Baudžiamoji byla Nr. e1-1347-847/2020 

(Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39218-2020-0)

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.12; 1.2.4.4.1; 2.1.15.1.1;

 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.12.1.3; 2.12.1.4

(S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 2 d.

Biržai

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėja Valentina Paliulionienė, išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje A. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, nuo 2020-04-22 registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenantis ir nuo 2004-02-05 deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

           Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

Kaltinamasis A. A., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2020 m. rugsėjo 26 d., apie 15 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo daugiabučio namo pirmojo aukšto koridoriuje, tyčia nukentėjusiajam R. K. suduodamas nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 10 smūgių kumščiais, padarydamas jam kairės pusės X-XI šonkaulių lūžius, taip sukėlė nukentėjusiajam R. K. fizinį skausmą ir padarė nukentėjusiajam R. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairės pusės X-XI šonkaulių lūžių R. K. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei dešimties dienų laikotarpiui.

Ši veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikacija

            Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad dalyvavęs ir melavęs akistatoje su R. K. suprato, kad daugiau meluoti nebenori. Jis vienas R. K. sumušė aplinkybėmis, kurios surašytos pranešime apie įtarimą, jo namo pirmo aukšto laiptinėje, prie laiptų į antrą aukštą, iš kurio R. K. nulipo. R. K. laiptais nenugriuvo, kaip sakė pirmos apklausos metu. Nulipti pakvietė jis (A. A.), paskambinęs į buto duris. R. K., išėjusį iš buto, jis nutempė žemyn laiptais, kad greičiau jį nusivesti į pirmą aukštą ir paauklėti, nes buvo labai piktas. Abu buvo apygirčiai. Pirmame aukšte dar buvo N. K., kuri nuėjo į savo butą pirmame aukšte ir daugiau neatėjo. Jo draugas R., su kuriuo atėjo iki R. K. namo, liko lauke sėdėti ant suoliuko. Jiems nulipus į pirmą aukštą, R. K. nieko nesakęs, jis (A. A.) sudavė kumščiais kelis smūgius, į galvą nesmūgiavo. Sudavė gal kokius penkis smūgius rankų kumščiais R. K. daugiausia į pilvą ir šonus. Suprato, kad jam nuo smūgių skaudėjo, kad galėjo sužaloti. R. K. nuo smūgių sukniubo ir jis (A. A.) R. K. pasodino ant laiptų. Po R. K. sumušimo išėjo į namo kiemą, R. kieme jau nebebuvo. R. R. K. nemušė, mušė jis (A. A.) vienas todėl, kad N. K. jam pasiskundė, jog R. K. įkyriai prie jos kimba, o jai tai nepatinka. Ji tik pasiskundė, sumušti R. neprašė. Sumušti R. K. spontaniškai kilo mintis pačiam, norėjo padėti N. K., kad R. K. prie jos nebelįstų. R. K. jau buvo kelis kartus sakęs anksčiau, kad nebelįstų prie N. K., bet jis nekreipė dėmesio, todėl kai vėl ji jam pasiskundė, kad R. K. kabinėjasi, jis (A. A.) supyko ir spontaniškai kilo mintis R. K. paauklėti sumušant. Įvykis buvo R. K. namo, (duomenys neskelbtini), pirmojo aukšto koridoriuje, prie laiptų į antrą aukštą, dienos metu, tikslios datos nepamena, galėjo būti nurodyta pranešime apie įtarimą. R. K. sužaloti nenorėjo, norėjo tik paauklėti. R. K. atsiprašys, dėl civilinio ieškinio abu susitars. Yra neteistas, nedirbantis.

Apklausiamas dar kartą A. A. parodė, kad viskas buvo kaip parašyta pranešime apie įtarimą. Supranta, kad tyrimas dabar atliekamas dėl R. K. nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Tikrai sudavė R. K. rankų kumščiais smūgius pataikydamas į šonus ir pilvą, bet negali patvirtinti, kad tai buvo daugiau nei dešimt smūgių, galėjo būti ir mažiau, neskaičiavo. Galėjo smūgiais sulaužyti jam šonkaulius. Jis tuo metu buvo girtas ir piktas, nes sužinojo, kad R. K. negražiai elgiasi su jo (A. A.) pažįstama moterimi, tai ir buvo jo veiksmų motyvas. Labai gailisi taip pasielgęs, nenorėjo nukentėjusiojo taip stipriai primušti, o tik paauklėti. Jis pats yra registruotas darbo biržoje, planuoja įsidarbinti ir taip atlyginti R. K. pareikštą 2000 EUR neturtinės žalos ieškinį per metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo ir Ligonių kasos pareikštą 2190,77 EUR turtinį ieškinį. Jam geriausiai būtų laisvės apribojimo bausmė ir kad byla būtų baigta be teismo posėdžių, t. y. baudžiamuoju įsakymu (1 t., b.l. 134-135, 148-149).

