Civilinė byla Nr. eB2-2941-661/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01146-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. spalio 4 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo bankrutavusios UAB „Preskonita“ kreditoriaus V. K. (V. K.) prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo,

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Vilniaus apygardos teisme 2022 m. rugsėjo 15 d. gautas kreditoriaus V. K. prašymas dėl jo kreditorinio reikalavimo patikslinimo, kuriuo jis prašo be teismo jau patvirtinto kreditorinio reikalavimo, papildomai patvirtinti jo 130 296,07 Eur kreditorinį reikalavimą; pripažinti termino reikalavimui pateikti praleidimo priežastis svarbiomis.

2.       Nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 1 d. elektroniniu paštu gavęs iš nemokumo administratoriaus galutinės bankroto ataskaitos projektą, pastebėjo, kad jis įrašytas tik kaip pirmos eilės kreditorius su iš darbo santykių kylančiu finansiniu reikalavimu, tačiau nėra įrašytas su finansiniu reikalavimu, kylančiu iš BUAB „Preskonita“ kreditoriams (tiekėjams, darbuotojams ir pan.) iki bankroto bylos iškėlimo iš asmeninių lėšų sumokėtomis sumomis. Pareiškėjas tikėjo, kad pagal pateiktus duomenis ir dokumentus bus patvirtintas visas jo finansinis reikalavimas, o ne tik reikalavimas, kylantis iš darbo santykių, todėl nutarčių dėl finansinio reikalavimo dydžio detaliai netikrino, pasitikėjo aplinkybe, kad gauna iš bankroto administratoriaus informaciją, todėl yra kreditorius. Taigi, pareiškėjas teikia prašymą papildomai patvirtinti jo 130 296,07 Eur dydžio trečios eilės kreditorinį reikalavimą.

3.       BUAB „Preskonita“ nemokomo administratorius UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“ pateiktame atsiliepime į kreditoriaus V. K. prašymą prašė jį atmesti; nepripažinti termino praleidimo priežasčių svarbiomis.

4.       Nurodė, kad pareiškėjas (kreditorius) į teismą kreipėsi praėjus daugiau nei 3,5 metų, skaičiuojant nuo pirmosios Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria patvirtintas BUAB „Preskonita“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Kreditorius iš esmės nenurodė svarbių priežasčių, kodėl iki 2022 m. rugsėjo 15 d. delsė kreiptis į teismą/ nemokumo administratorių su prašymu patvirtinti finansinį reikalavimą BUAB „Preskonita“ bankroto byloje. V. K. yra buvęs įmonės vadovas ir pirmos eilės kreditorius, todėl turėjo aktyviai domėtis įmonės bankroto procesu ir laiku pateikti savo kreditorinį reikalavimą.

Prašymas atmetamas.

5.       Šioje byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi UAB „Preskonita“ iškelta bankroto byla, nemokomo administratoriumi paskirtas UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 5 d. nutartimi patvirtino, 2018 m. gruodžio 21 d. 2019 m. sausio 11 d., vasario 28 d., kovo 5 d., balandžio 29 d., gegužės 28 d., birželio 25 d., liepos 24 d., 2020 m. kovo 2 d., balandžio 10 d., 2021 m. vasario 22 d., 2021 m. gegužės 4 d., 2021 m. gruodžio 3 d. nutartimis patikslino kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 6 d. nutartimi pripažino UAB „Preskonita“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

6.       Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 155 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nurodyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką.

7.       Kadangi bankroto byla UAB „Preskonita“ iškelta 2018 m. rugpjūčio 2 d., t. y. iki 2019 m. gruodžio 31 d., teismas, spręsdamas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, vadovausis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) nuostatomis.

8.       ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte yra nurodyta, kad keldamas bankroto bylą, teismas privalo nustatyti ne ilgesnį kaip 45 dienų laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.

9.       Taigi, ĮBĮ normos nustatė aiškius terminus per kiek laiko turi būti pareikšti kreditoriniai reikalavimai – 45 dienų laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 straipsnis).

10.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl procesinių terminų atnaujinimo, yra nurodęs, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2006). Ar termino praleidimo priežastis yra svarbi, sprendžia teismas, atsižvelgdamas taip pat į tai, kad kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2007).

11.        Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2008). Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2008; 2017 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017 33 punktą, 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-701/2017 ir kt.).

12.       Nagrinėjamu atveju kreditorius V. K. prašymą patvirtinti jo trečios eilės 130 296,07 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą pateikė praleidęs ĮBĮ nustatytą terminą, todėl šiuo atveju yra būtina išsiaiškinti ar terminas buvo praleistas dėl svarbios priežasties.

13.       Pažymėtina tai, kad V. K. buvęs BUAB „Preskonita“ vadovas, todėl jam keliami didesni atidumo bei rūpestingumo reikalavimai. Be to, jis kaip įmonės vadovas, buvo teismo įpareigotas įmonės dokumentus perduoti administratoriui iki 2018 m. spalio 5 d., tačiau jis perdavė tik dalį dokumentų. Nemokumo administratorius atsiliepime nurodė, kad iki pat atsiliepimo surašymo dienos jam nėra perduota finansinė atskaitomybė (su visais lydinčiaisiais/ priklausančiais dokumentais), buhalterinės apskaitos duomenų bazė, todėl įvertinti kokia apimtimi t. y. ar visi dokumentai, yra perduoti, nėra galimybės. VĮ Registrų centrui UAB „Preskonita“ finansinės atskaitomybės duomenys neteikti nuo 2016 metų. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartimi buvusiems įmonės valdymo organams už dokumentų ir turto neperdavimą skirta bauda.

