Civilinė byla Nr. eB2-1314-643/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00343-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.4.3.11;

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Perfect Idea“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto departamentas LT“ pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo A. V.. 

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Perfect Idea“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Bankroto departamentas LT“, nutartis įsiteisėjusi.

2.       Vilniaus apygardos teisme 2022 m. lapkričio 24 d. priimtas įmonės nemokumo administratorės prašymas dėl UAB „Perfect Idea“ bankroto pripažinimo tyčiniu, kuriuo prašoma pripažinti UAB „Perfect Idea“ bankrotą tyčiniu bei nustatyti, jog už atsakovės tyčinį bankrotą atsakingas asmuo yra A. V..

3.       Pareiškėja paaiškino, kad A. V. 2014-2022 m. sąmoningai blogai tiek veikimu, tiek neveikimu valdė UAB „Perfect Idea“, sudarinėjo sandorius žinodamas ir turėdamas žinoti, kad jų sudarydamas pažeidžia kreditorių teises ir teisėtus interesus, taip privesdamas įmonę prie bankroto.

4.       Nurodė, kad atsakovė nemoki faktiškai tapo dar 2018 metais, tai patvirtina 2018 m. atsakovės buvusio vadovo A. V. kreipimasis su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Paaiškino, kad atsakovės finansinė padėtis ypač sparčiai pradėjo blogėti nuo 2017 metų – įsipareigojimai ilgalaikį turtą viršijo 250 %, 2018 – 453 %, 2019 – 447 %, 2020 – 2243 %, 2021 – 43 638 %, 2014-2016 metais bendrovės finansinė padėtis buvo bloga, tačiau dar stabili, nes jos įsipareigojimų ir ilgalaikio turto santykis neblogėjo, tačiau jau 2018 m. pabaigoje įsipareigojimų, vykdytinų per vienerius metus, padaugėjo 12-a kartų – iki 506 433 Eur, kai tuo tarpu ilgalaikio įmonės turto sumažėjo iki 237 192 Eur. Taip pat, 2018 m. ėmė smarkiai mažėti įmonės pardavimų pajamos, nuo 2017 m. atsakovė neuždirbo jokio pelno ir iki pat bankroto bylos iškėlimo dirbo nuostolingai, įmonės finansinė būklė ypač dramatiškai pablogėjo per 2020 metus, kai metų pabaigoje ilgalaikis turtas (11 385 Eur) viršijo įsipareigojimus (255 448 Eur) daugiau nei 22 kartus, o 2021 m. gegužės mėn. įmonė baigė iššvaistyti visą savo turtą, atleido visus darbuotojus, įskaitant ir vadovą A. V.. Pažymėjo, kad atsakovės valdymo organai nuo pat 2013 m. iki pat bankroto bylos iškėlimo nevykdė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytos pareigos atkurti įmonės nuosavo kapitalo iki įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio.

5.       Taip pat nurodė, kad nuo 2014 m. iki 2022 m. A. V. bankrutuojančios įmonės vardu sudarė daugybę atsakovei nuostolingų ir ekonomiškai nenaudingų sandorių, priėmė daugybę bendrovei nuostolingų ir ekonomiškai nenaudingų sprendimų, pardavinėjo įmonės turtą mažesne nei rinkos kaina, perleidinėjo bendrovės turtą neatlygintinai: 1) nuo 2014 m. vasario 5 d. iki 2014 m. birželio 20 d. buvo išrašytos sąskaitos faktūros už fiktyvias (realiai nesuteiktas) teisines paslaugas, kas rodo neatlygintinį pinigų pervedimą; 2) nuo 2014 m. rugsėjo 11 d. iki 2018 m. rugpjūčio 30 d. atsakovė dabartiniam savo akcininkui M. K. pervedė 385 698,6 Eur, nėra duomenų, kurie pagrįstų pinigų pervedimo teisinį pagrindą; 3) pagal 2014 m. lapkričio 28 d. ir 2014 m. gruodžio 16 d. sąskaitas faktūras atsakovė apmokėjo 21 5525,08 Eur UAB „TOMIDUS“ už statybos darbus, atliktus adresu (duomenys neskelbtini), nors pati atsakovė tomis patalpomis niekad nedisponavo, nevaldė ir jomis nesinaudojo, šiuo adresu buvo įsikūrusi advokato M. K. kontora, o tai rodo, kad atsakovė neatlygintai sumokėjo už remonto darbus, t. y. perleido savo turtą – pinigus – neatlygintinai; 4) UAB „Perfect Idea“ 8 738 Eur perleido neatlygintinai UAB „Dagsta“; 5) 2016 m. balandžio 28 d. atsakovė akivaizdžiai žemesne nei rinkos kaina - už 2 300 Eur - pardavė automobilį AUDI A5 SPORTBACK, kurį 2015 m. liepos 27 d. nusipirko už 23 300 Eur; 6) 2017 m. gegužės 23 d. atsakovė pasiskolino 100 000 Eur už 2 % mėnesinių (t. y. 24 % metinių) palūkanų, nors pati panašiu metu skolino pinigus itin pigiai, pvz., už 1-2 % metinių palūkanų; 7) 2017 m. birželio 1 d. atsakovė sutarė UAB „GINKOMA“ paskolinti 2 150 Eur su 1 % mėnesinėmis palūkanomis , tačiau 2017 m. birželio 20 d. pati už UAB „GINKOMA“ įvykdė prievolę trečiajam asmeniui – UAB „Medienos staklės“ – pervesdama 3 327,50 Eur, o UAB „GINKOMA“ nė vienos iš šių sumų atsakovei negrąžino, įmonės vadovas nesiėmė jokių veiksmų susigrąžinti skolą; 8) dėl A. V. kaltės UAB „VIDYA“ iš esmės buvo neatlygintinai perleista 56 870,72 Eur vertės turtinė teisė, UAB „EKSPERTŲ GRUPĖ“ buvo neatlygintinai perleista 48 100 Eur vertės turtinė teisė, UAB „Tauralaukio namai“ neatlygintinai perleista 35 000 Eur vertės turtinė teisė, M. K. atsakovė perleido neatlygintinai 60 500 Eur prisidengiant sąskaita faktūra už fiktyvias teisines paslaugas bei 164 800 Eur vertės automobilį, UAB „Vytenio investicijos“ perleido neatlygintinai 24 200 Eur, UAB „Parduotos atostogos“ perleido neatlygintinai 21 896 Eur; 9) pardavė bendrovei priklausantį butą žymiai mažesne nei rinkos kaina susijusiam asmeniui bei automobilį, katerį ir katerio priekabą; 10) perleido neatlygintinai automobilį PORSHE CAYENE, (duomenys neskelbtini) keturratį (duomenys neskelbtini).

6.       Paaiškino, kad Vilniaus apygardos teismas BUAB „Perfect Idea“ bankroto byloje patvirtino 183 880,52 Eur kreditorių finansinių reikalavimų sumą, o 2022 m. kovo 31 d. atsakovės turimo ilgalaikio turto vertė buvo 527 Eur, kas rodo, jog įmonė yra privesta prie turtinės padėties, kuomet dėl turto trūkumo nebegali atsiskaityti su visais savo kreditoriais.

