Civilinė byla Nr. e2-426-254/2022

       Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00211-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.7; 2.1.5.1.2.3; 2.6.6.1; 3.1.7.6; 3.2.3.8.

 (S)

Kauno apygardos teismas

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė,

sekretoriaujant   Vaidai Litvaitei,

dalyvaujant ieškovės atstovams R. P. ir advokatui A. D.,

atsakovės atstovams I. Š. ir advokato padėjėjai E. K.,

trečiajam asmeniui S. P.,                         

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KOMRITA“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Domstatus“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo ir atsakovės priešieškinį dėl avanso ir netesybų priteisimo.  

Teismas

     n u s t a t ė :

1.       Ieškovė prašė teismo pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento (ab initio) tarp ieškovės UAB „KOMRITA“ ir atsakovės UAB „Domstatus“ sudarytą 2020 m. balandžio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 3-1326 ir taikyti restituciją – grąžinti ieškovei nuosavybės teise pastatą – sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Objektas/2), pastatą – kontrolės postą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Objektas/3), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (kiemo aikštelę, tvorą) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Objektas/4) ir valstybinio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalies (t. y. 1,5570 ha) nuomos teisę, o atsakovės naudai iš ieškovės priteisti 10 000 Eur dydžio avansą; priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 149,83 Eur 2020 m. balandžio 6 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 3-1326 sudarymo išlaidų.

2.       Ieškinyje nurodyta ir teisme ieškovės atstovai paaiškino, kad paminėti turto objektai priklausė ieškovei nuosavybės teise, kaip ir pastatas – administracinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Objektas/1), esantys (duomenys neskelbtini). Šalys buvo susitarusios parduoti/pirkti visus turto Objektus, tik atsakovei ir jos vadovui prašant dėl visų turto Objektų pardavimo 2020-02-17 buvo sudarytos dvi preliminariosios sutartys. Atsakovės vadovas paaiškino ieškovės vadovui, kad atsakovė pirmiausia turėjo nuosavybės teise įgyti Objektą/2, Objektą/3 ir Žemės sklypo dalies nuomos teisę, bei turtą ir nuomos teisę įkeitusi bankui, gauti paskolą bei ją panaudoti atsiskaitant už visus Objektus, nes neturi piniginių lėšų tam, kad atsiskaitytų už visą iš ieškovės įsigyjamą turtą iš karto. Ieškovė 2015 metais 2015-04-14 Pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 2-1376 jau buvo perleidusi atsakovės vadovui I. Š. ir jo sutuoktinei L. Š. du nekilnojamojo turto objektus, t. y. Pastatą – Kompresorinę ir Pastatą – Kalkinę, esančius tuo pačiu adresu, kaip ir ginčo Objektai, todėl atsakovės vadovu pasitikėjo, tačiau dabar mano, kad buvo apgauta.    

3.       Pagal pirmąją preliminariąją sutartį šalys buvo sutarę, kad atsakovė nupirks Objektą/2 ir Objektą/3 už bendrą 40 000,00 Eur kainą, iki 2020-02-29 sumokės ieškovei 10 000,00 Eur avansą, o pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis bus pasirašoma iki 2020-03-30, atsakovė galutinai atsiskaitys iki 2021-12-01. Pagal antrąją preliminariąją sutartį šalys susitarė, kad atsakovė už 100 000 Eur nupirks Objektą/1 ir Objektą/4, iki 2020-02-21 sumokės ieškovei 20 000,00 Eur avansą, pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis bus pasirašoma iki 2020-09-01 ir tą pačią dieną bus galutinai atsiskaitoma. Atsakovė, vykdydama preliminariąsias sutartis 2020-02-18 ir 2020-02-28 bankiniais pavedimais sumokėjo ieškovei iš viso 30 000,00 Eur dydžio avansą (10 000 Eur + 20 000 Eur, ieškinio priedas Nr. 4).

4.       Tačiau 2020-04-06 Pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 3-1326 (priedas Nr. 5) (toliau – pirkimo–pardavimo sutartis), ieškovė už bendrą 40 000,00 Eur dydžio sumą perleido atsakovei Objektą/2, Objektą/3 ir Objektą/4 bei žemės sklypo nuomos teisę į 1,5570 ha dydžio žemės sklypo dalį. Taigi, šia sutartimi papildomai dar buvo perleistas Objektas/4, kuris turėjo būti parduodamas  vėliau kartu su Objektu/1. Kaip ieškovei nurodė atsakovės vadovas, perleidus atsakovei kartu ir Objektą/4, jai bus lengviau gauti paskolą visiškam atsiskaitymui su ieškove.  Pirkimo – pardavimo sutarties 3.3.2. p. ir 3.4. p. nustatyta, kad pagal šią sutartį su ieškove yra pilnai atsiskaityta („Pirkėjas sumokėjo 30 000,00 EUR (trisdešimt tūkstančių eurų), Pardavėjui prieš pasirašant šią Sutartį, o Pardavėjo atstovas pareiškė, kad Pardavėjas gavo sumą grynais pinigais.“; „Pasirašydamos Sutartį, Šalys patvirtina, kad yra pilnai ir tinkamai atsiskaityta už Daiktus ir jokių pretenzijų šalys vieni kitai dėl Kainos ir atsiskaitymo neturi“), tačiau ieškovė nei prieš pirkimo– pardavimo sutarties pasirašymą, nei ją pasirašant, nei po nurodytos sutarties pasirašymo bei iki šiol nėra gavusi pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytos likusios 30 000,00 Eur dydžio sumos. Ieškovė yra gavusi tik 10 000,00 Eur avansą.

5.       Atsakovės vadovas I. Š., stengdamasis įtikinti ieškovę, kad yra visiškai patikimas ir išpildys visus savo duotus pažadus, 2020-03-04 (5 000,00 Eur), 2020-03-06 (5 000,00 Eur), 2020-03-09 (5 000,00 Eur), 2020-03-10 (5 000,00 Eur), 2020-03-12 (5 000,00 Eur) ir 2020-03-17 (5 000,00 Eur), t. y. prieš pat sudarant pirkimo–pardavimo sutartį, išrašė ieškovei paprastuosius vekselius iš viso 30 000,00 Eur sumai (priedas Nr. 6), todėl ieškovė sutiko, kad 2020-04-06 pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. 3-1326 būtų įrašyta, kad 30 000 Eur ieškovė grynais pinigais gavo, tačiau vėliau ieškovė sužinojo, kad vekseliai yra negaliojantys, nes išrašyti nesilaikant įstatymo reikalaujamos notarinės formos. Todėl atsakovė, veikdama nesąžiningai, prieš ieškovę panaudodama apgaulę, pasinaudodama ieškovės vadovo R. P. pasitikėjimu, įgijo savo nuosavybėn Objektą/2, Objektą/3, Objektą/4 ir žemės sklypo nuomos teisę į 1,5570 ha žemės sklypo dalį už 10 000 Eur.

6.       Atsakovės apgaulė pasireiškė tuo, kad šalys susitarė, jog ieškovė parduos, o atsakovė nupirks iš viso už 140 000,00 Eur sumą Objektą/1, Objektą/2, Objektą/3, Objektą/4 ir nuomos teisę į žemės sklypo dalį, reikalingą nurodytiems nekilnojamojo turto objektams eksploatuoti. Šalys susitarė, kad atsakovė su ieškove visiškai atsiskaitys, kai atsakovė įkeis Objektą/2, Objektą/3 ir Objektą/4 bei žemės sklypo dalies nuomos teisę ir gaus banko paskolą, tačiau ne vėliau kaip iki pagrindinės sutarties dėl Objekto/1 pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo (vėliausiai iki 2020-09-01). Tačiau atsakovė nei iki nurodytos datos, nei vėliau ne tik su ieškove neatsiskaitė, taip pat nesudarė pagrindinės sutarties dėl Objekto/1 pirkimo–pardavimo, tačiau dar ir išdavė ieškovei negaliojančius vekselius, o vėliau dar ir apgadino Objektą/1 bei padarė ieškovei didelę žalą. Atsakovės dėl visiškai nesąžiningų ir apgaulingų veiksmų tapo Objekto/2, Objekto/3 ir Objekto/4 savininke bei dalies žemės sklypo nuomininke, nors už nurodytus objektus ieškovei sumokėjo tik 10 000,00 Eur avansą. Todėl ieškovės vertinimu yra aiškus pagrindas taikyti CK 1.91 str. ir pripažinti pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia ab initio kaip sudarytą dėl apgaulės. Pripažinus sandorį negaliojančiu, taikyti restituciją, šalis grąžinti į padėtį iki sandorio sudarymo, taip pat priteisti už pirkimo–pardavimo sandorį patvirtinusiam notarui bankiniu pavedimu ieškovės sumokėtą 149,83 Eur sumą.    

