(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 10 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jelena Leščinskienė,

sekretoriaujant Vitalijai Martinkėnaitei, 

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „New Zeland advance European trading group“ atstovei advokato padėjėjai Beatričei Navardauskaitei,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BAUER TOUR“ atstovui advokatui Algiui Tursui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „New Zeland advance European trading group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BAUER TOUR“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka.

1.       ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „New Zeland advance European trading group“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „BAUER TOUR“ (toliau – atsakovė), prašydama priteisti iš atsakovės 4 785,09 Eur skolą, 1 072,90 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (5 857,99 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Ieškovė ieškinyje nurodo, kad šalys buvo sudariusios žodinę nuomos sutartį dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo patalpos). Ieškovės tvirtinimu, ji savo sutartines prievoles vykdė tinkamai, t. y. išnuomojo ginčo patalpas bei už suteiktas nuomos paslaugas pateikė atsakovei PVM sąskaitas-faktūras, tačiau atsakovė apmokėjo tik dalį sąskaitų. Anot ieškovės, atsakovė iš jos ginčo patalpas nuomojosi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 30 d. Už visą šį laikotarpį, pasak ieškovės, ji atsakovei teikė PVM sąskaitas-faktūras, kurias atsakovė apmokėdavo. Paskutinę pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą atsakovė apmokėjo 2017 m. gruodžio 8 d., kuri buvo skirta apmokėti už patalpų nuomą 2017 m. rugsėjo mėnesį. Atsakovė ginčo patalpomis naudojosi iki pat 2018 m. kovo mėnesio pabaigos, tačiau už ginčo patalpų nuomą laikotarpiu nuo 2017 m. spalio iki 2018 m. kovo mėnesio neapmokėjo ir ieškovei liko skolinga 4 785,09 Eur. Faktą, jog atsakovė nuomojosi ginčo patalpas būtent iš ieškovės patvirtina ir tai, kad atsakovės buveinė yra registruota būtent tuo adresu, kuriuo ji nuomojosi ginčo patalpas iš ieškovės. Patalpų nuomos faktą, anot ieškovės, taip pat patvirtina įmonės UAB „Karolinos turas“ 2021 m. balandžio 16 d. pateiktas ieškinys ieškovei dėl tariamai nepagrįsto praturtėjimo. Šiame ieškinyje UAB „Karolinos turas“ nurodė, jog ieškovė laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 8 d. iki 2018 m. rugpjūčio 2 d. išnuomojo atsakovei 54 m2 ploto patalpą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), o vėliau atsakovė minėtąsias patalpas įsigijo. Maža to, nuomos faktą taip pat patvirtina ir dar vienas 2020 m. lapkričio 12 d. tos pačios įmonės UAB „Karolinos turas“ ieškinys atsakovei dėl skolos priteisimo, kuriame taip pat yra minima ginčo patalpų nuomos sutartis sudaryta tarp ieškovės ir atsakovės. Ieškovės tvirtinimu, atsakovė fakto, kad ginčo patalpas nuomojosi iš ieškovės, neginčijo. Patalpų nuomos faktą patvirtina ir atsakovės vadovo V. M. siųsti elektroniniai laiškai ieškovei, kuriuose kalbama, apie UAB „Bauer Tour“ skolą už nuomojamas patalpas, apie išlaidas dėl laiku nesumokėtų sumų ir kitas neįvardintas sumas. Šalys, pasak ieškovės, tarpusavyje komunikavo, sprendė finansinius klausimus, žinojo apie tarpusavyje vykdomus nuomos santykius bei esant geriems santykiams, ne visus tarpusavio susitarimus įformino raštu. Be to, įmonės UAB „Karolinos turas“, UAB „BAUER TOUR“ ir UAB „BAUER INT“ yra tarpusavyje susijusios. Įmonėse UAB „Karolinos turas“, UAB „BAUER TOUR“ ir UAB „BAUER INT“ vadovo pareigas užima tas pats asmuo – V. M. Ieškovė pažymi, jog visos nurodytos įmonės yra registruotos tuo pačiu adresu - (duomenys neskelbtini), Vilnius. Akivaizdu, jog atsakovė veiklą vykdo bendrai per UAB „Karolinos turas“, UAB „BAUER TOUR“, UAB „BAUER INT“ ir UAB BAUER INTERNATIONAL. Atsižvelgiant į šią atsakovės ir jos vadovų vykdomą veiklos struktūrą, akivaizdu, jog visos minimos įmonės veikia kaip viena įmonių grupė, valdoma to paties asmens – V. M.. Įmonių susietumą įrodo ir 2021 m. kovo 16 d. visų V. M. valdomų įmonių pateiktas ieškinys įmonei UAB „Vilniaus komercija“, kuriame tiek atsakovė, tiek ir su ja susijusios įmonės įrodinėja tas pačias ieškinio aplinkybes.

