Civilinė byla Nr. e2-14-1055/2021

Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00476-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.1.5.; 2.1.5.1.2.9.; 2.6.1.8.2.; 2.6.18.3.;

3.2.3.1.; 3.2.6.1.

(S)

UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 23 d.

Utena

        Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Ana Karšul,

sekretoriaujant Daivai Savickienei,

dalyvaujant ieškovės atstovams E. P., advokatei S. B.,

atsakovams V. G. ir D. G., atsakovų atstovei advokatei I. M.,

        viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovams V. G. ir D. G. dėl apmokėjimo už darbus priteisimo ir atsakovų V. G. ir D. G. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl išlaidų už statybos darbų rangos defektų šalinimą priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

        Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų 17 034,39 EUR skolos už atliktus darbus, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; taip pat priteisti iš atsakovų visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad nuo 2017 m. spalio mėnesio pabaigos iki 2018 m. balandžio mėnesio pabaigos atliko plytelių klojimo ir sklypo sutvarkymo darbus adresu (duomenys neskelbtini), V. G. ir D. G. užsakymu. 2017 m. lapkričio mėnesį darbai buvo sustabdyti dėl netinkamų klimatinių sąlygų – orams pradėjus šalti. Atsakovai tam neprieštaravo. Darbai buvo atnaujinti orams atšilus ir pabaigti 2018 m. balandžio pabaigoje. Baigus darbus atsakovams buvo išsiųsta detalizacija apie atliktus darbus, jau sumokėtas sumas, likusią nesumokėtą sumą ir galutinę darbų kainą. Atsakovas V. G. sumokėjo tik 8 000 EUR ir nurodė, kad likusius pinigus sumokės ir atliktų darbų priėmimo aktą pasirašys, kai darbai „įsistovės“. Tačiau 2018 metų liepos mėnesį ieškovės vadovui ir darbuotojams atvykus peršluoti kiemo ir atvežus pasirašyti sutartus dokumentus, jie atsakovų buvo išvyti iš kiemo. 2018 m. liepos 31 d. V. G. buvo išsiųsta detalizuota sąmata 34 134,39 EUR sumai ir 2018 m. rugpjūčio 29 d. ieškovė per atstovus kreipėsi į atsakovus su ikiteismine pretenzija, ragindama sumokėti 17 034,39 EUR įsiskolinimą. Atsakovas V. G. atsakė į pretenziją nurodydamas, kad su ja nesutinka, kadangi jokia rangos sutartis su ieškove nėra sudaryta ir pasirašyta. Esant tokioms aplinkybėms, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į ikiteisminio tyrimo institucijas su pareiškimu dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų. Tikslinant aplinkybes apklausos metu atsakovas pripažino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbus atliko, todėl ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti.

Dėl darbų atlikimo buvo susitarta žodžiu, kadangi šalis siejo draugiški, pasitikėjimu grįsti santykiai, buvo sumokėtas avansas. Nors tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė rangos sutartis, tačiau susiklostė rangos teisiniai santykiai dėl gerbūvio darbų atlikimo atsakovų sklype. Atsakovai faktiškai priėmė ieškovės atliktus darbus, naudojasi darbų rezultatu, sumokėjo dalį sumos. Pažymi, kad darbai atlikti tinkamai, kokybiškai. Kadangi atsakovai atsisakė pilnai atsiskaityti už darbus, prašo solidariai priteisti iš jų likusią nesumokėtą 17 034,39 EUR sumą.