            Be kaltinamojo visiško prisipažinimo dėl padarytos nusikalstamos veikos, jo kaltę pagrindžia nukentėjusiojo R. K., ikiteisminio tyrimo metu apklausto kaip liudytojas, liudytojų P. K., N. K., R. S. parodymai, protokolas – pareiškimas, tarnybinis pranešimas, akistatos protokolas, specialisto išvada, kita rašytinė bylos medžiaga.

Nukentėjusysis R. K., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas, parodė, kad 2020-09-26 d., apie 15 val., būnant namuose (duomenys neskelbtini), į jo buto duris paskambino neblaivus A. A. ir paprašė nulipti į gyvenamojo namo laiptinės pirmą aukštą. Jam nulipus laiptais žemyn, A. A. be aiškios priežasties puolė nukentėjusįjį mušti ir daug kartų trenkė kumščiais į pilvo sritį, todėl sulaužė šonkaulius ir sumušė pilvą, sukėlė fizinį skausmą. Tą dieną jis (R. K.) namuose buvo neblaivus, tačiau su A. A. alkoholio nevartojo. Po sumušimo jis (R. K.) į policiją iš karto nesikreipė, tačiau kai pradėjo šoną labiau skaudėti, jis išsikvietė policiją, tačiau jai atvykus pretenzijų A. A. neturėjo, nes galvojo, kad viskas bus gerai. Kitą dieną nukentėjusiajam pasidarė blogiau. Nebegalėdamas kentėti skausmo jis išsikvietė medicinos pagalbą. Atvykę medikai jį paguldė į VšĮ Biržų ligoninę, kur buvo nustatytas pilvo ir krūtinės ląstos sumušimas. Po medikų apžiūros paaiškėjo, kad yra sulaužyti du kairės pusės šonkauliai. Dėl patirtų smūgių į pilvą buvo atlikta pilvo operacija. Šiuo metu gydosi ligoninės traumatologijos skyriuje. Dėl kokių priežasčių A. A. jį sumušė, nežino.

             Papildomos apklausos metu R. K. parodė, kad jau yra davęs parodymus byloje, kai parašė pareiškimą, jų ir laikosi. Papildomai parodė, kad jį 2020-09-26 d., šeštadienį, apie pietus, (duomenys neskelbtini), namo pirmojo aukšto laiptinėje, sumušė ne tik A. A., bet ir su juo buvęs R. Mušė kumščiais, suduodami daugiausiai į pilvą ir šonus, nugarą. Kiek buvo smūgių suduota ir kuris asmuo kokius smūgius sudavė negali pasakyti, bet smūgių buvo daug - daugiau nei dešimt. Jį mušė A. A. ir R. daugiabučio gyvenamojo namo pirmojo aukšto laiptinėje, prie laiptų. Tuo metu, kai jį jie mušė, jis (R. K.) stovėjo įsitvėręs į laiptų turėklus, kad nepargriūtų. Jis pasipriešinti negalėjo, nes buvo užpultas netikėtai ir dviejų asmenų. Dėl sumušimo buvo gydytas ligoninėje septynias dienas, jam buvo padarytos operacijos, nes buvo sumuštas pilvas, lūžo du šonkauliai. Į ligoninę buvo paguldytas tik po poros dienų po sumušimo, nes po to, kai buvo sumuštas, jis dar parėjo namo ir po poros dienų apsilankęs brolis P. jam iškvietė greitąją, nes pamatė, kad jo sveikata labai bloga. P. jis papasakojo, kad sumušė A. A. ir R. Jis šiuo metu jau yra išleistas iš ligoninės, yra namuose. Kai buvo sumuštas, buvo neblaivus. R. ir A. A. irgi buvo girti. Tą dieną prieš tai su A. A. ir R. nebendravo ir alkoholio nevartojo. Buvo namuose, apie pietus, dienos metu, į jo butą, kuris yra namo antrame aukšte, kažkas paskambino. Paklausė, kas atėjo. Išgirdo pažįstamą A. A. balsą, todėl buto duris atidarė. Nepamena, ar pats nuėjo A. A. kvietimu į pirmą namo aukštą, ar jį A. A. nutempė. Pirmame namo aukšte, koridoriuje prie laiptų į antrą aukštą, pamatė, kad prie savo buto durų stovi kaimynė N. K. su vaiku. Namo lauko durys buvo atidarytos, jis (R. K.) iškišęs galvą į lauką pamatė, kad lauke dar yra R. Tada N. K. pasakė vaikui, kad tuoj čia bus muštynės ir įėjo į savo butą. Tada pradėjo A. A. ir R. jį mušti, kuris negali pasakyti, bet mušė abu. Nepamena, kad jie jam prieš tai būtų ką nors sakę. Mano, kad A. A. ir R. jį sumušė todėl, kad jis rodė dėmesį N. K., nors ji pati pas nukentėjusįjį ateidavo. Mano, tai galėjo būti iš pavydo. Čia R. motyvas, o A. A. padėjo R. nukentėjusįjį sumušti. Ir N. K. galėjo norėti, kad jie nukentėjusįjį primuštų, įtarimą patvirtina ir tai, kad ji žinojo, kad bus muštynės, o po to nekvietė policijos. Su N. K., R. ir A. A. po sumušimo jis (R. K.) nebendravo. Jis girdėjo kalbas, kad esą susižalojo nugriuvęs nuo laiptų, bet tai netiesa - tokiu atveju būtų ir kitokie sužalojimai. Jis gerai pamena ir žino, kad jį sumušė A. A. ir R.

