Administracinė byla Nr. A-467-602/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00938-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija 15.8; 16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės miškų tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Valstybinei miškų tarnybai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 1–11), prašydamas: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK, Komisija) 2016 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. 3R-6 (AG-33/05-2016); 2) panaikinti Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir Miškų tarnyba, atsakovas) 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. S-1512-25; 3) įpareigoti Miškų tarnybą išbraukti pareiškėjo sklypą – miško aikštę (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) iš Vilniaus miškų urėdijos, (duomenys neskelbtini) girininkijos, 597 miško kvartalo 6 taksacinio sklypo ir palikti seną – žemės ūkio – jo žemės statusą.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2008 m. spalio 23 d. jis nusipirko sklypą, kuris iki šiol yra žemės ūkio paskirties. Pareiškėjo prašymu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius 2014 m. gegužės 14 d. išdavė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. 48RE-(14.48.42)-157. Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2014 m. gegužės 30 d. išdavė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. FP-247-14. Pareiškėjas teigė, kad pagal Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio bendrąjį planą (patikslintą specialiuoju planu) pareiškėjo sklypas yra ,,U1“ funkcinio prioriteto zonoje, kurioje yra numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės sklypo naudojimo paskirtį į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas.
3. Pareiškėjas nurodė, kad jo sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pirmą kartą buvo inventorizuotas 2010–2011 m., todėl atsakovas privalėjo pranešti pareiškėjui apie žemės statuso pakeitimą, tačiau to nepadarė. Pareiškėjo teigimu, jis vėliau išsiaiškino, kad jo sklypas į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą (toliau – ir Miškų kadastras) buvo įregistruotas 2013 metais.
4. Pareiškėjas teigė, kad 2015 m. gruodžio 29 d. atlikus duomenų patikrinimą, ginčijamu Miškų tarnybos 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. S-l 512-25 buvo patikslintas pareiškėjo sklypo statusas – miško aikštė, tačiau pagal Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registro centro 2016 m. sausio 22 d. pažymėjimą žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra žemės ūkio paskirties, o ne miškas ar miško paskirties žemė, šie duomenys yra oficialūs ir teisingi, todėl žemės sklypo savininkas ją gali naudoti pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį (žemės ūkio).
5. Pareiškėjas nurodė, kad nei Vilniaus apskrities viršininko administracijoje, atkuriant nuosavybės teises į žemę 2004 m., nei Nekilnojamojo turto registre, nei Vilniaus rajono savivaldybėje, nei Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) nebuvo duomenų apie mišką. Pareiškėjas teigė kasmet mokantis žemės mokestį, o miško žemė yra neapmokestinama žemės mokesčiu; jis yra ūkininkas, ūkis įregistruotas Ūkininkų ūkių registre, pareiškėjas gali auginti daržoves atvirame grunte. Pareiškėjo manymu, tuo atveju, jeigu ginčo žemė būtų miško paskirties, jam nebūtų leista auginti daržovių.
6. Pareiškėjo teigimu, VĮ Valstybinio miškotvarkos institutas (toliau – ir Institutas) 2015 m. spalio 27 d. raštu Nr. S- 784 pažymėjo, kad buvo pažeisti miško žemės išskyrimo normatyvai dėl klaidingo miško žemės ribų identifikavimo arba klaidingo miško žemės išskyrimo ankstesniuose duomenyse. Miškų tarnyba naudojasi šiais duomenimis ir juos traktuoja kaip įrodymus, nors pats Institutas pripažino juos klaidingais. Pareiškėjas teigė, kad Instituto atstovė Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos posėdyje informavo, jog, Instituto nuomone, pareiškėjo sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) reikia išbraukti iš miškų valstybės kadastro, nes iš nuotraukų neįmanoma nustatyti medžių storio, ar čia krūmai, ir siūlė VAGK palaikyti pareiškėjo pusę. Pareiškėjas sutiko, kad ortofoto nuotraukose matyti augalai, tačiau nesutiko, kad tai yra 30–34 metų drebulynas, taip pat nurodė, kad jo sklype buvo karjeras ir šiukšlių duobės, dėl to nebuvo galimybių vystytis medynui.
7. Pareiškėjas nurodė, kad jis savo žemės sklype pašalino menkaverčius krūmus ir savaime išaugusius medžius, bet ne mišką, jam už tai nebuvo skirta bauda. Teigė, kad Miškų kadastro duomenų patikrinimo vietoje, atlikto 2015 m. gruodžio 29 d., akto Nr. 970 (toliau – ir patikrinimo akta Nr. 970) priede Nr. 2 (ištraukoje M 1:1000) vieta, pažymėta 6–4, nė kiek nesiskiria nuo vietos, pažymėtos 6–1, tačiau pripažinta neatitinkančia miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų; vietoje, pažymėtoje 6–3, nustatytas medynas visame 0,109 ha plote, bet, kaip matyti iš nuotraukos, augalai užima tik apie pusę nurodyto ploto.
