Baudžiamoji byla Nr. 1S-193-245/2019
Teisminio proceso Nr. 01-1-01782-18
Procesinio sprendimo kategorija 2.14.4.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. kovo 8 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Eglės Privenienės skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2019 m. vasario 1 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti.
Teismas, išnagrinėjęs prokurorės skundą,
n u s t a t ė :
1. Marijampolės apylinkės teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje:
1.1. A. V. ir S. V. kaltinami tuo, kad apgaule, savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą, tai yra veikdami bendrai ir su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, iš kompiuterio, kurio priklausomybė ir IP adresas tyrimo metu nenustatyti, į internetinę svetainę www.skelbiu.lt patalpino melagingą skelbimą apie parduodamą traktorių „MTZ“, skelbime nurodytu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu telefonu atsiliepiant nenustatytam asmeniui, šiam asmeniui naudojant apgaulę – prašant už tariamą traktoriaus rezervavimą piniginio užstato – nurodant užstatą pervesti į S. V. banko sąskaitą ir Ž. R. pervedus 250 eurų į S. V. sąskaitą Nr. LTxxxxxxxxxxxxxx6368, jie žinodami, kad pinigai gauti apgaulės būdu, 2018 m. sausio 7 d. AB „Swedbank“ bankomate, esančiame Jurbarke, Dariaus ir Girėno g. 77, išgrynino Ž. R. priklausančius 250 eurų, taip savo ir kitų naudai ir su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis įgijo svetimą turtą – Ž. R. priklausančius 250 eurų, tuo nukentėjusiajai padarydami 250 eurų turtinę žalą, t. y. A. V. ir S. V. kaltinami padarę Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
1.2. Be to, A. V. ir S. V. kaltinami tuo, kad apgaule, savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą, tai yra veikdami bendrai su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, iš kompiuterio, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), priklausomybė tyrimo metu nenustatyta į internetinę svetainę www.autogidas.lt patalpino melagingą skelbimą apie parduodamą traktorių „MTZ 80“, skelbime nurodytu telefonu (duomenys neskelbtini) atsiliepiant nenustatytam asmeniui, šiam asmeniui naudojant apgaulę – prašant už tariamą traktoriaus rezervavimą piniginio užstato – nurodant užstatą pervesti į S. V. banko sąskaitą ir R. K. iš savo sūnaus M. K. sąskaitos pervedus 300 eurų į S. V. sąskaitą Nr. LTxxxxxxxxxxxxxx6368, jie žinodami, kad pinigai gauti apgaulės būdu, 2018 m. sausio 7 d. AB „Swedbank“ bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), išgrynino R. K. priklausančius 300 eurų, taip savo ir kitų naudai su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis įgijo svetimą turtą – R. K. priklausančius 300 eurų, tuo nukentėjusiajam padarydami 300 eurų turtinę žalą, t. y. A. V. ir S. V. kaltinami padarę BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
1.3. Be to, A. V. ir S. V. kaltinami tuo, kad apgaule, savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą, tai yra veikdami bendrai su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, iš kompiuterio, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), į internetinę svetainę www.autogidas.lt A. V. patalpinus melagingą skelbimą apie parduodamą traktorių „Belarus“, skelbime nurodytu telefonu (duomenys neskelbtini) atsiliepiant nenustatytam asmeniui, šiam asmeniui naudojant apgaulę – prašant už tariamą traktoriaus rezervavimą piniginio užstato – nurodant užstatą pervesti į S. V. banko sąskaitą ir K. B. pervedus 300 eurų į S. V. sąskaitą Nr. LTxxxxxxxxxxxxxx6368, jie žinodami, kad pinigai gauti apgaulės būdu, 2018 m. sausio 8 d. AB „Swedbank“ bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), išgrynino K. B. priklausančius 300 eurų, taip savo ir kitų naudai A. V. ir S. V. bei kiti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys įgijo svetimą turtą – K. B. priklausančius 300 eurų, tuo nukentėjusiajam padarydami 300 eurų turtinę žalą, t. y. A. V. ir S. V. kaltinami padarę BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
