Civilinė byla Nr. 2A-42-212/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15289-2018-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.8.11.1; 2.6.16.5; 3.3.1.20
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 20 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zinos Mickevičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Danguolės Smetonienės ir Birutės Valiulienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sertona“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-701-734/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sertona“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties modifikavimo bei vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Sertona“ prašė“: 1) 2014 m. kovo 19 d. Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties Nr. A466-2475-(2.14.1.17-EK5) 7 punktą pakeisti, išdėstant jį nauja redakcija: „7. Nuomos terminas nustatomas nuo 2014 m. balandžio 23 d. iki 2019 m. balandžio 23 d.“; 2014 m. kovo 19 d. Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties Nr. A466-2475-(2.14.1.17-EK5) 15.2 punktą pripažinti negaliojančiu kaip neatitinkančio šalių valios ir nesąžiningo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso – toliau ir CK 6.158 straipsnis, 6.186 straipsnis, 6.211 straipsnis), šį punktą išdėstant taip: „15. Sutartis nutraukiama prieš terminą: 15.1. šalių susitarimu; 15.2. CK 6.497, 6.498 straipsniuose nustatyta tvarka“; 2) pripažinti 2014 m. kovo 19 d. Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties Nr. A466-2475-(2.14.1.17-EK5) vienašališką nutraukimą pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. gegužės 11 d. pranešimą Nr. A51-38615/18/3.3.15.3-EM4) neteisėtu, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, jog su atsakove yra sudariusi Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. A466-2475-(2.14.1.17-EK5) (toliau – ir Nuomos sutartis), kuria perėmė pradinio nuomininko UAB „Vilniaus vyninė“ teises ir pareigas. Perimdama buvusio nuomininko teises ir pareigas, ieškovė įsipareigojo padengti visas pradinio nuomininko skolas už patalpas, įskaitant ir skolas komunalinių paslaugų teikėjams. Ieškovei atsakovė išnuomojo kritinės būklės patalpas, todėl į šias patalpas ieškovė investavo daug lėšų, jas atstatė taip, kad jas galima būtų naudoti. Laikotarpiu, kai ieškovė remontavo patalpas, atsakovė pasirašytais 2015 m. sausio 13 d. ir 2015 m. vasario 19 d. susitarimais su ieškove atleido ieškovę nuo nuomos mokesčio. Patalpas pritaikius komercinei veiklai, atsakovė išdavė ieškovei 2015 m. kovo 10 d. sutikimą šias patalpas subnuomoti. Patalpų subnuoma yra pagrindinis ir vienintelis ieškovės verslas, iš kurio ieškovė gauna pajamas.
3. Akcentavo, jog Nuomos sutarties 7 punkte nustatyta, kad nuomos terminas nustatomas nuo 2014 m. balandžio 23 d. iki 2019 m. balandžio 23 d., bet esant nuomotojo reikalavimui, ne ilgiau kaip iki išnuomoto turto įvykusio išnuomoto turto privatizavimo aukciono. Nuomos sutarties 14 punkte nustatyti nuomos sutarties pasibaigimo pagrindai: jos terminui pasibaigus, kitais teisės aktų numatytais pagrindais. Nuomos sutarties 15 punkte nustatyti nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą pagrindai: šalių susitarimu arba įvykus turto privatizavimo aukcionui. Atsakovės 2018 m balandžio 9 d. pranešimu buvo informuota, kad atsakovė paskelbė nuomojamų patalpų pardavimo aukcioną, vyksiantį nuo 2018 m. gegužės 28 d. iki 2018 m. gegužės 31 d., o tai reiškia, kad nepasibaigus Nuomos sutartyje nustatytam nuomos terminui ir įvykus patalpų pardavimo aukcionui, Nuomos sutartis bus nutraukta pagal sutarties 7 ir 15.2 punktus. Tokiu būdu atsakovė pažeidžia teisėtus ieškovės lūkesčius nuomotis šias patalpas visą sutartyje nustatytą terminą, gauti iš savo komercinės veiklos šiose patalpose pajamas. Ieškovės manymu, atsakovė piktnaudžiauja Nuomos sutarties 15.2 punkte numatyta teise. Nuomos sutarties nutraukimas ieškovei sąlygotų milžiniškus nuostolius.
4. Teigė, kad Nuomos sutarties 7 punktas prieštarauja CK 6.496 straipsniui, Nuomos sutarties 15.2 punktas prieštarauja CK 6.497 straipsnio 1 dalyje numatytiems sutarties nutraukimo prieš terminą nuomotojo iniciatyva pagrindams bei CK 6.497 straipsnio 3 dalies nuostatai, kad nuomotojas turi teisę reikalauti nutraukti terminuotą nuomos sutartį tik po to, kai jis nusiuntė nuomininkui rašytinį įspėjimą apie būtinumą įvykdyti prievolę ar pašalinti pažeidimus per protingą terminą, tačiau nuomininkas to nepadaro. CK 6.157 straipsnis numato, kad šalys negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyvių teisės normų galiojimo ir taikymo. Nuomos sutarties 7 punktas ir 15.2 punktas prieštarauja kitoms Nuomos sutarties sąlygoms, neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų, bei šalių valios, taip pat sudaro esminę šalių nelygybę.
