Civilinės
bylos Nr. 2-1255/2010, 2-1255-1/2010, 2-1255-2/2010
Procesinių sprendimų kategorijos 126.2; 126.3; 126.5 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I
S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. rugsėjo 20 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
Virginijos Čekanauskaitės ir Viginto Višinskio
teismo posėdyje apeliacine
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo UAB „Inkaso“ atskirąjjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 14 d.
nutarties, trečiojo asmens,
nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „ACT!Invest“
ir atsakovo UAB „Fashion Gates“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutarties, taip pat AB PAREX BANKAS ir AS „Parex
banka“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-5567-578/2010.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
2010 m. balandžio 29 d. Vilniaus apygardos teisme
gautas T. I. pareiškimas, kuriuo prašoma iškelti bankroto byla atsakovui UAB
„Fashion Gates“ ir įmonės bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankrotų
administravimo grupė“. Pareiškėja nurodė, kad tarp jos ir UAB „Fashion Gates“
buvo sudaryta darbo sutartis, kuri 2010 m. kovo 3 d. buvo nutraukta. Darbo
užmokesčio įsiskolinimo suma sudaro 5 158,01 Lt. Pareiškėja teigė, kad UAB
„Fashion Gates“ nevykdo komercinės veiklos. Ši aplinkybė lemia tai, kad
atsakovas neturi lėšų atsiskaityti su darbuotojais ir kitais kreditoriais.
2010 m. gegužės 3 d. Vilniaus apygardos teismo
teisėjas rezoliucija įtraukė UAB „ACT!Invest” į bylą trečiuoju asmeniu,
nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, pareiškėjos pusėje, kuris prašo iškelti
atsakovui bankroto bylą ir įmonės administratoriumi paskirti UAB „Admivita“.
UAB „ACT!Invest” nurodė, kad atsakovas pagal 2010 m. kovo 15 d. reikalavimo
perleidimo sutartį yra jo skolininkas, kurio skola yra 9 728,36 Lt.
2010 m. gegužės 12 d. Vilniaus apygardos teisme gautas
UAB „Inkaso“ prašymas dėl įstojimo į procesą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu
savarankiškus reikalavimus, civilinėje byloje Nr. B2-5567-578/2010. Pareiškėjas
nurodė, kad, remiantis 2010 m. gegužės 11 d. bei gegužės 12 d. reikalavimo
perleidimo sutartimis (Nr. INK/OLG/10/05/11, Nr. INK/ING/10/05/11, Nr.
INK/IME/10/05/12, Nr. INK/AUR/10/05/12), UAB „Inkaso“ tapo naujuoju UAB
„Fashion Gates“ kreditoriumi. Kadangi atsakovas yra nemokus ir šiuo metu
neatsiskaito su darbuotojais ir kitais kreditoriais, pareiškėjas prašė iškelti
bankroto bylą atsakovui UAB „Fashion Gates“, UAB „Inkaso“ įtraukti į civilinę
bylą Nr. B2-5567-578/2010 trečiuoju asmeniu, bankroto administratoriumi
paskirti UAB „Admivita“.
2010 m. gegužės 14 d. Vilniaus apygardos teismas
nutartimi pareiškėjo UAB „Inkaso“
prašymą atmetė. Teismas tokį procesinį sprendimą grindė tuo, kad UAB
„Inkaso“ 2010 m. gegužės 12 d. atsakovui nustatė 31 dienos terminą nuo
pranešimų gavimo dienos sumokėti skolas pareiškėjui pagal reikalavimo perleidimo
sutartis, tačiau nelaukęs termino pabaigos pareiškėjas kreipėsi į teismą, o tai
reiškia, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą neturėdamas procesinės teisės
kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovui „Fashion Gates“ iškėlimo.
2010 m. gegužės 21 d. Lietuvos apeliaciniame teisme
gautas UAB „Inkaso“ atskirasis skundas dėl
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutarties. Pareiškėjas skunde
prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartį ir
tenkinti prašymą įtraukti UAB „Inkaso“ į civilinę bylą Nr. B2-5567-578/2010 dėl bankroto bylos
iškėlimo atsakovui trečiuoju asmeniu ieškovo pusėje. Atskirąjį skundą UAB
„Inkaso“ grindžia šiais argumentais:
1.
CPK 46 str. 1 d.
nuostatos nustato, kad tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus
reikalavimus dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą iki baigiamųjų kalbų
pradžios. Remiantis susiformavusia teismų praktika, asmenys bankroto procese
dalyvauja trečiaisiais asmenimis, pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus,
jeigu įstoja į bylą dėl bankroto bylos iškėlimo iki nutarties iškelti bankroto
bylą priėmimo, turėdami tikslą, kaip ir ieškovas, palaikyti bankroto bylos
atsakovui iškėlimą. Šiuos reikalavimus UAB „Inkaso“ įvykdė, todėl Vilniaus
apygardos teismas nepagrįstai neįtraukė UAB „Inkaso“ į bylą Nr.
B2-5567-578/2010 trečiuoju asmeniu.
2.
Bankroto procesu
siekiama apsaugoti ne pavienių, o visų įmonės kreditorių interesus, sudaryti
jiems sąlygas patenkinti reikalavimus iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio
turto. Dėl šios priežasties bankroto bylų nagrinėjimą reglamentuojančių
procesinių nuostatų paskirtis daugeliu atveju yra užtikrinti kreditorių
lygiateisiškumo principo apsaugą, sudarant galimybes visiems kreditoriams
pareikšti savo reikalavimą įmonei bei aktyviai dalyvauti teisme. Skundžiama
nutartis neatitiko bankroto bylų nagrinėjimą reglamentuojančių procesinių
teisės normų ir pažeidė UAB „Inkaso“, kaip kreditoriaus, minėtąją procesinę
teisę reikšti reikalavimą įmonei bei aktyviai dalyvauti teisme.
3.
Remiantis
Lietuvos apeliacinio teismo pozicija panašaus pobūdžio bylose, kreditorius,
stojantis į pasirengimo iškelti teisminę bankroto bylą procesą, neprivalo
laikytis ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos ir įspėti skolininką apie
ketinimą iškelti bankroto bylą. Todėl Vilniaus apygardos 2010 m. gegužės 14 d.
nutartis, kuria UAB „Inkaso“ yra įpareigojama grįžti į ikiteisminę ginčo
sprendimo stadiją t. y. laukti, kol sueis 31 d. papildomas terminas, skirtas
atsakovui įvykdyti prievolę, ir tuomet kreiptis į teismą, yra nepagrįsta.
4.
Skundžiama
Vilniaus apygardos teismo nutartis yra neteisėta, nes jos neskundžiamumas
nepagrįstai užkerta kelią kreditoriui pasinaudoti procesine teise į teisminę
pažeistų teisių gynybą.
2010 m. birželio 17 d. Lietuvos apeliaciniame teisme
gautas ieškovės T. Ivanovaitės atsiliepimas į 2010 m. gegužės 21 d. UAB
„Inkaso“ atskirąjį skundą. Atsiliepimu ieškovė nesutinka su UAB „Inkaso“
atskirajame skunde išdėstytais argumentais ir prašo skundą atmesti. Ieškovė
savo prašymą grindžia šiais argumentais:
1.
