Civilinė byla Nr. e2A-516-567/2022

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00096-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1;

3.3.1.18.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOSVARDU

2022 m. rugsėjo 22 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Vilijos Mikuckienės ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Akmenės sveikatos centras“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Akmenės sveikatos centras“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Akmenės rajono pirminės sveikatos priežiūros centras“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Akmenės sveikatos centras“ ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašė pripažinti atsakovės viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Akmenės rajono pirminės sveikatos priežiūros centras“ vienašališkai atliktą tarp atsakovės VšĮ „Akmenės rajono pirminės sveikatos priežiūros centras“ ir ieškovės UAB „Akmenės sveikatos centras“ 2021 m. sausio 12 d. sudarytos sutarties Nr. S2021/P3 nutraukimą neteisėtu, priteisti iš atsakovės 380 Eur žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad tarp šalių 2021 m. sausio 12 d. buvo sudaryta sutartis, kuria šalys susitarė dėl psichikos sveikatos priežiūros ir priklausomybės ligų profilaktikos ir gydymo paslaugų teikimo patalpose, esančiose Naujojoje Akmenėje, (duomenys neskelbtini). Sutartis buvo sudaryta neterminuotam laikotarpiui, su teise sutartį vienašališkai nutraukti, pranešant kitai sutarties šaliai raštu ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki sutarties nutraukimo, o šia teise atsakovė galėjo pasinaudoti ne anksčiau, kaip praėjus vieneriems metams nuo sutarties pasirašymo dienos.

3.       Ieškovė 2021 m. birželio 8 d. gavo atsakovės pranešimą „Dėl sutarties nutraukimo“, kad atsakovė, vadovaudamasi 2021 m. sausio 12 d. sutarties 5.2. papunkčiu, nutraukia sutartį nuo 2021 m. liepos 8 d. Vėliau, 2021 m. rugpjūčio 19 d. ieškovei įteiktas pranešimas „Dėl sutarties nutraukimo“, kuriuo atsakovė, nesilaikydama sutarties 5.2. papunkčio, jog sutartis gali būti vienašališkai nutraukta tik praėjus metams nuo jos pasirašymo, vienašališkai nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutraukė tarp šalių sudarytą sutartį. Ieškovės teigimu, yra pagrindas tokį sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Šiaulių apygardos teismas 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

5.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šalys teismui pateikė skirtingas ginčijamos sutarties kopijas. Ieškovės UAB „Akmenės sveikatos centras“ pateiktoje 2021 m. sausio 12 d. sutarties kopijoje nurodyta, kad apie sutarties nutraukimą šalys viena kitą informuoja raštu ne vėliau kaip prieš mėnesį. Šia teise paslaugų gavėjas turi teisę pasinaudoti ne anksčiau kaip po metų nuo sutarties pasirašymo. Atsakovės VšĮ „Akmenės rajono pirminės sveikatos priežiūros centras“ pateiktoje ginčo sutarties kopijoje 5.2 papunktis išdėstytas taip: apie numatomus pakeitimus arba sutarties nutraukimą šalys viena kitą informuoja raštu ne vėliau kaip prieš mėnesį.

6.       Teismas nurodė, kad byloje šalys ginčijamos sutarties originalų nepateikė. Ieškovė UAB „Akmenės sveikatos centras“ paaiškino, kad ginčo sutarties originalą paėmė Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdyba (toliau – STT Šiaulių valdyba). Atsakovė VšĮ „Akmenės rajono pirminės sveikatos priežiūros centras“ nurodė, kad, nutraukdama darbo santykius su atsakove, jos buvusi vadovė neperdavė ir nepaliko įstaigoje jokių sandorių originalų.