7.       Pažymėjo, kad vien iki faktinio įmonės nemokumo momento A. V. iššvaistė daugiau nei 800 000 Eur vertės bendrovės turto, o 2018 m., susiklosčius įmonės nemokumui, buvęs bendrovės vadovas turtinę padėtį ir toliau blogino švaistydamas turtą, o tai sudaro pagrindą manyti, jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp blogo įmonės valdymo bei atsakovės nemokumo. Akcentavo, kad įmonė prie bankroto buvo privesta sąmoningai, o ne dėl verslo nesėkmės, įmonės vadovas sudarinėjo įmonei nenaudingus sandorius su susijusiais asmenimis, kas preziumuoja jo nesąžiningumą, įmonės turtą akivaizdžiai sistemingai žemesnėmis nei rinkos kainomis perleidinėjo dideliais mastais, sistemingai neatlikinėjo veiksmų, kuriuos atliktų bet koks normalus įmonės vadovas, veikiantis vadovaujamos įmonės naudai, pvz., nedėjo pastangų susigrąžinti daugybės didelės vertės skolų ir yra atsakingas už savo veiksmais (neveikimu) bendrovei sukeltus neigiamus padarinius. Nurodė, jog A. V. atsakovę prie bankroto privedė tyčia ir yra atsakingas dėl atsakovės tyčinio bankroto.

8.       Suinteresuotas asmuo A. V. pateikė atsiliepimą į nemokumo administratorės pareiškimą, kuriuo prašo atmesti nemokumo administratorės prašymus pripažinti UAB „Perfect Idea“ bankrotą tyčiniu ir nustatyti, jog už UAB „Perfect Idea“ tyčinį bankrotą atsakingas asmuo yra A. V.. Taip pat prašo skirti nemokumo administratorei UAB „Bankroto departamentas LT“ 5 000 Eur dydžio baudą, pusę baudos priteisiant A. V. naudai bei priteisti A. V. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjai nemokumo administratorei UAB „Bankroto departamentas LT“ skirtų nemokumo proceso administravimo lėšų.

9.       Paaiškino, kad į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi dėl to, jog pasikeitė bendrovės akcininkai ir prasidėjo eilė civilinių ginčų su buvusiu bendrovės darbuotoju P. P., kas darė bendrovės veiklą finansiškai nenaudinga ir lėmė finansinės situacijos pablogėjimą. Pažymėjo, kad 2019 m. sausio 15 d. su pareiškimu jis buvo įpareigotas bendrovės akcininkų kreiptis į teismą ir prašė priimti ieškovo pareiškimą dėl pareiškimo dėl UAB ,,EM3“ bankroto bylos iškėlimo atsisakymo civilinėje byloje Nr. eB2-2205-803/2019 ir civilinę bylą nutraukti, teismas jį patenkino, dėl to, kad bendrovės akcininkai nusprendė investuoti į UAB ,,EM3“ veiklą iš savo lėšų ir tokiu būdu atkurti įmonės mokumą, o 2019 m. vasario 28 d. bendrovės įstatinis kapitalas buvo padidintas nuo buvusių 2 896 Eur iki 104 458,72 Eur, kas rodo, jog bendrovės mokumas buvo atkurtas, veikla atnaujinta ir bendrovės akcininkai, tarp jų ir A. V., savo fiduciarines pareigas vykdė tinkamai.

10.       Taip pat paaiškino, kad reaguojant į finansinę situaciją ir į patiriamus nuostolius, akcininkas M. K. nusprendė dar kartą 2020 metais investuoti į bendrovę 400 024,48 Eur sumą ir įsigyti naujai išleistas 13813 naujas paprastąsias vardines akcijas kurių vienos vertė 28,96 Eur, dėl ko, 2020 metais atlikto įstatinio kapitalo didinimo bendrovės įstatinis kapitalas (t.y. akcininko investuotos sumos) siekė net 504 483,20 Eur, kas rodo, jog teiginiai apie galimą, ar tikėtiną, ar bet kokį kitokį nemokumą kalbėti ankščiau nei 2018 metais, ar 2019 metais, ar 2020 metais, kai akcininkas į bendrovę investavo 500 000 Eur sumą, yra akivaizdžiai neteisingi, visa ši informacija užfiksuota bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų rinkiniuose.

11.       Nurodė, kad jokių kitų, esminių pradelstų, ar nevykdomų įsipareigojimų bendrovė neturėjo (nei iki 2018 metų, nei vėliau iki pat 2022 metų, kol buvo pradėta nemokumo procedūra), nes visos prievolės buvo vykdomos laiku (net ir tos sumos kurios ginčuose su buvusiu darbuotoju P. P. buvo teismų priteistos), o objektyvių įrodymų, kad bendrovė buvo nemoki ankščiau, nei teismas iškėlė bankroto bylą (t. y. 2022 metais), pareiškėja nepateikė.

12.       Pažymėjo, kad bendrovė tapo nemokia ir negali vykdyti savo turimų finansinių įsipareigojimų išskirtinai tik dėl bendrovės akcininko M. K. nemokumo proceso, kuris neturėjo objektyvių galimybių investuoti į bendrovę, kad ji galėtų įvykdyti teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-129-936/2022, o būtent tai sukėlė bendrovės nemokumą, iki tol bendrovė savo prievoles vykdė tinkamai ir visa apimtimi, jei ne akcininko nemokumas bendrovė būtų galėjusi toliau tęsti savo ūkinę komercinę veiklą. Papildomai pažymėjo, kad UAB „Pilaitės investicijos“ buvo akcininko M. K. įsteigta ir valdoma įmonė, kurios reikalavimo įvykdymo terminas nebuvo suėjęs ir kurio įvykdymo nei akcininkas M. K., nei pati UAB „Pilaitės investicijos“ nereikalavo.

13.       Paaiškino, kad nemokumo administratorei yra neginčijamai perduoti visi bendrovės kasos dokumentai ir apyvartos žiniaraščiai, visi banko sąskaitų išrašai, todėl teigti, kad iš šių dokumentų negalima nustatyti fakto apie buvusius mokėjimus už paslaugas (tiek apie paslaugas suteiktas V. K. ar M. K., tiek bendrai pagal apie kitas ūkines operacijas), neteisinga. Pažymėjo, kad atliktus mokėjimus sieti su bendrovės nemokumu 2022 metais bei reikalauti pateikti įrodymus ir paaiškinimus po 9 metų yra netinkamas įrodinėjimo naštos paskirstymas, neteisingas JANĮ ir ĮBĮ nuostatų ir teisminės praktikos interpretavimas, teisėtų lūkesčių principo ir senaties instituto pažeidimas bei civilinės apyvartos ribojimas. Taip pat, tiek advokatas M. K., tiek V. K. kaip vykdantis individualią veiklą, tiek kaip advokato padėjėjas savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė visa apimti, ir laiku, paslaugas suteikė ir su jais buvo teisėtai, pagrįstai ir laiku atsiskaityta, todėl šio atsiskaitymo fakto sieti su 2022 metais konstatuotu bendrovės nemokumu, nėra galima. Pareiškė, kad dėl šių sandorių ir mokėjimų yra suėjusi senatis.

14.       Nurodo, kad esamų (neginčijamai suteiktų) paskolų grąžinimas mokėjimo pavedimais 2014 – 2018 metų laikotarpiu, negalėjo būti neteisėtas veiksmas, kuris savo esme pažeidė (ar galėjo pažeisti) kreditorių, atsiradusių tik 2022 metais, teises ar interesus ir jokiu būdu negalėjo būti nemokumo priežastimi, ar sąlygoti bendrovės nemokumą (bankrotą).

