Civilinė byla Nr. 2-120-650/2015

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03370-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija: 30.5;45.6; 113.1; 116.1

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S  

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 30 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Alma Jurgelienė, sekretoriaujant Daivai Girdenienei, dalyvaujant ieškovui V. K., ieškovo atstovui advokato padėjėjui M. R.,  atsakovams D. K., J. R. Samoškienei, Tolvydui J. B., M. L., L. L., atsakovų atstovams advokatams Vitalijui Metelicai, Kristinai Pugačienei, trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei D. A., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovams D. K., J. R. S., Tolvydui J. B., M. L.,  L. L. dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo sandoryje, į procesą įtrauktiems tretiesiems asmenims notarei N. M., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos,

  n u s t a t ė:

ieškovas pateikė ieškinį ( I t., 1-6 b.l.) bei patikslintą ieškinį ( I t., 96-100 b.l.) atsakovams, prašydamas perkelti ieškovui V. K. pirkėjų M. L. ir L. L. teises ir pareigas pagal 2014-04-18 sudarytą pirkimo - pardavimo sutartį Nr. NM-2262, pagal kurią pardavėjai D. K., J. R. S., T. J. B.,  pardavė, o pirkėjai M. L., L. L. nupirko žemės sklypą, kurio unikalus Nr. 1, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis: žemės ūkio, esantį (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypą, kurio unikalus Nr. 2, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , paskirtis: žemės ūkio, esantį (duomenys neskelbtini).; įpareigoti ieškovą V. K. sumokėti atsakovams M. L. ir L. L. 60 807,00 Lt per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys grindžiamas aplinkybėmis, kad ieškovas nuomojo iš atsakovų – turto bendrasavininkių D. K., J. R. S. bei T. J. B. žemės ūkio paskirties žemės sklypus: žemės sklypą, kurio unikalus Nr. 1, bei žemės sklypą, kurio unikalus Nr. 2, esančius (duomenys neskelbtini). pagal 2013-03-23 šalių sudarytą Žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 4. Šia žemės nuomos sutartimi šalys susitarė, kad nuomos sutartis sudaroma iki 2018 m. sausio 1 d. Ieškovui tik po pardavimo fakto įregistravimo į Nekilnojamojo turto registro centro įregistravimo dienos pavyko sužinoti, kai pati atsakovė D. K. informavo, jog ieškovo išsinuomoti žemės sklypai buvo parduoti M. L. bei L. L.. Atsakovai nei apie sprendimą parduoti sklypus, nei apie pačias sklypų pardavimo sąlygas bei kainą, ieškovo, kaip tai numato Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinasis įstatymas, neinformavo, todėl ieškovas neturėjo galimybės pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamų sklypų. Ieškovui patikrinus Nekilnojamojo turto registro Centriniame duomenų banke esančią informaciją tapo žinoma, kad į Nekilnojamojo turto registro Centrinį duomenų banką yra įregistruotas vienas sandoris, kuriuo žemės savininkai pardavė jiems nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą, kurio unikalus Nr. 1. Apie antrojo sklypo, kurio unikalus Nr. 2 pardavimo faktą patvirtino pati atsakovė D. K.. Taip pat abiejų sklypų pardavimo faktą patvirtina ir atsakovų su atsiliepimais į pradinį ieškinį pateikta 2014-04-18 pirkimo-pardavimo sutartis. Pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies, 2 punktas, kuriame numatyta, kad pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytinių, turi parduodamo žemės sklypo naudotojas, naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip metus, - jeigu jis atitinka reikalavimus, nurodytus šio įstatymo 2 straipsnyje nustatytus reikalavimus, t.y.: jei jis yra fizinis asmuo, turintis profesinių įgūdžių ir kompetencijos; ne anksčiau kaip metais, einančiais prieš paraiškos pateikimą, žemės ūkio naudmenas ir (ar) pasėlius deklaravęs ir buhalterinę apskaitą tvarkantis fizinis asmuo, kuris turi praktinio ūkininkavimo