7.       Įvertinęs byloje esančius duomenis ir liudytojų paaiškinimus, teismas konstatavo, kad atsakovės administracijos darbo organizavimo ypatumais negalima paneigti tos aplinkybės, jog 2021 m. sausio 14 d. atsakovės administracija turėjo ne ieškovės teismui pateiktą ginčo sutarties antrąją versiją, o būtent pirmąją ginčo sutarties versiją, kurios kopija buvo pateikta Šiaulių teritorinei ligonių kasai (toliau – ir Šiaulių TLK). Teismas pažymėjo, kad šią išvadą taip pat patvirtina netikslūs ieškovės atstovų paaiškinimai dėl sutarties sudarymo aplinkybių. 2021 m. sausio 12 d. sutarties 5.2 papunktis numatė, kad apie numatomus pakeitimus šalys viena kitą informuoja raštu. Duomenų, kad ginčo sutartis buvo pakeista sutartyje nustatyta tvarka, byloje nėra, todėl teismas sprendė, kad, nagrinėjant ginčą dėl sutarties nutraukimo teisėtumo turi būti vadovaujamasi pirmąja 2021 m. sausio 12 d. sutarties versija, kurios kopiją pateikė atsakovė VšĮ „Akmenės rajono pirminės sveikatos priežiūros centras“.

8.       Teismas pažymėjo, kad atsakovei licencija, suteikianti teisę teikti psichikos sveikatos priežiūros, bendrąją asmens sveikatos priežiūros – slaugos (psichikos sveikatos slaugos) paslaugas, buvo atnaujinta. Taigi, atsakovė turėjo teisinį pagrindą imtis teisinių veiksmų, kurie atitiktų tiek teisėtumo, tiek gero administravimo imperatyvus, todėl pagrįstai inicijavo ginčo sutarties nutraukimą, įspėdama ieškovę prieš mėnesį, kaip tai ir yra numatyta ginčo sutarties 5.2 papunktyje. Ginčo sutarties 5.2 papunktyje šalys susitarė dėl atsakovės teisės vienašališkai nutraukti sutartį, atsakovė apie sutarties nutraukimą ieškovę informavo laiku, todėl ieškovės ieškinys atmestas.

9.       Be to, teismas sprendė, kad sudarant sutartis tarp įstaigų dėl sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš privalomojo sveiktos draudimo fondo lėšų, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymu. Teismas pažymėjo, kad viešųjų pirkimų procedūros nagrinėjamu atveju taikytos nebuvo.

I.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10.       Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Akmenės sveikatos centras“ ieškinį tenkinti, t. y. pripažinti vienašališkai atsakovės VšĮ „Akmenės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro“ atliktą atsakovės VšĮ „Akmenės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro“ ir ieškovės UAB „Akmenės sveikatos centras“ sudarytos 2021 m. sausio 12 d. sutarties nutraukimą neteisėtu bei pašalinti iš Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimo motyvuojamosios dalies 30–38 pastraipose nurodytus motyvus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1.       Pirmosios instancijos teismas nusprendė sutarties originalo į bylą neišreikalauti, tik apsiribojo konstatavimu, kad ieškovė originalo į bylą nepateikė, ir nusprendė juo byloje nesivadovauti. Teismas iš esmės ignoravo aplinkybę apie sutarties originalo buvimą, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatas, kuriomis aiškiai didesnė įrodomoji galia civilinėse bylose suteikiama dokumentų originalams nei dokumentų kopijoms.

10.2.       Vien aplinkybė, kad 2021 m. sausio 14 d. Šiaulių TLK buvo išsiųsta ta sutarties versija, kuria byloje remiasi atsakovė, niekaip nepaneigia sutarties versijos, kuria remiasi ieškovė, buvimo ir vadovavimosi šia sutarties versija pagrindo. Tiek buvusi atsakovės direktorė V. S. , tiek ir buvęs ieškovės vadovas G. G. , t. y. fiziniai asmenys, kurie pasirašė sutartyje, byloje vykusio teismo posėdžio metu nuosekliai paaiškino visas aplinkybes, susijusias su dviejų sutarties versijų atsiradimu ir sutarties išsiuntimu Šiaulių TLK. Liudytojai patvirtino, kad ta sutarties versija, kuria byloje remiasi ieškovė, yra paskutinė ir aktuali sutarties redakcija, kuria turi būti vadovaujamasi. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas iš esmės visiškai ignoravo V. S. ir G. G. duotus parodymus.

10.3.       Byloje nebuvo paneigtas sutarties versijos, kuria byloje remiasi ieškovė, egzistavimas, taip pat sprendime pirmosios instancijos teismas nepadarė išvados, kad sutartis, kuria remiasi ieškovė, yra suklastota. Byloje nebuvo pareikšta priešpriešinių reikalavimų dėl aptariamos sutarties pripažinimo negaliojančia nuo jos sudarymo momento, šios sutarties negaliojančia pirmosios instancijos teismas nepripažino ir savo iniciatyva. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas byloje vadovautis atsakovės pateikta sutarties versija, tačiau nepadarė jokių išvadų dėl ieškovės pateiktos sutarties versijos (ne)galiojimo.

