Administracinė byla Nr. eTA-262-463/2022

        Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02269-2020-9

        Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Talša“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Talša“ dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas Šiaulių rajono savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas, Administracija), kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Talša“ (toliau – ir atsakovas, Bendrovė) 2 219,01 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.

2.       Pareiškėjo prašymas buvo grindžiamas šiais argumentais:

2.1.       Rinkliava atsakovui buvo skaičiuojama vadovaujantis Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų, patvirtintų Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. T-202 (toliau – Nuostatai) 7, 12, 14, 15 ir 16 punktais, Šiaulių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodika, Nekilnojamojo turto objektų grupių vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžiais, patvirtintais Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. T-202 (toliau – Sprendimas).

2.2.       Taikant Sprendimu patvirtintą Nekilnojamojo turto objektų grupių vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžių lentelę, vietinės rinkliavos mokestis yra skaičiuojamas, nekilnojamųjų turtų objektų, įregistruotų NTR (administracinės paskirties)
 – 3 objektai, (gamybos, pramonės paskirties) – 8 objektai, (sandėliavimo paskirties) – 4 objektai, (maitinimo paskirties) – 1 objektas, (paslaugų paskirties) – 1 objektas adresu (duomenys neskelbtini) savininkui. Atsakovas gera valia skolos nemokėjo, todėl ji priteistina.

3.       Atsakovas Bendrovė atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko.

4.       Atsakovas atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

4.1.       2020 m. rugpjūčio 26 d. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai įsakymu administracinėje byloje Nr. eLi-7977-3694/2020 nutarė priteisti iš Bendrovės Administracijai 2 761,33 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Bendrovė teikė teismui prieštaravimus. 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi teismas panaikino 2020 m. rugpjūčio 26 d. teismo įsakymą. Todėl yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, atitinkamai nagrinėjama byla nutrauktina.

4.2.       Bendrovė laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. objektuose adresu (duomenys neskelbtini) gamybos nevykdė, todėl jokių atliekų nesusidarė. 2018 m. sausio 22 d. prašymu atleisti nuo vietinės rinkliavos mokesčio kintamosios dalies dėl nekilnojamojo turto nenaudojimo-sąžiningumo deklaracija (toliau – ir Deklaracija) Bendrovė Administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus prašė atleisti nuo vietinės rinkliavos mokesčio kintamosios dalies už deklaruojamą laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. neterminuotai. Deklaracija buvo išsiųsta registruota pašto siunta. Administracija Deklaraciją gavo, sprendimo dėl Deklaracijos netenkinimo per įstatymų numatytą terminą nepriėmė, todėl Administracija turi laikytis jų pačių prisiimtos Deklaracijos. Administracija rinkliavą norėjo rinkti net už siurblinę ir transformatorinę. Be to, Bendrovė gamybos nurodytais adresais nevykdo ir ne kartą reikalavo visus Bendrovės objektus minėtais adresais išbraukti iš vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtojų registro.

4.3.       Administracijos Turto valdymo skyriaus specialistai ne kartą konstatavo, kad Bendrovė nevykdo veiklos atsakovo nurodytu adresu, o vietinė rinkliava gali būti renkama tik iš atliekų turėtojų.

II.

5.       Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. kovo 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo pareiškėjui 2 058,44 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.

6.       Teismas, aptaręs ginčui aktualų teisinį reguliavimą pažymėjo, kad Administracija apskaičiavo vietinę rinkliavą atsakovui, kaip nekilnojamojo turto statinių, esančių Šiaulių rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), savininkui. Pareiškėjas kas ketvirtį siuntė atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimus, kuriuos atsakovas grąžindavo, nurodydamas, kad bendrovės turtas, esantis minėtu adresu nuo 2013 m. neeksploatuojamas, nes yra nuniokotas gaisro, o Bendrovės objektuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), gamyba nevykdoma, todėl jokių atliekų nenusidaro. Taip pat atsakovas pateikė eilę Administracijos Turto valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto 2019 m. rugpjūčio 23 d. surašytų Statinio būklės faktinių duomenų patikrinimo aktų, vadovaujantis Šiaulių rajono teritorijoje esančių statinių naudojimo priežiūros taisyklių 1 priedo nuostatomis, bei statinių fotonuotraukas. Visų aktų išvadose nurodyta, kad statiniai nenaudojami, įrašytos rekomendacijos. Teismas pažymėjo, kad, nors aktuose nurodyta, kad statiniai nenaudojami, tačiau juose nėra pažymėta, jog jie netinkami naudoti ir įtraukti į netinkamų naudoti nekilnojamojo turto objektų sąrašą. Teismas pažymėjo, kad Nuostatų 14 punkte nustatyta, kad pastoviąją dedamąją moka visi nekilnojamojo turto savininkai ar jų įgalioti asmenys, todėl pareiškėjas ir perskaičiavo atsakovui vietinės rinkliavos pastoviąją dalį už 17 objektų, iš 26 objektų išbraukusi 9 objektus. Iš pareiškėjo pateiktų paskaičiavimų matyti, kad už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. pastovioji dalis yra 381,62 Eur., už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. pastovioji dalis yra 943,80 Eur, už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. pastovioji dalis yra 684,30 Eur, viso 2 009,72 Eur.

