Administracinio nusižengimo byla

Nr. A15-1595-716/2021

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01266-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.8.1; 16.9.11

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 15 d.

Vilnius

        Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas,

nedalyvaujant atsakomybėn traukiamam asmeniui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. M. (E. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.

        Teismas

n u s t a t ė :

E. M. 2021 m. gegužės 15 d., apie 20.00 val. Žaliųjų Ežerų g., Vilniuje, neturėdamas teisės vairuoti vairavo transporto priemonę – automobilį „Peugeot 206“ – būdamas neblaivus, jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,48 promilės). Teisė vairuoti atimta.

E. M. tyrimo metu nurodė, kad vairavo išgėręs alaus, gailisi. Teisė vairuoti jam atimta (b. l. 2).

Iš neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterių kvitų matyti, kad alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0742, (patikros sertifikatas Nr. 1416573, galioja iki 2021 m. rugpjūčio 1 d.) 2021 m. gegužės 15 d. E. M. 20.00 val. pirmu pūtimu nustatytas 0,50 promilės girtumas, antru pūtimu 20.16 val. nustatytas 0,48 promilės girtumas (b. l. 4-5, 24).

Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialiosios paskirties skyriaus specialisto V. Ž. tarnybinio pranešimo duomenimis 2021 m. gegužės 15 d., apie 20.00 val., Žaliųjų Ežerų g., Vilniuje, patikrinimui sustabdė automobilį „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad automobilį vairavo E. M., gimęs (duomenys neskelbtini). Iš vairuotojo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, paklausus vairuotojo, ar jis šiandien vartojo alkoholinius gėrimus, vairuotojas atsakė, jog vartojo alaus prieš porą valandų. 20.00 val. patikrinus E. M. blaivumą alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0742, patikros sertifikato Nr. 1416573, jam buvo nustatytas 0,50 promilės girtumas (lengvas girtumo laipsnis). 20.16 val. tuo pačiu alkotesteriu buvo nustatytas 0,48 promilės girtumas. Taip pat patikrinimo metu nustatyta, kad E. M. neturi teisės vairuoti, nes 2017 m. rugpjūčio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi yra atimta teisė vairuoti transporto priemones iki 2021 m. rugpjūčio 23 d. Vairuotojas su pažeidimu sutiko, labai gailėjosi. E. M. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už pažeidimus numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 4 dalyje, 427 straipsnio 1 dalyje. Teisės ir pareigos jam buvo išaiškintos, su protokolu supažindintas ir jo kopija jam įteikta, jis buvo nušalintas nuo vairavimo. Automobilis „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai nuvežtas į saugomą aikštelę, esančia Eišiškių pl. 127, Vilniuje (b. l. 6).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažymos matyti, kad automobilio „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkas yra E. V. (E. V.) (b. l. 23).

ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė vairuotojui už vairavimą neturint tam teisės ir esant neblaiviam (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, taip pat vengusio apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusio iki patikrinimo asmens. Šio pažeidimo turinį sudaro Kelių teismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkte numatyta taisyklė, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.

Tuo tarpu ANK 427 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už pakartotinį transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai. Straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė, be kita ko, už transporto priemonių vairavimą asmeniui, kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę.

Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone nustatė ir pripažįsta, kad E. M. neteisėtai vairavo automobilį būdamas neblaivus ir neturėdamas tam būtinos specialios teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonę. Tokią tiesą byloje patvirtina pažeidėjo įvykio ir neblaivumo pripažinimas, pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, taip pat neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio kvitai apie nustatytą pažeidėjo neblaivumą, VĮ „Regitra“ pažyma.

E. M. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir tai padarė po to, kai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį, šis teistumas jam nėra išnykęs (Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys). Dėl to E. M. veiksmai dėl pakartotinio transporto priemonių vairavimo būnant neblaiviu, t. y. apsvaigus nuo psichiką veikiančių medžiagų, atitinka ANK 427 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusižengimą. 

E. M. vairavo transporto priemonę ne tik būdamas neblaivus, bet ir neturėdamas teisės vairuoti, kuri jam buvo atimta. Tokia E. M. veika atitinka ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą.

E. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad asmuo pripažino padaręs pažeidimą ir gailisi dėl jo. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nes kaltininko neblaivumas atitinka veikos kvalifikavimo požymį.

Skirdamas E. M. nuobaudas teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pavojingumą ir pobūdį, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į pažeidėjo asmenybę. E. M. nusižengė kelių, transporto ir eismo saugumo srityje, yra ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 7-20), vairavo neblaivus pakartotinai, idealios sutapties būdu padarė du nusižengimus, pripažinta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Įvertinus visas reikšmingas aplinkybes E. M. skirtinos straipsnių sankcijoje numatytos baudos, jų dydį nustatant arčiau sankcijos vidurkio.

ANK 427 straipsnio 2 dalies pagrindu už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018). Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, E. M., turėdamas nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę ir vėl vairavo būdamas neblaivus, taip sukėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei, eismo saugumui. Be kita ko, E. M. yra daug kartų baustas administracine tvarka už pažeidimus kelių eismo srityje. Kartu teismas pažymi, kad transporto priemonės vairavimo neįgijus ar tuomet kai ji atimta faktas, neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl administracinio poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo, taikymo. Todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, E. M. skirtina administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 (ketveriems) metams.

ANK 427 straipsnio 3 dalies pagrindu už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą. Pagal ANK 29 straipsnio 4 dalies nuostatas ANK 427 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo byloje gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. M. administracinį nusižengimą padarė transporto priemone „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančios VĮ „Regitra“ informacijos apie kelių transporto priemones matyti, kad minėto automobilio savininkas-valdytojas nuo 2021 m. balandžio 29 d. yra E. V. (b. l. 23). Suinteresuotas asmuo į teismo posėdį neatvyko, nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų dėl minėtos transporto priemonės konfisakvimo. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teismas vertina, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti ANK 29 straipsnio 2 dalies nuostatas ir konfiskuoti automobilį „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Pažeidėjas neatvyko į bylos nagrinėjimą, kai jam tinkamai pranešta apie posėdžio vietą, datą ir laiką (b. l. 2-3). Teisme nebuvo gautas E. M. prašymas bylos nagrinėjimą atidėti. Šių nustatytų aplinkybių pagrindu byla nagrinėta E. M. teismo posėdyje nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 29 straipsniu, 34 straipsniu, 627-637 straipsniais,

n u t a r ė :

E. M. (E. M.) už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalyje, skirti 1200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) eurų dydžio baudą.

E. M. (E. M.) už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 1 dalyje, skirti 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 2 dalimi E. M. skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 (ketveriems) metams.

        Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 3 dalimi E. M. skirti automobilio „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi administracines nuobaudas ir poveikio priemones subendrinus E. M. (E. M.) skirti galutinę 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams ir automobilio „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) 21133557104. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjas                                                          Mindaugas Striaukas