10.4.       Šalys susitarė, kad teisę pasinaudoti teise vienašališkai nutraukti sutartį atsakovė įgyja tik praėjus vieneriems metams, skaičiuojant šį terminą nuo sutarties pasirašymo dienos, kuri yra 2021 m. sausio 12 d. Tai reiškia, kad pagal šalių sudarytą susitarimą bent jau iki 2022 m. sausio 12 d. atsakovė neturi teisės inicijuoti vienašališko sutarties nutraukimo procedūros ir bent jau iki 2022 m. vasario 13 d. sutartis atsakovės negali būti nutraukta. Taigi, atsakovė sutartį nutraukė neteisėtai.

10.5.       Nors skundžiamame sprendime teismas iš esmės pasisakė, kad ginčo sutartis turėjo būti sudaryta viešųjų pirkimų būdu, ši teismo išvada neturi įtakos bylos baigčiai. Aptariami pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai bet kuriuo atveju (net jeigu sprendimas ir būtų paliekamas galioti) turi būti pašalinami iš sprendimo motyvuojamosios dalies. Be to, viešųjų pirkimų vykdymas dėl tokio tipo sutarčių, kokia yra sutartis, sudarymo negali būti organizuojamas, kadangi pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų kainos yra imperatyviai nustatytos teisės aktuose.

11.       Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė VšĮ „Akmenės rajono pirminės sveikatos priežiūros centras“ prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Jei teismas laikytų, kad ieškovė įrodė, jog ieškovės į bylą pateiktu sutarties variantu buvo pakeistas atsakovės į bylą pateiktas pirma pasirašytas sutarties variantas, ir taip buvo papildyta sutartis jos 5.2 papunktyje įtraukiant sąlygą, kad teise nutraukti sutartį atsakovė gali pasinaudoti, t. y. inicijuoti sutarties nutraukimą ne anksčiau nei po metų, atsakovė prašo teismo ex officio (savo iniciatyva) pripažinti sutarties 5.2 papunkčio sąlygą, jog šia teise paslaugų gavėjas turi teisę pasinaudoti ne anksčiau kaip po metų po sutarties pasirašymo, niekine ir negaliojančia. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

11.1.       Dėl atsakovei išduotos asmens sveikatos priežiūros licencijos dalies, kuria atsakovei buvo suteiktos teisės atsakovei teikti psichikos sveikatos priežiūros ir slaugos paslaugas, sustabdymo atsakovė neteko iki tol turėtos teisės teikti psichikos sveikatos priežiūros ir slaugos paslaugas ne vienerių metų laikotarpiui (taip akcentuoja apeliantė), o laikotarpiui iki vienerių metų.

11.2.       Ieškovė neįrodė, kad egzistuoja ginčo sutarties, kuria remiasi ieškovė, originalas, kadangi ieškovės į bylą pateiktame kratos protokole yra nurodyta, kad kratos metu yra paimamos „2021 m. sausio mėn. sutartys“, neišskiriant, jog tarp tų sutarčių yra ir ieškovės nurodytos sutarties versijos originalas. Tiek ieškovės, tiek atsakovės į bylą pateiktos sutarties versijos yra su ta pačia data ir su tuo pačiu numeriu (S2021/P3). Todėl apeliantės nurodytas 2021 m. vasario 18 d. VšĮ „Akmenės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro“ direktoriaus reikalų ir materialinių vertybių perdavimo–priėmimo aktas neįrodo nei aplinkybės, kad šiuo aktu atsakovei buvo perduotas ieškovės į bylą pateiktos sutarties versijos originalas, nei kad šiuo aktu atsakovei buvo perduota ieškovės į bylą pateiktos sutarties versijos kopija.