7.       Vietinės rinkliavos kintamoji dalis apskaičiuota iš vieno atsakovo objekto faktiškai ištuštintus 7 konteinerius, nes, kaip nurodė pareiškėjo atstovai, vežėjas suteikė pareiškėjui informaciją, kad su atsakovu yra sudaryta konteinerio sutartis ir konteineriu pasinaudota 7 kartus. Iš pareiškėjo 2021 m. vasario 22 d. rašto Nr. S-386(3.36E) teismas nustatė, kad perskaičiavimas dėl konteinerio duomenų pakeitimo – 7 ištuštinimai nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. yra 48,72 Eur. Nors atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjo paminėti komunalinių atliekų konteinerio ištuštinimai buvo, bet tai buvo ne Bendrovės atliekos, tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad įrodinėjimo našta, kad atliekos nebuvo sukauptos (susidariusios), tenka atsakovui. Tik atsakovui įrodžius, kad atliekos nebuvo sukauptos (nesusidarė), atsiranda pagrindas vertinti, ar nėra vietinės rinkliavos nuostatuose rinkliavos mokėtoju įvardinto asmens pareigos mokėti atitinkamą vietinę rinkliavą ar jos dalį. Šioje administracinėje byloje, teismo manymu, atsakovas to neįrodė. 2021 m. vasario 22 d. rašte Nr. S-386(3.36E) taip pat nurodyta, kad perskaičiavimas dėl konteinerio duomenų pakeitimo – Kintamoji pagal plotą už 17 objektų nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. – 581,84 Eur ir Nuolatinės komisijos sprendimu atliktas perskaičiavimas – Kintamoji už 17 objektų nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. – 166,24 Eur, tačiau toks perskaičiavimas prieštarauja pareiškėjo atstovų paaiškinimams, kad konteineriu buvo pasinaudota iš vieno objekto 7 kartus, todėl paskaičiuota kintamoji dalis 166,24 Eur netenkintina.

8.       Teismas nurodė, kad Atsakovas pareiškėjui pateikė prašymą atleisti nuo vietinės rinkliavos mokesčio kintamosios dalies dėl nekilnojamojo turto nenaudojimo – sąžiningumo Deklaraciją, tačiau pareiškėjas Nuostatų VIII skyriaus „Atleidimas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo“ ir IX skyriaus „Vietinės rinkliavos lengvatos“ pagrindu nėra priėmęs atskiro savivaldybės tarybos sprendimo dėl atsakovo atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo ar lengvatos suteikimo.

9.       Teismas konstatavo, kad atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl iš jo priteisė 2 058,44 Eur
(2 009,72 + 48,72 = 2 058,44 Eur) įsiskolinimo suma pareiškėjui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnis).