14.       Taigi, visų pirma, nuo pat bankroto proceso pradžios V. K. turėjo būti žinomas jo kreditorinio reikalavimo dydis; antra ir svarbiausia – jis, neperduodamas nemokumo administratoriui įmonės dokumentų, trukdė bankroto procesui, įskaitant jo tikslaus kreditorinio reikalavimo apskaičiavimui.

15.       Kaip minėta, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartimi buvo patvirtinti BUAB „Preskonita“ kreditoriniai reikalavimai, įskaitant ir V. K. 8023,30 Eur dydžio pirmos eilės kreditorinį reikalavimą. Taigi, BUAB „Preskonita“ kreditoriui V. K. turėjo būti ir buvo žinomas BUAB „Preskonita“ kreditorių sąrašo turinys ir apimtis, kadangi Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuriomis buvo patvirtintas ir tikslinamas kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas, nemokumo administratorius įmonės kreditoriams siuntė elektroniniu paštu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad V. K. elektroninio pašto adresas viso bankroto proceso metu nesikeitė, dėl to informacija apie BUAB „Preskonita“ kreditorių sąrašą, jų eilę sąraše bei kreditorinių reikalavimo dydį V. K. buvo atnaujinama periodiškai.

16.       Svarbu pažymėti, kad nemokumo administratorius, surašydamas BUAB „Preskonita“ kreditorių susirinkimų protokolus, įkeldavo detalizuotą kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių sąrašą, kuriame atsispindėdavo kreditorius, jo finansinio reikalavimo dydis bei procentinė išraiška bendrame kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąraše.

17.       Dėl išvardintų priežasčių kaip visiškai nepagrįsti atmetami V. K. teiginiai, kad jis tik gavęs 2022 m. rugsėjo 1 d. galutinę bankroto ataskaitą pastebėjo, jog yra įrašytas tik kaip pirmos eilės kreditorius.

18.       Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad kreditorius V. K. su prašymu patvirtinti trečios eilės finansinį reikalavimą kreipėsi praėjus daugiau nei 3,5 metų, skaičiuojant nuo pirmosios Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria patvirtintas BUAB „Preskonita“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas ir nenurodė svarbių priežasčių, kodėl iki 2022 m. rugsėjo 15 d., t. y. iki pat kreditorių susirinkimo dienos, kuriame buvo išspręstas klausimas dėl galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo, delsė kreiptis į teismą/ nemokumo administratorių su prašymu patvirtinti finansinį reikalavimą BUAB „Preskonita“ bankroto byloje.

19.       Be to, V. K. su prašymu patvirtinti trečios eilės finansinį reikalavimą kreipėsi ne tik praėjus daugiau nei 3,5 metams nuo pirmosios nutarties patvirtinti kreditorinius reikalavimus priėmimo, tačiau ir esant baigtoms visos bankroto procedūroms. T. y. šiuo metu visi teisminiai ginčai, kurių šalis yra BUAB „Preskonita“ yra baigti, visas turtas, vykdant kreditorių susirinkimo nutarimus yra realizuotas ir jau 2022 m. rugsėjo 15 d. įvykusiame kreditorių susirinkime 90,40 procentų balsų dauguma, patvirtinta galutinė bankroto ataskaita.

20.       Teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad nėra pagrindo atnaujinti kreditoriaus V. K. praleisto termino kreditoriniam reikalavimui pateikti, todėl atmetamas jo prašymas dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo. Kreditoriaus V. K. prašymas patikslinti jo kreditorinį reikalavimą, kuomet byloje baigtos visos bankroto procedūros vertintinas, kaip siekis užvilkinti bankroto procesą. Pažymėtina, kad įmonių bankroto instituto tikslas – siekiant apsaugoti visuomenės interesus, sumažinti neigiamus dėl įmonių bankroto kylančius socialinius padarinius, kiek įmanoma operatyviau ir objektyviau spręsti tarpusavyje susijusių ūkio subjektų turtinius ginčus. Taigi vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų yra kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras, nutraukiant bylą Įmonių bankroto įstatymo pagrindais arba kitais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2005; 2007 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007.). Todėl teismas vertina, kad bankroto procesas negali tęstis neribotą laiką.

21.       Kadangi teismas neatnaujino termino kreditoriaus V. K. kreditoriniam reikalavimui pateikti, teismas atmeta ir V. K. 2022 m. spalio 4 d. pateiktą prašymą įpareigoti administratorių pareikšti nuomonę dėl pareiškėjo prašomo patikslinti finansinio reikalavimo dydžio, o nesutinkant su Pareiškėjo prašoma patikslinti suma – įpareigoti administratorių pateikti į bylą Pareiškėjo prašymo 8.1 p. išvardintas 2017 m. avansines apyskaitas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 42 straipsniu,

n u t a r ė:

Netenkinti BUAB „Preskonita“ kreditoriaus V. K. prašymo dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirasis skundas paduodamas per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas                                        Alvydas Barkauskas