Civilinė byla Nr. e2-1139-881/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01073-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.4.3.2.1.2; 3.4.3.2.2.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ruvis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Stolita“, civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ruvis“ pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Stolita“ iškėlimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ruvis“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė iškelti nemokumo (bankroto) bylą atsakovei UAB „Stolita“.

2.       Pareiškėja nurodė, kad ji, atsakovė ir UAB ,,SB Terminal“ 2022 m. kovo 1 d. sudarė trišalę metalo laužo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. SBT-22-5/2, pagal kurią šalys susitarė, jog pareiškėja parduoda atsakovei metalo laužą, pristatydama jį į UAB ,,SB Terminal“ priklausančias atliekų tvarkymo aikšteles. 2022 m. gegužės 30 d. pareiškėja ir atsakovė sudarė skolų suderinimo aktą, kuriame užfiksavo, kokios konkrečiai PVM sąskaitos faktūros pagal sutartį yra neapmokėtos. Po skolų suderinimo akto pasirašymo atsakovė sumokėjo pareiškėjai 100 000 Eur, todėl atsakovės galutinė skolos suma sudaro 588 282 Eur.

3.       Pareiškėjos teigimu, nurodytos aplinkybės patvirtina atsakovės nemokumą (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalis) ir bankroto bylos kėlimo atsakovei pagrindą (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis).

4.       Atsakovė atsiliepimu nesutiko su pareiškimu, prašė jį atmesti.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovei
UAB „Stolita“ bankroto bylą.

6.       Teismas nustatė, kad atsakovės vadovas teismui pateikė aktualius finansinės atskaitomybės dokumentus – įmonės balansą už 2021 metus. Iš pateiktų finansinių dokumentų matyti, kad atsakovė ataskaitinio laikotarpio pabaigoje turėjo ilgalaikio turto už 89 064 Eur, trumpalaikio turto (atsargų ir kito) – už 17 435 451 Eur, iš viso turto už 17 524 515 Eur, kai tuo tarpu mokėtinų sumų ir kitų įsipareigojimų už 17 507 096 Eur. Nors mokėtinos sumos per metus išaugo, tačiau proporcingai išaugo ir turtas. Atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir SODRA) skolų neturi, Kelių transporto priemonių registro duomenimis, atsakovės vardu registruotos 4 transporto priemonės. Antstolių informacinės sistemos duomenimis vykdomosios bylos yra užbaigtos jas nutraukus.

7.       Įvertinęs atsakovės finansinę padėtį, teismas nusprendė, kad atsakovė yra gyvybinga įmonė ir turi galimybę atsiskaityti su kreditoriais.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Pareiškėja UAB „Ruvis“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Bendrovė ne kartą raštu pripažino, kad yra skolinga pareiškėjai. Vien tai, kad bendrovės teigimu teisme ar antstolių kontorose nėra bylų dėl bendrovės skolos pareiškėjai, nelemia, jog pareiškėja nėra bendrovės kreditorė. Nepaisant bendrovės deklaruojamo ir skundžiamoje nutartyje nurodomo gyvybingumo, bendrovės įgalioti atstovai raštu pripažįsta, kad bendrovė negali vykdyti turtinių prievolių. Šias aplinkybes patvirtina su skundu pateikiamas bendrovės atstovės elektroninis laiškas ir jo priedai – taikos sutarties projektas. Jeigu bendrovė turėtų jos nurodomo ir teismo aptariamo turto už 17 524 515 Eur, nėra abejonės, kad ji nesunkiai galėtų įvykdyti nei 5 procentų nuo jos turimo turto vertės nesiekiantį kreditorinį įsipareigojimą.

