Pranešėjas Algirdas Auruškevičius                                         Civilinė byla Nr. 2S-581-115/2010

Teisėjas Andrutė Kalinauskienė                                             Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                            110.1.;110.4;122.4.(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m.  gegužės 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų  Virginijos Volskienės, Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) UAB „Spauda“   atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria prašymas dėl  laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas civilinėje byloje Nr. 2-26096-619/09 pagal ieškovo UAB „Statybų teisinis biuras“ ieškinį atsakovui UAB „Spauda“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

             ieškovas UAB „Statybų teisinis biuras“ prašo teismo priteisti iš atsakovo jo naudai 68.540 Lt skolos, 24.023,20 Lt delspinigių, 12,70 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo turtą, lėšas (b.l.1-6).

Nurodė, kad atsakovas vengia vykdyti savo prievoles. Tokiu būdu, yra pagrindo manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 7 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino; ieškovo pareikštų reikalavimų užtikrinimui areštavo atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį perleisti, įkeisti kitiems asmenims ar apsunkinti kitomis daiktinėmis teisėmis; o nesant ar nepakankant ieškiniui užtikrinti atsakovo nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, ir atsakovo pinigines lėšas, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis ir/ar atsakovo banko ir/ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose, bet neviršijant ieškinio sumos, t.y., 92.563,20 Lt; leido atsakovui iš areštuotų piniginių lėšų, esančių bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas (b.l.7).

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į ieškovo prašyme nurodytus motyvus, kuriais remiantis prašoma taikyti byloje ieškinio užtikrinimo priemonę, į tai, kad pareikštas ieškinys dėl skolos priteisimo yra turtinio pobūdžio, ieškinio kaina žymi, ir, kad nesiėmus ieškinio užtikrinimo priemonių gali pasunkėti arba tapti negalimu teismo sprendimo įvykdymas.

Apeliantas (atsakovas) UAB „Spauda“ pateikė atskirąjį skundą (b.l.8-9), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį. Vadovaudamasis teismų praktika nurodo, jog savaime didelė ieškinio suma nėra pagrindu laikyti laikinąsias apsaugos priemones, ypač jeigu ieškinys pareikštas ekonomiškai stipriam juridiniam asmeniui (Lietuvos Apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-389/2005). Į didelės ieškinio sumos kriterijų  būtina atsižvelgti tais atvejais, kai atsakovo valdomas nuosavybės teise turtas, įstatinis kapitalas yra žymiai mažesnis už ieškinio sumą, be to konkretaus atsakovo atžvilgiu ieškinio suma gali būti traktuojama kaip didelė, lyginant su atsakovo gaunamų pajamų, turimo turtot kreditorinių reikalavimų verte ir t.t. (LAT 2009-12-03 nutartis civ. byloje Nr.2-1255/2009; LAT 2009-01-12 nutartis civ. byloje Nr.2S-26-156/2009). Pažymi, kad AB „Spauda“ yra labai didelio masto įmonė, užsakymai įgalina įmonę gauti dideles ir stabilias pajamas, sąlygoja įmonės veiklos plėtrą. Įdiegusi moderniausią šiuolaikinę įrangą, AB „Spauda“ gali vykdyti vienus didžiausių su spauda ir jos teikiamomis paslaugomis susijusių projektų, nes techninė ir intelektinė šios įmonės veikla leidžia laiku ir kokybiškai įvykdyti visus užsakymus ir atlikti įsipareigojimus. Atsakovas teigia nekilnojamo turto turintis už daugiau kaip 20,6 milijono Lt. Trumpalaikis bendrovės turtas 2008 m. pabaigai buvo virš 6 milijonų Lt. Tik 1/10 šio turto yra įkeista bankams, tai rodo puikią finansinę bendrovės padėtį bei apsunkinimų nebuvimą.  Mano, jog atsižvelgiant į atsakovo vykdomos veiklos spektrą, užsibrėžtų veiklos tikslų siekimą, nuosavybės teise turimo turto vertę, ieškinio suma, dėl kurios yra priimtos laikinosios apsaugos priemonės, iš esmės yra neženkli, atsižvelgiant į atsakovo finansinę padėtį. Atsakovas pažymi, kad  sąžiningai ir laiku moka mokesčius. Kadangi ieškinio suma iš esmės yra neženkli, mano, jog apsunkinimai, pritaikyti skundžiama nutartimi nėra būtini.

