Administracinio nusižengimo byla
Nr. A6.-986-1130/2024
Teisminis procesas Nr. 4-68-3-00957-2024-0
Procesinio sprendimo kategorija 7.11
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2024 m. liepos 1 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Erlandas Stanislovaitis,
sekretoriaujant Vaidai Mikalonienei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. M.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „T“ (toliau – ir Bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buvęs vadovas R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
R. M., būdamas Bendrovės vadovu nuo (duomenys neskelbtini) žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei nevykdomus ir didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), privalėjo pateikti teismui pareiškimą dėl Bendrovės bankroto bylos iškėlimo. Bendrovė jau 2022 m. liepos 1 datai buvo nemoki, todėl jei buvęs Bendrovės vadovas būtų laiku kreipęsis į teismą dėl Bendrovės bankroto bylos iškėlimo, Bendrovės įsipareigojimai VMI būtų mažesni, todėl savo neveikimu buvęs Bendrovės vadovas pažeidė kreditorės VMI interesus. R. M. neįvykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo BUAB „T“ ir taip padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
VMI pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant VMI atstovui, taip pat 2024 m. birželio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pranešimas, kuriuo VMI pranešė, kad teismo posėdyje VMI atstovas nedalyvaus bei palaikė pareiškime išdėstytus argumentus ir motyvus.
Teismo posėdžio metu R. M. nurodė, kad nesutinka su VMI pareiškimu, ir nurodė, jog VMI nemokumo procesą inicijavo anksčiau už juos pačius. Paaiškino, kad įmonė iki kovo mėnesio turėjo turto už 3 milijonus. Turtas buvo po neįvykusių varžytinų, kurių tikslas buvo atsiskaityti su hipotekos kreditoriumi, kadangi buvo nepalankios paskolų sąlygos, didelės palūkanos, dideli delspinigiai. Buvo sutarę su kreditoriumi, kad jie realizuoja turtą vykdymo proceso taisyklėmis, tada kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bet VMI kreipėsi į teismą pirma. Jo nuomone, toks kelias, kurį jie pasirinko, yra kur kas palankesnis ir geresnis tiek įmonei, tiek jos kreditoriams. Bankroto procedūra iš esmės yra ilgesnė, jeigu iš bankroto proceso realizuoti turtą, tai turtas iki šiol nebūtų realizuotas, būtų skaičiuojami delspinigiai, palūkanos, kreditorius būtų patyręs didesnes sąnaudas. Šiuo atveju pavyko geriau, nes pirmų varžytinių laimėtojas nesumokėjo turto kainos, o varžytinių dalyvio mokestis 200 000 liko įmonei, jie bus pervesti į kreditorių sąskaitą, o už neįvykusių varžytinių kainą, 2 903 000, turtą perėmė pats hipotekos kreditorius. Tai netgi pagerino visų kreditorių padėtį, nes tie 200 000 bus paskirstyti visiems kreditoriams proporcingai. Parduodant bankroto byloje visos lėšos būtų tekusios tik hipotekos kreditoriui. Antras aspektas tas, kad turto realizavimas vykdymo procese yra kur kas pigesnis, antstolio atlyginimas 4 proc., o bankroto administratorius gali sau prisiskaičiuoti iki 15 proc. ir tai kur kas ilgesnis procesas, todėl buvo pasirinktas toks sprendimas, jis nemano, kad čia yra delsimas. Jo nuomone, jis vykdė pareigas kreditoriams, nes veikė aktyviai, stengiasi turtą parduoti, kad kuo greičiau atsiskaityti su kreditoriumi. Pažymėjo, kad šiuo metu nedirba, išlaiko du vaikus.
Iš VMI pareiškimo ir kartu su juo pateiktų priedų matyti, kad Bendrovė yra VMI skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. gegužės 29 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 17 941,43 Eur. Pagal kreditorės VMI pareiškimą, Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-1534-779/2024, iškėlė Bendrovei nemokumo (bankroto) bylą. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. gegužės 28 d.
Bendrovės anksčiau nurodyta mokestinė nepriemoka VMI susidarė nuo 2022 m. liepos 1 d., Bendrovei atitinkamuose mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių.