11.3.       V. S. , būdama ieškovės vadove, galimai suklastojusi sutarties versiją, kuria byloje remiasi ieškovė, yra suinteresuota liudyti, kad sutarties versija, kuria byloje remiasi ieškovė, buvo pasirašyta tą pačią dieną ir, jai nutraukiant darbo santykius su atsakovės įstaiga, buvo perduota atsakovei. Taigi, V. S. paaiškinimai teismui yra vertintini kaip nepatikimi. Be to, V. S. paaiškinimai prieštarauja byloje esančių įrodymų ir nustatytų aplinkybių visumai bei pačios ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytai pozicijai dėl sutarties versijų pasirašymo aplinkybių. Tai pagrįstai konstatavo teismas.

11.4.       Byloje esančių įrodymų visuma taip pat paneigia apeliantės poziciją, esą sutarties versija, kuria remiasi atsakovė, buvo pakeista tą pačią dieną, kai ji buvo pasirašyta, pasirašant naują sutarties versiją, t. y. tą, kuria remiasi ieškovė. Šiuos apeliantės teiginius paneigia tai, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė Šiaulių TLK 2021 m. sausio 14–15 dienomis siuntė tik pirminę ginčo sutarties versiją. Jokių objektyvių įrodymų, kad sutarties versija, kuria byloje remiasi ieškovė, būtų pasirašyta anksčiau nei 2021 m. birželio 15 d., byloje nėra.

11.5.       Vadovaujantis sutarties versijos, kurią į bylą pateikė atsakovė, 5.2 papunkčiu, sutarties šalys turėjo teisę nutraukti sutartį, pranešus apie tai ne vėliau kaip prieš mėnesį. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė turėjo teisinį pagrindą imtis teisinių veiksmų, kurie atitiktų tiek teisėtumo, tiek gero administravimo imperatyvus, todėl pagrįstai inicijavo ginčo sutarties nutraukimą, įspėdama ieškovę prieš mėnesį. Be to, klientas turi teisę nutraukti paslaugų sutartį, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.721 straipsnio 1 dalimi, nepaisydamas to, ar tokia jo teisė yra įtvirtinta sutartyje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.  Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12.       Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2021 m. gruodžio 23 d. raštą „Dėl informacijos pateikimo“, kuris, ieškovės teigimu, patvirtina poziciją, kad, sudarant sutartį, neturėjo ir netgi negalėjo būti organizuojamas viešasis pirkimas.

13.       Proceso dalyviai turi pareigą rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į tuos reikalavimus. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas ir taikomas tik išimtiniais atvejais. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

14.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl CPK 314 straipsnyje nustatyto ribojimo taikymo išlygų pasisako, kad apeliacinės instancijos teismas spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, turi patikrinti bei įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą, ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

15.       Teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad naujai teikiamu įrodymu ieškovė siekia pagrįsti, jog, sudarant sutartį, dėl kurios vyksta ginčas nagrinėjamoje civilinėje byloje, nebuvo reikalinga vykdyti viešuosius pirkimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios aplinkybės sudaro teisės taikymo ir teisės aiškinimo dalyką. Tai yra išimtinė teismo prerogatyva, todėl institucijos raštas negali pagrįsti ieškovės įrodinėjamų aplinkybių. Antra, ieškovės teikiamame rašte minimos odontologinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, dėl kurių teikimo ginčo nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad pridedamas naujas įrodymas negali patvirtinti ar paneigti pirmosios instancijos teismo motyvų, naujai teikiamas įrodymas neturės įtakos sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, o vėlesnis įrodymų pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, kilus ginčui dėl šio naujai teikiamo dokumento turinio ir jo sudarymo aplinkybių, atsisako naujai teikiamą įrodymą priimti.

Dėl naujų įrodymų išreikalavimo

16.       Ieškovė apeliaciniame skunde prašo išreikalauti į bylą sutarties originalą, kuris yra STT Šiaulių valdybos žinioje.

17.       CPK 199

18.       Pagrindinis įrodinėjimo procesas, t. y. įrodymų rinkimas, jų teikimas į bylą bei jų vertinimas, vyksta būtent pirmosios instancijos teisme. Ieškovė apeliaciniame skunde nenurodė, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, kad ieškovė civilinės bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu būtų siekusi ar pareiškusi teismui prašymą išreikalauti sutarties originalą ir toks prašymas buvo atmestas. Be to, ieškovė nepateikė duomenų, kad kreipėsi į STT Šiaulių valdybą ir ši institucija atsisakė minėtą įrodymą pateikti. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad toks ieškovės procesinis pasyvumas negali būti laikomas sąžiningu ir objektyviai pateisinamu, be to, ieškovė taip pat neįgyvendino ir sąlygų taikyti CPK 199 straipsnį apeliacinės instancijos teisme, todėl šis prašymas atmestinas.