patirties ir Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba turi praktinio ūkininkavimo patirties ir žemės ūkio išsimokslinimo diplomą arba dokumentą, patvirtinantį profesinį pasirengimą ūkininkauti. To pačio straipsnio 2 dalyje yra numatyta, jog žemės savininkas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą bei pardavimo sąlygas privalo raštu registruotu laišku pranešti parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudotojui. Šis savo sutikimą pirkti žemės sklypą ar atsisakymą jį pirkti turi pateikti žemės ūkio paskirties žemės sklypą parduodančiam asmeniui per 15 dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Kai parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudotojas atsisako pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą arba nustatytu laiku nepateikia sutikimo pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, žemės savininkas šį žemės sklypą gali perleisti kitiems asmenims. Taigi pirmiausia žemės sklypo naudotojas (nuomininkas) turi pateikti žemės ūkio paskirties žemę parduodančiam asmeniui (savininkui) savo sutikimą arba atsisakymą pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.560 straipsnyje yra numatyta, jog prieš parduodamas ar kitaip perleisdamas nuomojamą žemės sklypą arba jį įkeisdamas ar kitaip teises į jį suvaržydamas, nuomotojas privalo pranešti žemės sklypo įgijėjui ar būsimam įkaito turėtojui apie nuomos sutartį, o nuomininkui - apie numatomą žemės sklypo perleidimą, įkeitimą ar kitokį teisių į jį suvaržymą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, laikytina, kad atsakovai prieš parduodami žemės sklypus privalėjo vadovautis LR CK 6.560 str. bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 str., kurių pagrindu privalėjo raštu pranešti žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomininkui (naudotojui), t.y. ieškovui, apie ketinimą parduoti jiems priklausančius žemės sklypus ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis juos parduoda. Atsakovai apie tokius ketinimus ieškovui nepranešė ir jiems priklausiusius žemės sklypus pardavė pažeisdami ieškovo pirmenybės teisę juos pirkti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 str. 3 d., Ieškovas turi teisę per 3 mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjų teisės ir pareigos pagal pirkimo-pardavimo sutartį (-is), kuriomis buvo parduoti žemės ūkio paskirties sklypai, kurių unikalus Nr. 1, bei unikalus Nr. 2, esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovo nuomone, susiklosčiusioje situacijoje atsižvelgiant į teismų praktiką, tikslingesnis ne aptartų sklypų pardavimo sandorių ginčijimas, o būtent teisių ir pareigų pagal juos perkėlimas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog perkeliant pirkėjo teises, pakanka nustatyti, kad buvo pažeista pirmumo teisė. Tai reiškia, jog sprendžiant dėl pirkėjo teisių perkėlimo nereikšmingos kitos aplinkybės, susijusios su sandoriu (pvz. šalių sąžiningumas, atidumas ir kt.). Ieškovo nuomone, teismų praktika formuojama tokia kryptimi dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo padarinių. Perkėlus pirkėjo teises, apginamos pirmenybės teisę įsigyti turtą turėjusio asmens teisės, o nei viena iš buvusių sandorio šalių nenukenčia. Pardavėjas jau būna gavęs turto kainą, kurios jis niekam neprivalo grąžinti. Asmuo, kuriam perkeliamos pirkėjo teisės ir pareigos - įpareigojamas kompensuoti buvusiam pirkėjui sutartyje nurodytą turto kainą. Teismui patenkinus reikalavimą dėl pirkėjo teisių ir pareigų pagal 2014-04-18 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. NM-2262 perkėlimo ieškovui, pastarasis įpareigotinas sumokėti atsakovams M. L. bei L. L. įsigytų sklypų kainą. Patikslinto ieškinio pateikimo teismui dieną ieškovui iš 2014-04-18 pirkimo-pardavimo sutarties jau žinoma, už kokią kainą atsakovai M. L. ir L. L. įsigijo tuos du žemės sklypus; atitinkamai ieškinio sumą sudaro 60 807,00 Lt.

