Civilinė byla Nr. e2-179-1080/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33137-2020-0

                                                                          Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.1.;

                                                                          3.2.6.1

         (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. liepos 3 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Baradinskienė,

sekretoriaujant Svetlanai Žurienei,

dalyvaujant ieškovui S. D. ir jo atstovui advokato padėjėjui Jurijui Kovalenkai,

atsakovams A. J. ir I. J. ir jų atstovui advokatui Giedriui Baziuliui,

trečiųjų asmenų atstovams advokatui Giedriui Baziuliui, G. G., S. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. D. patikslintą ieškinį atsakovams I. J. ir A. J. dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, tretieji asmenys – I. J. personalinė įmonė, Vilniaus miesto savivaldybė ir valstybės įmonė Registrų centras.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir, jį patikslinęs, prašo įpareigoti atsakovus atlaisvinti ieškovui priklausančias negyvenamąsias patalpas - kūrybines dirbtuves, esančias adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), namo plane pažymėta 1A5/p, pastarąjį nekilnojamąjį daiktą - negyvenamąsias patalpas grąžinti iš svetimo neteisėto atsakovų valdymo; priteisti iš atsakovų visas patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovo naudai.

2.       Patikslintame ieškinyje nurodė, kad Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) seniūnijos valdyba priėmė 1991-05-14 Potvarkį Nr. 28, kuriuo remiantis kino teatro "Vingis" ir seniūnijos komisijos perdavimo - priėmimo protokolu, buvo nuspręsta išnuomoti pagalbines patalpas (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)) ieškovui, kaip kūrybinę dirbtuvę 102,96 kv.m. Pagal (duomenys neskelbtini) seniūnijos potvarkį (įsakymą) bei įkainojimo aktą Nr. 6726 tarp (duomenys neskelbtini) seniūnijos ir S. D. 1992-08-04 sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis dėl 102,70 kv.m. patalpų pardavimo ieškovui, kuri buvo patvirtinta Vilniaus miesto trečioje valstybinėje notarinėje kontoroje. Papildomai tarp (duomenys neskelbtini) seniūnijos ir ieškovo 1992-08-04 sudaryta Pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartis dėl 102,70 kv. m patalpų eksploatavimo ir priežiūros išlaidų apmokėjimo. Tarp Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcijos ir ieškovo 1992-08-04 sudaryta gyvenamojo namo, buto, esančio pastatytame po 1941 metų istorijos ir kultūros paminkle Apsaugos sutartis Nr. 608 dėl istorijos ir kultūros paminklo "Moutvilos kolonija" apsaugos. Be to, ieškovui Lietuvos Respublikos VĮ "Respublikinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras" Vilniaus filialas išdavė Detalizuotą pažymėjimą, 1992-08-04 pirkimo - pardavimo sutarčiai reg. Nr. 3-3463 dėl patalpų (kūrybinių dirbtuvių), įforminimo. Pažymėjimo išdavimo dieną nurodytam nekilnojamajam turtui jokie draudimai, areštai nebuvo neįregistruoti. (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) skyrius ieškovui 1996-11-15 išdavė Pažymą tvirtinančią, kad ieškovas nuo 1992 metų gyvena (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)) Nr. (duomenys neskelbtini), bute Nr. (duomenys neskelbtini).

3.       Teigė, kad ieškovas 1992 metais sąžiningai įgijo nekilnojamą turtą ir nedisponuoja jokia informacija (duomenimis, dokumentais, sprendimais ir kt.), kad pastarasis būtų išreiškęs savininko valią (suteiktų sutikimą) jam nuosavybės teise priklausantį turtą perleisti kitam asmeniui. Šias faktines aplinkybes, ieškovo teigimu,  tvirtina 2020-11-17 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, kuriame yra nurodyta, jog negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybės teise priklauso ieškovui.

4.       Nurodė, ieškinio padavimo dienai ieškovui nuosavybės teise priklausančias patalpas neteisėtai užvaldė atsakovai. Ieškovą su atsakovais nesieja jokie materialiniai teisiniai santykiai (nėra sudarytos nuomos, panaudos, pirkimo-pardavimo ir kt. sutartys). Atsakovai, galimai veikdami nesąžiningai ir neteisėtai, ieškovui asmenine nuosavybės teise priklausančių patalpų iki šio ieškinio pateikimo teismui dienos neatlaisvino ir nepateikė jokių leistinų rašytinių įrodymų, paliudijančių, kad ieškovas jam nuosavybės teise priklausantį turtą būtų perleidęs atsakovams ir/arba leistinų rašytinių įrodymų.

5.       Ieškovo nuomone, egzistuoja visos vindikacinio ieškinio tenkinimo sąlygos.

6.       Atsakovai ir trečiasis asmuo I. J. personalinė įmonė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas; skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis valstybės naudai.