CPK 46 str.
nuostatos imperatyviai nustato, kad teismo nutartis atsisakyti įtraukti asmenį
į procesą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus,
neskundžiama atskiruoju skundu. ĮBĮ išimčių dėl minėtosios CPK nuostatos
nepateikia. Dėl šios priežasties apelianto atskirasis skundas turi būti
paliktas nenagrinėtas.
2.
CK 209 str. 2 d.
nuostatos numato, kad nustačius papildomą terminą prievolei įvykdyti,
kreditorius gali sustabdyti savo prievolių vykdymą ir pareikalauti nuostolių
atlyginimo, tačiau negali taikyti kitų gynimosi būdų. Šiuo konkrečiu atveju UAB
„Inkaso“ nustatė atsakovui 31 dienos terminą prievolei įvykdyti ir nesulaukęs
minėtojo termino pabaigos taikė kitą gynimosi būdą t. y. kreipėsi į teismą dėl
bankroto bylos iškėlimo ir prašė jį įtraukti į jau pradėtą bankroto bylą. Šią
aplinkybę nustatė Vilniaus apygardos teismas ir pagrįstai 2010 m. gegužės 14 d.
nutartimi atmetė UAB „Inkaso“ prašymą dėl įtraukimo trečiuoju asmeniu į
civilinę bylą Nr. B2-5567-578/2010. Dėl
šios priežasties UAB „Inkaso“ atskirasis skundas neturėtų būti tenkinamas.
2010 m. birželio 17 d. Lietuvos apeliaciniame teisme
gautas atsakovo UAB „Fashion Gates“ atsiliepimas į 2010 m. gegužės 21 d. UAB
„Inkaso“ atskirąjį skundą. Atsiliepimu atsakovas nesutinka su UAB „Inkaso“
atskiruoju skundu ir prašo atskirąjį skundą palikti nenagrinėtu arba, pradėjus
nagrinėti minėtąjį atskirąjį skundą, jį atmesti. Atsakovas tokį prašymą
grindžia tuo, kad UAB „Inkaso“ neatitiko CPK 46 str. ir ĮBĮ nuostatų, kurios
nustato, kad kreiptis į teismą gali tik toks kreditorius, kuriam bendrovė yra
praleidusi mokėjimus. Šiuo atveju, UAB „ Fashion Gates“ nepraleido mokėjimų UAB
„Inkaso“, nes 31 dienos papildomas terminas prievolei įvykdyti nebuvo
pasibaigęs, todėl UAB „Inkaso“ dar nebuvo įgijęs procesinės teisės kreiptis į
teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ar įtraukimo trečiuoju asmeniu,
pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, į civilinę bylą Nr. B2-5567-578/2010.
Tai reiškia, kad Vilniaus apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog UAB
„Inkaso“ negalėjo būti įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu
savarankiškus reikalavimus.
Vilniaus apygardos teismas
2010 m. gegužės 17 d. nutartimi iškėlė UAB „Fashion Gates“ (duomenys neskelbtini) bankroto bylą ir
UAB „Fashion Gates“ bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankrotų
administravimo grupė“ (duomenys
neskelbtini). Teismas nurodė, kad įmonė yra nemoki, o jo nemokumą
patvirtina 2009 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis. Teismas nevertino UAB „ACT!Invest” argumentų, nes sprendė, jog atsakovas
atsiskaitė su šia įmone.
2010 m. gegužės 26 d. gautas
UAB „ACT!Invest“ atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2010
m. gegužės 17 d. nutarties dalies dėl bankroto administratorius civilinėje
byloje Nr. B2-5567-578/2010. UAB „ACT!Invest“ atskiruoju skundu prašo pakeisti
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutarties dalį, kuria UAB
„Fashion Gates“ bankroto administratoriumi paskirta UAB „Bankrotų
administravimo grupė“ ir UAB „Fashion Gates“ bankroto administratoriumi
paskirti UAB „Admivita“ (duomenys
neskelbtini). UAB „ACT!Invest“ atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1.
Vilniaus
apygardos teismas 2010 m. gegužės 17 d. nutartyje visiškai nevertino UAB „ACT!Invest“ pateiktos bankroto
administratoriaus UAB „Admivita“ kandidatūros, nors UAB „ACT!Invest“ yra UAB
„Fashion Gates“ kreditorius, turintis procesinę teisę siūlyti bankroto
administratoriaus kandidatūrą.
2.
UAB „Ranga IV investicijos“ yra didžiausias UAB „Fashion Gates“
kreditorius. Atsakovas savo atsiliepime nurodė, kad tai susijusi bendrovė. Ši
aplinkybė lemia tai, kad UAB „Fashion Gates“ ir UAB „Ranga IV investicijos“ yra
suinteresuoti jiems palankaus administratoriaus paskyrimu. Dėl šios priežasties
UAB „Fashion Gates“ dalinai atsiskaitė su UAB „ACT!Invest“, kad galėtų užkirsti
kelią teismui svarstyti kito bankroto administratoriaus kandidatūrą.
3.
UAB „Admivita“ turi didelę bankroto administravimo patirtį bei
aukščiausią pasirengimą profesionaliai, skaidriai ir ekonomiškai administruoti
UAB „Fashion Gates“ bankrotą. Dėl šios priežasties būtent UAB „Admivita“ turėtų
būti paskirta UAB “Fashion Gates“ bankroto administratoriumi.
2010 m. birželio 17 d.
Lietuvos apeliaciniame teisme gautas atsakovo UAB „Fashion Gates“ atsiliepimas
į UAB „ACT!Invest“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 gegužės
17 d. nutarties dalies, kuria paskirtas bankroto administratorius civilinėje
byloje Nr. B2-5567-578/2010. Atsakovas UAB „Fashion Gates“ prašė atmesti UAB
„ACT!Invest“ atskirąjį skundą. Savo prašymą atsakovas grindė tuo, kad Vilniaus
apygardos teismas pagrįstai ir teisingai nustatė, kad trečiojo asmens UAB „ACT!Invest“
pateikta administratoriaus kandidatūra neturėtų būti vertinama, nes su
trečiuoju asmeniu UAB „ACT!Invest“ buvo visiškai atsiskaityta, todėl UAB „ACT!Invest“
nustojo būti UAB „Fashion Gates“ kreditoriumi ir neteko teisės siūlyti bankroto
administratoriaus kandidatūros. Tai pat atsakovas nesutiko su tuo, kad UAB
„Fashion Gates“ buvo suinteresuoti, jog bankroto administratoriumi būtų
paskirta „Bankroto administravimo grupė“. Atsakovas nurodė, kad jis nebuvo
suinteresuotas ne tik bankroto administratoriaus paskyrimu, bet ir bankroto
iškėlimu. Tai įrodo ta aplinkybė, kad atsakovas siekė padengti susidariusias
skolas ir tai, kad bankroto administratoriumi buvo paskirta pareiškėjos
nurodyta bendrovė UAB „Bankroto administravimo grupė“.
2010 m. birželio 17 d.