Teismo posėdyje ieškovas palaikė visus ieškinio reikalavimus, iš esmės paaiškino tas pačias aplinkybes, kurios nurodytos ieškinyje, papildomai nurodė naujas aplinkybes, kad pagal duotą pavedimą veikiantys jo vardu asmenys R. V. ir S. A. betarpiškai bendravo su viena iš atsakovų D. K., pastaroji atstovaudama visus tris savininkus, sutiko ieškovui parduoti tuos nuomojamus du žemės sklypus, tuo pagrindu 2014 m. vasario mėnesio pabaigoje pasirašytas pakvitavimas (patvirtinimo aktas) dėl 5000 Lt avanso sumokėjimo D. K., todėl teismas neturėtų vadovautis atsakovų ir trečiojo asmens argumentais atsiliepime į ieškinį, nes atsakovė D. K. pranešė Nacionalinei žemės tarnybai apie savo ketinimus sudaryti pirkimo-pardavimo sandorį būtent su ieškovu, kaip tų sklypų teisėtu nuomotoju pagal 2013-03-23 sudarytą sutartį.

Atsakovai J. R. S., D. K., T. J. B. savo teiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jie pranešė Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriui apie ketinimus parduoti turimus žemės sklypus ir nustatyta tvarka juos pardavė, o 2013-03-23 žemės sklypo nuomos sutartis su ieškovu nebuvo registruota nekilnojamojo turto registro duomenų banke, todėl tai daro nuomos sutartį prieš kitus asmenis negaliojančia, be to ieškovas nevykdė sutartyje numatyto įsipareigojimo dėl nuomos mokesčio mokėjimo sutartyje nustatytais terminais, nėra įrodymų, grindžiančių ieškovo pirmumo teisę pirkti minimus žemės sklypus. Sklypų pardavimo metu viešame registre nuomininku buvo nurodytas kitas asmuo - R. M., kurio duomenys iš viešojo registro buvo panaikinti tik 2014-04-14, todėl  ieškovas neturėjo jokios pirmumo teisės pirkti šiuos žemės sklypus (I t., 66-69 b.l.). Analogiška pozicija išdėstyta ir atsakovų pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį ( I t. 126-128 b.l.). Atsakovai teismo posėdyje nesutiko su ieškiniu ir paaiškino iš esmės tas pačias aplinkybes, kurios nurodytos jų atsiliepime į ieškinį, taip pat atsakovė D. K. neigė pasirašiusi susitarimą dėl žemės pardavimo ieškovui ir 5000 litų avanso gavimą iš ieškovo pavedimu veikusio asmens R. V..

Atsakovai M. L. ir L. L. savo teiktame atsiliepime į ieškinį prašoma ieškinį atmesti bei nurodoma,  kad atsakovai yra sąžiningi žemės sklypo įgijėjai, ieškovo 2013-03-23 žemės sklypo nuomos sutartis nebuvo registruota nekilnojamojo turto registro duomenų banke, todėl prieš trečiuosius asmenis (sąžiningus įgijėjus) negali būti naudojama (I t.,  42-44 b.l.). Analogiška pozicija išdėstyta ir atsakovų pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį, nurodant kad ieškovas savo reikalavimus grindžia  LR Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. 2 p. redakcija, tačiau pagal sandorio sudarymo metu 2014-04-18  galiojančią redakciją įstatymas numatė, kad pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę turi parduodamo žemės sklypo naudotojas, pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip 1 metus, jeigu jis atitinka įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, todėl ieškovas neturėjo pirmumo teisės įgyti tuos žemės sklypus ir jam pirkėjo teisės sudarytuose sandoriuose negali būti perkeliamos ( I t., 121-123 b.l.). Atsakovai teismo posėdyje nesutiko su ieškiniu ir paaiškino iš esmės tas pačias aplinkybes, kurios nurodytos jų atsiliepime į ieškinį.

