Pranešėja L. Aleknavičienė Civilinė byla Nr. 2A-624-124 /2011
Teisėja E. Kavaliauskienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-07565-2010-8
Procesinio sprendimo kategorija 14.4., 15.4,
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. lapkričio 10 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laisvės Aleknavičienės,
kolegijos teisėjų Jolantos Badaugienės, Birutės Simonaitienės ,
sekretoriaujant Renatai Kovierei,
dalyvaujant ieškovui D.K. atstovui adv. Petrui Labanauskui,
atsakovo atstovei adv. Nijolei Pakalkienei,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Limeta“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-686-797/2011 pagal ieškovo D.K. ieškinį atsakovui UAB „Limeta“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo bei kitų išmokų priteisimo, ir
n u s t a t ė :
Ieškovas D. K. ieškiniu (1 t., 1–3 b. l.) ir pareiškimu dėl ieškinio pagrindo ir dalyko pakeitimo (2 t., 4–6 b. l.) kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti terminą dėl drausminės nuobaudos – papeikimo – apskundimo, panaikinti drausmines nuobaudas – 2010 09 09 d vadovo įsakymu skirtą papeikimą, atleidimą iš darbo pagal atsakovo generalinio direktoriaus 2010-09-24 įsakymus Nr. 100-B ir 101-P, pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu, pripažinti, kad grąžinus į darbą, jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, nustatyti, jog darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu, priteisti išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką, 504,40 Lt neišmokėto darbo užmokesčio bei vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį nuo 2010-10-01 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 2409,12 Lt neišmokėto papildomo darbo užmokesčio bei vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį, 38,20 Lt kelionės išlaidų, 400 Lt automobilio remonto išlaidų, 331 Lt kuro išlaidų ir 5000 Lt neturtinę žalą bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad jis dirbo Šiaulių Techninio aptarnavimo baro medtechniku (TAB), jo darbo vieta buvo Vilniaus 199A, Šiauliuose. Atsakovas 2010-09-28 d. informavo ieškovą, kad jis yra atleidžiamas iš darbo už pakartotiną drausmės pažeidimą per 12 mėnesių – nevykdymą darbo pareigų 2010 rugpjūčio 23-24 dienomis pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Nuobauda - papeikimas paskirta už tai, kad, neva, ieškovas pažeidė darbo drausmę - neatvyko į darbą 2010-07-27 d.ryte . Ieškovas 2010-09-02 vadovaudamasis LR DK 123 str. įteikė darbdaviui įspėjimą apie darbo sutarties sustabdymą nuo 2010-09-08 trijų mėnesių laikotarpiui, kadangi darbdavys netinkamai vykdė darbo sutartį ir pažeidė Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius darbo santykius. Darbdavys nepripažino ieškovo teisės stabdyti darbo sutarties vykdymą ir iš karto ieškovui skyrė pirmąją nuobaudą. Visos nuobaudos buvo skirtos todėl, kad 2010-08-09 d. ieškovas pareikalavo atsakovo paaiškinti kaip yra apskaičiuojamas darbo užmokestis bei atlyginti transporto išlaidas, kurias tenka patirti vykstant atlikti darbines pareigas, o taip pat pašalinti kitus darbo įstatymų pažeidimus. Atsakovui atsisakius tai padaryti, ieškovas įteikė įspėjimą dėl darbo sutarties vykdymo stabdymo. Atsakovo teigimu - su ieškovu yra sudaryta panaudos sutartis dėl automobilio naudojimo darbo tikslais, pagal kurią ir buvo atlyginamos transporto išlaidos.
Ieškovas atsakovui nurodė, kad 2010 m. rugpjūčio 25 d. jis susirgo ir pateikė nedarbingumo pažymėjimą. 2010 m. rugpjūčio 26 d. jis dirbo, autobusu savo lėšomis nuvyko į Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninę, pateikė bilietus apmokėjimui. Vykti į Panevėžį 2010 m. rugpjūčio 23 dieną ieškovas atsisakė, kadangi atsakovas, kaip darbdavys, turėjo suteikti transportą arba apmokėti kelionės išlaidas. Tačiau atsakovas to nepadarė. Tuo pačiu pagrindu ieškovas atsisakė vykti ir į Pakruojo ligoninę. Net dviem atskirais įsakymais, t. y. 2010-09-24 d. Nr. 100-B ir 2010-09-24 d. Nr.101-P ieškovui buvo skirta drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo. LR Darbo kodekso 239 str. nurodyta, kad už tą patį darbo drausmės pažeidimą draudžiama skirti daugiau nei vieną nuobaudą, kai tuo tarpu atsakovas faktiškai skyrė dvi vienodas nuobaudas.