Ieškovas UAB „Statybų teisinis biuras“ atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.16-18) prašo atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą nutartis palikti galioti. Nurodo, jog atsakovas atskirajame skunde nurodo ir tariamai cituoja dvi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, tačiau tokių atsakovo nurodomų nutarčių apskritai nėra, o Lietuvos apeliacinis teismas 2005-08-11 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-389/2005 konstatavo būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nors atsakovas nurodo, kad yra labai didelio mąsto įmonė, tačiau kartu su atskiruoju skundu nepateikia šių teiginių įrodymų. Su ieškiniu pateikti dokumentai, patvirtina, kad atsakovas jau ilgą laiką neišgali laiku vykdyti prisiimtų sutartinių įsipareigojimų (vėlavimai atsiskaityti su ieškovu tęsiasi jau daugiau kaip metus). Teismų duomenų bazėse matyti, kad atsakovui yra iškelta daug ieškinių dėl finansinių įsipareigojimų nevykdymo, todėl mano, jog atsakovo argumentai apie atsakovo turimą turtą,  tariamai neženklią ieškinio reikalavimų sumą, atmestini. Teigia, jog vien didelės ieškinio sumos konstatavimas yra visiškai pakankamas pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Teismų   praktikoje ši aplinkybė preziumuojama tuomet, kai pareikštas didelės sumos turtinis ginčas, kadangi didelė reikalavimo suma gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (2008-10-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-732/2008 ir kt.). Mano, kad ieškinio reikalavimo suma, beveik siekianti  100.000 Lt dabartinėje ekonominėje situacijoje yra ženkli. Iš kartu su ieškiniu pateiktų dokumentų matyti, kad įsiskolinimas susidarė per laikotarpį nuo 2008 m. vidurio iki 2009 m. vidurio, kada sutartis buvo nutraukta, taigi atsakovas jau ilgą laiką neišgali tinkamai (visa apimtimi) vykdyti įsipareigojimų ir mokėti periodinius mokėjimus, o įsiskolinimo suma iki sutarties nutraukimo tik augo.

Apelianto (atsakovo) UAB „Spauda“  atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Bylos medžiagos nustatyta, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas skundžiama nutartimi ieškovo pareikštų reikalavimų užtikrinimui areštavo atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant ieškiniui užtikrinti ir atsakovo pinigines lėšas, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis ir/ar atsakovo banko ir/ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose, bet neviršijant ieškinio sumos, t.y., 92.563,20 Lt, leidžiant iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškovu, mokėti darbo užmokestį, socialinio draudimo ir kitus privalomus mokėjimus socialinio draudimo fondo biudžetui, sveikatos draudimo biudžetui, valstybės ir savivaldybės biudžetams.

Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą - laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Šios normos pagrindu pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas ir nevertindamas paties ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į abiejų bylos šalių interesus bei užtikrindamas jų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, tai yra ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, galės būti realiai įvykdytas.

Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 str. 7 d. ir 145 str. 2 d.). Taigi laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, kad nei vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti.

Atskirajame skunde apeliantas teigia, jog savaime didelė ieškinio suma nėra pagrindu laikyti laikinąsias apsaugos priemones, ypač jeigu ieškinys pareikštas ekonomiškai stipriam juridiniam asmeniui, o apeliantas (atsakovas) būtent ir yra labai didelio masto įmonė,  turinti nekilnojamo turto už daugiau kaip 20,6 milijono Lt, todėl ieškinio suma, dėl kurios yra priimtos laikinosios apsaugos priemonės, atsižvelgiant į atsakovo finansinę padėtį, iš esmės yra neženkli, apsunkinimai, pritaikyti skundžiama nutartimi, nėra būtini.

CPK 12 str. yra įtvirtintas rungimosi principas, nustatantis, jog kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Nors pirmosios instancijos teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjo nepranešęs apeliantui, apeliantas  turėjo galimybę su atskirtuoju skundu pateikti įrodymus apie įmonės finansinę padėtį, tačiau to nepadarė (CPK 178 str.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nėra pateikta duomenų, atspindinčių realią dabartinę apelianto (atsakovo) finansinę padėtį ir apsprendžiančią laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą (nebūtinumą), todėl negalima daryti išvados, kad apelianto (atsakovo) finansinė padėtis yra gera, ieškinio suma, dėl kurios yra priimtos laikinosios apsaugos priemonės, atsižvelgiant į atsakovo finansinę padėtį, iš esmės yra neženkli, ir kad ieškinio patenkinimo atveju apeliantas (atsakovas) bus pajėgus įvykdyti teismo sprendimą, todėl atskirojo skundo motyvai, susiję su apelianto finansiniu pajėgumu ir neva neženklia ieškinio suma, nesudaro pagrindo pripažinti nepagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartį ir ją panaikinti. Pažymėtina ir tai, jog teismų praktikoje aplinkybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, preziumuojama tuomet, kai kilęs turtinis ginčas dėl didelės sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-05-08 nutartis c.b. Nr. 2-307/08 ir kt).

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog apelianto  (atsakovo) UAB „Spauda“ atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).

Be to, iš apelianto (atsakovo) UAB „Spauda“ priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 str.1 d. 3 p., 96 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d., 1 p., 339 str., teisėjų kolegija

n u t a r ė :

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-26096-619/09 palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto (atsakovo) UAB „Spauda“ valstybei  5,60 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Kolegijos pirmininkas                                                                           Algirdas Auruškevičius

Teisėjos                                                                                               Virginija Volskienė

                                                                                                            Tatjana Žukauskienė