Į procesą įtrauktas trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje, notarė  N. M. pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį kuriame nurodė, jog ieškovo ginčijama 2014-04-18 žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta teisėtai, vadovaujantis galiojančiais norminiais aktais, VĮ Registrų centre nebuvo registruotų duomenų apie žemės sklypų naudotojus,  be to buvo gautos atitinkamos pažymos iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apie minėtų sklypų pardavimo galimybę pirkėjui M. L.; ir notarė sprendimo priėmimo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra ( I t., 145-146 b.l.). Teismo posėdyje trečiasis asmuo nedalyvavo, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (I t., 181 b.l.) bei vėliau pateikęs atitinkamą prašymą bylą nagrinėti iš esmės jam nedalyvaujant ( II t., 193 b. l.).

Į procesą įtrauktas trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, Nacionalinė  žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Šiaulių skyriaus, pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog ieškovo ieškinys nėra pagrįstas, todėl turėtų būti atmestinas, nes ieškovas teikiamą ieškinį siekia pagrįsti Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis 2 punkto nuostatomis, teigdamas, kad pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytinių, turi parduodamo žemės sklypo naudotojas (t. y. šiuo atveju pats ieškovas), naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip metus, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovas Nekilnojamojo turto registre fakto apie sudarytą nuomos sutartį, pagal kurią ieškovui atsakovai išnuomojo žemės sklypus, neįregistravo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.75 straipsnio Teisinė sandorių registracija 2 dalis numato, kad neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais. Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo (redakcija nuo 2013-07-16 iki 2014-04-30) 6 straipsnio 4 dalies nuostatos numato, kad „Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kurioms esant asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemę, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo gavimo dienos raštu praneša parduodamo žemės sklypo naudotojui (naudotojams), asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės sklypai ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, savivaldybės administracijos direktoriui ar kitai žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotai institucijai, jeigu parduodamą žemės sklypą pagal galiojančius detaliuosius ar specialiuosius planus numatoma panaudoti visuomenės poreikiams, ir valstybės įmonei Valstybės žemės fondui. Šie asmenys savo sutikimą (sprendimą, kai žemė įsigyjama valstybės vardu) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ar atsisakymą jį pirkti turi pateikti Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyti asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemę, kartu su sutikimu pirkti žemės sklypą pateikia dokumentus, patvirtinančius, kad jie atitinka reikalavimus, nurodytus šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje. Įvertinus aukščiau nurodytas teisės akto nuostatas Nacionalinė žemės tarnyba, nesant
įregistruoto fakto apie sudarytą teisinį santykį, negalėjo informuoti išnuomotų žemės sklypų  naudotojo (ieškovo) apie atsakovų parduodamus žemės sklypus, nesant jo pirmumo teisės pirkti šiuos sklypus   (I t., 148-150 b.l.).

          Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovė D. A. palaikė atsakovų poziciją ginče, teikė  paaiškinimus savo esme analogiškus atsiliepime išdėstytoms aplinkybėms. 

Ieškinys atmestinas.