15.       Pripažino, jog pagal 2014 m. lapkričio 28 d. ir 2014 m. gruodžio 16 d. sąskaitas faktūras bendrovė apmokėjo 21 525,08 Eur UAB „TOMIDUS“ už statybos darbus, atliktus adresu (duomenys neskelbtini), tačiau pažymėjo, kad statybos darbai (bendras statybiniai darbai, vidaus apdailos darbai ir kt.) buvo atliekami pasirašius statybos rangos sutartį suderinus sąmatą ir išskirtinai bendrovės interesais, nes patalpas buvo būtina suremontuoti ir pritaikyti bendrovės veiklai, įrengti darbo vietas ir pan. Nurodė, kad priešingai, nei teigia nemokumo administratorė, patalpose nuo remonto darbų pabaigos iki pat 2020 metų veiklą vykdė bendrovė, turėjo savo kabinetus kuriuose dirbo bendrovės darbuotojai (A. V., P. P. (dabartinis bendrovės kreditoriaus (duomenys neskelbtini) vadovas, kuris ir yra viso šio proceso iniciatorius ir užsakovas) ir kt.), patalpose buvo laikomi bendrovės apskaitos dokumentai ir veiklą vykdė bendrovės buhalteris, buvo posėdžių salė, archyvo patalpos, sanitariniai mazgai, ir kt. veiklos vykdymui būtinos patalpos ir įranga.

16.       Paaiškino, kad: 1) tiek bendrovę, tiek UAB „Dagsa“ 2016 metais siejo sutartiniai teisiniai santykiai; 2) automobilis AUDI A5 SPORTBACK buvo ne parduotas, o perduotas reorganizavimo keliu pertvarkant bendrovę, kaip naujai steigiamo juridinio asmens įstatinis kapitalas, tiek reorganizavimo sąlygos, tiek pats reorganizavimo faktas buvo išviešintas teisės aktų nustatyta tvarka; 3) 100 000 Eur paskola buvo finansuoti sąskaitas (faktoringo sutartis) skirta išskirtinai bendrovės apyvartinių lėšų finansavimui, todėl negalėjo turėti įtakos bendrovės nemokumui 2022 metais, ar kreditorių teisėms ar pareigoms; 4) 2017 metais UAB „EM3“ (šiuo metu UAB „Perfect Idea“) ir UAB „Ginkoma“ planavo kartu vykdyti medienos importo (iš Rusijos Federacijos) ir perdirbimo Lietuvoje verslą, todėl buvo mokama už UAB „Ginkoma“ turimos medienos įrangos remontą (UAB „Medienos staklės“) ir suteikta paskola apyvartinėms lėšoms, tačiau šis verslo sprendimas ir bendra veikla su UAB „Ginkoma“ norimo rezultato nedavė, tokie patys santykiai siejo ir atsakovę su UAB „VIDYA“, pažymėjo, kad nemokumo administratorė galėtų imtis priemonių ir iš UAB „Ginkoma“ bei UAB „VIDYA“ direktorės susigrąžinti visas paskolintas lėšas; 5) taikos sutartimi aptartas turtas, kurį UAB „Ekspertų grupė“ perleido UAB „EM3“, ir kuris vėliau taikos sutarties pagrindu buvo grąžinamas UAB „Ekspertų grupė“, UAB „EM3“ nebuvo niekada apmokėtas, todėl UAB „Ekspertų grupė“ neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo grąžinti pinigų sumą; 6) 2018 m. lapkričio 30 d. trišalės paskolos sutarties pagrindu, 60 000 Eur paskolos suma UAB „Pilaitės terasos“, buvo grąžinta dar 2018 m. lapkričio 30 d., įskaitant 2017 m. birželio 19 d. paskolintą UAB „Tauralaukio namai“ 35 000 Eur sumą, bei dar papildomai M. K. įnašu grąžintą už UAB „EM3“ 25 000 Eur sumą; 7) automobilis Porshe Turbo S buvo įsigytas finansinės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytos su UAB „Nordea Finance Lithuania“ pagrindu, pagal kurią UAB „Nordea Finance Lithuania“ įsipareigojo įsigyti automobilį ir finansinės nuomos pagrindu išnuomoti jį bendrovei, o bendrovė anksčiau laiko sumokėjo įmokas, kurių dydis 187 866,89 Eur, ir įgijo automobilį savo nuosavybėn; 2017 m. rugsėjo 19 d. už 100 000 Eur sumą automobilis buvo parduotas M. K., kuris buvo bendrovės akcininku nuo 2016 m. liepos 26 d. iki 2017 m. birželio 1 d., automobilio, kuris buvo naudojamas įmonės veikloje (intensyviai naudojamas) nusidėvėjimas siekė net 72 256,88 Eur, o buvo parduotas pelningai ir bendrovė gavo 16 934,94 Eur didesnę kainą, nei jis buvo apskaitytas buhalterinėje apskaitoje, todėl jokios žalos pardavimo sandoriu nebuvo padaryta, M. K. sumokėjo pavedimu 48 308,50 Eur, o likusią dalį užskaitos būdu; 8) bendrovė yra skolinga UAB „Vytenio investicijos“ net 28 700 Eur, o tai, kad šiai dienai yra nepareikštas finansinis reikalavimas, nereiškia, kad šios skolos nėra, kad bendrovė šią sąskaitą yra apmokėjusi, ar suteiktą paskolą yra grąžinusi; 9) gyvenamojo namo baigtumas nebuvo įregistruotas 100 proc., 2017 m. gegužės 26 d. buvo sudaryta taikos sutartis tarp bendrovės ir įmonių UAB „Dantų gydytojas“ ir UAB „Nill Nill“, ja buvo nutrauktos abi pirkimo pardavimo sutartys ir taikyta restitucija – butas grįžo bendrovės nuosavybėn, o bendrovė gražino už butą gautą kainą – 70 000 Eur įmonei UAB „Dantų gydytojas“, atitinkamai UAB „Dantų gydytojas“ taip pat gražino trečiajam asmeniui UAB „Nill Nill“ 70 000 Eur., bendrovė ne tik negalėjo parduoti buto už įsigijimo kainą, tačiau jai nepavyko jo parduoti ir už mažesnę kainą, o būtent už 70 000 Eur; 10) tarp bendrovės ir UAB „Parduotos atostogos“ 2018 - 2019 metais egzistavo įrangos nuomos teisiniai santykiai, UAB „Parduotos atostogos“ ir pati liko skolinga už įrangą net 15 944 Eur; 11) automobilis Tesla model S buvo įsigytas 2016 m. kovo 29 d. finansinės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu už 80 000 Eur sumą (iš jų finansuojama suma buvo 42 000 Eur), o parduotas 2020 m. gegužės 6 d. už 8 000 Eur sumą, nes buvo su baterijos defektu, tokia buvo automobilio likutinė vertė; 12) bendrovė priėmė sprendimą parduoti katerį ir šio katerio priekabą po 4 metų eksploatacijos, nusprendusi pertvarkyti savo veiklą ir atsisakyti nereikalingo ilgalaikio turto, kurio nusidėvėjimas ir amortizacija didino finansinį (ne veiklos) bendrovės nuostolį, bei norėdama atsiskaityti su šį įsigijimą finansavusia lizingo bendrove, nebuvo logiška toliau mokėti įmokas lizingo bendrovei, nors kateris ir priekaba buvo parduoti už mažesnę nei likutinė šio turto vertė, kainą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad bendrovės pajamos buvo sumažėjusios iki minimumo ir bendrovė buvo priėmusi sprendimą laikinai stabdyti savo veiklą (kol pasibaigs teisminiai procesai ir išsispręs akcininko finansinės bėdos) šiuo sandoriu žala bendrovei nebuvo padaryta ir šis sandoris neturėjo įtakos būsimam bendrovės nemokumui 2022 metais, sandorio sudarymo dieną bendrovė neturėjo pradelstų ir vykdytinų kreditorių finansinių įsipareigojimų; 13) automobiliai Porsche Cayene ir Porshe 911 buvo parduoti, keturratis buvo įsigytas dar 2015 m. birželio 15 d. už 11 500 Eur ir bendrovėje buvo apskaitomas kaip prekė skirta perparduoti.