10.       Atsakovas taip pat prašė pradėti tyrimą, ar Šiaulių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą nuostatai, patvirtinti Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. T-202, neprieštarauja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktui, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktui,
132 straipsnio 1 dalies 2 punktui, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 40 daliai, 302 straipsnio 1 daliai, 32 straipsnio 1 daliai, tačiau šis prašymas netenkintinas. Teismo vertinimu, Šiaulių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą nuostatai, patvirtinti Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. T-202, laikytini norminiu administraciniu aktu. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir ABTĮ) 113 straipsnį, teismas atmeta prašymą pradėti tyrimą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčijamo norminio administracinio akto (ABTĮ 113 straipsnio 2 dalies 2 punktas); prašymas grindžiamas ne teisiniais motyvais (ABTĮ 113 straipsnio 2 dalies 4 punktas); teismui nekyla abejonių dėl norminio administracinio akto teisėtumo (ABTĮ 113 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Be to, vien tai, kad ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo numatyta aptariamą vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį, savaime negali paneigti mokėtojo pareigos mokėti šią rinkliavą. Atliekų turėtojas privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su atliekų tvarkymu. Aptariamos rinkliavos objektas apima ne tik komunalinių atliekų surinkimą, bet ir šių atliekų apdorojimą Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatytais būdais bei tvarka, atliekų tvarkymo veiklos priežiūrą bei atliekų šalinimo vietos priežiūrą po jų uždarymo. Todėl abejonių, kad nekilnojamojo turto objekto paskirtis ir plotas yra tie parametrai, kurie paprastai daro tiesioginę įtaką komunalinių atliekų kiekiui, susidarančiam šį objektą naudojant, valdant ar juo disponuojant, teismui nekilo. Taip pat teismas pažymėjo, kad pastovioji vietinės rinkliavos dalis, kaip viena iš priemonių išlaikyti komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo paslaugų sistemą, yra siejama išimtinai su aplinkybe, kad asmuo yra savivaldybėje esančio nekilnojamojo turto objekto savininkas (ar įgaliotas asmuo) ir nei jos apskaičiavimas, nei pati paskirtis nėra susijusi su faktiniu atliekų susidarymu, dėl ko pastoviosios dedamosios kontekste netgi netinkami naudojimui objektai ginčo laikotarpiu vis tiek apmokestinami vietinės rinkliavos pastoviąja dedamąja dalimi. Kadangi pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų sudarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo, negalima atleisti atsakovo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, jog jis faktiškai nesukūrė (negalėjo sukurti) atliekų.

11.       Tiek, kiek tai susiję su kintamąja vietinės rinkliavos dalimi, teismas pažymėjo, kad pati savivaldybė galimą atleidimo nuo kintamosios dalies tvarką susiejo su deklaracija, kad nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu, ir taip iš esmės sudarė galimybę nuo šios dalies būti atleistiems tiems asmenims, kurių veikloje faktiškai atliekos nesusidarys, ir kurie pateikė reikalingus prašymus bei nurodytas faktines aplinkybes patvirtinančius dokumentus, tačiau nagrinėjamoje byloje yra duomenys, kad iš vieno atsakovo objekto faktiškai ištuštinti buvo 7 konteineriai (vežėjas suteikė pareiškėjui informaciją, kad su atsakovu yra sudaryta konteinerio sutartis ir konteineriu pasinaudota 7 kartus). Be to, Šiaulių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą nuostatai, patvirtinti Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės
16 d. sprendimu Nr. T-202, priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo
6 straipsnio 31 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 37 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1 ir 2 punktais, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsniu, Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 384 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. 711 „Dėl Rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ 2 punktu.

12.       Taigi, teismas darė išvadą, kad byloje nėra pagrindo tirti minėto norminio administracinio akto teisėtumo. Teismui nekilo pagrįstų abejonių dėl prašomo ištirti norminio administracinio akto teisėtumo.

13.       Pasisakydamas dėl prašymo kreiptis preliminaraus sprendimo į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT), ar Šiaulių rajono savivaldybes vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą nuostatai, patvirtinti Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. T-202, neprieštarauja Europos Sąjungos įtvirtintiems įstatymams, teismas nurodė, kad teismas į ESTT kreiptis privalo tais atvejais, kai jam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškyla Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad byloje būtų priimtas sprendimas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių kilęs ginčas sprendžiamas vadovaujantis nacionalinės teisės normomis, byloje nėra kilęs Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo klausimas. Tam, kad būtų išnagrinėtas pareiškėjo prašymas dėl vietinės rinkliavos priteisimo, būtinybės kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą nėra, nes šiuo atveju nekyla joks Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymą dėl kreipimosi į ESTT.