8.2.                      Bendrovė neįvykdė teismo įpareigojimo ir nepateikė finansinę padėtį pagrindžiančių dokumentų, o tie, kuriuos pateikė, yra neaktualūs. Bendrovė nepateikė teismui kreditorių sąrašo, todėl teismas net teoriškai negalėjo patikrinti realios įmonės turtinės padėties. Bendrovė pateikė 2021 metų balansą, tačiau nepateikė jokių duomenų apie jos turtinę padėtį 2022 metais (2022 m. sausio–rugpjūčio mėn.), nors tą padaryti privalėjo. Be to, balansas nėra tinkamai pasirašytas (nėra buhalterio parašo) ir nedetalizuotas, prie jų nepateikta pelno nuostolių ataskaita, nors tai yra privaloma ir tai padaryti teismas ją buvo įpareigojęs. Byloje nepateikta jokių 2021 metų balansą detalizuojančių duomenų, todėl nėra aišku, kuo remdamasis teismas sprendė, ar egzistuoja antroji alternatyvioji sąlyga dėl bankroto bylos iškėlimo. Jokių aktualių 2022 metų duomenų, ar duomenų apie bendrovės turtinę padėtį bylos nagrinėjimo metu apskritai nebuvo pateikta.

9.       Atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą atsakovė UAB „Stolita“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai:

9.1.                      Laikini atsiskaitymo vėlavimai dėl apyvartinių lėšų trūkumo, susidariusio vėluojant mokėjimams iš atsakovės debitorių, ar galėjimas laikinai vykdyti prievolę dalimis, nėra pagrindas nemokumo bylai iškelti, jei nepasiekta negrįžtamo nemokumo stadija, tuo labiau, kad byloje nėra jokių duomenų apie atsakovės veiksmus vengiant  prievolių vykdymo. Atsakovė vykdo veiklą, gauna ir atlieka mokėjimus, valdo finansinius srautus, todėl prievolės gali būti įvykdytos be bankroto procedūros. Atsakovė pateikė į bylą 2019 m., 2020 m.,
2021 m. finansinės atskaitomybės dokumentus. Papildomai kartu su šiuo atsiliepimu pateikia 2022 m. sausio–rugsėjo mėn. balansą bei kreditorių sąrašą. Bendrovės finansinės situacijos sudėtingumas yra nulemtas visuotinai žinomų aplinkybių – geopolitinė situacija dėl Rusijos Federacijos karo Ukrainos Respublikoje. Šiuo metu atsakovės gautinų mokėjimų suma sudaro 923 142,40 Eur. Taip pat atsakovė per pastaruosius tris mėnesius turėjo 2 274 835,49 Eur įplaukų ir 2 255 711,94 išlaidų. Atsakovė neturi jokių skolų nei darbuotojams (nevėluoja išmokėti darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas), nei valstybės institucijoms (dėl įmokų į valstybės biudžetą), nėra viešai paskelbusi arba kitaip pranešusi kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų.

9.2.                      Pareiškėja kreipėsi į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsakovei, nors nėra jos kreditorė, nėra pareiškusi jokių ieškinių atsakovei dėl skolos priteisimo. Pareiškėja inicijavo civilinę bylą Nr. e2-1307-924/2022, kurioje atsakove dėl tos pačios sumos 588 282 Eur priteisimo nurodė UAB „SB Terminal“, o teismui pasiūlius pakeisti atsakovę – nesutiko. Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmuo, inicijuojantis skolininkui bankroto bylą, turi pareigą nurodyti ir pateikti įrodymus, kurių pagrindu atsiranda jo reikalavimas. Šiuo konkrečiu atveju atsakovė pateikė įrodymus, jog pareiškėja nėra atsakovės kreditorė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK)) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

11.       Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

12.       Atskirasis skundas pateiktas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė iškelti bankroto bylą atsakovei. Taigi, apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo (atsisakymo iškelti) juridiniam asmeniui institutą.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo

13.       Ieškovė kartu su atskiruoju skundu papildomai pateikė naujus įrodymus: UAB „Stolita“ atstovės elektroninį laišką, taikos sutarties projektą, mokėjimo pavedimo kopiją, interneto svetainės rekvizitai.lt informaciją apie UAB „Stolita“. Atsakovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė naujus įrodymus – 2022 m. sausio–rugsėjo mėn. balansą, sąskaitos išrašą apie atliktus mokėjimus, kreditorių sąrašą.

