tiriamoji medžiaga prie LTEC specialisto išvados Nr. 11-560(17), 11-712(17). Pagerintos kokybės garso įrašo kopija (t. 12, b. l. 57-81);

71. Tiriamoji medžiaga prie LTEC specialisto išvados Nr. 11-2664(16), 11-156(17). Pagerintos kokybės garso įrašo kopija (t. 12, b. l. 83-161);

72. Tiriamoji medžiaga prie LTEC specialisto išvados Nr. 11-922(17), 11-923(17). Pagerintos kokybės garso įrašo kopija (t. 13, b. l. 2-31).

73. Tiriamoji medžiaga prie LTEC specialisto išvados Nr. 11-996(17), 11-997(17). Pagerintos kokybės garso įrašo kopija (t. 13, b. l. 33-58);

74. Tiriamoji medžiaga prie LTEC specialisto išvados Nr. 11-1010(17), 11-1011(17). Pagerintos kokybės garso įrašo kopija (t. 13, b. l. 60-81);

75. Tiriamoji medžiaga prie LTEC specialisto išvados Nr. 11-1076(17), 11-1077(17). Pagerintos kokybės garso įrašo kopija (t. 13, b. l. 83-110);

76. DVD plokštelė su tiriamosios laikmenos informacija, priedas prie 2016-05-31 LTEC specialisto išvados Nr. 11-1102(16) (20 t., b. l. 199-200);

77. DVD plokštelė su tiriamosios laikmenos informacija, priedas prie 2016-08-26 LTEC specialisto išvados Nr. 11-1209(16) (t. 24 t., b. l. 176-179);

78. CD plokštelė su tiriamosios laikmenos informacija, priedas prie 2016-11-25 LTEC specialisto išvados Nr. 11-1608(16) (t. 24 t., b. l. 207-212);

79. CD plokštelė su tiriamosios laikmenos informacija, priedas prie LTEC specialisto išvados Nr. 11-1370(16) (t. 27, b. l. 86-87);

b) Vaizdo įrašai, priedai prie kratų, specialistų išvadų ir apžiūrų protokolų:

1.Vaizdo įrašai, priedai prie 2016-05-12 kratos E. M. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), 4 DVD diskai (t. 14, b. l. 23-46);

2. Vaizdo įrašai, priedai prie 2016-05-12 kratos E. M. automobilyje „Honda CR-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (t. 14, b. l. 77-82);

3. Kompaktinė plokštelė, priedas prie 2016-05-13 apžiūros protokolo, kuriuo buvo apžiūrėti R. K. dokumentai (t. 19, b. l. 153-160);

4. Kompaktinė plokštelė, priedas prie 2016-08-25 apžiūros protokolo, kuriuo buvo apžiūrėtas internetinio portalo www.vilnius.lt esantis vaizdo įrašas su 2015-12-02 Vilniaus miesto tarybos posėdžiu, pasiekiamas internetiniu adresu http://www.vilnius.lt/index.php72672634070 (t. 43, b. l. 184-185);

5. Kompaktinė plokštelė, priedas prie 2017-09-07 T. D. laidos su E. M. dalyvavimu apžiūros protokolo (t. 68, b. l. 55-59, 60-64, 65-69);

6. Kompaktinė plokštelė, priedas prie 2017-05-25 Lietuvos automobilių kelių direkcijos rašto Nr. (6.87).2-1483 (t. 75, b. l. 27);

7. USB atmintinė, priedas prie 2017-05-25 Lietuvos automobilių kelių direkcijos rašto Nr. (6.87).2-1483 (t. 75, b. l. 27);

8. Kompaktinė plokštelė, priedas prie 2017-10-16 viešai internetinėje erdvėje paskelbtos informacijos apžiūros protokolo (t. 82, b. l. 166-185);

9. Kompaktinė plokštelė, priedas prie 2016-05-19 VRK rašto Nr. 2-416(1.4.) (t. 89, b. l. 18);

10. Kompaktinė plokštelė, priedas prie 2016-11-08 LTEC specialisto išvados Nr. 11K-(366)16 (t. 89, b. l. 61-65);

11. Kompaktinė plokštelė, kurioje 2016-09-02 E. M. savanoriško dokumentų pateikimo protokolu pateikto 2016-05-10 susitarimo su R. K. dėl paskolos el. variantas (t. 89, b. l. 61-65);

12. Kompaktinė plokštelė, kurioje 2016-08-25 Lietuvos Respublikos Seimo komisijos posėdžio įrašas dėl patraukimo V. G. baudžiamojon atsakomybėn (t. 95, b. l. 46);

c) Telekomunikacinių įmonių pateikta medžiaga:

1. Kompaktinė plokštelė, pateikta UAB „Omnitel“ 2016-06-08 raštu Nr. 5000-939 (t. 30, b. l. 15);

2. Kompaktinė plokštelė, pateikta UAB „Bitė Lietuva“ 2016-06-07 raštu Nr. 5040-533 (t. 30, b. l. 72);

3. Kompaktinė plokštelė, priedas prie UAB „Tele2“ 2016-06-17 el. paštu pateiktos informacijos (t. 30, b. l. 77);

4. Kompaktinė plokštelė, pateikta UAB „Omnitel“ 2016-06-13 raštu Nr. 5000-986 (t. 30, b. l. 81);

5. Kompaktinė plokštelė, pateikta UAB „Eurocom“ 2016-06-07 raštu (t. 30, b. l. 85);

6. Kompaktinė plokštelė, pateikta UAB „Blue Bridge Bond“ atsakant į raštą Nr. 4-01- 6243, 2017-01-19 (t. 31, b. l. 49);

7. Kompaktinė plokštelė, pateikta UAB „Go IT“ 2016-09-30, atsakant į raštą Nr. 4-01- 7128 (t. 31, b. l. 64);

8. Kompaktinė plokštelė, pateikta UAB „Interneto vizija“ 2016-09-27, atsakant į raštą Nr. 4-01-6240 (t. 31, b. l. 70);

9. Kompaktinės plokštelės, pateiktos Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos 2016-12-09, Nr. S-2016-7827 su E. M., V. G. ir G. S. elektroninio pašto informacija, 3 vnt. (t. 32, b. l. 28);

d) Bankų pateikta informacija:

1. Kompaktinės plokštelės, priedai prie 2017-01-12 VMI specialisto išvados Nr. (21.73-32)363-1, 2 vnt. (t. 85, b. l. 5-24);

2. Kompaktinė plokštelė, pateikta Swedbank 2016-08-18 raštu Nr. S/6411 atsakant į raštą Nr. 17.2-8943 (t. 33, b. l. 51);

3. Kompaktinė plokštelė, pateikta „Swedbank” 2016-08-18 raštu Nr. S/6410 atsakant į raštą Nr. 17.2-8942 (t. 33 b. l. 86);

4. Kompaktinė plokštelė, pateikta AB „SEB“ bankas 2016-08-02 raštu Nr. 07.04.08.12505 (t. 33, b. l. 112);

5. Kompaktinė plokštelė, pateikta AB „Šiaulių Bankas“ 2016-08-03 raštu Nr. 8683 (t. 33, b. l. 116);

6. Kompaktinė plokštelė, pateikta AB „Citadele bankas“ 2016-07-01 raštu Nr. R3-4/3003 (t. 33, b. l. 124);

7. Kompaktinė plokštelė, pateikta UAB „Medicinos bankas“ 2016-07-04 raštu Nr. 3/00/2016- 2217 (t. 33, b. l. 156);

8. Kompaktinė plokštelė, pateikta AB „Šiaulių Bankas“ 2016-06-30 raštu Nr. 7938 atsakant į LR STT raštą Nr. 4-01-5177 (t. 33, b. l. 164);

9. Kompaktinė plokštelė, pateikta „Swedbank” 2016-06-30 raštu Nr. S/5299 atsakant į raštą Nr. 4-01-5176 (t. 33, b. l. 179);

10. Kompaktinė plokštelė, pateikta AB „SEB“ bankas operacijų departamento 2016-07-11 raštu Nr. 07.04.08.11044 (t. 34, b. l. 27);

