Civilinė byla Nr. e2-218-512/2017

                                                                      Teisminio proceso Nr. 2-06-3-09215-2016-7

                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.4.;

                                                                      3.2.3.8.

                                                                      (S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugsėjo 29 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius,

sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei,

dalyvaujant vertėjai Svetlanai Agafonovai, ieškovei K. J., jos atstovui advokatui Eligijui Karbauskui, atsakovui A. M., atsakovei M. S., jos atstovui advokatui Egidijui Giedraičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. J. ieškinį atsakovams M. S., A. M. dėl paskolos sutarties ir hipotekos lakšto pripažinimo negaliojančiais bei atsakovo A. M. priešieškinį ieškovei K. J., atsakovei M. S. dėl paskolos sutarties ir hipotekos lakšto išregistravimo, trečiasis asmuo notarė Vaida Meškė,

n u s t a t ė :

Atsakovas A. M. su ieškiniu sutinka. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis iš dalies sutinka. Teigia, kad su atsakove M. S. jį supažindino UAB ,,Cenzas“ atstovai, kurie tarpininkauja paskolos gavimui. Susitikus su atsakove buvo susitarta, kad ji paskolins jam 28 962,00 Eur (100 000 Lt). Tačiau ji pareikalavo, kad būtų įkeistas turtas. Kadangi jis neturėjo neįkeisto turto, kreipėsi į ieškovę, kad ji sutiktų įkeisti savo butą. Jam įkalbėjus ieškovę įkeisti turtą, nuvyko pas notarą. Dar iki nuvykstant pas notarą, atsakovė M. S. ir UAB ,,Cenzas“ atstovai įkalbėjo ieškovę, kad ji fiktyviai pasirašytų, jog yra paskolos gavėja. Tuo tarpu jis garantavo ieškovei, kad paskolos sumą grąžins. Todėl ir buvo sudaryta paskolos sutartis tarp ieškovės ir atsakovės bei buvo įkeistas ieškovės turtas. A. M. gavo paskolos sumą, taip pat jis šią paskolos sumą ir grąžino M. S.. Nors paskolos sutartyje buvo nustatyta, kad paskolos suma turėjo būti grąžinta iki 2009 m. balandžio 16 d., tačiau po sutarties sudarymo su paskolos davėja žodžiu susitarė dėl skolos grąžinimo per ilgesnį laikotarpį. Atsakovė M. S. su tuo sutiko, tik pageidavo, kad mokėjimai būtų atliekami ne rečiau kaip kas mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kiekvieną mėnesį jis M. S. mokėjo po 521,32 Eur (1800 Lt) sumą, kuri jai būdavo perduodama grynaisiais pinigais. Pinigines lėšas kiekvieną mėnesį perduodavo pats A. M. arba jo sūnus T. M.. Nors prievolė grąžinti skolą M. S. buvo vykdoma, tačiau 2013 m. liepos 13 d., kai skolos likutis siekė vos kelis tūkstančius litų, antstoliui Jonui Petrikui buvo pateiktas vykdyti 2013 m. liepos 10 d. Klaipėdos miesto 9-ojo notaro biuro 2013 m. liepos 9 d. išduotas vykdomasis įrašas Nr. VM9-1796 dėl 32 192,03 Eur (111 152,63 Lt) (28 962,00 Eur (100 000,00 Lt) pagrindinės skolos ir 3230,02 Eur (11 152,63 Lt) delspinigių) ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės K. J., išieškotojos M. S. naudai. Tokius M. S. veiksmus jis vertina kaip nusikalstamus, siekiant pasipelnyti jo sąskaita, nes visa paskolos suma faktiškai yra grąžinta.

