Civilinė byla Nr. 2A-58/2012
Procesinio sprendimo kategorijos: 35.3.6; 35.5; 36.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. sausio 9 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Artūro Driuko ir Audronės Jarackaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Verduna“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 6 d. galutinio sprendimo, kuriuo paliktas nepakeistas Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 8 d. preliminarus sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2715-431/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Leovira“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Verduna“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartimi UAB „Verduna“ iškelta restruktūrizavimo byla, administratore paskirta A. P.. Teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartimi patvirtintas įmonės restruktūrizavimo planas, jo įgyvendinimo laikotarpiu administratore paskirta A. P. (civilinės bylos Nr. B2-1383-343/2011).
Kreditorius UAB ,,Leovira“ 2010-05-10 kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ir prašė priteisti iš skolininko UAB „Verduna“ 149 351,89 Lt skolą, 53 766,68 Lt delspinigių ir 6 proc. dydžio procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Kauno apygardos teismas 2010 m. gegužės 10 d. priėmė teismo įsakymą. Skolininkui UAB „Verduna“ pareiškus prieštaravimus, teismas 2010 m. liepos 8 d. nutartimi panaikino minėtą teismo įsakymą.
Ieškovas UAB ,,Leovira“ pareiškė ieškinį dokumentinio proceso tvarka, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB ,,Verduna“ paminėtą skolą su delspinigiais, bei 8,28 proc. dydžio procesines palūkanas. Nurodė, kad šalys 2008-01-02 sudarė sutartį Nr. 08-03 dėl vėdinimo sistemų, įrengimų ir medžiagų gaminimo ir tiekimo (toliau Sutartis), pagal kurią ieškovas nuo 2008-11-20 iki 2009-09-08 patiekė atsakovui produkcijos už 149 603,44 Lt, kurią šis priėmė nepareikšdamas pretenzijų, tačiau sumokėjo tik 215,55 Lt ir liko skolingas 149 351,89 Lt. Prašė priteisti šią skolą, bei sutartinius 0,2 proc. dydžio delspinigius už 6 mėnesius (Sutarties 5.3 p.). Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, Mokėjimų, atliekamų pagal komercijos sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi taip pat prašė priteisti 8,28 proc. dydžio procesines palūkanas.
Kauno apygardos teismas 2010 m. liepos 8 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino, t. y. priteisė ieškovui iš atsakovo 149 351,89 Lt skolos, 53 766,68 Lt delspinigių ir 8,28 proc. dydžio procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Nustatė, kad ieškovas pagal Sutartį patiekė atsakovui produkcijos už 149 603,44 Lt, kurią šis priėmė nepareikšdamas ieškovui pretenzijų ir pasirašė visas PVM sąskaitas faktūras, tačiau sumokėjo tik 215,55 Lt. Atsižvelgdamas į tai, kad visi mokėjimo terminai pagal Sutartį yra suėję, byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovas yra atsiskaitęs, teismas konstatavo, kad jis yra skolingas ieškovui 149 351,89 Lt. Vadovaudamasis minėtos Sutarties 5.3 punktu, teismas taip pat priteisė ieškovui 0,2 procento dydžio delspinigius nuo privalomos mokėti sumos už kiekvieną uždelstą dieną, tai yra 53 766,68 Lt (CK 6.38, 6.59 str., 6.664 str. 1 d.), procesines palūkanas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d., Mokėjimų, atliekamų pagal komercijos sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 1, 3 d., 3 str. 4 d.).