14.       Atsakovas taip pat prašė kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą (toliau – ir EŽTT) dėl konsultacinės išvados, ar Lietuva nepažeidžia Europos žmogaus teisių pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 1 pirmo straipsnio, leisdama rinkti rinkliavas už komunalinių atlieku surinkimą iš asmenų, neturinčių komunalinių atliekų arba nevykdančių ūkinės veiklos, tačiau šis prašymas nebuvo sprendžiamas, nes tik Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kai tai susiję su jo nagrinėjama byla, gali kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą su prašymu pateikti konsultacinę išvadą dėl principinių klausimų, susijusių su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ar jos protokoluose apibrėžtų teisių ir laisvių aiškinimu ar taikymu.

15.       Taip pat teismas nurodė, kad nėra pagrindo nutraukti šią bylą, nes administracinėje byloje Nr. eLI-7977-394/2020 buvo priimtas teismo įsakymas dėl vietinės rinkliavos priteisimo Administracijai iš Bendrovės, tačiau atsakovui pareiškus prieštaravimus, o pareiškėjui per teismo nustatytą terminą nepateikus teismui prašymo (skundo) pagal bendrąsias administracinių bylų nagrinėjimo taisykles, atitinkančio ABTĮ 24 straipsnio reikalavimus, pareiškėjo prašymas buvo paliktas nenagrinėtas.

III.

16.       Atsakovas apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 24 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti iš atsakovo pareiškėjui 2 058,44 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti; 2) pradėti tyrimą, ar Šiaulių rajono savivaldybės
(toliau – ir Savivaldybė) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą nuostatai, patvirtinti Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 16 d. sprendimu
Nr. T-202 ir šių nuostatų redakcija, patvirtinta Savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. T-327 atitinka Lietuvos Respublikos vietinės rinkliavos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktą, 132 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 40 dalį, 302 straipsnio 1 dalį ir 32 straipsnio 1 dalį; 3) Savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą nuostatus, patvirtintus Savivaldybės Tarybos 2017 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. T-202 ir šių nuostatų redakciją, patvirtintą Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. T327, pripažinti prieštaraujančius Vietinės rinkliavos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktui, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktui, 132 straipsnio 1 dalies 2 punktui, Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 40 daliai,
302 straipsnio 1 daliai, 32 straipsnio 1 daliai; 4) prašyti EŽTT pateikti konsultacinę išvadą, ar Lietuvos Respublika nepažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo
Nr. 1 1 straipsnio 1 dalies, leisdama rinkti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą iš asmenų, neturinčių atliekų ir (ar) nevykdančių ūkinės veiklos; 5) prašyti ESTT pateikti prejudicinį sprendimą, ar Lietuvos Respublika nepažeidžia Europos Parlamento ir tarybos reglamento (EB)
Nr. 1013/2006, Direktyvos 2008/98/EB, leisdama rinkti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą iš asmenų, neturinčių atliekų ir (ar) nevykdančių ūkinės veiklos.

17.       Atsakovas apeliaciniame skunde pakartoja pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, papildomai pažymint:

17.1.       Nagrinėjama byla turėjo būti nutraukta, vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies
2 punktu.

17.2.       Administracija gavo pareiškėjo Deklaraciją, jos neatmetė, todėl privalo laikytis prisiimtos Deklaracijos.

17.3.       Atsakovas nesinaudoja statiniais, esančiais Šiaulių rajono savivaldybės ribose. Pareiškėjo teiginiai apie, esą, ištuštintą konteinerį (7 ištuštinti 2018 m. sausio 1 d. – 2019 m. vasario 28 d.) yra paneigti patikrinimo aktais bei yra nelogiški, nes, be kita ko, parodo, jog nuo 2017 m. lapkričio 11 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2019 m. kovo 1 d. pats pareiškėjas, neapskaitė jokių komunalinių atliekų pas atsakovą. Tai laikytina nepagrįstu pareiškėjo siekiu pasipelnyti. Pati Administracija nustatė, kad Bendrovė statiniais, esančiais Šiaulių rajono savivaldybės ribose, nesinaudoja.

17.4.       Pareiškėjas, vadovaudamas EŽTT praktika, nurodo, kad teismas neturi pareigos kreiptis į ESTT, jei Europos Sąjungos teisės normų aiškinimas yra aiškus ir kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi motyvuoti savo sprendimą dėl nesikreipimo į ESTT.