Lietuvos apeliaciniame teisme gautas pareiškėjos T. Ivanovaitės atsiliepimas
į UAB „ACT!Invest“ atskirąjį skundą dėl
Vilniaus apygardos teismo 2010 gegužės 17 d. nutarties dalies, kuria paskirtas
bankroto administratorius civilinėje byloje Nr. B2-5567-578/2010. T. Ivanovaitė
prašė atmesti trečiojo asmens UAB „ACT!Invest“ atskirąjį skundą ir palikti
galioti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartį. Atsiliepime
pareiškėja nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas pagrįstai nevertino UAB „ACT!Invest“
pateiktos bankroto administratoriaus kandidatūros, nes byloje nustatyta, kad
atsakovas UAB „Fashion Gates“ atsiskaitė su UAB „ACT!Invest“, byloje nebuvo
pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, jog UAB „ACT!Invest“ turi papildomų
kreditorinių reikalavimų atsakovui UAB „Fashion Gates“, o tai reiškia, kad UAB
„ACT!Invest“ nėra UAB „Fashion Gates“ kreditorius ir neturi teisės siūlyti
bankroto administratoriaus kandidatūros. Taip pat pareiškėja vertino kaip
nepagrįstą trečiojo asmens UAB „ACT!Invest“
teiginį, kad atsakovas yra suinteresuotas UAB „Bankroto administravimo
grupė“ paskyrimu UAB „Fashion Gates“ bankroto administratoriumi, nes šį
administratorių pareiškėja pasiūlė pati. Dar daugiau, pareiškėja mano, kad UAB
„Fashion Gates“ nebuvo suinteresuota bankroto bylos iškėlimu ir bankroto
administratoriaus paskyrimu, nes siekė susitarti su pareiškėja dėl skolos ieškovei
grąžinimo sąlygų. Pareiškėja atkreipė Lietuvos apeliacinio teismo dėmesį į tai,
kad trečiojo asmens siūloma UAB „ACT!Invest“
bankroto administratoriaus kandidatūra nėra tinkama administruoti UAB
„Fashion Gates“ turtą, nes Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr.
2-120/2009 UAB „Admivita“ įsiteisėjusia nutartimi pripažinta kaip nepakankamai
pareigingas, neūkiškai administruojantis bendrovės turtą, neužtikrinantis
kreditorių interesų apsaugos bankroto administratorius.
2010 m. birželio 30 d.
gautas 2010 m. birželio 28 d. atsakovo UAB „Fashion Gates“ atskirasis
skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutarties.
Atsakovas atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį
panaikinti. UAB „Fashion Gates“ skundą grindžia tokiais argumentais:
1.
Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas, ar kelti bankroto bylą UAB „Fashion
Gates“, turėjo vertinti, ar pradelsti bendrovės mokėjimai viršija pusę į jos
balansą įrašyto turto vertės, tačiau teismas vertino, ar per metus mokėtinų ir
trumpalaikių įsipareigojimų sumos neviršija pusės į bendrovės balansą įrašyto
turto vertės. Taigi Vilniaus apygardos teismas neįsigilino į faktinę bendrovės
finansinę padėtį ir sprendimą priėmė vadovaudamasis formaliais kriterijais,
balanse nurodytais skaičiais, kurie neatspindi tikrosios UAB „Fashion Gates“
mokumo būklės.
2.
Didžiąją dalį UAB „Fashion Gates“ skolos sudaro skola UAB „Ranga IV
investicijos“, kuri nėra suinteresuota skolos išieškojimu tol, kol bendrovė iki
galo neatsiskaitys su kitais kreditoriais. Atmetus UAB „Fashion Gates“
įsipareigojimus UAB „Ranga IV investicijos“ pradelsti bendrovės mokėjimai
neviršija pusės į UAB „Fashion Gates“ balansą įrašyto turto vertės. Vilniaus
apygardos teismas nepasisakė dėl šių
aplinkybių ir jų nevertino.
2010 m. birželio 7 d. Vilniaus apygardos teisme gautas
2010 m. birželio 4 d. AB PAREX BANKAS ir AS „Parex banka“ atskirasis skundas dėl Vilniaus
apygardos teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutarties ir prašymas įtraukti
apeliantus trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų,
civilinėje byloje Nr. B2-5567-578/2010.
Apeliantai atskirajame skunde ir prašyme nurodė, kad 2007 m. kovo 1 d. AB PAREX BANKAS ir AS „Parex
banka“ bei UAB „Ranga IV investicijos“ sudarė sindikuoto kreditavimo sutartį
Nr. KS/603/2/1.24.2-07/1, kuria AB PAREX BANKAS ir AS „Parex banka“ UAB „Ranga
IV investicijos“ suteikė 27 780 000 EUR kreditą. 2008 m. lapkričio 7 d. buvo
sudaryta laidavimo sutartis (2007 m. kovo 1 d.
sutarties papildomas susitarimas Nr. 3). Minėtąja laidavimo sutartimi
UAB „Ranga IV investicijos“ ir AB PAREX BANKAS ir AS „Parex banka“ susitarė,
kad, UAB „Ranga IV investicijos“ neįvykdžius 2007 m. kovo 1 d. sutartimi
prisiimtų mokėjimo įsipareigojimų ir/ar sąlygų, UAB „Fashion Gates“ atsako AB
PAREX BANKAS ir AS „Parex banka“ visu savo turtu ta pačia apimtimi, sąlygomis
ir terminais kaip ir UAB „Ranga IV investicijos“. 2009 m. UAB „Ranga IV
investicijos“ pažeidė 2007 m. kovo 1 d. sutartį. Per sutartyje nustatytą
terminą UAB „Ranga IV investicijos“ neištaisė 2007 m. kovo 1 d. sutarties
pažeidimų. Dėl šios priežasties AB PAREX BANKAS ir AS „Parex banka“ nutraukė
sutartį. Nutraukus minėtąją sutartį pagal 2008 m. lapkričio 7 d. laidavimo
sutartį UAB „Fashion Gates“ tapo AB PAREX BANKAS ir AS „Parex banka“
skolininke, o AB PAREX BANKAS ir AS „Parex banka“ – UAB „Fashion Gates“
kreditoriais. Remdamiesi CPK nuostatomis apeliantai nurodė, jog jie, kaip
atsakovų UAB „Fashion Gates“ kreditoriai, turi procesinę teisę įstoti į
atsakovų bankroto bylos procesą trečiaisiais asmenimis bet kurioje proceso
stadijoje. AB PAREX BANKAS ir AS „Parex banka“ 2010 m. birželio 4 d. atskiruoju
skundu ir prašymu prašė juos įtraukti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais
savarankiškų reikalavimų, UAB „Fashion Gates“ bankroto byloje Nr. B2-5567-578/2010, atnaujinti terminą Vilniaus
apygardos teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutarčiai, priimtai bankroto byloje Nr. B2-5567-578/2010, apskųsti, Vilniaus apygardos teismo
2010 m. gegužės 17 d. nutarties dalį, kuria UAB „Fashion Gates“ bankroto
administratoriumi paskirta UAB „Bankroto administravimo grupė“, pakeisti UAB
„Fashion Gates“ administratoriumi skiriant UAB „Apertus“, nes šis
administratorius yra įsikūręs arčiau administruojamos UAB „Fashion Gates“, o
tai užtikrina operatyvesnį kylančių bankroto administravimo klausimų sprendimą.
