Administracinė byla Nr. eA-1800-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01892-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3

 (S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. rugsėjo 1 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. V. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

1.       Pareiškėja R. V. kreipėsi į teismą su skundu, jį patikslino, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, Agentūra) 2019 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. BR6-3389355 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti NMA 2019 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. SP1-559(11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas 3); 3) panaikinti NMA 2019 m. liepos 24 d. sprendimą Nr. BR6-3413785 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – ir Sprendimas 4). Pareiškėja prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėja skunde ir patikslintuose skunduose nurodė, kad:

2.1.       2019 m. birželio 6 d. elektroniniu paštu, jau prasidėjus šiai administracinei bylai, pareiškėja iš Agentūros gavo elektroninį laišką, prie kurio buvo pridėtas Agentūros 2019 m. birželio 6 d. lydraštis Nr. BR6-3823, kuriame nurodoma: “teikiame Jums išsamų Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) 2019 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. BR6-3389355 „Sprendimas dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“, nurodantį Jūsų 2018 m. gegužės mėn. 28 d. pateiktos Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos, kurios reg. Nr. 18-1011266808-1 (toliau – 2018 m. Paraiška), vertinimo rezultatus.“ Taip pat buvo pridėtas Agentūros 2019 m. gegužės 19 d. sprendimas Nr. BR6-3389355 (toliau – ir Sprendimas 2). Sprendimo 2 priėmimo data ir numeris sutampa su Agentūros 2019 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. BR6-338355 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ (Sprendimas). Taigi, Agentūra tuo pačiu klausimu yra priėmusi du Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) prasme individualius administracinius sprendimus. Negana to, tą pačią dieną, 2019 m. birželio 6 d., elektroniniu paštu bei vėliau registruotu paštu pareiškėja gavo 2019 m. birželio 6 d. lydraštį Nr. BR6-3857 ir Agentūros 2019 m. gegužės 14 d. sprendimą „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ Nr. SP1-559(11.2.12E) (Sprendimas 3), kuriame nurodoma: „2018 m. Paraiška buvo vertinama pakartotinai ir susidarė 866,66 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma“. Agentūra, gavusi pareiškėjos patikslintą skundą, priėmė dar vieną individualų administracinį sprendimą – 2019 m. liepos 24 d. sprendimą Nr. BR6-3412785 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ (Sprendimas 4), kurį pareiškėja gavo 2019 m. liepos 31 d.

2.2.       Agentūros Sprendime nurodyta: „<...> įvertinome Jūsų 2018 m. gegužės mėn. 28 d. pateiktoje paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškoje, kurios reg. Nr. 18-1011266808-1, deklaruotus duomenis. Jums skiriama 9 814,99 Eur dydžio galutinė paramos suma.“ Prie Sprendimo pridedama lentelė. Iš grafoje „Suma, Eur“ esančio ženklo „minus“ pareiškėja supranta, kad neišmokėta ir viso 5 320,13 Eur, tačiau jokių priežasčių, kodėl šioje eilutėje įrašytas „minuso“ ženklas, nėra. Kodėl tokio dydžio sankcija, iš kur ir kodėl kilo, nepateikta. Taip pat neįvardijama, kodėl grafoje „Plotas ha / galvijų sk. proc.” nurodomi būtent šie skaičiai. Pareiškėjai neaišku, ką šie skaičiai reiškia – tai plotas ha ar galvijų skaičius procentais. Jokių paaiškinimų dėl sankcijos programai susietoji parama (jei tai sankcija) už baltyminių augalų auginimą, ar tai sankcija už neteisingą plotų deklaravimą. Kitoje lentelėje prie grafos „Ilgalaikės sankcijos pavadinimas“ nurodoma: „ilgalaikė sankcija programai Susietoji parama už baltyminių augalų auginimą už neteisingą plotų deklaravimą“. O grafoje „Suma, Eur“ nurodoma: „-829,82“. Pareiškėjai neaišku, ar tai sankcija, ką ji reiškia, kodėl ji taikyta. Likusiose Sprendimo pastraipose taip pat nepateikiama informacija, susijusi su tariamai taikytomis sankcijomis.

2.3.       Ginčijamas Agentūros Sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, todėl neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Sprendime nenurodytos reikšmingos faktinės aplinkybės, atskirai pateiktas sąrašas teisės aktų, kurie tariamai (galimai) reglamentuoja teisinius santykius, susiklosčiusius tarp pareiškėjos ir NMA, tačiau faktinės aplinkybės nesusietos su konkrečiomis teisės normomis.

2.4.       Sprendimo 2 priėmimo data – ta pati kaip ir Sprendimo, numeris tapatus. Pareiškėjos nuomone, galima spręsti, kad tai yra suklastotas dokumentas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio prasme, o suklastojimu suinteresuota Agentūra, siekdama išvengti atsakomybės dėl nepagrįsto Sprendimo priėmimo. Pareiškėjos manymu, Sprendimu 2 atsakovas siekia pateisinti Sprendimo priėmimą arba ištaisyti klaidas. Sprendimas 3 yra priimtas dėl to, jog buvo priimtas Sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad Sprendimas yra neteisėtas ir negaliojantis, tais pačiais argumentais naikintinas ir Sprendimas 3. Sprendime 4 nurodoma: „prašome NMA 2019 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. BR6-3389355 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ laikyti neaktualiu.“ Susipažinus su Sprendimu 4, pareiškėjai paaiškėjo, jog pastarasis nenaikina ankstesniųjų – Sprendimo, Sprendimo 2 ir 3. Pareiškėjos nuomone, visi šie Sprendimai šiuo metu galioja.

2.5.       Agentūros Kontrolės departamento Tauragės patikrų vietoje skyrius 2018 m. liepos 4 d. atliko patikrą vietoje, kurios metu nustatė: „Patikrų metu nustatytas kultūrų neatitikimas. kontrolinio žemės sklypo (toliau – ir KŽS) KŽS 108388-6799 lauke Nr. 1 deklaruota RUŽ o natūroje rasta GPŽ. KŽS 108388-6799 lauke Nr. 6 deklaruota DGP o natūroje rastas RUŽ. KŽS 106387-2446 lauke Nr. 1 deklaruota BMI o rasta NMI.“ Tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 633 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ nutarė: „Paskelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje.“ Tikėtina, jog tikrintojas, atlikdamas patikrą, nežinojo apie minėtą nutarimą.