5. Pažymėjo, jog Nuomos sutartį su atsakove sudarė atsižvelgusi į šias aplinkybes: patalpos viešo ir atviro konkurso būdu atsakovės buvo skelbtos 5 metų nuomos terminui; derybų metu atsakovė patikino, kad nuomos sutartis yra terminuota penkeriems metams, todėl ieškovė gali planuoti savo investicijas ir jų atsiperkamumą per šį nuomos terminą; nuomotojas leido subnuomoti patalpas. Todėl, atsakovė, pasinaudojusi Nuomos sutarties sąlyga, jog sutartis nutraukiama įvykus turto privatizavimo aukcionui, nesulaukus sutartyje numatyto 5 metų termino, yra nesąžininga ieškovės atžvilgiu.
6. Taip pat nurodė, jog 2018 m. gegužės 11 d. gavo atsakovės raštą dėl Nuomos sutarties pažeidimo ir patalpų grąžinimo. Šiame rašte atsakovė nurodo, jog ieškovė neva tai sistemingai pažeidinėja Nuomos sutartį, nemokėjo patalpų nuomos mokesčio, komunalinių paslaugų mokesčių, todėl remdamasis Nuomos sutarties 16 punktu vienašališkai nutraukia Nuomos sutartį bei reikalauja per 30 dienų atlaisvinti patalpas. Su šiuo atsakovės reikalavimu nesutinka, nes ji, kaip nuomininkė, vykdė Nuomos sutartyje numatytus įsipareigojimus ir jokių Nuomos sutarties esminių pažeidimų nepadarė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 1 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės UAB „Sertona“ 5,36 Eur pašto išlaidų valstybės naudai.
8. Teismas sprendė, kad ieškovės argumentai, jog Nuomos sutartyje numatytos sąlygos, numatančios sutarties nutraukimo prieš terminą atvejį – įvykus turto privatizavimo aukcionui (sutarties 15.2 punktas), bei sutarties 7 punkto sąlyga – nuomos terminas nustatomas ne ilgiau, kaip išnuomoto turto įvykusio privatizavimo aukciono, yra nesąžiningi ieškovės atžvilgiu, atmestini kaip nepagrįsti.
9. Vadovaudamasis CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu sutarties laisvės principu, jį detalizuojančiu CK 6.156 straipsniu, taip pat CK 6.189 straipsnio 1 dalimi, darė išvadą, jog Nuomos sutartį ieškovė, perimdama pirminio nuomininko teises ir pareigas, tai atliko savo valia, dėl šių santykių laisvai apsisprendusi. Ieškovės argumentai, jog ji investavo į patalpas dideles lėšas, todėl sutarties termino nustatymas ne ilgiau kaip išnuomoto turto įvykusio privatizavimo aukciono, ar sutarties nutraukimas prieš terminą įvykus turto privatizavimo aukcionui, pažeidžia ieškovės interesus bei teisėtus lūkesčius šiose patalpose vystyti komercinę veiklą, atmestini kaip nepagrįsti. Ieškovė matė, jog nekilnojamąjį turtą nuomos pagrindais ji priima blogos būklės, todėl aiškiai suprato, jog norėdama šiose patalpose vykdyti komercinę veiklą, turės į jas investuoti, o Nuomos sutarties 5 punkte aiškiai numatyta, jog nuomininkui, pagerinusiam išsinuomotą turtą, pagerinimo kaštai neatlyginami. Nuomos sutarties terminas, jos nutraukimo prieš terminą sąlygos taip pat yra aiškūs. Ieškovė, kaip verslininkė, Nuomos sutarties sąlygas turėjo suprasti, ją sudariusi, prisiėmė visą riziką dėl sutarties sąlygų pasekmių. Nuomos sutarties sąlygų pašalinimas taip, kaip reikalauja ieškovė, apribotų atsakovės teises disponuoti savo turtu pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą. Atsakovė, kaip tokio turto savininkė, sprendžia dėl šio turto privatizavimo, o toks sutarties modifikavimas prieštarautų šio įstatymo nuostatoms. Be to, atsakovė ieškovei siūlė dalyvauti viešajame šių patalpų aukcione, todėl ieškovė turėjo galimybę išsaugoti investicijas į šias patalpas bei toliau vystyti jose komercinę veiklą. Remiantis šiais argumentais, ieškovės reikalavimą modifikuoti Nuomos sutartį, atmetė kaip neįrodytą ir nepagrįstą.
10. Nustatė, jog atsakovė 2017 m. balandžio 18 d. raštu įspėjo ieškovę, kad pastaroji iki 2017 m. balandžio 14 d. yra nesumokėjusi atsakovei 2‘279,64 Eur nuomos mokesčio bei delspinigių, todėl reikalavo ne vėliau kaip iki 2017 m. balandžio 24 d. sumokėti susidariusį įsiskolinimą, to neatlikus, atsakovė nutrauks Nuomos sutartį. Atsakovė 2018 m. gegužės 11 d. pranešimu ieškovę informavo, kad ieškovė nesilaikė esminių Nuomos sutarties sąlygų, todėl vadovaudamasis Nuomos sutarties 16 punktu, vienašališkai nutraukia Nuomos sutartį ir pareikalavo per 30 dienų geranoriškai atlaisvinti užimamas patalpas, jas grąžinant atsakovei priėmimo-pardavimo aktu.