17.       Pabrėžė, kad bendrovės sandoriai 2014-2021 metais buvo sudaryti, kai bendrovė neturėjo nei vieno vykdytino (pradelsto) kreditoriaus finansinio reikalavimo, nemokumo byla buvo iškelta tik 2022 metais ir šioje nemokumo byloje apskaitomų kreditorių skolos (reikalavimai atsirado) tik 2022 metais, kas reiškia, jog bendrovė neturėjo nei kreditorių, nei vykdytinų prievolių, todėl savo sandoriais tiek kol galiojo LR ĮBĮ nuostatos, tiek vėliau, kai jau įsigaliojo LR JANĮ nuostatos, nepažeidė nei vieno kreditoriaus teisių ir teisėtų interesų. Be to, pagrindinis įmonės akcininkas kryptingai veikė už tai, kad bendrovės finansinė padėtis būtų gera, vykdė prievoles už bendrovę, didino įstatinį kapitalą.

18.       Akcentavo, kad nesąžininga nemokumo administratorės pozicija, tendencingai dėstomos faktinės aplinkybės, iškreipiama objektyvi realybė, slepiami duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad nemokumo administratorės veiksmuose yra LR CPK 95 straipsnyje įtvirtinto piktnaudžiavimo procesu požymiai, todėl jam skirtina maksimali bauda.

19.       Kreditorė UAB „NILL NILL“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais prašo tenkinti BUAB „Perfect Idea“ nemokumo administratorės UAB „Bankroto departamentas LT“ prašymą ir pripažinti BUAB „Perfect Idea“ bankrotą tyčiniu, nustatant, jog už tyčinį bankrotą atsakingas asmuo yra A. V., taip pat priteisti kreditorei UAB „NILL NILL“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.

20.       Sutiko su nemokumo administratore, jog BUAB „Perfect Idea“ faktiškai nemoki tapo dar 2018 metais, kuomet pats suinteresuotas asmuo A. V., būdamas UAB „Perfect Idea“ vadovu, esant bendrovei nemokiai, kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, nuo 2017 metų BUAB „Perfect Idea“ finansinė padėtis tik blogėjo, o 2018 metais bendrovė pasiekė nemokumo būseną, nes pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Pažymėjo, jog nuo 2017 metų BUAB „Perfect Idea“ pardavimų pajamos vis mažėjo, bendrovė dirbo nuostolingai, t. y. bendrovės veiklos apimtys buvo mažinamos, sudarinėjami akivaizdžiai bendrovei nuostolingi turto perleidimo sandoriai, priimami ekonomiškai nenaudingi sprendimai, darbuotojų skaičius mažėjo, kas tik patvirtina, jog bendrovės vykdyta veikla buvo priešinga bendrovės interesams bei nukreipta susijusių trečiųjų asmenų interesų tenkinimui.

21.       Atkreipė dėmesį, jog BUAB „Perfect Idea“ įstatinis kapitalas tiek 2019 m. vasario 13 d., tiek 2020 m. birželio 8 d. buvo didinamas įskaitymu, kas reiškia, kad prioritetas suteiktas vienam iš kreditorių (akcininkui) susigrąžinant skolintas lėšas, realiai neįnešant (neinvestuojant) jokių piniginių lėšų į bendrovę.

22.       Nurodė, jog priešingai nei teigia suinteresuotas asmuo, bendrovė yra ribotos atsakomybės juridinis asmuo, todėl vien akcininko tapimas nemokiu per se (savaime) nesąlygoja ir bendrovės nemokumo, taip pat BUAB „Perfect Idea“ nemokumo negalėjo sukelti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. spalio 4 d. sprendimas, kuris paliktas nepakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-129-936/2022, kas reiškia, jog bendrovės nemokumą sąlygojo sąmoningi tyčiniai bendrovės vadovo A. V. veiksmai (neveikimas) – nuostolingų sprendimų priėmimas bei aiškiai nenaudingų turto perleidimo sandorių sudarymas, o vėliau nuo 2018 metų esančios nemokios bendrovės turtinės padėties esminis pabloginimas.

23.       Pažymėjo, kad fiktyvių sąskaitų už neva teiktas teisines paslaugas išrašymas buvo įprasta advokato M. K. (jo kontoros) praktika, tik teisinių paslaugų sutartys bei išrašytos sąskaitos faktūros nepatvirtina ir negali patvirtinti tokių paslaugų teikimo realumo, tarp bendrovės dokumentų nėra jokių duomenų apie tai, kokias paslaugas advokato padėjėjas V. K. ir advokatas M. K. buvo įsipareigoję atlikti, kokius konkrečius veiksmus atliko ir / ar kokią veiklą UAB „Perfect Idea“ (UAB „EM3“) pavedimu vykdė. Taip pat nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog BUAB „Perfect Idea“ veiklą iki 2020 metų (kaip teigia suinteresuotas asmuo) būtų vykdžiusi (duomenys neskelbtini), esančiose patalpose.

24.       Kreditorė nurodė, jog iš esmės visi automobiliai perleisti už žymiai mažesnę nei rinkos bei jų įsigijimo kainą, be to, tarp nemokumo administratorei perduotų dokumentų, nėra dokumentų, kurie pagrįstų turto perleidimo ir atsiskaitymo už dalį jo aplinkybes.

25.       Akcentavo, kad suinteresuotas asmuo A. V. visiškai nepagrįstai atsiliepime vadovaujasi turto likutinėmis vertėmis, nes nustatant turto vertę, turi būti vadovaujamasi ne buhalterinėje apskaitoje nurodyta jo likutine verte, o būtent tokio turto rinkos verte, kas reiškia, jog duomenys apie turto likutinę vertę nenusako turto rinkos (pardavimo) kainos.

26.       Kreditorė paaiškino, kad BUAB „Perfect Idea“ prie bankroto buvo privesta sąmoningais veiksmais, o ne dėl verslo nesėkmės, suinteresuotas asmuo A. V. nesąžiningai sudarinėjo bendrovei akivaizdžiai nenaudingus sandorius su susijusiais asmenimis, įmonės turtą perleisdamas arba žemesnėmis nei rinkos kainomis, arba neatlygintinai, taip pat nesiėmė jokių pastangų dėl bendrovės skolų susigrąžinimo, kas akivaizdu, jog sąlygojo bendrovės bankrotą, taip pat, jei nebūtų buvę visų nemokumo administratorės nurodytų sąmoningų į bendrovės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, galimai bendrovė nemoki net nebūtų tapusi.

27.       Nemokumo administratorė pateikė rašytinius paaiškinimus į suinteresuoto asmens atsiliepimą, kuriais prašo pripažinti UAB „Perfect Idea“ bankrotą tyčiniu, nustatyti, kad už UAB „Perfect Idea“ tyčinį bankrotą atsakingas asmuo yra A. V., taip pat atmesti suinteresuoto asmens A. V. prašymą dėl baudos nemokumo administratorei skyrimo.