7.       Atsiliepime nurodė, kad ieškovo ieškinyje nurodytų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 102,70 kv.m., atsakovai nėra ir niekada nebuvo užėmę. Atsakovai bendrąja jungtinės nuosavybės teise valdo, naudoja ir disponuoja patalpomis, pažymėtos (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), turinčios 99,94 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patalpos). Patalpos yra pusrūsyje. Patalpas atsakovai nuo 2002-12-30 nuomojosi iš Vilniaus miesto savivaldybės. 2005 metais atsakovė I. J. Patalpas bendrosios jungtinės nuosavybės teise nupirko iš Vilniaus miesto savivaldybės 2005-08-11 paskelbto viešojo aukciono. Bankas atsakovams 2005-09-28 datą suteikė kreditą Patalpų pirkimui, kurį atsakovai yra grąžinę. Bankas įsipareigojo kreditą suteikti tada, kai kredito gavėjai atsakovai Patalpas įkeis bankui, sumokės mokesčius už kreditavimo dokumentų paruošimą, apdraus įkeičiamą turtą Bankui priimtinoje draudimo bendrovėje Banko naudai visam naudojimosi kreditu laikotarpiui. 2005-09-16 pirkėjai I. J. buvo parduotos Patalpos, t.y. negyvenamos patalpos, pažymėtos (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), turinčios 99,94 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini) (Privatizavimo objektas). Vilniaus miesto savivaldybės taryba, kaip Pardavėjas, pavirtino, kad į Privatizavimo objektą tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų, Privatizavimo objektas nėra įkeistas, areštuotas ir dėl jo nėra teisinio ginčo, Pardavėjo teisė juo disponuoti neatimta ir neapribota, nėra jokių viešosios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos Pirkėjo nuosavybės teisei į Privatizavimo objektą, nėra gavęs iš jokių valstybės institucijų pranešimų apie ketinimą apriboti jo nuosavybės teises, teisių tretiesiems asmenims bei su Privatizavimo objekto nuosavybės teise susijusių papildomų pareigų nustatymą. Pirkėjas – atsakovė I. J. - visus savo įsipareigojimus prieš Pardavėją įvykdė tinkamai ir Patalpas nupirko.

8.       Taip pat nurodė, kad 2013-06-03 tarp 149-osios DNSB “Mokslininkų namas” ir patalpų (plane pažymėta nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)) bendrasavininkai - atsakovai, sudarė komunalinių paslaugų teikimo sutartį, kuria Bendrija įsipareigojo teikti vartotojams komunalines paslaugas: šilumos energiją, vandenį, namo teritorijos (namui priskirto žemės sklypo) tvarkyti ir priežiūrą, šiukšlių ir atliekų išvežimą, elektros energiją bendroms namo reikmėms (Komunalinių paslaugų teikimo sutarties 1.1 p.); vykdyti bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą, administravimą, statinio kasmetines ir neeilines apžiūras, ekspertizes, konsultacijas, šildymo ir karšto vandens sistemos paruošimą šildymo sezonui ir kitus su pastato administravimu susijusius darbus (paslaugas) (Komunalinių paslaugų teikimo sutarties 1.2 p.) ir kt., įvardinta Komunalinių paslaugų teikimo sutarties 1.3-1.5 punktuose. Komunalinių paslaugų teikimo sutartimi vartotojas įsipareigojo, be kita ko, apmokėti už suvartotą šiluminę energiją 99,94 kv.m. patalpų šildymui.

9.       Pažymi, kad atsakovai yra vieninteliai ir teisėti Patalpų, pažymėtų (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), turinčių 99,94 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini), savininkai, nupirkę, atsiskaitę už Patalpas ir jas perėmę (CK 4.47 straipsnio 1 punktas, CK 6.393 straipsnis, CK 6.398 straipsnis).

10.       Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė ieškinio tenkinimo šioje byloje klausimą spręsti vadovaujantis ginčui aktualia teismų praktika, ginčo teisinius santykius reglamentuojančiais teisės aktais bei Vilniaus miesto savivaldybės atsiliepime pateikta informacija.

11.       Atsiliepime nurodė, kad ji valdė, naudojo ir disponavo bei galiausiai nuomojo ir pardavė ne ginčo šioje byloje patalpas, o negyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), kurių unikalus numeris (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 99,94 kv.m, 5 aukštų mūrinio pastato pusrūsyje). Šios patalpos savivaldybei priklausė 2001 m. rugpjūčio 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimo Nr. 1688V „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini) būstas“ įstatinio kapitalo sumažinimo“, 2001 m. gruodžio 6 d. Vilniaus miesto savivaldybės valdybos akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini) būstas“ įstatinio kapitalo sumažinimo“ dalinio pakeitimo“ ir 2001 m. gruodžio 22 d. priėmimo-perdavimo akto, pagrindu.

12.       Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. 1096 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. 228 „Dėl privatizavimo objektų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ minėtos patalpos buvo įrašytos į privatizavimo objektų sąrašą. 2005 m. rugpjūčio 11 d. įvyko minėtų patalpų viešas aukcionas, kurį laimėjo atsakovė I. J.. 2005 m. rugsėjo 16 d. buvo pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 12-10-97. Sudarant sandorį, 2005 m. rugsėjo 14 d. VĮ Registrų centras pateikė notarų biurui pažymą Nr. 44-857500 apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, apie tai pažymėta minėtos sutarties 2 punkte. Atkreipė dėmesį, kad ginčui aktualiu laikotarpiu, notaras tvirtindavo pirkimo-pardavimo sutartis tik gavęs pažymą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre.