11. Nurodė, jog ginčo šalys Nuomos sutarties 16 punkte susitarė, dėl kokių sutarties sąlygų pažeidimo sutartis gali būti nutraukta prieš terminą, taip pat šalys susitarė, jog šių sąlygų pažeidimas yra esminis. Iš atsakovės siųstų pranešimų ieškovei darė išvadą, jog ieškovė pažeidė Nuomos sutarties 4 punkto sąlygas, laiku nemokėdama nuomos mokesčio bei kitų su turto išlaikymu susijusių mokesčių. Atsakovės pateiktais duomenimis, per nuomos laikotarpį iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. ieškovės įsiskolinimas atsakovei sudarė 3‘189,60 Eur, AB „Vilniaus šilumos tinklams“ iki 2018 m. balandžio 30 d. – 7‘771,81 Eur, skola už tiektą elektrą 2018 m. balandžio mėn. sudaro 889,45 Eur.
12. Taip pat nurodė, jog bylos rašytinė medžiaga rodo, jog ieškovė netinkamai Nuomos sutarties sąlygas vykdo nuo 2015 m. gruodžio mėn., šią aplinkybę patvirtina atsakovės įspėjimai sumokėti nuomos, komunalinių paslaugų mokesčius. Atsakovės pateiktame skolos paskaičiavime, nurodyta, jog ieškovė 2019 m. sausio 31 d. yra skolinga atsakovei 3‘390,96 Eur nuomos mokesčio.
13. Apibendrindamas nustatytas faktines aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog ieškovė netinkamai vykdė Nuomos sutarties 4 punkte numatytus įsipareigojimus, šio punkto pažeidimą sutarties 16 punkte šalys susitarė laikyti esminiu sutarties pažeidimu, todėl sprendė, jog atsakovė teisėtai nutraukė Nuomos sutartį ir tai atitinka CK 6.217 straipsnio nuostatas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Ieškovė UAB „Sertona“ apeliaciniame skunde prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
15. Apeliantė nurodo, kad apeliacinis skundas teikiamas tik dėl tos skundžiamo sprendimo dalies, kuria atsisakyta tenkinti ieškovės reikalavimą dėl 2018 m. gegužės 11 d. pranešimo pripažinimo neteisėtu.
16. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ieškovės nurodytų aplinkybių, paaiškinančių, kada ir kokiomis aplinkybėmis susidarė ieškovės skola atsakovei už patalpų nuomą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai neginčijamai įrodo, kad ieškovės įsiskolinimas atsakovei susidarė pačioje nuomos laikotarpio pradžioje, kai ieškovė vykdė iš atsakovės išsinuomotų patalpų remontą ir kol ieškovė užpildė šias patalpas nuomininkais. Būtent iš nuomininkų gaunamų pajamų ieškovė vykdo atsiskaitymus su atsakove, komunalinių paslaugų teikėjais. Byloje esantys rašytiniais įrodymai aiškiai parodo, kad nuo pat tada, kai ieškovė užpildė patalpas nuomininkais, ieškovė iki šios dienos reguliariai ir stabiliai vykdo atsiskaitymus su atsakove.
17. Mano, jog aplinkybė, kad atsakovė niekada anksčiau nesikreipė dėl vienašališko Nuomos sutarties nutraukimo, nors ieškovė ir turėjo įsiskolinimų atsakovei, patvirtina, kad vien formalus ieškovės įsiskolinimas neturėtų būti laikomas esminiu Nuomos sutarties pažeidimu, o šį Nuomos sutarties pažeidimą galima išspręsti ir netaikant ultima ratio priemonių – vienašališko sutarties nutraukimo. Ji patvirtina ir tai, kad atsakovė, vienašališkai nutraukdama Nuomos sutartį, turėjo visai kitus motyvus nei nurodyta minėtame pranešime, t. y. galimai siekia kuo skubiau perimti ieškovės išsinuomotas patalpas ir jas realizuoti, kadangi ieškovė iš esmės atnaujino patalpas, padidino jų vertę ir pritaikė eksploatavimui, kadangi iki to laiko, kai ieškovė perėmė nuomininko teises ir pareigas pagal Nuomos sutartį, atsakovei priklausančios patalpos buvo avarinės būklės ir neeksploatuotinos.
18. Tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad jokia žala atsakovei dėl tolesnio Nuomos sutarties vykdymo (Nuomos sutarties galiojimo) negalėtų atsirasti, taip pat kad nuomos teisiniai santykiai tarp ieškovės ir atsakovės faktiškai tęsiasi iki šiol. Net ir po pranešimo įteikimo ieškovei atsakovė atskirų sąskaitų-faktūrų pagrindu priskaičiuoja patalpų nuomos mokestį pagal Nuomos sutartį ieškovei, o ieškovė tiek iki pranešimo įteikimo, tiek po pranešimo įteikimo reguliariai ir stabiliai vykdo atsiskaitymus su atsakove.
19. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą dėl skundžiamos sprendimo dalies, kuria atsisakyta tenkinti ieškovės reikalavimą dėl vienašališko Nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, atmesti kaip nepagrįstą.