Atsakovė M. S. su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime į ieškinį nurodo, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės K. J. ieškinio reikalavimai buvo atmesti. Teismų procesiniuose sprendimuose be kita ko konstatuota, jog K. J. 2009 m. kovo 16 d. sudarė su M. S. paskolos sutartį, kuria K. J. buvo paskolinta 28 962,00 Eur (100 000,00 Lt) suma, kuri nėra grąžinta. Minėtoje byloje pirmosios instancijos teisme metu apklausta K. J. paaiškino, jog ji pasiskolino minėtą pinigų sumą, patvirtino, kad pinigus iš atsakovės skolinosi ji pati, nes su broliu A. M. ketino statyti vėjo jėgaines. Gavusi paskolą, ji šią perdavė broliui A. M.. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartimi atmestas K. J. apeliacinis skundas ir paliktas galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. sprendimas. Šiuo atveju, reikšmingos šios aplinkybės: ieškovė K. J. siekė pasiskolinti, nes su broliu A. M. ketino statyti vėjo jėgaines. Gavusi paskolą, ji ją perdavė broliui – atsakovui A. M.. Atsakovė nežinojo, kokiam tikslui panaudos paskolą ieškovė, atsakovė dėl paskolos suteikimo bendravo ir paskolos suteikimo sąlygas derino tik su ieškove, jokie statytiniai ar kiti asmenys, įskaitant A. M., atsakovei nebuvo žinomi. Atsakovė pirmą kartą pamatė A. M. jau po paskolos sandorio sudarymo. Atsakovė nebūtų suteikusi paskolos A. M., nes jo nepažinojo. Visos reikšmingos aplinkybės šiuo klausimu šalių buvo paaiškintos teisme anksčiau išnagrinėtoje byloje ir teismo įvertintos. Taigi, akivaizdu, jog atsakovės valia buvo sudaryti paskolos sutartį tik su ieškove, bet ne su kitais asmenimis ir šią aplinkybę patvirtina pati paskolos sutartis, hipotekos lakštas pasirašytas ieškovės kaip paskolos gavėjos ir įkaito davėjo (ieškovės) asmeniškai, paskolos suma perduota ieškovei asmeniškai. Anksčiau išnagrinėtoje byloje teismas pagrįstai sprendė, jog paskolos sutartis pripažinta sudaryta, o paskolos gavėja (ieškovė) nuo paskolos sumos jai perdavimo momento tapo jų savininke ir įgijo teisę ja disponuoti. Gautos paskolos paskesnio perdavimo aplinkybė, paskolos davėjai (atsakovei) tinkamai įvykdžius savo įsipareigojimą perduoti jas paskolos gavėjos (ieškovės) nuosavybėn, šiuo atveju nėra teisiškai reikšminga paskolos sutarties galiojimui ir savaime nesudaro pagrindo paskolos sutartį pripažinti apsimestine ir dėl to negaliojančia.

Priešieškiniu atsakovas A. M. prašo pagal 2009 m. kovo 16 d. paskolos sutartį pakeisti K. J. (paskolos gavėja) į paskolos gavėją A. M. ir pripažinti, kad prievolės pagal paskolos sutartį yra pasibaigusios; išregistruoti hipoteką, kuria buvo įkeistas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad dėl paskolos suteikimo su M. S. tarėsi jis pats. Savo sesers ieškovės K. J. tik paprašė įkeisti jai priklausantį butą, nes pats įkeičiamo turto neturėjo. Pinigus iš atsakovės gavo jis, jis pats ar per sūnų ir grąžino visą paskolos sumą atsakovei M. S.. Per visą paskolos grąžinimo laikotarpį, kuris užtruko ne vienerius metus, jokių ginčų su atsakove niekada nebuvo iškilę. Iki ieškinio pareiškimo teismui atsakovei jau buvo grąžinta 26 587,12 Eur (91 800 Lt) skolos dalis, o likusią negrąžintą paskolos dalį A. M. sumokėjo prasidėjus šiam teisminiam ginčui. Todėl teismui pakeitus paskolos sutarties šalį, t.y. pripažinus, kad paskolos gavėjas yra A. M., bei nustačius faktą, kad paskolos suma faktiškai yra grąžinta, teismo prašo išregistruoti hipoteką.

Ieškovė K. J. su priešieškiniu sutinka.