13.       Ginčui aktualiu laikotarpiu galioję teisės aktai numatė, jog pirkėjui sumokėjus 25 proc. pirkimo kainos pasirašomas nuosavybės teisės perdavimo-priėmimo aktas, kuris nagrinėjamu atveju pasirašytas 2005 m. rugsėjo 21 d., reg. Nr. 12-10-99, o VĮ Registrų centre įrašoma žyma apie įsiskolinimą už nupirktas patalpas. Pirkėjai ir atsakovei visiškai atsiskaičius už nupirktas patalpas, 2005 m. spalio 10 d. VĮ Registrų centras buvo pateiktas raštas dėl atsiskaitymo. Vilniaus miesto savivaldybė, vykdydama jai priklausančio nekilnojamojo turto pardavimą griežtai laikėsi ir laikosi teisės aktų nustatytų reikalavimų. 2005 metais, sudarant sandorį, į privatizavimo objektą (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), plotas 99,94 kv. m, 5 aukštų mūrinio pastato pusrūsyje, tretieji asmenys neturėjo jokių teisių ar pretenzijų, objektas nebuvo įkeistas, areštuotas ir dėl jo nebuvo teisinio ginčo, savivaldybės teisė juo disponuoti neatimta ir neapribota, nebuvo jokių apribojimų, kurie galėjo turėti įtakos nuosavybės teisei į objektą, nebuvo gauta jokių valstybė institucijų pranešimų apie ketinimą apriboti nuosavybės teises.

14.       Trečiojo asmens vertinimu, ieškovui priklausančios ir prašomos atlaisvinti patalpos yra kitos patalpos, kurių trečiasis asmuo nevaldė, jos jai nepriklausė ir jomis ji nedisponavo. Tokia išvada daro ir iš ieškovo pateikto VĮ Registrų centro išrašo, kuriame nurodyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos – Kūrybinės dirbtuvės, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), bei būtent jas ieškovas prašo išreikalauti iš svetimo neteisėto valdymo, tuo tarpu, savivaldybei priklausė ir vėliau buvo parduotos patalpos, kurių unikalus numeris (duomenys neskelbtini), plotas 99,94 kv. m, esančios 5 aukštų mūrinio pastato pusrūsyje.

15.       Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašo sprendimą dėl ieškinio reikalavimų priimti teismo nuožiūra.

16.       Atsiliepime nurodė, kad palyginus prie ieškinio pridėtą patalpos plano kopiją ir patalpos kadastro duomenų byloje, kurios pagrindu šiuo metu yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre Patalpos kadastro duomenys, saugomą planą, nustatyta, kad sutampa patalpų išdėstymas ir žymėjimas plane (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-38873-987/2019 tenkintas S. D. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Minėta nutartimi panaikintas S. D. nuosavybės teise priklausančios Patalpos 1997-01-27 apylinkės teismo nutartimi pritaikytas areštas. Iš 2019-12-18 nutarties civilinėje byloje Nr. e2SP-38873-987/2019 ir iš registro įrašuose Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) registruotų minėtų juridinių faktų apie iškeltą bylą (abu juridiniai faktai įregistruoti to paties teismo 2000-07-20 pranešimo Nr. 2(24)-2000 m. pagrindu, išregistruoti – tos pačios apylinkės teismo 2000-12-05 nutarties pagrindu) matyti, kad teisme buvo ginčijama 1992-08-04 Pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 3-3463 (kurios pagrindu į Patalpas įregistruota ieškovo nuosavybės teisė). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-18 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2SP-38873-987/2019 nurodyta, kad Vilniaus miesto I apylinkės teismo 2000-12-05 priimta paskutine nutartimi ieškiniai, kuriais buvo ginčijama ir 1992-08-04 Pirkimo-pardavimo sutartis, buvo palikti nenagrinėti.

17.       Už Registro tvarkytojui pateiktų dokumentų pagrįstumą ir juose nurodomų faktų teisingumą atsako juos surašę ir išdavę asmenys arba institucijos. Ne Patalpos teisinė registracija ieškovo vardu sukūrė jam nuosavybės teises į šias patalpas, o ieškovo nuosavybės teisė į Patalpą atsirado 1992-08-04 Pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 3-3463 pagrindu. Taip pat ne Patalpos teisinė registracija atsakovų vardu sukūrė jiems nuosavybės teises į šią patalpą, o atsakovų nuosavybės teisė į Patalpą atsirado 2005-09-16 Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 7945 ir 2005-09-21 Perdavimo – priėmimo akto Nr. 12-10-99 pagrindu.

18.       Taip pat nurodė, kad duomenys (teisės aktų nustatyti dokumentai), kurių pagrindu Registre buvo įregistruoti nekilnojamieji daiktai ir asmenų daiktinės teisės į juos, gali būti vertinami kitaip, negu teritorinio registratoriaus buvo įvertinti padarant atitinkamą įrašą Registre, tik juos nuginčijus įstatymuose nustatyta tvarka, t. y. teismine tvarka. Registrų centras neturi duomenų, kad 1992-08-04 Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 3-3463 (kurios pagrindu įregistruota ieškovo nuosavybės teisė į Patalpą) ar 2005-09-16 Pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 7945 bei 2005-09-21 Perdavimo – priėmimo aktas Nr. 12-10-99 (kurių pagrindu įregistruota atsakovų nuosavybės teisė į Patalpą) būtų nuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka. Kol šie dokumentai nenuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka, jie yra galiojantys ir jų pagrindu Registre įrašyti duomenys laikomi teisingais ir išsamiais ir negali būti pašalinti iš Registro. Taigi trečiajam asmeniui nesuteikta teisė spręsti, kam nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis daiktas, juo labiau vertinti reikalavimo atlaisvinti patalpas pagrįstumą.