11. Kompaktinė plokštelė, pateikta AB „Danske Bank“ 2016-07-07 raštu Nr. dnkl605305 atsakant į LRSTT raštą Nr. 4-01-5184 (t. 34, b. l. 42);

12. Kompaktinė plokštelė, pateikta AB DNB banko 2016-07-07 raštu Nr. 30.89-143/2183 atsakant į raštą Nr. 4-01-5183 (t. 34, b. l. 54);

13. Kompaktinė plokštelė, kurioje 2017-12-07 AB „SEB“ banko atsakymas Nr. 07.04.08-9580 (t. 94, b. l. 16);

14. Kompaktinė plokštelė, kurioje 2017-12-07 AB „Luminor Bank“ atsakymas Nr. OUT- 200090 (t. 94, b. l. 19);

        15. Kompaktinė plokštelė, kurioje 2017-12-07 AB „Swedbank“ atsakymas Nr. SR/17-32450 (t. 94, b. l. 22);

        16. Kompaktinė plokštelė, pateikta „Swedbank” 2017-02-27 raštu Nr. S/1705 atsakant į raštą Nr. 4-01-1369 (t. 34, b. l. 160);

        17. Kompaktinė plokštelė, pateikta Mokėjimo paslaugų valdymo departamento 2017-12-15, Nr. 2017|30.89-143/3799 atsakant į raštą Nr. 4-01-1371 (t. 34, b. l. 164);

        18. Kompaktinės plokštelės, priedai prie 2017-02-07 VMI specialisto išvados Nr. (21.73- 32)363-3, 5 vnt. (t. 91, b. l. 8-34);

        19. Kompaktinė plokštelė, pateikta AB „DNB“ banko 2016-08-05 raštu Nr. 30.89-143/2278 atsakant į raštą Nr. 4-01-5183 (t. 34, b. l. 62);

        20. Kompaktinė plokštelė, pateikta AB „Nordea Bank“ 2016-10-19 raštu Nr. OUT-16948 (t. 34, b. l. 49);

        21 Kompaktinė plokštelė, pateikta AB „Šiaulių Bankas“ 2016-08-30 raštu Nr. 9144 (t. 34, b. l. 71);

        22. Kompaktinė plokštelė, pateikta AB „SEB“ bankas 2016-09-02 raštu Nr. 07.04.08.14149 (t. 34, b. l. 75);

        23. Kompaktinė plokštelė, pateikta AB „SEB“ bankas 2017-01-19 raštu Nr. 07.04.08.1083 (t. 34, b. l. 123);

        24. Kompaktinė plokštelė, pateikta AB „Danske Bank“ 2017-01-23 raštu Nr. dnkl700401 atsakant į raštą Nr. 4-01-424 (t. 34, b. l. 127);

        25. Kompaktinė plokštelė, pateikta AB „Danske Bank“ 2017-02-21 raštu Nr. dnkl700950 atsakant į raštą Nr. 4-01-1372 (t. 34, b. l. 152);

26. Kompaktinė plokštelė, pateikta AB „SEB“ bankas 2017-02-22 raštu Nr. 07.04.08.2821 (t. 34, b. l. 156);

e) Priedai prie skaitmeninių laikmenų tyrimų:

        1. Nešiojamojo kompiuterio, paimto pas Ž. F., „Samsung 900X“ standusis diskas Liteon, serijinis numeris (duomenys neskelbtini), priedas prie 2016-06-07 specialisto išvados Nr. 11- 1169(16) (t. 24, b. l. 14-17);

        2. SIM kortelė (R. M.) Tele2 Nr. (duomenys neskelbtini), priedas prie 2016- 07-21 specialisto išvados Nr. 11-1370(16) (t. 27, b. l. 86-87);

        3. Nešiojamojo kompiuterio, paimto pas V. T., DELL standusis diskas Seagate, serijinis numeris (duomenys neskelbtini), priedas prie 2016-06-14 apžiūros protokolo (t. 27, b. l. 107-113);

        4. Nešiojamojo kompiuterio, paimto pas G. V., HP Elite Book 840 standusis diskas Micron M550 2.5 256GB, serijinis numeris (duomenys neskelbtini), priedas prie 2016-06-10 apžiūros protokolo (t. 25, b. l. 29-30);

        5. Standusis diskas kompiuterio, paimto E. M. darbo vietoje, WD Caviar Blue WD1600AAJS-08L7AO, serijinis numeris (duomenys neskelbtini), priedas prie 2016-05-25 specialisto išvados Nr. 11-1048(16) (t. 20, b. l. 162-164);

        6. Standusis diskas kompiuterio, paimto E. M. darbo vietoje, WD Blue WD2500AAKX, serijinis numeris (duomenys neskelbtini), priedas prie 2016-05-25 specialisto išvados Nr. 11-1048(16) (t. 20, b. l. 162-164);

7. V. T. telefono iPhone duomenų kopija, priedas prie 2016-06-14 apžiūros protokolo (t. 27, b. l. 107-113).

f) Dokumentas, pateiktas savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu:

2016-05-10 susitarimas, priedas prie 2016-09-02 E. M. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (t. 89, b. l. 12);

g) Kompaktinė plokštelė, rašto „Dėl E. M. ir R. K. vykdomos finansinės veiklos“ Nr. 25/6-1-4-1562 (t. 115, b. l. 163) priedo kopija.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 5 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, esant prašymui, grąžintini teisėtiems savininkams, prašymo nesant, sunaikintini:

a) Paimti iš R. K. (priedai prie 2016-05-12 kratos protokolo R. K. darbo vietoje (duomenys neskelbtini)):

1.       Užrašų knygutė juodos spalvos viršeliu, 97 lapai;

2. A4 formato lapas su atspausdintomis sumomis ir rankraštiniais įrašais, kurio viršuje yra raudonu rašikliu parašyta „rekl. paj. 2015 m. savivalda“, 1 lapas;

3. A4 formato lapas su rankraštiniu įrašu „sms“, 1 lapas;

4. A4 formato lapas su rankraštiniais įrašais, kurio viršuje kairėje pusėje yra atspausdinta „Lietuvos energetikos institutas“, 1 lapas; 

5. Lietuvos Respublikos Seimo 2015-11-05 rytinio posėdžio balsavimo rezultatai, 1 lapas;

6. Lietuvos Respublikos Seimo 2015-11-05 rytinio posėdžio balsavimo rezultatai, 1 lapas;

7. 2015-10-29 Pasiūlymas dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI1253,1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1,2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 111141,211,221,222,231,251 straipsniais ir penktuoju1 skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) ir ant jo užklijuotais dviem geltonais lapukais su rankraštiniais įrašais, 2 lapai ir 2 lapukai;

8. A4 formato lapai, kurių viršuje yra atspausdinta „Lietuvos energetikos institutas“, 3 lapai;

9. A4 formato lapas su rankraštiniais įrašais ir ant jo užklijuotu žaliu lapuku su rankraštiniais įrašais, kuriuose ant lapo viršaus yra atspausdinta „X“, 1 lapas ir 1 lapukas;

10. 2016-05-04 „Bottlery“ čekis, pirkinio – degtinės Millenium Oak Aged edition 0,75 1 ir maišelio, 1 lapas;

11. A4 formato lapas, kurio vieno lapo pusėje yra dvi vertikalios juostos su skirtingų asmenų vardo ir pavardės inicialais, iš viso 95 įrašai, 1 lapas;

12. Užrašų knygutė tamsiai mėlynos spalvos viršeliu, 74 lapai (t. 19, b. l. 9-28);

b) Paimti iš E. M.:

1. Dovanų maišelis su į specialios paskirties popierinę įmautę įdėta tamsiai rudos spalvos (medžio imitacija) kartonine dėžute su buteliu viduje, priedas prie 2016-05-12 kratos protokolo E. M. automobilyje „Honda CR-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (t. 14, b. l. 77-82);

2. Užrašų knygutė oranžinės, rausvos ir violetinės spalvos viršeliu, 177 lapai, priedas prie 2016-05-12 kratos protokolo E. M. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) (t. 27, b. l. 23-46);

c) Paimti iš V. G.:

Priedai prie 2016-05-30 kratos protokolo V. G. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) (t. 22, b. l. 26-29:                