2.6.       2018 m. liepos 4 d. raštais buvo kreiptasi į Agentūrą, nurodant: „Dėl pavasarį vyravusios sausros, blogai sudygo šiame lauke pasėtas BMI mišinys, t. y. sausra uždžiovino ankštinių augalų sėklas, ko pasekoje jų kiekis bendroje mišinio sudėtyje yra labai mažas.“ Agentūra 2018 m. lapkričio mėn. 13 d. raštu atsakė, jog: „<...> Prašyme nenurodyta force majeure aplinkybių, kurioms esant galėtų būti netaikomos sankcijos“. Šis Agentūros raštas negali būti laikomas VAĮ 8 straipsnio reikalavimus atitinkantis sprendimas dėl sankcijų taikymo. Jame nėra, taip pat kaip ir Sprendime, įvardinta, kokios sankcijos ir kodėl taikomos pareiškėjos paraiškai.

3.       Atsakovas NMA atsiliepimuose su pareiškėjos skundu ir patikslintais skundais nesutiko ir prašė juos atmesti. Atsiliepimuose atsakovas paaiškino, jog:

3.1.       Pareiškėja 2018 m. gegužės 28 d. pateikė paramos už žemės ūkio ir kitus plotus bei gyvulius paraišką (reg. Nr. 18-1011266808-1) (toliau – ir 2018 m. Paraiška). NMA Kontrolės departamento Tauragės patikrų vietoje skyriaus vyriausiasis specialistas 2018 m. liepos 4 d.–liepos 31 d. atliko pareiškėjos 2018 m. Paraiškos deklaruotų duomenų patikrą vietoje (toliau – ir patikra vietoje). Apie nustatytus neatitikimus pareiškėją informavo 2018 m. rugpjūčio 10 d. el. paštu, pridėjo patikros vietoje / nuotolinės patikros ataskaitos Nr. 18-1011266808-D4-1 (toliau – ir Ataskaita) kopiją. Ši Informacija taip pat buvo patalpinta informaciniame portale https://portal.nma.lt (toliau – ir Portalas). Pareiškėja laikoma informuota apie nustatytus neatitikimus nuo informacijos atsiradimo Portale dienos.

3.2.       Patikros vietoje metu nustatyta, kad KŽS Nr. 106387-2446 lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 16,55 ha pasėlio kodu BMI (žemės ūkio augalų mišiniai, kuriuose baltyminiai augalai yra vyraujantys (išskyrus žolinių augalų mišinius)) plotas, rasta 13,64 ha pasėlio kodu NMI (žemės ūkio augalų mišiniai, kuriuose baltyminiai augalai nėra vyraujantys) plotas. Patikros vietoje metu nustatyta, kad KŽS Nr. 108388-6799 lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 0,29 ha pasėlio kodu RUŽ (žieminiai rugiai) plotas, rasta GPŽ (ganyklos arba pievos, daugiametės žolės (eraičinai, miglės, motiejukai svidrės ir kt.) iki 5 metų), KŽS Nr. 108388-6799 lauke Nr. 6, kuriame deklaruotas 0,31 ha pasėlio kodu DGP (daugiametės ganyklos arba pievos, daugiametės žolės (eraičinai, miglės, motiejukai svidrės ir kt.) 5 metų ir daugiau) plotas, rasta RUŽ (žieminiai rugiai), ir KŽS 106387-2446 lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 16,55 ha pasėlio kodu BMI (žemės ūkio augalų mišiniai, kuriuose baltyminiai augalai yra vyraujantys (išskyrus žolinių augalų mišinius)) plotas, rasta NMI. 

3.3.       2018 m. Paraiškoje deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama pagrindinė tiesioginė išmoka – 100,30 ha, o nustatytas 87,11 ha faktinis tinkamas paramai žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, todėl 2018 m. Paraiškoje dėl neteisingo deklaravimo deklaruotas plotas viršijo tinkamą paramai plotą 13,19 ha, t. y. 15,14 proc., todėl pagrindinė tiesioginė išmoka apskaičiuota už faktiškai nustatytą 87,11 ha plotą sumažinama 1,5 nustatyto skirtumo dalimi, t. y. 19,785 ha. 2018 m. Paraiškoje deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama MPŪV išmoka, buvo 61,13 ha, o nustatytas 47,94 ha faktinis tinkamas paramai plotas, todėl viršijo tinkamą paramai plotą 13,19 ha, t. y. 27,51 proc. MPŪV išmoka apskaičiuota už faktiškai nustatytą 47,94 ha plotą sumažinama 1,5 nustatyto skirtumo dalimi, t. y. 19,785 ha. Deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama susietoji parama už baltyminių augalų auginimą – 25,49 ha, tačiau nustatytas 8,94 ha faktinis tinkamas plotas, kuris viršijo tinkamą paramai plotą 16,55 ha, daugiau nei 50 proc., todėl susietoji parama už baltyminių augalų auginimą neskirta ir papildomai prie paramos neskyrimo sankcijos taikyta papildoma nuobauda – ilgalaikė sankcija, sudaranti 829,82 Eur. 2018 m. Paraiškoje deklaruotas 75,27 ha ariamosios žemės plotas, tačiau po patikros rastas 62,08 ha plotas, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 patvirtintų Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) 43 punktu, pareiškėja turėjo deklaruoti 31,04 ha ekologiniu atžvilgiu svarbių vietovių (toliau – ir EASV). Patikros vietoje metu radus kitą pasėlį, t. y. vietoje deklaruoto BMI rasta NMI, kuris neatitinka EASV reikalavimų, žalinimo plotas sumažintas 31,04 ha.

3.4.       Vadovaujantis 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 640/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir dėl išmokų neskyrimo arba atšaukimo sąlygų bei administracinių nuobaudų, taikomų tiesioginėms išmokoms, paramai kaimo plėtrai ir kompleksinei paramai (toliau – ir Reglamentas (ES) Nr. 640/2014) 28 straipsnio 3 dalimi, sankcija skaičiuojama už 21,7775 ha plotą. Bendra sankcija žalinimo išmokai už įsipareigojimų ir tinkamumo kriterijų nesilaikymą skaičiuojama už 52,8175 ha plotą ir sudaro 2 632,42 Eur. NMA, baigusi administruoti 2018 m. paraišką, 2019 m. balandžio 19 d. priėmė sprendimą Nr. BR6-3389355 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“. Sprendimo išrašą išsiuntė pareiškėjai  el. paštu, o 2019 m. birželio 5 d. raštu Nr. BR6-3823 „Dėl išsamaus sprendimo pateikimo“ išsiuntė išsamų sprendimą. Pareiškėja skundžia NMA sprendimo išrašą. 2019 m. balandžio 19 d. sprendimo išraše nurodyta, jog pareiškėja, norėdama gauti išsamų sprendimą, turėjo kreiptis į NMA su prašymu.