19.       Ieškovas pateikė dubliką, kuriuo prašo ieškinį tenkinti.

20.       Papildomai dublike nurodė, kad tiek atsakovai, tiek trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė, galimai siekdami suklaidinti pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, nors tikėtina disponavo duomenimis, kad atsakovai užėmė patalpas (sutampa patalpų išdėstymas pastate ir žymėjimas plane), kadangi jokių kitų patalpų, esančių pusrūsyje, adresu (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), nėra ir negali būti. Ieškovo nuomone, akivaizdu, kad toms pačioms patalpoms, esančioms pastato pusrūsyje, adresu (duomenys neskelbtini), galimai dėl kito asmens (kitų asmenų) padarytos nusikalstamos veikos atliekat patalpų performavimą, buvo suteikti skirtingi unikalūs numeriai - Pastatui 1 - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pastatui 2 - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko Patalpos be savininko (ieškovo) žinios ir sutikimo buvo parduotos atsakovams (sąžiningiems įgijėjams).

21.       Ieškovas nurodė, kad priešingai nustatytam teismo sprendimo visuotinio privalomumo principui Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2000-12-05 nutarties vykdymas buvo grubiai pažeistas. Po ilgo ir varginančio teisminio proceso, po daugelio procesinių bylų, valstybės institucija - Vilniaus miesto savivaldybės valdyba, galimai pasinaudodama ieškovo teisiniu neišprusimu, veikdama ultra vires, galimai neteisėtais valstybės tarnautojų veiksmais, 2001 metais sudarė neteisėtus sandorius - 2001-08-02  Nr. 1688V bei 2001-12-06 Nr. 2407V sprendimus dėl UAB "(duomenys neskelbtini) būstas" įstatinio kapitalo sumažinimo bei 2001-12-22 d. Priėmimo - perdavimo aktą. Todėl UAB "(duomenys neskelbtini) būstas" perleido savivaldybės nuosavybėn dalį valdomų patalpų, įskaitant ir ieškovui nuosavybes teise priklausančias ginčo Patalpas, be patalpų savininko informavimo, leidimo ir sutikimo, dėl ko Vilniaus miesto savivaldybė neteisėtai, apgaulės būdu užvaldė ieškovui nuosavybės teise priklausančias patalpas. Be to, vykdant neteisėtą veiką bei galimai siekiant paslėpti neteisėtos veikos įkalčius, suinteresuoti valstybės tarnautojai tais pačiais 2001 metais atliko pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpų perregistravimą, buvo suformuotos naujos patalpos, sudaryti nauji vidaus planai, dalinai pakeista kvadratūra, sudarytos naujos patalpų bylos, ko pasekmėje patalpoms buvo suteikti nauji kadastriniai numeriai, o Patalpos (savininkas - ieškovas) neteisėtai pavirto atsakovų patalpomis. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2000-12-05 nutartimi, kuria, be kita ko, visus ieškinius dėl ieškovo 1992-08-04 Pirkimo - pardavimo sutarties nuginčijimo, paliko nenagrinėtus, t. y. ieškovas liko vienintelis teisėtas Patalpų savininkas, tačiau teismas neaptarė klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pritaikytų ieškovui dar 1997-01-27 d. nutartimi, panaikinimo. Tais atvejais, kai asmeniui (atsakovams) žala buvo padaryta neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, pagal Konstituciją toks asmuo turi teisę teisme reikalauti teisingo šios žalos atlyginimo, tokiu atveju turto įgijėjas teisme turės įrodinėti sudaryto sandorio sąžiningumo aplinkybes.

22.       Atsakovai ir trečiasis asmuo pateikė tripliką, kuriame palaikė savo atsiliepime nurodytus argumentus.

23.       Papildomai triplike nurodė, kad ieškovo teiginiai apie Vilniaus miesto savivaldybės tarnautojų neva padarytą nusikaltimą yra šmeižtas, nes neparemti jokiais įrodymais. Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) patalpa Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruota S. D. vardu pagal 1992-08-04 pirkimo-pardavimo sutartį. Šią sutartį nuo (duomenys neskelbtini) seniūnijos pasirašė tuometinis seniūnas P. I. Pažyma nustatytas P. I. piktnaudžiavimas ir apie tai pranešta prokuratūrai (Pažymos 1 punktas). Pažyma nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybė nėra priėmusi sprendimų dėl šios patalpos įteisinimo kūrybine dirbtuve ir jos suteikimo S. D.. Seimo kontrolierė 1996-02-26 raštu Nr. 10-28/510/01/439 kreipėsi į S. D. prašydama atvykti duoti paaiškinimus dėl patalpų (duomenys neskelbtini) priklausomybės ir panaudojimo. S. D. į paminėtą raštą neatsiliepė ir į Seimo kontrolierių įstaigą neatvyko. Pažymėjo, kad po 1992-08-04 pirkimo-pardavimo sutarties tarp (duomenys neskelbtini) seniūnijos tuometinio seniūno P. I. ir S. D. pasirašymo, patalpomis VĮ Respublikinis inventorizacijos projektavimo ir paslaugų biuras Vilniaus filialo ir VL savaitraštis “Pirmadienis” sudarė 1994-05-18 Jungtinės veiklos sutartį. Šią sutartį įstatymų nustatyta tvarka neužginčijus ankstesnės pirkimo-pardavimo sutarties nuo (duomenys neskelbtini) valstybinės įmonės pasirašė G. T., kas vėl patvirtina, kad pasirašant 1992-08-04 pirkimo-pardavimo sutartį (duomenys neskelbtini) seniūnijos tuometinio seniūnas P. I. piktnaudžiavo. Pažymi, kad ieškovas nepateikė jokio turto, iš kurio reikalauja iškeldinti atsakovus ir trečiąjį asmenį, priėmimo-perdavimo akto, patvirtinančio, kad jis yra turto savininkas.