Atsakovė M. S. prašo priešieškinį atmesti. Atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad iš esmės atsakovas A. M. priešieškiniu siekia to paties tikslo kaip ir ieškovė pareikštu ieškiniu šioje ir anksčiau išnagrinėtoje civilinėje byloje. Taigi abiem atvejais esminiai nesutikimo su ieškiniu ir priešieškiniu motyvai yra tapatūs ir jie jau buvo atsakovės M. S. nurodyti atsiliepime į pareikštą ieškinį, todėl jie išsamiau nekartojami dar kartą. Byloje keliami klausimai dėl tinkamo paskolos gavėjo nustatymo ir teisių bei pareigų jam perkėlimo, prievolės pagal paskolos sutartį tinkamo ir visiško įvykdymo patvirtinimo bei su tuo susijusių teisinių pasekmių - buto hipotekos lakšto išregistravimo. Akivaizdu, jog šioje byloje pareikštais ieškinio ir priešieškinio reikalavimais siekiama pakeisti ankstesniais įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytus faktus ir pačius teismų sprendimus šioje naujai iškeltoje byloje šiuos iš naujo nustatinėjant ir tokiu būdu nesąžiningai bei pažeidžiant civilinio proceso imperatyvias teises normas iš naujo sprendžiant jau galutiniai teismų išspręstą ginčą. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų priešieškinio teiginį apie tinkamą ir visišką prievolės grąžinti paskolą įvykdymą šią grąžinant atsakovei M. S., todėl tokia aplinkybė reiškia, jog nėra jokio pagrindo ir buto hipotekos išregistravimui.

Teismo posėdyje ieškovė, jos atstovas prašo ieškinį ir priešieškinį tenkinti juose nurodytais motyvais.

Atsakovas A. M. su ieškiniu sutinka, prašo tenkinti ir jo priešieškinį.

Atsakovė M. S., jos atstovas prašo ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Trečiasis asmuo Klaipėdos miesto 9-ojo notarų biuro notarė Vaida Meškė prašo ieškinį ir priešieškinį atmesti. Teismo posėdyje paaiškino, kad paskolos sutartis buvo sudaryta tarp M. S. ir K. J.. Paskolos gavėja (ieškovė) patvirtino, kad pinigus iš M. S. gavo prieš pasirašant sutartį, jai buvo išaiškintos sutarties nevykdymo pasekmės. Sudarant sutartį atsakovas A. M. dalyvavo kaip stebėtojas, bet ne sandorio šalis.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

byloje remiantis rašytiniais įrodymais, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, nustatyta, kad 2009 m. kovo 16 d. Klaipėdos miesto 9-ojo notaro biuro notarė Vaida Meškė patvirtino tarp šalių M. S. (atsakovės) ir K. J. (ieškovės) sudarytą paskolos sutartį, pagal kurią M. S. paskolino K. J. 28 962,00 Eur (100 000 Lt), kuriuos ieškovė įsipareigojo grąžinti ne vėliau kaip po vieno mėnesio, t.y. iki 2009 m. balandžio 16 d. įskaitytinai. Pagal sutarties 1 punktą, K. J. įsipareigojo mokėti 0,06 proc. dydžio delspinigius nuo negrąžintos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Šalys susitarė, kad palūkanos nebus mokamos. Prievolės įvykdymas buvo užtikrintas sutartinės hipotekos lakštu, kuriuo buvo įkeistas ieškovei K. J. priklausantis nekilnojamasis turtas - butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto 9-ojo notaro biuro notarė Vaida Meškė 2013 m. liepos 9 d. išdavė vykdomąjį įrašą dėl 28 962,00 Eur (100 000,00 Lt) skolinio įsipareigojimo, 3 127,90 Eur (10 800,00 Lt) delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš K. J., M. S. naudai. Anstolis J. Petrikas vykdo vykdomąją bylą dėl 32 192,03 Eur (111 152,63 Lt) skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės K. J. (ieškovės), išieškotojos M. S. (atsakovės) naudai, kuri užvesta pagal Klaipėdos miesto 9-ojo notaro biuro 2013 m. liepos 9 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo ne dėl sutarties pagrindo, t. y. teisinio rezultato, kurio siekė šalys, nes šalys pripažįsta buvus paskolos ir turto įkeitimo teisinius santykius, bet dėl paskolos sutarties šalies, kredito gavėjo sutartyje nurodyto asmens atitikties tikrajam šių teisinių santykių subjektui. Byloje ieškovė įrodinėja, kad pagal ginčijamą paskolos sutartį iš M. S. 28 962,00 Eur (100 000,00 Lt) sumą realiai gavo ne ieškovė K. J., o atsakovas A. M.. Atsakovas A. M. palaiko ieškovės poziciją, nurodydamas, jog pinigus iš atsakovės M. S. gavo ne ieškovė, o jis pats, bei nurodo, kad prievolė grąžinti skolą M. S. buvo vykdoma, t.y. kiekvieną mėnesį jis pats arba per savo sūnų T. M. mokėdavo M. S. po 521,32 Eur (1800,00 Lt). Teigia, kad prievolė M. S. pagal nurodytą paskolos sutartį šiuo metu yra pilnai įvykdyta.

