VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. sausio 20 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Bronislava Todesienė, rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio A. N. pareiškimą dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo, suinteresuoti asmenys RUAB „Molesta“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius), R. M., UAB „Tector“, UAB „Detarna“,
n u s t a t ė :
pareiškėjas antstolis A. N. kreipėsi į teismą, prašydamas išaiškinti ar išieškojimas pagal antstolio nurodytus vykdomuosius dokumentus, kurie išduoti dėl įsiskolinimų, atsiradusių po UAB „Molesta“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo, galimas 1) iš visų RUAB „Molesta“ gaunamų ir priklausančių lėšų ir turto, nepriklausomai nuo restruktūrizavimo plano patvirtinimo; 2) tik po RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo plano patvirtinimo; 3) tik iš administravimo lėšų, numatytų RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo plane.
Antstolis pareiškime nurodo, kad vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-28411-101/2013; Darbo ginčų komisijos 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. APS-36-15443/2014; VSDFV sprendimus: 2014 m. gruodžio 18 d. Nr. (7.2)7-10-87619, 2015 m. sausio 21 d. Nr. (7.2)7-10-2205, 2015 m. vasario 23 d. Nr. (7.2)7-10-12302, 2015 m. kovo 19 d. Nr. (7.2)7-10-19076, 2015 m. balandžio 21 d. Nr. (7.2)-7-10-30569, 2015 m. gegužės 20 d. Nr. (7.2)7-10-35696, 2015 m. rugsėjo 10 d. Nr. (7.2)-7-10-71946; Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-428-964/2014; Valstybinės darbo inspekcijos 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. APS-36-15443/2014; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 17 d. ir 2015 m. gruodžio 16 d. vykdomuosius raštus Nr. 2-3035-803/2015 ir Nr. 2-1557-619/2015. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-501-340/2014 UAB „Molesta“ iškėlė restruktūrizavimo bylą; nutartis įsiteisėjo 2014-03-27. Pažymėjo, kad Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnis numato, jog nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos: 1) draudžiama vykdyti visas pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų ir privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nustatyti priverstinę hipoteką, servitutus, uzufruktą, įskaityti reikalavimus, įkeisti, parduoti ar kitaip perduoti įmonės turtą, reikalingą įmonės veiklai tęsti. Šio punkto apribojimai netaikomi gavus teismo leidimą šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais; 4) restruktūrizuojama įmonė moka visas einamąsias įmokas. Nurodė, kad visi vykdomieji dokumentai yra išduoti dėl įsiskolinimų, atsiradusių po Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 3 d. nutarties priėmimo, kuria iškelta UAB „Molesta“ restruktūrizavimo byla. Pareiškimo surašymo dieną restruktūrizavimo planas nėra patvirtintas. RUAB „Molesta“ 2016 m. sausio 4 d. informavo antstolį, kad restruktūrizavimo planas nėra patvirtintas, dėl ko, jos nuomone, išieškojimas iš RUAB „Molesta“ draudžiamas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 593 straipsnio 3 dalimi, pareiškimas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims (CPK 589 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendžia, kad šiuo atveju žodinis nagrinėjimas nėra būtinas.
Pareiškimą dalyje atsisakytina priimti, kitoje dalyje pareiškimas atmestinas.
CPK 589 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti. Taigi nurodyta teisės norma numato ne tik klausimus, kuriais antstolis gali prašyti išaiškinimo, bet ir subjektą, į kurį antstolis turi kreiptis dėl išaiškinimo pateikimo – procesinį sprendimą priėmusį teismą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą ir prašo išaiškinti ne tik Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo vykdymo tvarką, tačiau taip pat ir Molėtų rajono apylinkės teismo bei Vilniaus apygardos teismo sprendimų vykdymo tvarką, todėl konstatuotina, kad šioje dalyje pareiškėjo prašymas nėra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui ir jį atsisakytina priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pareiškėjas taip pat prašo išaiškinti VSDFV Vilniaus skyriaus, Valstybinės darbo inspekcijos ir Darbo ginčų komisijos sprendimus, tačiau, pažymėtina, kad pagal CPK 589 straipsnį gali būti aiškinama tik teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka ar įstatymo ar teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdant teismo sprendimą, todėl šioje dalyje pareiškėjo prašymą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (žr. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2S-2206-881/2014).