1. UAB „P“ 2015-11-11/12-01 „U“ įvaizdžio Media planas, 1 lapas;

2. A4 formato lapas su rankraštiniais įrašais, 1 lapas;

3. UAB „P“ 2015-2016 „U“ Media veiksmų planas (paskutinis atnaujinimas: 2015-10-06), 1 lapas;

4. UAB „P“ 2015-2016 „U“ Media veiksmų planas (paskutinis atnaujinimas: 2015-05-16), 1 lapas;

5. UAB „P“ 2015-2016 „U“ Media veiksmų planas (paskutinis atnaujinimas: 2016-01-20), 1 lapas;

Priedai prie 2016-05-30 kratos V. G. darbo vietoje (duomenys neskelbtini), kabinete (duomenys neskelbtini), protokolo:

1. Lietuvos smulkiųjų vartojimo kredito asociacijos 2015-06-04 raštas dėl vartojimo kreditų sektoriaus, 1 lapas;

2. Lietuvos bankų asociacijos 2015-04-20 raštas Nr. 02/05, 3 lapai;

3. Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos 2015-06-04 raštas dėl vartojimo kreditų reguliavimo su priedais, 8 lapai;

4. Suinteresuotų asmenų pasiūlymai dėl vartojimo kredito įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto ir Lietuvos banko bei finansų ministerijos išvados dėl šių pasiūlymų, 13 lapų;

5. 2015 m. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo skirsnio ir penktojo skirsnio pavadinimų pakeitimo 1,2 priedų pakeitimo ir įstatymo papildymo 101,111,131,211,221 ir 251 straipsniais, penktuoju1 skirsniu įstatymo projekto lyginamasis variantas, 11 lapų;

6. Aiškinamasis raštas dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo pakeitimo įstatymo projekto, 11 lapų;

7. Lietuvos banko nuomonė dėl 2015 m. gegužės 12 d. vykusio BFK posėdžio metu iškilusių klausimų, susijusių su Seimo darbo grupės VKĮ projekte ir LSVKA VKĮ projekte pateiktų pasiūlymų, 9 lapai;

8. 2015 m. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo skirsnio ir penktojo skirsnio pavadinimų pakeitimo 1,2 priedų pakeitimo ir įstatymo papildymo 101,111,131,211,221 ir 251 straipsniais, penktuoju1 skirsniu įstatymo projekto lyginamasis variantas, 11 lapų;

9. Raštas dėl Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pakeitimo, 1 lapas;

10. Lietuvos banko komentaras dėl 2015-05-18 „Verslo žiniose“ publikuotame straipsnyje pateiktos „Creditinfo“ statistikos, 4 lapai;

11. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2013-04-02 sprendimas dėl finansinių paslaugų reklamos gairių pakeitimo, 20 lapų;

12. Raštas dėl vartojimo kredito įstatymo 9 straipsnio pakeitimo, 1 lapas;

13. 2015 m. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 15,16, 21, 22, 27, 31 ,33, 34, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo 1, 2 priedų pakeitimo ir įstatymo papildymo 10¹, 22¹ ir 25¹ straipsniais projektas, 12 lapų;

14. Aiškinamasis raštas dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo pakeitimo įstatymo projekto, 19 lapų;

15. Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015-04-10 sprendimas Nr. SV-S-995, 1 lapas;

16. Raštas dėl vartojimo kredito įstatymo 9 straipsnio pakeitimo, 1 lapas;

17. 2015-05-18 Lietuvos intelektualų ir nevyriausybinių organizacijų (LINVO) koalicijos kreipimasis dėl greitųjų kreditų ir didėjančios gyventojų socialinės atskirties, 2 lapai;

18. 2015 m. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo skirsnio ir penktojo skirsnio pavadinimų pakeitimo 1,2 priedų pakeitimo ir įstatymo papildymo 111,151,211,221, 222, 231 ir 251 straipsniais, penktuoju1 skirsniu projektas, 12 lapų;

19. Lentelės su pateiktomis kliento maksimaliomis mokėtinomis sumomis, priklausomai nuo kredito termino ir paskolos sumos, bei paskolai taikoma BVKKMN, proc., 3 lapai;

20. 2015-06-11 Lentelės su pateiktomis kliento maksimaliomis mokėtinomis sumomis, priklausomai nuo kredito termino ir paskolos sumos, bei paskolai taikoma BVKKMN, proc., 3 lapai (t. 22, b. l. 49-52);

d) Paimti iš D. J. M., R. M., V. T., Ž. F.:

1. Užrašų knygutė „2015 X“ tamsiai rudos spalvos viršeliu, 71 lapai, priedas prie 2016-05-12 kratos protokolo D. J. M. darbo kabinete, (duomenys neskelbtini) (t. 18, b. l. 4-10);

2. Dokumentai, 15 lapų, priedai prie 2016-06-10 kratos protokolo R. M. gyvenamojoje vietoje (t. 27, b. l. 20-23);

3. Įsegti dokumentai aplanke rožinės spalvos nugarėle, 43 lapai, priedas prie 2016-06-10 kratos protokolo V. T. gyvenamojoje vietoje (t. 27, b. l. 103-106);

4. Juodos spalvos segtuve įsegti dokumentai, 19 lapų, priedas prie 2016-06-10 kratos protokolo V. T. gyvenamojoje vietoje (t. 27, b. l. 103-106);

5. Rausvos spalvos segtuve įsegti dokumentai, 48 lapai, priedas prie 2016-06-10 kratos protokolo V. T. gyvenamojoje vietoje (t. 27, b. l. 103-106);

6. A4 formato užrašų knyga su užrašais „College student note book“, 93 lapai, priedas prie 2016-05-30 kratos protokolo Ž. F. darbo vietoje (t. 22, b. l. 72-78).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, priedai prie R. K. raštu surašytų parodymų, 5 žurnalai („Using a company to save tax“, „Small business tax saving tactics“, „Non-resident & offshore tax planning“, „Top 500 turtingiausių žmonių Lietuvoje“ – 2 vnt.) nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini R. K..

Kaltinamojo E. M. gynėjas baigiamojoje kalboje pareiškė prašymą priteisti E. M. patirtas gynybos (atstovavimo) išlaidas, kartu su raštu paruošta baigiamąja kalba pateikė E. M. „Swedbank“ AB sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo kopiją, 1 lapą, iš kurio matyti, jog 2019 m. liepos 26 d. gavėjui „Cobalt“ už teisines paslaugas sumokėta 3000 Eur (t. 148, b. l. 149), bei duomenis apie atliktas operacijas iš E. M. sąskaitos (duomenys neskelbtini), 32 lapus, iš kurių matyti, jog Advokato Irmanto Norkaus ir partnerių kontorai „Cobalt“ buvo atliekami mokėjimai pagal sąskaitas faktūras NIP Nr. 24161, NIP Nr. 24315, gavėjui „Cobalt“ buvo atliekami mokėjimai pagal sąskaitas faktūras Nr. 24580, NIP Nr. 24925, NIP Nr. NIP 25086, NIP Nr. 25396, NIP Nr. 25593, NIP Nr. 26009, NIP Nr. 26172, NIP Nr. 26450, NIP Nr. 26856, NIP Nr. 27141, NIP Nr. 26856, NIP Nr. 27520, NIP Nr. 27695, NIP Nr. 28340, NIP Nr. 27695, NIP Nr. 28661, NIP Nr. 28940, NIP Nr. 29253, NIP Nr. 30986, bei 4 kartus nenurodant sąskaitų faktūrų numerių (t. 148, b. l. 147-148). Be to, lape, pažymėtame numeriu 26, yra duomenys apie mokėjimą „Cobalt“, operacijos detalės – „už teisines paslaugas pagal serija“, tikslesnių duomenų nepateikta (t. 148, b. l. 130), analogiškai, lape, pažymėtame numeriu 33, yra neišsamūs duomenys apie mokėjimą „Cobalt“ – „už teisines paslaugas pagal NIP“ (t. 148, b. l. 133).

        Teisėjų kolegija, įvertinusi, jog gynėjo baigiamosios kalbos metu pateikti duomenys apie atliktus mokėjimus nėra pakankami spręsti apie tai, jog išlaidos yra susijusios su gynyba (atstovavimu) nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, nėra galimybės vertinti ir jų dydžio pagrįstumo, prašymą palieka nenagrinėtą. Šis sprendimas klausimo išnagrinėjimui iš esmės kelio neužkerta.