3.       Atsakovė per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti ir priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

4.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Atsakovės tvirtinimu, ieškovė niekada nebuvo, tame tarpe ir nurodytu nuomos laikotarpiu, ginčo patalpų savininkė ar teisėta valdytoja, dėl to neturi reikalavimo teisės ir elgiasi nesąžiningai. Pasak atsakovės, aktualiu laikotarpiu ginčo patalpų savininkas buvo AB „Šiaulių bankas“. Atsižvelgiant į tai, jei ieškovės minima nuomos sutartis ir būtų sudaryta, ji yra niekinė ir negaliojanti, prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms ir gerai moralei (CK 1.80 straipsnis, 1.81 straipsnis). Ieškovė, išnuomodama jai nepriklausančias patalpas, neteisėtai praturtėjo AB „Šiaulių bankas“ sąskaitą laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 8 d. iki 2018 m. rugpjūčio 2 d. Atsakovė laikosi pozicijos, kad gautos pajamos turėjo priklausyti AB „Šiaulių bankas“. Atsakovė paaiškina, kad 2018 m. lapkričio 8 d. AB „Šiaulių bankas“ ginčo patalpas pardavė jai. Ieškovė laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 8 d. iki 2019 m. vasario 26 d. atsakovei priklausančias ginčo patalpas išnuomojo VĮ „Vaikų ateitis“ ir neteisėtai gavo 2 600,00 Eur pajamų už nuomą. Atsakovė laikosi pozicijos, kad ieškinys yra nepagrįstas ir ieškovė yra skolininkė, o ne kreditorė. Anot atsakovės, ji ir AB „Šiaulių bankas“ yra kreditoriai ieškovės atžvilgiu dėl nepagrįsto praturtėjimo. Atsakovė savo reikalavimus 2021 m. kovo 22 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido UAB „Karolinos turtas“. Nurodo, kad UAB „Karolinos turtas“, perėmusi reikalavimus iš atsakovės, AB „Šiaulių bankas“, UAB „Bauer Int“, pareiškė ieškinį UAB „New Zeland advance European trading group“ (ieškovei) dėl 110 518,85 Eur nuostolių atlyginimo dėl nepagrįsto praturtėjimo neteisėtai išnuomojus svetimas patalpas. Atsakovė paaiškino, kad Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-741-779/2022, ieškinį atmetė, UAB „Karolinos turtas“ minėtą sprendimą apskundė apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui. Atsakovės nuomone, minėtoje civilinėje byloje sprendžiamas esminis klausimas, ar ieškovė tretiesiems asmenims, tame tarpe ir atsakovei, nuomodama aukščiau nurodytas patalpas, elgėsi teisėtai. Anot atsakovės, ši aplinkybė yra reikšminga sprendžiant ieškinio pagrįstumą šioje byloje. Be to, ieškovė, anot atsakovės, pateikė ieškinį praleidusi 3 metų senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 9 dalis).

5.       Ieškovė pateiktame dublike nurodo, kad pilnai palaiko ieškinį ieškinyje ir dublike nurodytais teisiniais argumentais, prašo ieškinį tenkinti.

