Nr. 1S-252-238/2015;
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. vasario 5 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, teismo posėdyje išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Bernatavičienės skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nutarties, kuria patvirtintas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) nutarimas taikyti nuteistajam R. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
n u s t a t ė :
R. Š. nuteistas Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013-01-24 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 284 straipsnio 1 dalį, jam paskirta bausmė, o vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012-11-27 nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 2 mėnesiams. Šiaulių apygardos teismo 2013-04-25 nuosprendžiu Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013-01-24 nuosprendis pakeistas – R. Š. pripažintas kaltu pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį, nuteistas laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams; vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, R. Š. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013-01-24 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė R. Š. paskirta laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 7 (septyniems) mėnesiams, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Šiaulių apylinkės teismo 2013-10-10 nuosprendžiu nuteistas pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį, jam paskirta bausmė, o vadovaujantis LR BK 641 straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, ir vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmes subendrinus, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių. Bausmės pradžia – 2013-08-22, bausmės pabaiga – 2015-06-22. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 6 (šeši) mėnesiai 12 (dvylika) dienų (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2014 m. gruodžio 10 d.).
Nuteistasis R. Š. pateikė Komisijai prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos. Komisija, išnagrinėjusi nuteistojo prašymą, 2014 m. gruodžio 10 d. priėmė nutarimą Nr. 94-540 lygtinai paleisti nuteistąjį R. Š. iš pataisos įstaigos, jam neatlikus 6 mėnesių 12 dienų laisvės atėmimo bausmės, ir siūlyti teismui nuteistajam nustatyti baudžiamojo poveikio priemones. Nutarimą motyvavo tuo, kad nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, drausmine tvarka baustas nebuvo, vieną kartą paskatintas, mokosi profesinio rengimo centre, motyvuotas teigiamai koreguoti savo elgesį. Nuteistasis atsižvelgė į ankstesnio svarstymo Komisijos pasiūlytas socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones, jas vykdo. Dalyvauja anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos grupės veikloje. Pateikė pažymą, kad laisvėje bus įdarbintas. Turi išsikėlęs tikslus, kurių stengiasi pasiekti. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė.
Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 19 d. nutartimi nutarė patvirtinti Komisijos 2014 m. gruodžio 10 d. nutarimą taikyti nuteistajam R. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nustatant pareigas: neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi; dalyvauti anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos grupės veikloje; nevartoti alkoholio; dalyvauti elgesio korekcijos programoje „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“.
Teismo nutartyje nurodyta, kad nuteistasis įvykdė Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pataisos namų administracijos charakterizuojamas teigiamai, drausmine tvarka nebaustas, skatintas, mokosi Profesinio rengimo centre, šio centro administracijos charakterizuojamas teigiamai, kas patvirtina, kad nuteistasis yra motyvuotas keisti savo elgesį. Nuteistojo bylos duomenys patvirtina, kad jis dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos integracijos į visuomenę programose, su visomis aiškinamomis temomis susipažino ir jas įsisavino, dalyvauja papildomose socialinės reabilitacijos programose, atsižvelgė į ankstesnio svarstymo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos pasiūlytas socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones, jas vykdo. Socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė ir sumažėjusi nuo paskutinio svarstymo dėl lygtinio paleidimo, turi aiškiai suformulavęs ilgalaikius gyvenimo tikslus, palaiko ryšius su artimaisiais. Psichologo išvadoje konstatuota, kad nuteistasis yra motyvuotas teigiamai koreguoti savo elgesį. Teismas sprendė, kad nėra kliūčių patvirtinti Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. Š. lygtinį paleidimą. Nuteistojo R. Š. vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, jo elgesys bausmės atlikimo metu, atlikta bausmės dalis ir teigiama darbinė motyvacija sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji nėra skatinami pasitaisyti.
Skunde Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė Asta Bernatavičienė prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Skunde nurodo, kad tvirtindamas Komisijos nutarimą teismas iš esmės rėmėsi tik nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu, nors pagal susiformavusią teismų praktiką ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 8 str. 1 d. nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, teismas turi spręsti iš bylos duomenų visumos – ne tik iš nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, bet ir iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Teismas tinkamai neįvertino šių reikšmingų aplinkybių, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistąjį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Nors nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, tačiau vien formaliojo pagrindo nepakanka, būtina visuma aplinkybių, patvirtinančių, jog lygtinai paleidžiamas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrins bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, tai yra būtina nustatyti ir materialaus pagrindo egzistavimą.