Esant šioms aplinkybėms, teismas nagrinėja pareiškėjo prašymą tik dalyje dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, kiek jis susijęs Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtu sprendimu ir jo pagrindu 2015 m. vasario 5 d. išduotu vykdomuoju raštu Nr. 2-28411-101/2013.
CPK 589 straipsnio pagrindu antstoliui suteikiama teisė kreiptis į teismą dėl procesinio sprendimo vykdymo tvarkos ar teisės akto normos išaiškinimo skirta tiems atvejams, kai teismo procesinis sprendimas yra vykdytinas ir iškylą jo vykdymo neaiškumų. Taigi šio instituto paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būti tinkamai įvykdytas. Teisės normos aiškinimas CPK 589 straipsnio pagrindu apima tik teisės normos aiškinimą konkrečios bylos kontekste, o ne teisės aiškinimą apskritai, todėl teismas turėtų atmesti antstolio prašymą išaiškinti teisės normą, jeigu jame nenurodyta, kuo prašoma išaiškinti teisės norma ir jos išaiškinimas yra aktualūs konkrečioje vykdomojoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2013).
Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad antstolio klausimus, susijusius dėl išieškojimo, jo galimumo iš įmonės, kuriai iškelta restruktūrizavimo byla, imperatyviai reglamentuoja Įmonių restruktūrizavimo įstatymas, o būtent 8 straipsnio 1-4 punktai, 12-13 straipsniai, taip pat CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktas, taigi darytina išvada, kad antstolis neturi pareigos vertinti imperatyviai nustatyto teisinio reglamentavimo, o privalo vykdyti jam pavestas funkcijas. Įstatyme numatyta antstolio procesinė teisė kreiptis dėl įstatymo ar kito teisės akto normos išaiškinimo neturi būti suprantama kaip teismo pareiga antstoliui teikti teisines konsultacijas dėl jo kompetencijai priskirtinų funkcijų vykdymo. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstolis, kaip specialus viešosios teisės subjektas ir profesionalus teisininkas (Antstolių įstatymo 4 straipsnio 1 dalis), vykdydamas įstatymų nustatytas funkcijas turi vadovautis teisės nuostatomis, taip pat atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką su antstolio veiklos vykdymu susijusiais klausimais. Antstolis pats sprendžia, kokie konkretūs vykdymo veiksmai turi būti atliekami, ir tai atlieka, vadovaudamasis įstatymais, reglamentuojančiais vykdymo procesą. Teismas negali atsakyti į antstolio klausimus ir nurodyti, kokie konkretūs su teismo procesinio sprendimo vykdymu susiję veiksmai turi būti atlikti, t. y. šiuo atveju iš kokių lėšų ir kokiu mastu antstoliui vykdyti išieškojimą ir ar jį vykdyti įmonės, kuriai iškelta restruktūrizavimo byla, atžvilgiu, nes tai neatitiktų sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo instituto paskirties ir tikslų bei peržengtų aiškinimo ribas (Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-474-227/2014; Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-131-460/2014; Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-3220-902/2015).
Šiuo atveju iš pareiškėjo reikalavimo turinio suprastina, kad teismo prašoma ne išaiškinti teismo sprendimo vykdymo tvarką, įstatymo ar kito teisės akto neaiškią normą (kurios, beje, konkrečiai pareiškėjas nenurodė), o atsakyti į konkrečius antstolio klausimus (ką daryti esant tam tikroms aplinkybėms). Teismas sprendžia, kad toks antstolio pareiškimas teismui laikytinas prašymu suteikti teisinę konsultaciją, turint tikslą sužinoti, kokius vykdymo veiksmus jam atlikti, todėl pareiškėjo pareiškimas dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo atmestinas (CPK 589 straipsnis).
Vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktais, 290-292 straipsniais, 589 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
pareiškėjo antstolio A. N. pareiškimą dalyje dėl Molėtų rajono apylinkės teismo, Vilniaus apygardos teismo, VSDFV Vilniaus skyriaus, Valstybinės darbo inspekcijos, Darbo ginčų komisijos sprendimų vykdymo tvarkos išaiškinimo atsisakyti priimti.
Pareiškėjo antstolio A. N. pareiškimą dalyje dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Bronislava Todesienė