3.5.       Atsakovo manymu, pareiškėja, pateikdama skundą, suprato, už kokius paraiškos administravimo metu nustatytus pažeidimus taikomos sankcijos, o NMA 2019 m. balandžio 19 d. sprendimo išrašo panaikinimas, vien dėl to, kad jis priimtas informacinių sistemų pagalba, nepakeistų jos teisinės padėties, t. y. neįgytų teisės į paramą. Informaciniame pranešime pareiškėjams administravimo metu nustatyti neatitikimai nedetalizuojami, pateikiam tik rezultatų visuma. Iš naujo peržiūrėjus pareiškėjos paraišką, buvo priimti sprendimai, kurie sukelia teisines pasekmes. 2

3.6.       2019 m. liepos 24 d. sprendime NMA informavo, kad 2019 m. balandžio 19 d. sprendimas yra nekorektiškas ir jį pareiškėja turėtų laikyti neaktualiu. Dėl plotinių priemonių administravimo sistemos (toliau – ir PPAIS) defekto buvo paskaičiuota mokamos paramos suma, todėl atsakovas iš naujo administravo paraišką ir nurodė, jog mokėtina suma yra 7 035,20 Eur.  Pagal NMA skolos sprendimą buvo nurodyta 866,66 Eur skola. Agentūra 2019 m. birželio 6 d. raštu Nr. BR6-3857 pranešė, kad iš pareiškėjos 2019 m. gegužės 23 d. buvo išskaičiuoti ir ji skolinga 854,42 Eur. Atsakovas nesutiko su skundo argumentais, jog prisiimtų įsipareigojimų negalėjo įvykdyti dėl force majeure (nenugalima jėga) aplinkybių.

 

II.

 

4.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 23 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5.       Vertindamas skundo argumentus dėl NMA 2019 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. BR6-3389355, teismas nustatė, kad NMA pakartotinai įvertinusi pareiškėjos 2018 m. Paraišką, Agentūra 2019 m. liepos 24 d. priėmė naują Sprendimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas pareiškėją informavo, jog Agentūros 2019 m. balandžio 19 d. sprendimas Nr. BR6-3389355 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ yra nekorektiškas, todėl galutiniu Sprendimu, kuris pareiškėjai sukelia teisines pasekmes, laikytinas atsakovo 2019 m. liepos 24 d. sprendimas. Teismas pažymėjo, kad, priėmus vėlesnį Sprendimą, ankstesnis ginčijamas Sprendimas negalioja ir pareiškėjai nesukelia jokių teisinių padarinių, todėl teismas darė išvadą, kad dėl 2019 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. BR6-3389355 nėra ginčo.

6.       Vertindamas skundo argumentus dėl NMA 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. SP1-559(11.2.12E), teismas pažymėjo, kad Agentūra, atlikusi patikrą vietoje, nustatė, jog pareiškėjos deklaruotame lauke Nr. 1 16,55 ha kontroliniame žemės sklype Nr. 106387-2446 pasėlio kodu BMI rastas pasėlis NMI, kuris nėra tinkamas gauti paramą už baltyminių augalų auginimą. 2018 m. spalio 3 d. pareiškėjai buvo apskaičiuota ir perduota mokėti 866,66 Eur susietosios paramos už plotą, nors pagal 2018 m. Paraiškos duomenis minėta išmoka nepriklausė. Pakartotinai įvertinęs paraišką, atsakovas nustatė, kad susidarė 866,66 Eur grąžintinų lėšų suma. Teismas nurodė, kad lėšų grąžinimą nacionaliniu lygmeniu reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 patvirtinos Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Vadovaujantis Taisyklių 7.1.3 papunkčio nuostatomis, jeigu fizinis ar juridinis asmuo gavo didesnę nei priklauso paramą, Agentūra turi teisę priimti sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, ką šiuo atveju atsakovas ir padarė. Teismas pažymėjo, kad iš nurodyto reglamentavimo (Taisyklių 2, 4.4, 7.1.3 p., 2013 m. gruodžio 17 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (toliau – ir Reglamentas (ES) Nr. 1306/2013) 7 str., 54 str. 1 d., 56 str. 1 d., 58 str. 1 d. e p.) matyti, jog paramos gavėjai įsipareigoja atitinkamą laikotarpį laikytis prisiimtų įsipareigojimų, o NMA turi teisę ankstesniais ar einamaisiais metais pateiktas paraiškas administruoti iš naujo ir priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos sumos. Teismas akcentavo, kad skundžiamame Sprendime atsakovas pagrįstai vadovavosi aukščiau aptartų teisės aktų nuostatomis ir pagrįstai nurodė pareiškėjai, kad ji privalo grąžinti nurodytą sumą.

7.       Vertindamas skundo argumentus dėl 2019 m. liepos 24 d. sprendimo Nr. BR6-3413785, teismas pažymėjo, kad 2018 m. paraiškoje deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama pagrindinė tiesioginė išmoka, buvo 25,49 ha, o faktinis teisingai deklaruotas plotas tik 8,94 ha. Paraiškoje dėl neteisingo deklaravimo deklaruotas plotas 16,55 ha (25,49 ha - 8,94 ha) buvo didesnis nei 50 procentų, todėl NMA, vadovaudamasi Administravimo taisyklių 93 punktu bei Reglamento(ES) 640/2014 19 straipsnio 2 dalimi, pagrįstai neskyrė išmokos ir papildomai prie paramos neskyrimo sankcijos taikė papildomą nuobaudą – ilgalaikę sankciją. Teismo vertinimu, šios aplinkybės sudarė pagrindą taikyti aptartas Reglamente nurodyto dydžio sankcijas. Pareiškėja jokių argumentų, kad atsakovas būtų neteisingai pritaikęs minėtų taisyklių ir Reglamento nuostatas ar padaręs skaičiavimo klaidų, nepateikė.

8.       Teismas pažymėjo, kad VAĮ (8 str. 4 d.) įtvirtinta atsakovo teisė priimti sprendimus informacinių sistemų pagalba. Teismo vertinimu, pareiškėja pasinaudojo savo teise gauti išsamų sprendimą po jo išrašo gavimo. Srendimas jai buvo įteiktas tinkamai, o pareiškėja pasinaudojo teisės aktuose numatyta tvarka jį apskųsti.