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 21 d.
nutartimi atmetė
AB PAREX BANKAS ir AS „Parex banka“ prašymą dėl jų įtraukimo į bylą
trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, o apeliantų
atskirojo skundo nutarė nepriimti ir grąžinti jį padavusiems asmenims. Teismas nurodė, kad, kai bankroto byla yra iškelta, per
teismo nustatytą laikotarpį kreditorius turi teisę pareikšti finansinius
reikalavimus bei perduoti juos įmonės bankroto administratoriui kartu su šiuos
reikalavimus patvirtinančiais dokumentais ir tik po to, kai teismas patvirtina
kreditoriaus reikalavimą bankroto byloje, jis tampa trečiuoju asmeniu ir įgyja
visas tretiesiems asmenims numatytas procesines teises ir pareigas. Šiuo
konkrečiu atveju Vilniaus apygardos teismas nenustatė, kad AB PAREX BANKAS ir AS „Parex
banka“ būtų pareiškę ir perdavę kreditoriaus finansinį reikalavimą įmonės
bankroto administratoriui bei kad jų kreditorinis reikalavimas būtų
patvirtintas teismo, todėl atmetė AB PAREX BANKAS ir AS „Parex banka“ prašymą
įtraukti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, į
civilinę bylą Nr. B2-5567-578/2010.
Kadangi AB PAREX BANKAS ir AS „Parex banka“ nebuvo įtraukti į civilinę bylą Nr.
B2-5567-578/2010 trečiaisiais asmenimis (t. y. netapo byloje dalyvaujančiais
asmenimis, turinčiais procesinę teisę paduoti atskirąjį skundą), jų atskirąjį
skundą ta pačia 2010 m. birželio 21 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo
atsisakyta priimti.
2010 m. liepos 1 d. gautas
apeliantų AB PAREX BANKAS ir AS „Parex
banka“ atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos 2010 m. birželio 21 d.
nutarties civilinėje byloje Nr. B2-5567-578/2010. Atskiruoju skundu
apeliantai prašo panaikinti Vilniaus
apygardos teismo 2010 m. birželio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės,
įtraukiant AB PAREX BANKAS ir AS „Parex banka“ trečiaisiais asmenimis,
nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų civilinėje byloje dėl bankroto bylos
UAB „Fashion Gates“ iškėlimo bei priimant
AB PAREX BANKAS ir AS „Parex banka“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus
apygardos teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr.
B2-5567-578/2010. Apeliantai skundą ir prašymą grindžia šiais argumentais:
1.
UAB „ACT!Invest“ yra pateikęs atskirąjį skundą dėl 2010 m. gegužės 17
d. Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria UAB „Fashion Gates“ yra iškelta
bankroto byla. Ši aplinkybė lemia tai, kad minėtoji nutartis nėra įsiteisėjusi,
o tai reiškia, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartimi
nebuvo iškelta UAB „Fashion Gates“ bankroto byla. Taigi Vilniaus apygardos
teismas 2010 m. birželio 21 d. nutartyje nepagrįstai apeliantams taikė
procesines trečiojo asmens statuso įgijimo taisykles, kurios yra taikomos po
bankroto bylos iškėlimo.
2.
Teismų praktika numato vienintelį atvejį, kai kreditorius neįtraukiamas
į bankroto bylą trečiuoju asmeniu t. y. tada, kai pareiškėjas savo teisinį
suinteresuotumą bylos baigtimi grindžia galimu būsimu kreditoriniu reikalavimu,
atsižvelgiant į tai, kad minėtas kreditorinis reikalavimas nėra patvirtintas
įstatymo nustatyta tvarka. Nagrinėjamoje byloje tokia situacija nesusiklostė.
3.
Galiojantys teisės aktai bei teismų praktika patvirtina, kad
bankrutuojančios bendrovės kreditorius, esant jo prašymui, privalo būti
įtrauktas į bankroto bylą trečiuoju asmeniu (LApT CBS 2009-10-15 nut. c. b. Nr.
2-1190/2009; 2008-11-13 nut. c. b. Nr. 2-883/2008).
4.
Ta faktinė aplinkybė, kad UAB „ACT!Invest“ yra įtraukta į UAB „Fashion
Gates“ bankroto bylą trečiuoju asmeniu ir turi procesinę teisę siūlyti bankroto
administratoriaus kandidatūrą, o apeliantai, nors taip pat yra UAB „Fashion Gates“
kreditoriai, nėra įtraukti į minėtąją bankroto bylą ir negali siūlyti bankroto
administratoriaus kandidatūros, pažeidžia kreditorių lygiateisiškumo principą.
5.
Teismų praktika patvirtina, kad priimant sprendimus įvairiais su
bankroto byla susijusiais procesiniais klausimais, nederėtų vadovautis vien tik
įstatymo raide (LApT CBS 2009-12-11 nut. c. b. Nr. 2-1392/2009). Taigi
skundžiamoje nutartyje esantis argumentas, kad CPK ir ĮBĮ nenumato teisės
kreditoriui įstoti į bankroto bylą po jos iškėlimo (nors apeliantas nesutinka,
kad bankroto byla UAB „Fashion Gates“ yra iškelta), nelaikytinas pagrindžiančiu
atsisakymą įtraukti AB PAREX BANKAS ir AS „Parex banka“ į atsakovo UAB „Fashion
Gates“ bankroto bylą.
6.
Teismas neinformavo apeliantų apie tai, kad teismo žinioje yra
nagrinėjama analogiška byla ir nesudarė apeliantams galimybių įstoti į bylą
trečiuoju asmeniu iki Vilniaus apygardos teismo 2010 . gegužės 17 d. nutarties
priėmimo. Ši aplinkybė lemia tai, kad buvo atimta galimybė apeliantams ginti
savo, kaip atsakovo kreditorių, teises. Taigi Vilniaus apygardos teismas turėjo
patenkinti 2010 m. birželio 4 d. atskirajame skunde nurodytą prašymą įtraukti
apeliantus trečiaisiais asmenimis ir priimti atskirąjį skundą dėl Vilniaus
apygardos teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutarties.
2010 m. liepos 27 d. AB
PAREX BANKAS ir AS „Parex banka“ pateikė papildomus argumentus prie 2010 m.
birželio 4 d. atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 17
d. nutarties dalies, kuria UAB „Fashion Gates“ bankroto administratoriumi
paskirta UAB „Bankrotų administravimo grupė“. Apeliantai nurodė, kad, jų
manymu, UAB „Bankroto administravimo grupė“ gali būti šališki, nes iš bylos
faktinių aplinkybių (t. y. UAB „Fashion Gates“ pirma atsiskaitė su UAB
„ACT!Invest“, o tik po to su ieškove T. Ivanovaite) matyti, kad UAB „Fashion
Gates“ siekė pašalinti iš bylos bet kokį kitą asmenį, siūlantį kitą nei
ieškovės nurodytą bankroto administratoriaus kandidatūrą, ir siekė paskirti sau
palankų bankroto administratorių - UAB „Bankroto administravimo grupė“. Taip
pat apeliantai pažymėjo, kad galimai šališkas yra ir trečiojo asmens UAB
„ACT!Invest“ siūlomas bankroto administratorius „Admivita“. Šį teiginį
apeliantai grindė tuo, kad remiantis 2010 m. rugpjūčio 11 d. Gyventojų registro
tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos pažymos Nr.