20. Nesutinka su apeliantės teiginiais, kad įsiskolinimas susidarė dar nuomos laikotarpio pradžioje, o ji reguliariai ir stabiliai vykdė atsiskaitymus su atsakove bei komunalinių paslaugų teikėjais. Pabrėžia, kad nuo pat 2015 metų iki šios dienos ieškovė tinkamai nevykdė Nuomos sutarties 10.3 punkto.
21. Atkreipia dėmesį į tai, kad pati ieškovė pripažįsta, jog turi ir visada turėjo įsiskolinimų, susijusių su nuomojamų patalpų naudojimusi, todėl tokiu atveju laikytina, kad ieškovė nekvestionuoja ir esminių Nuomos sutarties pažeidimų egzistavimo. Taip pat akcentuoja, jog atsakovės siųstuose ieškovei raštuose, be kita ko, buvo įspėjama apie galimą vienašališką Nuomos sutarties nutraukimą nuomotojo iniciatyva dėl netinkamo ieškovės Nuomos sutarties įsipareigojimų vykdymo. Atsakovė informavo ieškovę ir apie tai, kad vienašališkai nutraukia Nuomos sutartį ir prašė nuo rašto gavimo dienos geranoriškai atlaisvinti patalpas ir jas grąžinti atsakovei.
22. Nurodo, jog Vilniaus miesto savivaldybė jau dabar yra patyrusi žalą, ieškovei nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų, ir tolesnis nuomos santykių tęsimas su ieškove būtų tik didinęs keliamą žalą. Sistemingą ieškovės lėšų trūkumą ir prievolinių įsipareigojimų nevykdymą, dėl ko daroma žala atsakovei, patvirtina ir pačios ieškovės apeliaciniame skunde išreikštas prašymas atleisti apeliantę nuo 200 Eur žyminio mokesčio dėl to, jog šiuo metu apeliantė neturi reikiamų piniginių lėšų sumokėti visą žyminį mokestį, nes dėl apyvartinių lėšų trūkumo laikinai sutriko atsiskaitymai su kreditoriais ir tiekėjais, be to, ieškovės atsiskaitomojoje banko sąskaitoje nepakanka piniginių lėšų.
23. Pažymi, jog ieškovė su Nuomos sutarties sąlygomis buvo susipažinusi ir apie Nuomos sutarties sąlygas žinojo nuo teisių ir pareigų perėmimo iš UAB „Vilniaus vyninė“ momento, t. y. nuo 2014 m. spalio 20 d. su tokiomis sąlygomis ieškovė sutiko – Nuomos sutarties nuo 2014 m. nekvestionavo. Vien ta aplinkybė, kad atsakovės veiksmai galimai yra ekonomiškai nenaudingi ieškovei, nėra teisiškai reikšminga. Ieškovė, nesutikdama su jai siūlomomis Nuomos sutarties sąlygomis, sutartimi nustatytų teisių ir pareigų galėjo apskritai neperėminėti, tačiau perimdama iš UAB „Vilniaus vyninė“ Nuomos sutarties pagrindu atsirandančias teises bei pareigas, tapo sutarties šalimi ir prisiėmė visų joje numatytų teisių ir pareigų įgyvendinimą. Tuo tarpu atsakovė jokių neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu neatlieka ir neketina atlikti, o Nuomos sutarties nuostatos nėra pažeidžiamos.
24. Nesutinka su apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija, jog atsakovė vienašališkai nutraukė Nuomos sutartį tuomet, kai ieškovė padidino jų vertę ir pritaikė eksploatavimui. Atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovė yra viešasis juridinis asmuo, saistoma teisės aktų reikalavimų ir pareigų. Savivaldybės turto valdymo principai yra įtvirtinti ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, kuriame inter alia nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo, viešosios teisės principais (9 straipsnis). Šiuo atveju Nuomos sutartimi ir jos nuostatomis dėl Nuomos sutarties galiojimo yra siekiama, kad atsakovei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų valdomas ir naudojamas rūpestingai, racionaliai ir vadovaujantis teisės aktais, siekiant maksimalios naudos visuomenei. Tuo tarpu ieškovė, nevykdydama Nuomos sutarties įsipareigojimų, iš esmės siekia, kad atsakovei nuosavybės teise priklausantis turtas nebūtų tausojamas ir racionaliai naudojamas. Ieškovės reikalavimų tenkinimas paneigtų minėtame įstatyme įtvirtintus savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus.
25. Paaiškina, jog atsakovė ginčo patalpų pardavimą viešo aukciono būdu organizuoja pagal 2014 m. lapkričio 12 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. 1-2098 „Dėl viešame aukcione parduodamo Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo tvirtinimo“, kuriuo ginčo patalpos įtrauktos į viešo aukciono būdu parduodamo Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamojo turto sąrašą. Ši aplinkybė akivaizdžiai paneigia ieškovės teiginį, jog atsakovė priėmė sprendimą parduoti ginčo patalpas tik ieškovei jas atnaujinus. Nuomos sutartyje yra išreiškiama atsakovės valia, kad išnuomotos patalpos galėtų būti parduodamos nelaukiant nuomos sutarties termino pasibaigimo. Tokiu būdu yra įgyvendinami minėti teisės aktų reikalavimai, keliami savivaldybių turtui.