9.       Teismas akcentavo, kad pareiškėja atsakovo neinformavo apie tai, kad dėl 2018 m. buvusios sausros nesudygo arba blogai sudygo pupos. Dėl tos priežasties KŽS buvo nustatyti neatitikimai tarp deklaruotų ir realiai nustatytų pasėlių plotų. Skunde ir iš pareiškėjo atstovo paaiškinimų matyti, jog pareiškėja delsė, nesiėmė aktyvių veiksmų, tikėjosi, kad Vyriausybė paskelbs ekstremalią situaciją. Byloje pridėtas 2018 m. liepos 4 d. pareiškėjos paaiškinimas „Dėl neatitikimų paramos už žemės ūkio naudmenas ir kt. plotus paraiškoje“ Agentūroje užregistruotas tik 2018 m. rugpjūčio 14 d. Šis faktas patvirtina, jog, net sužinojusi apie Patikros vietoje nustatytus neatitikimus, paaiškinti priežastis pareiškėjas delsė, nes paaiškinimas užregistruotas praėjus beveik pusantro mėnesio po atliktos patikros. Teismo vertinimu, pareiškėja turėjo iš anksto, vos paaiškėjus, kad dėl sausros uždžiūvo sėklos ir nesudygo pasėliai, apie tai pranešti NMA teritoriniam skyriui, todėl būtų išvengusi atsakovo pritaikytų sankcijų. Pareiškėjos pasirinktos pasyvios pozicijos šioje ginčo situacijoje teismas nepripažino pateisinama.

10.       Teismas konstatavo, kad atsakovas skundžiamame Sprendime faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl reikalavimas jį panaikinti atmestinas. Kadangi sprendimą teismas priėmė ne pareiškėjos naudai, todėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisė.

 

III.

 

11.       Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo skundą tenkinti. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

12.       Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

12.1.       Teismas sprendime nurodė, kad: „Pareiškėja teigia, kad NMA 2019 m. balandžio 19 d. sprendimas galioja. Teismas pažymi, kad priėmus vėlesnį Sprendimą, ankstesnis ginčijamas Sprendimas negalioja ir pareiškėjai nesukelia jokių teisinių padarinių, todėl darytina išvada, kad dėl 2019 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. BR6-3389355 nėra ginčo.“. Tačiau tokie teismo teiginiai neparemti teisės normomis, prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai. Pareiškėja pažymi, kad nei vienas galiojantis teisės aktas nesuteikia Agentūrai teisės pačiai panaikinti savo priimtą administracinį sprendimą. Nei Viešojo administravimo įstatyme nei kituose teisės aktuose, taikytinuose šiuose teisiniuose santykiuose ar teisminiame procese, nėra sąvokos ar sampratos kaip aktualus ar neaktualus sprendimas. Individualus administracinis aktas arba sprendimas gali būti galiojantis arba negaliojantis. Jei toks aktas ar sprendimas yra negaliojantis, turi būti nurodomas tokio negaliojimo pagrindas. Jokio teisinio pagrindo nei viename administraciniame sprendime, ginčytame šiame administraciniame procese, nėra nurodyta.

12.2.       Nesutinka su teismo vertinimu dėl Agentūros 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. SP1-559(11.2.12E). Pareiškėjos manymu, teismo sprendime yra loginė spraga. Teismas pats pripažįsta, kad 2019 m. balandžio 19 d. sprendimas Nr. BR6-3389355 yra negaliojantis, nes Agentūra pati jį panaikino, vėliau teigia, kad 2019 m. gegužės 14 d. sprendimas Nr. SP1-559(11.2.12E) nustato permoką. Svarbu tai, kad 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. SP1-559(11.2.12E) priėmimas yra sąlygotas 2019 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. BR6-3389355, kuris, pasak teismo, yra negaliojantis. Taigi, kaip gali kilti teisinės pasekmės iš negaliojančio sprendimo.

12.3.       Dėl 2019 m. liepos 24 d. sprendimo Nr. BR6-3413785 nurodo, kad teismas nepasisakė dėl šių pareiškėjos argumentų, nurodytų patikslintame skunde: „Kaip jau esame nurodę kalbėdami apie Agentūros Sprendimą 2, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2016 m. gegužės 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-598-438/2016, kurios faktinės aplinkybės yra iš esmės identiškos nagrinėjamai bylai, yra išaiškinęs, kad yra įtvirtintas draudimas viešojo administravimo subjektui pradėti (inicijuoti) administracines procedūras be priimti sprendimus, jeigu teismas arba jis pats jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu. Tokiais atvejais antroji (pakartotinė) administracinėje procedūra yra negalima ir negali būti vykdoma. Tokiais atvejais, kai po dviejų administracinių procedūrų yra priimami du sprendimai, neteisėtu sprendimu paprastai turėtų būti pripažįstamas tas sprendimas, kuris yra priimamas po pirmojo sprendimo priėmimo, nes, priėmus pirmąjį sprendimą, viešojo administravimo subjektui draudžiama inicijuoti ir vykdyti antrąją administracinę procedūrą bei priimti iš jos kylančius sprendimus.“ Teismas sprendime nurodo: „Teismo vertinimu, NMA 2019 m. liepos 24 d. sprendime ilgalaikes sankcijas pagrindinei išmokai už žemės ūkio naudmenų plotus pritaikė laikydamasi aptartų Reglamento nuostatų, todėl šį sprendimą vertina kaip pagrįstą ir teisėtą.“, tačiau teismas nevertino priežasčių ir nieko dėl jų nepasisakė. Pareiškėja pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 633 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ nutarė: „Paskelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje.“ Šios aplinkybės, kuri turėtų būti visuotinai žinoma, teismas nevertino. Tikėtina, jog tikrintojas, 2018 m. liepos 4 d. atlikdamas patikrą, nežinojo apie minėtą nutarimą.

12.4.       2018 m. liepos 4 d. raštais buvo kreiptasi į Agentūra, nurodant: „Dėl pavasarį vyravusios sausros, blogai sudygo šiame lauke pasėtas BMI mišinys, t. y. sausra uždžiovino ankštinių augalų sėklas, ko pasėkoje jų kiekis bendroje mišinio sudėtyje yra labai mažas.“ Agentūra 2018 m. lapkričio mėn. raštu atsakė, jog: „ Prašyme nenurodyta force majeure aplinkybių, kurioms esant galėtų būti netaikomos sankcijos“. Šis Agentūros raštas negali būti laikomas VAĮ 8 straipsnio reikalavimus atitinkantis sprendimas dėl sankcijų taikymo, jame, kaip ir Sprendime, nėra įvardinta, kokios sankcijos ir kodėl taikomos pareiškėjos paraiškai. Nei Agentūra skundžiamuose sprendimuose, nei teismas sprendime apie tai nepasisakė.