Atsakovas nepagrįstai nesumokėjo ieškovui darbo užmokesčio už 13 dienų, kai jis laikinai sustabdė darbo sutartį nuo 2010 m. rugsėjo 08 d. iki 2010 m. rugsėjo 24 d. Ieškovo paskaičiavimu iš atsakovo priteistina darbo užmokesčio kompensacija yra 504,40 Lt, nesumokėta 5 procentų papildomo darbo užmokesčio suma, kuri sudaro 409,12 Lt, 38,20 Lt kelionės išlaidų, 331,00 Lt kuro išlaidų. Neteisėtai atleidus ieškovą iš darbo, jis patyrė pažeminimą, prarado dvasinę pusiausvyrą, o atleidimo pagrindas pakenkė jo reputacijai, todėl prašė priteisti 5 000,00 Lt dydžio neturtinę žalą.
Atsiliepimu į ieškinį (1 t., 62–65) ir atsiliepimu į patikslintą ieškinį (2 t., 31–35 b. l.) atsakovas UAB „Limeta“ prašė ieškinį ir patikslintą ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad ieškovui drausminės nuobaudos buvo paskirtos pagrįstai, jos atitinka įstatymo reikalavimus, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo pareikštą reikalavimą dėl drausminių nuobaudų panaikinimo. Atlikus D. K. padaryto darbo drausmės pažeidimo tyrimą konstatuota, kad D. K. 2010 m. rugpjūčio 23 ir 24 d., nepagrįstai atsisakydamas vykdyti savo tiesiogines darbines pareigas, nerūpestingai atliko darbo pareigas ir pažeidė darbo drausmę, todėl esant taikytai drausminei nuobaudai - papeikimui 2010-09-24 įsakymu Nr. 100-B, buvo skirta drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo pagal LR DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Su D. K. pilnai atsiskaityta jo atleidimo dieną 2010-09-24. Ieškovas nuo 2010m. rugsėjo 8 d. iki 2010 m. rugsėjo 24 d. nėjo į darbą be pateisinamos priežasties visą darbo dieną ir padarė pravaikštas. LR DK 143 str. 2 d. 1 punktas nurodo, kad į darbo laiką neįeina pravaikšta. Vadinasi, už pravaikštą darbo užmokestis nemokamas, todėl ieškovas visiškai nepagrįstai remiasi minimalaus valandinio atlygio dydžiu, skaičiuodamas už 13 pravaikštos dienų, nurodydamas šias dienas kaip darbo sutarties sustabdymą. Ieškovo D. K. reikalavimas sumokėti 2409,12 Lt papildomo darbo užmokesčio ir vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį yra nepagrįstas, nes 2008-2010 m. laikotarpiu serviso skolos viršijo trijų mėnesių apyvartą (3,6 mėn.), o tai rodo, kad bendrovė neturėjo pagrindo skaičiuoti ir mokėti papildomą 5 proc. darbo užmokestį už medicinos technikos serviso darbus. Ieškovo reikalavimas sumokėti 38,20 Lt kelionės išlaidų į Naujosios Akmenės ligoninę taip pat nepagrįstos, nes 2010m. birželio 14 d. D. K. į N. Akmenę nevyko, o jei ir vyko, tai ne UAB „Limeta“ interesais, kadangi jokių dokumentų apmokėjimui jis nepateikė ir sumokėti neprašė. Ieškovo pateikti autobuso išlaidas patvirtinantys dokumentai neturi ryšio su šia byla. Ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo 400 Lt už lengvojo automobilio guolio pakeitimą ir 331 Lt už nuvažiuotus 1100 km. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis tikrai nuvažiavo jo nurodytą maršrutą UAB „Limeta“ naudai ir interesais, nepateikė kvitų, patvirtinančių degalų pripylimą ir jų kainą. Atleidžiant ieškovą iš darbo, buvo laikytasi visų DK nustatytų reikalavimų ir procedūrų. Ieškovas 2010-09-08 raštu buvo informuotas, kad jo savavališkas neatvykimas į darbą bus laikomas darbo drausmės pažeidimu. Tačiau ieškovas ir toliau nėjo į darbą, tokiu būdu pats prisiėmė tokio neteisėto elgesio teisines pasekmes. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad atleidus ieškovą iš darbo, jis patyrė pažeminimą ir prarado dvasinę pusiausvyrą, todėl nėra ir civilinės atsakomybės sąlygų neturtinei žalai atlyginti.
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. liepos 12 d. sprendimu ( 2 t., 179–187 b. l.) ieškinį tenkino iš dalies, panaikino ieškovui D. K. paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą, pripažino atsakovo UAB ,,Limeta“ generalinio direktoriaus 2010-09-24 įsakymus Nr. 101-P ir Nr. 100-B dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo - pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 136 str. 3 d. 1 punktą neteisėtu, priteisė ieškovui D. K. 6 mėnesių, t. y. 9165,60 Lt vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, 14512,13 Lt vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo, t. y. nuo 2010-09-24, iki teismo sprendimo priėmimo, t. y. iki 2011-07-12 imtinai, priteisė po 71,84 Lt vidutinio darbo dienos užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo teismo sprendimo priėmimo dienos – 2011-07-12 - iki šio teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Laikė, kad darbo sutartis su ieškovu nutraukta teismo sprendimu nuo sprendimo įsigaliojimo dienos.
