Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2S-581-115/2010
Teisėjas Andrutė Kalinauskienė Procesinio sprendimo kategorijos:
110.1.;110.4;122.4.(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. gegužės 26 d.
Vilnius
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Virginijos Volskienės, Tatjanos Žukauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo)
UAB „Spauda“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1
apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas
civilinėje byloje Nr. 2-26096-619/09 pagal ieškovo
UAB „Statybų teisinis biuras“ ieškinį atsakovui UAB „Spauda“ dėl skolos
priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi
civilinę bylą,
n u s t a t ė :
ieškovas UAB „Statybų teisinis
biuras“ prašo teismo priteisti iš atsakovo jo naudai 68.540 Lt skolos, 24.023,20
Lt delspinigių, 12,70 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme
dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Prašė
taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo turtą, lėšas
(b.l.1-6).
Nurodė, kad
atsakovas vengia vykdyti savo prievoles. Tokiu būdu, yra pagrindo manyti, kad
nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali
pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Vilniaus
miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 7 d. nutartimi ieškovo prašymą
tenkino; ieškovo pareikštų reikalavimų užtikrinimui areštavo atsakovui
nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, uždraudžiant
jį perleisti, įkeisti kitiems asmenims ar apsunkinti kitomis daiktinėmis
teisėmis; o nesant ar nepakankant ieškiniui užtikrinti atsakovo nekilnojamojo
ar kilnojamojo turto, ir atsakovo pinigines lėšas, esančias pas atsakovą arba
trečiuosius asmenis ir/ar atsakovo banko ir/ar kitų kredito įstaigų
atsiskaitomosiose sąskaitose, bet neviršijant ieškinio sumos, t.y., 92.563,20
Lt; leido atsakovui iš areštuotų piniginių lėšų, esančių bankų ir kitų kredito
įstaigų sąskaitose, išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei
bei socialinio draudimo įmokas (b.l.7).
Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į ieškovo
prašyme nurodytus motyvus, kuriais remiantis prašoma taikyti byloje ieškinio
užtikrinimo priemonę, į tai, kad pareikštas ieškinys dėl skolos priteisimo yra
turtinio pobūdžio, ieškinio kaina žymi, ir, kad nesiėmus ieškinio užtikrinimo
priemonių gali pasunkėti arba tapti negalimu teismo sprendimo įvykdymas.
Apeliantas
(atsakovas) UAB „Spauda“ pateikė atskirąjį skundą (b.l.8-9), kuriuo prašo panaikinti
skundžiamą nutartį. Vadovaudamasis teismų praktika nurodo, jog savaime didelė
ieškinio suma nėra pagrindu laikyti laikinąsias apsaugos priemones, ypač jeigu
ieškinys pareikštas ekonomiškai stipriam juridiniam asmeniui (Lietuvos
Apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-389/2005).
Į didelės ieškinio sumos kriterijų
būtina atsižvelgti tais atvejais, kai atsakovo valdomas nuosavybės teise
turtas, įstatinis kapitalas yra žymiai mažesnis už ieškinio sumą, be to konkretaus
atsakovo atžvilgiu ieškinio suma gali būti traktuojama kaip didelė, lyginant su
atsakovo gaunamų pajamų, turimo turtot kreditorinių reikalavimų verte ir t.t. (LAT
2009-12-03 nutartis civ. byloje Nr.2-1255/2009; LAT 2009-01-12 nutartis civ.