12.5.       Pareiškėjos manymu, teismo sprendimo motyvai „Nagrinėjant bylą nustatyta, kad pareiškėja neinformavo atsakovės apie tai, kad dėl 2018 m. buvusios sausros nesudygo arba blogai sudygo pupos. Dėl tos priežasties KŽS nustatyti neatitikimai tarp deklaruotų ir realiai nustatytų pasėlių plotų. Skunde ir iš pareiškėjos atstovo paaiškinimų matyti, jog pareiškėja delsė, nesiėmė aktyvių veiksmų, tikėjosi, kad Vyriausybė paskelbs ekstremalią situaciją. Byloje pridėtas 2018 m. liepos 4 d. pareiškėjos paaiškinimas „Dėl neatitikimų paramos už žemės ūkio naudmenas ir kt. plotus paraiškoje“ Agentūroje užregistruotas tik 2018 m. rugpjūčio 14 d. Šis faktas patvirtina, jog net sužinojusi apie patikros vietoje nustatytus neatitikimus, paaiškinti priežastis delsė, nes paaiškinimas užregistruotas praėjus beveik pusantro mėnesio po atliktos patikros“ yra formalūs.

12.6.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 4 dalimi, bylinėjimosi išlaidos už skundo ir patikslinto skundo parengimą pareiškėjai turėjo būti priteistos. Agentūra atsiliepime nurodė: „Pastebėtina, jog 2019 m. balandžio 19 d. NMA sprendimu dėl Plotinių priemonių administravimo informacinės sistemos (toliau – PPAIS) defekto netinkamai pasiskaičiavo Pareiškėjai mokama paramos suma pagal 2018 m. Paraišką, todėl tik rangovui išsprendus PPAIS defektą, NMA peradministravo Pareiškėjos 2018 m. Paraišką ir 2019 m. rugpjūčio 9 d. išmokėjo 6 959,17 Eur paramos sumą.“ Vadinasi, Agentūra iš esmės sutiko su skundo dalimi. Pareiškėja pažymi, kad Agentūra tik iš trečio karto parengė, jos vertinimu, korektišką sprendimą, o pareiškėja, nebūtų patyrusi tiek bylinėjimosi išlaidų, jei sprendimas būtų parengtas iš karto. Tačiau teismas to nevertino ir dėl to sprendime nepasisakė, nors pareiškėjos atstovas tai akcentavo bylos nagrinėjimo eigoje.

13.       Atsakovas atsiliepime su pareiškėjos apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepimuose į skundą ir patikslintus skundus pirmosios instancijos teismui. Papildomai akcentuoja, kad:

13.1.       Administravimo taisyklių 82.12 papunktyje (red. Paraiškos teikimo metu) yra įtvirtinta nuostata, jog NMA, baigusi administruoti paraišką, informaciją apie pareiškėjui apskaičiuotas išmokas bei pritaikytas sankcijas skelbia Portale ir, jei pareiškėjas pateikė pageidavimą būti kitu būdu informuotas – vienu iš šių būdų, numatytų taisyklių 82.11 papunktyje. Informaciniame pranešime pareiškėjams administravimo metu nustatyti neatitikimai nedetalizuojami, pateikiama tik rezultatų visuma. VAĮ 8 straipsnio 3 ir 4 dalyse yra įtvirtinta viešojo administravimo subjekto (NMA) teisė priimti sprendimus informacinių sistemų pagalba. Pareiškėja žinojo, kad NMA patikros metu nustatyti neatitikimai sukelia neigiamas pasekmes ir suprato skundžiamo teisės akto esmę, turinį, faktines aplinkybes bei jų teisinį vertinimą.

13.2.       Dėl pareiškėjos argumentų, kuriais ji nesutinka su patikros vietoje nustatytais pažeidimais, nurodo, kad už tinkamą patikros vietoje atlikimą yra atsakinga NMA, ir tai yra vienas iš paramos administravimo etapų. Tai yra pripažinęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. birželio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A63-2775/2011, kurioje taip pat konstatuota, jog „pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad patikra atlikta neteisingai ar nesilaikant nustatytų taisyklių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo skundą atmetė“. NMA nuomone, prieš tai minėtos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog Lietuvos Respublikos administracinių teismų praktikoje yra pripažįstama, jog patikra vietoje yra vienas iš paramos administravimo etapų, todėl patikros metu nustatyti pažeidimai, jeigu jie nebuvo nuginčyti ar paneigti, yra pagrindas priimamiems sprendimams. Patikros vietoje ataskaitoje taip pat buvo nurodyta apskundimo tvarka – jei pareiškėjai mano, kad patikra buvo atliekama pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pareiškėjai gali ją skųsti NMA direktoriui raštu. Atsakovas nurodo, kad teisė į išmoką neprarandama (patikros vietoje metu / administracinio patikrinimo metu nustačius neatitikimų / pažeidimų sankcijos gali būti netaikomos), jei nustatyti reikalavimai neįvykdomi dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios (force majeure). Tokiais atvejais pareiškėjas per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai atsiranda tokia galimybė, praneša raštu NMA apie minėtas aplinkybes, kartu pateikdamas tai įrodančius dokumentus (Administravimo taisyklių 97 p.; Reglamento Nr. 640/2014 4 str. 2 d.). Šiuo atveju NMA patikros vietoje metu pažeidimai buvo užfiksuoti 2018 m. liepos 4 d., o pareiškėja į NMA su paaiškinimu dėl NMA patikros vietoje metu nustatytų neatitikimų kreipėsi tik 2018 m. rugpjūčio 14 d. (reg. Nr. GDTR-1118), pakartotinį prašymą bei paaiškinimą pateikė 2018 m. spalio 22 d. (reg. Nr. BR5.1-15634). Administravimo taisyklių 97 punkte yra įtvirtintas aiškus terminas, per kurį pareiškėja galėjo informuoti NMA, jeigu negalės tinkamai įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų, tačiau pareiškėja aktyvių veiksmų ėmėsi tik po NMA atliktos patikros vietoje ir tokiu būdu praleido teisės aktuose nustatytą terminą.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

14.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos priimtų sprendimų administruojant pareiškėjos 2018 m. Paraišką teisėtumo ir pagrįstumo.