26. Akcentuoja, jog šiuo atveju Nuomos sutartis buvo vienašališkai nutraukta dėl akivaizdaus ieškovės pareigų, kylančių iš Nuomos sutarties, nevykdymo, tad Nuomos sutartis nutraukta siekiant visuomeninės naudos.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
27. Ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 1 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
29. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas reikalavimas pripažinti nuomos sutarties vienašališką nutraukimą pagal pranešimą neteisėtu, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
30. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, ir UAB „Vilniaus vyninė“, vadovaudamosi 2014 m. kovo 5 d. Vilniaus miesto savivaldybės turto nuomos viešo (uždaro) konkurso protokolu Nr. A16-185/14(2.1.28-AD4), 2014 m. kovo 19 d. sudarė Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. A466-2475-(2.14.1.17-EK5), pagal kurią pradinei nuomininkei buvo išnuomotos atsakovei nuosavybės teise priklausančios 1687,61 kv. m ploto patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 11-15). 2014 m. spalio 20 d. Susitarimu UAB „Vilniaus vyninė“ perleido savo teises ir pareigas pagal Nuomos sutartį, o ieškovė įsipareigojo padengti/apmokėti visus pradinės nuomininkės įsiskolinimus. Pradinės nuomininkės skola ir delspinigiai pagal sutartis atsakovei 2014 m. spalio 31 d. sudarė 11‘141,63 Lt (1 t., b. l. 17-18). 2014 m. spalio 31 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė Susitarimą dėl Nuomos sutarties pakeitimo, kuriuo ieškovė nuo 2014 m. lapkričio 1 d. perėmė visas pradinės nuomininkės teises ir pareigas pagal Nuomos sutartį (1 t., b. l. 16). 2015 m. sausio 13 d. ir 2015 m. vasario 19 d. Susitarimais, sudarytais ieškovės ir atsakovės, ieškovė buvo atleista nuo nuomos mokesčio mokėjimo laikotarpiui nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. balandžio 30 d., t. y. kol buvo atliekamas patalpų remontas (1 t., b. l. 129-130).
31. Atsakovė 2015 m. kovo 10 d. išdavė ieškovei leidimą Nr. A51-25549/15(2.14.1.17-EK5) subnuomoti patalpas. Ieškovė nuomojamas patalpas subnuomojo tretiesiems asmenims (1 t., b. l. 131-183). Atsakovė 2017 m. birželio 22 d. raštu Nr. A51-41671/17(2.14.1.17-TR2) „Įspėjimas dėl skolos už negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) nuomą bei sutarties nutraukimo prieš terminą“ įspėjo ieškovę, kad pastaroji iki 2017 m. birželio 30 d. yra nesumokėjusi atsakovei 1‘355,54 Eur nuomos mokesčio be delspinigių, todėl pareikalavo ne vėliau kaip iki 2017 m. liepos 7 d. sumokėti susidariusį įsiskolinimą, to neatlikus, atsakovė nutrauks Nuomos sutartį (2 t., b. l. 32-33). 2018 m. balandžio 9 d. pranešimu Nr. A51-27607/18(2.14.1.17-TR2) atsakovė informavo ieškovę apie nuomojamų patalpų pardavimą viešo aukciono būdu bei nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą (1 t., b. l. 184), o 2018 m. gegužės 11 d. pranešimu Nr. A51-38615/18/3.3.15.3-EM4 „Dėl savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties pažeidimo ir patalpų grąžinimo“ atsakovė informavo ieškovę, kad, remdamasi Nuomos sutarties 16 punkte jai įtvirtinta teise, vienašališkai nutraukia Nuomos sutartį ir reikalauja per 30 kalendorinių dienų atlaisvinti Patalpas, kadangi ieškovė sistemingai pažeidinėja Nuomos sutarties sąlygas (2 t., b. l. 63-64). Ieškovė kreipėsi į teismą dėl Nuomos sutarties modifikavimo bei vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė.
32. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių procesinius dokumentus bei į bylą pateiktus įrodymus, sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes priimtas tinkamai nustačius bylos faktines aplinkybes ir padarius pagrįstas išvadas, tinkamai pritaikius ir išaiškinus teisės normas bei atskleidus bylos esmę (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir argumentais, kurių pagrindu ieškinys atmestas, todėl visų jų išsamiai nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
33. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kurioje konstatuota, kad vienašališkas atsakovės Nuomos sutarties nutraukimas yra teisėtas. Nesutikimą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas formaliai įvertino Nuomos sutarties pažeidimus, visiškai nevertino jos nurodytų aplinkybių, paaiškinimų, kada ir kokiomis aplinkybėmis susidarė įsiskolinimas atsakovei už patalpų nuomą, jog įsiskolinimo dydis nuo pat nuomos laikotarpio pradžios iš esmės nepakito, kad žala atsakovei dėl tolesnio Nuomos sutarties vykdymo negalėtų atsirasti. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog nuomos teisiniai santykiai tarp apeliantės ir atsakovės faktiškai tęsėsi ir po vienašalio Nuomos sutarties nutraukimo.