6.       Ieškovė dublike papildomai nurodo, kad jos vertinimu, atsakovė nepateikė jokių pagrįstų teisinių argumentų, kurie paneigtų ieškovės poziciją, išdėstytą ieškinyje. Siekdama apginti savo poziciją, atsakovė tendencingai ir nepagrįstai teigia, kad ginčo patalpos nuosavybes teise buvo perduotos kitiems asmenims, t. y. AB „Šiaulių bankui“, UAB „Baeur Tour“. Ieškovė pažymi, jog pati atsakovė 2021 m. balandžio 16 d. savo pateiktame ieškinyje ieškovei dėl tariamai nepagrįsto praturtėjimo nurodė, jog atsakovė laikotarpyje nuo 2016 m. rugpjūčio 8 d. iki 2018 m. rugpjūčio 2 d. išnuomojo ieškovei ginčo patalpas, o vėliau atsakovė minėtąsias patalpas įsigijo. O taip pat ir 2020 m. lapkričio 12 d. atsakovės ieškinyje ieškovei yra nurodyta, jog ginčo patalpų nuomos sutartis buvo sudaryta su atsakove. Pasak ieškovės, atsakovė nepagrįstai teigia, jog aktualiu laikotarpiu ginčo patalpų savininkė buvo AB „Šiaulių bankas“. Nors atsakovė ir teigia, jog ginčo patalpų savininkė buvo AB „Šiaulių bankas“, tačiau akivaizdu, jog faktinė patalpų valdytoja išliko atsakovė. Šį faktą patvirtina tiek finansinės nuomos sutartis Nr. FV-162-00878, tiek ir 2016 m. rugpjūčio 8 d. sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis Nr. MK - 6915 su AB „Šiaulių bankas“, kurios 6.6. punkte buvo sutarta, jog ieškovė ir AB „Šiaulių bankas“ patvirtina, kad sutartis tuo pat metu yra ir finansinės nuomos sutartyje numatytas turto perdavimo - priėmimo aktas, patvirtinantis, kad turtas visiškai atitinka sutartyje ieškovės keliamus reikalavimus, o taip pat patvirtinantis, kad turtas sutarties pasirašymo momentu yra tinkamai perduotas valdyti ir naudotis atsakovei. Taip pat pirkimo – pardavimo sutarties 7.3. punkte AB „Šiaulių bankas“ suteikė̇ atsakovei įgaliojimus atlikti visus reikiamus veiksmus, būtinus tinkamai valdyti turtą ir juo naudotis, taip pat visus įgaliojimus ieškovės vardu sudaryti ir pasirašyti su visomis įmonėmis/įstaigomis ir/ar organizacijomis visas reikiamas sutartis ir/ar susitarimus dėl komunalinių ir/ar kitų paslaugų teikimo ieškovei kaip faktinei turto valdytojai ir naudotojai. Ieškovė laikosi pozicijos, jog būtent atsakovę galima laikyti visateise ir vienintele ginčo patalpomis disponavusiu asmeniu, kadangi pagal pirkimo – pardavimo sutartį, tariamieji naujieji savininkai suteikė visas teises ieškovei elgtis su ginčo patalpomis savo nuožiūra ir nuosavybė naujiesiems savininkams perėjo tik juridiškai, tačiau iš esmės pirkimo – pardavimo sutartis atitiko paskolos sutarties sąlygas, o ne nuosavybės perėmimą. AB „Šiaulių bankas“ niekada neturėjo realios ginčo patalpų kontrolės ir šių patalpų niekada nevaldė. Ieškovės tvirtinimu, nuomos santykiai susiklostę tarp šalių atsakovę tenkino. Atsakovės direktorius V. M. ieškovei siųstuose laiškuose patvirtino, jog  atsakovė yra skolinga ieškovei už nuomą. Vadinasi, atsakovė puikiai žinojo ir laikė, jog teisėta ginčo patalpų valdytoja yra ieškovė. Šis susirašinėjimas patvirtina faktą, jog šalys ne tik bendravo, aptarinėjo nuomos ir kitus finansinius klausimus, bet ir tai, jog atsakovė vykdomai veiklai neprieštaravo ir su ja sutiko. Atsakovės teiginiai, jog aktualiu laikotarpiu ginčo patalpų savininkė buvo AB „Šiaulių bankas“ ir kad ieškovės sudaryta sutartis yra niekinė ir negaliojanti yra viso labo tik atsakovės niekuo teisiškai nepagrįsti subjektyvūs samprotavimai. Be to, atsakovė nepagrįstai teigia, jog ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2018 metų kovo mėnesio, kai ieškovė negaudama nuompinigių patyrė 4 785,09 Eur nuostolių. Anot ieškovės, ji su atsakove sudarydami žodinę sutartį dėl ginčo patalpų nuomos susitarė, jog atsakovė nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 30 d. mokės nuomos mokestį. Tarp šalių buvo susitarta dėl nuomos mokesčio ir komunalinių mokesčių periodinio mokėjimo. Toks mokestis atitinka CK 6.487 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytąjį nuomos mokestį, kuriam būdingas būtent periodiškumo požymis. Ieškovė tvirtina, kad su atsakove buvo sutarusios dėl periodinio nuomos ir komunalinių mokesčių apmokėjimo būdo bei už kuriuos, periodiškai ieškovė atsakovei išrašinėjo PVM sąskaitas – faktūras, todėl reikalavimas dėl skolos priteisimo yra reikalavimas dėl periodinių išmokų skolos ir jam taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 10 dalis). Atsakovės argumentas, jog turėtų būti taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas dėl padarytos žalos atlyginimo yra absoliučiai nepagrįstas.