(29)3V-2180 duomenimis UAB „ACT!Invest“ direktorė V. Grušnytė yra ištekėjusi už
UAB „Admivita“ direktoriaus R. Dumbliausko. Apeliantai prašė juos įtraukti
trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, UAB
„Fashion Gates“ bankroto byloje Nr. B2-5567-578/2010,
atnaujinti terminą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutarčiai,
priimtoje bankroto byloje Nr. B2-5567-578/2010, apskųsti, Vilniaus apygardos teismo
2010 m. gegužės 17 d. nutarties dalį, kuria UAB „Fashion Gates“ bankroto
administratoriumi paskirta UAB „Bankroto administravimo grupė“, pakeisti UAB
„Fashion Gates“ administratoriumi skiriant UAB „Apertus“, kaip iš tiesų
nešališką ir arčiau administruojamo objekto esantį bankroto administratorių.
2010 m. rugpjūčio 2 d. Lietuvos apeliaciniame teisme
gautas pareiškėjos T. I. atsiliepimas į AB PAREX BANKAS ir AS „Parex banka“ atskirąjį skundą
dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje
byloje Nr. B2-5567-578/2010. Atsiliepimu pareiškėja prašė apeliantų 2010 m.
liepos 1 d. atskirąjį skundą atmesti. Taip pat pareiškėja Lietuvos apeliacinio
teismo prašė, patenkinus apeliantų 2010 m. liepos 1 d. atskirąjį skundą ir
priėmus nagrinėti apeliantų 2010 m. birželio 4 d. atskirąjį skundą, netenkinti
apeliantų 2010 m. birželio 4 d. atskirojo skundo dėl dalinio Vilniaus apygardos
teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutarties pakeitimo ir UAB „Apertus“ paskyrimo UAB
„Fashion Gates“ administratoriumi.
2010 m rugpjūčio 2 d.
Lietuvos apeliaciniame teisme gautas atsakovo UAB „Fashion Gates“ atsiliepimas
į AB PAREX BANKAS ir AS „Parex banka“ atskirąjį skundą
dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje
byloje Nr. B2-5567-578/2010. Atsakovas atsiliepimu prašė apeliantų 2010 m liepos
1 d. atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą Vilniaus apygardos teismo nutartį
palikti nepakeistą.
2010 m. rugpjūčio 24 d. Lietuvos apeliaciniame teisme
gauti ieškovės T. Ivanovaitės paaiškinimai dėl apeliantų AB PAREX BANKAS ir AS „Parex
banka“ 2010 m. liepos 27 d. papildomų argumentų prie 2010 m. birželio 4 d.
atskirojo skundo. Ieškovė nurodė, kad nesutinka su apeliantų siūloma UAB
„Apertus“ bankroto administratoriaus kandidatūra ir prašo palikti UAB „Fashion
Gates“ bankroto administratoriumi UAB „Bankroto administravimo grupė“. Savo
paaiškinimus T. Ivanovaitė grindė tuo, kad AB PAREX BANKAS ir AS „Parex banka“
nepateikė konkrečių įrodymų, kurie leistų manyti, jog UAB „Bankroto
administravimo grupė“ yra šališki. Taip pat, ieškovės nuomone, apeliantai nepagrįstai
nurodė, kad UAB „Apertus“ yra įsikūręs arčiau administruojamos UAB „Fashion
Gates“ ir dėl to efektyviau bei minimaliomis sąnaudomis suteiks bankroto
administravimo paslaugas, nes UAB „Bankroto administravimo grupė“ taip pat
teikia bankroto administravimo paslaugas Vilniuje t. y. ten, kur yra įsikūrusi
UAB „Fashion Gates“. Taip pat ieškovė nurodė, kad skiriant didžiausio
kreditoriaus siūlomą bankroto administratorių būtų pažeisti mažųjų kreditorių
interesai.
Lietuvos apeliacinis teismas
2010 m. rugsėjo 9 d. nutartimi atidėjo bylos nagrinėjimą ir 2010 m. rugsėjo 10
d. raštu kreipėsi į Įmonių bankroto valdymo departamentą prie Ūkio ministerijos
dėl AB PAREX BANKAS ir AS „Parex banka“ siūlomo bankroto administratoriaus
kandidatūros UAB „Apertus“ suderinimo. Įmonių bankroto valdymo departamentas
prie Ūkio ministerijos 2010 m. rugsėjo 14 d. raštu informavo, kad UAB
„Apertus“, pretenduojanti administruoti atsakovo UAB „Fashion gates“ veiklą,
atitinka ĮBĮ reikalavimus.
Atsakovo UAB „Fashion gates“, trečiojo asmens,
nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB
„ACT!Invest“,
taip pat UAB „Inkaso“, AB PAREX BANKAS
ir AS „Parex banka“ atskirieji skundai netenkintini.
Apeliacinis procesas pagal UAB „Inkaso“ atskirąjį
skundą nutrauktinas.
AB PAREX BANKAS ir AS „Parex banka“ prašymas dėl bankroto administratoriaus
pakeitimo tenkintinas iš dalies.
Dėl bankroto
bylos iškėlimo.
Lietuvoje bankroto teisinius santykius
reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymo bei Civilinio proceso kodekso nuostatos
(CPK 1 str. 1 d., ĮBĮ 1 str. 1 d.). Sisteminė šiuose įstatymuose įtvirtintų
normų analizė leidžia spręsti, kad įmonės nemokumo procese siekiama dviejų
priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų
pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo
tikslas), bet ir atkurti nemokios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir
suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba
reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina
teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės
padėties. Dar daugiau, greitas ir koncentruotas likvidacinio tikslo vyravimas
bankroto procese sudaro prielaidas teisiniam netikrumui atsirasti. Tad bankroto
procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali
vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus
nemokumo nustatymo kriterijus.
Lietuvos įstatymų leidėjas
nustatė, kad bankroto byla įmonei gali būti iškelta įmonei, jeigu yra bent
viena iš trijų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki; 2) įmonė vėluoja išmokėti
darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 3) įmonė viešai paskelbė ar kitaip
pranešė kreditoriui, kad negali atsiskaityti su juo ir neketina vykdyti savo
įsipareigojimų (ĮBĮ 9 str. 5 d.). Toks teisinis reglamentavimas leidžia
spręsti, kad vien darbo užmokesčio nesumokėjimo darbuotojui faktas yra
savarankiška bankroto bylos iškėlimo įmonei sąlyga. Ši bankroto bylos iškėlimo
sąlyga apima ne tik tuos atvejus, kai įmonė vėluoja išmokėti darbo užmokestį
įmonėje dirbantiems darbuotojams, bet ir tuos atvejus, kai įmonė neatsiskaito
su buvusiais darbuotojais, su kuriais darbo sutartys yra pasibaigusios, kadangi
sutampa šių kreditorių reikalavimų atsiradimo teisinis pagrindas (reikalavimai,
susiję su darbo santykiais) ir jų tenkinimo eilė bankroto proceso metu (ĮBĮ 35
str. 1 d.). Esant šiai sąlygai, įmonės nemokumo nustatymas apskritai nėra
būtinas. Tokiu būdu viena iš socialiai jautriausių visuomenės narių grupių –
darbuotojai įgyja didesnę teisinę apsaugą nuo jų darbdavių prisiimtų
įsipareigojimų pagal darbo sutartį nevykdymo ar netinkamo vykdymo, nes
neprivalo įrodinėti atsakovo būsenos. Tuo pačiu preziumuojama, jog jei įmonė
negali sumokėti darbo užmokesčio savo darbuotojams, jos turtinė padėtis išties
yra labai sunki. Kita vertus, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje
pripažįstama, jog vien tik formalus vėlavimo išmokėti darbuotojui
(darbuotojams) atlyginimą konstatavimas negali būti pakankamas bankroto bylos
iškėlimo pagrindas. Nesant objektyvaus pagrindo konstatuoti įmonės nemokumą,
teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vėlavimą išmokėti
darbuotojams atlyginimą kaip savarankišką bankroto bylos iškėlimo pagrindą
vertina ne formaliai, bet atsižvelgdamas į visas su tuo susijusias bylos
aplinkybes: įmonės mokumo būklę, įmonės vėlavimo atsiskaityti su darbuotoju
(darbuotojais) priežastis ir terminą, įmonės skolos darbuotojui (darbuotojams)
dydį, įmonės tolimesnės finansinės būklės kitimo perspektyvą ir pan. (Lietuvos
apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 14 d. nutartis, bylos Nr. 2-561/2009, 2009
m. gegužės 14 d. nutartis, bylos Nr. 2-517/2009, 2009 m. gegužės 14 d.