Priėmė ieškinio reikalavimo dėl 400 Lt remonto išlaidų priteisimo atsisakymą ir šioje dalyje bylą nutraukė. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
Teismas nurodė, kad drausminė nuobauda papeikimas 2009 rugsėjo 9 d. įsakymu ieškovui paskirta už tai, kad 2010 m. liepos 26 d. ieškovas po pietų negrįžo į darbo vietą „Limeta“ struktūrinį padalinį Šiaulių TAB, po to, kai baigė darbą Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje, o tarnybiniu telefonu su juo nepavyko susisiekti, neatvyko į darbą ir 2010 m. liepos 27 d. iš ryto, tuo pažeisdamas pareiginės instrukcijos 1.4 p., 2.1.1 p., 3.2 p. ir padarydamas darbo drausmės pažeidimą.
Teismas nesutiko su atsakovu, kad ieškovas 2010-07-26 padarė darbo drausmės pažeidimą, nes 2010-07-26 ieškovas buvo Panevėžio ligoninėje, kur vyko autobusu, ten atliko darbus ir tai patvirtina pateikta paskyra. Be to atlikus darbus, yra reikalingas papildomas laikas, kad surasti gydytoją, kuris pasirašytų ant paskyrų. Ieškovas įrodė, kad 2010-07-26 realiai 9 prietaisų priežiūrai reikia skirti daugiau laiko, ką ieškovas ir darė, todėl iki darbo pabaigos nesuspėjo sugrįžti į Šiaulių TAB, nes turėjo baigti darbą Panevėžyje. 2010 liepos 27 d. pagal iš vakaro duotą vadovo nurodymą ieškovas vyko į Šeduvos PSPC atlikti techninę įrengimų priežiūrą,po to grįžo į darbą . Tai, kad ieškovas neatsiliepė į viršininko skambučius, teismas šį pažeidimą laikė mažareikšmiu, nes atsakovas neįrodė, kad ieškovas padarė nuostolių atsakovui. Pažymėjo, kad nors atsakovas nurodo, jog dėl negrįžimo į darbą, buvo nesutvarkytas aparatas Šaukoto ambulatorijoje, tačiau ieškovui sekančią dieną būnant darbe, t.y. 2010 07 27 d., jam apie tai net nebuvo pranešta. Teismas atsižvelgė į tai, kad tarp ieškovo ir jo viršininko buvo susiklostę konfliktiniai santykiai dėl to, kad ieškovas pareikalavo jam kompensuoti kuro išlaidas. Ieškovas 2010 08 23 ir 24 dienomis atsisakė vykti į nutolusius objektus dėl to, kad nebuvo kompensuojamos kelionės išlaidos. Teismo nuomone, ieškovas nepagrįstai atsisakė dirbti 2010 m. rugpjūčio 23 ir 24 dienomis, bet tai įtakojo ir neteisėti darbdavio veiksmai. Atsižvelgdamas į tai, kad teismas pripažino, jog atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai jam taikė 2010-09-09 papeikimą ,ir jis yra panaikintas, todėl atleidimą iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. pripažino neteisėtu, konstatavęs, kad nebelieka juridinių faktų sudėties – prieš tai galiojančios drausminės nuobaudos (Civilinio proceso kodekso 177- 178, 185 str., Darbo kodekso 276, 136 str. 1 d.).
Teismas nurodė, kad ieškovui priteistinas 9 mėnesių ir 11 darbo dienų vidutinis darbo užmokestis, kuris yra 14512,13 Lt už priverstinės pravaikštos laiką, ir po 94,68 Lt darbo užmokesčio vidurkis, taikant penkių darbo dienų savaitės režimą bei 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, t. y. 9165,60 Lt. Teismas nurodė, kad savavališkas ieškovo neatvykimas į darbą be pateisinamų priežasčių nuo 2010 m. rugsėjo 8 d. pagrįstai buvo laikomas pravaikšta, todėl jis neturi teisės reikalauti priteisti darbo užmokestį už dienas, kuriomis nedirbo. Teismas šioje dalyje ieškinį atmetė, taip pat netenkino ir prašymo priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką (DK 143, 276 str. 4 d.), 5 procentų papildomo darbo užmokesčio. Ieškovas nepateikė 331 Lt kuro išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl teismas netenkino prašymo priteisti 38,20 Lt kelionės išlaidų ir 331 Lt kuro išlaidų.
Atsižvelgdamas į tai, kad pats ieškovas nevengė konfliktų, atsisakė dirbti be teisėto pagrindo, teismas konstatavo, kad ieškovo atleidimas iš darbo jam nebuvo netikėtas, nes jis galėjo tikėtis tokio darbdavio elgesio, atsižvelgiant ir į paties ieškovo elgesį. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog atleidimas iš darbo sukėlė jam didžiulį stresą ar įtampą, pakenkė jo reputacijai, nes be šio darbo ieškovas dirba dar dviejose darbovietėse. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas ieškovo prašymą priteisti 5000 Lt neturtinę žalą atmetė.