7.       Dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties pagal 2020-02-17 preliminariąją sutartį dėl Objekto/1 nesudarymo aplinkybių ieškovė paaiškino, kad po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo atsakovės vadovas nurodė, jog tvarko reikalus dėl paskolos, tačiau jos gavimas vis stringa, todėl prašė palaukti. Atsakovė neturėjo lėšų atsiskaityti pagal pirkimo–pardavimo sutartį, taip pat sumokėti už Objektą/1, todėl ieškovė pradėjo manyti, kad galimai visiškai be reikalo pasitikėjo I. Š. ir jo pažadais. 2020-09-01 suėjo terminas sudaryti Objekto/1 pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, todėl atsakovei neatsiskaitant pagal pirmąją sutartį ir suėjus antrosios sutarties sudarymo terminui, geranoriškai 2020-10-07 SMS žinute pratęsė terminą iki 2020-10-15 pilnai atsiskaityti. 2021-01-12 nuvykus pas notarą atsakovė nurodė, kad už Objektą/1 pervedė ieškovei 10 000 Eur papildomą avansą (priedas Nr. 9), nors šalys buvo susitarusios, kad atsakovė iki pagrindinės sutarties dėl Objekto/1 pirkimo–pardavimo pasirašymo visiškai atsiskaitys su ieškove. Kadangi visų nekilnojamojo turto Objektų ir žemės sklypo dalies nuomos teisės sutarta kaina buvo 140 000,00 Eur, o tuo tarpu avanso iki 2021-01-12 datos yra sumokėta iš viso 40 000,00 Eur, I. Š. pareiškus, kad nurodytų pinigų jis neturi, šalys paliko notaro biurą ir pagrindinė sutartis dėl Objekto/1 pirkimo–pardavimo taip ir nebuvo sudaryta.  

8.       Atsakovė 2021-01-12 pranešimu (priedas Nr. 10) dėl to, kad nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis dėl Objekto/1 pirkimo–pardavimo, pareikalavo grąžinti 30 000,00 Eur dydžio avansą bei papildomai sumokėti 40 000,00 Eur baudą. Ieškovė 2021-01-19 atsakymu Nr. 2021/0119 „Dėl administracinio pastato pirkimo–pardavimo ikisutartinių teisinių santykių“ (priedas Nr. 11), nesutiko su atsakovės reikalavimais ir pasiūlė atsakovei Objekto/1 pirkimo–pardavimo sutartį pasirašyti iki 2021-01-29, 10:00 val., nurodžiusi, kad atsakovė privalo su ieškove iki šios datos pilnai atsiskaityti. Ieškovė gavo atsakovės 2021-01-25 ikiteisminę pretenziją (atsakymą į 2021-01-19 raštą Nr. 2021/0119) (Priedas Nr. 12), kurioje nurodė, jog jos žiniomis Objekto/1 būklė yra pablogėjusi, šildymo sistema sugadinta, todėl atsakovės nedomina ieškovės pasiūlymas iki 2021-01-29 sudaryti pagrindinę Objekto/1 pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovė yra įsitikinusi, kad Objektą/1 apgadino būtent atsakovė/I. Š., be kita ko, tam, kad turėtų pretekstą atsisakyti pirkti Objektą/1 arba reikalauti sumažinti šio daikto kainą.

9.       Ieškovė dublike nurodė, kad atsakovė atsiliepime nevisiškai teisingai nurodo, kad ieškovė siūlė atsakovei parduoti Objektą/1, Objektą/2, Objektą/3 bei Objektą/4 už 140 000,00 Eur sumą. Ieškovė už nurodytus nekilnojamojo turto objektus norėjo gauti iš viso 170 000,00 Eur sumą, tačiau atsakovė nurodė, kad negali mokėti tokios pinigų sumos, todėl ieškovė galiausiai nusileido ir šalių buvo sutarta, kad Objektas/1, Objektas/2, Objektas/3 ir Objektas/4 bus perleistas atsakovei už bendrą 140 000,00 Eur sumą.

10.       Taip pat ieškovė dubliku nesutinka su atsakovės atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis, kad ji neva savo banko sąskaitoje ir kasoje turėjo pakankamai pinigų, kad visiškai atsiskaitytų už Objektą/2, Objektą/3 ir Objektą/4, o banko paskolos pagrindu tuo tarpu planavo atsiskaityti tik už Objektą/1. Dėl šios priežasties neva ir buvo sudarytos dvi preliminariosios sutartys bei dėl to nekilnojamojo turto objektai buvo ketinami parduoti dalimis (priedai Nr. 2, 3).

11.       Ieškovė dublike nesutinka su atsakovės atsiliepimo aplinkybėmis, kad už Objektą/2, Objektą/3 ir Objektą/4 ji atsiskaitė iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikti atsakovės kasos išlaidų orderiai (priedai Nr. 12 - 17) ir ieškovės kasos pajamų orderių kvitus (priedai Nr. 6-11). Ieškovės kasos pajamų orderių kvitai yra pasirašyti buhalterio S. P.. Ieškovė paaiškino, kad atsakovės direktorius I. Š. 2020 m. kovo mėn. atvyko pas ieškovės buhalterį ir paprašė jo išrašyti 6 kasos pajamų orderių kvitus skirtingomis datomis, neva patvirtinančius, kad iš atsakovės ieškovė gavo iš viso 30 000,00 Eur dydžio sumą. Ieškovės buhalteriui S. P. I. Š. tąkart paaiškino tai, kad kvitus jam yra būtina parodyti bankui kvitus tam, kad šis suteiktų atsakovei paskolą. Ieškovės buhalteriui nekilo jokių minčių dėl to, kad I. Š. siekia jį apgauti, todėl buhalteris kvitus pasirašė, nors jokių pinigų negavo. Pagal ieškovės patvirtintą Kasininko pareigybės aprašymą (Priedas Nr. 2), kasos pajamų ir išlaidų orderiai įmonėje laikomi galiojančiais tik turintys kasininko bei buhalterio parašus ir dar patvirtinti įmonės vadovo. Ieškovės kasos knygoje šie kasos pajamų orderiai taip pat neapskaityti. Dėl atsikirtimo aplinkybių dėl vekselių išrašymo, ieškovė nesutinka, kad ji būtų reikalausi juos išrašyti, užtikrinant, kad būtų sudaryta Objekto/1 pirkimo–pardavimo sutartis. 

12.       Ieškovė dublike nurodė, kad Objekto/1 pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2020-09-01, ką patvirtina 2020-02-17 Preliminariosios sutarties 4 p. ir ieškovė niekada nesutiko su nurodyto termino pratęsimu, be to visi šios sutarties pakeitimai, įskaitant pagrindinės sutarties sudarymo terminą, turi būti įforminti raštu bei pasirašyti abiejų šalių. Todėl remiantis pirmiau nurodyta CK 6.183 str. 1 d. nuostata, esant nurodytai išlygai, rašytinė sutartis gali būti pakeista tik šalims sudarant rašytinį susitarimą, o tokio susitarimo nebuvo surašyta.

13.       Ieškovė dublike nurodo, kad atsakovė vieną kartą nurodo, jog sutartis nebuvo sudaryta todėl, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nesutiko išduoti sutikimo dėl Žemės sklypo dalies, reikalingos Objektui/1 eksploatuoti, perleidimo, kitą kartą, kad ieškovė neva dėl sutikimo perleisti Objekto/1 eksploatavimui reikalingą Žemės sklypo dalį kreipėsi pavėluotai, t. y. tik po to, kai tarp atsakovės ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos buvo sudaryta valstybinė žemės nuomos sutartis dėl Žemės sklypo dalies, reikalingo Objektui/2, Objektui/3 ir Objektui/4 eksploatuoti. Todėl atsakovei yra sunku apsispręsti, kuri išgalvota versija jai yra naudingesnė.

14.       Ieškovė dublike nurodo, kad nesutinka su atsakove, kad Objekto/1 pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovės kaltės. Atsakovė negavo finansavimo ir neturėjo lėšų atsiskaityti už parduodamą turtą ir tai patvirtina 2021-06-11 „Swedbank“, AB raštas Nr. SR-21-9178 „Dėl kredito suteikimo“ bei 2021-11-30 „Swedbank“, AB raštas Nr. SR-20-21101 „Dėl kredito suteikimo“ (atsiliepimo priedas Nr. 1), kad bankas tik 2021-11-30 preliminariai sutiko suteikti 70 000,00 Eur dydžio kreditą Objekto/1 įsigijimui. Todėl atsakovė iki 2020-09-01 negavo (neturėjo) piniginių lėšų ir atitinkamai negalėjo atsiskaityti su ieškove. Atsakovė visiškai teisingai atsiliepime nurodo, kad šalys 2021-01-12 vis tik susitiko notaro biure, tačiau nurodytas susitikimas įvyko ne šalims vykdant 2020-02-17 Preliminariąją sutartį (ieškinio priedas Nr. 3), kaip nepagrįstai nurodo atsakovė, o pagal naują žodinį ieškovės ir atsakovės susitarimą.