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

19.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

20.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

21.       Ieškovė kreipėsi į teismą su reikalavimu pripažinti tarp šalių sudarytos sutarties nutraukimą neteisėtu. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis atsakovės pateiktos sutarties nuostatomis, šį reikalavimą atmetė ir konstatavo, kad atsakovė sutartį nutraukė pagrįstai. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir teigia, kad teismas turėjo vadovautis ne atsakovės, o ieškovės pateiktu ginčo sutarties variantu, kuriame numatytas įsipareigojimas nutraukti sutartį ne anksčiau nei po metų. Taigi, nagrinėjamoje civilinėje byloje visų pirma kilo ginčas dėl įrodymų vertinimo. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pasisakys, vertindama įrodymus.

Dėl įrodymų vertinimo

22.       Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad civilinėje byloje yra pateiktos dvi ginčo sutarties kopijos: ieškovės UAB „Akmenės sveikatos centras“ pateiktoje 2021 m. sausio 12 d. sutarties kopijoje nurodyta, kad apie sutarties nutraukimą šalys viena kitą informuoja raštu ne vėliau kaip prieš mėnesį, šia teise paslaugų gavėjas turi teisę pasinaudoti ne anksčiau kaip po metų nuo sutarties pasirašymo (sutarties 5.2 papunktis). Atsakovės VšĮ „Akmenės rajono pirminės sveikatos priežiūros centras“ pateiktoje ginčo 2021 m. sausio 12 d. sutarties kopijoje 5.2 papunktis išdėstytas taip: apie numatomus pakeitimus arba sutarties nutraukimą šalys viena kitą informuoja raštu ne vėliau kaip prieš mėnesį.

23.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė CPK 202 straipsnio nuostatas, kuriomis didesnė įrodomoji galia suteikta dokumentų originalams nei dokumentų kopijoms. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo sutikti. Pirma, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nei vienos sutarties originalas į bylą pateiktas nebuvo. Būtent ieškovei, įrodinėjančiai, kad šalys galutinai susitarė dėl jos pateiktoje sutartyje nurodytų sąlygų, teko pareiga pateikti šios sutarties originalą (CPK 178 straipsnis). Nenustatyta, kad ieškovė prašė išreikalauti minėtą dokumentą iš STT Šiaulių valdybos ar dokumentą galėjo turėjo tik atsakovė. Antra, teisėjų kolegija visiškai pritaria atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams, kad ieškovės minimi duomenys neįrodo, jog STT Šiaulių valdyba perėmė būtent sutarties originalą: ieškovės pateiktame 2021 m. vasario 18 d. VšĮ „Akmenės rajono pirminės sveikatos priežiūros centras“ direktoriaus reikalų ir materialinių vertybių perdavimo–priėmimo akto priede „Viešųjų pirkimų prekių, darbų, paslaugų ir kitų sutarčių, prekių darbų ir paslaugų priėmimo aktų registras“ nėra nurodyta, kad V. S., pasitraukdama iš atsakovės vadovės pareigų, perdavė būtent sutarties originalą. Viešųjų pirkimų prekių, darbų, paslaugų ir kitų sutarčių, prekių darbų ir paslaugų priėmimo aktų registro 58 punkte yra įregistruota sutartis, 2021 m. sausio 12 d. sudaryta su ieškove, tačiau prie įrašo nėra nuorodos, jog tai yra sutarties originalas (taip pat nėra pastabos, kad perduodama sutarties kopija). Teisėjų kolegija pažymi, kad Viešųjų pirkimų prekių, darbų, paslaugų ir kitų sutarčių, prekių darbų ir paslaugų priėmimo–perdavimo aktą pasirašė ne vienas asmuo, tačiau ieškovė nepasinaudojo jokiomis įrodinėjimo priemonėmis, siekdama patvirtinti, kad buvo perimti būtent dokumentų originalai. Šiuo atveju itin reikšminga aplinkybė yra ta, jog atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nuosekliai teigė, kad dokumentų originalai jai perduoti nebuvo.