8. Atsakovas Valstybinė miškų tarnyba atsiliepime į skundą (I t., b. l. 78–81) prašė pareiškėjo skundą atmesti.
9. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjui priklausantis žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., patenka į Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 597 miško kvartalo 6 taksacinį sklypą. Nagrinėjama ginčo teritorija pirmą kartą miško žeme buvo inventorizuota 2010 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu, kurios vykdytojas buvo VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas. Inventorizacijos duomenys Miškų kadastre buvo įregistruoti 2013 m. lapkričio 1 d. vadovaujantis Instituto 2013 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. 596A „Dėl duomenų perdavimo“ ir 2013 m. rugsėjo 11 d. Miškų inventorizacijos duomenų perdavimo ir priėmimo aktu. Į ginčo sklypą patenkantis miškas 2011 m. buvo suprojektuotas VĮ Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos Miško kvartalų žemėlapyje Nr. 6, kuriame vyraujantys medžiai – 30 m. amžiaus drebulės.
10. Atsakovas nurodė, kad 2015 m. spalio 28 d. gavo Instituto 2015 m. spalio 27 d. raštą Nr. S-784 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų tikslinimo Vilniaus miškų urėdijoje“, kuriuo buvo siūloma išbraukti Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 597 kvartalo 6 taksacinį sklypą iš Miškų kadastro kaip žemę, neatitinkančią Lietuvos Respublikos miškų įstatyme (toliau – ir Miškų įstatymas) miško žemei keliamų reikalavimų. Miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Vilniaus teritorinio poskyrio vyriausiasis specialistas 2015 m. lapkričio 9 d. atliko patikrinimą vietoje ir nustatė, kad į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) patenkanti ginčo sklypo dalis yra iškirsta vadovaujantis Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus 2015 m. kovo 4 d. raštu Nr. A33(15)-58(2.17) „Dėl leidimo kirsti želdinius, augančius ne miško žemėje“. Atsakovas teigė, kad leidimas išduotas neatsižvelgus į galiojančius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis. Kadangi patikrinimo vietoje metu buvo nustatyta, kad ginčo sklypas atitinka miško žemei keliamus reikalavimus, Miškų tarnyba 2015 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. R6- 4776 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų“ informavo Institutą, kad Miškų kadastro duomenys nagrinėjamoje teritorijoje nebus keičiami.
11. Atsakovo teigimu, VAGK pagrįstai nurodė, jog pareiškėjas apie tai, kad jo sklypas įrašytas Miškų kadastre, žinojo jau 2015 m. gegužės 7 d., kai kreipėsi į Institutą, prašydamas patikslinti jo sklypo taksacijos duomenis. Vadovaujantis Miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 281-15-V buvo atliktas duomenų patikrinimas vietoje, siekiant įvertinti, ar Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 597 kvartalo 6 taksacinis sklypas atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, o jo ribos ir plotas – faktinę padėtį. Patikrinimo vietoje metu nustatyta, kad Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 597 kvartalo 6 taksacinis sklypas atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus: 6 taksacinio sklypo dalyse, patikrinimo akto Nr. 970 priede Nr. 2 pažymėtose 6–1 ir 6–3, auga medynai, o sklypo dalyje, patenkančioje į žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (patikrinimo akto Nr. 970 priede Nr. 2 pažymėtas 6–2), medynas yra nukirstas, atlikti žemės stumdymo darbai (sunaikinta miško paklotė), iškastas šulinys, sandėliuojamos statybinės medžiagos. Apie atlikto patikrinimo vietoje rezultatus pareiškėjas buvo informuotas Miškų tarnybos 2015 m. gruodžio 30 d. raštu Nr. R2-1790 „Dėl J. K. prašymo-pranešimo dėl pakartotinės komisijos sudarymo“. Atsižvelgdamas į patikrinimo metu nustatytus faktus, atsakovas nurodė, kad išbraukti Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 597 kvartalo 6 taksacinio sklypo dalį, patenkančią į žemės sklypą kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš miško žemės ploto nėra teisinio pagrindo.