18.       Pareiškėjas Administracija atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

19.       Pareiškėjas nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais argumentais ir motyvais, todėl jų nekartos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

20.       Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl 2 219,01 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., priteisimo pareiškėjui iš Bendrovės.

21.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo pareiškėjui 2 058,44 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.

22.       Atsakovas apeliaciniame skunde su tokiu teismo sprendimu nesutinka, iš esmės argumentuodamas tuo, kad atsakovas statiniais, už kuriuos prašoma sumokėti vietinę rinkliavą, nesinaudoja, ką patvirtina ir patikrinimo aktai.

23.       Pirmiausiai pažymėtina, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai gali tikrinti bylą tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio
21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

24.       Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Atliekų tvarkymo įstatymas, Rinkliavų įstatymas bei su šių įstatymų įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai. Vietinė rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje (Rinkliavų įstatymo
2 str. 3 d.). Savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (Rinkliavų įstatymo 11 str.
1 d. 8 p.).

25.       Nuostatų 4.11 punkte nurodyta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą – tai Savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta kiekvienam atliekų turėtojui privaloma įmoka, kuri galioja visoje Savivaldybės teritorijoje ir mokama šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka. Pagal nuostatų 4.14 vietinės rinkliavos mokėtojai laikytini komunalinių atliekų turėtojai, pagal Nuostatus turintys pareigą mokėti vietinę rinkliavą. Nuostatų 5 punkte reglamentuota, kad vietinė rinkliava nustatoma Savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašas ir apmokestinamieji parametrai patvirtinti Savivaldybės tarybos sprendimu, savininkams, jų atstovams arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 1 dalyje. Vietinė rinkliava įskaitoma į Savivaldybės biudžetą.

26.       Nuostatų 12 punkte nurodyta, kad yra taikoma dvinarė Vietinė rinkliava, susidedanti iš pastoviosios dedamosios ir kintamosios dedamosios. Vadovaujantis Nuostatų 14 punktu, pastoviąją dedamąją moka visi nekilnojamojo turto savininkai ar jų įgalioti asmenys arba Savivaldybės būstų nuomininkai. Savo ruožtu kintamąją rinkliavos dedamąją moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba įgalioti asmenys, iš kurių nekilnojamojo turto objekto paimamos komunalinės atliekos (Nuostatų 16 p.).

27.       Atleidimas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo reglamentuotas Nuostatų 47–51 punktuose. Nuostatų 47 punkte įtvirtinta, kad nuo kintamosios dedamosios mokėjimo atleidžiami nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, Rinkliavos administratoriui deklaravę, kad tam tikru laikotarpiu (ne trumpesniu kaip vienas metų ketvirtis, ir ne ilgesniu nei vieneri metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu arba turėtų būti taikomas mažesnis parametras (mažesnis gyventojų skaičius ir kt. parametrai), ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos neimamos. Nesinaudojimą nekilnojamuoju turtu (arba mažesnio apmokestinamojo parametro taikymą) deklaruojantys nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys privalo pateikti nesinaudojimą nekilnojamuoju turtu (arba mažesnio apmokestinamojo parametro taikymą) įrodančius dokumentus. 

28.       Nuo kintamosios dedamosios mokėjimo atleidžiama (arba koreguojamas apmokestinamasis parametras) deklaravus nesinaudojimą nekilnojamojo turto objektu, kai gyventojas, už kurį skaičiuojama Vietinė rinkliava: 50.1 papunktis – atlieka privalomąją karo tarnybą; 50.2 papunktis – gydosi sveikatos priežiūros įstaigos stacionare arba apgyvendintas ar slaugomas stacionariose globos, auklėjimo ar slaugos įstaigose; 50.3 papunktis – yra suimtas ar atlieka laisvės atėmimo bausmę; 50.4 papunktis – mokosi ne Šiaulių regiono teritorijoje esančioje dieninėje arba vakarinėje mokymo įstaigoje; 50.5 papunktis – yra išvykęs dirbti (pagal darbo pobūdžio santykius su darbdaviu, nuolatinė darbo vieta – ne Šiaulių regione). Pažymėtina, kad aplinkybes įrodančių dokumentų sąrašą ir pateikimo tvarką, suderintą su Savivaldybės administracijos direktoriumi, nustato Rinkliavos administratorius (Nuostatų 51 p.).