Atsakovas UAB „Limeta“ apeliaciniu skundu (2 t., 189–194 b. l.) prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 12 d. sprendimą, ieškovo reikalavimus dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu atmesti ir pakeisti darbo sutarties nutraukimo formuluotę ir laikyti D. K. atleistu iš darbo 2010 m. rugsėjo 24 d. pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 punktą ir 235 str. 2 d. 9 punktą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
- Savo išvadą dėl D. K. darbinių pareigų atlikimo liepos 26 d. Panevėžyje teismas grindė vien subjektyviais ieškovo paaiškinimais dėl vykimo į Panevėžį autobusu, dėl ko ieškovas nespėjo grįžti į Šiaulių TAB nurodytu laiku iki darbo dienos pabaigos. Ieškovas šių savo teiginių nepatvirtino jokiais rašytiniais įrodymais: nei autobuso bilietais, nei darbdaviui pateikta avansine apyskaita kelionės išlaidų apmokėjimui, nei kitais dokumentais. Todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą kad 2010 m. liepos 26 d. D. K. darbo drausmės pažeidimo nepadarė.
- Tuo pačiu teismas nepagrįstai konstatavo, kad darbo drausmės pažeidimo D. K. nepadarė ir liepos 27 d., neatvykdamas 7.30 val į darbo vietą Šiaulių TAB. D. K. privalėjo liepos 27 d. 7.30 val. atvykti į darbo vietą Šiaulių TAB vien dėl to, kad dėl gamybinio būtinumo iš anksto duoti tiesioginio vadovo nurodymai galėjo pasikeisti. Tai, kad liepos 27 d. 7.30 val. neatvyko į darbo vietą Šiaulių TAB patvirtino ir pats ieškovas. Teismas savo išvadą dėl liepos 27 d. D. K. padaryto darbo drausmės pažeidimo grindė vien prieštaringais ieškovo paaiškinimais ir nesirėmė byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl padarė neteisingą išvadą. Kadangi ieškovas 2010 m. liepos 26 d. ir liepos 27 d. padarė darbo drausmės pažeidimą, todėl jam galėjo būti taikoma drausminė nuobauda.
- Atsakovas parinko vidutinę drausminę nuobaudą – papeikimą. Papeikimas paskirtas už dviejų drausminių nusižengimų sutaptį, drausminiai nusižengimai ieškovo padaryti tyčia, turint savanaudiškų paskatų. Todėl darytina išvada, kad ieškovui paskirta drausminė nuobauda –papeikimas, buvo skirta nepažeidžiant LR DK 238 str. nustatytų kriterijų, todėl negalėjo būti panaikinta.
- Teismas byloje nustatė, kad ieškovas nepagrįstai atsisakė dirbti 2010 m. rugpjūčio 23 ir 24, todėl darytina išvada, kad drausminė atsakomybė D. K. už padarytus darbo drausmės pažeidimus galėjo būti taikoma. Be to, teismas byloje nustatė, kad D. K. be pateisinamos priežasties neatvyko į darbą 2010 m. rugsėjo 8, 9, 10 d. ir vėliau iki atleidimo iš darbo dienos, ir toks ieškovo neatvykimas į darbą 13 darbo dienų pagrįstai buvo laikomas pravaikšta. Pagal LR DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktą neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, už kurį pagal LR DK 237 str., 136 str. 3 d. 2 p. gali būti skiriamas atleidimas iš darbo.
- Tai, kad D. K. nėjo į darbą be svarbios priežasties 13 darbo dienų, net ir po to, kai darbdavys jam raštu atsakė į klausimus ir paaiškino dėl darbo sutarties vykdymo sustabdymo nepagrįstumo, rodo, kad jo padarytas darbo drausmės pažeidimo atvejis buvo šiurkštus, pasikartojantis. Todėl nutraukti darbo sutartį su D. K. buvo pagrindas ir pagal LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą.
- LR CPK 414 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo darbo bylų procese. Teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu jis mano, jog tai būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. Teismas šios savo pareigos nevykdė, netikrino ir nevertino, ar buvo pagrindas nutraukti darbo sutartį su ieškovu D. K. pagal LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą kai ieškovo padarytos pravaikštos buvo nustatytos, o atleidimo iš darbo įsakymas pagal LR DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą panaikintas, nesant juridinių faktų sudėties.
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (2 t., 200–201 b. l.) ieškovas D. K. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
- Teismas, konstatuodamas nuobaudos - papeikimo - skyrimo neteisėtumą, rėmėsi įrodymais ir faktinių aplinkybių tyrimo visuma, todėl teisingai padarė išvadą, kad skiriant nuobaudą buvo pažeistos įstatymų normos, todėl ji paskirta neteisėtai. Visi apelianto papildomai pateikiami samprotavimai remiasi subjektyviais aspektais, kurie neatitinka tikrovės.