15.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, padaręs išvadą, kad pareiškėjai teisines pasekmes sukeliančiu galutiniu sprendimu laikytinas 2019 m. liepos 24 d. priimtas sprendimas (Sprendimas 4), po kurio priėmimo anksčiau, 2019 m. balandžio 19 d. priimti sprendimai (Sprendimas ir Sprendimas 2) negalioja ir nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių. Teismas Agentūros 2019 m. gegužės 14 d. sprendimą (Sprendimas 3) dėl grąžintinų 866,66 Eur susietosios paramos lėšų, įvertinęs atliktos patikros rezultatus, pripažino pagrįstu. Atsižvelgdamas į aplinkybę, kad pareiškėja nepateikė jokių argumentų dėl faktinio teisingai deklaruoto ploto, išmokos ir ilgalaikės sankcijos apskaičiavimo, Taisyklių ir Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 taikymo, teismas 2019 m. liepos 24 d. sprendimą (Sprendimą 4) taip pat pripažino pagrįstu.

16.       Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodė, kad nėra teisės aktų, kurie leistų Agentūrai pasinaikinti savo priimtą sprendimą, ar vykstant ginčui teisme, priimti dar vieną sprendimą, tai prieštarauja suformuotai teismų praktikai (žr., pvz., LVAT administracinę bylą Nr. eA-598-438/2016). Be to, teismas objektyviai neįvertino pareiškėjo nurodytų force majeure aplinkybių, kai dėl sausros pavasarį uždžiūvo ankštinių augalų sėklos. Mano, kad teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą, nes Agentūra, nurodydama, kad 2019 m. balandžio 19 d. priimtas sprendimas negalioja, pripažino dalį pareiškėjo skundo.

17.       Pareiškėja 2018 m. gegužės 28 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką (reg. Nr. 18-1011266808-1), kurią administruodamas atsakovas priėmė byloje ginčijamus sprendimus. Pateikdama 2018 m. Paraišką, pareiškėja patvirtino pateiktų duomenų teisingumą bei kad susipažino su paramos teikimo taisyklėmis bei įsipareigojimais, įsipareigojo jų laikytis.

18.       Agentūros 2019 m. balandžio 19 d. priimtas sprendimo išrašas ir sprendimas (Sprendimas ir Sprendimas 2) laikytini vienu administraciniu aktu, kuriuo atsakovas įvertinęs 2018 m. liepos 4 d.–liepos 31 d. atliktos patikros vietoje rezultatus nusprendė pareiškėjai skirti 9 814,99 Eur galutinę paramos sumą. Pareiškėja patikros akte užfiksuotų duomenų neginčijo. Sprendime, kuris Agentūros įvardijamas kaip sprendimo išrašas, ir Sprendime 2, kuris yra įvardijamas išsamiu sprendimu, yra pateikiamas tų pačių faktų analogiškas įvertinimas, nuspręsta dėl tų pačių materialinių teisinių pasekmių, grindžiamų tais pačiais teisiniais pagrindais. Nurodyta, kokia skiriama galutinė paramos suma, skiriamų išmokų ir sankcijų dydžiai. Sprendimo išraše nurodyta, kad jis priimtas per Žemės ūkio paramos administravimo informacinę sistemą, vadovaujantis VAĮ 8 straipsnio 3 dalimi, pareiškėja, norėdama gauti išsamų sprendimą, turi kreiptis į Agentūrą. Sprendimo išrašo pateikimas pareiškėjai sudarant galimybę gauti išsamų sprendimą niekaip nesuvaržė jos teisių ir neapribojo galimybių žinoti išsamius sprendimo priėmimo motyvus bei ginti savo teises.

19.       Agentūros 2019 m. balandžio 19 d. sprendime (tiek išraše, tiek išsamiame) nurodyta, kad „Agentūra išmokas pareiškėjams moka, atitinkantiems visus teisės aktuose nurodytus reikalavimus ir įsipareigojimus, kai išsprendžia visus su paraiškomis susijusių neatitikimų klausimus. Vadovaujantis 2018 m. Taisyklių 96 punktu (nutarties tekste – Administravimo taisyklių, 3.3 p.), MPŪV taisyklių 43 punktu, Natura 2000 taisyklių 43 punktu ir AGROAK taisyklių 63 punktu, NMA turi teisę ankstesniais ar einamaisiais metais pateiktas pareaiškas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos ir (arba) taikyti kitas poveikio priemones už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą, atlikusi administracinį patikrinimą ir (arba) patikrą vietoje tada, kai pareiškėjas nesilaikė paramos suteikimo ar paraiškoje numatytų reikalavimų, ar pažeidė paramos gavimo ir naudojimo sąlygas. Taip pat pareiškėjams gali būti taikoma finansinė drausmė, kai, vadovaujantis Reglamento 1306/2013 26 straipsniu, pritaikius finansinę drausmę, gali būti mažinamos tiesioginių išmokų už plotus (pagrindinės išmokos, išmokos už pirmuosius hektarus, žalinimo išmokos, išmokos jaunajam ūkininkui), susietosios paramos už plotą, susietosios paramos už mėsinius galvijus, mėsines avis, pieninių veislių bulius, pienines ožkas bei susietosios paramos už pienines karves sumos. Tuo atveju, jeigu Jums bus pritaikytas išmokų sumažinimas, apie tai Jums bus pranešta atskiru informaciniu pranešimu“ (t. 2, b. l. 36, 123–124).

20.       Taigi pareiškėja buvo informuota, kad šiuo administraciniu aktu nėra išspręstas klausimas dėl galimo gautų išmokų sumažinimo atsižvelgiant į atlikto patikrinimo rezultatus. Agentūros 2019 m. gegužės 14 d. priimtas sprendimas Nr. SP1-559 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (Sprendimas 3) laikytinas savarankišku administraciniu aktu, kuriuo buvo išspręsta dėl 866,66 Eur susietosios paramos lėšų grąžinimo, buvo priimtas remiantis kitais pagrindais ir dėl kitų materialinių teisinių pasekmių pareiškėjai negu 2019 m. balandžio 19 d. sprendimas.

21.       Pareiškėja apeliaciniame skunde akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-598-438/2016 yra suformuotos principinės Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtintos nuostatos, kad „pranešimas ar skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą,“<...>, bei to paties įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos analogiškos nuostatos, kad „Skundas nenagrinėjamas, jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą arba tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą,“<...>, aiškinimo taisyklės, kurios aktualios ir turėjo būti taikomos nagrinėjamoje byloje. Apibendrinus minėtą teisinį reguliavimą, LVAT administracinėje byloje Nr. eA-598-438/2016 padaryta išvada, kad draudimas viešojo administravimo subjektui priimti sprendimą, jeigu teismas arba jis pats jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu, lemia, jog viešojo administravimo subjektui taip pat yra draudžiama pradėti bei vykdyti dvi administracines procedūras, kurių rezultate būtų priimti du galutiniai sprendimai tuo pačiu klausimu. Taip pat padaryta išvada, kad tokiais atvejais, kai dviejų administracinių procedūrų rezultate yra priimami du sprendimai, neteisėtu sprendimu paprastai turėtų būti pripažįstamas tas sprendimas, kuris yra priimamas po „pirmojo“ sprendimo priėmimo, nes priėmus „pirmąjį“ sprendimą, viešojo administravimo subjektui yra draudžiama inicijuoti ir vykdyti antrąją administracinę procedūrą bei priimti iš jos kylančius sprendimus.