28.       Papildomai nurodė, kad nemokumo administratorės kreipimasis į teismą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu laikytini įstatyme numatytų pareigų vykdymu, o ne piktnaudžiavimu procesu. Pabrėžė, kad atsiliepime nurodomų dokumentų, kuriuos turėtų turėti nemokumo administratorė, kaip nurodo A. V., nemokumo administratorė neturi, daugelis jų neperduoti ir administratorei nėra žinomi, taip pat neaišku, kodėl bendrovės finansiniai dokumentai, kurie pateikti su atsiliepimu, nebuvo perduoti, ir kodėl pateiktų apyvartos žiniaraščių sudarymo data datuojama 2022 m. gruodžio 27 (28) d.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

29.       Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad pareiškimo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimas yra susijęs su bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės iki bankroto bylos iškėlimo vykdytos veiklos ir jos valdymo vertinimu, kuris leidžia nustatyti, ar įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017, 24 punktas). Taigi tyčinio įmonės bankroto nagrinėjimo klausimo tikslas yra nustatyti, ar įmonės bankrotas buvo sąmoningo blogo valdymo pasekmė.

30.       Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 20 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą supaprastinta tvarka UAB „Perfect Idea“, nutartis įsiteisėjusi, nemokumo administratore paskirta UAB „Bankroto departamentas LT“. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 11 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas bendrai 183 880,52 Eur sumai, įmonė turi du patvirtintus kreditorius.

31.       BUAB „Perfect Idea“ nemokumo (bankroto) byla iškelta pagal bendrovės kreditorės UAB „NILL NILL“ pareiškimą, nustačius, kad bendrovės beveik visą turtą sudaro trumpalaikis turtas, ji nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi, turi nepriemokų valstybinėms institucijoms. Vilniaus apygardos teismas konstatavo, jog UAB „Perfect Idea“ yra nemoki, nes negali laiku vykdyti įsipareigojimų, jos turimi įsiskolinimai viršija turimo turto vertę.

Dėl taikytinų materialiosios teisės normų.

32.       Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nuostatos nemokumo procesams, pradėtiems iki 2019 m. gruodžio 31 d., taikomos asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus. Atsižvelgdamas į teisės normų, reglamentuojančių tyčinį bankrotą, pobūdį (materialiosios teisės normos), kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prašymo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo klausimas yra susijęs su veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas (pareigų dėl tinkamo įmonės valdymo pažeidimo), atlikimo metu galiojusio teisinio reglamentavimo taikymu. Todėl, sprendžiant dėl tyčinio bankroto pagrindų ir jų nustatymo, turi būti taikomas jų atlikimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021, 50 punktas).

33.       Nagrinėjamu atveju atsakovės nemokumo administratorės prašymas pripažinti UAB „Perfect Idea“ bankrotą tyčiniu grindžiamas tuo, jog buvęs įmonės vadovas A. V. 2014-2022 metais sąmoningai blogai tiek veikimu, tiek neveikimu valdė UAB „Perfect Idea“, sudarinėjo ekonomiškai nenaudingus bendrovei sandorius, žinodamas ir turėdamas žinoti, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir teisėtus interesus. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis, laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 5 d. iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Perfect Idea“ (buvusios UAB „EM3“) bendrovės vadovu buvo suinteresuotas asmuo A. V..

34.       Iš nemokumo administratorės nurodytų aplinkybių matyti, kad buvusio įmonės vadovo sandoriai buvo sudaryti tiek iki 2020 m. sausio 1 d. dar galiojant įmonių bankroto įstatymui (toliau – ĮBĮ), tiek ir po 2020 m. sausio 1 d. jau galiojant JANĮ, todėl nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl tyčinio bankroto požymių (ne)buvimo yra taikytinos ir ĮBĮ, ir JANĮ nuostatos.

Dėl BUAB „Perfect Idea“ nemokumo momento.

35.       Pripažįstant bankrotą tyčiniu, ypač svarbus įmonės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius tokį faktą, galima analizuoti buvusių bendrovės vadovų veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu.

36.       Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), iš BUAB „Perfect Idea“ nemokumo bankroto bylos) bylos Nr. eB2-669-643/2023 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-00343-2022-1) duomenų nustatyta, kad į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo 2022 m. kovo 16 d. kreipėsi atsakovės kreditorė UAB „NILL NILL“, kuri nurodė, jog atsakovė yra pareiškėjos skolininkė su neginčijama ir vykdytina prievole 43 894,87 Eur sumai, atsakovės turtas, kurio didžiąją dalį sudaro trumpalaikis turtas, sudaro 293 375 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudaro 219 028 Eur, pažymėjo, kad atsakovės sąskaitos yra areštuotos, lėšų jose nėra, mokestinė nepriemoka sudaro 9 219,13 Eur.

37.       Pagal Juridinių asmenų registro duomenis nustatyta, kad atsakovės paskutinė finansinė atskaitomybė buvo pateikta 2020 m. birželio 30 d., tuo momentu įmonė turėjo turto už 293 375 Eur, iš jo ilgalaikį turtą sudarė 35 165 Eur, o trumpalaikį – 258 210 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 219 028 Eur. Pagal pelno (nuostolių) ataskaitą atsakovės grynasis pelnas (nuostoliai) sudarė 35 668 Eur. Įvertinus ankstesnių metu finansinės atskaitomybės dokumentus matyti, kad nuo 2017 m. atsakovės ilgalaikio turto ir įsipareigojimų santykis blogėjo (turto iš viso – 560 710 Eur, iš jo trumpalaikis turtas sudarė 260 483 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 751 446 Eur), pelnas mažėjo. Iš 2018 m. finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad bendrovės ilgalaikis turtas sudarė tik 237 192 Eur (turto iš viso 732 364 Eur), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 1 075 322 Eur, 2019 m. ir 2020 m. įmonės situacija buvo panaši, nes įmonės turimi įsipareigojimai viršijo turtą. Pažymėtina ir tai, jog buvęs įmonės vadovas A. V. 2018 metais kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos UAB „Perfect Idea“ iškėlimo susiklosčius bendrovės nemokumui (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-2205-803/2019), aptarti ir byloje esantys finansinės atskaitomybės dokumentai tai aiškiai patvirtina.

38.       Byloje surinktų duomenų analizė leidžia daryti išvadą, kad jau 2018 m. bendrovė susidūrė su finansiniais sunkumais, nes turėjo vykdytinų įsipareigojimų, nėra duomenų, kad įsipareigojimai būtų buvę įvykdyti. Įvertinus pateiktų duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad BUAB „Perfect Idea“ nebesugebėjo įvykdyti savo turtinių prievolių ir nemokia tapo vėliausiai 2018 m. pabaigoje, nes jau tuo metu įmonės turtiniai įsipareigojimai viršijo juridinio asmens turto vertę pagal Juridinių asmenų registro duomenis.

39.       Remiantis tuo, kas išdėstyta bei nemokumo administratorės nurodytomis aplinkybėmis, sprendžiama, jog gali būti vertinama BUAB „Perfect Idea“ sudarytų sandorių įtaka atsakovės mokumui iki jai tampant nemokia, t. y. iki UAB „Perfect Idea“ nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo.

Dėl tyčinio bankroto požymių.

40.       ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje tyčinis bankrotas apibrėžiamas kaip įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

41.       Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, rodančius, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, įvertinęs visas nustatytas faktines aplinkybes, privalo spręsti, ar byloje nustatytas vienas arba keli ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje nurodyti požymiai (požymių visuma) įrodo bankrutuojančios įmonės vadovo, kitų įmonės kompetentingų asmenų siekį privesti įmonę prie bankroto ir yra pakankami tyčiniam bankrotui konstatuoti, taip pat ar turinčių tyčinio bankroto požymių neteisėti veiksmai nėra mažareikšmiai, kad jų padarinius, nepripažįstant bankroto tyčiniu, galima būtų pašalinti kitais įstatymo nustatytais bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesų gynybos būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).

42.       Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

43.       Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį, juridinio asmens nemokumas (toliau – nemokumas) – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

44.       JANĮ 70 straipsnyje nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje. Teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą (JANĮ 70 straipsnio 3 dalis).