- Skirdamas drausminę nuobaudą, apeliantas konstatavo faktines aplinkybes ir atsižvelgė į visas tyrimo metu nustatytas aplinkybes bei parinko savo veiksmų teisinį pagrindą nutraukti darbo sutartį su ieškovu. Nuomonės pakeitimas, nepagrįstas jokiais įrodymais, suteikia papildomą pagrindą abejoti darbdavio veiksmų teisėtumu. Aukščiausiojo teismo formuojamoje teismų praktikoje yra preziumuojama, kad darbuotojas yra silpnoji šalis, todėl jos interesai ginami griežčiau ir teisės aktų nustatytų taisyklių pažeidimas laikomas esminiu drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimu. Apelianto reikalavimas pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę nėra teisiškai pagrįstas, tai reiškia reikalavimą teismui pačiam išnagrinėti drausminio nusižengimo bylą nuo pradžių ir pakeisti drausminės nuobaudos skyrimo pagrindą ,teismui tokia teisė nesuteikta, baigėsi ir drausminės nuobaudos skyrimo terminai.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, kurias apsprendžia apeliaciniame skunde nurodomi nesutikimo su priimtu teismo sprendimu motyvai ir teisiniai argumentai, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo bei pagrįstumo aspektais. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar tinkamai aiškino ir taikė teisės normas.
Byloje nustatyta, kad ieškovas nuo 1983 03 15 d. dirbo pas atsakovą medtechniko pareigose. Ieškovui 2010-09-09 įsakymu Nr. 143-B buvo skirta drausminė nuobauda – papeikimas, o 2010-09-24 įsakymu Nr. 101-P ir Nr.100-P atleidimas iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. (kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei jam prieš tai nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos).
Darbuotojo drausminės atsakomybės taikymo pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). Šioje byloje ieškovas buvo atleistas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę , jei prieš tai jam per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos. Teisėjų kolegija pasisako dėl šios drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – taikymo pagrindo.
Įstatymas leidžia nutraukti darbo sutartį su darbuotoju be įspėjimo, kai darbuotojas nerūpestingai atlieka savo darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos ir šios nuobaudos yra galiojančios ( DK 136 str.3 d. 1 p.). Darbo sutarties nutraukimo pagrindas suprantamas kaip tam tikras juridinis faktas ar jų sudėtis, kuriai esant leidžiama nutraukti darbo sutartį. Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad į atleidimo iš darbo pagrindą sudarančių juridinių faktų sudėtį įeina šie juridiniai faktai: faktas, kad darbuotojas yra padaręs darbo drausmės pažeidimą; faktas, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda; faktas, kad darbuotojui buvo pranešta apie ankstesnę drausminę nuobaudą; faktas, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė nuobauda yra galiojanti; darbdavio iniciatyva .Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. teisėtumo, turi patikrinti ir drausmės pažeidimo, kuris buvo atleidimo pagrindas, ir anksčiau nei atleidimas iš darbo ieškovei skirtos drausminės nuobaudos, kuri yra atleidimo iš darbo pagrindo sudėties elementas, teisėtumą bei pagrįstumą.Pirmiausiai aptartinos aplinkybės, ar šiuo atveju egzistuoja pirmasis įrodomasis faktas, t.y. ar ieškovo veiksmai gali būti vertinami kaip DK 234 str. reglamentuotas darbo drausmės pažeidimas. Ši teisės norma darbo drausmės pažeidimu įvardija darbo pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą, kuomet dėl to yra darbuotojo kaltė.
DK 237 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad už darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriama drausminė nuobauda – papeikimas. Sprendžiant, ar pagrįstai darbuotojui buvo taikyta ši drausminė nuobauda, reikia vertinti, kas yra darbo drausmės pažeidimas ir kokie yra jo požymiai. Teismų praktikoje nurodyta, kad darbo drausmės pažeidimas pagal DK 234 straipsnį yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Darbo drausmės pažeidimo objektyvieji požymiai yra darbuotojo neteisėtas elgesys – darbo pareigų, nustatytų norminiuose teisės aktuose, nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas. Darbo drausmės pažeidimo subjektyvieji požymiai yra darbuotojo kaltė. Teisme tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimą tenka darbdaviui. Jo įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi būti pagrįstos ne formaliais darbuotojo darbo trūkumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. T. v. UAB ,,Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-79/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. Sodininkų bendrija „Volungėlė“, bylos Nr. 3K-3-448/2009). Pagal DK 240 straipsnio 3 dalį drausminė nuobauda skiriama įsakymu. Teisėjų kolegija pažymi, kad įsakyme skirti drausminę nuobaudą darbdavys turi aiškiai ir konkrečiai nurodyti, kokių darbo pareigų darbuotojas nevykdė ar vykdė netinkamai ir kokius darbo drausmės reikalavimus pažeidė.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas ginčijo jam paskirtas dvi drausmines nuobaudas, pirmoji iš kurių (papeikimas) skirta atsakovo 2010 m. rugsėjo 9 d. įsakymu ieškovui už tai, kad jis 2010 liepos 26 d., kai baigė darbą Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje, negrįžo į darbovietę, t.y. Šiaulių TAB, tarnybiniu telefonu su juo nepavyko susisiekti, neatvyko į darbą ir 2010 m. liepos 27 d. iš ryto, tuo pažeisdamas pareiginės instrukcijos 1.4 p., 2.1.1 p., 3.2 p
Apeliantas nesutinka su teismo padarytomis išvadomis dėl šio drausminio pažeidimo įvertinimo, nes ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad vyko į Panevėžio miestą autobusu, rėmėsi tik subjektyviais ieškovo paaiškinimais bei ieškovo užpildytu rugpjūčio mėnesį kelionės lapu, kuriame nėra įrašytas maršrutas į Panevėžį.