24.       Bylos šalims nepateikus sutarties originalo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių sąlygų sprendė nustatinėdamas tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgdamas į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes, taip pat remdamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CK 1.5 straipsnis). Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos nuspręsti dėl kažkurio iš šalių pateikto sutarties egzemplioriaus galiojimo. Į civilinę bylą buvo pateikti keli tos pačios sutarties egzemplioriai, buvo tartasi dėl to paties objekto – psichikos sveikatos priežiūros ir priklausomybės ligų profilaktikos ir gydymo paslaugų teikimo, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti ne kuris sutarties egzempliorius galioja, o dėl kokių paslaugos teikimo sąlygų šalys susitarė.

25.       Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys).

26.       Liudytoju gali būti kiekvienas asmuo, nesvarbu, koks jo amžius ir giminystės ryšiai su byloje dalyvaujančiais asmenimis, kuriam gali būti žinomos kokios nors aplinkybės, turinčios ryšį su byla (CPK 189 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo yra nurodyta, kad faktiniai duomenys pamatomi, pastebimi, kokiu nors būdu sužinomi, įsimenami, saugomi ir fizinio asmens atgaminami. Jie gali būti ir subjektyviai pateikiami: nutylint dalį aplinkybių, akcentuojant tam tikrus jų aspektus ar kitaip neobjektyviai perduodant žinias (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2008). Taigi, teismas, spręsdamas dėl liudytojų parodymų patikimumo, juos sistemiškai turi vertinti su kitais byloje esančiais duomenimis, taip pat turi atsižvelgti ir į aplinkybę, ar asmuo gali būti suinteresuotas bylos baigtimi. Liudytojų parodymai yra tik viena iš įrodinėjimo priemonių civilinėje byloje.

27.       Be to, aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis).

28.       Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas įvertina byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Aiškindamas šią procesinę normą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo kelias nagrinėjamai bylai reikšmingas įrodymų vertinimo taisykles. Pirma, civiliniame procese taikomas tikimybių pusiausvyros principas, pagal kurį teismas įrodytomis pripažįsta aplinkybes, kurios, vadovaujantis įrodymų visuma, įvertinamos kaip labiau tikėtinos. Antra, vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015). Trečia, kilus abejonėms dėl įrodymų patikimumo, šias abejones pašalina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-686/2017).

29.       Liudytojai V. S. ir G. G. paaiškino, kad tiek ginčo sutartis, tiek, galimai, jos pakeitimas, buvo pasirašyti tą pačią dieną – 2021 m. sausio 12 d.: ieškovės pateiktas egzempliorius (galutinis sutarties variantas) buvo pasirašytas po pietų, atsakovės pateiktas egzempliorius – iš ryto. Taigi, buvusi atsakovės vadovė V. S. ir buvęs ieškovės vadovas G. G. patikino, kad susitarė dėl sutarties sąlygų, kurios buvo pateiktos su ieškovės ieškiniu.

30.       Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, kad reikalinga remtis atsakovės pateikta sutartimi, tinkamai įvertino liudytojų V. S. ir G. G. paaiškinimus civilinėje byloje. Pirma, liudytojas G. G. nurodė, kad sutartis Šiaulių TLK buvo išsiųsta tą pačią sutarties pasirašymo dieną (2021 m. sausio 12 d.), o V. S. pažymėjo, kad tą pačią dieną suplėšė pirminį sutarties variantą ir į sutarčių registrą įsegė antrosios sutarties versijos originalą. Tačiau šie liudytojų paaiškinimai prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams: Šiaulių TLK 2021 m. liepos mėnesio rašte „Dėl informacijos ir dokumentų pateikimo“ nurodė, kad atsakovė pasirašytą sutarties kopiją atsiuntė 2021 m. sausio 14 d., o ieškovė – 2021 m. sausio 15 d. (sutartis pasirašyta elektroniniu parašu). Šiaulių TLK pridėjo ieškovės pasirašytą ir atsiųstą sutarties variantą, kurio 5.2 papunktyje nėra numatyta sąlyga, kad sutartis gali būti nutraukiama ne anksčiau nei po metų nuo sutarties sudarymo. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad liudytojų paaiškinimai, jog tai galėjo įvykti dėl administravimo klaidos kopijuojant, skanuojant ir neteisingai nurodant datas, vertintini kritiškai. Aplinkybė, kad abi sutarties šalys skirtingomis datomis tam pačiam subjektui išsiuntė vienodas sutartis, kuriose nebuvo sąlygos, įpareigojančios metus laiko nenutraukti sutartinių teisinių santykių, sudaro prielaidas daryti labiau tikėtiną išvadą, jog šalys faktiškai visgi susitarė dėl tokių sąlygų, apie kurias pranešė ir tretiesiems asmenims. Be to, atsiliepime į apeliacinį skundą teisingai pažymima, kad V. S. yra dabartinė ieškovės darbuotoja, todėl jos paaiškinimai apie ginčo sutarties sudarymo aplinkybes vertinami kritiškai.