nutartis, bylos Nr. 2-606/2009, 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, bylos Nr.
2-467/2009; 2010 m. liepos 29 d. nutartis, bylos Nr. 2-1173/2010).
Nagrinėjamu atveju pirmosios
instancijos teismas skundžiama nutartimi neapsiribojo vėlavimo išmokėti buvusiai
darbuotojai 5158,01 Lt atlyginimą konstatavimu, tačiau pagal bylos duomenis
įvertino įmonės finansinę būklę. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje
nutartyje pažymėjo, jog pagal atsakovo 2009 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis įmonės
turto vertė sudarė 15 463 283 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir
įsipareigojimai – 13 475 646 Lt (t. 1, b.l. 55-56). Nors atsakovas ir nepateikė
teismui duomenų apie pradelstų įsipareigojimų dydį, tačiau atsiliepime į
ieškinį pripažino, jog įmonės pradelsti įsipareigojimai sudaro 11 690 682,20 Lt
(t. 1, b.l. 52). Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad jo pagrindinis kreditorius
UAB „Ranga IV investicijos“ nereikalaus iš atsakovo sugrąžinti skolą, nes yra
glaudžiai susijęs su atsakovu, neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą
dėl įmonės sunkio turtinės padėties. Tuo
pačiu pastebėtina, kad atsakovas pripažino, jo įmonės veikla yra pristabdyta
(t. 1, b.l. 53). Įvertinus šias aplinkybes, taip pat tai, jog, kaip minėta, atsakovas
nėra pajėgus sumokėti darbo užmokestį savo buvusiai darbuotojai, kuri inicijavo
bankroto procesą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iškėlė bankroto bylą
UAB „Fashion gates“ (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 5 d., CPK 183, 185 str.).
Kiti UAB „Fashion Gates“ atskirajame skunde
išdėstyti argumentai dėl įmonės mokumo nėra reikšmingi nagrinėjamo klausimo
teisingam išsprendimui.
Dėl UAB „Inkaso“ procesinės padėties byloje.
CPK nustato, kad pirmosios instancijos teismo nutartis
galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo
teismo sprendimo tik tada, kai tai numatyta civilinio proceso kodekse arba kai
teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK str. 334 str. 1 d.).
Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti
paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti
įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 str. 3 d.). ĮBĮ nenustato išimčių iš
minėtųjų procesinių taisyklių.
UAB „Inkaso“ prašymas yra susijęs su trečiojo asmens,
pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, įtraukimu į civilinę bankroto bylą
Nr. B2-5567-578/2010. CPK nenumato galimybės apeliacine tvarka apskųsti teismo
nutartį, kuria yra atsisakoma įtraukti asmenį į procesą trečiuoju asmeniu,
pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus (CPK 46 str. 3 d.). Skundžiama teismo
nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai t.y. įgijęs kreditorinio
reikalavimo teisę UAB „Inkaso“ galės pakartotinai kreiptis į teismą dėl
įtraukimo trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, minėtoje
civilinėje byloje arba pareikšti atskirą ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui
UAB „Fashion Gates“. Taigi Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 14 d.
nutartis apeliacine tvarka negali būti skundžiama.
Nustatęs, kad skundžiama nutartis negali būti
apeliacinio apskundimo objektu, pirmosios instancijos teismas turėjo nepriimti UAB
„Inkaso“ atskirojo skundo ir
grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 315 str. 2 d. 3 p.). Šiai aplinkybei
paaiškėjus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas
nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d.).
Dėl AB PAREX BANKAS ir AS „Parex banka“ procesinės
padėties byloje.
Pagal civilinio proceso bendrą taisyklę tretieji
asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, į bylą gali įstoti iki
baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų
teisėms ar pareigoms (CPK 47 str. 1 d.). Bankroto procesas turi tam tikrų
ypatumų. Teismo nutartimi dėl bankroto bylos iškėlimo bankroto byla yra
pradedama, o ne užbaigiama. Todėl absoliučių ribojimų dėl asmenų įtraukimo į
bankroto procesą po teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo negali būti. Nepaisant
to, ar pirmosios instancijos teismas įtraukė atsakovo potencialų kreditorių į
bylą dėl bankroto bylos iškėlimo, ar jo neįtraukė, laiko prasme nėra ir negali
būti apribota tokio asmens teisė siūlyti bankroto administratoriaus kandidatūrą
tiek pirmąja instancija sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo
įmonei, tiek ir nagrinėjant šį klausimą apeliacinės instancijos teisme, nes bankroto administratoriaus paskyrimo
klausimas yra procedūrinio pobūdžio ir pagal turinį negali būti
priskiriamas materialiajam teisiniam reikalavimui (Lietuvos apeliacinio teismo
2009 m. lapkričio 19 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1527/2009; 2010 m. liepos 15
d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1204/2010). Tai reiškia, kad net ir neįtraukus UAB
„Inkaso“ ar AB PAREX BANKAS ir AS „Parex banka“ į bankroto bylą trečiaisiais
asmenimis, (ne)pareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, šie asmenys vis tiek
turi teisę pasiūlyti apeliacinės instancijos teismui atsakovo bankroto
administratoriaus kandidatūrą.
Nagrinėjamu atveju AB PAREX BANKAS ir AS „Parex
banka“ atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria
atsakovui iškelta bankroto byla, padavė po 17 dienų nuo nutarties iškelti
bankroto bylą priėmimo, t. y. pasibaigus 10 dienų nutarties apskundimo terminui
(ĮBĮ 10 str. 13 d., t. 1, b.l. 136-137, t. 2, b.l. 22). Todėl Vilniaus
apygardos teismas 2010 m. birželio 21 d. nutartimi pagrįstai šiuos asmenis
atsisakė įtraukti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų
reikalavimų. Tačiau, kaip minėta, toks procesinis sprendimas neužkerta teisės UAB
„Inkaso“, AB PAREX BANKAS ir AS „Parex banka“ teikti apeliacinės instancijos
teismui prašymą dėl bankroto administratoriaus kandidatūros. Apeliacinės
instancijos teismas turi svarstyti šią kandidatūrą kartu su kitomis, jeigu ji
atitinka ĮBĮ nustatytus reikalavimus.
