Civilinė byla Nr. 2S-2173-603/2014

(Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23888-2014-5)

              Procesinio sprendimo kategorija: 122.2.; 122.3.; 122.4.;

129.1.; 129.19.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. gruodžio 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Lipnickienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko (apelianto) UAB ,,Meyer&John“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB ,,Grundolita“ pareiškimą skolininkui UAB ,,Meyer&John“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas UAB „Grundolita“ pareiškimas dėl 264109,52 Lt skolos, 16483,31 Lt delspinigių, 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo įsakymo įvykdymo, 1653,00 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininko UAB  „Meyer & John“. Kreditorius pareiškimui užtikrinti prašė areštuoti skolininkui priklausantį turtą bei pinigines lėšas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-07-17 nutartimi kreditoriaus UAB „Grundolita“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir areštavo skolininko UAB  „Meyer & John“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudė disponuoti areštuotu turtu, paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudoti; turto nesant ar jo nepakankant, areštavo turtines teises, esančias pas skolininką ar trečiuosius asmenis, bei pinigines lėšas, esančias skolininko vardu atidarytose sąskaitose bankuose, paliekant teisę įmokėti pinigus į sąskaitą (-as), uždraudžiant disponuoti ar naudotis areštuotoje sąskaitoje (-ose) esančiomis lėšomis, leisti iš šių lėšų daryti atsiskaitymus tik su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, valstybės biudžetu, kreditoriumi bei skolininko darbuotojais. Teismas nustatė, jog bendra areštuoto skolininko turto ir piniginių lėšų suma savo verte turi atitikti 280 592,83 Lt sumą. Pirmos instancijos teismas konstatavo, jog kreditoriaus prašymas dėl arešto uždėjimo skolininkui nuosavybės teise priklausančiam turtui tenkintinas, nes kreditoriaus reikalavimas yra turtinio pobūdžio, įsiskolinimo suma yra didelė, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas (CPK 144 str.), tačiau areštuojamo turto vertė turi būti ne didesnė, nei pareiškimo kaina. Taip pat teismas, įvertinęs tai, kad skolininkas yra verslo subjektas, laikė, kad arešto nukreipimas išimtinai į skolininko pinigines lėšas gali visiškai apriboti jo galimybes vykdyti ūkinę veiklą, sutrikdyti atsiskaitymus su darbuotojais bei valstybės biudžetu, be to, nėra aišku, kiek skolininko sąskaitose yra piniginių lėšų, ar jų pilnai pakaktų pareikštų reikalavimų užtikrinimui. Dėl to pareiškimo užtikrinimui pirmiausia areštavo skolininkui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant – skolininko pinigines lėšas, esančias skolininko vardu atidarytose sąskaitose bankuose bei turtines teises, esančias pas skolininką ar trečiuosius asmenis.

Skolininkas (apeliantas) atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-17 nutartį ir priimti naują nutartį – kreditoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Nurodė, kad skolininkas pateikia rašytinius įrodymus, pagrindžiančius, kad kreditoriaus reikalavimo suma 280 592,83 Lt jam nėra didelė, nes skolininko finansinė padėtis yra gera, ką pagrindžia žemiau išdėstytos aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai. Pirma. Kreditoriaus reikalavimas yra reiškiamas aktyvią veiklą vykdančiam juridiniam asmeniui, kuris sėkmingai dalyvauja daugelyje projektų, įgyvendina didelio masto inžinierinių tinklų tiesimo darbus ir iš jų gauna pastovias dideles pajamas. Antra. Pagal 2013 m. balansą skolininko ilgalaikio turto vertė sudaro 2 089 493 Lt, trumpalaikio turto vertė – 7 662 641 Lt. Per vienerius metus gautinos sumos sudaro 1 071 313 Lt. Nebaigtų vykdyti sutarčių vertė – 4 001 411 Lt. Trečia. Skolininkas 2013 m. gavo 321 850 Lt pelną. Visi finansiniai rodikliai yra žymiai geresni palyginti su 2012 m. Ketvirta. Teismui nėra pateikta jokių įrodymų, kad skolininkas siektų išvengti kreditoriui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo ar kokių nors kitu būdu trukdytų įvykdyti būsimą teismo sprendimą. Visos šios aplinkybės patvirtina, jog skolininko finansinė padėtis yra gera.    

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskirąjį skundą taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme. Teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad iš esmės ginčas kilo dėl to, ar nagrinėjamu atveju 280 592,83 Lt ieškinio suma yra didelė skolininkui ir yra grėsmė, jog galbūt kreditoriui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009; 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-783/2012). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti ir per se nesudaro pagrindo automatiškai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl teismas kiekvienu atveju privalo vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ieškovo reikalavimo suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, įsipareigojimais kreditoriams ir pan., yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-879/2014; 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-920/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009).

Iš skolininko su atskiruoju skundu pateiktų jo turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų, kuriuos apeliacinės instancijos teismas priima, nes skolininkas neturėjo galimybės jų pateikti pirmosios instancijos teismui, kadangi apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą atsakovui nepranešta (CPK 147 straipsnio 1 dalis), matyti, kad skolininkas turi ilgalaikio turto už 2 089 493 Lt, iš jų materialus turtas sudaro 1 349 071 Lt. Skolininkas taip pat turi 7 662 641 Lt trumpalaikio turto, iš kurio 4 502 183 Lt sudaro atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, o 1 071 313 Lt yra per vienerius metus gautinos sumos. Pagal 2013 m. gruodžio 31 d. balansą per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 6 160 943 Lt, ir po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai sudaro 280 678 Lt. Skolininkas turi 321 850 Lt grynojo pelno (2013 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita). Per 2013 metus jis patyrė 756 610 Lt veiklos sąnaudų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, taip pat išnagrinėjęs visas byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, inter alia tai, kad skolininkas turi įsipareigojimų kitiems kreditoriams, 2013 m. per vienerius metus gautinos sumos yra 1 071 313 Lt (dėl kurių realių gavimo galimybių įrodymų byloje nėra), taip pat į tai, jog per vienerius mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 6 160 943 Lt,  nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo išvadą, jog egzistuoja grėsmė, kad kreditoriui palankus teismo sprendimo vykdymas gali būti apsunkintas arba pasidaryti neįmanomas. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos apeliacinio teismo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu formuojamoje praktikoje yra išaiškinta, kad, taikydamas CPK 145 straipsnyje nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2492/2013; 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-897/2014). Remdamasis išdėstytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, o atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis išdėstytais argumentais bei Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.  teismas 

n u t a r ė :

Skolininko UAB ,,Meyer&John“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                      Loreta Lipnickienė