Konstatuotina, kad ieškovas be paaiškinimų, savo reikalavimams byloje pagrįsti teikė rašytinius duomenis: 2013-03-23 žemės sklypų nuomos sutartį Nr. 4, pasirašytą tarp atsakovų D. K., J. R. S., T. J. B. ir ieškovo V. K. įgalioto asmens S. A., veikiančio pagal 2012-11-09 notaro patvirtintą įgaliojimą (I t., 7-8; 20 b.l.), taip pat 2014-04-23 duomenis iš VĮ Registų centro apie tai, kad 1,2376 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 1, esančio (duomenys neskelbtini), savininkais registruoti  M. L.; L. L. pagal 2014-04-18 pirkimo-pardavimo sutartį Nr.NM-2262 ( I t., 13 b.l.),  2014-02-17 patvirtinimo aktą, kuriame konstatuota, jog D. K. gavo 1750 Lt už 8,6 ha žemės  nuomą 2013 metų laikotarpiu ir 2013 m. žemės mokestį ( I t., 15 b.l.). Su patikslintu ieškiniu ieškovas V. K. taip pat  teikė 2014-07-10 duomenis iš VĮ Registų centro apie tai, kad 7,4492 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 2, esančio (duomenys neskelbtini)., savininkais registruoti  M. L., L. L. pagal 2014-04-18 pirkimo-pardavimo sutartį Nr.NM-2262 ( I t., 101-102 b.l.). Atsakovai M. L.; L. L. savo nesutikimui su ieškiniu pagrįsti teikė rašytinius duomenis: notarės N. M. patvirtintą 2014-04-18 pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovai D. K., J. R. S., T. J. B. pardavė, o M. L., būdamas santuokoje su L. L.,  nupirko už 8663 litus 1,2376 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr.1, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., ir už 52 144 litus - 7,4492 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr.2, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (I t. 50-58;59-61 b.l.). Taip pat šie atsakovai su atsiliepimu į ieškinį teikė Ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimą,  liudijantį, kad M. L. 1998-04-20 įregistravo savo ūkį (I t.,49 b,k,), 2014-03-13 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus pranešimą Nr.31SD-(14.31.104.)-1480, iš kurio matyti, kad D. K. skyriui pateikė pranešimą apie parduodamą 1,2376 ha žemės sklypą už 8663 Lt, kuris ribojasi su M. L., L. L. priklausančiu 11,23 ha žemės sklypu, todėl siūloma pastariesiems asmenims, kaip turintiems pirmumo teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punktą, bei atsakovei D. K. tuo pagrindu išduotą 2014-04-08 pažymą (I t., 62-63 b.l.). Be to atsakovų D. K., J. R. S., T. J. B. atstovas su atsiliepimu į patikslintą ieškinį pateikė D. K. pasirašytą 2014-03-10 pranešimą apie sprendimą parduoti 1,2376 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui už 8663 Lt kainą (I t., 130-131 b.l.); o trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovė pateikė teismui kitus dokumentus, susijusius su ginčo sklypų pardavimo organizavimu tarnyboje, t.y.  D. K. pasirašytą 2014-03-10 pranešimą apie sprendimą parduoti 7,4492 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui už 52144 Lt kainą (I t., 168-169 b.l.); 2014-04-08 pažymas Nr.31PAŽ-(14.31.33.)-236 ir Nr.31PAŽ-(14.31.33.)-237 dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui – M. L. (I t.., 167;170 b.l.); M. L. pasirašytus 2014-03-19 sutikimus pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą (I t., 173-174; 175-176 b.l.); taip pat kitus M. L. pateiktus dokumentus - 2013-06-07 paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką (pasėlių deklaracijas), ūkininko ūkio 2013-12-31 pelno (nuostolių) ataskaitos kopiją; ūkininko ūkio 2013-12-31 balanso kopiją (I t.191-204 b.l.).

Nagrinėjamo ginčo atveju svarbu yra įvertinti esmines faktines aplinkybes, kuriomis ieškovas, būdamas dviejų žemės sklypų nuomotoju pagal 2013-03-23 sutartį, sudarytą su atsakovais D. K., J. R. S., Tolvydu J. B., ir laikydamas save turinčiu pirmumo teisę kaip pirkėjas dalyvauti žemės ūkio paskirties žemės sklypų pirkimo - pardavimo santykiuose, pagrindė ieškinį atsakovams.