31.       V. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jos specialybė yra sveikatos vadybininkė, ji šį darbą dirba jau daug metų ir žino, kad svarbiausia gydymo įstaigai yra išlaikyti licenciją. Nors liudytojai teismo posėdžio metu tiksliai neprisiminė, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad dėl licencijos sustabdymo atsakovė kreipėsi jau po ginčo sutarties sudarymo. Taigi, atsakovė, sudarydama ginčo sutartį, dar nežinojo ir negalėjo žinoti, kuriam tiksliai laikui licencija bus sustabdyta. Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (toliau – SPĮĮ) 5 straipsnio 14 dalies 2 punktu, licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jos dalies) galiojimas panaikinamas, jeigu sustabdžius licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jos dalies) galiojimą asmens sveikatos priežiūros įstaiga per šio straipsnio 11 dalies 1 punkte nustatytą terminą (asmens sveikatos priežiūros įstaigos prašomam terminui, tačiau ne ilgesniam kaip vieneri metai, kai asmens sveikatos priežiūros įstaiga prašo sustabdyti licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jos dalies) galiojimą) nesikreipė dėl licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai (ar jos dalies) galiojimo sustabdymo panaikinimo. Iš su ieškiniu pateikto 2021 m. sausio 19 d. įsakymo dėl VšĮ „Akmenės rajono pirminės sveikatos priežiūros centras“ asmens sveikatos priežiūros licencijos dalies galiojimo sustabdymo matyti, kad ginčui aktuali licencijos dalis buvo sustabdyta iki 2022 m. sausio 10 d. Taigi, jeigu atsakovė 2021 m. sausio 12 d. būtų prisiėmusi įsipareigojimą ginčo sutarties nenutraukti ne mažiau nei metus, teisės aktų nustatyta tvarka būtų potencialiai galėjusi prarasti teisę teikti psichikos sveikatos priežiūros ir priklausomybės ligų profilaktikos ir gydymo paslaugas. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, sprendžia, kad abejotina, ar atsakovė galėjo tartis dėl sutarties sąlygos, galinčios lemti arba licencijos praradimą, arba riziką dėl nuostolių atlyginimo sutartį nutraukus prieš terminą, t. y. dėl nepalankių atsakovei sąlygų, ypač, kai jau buvo pasirašytas susitarimas, neįpareigojantis sutarties vykdyti ne mažiau nei metus.

32.       Pritartina ieškovės procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu išsakytiems argumentams, kad ginčo sutartys skiriasi ne tik 5.2 papunkčiu dėl sutarties vykdymo termino, tačiau ir kitais sutarties papunkčiais, pavyzdžiui, sutarties vykdymo vieta (sutarties 3.1 papunktis). Tačiau teisėjų kolegija kritiškai vertina liudytojo G. G. paaiškinimus, kad pirminis sutarties variantas būtinai turėjo būti keičiamas, kadangi, priešingu atveju, jis nebūtų galiojantis. Tokių įrodymų byloje nėra. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių teritorinė ligonių kasa, su kuria konsultavosi sutartį rengusi ieškovė, būtų pareiškusi pastabų dėl sutarties, kurią gavo tiek iš ieškovės, tiek iš atsakovės (be paslaugų teikimo vietos ir be nuostatos dėl įsipareigojimo vykdyti sutartį ne mažiau nei vienerius metus), kad būtų prašiusi ją taisyti ar keisti. Priešingai, ieškovės atstovas patvirtino, kad sutarties sąlyga dėl sutarties vykdymo termino, buvo derybų objektas ir iš esmės analogiškų sutarčių sąlygos su kitomis gydymo ir sveikatos priežiūros įstaigomis buvo nevienodos. Sąlygą, kad sutartyje buvo reikalinga numatyti sutarties vykdymo vietą, nurodė ne Šiaulių teritorinė ligonių kasa ir ne atsakovė. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, vien aplinkybė, kad sutartyje buvo keičiama ir daugiau sutarties punktų, taip pat nepatvirtina, jog šalys 2021 m. sausio 12 d. tikrai susitarė būtent dėl ieškovės nurodomų sutarties sąlygų.