15.       Atsakovė atsiliepimu ir tripliku prašo ieškovės ieškinį atmesti ir patenkinti jos priešieškinį. Priešieškiniu atsakovė prašo priteisti iš ieškovės UAB „KOMRITA“ atsakovės UAB „Domstatus“ naudai 30 000,00 Eur sumokėto avanso, 40 000,00 Eur netesybas, šešių (6) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

16.       Atsakovė sutiko su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, kad šalys buvo susitarę, jog ieškovė parduos, o atsakovė nupirks visus keturis Objektus, nurodytus ieškovės ieškinyje. Atsakovė sutarė, jog dalį ieškovei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto atsakovė pirks panaudojant turimas pinigines lėšas, o likusią dalį – panaudojant AB Swedbank banko kreditą. 2020-02-17 buvo sudaryta preliminarioji sutartis dėl Objekto/1 ir Objekto/4 (pastato – administracinio pastato ir kitų inžinerinius statinius – kiemo statinius (kiemo aikštelę, tvorą)) pardavimo. Preliminariosios sutarties 5 punktu, šalys sutarė, kad ieškovas sumoka atsakovui 20 000,00 Eur avansą, kuris yra turto pardavimo kainos dalis. Ieškovė 2020-02-17 iš Vytauto Didžiojo kredito unijos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atliko 20 000,00 Eur avansinį mokėjimą atsakovui. Ieškovė įsipareigojo patalpas iki 2020-03-30 perleisti atsakovei (8 punktas). Preliminariosios sutarties 13.1 punkte šalys aptarė taikomas sankcijas: jei pirkimo–pardavimo sutartis nepasirašoma dėl ieškovės kaltės, ji nedelsiant grąžina gautą avansinį mokėjimą atsakovei ir sumoka 40 000,00 Eur baudą, jeigu  sutartis nepasirašoma dėl atsakovės kaltės, ieškovei lieka atsakovės sumokėtas avansas (13.2. punktas).

17.       Šalys, įgyvendindamos susitarimą dėl viso turto pardavimo, 2020-04-06 sudarė pirkimo– pardavimo sutartį Nr. 3-1326, kuria buvo parduoti Objektas/2, Objektas/3, Objektas/4 ir bei žemės sklypo nuomos teisė į 1,5570 ha dydžio žemės sklypo dalį, už kuriuos ieškovas sumokėjo 40 000,00 Eur kainą. Atsakovė po nuosavybės teisės įregistravimo, nedelsiant kreipėsi į NŽT dėl žemės sklypo dalies, reikalingos pastatams eksploatuoti, nuomos sutarties sudarymo, derino su ieškove klausimus dėl žemės sklypo nuomos jau nupirkto turto eksploatavimui ir dar perkamo, nes jos žiniomis ieškovė tik 2020 m. lapkričio mėn. kreipėsi į NŽT, kuri nedavė sutikimo Objekto/1 pirkimui, kol nebuvo išspręstas klausimas dėl valstybinės žemės sklypo dalies nuomos sutarties sudarymo ieškovės jau parduotam atsakovei turtui. Ir kol buvo sprendžiamas klausimas dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties jau įgytam turtui eksploatuoti sudarymo, bei įregistravimo klausimas, šalys negalėjo sudaryti pagrindinės Objekto/1 pirkimo–pardavimo notarinės sutarties. Šalys nesudarė rašytinio susitarimo dėl 2020-02-17 preliminariosios sutarties įvykdymo termino pratęsimo, bet žodžiu – konkliudentiniais veiksmais sutarė, kad po to, kai bus sudaryta ir įregistruota valstybinės žemės sklypo dalies nupirktam turtui eksploatuoti nuomos sutartis su atsakove, šalys sudarys Objekto/1 pirkimo–pardavimo notarinę sutartį. Iš to seka, kad šalys žodžiu sutarė dėl Preliminariosios sutarties pakeitimo, tai yra termino pagrindinei sutarčiai sudaryti pratęsimo. Kadangi Objektą/1 atsakovė ketino pirkti už banko kreditą, o nuo paskutinio kreipimosi į banką buvo praėję daugiau kaip pusę metų, atsakovė pakartotinai kreipėsi į AB Swedbank dėl jos finansinių galimybių įvertinimo ir kredito Objektui/1 pirkti suteikimo. 2020-11-30 AB Swedbank pateikė atsakymą atsakovei, jog suteikia jai 70 000,00 kreditą šiam turtui pirkti.

18.       Tik 2020-12-17 NŽT priėmė įsakymą dėl 2005-09-19 valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N49/05-0068, sudarytos su atsakovu, išregistravimo ir 1,5570 ha dalies valstybinės žemės sklypo dalies, esančios (duomenys neskelbtini), išnuomojimo atsakovei ir tik tada atsakovė pradėjo ruoštis Objekto/1 pirkimo–pardavimo sutarties sudarymui, kuri turėjo būti sudaryta Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-ajame notaro biure, kuriame atsakovė buvo rezervavusi laiką  –  2021-01-12 10:00 val. Atsakovei pasirašius sutartį, ieškovė pareiškė, kad jai reikia pagalvoti, ar parduoti turtą. Atsakovė nesuprato, kodėl ieškovė atsisakė sudaryti Objekto/1 pirkimo–pardavimo sutartį, nes nieko daugiau nepaaiškino, jokių motyvų ar priežasčių nepateikė. Todėl atsakovė nedelsiant pateikė ieškovei pranešimą, jog atsisakius sudaryti pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį ji privalo grąžinti atsakovės sumokėtą avansą ir 2020-02-17 preliminariosios sutarties 13.1. punkte numatytą baudą. Atsakovė 2021-01-25 pakartotinai ikiteismine pretenzija kreipėsi į ieškovę dėl avansu sumokėtų piniginių lėšų grąžinimo, tačiau ji 30 000,00 Eur avanso negrąžino.

19.       Atsakovė sprendžia, kad faktą, jog pagrindinės (notarinės) sutarties terminas po jo pasibaigimo 2020-09-01 šalių sutarimu buvo pratęstas, patvirtina šalių konkliudentiniai veiksmai. Šalys neatsisakė ketinimų sudaryti sutartį, po termino sudaryti pagrindinę sutartį aktyviai bendravo, 2021-01-12 11:20 val. atvyko į Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-ąjį notaro biurą sudaryti Objekto/1 pirkimo–pardavimo sutartį. Todėl nors preliminariojoje sutartyje buvo numatyta išlyga sutarties pakeitimo tik rašytine forma, tačiau atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, atsakovė vertino, kad teismas turėtų laikyti, kad šalys atsisakė išlygos dėl rašytinės formos (CK 183 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notaro A. B. 2021-02-17 atsakymu Nr. S-8 ir 2021-02-25 atsakymu Nr. S-16, atsakovė įsitikinusi, kad būtent ieškovė atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, todėl jai turi būti taikoma Sutarties 13.1 punkte nustatyta sankcija – ieškovė  privalo grąžinti gautą 30 000,00 avansą ir sumokėti ieškovui 40 000,00 Eur baudą. Atsakovė 20 000,00 Eur mokėjimą atliko 2020-02-17, todėl ieškovė nuo to laiko nesąžiningai naudojosi atsakovės piniginėmis lėšomis. Atsakovė taip pat prašė priteisti procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

20.       Atsakovė triplike nurodė, kad nesutinka su ieškovės ieškinio bei dubliko argumentais, kad tariamai atsakovė siekė nuosavybės teise pirmiausia įsigyti Objektą/2, Objektą/3 ir Objektą/4, bei žemės sklypo dalies, reikalingos objektams eksploatuoti, nuomos teisę tam, kad įgijus nurodytą nekilnojamąjį turtą, juos galėtų įkeisti ir gauti paskolą visiškam atsiskaitymui už visus Objektus. Atsakovė kartu su atsiliepimu į ieškinį teismui pateikė 2020-11-30 AB Swedbank garantinį raštą Nr. SR-20-21101 dėl kredito suteikimo, kuriame aiškiai įvardintas turtas, kuris įkeičiamas prievolės užtikrinimui, tai yra Objektas/1 ir nuomos teisė į valstybinės žemės sklypo dalį, kurio pirkimui ir būtų buvusi suteikta paskola. Iš to seka, jog banko paskolos gavimui, nereikėjo įkeisti atsakovė už asmenines lėšas įsigytų Objekto/2, Objekto/3 ir Objekto/4, kurio atsakovė net neketino įkeisti, o siekė juos įsigyti už turimas pinigines lėšas tam, kad būtų kuo mažiau įkeitimu suvaržyto turto. Akivaizdu, jog ieškovė siekia suklaidinti teismą, teigdama, jog atsakovė neatsiskaitė su ieškove už Objekto/2, Objekto/3 ir Objekto/4 pardavimą, tačiau atsakovės teismui pateikti ieškovės išduoti kasos pajamų orderiai (Nr. 319; 320, 321, 322, 323, 324) ir atsakovės kasos išlaidų orderiai (Nr. KIO05; KIO06, KIO07, KIO07, KIO09, KIO10) patvirtina faktą, jog atsakovė grynaisiais pinigais sumokėjo ieškovei už perkamą turtą (2020-04-06 pirkimo–pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. 3-1326), o ieškovė 2020-06-30 išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą serija ADM Nr. 000639, suma 40 000,00 Eur. 