Vienas bendrųjų ir fundamentaliųjų teisės principų yra tai, kad įstatymai ir kiti teisės aktai taikomi tiems faktams ir padariniams, kurie atsiranda po šių įstatymų įsigaliojimo. Tai įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.7 straipsnyje. Ši taisyklė yra svarbus ir būtinas veiksnys užtikrinant teisės, įstatymų, teisinės tvarkos stabilumą ir tvirtumą, teisinių santykių subjektų teises bei pasitikėjimą valstybės priimtais teisės aktais ir pačia valstybe. Civiliniai įstatymai galioja tik civiliniams teisiniams santykiams, susiklosčiusiems įsigaliojus įstatymui, išimtiniai atvejai, kai naujas įstatymas (nauja jo redakcija) taikomas santykiams susiklosčiusiems prieš priimant tą įstatymą (naują redakciją) turi būti nustatyti įstatymu. Dėl to teismas, aiškindamas ir taikydamas reikšmingas įstatymo ar kito teisės akto nuostatas, turi atsižvelgti į ginčui taikytinų elgesio taisyklių priėmimo momentą ir jų galiojimą laiko atžvilgiu.

Lietuvos Respublikos CK 4.27 str. 2 d. sieja nekilnojamojo daikto valdymo atsiradimą nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento. Teisinės registracijos tikslas ir yra išviešinti turto savininką, o ne sukurti nuosavybės ar valdymo teisę. Ir nors registruotino daikto ar juridinio fakto neįregistravimas (nepaviešinimas) viešame registre pats savaime neapsprendžia šio daikto valdytojo ar sandorio šalies teisių bei pareigų apimties, tačiau prieš trečiuosius asmenis tokie faktai negali būti panaudojami ir šalys negali įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais (CK 1.75 str. 2 d.). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškinyje ieškovas nurodė aplinkybes, jog iš viso nebuvo informuotas apie atsakovų (D. K. ir kitų dviejų bendrasavininkių), ketinimus parduoti tuos jo nuomojamus žemės sklypus, tačiau savo paaiškinimuose teisme iš esmės teigė priešingas aplinkybes, t.y. kad jo pavedimu veikiantis R. V. dar 2014 m. vasarį perdavęs nuompinigius atsakovei D. K., preliminariai su ja tarėsi ir dėl galimo tų sklypų pirkimo, todėl tuo pagrindu iš ieškovo ūkio kasos buvo išduotas ir perduotas atsakovei 5000 Lt avansas. Teismas vertina kritiškai bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų R. V., S. A. parodymus apie ieškovo vardu vykdytus susitarimus su atsakove D. K. dėl nuomos santykių bei galimybės nusipirkti žemės sklypus, ieškovo teiktus papildomus rašytinius duomenis byloje (2014-02-26 kasos išlaidų orderį, kurio pagrindu išduoti pinigai R. V. bei 2014-02-28 patvirtinimo aktą, kuriame nurodyta, kad atsakovė D. K. gavo 5000 Lt avansą už 8,6 ha žemės pardavimą ir kad sutarta 7000 Lt kaina už 1 ha ( II t., 7 b.l., III t., 32-34 b.l.), nes atsakovė teismo posėdyje kategoriškai neigė pasirašiusi tokio pobūdžio susitarimą su ieškovu ir 5000 litų avanso gavimą iš liudytojo R. V., kurio pavardė tame 2014-02-28 dokumente net nefiksuota, o šio liudytojo parašas ( dalyvaujančio asmens grafoje) vizualiai skiriasi nuo dalyvaujančio asmens parašo, esančio 2014-02-17 patvirtinimo akte (III t.,31-32 b.l.). Darytina išvada, kad šie šalių priešingai vertinami ir atitinkamų ekspertinių tyrimų nepatvirtinti rašytiniai duomenys apie ieškovo ir atsakovės D. K. preliminarų susitarimą dėl nuomojamų žemės sklypų pardavimo bei šios atsakovės veiksmų galimą nesąžiningumą ieškovo atžvilgiu iš esmės nesietini su nagrinėjamu ginču ir imperatyviai reglamentuotais žemės ūkio paskirties žemės sklypų pirkimo - pardavimo teisiniais santykiais. Lietuvos Respublikos CPK 6.157 straipsnio l dalis numato, kad šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo. Teismas sutinka su trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovės teiktais argumentais, kad tiek ieškovui, tie atsakovams, nepaisant to, kad jie yra privatūs asmenys, negali būti nustatomi kitokie elgesio standartai, nei tai būtina pagal įstatymą, reglamentuojant specialiąją žemės ūkio paskirties sklypų pirkimo - pardavimo tvarką. Be to nagrinėjamu ginčo atveju turėtų būti atsižvelgiama į normaliai rūpestingo, atidaus ir protingo žmogaus (bonus pater familias) suvokimo ir elgesio standartus, veikiant analogiškoje situacijoje. Todėl teismas daro išvadą, kad iš esmės reikšmingos byloje tos faktinės aplinkybės, jog 2013-03-23 sudaryta žemės sklypų nuomos sutartis nebuvo įregistruota nekilnojamojo turto registre, kad pats ieškovas, būdamas ūkininku, turėdamas pakankamos patirties žemės ūkio veikloje ( I t.,77, 93 b.l.) bei sandorių sudaryme, veikiant pačiam ar per įgaliotus asmenis bei įgijant per kelis metus nuosavybės teise iki 500 ha žemės ūkio paskirties žemės ( I t., 16-19; 21, II t., 23-172 b.l.), 2014 metų vasario mėnesį, turėdamas tikslą nusipirkti nuomojamus sklypus iš atsakovės D. K., atstovaujančios ir kitus bendrasavininkus, tačiau neturinčios jokios patirties privačios žemės ūkio paskirties žemės pardavimo sandoriuose, nesielgė pakankamai rūpestingai ir atidžiai, nes neatliko veiksmų, kad šis žemės sklypų nuomos faktas nustatyta tvarka būtų išviešintas, panaudotas prieš trečiuosius asmenis (galimus kitus pretendentus į šios žemės pirkimą) reglamentuotoje žemės ūkio paskirties žemės įgijimo procedūroje, privalėdamas žinoti, kad tokią procedūrą pagal įstatymus pavesta organizuoti atitinkamai valstybės įgaliotai institucijai - Nacionalinei žemės tarnybai.