45.       Kaip matyti, esminiai pagrindai, dėl kurių bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, įsigaliojus JANĮ nepasikeitė. Iki JANĮ įsigaliojimo 2020 m. sausio 1 d. suformuota kasacinio teismo praktika bylose dėl bankroto pripažinimo tyčiniu išlieka aktuali. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

46.       Teismų praktikoje nurodoma, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1511-450/2020; 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1461-241/2020).

47.       JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad vienas iš bendrovės tyčinio bankroto požymių yra tai, jog buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai.

48.       Kaip nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi galėtų būti vertinami tokie sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei. Tačiau net ir nustačius, kad sandoris yra galimai ekonomiškai įmonei nenaudingas, tai savaime nėra pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu. Kaip minėta anksčiau, esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki arba nemokios įmonės padėtis nebūtų iš esmės pablogėjusi.

49.       Tam, jog būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nepakanka nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą. Tam reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste, visumą. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-747-450/2020). Taigi, tyčinio bankroto pagrindu laikomi ne bet kokie įmonei ekonomiškai nenaudingi sandoriai, bet sandoriai, kurie yra tiesiogiai susiję su blogu įmonės valdymu ir jos nemokumu. Todėl teismas, spręsdamas dėl sandorių ekonominio (ne)naudingumo, turėtų vertinti, ar konkretūs sandoriai lėmė įmonės nemokumą.

50.       Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nemokumo administratorės, suinteresuoto asmens A. V. ir kreditorės UAB „NILL NILL paaiškinimus bei pateiktus įrodymus sprendžia, jog šiuo atveju galima teigti, kad UAB „Perfect Idea“ tapo nemokia dėl tyčinių jos buvusio vadovo A. V. veiksmų.

51.       Esminiai argumentai, kuriais nemokumo administratorė grindžia prašymą dėl įmonės pripažinimo tyčiniu, yra tai, jog A. V., būdamas bendrovės direktoriumi laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 5 d. iki 2022 m. gegužės 3 d., sudarė ir priėmė daugybę nuostolingų ir ekonomiškai nenaudingų bendrovei sandorių, pardavinėjo įmonės turtą mažesne nei rinkos kaina, perleidinėjo bendrovės turtą neatlygintinai, t. y. neveikė taip, kaip turi veikti rūpestingas ir bendrovei lojalus vadovas, dėl ko buvo pažeistos kreditorių teisės, todėl yra atsakingas už savo veiksmais (neveikimu) bendrovei sukeltus neigiamus padarinius.

52.       Nemokumo administratorė nurodo, jog buvęs bendrovės direktorius A. V. laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 5 d. iki 2014 m. birželio 20 d. išrašė sąskaitas faktūras už fiktyvias (realiai nesuteiktas) teisines paslaugas susijusiems asmenims – M. K. ir V. K.. Suinteresuotas asmuo teigia, jog išrašytos sąskaitos buvo už suteiktas teisines paslaugas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad sąskaitos išrašytos už „teisines paslaugas ir konsultacijas pagal sutartį“, byloje yra Sutartis dėl teisinės pagalbos, tačiau įrodymų, patvirtinančių realiai suteiktas teisines paslaugas nėra, tarp bendrovės dokumentų nėra jokių duomenų apie tai, kokias paslaugas advokato padėjėjas V. K. ir advokatas M. K. buvo įsipareigoję atlikti, kokius konkrečius veiksmus atliko ar kokią veiklą bendrovės pavedimu vykdė, suinteresuotas asmuo savo atsiliepime taip pat nedetalizavo, kokios konkrečiai teisinės paslaugos minėtų asmenų buvo suteiktos atsakovei, ir vien A. V. nurodomas argumentas, jog bendrovė už jas atsiskaitė ir pretenzijų nereiškė, nepatvirtina pervestų piniginių lėšų pagrįstumo. Tai leidžia daryti išvadą, jog BUAB „Perfect Idea“ piniginės lėšos pagal sąskaitas buvo perleistos nepagrįstai. Nemokumo administratorė taip pat nurodo, kad laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 11 d. iki 2018 m. rugpjūčio 30 d. atsakovė dabartiniam savo akcininkui M. K. pervedė 385 698,6 Eur. Šiuo atveju sutiktina su nemokumo administratore, jog byloje nėra jokių duomenų, kurie pagrįstu šių pinigų pervedimo teisinį pagrindą, suinteresuoto asmens pateiktas 2014 m. rugsėjo 1 d. – 2018 m. rugpjūčio 31 d. atsiskaitymų su kreditoriais apskaitos žiniaraštis, kuriame kiekvienas akcininko mokėjimas įvardintas kaip „akcininko paskola“, nepagrindžia atsakovės M. K. perleistų lėšų teisinio pagrindo ar minėto asmens siekio finansuoti bendrovės veiklą. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, jog atsakovės turėtos lėšos buvo pervestos be teisėto pagrindo.

53.       Taip pat nemokumo administratorė teigia, jog 2014 m. lapkričio 28 d. ir 2014 m. gruodžio 16 d. atsakovė apmokėjo 21 525,08 Eur UAB „TOMIDUS“ už statybos darbus, atliktus adresu (duomenys neskelbtini), nors pati atsakovė tomis patalpomis niekad nedisponavo, nevaldė ir jomis nesinaudojo, pažymi, kad šiuo adresu buvo įsikūrusi advokato M. K. kontora, administratorės nuomone, tokiu būdu atsakovė neatlygintinai sumokėjo už remonto darbus. Suinteresuotas asmuo A. V. atsiliepime teigia, jog minėti statybos darbai buvo atlikti BUAB „Perfect Idea“ interesais, teigiant, jog šias patalpas buvo reikalinga suremontuoti ir pritaikyti bendrovės veiklai.

54.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog BUAB „Perfect Idea“ 2014 m. sausio 24 d. buvo sudariusi negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), (naudojimo paskirtis administracinė) nuomos sutartį: kreditorės pateiktas 2014 m. sausio 31 d. sutikimas UAB „EM3” dėl buveinės įregistravimo ir veiklos vykdymo UAB „Rubiko“ nuosavybės teise priklausančiose patalpose adresu (duomenys neskelbtini), ir 2014 m. vasario 20 d. sutikimas UAB „EM3” dėl negyvenamųjų patalpų adresu (duomenys neskelbtini), išnuomotų 2014 m. sausio 24 d. Nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrindžia suinteresuoto asmens teiginių, jog adresu (duomenys neskelbtini), BUAB „Perfect Idea“ vykdė savo veiklą, įrengė darbo vietas darbuotojams, laikė dokumentus ir kt. Pažymėtina, jog suinteresuotas asmuo nepateikė jokių duomenų, kad BUAB „Perfect Idea“ veiklą iki 2020 m., kaip pats teigia, būtų vykdžiusi patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ant suinteresuoto asmens pateiktų priedų nurodytas adresas yra (duomenys neskelbtini), arba (duomenys neskelbtini), todėl neaišku, kodėl, ant bendrovės dokumentų yra nurodomas kitoks adresas, jeigu, kaip teigia suinteresuotas asmuo, BUAB „Perfect Idea“ veiklą vykdė adresu (duomenys neskelbtini). Byloje esantys duomenys nepagrindžia suinteresuoto asmens teiginio, jog atsakovė apmokėjo 21 525,08 Eur UAB „TOMIDUS“ už statybos darbus, atliktus adresu (duomenys neskelbtini), nes neaišku nei kokie, nei kieno naudai ir /ar interesams patenkinti, nei kokiu tikslu minėti darbai buvo atlikti, kas leidžia manyti, jog atsakovės lėšos buvo perleistos nepagrįstai.