24.       Teismo posėdžio metu byloje dalyvaujantys asmenys palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir atsikirtimus.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys netenkinamas

25.       Iš 2021-03-29 Nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad negyvenamoji patalpa – kūrybinės dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patalpa Nr. 1) nuo 1992-08-04 įregistruotos kaip nuosavybės teise priklausančios ieškovui 1992-08-04 Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 3-3463 pagrindu (t.1, b.l. 116).

26.       Taip pat iš 2021-03-29 Nekilnojamojo turto registro išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atsakovų I. J. ir A. J. nuosavybės teise yra įregistruotos negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) (patalpoms nesuteiktas pilnas adresas) (toliau – ir Patalpa Nr. 2) 2005-09-16 Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 7945 ir 2005-09-21 Perdavimo – priėmimo akto Nr. 12-10-99 pagrindu (t.1, b.l. 118).

27.       Ieškovas teigia, kad jam nuosavybės teise priklausančias Patalpas Nr. 1 neteisėtai užvaldė atsakovai. Ieškovo teigimu, Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) seniūnijos valdyba išnuomojo pagalbines patalpas (duomenys neskelbtini) (dabar - (duomenys neskelbtini)) ieškovui, kaip kūrybinę dirbtuvę. Pagal (duomenys neskelbtini) seniūnijos potvarkį (įsakymą) bei įkainojimo aktą tarp (duomenys neskelbtini) seniūnijos ir ieškovo buvo sudaryta 1992-08-04 pirkimo - pardavimo sutartis dėl 102,70 kv.m. patalpų pardavimo ieškovui, kuri buvo patvirtinta Vilniaus miesto trečioje valstybinėje notarinėje kontoroje. Ieškovas nurodo, kad reiškia vindikacinį ieškinį.

28.       Tuo tarpu atsakovai su tokia ieškovo argumentacija nesutinka, atsikirsdami nurodo, kad Patalpų Nr. 1, kurių adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 102,70 kv.m. - atsakovai nėra ir niekada nebuvo užėmę. Atsakovų teigimu, jie bendrąja jungtinės nuosavybės teise valdo, naudoja ir disponuoja patalpomis, pažymėtos (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), turinčiomis 99,94 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiomis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patalpos Nr. 2), kurios yra pusrūsyje. Atsakovai šias Patalpas įgijo 2005-09-16 Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 7945 pagrindu.

29.       Pagal CK 4.95 straipsnį, kuriame nustatyta, kad savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra. Reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 6) daiktas yra natūra; 7) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-460-690/2017).

30.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

31.       Pagal nurodytą praktiką ieškovas, reikšdamas vindikacinį ieškinį, privalo įrodyti vieną iš pagrindinių aplinkybių, kad ieškinio pareiškimo metu jis yra vienintelis teisėtas savo Patalpų savininkas, o atsakovai jo patalpas valdo neteisėtai. Įvertinus bylos duomenis, laikytina, ieškovas šios įrodinėjimo pareigos neįvykdė.

32.       Šią išvadą teismas daro įvertinęs viešo registro duomenis (sprendimo 25 ir 26 punktai), kurie nėra nuginčyti ir galiojantys bei, kurie tvirtina, kad atsakovams nuosavybės teise priklauso kitos nei ieškovo nurodomos Patalpos, kurias, kaip teigia ieškovas, užėmę yra atsakovai. Kaip matyti, viešame registre atsakovų nuosavybės teise registruotos Patalpos Nr. 2 pažymėtos (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), jų unikalus numeris skiriasi nuo ieškovo nurodomų Patalpų Nr. 1 unikalaus numerio, kaip ir atsakovų patalpų plotas (99,94 kv.m.) yra skirtingas nuo ieškovo valdomų Kūrybinių dirbtuvių ploto (102,70 kv.m.), tiek ieškovas, tiek atsakovai atvaizduoti pastato adresu (duomenys neskelbtini) butų (patalpų) sąraše (DOK-22719).