7.       Atsakovė pateiktame triplike nurodo, kad palaiko savo motyvus, išdėstytus atsiliepime į ieškinį ir prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

8.       Atsakovė, atsikirsdama į ieškovės dubliką, papildomai nurodo, kad ieškovės pateikti įrodymai patvirtina teisinių santykių buvimą tarp AB „Šiaulių bankas“ ir UAB „Karolinos turtas“, bet ne su atsakove. AB „Šiaulių bankas“ atsakovei perdavė patalpas 2018 m. rugpjūčio 3 d. pagal turto priėmimo – perdavimo aktą. Atsakovės teigimu, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad buvo ginčo patalpų savininkė ar teisėta valdytoja ir šias teises įgijo pagal įstatymus ar sutartį, todėl neturi reikalavimo teisės. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovės nurodomų patalpų savininke aktualiu laikotarpiu buvo AB „Šiaulių bankas“. Ieškovė, pasak atsakovės, neturėjo AB „Šiaulių bankas“ sutikimo (leidimo) jai nepriklausančias patalpas nuomoti atsakovei ir gauti iš to turtinę naudą. Atsakovė laikosi pozicijos, kad ieškovės veiksmai nuomojant svetimą turtą yra neteisėti, nes prieštarauja CK 6.477 straipsnio 4 daliai. Maža to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog dėl ginčo patalpų nuomos susitarė žodžiu ir, kad atsakovė nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 30 d. periodiškai mokės nuomos mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų dėl to, jog buvo sutarta mokėti periodines įmokas už ginčo patalpų nuomą, atsakovės pozicija, kad ieškovė praleido 3 metų ieškinio senaties terminą, nėra paneigta.

9.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinyje ir dublike nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti.

10.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti.

Ieškinys netenkintinas.

II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

11.       Nagrinėjamu atveju ieškovė laikosi pozicijos, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 30 d. nuomojo atsakovei patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Anot ieškovės, tarp šalių buvo sudaryta žodinė nuomos sutartis, atsakovei buvo išrašomos PVM sąskaitos faktūros, dalį kurių atsakovė apmokėjo, likdama skolinga ieškovei 4 785,09 Eur. Atsakovė su tokia ieškovės pozicija nesutinka ir laikosi pozicijos, kad aktualiu laikotarpiu ieškovė nebuvo ginčo patalpų savininke ar teisėta valdytoja, todėl neturi reikalavimo teisės (CK 6.477 straipsnio 4 dalis), be to tarp šalių nebuvo sudaryta jokios patalpų nuomos sutarties, ieškinio reikalavimui turi būti taikomas sutrumpintas trijų metų senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 9 dalis).