byloje Nr.2S-26-156/2009). Pažymi, kad AB „Spauda“ yra labai didelio masto įmonė,
užsakymai įgalina įmonę gauti dideles ir stabilias pajamas, sąlygoja įmonės
veiklos plėtrą. Įdiegusi moderniausią šiuolaikinę įrangą, AB „Spauda“ gali
vykdyti vienus didžiausių su spauda ir jos teikiamomis paslaugomis susijusių
projektų, nes techninė ir intelektinė šios įmonės veikla leidžia laiku ir
kokybiškai įvykdyti visus užsakymus ir atlikti įsipareigojimus. Atsakovas teigia
nekilnojamo turto turintis už daugiau kaip 20,6 milijono Lt. Trumpalaikis
bendrovės turtas 2008 m. pabaigai buvo virš 6 milijonų Lt. Tik 1/10 šio turto
yra įkeista bankams, tai rodo puikią finansinę bendrovės padėtį bei apsunkinimų
nebuvimą. Mano, jog atsižvelgiant į atsakovo
vykdomos veiklos spektrą, užsibrėžtų veiklos tikslų siekimą, nuosavybės teise
turimo turto vertę, ieškinio suma, dėl kurios yra priimtos laikinosios apsaugos
priemonės, iš esmės yra neženkli, atsižvelgiant į atsakovo finansinę padėtį. Atsakovas
pažymi, kad sąžiningai ir laiku moka
mokesčius. Kadangi ieškinio suma iš esmės yra neženkli, mano, jog apsunkinimai,
pritaikyti skundžiama nutartimi nėra būtini.
Ieškovas UAB
„Statybų teisinis biuras“ atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.16-18) prašo atskirąjį
skundą atmesti, skundžiamą nutartis palikti galioti. Nurodo, jog atsakovas
atskirajame skunde nurodo ir tariamai cituoja dvi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
nutartis, tačiau tokių atsakovo nurodomų nutarčių apskritai nėra, o Lietuvos
apeliacinis teismas 2005-08-11 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-389/2005 konstatavo
būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nors atsakovas nurodo, kad yra
labai didelio mąsto įmonė, tačiau kartu su atskiruoju skundu nepateikia šių teiginių
įrodymų. Su ieškiniu pateikti dokumentai, patvirtina, kad atsakovas jau ilgą
laiką neišgali laiku vykdyti prisiimtų sutartinių įsipareigojimų (vėlavimai
atsiskaityti su ieškovu tęsiasi jau daugiau kaip metus). Teismų duomenų bazėse
matyti, kad atsakovui yra iškelta daug ieškinių dėl finansinių įsipareigojimų
nevykdymo, todėl mano, jog atsakovo argumentai apie atsakovo turimą turtą, tariamai neženklią ieškinio reikalavimų sumą,
atmestini. Teigia, jog vien didelės ieškinio sumos konstatavimas yra visiškai
pakankamas pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Teismų praktikoje ši aplinkybė preziumuojama
tuomet, kai pareikštas didelės sumos turtinis ginčas, kadangi didelė reikalavimo
suma gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (2008-10-02
nutartis civilinėje byloje Nr. 2-732/2008 ir kt.). Mano, kad ieškinio
reikalavimo suma, beveik siekianti 100.000
Lt dabartinėje ekonominėje situacijoje yra ženkli. Iš kartu su ieškiniu
pateiktų dokumentų matyti, kad įsiskolinimas susidarė per laikotarpį nuo 2008
m. vidurio iki 2009 m. vidurio, kada sutartis buvo nutraukta, taigi atsakovas
jau ilgą laiką neišgali tinkamai (visa apimtimi) vykdyti įsipareigojimų ir
mokėti periodinius mokėjimus, o įsiskolinimo suma iki sutarties nutraukimo tik
augo.
Apelianto (atsakovo) UAB „Spauda“
atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos
nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir
teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl
apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus,
išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Bylos
medžiagos nustatyta, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas skundžiama nutartimi
ieškovo pareikštų reikalavimų užtikrinimui areštavo atsakovui nuosavybės teise
priklausantį nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant
ieškiniui užtikrinti ir atsakovo pinigines lėšas, esančias pas atsakovą arba
trečiuosius asmenis ir/ar atsakovo banko ir/ar kitų kredito įstaigų
atsiskaitomosiose sąskaitose, bet neviršijant ieškinio sumos, t.y., 92.563,20
Lt, leidžiant iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškovu, mokėti darbo
užmokestį, socialinio draudimo ir kitus privalomus mokėjimus socialinio
draudimo fondo biudžetui, sveikatos draudimo biudžetui, valstybės ir
savivaldybės biudžetams.