Kolegija nesutinka su apelianto argumentais. Teismas išanalizavo,ar buvo padarytas darbo drausmės pažeidimas, ir pagrįstai pripažino, kad esant mažareikšmiškumui-neatsiliepimas telefonu negali būti laikomas darbo drausmės pažeidimu. Kolegija sutinka su teismo išvadomis, šias išvadas teismas padarė , remdamasis eile įrodymų, ne tik ieškovo užpildytu kelionės lapu. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas , gavęs vadovo nurodymą,2010 07 26 d. buvo nuvykęs atlikti darbinių pareigų į Panevėžio miestą, kur Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje atliko medicininės aparatūros priežiūros darbus, ko neneigė ir apeliantas. Iš ieškovo, liudytojo A. B. parodymų teismas padarė išvadas, kad 9 prietaisų techninei priežiūrai yra reikalinga skirti apie 4 valandas laiko. Šios aplinkybės atsakovas nenuneigė, nepateikė įrodymų, kad ieškovas darbą baigė anksčiau ir turėjo galimybę iki darbo pabaigos grįžti į darbą. Nors ieškovas ir nepateikė kelionės bilieto apie vykimą į Panevėžio miestą, tačiau liudytojų A. M., A. B. , P. K. parodymai patvirtina ieškovo išdėstytą poziciją, kad kelionės išlaidos ne visada buvo apmokamos, norint dirbti , tekdavo vykti savo lėšomis. Tokiu būdu šie parodymai patvirtina ir ieškovo aiškinimą dėl vykimo į Panevėžį maršrutiniu autobusu , dėl ko atsižvelgiant į atstumą ieškovas nespėjo iki darbo pabaigos grįžti į darbovietę Šiaulių mieste.2010 09 09 d. UAB „Limeta“vadovo įsakymas patvirtina aplinkybę, kad ieškovui 2010 07 26 d. buvo duotas nurodymas vykti į Panevėžio PGSL , o sekančią dieną vykti atlikti Šeduvos PSPC medicinos prietaisų techninę apžiūrą. Šį vadovo nurodymą ieškovas atliko , t.y. 2010 07 27 d. iš ryto atliko medicinos aparatų priežiūrą Šeduvos PSPC , o po to iki pietų grįžo į Šiaulius (b.l.21,137-138, t.1). Ieškovui nebuvo duotas nurodymas atvykti į Šiaulių TAB iš ryto 2010 07 27 d. ,o nuo 12 val. ieškovas buvo pagrindinėje darbovietėje, ką patvirtina ir 2010 09 09 d.vadovo įsakymas (b.l.21, 1 t.). Nors atsakovas teisme tvirtino , kad dėl ieškovo negrįžimo į darbovietę iš Panevėžio PGSL bei neatsiliepimo telefonu , jam nebuvo pranešta apie gedimą Šaukoto ambulatorijoje ir dėl to įmonė neužtikrino tinkamo gydymo paslaugų teikimo, tačiau atsakovas procesiniame dokumente tos aplinkybės nenurodė, jos nenurodė ir 2010 09 09 d.įsakyme. Aparatas Šaukoto ambulatorijoje buvo sutvarkytas 2010 07 28 d., ką patvirtina ieškovo parašas registracijos žurnale bei paskyra (b.l.149-150,1t.).Nors ieškovas darbe buvo 2010 07 27 d. po pietų, tačiau atsakovo vadovas A. N. teismo posėdyje negalėjo paaiškinti, kodėl ieškovas nebuvo siunčiamas pašalinti gedimo į Šaukoto ambulatoriją 2010 07 27 dieną, kas rodo, kad šio pažeidimo pašalinimas nebuvo toks svarbus.
Kolegija sutinka su teismo padarytomis išvadomis dėl pirmosios drausminės nuobaudos skyrimo ieškovui nepagrįstumo , kaip nepadarius drausmės pažeidimo ,nes ieškovas vykdė darbdavio nurodymus jo duotais įpareigojimais, o neatsiliepimą telefonu laikė mažareikšmiu pažeidimu, nesukėlusiu pasekmių. Be to atsižvelgė į kitus kriterijus, numatytus DK 238 str.
Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu
Panaikinus 2010 09 09 d. atsakovo įsakymu skirtą drausminę nuobaudą, teismas pripažino atleidimą iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. neteisėtu, nes nebeliko juridinių faktų sudėties – prieš tai galiojančios drausminės nuobaudos , su kuo sutiktina (Civilinio proceso kodekso 177- 178, 185 str., Darbo kodekso 136 str. 1 d.). Atsakovas iš darbo buvo atleistas pagal darbdavio 2010-09-24 įsakymą Nr. 101-P ir Nr.100-B pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. (b.l.19,27-28 1 t.). Įsakyme Nr 100 –B nurodyti konkretūs darbo drausmės pažeidimai, už kuriuos ieškovas yra atleidžiamas iš darbo, t.y. už atsisakymą vykdyti tiesiogines pareigas –už atsisakymą 2010 rugpjūčio 23 dieną vykti atlikti techninę apžiūrą` ir aptarnavimą Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje , o 2010 rugpjūčio 24 dieną –Pakruojo ligoninėje (b.l.27-28, 1t.). Teismas iš anksčiau nurodytų liudytojų parodymų, rašytinių įrodymų padarė pagrįstas išvadas, kad ieškovo atsisakymą vykdyti pareigas sąlygojo neteisėti atsakovo veiksmai, neapmokant vykimo į objektus kituose miestuose išlaidas. Tačiau ir šiuo atveju ieškovas turėjo bendradarbiauti su atsakovu , nes darbuotojas atsisakyti vykdyti pareigas gali tik DK 275 straipsnyje numatytais pagrindais, t.y. kai yra pavojus darbuotojo saugai ir sveikatai, taip pat dirbti tuos darbus, kuriuos saugiai atlikti nėra apmokytas, jei neįrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės ar pats neaprūpintas reikiamomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis. DK 35 straipsnis įpareigoja abi darbo sutarties šalis , įgyvendinant teises ir vykdant pareigas laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles, veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Apeliantas teigia, kad ir už šį pažeidimą atsakovui galėjo būti taikoma drausminė nuobauda. Pripažinus, kad ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimą ir nebeesant juridinių faktų sudėties , šis atleidimo straipsnis nebegali būti taikomas. Teismas neturi teisės keisti vadovo įsakymą ir skirti kitą drausminę nuobaudą. Apeliantas mano, kad tokiu atveju, jei darbo sutartį leidžiama nutraukti tiek pagal LR DK 136 str. 3 d. 1 punktą, tiek ir pagal šios dalies 2 punktą , teismas turėjo vertinti , ar buvo pagrindas nutraukti darbo sutartį su ieškovu pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą , nes pažeidimas buvo padarytas, be to ieškovas nebeatvyko į darbą nuo 2010 rugsėjo 8 dienos iki atleidimo iš darbo dienos. Sprendžiant klausimą, ar šis darbo drausmės pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti darbo drausmės pažeidimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius nuostolius bei kitokius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltę ir jos formas, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes .Ieškovui atsisakius vykdyti darbo pareigas, atsakovas įsakyme nekonstatavo tai esant šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes dėl darbdavio veiksmų, neapmokant kelionės išlaidas, darbuotojams vykstant į nutolusius nuo darbovietės objektus, tai ir negalėtų būti laikoma šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu. Be to tai būtų neadekvati padaryto pažeidimo sunkumui , neatitiktų kitų nuobaudos skyrimo kriterijų , numatytų DK 238 straipsnyje. Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas darbo teisiniuose santykiuose kvalifikuojamas kaip vienas sunkiausių darbo sutarties pažeidimų, todėl darbuotojas, kurio darbo sutartis pasibaigia tokiu pagrindu, darbo rinkoje vertinamas nepalankiai ir turi blogas sąlygas konkuruoti su kitais pretendentais į darbo vietas. Dėl šios priežasties darbdavys atleisti darbuotoją šiuo pagrindu gali tik tada, kai yra pakankamai duomenų, patikimai patvirtinančių, kad toks atleidimas bus pagrįstas ir teisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. UAB „Baltijos parkai“, bylos Nr. 3K-3-351/2006; kt.).Apeliantas nurodo, kad teismas turėjo būti aktyvus ir įvertinti vėlesnį ieškovo elgesį ir jo neatvykimą į darbą nuo 2010 rugsėjo 8 d., todėl esant viešam interesui, turėjo pareigą vertinti ieškovo tolimesnį elgesį, vykdant darbo sutartį, privalėjo svarstyti atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo klausimą .
Taigi apeliantas apeliacinėje instancijoje prašo pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę ir nutraukti darbo sutartį, kitu, nei atleistas darbuotojas, DK nustatytu pagrindu. Byloje pateiktuose dokumentuose darbdavys neprašė teismo perkvalifikuoti darbuotojo atleidimą iš DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto į šio straipsnio 2 punktą, t. y. iš darbo drausmės pažeidimo į šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.