33.       Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad Patalpos Nr. 2 2002-12-30 Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos sutartimi Nr. 1837 buvo išnuomotos nuomininkui I. J. personalinei įmonei. Nustatytas nuomojimo terminas nuo 2003-01-02 iki 2008-01-02, bet ne ilgiau kaip iki patalpų įtraukimo į privatizavimo programą (Sutarties 3 punktas). Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė 2002-12-30 Negyvenamųjų pastatų, statinių, patalpų perdavimo ir priėmimo aktu Patalpas Nr. 2 perdavė nuomininkui I. J. personalinei įmonei. Patalpos nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje pažymėtos indeksais: 1A5/p 58-(1-11). Iš 2005-08-11 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos departamento Turto valdymo ir privatizavimo skyriaus privatizavimo objekto viešo aukciono protokolo Nr. 12-14-99 matyti, kad atsakovė I. J. laimėjo viešą aukcioną Patalpoms Nr. 2 įsigyti. 2005-09-16 tarp pardavėjos Vilniaus miesto savivaldybės ir pirkėjos I. J. buvo sudaryta Sutartis Nr. 12-10-97 dėl privatizavimo objekto pirkimo ir pardavimo, pagal kurią pardavėja pardavė atsakovei negyvenamąsias patalpas, pažymėtas (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), turinčias 99,94 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas  (duomenys neskelbtini)). Sutarties 2 punkte Vilniaus miesto savivaldybė patvirtino, kad privatizavimo objektą valdo, naudoja ir disponuoja Vilniaus miesto savivaldybės taryba pagal 2011-12-22 priėmimo-perdavimo aktą, 2001-08-02 savivaldybės valdybos sprendimą Nr. 1688V ir 2001-12-06 savivaldybės valdybos sprendimą Nr. 2407V, Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialo 2002-01-18 Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėjimą apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius (butus, patalpas) ir teises į juos ir valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2005-09-14 pažymą Nr. 44-857500 apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamo turto registre. 2005-09-21 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos privatizavimo objekto (ilgalaikio materialiojo turto) nuosavybės teisės perdavimo ir priėmimo aktu Nr. 12-10-99, Vilniaus miesto savivaldybės taryba Patalpas Nr. 2 perdavė pirkėjai I. J.. 2005-09-28 tarp atsakovų ir AB bankas „NORD/LB Lietuva“ sudaryta Kreditavimo sutartis Nr. 4882-05 IV, pagal kurią atsakovams suteiktas kreditas Patalpoms Nr. 2 pirkti, kredito gavėjų įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui hipotekos lakštu įkeistos Patalpos Nr. 2. Iš 2005-10-10 Vilniaus miesto savivaldybės pranešimo Dėl negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini), atsiskaitymo matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybė VĮ Registrų centrui pranešė, jog pagal 2005 09 16 pirkimo ir pardavimo sutartį Nr. 12-10-97 pirkėja I. J. atsiskaitė už negyvenamas patalpas pažymėtas (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), turinčias 99,94 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini) (kodas – (duomenys neskelbtini)). 2005-10-20 ilgalaikio materialinio turto perdavimo aktu patalpos perduotos jų savininkams I. J., ir A. J.

34.       Ieškovas deklaratyviai teigia, kad Vilniaus miesto savivaldybės valdyba, galimai pasinaudodama ieškovo teisiniu neišprusimu, veikdama ultra vires, galimai neteisėtais valstybės tarnautojų veiksmais, 2001 metais sudarė neteisėtus sandorius - 2001-08-02 Nr. 1688V bei 2001-12-06 Nr. 2407V sprendimus dėl UAB "(duomenys neskelbtini) būstas" įstatinio kapitalo sumažinimo bei 2001-12-22 d. Priėmimo - perdavimo aktą, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovas nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis).

35.       Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra tik išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata yra įtvirtinta ir CK 4.262 straipsnyje. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Duomenų apie tai, kad sprendimo 34 punkte duomenys apie atsakovams parduotas Patalpas Nr. 2 būtų nuginčyti ar ginčijami, į bylą nepateikta.

36.       Ieškovo teigimu, pagal 2005-09-16 Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 7945 bei 2005-09-21 Perdavimo priėmimo aktą Nr. 12-10-99 atsakovai įgijo tas pačias, ieškovui nuosavybės teise vis dar priklausančias negyvenamąsias patalpas, esančias adresu - (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas - 99,94 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovo manymu, toms pačioms patalpoms, esančioms pastato pusrūsyje, adresu (duomenys neskelbtini), galimai dėl kito asmens (kitų asmenų) padarytos nusikalstamos veikos atliekat patalpų performavimą, buvo suteikti skirtingi unikalūs numeriai - Pastatui 1 - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pastatui 2 - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko Patalpos Nr. 1 be savininko (ieškovo) žinios ir sutikimo buvo parduotos atsakovams (sąžiningiems įgijėjams) kaip Patalpos Nr. 2. Tačiau ieškovo teiginiai apie toms pačioms patalpoms galimai dėl kito asmens (kitų asmenų) padarytos nusikalstamos veikos atliekant patalpų performavimą suteiktus skirtingus unikalius numerius, nepagrįsti jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Ieškovas teismui nepateikė jokių duomenų, kad kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad atsakovai įgijo ieškovui nuosavybės teise priklausančias patalpas. Taip pat ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kokiu pagrindu ieškovui buvo suteiktos kūrybinės dirbtuvės ir šių patalpų perdavimo akto, šių aplinkybių negalėjo paaiškinti ir pats ieškovas teismo posėdžio metu teikdamas žodinius paaiškinimus.