Apklausiamas trečią kartą R. K. parodė, kad duotų parodymų laikosi. Gydymas yra baigtas. Kadangi akistatoje A. A. prisipažino jį mušęs vienas, vienam A. A. reiškia civilinį ieškinį dėl moralinės (taip tekste) žalos, kadangi jam dėl sužalojimo buvo sukeltos neigiamos emocijos, išgyvenimai, buvo sutrikdyta kasdienybė, gulėjo ligoninėje savaitę, kentė didžiulius skausmus, septynias dienas negalėjo net valgyti, gavo tik lašelines. Dar ir dabar jaučia skausmus šone, pilve. Savo tokius išgyvenimus vertina 2000 EUR. Sutinka, kad A. A. būtų įpareigotas jam moralinę (taip tekste) žalą atlyginti per metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo ir byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu (1 t., b.l. 21-22, 25-26, 29).

 Liudytojas P. K. parodė, kad rugsėjo mėn. pabaigoje, sekmadienio vakarą, tikslios datos negali pasakyti, nuėjo pas brolį R. K. į jo butą (duomenys neskelbtini). R. K. buvo vienas, skundėsi prasta sveikata, buvo susiėmęs už šono, negalėjo net atsikosėti. Brolis papasakojo, kad jį šeštadienį sumušė pažįstamas A. A., kaip ir kodėl mušė, nepasakojo, bet minėjo, kad sumušė prie namų lauke ar namo laiptinėje. Liudytojas iškvietė R. K. greitąją pagalbą, nes matė, kad jis labai prastai jaučiasi dėl padarytų sužalojimų. Ligoninėje paaiškėjo, kad broliui lūžę šonkauliai ir kažkas su žarnynu. Dabar brolis jau paleistas iš ligoninės, nuo pirmadienio gydosi namuose. Norėdamas išsiaiškinti, kaip ir kodėl buvo sumuštas brolis, tą pačią dieną, kai R. K. išvežė greitoji, buvo nuėjęs pas A. A. į jo butą, kur buvo ir jo draugai. Jis (P. K.) su jais nebendravo. A. A. paklausė, kodėl sumušė R. K. ir jam A. A. atsakė, kad ne jis vienas sumušė, o su R. Su kokiu R. ir kodėl mušė, A. A. nesakė. Liudytojas daugiau nieko neklausė ir išėjo. Apie pinigus su A. A. ir daugiau abu apie brolio sumušimą nekalbėjo, susitikę nebebuvo. R. K. labai seniai gyveno su A. A. motina. A. A. ir R. K. nekonfliktavo. Kodėl A. A. primušė R. K. ir kaip, jis nematė, žino tik iš brolio pasakojimo ir paties A. A. prisipažinimo (1 t., b.l. 46-47).