22.       Aptariamos teismų praktikos kontekste nėra pagrindo vertinti, kad 2019 m. balandžio 19 d. tos pačios administracinės procedūros metu buvo priimti du skirtingi administraciniai sprendimai, ar kad tuo pačiu klausimu buvo vykdomos dvi administracinės procedūros. Byloje nustatytos ir aukščiau aptartos aplinkybės (žr. nutarties 18 p.) patvirtina, kad tos pačios procedūros metu buvo nuspręsta dėl tapačių materialinių pasekmių pareiškėjai tais pačiais pagrindais, atsižvelgiant į tai, sprendimo išrašo ir išsamaus sprendimo pateikimas negali būti laikomas dviejų skirtingų administracinių sprendimų priėmimu.

23.       Agentūros 2019 m. gegužės 14 d. priimtas sprendimas Nr. SP1-559 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (Sprendimas 3) priimtas tos pačios pareiškėjos 2018 m. Paraiškos administravimo procese, bet iš esmės dėl kitų aplinkybių, kurios nebuvo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimo priėmimo dalyku, nebuvo anksčiau vertinamos, todėl laikytinas savarankišku administraciniu aktu, nesietinu su Sprendimo ir Sprendimo 2 priėmimo procedūra ir sukeliamomis materialinėmis teisinėmis pasekmėmis. Todėl nepriklausomai nuo aplinkybės, kad Sprendimu 4 Agentūra 2019 m. balandžio 19 d. priimtą sprendimą pripažino neaktualiu, t. y. nesukeliančiu teisinių pasekmių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjo Sprendimo 3, kaip savarankiško administracinio akto, teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdamas į pareiškėjos skundo argumentus. Apeliacinio skundo argumentai dėl teismo sprendimo prieštaringumo aptariamu aspektu nepagrįsti ir atmestini.

24.       Pažymėtina, jog Administravimo taisyklių 96 punkte yra įtvirtinta, kad Agentūra turi teisę ankstesniais ar einamaisiais metais pateiktas paraiškas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos ir (arba) taikyti kitas poveikio priemones už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą atlikusi administracinį patikrinimą ir (arba) patikrą vietoje tada, kai pareiškėjas nesilaikė paramos suteikimo ar paraiškoje numatytų reikalavimų, ar pažeidė paramos gavimo ir naudojimo sąlygas. Už paramai netinkamą plotą, nustatytą atnaujinus KŽS_DR5LT arba einamųjų metų patikros vietoje metu, išmokėta parama iš deklaravusių pareiškėjų susigrąžinama už ketverius metus (arba, Agentūrai pagal jos nustatytą tvarką išnagrinėjus ir nustačius atvejus, kad plotas paramai netinkamas mažiau nei ketverius metus – už tiek metų, kiek plotas buvo netinkamas paramai), skaičiuojant nuo metų, kuriais buvo padarytas (užfiksuotas) pažeidimas, tačiau ne ilgiau nei iki paskutiniųjų metų prieš tai, kuriais buvo daryti ortofotografiniai žemėlapiai (arba, Agentūrai pagal jos nustatytą tvarką išnagrinėjus ir nustačius atvejus, kad plotas paramai netinkamas ilgiau nei iki paskutiniųjų metų prieš tai, kuriais buvo daryti ortofotografiniai žemėlapiai – už tiek metų, kiek plotas buvo netinkamas paramai, bet ne daugiau kaip už ketverius metus). Taisyklių 7.1.3 punkte įtvirtinta, kad sprendimas dėl grąžintinų lėšų grąžinimo priimamas, kai asmuo gavo didesnę negu priklauso paramą. Tokios paramos sutarties vykdymą ir administravimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos pagrindžia Agentūros teisę juose nustatytomis sąlygomis priimti sprendimus dėl lėšų susigrąžinimo, kai nustatomi jų nepagrįsto išmokėjimo faktai.

25.       Agentūra 2019 m. liepos 31 d. raštu Nr. BR6-4952 „Dėl išsamaus sprendimo pateikimo“ informavo pareiškėją, kad jos 2018 m. Paraiška buvo vertinama pakartotinai, todėl priimtas naujas 2019 m. liepos 24 d. sprendimas Nr. BR6-3413785 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ (Sprendimas 4), kuriuo skiriama galutinė 16 850,19 Eur dydžio paramos suma; įvertinus šį faktą, nurodyta, kad 2019 m. balandžio 19 d. sprendimas laikytinas neaktualiu. Teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose atsakovas nurodė, kad jog 2019 m. balandžio 19 d. sprendimu dėl Plotinių priemonių administravimo informacinės sistemos (toliau – PPAIS) defekto netinkamai pasiskaičiavo pareiškėjai mokama paramos suma pagal 2018 m. Paraišką, todėl tik rangovui išsprendus PPAIS defektą, Agentūra peradministravo pareiškėjos 2018 m. Paraišką ir apskaičiavo galutinę mokėtiną sumą.

26.       Formaliai taikant apeliaciniame skunde nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą administracinėje byloje Nr. eA-598-438/2016, Sprendimo 4 priėmimas galėtų būti vertinamas kaip administracinė procedūra tuo pačiu klausimu, pakartota iš naujo jau vykstant šalių ginčo teisminiam nagrinėjimui. Visgi teismų praktikoje suformuotos taisyklės turėtų būti taikomos atsižvelgiant tiek į teisinio reglamentavimo pokyčius, aktualius sprendžiant konkrečius ginčus, tiek į faktinių aplinkybių skirtumus nagrinėjamose bylose, ir, galiausiai, atsižvelgiant į teismo paskirtį  spręsti viešojo administravimo santykių srityje tarp šalių kilusius ginčus, ne vien formaliai vertinti ginčijamus viešojo administravimo subjektų sprendimus, aktus, veiksmus ar neveikimą (ABTĮ 3 str.).