37.       Ieškovas nurodo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas priėmė paskutinę 2000-12-05 nutartį, kuria, be kita ko, visus ieškinius dėl ieškovo 1992-08-04 Pirkimo - pardavimo sutarties nuginčijimo, paliko nenagrinėtus, t. y. ieškovas liko vienintelis teisėtas Patalpų Nr. 1 savininkas, tačiau teismas neaptarė klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pritaikytų ieškovui dar 1997-01-27 nutartimi, panaikinimo. Tačiau tokia ieškovo argumentacijai prieštarauja byloje esanti medžiaga.

38.       Šių aplinkybių kontekste įvertintina ir tai, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1997 m. rugsėjo 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 218-441/1997 pripažino patalpų-kūrybinių dirbtuvių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, sudaryta 1992 m. rugpjūčio 4 d. tarp (duomenys neskelbtini) seniūnijos atstovo P. I., veikiančio pagal miesto valdybos potvarkį, ir S. D., negaliojančia bei nusprendė šalis grąžinti į pirmykštę padėtį - Vilniaus miesto valdyba įpareigota grąžinti S. D. pinigus, gautus pagal 1992 m. rugpjūčio 4 d. patalpų pirkimo-pardavimo sutartį ir įmokėtus į (duomenys neskelbtini) seniūnijos sąskaitą Nr. 508941 Lietuvos banko Žirmūnų skyriuje. Taip pat pripažinta negaliojančia 1994 m. gegužės 18 d. Jungtinės veiklos sutartis, sudaryta tarp uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus laikraštis“ savaitraštis „Pirmadienis“ ir (duomenys neskelbtini) seniūnijos, pagal kurią (duomenys neskelbtini) seniūnija buvo įsipareigojusi uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus laikraštis“ savaitraštis „Pirmadienis“ išskirti 106,7 kv. m. ploto patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), ir šalys grąžintos į pirmykštę padėtį – Vilniaus miesto valdyba įpareigota ginčo patalpas perduoti 149-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai „Mokslininkų namas“. Iš pateiktos Vilniaus apygardos teismo 1998 m. sausio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A25-135/1997, matyti, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1997 m. rugsėjo 10 d. sprendimo dalis, kuria įpareigota Vilniaus miesto valdyba ginčo patalpas perduoti 149-ai daugiabučio namo savininkų bendrijai „Mokslininkų namas“, panaikinta ir byla šioje dalyje perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip iš pateikto 1995 m. rugsėjo 7 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 29-2309/1995 matyti, kad buvo tenkintas ieškovo GNE „Mokslininkų namas“ ieškinys ir įpareigota Vilniaus taryba, Vilniaus miesto valdyba ir (duomenys neskelbtini) seniūnijos valstybinė įmonė perduoti GNEB „Mokslininkų namas“ visą gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini) su visomis name esančiomis patalpomis; Vilniaus apygardos teismo 1995 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A3-1516/1995 minėtas sprendimas panaikintas ir byla perduota nagrinėti iš naujo. Iš Vilniaus mieto 1 apylinkės teismo 1996 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 219-1225/1996 matyti, kad ieškovo Vilniaus miesto daugiabučio namo savininkų bendrijos Nr. 149 „Mokslininkų namas“ ieškinys tenkintas iš dalies; pastarasis sprendimas Vilniaus apygardos teismo 1997 m. kovo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-85/1997 nutartimi panaikintas ir grąžintas nagrinėti iš naujo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1999 m. gruodžio 3 d. nutartimi nutarta sujungti civilines bylas Nr. 229-9880/1999 ir 223-4226/1999 į vieną civilinę bylą Nr. 223-4226/1999. Iš teismui pateiktos Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2000 m. gruodžio 5 d. nutarties matyti, kad ieškovų 149-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Mokslininkų namas“, A. R. ieškinys ir ieškovų 149-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Mokslininkų namas“, R. Č. ieškinys palikti nenagrinėtais. Byloje 1997 m. sausio 27 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nebuvo panaikintos. Nagrinėjamojoje byloje nenustatyta ir nepateikta duomenų apie tai, ar ieškovo nurodomos jam priklausančios Kūrybinės dirbtuvės buvo perduotos 149-ajai DNSB „Mokslininkų namas“, kaip ir nėra pateikta duomenų apie tai, kodėl nebuvo panaikinta ieškovo nuosavybės teisė į Kūrybines dirbtuves (Patalpos Nr. 1), kurios, kaip nurodo ieškovas jam teisėtai priklauso ir buvo parduotos atsakovams, bei kurias prašo išreikalauti iš atsakovų. Iš nurodytų bylų procesų eigos negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad ieškovas turi nuosavybės (valdymo) teisę į Patalpas Nr. 1 ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovams, iš kurių reikalaujama grąžinti daiktą.

39.       Pažymėtina, kad ieškovui prašant panaikinti jo nurodomam turtui laikinąsias apsaugos priemones, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-12-18 nutartyje taip pat pažymėjo, kad negali daryti vienareikšmiškos išvados, ar apeliacinė instancija panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą visa apimtimi, tai yra ir dalyje dėl pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos 1992-08-04 tarp (duomenys neskelbtini) seniūnijos ir S. D., pripažinimo negaliojančia bei įpareigojimo šalis grąžinti į pirmykštę padėtį, patalpas grąžinant pardavėjui. Iš pastarosios nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tenkino, nes pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis S. D. nuo 1992 metų vis dar yra registruotas Kūrybinių dirbtuvių savininku, taip pat įvertinęs, kad nei vienas iš suinteresuotų asmenų nelaiko savęs ginčo patalpų savininkais bei prieštaravimų dėl turto arešto panaikinimo teismui nepateikė.