Atsakovas UAB ,,Verduna“ dėl šio preliminaraus teismo sprendimo padavė prieštaravimus, prašydamas šį teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Prieštaravimai grindžiami tuo, kad šalys vadovaudamosi Sutarties 6.2 punktu ginčą išsprendė derybomis, t. y. jis (atsakovas) įsipareigojo ieškovui mokėti kas mėnesį po 5 000 Lt. Ieškovas sutiko, kad atsiskaitant šiomis sąlygomis delspinigiai nebus skaičiuojami ir nėra išrašęs nei vienos sąskaitos delspinigiams, nėra pateikęs nei vienos pretenzijos ar reikalavimo dėl tolimesnių mokėjimų. Be to, pagal taikaus susitarimo sąlygas mokėjimo terminai nėra suėję, todėl atsakovui nebuvo pareigos mokėti skolų pagal anksčiau abiejų šalių suderintus terminus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2010 m. spalio 6 d. galutiniu sprendimu minėtą teismo 2010 m. liepos 8 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, priteisė ieškovui iš atsakovo 600 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas konstatavo, kad atsakovo prieštaravimai dėl preliminaraus sprendimo nepaneigia jo teisėtumo ir pagrįstumo, nes nepateikta įstatymo leistinų įrodymų, kad šalys yra sutarę kitaip spręsti ginčą, nei nurodyta ieškinyje.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Verduna“ prašo teismo 2010 m. spalio 6 d. galutinį sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teigia, kad teismas pažeidė CPK 42 straipsnio 1 dalyje numatytą jo teisę teikti įrodymus, t. y. be pagrindo netenkino prašymo apklausti liudytoją R. M., kuris galėjo patvirtinti jo prieštaravimuose nurodytas svarbias aplinkybes dėl teismo preliminaraus sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, dėl taikaus ginčo sureguliavimo, todėl nebuvo atskleista bylos esmė. Dėl to teismo sprendimas naikintinas CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Atsiliepimu ieškovas UAB „Leovira“ prašo skundą atmesti, o teismo galutinį sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad:
1. Apeliantas be pagrindo teigia, kad taikus susitarimas buvo sudarytas žodžiu, nes tai prieštarauja CK 6.192 straipsnio 4 daliai, Sutarties 6.8 punktui, kuriame įtvirtinta, kad Sutarties pakeitimai ir papildymai galioja tik sudaryti raštu, o žodinės išlygos neturi teisinės galios. Be to, ši aplinkybė negali būti įrodinėjama liudytojo parodymais (CPK 177 str. 4 d., CK 6.189 str.1 d.). Dėl to nepagrįsti apelianto argumentai, kad neva ginčas dėl kitokios, nei nurodytos Sutartyje, atsiskaitymo tvarkos ir delspinigių, buvo išspręstas derybų būdu, kad buvo susitarta dėl kitokių mokėjimo terminų, kad šie terminai dar nėra suėję. Pažymėtina tai, kad apeliaciniame skunde taip pat nėra nurodyta data, kada atsakovas turi su juo atsiskaityti.
3. Apelianto veiksmai pirmosios instancijos teisme, t. y tai, kad atsakovas su prieštaravimais dėl preliminaraus teismo sprendimo nepateikė jokių įrodymų, kad į teismo posėdį nepakvietė neįvardyto liudytojo, neteikė įrodymų, prieštarauja teiginiams, kad buvo pažeistos jo proceso teisės. Priešingai, teismas ėmėsi visų CPK nustatytų priemonių, kad procesas nebūtų užvilkintas.
Nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka iš teismų informacinės sistemos LITEKO esančių duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartimi UAB „Verduna” iškelta restruktūrizavimo byla, o 2011 m. sausio 25 d. nutartimi buvo patvirtinti kreditorių reikalavimai, įskaitant ir UAB „Leovira“ 147 959 Lt kreditorinį reikalavimą, grindžiamą 2008-01-02 sutartimi dėl vėdinimo sistemų, įrengimų ir medžiagų gaminimo ir tiekimo, o teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartimi UAB „Leovira“ prašymo dėl 53 265,24 Lt delspinigių kreditorinio reikalavimo patvirtinimo nagrinėjimas buvo sustabdytas kol įsiteisės 2010 m. spalio 6 d. galutinis teismo sprendimas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas apeliacine tvarka (CPK 163 str. 3 p., 296 str. 1 d. 4 p.) (civilinė byla Nr. B2-1839-343/2011).
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad teismai visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui, tinkamai išaiškino materialiosios bei proceso teisės normas ir, 2010 m. spalio 6 d. galutiniu sprendimu nepatenkinęs atsakovo UAB ,,Verduna“ prieštaravimų bei palikęs nepakeistą teismo 2010 m. liepos 8 d. preliminarų sprendimą, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti tiek faktinį, tiek teisinį apeliacinio skundo pagrindą, o taip pat absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė, todėl bylą nagrinėja neperžengdama skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.).
Dėl apelianto UAB ,,Verduna“ argumentų, susijusių su CPK 42 straipsnio 1 dalyje numatytos jo teisės teikti įrodymus, pažeidimo. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad apelianto motyvai yra nepagrįsti ir atmestini (CPK 185 str.).