Apeliantas prašo įvertinti ieškovo darbo drausmės pažeidimą –pravaikštą .Tačiau šis atleidimo pagrindas, šios aplinkybės nebuvo nurodytas atsakovo įsakyme dėl atleidimo iš darbo. Ši aplinkybė , kaip pagrindas nutraukti darbo sutartį, nebuvo nurodoma ir procesiniuose dokumentuose. Priešingai, atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atleidimas už darbą buvo skirtas už nerūpestingą darbinių pareigų atlikimą 2010 rugpjūčio 23 ir 24 dienomis (b.l.65, 1 t.) .Minėta, kad, darbuotojui ginčijant drausminės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą, darbdaviui tenka pareiga įrodyti, jog drausminė nuobauda skirta teisėtai ir pagrįstai. Vykdydamas šią pareigą darbdavys gali teismui išdėstyti papildomus argumentus dėl padaryto pažeidimo, jo kvalifikavimo, drausminės nuobaudos parinkimo, pateikti įrodymus, patvirtinančius pažeidimo padarymo faktą, kurie nenurodyti įsakyme dėl atleidimo iš darbo (CPK 226 straipsnis, 230 straipsnio 1 dalis, 415 straipsnio 2 dalis). Tačiau naudodamasis šia teise darbdavys negali pakeisti ar papildyti (nurodyti naujų) darbuotojo veikų, už kurias, jo teigimu, paskirta nuobauda, tačiau tai neatsispindi įsakyme (ar kitokiame dokumente) dėl nuobaudos skyrimo. Kaip patvirtina bylos medžiaga ieškovas 2010 09 02 d. pateikė pareiškimą dėl darbo sutarties sustabdymo (b.l.5, 1 t.).Tokią teisę darbuotojui suteikia LR DK 1231 straipsnis. 2010 09 24 d. atsakovo vadovo įsakymas Nr. 100-B dėl atleidimo iš darbo, kuriame darbdavys konkretizuoja darbuotojo padarytą darbo drausmės pažeidimą, patvirtina, kad atsakovas nelaikė ieškovo neatvykimo į darbą darbo sutarties sustabdymo atveju darbo drausmės pažeidimu, nes jame nėra nurodytos aplinkybės dėl ieškovo įvykdytų pravaikštų nuo 2010 09 08 d.
Kolegija nesutinka su atsakovo bei teismo vertinimu, kad darbo sutarties sustabdymo teise ieškovas galėjo pasinaudoti tik po dviejų mėnesių nuo jo įsigaliojimo dienos. Ieškovas pareiškimą apie sutarties sustabdymą pateikė 2010 09 02 d., įstatymas priimtas 2010 06 22 įstatymu Nr. XI-927, kuris įsigaliojo nuo 2010 08 01 .Darbo sutarties, kolektyvinės sutarties ir kitų įsipareigojimų vykdymas darbdaviui yra privalomas per visą darbo sutarties galiojimo laiką . Apie šio įstatymo priėmimą atsakovui tapo žinoma įstatymo priėmimo dieną. Pačiame įstatyme nenumatyta kitokia jo taikymo tvarka .Remiantis šiuo įstatymu darbuotojas turi teisę laikinai iki trijų mėnesių sustabdyti darbo sutarties vykdymą, apie tai raštu įspėjęs darbdavį prieš tris darbo dienas, jeigu darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo savo įsipareigojimų, numatytų teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje, darbuotojui arba ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nemoka viso priklausančio darbo užmokesčio. Šiuo atveju darbuotojas atleidžiamas nuo pareigos atlikti savo darbo funkcijas ir jam darbo užmokestis nemokamas. Ieškovas nurodė priežastis, dėl ko yra sustabdomas darbo sutarties vykdymas , kas iš dalies pasitvirtino ir nagrinėjant bylą teisme, t.y. dėl transporto išlaidų nekompensavimo, vykstant į nutolusius aptarnaujamus objektus, asmeninio automobilio, naudojamo darbo reikalams , nusidėvėjimo nekompensavimas . Atsakovas šio sustabdymo neginčijo , kreipiantis į darbo ginčus nagrinėjančius organus. Nors atsakovas darbo žiniaraščiuose ieškovui fiksavo pravaikštas, tačiau vadovo įsakyme dėl atleidimo iš darbo šios aplinkybės nebuvo nurodytos kaip darbo drausmės pažeidimas. Vadovo įsakymas Nr. 100-B dėl atleidimo iš darbo, kuriame darbdavys konkretizuoja darbuotojo padarytą darbo drausmės pažeidimą ,patvirtina, kad atsakovas nelaikė ieškovo darbo sutarties sustabdymo darbo drausmės pažeidimu, nes jame nėra nurodytos aplinkybės dėl ieškovo neatvykimo į darbą nuo 2010 09 08 d. Tuo nesirėmė ir procesiniuose dokumentuose, teisme taip pat nepareiškė, kad buvo pagrindas nutraukti kitu DK 136 straipsnio 3 dalies pagrindu.
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011m. liepos 12 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti šį sprendimą.
Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų .
Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos 726 Lt už atstovavimą teisme bei 4,25 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei (CPK 88 str., 92,93,98 str.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu
n u t a r i a :
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 12 d. sprendimą palikti nepakeistu.
Priteisti iš atsakovo UAB „Limeta“ ieškovui D. K. 726 Lt (septynis šimtus dvidešimt šešis litus) atstovavimo išlaidų apeliacinėje instancijoje bei 4,25 Lt (keturis litus 25 ct.) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.
Kolegijos pirmininkė Laisvė Aleknavičienė
Teisėjai Jolanta Badaugienė
Birutė Simonaitienė