 

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teisėjų kolegija

 

n u s p r e n d ž i a :

 

R. K. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

R. K. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl kyšio kaip E. M. pasisakymo laidoje organizavimo) išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

R. K. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl kyšio kaip E. M. pasisakymo laidoje organizavimo) išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

R. K. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso

227 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl kyšio kaip pokalbio su A. G.) išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

R. K. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl kyšio kaip pokalbio su A. G.) išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

R. K. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) (dėl 106 200 Eur ir degtinės butelio kyšio) išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

R. K. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 3 dalį (2017 m rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) (dėl 106 200 Eur ir degtinės butelio kyšio) išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

R. K. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) (dėl kyšio kaip 12 100 Eur nuolaida „U“ reklamai) išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

R. K. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) (dėl kyšio kaip 12 100 Eur nuolaida „U“ reklamai) išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

R. K. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) (dėl kyšio kaip 15 000 Eur parama VšĮ „MI) išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

R. K. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) (dėl kyšio kaip 15 000 Eur parama VšĮ „MI) išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

E. M. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl kyšio kaip R. K. organizavimo pasisakymo laidoje) išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

E. M. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl kyšio kaip R. K. organizavimo pasisakymo laidoje) išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

E. M. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl kyšio kaip R. K. pokalbio su A. G.) išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

E. M. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl kyšio kaip R. K. pokalbio su A. G.) išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

E. M. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl 106 200 Eur ir degtinės butelio kyšio) išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

E. M. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl 106 200 Eur ir degtinės butelio kyšio) išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

E. M. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1891 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

V. G. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl kyšio kaip 12 100 Eur nuolaida „U“ reklamai) išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

V. G. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr.XI-1472 redakcija) (dėl kyšio kaip 12 100 Eur nuolaida „U“ reklamai) išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

V. G. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr.XI-1472 redakcija) (dėl kyšio kaip 15 000 Eur parama VšĮ „MI“) išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

V. G. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr.XI-1472 redakcija) (dėl kyšio kaip 15 000 Eur parama VšĮ „MI“) išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Š. G. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr.XI-1472 redakcija) išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

G. S. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Juridinį asmenį – UAB koncerną „X“ (naujas pavadinimas – UAB „X“) – dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 6 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 227 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Juridinį asmenį – UAB koncerną „X“ (naujas pavadinimas – UAB „X“) – dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 6 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 227 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl kyšio kaip R. K. organizavimo E. M. pasisakymo laidoje) išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Juridinį asmenį – UAB koncerną „X“ (naujas pavadinimas – UAB „X“) – dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 7 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 226 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl kyšio kaip R. K. organizavimo E. M. pasisakymo laidoje) išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Juridinį asmenį – UAB koncerną „X“ (naujas pavadinimas – UAB „X“) – dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 6 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 227 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl kyšio kaip R. K. pokalbio su A. G.) išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Juridinį asmenį – UAB koncerną „X“ (naujas pavadinimas – UAB „X“) – dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 7 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 226 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl kyšio kaip R. K. pokalbio su A. G.) išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Juridinį asmenį – UAB koncerną „X“ (naujas pavadinimas – UAB „X“) – dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 8 dalį (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2780 redakcija) ir 227 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr.XIII-653 redakcija) (dėl 106 200 Eur ir degtinės butelio kyšio) išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Juridinį asmenį – UAB koncerną „X“ (naujas pavadinimas – UAB „X“) – dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 8 dalį (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2780 redakcija) ir 226 straipsnio 3 dalį (2017 m rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) (dėl 106 200 Eur ir degtinės butelio kyšio) išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Juridinį asmenį – UAB koncerną „X“ (naujas pavadinimas – UAB „X“) – dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 8 dalį (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2780 redakcija) ir 227 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) (dėl kyšio kaip 12 100 Eur nuolaida „U“ reklamai) išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Juridinį asmenį – UAB koncerną „X“ (naujas pavadinimas – UAB „X“) – dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 8 dalį (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2780 redakcija) ir 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) (dėl kyšio kaip 12 100 Eur nuolaida „U“ reklamai) išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Juridinį asmenį – UAB koncerną „X“ (naujas pavadinimas – UAB „X“) – dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 8 dalį (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2780 redakcija) ir 227 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) (dėl kyšio kaip 15 000 Eur parama VšĮ „MI“) išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Juridinį asmenį – UAB koncerną „X“ (naujas pavadinimas – UAB „X“) – dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 8 dalį (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2780 redakcija) ir 226 straipsnio 3 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) (dėl kyšio kaip 15 000 Eur parama VšĮ „MI“) išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Juridinį asmenį – politinę partiją „Y“ – dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 5 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 225 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Juridinį asmenį – politinę partiją „Y“ – dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 5 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 225 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl kyšio kaip R. K. organizavimo E. M. pasisakymo laidoje) išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Juridinį asmenį – politinę partiją „Y“ – dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 7 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 226 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl kyšio kaip R. K. organizavimo E. M. pasisakymo laidoje) išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Juridinį asmenį – politinę partiją „Y“ – dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 5 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 225 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl kyšio kaip R. K. pokalbio su A. G.) išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Juridinį asmenį – politinę partiją „Y“ – dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 7 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 226 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl kyšio kaip R. K. pokalbio su A. G.) išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Juridinį asmenį – politinę partiją „Y“ – dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 5 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl 106 200 Eur ir degtinės butelio kyšio) išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Juridinį asmenį – politinę partiją „Y“ – dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 7 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (dėl 106 200 Eur ir degtinės butelio kyšio) išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Juridinį asmenį – politinę partiją „Y“ – dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Juridinį asmenį – politinę partiją „U“ – dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 5 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Juridinį asmenį – politinę partiją „U“ – dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalį, 226 straipsnio 7 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir 226 straipsnio 4 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), laikiną nuosavybės teisės apribojimą į 2016 m. gegužės 12 d. kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rastas ir paimtas pinigines lėšas – 241 720 Eur, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, palikti saugoti su baudžiamosios bylos medžiaga:

a) Priedus prie kriminalinės žvalgybos protokolų ir Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistų išvadų:

1. Kompaktinę plokštelę Nr. LK-STT14-13RN-16, priedą prie 2016-05-11 rašto dėl informacijos panaudojimo baudžiamojoje byloje Nr. 22-14-16 (t.1, b. l. 5-15, 31-34);

2. Kompaktinę plokštelę Nr. LK-STT14-14RN-16, priedą prie 2016-05-11 rašto dėl informacijos panaudojimo baudžiamojoje byloje Nr. 22-14-16 (t. 1, b. l. 5-15, 16-30);

3. Kompaktinę plokštelę Nr. 01007, priedą prie 2017-05-17 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. 18-14-11 (t. 4, b. l. 1-47);

4. Kompaktinę plokštelę Nr. LK-STT14-27RN-16, priedą prie 2016-06-09 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-51 (t. 4, b. l. 53-68);

5. Kompaktinę plokštelę Nr. LK-STT14-18RN-16, priedą prie 2016-06-03 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-42 (t. 4, b. l. 69-89);

6. Kompaktinę plokštelę Nr. LK-STT14-51RN-16, priedą prie 2016-06-03 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-113 (t. 4, b. l. 97-99);

7. Kompaktinę plokštelę Nr. LK-STT06-19RN-16, priedą prie 2016-06-03 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-43 (t. 4, b. l. 100-111);

8. Kompaktinę plokštelę Nr. LK-STT14-20RN-16, priedą prie 2016-06-03 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-44 (t. 4, b. l. 122-133);

9. Kompaktinę plokštelę Nr. LK-STT14-33RN-16, priedą prie 2016-06-20 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-55 (t. 4, b. l. 140-168);

10. Kompaktinę plokštelę Nr. LK-STT14-30RN-16, priedą prie 2016-06-20 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-54 (t. 4, b. l. 169-185);