Šiuo klausimu pažymėtina tai, kad apelianto nurodomame CPK 42 straipsnyje yra nustatytos ne vien tik šalių teisės: be kita ko, teisė susipažinti su bylos medžiaga (įskaitant elektroninę bylą), teikti įrodymus, dalyvauti juos tiriant, pateikti prašymus, duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, argumentams ir samprotavimams, naudotis kitomis procesinėmis teisėmis, kurias šalims suteikia šis Kodeksas (CPK 42 str. 1 d.), tačiau taip pat ir šalių pareigos, iš jų – šalys priklausančiomis proceso teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus (CPK 42 str. 5 d.).
Taigi teismas, privalėdamas užkirsti kelią proceso vilkinimui (CPK 7 str.) bei užtikrindamas byloje dalyvaujančių asmenų lygybės prieš įstatymą bei teismą principą, turi sudaryti sąlygas, kad bylos dalyviai, laisvai disponuodami proceso teisėmis, turėtų galimybę įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, tačiau savo teisėmis nepiktnaudžiautų ir jomis naudotųsi sąžiningai.
Iš bylos medžiagos matyti, kad atstovavimą bendrovei nagrinėjant šią bylą atsakovas UAB ,,Verduna“ buvo pavedęs profesionaliam teisininkui (144 b. l.), kuriam, be kita ko, buvo suteikta teisė byloje atlikti visus procesinius veiksmus, taip pat parengti, pasirašyti, pateikti, susipažinti, reikalauti bei gauti bet kuriuos dokumentus, tarp jų prašymus, pareiškimus, skundus, atsiliepimus, kitus dokumentus ir atlikti bet kuriuos veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Kaip matyti iš atsakovo 2010-06-03 prieštaravimo dėl kreditoriaus UAB „Leovira“ prašymo išduoti teismo įsakymą, jame buvo pasinaudota teise nenurodyti šių prieštaravimų pagrindo ir nurodyta, kad tai bus padaryta vėliau (97-98 b. l.). Prieštaravime, kurį atsakovas UAB ,,Verduna“ 2010-08-02 pateikė dėl teismo 2010-07-08 preliminaraus sprendimo, jis nereiškė jokių prašymų išreikalauti rašytinius įrodymus ar kviesti liudytojus ir nurodė, kad tik tuo atveju, jeigu ieškovas nepripažintų, jog tarp šalių buvo taikus susitarimas dėl šio ginčo, ar atsisakytų šia bylą baigti taikos sutartimi, teiktų įrodymus, reikštų priešieškinį dėl ginčo sutarties pripažinimo negaliojančia ir žalos atlyginimo, ar prašytų išdėstyti sprendimo įvykdymą (135-137 b. l.). Pagal teismo posėdžio 2010 m. spalio 4-6 d. protokolo duomenis, atsakovo atstovas jokių įrodymų nepateikė, prašė atidėti bylos nagrinėjimą dėl taikos sutarties sudarymo, įrodymų, priešieškinio pateikimo. Ieškovas prieštaravo tokiam atsakovas prašymui, įžiūrėjęs siekimą vilkinti bylą. Teismas šį atsakovo UAB ,,Verduna“ prašymą atmetė, nurodęs, kad nepateikta įrodymų dėl taikos sutarties galimumo, nenurodyta liudytojų, kuriuos ruošiamasi kviesti, nei pavardžių, nei adresų, kad atsakovas iki šiol nepasinaudojo galimybe pateikti priešieškinį.
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas paminėta, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas atsakovo prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nepažeidė nei jo proceso teisių, nei civilinio proceso principų ar kitų proceso normų reikalavimų (CPK 42 str. 1 d., 12, 13 str.). Pirmiau nurodytos aplinkybės patvirtina ieškovo UAB „Leovira“ teiginius, išdėstytus atsiliepime į apeliacinį skundą, kad atsakovas UAB ,,Verduna“ teismo posėdyje neteikė jokių įrodymų, nenurodė priežasčių, kurios būtų jam trukdžiusios tai padaryti, o tai leido spręsti apie jo nesąžiningumą šiame procese. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad nors skundžiamas galutinis teismo sprendimas, kaip minėta, buvo priimtas dar 2010 m. spalio 6 d., pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis apeliantas iki šiol teismui nėra pateikęs jo minimo priešieškinio, o apeliacinės instancijos teismui nėra pateikęs jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, jog teismas be pagrindo yra patenkinęs UAB „Leovira“ ieškinį. Nors, kaip žinia, šis teismas yra fakto instancija, kurioje yra vertinamos aplinkybės, gali būti pateikiami nauji įrodymai (CPK 320, 314 str.). Beje, atsakovui reikšmingo liudytojo pavardė – R. M., pirmą kartą buvo nurodyta tik apeliaciniame skunde (157-159 b. l.). Taigi nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad nagrinėjamoje byloje ieškovui nebuvo užkirstas kelias tinkamai naudotis savo proceso teisėmis (CPK 185 str.).