Dėl bankroto administratoriaus paskyrimo.
Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovui UAB „Fashion Gates“
iškėlė bankroto bylą, teisiškai reikšmingi tampa UAB „ACT!Invest“ atskirojo
skundo argumentai dėl paskirto bankroto administratoriaus, taip pat UAB
„Inkaso“, AB PAREX BANKAS ir AS „Parex banka“ išdėstyti argumentai dėl jų
siūlomo bankroto administratoriaus kandidatūros. Apeliacinės instancijos
teismas turi įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai bankroto
administratoriumi byloje paskyrė pareiškėjos pasiūlytą įmonę, o ne į bylą
įtraukto trečiojo asmens UAB „ACT!Invest“ ar į bylą neįtrauktų asmenų UAB
„Inkaso“, AB PAREX BANKAS ir AS „Parex banka“ siūlomus bankroto
administratorius.
Teisėjų kolegija pabrėžia, jog bankroto
administratorius - svarbiausias asmuo bankroto procese, kuris iš esmės vykdo
bankrutuojančios įmonės vadovo funkcijas bei atlieka teisinį tyrimą dėl
atsakovo bei su juo susijusių asmenų veiksmų ar neveikimo. Tik nešališkas ir
profesionaliai veikiantis bankroto administratorius gali nustatyti tikrąsias
nemokumo priežastis, pasiekti pusiausvyrą tarp įmonės, kuriai iškelta bankroto
byla, ir jos kreditorių interesų, teisingai išspręsti atskirus klausimus
bankroto procese. Šios bankroto administratoriaus funkcijos sudaro pagrindą
įstatyme nustatyti specialią jo skyrimo tvarką. Įmonių bankroto įstatymo
(toliau - ĮBĮ) normos nustato specialius reikalavimus bankrutuojančios įmonės
administratoriui. Juo gali būti skiriamas tik asmuo, atitinkantis ĮBĮ
11
straipsnyje nustatytus reikalavimus, keliamus bankroto administratoriui:
turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas pagal Ūkio ministro 2006
m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 4-376 patvirtintą ,,Teisės teikti įmonių bankroto
ir restruktūrizavimo administravimo paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims
suteikimo taisykles“, kurio kandidatūrai pritarė Įmonių bankroto valdymo
departamentas prie Ūkio ministerijos. Dėl administratoriaus išskirtinės svarbos
bankroto procese neatsitiktinai tik teismas, laikydamasis teisės norminių aktų
reikalavimų, turi teisę jį paskirti.
Bankroto administratorius byloje
parenkamas ne pagal viešųjų pirkimų ar aukcionų organizavimo taisykles, o
teismo nuožiūra, nepažeidžiant teisės imperatyvų. Parenkant asmenį, kuris
vykdys įmonės bankroto procedūras, svarbiausia yra jo nešališkumas ir
nesuinteresuotumas bylos baigtimi. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi
išsiaiškinti, ar siūlomi bankroto administratoriai sutinka administruoti įmonę,
ar Įmonių bankroto valdymo departamentas pritarė šių bankroto administratorių
skyrimui. Nesant bankroto administratoriaus sutikimo ar Įmonių bankroto valdymo
departamento pritarimo dėl bankroto administratoriaus galimumo teikti atsakovui
bankroto administravimo paslaugas, šio administratoriaus kandidatūros teismas
neturėtų svarstyti, o juo labiau skirti tokio asmens administratoriumi. Taigi teismas,
prieš vertindamas atskirus kriterijus,
kurie reikšmingi sprendžiant klausimą dėl asmens paskyrimo bankroto
administratoriumi, privalo įsitikinti, ar egzistuoja prielaidos skirti asmenį
administratoriumi – paties administratoriaus sutikimas administruoti įmonę ir
Įmonių bankroto valdymo departamento pritarimas dėl bankroto administratoriaus
paskyrimo. Kiti kriterijai, kaip antai, bankroto administratoriaus patirtis, bankrutuojančios įmonės veiklos ypatumai ir
pan. yra fakultatyviniai. Tuo atveju, kai keli asmenys gali administruoti
bankrutuojančią įmonę, teismas parenka tokį administratorių, dėl kurio
nešališkumo byloje kyla mažiausiai abejonių, o jeigu nėra abejonių dėl jų nešališkumo,
parenka bet kurį iš šių asmenų. Administratoriaus patirtis administruojant
įmones nėra ir negali būti lemiamu kriterijumi sprendžiant šį klausimą, nes
priešingu atveju neturintys pakankamai profesinės patirties bankroto
administratoriai niekuomet jos ir neįgytų, jei bankroto procedūras būtų
pavedama vykdyti tokią patirtį turintiems bankroto administratoriams, kurių
profesinė patirtis tik dar labiau didėtų.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos
teismas atsakovo bankroto administratoriumi paskyrė pareiškėjos siūlomą asmenį.
Teismas nesvarstė nei UAB „ACT!Invest“ ir UAB „Inkaso“ siūlomo bankroto
administratoriaus kandidatūros, nes sprendė, jog atsakovas visiškai atsiskaitė
su šiuo kreditoriumi, nei PAREX BANKAS ir AS „Parex banka“ siūlomų bankroto
administratoriaus kandidatūros, kadangi nutarė, kad šis kreditorius laiku
nepateikė tinkamai įforminto procesinio prašymo.
Su tokiais žemesnės instancijos teismo
procesiniais sprendimais nesutinka teisėjų kolegija.
Pirma, byloje nėra duomenų apie tai, kad
pirmosios instancijos teismui priimant nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo
atsakovui, atsakovas būtų visiškai įvykdęs sutartines prievoles UAB
„ACT!Invest“ ir būtų pagrindas pašalinti šį asmenį iš bylos bei nesvarstyti jo
siūlomo bankroto administratoriaus kandidatūros. UAB „ACT!Invest“ atskirajame
skunde nurodė, kad atsakovas sumokėjo tik dalį skolos, o atsakovas to nepaneigė
(CPK 12 str.). Tad teismas kartu su ieškovės siūlomo bankroto administratoriaus
kandidatūra turėjo svarstyti ir į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu
savarankiškų reikalavimų, įtraukto UAB „ACT!Invest“ siūlomo bankroto
administratoriaus kandidatūrą.
Antra, PAREX BANKAS ir AS „Parex banka“
pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo padavė teismui iš karto po to, kai su
tokiu pareiškimu į teismą kreipėsi ieškovė (t. 2, b.l. 118-125). Tik dėl teismo
nustatytų procesinio dokumento formalių trūkumų bei teismo operatyviai priimtos
nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui nebuvo svarstyti PAREX BANKAS
ir AS „Parex banka“ pareiškime išdėstyti argumentai, tarp kurių, ir susiję su
bankroto administratoriaus paskyrimu. Kolegijos nuomone, tuo atveju, kai teisme
beveik tuo pačiu metu gauti kelių pareiškėjų pareiškimai dėl bankroto bylos
iškėlimo tai pačiai įmonei ir abi bylos paskiriamos nagrinėti tam pačiam
teisėjui, šis teisėjas pirmiausia privalo išspręsti kiekvieno pareiškimo
priimtinumo klausimą ir tik po to
spręsti dėl jų pagrįstumo. Tokia situacija, kai neišsprendus vieno
asmens pareiškimo priėmimo klausimo, svarstomas
kito asmens pareiškime išdėstytų argumentų pagrįstumas tik pagal to asmens
pareiškimą, ne tik pažeidžia tokį pareiškimą vėliau padavusio pareiškėjo
teises, bet ir neatitinka bankroto proceso paskirties, lygiateisiškumo
principo. Net ir pagrįstai nepriėmus šio asmens pareiškimo dėl bankroto bylos
iškėlimo, kaip minėta, šis asmuo, turi teisę apeliacinės instancijos teismui
teikti bankroto administratoriaus kandidatūrą, kurią teisėjų kolegija turi
svarstyti.