14.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes
(CPK 180 straipsnis).

15.       Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: 1) ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos į bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teismui teise.

16.       Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro ne tik teisės, bet ir fakto klausimai (CPK 320 straipsnio 1 dalis), todėl, įvertinęs byloje keliamus klausimus ir jiems išspręsti svarbias aplinkybes, pateikto įrodymo turinį ir sąsają su nagrinėjamu klausimu, atsižvelgęs į byloje esantį viešąjį interesą, apeliacinės instancijos teismas priima ir vertina su atskiruoju skundu ir atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus įrodymus. Šalių pateikti nauji rašytiniai įrodymai, nors ir pateikti pavėluotai, yra reikšmingi teisingam ginčo išsprendimui, atsakant į klausimą – ar atsakovė yra (ne)moki. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pateiktus naujus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

17.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2022 m. lapkričio 16 d. gauti apeliantės rašytiniai paaiškinimai. Nors draudimas pateikti naujus įrodymus turėtų būti suprantamas ir kaip draudimas pateikti rašytinius paaiškinimu, tačiau įvertinus apeliantės rašytinius paaiškinimus, matyti, kad apeliantė pasisako dėl atsakovės naujai apeliacinės instancijos teisme pateiktų įrodymų, todėl, atsižvelgiant į tai, jog atsakovės nauji įrodymai buvo priimti, priimami ir apeliantės rašytiniai paaiškinimai.

Dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo sąlygų

18.       JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Taigi juridinio asmens bankroto byla keliama, jeigu nustatomos dvi sąlygos: 1) juridinis asmuo yra nemokus; 2) juridiniam asmeniui nėra keliama restruktūrizavimo byla.

19.       Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 2-245-407/2021).

20.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą bei stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

21.       Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Taip pat pažymima, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

22.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakovės mokumą konstatavo, remdamasis atsakovės 2021 metų finansinės atskaitomybės dokumentais, SODROS, Kelių transporto priemonių registro ir Antstolių informacinės sistemos duomenimis. Šių duomenų teismui pakako konstatuoti atsakovės gyvybingumą. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad atsakovė nesugeba atsiskaityti su kreditoriais (apeliante), taip pat atsakovė teismui nepateikė aktualių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie atsakovės mokumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės (pareiškėjos) argumentai iš esmės yra pagrįsti.

23.       Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Nagrinėjamu atveju atsakovė, siekdama išvengti bankroto bylos iškėlimo, turėjo pareigą pateikti įrodymus, kad ji realiai vykdo veiklą, gauna iš jos pajamas, bendrovė turto turi daugiau nnei įsipareigojimų, yra realių finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais.

24.       Siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes atspindintys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, jog tam, kad būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022). 