55.       Nemokumo administratorė taip pat nurodo, jog: 1) įmonė neatlygintinai perleido UAB „Dagsta“ 8 738 Eur. Suinteresuoto asmens teigimu, šalis 2016 m. siejo sutartiniai teisiniai santykiai. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie šalių sutartinių santykių egzistavimą, pateikti apyvartos žiniaraščiai nepagrindžia fakto, kad 2016 m. įmonės atliktos ūkinės operacijos minėtai sumai buvo atliktos turint tam teisinį pagrindą; 2) dėl A. V. kaltės UAB „EKSPERTŲ GRUPĖ“ buvo neatlygintinai perleista 48 100 Eur vertės turtinė teisė remiantis tarp šalių sudaryta 2017 m. birželio 13 d. taikos sutartimi. Iš byloje esančių sąskaitų išrašų matyti, kad, priešingai nei teigia suinteresuotas asmuo, UAB „EKSPERTŲ GRUPĖ“ 2016 m. spalio 21 d. atsakovė pervedė 36 000 Eur, o 2017 m. gegužės 22 d. – 12 100 Eur, tačiau duomenų, kad UAB „EKSPERTŲ GRUPĖ“ atsakovės pervestus pinigus jai grąžino, t. y. įvykdė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartimi Nr. e2SP-3843-723/2017 patvirtintą taikos sutartį, nėra, dėl ko galima daryti išvadą, jog UAB „EKSPERTŲ GRUPĖ“ pinigų negrąžino, objektyvių duomenų, paneigiančių tokią išvadą, suinteresuotas asmuo nepateikė, byloje nėra duomenų ir dėl to, jog tuo metu vadovu buvęs A. V. būtų dėjęs pastangas pinigus susigrąžinti, o jo argumentai, kad UAB „EKSPERTŲ GRUPĖ“ skola UAB „Perfect Idea“ niekada neegzistavo, atmestini, kaip nepagrįsti nei fakto (objektyviai paneigta sąskaitų išrašais), nei teisės taikymo (CPK 18 straipsnis, CK 6.985 straipsnis) prasme; 3) UAB „Tauralaukio namai“ buvo neatlygintinai perleista 35 000 Eur vertės turtinė teisė. Suinteresuotas asmuo nurodė, jog 35 000 Eur buvo pervesti UAB „Tauralaukio namai“ kaip paskola pagal UAB „Perfect Idea“, UAB „Tauralaukio namai“ ir UAB „Pilaitės terasos“ sudarytą 2018 m. lapkričio 30 d. trišalę sutartį, tačiau byloje nėra pateiktos nei trišalės sutarties, nei kitokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą dėl pinigų pervedimo teisėtu pagrindu, tokių duomenų nepateikė ir pats suinteresuotas asmuo įrodinėdamas aptartą faktą, todėl jo teiginiai vertintini kaip deklaratyvūs. Pažymėtina, jog pateiktas 2017 m. gegužės 1 d. – 2022 m. gruodžio 31 d. atsiskaitymų su kreditoriais apskaitos žiniaraštis nepagrindžia teisėto pinigų pervedimo; 4) atsakovė UAB „Vytenio investicijos“ perleido neatlygintinai 24 200 Eur. Byloje esanti 2017 m. rugsėjo 25 d. UAB „Vytenio investicijos“ išrašyta sąskaita faktūra 24 200 Eur sumai už nekilnojamojo turto konsultacijas nėra detalizuota, neaišku, už kokias konsultacijas atsakovė sumokėjo atsižvelgiant į faktą, jog bendrovės veikla nebuvo susijusi su nekilnojamuoju turtu. Pabrėžtina ir tai, kad UAB „Vytenio investicijos“ nėra pareiškusi BUAB „Perfect Idea“ bankroto byloje kreditorinio reikalavimo bendrovei, kas leidžia daryti išvadą, jog pagal minėtą sąskaitą faktūrą buvo atsiskaityta, tačiau byloje nėra duomenų dėl jos teisinio pagrindo, todėl spręstina, kad pinigai buvo perleisti neatlygintinai. Suinteresuoto asmens pateiktas 2017 m. rugsėjo 1 d. – 2018 m. lapkričio 30 d. atsiskaitymų su kreditoriais apskaitos važtaraštis nepagrindžia UAB „Vytenio investicijos“ pervestos pinigų sumos teisinio pagrindo; 5) atsakovė nuo 2018 m. birželio 29 d. iki 2019 m. gruodžio 2 d. daugybę kartų neva nuomojosi įrangą iš UAB „Parduotos atostogos“ bendrai už 21 896 Eur. Iš byloje pateiktų sąskaitų faktūrų nematyti, kokie daiktai buvo nuomoti, sumos didelės, tačiau įrodymų, pagrindžiančių išsinuomotų daiktų būtinumą ar poreikį įmonės veiklai, nėra, minėtų duomenų nepateikė ir suinteresuotas asmuo. Nors A. V. nurodo, jog iš 2017 m. rugsėjo 1 d. – 2022 m. gruodžio 31 d. atsiskaitymų su kreditoriais apskaitos važtaraščio matyti, jog BUAB „Perfect Idea“ dar ir liko skolinga UAB „Parduotos atostogos 15 944 Eur sumą dėl neva išnuomotų daiktų, tačiau, teismo vertinimu, tai savaime neįrodo daiktų nuomos fakto ir pervestų pinigų teisinio pagrindo.

56.       Nemokumo administratorė teigia, jog 2017 m. birželio 1 d. atsakovė sutarė UAB „GINKOMA“ paskolinti 2 150 Eur su 1 proc. mėnesinėmis palūkanomis , tačiau 2017 m. birželio 20 d. pati už UAB „GINKOMA“ įvykdė prievolę trečiajam asmeniui – UAB „Medienos staklės“ – pervesdama 3 327,50 Eur, o UAB „GINKOMA“ nė vienos iš šių sumų atsakovei negrąžino, įmonės vadovas nesiėmė jokių veiksmų susigrąžinti skolą, tokia pati situacija susiklostė ir su UAV „VIDYA“, kai atsakovė BUAB „Perfect Idea“ paskolino UAB „VIDYA“ 25 000 Eur su 1 proc. metinėmis palūkanomis ir 31 870,22 Eur su 2 proc. metinėmis palūkanomis (2017 m. birželio 7 d. ir 2017 m. rugsėjo 15 d. paskolos sutartys). Teismo vertinimu, iš suinteresuoto asmens pateiktų paskolos sutarčių nėra pagrindo teigti apie šalių bendrus verslo planus, spręstina, jog suinteresuotas asmuo neįrodė paskolos sutarčių, t. y. pinigų skolinimo už itin mažą kainą, tuo pačiu metu nenaudingai skolinantis lėšas akivaizdžiai nepalankesnėmis sąlygomis (už 24 proc. metines palūkanas) naudingumo atsakovės ūkinei veiklai ir, tuo pačiu, galimybėms atsiskaityti su kreditoriais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog byloje nėra pateikta jokių duomenų, jog buvęs įmonės vadovas būtų bandęs susigrąžinti įmonėms pervestus pinigus, jeigu kaip pats teigia, pinigai pervesti kaip paskola. Pabrėžtina, jog paskolų suteikimas įmonėms, pačiai atsakovei turint neįvykdytų įsipareigojimų, vertintinas kaip nuostolingas ir ekonomiškai nenaudingas sprendimas atsakovės atžvilgiu.