Kasacinis teismas, aiškindamas apsimestinio sandorio turinį yra pasisakęs, kad apsimestiniu sandoris gali būti pripažintas tik nustačius, kad sandoris buvo sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, bet su jos statytiniu. Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu buvo ketinimas sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2006). Siekiant nustatyti, kas yra tikroji siekiamo pripažinti apsimestiniu sandorio šalis, būtina aiškintis, kas faktiškai derėjosi dėl sutarties sąlygų, įgijo ir vykdė sutartines teises bei pareigas, kokia buvo tikroji sutarties šalių valia bei ketinimai, t. y. ko iš tikrųjų siekė sutartyje nurodytos (įvardytos) sandorio šalys ir galimos tikrosios jo šalys sandorio sudarymo momentu, atsižvelgti į sutarties šalių elgesį po sandorio sudarymo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2009). Pareigą įrodyti aplinkybę, kad faktiškai sandorį sudarė kitas asmuo nei tas, kuris nurodytas kaip sandorio šalis, turi asmuo, ginčijantis sandorį kaip apsimestinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2011; (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. E.  T.-B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-122/2014).

Taigi nagrinėjamoje byloje teismui sprendžiant, ar paskolos sandoris laikytinas apsimestiniu dėl subjekto, svarbu nustatyti tokias teisiškai reikšmingas aplinkybes, kaip antai, kas derėjosi dėl sutarties sąlygų, įgijo teises bei atliko pareigas pagal paskolos sutartį, konstatuoti kredito davėjo ir jo gavėjo, nurodyto sutartyje, susitarimą sudaryti apsimestinę sutartį, pridengiant tikrąjį paskolos gavėją. Teismas, nustatydamas ieškovės K. J. ir atsakovės M. S. tikrąją valią, retrospektyviai analizuoja ginčo sandorio sudarymo aplinkybes, tiria ir vertina byloje pateiktų įrodymų patikimumą. Šiuo atveju esminė aplinkybė yra šalių valia, buvusi sandorio sudarymo momentu. Įrodymų vertinimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo sandorio šalys sudarė paskolos sutartį (CK 6.870 straipsnis), kurios pagrindu ieškovė K. J. iš atsakovės M. S. pasiskolino konkrečiam terminui konkrečią pinigų sumą, įsipareigojusi ją grąžinti. Byloje nustatytos faktines bylos aplinkybes, t. y. tai, kad sutartis yra patvirtinta notaro, joje sutarta dėl konkrečios paskolos sumos – 28 962,00 Eur (100 000,00 Lt), kurią ieškovė gavo sutarties sudarymo dieną. Ši faktinė aplinkybė įrodyta rašytiniais įrodymais: ginčijamoje paskolos sutartyje šalių parašai po šia sutartimi reiškia, kad paskolos davėja (atsakovė) pinigus perdavė, o paskolos gavėja (ieškovė) pinigus priėmė, sutartis pasirašyta ieškovės ir atsakovės. Be to, ieškovė paskolos sutartyje atskirai įrašė įrašą „pinigus gavau“, tokiu būdu patvirtindama, kad pinigus pagal nurodytą sutartį gavo. Sutartyje aiškiai aptartos sutarties šalys, paskolos gavėjos pareigos: grąžinti paskolos davėjai tokią pat pinigų sumą iki konkretaus šalių aptarto termino ir mokėti už paskolą nustatyto dydžio delspinigius. Nagrinėjamos bylos ypatumas yra tas, kad ieškovė sudarė ne tik ginčo paskolos sutartį, bet ir jos įvykdymui užtikrinti įkeitė jai nuosavybės teise priklausantį butą. Tuo pačiu metu sudarytas ieškovės buto sutartinės hipotekos sandoris leidžia spręsti, kad bet kuris pakankamai apdairus ir rūpestingas žmogus savo valia nesudarytų tokio sandorio. Tuo labiau, jog notarė, patvirtindama ginčo paskolos sutartį, išaiškino sandorio esmę ir teisinius padarinius. Atsižvelgiant į ieškovės amžių, taip pat byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ginčijamą 2009 m. kovo 16 d. sandorį ieškovė sudarė savo laisva valia. Iš ginčo sandorio turinio, aiškių jame aptartų sandorio šalių teisių ir pareigų bei realių veiksmų – pinigų perdavimo, priėmimo, šalių paaiškinimų, teismui nekyla jokių abejonių, kad šalys išreiškė aiškią valią sudaryti paskolos sutartį, kuria ne atsakovui A. M. o ieškovei K. J. buvo suteikta terminuota paskola (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina ir tai, jog ieškovė neginčijo hipotekos sandorio, tačiau iš ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir prie ieškinio pridėtų dokumentų matyti, kad reikalavimą pripažinti paskolos sutartį negaliojančia ji pareiškė po to, kai, neįvykdžius prievolės grąžinti paskolą, išieškojimas buvo nukreiptas į įkeistą jos butą.

