Civilinė byla Nr. 2-516-714/2014;
proceso Nr. 2-19-3-00379-2014-1;
procesinio dokumento kategorija:
(S)
30.8.; 99.7.; 113.1.; 116.4.; 128.15.2.

JURBARKO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. liepos 7 d.
Jurbarkas
Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Lukšienė, sekretoriaujant L. G., I. K., dalyvaujant pareiškėjai A. D., jos atstovui advokato padėjėjui D. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. D. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuotasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir
n u s t a t ė :
teisme 2014 04 24 buvo iškelta civilinė byla pagal pareiškėjos A. D. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo (b.l. 2-3). Pareiškėja prašė nustatyti, kad pagal įgyjamąją senatį yra įgijusi nuosavybės teises į gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus, esančius (duomenys neskelbtini).
Suinteresuotasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškė prieštaravimą dėl fakto nustatymo, motyvuodama tuo, kad pareiškėja pareiškime nurodytus pastatus yra įgijusi sandorių pagrindu (b.l.43).
Teismo posėdyje suinteresuotojo asmens atstovas nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos CPK 443str. 5d.).
Prašymas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos CPK 444str. 2d. 5p. ir 533str. numato skirtingų juridinių faktų nustatymą – pagal CPK 533str. nustatomas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties termino pagrindu teismo sprendimo priėmimo metu faktas, o pagal CPK 444str. 2d. 5p. – nuosavybės teisės įgijimo praeityje kitokiu nei įgyjamosios senaties būdu faktas. Todėl šių dviejų bylų kategorijų teisminio nagrinėjimo dalykas yra skirtingas.
CPK 444str. 2d. 5p. taikomas tais atvejais, kai asmuo buvo įgijęs nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą vienu iš CK 4.47 straipsnyje numatytų būdų, išskyrus įgyjamąją senatį, tačiau nėra išlikę įrodymų, patvirtinančių nuosavybės teisę, ir kitokiu, t.y. neteisminiu, būdu asmuo nuosavybės teisę patvirtinančių įrodymų negali gauti. Vadinasi, teisminio nagrinėjimo dalykas tose bylose būtų konstatavimas, kad praeityje pareiškėjas buvo įgijęs nuosavybės teisę į daiktą tam tikru pagrindu ir visą laiką daiktą valdė nuosavybės teise, tačiau nėra išlikę pareiškėjo nuosavybės teisę patvirtinančių įrodymų. Nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise faktas gali būti nustatomas, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) pareiškėjas buvo įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, paveldėjimo, statybos būdu ir t.t.) įgijęs nuosavybės teisę; 2) pareiškėjas turėjo nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, tačiau jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti kitokia, t.y. neteismine, tvarka; 4) šio juridinio fakto nustatymas nėra susijęs su vėlesniu ginčo dėl teisės į daiktą išsprendimu (tokiu atveju turi būti reiškiamas ieškinys dėl nuosavybės teisės pripažinimo į daiktą); 5) nekilnojamasis daiktas buvo įgytas laikantis įgijimo metu galiojusių įstatymų, o nuosavybės teisės objektas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka, pavyzdžiui, pastatai pastatyti teisėtai. Todėl negalima nustatyti pastatų valdymo nuosavybės teise juridinio fakto, jeigu pastatai buvo pastatyti savavališkai.
Iš pareiškėjos A. D. paaiškinimo, liudytojų Z. M., V. M. parodymų nustatyta, kad jokių dokumentų dėl pastatų (tiksliau tik dalies pradėto statyti gyvenamojo namo) nebuvo sudaryta, be to seniūnijos (anksčiau apylinkės) ūkinėse knygose neišliko jokie įrašai apie gyvenamąjį namą ir kitus pastatus).
Atitinkamai nebūtų galima nustatyti nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise fakto, jeigu būtų bent viena iš šių aplinkybių: 1) Nekilnojamojo turto registro duomenys ar kitokie dokumentai patvirtinantys, kad nekilnojamasis daiktas priklauso ne pareiškėjui, o kitam asmeniui; 2) nekilnojamasis daiktas įgytas pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, pavyzdžiui, nesilaikyta privalomos sandorio formos reikalavimų arba sandoris, pagal kurį įgytas daiktas, įstatymų nustatyta tvarka nebuvo įregistruotas; 3) nekilnojamasis daiktas sukurtas pažeidžiant įstatymų nustatytus reikalavimus, pavyzdžiui, pastatai pastatyti savavališkai.
Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas. Teismo sprendimas patvirtina, kad visą laikotarpį nuo valdymo pradžios iki įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos pareiškėjas valdė daiktą CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytomis sąlygomis, todėl jo valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę. Toks nuosavybės teisių įgijimo būdas taikomas, kai yra bent viena iš šių aplinkybių: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu; 2) yra visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose numatytos sąlygos, t.y.: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t.y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
Iš pareiškėjos paaiškinimo ir liudytojų parodymų, rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad A.D. nėra įgijusi nuosavybės teisių į pastatus, jokio ginčo dėl valdymo teisės nėra, pastatai nėra įregistruoti kito asmens vardu, pastatus A. D. valdo teisėtai, sąžiningai atvirai ir nepertraukiamai daugiau kaip trisdešimt metų.
Apie šios civilinės bylos iškėlimą ir nagrinėjimą teisme paskelbta viešai, 2014 04 25 internetiniame tinklapyje www.teismai.lt paskelbiant pranešimą (b. l. 40-41). Per nustatytą terminą prašymų dėl įtraukimo dalyvauti procese ir prieštaravimų dėl pareikšto teisme pareiškimo negauta.
Apie iškeltą bylą VMI prie LR FM ir VĮ Registrų centras teismas informavo raštu, išsiųsdamas nutartis.
Civilinio kodekso 4.68 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto ja nepasinaudojo, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą pagal įgyjamąją senatį. Tokiu būdu įgyjantis nuosavybės teisę į turtą asmuo turi būti ne tik sąžiningas daikto įgijėjas, bet ir privalo tokiu išlikti visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti daiktą, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.70 str. 1d.).
Duomenų, kad šis pastatai yra savavališka statyba, kad priklausytų valstybei ar savivaldybei, teismas neturi. Asmenų, kurie pretenduotų į pastatus ar būtų juos valdę kaip galimi daikto savininkai, nėra.
Išanalizavus bei įvertinus bylos įrodymų visumą, konstatuotina, kad pareiškėja nėra gyvenamojo namo ir kitų pastatų (duomenys neskelbtini), kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektas, savininkė, bet yra sąžiningai įgijusi minėtą daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdo nuo 1983 metų , tai yra daugiai kaip 10 metų. Šis daiktas nėra nei valstybės, nei savivaldybės nuosavybė, jis nėra registruotas ir kitų asmenų vardu. Byloje nėra duomenų, kad per laikotarpį, kuriuo pareiškėja valdė pastatus, į šį turtą kas nors būtų pareiškęs pretenzijas, jokių pretendentų į šį turtą neatsirado ir paskelbus viešai internete apie šios bylos nagrinėjimą teisme CPK 532 straipsnio nustatyta tvarka. Todėl byloje esant įrodytoms visoms CK 4.68 str.- 4.71 str. nustatytoms sąlygoms, pareiškimas tenkintinas, nustatytinas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas, kad pareiškėja įgijo nuosavybės teises į pastatus.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263 str., 265 str., 268 str. 3 d., 270 str., 533 str., teismas
n u s p r e n d ž i a:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėja A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus numeris, (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam Jurbarko rajono apylinkės teismui.
Teisėja Jūratė Lukšienė