12.       Pažymėtina, kad įsibėgėjus bylos nagrinėjimui ieškovė patikslino ieškinio faktines aplinkybes (žr. 2023 m. kovo 24 d. rašytinius paaiškinimus), kurių ieškovės atstovė negalėjo paaiškinti 2023 m. vasario 14 d. posėdžio metu, bei paaiškino, kad šalių nuomos sutartis buvo sudaryta dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas yra 233,94 kv. m.; patalpų plotas buvo paskirstytas trims nuomininkams: UAB „Brednet“ (120 kv. m.), UAB „Bauer tour“ (54 kv. m.) bei grožio salono veiklai (47 kv. m.) vykdyti. Su UAB „Brednet“ ir su E. B. bei A. T. buvo sudarytos rašytinės Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartys.

13.       Teismo vertinimu, teisingam bylos išnagrinėjimui yra svarbios Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartyje byloje Nr. e2A-610-330/2022 nustatytos aplinkybės, susijusios su ginčo patalpų (duomenys neskelbtini) valdymu aktualiu laikotarpiu (CPK 182 straipsnio 2 dalis). Kaip matyti iš minėtos nutarties, byloje buvo sprendžiamas klausimas, ar laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio mėnesio iki 2019 m. balandžio mėnesio UAB „New Zeland advance European trading group“ (ne)buvo ginčo patalpų (duomenys neskelbtini) savininke ir (ne)turėjo jų savininkų sutikimus išnuomoti tas patalpas tretiesiems asmenims ir gauti iš to naudos. Nutartyje nustatyta, kad ieškovė (UAB „Karolinos turtas“) sutartimi buvo perdavusi patalpas atsakovei (UAB „New Zeland advance European trading group“) valdyti, todėl nei teisinio, nei loginio patvirtinimo neturi ieškovės teiginys, kad per tą laikotarpį, kuomet patalpos buvo perduotos atsakovei ir šios valdomos, ieškovė ir (ar) kiti asmenys pagrįstai tikėjosi gauti pajamų iš tų patalpų nuomos (nutarties 40-42 punktai). Taip pat minėtoje byloje nustatyta, kad nagrinėjamos civilinės bylos šalys, UAB „Bauer Tour“ (nuomotojas) ir UAB „New Zeland Advance European Trading Group“ (nuomininkas) 2018 m. lapkričio 12 d. buvo sudarę rašytinę Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2018/11/01 ir susitarė dėl kitų, nei nagrinėjamoje byloje nuomojimų patalpų, adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini). Jokių aplinkybių, susijusių su šalių negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomos sutarties aktualiu laikotarpiu ( nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 30 d.) sudarymu Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartyje nebuvo konstatuota.

14.       Kaip konstatuota Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartyje, ieškovė (UAB „Karolinos turas“) nuo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nebebuvo ginčo patalpų (duomenys neskelbtini) savininkė (2016 m. rugpjūčio 8 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu patalpos buvo perleistos AB Šiaulių bankui, tačiau sutarties 6.6 punkte šalys sutarė, jog ieškovei ginčo ir kitos patalpos perduodamos toliau valdyti. Be to, pagal pirkimo–pardavimo sutarties 7.3. punktą AB Šiaulių bankas suteikė ieškovei įgaliojimus atlikti visus reikiamus veiksmus, būtinus tinkamai valdyti turtą ir juo naudotis, taip pat įgaliojimus ieškovės vardu sudaryti ir pasirašyti su visomis įmonėmis, įstaigomis ir (ar) organizacijomis visas reikiamas sutartis ir (ar) susitarimus dėl komunalinių ir (ar) kitų paslaugų teikimo ieškovei, kaip faktinei turto valdytojai ir naudotojai. Vėliau ginčo patalpų savininkėmis tapo UAB „Bauer Tour“ (atsakovė) ir UAB „Bauer Int“, kurių direktorius V. M. buvo ir ieškovės vadovas, ir jis sutiko dėl ginčo patalpų subnuomos. Teismas sprendė, kad perleidus patalpų nuosavybės teises kitiems asmenims, ieškovė išliko faktine jų valdytoja, kuri žinojo apie atsakovės (UAB „New Zeland Advance European Trading Group“) sudarytas ginčo patalpų subnuomos sutartis, joms neprieštaravo, nesiekė susigrąžinti patalpų ir pati sukurti jų nuomos teisinius santykius.