Išanalizavęs pateikto ginčo sandorio turinį bei atsižvelgęs į šalių pozicijas, teismas daro išvadą, kad ieškovė suvokė ir pripažino, kad būtent jai gali tekti grąžinti atsakovei 28 962,00 Eur (100 000 Lt), tam neprieštaravo, išreiškė savo valią ir ketinimą prisiimti teisinius padarinius. Teismas konstatuoja, kad byloje nustatytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog tikrasis skolininkas pagal 2009 m. kovo 16 d. paskolos sutartį yra A. M.; ieškovė neįrodė, kad ji nesuvokė, jog su ja buvo sudaryta paskolos sutartis ir kad realiai paskolą gavo ne ji, o atsakovas A. M.. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad ieškovė buvo paskolos gavėja ir ja siekė būti (CPK 178 straipsnis).

Esant šioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančia 2009 m. kovo 16 d. sudarytą paskolos sutartį tarp ieškovės K. J. ir atsakovės M. S. ir nustatyti, kad paskolos gavėjo teisės ir pareigos pagal šią sutartį tenka atsakovui A. M., atmestinas kaip neįrodytas.

Kaip jau minėta, ieškovė be paskolos sutarties, taip pat pasirašė ir sutartinės hipotekos lakštą. Tai, kad hipotekos lakšte yra ieškovės parašai, ieškovė to neginčija. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laikotarpį sudaro kelis sandorius, susijusius su jų teisėmis ir pareigomis, tuo pačiu dalyku, šie sandoriai aiškintini ne izoliuotai, o kartu, t. y. vadovaujantis sisteminio aiškinimo principu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje E. M. ir kt. v. G. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-288/2009; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. individuali įmonė, bylos Nr. 3K-7-409/2010; kt.).

Hipotekos pagrindu atsiranda šalutinė akcesorinė, t. y. nuo pagrindinės prievolės priklausoma, prievolė (ji priklauso nuo pagrindinės prievolės galiojimo, pasibaigia tik pasibaigus pagrindinei prievolei). Paprastai įkaito davėjas yra pagrindinės prievolės šalis – skolininkas pagal pagrindinę prievolę. Kai skolininkas pagal pagrindinę prievolę ir įkaito davėjas yra tas pats asmuo, viena šalių valia apima du sandorius – pagrindinį ir jį užtikrinantį. Paskolos sutarties atveju kreditoriaus valia – paskolinti pinigų ir užsitikrinti paskolos grąžinimą, skolininko – pasiskolinti pinigų ir užtikrinti paskolos grąžinimą.  Tais atvejais, kai kyla šalių ginčas dėl paskolos sutarties, kurios vykdymas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto įkeitimu, sistemiškai turi būti nagrinėjami ir įkeitimo sandorio, iš kurio kyla akcesorinė prievolė, šalių tikrieji ketinimai, jų valia. Taigi nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu, būtina atsižvelgti į hipotekos priklausomybę nuo pagrindinės prievolės. Teismui konstatavus, jog paskolos sandoris nėra laikytinas apsimestiniu dėl subjekto, sistemiškai yra vertinama ir ginčo šalių valia dėl paskolos grąžinimo užtikrinimo nekilnojamojo turto įkeitimu. Taigi konstatuotina, jog hipotekos sandoris neturi valios trūkumų ir šiuo aspektu yra teisėtas, kai jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, atitinka jų vidinę valią. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančiu tarp K. J. ir M. S. sudarytą sutartinės hipotekos sandorį, atmestinas.