12. Atsakovas nurodė, kad vadovaujantis Miškų kadastro duomenimis ir 2015 m. gruodžio 16 d. pažyma Nr. 62494, ginčo sklype prieš atliekant kirtimus pagal Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus 2015 m. kovo 4 d. raštą Nr. A33(15)-58 (2.17) „Dėl leidimo kirsti želdinius, augančius ne miško žemėje“, vyraujantys medžiai buvo 34 m. amžiaus drebulės. Miškų tarnyba 2014 m. lapkričio 3 d. raštu Nr. R2-3216 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų naudojimo“ informavo NŽT, savivaldybių administracijas ir VĮ miškų urėdijas, prašydama konsultuojant žemės sklypų savininkus, nagrinėjant klausimus dėl leidimo kirsti medžius žemės sklypuose atsižvelgti į Miškų kadastro duomenis (miško žemės ribas), rekomenduoti jais naudotis žemės sklypų savininkams naudojantis internetine prieiga http://www.amvmt.lt, esant poreikiui, asmenis nukreipti į Valstybinę miškų tarnybą (jos teritorinius poskyrius) arba asmeniškai suteikti kvalifikuotą informaciją vietoje. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrius, atsakovo manymu, neturėjo teisės išduoti leidimo kirsti želdinius ginčo sklype, nes vadovaujantis Miškų kadastro duomenimis ir 2010 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu nustatytais duomenimis, ginčo sklype želdinių nebuvo, o augo miškas.
13. Taip pat atsakovas nurodė, kad pareiškėjas pats kreipėsi į NŽT su prašymu nebausti jo pagal Lietuvos Respublikos administracinių pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 100 straipsnyje numatytą pažeidimą dėl pavėluoto žemės sklypo sutvarkymo, taigi akivaizdu, jog ginčo sklypas ilgą laiką buvo apleistas ir netinkamas naudoti pagal paskirtį, 2010 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu inventorizuotas miško žeme.
14. Atsakovo teigimu, teisės aktuose nėra nustatyta privalomo miško naudmenų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tam, kad būtų galima identifikuoti, ar į konkretų žemės sklypą patenka miškas. Miškų kadastro duomenys yra nepriklausomi nuo Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų, kuriame miškai, skirtingai nuo Miškų kadastro, nėra grafiškai lokalizuoti. Atsižvelgiant į šių kadastrų ir registrų paskirtį, objektus, duomenų įregistravimo ir išregistravimo pagrindus, šių kadastrų duomenys gali nesutapti, tačiau tai savaime nereiškia, kad Miškų kadastro duomenys yra neteisingi. Teigė, kad tokios pačios nuomonės laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gruodžio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-2388/2013.

II.

15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 12 d. sprendimu (I t., b. l. 173–182) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino Valstybinės miškų tarnybos 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. S-1512-25 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo / keitimo“ ir VAGK 2016 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. 3R-6(AG-33/05-2016) dalį, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl Miškų tarnybos 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. S-1512-25 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo / keitimo“, likusios pareiškėjo skundo dalies netekino. Teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo 170,57 Eur bylinėjimosi išlaidų.
16. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis teismas nustatė, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 0,38 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio dalis patenka į Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 597 kvartalo 6 taksacinį sklypą, kuris pagal VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto 2013 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. 596A pateiktus 2010-2011 metų valstybinės miškotvarkos inventorizacijos duomenis 2013 m. lapkričio 7 d. registruotas Miškų kadastre. Pareiškėjo ūkis 2012 m. gegužės 29 d. įregistruotas Ūkininko ūkio registre, pareiškėjas nuo 2012 m. gegužės 29 d. vykdo individualią veiklą. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2014 m. gegužės 14 d. išdavė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. 48RE-(14.48.42)-15; Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2014 m. gegužės 30 d. išdavė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. FP-247-14. Pareiškėjui Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2015 m. kovo 4 d. raštu Nr. A33(15)-58(2.17) išduotas sutikimas valymo darbams sklype, iškertant menkaverčius krūmus ir savaime išaugusius medelius (iki 20 cm skersmens) žemės ūkio paskirties žemėje.
17. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. gegužės 7 d. raštu Instituto prašė patikslinti ginčo sklypo taksacijos duomenis, vietoje miško žemės nurodant žemės ūkio paskirtį, taip pat 2015 m. rugpjūčio 5 d. raštu prašė inventorizuoti miško ribų pasikeitimus ginčo sklype. Institutas 2015 m. spalio 27 d. raštu Nr. S-784 kreipėsi į atsakovą, nurodydamas, kad atliko miškų inventorizacijos duomenų patikslinimą pareiškėjo žemės sklype, ir siūlydamas išbraukti visą 597 miško kvartalo 6 taksacinį sklypą iš Lietuvos Respublikos valstybės miškų kadastro kaip žemę, neatitinkančią Miškų įstatyme miško žemei keliamų reikalavimų (pažeisti miško žemės išskyrimo normatyvai – kodas Nr. 59). Miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas 2015 m. lapkričio 9 d. surašė Tikslinamų kadastro duomenų patikrinimo aktą, kuriame siūlė neišbraukti ginčo sklypo iš miškų kadastro, taip pat atsisakė tikslinti kadastro duomenis, nes teritorija atitinka miškui keliamus reikalavimus. Atsakovas 2015 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. R6-4776 pranešė Institutui, kad ginčo sklypo duomenys nebus keičiami, nes sklypas atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Šį raštą pareiškėjas ginčijo VAGK, kurios 2015 m. gruodžio 28 d. sprendime Nr. 3R-532(AG-399/02-2015) konstatuota, kad duomenys apie ginčo sklypą yra prieštaringi ir nesutampa, t. y. 2011 m. Instituto duomenimis ginčo sklypas buvo miško žemė, kurioje vyravo 30 m. amžiaus drebulės, o 2015 m. Institutas laikėsi nuomonės, kad ginčo sklypas nėra miško žemė. Atsižvelgdama į tai, Komisija panaikino Atsakovo 2015 m. lapkričio 13 d. raštą Nr. R6-4776 ir įpareigojo atsakovą iš naujo įvertinti Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 597 miško kvartalo 6 taksacinį sklypą. Atsakovas, siekdamas įvertinti, ar ginčo sklypas atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, o jo ribos ir plotas – faktinę padėtį, atliko duomenų patikrinimą vietoje, kurio metu nustatė, kad Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 597 kvartalo 6 taksacinis sklypas atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus: 6 taksacinio sklypo dalyse patikrinimo akto Nr. 970 priede Nr. 2 pažymėtose 6–1 ir 6–3 auga medynai, o sklypo dalyje, patenkančioje į žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (patikrinimo akto Nr. 970 priede Nr. 2 pažymėtas 6–2), medynas yra nukirstas, atlikti žemės stumdymo darbai (sunaikinta miško paklotė), iškastas šulinys, sandėliuojamos statybinės medžiagos. Atsižvelgdama į patikrinimo vietoje rezultatus, Miškų tarnyba 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo/keitimo“ Nr. S-1512-25 nusprendė patikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos miško kvartalo 6 taksaciniame sklype.
18. Įvertinęs byloje esančius duomenis teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistas Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 260-15-V patvirtinto Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo (toliau – ir Duomenų teikimo aprašas) 14 punktas, nes ginčijamo Valstybinės miškų tarnybos 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. S-1512-25 nenagrinėjo Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus sudaryta komisija, kuri nepriėmė dėl ginčijamo sprendimo savo sprendimo, kuris pagal Duomenų teikimo aprašo 14 punktą gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Teismo nuomone, ginčijamu sprendimu atsakovas turėjo įvykdyti VAGK 2015 m. gruodžio 28 d. sprendime Nr. 3R-532(AG-399/02-2015) nurodytą įpareigojimą iš naujo įvertinti Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 597 miško kvartalo 6 taksacinį sklypą.
19. Teismas pažymėjo, kad ginčijamas Valstybinės miškų tarnybos sprendimas priimtas, be kita ko, vadovaujantis Duomenų teikimo aprašo 4.9 punktu, t. y. tikslinant kadastro duomenis nustačius kadastro duomenų klaidas. Patikrinimo akte Nr. 970 6–2 sklypo dalyje nustatytas pokyčio kodas 17 (miško žemės plotų transformacija į ne miško žemės plotus dėl neteisėtos ar galimai neteisėtos žmogaus veiklos), tačiau visiškai nebuvo vertinama sklypinės miškų inventorizacijos klaida, kurią nurodė VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas 2015 m. spalio 27 d. rašte Nr. S-784, siūlydamas išbraukti visą 597 miško kvartalo 6 taksacinį sklypą iš Miškų kadastro kaip žemę, neatitinkančią Miškų įstatyme miško žemei keliamų reikalavimų, nes pažeisti miško žemės išskyrimo normatyvai (kodas Nr. 59). Patikrinimo akte Nr. 970 vadovaujamasi Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 11-10-V patvirtintos Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos 26 priedo 2 punkto nuostata, pagal kurią konstatuota, kad miško žemės plotų transformacija į ne miško žemės plotus įvyko dėl neteisėtos, galima neteisėtos ar nežinomo teisėtumo žmogaus veiklos, tokius plotus inventorizuojant miško žeme (žemės naudmena – miško aikštė (miško žemė verčiama ne miško žeme)).