15.       Teismas sprendžia, kad byloje esančių duomenų visuma bei Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartyje nustatytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad aktualiu laikotarpiu (nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 30 d.) 2016 m. rugpjūčio 8 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu ginčo patalpos buvo perleistos AB Šiaulių bankui, tačiau faktiškai patalpas valdė ieškovė UAB „New Zeland Advance European Trading Group“, kuri subnuomojo patalpas turėdama UAB „Karolinos turas“ vadovo raštiškus sutikimus ginčo patalpas subnuomoti (nutarties 43 punktas). Esant tokioms aplinkybėms, priešingai nei teigia atsakovė, yra pagrindas konstatuoti, kad aktualiu nagrinėjamai bylai laikotarpiu ieškovė buvo faktinė ginčo patalpų valdytoja, todėl galėjo sudaryti nuomos/subnuomos sutartis su kitais asmenimis.

16.       Kaip minėta ieškovė laikosi pozicijos, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis, kuri galiojo nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 30 d. Atsakovė su tokia ieškovės pozicija nesutinka.

17.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, o nuomos sutartis dėl pastatų, statinių visais atvejais turi būti rašytinė (CK 6.478 straipsnio 1 dalis, 6.531 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2012). Įstatymo nustatytos rašytinės formos nesilaikymas, jeigu įstatymuose įsakmiai nenurodyta kitaip, nedaro žodine tvarka sudarytos sutarties negaliojančios, tačiau pasunkina jos įrodinėjimą. CK 1.93 straipsnio 2 dalis nustato, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. Teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse išaiškinta, kad net ir nesudaryta raštu, sutartis gali būti prievolės atsiradimo pagrindas (CK 6.2 straipsnis; pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-449/2012; Nr. 3K-3-103/2013; Nr. 3K-3-251/2013 ir kt.). Dėl paminėto, nagrinėjamu atveju nesant sudarytos rašytinės ginčo patalpų nuomos sutarties, ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis turėjo įrodyti, kad pagal šalių žodinę sutartį atsakovei buvo išnuomotas konkretus turtas, šis turtas perduotas bei susitarta dėl nuomos kainos.

18.       Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovė negalėjo tiksliai nurodyti, kada ir kokiu būdu, kokiam atsakovės įgaliotam asmeniui buvo perduotos ginčo patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Be to, tik po 2023 m. vasario 14 d. posėdžio ieškovės atstovė patikslino ieškinio faktines aplinkybes bei konkretizavo atsakovei galimai perduotas nuomai patalpas, tvirtindama, jog atsakovei buvo perleista dalis (54 kv. m.) patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas yra 233,94 kv. m. Kaip matyti iš ieškovės su 2023 m. kovo 24 d. rašytiniais paaiškinimais pateiktų rašytinių įrodymų, likusi ginčo patalpų dalis buvo išnuomota UAB „Brednet“ (120 kv. m.) bei grožio salono veiklai (47 kv. m.) vykdyti. Su UAB „Brednet“ ir su E. B. bei A. T. buvo sudarytos rašytinės Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartys. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovė negalėjo paaiškinti, kodėl su dviem kitais asmenimis buvo sudarytos rašytinės formos nuomos sutartys, o su atsakove žodinė nuomos sutartis. Kaip matyti iš byloje esančių ieškovės pateiktų PVM sąskaitų faktūrų, sąskaitose nebuvo konkretizuotos patalpos, tik nurodytas jų plotas – 54 kv. m. Kaip minėta, ieškovė kreipdamasi į teismą su ieškiniu bei teikdama dubliką nepateikė tikslių duomenų apie atsakovei neva išnuomotas patalpas, tik nurodė pastato adresą – (duomenys neskelbtini), Vilnius. Šiuo klausimu ieškovės pozicija pasikeitė po 2023 m. vasario 14 d. posėdžio, kurio metu ieškovės atstovė negalėjo pateikti tikslių duomenų apie žodinės nuomos sutarties sudarymo aplinkybes bei esmines sutarties sąlygas. Apart nenuoseklios ieškovės pozicijos, byloje nėra kitų objektyvių duomenų, iš kurių galima būtų spręsti, kad 2017 m. sausio 1 d. ieškovė nuomos pagrindu perdavė atsakovei valdyti būtent ginčo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje (CPK 178 straipsnis).