Dėl priešieškinio

Priešieškiniu atsakovas A. M. prašo pagal 2009 m. kovo 16 d. paskolos sutartį pakeisti K. J. (paskolos gavėja) į paskolos gavėją A. M.; išregistruoti hipoteką, kuria buvo įkeistas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovo A. M. pirmasis priešieškinio reikalavimas iš esmės yra tapatus ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimui šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje - nustatyti, kad paskolos gavėjo teisės ir pareigos pagal šią sutartį tenka atsakovui A. M.. Kadangi ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančia 2009 m. kovo 16 d. sudarytą paskolos sutartį, sudarytą tarp ieškovės K. J. ir atsakovės M. S. ir nustatyti, kad paskolos gavėjo teisės ir pareigos pagal šią sutartį tenka atsakovui A. M., atmestas kaip neįrodytas, todėl atitinkamai remiantis teismo išdėstytais motyvais, atsakovo A. M. priešieškinio reikalavimas pakeisti K. J. (paskolos gavėja) į paskolos gavėją A. M., taip pat yra atmestinas.

Atsakovas A. M. taip pat pateikė reikalavimą pripažinti, kad prievolė pagal 2009 m. kovo 16 d. paskolos sutartį yra pasibaigusi.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog tarp ieškovės K. J. ir M. S. 2009 m. kovo 16 d. paskolos sutarties pagrindu susiklostė paskolos teisiniai santykiai (CK 6.870 str., 6.873 str.). Sutartimi ieškovė K. J. įsipareigojo kredito davėjai atsakovei M. S. grąžinti 28 962,00 Eur (100 000,00 Lt) paskolą bei mokėti 0,06 procento dydžio delspinigius nuo negrąžintos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovė ar kiti asmenys už paskolos gavėją pagal paskolos sutartį paskolintus pinigus atsakovei grąžino (t.y. pervedė pinigus į atsakovės banko sąskaitą ir (ar) grąžino jai pinigus grynaisiais ir pan.) (CPK 197, 200 straipsniai). Kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Esant pagrįstoms abejonėms ar nepaneigtiems priešingiems įrodymams dėl nustatytinų aplinkybių egzistavimo, tam tikras faktas nelaikytinas įrodytu. Šiuo atveju nėra pateikta jokių duomenų apie paskolos grąžinimo faktą. Todėl išklausęs abi ginčo šalis, ir įvertinęs šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, teismas nustatė, kad atsakovas A. M. neįrodė, jog yra pagrindas šį priešieškinio reikalavimą tenkinti. Padarius išvadą, kad ieškovė nėra atsiskaičiusi su atsakove pagal tarp šalių sudarytą 2009 m. kovo 16 d. paskolos sutartį, nėra pagrindo pripažinti, kad prievolė pagal nurodytą sutartį yra pasibaigusi.

Dėl išdėstytų motyvų priešieškinys  laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu, todėl atmestinas pilnai.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

2016 m. liepos 15 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi ieškovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės - sustabdytas išieškojimas antstolio Jono Petriko vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), bei nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimas iš varžytinių iki kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Teismui atmetus ieškinį, taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos teismo sprendimui įsiteisėjus (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovė M. S. pateikė įrodymus apie turėtas 2000 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kadangi ieškovės K. J. ieškinys ir atsakovo A. M. priešieškinys ieškinys atmesti, iš ieškovės ir atsakovo A. M. atsakovei M. S. lygiomis dalimis priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, t.y. po 1000 Eur.

Teismas, priteisdamas iš ieškovės ir atsakovo nurodytą bylinėjimosi išlaidų sumą, pažymi, kad atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, atsakovės M. S. byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos, skirtos advokato pagalbai apmokėti, yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškovės K. J. ieškinį atmesti.

Atsakovo A. M. priešieškinį atmesti.

Priteisti 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei M. S., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės K. J., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei M. S., a.k. (duomenys neskelbtini)

Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2016 m. liepos 15 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimą per 30 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                         Egidijus Mickevičius