21.       Atsakovė pažymėjo, jog ieškovės vadovas R. P. yra save paskyręs kasininku, o ieškovės buhalteris yra ieškovės vadovo vaikaitis S. P., tai yra giminystės ryšiais susiję asmenys. Tai, kad pinigus atsakovės vadovas turi perduoti ieškovės darbuotojui S. P., nurodė pats ieškovės vadovas, todėl atsakovės vadovui nekilo nei menkiausios abejonės dėl S. P. įgaliojimų į ieškovės kasą priimti iš atsakovės vadovo pinigus. Ieškovės darbuotojas S. P. per 2020 m. kovo mėn. priėmė iš atsakovės vadovo 30 000,00 Eur, ko pasėkoje išrašė kasos pajamų orderius, kurių numeriai 319; 320, 321, 322, 323, 324. S. P. buvo žinomi kasos pajamų orderių numeriai, pastarajam buvo suteikta prieiga prie šių dokumentų formavimo, kurių pagrindu pinigai turėjo būti įnešti į ieškovės kasą. Atsakovės vadovui ieškovės buhalteris išdavė kasos pajamų orderių kvitų šakneles, nurodant ūkinės operacijos turinį „už nekilnojamojo turto įsigijimą ", patvirtinančias pinigų priėmimo faktą pagal konkretų sandorį – nekilnojamojo turto įsigijimą, tai reiškia, jog ir S. P. buvo žinomas grynųjų pinigų priėmimo iš atsakovės vadovo pagrindas. Pinigai ieškovės buhalteriui buvo perduoti adresu (duomenys neskelbtini), todėl nei ieškovės vadovas, nei S. P. nesudarė pagrindo atsakovės vadovui abejoti turimais įgaliojimais veikti ieškovės vardu.

22.       Atsakovė pažymėjo, jog ieškovė nepateikia kasos pajamų orderių Nr. 319, 320, 321, 322, 323, kurių pagrindu buvo priimti pinigai iš atsakovės, o kasos pajamų orderis Nr. 324 dubliuojasi. Atsižvelgiant į ieškovės dėstomas aplinkybes ir pateiktus dokumentus (kasos knygą, kasos pajamų orderius) yra pagrindas manyti, jog ieškovė apgaulingai tvarko buhalterinę apskaitą, o atsakovės sumokėtus pinigus, veikdami bendrininkų grupe, galimai pasisavino ieškovės vadovas ir buhalteris S. P., dėl ko jų veiksmuose yra BK 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnyje ir netgi galimai 300 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų požymių. Pagal CPK 300 straipsnio 1 dalį, tuo atveju, jeigu paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui.

23.       Atsakovė nurodo, kad ieškovė, remdamasi 2020-10-07 išsiųsta SMS žinute, teigia, jog tariamai ši SMS žinutė patvirtina faktą, jog atsakovė neatsiskaitė pagal 2020-04-06 sudarytą pirkimo– pardavimo sutartį. Tačiau iš jos turinio negalima daryti išvados, jog ieškovė geranoriškai pratęsia terminą iki spalio 15 dienos būtent atsiskaitymui pagal šią sutartį. Esant pinigų sumokėjimo faktą patvirtinantiems dokumentams, notaro patvirtintai pirkimo–pardavimo sutarčiai, kurioje aiškiai nurodyta, jog ieškovė prieš pasirašant sutartį, patvirtino notarui, jog atsakovė atsiskaitė ir jokių pretenzijų dėl atsiskaitymo neturi, nėra pagrindo teigti, jog 2020-10-07 SMS žinutėje nurodytas atsiskaitymo terminas yra pagal 2020-04-06 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį.

24.       Ieškovė dublike nurodo, jog ieškovės buhalteris S. P. išrašė 6 kasos pajamų orderius skirtingomis datomis, jie išrašyti 2020 m. kovo mėn. dėl to, kad atsakovės vadovas I. Š. to prašė tam, kad galėtų parodyti bankui dėl paskolos gavimo, tačiau nurodo, jog jie surašyti pažeidžiant ieškovės vidaus tvarkos taisykles, todėl laikytini negaliojančiais. Šiuos ieškovės teiginius paneigia byloje esantis 2021-06-11 AB Swedbank raštas dėl kredito suteikimo Nr. SR-21-9178, kuriame nurodyta, jog atsakovė AB Swedbank preliminarųjį sprendimą dėl kredito suteikimo buvo gavusi 2020-02-06, dėl to atsakovė jau žinojo, jog AB Swedbank sutinka suteikti kreditą iki 100 000,00 Eur, todėl ir buvo pasirašytos dvi preliminariosios sutartys tam, kad atsakovė galėtų dalį turto įsigyti už turimas pinigines lėšas, o kitą dalį turto įsigyti, panaudojant banko suteiktiną kreditą.

25.       Dėl vekselių išrašymo atsakovė paaiškino, kad ieškovė sąmoningai nutyli, dėl kokio dydžio netesybų preliminariąja sutartimi buvo susitarta tuo atveju, jeigu Objekto/1 pirkimo–pardavimo sutartis nepasirašoma dėl pardavėjo (ieškovės) kaltės. Preliminariosios sutarties 13.1. punkte šalys susitarė, jeigu pirkimo–pardavimo sutartis nepasirašoma dėl pardavėjo kaltės, pardavėjas nedelsiant grąžina gautą 20000 Eur avansą pirkėjui ir sumoka pirkėjui 40000 Eur baudą, tai yra šalys susitarė dėl dvigubo avansinio mokėjimo dydžio baudos atsakovės naudai. Kaip ir yra nurodžiusi atsakovė, būtent dėl ieškovės siekio užsitikrinti šalių interesų pusiausvyrą, ieškovė pareiškusi, jog atsakove nepasitiki ir nori užsitikrinti, kad atsakovė tikrai pirks ir Objektą/1, ji pateikė vekselių blankus pasirašymui, argumentuodama tuo, kad sudarius Objekto/1 pirkimo–pardavimo sutartį, šiuos vekselius sunaikins. Dėl 30 000,00 Eur vekselių bendros sumos ieškovė motyvavo tuo, jog pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo atveju dėl atsakovės kaltės, ieškovės netesybos turėtų siekti bent jau pusę Objekto/1 pardavimo kainos – 50 000,00 Eur. Atsakovei kitą dieną susisiekus su ieškove ir nurodžius, jog atsakovė šių vekselių netvirtina, bendru sutarimu buvo nutarta, jog vekselių nevyks tvirtinti į notaro biurą. Kaip matoma iš vekselių turinio, vekseliai netgi nebuvo pilnai užpildyti.

26.       Atsakovė laiko, kad ieškovė nepagrįstai atsisakė sudaryti Objekto/1 pirkimo–pardavimo sutartį, todėl ji nebuvo sudaryta tik dėl ieškovės kaltės. Ieškovė visiškai nepagrįstai nurodo, jog atsakovė tariamai turėjo papildomai sumokėti 100 000,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog už perkamą Objektą/1 atsakovė bankiniais pavedimais sumokėjo ieškovei 30 000,00 Eur avansu (2020-02-17 bankinis pavedimas – 20 000,00 Eur; 2021-01-12 bankinis pavedimas - 10 000,00 Eur), todėl likusi nesumokėta perkamo Objekto/1 suma – 70 000,00 Eur, kurią po sutarties pasirašymo būtų pervedusi AB Swedbank. Atsakovė už 2020-04-06 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įgytą turtą buvo sumokėjusi 40 000,00 Eur, o už perkamą Objektą/1 avansu buvo sumokėjusi 30 000,00 Eur, todėl ieškovės nurodytą reikalavimą papildomai sumokėti 100 000,00 Eur, atsakovė vertina, jog ieškovė apgaulės būdu vis dėl to tikėjosi, kad atsakovė iš viso sumokės 170 000,00 Eur už parduodamų Objekto/1, Objekto/2, Objekto/3, Objekto/4 kompleksą. Kaip dubliko 5 punkte nurodė ieškovė, ieškovė ir norėjo parduoti nekilnojamojo turto objektus už 170 000,00 Eur, tačiau buvo sutarta, kad galutinė pardavimo kaina bus 140 000,00 Eur (40 000,00 Eur už Objekto/2, Objekto/3, Objekto/4, ir 100 000,00 Eur už Objektą/1). Akivaizdu, jog ieškovė elgiasi neteisėtai. Vienašališkai, apgaulės būdu pakeitė savo poziciją ir bylos nagrinėjimo metu atskleidė tikruosius savo ketinimus, kurių atsakovė 2021-01-12 nežinojo ir tikėjosi Objektą/1 pagal 2020-02-17 preliminariąją nupirkti už 100 000,00 Eur, o ne už 130 000,00 Eur, todėl nesąžiningos šalies teisės neturėtų būti ginamos (CK 1.137 str.).

27.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų,  S. P. dalyvavo ieškovės pusėje, palaikė jos argumentus ir prašė ieškinį tenkinti. Teisme paaiškino, kad šešis ieškovės kasos pajamų orderius Nr. 319; 320, 321, 322, 323, 324, kuriais iš atsakovės vadovo I. Š. buvo priimta po 5 000 Eur, jis išrašė, tačiau taip galėjo atsitikti atsakovės vadovo suklaidinimo įtakoje. Orderiai išrašyti vekselių datomis. Atsakovės vadovas sakė, kad kasos pajamų orderius reikia parodyti bankui, kad gautų kreditą. Paaiškino, kad panaudojo ieškovės kasos pajamų orderių numeraciją, tačiau į ieškovės apskaitą jų neįvedė, nes pinigų negavo.   

Ieškinys atmetamas, priešieškinis tenkinamas iš dalies.

28.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė UAB „KOMRITA“ turėjo tikslą parduoti, o atsakovė UAB „Domstatus“ nupirkti pastatą – administracinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Objektas/1), pastatą – sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Objektas/2), pastatą – kontrolės postą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Objektas/3), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (kiemo aikštelę, tvorą) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Objektas/4), esančius (duomenys neskelbtini), ir valstybinio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuomos teisę (t. y. 1,5570 ha) šių pastatų eksploatacijai.