11. Kompaktinę plokštelę Nr. LK-STT14-28RN-16, priedą prie 2016-06-09 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-52 (t. 4, b. l. 186-199);

12. Kompaktinę plokštelę Nr. LK-STT06-100RN-15, priedą prie 2016-10-26 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. 18-14-8 (t. 4, b. l. 134-139);

13. Kompaktinę plokštelę Nr. LK-STT14-21RN-16, priedą prie 2016-06-13 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-53 (t. 5, b. l. 3-56);

14. Kompaktinę plokštelę Nr. LK-STT14-22RN-16, priedą prie 2016-06-06 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-45 (t. 5, b. l. 63-78);

15. Kompaktinę plokštelę Nr. LK-STT14-32RN-16, priedą prie 2016-06-20 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-56 (t. 5, b. l. 86-94);

16. Kompaktinę plokštelę Nr. LK-STT14-23RN-16, priedą prie 2016-06-06 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-46 (t. 5, b. l. 95-108);

17. Kompaktinę plokštelę Nr. LK-STT14-24RN-16 priedą prie 2016-06-06 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-47 (t. 5, b. l. 109-116);

18. Kompaktinę plokštelę Nr. LK-STT14-31RN-16, priedą prie 2016-07-27 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-67 (t. 5, b. l. 123-181);

19. Kompaktinę plokštelę Nr. LK-STT06-115RN-15, priedą prie 2016-10-26 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. 18-14-10 (t. 5, b. l. 79-85);

20. Kompaktinę plokštelę Nr. LK-STT06-112RN-15, priedą prie 2016-10-26 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. 18-14-9 (t. 5, b. l. 57-62);

21. Kompaktinę plokštelę Nr. LK-STT14-26RN-16, priedą prie 2016-06-08 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-50 (t. 6, b. l. 3-20);

22. Kompaktinę plokštelę Nr. LK-STT14-25RN-16, priedą prie 2016-06-06 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-48 (t.6, b. l. 26-40);

23. Kompaktinę plokštelę Nr. LK-STT14-50RN-16, priedą prie 2016-10-14 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-110 (t. 6, b. l. 41-50);

24. Kompaktinę plokštelę Nr. LK-STT14-2RN-17 priedą prie 2016-01-18 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-14 (t. 6, b. l. 51-89);

25. Kompaktinę plokštelę Nr. LK-STT06-19RN-16, priedą prie 2016-10-26 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. 18-14-15 (t. 6, b. l. 92-95);

26. Kompaktinę plokštelę Nr. LK-STT06-20RN-16, priedą prie 2016-10-26 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. 18-14-14 (t. 6, b. l. 96-99);

27. Kompaktinę plokštelę Nr. LK-STT06-4RN-16, priedą prie 2016-10-26 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. 18-14-12 (t. 6, b. l. 21-25);

28. Kompaktinę plokštelę Nr. VSD 00670-KF, priedą prie 2016-05-13 Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S18-14-5 (t. 7, b. l. 12-24);

29. Kompaktinę plokštelę Nr. LK-STT06-49RN-16, priedą prie 2016-05-12 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-38 (t. 7, b. l. 25-43);

30. Kompaktinę plokštelę Nr. LK-STT14-15RN-16, priedą prie 2016-05-12 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-39. (t. 7, b. l. 69-78);

31. Kompaktinę plokštelę Nr. LK-STT14-1RN-17, priedą prie 2017-01-12 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-13 (t. 7, b. l. 103-110);

32. Kompaktinę plokštelę Nr. LK-STT06-50RN-16, priedą prie 2016-10-26 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. 18-14-17 (t. 7, b. l. 79-85);

33. Kompaktinę plokštelę Nr. CD-01-034-17, priedą prie 2017-03-03 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. 18-14-6 (t. 7, b. l. 94-98);

34. Kompaktinę plokštelę Nr. LK-STT06-102RN-16, priedą prie 2016-06-08 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-103 (t. 8, b. l. 1-4);

35. Kompaktinę plokštelę Nr. LK-STT06-53RN-16, priedą prie 2016-05-08 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-49 (t. 8, b. l. 5-14);

36. Kompaktinę plokštelę Nr. LK-STT06-104RN-16, priedą prie 2016-10-05 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-105 (t. 8, b. l. 15-18);

37. Kompaktinę plokštelę Nr. LK-STT06-2RN-17, priedą prie 2017-01-09 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-11 (t. 8, b. l. 19-24);

38. Kompaktinę plokštelę Nr. LK-STT06-3RN-17, priedą prie 2017-01-09 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-12 (t. 8, b. l. 25-33);

39. Kompaktinę plokštelę Nr. LK-STT06-89RN-16, priedą prie 2016-09-16 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-95 (t. 8, b. l. 34-51);

40. Kompaktinę plokštelę Nr. LK-STT06-94RN-16, priedą prie 2016-09-26 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-97 (t. 8, b. l. 52-75);

41. Kompaktinę plokštelę Nr. LK-STT06-27RN-17, priedą prie 2017-02-21 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-37 (t. 8, b. l. 76-95);

42. Kompaktinę plokštelę Nr. LK-STT06-88RN-16, priedą prie 2016-09-16 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-94 (t. 8, b. l. 96-101);

43. Kompaktinę plokštelę Nr. LK-STT06-123RN-16, priedą prie 2016-12-05 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-144 (t. 8, b. l. 102-103);

44. Kompaktinę plokštelę Nr. LK-STT06-106RN-16, priedą prie 2016-10-12 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-106 (t. 8, b. l. 104-106);

45. Kompaktinę plokštelę Nr. LK-STT06-82RN-16, priedas prie 2016-09-06 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-93 (t. 8, b. l. 107-116);

46. Kompaktinę plokštelę Nr. LK-STT06-128RN-16, priedą prie 2016-05-13 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-115 (t. 8, b. l. 117-121);

47. Kompaktinę plokštelę Nr. LK-STT06-108RN-16, priedą prie 2016-10-14 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-108 (t. 8, b. l. 122-125);

48. Kompaktinę plokštelę Nr. LK-STT06-131RN-16, priedą prie 2016-12-13 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-118 (t. 8, b. l. 126-131);

49. Kompaktinę plokštelę Nr. LK-STT06-130RN-16, priedą prie 2016-12-13 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-117 (t. 8, b. l. 132-140);

50. Kompaktinę plokštelę Nr. LK-STT06-103RN-16, priedą prie 2016-10-05 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-104 (t. 9, b. l. 1-8);

51. Kompaktinę plokštelę Nr. LK-STT06-105RN-16, priedą prie 2016-10-12 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-107 (t. 9, b. l. 9-20);

52. Kompaktinę plokštelę Nr. LK-STT06-28RN-17, priedą prie 2017-02-21 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-38 (t. 9, b. l. 21-27);

53. Kompaktinę plokštelę Nr. LK-STT06-107RN-16, priedą prie 2016-10-14 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-109 (t. 9, b. l. 28-40);

54. Kompaktinę plokštelę Nr. LK-STT06-95RN-16, priedą prie 2016-09-26 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-98 (t. 9, b. l. 41-53);

55. Kompaktinę plokštelę Nr. LK-STT06-99RN-16, priedą prie 2016-09-29 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-102 (t. 9, b. l. 54-73);

56. Kompaktinę plokštelę Nr. LK-STT06-129RN-16, priedą prie 2016-12-13 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-14-116 (t. 9, b. l. 74-84);

57. Kompaktinę plokštelę su R. K. balso pavyzdžiais, priedą prie pavyzdžių lyginamajam paėmimui paėmimo protokolo (t. 10, b. l. 1-2);

58. Kompaktinę plokštelę su E. M. balso pavyzdžiais, priedą prie 2016-05-16 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolo (t. 10, b. l. 3);

59. Kompaktinę plokštelę su G. S., R. R., D. J. M. balso pavyzdžiais, priedą prie pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolų (t. 10, b. l. 4-6, 23);

60. Kompaktinę plokštelę su V. G. užfiksuotos sakytinės kalbos pavyzdžiais, priedą prie 2016-06-29 apžiūros protokolo (t. 10, b. l. 7-8);

61. Tiriamąją medžiagą prie LTEC specialisto išvados Nr. 11-1586(16). Pagerintos kokybės garso įrašo kopiją (t. 10, b. l. 39-65);