20. Teismas nustatė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. birželio 16 d. sprendimu Nr. 2.5-41-18106 nuosavybės teisė į ginčo žemės sklypą atkurta G. R., grąžinant natūra 0,38 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai. Žemės sklypo plane, parengtame 2004 m. sausio 15 d. nurodyta 0,10 ha ariamos žemės ūkio žemės ir 0,28 ha kitos žemės, kurią užima želdiniai. Tuo pačiu šiame plane nurodyta, kad nėra apribojimų taikyti žemės sklype specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas. Pareiškėjas 2008 m. spalio 23 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypą, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis nurodyta žemės ūkio ir kurio 0,28 ha buvo ariama žemė. Teismo vertinimu, visiškai neaišku, kodėl per 4 metus, t. y. nuo nuosavybės teisės į žemės sklypą atkūrimo iki jos pardavimo pareiškėjui, pasikeitė ariamos žemės plotas, ar šis žemės sklypas buvo įregistruotas Miškų registre kaip miško žemė, jeigu taip, kokiu būdu 2010–2011 m. atliekant inventorizaciją ginčo žemės sklypas buvo įtrauktas į Miškų kadastrą, nustatant, kad jame vyrauja 30 m. amžiaus drebulės.
21. Teismas nesutiko su atsakovo bei ginčijamame VAGK sprendime nurodyta pozicija, kad teisės aktuose nėra nustatyta privalomo miško naudmenų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, kad galima būtų identifikuoti, ar į konkretų žemės sklypą patenka miškas. Nuo 2015 m. spalio 1 d. įsigaliojusiose Miškų įstatymo 13 straipsnio 6 dalies nuostatose įtvirtinta Miškų kadastro tvarkytojo pareiga miškų valstybės kadastre registruotus duomenis apie miškus ir miško žemę šio kadastro tvarkytojo teikimu įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą, kas, teismo vertinimu, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog valstybės institucijos turi užtikrinti tinkamą sąveiką su Nekilnojamojo turto registru, kad Miškų valstybės kadastre registruoti duomenys apie miškus ir miško žemę laiku būtų perduoti Nekilnojamojo turto registrui. Kaip matyti iš ginčo sklypo nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, tai padaryta nebuvo, šio sklypo naudojimo paskirtis 2016 m. spalio 3 d. duomenimis Nekilnojamojo turto registre įregistruota kaip žemės ūkio. Į šią aplinkybę atsakovas ginčijamame sprendime neatsižvelgė.
22. Be to, teismas nustatė, jog atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, neatsižvelgė ir į tai, kad ginčo sklypas pagal Vilniaus rajono savivaldybės bendrąjį planą bei Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 13-571 patvirtintą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialųjį planą patenka į U1 (gyvenamųjų vietovių kraštovaizdžio tvarkymo) zoną. Atsakovas taip pat nevertino Instituto 2015 m. spalio 27 d. rašte Nr. S-784 pateikto siūlymo ir kitų jame išdėstytų aplinkybių, susijusių su ginčo žemės sklypu. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ginčijamu Valstybinės miškų tarnybos sprendimu VAGK 2015 m. gruodžio 28 d. sprendime Nr. 3R-532 (AG-399/02-2015) nustatyti įpareigojimai įvykdyti netinkamai.
23. Teismas konstatavo, kad atsakovui priimant ginčijamą sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, skundžiamo sprendimo trūkumai yra esminiai. Panaikinus skundžiamą atsakovo sprendimą pareiškėjo byloje keliamas klausimas dėl ginčo sklypo išbraukimo iš miškų kadastro bei Instituto 2015 m. spalio 27 d. rašte Nr. S-784 pateiktas siūlymas lieka tinkamai neišnagrinėtas, todėl teismas sprendė, kad atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti šį siūlymą ir priimti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus atitinkantį sprendimą, o pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą išbraukti pareiškėjo sklypą – miško aikštę (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) iš Vilniaus miškų urėdijos, (duomenys neskelbtini) girininkijos, 597 miško kvartalo 6 ir palikti seną žemės statusą – žemės ūkio paskirtį, netenkintinas.

III.

24. Atsakovas apeliaciniame skunde (I t., b. l. 184–186) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
25. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Teismas neteisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, neištyrė byloje pateiktų įrodymų, nenustatė ir visapusiškai, objektyviai neištyrė visų bylai svarbių aplinkybių, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
2. Pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo, neteisingai taikydamas ir aiškindamas materialinės teisės normas, padarė klaidingą išvadą, kad ginčijamo Miškų tarnybos 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. S-1512-25 nenagrinėjo Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus sudaryta Komisija. Apeliantas atkreipė dėmesį, kad vadovaujantis Duomenų teikimo aprašo 7 punktu patikrinimą atliko Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 281-15-V paskirti Miškų tarnybos pareigūnai, specialistai – komisija, kuri ir nagrinėjo Duomenų teikimo aprašo 14 punkte minimus sprendimus ir procedūrų pažeidimus dėl kadastro duomenų tikslinimo. Komisijos nustatytos aplinkybės ginčo sklype nurodytos 2015 m. gruodžio 29 d. patikrinimo akte Nr. 970, kurio pagrindu buvo priimtas ginčijamas sprendimas.