29.       Byloje pagal ieškinį kilo ginčas dėl ieškovės UAB „KOMRITA“ ir atsakovės UAB „Domstatus“ 2020 m. balandžio 6 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 3-1326 dėl Objektų/2/3/4 pripažinimo negaliojančia, kaip sudarytos dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnio 1 dalis) ir restitucijos taikymo. Priešieškiniu sprendžiamas ginčas tarp šalių kilo dėl sumokėto avanso pagal 2020 m. vasario 17 d. preliminariąją sutartį grąžinimo ir baudos (netesybų) priteisimo, kai sutarties šalys įsipareigojo sudaryti, bet nesudarė pagrindinės sutarties dėl Objekto/1 pirkimo–pardavimo.

Dėl 2020 m. balandžio 6 d. pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia

30.       Byloje nustatyta, kad 2020 m. vasario 17 d. šalys sudarė preliminariąją sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo parduoti, o atsakovė nupirkti pastatą – sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Objektas/2), pastatą – kontrolės postą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Objektas/3), kartu su žemės nuomos teise, esančius (duomenys neskelbtini) (ieškinio priedas Nr. 2). Šalių susitarimu nustatyta 40 000 Eur pardavimo kaina. Preliminariojoje sutartyje nurodyta, kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis, kiek tai priklauso nuo šalių valios, bus pasirašoma iki 2020 m. kovo 30 d. Pasirašius pagrindinę sutartį, pirkėjas už perkamą daiktą įsipareigoja galutinai atsiskaityti iki 2021 m. gruodžio 1 d. (4 punktas). Pirkėjas įsipareigojo sumokėti pardavėjai 10 000,00 Eur avansą iki 2020-02-29 (5 punktas). Bylos duomenys patvirtina, kad už parduodamą turtą 10 000 Eur avansinį mokėjimą atsakovė atliko 2020 m. vasario 28 d. (ieškinio priedas Nr. 4).

31.       Pagal kitą 2020 m. vasario 17 d. sudarytą preliminariąją sutartį, ieškovė įsipareigojo parduoti, o atsakovė nupirkti pastatą – administracinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Objektas/1) ir kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (kiemo aikštelę, tvorą) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Objektas/4), esančius (duomenys neskelbtini) (ieškinio priedas Nr. 3) kartu su žemės nuomos teise. Pagal šia preliminariąja sutartimi šalys susitarė, kad pardavimo kaina 100 000 Eur  (3 punktas), pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis, kiek tai priklauso nuo šalių valios, bus pasirašoma iki 2020 m. rugsėjo 1 d. (4 punktas), pirkėjas įsipareigojo sumokėti pardavėjai  20 000,00 Eur avansą iki 2020-02-21. Bylos duomenys patvirtina, kad už pastato–administracinio pastato 20 000 Eur avansinį mokėjimą atsakovė atliko 2020 m. vasario 18 d. (ieškinio 4 priedas).

32.       Ieškovė nurodo, kad atsakovės apgaulė pasireiškė tuo, kad šalys susitarė, jog ieškovė parduos, o atsakovė nupirks iš viso už 140 000,00 Eur Objektą/1, Objektą/2, Objektą/3, Objektą/4 ir nuomos teisę į žemės sklypo dalį, reikalingą nurodytiems nekilnojamojo turto objektams eksploatuoti ir visiškai atsiskaitys su ieškove, kai atsakovė įkeis Objektą/2, Objektą/3 ir Objektą/4 bei žemės sklypo dalies nuomos teisę ir gaus banko paskolą, tačiau ne vėliau kaip iki pagrindinės sutarties dėl Objekto/1 pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo – vėliausiai iki 2020-09-01. Ieškovė nurodo, kad atsakovė nei iki nurodytos datos, nei vėliau ne tik su ieškove neatsiskaitė, taip pat nesudarė pagrindinės sutarties dėl Objekto/1 pirkimo–pardavimo sutarties, tačiau dar ir išdavė ieškovei negaliojančius vekselius, o vėliau dar ir apgadino Objektą/1 bei padarė ieškovei didelę žalą. Atsakovė tapo Objekto/2, Objekto/3 ir Objekto/4 savininke bei dalies žemės sklypo nuomininke, nors už nurodytus objektus yra sumokėjusi tik 10 000,00 Eur avansą.

33.       Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės UAB „KOMRITA“ ir atsakovės UAB „Domstatus“ 2020 m. balandžio 6 d. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 3-1326, kuria ieškovė pardavė, o atsakovė nupirko ieškovei nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus: pastatą – sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Objektas/2), pastatą – kontrolės postą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Objektas/3), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (kiemo aikštelę, tvorą) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Objektas/4) ir valstybinio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos teisę į 1,5570 ha dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas 4,4171 ha (sutartyje – Daiktas Nr. 4). Pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad Objekto/2 rinkos kaina yra 38 100 Eur, Objekto/3 – 2540,00 Eur ir Objekto/4 – 125 000 Eur. Šie objektai parduodami už 39 900 Eur, o žemės nuomos teisė už 100 Eur (sutarties 3.2 punktas). Sutarties 3.3.1 punkte taip pat nurodyta, kad pirkėjas sumokėjo pavedimu į ieškovės sąskaitą 10 000 Eur, o 30 000 Eur prieš pasirašant šią sutartį, o pardavėjo atstovas pareiškė, kad pardavėjas gavo visą šią sumą grynais pinigais (3.3.2 punktas). Iš sutarties preambulės matyti, kad pardavėją atstovavo ieškovės vadovas R. P..

34.       Teismas konstatuoja, kad nepriklausomai nuo to, kad ieškovė turėjo tikslą parduoti visus keturis Objektus ir žemės nuomos teisę, tačiau dėl jų 2020 m. vasario 17 d. buvo sudarytos pirmiau aptartos dvi preliminariosios pirkimo–pardavimo sutartys. Abiejose preliminariosiose sutartyse šalys nurodė išlygas, kad tiek pagrindinių sutarčių sudarymo terminas, tiek ir visi sutarčių pakeitimai turės privalomąją galią, jeigu jie bus padaryti raštu ir bus pasirašyti abiejų šalių (sutarčių 4, 12 punktai). Ieškovė bylos nagrinėjimo metu ypač akcentavo šią  sutarties sąlygą, kai buvo sprendžiama dėl Objekto/1 pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo padarinių. Tuo tarpu dėl pirkimo–pardavimo sutartimi parduotų Objekto/2 ir Objekto/3 preliminariojoje sutartyje šalys susitarė, kad atsakovė galutinai atsiskaityti įsipareigoja iki 2021 m. gruodžio 1 d. (4 punktas). Pažymėtina, kad atsakovė savo įsipareigojimus sumokėti 10 000 Eur avansą iki 2020-02-29 (5 punktas) įvykdė 2020 m. vasario 28 d. (ieškinio priedas Nr. 4) ir pateikė įrodymus, kad likusią 30 000 Eur sumą sumokėjo grynais prieš pasirašant pirkimo–pardavimo sutartį, o ieškovės vadovas tai patvirtino 2020 m. balandžio 6 d.  pirkimo–pardavimo sutarties 3.3.2 punkte. Tačiau teismas pažymi, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartimi parduoto Objekto/4, šalys buvo susitarusios atsiskaityti vėliausiai iki 2020-09-01. Taigi, šalys nesudarė rašytinių susitarimų dėl preliminariųjų sutarčių pakeitimo nei dėl parduodamų turto objektų skaičiaus pasikeitimo, nei dėl atsiskaitymo termino, todėl yra svarbu byloje nustatyti, ar atsakovė atsiskaitė už parduotus objektus, kada ir kokiu būdu, kai ieškovė akcentuoja aplinkybę, jog pagal ginčijamą pirkimo–pardavimo sutartį faktiškai gavo tik 10 000 Eur avansą.    

35.       Atsakovė su atsiliepimu (2021-06-15 DOK-14518) pateikė atsakovės 2020-03-12 – 03-06 kasos išlaidų orderius po 5 000 Eur sumą (Nr. KIO05; KIO06, KIO07, KIO07, KIO09, KIO10), su tripliku – Skolos tiekėjams, sąskaitos 443 žiniaraštį pagal kontrahentus, laikotarpiu 202O-O1-01 – 2020-12-31, kuriame apskaityta ieškovei sumokėtos 40 000 Eur piniginės lėšos (10 000 Eur avansas ir 6 mokėjimai po 5 000 Eur), 272 Kasos sąskaitos žiniaraštį pagal datas už 20-03-01 – 2020-03-31 laikotarpį apie po 5 000 Eur išlaidavimą, ieškovės 2020-06-30 išrašytą atsakovei PVM sąskaitą faktūrą serija ADM Nr. 000639 40 000,00 Eur sumai, kurią ieškovė atsiuntė atsakovei 2020-07-09 el. laišku. Notaras A. B., tvirtinęs 2020-04-06 pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 3-1326, 2012-12-16 raštu (2021-12-20 DOK-29807) pateikė teismui pirmiau nurodytus šešis atsakovės kasos išlaidų orderius ir šešis ieškovės kasos pajamų orderius Nr. 319; 320, 321, 322, 323, 324, kuriais iš atsakovės vadovo I. Š. buvo priimta po 5 000 Eur. Rašte notaras nurodė, kad šių dokumentų originalai buvo pateikti prieš pasirašant sutartį, jie buvo kopijuojami, originalai grąžinti šalims, kopijos pridėtos prie minėtos sutarties.