25.       Be to, atkreiptinas dėmesys, kad atliekant juridinio asmens mokumo situacijos analizę, svarbi finansinių rodiklių dinamika, t. y. kaip kinta juridinio asmens finansinė padėtis – gerėja ar blogėja (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. e2-959-330/2016). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagal VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registrui pateiktą bendrovės balansą (2021 m. sausio 1 d. – 2021 m. gruodžio 31 d. finansinės ataskaitos laikotarpis) atsakovė iš viso turėjo turto už 17 524 515 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 17 507 096 Eur. Pažymėtina, kad nors atsakovė Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartimi buvo įpareigota pateikti teismui atsakovės finansinių ataskaitų rinkinį už laikotarpį nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo dienos, tačiau atsakovė pateikė tik duomenis už 2019, 2020 ir 2021 metus. Pirmosios instancijos teismas atsakovės mokumą vertino negavęs reikalaujamų aktualių duomenų, nors nuo 2021 m. pabaigos praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas (9 mėnesiai). Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė 2022 m. sausio–rugsėjo mėn. balansą, iš kurio matyti, kad atsakovės turima turto vertė ir įsipareigojimai esmingai pakito – pagal šį balansą atsakovė iš viso turi 3 224 922 Eur turto, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 8 218 547 Eur. Itin pakito ne tik atsakovės turto vertė, tačiau ir santykis tarp turto ir atsakovės įsipareigojimų. Pažymėtina, kad atsakovė tik deklaratyviai nurodo, kad atsakovės finansinei padėčiai šiuo metu įtaką daro Rusijos Federacijos karas Ukrainos Respublikoje, tačiau nepateikia tai pagrindžiančių duomenų ar detalesnės informacijos, kokią faktinę įtaką jos vykdomoje veikloje turėjo užsienio partneriai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atlikdamas atsakovės mokumo situacijos analizę, neatsižvelgė į neigiamą atsakovės turto rodiklių dinamiką, nesiaiškino aplinkybių, kurios lėmė tokį ženklų turto sumažėjimą.

26.       Be kita ko, matyti, kad atsakovės turimo turto didžiąją dalį sudaro trumpalaikis turtas (2021 m. – 17 435 451 Eur, o 2022 m. sausio–rugsėjo mėn. – 3 152 104 Eur). Atsakovė tiek pirmosios instancijos teismui, tiek su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė skolininkų sąrašą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad toks trumpalaikis turtas, kaip debitorių skolos, negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimams mažinti, nes šios lėšos yra pas trečiuosius asmenis ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020).

27.       Nagrinėjamu atveju, analizuojant atsakovės realią turtinę padėtį, būtina įvertinti atsakovės trumpalaikį turtą, vadovaujantis realumo kriterijais: byloje nėra duomenų, detalizuojančių atsakovės balanse įrašytų atsargų pobūdį; neanalizuotos galimybės atsakovei išsiieškoti debitorių skolas realumas; nesiaiškinta, kokių veiksmų ėmėsi ir apskritai ar ėmėsi atsakovė, siekdama išsiieškoti debitorines skolas; nenustatyta, ar debitorinės skolos nėra beviltiškos. Pirmosios instancijos teismas šių duomenų apskritai nevertino.

28.       Be kita ko, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartimi atsakovė buvo įpareigota pateikti ir kreditorių sąrašus, tačiau atsakovė šių duomenų pirmosios instancijos teismui nepateikė, o kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė tiekėjų sąrašą. Iš tiekėjų sąrašo nėra įmanoma nustatyta, koks yra tiekėjų reikalavimų įvykdymo terminas, kurie iš reikalavimų šiuo metu jau yra pradelsti ir pan. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad atsakovė vengia pateikti detalų kreditorių sąrašą, leidžia manyti, jog atsakovės įsipareigojimai kreditoriams yra galimai dar didesni nei tai nurodyta 2022 m. sausio–rugsėjo mėn. balanse.

29.       Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad ieškovė nėra atsakovės kreditorė, todėl ji neturi teisės inicijuoti atsakovė bankroto procesą.

30.       JANĮ 4 straipsnis nustato asmenis, turinčius teisę inicijuoti nemokumo procesą. Šio straipsnio
1 dalies 2 punkte nurodyta, kad prie tokių asmenų priskirtinas kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs. Pagal JANĮ 9 straipsnio 2 dalį, pranešime, siunčiamame atsakovui su įspėjimu dėl ketinimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nurodoma juridinio asmens neįvykdyta neginčijama prievolė.