VMI, siekdama išieškoti Bendrovės mokestinę nepriemoką nuo 2022 m. rugpjūčio 31 d. taikė šiuos priverstino išieškojimo veiksmus: 2022 m. rugpjūčio 31 d., buvo priimtas nurodymas nurašyti 860,06 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 2022 m. rugsėjo 22 d. buvo priimtas nurodymas nurašyti 497,45 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 2022 m. spalio 12 d. buvo priimtas sprendimas išieškoti 1 327,16 Eur mokestinę nepriemoką iš turto; 2022 m. lapkričio 14 d. buvo priimtas sprendimas išieškoti 460,32 Eur mokestinę nepriemoką iš turto; 2022 m. lapkričio 23 d. buvo priimtas nurodymas nurašyti 1 855,97 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 2022 m. gruodžio 14 d. buvo priimtas sprendimas išieškoti 1 873,97 Eur mokestinę nepriemoką iš turto; 2023 m. sausio 5 d. buvo priimtas nurodymas nurašyti 2 203,89 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 2023 m. sausio 16 d. buvo priimtas sprendimas išieškoti 1 761,16 Eur mokestinę nepriemoką iš turto; 2023 m. vasario 13 d. buvo priimtas sprendimas išieškoti 943,69 Eur mokestinę nepriemoką iš turto; 2023 m. kovo 2 d. buvo priimtas nurodymas nurašyti 5 319,29 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 2023 m. kovo 16 d. buvo priimtas sprendimas išieškoti 5 099,91 Eur mokestinę nepriemoką iš turto; 2023 m. kovo 16 d. buvo priimtas turto arešto aktas 13 640,00 Eur sumai; 2023 m. kovo 21 d. buvo priimtas nurodymas nurašyti 2 356,51 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 2023 m. balandžio 17 d. buvo priimtas sprendimas išieškoti 1 628,25 Eur mokestinę nepriemoką iš turto; 2023 m. gegužės 31 d. buvo priimtas nurodymas nurašyti 79,66 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 2023 m. birželio 21 d. buvo priimtas nurodymas nurašyti 1 500,00 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 2023 m. rugpjūčio 16 d. buvo priimtas sprendimas išieškoti 1 903,10 Eur mokestinę nepriemoką iš turto; 2023 m. rugsėjo 20 d. buvo priimtas nurodymas nurašyti 1 500,00 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 2023 m. spalio 3 d. buvo priimtas nurodymas nurašyti 74,22 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Tačiau šie nurodyti priverstinio išieškojimo veiksmai buvo nerezultatyvūs, kadangi nurodytų sumų išieškoti iš Bendrovės banko sąskaitų ir turto nepavyko. VMI daro išvadą, kad R. M., nuo (duomenys neskelbtini) būdamas Bendrovės vadovu, turėjo susipažinti su valdomos Bendrovės finansine būkle, o gaudamas VMI sprendimus dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo jau žinojo, kad Bendrovė iš esmės atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 punkte numatytas sąlygas, kas jį įpareigojo ieškoti sprendimų Bendrovės mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Tai yra blanketinė teisės norma, nukreipianti į kitą teisės aktą, kuriame išdėstyti atitinkamos taisyklės esminiai turinio elementai, todėl pagal šį straipsnį administracinėn atsakomybėn asmenys traukiami už kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos pažeidimą.
JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. To paties įstatymo 6 straipsnyje numatyta, jog juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą, nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių interesus (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek ir naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymą buvo ir yra nustatyta administracinė atsakomybė (ANK 120 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento ir jis turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006, 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-130/2011, 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3228/2011 ir kt.).
Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad R. M. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.
VMI pradėjus priverstinį skolos išieškojimą iš Bendrovės turto paaiškėjo, kad įmonė jokio turto neturi. Per įstatymo nustatytą terminą įmonės vadovas įmonės nemokumo proceso neinicijavo, į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė, šią procedūrą tik 2024 m. sausio 30 d. inicijavo VMI. Minėta, kad Bendrovės vadovas nuo (duomenys neskelbtini) iki bankroto bylos iškėlimo buvo R. M., įmonės įsiskolinimai susidarė jo vadovavimo laikotarpiu, tačiau jis ignoravo Bendrovės nemokumą. Taigi žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį ir finansinius įsipareigojimus VMI, nesant galimybei atsiskaityti su kreditoriumi, privalėdamas pateikti pareiškimą teismui dėl Bendrovės bankroto bylos iškėlimo, šios JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos neįvykdė ir į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo nesikreipė. Taigi R. M. veika (neveikimas) dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, nes jis, būdamas atsakingas, neužtikrino, kad nebūtų pažeistos kreditorės teisės.
Dėl aptarto reglamentavimo, teismų praktikos ir nustatytų byloje faktų, teismas sprendžia, kad R. M. veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1 400 iki 3 000 EUR.
ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
R. M. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, žinodamas apie UAB „T“ finansinę padėtį ir finansinius įsipareigojimus, neatliko jokių veiksmų tam, kad šis įsiskolinimas būtų sumažintas, taip pat nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, būtina įvertinti R. M. asmenybę. R. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad šiuo metu nedirba, turi du nepilnamečius vaikus, jo turtinė padėtis yra prasta. Be kita ko, jis pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn už šioje byloje įrodyto administracinio nusižengimo padarymą, todėl laikytina, kad R. M. padarytas administracinis nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio. R. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, nusižengimas padarytas siekiant išvengti dar didesnių nuostolių, kaip parodė R. M. teismo posėdžio metu, jis bandė išgelbėti Bendrovę.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021). Tokiomis aplinkybėmis gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Taip pat pažymėtina, jog įstatymas nereikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes.
Kaip minėta, ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytas minimalus baudos dydis yra 1 400 Eur. Įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias R. M. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir jo asmenybę, teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, tai, kad R. M. bandė išgelbėti Bendrovę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat atsižvelgdamas į protingumo ir teisingumo principus, teismas daro išvadą, kad net ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos minimalios baudos paskyrimas šiuo atveju pažeistų administracinės nuobaudos paskirtį, būtų neproporcingas padarytam administraciniam nusižengimui ir R. M. asmenybei. Todėl yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui mažesnę baudą, negu ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta minimali bauda – 600 Eur baudą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 675 straipsnio 2 dalimi,
n u t a r i a :
R. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirti jam 600 Eur (šešių šimtų eurų) dydžio baudą.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Erlandas Stanislovaitis