57.       Nemokumo administratorės nuomone, įmonė 2017 m. gegužės 23 d. pasiskolino 100 000 Eur už 2 % mėnesinių (t. y. 24 % metinių) palūkanų, nors pati panašiu metu skolino pinigus itin pigiai, pvz., už 1-2 % metinių palūkanų, o tai rodo, kad atsakovės sandoriai buvo nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi. Su šiuo nemokumo administratorės argumentu sutiktina, nes kaip matyti iš suinteresuoto asmens apyvartos žiniaraščių, buvo sudaryta sutartis, kuri buvo pradėta vykdyti 2017 m. gegužės 23 d ir baigta – 2017 m. liepos 26 d., todėl akivaizdu, kad tai galėjo turėti įtakos bendrovės mokumui, kuris, kaip jau buvo nustatyta, atsirado 2018 m., o nuo 2017 metų įmonės finansinė padėtis vis blogėjo.

58.       Nemokumo administratorė nurodo, jog bendrovė perleido penkis automobilius – AUDI A5 Sportback, Prosche Turbo S, Tesla model S, Porsche Cayene, Porsche 911, už akivaizdžiai rinkos vertę neatitinkančią kainą, pardavė bendrovei priklausantį butą žymiai mažesne nei rinkos kaina susijusiam asmeniui bei automobilį, katerį ir katerio priekabą. Pažymėtina, jog iš nemokumo administratorės pateiktų įrodymų matyti, kad visi automobiliai buvo perleisti už žymiai mažesnę nei rinkos bei jų įsigijimo kainą, taip pat byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų turto perleidimo ir atsiskaitymo už dalį jo aplinkybes, nėra įrodymų, kokiu pagrindu automobiliai buvo perleisti už tokią mažą kainą. Net jei vertinant aptartų daiktų nusidėvėjimą, kaip kad teigia suinteresuotas asmuo, neaišku, kokiu pagrindu daiktai buvo parduoti už tokias mažas sumas, tai pagrindžiančių duomenų nepateikė ir jis pats. Vertintina, kad suinteresuotas asmuo nepagrindė, kuo mažesne nei rinkos kaina turto pardavimas buvo naudingas įmonei ir jos kreditorių interesams.

59.       Pirmiau išdėstytos aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, jog BUAB „Perfect idea“ atlikti nurodyti sandoriai suinteresuoto asmens A. V. vadovavimo metu vertintini kaip nuostolingi įmonei, didelė dalis įmonės lėšų buvo pervesta kitoms įmonėms neturint tam jokio teisinio pagrindo, o įmonės turtas parduotas mažesne nei rinkos kaina arba perleistas neatlygintinai neatsižvelgiant į turimus įsipareigojimus. Nors nemokumo (bankroto) byla UAB „Perfect Idea“ buvo iškelta pagal 2022 m. finansinės atskaitomybės dokumentus ir dėl įsiskolinimo kreditoriams, tačiau spręstina, jog prie UAB „Perfect Idea“ nemokumo prisidėjo dar 2014-2018 metais sudaryti nuostolingi sandoriai. Suinteresuotas asmuo nepateikė jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis, teismas galėtų spręsti, kad aptarti sandoriai buvo sudaryti atsižvelgiant į įmonės ir jos kreditorių interesus.

60.       Teismas, remdamasis nuoseklia teismų praktika dėl tyčinio bankroto kriterijų, konstatuoja, kad BUAB „Perfect Idea“ prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai sudarant įmonei nuostolingus ir ekonomiškai nenaudingus sandorius, parduodant įmonės turtą mažesne nei rinkos kaina ar perleidžiant bendrovės turtą neatlygintinai, tokiu būdu siekiant išvengti arba sąmoningai apsunkinant įsipareigojimų kreditoriams vykdymą 2014 – 2018 metais ir neveikimas laikotarpiu nuo 2018 iki 2022 metų (suinteresuotas asmuo jokiais objektyviais duomenimis neįrodė įmonės ūkinės veiklos, kuri būtų generavusi pajamas ir sudariusi prielaidas atsiskaitymams su kreditoriais ir / arba kitų efektyvių priemonių įmonės mokumui atstatyti), todėl pripažįsta BUAB „Perfect Idea“ bankrotą tyčiniu. Bylos medžiaga patvirtina, kad šiuo atveju egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp sąmoningai blogo UAB „Perfect Idea“ valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, nemokios įmonės padėtis nebūtų iš esmės pablogėjusi. Dėl to teismas tenkina BUAB „Perfect Idea“ nemokumo administratorės prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.

Dėl asmenų, atsakingų už tyčinį bankrotą.

61.       JANĮ 70 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, tačiau nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą.

62.       Nagrinėjamoje byloje surinktų rašytinių įrodymų visuma patvirtina, kad UAB „Perfect Idea“ vadovo A. V. vadovavimo metu bendrovė buvo sąmoningai ir kryptingai netinkamai valdoma, buvo sudarinėjami nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi bendrovei sandoriai, perleidinėjamas įmonės turtas žemesnėmis nei rinkos kainomis, neatliekami veiksmai, kuriuos turėjo atlikti įmonės vadovas, veikiantis įmonės ir jos kreditorių interesais.

63.       Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, esančius įrodymus ir teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad UAB „Perfect Idea“ tyčinį bankrotą sukėlė A. V. kaip bendrovės vadovo sąmoningi ir kryptingi veiksmai ir neveikimas.

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

64.       Suinteresuotas asmuo A. V. kartu su atsiliepimų į atsakovės nemokumo administratorės pareiškimą pateikė prašymą skirti nemokumo administratorei UAB „Bankroto departamentas LT“ 5 000 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę baudos priteisiant A. V. naudai.

65.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnis numato, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šiuo atveju, suinteresuotas asmuo A. V. prašo skirti BUAB „Perfect Idea“ nemokumo administratorei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nurodo, jog nemokumo administratorė pateikia nesąžiningą poziciją, tendencingai dėsto faktines aplinkybes. Šiuo atveju pažymėtina, kad pagal JANĮ 59 straipsnio 6 punktą, nemokumo administratorius turi pareigą tikrinti juridinio asmens sandorius ir spręsti dėl kreipimosi į teismą dėl jų pripažinimo negaliojančiais ir dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Atsižvelgiant į tai, kaip nepagrįstas vertintinas suinteresuoto asmens prašymas, nes vien nemokumo administratorės pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nemokumo administratorė atliko ar atlieka veiksmus, kurie gali būti pripažinti kaip nesąžiningi ir vertintini kaip piktnaudžiavimas jos, kaip nemokumo administratorės, procesinėmis teisėmis. Akcentuotina, jog teikdama panašaus pobūdžio prašymus nemokumo administratorė veikia bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

66.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

67.       Suinteresuotas asmuo A. V. prašo priteisti jo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjai nemokumo administratorei UAB „Bankroto departamentas LT“ skirtų nemokumo proceso administravimo lėšų. Pažymėtina, jog patenkinus pareiškėjos prašymą, suinteresuoto asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).

68.       Kreditorė UAB „NILL NILL“ taip pat pateikė prašymą priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė patirtas išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos iš suinteresuoto asmens.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo                  70 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

n u t a r i a :

tenkinti pareiškėjos nemokumo administratorės UAB „Bankroto departamentas Lt“ prašymą dėl BUAB „Perfect Idea“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

Pripažinti BUAB „Perfect Idea“, juridinio asmens kodas 300561666, bankrotą tyčiniu.

Pripažinti atsakingu už BUAB „Perfect Idea“ tyčinį bankrotą buvusį įmonės vadovą A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Įsiteisėjusią teismo nutartį išsiųsti Vilniaus apygardos prokuratūrai bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                        Margarita Stambrauskaitė