Liudytoja N. K. parodė, kad 2020-09-26, dienos metu, ji grįžo iš miesto į savo namus ir prie namų gatvėje susitiko neblaivų A. A., kuris ėjo kartu su R., pavardės nežino, gyvena kažkur (duomenys neskelbtini), į ežero pusę, mediniame socialiniame name. Abu asmenys atėjo prie jos namų, o A. A. laiptais užlipo į antrą aukštą pas R. K.. Kas vyko toliau ji nematė, nes įėjo į savo butą. Tą dieną iki A. A. atėjimo, ji matė neblaivų R. K., kuris buvo agresyviai nusiteikęs ir eidamas paskui ją plūdo. Kai jis būna neblaivus, visą laiką prie jos kabinėjasi ir plūstasi. Kad R. K. būtų sužalotas ar susižalojęs ji nematė. Kas įvyko tarp R. K. ir A. A., ji nežino. Kad A. A. paskutiniu metu būtų bendravęs su R. K., ji nematė (1 t., b.l. 52).

Liudytojas R. S. parodė, kad 2020-09-26 d., apie 14 val., būdamas (duomenys neskelbtini), susitiko pažįstamą A. A., su kuriuo pasikalbėjo ir A. A. pasiūlė nueiti išgerti alaus, kurio turėjo su savimi, pas giminaitį, gyvenantį (duomenys neskelbtini). Liudytojas buvo blaivus, o nuo A. A. sklido alkoholio kvapas. Jis (R. S.) sutiko su A. A. paeiti iki to namo. Einant į namą, sutiko to namo gyventoją N. K. ir kartu su ja nuėjo link to namo. Jis (R. S.) į namo vidų nėjo, liko sėdėti ant suoliuko lauke, o A. A. nuėjo į namo vidų. Liudytojas pasėdėjo ant suoliuko kokią minutę ir po to persigalvojęs atsistojo ir išėjo, nes nenorėjo gerti alaus, kadangi buvo blaivus ir nenorėjo su svetimais žmonėmis gerti. Būdamas lauke jokio triukšmo namo viduje negirdėjo. Po kokių dviejų dienų jis (R. S.) iš N. K. sužinojo, kad jos kaimynas, pas kurį buvo atėjęs A. A., pagal jos pasakojimą, nukrito nuo laiptų ir susižalojo (1 t., b.l. 57).

            Iš 2020-09-30 protokolo – pareiškimo matyti, kad pareiškėjas R. K. pareiškė, kad 2020-09-26 d., apie 15 val. būnant namuose (duomenys neskelbtini), į buto duris paskambino A. A. ir paprašė nulipti į gyvenamojo namo laiptinės pirmą aukštą. Jam (R. K.) nulipus laiptais žemyn, A. A. be aiškios priežasties puolė mušti ir daug kartų trenkė kumščiais į pilvo sritį, todėl jam (R. K.) sulaužė šonkaulius ir sumušė pilvą, sukėlė fizinį skausmą. Prašo A. A. patraukti atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka (1 t., b.l. 1). Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (1 t., b.l. 2, 8).

            Iš 2020-11-16 policijos pareigūnės tarnybinio pranešimo matyti, kad Panevėžio apskrities VPK Biržų r. PK atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. Ikiteisminio tyrimo metu gauta specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad R. K. nustatyti kairės pusės X-XI šonkaulių lūžiai, jo sveikata sutrikdyta nesunkiai - ilgiau nei 10 d. laikotarpiui. Nustačius kitos nusikalstamos veikos požymius, ikiteisminį tyrimą tikslinga tęsti pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. (1 t., b.l. 10). Tai patvirtinta ir 2020-11-17 prokuroro rezoliucija (1 t., b.l. 12).