Atmetant ieškinį, sutiktina su atsakovų teikiamais motyvais, kad ieškovas savo pirmumo teisės nepagrindė ginčijamo sandorio metu galiojančio įstatymo nuostatomis. Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo (galiojusi redakcija nuo 2013-07-16 iki 2014-04-30) 6 straipsnio 1 d. 2 p. nustatė, kad pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę turi parduodamo žemės sklypo naudotojas, pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip 1 metus, jeigu jis atitinka įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus. Be to paties įstatymo 4 dalies nuostatos reglamentavo, kad nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kurioms esant asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemę, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo gavimo dienos raštu praneša parduodamo žemės sklypo naudotojui (naudotojams), asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės sklypai ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, savivaldybės administracijos direktoriui ar kitai žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotai institucijai, jeigu parduodamą žemės sklypą pagal galiojančius detaliuosius ar specialiuosius planus numatoma panaudoti visuomenės poreikiams, ir valstybės įmonei Valstybės žemės fondui. Šie asmenys savo sutikimą (sprendimą, kai žemė įsigyjama valstybės vardu) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ar atsisakymą jį pirkti turi pateikti Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyti asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemę, kartu su sutikimu pirkti žemės sklypą pateikia dokumentus, patvirtinančius, kad jie atitinka reikalavimus, nurodytus šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje. Todėl įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes bei nurodytas įstatymo nuostatas, konstatuotina, kad nėra pagrindo ieškovui perkelti pirkėjo teises ginčijamame sandoryje, nes žemės ūkio paskirties žemės sklypų pirkimo - pardavimo procedūra atlikta teisėtai. Darytina išvada, kad trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie LR ŽŪM Šiaulių skyriaus atstovai, nesant nustatyta tvarka įregistruoto fakto apie nuomos teisinius santykius, neturėjo pagrindo informuoti ieškovo, kaip žemės nuomininko, apie parduodamus tuos žemės sklypus, veikė pagrįstai tiek pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo nuostatas, tiek remdamiesi 2014-01-10 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM direktoriaus įsakymu Nr.1P-(1.3)-5 patvirtintu Pažymos dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos aprašu (II t. 175-190 b.l.), priimdami atsakovės D. K. pasirašytą 2014-03-10 pranešimą apie sprendimą parduoti 7,4492 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą  už 52144 Lt kainą bei 2014-03-10 pranešimą apie sprendimą parduoti 1,2376 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą už 8663 Lt kainą; šių pranešimų pagrindu informavo atsakovą M. L., kaip turintį pirmumo teisę įgyti parduodamus žemės ūkio paskirties žemės sklypus pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punktą bei atitinkantį kitus įstatymo reikalavimus (esant įregistruotam ūkiui, turint patirties ūkininkavime ir kt.) bei pagal gautus duomenis 2014-04-08 išdavė atsakovei D. K. pardavimą leistinas pažymas, kurių pagrindu notarė N. M. nustatyta tvarka įformino ir patvirtino šį žemės ūkio paskirties sklypų pirkimo - pardavimo sandorį. Todėl konstatuotina, kad ieškovas nepagrindė ieškinio ir byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių atsakovai M. L., L. L. galėtų būti vertinami nesąžiningais tos žemės įgijėjais, o pirkėjo teisės ginčijamame sandoryje perkeltos  ieškovui. Atmesdamas ieškinio pagrindinį reikalavimą dėl pirkėjo teisių perkėlimo ieškovui ginčijamame sandoryje, teismas neturi pagrindo tenkinti ir kitų išvestinių ieškovo reikalavimų.