62. Tiriamąją medžiagą prie LTEC specialisto išvados Nr. 11-1609(16). Pagerintos kokybės garso įrašo kopiją (t. 10, b. l. 67-102);

63. Tiriamąją medžiagą prie LTEC specialisto išvados Nr. 11-1883(16). Pagerintos kokybės garso įrašo kopiją (t. 10, b. l. 163-186);

64. Tiriamąją medžiagą prie LTEC specialisto išvados Nr. 11-1884(16), 11-2126(16). Pagerintos kokybės garso įrašo kopiją (t. 11, b. l. 2-21);

65. Tiriamąją medžiagą prie LTEC specialisto išvados Nr. 11-1167(17), 11-1168(17), 11-1169(17). Pagerintos kokybės garso įrašo kopiją (t. 11, b. l. 91-125);

66. Tiriamąją medžiagą prie LTEC specialisto išvados Nr. 11-1425(16). Pagerintos kokybės garso įrašo kopiją (t. 11, b. l. 127-155);

67. Tiriamąją medžiagą prie LTEC specialisto išvados Nr. 11-1608(16), 11-2663(16), 11-26(17). Pagerintos kokybės garso įrašo kopiją (t. 11, b. l. 22-89);

68. Tiriamąją medžiagą prie LTEC specialisto išvados Nr. 11-292(17). Pagerintos kokybės garso įrašo kopiją (t. 12, b. l. 2-31);

69. Tiriamąją medžiagą prie LTEC specialisto išvados Nr. 11-456(17). Pagerintos kokybės garso įrašo kopiją (t. 12, b. l. 33-55);

70. Tiriamąją medžiagą prie LTEC specialisto išvados Nr. 11-560(17), 11-712(17). Pagerintos kokybės garso įrašo kopiją (t. 12, b. l. 57-81);

71. Tiriamąją medžiagą prie LTEC specialisto išvados Nr. 11-2664(16), 11-156(17). Pagerintos kokybės garso įrašo kopiją (t. 12, b. l. 83-161);

72. Tiriamąją medžiagą prie LTEC specialisto išvados Nr. 11-922(17), 11-923(17). Pagerintos kokybės garso įrašo kopiją (t. 13, b. l. 2-31);

73. Tiriamąją medžiagą prie LTEC specialisto išvados Nr. 11-996(17), 11-997(17). Pagerintos kokybės garso įrašo kopiją (t. 13, b. l. 33-58);

74. Tiriamąją medžiagą prie LTEC specialisto išvados Nr. 11-1010(17), 11-1011(17). Pagerintos kokybės garso įrašo kopiją (t. 13, b. l. 60-81);

75. Tiriamąją medžiagą prie LTEC specialisto išvados Nr. 11-1076(17), 11-1077(17). Pagerintos kokybės garso įrašo kopiją (t. 13, b. l. 83-110);

76. DVD plokštelę su tiriamosios laikmenos informacija, priedą prie 2016-05-31 LTEC specialisto išvados Nr. 11-1102(16) (20 t., b. l. 199-200);

77. DVD plokštelę su tiriamosios laikmenos informacija, priedą prie 2016-08-26 LTEC specialisto išvados Nr. 11-1209(16) (t. 24 t., b. l. 176-179);

78. CD plokštelę su tiriamosios laikmenos informacija, priedą prie 2016-11-25 LTEC specialisto išvados Nr. 11-1608(16) (t. 24 t., b. l. 207-212);

79. CD plokštelę su tiriamosios laikmenos informacija, priedą prie LTEC specialisto išvados Nr. 11-1370(16) (t. 27, b. l. 86-87);

b)Vaizdo įrašus, priedus prie kratų, specialistų išvadų ir apžiūrų protokolų:

1.Vaizdo įrašus, priedus prie 2016-05-12 kratos E. M. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), 4 DVD diskai (t. 14, b. l. 23-46);

2. Vaizdo įrašus, priedus prie 2016-05-12 kratos E. M. automobilyje „Honda CR-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (t. 14, b. l. 77-82);

3. Kompaktinę plokštelę, priedą prie 2016-05-13 apžiūros protokolo, kuriuo buvo apžiūrėti R. K. dokumentai (t. 19, b. l. 153-160);

4. Kompaktinę plokštelę, priedą prie 2016-08-25 apžiūros protokolo, kuriuo buvo apžiūrėtas internetinio portalo www.vilnius.lt esantis vaizdo įrašas su 2015-12-02 Vilniaus miesto tarybos posėdžiu, pasiekiamas internetiniu adresu http://www.vilnius.lt/index.php72672634070 (t. 43, b. l. 184-185);

5. Kompaktinę plokštelę, priedą prie 2017-09-07 T. D. laidos su E. M. dalyvavimu apžiūros protokolo (t. 68, b. l. 55-59, 60-64, 65-69);

6. Kompaktinę plokštelę, priedą prie 2017-05-25 Lietuvos automobilių kelių direkcijos rašto Nr. (6.87).2-1483 (t. 75, b. l. 27);

7. USB atmintinę, priedą prie 2017-05-25 Lietuvos automobilių kelių direkcijos rašto Nr. (6.87).2-1483 (t. 75, b. l. 27);

8. Kompaktinę plokštelę, priedą prie 2017-10-16 viešai internetinėje erdvėje paskelbtos informacijos apžiūros protokolo (t. 82, b. l. 166-185);

9. Kompaktinę plokštelę, priedą prie 2016-05-19 VRK rašto Nr. 2-416(1.4.) (t. 89, b. l. 18);

10. Kompaktinę plokštelę, priedą prie 2016-11-08 LTEC specialisto išvados Nr. 11K-(366)16 (t. 89, b. l. 61-65);

11. Kompaktinę plokštelę, kurioje 2016-09-02 E. M. savanoriško dokumentų pateikimo protokolu pateikto 2016-05-10 susitarimo su R. K. dėl paskolos el. variantas (t. 89, b. l. 61-65);

12. Kompaktinę plokštelę, kurioje 2016-08-25 Lietuvos Respublikos Seimo komisijos posėdžio įrašas dėl patraukimo V. G. baudžiamojon atsakomybėn (t. 95, b. l. 46);

c) Telekomunikacinių įmonių pateiktą medžiagą:

1. Kompaktinę plokštelę, pateiktą UAB „Omnitel“ 2016-06-08 raštu Nr. 5000-939 (t. 30, b. l. 15);

2. Kompaktinę plokštelę, pateiktą UAB „Bitė Lietuva“ 2016-06-07 raštu Nr. 5040-533 (t. 30, b. l. 72);

3. Kompaktinę plokštelę, priedą prie UAB „Tele2“ 2016-06-17 el. paštu pateiktos informacijos (t. 30, b. l. 77);

4. Kompaktinę plokštelę, pateiktą UAB „Omnitel“ 2016-06-13 raštu Nr. 5000-986 (t. 30, b. l. 81);

5. Kompaktinę plokštelę, pateiktą UAB „Eurocom“ 2016-06-07 raštu (t. 30, b. l. 85);

6. Kompaktinę plokštelę, pateiktą UAB „Blue Bridge Bond“ atsakant į raštą Nr. 4-01- 6243, 2017-01-19 (t. 31, b. l. 49);

7. Kompaktinę plokštelę, pateiktą UAB „Go IT“ 2016-09-30, atsakant į raštą Nr. 4-01- 7128 (t. 31, b. l. 64);

8. Kompaktinę plokštelę, pateiktą UAB „Interneto vizija“ 2016-09-27, atsakant į raštą Nr. 4-01-6240 (t. 31, b. l. 70);

9. Kompaktines plokšteles, pateiktas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos 2016-12-09, Nr. S-2016-7827 su E. M., V. G. ir G. S. elektroninio pašto informacija, 3 vnt. (t. 32, b. l. 28);

d) Bankų pateiktą informaciją:

1. Kompaktines plokšteles, priedus prie 2017-01-12 VMI specialisto išvados Nr. (21.73-32)363-1, 2 vnt. (t. 85, b. l. 5-24);