3. Teismas Duomenų teikimo aprašą vertino nenuosekliai, o priimant ginčijamą sprendimą vadovavosi tik jo baigiamosiomis nuostatomis.
26. Pareiškėjas J. K. atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 189–194) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti, taip pat priteisti jam visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
27. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Vilniaus apskrities viršininko administracijoje, atkuriant nuosavybės teises į žemę 2004 m. nebuvo identifikuoti duomenys apie mišką, sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkis. 2010 m. Miškų kadastre atsirado duomenys apie 30 m. amžiaus drebules; Nekilnojamojo turto kadastre ir Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenų apie mišką nėra.
2. NŽT 2016 m. kovo 31 d. raštu Nr. 48SD-388-(14.48.104.) informavo pareiškėją apie atsakomybę pagal ATPK, jei pareiškėjas nenaudos savo sklypo kaip žemės ūkio paskirties žemės. Taip pat Vilniaus rajono savivaldybės administracija bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorinių planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius neprieštaravo tvoros statybai pareiškėjo sklype, o Miškų tarnybos miškų kontrolės skyriaus Vilniaus teritorinis poskyris 2016 m. balandžio 15 d. rašte Nr. S-8K-21 draudžia sklype statyti tvorą, nurodydamas, kad miškas negali būti aptvertas.
3. Apeliantas 2013 m. neinformavo pareiškėjo apie ketinimą įrašyti žemės sklypą į Miškų kadastrą.
4. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus 2015 m. kovo 4 d. raštas Nr.A33(15)-58(2.17) iki šiol nebuvo panaikintas.
5. VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas savo 2016 m. rugpjūčio 1 d. rašte Nr. S-628 informavo pareiškėją, kad 2010 m. valstybinės suklypinės miškų inventorizacijos metu miškų inventorizacija privačiuose miškuose vykdoma ištisais sklypais, neskirstant jų pagal privačių valdų ribas. Apeliantas turi duomenis dėl visą bendrą kvartalą, į kurį įeina keturių žmonių sklypai, ir neturi detalizuotos informacijos atskirai dėl kiekvieno sklypo, taigi įrodymų, kad pareiškėjo sklype buvo miškas, nėra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimų panaikinti Miškų tarnybos 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. S-1512-25 ir įpareigoti Miškų tarnybą išbraukti pareiškėjo sklypą – miško aikštę (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) iš Vilniaus miškų urėdijos, (duomenys neskelbtini) girininkijos, 597 miško kvartalo 6 taksacinio sklypo ir palikti seną – žemės ūkio – jo žemės statusą.
29. Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 0,38 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2008 m. spalio 23 d. nusipirko sklypą, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio. Pareiškėjo sklypo dalis patenka į Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 597 kvartalo 6 taksacinį sklypą, kuris pagal VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto 2013 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. 596A pateiktus 2010-2011 metų valstybinės miškotvarkos inventorizacijos duomenis, perduotus Miškų tarnybai, registruotas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre.
30. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2015 m. kovo 4 d. raštu „Dėl leidimo kirsti želdinius, augančius ne miško žemėje“ pareiškėjui išduotas leidimas valymo darbams sklype, iškertant menkaverčius krūmus ir savaime išaugusius medelius (iki 20 cm skersmens) žemės ūkio paskirties žemėje. Pareiškėjas 2015 m. gegužės–rugpjūčio mėn. raštais VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto prašė patikslinti ginčo sklypo taksacijos duomenis iš miško žemės į žemės ūkio paskirties ir inventorizuoti miško ribų pasikeitimus ginčo sklype. Institutas 2015 m. spalio 27 d. raštu kreipėsi į atsakovą, nurodydamas, kad atliko miškų inventorizacijos duomenų patikslinimą pareiškėjo žemės sklype, ir siūlydamas išbraukti visą 597 miško kvartalo 6 taksacinį sklypą iš Miškų kadastro kaip žemę, neatitinkančią Miškų įstatyme miško žemei keliamų reikalavimų (pažeisti miško žemės išskyrimo normatyvai – kodas Nr. 59). Miškų tarnybos Miškų kontrolės skyrius 2015 m. lapkričio 9 d. surašė Tikslinamų kadastro duomenų patikrinimo aktą, kuriame siūlė neišbraukti ginčo sklypo iš Miškų kadastro, taip pat atsisakė tiklslinti kadastro duomenis, nes teritorija atitinka miškui keliamus reikalavimus. Atsakovas 2015 m. lapkričio 13 d. raštu pranešė Institutui, kad ginčo sklypo duomenys nebus keičiami. Šį raštą pareiškėjas ginčijo VAGK, kurios 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimu konstatuota, kad duomenys apie ginčo sklypą yra prieštaringi ir nesutampa, t. y. 2011 m. Instituto duomenimis ginčo sklypas buvo miško žemė, kurioje vyravo 30 m. amžiaus drebulės, o 2015 m. Institutas laikėsi nuomonės, kad ginčo sklypas nėra miško žemė. Atsižvelgdama į tai, Komisija panaikino atsakovo 2015 m. lapkričio 13 d. raštą ir įpareigojo atsakovą iš naujo įvertinti Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 597 miško kvartalo 6 taksacinį sklypą.
31. Atsakovas atliko duomenų patikrinimą vietoje ir nustatė, kad Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos 597 kvartalo 6 taksacinis sklypas atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus: 6 taksacinio sklypo dalyse, patikrinimo akto Nr. 970 priede Nr. 2 pažymėtose 6-1 ir 6-3, auga medynai, o sklypo dalyje, patenkančioje į žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (patikrinimo akto Nr. 970 priede Nr. 2 pažymėtoje 6-2), medynas yra nukirstas, atlikti žemės stumdymo darbai (sunaikinta miško paklotė), iškastas šulinys, sandėliuojamos statybinės medžiagos. Atsižvelgdama į Miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje rezultatus, Miškų tarnyba 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo / keitimo“ Nr. S-1512-25 nusprendė patikslinti Miškų kadastro duomenis Vilniaus miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos miško kvartalo 6 taksaciniame sklype.
32. Pirmosios instancijos teismas panaikino Miškų tarnybos 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimą, VAGK sprendimą dėl tokių priežasčių: Miškų tarnyba priėmė sprendimą nesudariusi komisijos, kaip yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 260-15-V patvirtinto Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo 14 punkte; neįvykdytas VAGK 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimas, kuriame konstatuota, kad duomenys apie ginčo sklypą yra prieštaringi; nebuvo visiškai vertinama sklypinės miškų inventorizacijos klaida, kurią nurodė Institutas 2015 m. spalio 27 d. rašte, siūlydamas išbraukti visą 597 miško kvartalo 6 taksacinį sklypą iš Miškų kadastro; nebuvo aiškinamasi, kodėl privatus žemės ūkio paskirties žemės sklypas įtrauktas į Miškų kadastrą; atsakovas ginčijamame sprendime neatsižvelgė į aplinkybę, kad duomenys apie mišką nebuvo įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą pažeidžiant Miškų įstatymo (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1839 redakcija) 13 straipsnio 6 dalį; atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, neatsižvelgė ir į ginčo sklype galiojančius teritorijų planavimo dokumentus – Vilniaus rajono savivaldybės bendrąjį planą bei Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 13-571 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiojo plano patvirtinimo“ patvirtintą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialųjį planą. Pirmosios insancijso teismas sprendė, kad Miškų tarnybos 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų.

V.

33. Atsakovas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad tinkamai vykdė teisės aktų reikalavimus – Duomenų teikimo aprašo 12 punktą, todėl sprendimas priimtas nepažeidžiant nustatytų taisyklių. Duomenų teikimo aprašo 12 punkte nustatyta, kad sprendimas dėl Kadastro duomenų įrašymo bei keitimo įforminamas nustatytos formos sprendimu dėl Kadastro duomenų įrašymo / keitimo (Tvarkos aprašo 6 priedas), kurį parengia prašymą dėl Kadastro duomenų taisymo išnagrinėjęs Valstybinės miškų tarnybos darbuotojas, patikrina Miškų kadastro skyriaus vedėjas arba jo pavaduotojas, o priima Valstybinės miškų tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo. Duomenų teikimo aprašo 14 punkte nustatyta, kad vadovaujantis šiuo Aprašu sprendimus ir procedūrų pažeidimus dėl Kadastro duomenų tikslinimo nagrinėja Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus sudaryta Komisija, o Komisijos sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
34. Duomenų teikimo aprašo 12 punkto ir 14 punkto normos patvirtina, kad vadovaujantis šiuo Aprašu sprendimus ir procedūrų pažeidimus dėl Kadastro duomenų tikslinimo nagrinėja Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus sudaryta Komisija, kuri nagrinėjamu atveju nepriėmė sprendimo dėl Kadastro duomenų tikslinimo. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad buvo pažeista sprendimo priėmimo tvarka ir sprendė, kad skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas.