1.4. Be to, A. V. ir S. V. kaltinami tuo, kad apgaule, savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą, tai yra veikdami bendrai su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, iš kompiuterio, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), į internetinę svetainę www.autogidas.lt A. V. patalpinus melagingą skelbimą apie parduodamą traktorių „Belarus 59KW“, skelbime nurodytu telefonu (duomenys neskelbtini) atsiliepiant nenustatytam asmeniui, šiam asmeniui naudojant apgaulę – prašant už tariamą traktoriaus rezervavimą piniginio užstato – nurodant užstatą pervesti į S. V. banko sąskaitą ir M. B. paprašytam D. B. pervedus 300 eurų į S. V. sąskaitą Nr. LTxxxxxxxxxxxxxx6368, jie žinodami, kad pinigai gauti apgaulės būdu, 2018 m. sausio 8 d. AB „Swedbank“ bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), išgrynino D. B. priklausančius 300 eurų, taip savo ir kitų naudai A. V. ir S. V. bei kiti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys įgijo svetimą turtą – D. B. priklausančius 300 eurų, tuo nukentėjusiajam padarydami 300 eurų turtinę žalą, t. y. A. V. ir S. V. kaltinami padarę BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
2. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. vasario 1 d. nutartimi grąžino baudžiamąją bylą prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti.
3. Skunde prokurorė prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 1 d. nutartį ir perduoti baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti Marijampolės apylinkės teismui.
4.1. Prokurorė nurodo, kad priimdamas nutartį, teismas konstatavo, jog analizuojant kaltinamąjį aktą, netinkamai nustatyta nusikalstamos veikos padarymo vieta, nulėmusi baudžiamosios bylos teismingumą bei tai, kad A. V. ir S. V. pareikštuose kaltinimuose dėl jų galimai padarytų nusikalstamų veikų nenurodyta, kokiu konkrečiu laiku buvo patalpinti skelbimai apie tariamai parduodamus traktorius, nenurodyta iš kokių vietų ir kada nukentėjusieji pervedė pinigus į nurodytas sąskaitas, o šios aplinkybės yra svarbios sprendžiant bylos teismingumą, be to, akivaizdu, jog šių aplinkybių nenurodymas pažeidžia Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio 3 punkto reikalavimus, kurie numato, jog kaltinamajame akte nurodoma nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Pasak prokurorės, šie teismo nutartyje nurodyti motyvai nepagrįsti ir neteisingi.
4.2. Prokurorės teigimu, BPK 219 straipsnio 3 punkte numatyti pagrindiniai įstatymo reikalaujami duomenys, t. y. esminės aplinkybės yra nurodytos: nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas ir padariniai. Vadovaujantis BPK 219 straipsnio 5 punktu, kaltinimuose S. V. ir A. V. yra nurodyta, kad jie padarė veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgiant į tai, kad apgaule įgyto turto vertė yra nuo 250 eurų iki 300 eurų.
4.3. Skundu pažymima, kad BPK 234 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad byla perduodama prokurorui tik tuo atveju, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Prokurorė nurodo, jog pagal teismų praktiką kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.), kai kaltinamajame akte nenurodyti BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, dalis ar punktas, kai taikomas straipsnis susideda iš dalių ir (ar) punktų ir kt.
4.4. Prokurorės teigimu, šiuo atveju, kaltinamasis aktas atitinka visus BPK 219 straipsnio keliamus reikalavimus, akte nurodytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės yra pagrįstos ikiteisminio tyrimo medžiaga ir atitinka nusikalstamos veikos sudėties požymius. Teismas nurodė tik deklaratyvius motyvus ir aplinkybes dėl kaltinamojo akto neatitikimo BPK 219 straipsnio keliamiems reikalavimams. Skunde nurodoma, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl kaltinamojo akto neatitikties įstatymo reikalavimams, savo sprendimą turi motyvuoti, nurodydamas kodėl šių pažeidimų nealima ištaisyti teisme ir kaip jie trukdo nagrinėti bylą. Teismo nesutikimas su kaltinamajame akte nurodytu asmens nusikalstamos veikos teisiniu įvertinimu, nėra pagrindas išvadai, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų bei tuo pačiu pagrindas perduoti bylą prokurorui.