2020-10-20 akistatos protokolas, iš kurio matyti, kad buvo atlikta nukentėjusiojo R. K. ir liudytojo R. S. akistata. Akistatos metu R. K. teigė, kad jį ištraukė iš buto kambario A. A., jiems jau nulipus į pirmą aukštą, R. K. pažiūrėjo pro lauko duris ir kieme pamatė prie lango sėdintį ant suoliuko prie namo sienos R. S.. A. A. R. K. įtraukė atgal į koridorių. N. K. įėjo į savo butą ir tada R. K. buvo sumuštas. Jį mušė A. A. ir R. S.. Kokius smūgius pastarasis sudavė ir kiek, ir kas pirmas pradėjo mušti, R. K. negali pasakyti. Tuo metu, kai R. K. pamatė R. S. lauke, A. A. dar jo (R. K.) nemušė, todėl R. K. suspėjo iškišti galvą į lauką ir pamatyti, kad lauke sėdi R. S.. R. S. nesutiko su R. K. parodymais, nes jo nemušė, muštynių nematė ir apie jas nežinojo. Prie R. K. namo tą dieną atėjo su A. A. ir N. K., kurią sutiko netoli jos namų. Ji gyvena su R. K. tame pačiame name, tik skirtinguose aukštuose. N. K. jiems pasiskundė, kad R. K. vėl prie jos kabinėjasi, kad ją R. K. vaikėsi aplink namą tą pačią dieną. Apygirtis A. A. sakė, kad eis pas patėvį R. K. išgerti. A. A. nuėjo į namo vidų. R. S. į namo koridorių nebuvo įėjęs, liko lauke, blaivus sėdėjo ant suoliuko ir pasėdėjęs nuėjo. Kas vyko name, nežino. Jam A. A. papasakojo po įvykio praėjus gal porai dienų, kad jis primušė R. K. už tai, kad šis kimba prie N. K.. Sakė, kad paauklėjo R. K., mušė kumščiais. Jis (R. S.) apie užsakymą sumušti R. K. dėl N. K. nieko nežino,  niekas nenorėjo R. K. mušti ir neplanavo to daryti. Prieš R. K. sumušimą kalbos su A. A. ar N. K. nebuvo. R. K. kimba prie N. K., todėl ir kyla konfliktai, nes ji skundžiasi (1 t., b.l. 60-61).

Iš 2020-10-22 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. K. nustatyti kairės pusės X-XI šonkaulių lūžiai, sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, kietais bukais daiktais, galimai smūgiuojant užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku kumščiais į krūtinės, pilvo sritis. R. K. buvo gydomas dėl (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) – susirgimo nesietino su galimai 2020-09-26 patirtais sužalojimais. Dėl kairės pusės X-XI šonkaulių lūžių R. K. sveikata sutrikdyta nesunkiai - ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b.l. 66-69).

2020-10-05 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad A. A. pasiūloma parodyti vietą ir aplinkybes, apie kurias jis 2020-10-05 davė parodymus apklausiamas apie R. K. susižalojimą. Jis parodė namą, kuriame gyvena R. K. - (duomenys neskelbtini). Namas geltonas, medinis. Privažiavus namą, A. A. parodė sukti į dešinę - į namo kiemą. Įvažiavus A. A. vidiniame namo kieme parodė suoliuką prie sienos, kur jis planavo gerti alų su R. K. ir kur buvo pasidėjęs nusipirktą alų. Po to A. A. parodė namo duris į laiptinę, iš kur galima nueiti prie R. K. buto. A. A. parodė lipti mediniais laiptais iš pirmojo aukšto į antrąjį aukštą, užlipęs parodė dešinėje laiptinės pusėje esančias R. K. buto duris. Pasiūloma A. A. parodyti, kurioje vietoje ir kaip jis laukė R. K., ateinančio iš savo buto. A. A. parodė pirmame aukšte pirmą medinių laiptų laiptelį, ant kurio atsisėdęs laukė R. K.. A. A. pasiūloma parodyti, kaip jis matė griūnantį R. K. ir kaip jį sugavo. A. A. parodė, kaip jis pasodino R. K. ant laiptų, kaip ten pasodinęs, dar jam paplekšnoja per veidą ir pakaušį, kad šis greičiau atsigautų. A. A. parodė, kad tada jis išėjo namo palikęs R. K. sėdintį ant laiptų toje pačioje vietoje. Parodymų patikrinimo vietoje metu fotografuota – padarytos devynios foto nuotraukos (1 t., b.l. 121-122, 125-130).  

2020-10-15 akistatos protokolas, iš kurio matyti, kad buvo atlikta nukentėjusiojo R. K. ir A. A. akistata. Akistatos metu nukentėjusysis teigė, kad A. A. jį sumušė kartu su kitu asmeniu - R. A. A. sudavė smūgius, negali pasakyti kokius ir kiek tiksliai, bet jį (R. K.) tikrai mušė A. A.. A. A. tokių parodymų nepatvirtino, nes R. K. nemušė, jis pats nugriuvo nuo laiptų. Laikosi apklausoje duotų parodymų. Kodėl R. K. kaltina sumušimu, nežino (1 t., b.l. 140-141).