35. Pirmosios instancijos teismas panaikino Miškų tarnybos 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimą ne vien dėl to, kad buvo pažeisti Duomenų teikimo aprašo 14 punkto reikalavimai, tačiau ir nustatęs daug kitų pažeidimų, dėl kurių skundžiamas administracinis sprendimas negali būti laikomas teisėtu. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui reikšmingas faktines aplinkybes bei detaliai išnagrinėjęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą pagrįstai sprendė, kad atsakovas neišnagrinėjo šioje byloje reikšmingų aplinkybių, ką privalėjo padaryti pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį. Kaip jau yra minėta šios nutarties 32 punkte, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad Miškų tarnyba, priimdama ginčijamą sprendimą, nenagrinėjo aplinkybių, kurios buvo nurodytos VAGK sprendime, neatsižvelgė į Instituto (kurio teikiamais inventorizavimo duomenimis žemės plotai įrašomi į Miškų kadastrą) siūlymą išbraukti ginčo sklypą iš Miškų kadastro, neatsižvelgė į pareiškėjo nuosavybės teises ir ginčo sklype galiojančius teritorijų planavimų dokumentus. Visi šie duomenys yra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl kadastro duomenų tikslinimo siekiant nustatyti, ar teritorija atitinka miškui keliamus reikalavimus, kaip tai yra suprantama pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalį, bei siekiant priimti administracinį sprendimą, kuriuo nebūtų neproporcingai ribojamos asmens įgytos teisės (pareiškėjo nuosavybės teisė).
36. Miškų tarnyba spręsdama klausimą dėl to, ar privataus žemės sklypo teritorija atitinka miškui keliamus reikalavimus, kaip tai yra suprantama pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalį, negali šio klausimo spręsti neatsižvelgdama į galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, į asmenų įgytas teises (įskaitant ir teisių įgijimo sąlygas), į tai, ar nebus konkrečiu atveju pažeisti teisės principai ar į kitas kiekvienu konkrečiu atveju reikšmingas faktines aplinkybes. Nėra abejonių, jog miško (aplinkos) saugojimas, yra visai visuomenei reikšminga vertybė, todėl institucija, sprendžianti klausimą, susijusi su miško saugojimu, privalo saugoti šį viešąjį interesą ir veikti vadovaujantis galiojančiais teisės aktų reikalavimais, kurie nustato taisykles, turinčias užtikrinti miško išsaugojimą. Institucija, įgyvendinanti funkcijas, susijusias su viešuoju interesu, be minėtos pareigos ginti viešąjį interesą, privalo atsižvelgti ir į tai, ar ginant viešąjį interesą nėra ribojamos konkrečių asmenų teisės, jeigu yra ribojamos teisės, institucija turėtų spręsti, ar šis ribojimas yra proporcingas. Administracinis sprendimas, kuriuo ginamas viešas interesas (tam tikra visai visuomenei reikšminga vertybė), kuriuo nėra vertinamas konkrečių asmenų teisių ribojimo mąstas bei nėra vertinama, ar šis ribojimas yra proporcingas, kitaip tariant, administracinis sprendimas nors ir priimtas remiantis tam tikromis teisės normomis, tačiau neatsižvelgiant į asmenų teisių ribojimą ir bendrųjų teisės principų galimą pažeidimą, negali būti pripažįstamas teisėtu.  
37. Miškų tarnybos sprendime ir apeliaciniame skunde yra akivaizdžiai neteisingai vertinama aplinkybė dėl to, kad ginčo sklype Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2015 m. išduoto leidimo kirsti želdinius, augančius ne miško žemėje pagrindu, buvo neteisėtai iškirstas miškas. Miškų tarnybos vertinimas, jog minėtas leidimas negalėjo būti išduotas neatsižvelgus į Miškų kadastro duomenis, todėl miško kirtimas yra neteisėtas, yra nesuderinamas su gero administravimo principu. Atsakovas nenurodė ir nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kad pareiškėjas turėjo įtakos šio sprendimo priėmimui ar turėjo pagrindą nepasitikėti tokiu institucijos sprendimu. Jeigu tai yra institucijos klaida, kaip, galima suprasti iš atsakovo procesinių dokumentų, tai institucijos klaidos negali būti taisomos asmens (pareiškėjo) sąskaita.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Valstybinės miškų tarnybos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.