Skunde nurodoma, kad nuteistasis R. Š., būdamas jauno amžiaus, teistas 10 kartų už tyčinius nusikaltimus, dauguma iš jų apysunkiai. Praeityje nuteistajam bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau jis bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas pažeidė. Nuteistajam atliekant bausmę pagal 2003-12-05 nuosprendį, buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau jis vėl darė naujus tyčinius nusikaltimus, todėl 2007-08-24 nuosprendžiu bausmės subendrintos vadovaujantis LR BK 64 straipsniu. Specialisto išvadoje nurodyta, kad nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas kaip vidutinis, t. y. 62 balai (pagal OASys). Šios aplinkybės rodo nuteistojo ir jo padarytų nusikaltimų didesnį pavojingumą visuomenei, o sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos namų klausimą reikia atsižvelgti ir į visuomenės interesą, kad pavojingą nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, nedarytų nusikaltimų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas. Nuteistajam nutarimo dieną neatlikta bausmės dalis yra gana didelė lyginant su paskirta laisvės atėmimo bausme, todėl, vertinant jo padarytų nusikalstamų veikų ir paties nuteistojo pavojingumą, pritaikius lygtinį paleidimą bus pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas bei nepasiekti individualizuotos bausmės tikslai. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką, kas gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Nuteistasis linkęs pavyzdingai elgtis tik bausmės atlikimo metu, tačiau bausmių tikslai nebuvo pasiekti, taikytų priemonių ir rodyto pasitikėjimo nepakako pasiekti, kad nuteistasis būtų paveiktas taip, kad daugiau nebedarytų nusikalstamų veikų, tai nesulaikė nuteistojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo – laisvėje savo nusikalstamo gyvenimo įpročių nekeičia ir daro naujus nusikaltimus. Atkreipia dėmesį į tai, kad psichologas išvadoje nurodo, kad nuteistojo galimo nusikalstamumo priežastys yra ankstesni teisės pažeidimai, piktnaudžiavimas psichoaktyviomis medžiagomis, neigiama draugų įtaka, ankstesni režimo pažeidimai.
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Bernatavičienės skundas atmestinas.
LR BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu bei kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir vėl nenusikals. Lygtinis paleidimas taikomas teismui įvertinus visas pataisos procesui reikšmingas aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
Aukštesnysis teismas, susipažinęs su medžiaga ir apylinkės teismo nutartimi, sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai patvirtino Komisijos 2014 m. gruodžio 10 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam R. Š.. Priešingai, nei teigiama skunde, aukštesniojo teismo manymu, tiek Komisija, tiek apylinkės teismas tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, kitus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, socialinio tyrimo išvadą ir teisingai sprendė, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Aukštesniojo teismo manymu, tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti R. Š. paskirtos bausmės tikslų ar kitaip pažeisti teisingumo principą.
Pažymėtina, jog nuteistasis atitinka formaliąsias bausmės atlikimo sąlygas – yra atlikęs 1/3 paskirtosios bausmės (faktiškai – 2/3 paskirtosios bausmės), bausmę atlieka už nesunkaus ir apysunkio nusikaltimo padarymą, savo kaltę pripažino visiškai. Komisijos nutarime nurodyta, kad nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, drausmine tvarka baustas nebuvo, vieną kartą paskatintas, mokosi profesinio rengimo centre, motyvuotas teigiamai koreguoti savo elgesį, atsižvelgė į ankstesnio svarstymo Komisijos pasiūlytas socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones, jas vykdo, dalyvauja anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos grupės veikloje, pateikė pažymą, kad laisvėje bus įdarbintas, turi išsikėlęs tikslus, kurių stengiasi pasiekti, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė.
Skunde nurodoma, kad nuteistasis R. Š., būdamas jauno amžiaus, teistas 10 kartų už tyčinius nusikaltimus, dauguma iš jų apysunkiai, praeityje nuteistajam bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau jis bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas pažeidė, nuteistajam atliekant bausmę pagal 2003-12-05 nuosprendį, buvo taikytas lygtinis paleidimas, bet jis vėl darė naujus tyčinius nusikaltimus. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis šiuo metu yra motyvuotas teigiamai koreguoti savo elgesį – dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos integracijos į visuomenę programose, su visomis aiškinamomis temomis susipažino ir jas įsisavino, dalyvauja papildomose socialinės reabilitacijos programose, atsižvelgė į ankstesnio svarstymo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos pasiūlytas socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones, jas vykdo, vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė, drausmine tvarka baustas nebuvo, vieną kartą skatintas – už nepriekaištingą elgesį jam pareikšta padėka.
Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirtingai, nei nurodoma skunde, tvirtindamas Komisijos nutarimą, tinkamai įvertino R. Š. nusikalstamo elgesio riziką bei jo asmenybę. Taigi atkreipiamas dėmesys į tai, kad turi būti vertinami visi išvadose pateikti duomenys, o ne atskiri jų fragmentai.