4. Prokurorės skundas tenkinamas, skundžiama nutartis naikinama.
5. BPK 218 straipsnyje nurodyta, jog prokuroras, įsitikinęs, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, atlikęs šiame straipsnyje numatytus veiksmus, surašo kaltinamąjį aktą ir jį kartu su visa bylos medžiaga perduoda teismui, kuriam ta byla teisminga. Pagal BPK 233 straipsnį teisėjas, susipažinęs su byla ir nustatęs, kad nėra kliūčių nagrinėti bylą teisme, ją perduoda nagrinėti teisiamajame posėdyje.
6. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis aktas buvo surašytas ir kartu su bylos medžiaga perduotas Marijampolės apylinkės teismui 2019 m. sausio 29 d. Apylinkės teismas, įvertinęs kaltinamajame akte nurodytą nusikalstamos veikos padarymo vietą bei įtariamiesiems S. V. ir A. V. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį inkriminuojamą nusikalstamą veiką, dėl apgaule iš Ž. R. įgytų 250 eurų, skundžiamoje nutartyje nustatė du kaltinamojo akto trūkumus: 1) kad byloje nėra nustatyta jokių požymių, jog nusikalstama veika galimai padaryta Jurbarko rajone, kas leistų nustatyti jos teismingumą Jurbarko rūmams; 2) kad atsakomybė pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsiranda tuomet, kai apgaule įgyto turto vertė viršija 5 MGL, bet neviršija 250 MGL dydžio sumą, o S. V. ir A. V. kaltinami apgaule įgijus Ž. R. priklausančius 250 eurų ir tuo padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, nors įgyto turto vertė neviršija 5 MGL.
7. BPK 219 straipsnyje nustatytas kaltinamojo akto turinys. Šiame straipsnyje išdėstytas kaltinamojo akto rekvizitų sąrašas yra baigtinis ir išsamus. Pažymėtina, kad BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų kaltinamasis aktas neatitinka tada, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas). Pagal BPK įtvirtintą kaltinamojo akto kaip procesinio dokumento koncepciją, kaltinamasis aktas neturi būti detalus ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos aprašymas, nes svarbiausi duomenys turi būti pateikti teismui pagal BPK 220 straipsnio 2 dalį, ir, teismas bei kiti proceso dalyviai su tais duomenimis gali susipažinti tiesiogiai, o ne perskaitę kaltinamąjį aktą. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiagoje, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje. Kaltinamajame akte nurodyti duomenys jokios išankstinės įrodomosios reikšmės neturi ir, neišnagrinėjus jų teismo proceso metu priimant nuosprendį, jais remtis negalima (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame išdėstoma prokuroro procese užimama pozicija ir argumentuojama, kodėl būtent tokios pozicijos laikosi valstybinis kaltintojas. Šiame akte neturi būti sprendžiami klausimai, kuriuos galima spręsti tik priimant nuosprendį.
8. Apylinkės teismo nurodyti kaltinamojo akto turinio trūkumai sieti su BPK 219 straipsnio 3 punkte numatyta pareiga kaltinamajame akte nurodyti nusikalstamos veikos aprašymą – padarytos nusikalstamos veikos vietą, laiką, būdą, padarinius ir kitas svarbias aplinkybes. Vadovaujantis BPK 234 straipsnio 2 dalimi (bylos parengimo nagrinėti teisme metu), kai ikiteisminio tyrimo metu surašomas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą, pirmosios instancijos teismas ją perduoda prokurorui. Iš to seka, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 234 straipsnio 2 dalimi gali perduoti bylą prokurorui ne dėl kiekvieno BPK reikalavimų pažeidimo, padaryto ikiteisminio tyrimo metu, o tik dėl kaltinamojo akto turinio neatitikimo BPK 219 straipsnio reikalavimams, jeigu pažeidimo negalima ištaisyti teisme.
9. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su prokurorės skundu, bei skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nustatė tokius kaltinamojo akto trūkumus, kurie negali būti ištaisyti teisme ir esmingai trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą.