Dėl apelianto UAB ,,Verduna“ argumentų, susijusių su skundžiamo teismo galutinio sprendimo pagrįstumu (CPK 263 str. 1 d.).
Kaip minėta, teismo 2010 m. liepos 8 d. preliminariu sprendimu buvo patenkinti ieškovo ieškininiai reikalavimai ir iš atsakovo priteista 149 351,89 Lt skolos, 53 766,68 Lt delspinigių (už 180 d.) ir 8,28 proc. dydžio procesinės palūkanos (CK 6.37 str., 210 str. 2 d., Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 3 d., 3 str. 4 d.), o taip pat bylinėjimosi išlaidos: 2 531 Lt žyminio mokesčio bei 400 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai. Valstybei iš atsakovo priteista 12 Lt išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo. Apeliantas, prieštaraudamas dėl šio sprendimo, teigė, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl ginčo 2008-01-02 sutarties Nr. 08-03 vykdymo buvo išspręstas taikiai: atsakovas įsipareigojo kas mėnesį mokėti ieškovui po
5 000 Lt skolai padengti, o ieškovas įsipareigojo neskaičiuoti delspinigių. Nurodė, kad pagal šį susitarimą dar nėra suėję terminai mokėti šias įmokas.
Taigi byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas UAB „Leovira“, vykdydamas 2008-01-02 sutartį Nr. 08-03, 2008-11-20 iki 2009-09-08 (53 vnt. sąskaitų faktūrų) patiekė atsakovui UAB ,,Verduna“ produkcijos už 149 603,44 Lt, kurią šis be jokių pretenzijų priėmė, tačiau už ją 2009-12-14 sumokėjo tik 215,55 Lt ir liko skolingas 149 351,89 Lt. Atsakovas nei pirmiau paminėtuose prieštaravimuose, nei apeliaciniame skunde šių faktų neneigia.
Esant tokioms aplinkybėms, o taip pat atsižvelgiant į tai, jog abi ginčo šalys yra juridiniai asmenys, kurie savo veiklą privalo tvarkyti pagal CK, Akcinių bendrovių įstatymo, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo, etc. reikalavimus, reglamentuojančius juridinio asmens valdymo organų kompetenciją, funkcijų atlikimo tvarką ir kt., teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovas, siekdamas pagrįsti teiginius, kad šalių susitarimu buvo pakeista ginčo sutarties vykdymo ir 149 351,89 Lt skolos, o taip pat delspinigių mokėjimo tvarka, privalėjo pateikti įstatymo reikalavimus atitinkančius įrodymus (CPK 177 str. 3 p., CK 6.189 str. 1 d.). Taigi nesant tokių įrodymų, be to, ieškovui neigiant šį faktą, teismas turėjo pagrindą atmesti atsakovo prieštaravimus (CPK 178 str., 430 str. 6 d. 1 p.).
Apelianto argumentų taip pat nepatvirtina jo nurodoma aplinkybė, kad ieškovas UAB „Leovira“ iki pareiškimo dėl įsakymo išdavimo (2010-05-10) padavimo nėra pateikęs jam nė vienos pretenzijos dėl tolesnio skolos mokėjimo ar sąskaitos dėl delspinigių (CPK 185 str.).
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija atsakovo UAB ,,Verduna“ apeliacinį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
Atsakovui UAB „Verduna“ teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutartimi buvo atidėtas 5 062 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo. Tačiau, kaip minėta, atsakovui yra iškelta restruktūrizavimo byla, o kaip žinoma, įmonė, kuriai tokia byla yra iškelta, atleidžiama nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Dėl to iš atsakovo nepriteistinas žyminis mokestis už apeliacinį skundą (CPK 83 str. 1 d. 8 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 6 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Virginija Čekanauskaitė
Artūras Driukas
Audronė Jarackaitė