36.       Teismas, vertindamas šias aplinkybes negali nesutinka su atsakovės atsikirtimo aplinkybėmis, kad ne tik trečiasis asmuo, bet ir ieškovės vadovas dar iki sutarties pasirašymo žinojo, kad atsakovė grynais pinigais sumokėjo 30 000 Eur, perduodama pinigines lėšas ieškovės buhalteriui – trečiajam asmeniui S. P.. Kaip surašyti ieškovės kasos pajamų orderiai ir koks jų turinys ieškovės vadovas vėliausiai galėjo sužinoti prieš pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą. Jeigu pinigų priėmimą pagrindžiantys dokumentai buvo surašyti atsakovei nesumokėjus, ar jie turėjo turinio trūkumų, ieškovės vadovas galėjo nepasirašyti sutarties, ar jos 3.3.1 punkte ir 3.3.2 punkte nepatvirtinti, kad pirkėjas sumokėjo pavedimu į ieškovės sąskaitą 10 000 Eur, o 30 000 Eur prieš pasirašant šią sutartį, ir galėjo nepareikšti, kad pardavėjas gavo visą šią sumą grynais pinigai. Šio sprendimo 35 punkte nurodyti įrodymai ir jų visuma sudaro pakankamą pagrindą tikėti atsakove, kad iki sudarant pirkimo–pardavimo sutartį atsakovė atsiskaitė su ieškove be jokios apgaulės. Kasos išlaidų ir kasos pajamų orderių buvimas notaro biure ir jų pridėjimas prie pirkimo–pardavimo sutarties dokumentų paneigia trečiojo asmens paaiškinimus, kad kasos pajamų orderiai galėjo būti išrašyti net po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo.

37.       Dėl atsakovės panaudotos prieš ieškovę apgaulės ji nurodė, kad  2020-03-04 (5 000,00 Eur), 2020-03-06 (5 000,00 Eur), 2020-03-09 (5 000,00 Eur), 2020-03-10 (5 000,00 Eur), 2020-03-12 (5 000,00 Eur) ir 2020-03-17 (5 000,00 Eur) atsakovė išrašė ieškovei paprastuosius vekselius 30 000 Eur sumai (ieškinio priedas Nr. 6), todėl ieškovės vadovas pirkimo–pardavimo sutartyje patvirtino, kad pinigus 30 000 Eur grynais pinigais gavo, tačiau po to paaiškėjo, kad vekseliai negaliojantys. Atsakovė triplike nurodė, kad vekseliai buvo išrašyti ant ieškovės atsakovei pateiktų blankų, nes ieškovė jų reikalavo, pareiškusi, kad nepasitiki, jog atsakovė pirks Objektą/1. Ieškovė byloje neneigė aplinkybės, kad atsakovė vekselius išrašė ant jos pateiktų blankų. Teismas pažymi, kad vekseliuose net nėra nurodyta, kieno naudai išrašomas vekselis, t. y. kas yra pinigų gavėjas, todėl jau jų išrašymo metu ieškovė turėjo pastebėti tokį vekselio formos trūkumą (Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 4 straipsnio 1 d.), nenaudojant jokios papildomos apgaulės. Be to, atsakovė nurodė, kad šalys nutarė nevykti pas notarą šių vekselių tvirtinti, todėl galimai ir nebuvo būtinybės pašalinti šių vekselių trūkumo ( Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis).

38.       Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad nepasitvirtino ieškovės nurodyta aplinkybė dėl atsakovės apgaulės, tiek susijusi su vekselių išrašymu, tiek ir su tuo, kad atsakovė su ieškove neatsiskaitė pagal 2020-04-06 pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 3-1326.

39.       Ieškovė taip pat nurodo, kad apgaulė susijusi ir su tuo, kad atsakovė atsisakė pirkti Objektą/1, o  2020-04-06 pirkimo–pardavimo sutartimi nupirko Objektą/4, nors pagal preliminariąją sutartį, pagal kurią nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis, jis turėjo būti parduodamas kartu su Objektu/1. Į 2020-04-06 pirkimo–pardavimo sutartį įtraukus Objektą/4, ieškovė neteko didelės dalies – 1,5570 ha. žemės nuomos teisės ir liko su Objektu/1, kurio eksploatacijai reikalingas tik 0,3650 ha dalis iš 4 ,4171 ha žemės sklypo, todėl jaučiasi apgauta atsakovės dėl esminės nelygybės. 

40.       Pažymėtina, kad pagal kitą, nei buvo sudaryta 2020-04-06 pirkimo–pardavimo sutartis, 2020 m. vasario 17 d. preliminariąją sutartį šalys susitarė, kad ieškovė parduos Objektą/1 ir Objektą /4, kurių pardavimo kaina 100 000 Eur  (3 punktas). Todėl sprendžiant dėl apgaulės, susijusios su esmine nelygybe, byloje buvo svarbu nustatyti, ar Objekto/4 įtraukimas į ginčo pirkimo–pardavimo sutartį taip suklaidino ieškovę ir sukėlė jai tokias pasekmes, kad ji prarado galimybę pasiekti norimą tikslą – parduoti Objektą/1 už 2020 m. vasario 17 d. preliminariojoje sutartyje nurodytą 100 000 Eur kainą  (3 punktas). Teismas tokios aplinkybės pagal byloje esančius duomenis negali nustatyti.

41.       Kasacinis teismas išaiškino, kad vertinant, ar egzistuoja esminė nelygybė, turi būti nustatytos jos taikymo sąlygos. Sutarčių teisės doktrinoje pripažįstama, kad egzistuoja objektyvieji ir subjektyvieji esminės šalių nelygybės nustatymo kriterijai (žr. T. C., R. L.. The Doctrine of Laesio Enormis in Lithuanian Contract Law. Jurisprudencija 21, 4 (2014), p. 1165–1169; S. D.. Bendrosios sutarčių teisės vienodinimo įtaka Lietuvos sutarčių teisei. Daktaro disertacija, Vilniaus universitetas, 2008, p. 229–238). Objektyvusis kriterijus apibrėžiamas kaip sutarties ar jos sąlygos sukeliama šokiruojanti disproporcija tarp šalių gaunamos naudos iš sutarties. Subjektyvusis kriterijus reikalauja, kad, be šokiruojančios disproporcijos tarp šalių gaunamos naudos (objektyvusis elementas), būtų nustatytos nesąžiningumą lemiančios aplinkybės (subjektyvieji elementai), t. y. tai, kad stipresnioji šalis nesąžiningai pasinaudojo silpnesniąja šalimi dėl jos ekonominio silpnumo ar sunkumų, neapdairumo, nepatyrimo, neturėjimo derybinės patirties. UNIDROIT principuose įtvirtinta, kad tam tikrais atvejais konstatuoti esminę nelygybę pakanka tik objektyvaus elemento, t. y. sutarties prigimtis ir tikslas gali lemti, kad užtenka nustatyti vien šokiruojančią disproporciją tarp šalių gaunamos naudos iš sutarties. Toks esminės nelygybės aiškinimas atitinka CK 6.228 straipsnyje įtvirtintą reguliavimą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pažymėjo, kad nors tam tikrais atvejais galima nustatyti esminę nelygybę vien dėl šalių turimų tarpusavio įsipareigojimų ir gaunamos naudos disproporcijos, kai skirtumas yra ypatingai šokiruojantis, vis dėlto paprastai turėtų būti vertinamos ir subjektyviosios stipresniosios šalies nesąžiningumą lemiančios aplinkybės. Kita vertus, sutartinių prievolių disproporcija pati savaime ne visada lemia šalių nesąžiningumą ir esminę nelygybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-916/2019).

42.       Atsakovė pateikė į bylą 2020-09-02 UAB „OBERT-HAUS“ atliktą administracinio pastato (Objekto/1), kurio vertinimą juridiniu požiūriu sudaro du skirtingi turtiniai vienetai (administracinės paskirties pastatas bei kitos paskirties dalis žemės sklypo valdomas nuomos teisėmis), esantys (duomenys neskelbtini)), vertinimo ataskaitą, turto įkeitimo tikslu ir skirta tik SWEDBANK, AB. Ataskaitoje nurodyta, kad šioje turto vertinimo ataskaitoje nustatyta turto vertė galioja tik su esmine sąlyga, kad vertinamo pastato įgijėjas (pirkėjas) įgytų ir teisę sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 0,3650 ha daliai nuo 4,4171 ha identiškomis sąlygomis kaip vertinimo dienai galiojančioje valstybinės žemės nuomos sutartyje bei su šia nuomos sutartimi susijusiuose papildomuose susitarimuose, ir ne mažesniam žemės sklypo plotui, nei šiuo metu yra nuomojama, t. y. ne mažesniam plotui.  Ataskaitoje konstatuota, kad vertinamojo turto rinkos vertė 2020-08-26 yra 100 000 Eur.

43.       Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015). 