29.       Aptartų nuostatų analizė suponuoja, kad nuo vietinės rinkliavos galima atleisti tik tiek, kiek yra pateikiamas prašymas dėl kintamosios rinkliavos dedamosios dalies, o nuo pastoviosios dalies vietinės rinkliavos mokėtojas ginčo laikotarpiu pagal Nuostatus negalėjo būti atleidžiamas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo naujausioje praktikoje yra išaiškinęs, jog tuo atveju, jei vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą susideda iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių (kaip nurodyta šiai bylai aktualiuose Nuostatuose), tai negalima atleisti rinkliavos mokėtojo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, jog jis faktiškai nesukūrė (negalėjo sukurti) atliekų, kadangi pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo (žr., pvz., 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020; 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-373-261/2021). Taigi neatleidimas nuo pastoviosios dedamosios rinkliavos dalies yra pateisinamas, nebent atitinkamuose vietinės rinkliavos mokėjimą reglamentuojančiuose teisės aktuose būtų nustatyta kitokia tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-797-438/2021).

30.       Nagrinėjant apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymėtina, kad pagal bendrą taisyklę vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu savivaldybės teritorijoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012;
2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Teisę mokėti minimalią rinkliavą ar būti atleistam nuo jos mokėjimo asmuo gali įgyti tik tais atvejais, kai jis kompetentingos institucijos yra atleidžiamas nuo rinkliavos ar dalies rinkliavos mokėjimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019).

31.       Jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018). Lietuvos vyriausiasis administracinis taip pat laikosi nuostatos, kad tokiu atveju įrodinėjimo našta tenka atsakovui (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016).

32.       Pareiškėjas vietinę rinkliavą prašė priteisti už nekilnojamo turto objektus, įregistruotus NTR – (administracinės paskirties) – 3 objektai, (gamybos, pramonės paskirties) – 8 objektai, (sandėliavimo paskirties) – 4 objektai, (maitinimo paskirties) – 1 objektas, (paslaugų paskirties) – 1 objektas adresu (duomenys neskelbtini)

33.       Byloje pateikti Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai patvirtina, kad į pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), atsakovas turėjo nuosavybės / patikėjimo (buvo sudaryta nuomos sutartis) teisę.

34.       Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas buvo pateikęs pareiškėjui Prašymą atleisti nuo vietinės rinkliavos mokesčio kintamosios dalies dėl nekilnojamojo turto nenaudojimo – sąžiningumo deklaraciją, tačiau pareiškėjas nėra priėmęs atskiro savivaldybės tarybos sprendimo dėl atsakovo atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo ar lengvatos suteikimo, šia aplinkybę nurodė ir pirmosios instancijos teismas.

35.       Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Nagrinėdami bylas teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d.). ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. 

36.       Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo patikimumo. Taigi ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies, 80 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio
2 dalies nuostatų sisteminis aiškinimas teismui nustato pareigą, prieš priimant byloje baigiamąjį teismo aktą, imtis įstatyme numatytų priemonių, kad būtų išaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, o jas nustatyti iš byloje surinktų leistinų įrodymų visumos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1445-756/2018).

37.       Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas tik formaliai nurodė, kad pareiškėjas nepriėmė atitinkamo sprendimo atleisti atsakovą nuo vietinės rinkliavos mokėjimo ar lengvatos suteikimo, detaliau šios aplinkybės nevertindamas. Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus byloje pateiktus įrodymus bei atsakovo argumentus, teismo įsitikinimu, privalėjo būti įvertinti argumentai dėl prašymo atleisti nuo vietinės rinkliavos mokesčio kintamosios dalies dėl nekilnojamojo turto nenaudojimo, ypač įvertinus šioje nutartyje paminėtą aktualų teisinį reguliavimą. Pažymėtina, kad atsakovas Nuostatų taikymo atveju, kuriuose, kaip minėta, nustatytos pastovioji ir kintamoji rinkliavos dalys, nuo pastovios rinkliavos dedamosios dalies bet kuriuo atveju vien dėl atliekų nesusidarymo negalėtų būti atleidžiamas, tačiau byloje nustatyta, kad atsakovas nuolat siekė būti atleistas nuo vietinės rinkliavos (jos (kintamosios) dalies) mokėjimo.