Dėl civilinių ieškinių

            Nukentėjusysis R. K. pareiškė 2000 EUR neturtinės žalos civilinį ieškinį, nes nusikaltimu patyrė tokio dydžio žalą, kuri nėra atlyginta (1 t., b.l. 41). Kaltinamasis 2020-11-20 įsipareigojimu įsipareigojo atlyginti šį civilinį ieškinį per metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (1 t., b.l. 159). Tam neprieštarauja ir nukentėjusysis (1 t., b.l. 29, 160). Šis ieškinys yra realus ir pagrįstas byloje surinktais duomenimis (pavyzdžiui, 1 t., b.l. 25-26, 29, 66-69 ir kt.), jį pripažįsta ir kaltinamasis, todėl tenkintinas visiškai, įpareigojant šią žalą atlyginti per aukščiau nurodytą terminą - per metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str., 6.263 str. 1-2 d., Lietuvos Respublikos BPK 109 str., 115 str. 1 d.).

            Byloje Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė 2191,77 EUR civilinį ieškinį dėl žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už R. K. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., b.l. 90-92). Kaltinamasis 2020-11-20 įsipareigojimu įsipareigojo atlyginti padarytą žalą (1 t., b.l. 159). Institucijos ieškinys yra realus ir pagrįstas byloje surinktais duomenimis (pavyzdžiui, 1 t., b.l. 87-88), jį pripažįsta ir kaltinamasis, todėl tenkintinas visiškai (Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 1-2 d., 6.280 str. 1 d., 6.283 str. 1 d., Lietuvos Respublikos BPK 109 str., 115 str. 1 d.).

Bausmės skyrimo pagrindai ir motyvai

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

            Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (veika padaryta tiesiogine tyčia), padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (1 t., b.l. 157, 158). Todėl, teismo nuomone, atsižvelgtina ir į teisingumo ir protingumo kriterijus, bausmės paskirtį ir tai, jog R. K. yra buvęs A. A. patėvis (1 t., b.l. 117). A. A. neteistas, tačiau 2015-11-04 Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. nutrauktas (Lietuvos Respublikos BPK 212 str. 1 d. (taip tekste, nors šis straipsnis dalių apskritai neturi) 5 p., BK 38 str. 1 d. 1-4 p.), šis nutarimas patvirtintas 2015-11-05 Biržų r. apylinkės teismo nutartimi ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir įvykdant per šešis mėnesius nuo teismo nutarties įsiteisėjimo. 2015-11-27 įtrauktas į Probuojamųjų asmens duomenų registrą Panevėžio apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriuje, iš kurio 2016-01-12 išregistruotas (1 t., b.l. 101-102). A. A. per metus iki nusikaltimo padarymo administracine tvarka nebaustas, bet baustas praeityje 2018-05-31 pagal Lietuvos Respublikos ANK 484 str. 1 d. 50 EUR bauda, kurią sumokėjo 2018-06-19 (2020-10-01 Administracinių nusižengimų registro išrašas <...> už 5 metus, 1 t., b.l. 104). Be to, jis praeityje administracine tvarka baustas dar penkis kartus: 2011-04-21 pagal Lietuvos Respublikos ATPK 1813 str. 1 d. įspėjimu. Šiame nutarime konstatuota, kad A. A. turi vaikus: S. A., gimusią (duomenys neskelbtini), V. A., gimusią (duomenys neskelbtini) ir A. A., (duomenys neskelbtini), 2011-06-09 pagal Lietuvos Respublikos ATPK 1813 str. 1 d. 50 Lt bauda, 2011-10-20 pagal Lietuvos Respublikos ATPK 1813 str. 1 d. 100 Lt bauda, 2012-03-08 pagal Lietuvos Respublikos ATPK 1813 str. 1 d. 100 Lt bauda, 2012-09-06 pagal Lietuvos Respublikos ATPK 1813 str. 1 d. įspėjimu (LITEKO duomenys).