44.       Ieškovė į bylą nepateikė kitokią pastato – administracinio pastato (Objekto/1) rinkos vertę pagrindžiančių duomenų. Todėl paminėta ataskaita negali patvirtinti aplinkybės, kad ieškovei likusi tik 0,3650 ha žemės nuomos teisė ir Objektas/1 sukūrė šokiruojančią disproporciją tarp šalių gaunamos naudos (objektyvusis elementas) ir, kad ieškovė tik atsakovės panaudotos apgaulės įtakoje sutiko parduoti ir pardavė Objektą/4. Akivaizdu, kad dėl Objekto/4 pardavimo 2020-04-06 pirkimo–pardavimo sutartimi šalys priėmė bendrą sprendimą, nes kitaip nebūtų buvusi sudaryta sutartis dėl pastarojo objekto pardavimo ir abiem šalim tikrai buvo gerai žinoma ir suprantama, kad parduoti nekilnojamąjį daiktą, neperduodant žemės nuomos teisės, negalima (CK 6.394 straipsnio 1 dalis).

45.       Teismui taip pat nenustačius, kad atsakovė pilnai neatsiskaitė už 2020-04-06 pirkimo–pardavimo sutartimi parduotus daiktus, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad ieškovės UAB „KOMRITA“ ir atsakovės UAB „Domstatus“ 2020 m. balandžio 6 d. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 3-1326, kuria ieškovė pardavė, o atsakovė nupirko ieškovei nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus: pastatą – sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Objektas/2), pastatą – kontrolės postą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Objektas/3), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (kiemo aikštelę, tvorą) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Objektas/4) ir valstybinio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos teisę į 1,5570 ha dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas 4,4171 ha (sutartyje – Daiktas Nr. 4) buvo sudaryta apgaulės įtakoje ir turi būti pripažinta negaliojančia pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį, kaip sandoris, sudarytas dėl apgaulės bei taikoma restitucija ir priteisiamos šio notarinio sandorio sudarymo išlaidos ieškovės naudai. Todėl ieškovės ieškinys atmetamas.

Dėl sumokėto avanso grąžinimo ir netesybų priteisimo

46.       CK 6.165 straipsnyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę sutartį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikoma, kad nustačius, jog išreikšta šalių valia rodo jų susitarimą ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį, pripažintinas ikisutartinių santykių etapas ir preliminariosios sutarties sudarymo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).

47.       Pagal kitą 2020 m. vasario 17 d. sudarytą preliminariąją sutartį, ieškovė įsipareigojo parduoti, o atsakovė nupirkti pastatą – administracinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Objektas/1) ir kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (kiemo aikštelę, tvorą) (unikalus Nr. 4997-8000-2125) (toliau – Objektas/4), esančius (duomenys neskelbtini) (ieškinio priedas Nr. 3) kartu su žemės nuomos teise. Pagal šia preliminariąja sutartimi šalys susitarė, kad pardavimo kaina 100 000 Eur  (3 punktas), pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis, kiek tai priklauso nuo šalių valios, bus pasirašoma iki 2020 m. rugsėjo 1 d. (4 punktas), pirkėjas įsipareigojo sumokėti pardavėjai 20 000,00 Eur avansą iki 2020-02-21. Šios sutarties 12 punkte nurodyta, kad tik raštišku susitarimu sutarties 4 punkte nurodytas terminas gali būti pratęstas. Tokia pat nuostata įtvirtinta sutarties 19 punkte, kur nurodyta, kad visi šios sutarties pakeitimai turės privalomąją galią, jeigu jie bus padaryti raštu ir bus pasirašyti abiejų šalių.

48.       Byloje nustatyta, kad iki preliminarioje sutartyje nurodytos datos – iki 2020 m. rugsėjo 1 d. (4 punktas), Objekto/1 pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Tačiau atsakovė įsitikinusi, kad ieškovė sutiko pratęsti sutarties terminą. Ji nurodė, kad šalys žodžiu sutarė, jog NŽT įregistravus valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį atsakovės vardu, šalys toliau vykdys savo sutartinius įsipareigojimus ir sudarys Objekto/1 notarinę pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovės vertinimu, faktą, jog pagrindinės sutarties terminas šalių sutarimu buvo pratęstas, patvirtina šalių konkliudentiniai veiksmai, nes abi šalys bendravo ir 2021-01-12 11:20 val. atvyko į Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-ąjį notaro biurą sudaryti Objekto/1 notarinę pirkimo–pardavimo sutartį. Taip pat nurodo, kad ieškovė yra kalta dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. 

49.       Atsakovė kategoriškai nesutinka, kad buvo pratęsusi preliminariosios sutarties terminą, kurį atsakovė tapatina su atvykimo į notaro biurą data ir laiku, kurį rezervavo atsakovė. Paaiškino, kad tikrai neatsisakė su atsakove sudaryti sutarties, nes turėjo tikslą parduoti visus keturis objektus ir nuomos teisę, tačiau jautėsi atsakovės apgauta, kad ji, ieškovės įsitikinimu, nebuvo atsiskaičiusi pilnai pagal pirkimo–pardavimo sutartį iki antrosios sutarties sudarymo, be to, 2020-09-01 atsakovė neturėjo piniginių lėšų įsigyti Objektą/1, nes nebuvo gavusi finansavimo iš banko. Teismas jau minėjo, kad atsakovė pateikė į bylą 2020-09-02 UAB „OBERT-HAUS“ atliktą administracinio pastato (Objekto/1) vertinimo ataskaitą, turto įkeitimo tikslu ir skirtą tik SWEDBANK, AB. Pastebėtina, kad atsakovė neteisingai nurodo, jog turto vertinimą turėjo jau 2020-08-26, nes ši data ataskaitoje minima kaip turto apžiūros data. Taigi, šis vertinimas gautas jau po preliminariojoje sutartyje nurodyto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo termino (2020-09-01), kas neabejotinai patvirtina, jog atsakovė neturėjo banko sprendimo suteikti jai finansavimą Objekto/1 pirkimui, o pati paaiškino, kad tik 2020-11-30 AB Swedbank priėmė sprendimą suteikti atsakovei 70 000,00 Eur kreditą Objekto/1 įsigijimui. Taigi, ieškovė įrodė, kad atsakovė iki preliminariojoje sutartyje numatyto termino (2020-09-01) pagrindinei sutarčiai sudaryti,  neturėjo lėšų sumokėti už Objektą/1. Todėl esant tokioms aplinkybėms netikėti ieškove, kad ji nepratęsė termino pagrindinei sutarčiai sudaryti, nes buvo įsitikinusi, kad atsakovė savo įsipareigojimų neįvykdys, teismas neturi pagrindo. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Objektas/4 buvo jau parduotas pirkimo–pardavimo sutartimi, nors ir buvo susitarta jį parduoti kartu su Objektu/1 ir dėl to ieškovė įžvelgė atsakovės apgaulę.

50.       Byloje yra ieškovės pateiktas įrodymas – 2020-10-07 SMS žinutė atsakovei, kurioje nurodyta:  „Ignai neatsakai i telefonus, tai rodo kad nenori bendrauti. Pagal musu sudaryta pirkimo pardavimo sutarti turejai pilnai atsiskaityti iki rugsejo 1d. Dabar si termina geranoriskai pratesiu iki spalio 15 dienos. Su pagarba, Romutis.“ (ieškinio priedas Nr. 8). Teismas, vertindamas šią žinutę gali nustatyti, kad tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl atsakovės atsiskaitymo už pirkimo–pardavimo sutartimi parduotus daiktus ir šia žinute ieškovė nustatė naują terminą atsiskaityti iki 2020-10-15. Ieškovė nurodė, kad paliko notaro biurą todėl, kad atsakovė nesutiko atsiskaityti pagal pirkimo–pardavimo sutartį ir sumokėti Objekto/1 kainą, kas taip pat rodo, jog šalys nebendradarbiavo, kad rasti abiem pusėms priimtina sprendimą. Todėl vien tai, kad ieškovė atvyko pas notarą atsakovės užsakytu laiku, laikyti, kad ji sutiko pratęsti 2020 m. vasario 17 d. preliminariąją sutartį, pagal kurią vienas Objektas/4 jau buvo parduotas, nėra pagrindo. Nėra pagrindo taip pat nesutikti su atsakove, kad atvykusi ieškovė galėjo kelti klausimą dėl atsakovės atsiskaitymo pagal pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau teismas negali atmesti ir ieškovės argumentų, kad atsakovė atsisakė pirkti Objektą/1 dėl to, kad buvo pablogėjusi šio objekto būklė, sugadinta šildymo sistema. Todėl esant tokiems šalių tarpusavio santykiams ir nesant rašytinio šalių susitarimo, teismas neturi pagrindo nustatyti, kad šalys bendru sutarimu pratęsė 2020 m. vasario 17 d. preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą iki 2021-01-12, todėl konstatuoja, kad abiejų šalių prievolės dėl Objekto/1 pasibaigė, suėjus terminui, nurodytam preliminariojoje sutartyje sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį.