34. Vienašalio sutarties nutraukimo sąlygos ir tvarka įtvirtinti CK 6.217 straipsnyje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012). CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais ir tada, kai sutarties pažeidimas nėra esminis, tačiau šie atvejai sutartyje formuluojami kaip vienašališki jos nutraukimo pagrindai ir pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kvalifikuojančius požymius nevertinami. Šalių susitarimas dėl vienašalio sutarties nutraukimo pagrindų yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004, 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-577/2007; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2008, 2014 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2014; 2016 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2016 ir kt.). Jeigu šalys susitarė, kad sutartis vienašališkai gali būti nutraukta ir yra nevykdomi ja prisiimti įsipareigojimai, tai pakanka nustatyti pažeidimo (sutartinių įsipareigojimų nevykdymo) faktą ir nereikia įrodinėti bei vertinti tokio pažeidimo sunkumo, prievolės neįvykdžiusios šalies kaltės ir jos formos ar kitų CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-690/2015).
35. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, Nuomos sutarties 16 punkte yra aiškiai įtvirtinta nuostata, jog nuomotojas turi teisę vienašališkai nutraukti Nuomos sutartį prieš terminą, apie tai raštu įspėdamas nuomininką ne vėliau kaip prieš mėnesį, jeigu nuomininkas nevykdo arba netinkamai vykdo šios sutarties įsipareigojimus, nurodytus 4, 6, 10, 11, 18, 19, 21 ir 22 punktuose, taip pat dėl esminių šios sutarties pažeidimų. Esminiais sutarties pažeidimais laikomi bet kurie šia sutartimi nustatytų sąlygų pažeidimai. Sutartis pasibaigia nuo nuomotojo raštiško pranešimo apie sutarties nutraukimą nuomininkui dienos. Taigi ginčo šalys Nuomos sutarties 16 punkte aiškiai susitarė, dėl kokių sutarties sąlygų pažeidimo sutartis gali būti nutraukta prieš terminą, taip pat susitarė, jog šių sąlygų pažeidimas yra esminis.
36. Nuomos sutarties 4 punkte nustatyta, kad nuomininkas moka nuompinigius kas mėnesį, prieš prasidedant kiekvienam mėnesiui, bet ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 20 dienos, pagal Nuomos sutarties 6 punkto nuostatą, nuomininkas, be nuompinigių kas mėnesį teisės aktų nustatyta tvarka moka visus mokesčius, nurodytus šioje sutartyje, taip pat mokesčius už perduoto turto eksploatavimą, komunalines paslaugas, taip pat elektros, šilumos energiją ir ryšių paslaugas. Nuomos sutarties 10.3 punkte įtvirtintas nuomininko įsipareigojimas mokėti nuompinigius bei kitus mokesčius, susijusius su išnuomotu turtu (už patalpų eksploataciją, komunalines paslaugas, šilumos bei elektros energiją ir ryšio paslaugas). Todėl pirmosios instancijos teismas, šioje byloje nustatęs, kad apeliantė, netinkamai vykdydama pareigą mokėti nuomos mokestį bei kitus su turto išlaikymu susijusius mokesčius, pažeidė Nuomos sutarties 4 punkte numatytus įsipareigojimus, Nuomos sutarties 16 punkte šalims susitarus šios sąlygos pažeidimą laikyti esminiu sutarties pažeidimu, pagrįstai sprendė, kad atsakovė teisėtai nutraukė Nuomos sutartį.
37. Pirmosios instancijos teismas, nors ir nenurodė, jog apeliantė tokiu būdu pažeidė ir Nuomos sutarties 6 bei 10.3 punktuose numatytus įsipareigojimus, kuriuos Nuomos sutarties 16 punkte šalys sutarė laikyti esminiu sutarties pažeidimu, tačiau skundžiamo sprendimo motyvų turinys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas vertino atsakovės pateiktus duomenis apie apeliantės vėluojamus atsiskaitymus su komunalinių ir kitų paslaugų tiekėjais ir jais rėmėsi, spręsdamas dėl Nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo. Todėl apeliantė nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas atmetė jos reikalavimą dėl pranešimo pripažinimo neteisėtu Nuomos sutarties 16 punkto pagrindu, nustatęs tik 3‘189,60 Eur nuomos mokesčio įsiskolinimą atsakovei.
38. Apeliantės argumentus, kuriais ji teigia, kad įsiskolinimas už patalpų nuomą susidarė dar nuomos laikotarpio pradžioje, kol buvo vykdomas patalpų remontas ir buvo išnuomotos visos patalpos, o įsiskolinimo dydis nuo jo atsiradimo iš esmės nepakito dėl apeliantės vykdomų reguliarių ir stabilių atsiskaitymų su atsakove, paneigia byloje esantys duomenys, todėl apeliacinės instancijos teismas juos atmeta kaip nepagrįstus.
39. Kaip minėta, tik laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. atsakovė buvo leidusi apeliantei nemokėti nuomos mokesčio dėl išnuomotose patalpose atliekamo remonto. Jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių tai, kad atsakovė buvo leidusi apeliantei tam tikrą laikotarpį, kol išnuomos visas patalpas, nemokėti nuomos mokesčio įmokų ir (arba) mokėti tik jų dalį, byloje nėra. Apeliantė tokių duomenų nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 12 ir 178 straipsniai).