27.       Sprendimo 4 priėmimo metu galiojusi Viešojo administravimo įstatymo redakcija nustatė kitokį reglamentavimą negu buvo aktualus pateikiant išaiškinimus LVAT administracinėje byloje Nr. eA-598-438/2016. VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punkte buvo įtvirtinta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą; taigi viešojo administravimo subjektui, skirtingai nuo ankstesnio reguliavimo, suteikta diskrecija sprendžiant, ar tokiu atveju nagrinėti aktualų klausimą. VAĮ 27 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad paaiškėjus, jog pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra nutraukiama ir per 5 darbo dienas nuo tokio paaiškėjimo dienos apie tai raštu informuojamas skundą pateikęs asmuo. Be to, VAĮ 8 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė individualų administracinį aktą priimti naudojantis valstybės informacinėmis sistemomis, VAĮ 35 straipsnyje nustatyta klaidų ištaisymo procedūra, kai administracinės procedūros sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas, gavęs asmens, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, ar kito asmens motyvuotą informaciją apie skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitas technines klaidas, imasi reikalingų priemonių klaidoms ištaisyti.

28.       Nagrinėjamoje byloje nėra paneigti Agentūros paaiškinimai, kad Sprendimo 4 priėmimą nulėmė dėl Plotinių priemonių administravimo informacinės sistemos (toliau – PPAIS) defekto netinkamai paskaičiuota pareiškėjai mokama paramos suma pagal 2018 m. Paraišką, kas laikytina technine klaida priimant 2019 m. balandžio 19 d. sprendimą. Paraiškos peradministravimas iš naujo dėl įvykusių techninių klaidų, nors tuo metu jau buvo nagrinėjamas ginčas teisme, atsižvelgiant į šio ginčo konkrečias aplinkybes dėl PPAIS defekto, paramos paraiškų administravimą reglamentuojančių teisės aktų ypatumus, kai yra numatyta galimybė nustačius naujas aplinkybes paraiškas administruoti iš naujo (žr. nutarties 24 p.), nagrinėjamu atveju laikytinas formaliu pažeidimu, neturėjusiu įtakos pagrįsto ir teisėto administracinio sprendimo priėmimui. Pažymėtina, kad VAĮ 27 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimas bet kokiu atveju netoleruotinas ir laikytinas neatitinkančiu gero viešojo administravimo reikalavimų, tačiau vien formaliu pagrindu panaikinus Sprendimą 4, neįvertinus, ar padarytas pažeidimas turėjo kokią nors reikšmę teisingam paramos paskyrimui ir taikomų sankcijų apskaičiavimui, neužtikrintų teisingo ir efektyvaus ginčo išsprendimo teisme.

29.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėja, kvestionuodama atsakovo priimtus sprendimus, jokių argumentų, kad atsakovė būtų neteisingai pritaikiusi Taisyklių ir Reglamento nuostatas ar padariusi skaičiavimo klaidų, nepateikė. Apeliaciniame skunde pareiškėja akcentavo, kad teismas objektyviai neįvertino pareiškėjo nurodytų force majeure aplinkybių, kai dėl sausros pavasarį uždžiūvo ankštinių augalų sėklos.

30.       Pirmosios instancijos teismas, vertindamas aplinkybes, kad pareiškėjos deklaruotame lauke Nr. 1 16,55 ha, kontroliniame žemės sklype Nr. 106387-2446, pasėlio kodu BMI, rastas 13,64 ha pasėlio kodu NMI, kuris nėra tinkamas gauti paramai už baltyminių augalų auginimą, pagrįstai atmetė pareiškėjos argumentus dėl force majeure sąlygų taikymo. Administravimo taisyklių 97 punkte nustatyta, kad teisė gauti išmokas neprarandama, jei nustatyti reikalavimai neįvykdomi dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios. Tokiais atvejais pareiškėjas ar jo įpėdinis per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai sužinojo arba galėjo sužinoti apie nuo pareiškėjo valios nepriklausančias aplinkybes, praneša raštu Agentūrai apie minėtas aplinkybes, kartu pateikdamas įrodymo dokumentus. Teismas konstatavo, kad pareiškėja pateikdama pasibaigus patikrai 2018 m. rugpjūčio 14 d. Agentūros Telšių skyriui paaiškinimus „Dėl neatitikimų paramos už žemės ūkio naudmenas ir kt. plotus paraiškoje“, praleido nustatytą 15 dienų terminą, skaičiuotiną nuo 2019 m. liepos 4 d. Paaiškinimuose pareiškėja nurodė, kad dėl pavasarį vyravusios sausros blogai sudygo kontroliniame žemės sklype Nr. 106387-2446 pasėtas BMI mišinys, t. y. sausra uždžiovino ankštinių augalų sėklas. Prašė netaikyti sankcijų, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 633 paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl sausros padarinių. Dar kartą pareiškėja analogišką paaiškinimą „Dėl neatitikimų paramos už žemės ūkio naudmenas ir kt. plotus paraiškoje“ teikė 2018 m. spalio 22 d. Agentūra, atsakydama pareiškėjai į šį prašymą, 2018 m. lapkričio 13 d. rašte Nr. BR6-14086 nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 26 d. išduotoje Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pažymoje apie Nr. (5.58-6)-B8-2196 nurodyta, kad tarnyba, vertindama 2018 m. gegužės 1 d.– rugpjūčio 20 d. agrometeorologines sąlygas pagal hidroterminio koeficiento (toliau – HTK), naudojimo sausringumui vertinti, reikšmes, informavo, kad per laikotarpį nuo 2018 m. birželio 1 d. iki liepos 3 d. Pagėgių savivaldybės teritorijoje buvo labai sausa, tačiau čia HTK < 0,5 išsilaikė trumpiau nei 15 dienų, t. y. sausros nei pavojingo, nei kaip stichinio meteoreologinio reiškinio, rodikliai nebuvo pasiekti. Minėtu raštu Agentūra atsisakė pareiškėjos nurodytas aplinkybes vertinti kaip force majeure. Pareiškėja minėto Agentūros rašto neskundė, daugiau įrodymų apie force majeure aplinkybes neteikė, taigi į jas atsižvelgti, vadovaujantis Administravimo taisyklių 97 punkte nurodytus reikalavimais, nėra pagrindo.

31.       Teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindų apeliaciniam skundui tenkinti, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, taip pat ir dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, plačiau jų neaptarinėja. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog Agentūra priimdama Sprendimą 4 iš esmės atitaisė 2019 m. balandžio 19 d. sprendime atsiradusią dėl techninių priežasčių deklaruojamų plotų paskaičiavimo klaidą, negali būti tapatinama su pareiškėjos reikalavimų pripažinimu ir atitinkamai negali lemti teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kai nėra tenkinamas apeliacinis skundas, apeliantas taip pat neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

nutaria:

 

Pareiškėjos R. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai        Artūras Drigotas

 

 

        Gintaras Kryževičius

 

 

        Virginija Volskienė