51.       Atsakovė baigiamojoje kalboje nurodė, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, jog savo elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) šalys gali pakeisti raštu sudarytos sutarties turinį, jeigu tai atitinka jų ketinimus. CK 6.183 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu. Ši įstatymo norma aiškintina, kad, sutartyje nesant atitinkamos išlygos, sutartis gali būti pakeista ar papildyta arba nutraukta ne tik rašytiniu, bet ir kitokiu būdu. CK 6.183 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis šio straipsnio 1 dalyje nustatyta sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu. Taigi pagal šią įstatymo normą šalys gali nepaisyti rašytinės sutarties pakeitimo išlygos tuo atveju, kai viena šalis veikė atsižvelgdama į kitos šalies elgesį ir iš to elgesio galima pagrįstai spręsti, jog šalys atsisakė išlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552-2012). Atsakovė nurodė, kad 2020-11-30 AB Swedbank priėmė sprendimą, kad suteikia atsakovei 70 000,00 Eur kreditą Objekto/1 įsigijimui. Ieškovė 2020-12-03 ir 2021-01-07 UAB „KOMRITA“ pateikė prašymus NŽT prie ŽŪM Kaišiadorių skyriui išduoti sutikimą perleisti nuomos teisę į valstybinės žemės sklypą (jo dalį), reikalingą perleidžiamam statiniui ar įrenginiui (jų dalims) eksploatuoti. Tačiau šie visi atsakovės nurodyti veiksmai buvo atlikti jau pasibaigus šalių prievolėms pagal preliminariąją sutartį dėl Objekto/1 pagrindinės sutarties sudarymo, todėl jie niekaip negali pratęsti jau 2020-09-01 pasibaigusio termino. Todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad ieškovė elgėsi taip, jog atsakovė galėjo manyti, kad ji sutiko pratęsti terminą ir prisiėmė neįvykdymo atveju preliminariojoje sutartyje numatytų sankcijų riziką bei prarado teisę remtis preliminariosios sutarties išlygomis dėl sutarties termino ir sąlygų pakeitimo tik rašytine forma ir tik abiejų šalių parašais patvirtintu susitarimu.

52.       2020 m. vasario 17 d. preliminariojoje sutartyje už pagrindinės sutarties nepasirašymą šalys numatė sankcijas: jeigu sutartis nepasirašoma dėl pardavėjo kaltės, pardavėjas nedelsiant grąžina 20 000 Eur avansą pirkėjui ir sumoka pirkėjui 40 000 Eur baudą (13.1 punktas). Jeigu sutartis nepasirašoma dėl pirkėjo kaltės, pardavėjui lieka pirkėjo sumokėtas 20 000 Eur avansas (13.2 punktas). Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, jog ieškovė iki 2020-09-01 neturėjo gavusi NŽT prie ŽŪM Kaišiadorių skyriaus sutikimo perleisti nuomos teisę į valstybinės žemės sklypą (jo dalį), nes NŽT prie ŽŪM Kaišiadorių skyrius, atsakydamas į 2021-06-08 prašymą dėl duomenų pateikimo, nurodė, jog UAB „KOMRITA“ pateikė du prašymus 2020-12-03 ir 2021-01-07 išduoti sutikimą perleisti nuomos teisę į valstybinės žemės sklypą (jo dalį), reikalingą perleidžiamam statiniui ar įrenginiui (jų dalims) eksploatuoti. Atsakovė neįrodė, kad 2020-09-01 buvo gavusi banko finansavimą, todėl teismas sprendžia, kad abi preliminariosios sutarties šalys nebuvo tinkamai pasirengusios iki 2020-09-01 sudaryti pagrindinę Objekto/1 pirkimo–pardavimo sutartį. Todėl neįvykdžius preliminariosios sutarties per joje numatytą terminą, abiejų šalių prievolė sudaryti sutartį pasibaigė (CK 6.165 straipsnio 5 dalis). Ieškovė nereikalauja atsakovei taikyti sankcijas už pagrindinės sutarties dėl Objekto/1 pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymą. Atsakovė reikalauja taikyti ieškovei sankcijas, remdamasi tuo, kad preliminariąja sutartimi nustatytas terminas vėliausiai iki 2020-09-01 sudaryti Objekto/1 pagrindinę sutartį buvo pratęstas iki 2021-01-12. Tačiau teismas tokių aplinkybių nenustatė, todėl net nėra svarbu dėl kokios šalies veiksmų nebuvo sudaryta sutartis 2021-01-12 dėl Objekto/1 pirkimo–pardavimo, nes dėl šio turto pardavimo iki šito termino šalys nebuvo sudariusios jokios sutarties. Todėl atsakovės priešieškinio dalis dėl reikalavimo priteisti iš ieškovės 40 000 Eur baudą atmetama. 

53.       Kasacinis teismas išaiškino, kad avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22-219/2015).  

54.       Byloje nėra ginčo, kad atsakovė pagal 2020 m. vasario 17 d. sudarytą preliminariąją sutartį už Objekto/1 – pastato – administracinio pastato pardavimą 2020 m. vasario 18 d. sumokėjo 20 000 Eur avansinį mokėjimą (ieškinio 4 priedas) ir 2021-01-12 už Objektą/1 pervedė ieškovei 10 000,00 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama, kad atliekamas avansinis mokėjimas už  administracinį pastatą (ieškinio priedas Nr. 9). Pagrindinė sutartis nesudaryta, todėl laikytina, kad pinigai ieškovei perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, taigi, atsakovė turi teisę jų reikalauti pagal CK 6.237 straipsnį. Tokios pozicijos laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-809/2003; 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2006).Todėl atsakovės priešieškinis tenkinamas iš dalies, iš ieškovės priteisiant 30 000 Eur be pagrindo atsakovės jai perduotų piniginių lėšų.

Dėl procesinių palūkanų

55.       CK 6.37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios vadinamosios procesinės palūkanos skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, kartu – operatyviam teismo sprendimo įvykdymui skatinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018). Todėl atsakovės reikalavimas dėl 6 procentų procesinių palūkanų priteisimo tenkinamas visiškai. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys priimtas 2021 m. kovo 23 d. teisėjos rezoliucija, todėl procesinės palūkanos skaičiuotinos nuo šios datos (CPK 137 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014 ir jose nurodyta praktika). 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

56.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį (priešieškinį) tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).  

57.       Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės už Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20) (toliau – Rekomendacijos), nurodytus rekomendacinius dydžius (Rekomendacijų 2 punktas). Teismas, įvertinęs šalių pateiktą bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimą ir jas pagrindžiančius duomenis konstatuoja, kad šalių turėtos išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.2, 8.16, 8.19 punktuose nustatytų maksimalių dydžių, todėl jos skirstytinos pagal teismo patenkintų ir atmestų ieškinio (priešieškinio) reikalavimų dalį.  

58.       Ieškovės atstovas 2020-02-03 apibendrintu prašymu (DOK-3234) prašė priteisti iš atsakovės 6110,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, pateikė jų apskaičiavimą ir pagrindimą patvirtinančius dokumentus. Ieškovė už ieškinį ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones sumokėjo 863 Eur žyminio mokesčio. Šios žyminio mokesčio išlaidos ieškovei nepriteisiamos, nes jos ieškinys atmetamas visiškai. Atsakovės priešieškinį atmetus 57 proc., ieškovė turi teisę į 1619,28 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (6 110,50 :2 = 3055,25, 3055,25 x 57 : 100 = 1741,49 Eur).  

59.       Atsakovės atstovė prašo priteisti iš ieškovės 7 344,70 Eur išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti (2021-10-20 DOK-24403 – 4 041,40 Eur; 2021.12.09 DOK-28859 – 2 637,80 Eur; 2022.02.02 DOK-3046 – 665,50 Eur). Atsakovė už priešieškinį sumokėjo 1275 Eur žyminį mokestį. Ieškovės ieškinys buvo atmestas, o atsakovės priešieškinis tenkinamas 43 proc., todėl atsakovė turi teisę į 5 251,46 Eur išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti (7344,70 : 2 = 3672,35; 3672,35 x 43 : 100 = 1 579,11;  3672,35 + 1579,11 = 5 251,46) ir į 548,25 Eur (1275 x 43 : 100) žyminio mokesčio atlyginimą, o iš viso jos naudai priteisiama 5799,71 Eur bylinėjimosi išlaidų.  

60.       Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo įskaitymą, atsakovei iš ieškovės priteisiamas 4058,22 Eur (5799,71 – 1741,49) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 98 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).

61.       Valstybė už procesinių dokumentų įteikimą turėjo 8,61 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šios išlaidos turėtų būti paskirstytos tarp ieškovės ir atsakovės proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų dalį. Tačiau kiekvienai šaliai tenkanti šių išlaidų dalis sudaro mažesnę nei 5 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), iš šalių šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos valstybei (CPK 96 straipsnis).

              Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270 ir 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

              Ieškinį atmesti.

             Priešieškinį tenkinti iš dalies.

             Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KOMRITA“, juridinio asmens kodas  158983766, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Domstatus“, juridinio asmens kodas 304030321, naudai 30 000,00 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų) sumokėto avanso, šešių (6) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (30 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021-03-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4058,22 Eur (keturis tūkstančius penkiasdešimt aštuonis eurus 22 ct) bylinėjimosi išlaidas.  

             Kitą priešieškinio dalį atmesti.

              Šis Kauno apygardos teismo sprendimas per 30 d. nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

          Teisėja                                                                                        Dalė Burdulienė