40. Priešingai nei teigia apeliantė, iš atsakovės pateiktų skolos ir delspinigių pagal sutartis lentelių (t. 2, b. l. 21, 160-161), kuriuose esančių duomenų apeliantė neginčija, matyti, jog laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės mėn. iki 2018 m. gegužės mėn. (pranešimo apie vienašališką sutarties nutraukimą) atsiskaitymus su atsakove apeliantė vykdė nereguliariai, todėl periodiškai susidarydavo įvairaus dydžio skola už patalpų nuomą. Apeliantė, atsakovės pranešimais paraginta atsiskaityti, ne kartą buvo padengusi visą tam tikram laikotarpiui turimą įsiskolinimą už patalpų nuomą, nepalikdama jokio įsiskolinimo likučio. Šiose lentelėse esantys duomenys patvirtina, jog apeliantei 2015 m. gruodžio mėn. sumokėjus 2‘052,82 Eur, nuomos mokesčio skolos nebeliko. Įsiskolinimo atsakovei už patalpų nuomą nebuvo likę ir apeliantei 2016 m. balandžio mėn. sumokėjus 3‘079,23 Eur, 2016 m. rugpjūčio mėn. – sumokėjus 1‘990,16 Eur, 2017 m. birželio mėn. – sumokėjus 2‘381,95 Eur, 2017 m. rugsėjo mėn. – sumokėjus 2‘052,82 Eur. Apeliantei laiku mokant nuomos mokestį 2016 m. rugsėjo – lapkričio mėn., 2017 m. liepos mėn., 2017 m. spalio – lapkričio mėn. taip pat jokio įsiskolinimo atsakovei už patalpų nuomą nebuvo. Kadangi nuo 2017 m. gruodžio mėn. nuomos mokestį apeliantė vėl mokėjo nereguliariai, įsiskolinimas atsakovei ėmė augti ir 2018 m. gegužės 31 d. jau sudarė 3‘189,60 Eur. Dėl nurodyto nėra jokio pagrindo išvadai, jog įsiskolinimas už patalpų nuomą susidarė dar nuomos laikotarpio pradžioje, kol buvo vykdomas patalpų remontas, ir įsiskolinimo dydis nuo pat nuomos laikotarpio pradžios iš esmės nepakito.
41. Minėtų lentelių duomenys neleidžia teigti ir tai, jog apeliantė reguliariai ir stabiliai vykdė atsiskaitymus su atsakove, kaip skunde nurodo pati apeliantė. Atsakovės į bylą pateikti pranešimai, adresuoti apeliantei, taip pat patvirtina, jog apeliantė nuomos laikotarpiu buvo nuolat informuojama dėl netinkamo Nuomos sutarties sąlygų vykdymo, reikalaujant pašalinti pažeidimus bei įspėjant apie vienašalį Nuomos sutarties nutraukimą. Štai 2015 m. liepos 21 d. raštu Nr. A51-71231/15(2.14.1.17-EK5) „Įspėjimas dėl skolos už negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) nuomą bei sutarties nutraukimo prieš terminą“ apeliantė buvo įspėta apie tai, jog atsakovei yra nesumokėjusi 3‘079,23 Eur nuomos mokesčio (t. 4, b. l. 56-58), 2015 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. A51-88988/15(2.14.1.17-EK5) „Įspėjimas dėl skolos už negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) nuomą bei sutarties nutraukimo prieš terminą“ įspėta apie susikaupusį 4‘105,64 Eur įsiskolinimą už patalpų nuomą (t. 4, b. l. 55). 2015 m. lapkričio 19 d. raštu Nr. A51-110927/15(2.4.1.17-FN9) „Įspėjimas dėl skolos už negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) nuomą bei sutarties nutraukimo prieš terminą“ apeliantei priminta, kad ji yra skolinga atsakovei 2‘052,82 Eur nuomos mokesčio ir 170,41 Eur delspinigių. 2015 m. gruodžio 28 d. apeliantei išsiųstas elektroninis laiškas su priminimu apie nesumokėtą susikaupusį 2‘052,82 Eur nuomos mokestį bei 205,33 Eur delspinigius (t. 4, b. l. 50-51). Analogiško turinio pranešimas apeliantei išsiųstas ir 2015 m. gruodžio 30 d. raštu Nr. A51-122498/15(2.4.1.17-FN9) (2 t., b. l. 45-46). 2016 m. birželio 14 d. apeliantei išsiųstas elektroninis laiškas su priminimu apie nesumokėtą susikaupusį 1‘980,05 Eur nuomos mokestį (4 t., b. l. 39-41), 2016 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. A51-61410/16(2.14.1.17-FN9) „Įspėjimas dėl skolos už negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) nuomą bei sutarties nutraukimo prieš terminą“ apeliantei vėl priminta apie 1‘980,05 Eur įsiskolinimą už ginčo patalpų nuomą be delspinigių (2 t., b. l. 39-40). 2017 m. vasario 20 d. raštu Nr. A51-9210/17(2.14.1.17-TR2) „Įspėjimas dėl skolos už negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) nuomą bei sutarties nutraukimo prieš terminą“ apeliantė įspėta apie susikaupusį 1‘026,82 Eur įsiskolinimą už patalpų nuomą be delspinigių (2 t., b. l. 37), 2017 m. kovo 15 d. raštu Nr. A51-15246/17(2.14.1.17-TR2) – informuota apie susidariusį 3‘079,64 Eur įsiskolinimą už ginčo patalpų nuomą be delspinigių (4 t., b. l. 33-34), 2017 m. balandžio 18 d. raštu Nr. A51-23668/17(2.14.1.17-TR2) – informuota apie susidariusį 2‘279,64 Eur įsiskolinimą už ginčo patalpų nuomą be delspinigių (2 t., b. l. 34-35), o jau minėtu 2017 m. birželio 22 d. raštu Nr. A51-41671/17(2.14.1.17-TR2) „Įspėjimas dėl skolos už negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) nuomą bei sutarties nutraukimo prieš terminą“ – informuota apie susidariusį 1‘355,54 Eur įsiskolinimą už ginčo patalpų nuomą be delspinigių (2 t., b. l. 32-33).