             A. A. nedirbantis (1 t., b.l. 106), nuo 2020-04-22 registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (1 t., b.l. 105), nuosavybės teise neturi kilnojamojo turto - transporto priemonių (asmens duomenų psl. 15). Jis išsiskyręs (asmens duomenų psl. 12). Duomenų, kad būtų registruotas Biržų rajono psichikos sveikatos centre dėl priklausomybių ir psichinių ligų, byloje nėra, iš jo žodžių psichikos ligomis nesirgo ir neserga (1 t., b.l. 116). Duomenų, kad po šio nusikaltimo padarymo būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, byloje taip pat nėra. Todėl už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi ir švelniausia bausmė – laisvės apribojimas, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei vidurkis ir paskirtinas teismo įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos BK 48 str. 1-2 d., 4 d. 1 p.). Šis įpareigojimas skirtinas todėl, kad asmeniui praeityje ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. kartą jau buvo nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius, jau buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, tačiau iš to jis išvadų visiškai nepadarė, nes ši veika padaryta vartojant smurtą ir tai irgi yra nusikaltimas žmogaus sveikatai. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą ir pakankamą terminą. Įvertinant bausmės paskirtį ir tikslus, tikrai nesudėtingą šio įpareigojimo laikymąsi, bausmės trukmę, toks įpareigojimo terminas nustatytinas per bausmės atlikimo laikotarpį – tokį kaip pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo prokuroras. Teismo nuomone, būtent šis įpareigojimas bus prevencinė priemonė ir ribos A. A. elgesį, skatins laikytis įstatymų ateityje ir sudarys prielaidas siekti kitų Lietuvos Respublikos baudžiamajame įstatyme nustatytų tikslų (Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam prokuroras prašo skirti mažesnę nei vidurkis laisvės apribojimo bausmę, bausmės tikslai gali būti pasiekti A. A. skiriant šią bausmę. Pagrindo skirti kitą bausmę ar sumažinti laisvės apribojimo trukmę labiau nei prašo prokuroras, nėra. Tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 641 str. 1 d. ir esant tam pagrindui, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu – iki 8 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje. 

Pranešimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (1 t., b.l. 155-157) ir paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu protokole (1 t., b.l. 158) nėra jokių duomenų, kad A. A. būtų sutikęs būti nubaustas ne tik laisvės apribojimu, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, bet ir prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūloma paskirti jo buvimo vietos kontrole nuo 23 val. iki 6 val. Todėl tokia kontrolė neskirtina, juo labiau, kad pagal baudžiamąjį įstatymą tai yra teismo teisė, o ne pareiga (Lietuvos Respublikos BK 48 str. 3 d.). Be to, ne tik kartu su intensyvia priežiūra, bet alternatyviai - vietoj jos teismas gali asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, skirti įpareigojimą (-us) – tai ir buvo padaryta (Lietuvos Respublikos BK 48 str. 4 d. 1 p.). 

Daiktiniai įrodymai, kardomosios priemonės ir kiti bylos klausimai

 Kaltinamasis vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 140 str. laikinai sulaikytas nebuvo.

             Daiktinių įrodymų nėra.

             Kaltinamajam 2020-10-05 Panevėžio apskrities VPK Biržų r. PK Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos R. A. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b.l. 152-153) iki bausmės vykdymo pradžios paliktina nepakeista ir panaikintina pradėjus bausmės vykdymą (Lietuvos Respublikos BPK 139 str. 3 d.).

             Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

A. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir nubausti 1 m. laisvės apribojimo, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje. 

            Lietuvos Respublikos BK 641 str. 1 d. pagrindu A. A. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 8 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje.

            Civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš A. A., a. k. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), 2000 EUR (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo, įpareigojant šią žalą atlyginti per metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš A. A., a. k. (duomenys neskelbtini), 2191,77 EUR (du tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt vieną eurą septyniasdešimt septynis euro centus) žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už R. K. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas Panevėžio teritorinei ligonių kasai, esančiai (duomenys neskelbtini), įstaigos kodas (duomenys neskelbtini), žalos atlyginimą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, esančios (duomenys neskelbtini), įstaigos kodas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000.

            A. A. 2020-10-05 Panevėžio apskrities VPK Biržų r. PK Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos R. A. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki

iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą ir panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

            Nuteistasis per 14 d. nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs A. A. kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (įskaitant griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. 

            Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos BPK 353 str. nustatyta tvarka.

        Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui apskųsti jo nei apeliacine, nei kasacine tvarka negalima.

Teisėja                                                     Valentina Paliulionienė