Skunde nurodoma, kad nuteistajam nutarimo priėmimo dieną likusi neatliktos bausmės dalis yra gana didelė lyginant su paskirta laisvės atėmimo bausme, todėl, vertinant jo padarytų nusikalstamų veikų ir paties nuteistojo pavojingumą, taikant lygtinį paleidimą bus pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas, nepasiekti individualizuotos bausmės tikslai. Tačiau pažymėtina, kad bausmės dalis, kurią būtina atlikti, siekiant teikti prašymą dėl lygtinio paleidimo, yra numatyta įstatyme, todėl ši aplinkybė negali turėti lemiamos įtakos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo galimybės. Vertinant padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir pobūdį kitų lygtinio paleidimo sąlygų ir aplinkybių visete, negalima daryti išvados, jog šiuo metu R. Š. neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis, lyginant su paskirtąja, yra didelė, priešingai – nuteistasis yra atlikęs daugiau nei 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kuomet privalomoji atlikti dalis yra 1/3. Neatliktoji bausmės dalis šiuo atveju taip pat nėra lemiamas veiksnys dėl asmens lygtinio paleidimo, kaip ir minėta anksčiau, turi būti vertinama šios ir kitų aplinkybių visuma.
Skunde prokurorė akcentuoja, kad psichologas išvadoje nurodo, kad nuteistojo galimo nusikalstamumo priežastys yra ankstesni teisės pažeidimai, piktnaudžiavimas psichoaktyviomis medžiagomis, neigiama draugų įtaka, ankstesni režimo pažeidimai. Tačiau toje pačioje psichologinės tarnybos išvadoje pažymima, jog nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai yra pozityvus požiūris į darbą, gyvenimo būdo keitimas bei konstruktyvus priklausomybių sprendimas, geri socialiniai ryšiai su artimaisiais ir jų palaikymas. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat akcentuojama, kad nuteistasis su administracija yra pagarbus, stengiasi vengti konfliktinių situacijų, buityje tvarkingas, į pareikštas pastabas reaguoja teigiamai. Nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, tačiau pakartotinio smurtinio elgesio rizika yra žema. Taigi konstatuojama, kad turi būti vertinami visi išvados duomenys, o ne atskiri jos fragmentai.
Įvertinus visų nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog po veikos padarymo nuteistojo teigiamo elgesio pataisos įstaigoje, teigiamų nuostatų darbo atžvilgiu, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinančių veiksnių teigiama reikšmė sprendžiant dėl lygtinio paleidimo persveria jo asmenybę neigiamai charakterizuojančius aspektus.
Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, visi prokurorės skunde nurodyti aspektai buvo įvertinti atliekant tyrimą pagal OASys metodiką, ir į juos Komisija ir pirmosios instancijos teismas atsižvelgė priimdami sprendimus, todėl dar kartą juos vertinti, kaip ir nesutikti su atliktu vertinimu, pagrindo nėra.
Taip pat pažymėtina, jog vertinant lygtinio paleidimo materialias sąlygas, svarbesnės yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo atveju būtent teigiamas elgesys bausmės atlikimo metu, teigiamos nuostatos darbo atžvilgiu, socialiniai ryšiai, nuteistojo asmenybė ir kitos jau anksčiau aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį nuteistajam ir yra pagrindas tikėtis teigiamo, nenusikalstamo nuteistojo elgesio laisvėje lygtinio paleidimo metu. Pažymėtina, kad Komisijos posėdyje visi 6 (šeši) dalyvavę asmenys balsavo už tai, kad R. Š. būtų taikomas lygtinis paleidimas.
Be to, būtina įvertinti ir tai, kad taikant lygtinį paleidimą asmuo nėra visiškai atleidžiamas nuo bausmės, jam toliau taikomi tam tikri įpareigojimai ir apribojimai, o juos pažeidęs nuteistasis neišvengtų neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo. Šiuo atveju, aukštesniojo teismo nuomone, lygtinis paleidimas padės užtikrinti ne tik probacijos tikslus, bet ir skatins nuteistąjį ir toliau teigiama linkme keisti savo elgesį, turės teigiamą ir drausminantį poveikį. Visa tai padės nuteistajam integruotis į visuomenę ir kartu bus užtikrintas teisingo bei progresyvaus bausmių atlikimo principo įgyvendinimas (LR BVK 9 straipsnis).
Esant šioms aplinkybėms skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o naikinti ją skundo motyvais pagrindo nėra. Todėl skundas atmetamas, o teismo nutartis paliekama galioti.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
n u t a r ė :
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Bernatavičienės skundą atmesti, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartį palikti galioti.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėja Danguolė Šiugždinytė