40.       Šių aplinkybių kontekste įvertintina ir tai, kad nors ieškovas teigia, kad Patalpomis Nr. 1 neteisėtai naudojasi atsakovai ir jis yra jų teisėtas savininkas, tačiau pakankamų duomenų, kurie leistų spręsti, kad ieškovas, kaip teisėtas savo patalpų savininkas, nuolatos šias patalpas prižiūri, tvarko ir kitaip rūpinasi jomis, nepateikė. 2022-01-17 149-oji daugiabučių namo savininkų bendrijos „Mokslininkų namas“ pažymoje nurodoma, kad ieškovas jokių komunalinių ar kitų mokesčių bendrijai už patalpas, adresu (duomenys neskelbtini) nemoka, kadangi jis patalpų šiame name neturi. Ieškovas pateikė mokėjimo pranešimus už vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą ir bankinių pavedimus už jų mokėjimą 2018 m., 2020 m., 2021m., 2022 m., tačiau šie duomenys nėra pakankami vertinti, jog ieškovas šiomis patalpomis visapusiškai rūpinasi. Iš byloje pateikto VASA 2022-04-27 elektroninio laiško matyti, kad rinkliava skaičiuojama pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, kai tuo tarpu atsakovams priklausančios negyvenamosios patalpos rinkliava neapmokestinamos (DOK-74974).Tuo tarpu atsakovai pateikė duomenis apie sumokėtus mokesčius už komunalines paslaugas, šildymą, elektros energiją, už vandenį, administravimą, teritorijos priežiūrą ir tvarkymą, bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir kt., kurios buvo teikiamos atsakovų Patalpoms Nr. 2.

41.       Ieškovas grįsdamas savo ieškinio argumentus remiasi ir trečiojo asmens VĮ Registrų centras pateiktu vertinimu, kad palyginus prie ieškinio pridėtą Patalpos Nr. 1 plano kopiją ir Patalpos Nr. 2 kadastro duomenų byloje, kurios pagrindu šiuo metu yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre Patalpos Nr. 2 kadastro duomenys, saugomą planą, nustatyta, kad sutampa patalpų išdėstymas ir žymėjimas plane (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)). Tačiau pastaroji aplinkybė nepaneigia fakto, kad atsakovų jiems nuosavybės teise priklausančios Patalpos Nr. 2 atsakovų valdomos neteisėtai ar, kad atsakovai yra užėmė ieškovo nurodomas patalpas.

42.       Teismas, atsižvelgdamas į vindikacinio reikalavimo tenkinimui būtinąsias sąlygas, bei nagrinėjamojoje byloje konstatuotas aplinkybes, sprendžia, kad ieškovas neįrodė pirmosios vindikacinio ieškinio sąlyga, jog ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovams, iš kurių reikalaujama grąžinti daiktą, todėl ieškovo reikalavimas dėl daikto išreikalavimo netenkintinas.

43.       Kiti bylos šalių nurodyti argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

44.       Atsakovai prašė skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis valstybės naudai. Atsakovai nedetalizavo kuriomis procesinėmis teisėmis ieškovas naudojosi nesąžiningai. Iš atsakovų procesiniuose dokumentuose dėstomos argumentacijos teismas sprendžia, kad atsakovai galimai mano, kad ieškovas inicijavo akivaizdžiai nesąžiningą procesą.

45.       CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė už piktnaudžiavimą procesu paskirti baudą. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės pareikšti ieškinį ar paduoti apeliacinį skundą, remiantis kasacinio teismo pozicija, įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).

46.       Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė vindikacinį ieškinį atsakovams. Ieškinio šioje byloje pareiškimas pats savaime negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog vien galbūt nepagrįsto ieškinio pateikimo faktas nesudaro pakankamo pagrindo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

47.       Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniu, CPK 5 straipsniu, ieškovas turi įstatymo garantuojamą teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, kuri negali būti ribojama nei kitose bylose priimtais teismų sprendimais, nei kitų valstybinių ar teisėsaugos institucijų sprendimais. Tokio ieškinio pateikimo teismui negalima laikyti ieškovo nesąžiningu elgesiu ar akivaizdžiu procesinės teisės naudojimu ne pagal jos paskirtį, todėl atsakovų prašymas skirti ieškovui baudą CPK 95 straipsnio pagrindu netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

48.       Atmetus ieškinį, ieškovas turi pareigą atlyginti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovai pateikė prašymą priteisti 2 900 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

49.       Rekomendacijų 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Atskirų teisinių paslaugų maksimalūs dydžiai išdėstyti Rekomendacijų 8.1 – 8.20 punktuose. Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Įvertinus atsakovų pateiktų į bylą procesinių dokumentų kiekį, turinį, posėdžių skaičių, ginčo dalyką, jo sudėtingumą ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principu, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos laikytinos pagrįstomis ir tenkintomis, jas priteisiant iš ieškovo (93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269–270, 279, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovų I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 2 900 Eur (du tūkstančius devynis šimtus eurų ir 00 54 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                           Dovilė Baradinskienė