2. Kompaktinę plokštelę, pateiktą Swedbank 2016-08-18 raštu Nr. S/6411 atsakant į raštą Nr. 17.2-8943 (t. 33, b. l. 51);

3. Kompaktinę plokštelę, pateiktą „Swedbank” 2016-08-18 raštu Nr. S/6410 atsakant į raštą Nr. 17.2-8942 (t. 33 b. l. 86);

4. Kompaktinę plokštelę, pateiktą AB „SEB“ bankas 2016-08-02 raštu Nr. 07.04.08.12505 (t. 33, b. l. 112);

5. Kompaktinę plokštelę, pateiktą AB „Šiaulių Bankas“ 2016-08-03 raštu Nr. 8683 (t. 33, b. l. 116);

6. Kompaktinę plokštelę, pateiktą AB „Citadele bankas“ 2016-07-01 raštu Nr. R3-4/3003 (t. 33, b. l. 124);

7. Kompaktinę plokštelę, pateiktą UAB „Medicinos bankas“ 2016-07-04 raštu Nr. 3/00/2016- 2217 (t. 33, b. l. 156);

8. Kompaktinę plokštelę, pateiktą AB „Šiaulių Bankas“ 2016-06-30 raštu Nr. 7938 atsakant į LR STT raštą Nr. 4-01-5177 (t. 33, b. l. 164);

9. Kompaktinę plokštelę, pateiktą „Swedbank” 2016-06-30 raštu Nr. S/5299 atsakant į raštą Nr. 4-01-5176 (t. 33, b. l. 179);

10. Kompaktinę plokštelę, pateiktą AB „SEB“ bankas operacijų departamento 2016-07-11 raštu Nr. 07.04.08.11044 (t. 34, b. l. 27);

11. Kompaktinę plokštelę, pateiktą AB „Danske Bank“ 2016-07-07 raštu Nr. dnkl605305 atsakant į LRSTT raštą Nr. 4-01-5184 (t. 34, b. l. 42);

12. Kompaktinę plokštelę, pateiktą AB DNB banko 2016-07-07 raštu Nr. 30.89-143/2183 atsakant į raštą Nr. 4-01-5183 (t. 34, b. l. 54);

13. Kompaktinę plokštelę, kurioje 2017-12-07 AB „SEB“ banko atsakymas Nr. 07.04.08-9580 (t. 94, b. l. 16);

14. Kompaktinę plokštelę, kurioje 2017-12-07 AB „Luminor Bank“ atsakymas Nr. OUT- 200090 (t. 94, b. l. 19);

        15. Kompaktinę plokštelę, kurioje 2017-12-07 AB „Swedbank“ atsakymas Nr. SR/17-32450 (t. 94, b. l. 22);

        16. Kompaktinę plokštelę, pateiktą „Swedbank” 2017-02-27 raštu Nr. S/1705 atsakant į raštą Nr. 4-01-1369 (t. 34, b. l. 160);

        17. Kompaktinę plokštelę, pateiktą Mokėjimo paslaugų valdymo departamento 2017-12-15, Nr. 2017|30.89-143/3799 atsakant į raštą Nr. 4-01-1371 (t. 34, b. l. 164);

        18. Kompaktines plokšteles, priedus prie 2017-02-07 VMI specialisto išvados Nr. (21.73- 32)363-3, 5 vnt. (t. 91, b. l. 8-34);

        19. Kompaktinę plokštelę, pateiktą AB „DNB“ banko 2016-08-05 raštu Nr. 30.89-143/2278 atsakant į raštą Nr. 4-01-5183 (t. 34, b. l. 62);

        20. Kompaktinę plokštelę, pateiktą AB „Nordea Bank“ 2016-10-19 raštu Nr. OUT-16948 (t. 34, b. l. 49);

        21 Kompaktinę plokštelę, pateiktą AB „Šiaulių Bankas“ 2016-08-30 raštu Nr. 9144 (t. 34, b. l. 71);

        22. Kompaktinę plokštelę, pateiktą AB „SEB“ bankas 2016-09-02 raštu Nr. 07.04.08.14149 (t. 34, b. l. 75);

        23. Kompaktinę plokštelę, pateiktą AB „SEB“ bankas 2017-01-19 raštu Nr. 07.04.08.1083 (t. 34, b. l. 123);

        24. Kompaktinę plokštelę, pateiktą AB „Danske Bank“ 2017-01-23 raštu Nr. dnkl700401 atsakant į raštą Nr. 4-01-424 (t. 34, b. l. 127);

        25. Kompaktinę plokštelę, pateiktą AB „Danske Bank“ 2017-02-21 raštu Nr. dnkl700950 atsakant į raštą Nr. 4-01-1372 (t. 34, b. l. 152);

26. Kompaktinę plokštelę, pateiktą AB „SEB“ bankas 2017-02-22 raštu Nr. 07.04.08.2821 (t. 34, b. l. 156);

e) Priedus prie skaitmeninių laikmenų tyrimų:

        1. Nešiojamojo kompiuterio, paimto pas Ž. F., „Samsung 900X“ standųjį diską Liteon, serijinis numeris (duomenys neskelbtini), priedą prie 2016-06-07 specialisto išvados Nr. 11- 1169(16) (t. 24, b. l. 14-17);

        2. SIM kortelę (R. M.) Tele2 Nr. (duomenys neskelbtini), priedą prie 2016- 07-21 specialisto išvados Nr. 11-1370(16) (t. 27, b. l. 86-87);

        3. Nešiojamojo kompiuterio, paimto pas V. T., DELL standųjį diską Seagate, serijinis numeris (duomenys neskelbtini), priedą prie 2016-06-14 apžiūros protokolo (t. 27, b. l. 107-113);

        4. Nešiojamojo kompiuterio, paimto pas G. V., HP Elite Book 840 standųjį diską Micron M550 2.5 256GB, serijinis numeris (duomenys neskelbtini), priedą prie 2016-06-10 apžiūros protokolo (t. 25, b. l. 29-30);

        5. Standųjį diską kompiuterio, paimto E. M. darbo vietoje, WD Caviar Blue WD1600AAJS-08L7AO, serijinis numeris (duomenys neskelbtini), priedą prie 2016-05-25 specialisto išvados Nr. 11-1048(16) (t. 20, b. l. 162-164);

        6. Standųjį diską kompiuterio, paimto E. M. darbo vietoje, WD Blue WD2500AAKX, serijinis numeris (duomenys neskelbtini), priedą prie 2016-05-25 specialisto išvados Nr. 11-1048(16) (t. 20, b. l. 162-164);

7. V. T. telefono iPhone duomenų kopiją, priedą prie 2016-06-14 apžiūros protokolo (t. 27, b. l. 107-113);

f) Dokumentą, pateiktą savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu:

2016-05-10 susitarimą, priedą prie 2016-09-02 E. M. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (t. 89, b. l. 12);

g) Kompaktinę plokštelę, rašto „Dėl E. M. ir R. K. vykdomos finansinės veiklos“ Nr. 25/6-1-4-1562 (t. 115, b. l. 163) priedo kopiją.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 5 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, esant prašymui, kuriam pateikti nustatyti vieno mėnesio terminą po nuosprendžio įsiteisėjimo, grąžinti teisėtiems savininkams, prašymo nesant, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti:

a) Paimtus iš R. K. (priedus prie 2016-05-12 kratos protokolo R. K. darbo vietoje (duomenys neskelbtini)):

1.       Užrašų knygutę juodos spalvos viršeliu, 97 lapų;

2. A4 formato lapą su atspausdintomis sumomis ir rankraštiniais įrašais, kurio viršuje yra raudonu rašikliu parašyta „rekl. paj. 2015 m. savivalda“, 1 lapą;

3. A4 formato lapą su rankraštiniu įrašu „sms“, 1 lapą;

4. A4 formato lapą su rankraštiniais įrašais, kurio viršuje kairėje pusėje yra atspausdinta „Lietuvos energetikos institutas“, 1 lapą; 

5. Lietuvos Respublikos Seimo 2015-11-05 rytinio posėdžio balsavimo rezultatai – 1 lapą;

6. Lietuvos Respublikos Seimo 2015-11-05 rytinio posėdžio balsavimo rezultatai – 1 lapą;

7. 2015-10-29 Pasiūlymas dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI1253,1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo, 1,2 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 111141,211,221,222,231,251 straipsniais ir penktuoju1 skirsniu projekto Nr. XIIP-3370(2) ir ant jo užklijuotais dviem geltonais lapukais su rankraštiniais įrašai – 2 lapus ir 2 lapukus;