33.       Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pastebėjimui, kad šalys pirminėje atsakovės pateiktoje sutartyje numatė, jog apie numatomus pakeitimus šalys viena kitą informuoja raštu. Duomenų, kad ginčo sutartis buvo pakeista sutartyje nustatyta tvarka, byloje nėra. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta anksčiau, sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog su atsakove susitarė dėl jos teikiamos sutarties sąlygų, o būtent, neįrodė, kad atsakovė įsipareigojo ginčo sutarties nenutraukti ne mažiau nei metus. Taigi, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ginčo sutartis buvo nutraukta, laikantis joje nustatytos tvarkos, todėl nėra pagrindo sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

34.       Ieškovė apeliaciniame skunde prašo pašalinti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies argumentus, susijusius su viešųjų pirkimų teisės normų taikymu ginčo teisiniams santykiams. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nebuvo pareikštas reikalavimas ginčo sutartį pripažinti negaliojančia tuo pagrindu, kad galimai sutartis turėjo būti sudaryta viešojo pirkimo būdu. Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas viešųjų pirkimų teisės normas, taip pat nekonstatavo, kad sutartis šiuo pagrindu yra negaliojanti. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, šie motyvai yra pertekliniai ir 30–33, 37–38 punktai šalintini iš motyvuojamosios skundžiamo sprendimo dalies, nes nagrinėjamu atveju nėra atliekamas šalių, kaip juridinių asmenų, veiklos tyrimas. Atitinkamai, teisėjų kolegija plačiau nepasisako ir nevertina šių motyvų (ne)pagrįstumo.

35.       Teisėjų kolegija, konstatavusi, kad civilinėje byloje įrodyta, jog tikrąją šalių valią atitinka atsakovės pateikta 2021 m. sausio 12 d. sutartis, kurioje nėra numatytas reikalavimas nenutraukti sutarties daugiau nei metus, plačiau neanalizuoja ir nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su CK 6.721 straipsnio 1 dalies taikymu, kadangi apeliacinio skundo argumentai iš esmės siejami su aplinkybe, kad šalys sulygo būtent dėl ieškovės teikiamos sutarties sąlygų. Taigi, šie apeliacinio skundo argumentai nagrinėjamam ginčui nebeturi esminės teisinės reikšmės. Taip pat teisėjų kolegija nepasisako dėl atsiliepime į apeliacinį skundą dėstomų argumentų, susijusių su ieškovės teikiamo sutarties 5.2 papunkčio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį.

36.       Teisėjų kolegija pasisakė dėl visų esminių apeliacinio skundo argumentų. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018, 33 punktas). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, serija A. Nr. 288, p. 20).

37.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo įrodymus, nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, iš esmės tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar pakeisti, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo. Tai, kad yra šalinama dalis skundžiamo sprendimo motyvų, nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą, nes draudžiama dėl formalių pagrindų naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą (CPK 328 straipsnis).

38.       Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovei nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos ir sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei klausimas. Atsakovė pateikė prašymą priteisti 1 105,64 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsakovė pateikė sąskaitą ir jos apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

39.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatytos Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos). Kadangi atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, jos priteistinos iš ieškovės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Pašalinti iš Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimo motyvuojamosios dalies 30–33, 37–38 punktus.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Akmenės sveikatos centras“ (juridinio asmens kodas 305636838) atsakovei viešajai įstaigai „Akmenės rajono pirminės sveikatos priežiūros centras“ (juridinio asmens kodas 153084039) 1 105,64 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą penkis eurus 64 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos                                                                                               Dalia Kačinskienė

                                                                                                                     Vilija Mikuckienė

 Neringa Švedienė