Trečia, kadangi bankroto
administratoriaus paskyrimo klausimas yra procedūrinio pobūdžio, pirmosios
instancijos teismas, spręsdamas šį klausimą, turėjo įvertinti ne tik į bylą
įtrauktų, bet ir į ją neįtrauktų atsakovo potencialių kreditorių siūlomas
bankroto administratorių kandidatūras, taigi, ir UAB „Inkaso“ bei AB PAREX
BANKAS ir AS „Parex banka“ siūlomas bankroto administratorių kandidatūras.
Taigi susidarė teisinė situacija, kai
pirmosios instancijos teismas iš tiesų turėjo vertinti trijų bankroto
administratorių kandidatūras: T. I., trečiojo asmens, nepareiškiančio
savarankiškų reikalavimų, UAB „ACT!Invest“, taip pat UAB „Inkaso“, AB PAREX
BANKAS ir AS „Parex banka“. Tačiau šis teismas, nevertinęs UAB „ACT!Invest“, UAB
„Inkaso“, AB PAREX BANKAS ir AS „Parex banka“ siūlomų bankroto administratorių,
pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles bei priėmė nepagrįstą procesinį
sprendimą šiuo klausimu (CPK 183, 185 str.). Kolegija, nustačiusi, kad teismas
pagrįstai iškėlė bankroto bylą atsakovui, turi išspręsti bankroto
administratoriaus klausimą ir administratoriumi paskirti tą asmenį, dėl kurio galimumo
vykdyti bankroto procedūras nekiltų pagrįstų abejonių.
Pirmiausia atmestina UAB „ACT!Invest“ ir
UAB „Inkaso“ siūloma bankroto administratoriaus UAB „Admivita“ kandidatūra, nes
yra abejonių dėl šio bankroto administratoriaus galimumo nešališkai vykdyti
atsakovo bankroto procedūras. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad bankroto
administratoriaus UAB „Admivita“ vadovu yra paskirtas R. D. (t. 2, b.l. 185). Tuo tarpu UAB „ACT!Invest“ vadovė V. G. yra R.
D. sutuoktinė (t. 2, b.l. 204-205). Santuoktiniais teisiniais ryšiais su vienu
iš atsakovo kreditoriumi susijęs asmuo neturėtų būti skiriamas atsakovo
bankroto administratoriumi, juo labiau, šio kreditoriaus prašymu. Todėl šis
bankroto administratorius (UAB „Admivita“) neturėtų būti skiriamas
administruoti UAB „Fashion gates“ veiklą.
Sprendžiant, kurį – T. I. ar AB PAREX
BANKAS ir AS „Parex banka“ siūlomą bankroto administratorių paskirti
administruoti įmonę, turi būti atsižvelgiama ne tik į pretendentų profesinę
patirtį administruojant įmonę, bet ir į kiekvieno asmens, kuris siūlo bankroto
administratoriaus kandidatūrą, galimus interesus byloje. Iš esmės nei vienam
proceso dalyviui neturi turėti teisinės reikšmės, kurį asmenį teismas paskirs
bankroto administratoriumi, nes visi jie atitinka šiam darbui keliamus
reikalavimus ir turėtų tinkamai atlikti jiems pavestas pareigas. Tačiau
siekiant operatyvesnio bankroto procedūrų vykdymo, teisiniai santykiai tarp
įmonės kreditorių, kurie gali lemti bankrutuojančios įmonės teisinį likimą, ir
bankroto administratoriaus turėtų būti grindžiami pasitikėjimu. Jei bankroto
procedūrų vykdymo metu bus reiškiami nušalinimo pareiškimai bankroto
administratoriui, procedūrų vykdymas užtruks. Tai jokiu būdu nereiškia, kad
teismas visuomet turėtų skirti didžiausio kreditoriaus pasiūlytą bankroto
administratorių. Šiuo atveju tikslingiausia bankroto administratoriumi būtų
paskirti bankroto administratorių, dėl kurio nėra abejonių dėl jo tinkamumo
nešališkai atlikti šias pareigas. Tai nepažeistų atsakovo mažojo kreditoriaus,
kuris inicijavo bankroto procesą ir kurio reikalavimas iš esmės buvo
patenkintas, teisių ir teisėtų interesų. Šie argumentai sudaro pagrindą
atsakovo bankroto administratoriumi paskirti UAB „Apertus“. Šio bankroto
administratoriaus profesinė patirtis bei užimtumas nėra dideli (3 įmonių
bankroto procedūrų vykdymas), tačiau didelės profesinės patirties neturi ir UAB
„Bankroto administratorių grupė“ (10 įmonių bankroto procedūrų vykdymas).
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija
sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisėtai ir pagrįstai
iškėlė bankroto bylą atsakovui, tik netinkamai sprendė įmonės bankroto
administratoriaus paskyrimo klausimą. Nors žemesnės instancijos teismas ir
pagrįstai atsisakė į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų
reikalavimų, įtraukti AB PAREX BANKAS ir AS „Parex banka“, taip pat pagrįstai į
bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, neįtraukė UAB
„Inkaso“, tačiau neteisėtai ir nepagrįstai nesvarstė šių asmenų, taip pat UAB
„ACT!Invest“ siūlomų bankroto administratorių kandidatūrų. Todėl Vilniaus
apygardos teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutarties dalis, kuria UAB „Fashion
Gates“ bankroto administratoriumi paskirta UAB „Bankroto administratorių grupė“
naikintina ir bankroto administratoriumi skirtina UAB „Apertus“ (CPK 337 str. 4
p.).
Vilniaus apygardos teismo 2010 m.
birželio 21 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Apeliacinis procesas, pradėtas pagal UAB
„Inkaso“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 14 d.
nutarties, nutrauktinas (CPK 315 str. 2 d. 3 p.).
Vadovaudamasi
CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 337 straipsnio 1 ir 4 punktais, 338
straipsniu, teisėjų kolegija
n
u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės
17 d. nutartį pakeisti.
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010
m. gegužės 17 d. nutarties dalį, kuria atsakovo UAB „Fashion Gates“ bankroto
administratoriumi paskirta UAB „Bankroto administratorių grupė“ ir atsakovo UAB
„Fashion Gates“ bankroto administratoriumi paskirti UAB „Apertus“ (duomenys
neskelbtini).
Kitą Vilniaus apygardos teismo 2010 m.
gegužės 17 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Vilniaus apygardos teismo 2010 m.
birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Apeliacinį procesą, pradėtą pagal UAB
„Inkaso“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 14 d.
nutarties, nutraukti.
Teisėjai Virginija
Čekanauskaitė
Algirdas
Gailiūnas
Vigintas Višinskis