          Ieškinį atmetus, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo paliekama galioti byloje ieškovo prašymu taikyta 2014-05-06 teismo nutartimi laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovams M. L. ir L. L. į nuosavybės teise priklausančius žemės ūkio paskirties sklypus, unikalus Nr. 1, Nr.2 ( CPK 150 str. 2 d.).

          Išnagrinėjęs bylą, teismas sprendžia bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo atsakovams bei valstybei (Civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d. 96 str., 98 str. ). Atsakovų D. K., J. R. S., T. J. B. patirtos išlaidos, susijusios su advokato atstovavimu procese, nepagrįstos dokumentais ir nustatyta tvarka nepateiktas prašymas jas priteisti, todėl teismas šių išlaidų iš ieškovo nepriteisia. O atsakovų M. L., L. L. patirtos 706,26 Eur išlaidos dėl advokato atstovavimo procese yra pagrįstos  dokumentais (II t., 160-164 b.l., III t. 35-36 b.l.), jos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų rekomendacijų dydžius, todėl įvertinus ginčo sudėtingumą, įrodymų apimtį, teismas jų neturi pagrindo mažinti.

       Taip pat teismas turi pagrindą iš ieškovo  priteisti 13,90 eurų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei, nes jos didesnės nei  minimali valstybei priteistina iš šalies bylinėjimosi išlaidų suma (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d.,  96 str. 2 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

         Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 str., 263-270 str., 279 str., 307 str.

n u s p r e n d ė :

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. K., a.k. k(duomenys neskelbtini) atsakovams M. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. L., a.k. (duomenys neskelbtini) jų patirtas 706,26 Eur (septynių šimtų šešių eurų 26 centų) bylinėjimosi išlaidas, po 353,13 Eur (tris šimtus penkiasdešimt tris eurus ir 13 centų) kiekvienam iš atsakovų. 

Priteisti iš ieškovo V. K., a. k(duomenys neskelbtini) valstybės biudžetui   bylinėjimosi išlaidas -  13,90 Eur ( trylika litų 90 ct). Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB, banko kodas 73000, arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660.

          Iki teismo sprendimo įsiteisėjimo palikti galioti byloje 2014-05-06 teismo nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovams M. L. ir L. L. į nuosavybės teise priklausančius žemės ūkio paskirties sklypus, unikalus Nr. 1, Nr.2.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių  apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                    Alma Jurgelienė