38.       Išdėstytų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje, be kita ko, turi vadovautis įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo principais. Tai reiškia, kad kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų. Įstatymo viršenybės principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Aptariamas principas apima teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, asmens dalyvavimo priimant atitinkamus sprendimus, skaidrumo ir kitus reikalavimus. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnis ir kt.)), iš kurių taip pat išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų.

39.       Aplinkybė, kad atsakovas nuolat siekė būti atleistas nuo vietinės rinkliavos (jos dalies) mokėjimo, o pareiškėjas į šiuos prašymus neatsakė, negali būti vertinama kaip atitinkanti minėto principo reikalavimus. Tačiau šiuo atveju su tuo susijusios aplinkybės privalėjo būti išaiškintos pirmosios instancijos teisme, kadangi apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1760-629/2020).

40.       Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė, t. y. nepasisakė dėl svarbių atsakovo atsiliepimo argumentų, nebuvo pakankamai aktyvus. Pirmosios instancijos teismo padaryti pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikintinas ir byla šioje dalyje perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

41.       Pažymėtina, kad atsakovas taip pat prašė: pradėti tyrimą, ar Savivaldybė vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą nuostatai, patvirtinti Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. T-202 ir šių nuostatų redakcija, patvirtinta Savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. T-327 atitinka Lietuvos Respublikos vietinės rinkliavos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktą, 132 straipsnio
1 dalies 2 punktą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 40 dalį, 302 straipsnio 1 dalį ir 32 straipsnio 1 dalį; Savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą nuostatus, patvirtintus Savivaldybės Tarybos 2017 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. T-202 ir šių nuostatų redakciją, patvirtintą Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. T327, pripažinti prieštaraujančius Vietinės rinkliavos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies
2 punktui, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktui, 132 straipsnio 1 dalies 2 punktui, Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 40 daliai, 302 straipsnio 1 daliai, 32 straipsnio 1 daliai; prašyti EŽTT pateikti konsultacinę išvadą, ar Lietuvos Respublika nepažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsnio 1 dalies, leisdama rinkti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą iš asmenų, neturinčių atliekų ir (ar) nevykdančių ūkinės veiklos; prašyti ESTT pateikti prejudicinį sprendimą, ar Lietuvos Respublika nepažeidžia Europos Parlamento ir tarybos reglamento (EB) Nr. 1013/2006, Direktyvos 2008/98/EB, leisdama rinkti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą iš asmenų, neturinčių atliekų ir (ar) nevykdančių ūkinės veiklos.

42.       Kadangi byla grąžintina pakartotinai nagrinėti pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl šių reikalavimų detaliau nepasisako, išskyrus reikalavimą dėl kreipimosi į EŽTT – ABTĮ 4 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kai tai susiję su jo nagrinėjama byla, gali kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą su prašymu pateikti konsultacinę išvadą dėl principinių klausimų, susijusių su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ar jos protokoluose apibrėžtų teisių ir laisvių aiškinimu ar taikymu. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 16 1 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad aukščiausieji teismai ir tribunolai, nurodyti vadovaujantis 10 straipsniu, gali prašyti Europos Žmogaus Teisių Teismo pateikti konsultacines išvadas dėl principinių klausimų, susijusių su Konvencijoje ar jos protokoluose apibrėžtų teisių ir laisvių aiškinimu ar taikymu. Prašantysis teismas ar tribunolas gali prašyti konsultacinės išvados tik tada, kai tai susiję su jo nagrinėjama byla. Kaip išdėstyta anksčiau, nagrinėjamu atveju nėra nustatytos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, kurios yra svarbios sprendžiant dėl pareiškėjo prašymo dėl vietinės rinkliavos priteisimo. Nesant tokių duomenų, teismo sprendimas, kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės, nėra galimas, todėl poreikio kreiptis į Žmogaus Teisių Teismą dėl konsultacinės išvados šiuo metu nėra. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą, su prašymu pateikti konsultacinę išvadą atsakovo nurodytais klausimais, todėl šis prašymas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Talša“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 24 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Talša“ pareiškėjui Šiaulių rajono savivaldybės administracijai 2 058,44 Eur (du tūkstančius penkiasdešimt aštuonis eurus 44 euro ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. ir perduoti šioje dalyje bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Gintaras Kryževičius

        Jolanta Malijauskienė