8. A4 formato lapus, kurių viršuje yra atspausdinta „Lietuvos energetikos institutas“, 3 lapus;

9. A4 formato lapas su rankraštiniais įrašais ir ant jo užklijuotu žaliu lapuku su rankraštiniais įrašais, kuriuose ant lapo viršaus yra atspausdinta „X“, 1 lapą ir 1 lapuką;

10. 2016-05-04 „Bottlery“ čekį, pirkinio – degtinės Millenium Oak Aged edition 0,75 1 ir maišelio, 1 lapą;

11. A4 formato lapą, kurio vieno lapo pusėje yra dvi vertikalios juostos su skirtingų asmenų vardo ir pavardės inicialais, iš viso 95 įrašai, 1 lapą;

12. Užrašų knygutę tamsiai mėlynos spalvos viršeliu, 74 lapų (t. 19, b. l. 9-28);

b) Paimtus iš E. M.:

1. Dovanų maišelį su į specialios paskirties popierinę įmautę įdėta tamsiai rudos spalvos (medžio imitacija) kartonine dėžute su buteliu viduje, priedą prie 2016-05-12 kratos protokolo E. M. automobilyje „Honda CR-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (t. 14, b. l. 77-82);

2. Užrašų knygutę oranžinės, rausvos ir violetinės spalvos viršeliu, 177 lapų, priedą prie 2016-05-12 kratos protokolo E. M. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) (t. 27, b. l. 23-46);

c) Paimtus iš V. G.:

Priedus prie 2016-05-30 kratos protokolo V. G. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) (t. 22, b. l. 26-29:

1. UAB „P“ 2015-11-11/12-01 „U“ įvaizdžio Media planas – 1 lapą;

2. A4 formato lapą su rankraštiniais įrašais – 1 lapą;

3. UAB „P“ 2015-2016 „U“ Media veiksmų planas (paskutinis atnaujinimas: 2015-10-06) – 1 lapą;

4. UAB „P“ 2015-2016 „U“ Media veiksmų planas (paskutinis atnaujinimas: 2015-05-16) – 1 lapą;

5. UAB „P“ 2015-2016 „U“ Media veiksmų planas (paskutinis atnaujinimas: 2016-01-20) – 1 lapą;

Priedus prie 2016-05-30 kratos V. G. darbo vietoje (duomenys neskelbtini), kabinete (duomenys neskelbtini), protokolo:

1. Lietuvos smulkiųjų vartojimo kredito asociacijos 2015-06-04 raštas dėl vartojimo kreditų sektoriaus – 1 lapą;

2. Lietuvos bankų asociacijos 2015-04-20 raštas Nr. 02/05 – 3 lapus;

3. Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos 2015-06-04 raštas dėl vartojimo kreditų reguliavimo su priedais – 8 lapus;

4. Suinteresuotų asmenų pasiūlymai dėl vartojimo kredito įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto ir Lietuvos banko bei finansų ministerijos išvados dėl šių pasiūlymų –13 lapų;

5. 2015 m. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo skirsnio ir penktojo skirsnio pavadinimų pakeitimo 1,2 priedų pakeitimo ir įstatymo papildymo 101,111,131,211,221 ir 251 straipsniais, penktuoju1 skirsniu įstatymo projekto lyginamasis variantas – 11 lapų;

6. Aiškinamasis raštas dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo pakeitimo įstatymo projekto – 11 lapų;

7. Lietuvos banko nuomonė dėl 2015 m. gegužės 12 d. vykusio BFK posėdžio metu iškilusių klausimų, susijusių su Seimo darbo grupės VKĮ projekte ir LSVKA VKĮ projekte pateiktų pasiūlymų – 9 lapus;

8. 2015 m. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo skirsnio ir penktojo skirsnio pavadinimų pakeitimo 1,2 priedų pakeitimo ir įstatymo papildymo 101,111,131,211,221 ir 251 straipsniais, penktuoju1 skirsniu įstatymo projekto lyginamasis variantas – 11 lapų;

9. Raštas dėl Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio pakeitimo – 1 lapą;

10. Lietuvos banko komentaras dėl 2015-05-18 „Verslo žiniose“ publikuotame straipsnyje pateiktos „Creditinfo“ statistikos – 4 lapus;

11. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2013-04-02 sprendimas dėl finansinių paslaugų reklamos gairių pakeitimo – 20 lapų;

12. Raštas dėl vartojimo kredito įstatymo 9 straipsnio pakeitimo – 1 lapą;

13. 2015 m. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 15,16, 21, 22, 27, 31 ,33, 34, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo 1, 2 priedų pakeitimo ir įstatymo papildymo 10¹, 22¹ ir 25¹ straipsniais projektas – 12 lapų;

14. Aiškinamasis raštas dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo pakeitimo įstatymo projekto – 19 lapų;

15. Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015-04-10 sprendimas Nr. SV-S-995 – 1 lapą;

16. Raštas dėl vartojimo kredito įstatymo 9 straipsnio pakeitimo – 1 lapą;

17. 2015-05-18 Lietuvos intelektualų ir nevyriausybinių organizacijų (LINVO) koalicijos kreipimasis dėl greitųjų kreditų ir didėjančios gyventojų socialinės atskirties – 2 lapus;

18. 2015 m. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo skirsnio ir penktojo skirsnio pavadinimų pakeitimo 1,2 priedų pakeitimo ir įstatymo papildymo 111,151,211,221, 222, 231 ir 251 straipsniais, penktuoju1 skirsniu projektas – 12 lapų;

19. Lentelės su pateiktomis kliento maksimaliomis mokėtinomis sumomis, priklausomai nuo kredito termino ir paskolos sumos, bei paskolai taikoma BVKKMN, proc. – 3 lapus;

20. 2015-06-11 Lentelės su pateiktomis kliento maksimaliomis mokėtinomis sumomis, priklausomai nuo kredito termino ir paskolos sumos, bei paskolai taikoma BVKKMN, proc. – 3 lapus (t. 22, b. l. 49-52);

d) Paimtus iš D. J. M., R. M., V. T., Ž. F.:

1. Užrašų knygutę „2015 X“ tamsiai rudos spalvos viršeliu, 71 lapų, priedą prie 2016-05-12 kratos protokolo D. J. M. darbo kabinete, (duomenys neskelbtini) (t. 18, b. l. 4-10);

2. Dokumentus, 15 lapų, priedus prie 2016-06-10 kratos protokolo R. M. gyvenamojoje vietoje (t. 27, b. l. 20-23);

3. Įsegtus dokumentus aplanke rožinės spalvos nugarėle, 43 lapus, priedą prie 2016-06-10 kratos protokolo V. T. gyvenamojoje vietoje (t. 27, b. l. 103-106);

4. Juodos spalvos segtuve įsegtus dokumentus, 19 lapų, priedą prie 2016-06-10 kratos protokolo V. T. gyvenamojoje vietoje (t. 27, b. l. 103-106);

5. Rausvos spalvos segtuve įsegtus dokumentus, 48 lapus, priedą prie 2016-06-10 kratos protokolo V. T. gyvenamojoje vietoje (t. 27, b. l. 103-106);

6. A4 formato užrašų knygą su užrašais „College student note book“, 93 lapų, priedą prie 2016-05-30 kratos protokolo Ž. F. darbo vietoje (t. 22, b. l. 72-78).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, priedus prie R. K. raštu surašytų parodymų, 5 žurnalus („Using a company to save tax“, „Small business tax saving tactics“, „Non-resident & offshore tax planning“, „Top 500 turtingiausių žmonių Lietuvoje“ – 2 vnt.), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti R. K..

Kaltinamojo E. M. gynėjo prašymą priteisti E. M. patirtas gynybos (atstovavimo) išlaidas palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

 

 

Teisėjai                                                    Jurgita Kolyčienė

 

 

                                                    Ugnius Trumpulis

 

                                                                                                                                                     Nijolė Žimkienė