31.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas kreditoriaus reikalavimo pagrįstumą vertina tik preliminariai, pirmiausia siekdamas nustatyti ne kreditoriaus reikalavimo dydį, o kreditoriaus statusą. Jei kreditorius pateikia pakankamų jo reikalavimo pagrįstumo įrodymų, iš kurių teismas gali susidaryti nuomonę, jog yra labiau tikėtina, kad kreditorius reikalavimo teisę į skolininką turi, tokio kreditoriaus pareiškimas dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo turi būti nagrinėjamas iš esmės. Jei skolininkas ginčija kreditoriaus statusą ir pateikia tai patvirtinančius įrodymus, teismas situaciją turėtų vertinti vadovaudamasis civiliniame procese galiojančiu tikimybių pusiausvyros principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Lietuvos apeliacinio teismo suformuotoje praktikoje yra pasisakyta, kad nepripažinti kreditoriaus statuso ir jo teisės prašyti skolininkui iškelti bankroto bylą teismas turėtų tik tada, kai yra didelė tikimybė, jog atsakovas nėra skolingas ieškovui. Todėl teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pagrįstai manantys, jog turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus, t. y. potencialūs kreditoriai gali inicijuoti įmonei restruktūrizavimo arba bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1760-381/2017). Šie pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatas suformuoti teismų praktikos išaiškinimai yra aktualūs ir taikytini sprendžiant dėl kreditoriaus teisės inicijuoti bankroto bylą pagal JANĮ nuostatas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. e2-999-781/2020).

32.       Ieškovė nurodė, kad reikalavimą atsakovei kildina iš sutarties. Pažymėtina, kad nors atsakovė teigia, jog nėra ieškovei skolinga, tačiau iš byloje esančių susirašinėjimo, atsakovės atstovės ieškovei siųstos taikos sutarties projekto ir atlikto mokėjimo, matyti, jog atsakovė įsiskolinimo ieškovei neneigia (tarp šalių buvo deramasi dėl atsiskaitymo tvarkos). Taip pat ieškovės reikalavimas yra nurodytas ir atsakovės pateiktame tiekėjų sąraše. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokių duomenų pakanka tam, kad pareiškėjos pareiškimas dėl nemokumo bylos atsakovei iškėlimo būtų nagrinėjamas teisme iš esmės.

33.       JANĮ 20 straipsnyje reglamentuojamas pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo nagrinėjimas. Taikant JANĮ 20 straipsnį, atsižvelgtina ir į iki JANĮ priėmimo formuotą teismų praktiką dėl teismo aktyvumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1112-241/2020). Pareiškimą nagrinėjantis teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar reikalinga pateikti papildomų įrodymų. Nemokumo procese teismas turi būti aktyvus ir užtikrinti viešojo intereso apsaugą bei prireikus pareikalauti papildomų duomenų ir juos rinkti savo iniciatyva (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020). Kita vertus, teismo aktyvumas nemokumo procese nepašalina įrodinėjimo pareigos taisyklių taikymo ir proceso rungtyniškumo principo įgyvendinimo: sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo pareiga tenka įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent įmonė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. e2-1342-585/2020).

34.       Įvertinęs skundžiamos nutarties turinį, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, ištyręs bylos faktinius duomenis, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nenustatė ir visapusiškai neišsiaiškino ir neįvertino atsakovės realios finansinės padėties, bendrovės finansinės galimybės realiai atsiskaityti su kreditoriais, realios galimybės vykdyti ir tęsti ūkinę komercinę veiklą. Dėl šios priežasties, klausimą dėl atsakovės nemokumo bylos iškėlimo, apeliacinės instancijos teismas grąžina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio
1 dalies 3 punktas).

35.       Pirmosios instancijos teismas, pakartotinai nagrinėdamas bylą, turėtų atkreipti dėmesį į šios nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus argumentus ir iš naujo įvertinti atsakovės realią finansinę padėtį bei realias jos galimybes vykdyti ūkinę komercinę veiklą ir finansinius įsipareigojimus kreditoriams.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, 

n u t a r i a :

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir klausimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Stolita“ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja                                 Vilija Mikuckienė