10. Skundžiamoje nutartyje keliamas klausimas dėl netinkamai nustatytos nusikalstamos veikos padarymo vietos, kuri nulėmė baudžiamosios bylos teismingumą bei dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nebuvimo, S. V. ir A. V. apgaule iš Ž. R. įgytų jai priklausančių 250 eurų, kadangi įgyto turto vertė neviršija 5 MGL.
11.1. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad apylinkės teismo pastebėti kaltinamojo akto trūkumai, susiję su nusikalstamos veikos padarymo vieta, kurie nulėmė baudžiamosios bylos teismingumą, nėra esminiai. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį nurodė, kad rengiantis nagrinėti bylą, svarbu išsiaiškinti galimai padarytų nusikalstamų veikų vietą, nes dėl neaiškios nusikalstamų veikų padarymo vietos negalima tiksliai nustatyti ir bylos teismingumo. Pasak apylinkės teismo, šioje byloje nėra nustatyta jokių požymių, jog nusikalstama veika galima padaryta Jurbarko rajone, kas leistų nustatyti jos teismingumą Jurbarko rūmams. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nebandė išsiaiškinti galimybės patikslinti kaltinime nurodytų aplinkybių teismo posėdyje, neatkreipė dėmesio į galimybes patikslinti kaltinimą atsižvelgiant į tyrimo metu jau surinktus duomenis, taigi išvados apie galimą bylos teismingumą kitam teismui buvo formalios ir neatspindi teismo priimto sprendimo (nustačius, kad byla tesminga kitam teismui, ji perduodama ne prokurorui, o tam teismui, kuriam byla, teismo nuomone, yra teisminga).
11.2. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybe, kad atsakomybė pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsiranda tuomet, kai apgaule įgyto turto vertė viršija 5 MGL, bet neviršija 250 MGL dydžio sumos, o S. V. ir A. V. kaltinami apgaule įgiję iš Ž. R. jai priklausančius 250 eurų ir tuo padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, nors įgyto turto vertė neviršija 5 MGL dydžio, kadangi inkriminuojamos veikos padarymo laikas nurodytas po 2018 m. sausio 1 d. Pažymėtina, kad nagrinėjantis bylą teismas privalo būti aktyvus, tai yra, neapsiriboti vien tik ikiteisminio tyrimo stadijoje pasiektų rezultatų patikrinimu, bet prireikus pats tirti naujus įrodymus. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad BPK 256 straipsnyje prokurorui, privačiam kaltintojui ir nukentėjusiajam, nustatyta teisė prašyti pakeisti kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis arba pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą. Todėl šiuo atveju nustačius, jog kaltinimas byloje netikslus, įstatymas neužkerta kelio jį tikslinti ir teisminio nagrinėjimo metu. Tai reiškia, kad minėtą kaltinamojo akto trūkumą, galima ištaisyti teisme. Konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje šis kaltinamojo akto trūkumas nėra esminis. Minėta, jog BPK 254 straipsnio 3 punkte nurodytų aplinkybių pagrindu teismas bylą gali perduoti prokurorui, kai nustatomos esminės kliūtys jos nagrinėjimui teisme. Šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta.
11. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje nurodomi kaltinamojo akto trūkumai nepagrindžia būtinybės perduoti bylą prokurorui. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo manyti, jog minėti trūkumai iš esmės trukdytų teismui išnagrinėti baudžiamąją bylą ir jų būtų negalima pašalinti teisme. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, aukštesnysis teismas sprendžia, kad Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 1 d. nutartis, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui, kadangi surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, trukdantis nagrinėti bylą teisme, neatitinka BPK 234 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl yra nepagrįsta ir naikintina.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,
n u t a r i a :
prokurorės skundą tenkinti.
Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2019 m. vasario 1 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla, kurioje S. V. ir A. V. kaltinami padarę nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje, perduota prokurorui, ir priimti dėl skundo naują sprendimą – perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti Kauno apylinkės teismo Jurbarko rūmams.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėjas Kęstutis Dargužis