Civilinio
proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą -
laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo
manyti, jog nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali
pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Šios normos
pagrindu pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas ir nevertindamas paties
ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į abiejų bylos šalių interesus bei
užtikrindamas jų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį,
tai yra ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimas, nesiėmus laikinųjų
apsaugos priemonių, galės būti realiai įvykdytas.
Laikinosios apsaugos priemonės turi būti
taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo,
ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad
teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų
užtikrintas būsimo teismo sprendimo
įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių
interesų pusiausvyrą (CPK 3 str. 7 d. ir 145 str. 2 d.). Taigi laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos
taip, kad nei vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų
vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti.
Atskirajame
skunde apeliantas teigia, jog savaime didelė ieškinio suma nėra pagrindu
laikyti laikinąsias apsaugos priemones, ypač jeigu ieškinys pareikštas ekonomiškai
stipriam juridiniam asmeniui, o apeliantas (atsakovas) būtent ir yra labai
didelio masto įmonė, turinti nekilnojamo
turto už daugiau kaip 20,6 milijono Lt, todėl ieškinio suma, dėl kurios yra
priimtos laikinosios apsaugos priemonės, atsižvelgiant į atsakovo finansinę
padėtį, iš esmės yra neženkli, apsunkinimai, pritaikyti skundžiama nutartimi,
nėra būtini.
CPK 12 str. yra įtvirtintas rungimosi principas,
nustatantis, jog kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis
remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai
yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Nors pirmosios
instancijos teismas prašymą dėl
laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjo nepranešęs apeliantui,
apeliantas turėjo galimybę su
atskirtuoju skundu pateikti įrodymus apie įmonės finansinę padėtį, tačiau to
nepadarė (CPK 178 str.).
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nėra
pateikta duomenų, atspindinčių realią dabartinę apelianto (atsakovo) finansinę
padėtį ir apsprendžiančią laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą
(nebūtinumą), todėl negalima daryti išvados, kad apelianto (atsakovo) finansinė
padėtis yra gera, ieškinio suma, dėl kurios yra priimtos laikinosios apsaugos
priemonės, atsižvelgiant į atsakovo finansinę padėtį, iš esmės yra neženkli, ir
kad ieškinio patenkinimo atveju apeliantas (atsakovas) bus pajėgus įvykdyti
teismo sprendimą, todėl atskirojo
skundo motyvai, susiję su apelianto finansiniu pajėgumu ir neva
neženklia ieškinio suma, nesudaro
pagrindo pripažinti nepagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartį ir ją
panaikinti. Pažymėtina ir tai, jog teismų
praktikoje aplinkybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo
sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, preziumuojama tuomet,
kai kilęs turtinis ginčas dėl didelės sumos, nes didelė reikalavimo suma gali
objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-05-08
nutartis c.b. Nr. 2-307/08 ir kt).
Atsižvelgiant
į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog apelianto (atsakovo) UAB „Spauda“ atskirojo skundo
argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, todėl
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis paliktina
nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).
Be to, iš
apelianto (atsakovo) UAB „Spauda“ priteistinos procesinių dokumentų įteikimo
išlaidos (CPK 88 str.1 d. 3 p., 96 str.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d., 1 p., 339 str., teisėjų
kolegija
n
u t a r ė :
Vilniaus
miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-26096-619/09
palikti nepakeistą.
Priteisti iš
apelianto (atsakovo) UAB „Spauda“ valstybei
5,60 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Kolegijos pirmininkas Algirdas
Auruškevičius
Teisėjos Virginija
Volskienė
Tatjana
Žukauskienė