19.       Kaip matyti iš ieškovės pateiktų 2017 m. spalio 31 d., 2017 m. lapkričio 30 d., 2017 m. gruodžio 29 d., 2018 m. vasario 28 d. PVM sąskaitų faktūrų, jos išrašytos 784,08 Eur sumai, tuo tarpu 2018 m. kovo 30 d. PVM sąskaita faktūra išrašyta bendrai 427,67 Eur sumai. Bylos nagrinėjimo metu kilus klausimui, koks buvo šalių susitarimas dėl nuomos kainos, ieškovės atstovė laikėsi pozicijos, jog buvo sutarta dėl 784,08 Eur kainos, tačiau 2023 m. vasario 14 d. posėdyje negalėjo paaiškinti, kodėl 2018 m. kovo 30 d. sąskaita išrašyta mažesnei 427,67 Eur sumai. Po posėdžio pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė užėmė poziciją, kad 2018 m. kovo 22 d. sąskaitoje buvo numatyta mažesnė nuomos suma, nes atsakovė naudojosi patalpomis nepilną mėnesį. Teismas kritiškai vertina tokius ieškovės argumentus. Kaip matyti iš ieškovės procesinių dokumentų, ji laikėsi pozicijos, kad atsakovė nuomojosi patalpas laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 30 d., t. y. visą kovo mėnesį. Todėl prieštaringai vertinama ieškovės pozicija, kad paskutinį mėnesį atsakovė naudojosi patalpomis nepilną mėnesį, todėl nuomos kaina buvo sumažinta. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kada atsakovė atlaisvino ir perdavė ginčo patalpas ieškovei, jeigu juos siejo nuomos teisiniai santykiai (CPK 178 straipsnis).

20.       Teismo vertinimu, byloje esantys ieškovės sąskaitos išrašas su duomenimis apie atsakovės mokėjimus laikotarpyje nuo 2017 m. liepos 14 d. iki 2017 m. gruodžio 8 d., ieškovės atsiskaitymų lentelė su duomenimis apie atsakovei apskaičiuotus mokėjimus laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 30 d., neįrodo, kad aktualiu laikotarpiu (nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 30 d.) šalis siejo nuomos teisiniai santykiai, kad ieškovė perleido, o atsakovė priėmė valdyti būtent patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kad nuomos kaina buvo 784,08 Eur (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad ieškovės pateiktuose šalių susirašinėjimuose elektroniniu paštu taip pat nėra jokių konkrečių duomenų apie šalių sudarytą nuomos sutartį ir jos esmines sąlygas.

21.       Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į šalis siejusius kitokio pobūdžio teisinius santykius, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė neįrodė, jog šalis laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 30 d. siejo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomos teisiniai santykiai, todėl ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

22.       CPK 79 straipsnyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

23.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

24.       Nagrinėjamu atveju atsakovė prašo iš ieškovės priteisti 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už suteiktas advokato teisines paslaugas byloje. Atsakovė įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikė įrodymus, patvirtinančius patirtas bylinėjimosi išlaidas bei jų apmokėjimo faktą (DOK-141911, CPK 178 straipsnis). Atsakovės susidariusios bylinėjimosi išlaidos yra protingo dydžio, neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis), pagrįstos rašytiniais įrodymais, kas sudaro pagrindą tenkinti atsakovės prašymą ir priteisti šių išlaidų atlyginimą iš ieškovės.

25.       Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „New Zeland advance European trading group“ (juridinio asmens kodas 301127886) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BAUER TOUR“ (juridinio asmens kodas 301240624) 400,00 Eur (keturių šimtų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                       Jelena Leščinskienė