42. Taigi, apeliantė savo sutartinius įsipareigojimus netinkamai vykdė pakankamai ilgą laiką, o atsakovė pakankamai ilgai, t. y. nuo 2015 m. gegužės mėn., toleravo apeliantės nuolat daromus sutarties pažeidimus, kas iš esmės patvirtina atsakovės geranoriškumą ir siekį išsaugoti sutartinius santykius. Ta aplinkybė, kad atsakovė gana ilgą laiko tarpą nesinaudojo Nuomos sutarties 16 punkte jai įtvirtinta teise vienašališkai nutraukti Nuomos sutartį, nors apeliantė kartas nuo karto turėdavo įsiskolinimą atsakovei, negali būti laikoma tokios teisės atsisakymu ir šios teisės nepaneigia. Sutarties laisvės principas užtikrina sutarties šalies teisę pasirinkti ir pasinaudoti jo interesus geriausiai atitinkančiu teisių gynimo būdu. Dažnai šį pasirinkimą lemia kitos sutarties šalies veiksmai ir elgesys vykdant sutartinius įsipareigojimus, o esant sutartinių įsipareigojimų pažeidimui – pažeidimo mastas ir reikšmė. Esant sutarties sąlygų pažeidimui, kurį šalys sutarė laikyti esminiu sutarties pažeidimu, šalis gali pasinaudoti vienašalio sutarties nutraukimo galimybe.
43. Atkreiptinas dėmesys, jog Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2266-881/2018 apeliantės ieškinyje, kurį padavė teismui 2018 m. birželio 13 d., prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – ieškinio reikalavimų užtikrinimui uždraudė atsakovei iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo, bet ne ilgiau kaip iki 2019 m. balandžio 23 d. ir (ar) įvykusio išnuomoto turto privatizavimo aukciono, nutraukti Nuomos sutartį bei uždrausti atlikti bet kokius veiksmus, galinčius apriboti ar (ir) apsunkinti apeliantės teisę naudotis 1 687,61 kv. m ploto patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), įskaitant šių patalpų atlaisvinimą ar reikalavimo dėl jų atlaisvinimo pateikimą apeliantei, apeliantei priklausančio turto ar jo dalies iškraustymą iš nurodytų patalpų, taip pat šių patalpų perleidimą tretiesiems asmenims. Apeliantė neneigia, jog išsinuomotomis patalpomis faktiškai naudojasi, todėl ta aplinkybė, jog atsakovė pagal tarp šalių susiklosčiusią praktiką ir toliau išrašė apeliantei sąskaitas – faktūras už naudojimąsi patalpomis, esant pritaikytai nurodyto pobūdžio laikinajai apsaugos priemonei, nesudaro pagrindo išvadai, jog minėtas pranešimas apie Nuomos sutarties nutraukimą netenka teisinės galios ir nesukuria teisinių padarinių, kurių buvo siekta, t. y. Nuomos sutartis nenutrūksta, o teisiniai santykiai tęsiami toliau.
44. Vadovaudamasis pirmiau paminėta kasacinio teismo praktika, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino ir tai, ar ginčui aktualūs Nuomos sutartyje įtvirtinti jos nutraukimo pagrindai savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtinus kvalifikuojančius požymius. Kadangi šalys įgyvendindamos sutarčių laisvės principą (CK 6.156 straipsnio 1 dalis) susitarė, kokiais atvejais Nuomos sutartis gali būti nutraukta vienašališkai, tokiu atveju pakako nustatyti tik faktą, jog egzistavo nurodytas sutarties nutraukimo pagrindas (pagrindai). Taigi atsakovės veiksmai vienašališkai nutraukiant sutartį byloje nustatytomis aplinkybėmis atitiko proporcingumo principą ir buvo teisėti, tinkamai įgyvendinus bendradarbiavimo principą.
45. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina ir dėl nepasisako.
46. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino bylos aplinkybes bei pateiktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias vienašalį sutarties nutraukimą joje numatytais atvejais, taip pat procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais. Apeliantės apeliacinio skundo motyvais panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
47. Apeliacinio skundo netenkinus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, atsakovė nepateikė įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Zina Mickevičiūtė
Nijolės Danguolės Smetonienė
Birutės Valiulienės