Dublike papildomai nurodė, kad atsakovai nepagrįstai teigia, jog buvo pažeistos susitarimo sąlygos ir terminai. Su atsakovais iš karto buvo sutarta, kad darbai jų sklype bus pradėti tada, kai bus pabaigti darbai kitame objekte, tą įrodo ir tai, jog trinkelės buvo užsakytos tik 2017 m. rugsėjo 18 d. Atsakovų objekte visada dirbo ne mažiau 3 darbuotojų, o atliekant kasimo darbus ne mažiau 4. 2-3 savaičių laikotarpis tariantis buvo paminėtas tik dėl trinkelių klojimo darbų, tačiau eigoje buvo sutarta ir atlikti papildomi darbai, kurie negalėjo būti atlikti per aptartą preliminarų laikotarpį, darbų sustabdymas įvyko ieškovės iniciatyva atsakovams neprieštaraujant. Taigi nei darbų pradžios, nei darbų pabaigos terminai nebuvo praleisti. Darbų eigoje atsakovai nereiškė pretenzijų dėl trūkumų, o jų pateiktose nuotraukose užfiksuotas darbų procesas eigoje, o ne galutinis rezultatas. Aplinkybę, kad atsakovai sumokėjo ieškovei 17 100 EUR įrodo kasos pajamų orderiai ir 2018 m. balandžio 25 d. laiškas, kuriame nurodyta ta pati suma, kaip ir sąmatoje, tik be PVM. Pažymi, kad kreipusis į atsakovus su ikiteismine pretenzija, jie apskritai neigė, kad buvo sudaryta rangos sutartis su ieškove, apie atsakovų neva siųstą 2018 m. rugsėjo 4 d. pretenziją sužinojo tik iš atsiliepimo, jos nėra gavusi. Su atsakovais buvo sudaryta žodinė rangos sutartis, buvo sukurtas užsakytas įprastos bei tinkamos kokybės daiktas ir rezultatas perduotas 2018 m. balandžio 24/25 dienomis bei susitarta, kad darbų atlikimą patvirtinantys dokumentai bus pasirašyti ir galutinis atsiskaitymas įvyks, kai darbai susigulės ir ieškovės atstovai atvyks peršluoti kiemo. Tačiau, kaip buvo minėta, susitarimas buvo neįvykdytas, o ieškovės darbuotojai išvyti iš kiemo. Tarpai tarp trinkelių ir bordiūrų buvo padaryti tinkami, taip pat buvo užšluoti tinkama medžiaga net 3 kartus. Darbui buvo naudojami tinkami mechanizmai, todėl trinkelės negalėjo ir nebuvo apdaužytos, paviršiaus nelygumai buvo nuolat tikrinami ir didesnio nei 1 cm nelygumo nebuvo. Taip pat nepagrįsti atsakovų teiginiai dėl kitų, neva netinkamai atliktų darbų ir padarytų sugadinimų. Nesutinka su atsakovų teiginių, kad darbai iki šiol nebaigti, jie buvo baigti 2018 m. balandžio 25 d., jokių pretenzijų ieškovei dėl baigtumo nebuvo reiškiama, tik prieš atsiskaitant atsakovas norėjo sulaukti lietaus, kad darbai susigulėtų. Taigi atsakovai nuo 2018 m. balandžio 25 d. naudojasi rangos sutarties pagrindu atsiradusiu rezultatu, tai yra faktiškai priėmė darbus, tačiau neįvykdė pareigos priimti darbus ir už juos atsiskaityti. Atsakovams pateikta sąmata pilnai atitinka šalių susitarimą, tiesiog programa, kurios pagalba ji sudaryta, detalizavo visus darbus. Be to, net ir nustatant sutartą kainą pagal vidutinės kainos standartą, ieškovės prašoma priteisti suma yra ženkliai mažesnė už vidutinę analogiškų darbų kainą, o darbų kainos nuo 2017 m. spalio iki 2018 m. balandžio nesikeitė. Ieškovė neatliko jokių veiksmų, siekiant įbauginti ar padaryti spaudimą atsakovams, tuo tarpu atsakovai neigė apskritai sudarę sutartį su ieškove, rašė skundus į Lietuvos asmens apsaugos tarnybą, Lietuvos advokatūrą dėl ieškovės atstovės. Taigi būtent jie elgėsi nesąžiningai ir neteisėtai, siekdami išvengti atsiskaitymo, o aplinkybė, kad atsakovai yra vartotojai, jokiu būdu nesuteikia jiems teisės piktnaudžiauti ir neatsiskaityti už darbus.  

Atsakovai pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą ir priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad internete surado trinkelių klojimo ir sklypo tvarkymo rangovą – UAB „(duomenys neskelbtini)“, su kuria susisiekė telefonu. 2017 m. balandžio 29 d. į atsakovams nuosavybės teise priklausantį sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), atvyko ieškovės direktorius E. P.. Nors atsakovas pageidavo projekto (tam siuntė sklypo toponuotrauką) ir rašytinės sutarties, tačiau E. P. pasakė, kad projektas nereikalingas, nes darbai ir taip aiškūs, juos atliks greitai ir kokybiškai, statybos rangos sutarties pasirašyti taip pat nepageidavo. 2017 metų liepos mėnesį atsakovas ir ieškovės direktorius buvo dar kartą susitikę aptarti darbų, sutartis pasirašyta nebuvo. Šalys žodžiu susitarė, kad darbai bus pradėti 2017 m. rugsėjo 1 d., trinkelių klojimas važiuojamajai daliai kainuos 26 EUR/m2, pėstiesiems skirtai zonai - 20 EUR/m2, drenažo paklojimas – 10 EUR už bėginį metrą, 6 EUR už bortų bėginį metrą, stulpeliai betonuojant iš vienos pusės 4 EUR/m., iš abiejų pusių – 2 EUR/m, 25 EUR už vienos vietos šviestuvo įrengimą su elektros kabelių pravedimu, polistirolo klijavimas – 60 EUR, šulinio naikinimas – 80 EUR, taip pat dėl kitų darbų ir technikos panaudojimo. Taip pat buvo susitarta, kad sklype dirbs 5 žmonės ir darbai bus atlikti per 2-3 savaites. 

Tačiau darbai realiai buvo pradėti tik 2017 m. spalio 18 d. Atsakovai, tikėdamiesi, kad darbai bus pradėti laiku, patys užsisakė trinkeles iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos buvo pagamintos 2017 m. spalio 5 d. Be to, vietoje pažadėtų 5 darbuotojų, dirbo tik 1 darbuotojas, vėliau prisijungė dar vienas, nes kiti darbuotojai dirbo kituose objektuose. Darbų vykdymo eigoje atsakovė susitarė su ieškovės vadovu papildomai dėl laiptų klojimo, kuris turėjo kainuoti 20 EUR už laipto pakopos vieno metro ilgį, bei 20 EUR už kojų valymo grotelių įrengimą. 2017 m. gruodžio 9 d. atsakovų prašymu darbai buvo sustabdyti, kadangi buvo netinkamos oro sąlygos (naktimis jau buvo neigiama temperatūra), nors ieškovė norėjo darbus tęsti nekreipiant dėmesio į atliekamų darbų kokybę. Darbai buvo atnaujinti 2018 m. balandžio 7-8 d. Per visą šį laikotarpį atsakovai ieškovei dalimis sumokėjo grynaisiais pinigais 21 200 EUR: 2017 m. spalio 27-31 d. sumokėjo 6 000 EUR, 2017 m. lapkričio pradžioje – 2 300 EUR, 2017 m. lapkričio mėnesį dar 4 900 EUR, 2018 m. balandžio 22 d. sumokėjo 8 000 EUR, tačiau ieškovė nė sykio neišrašė jokio grynųjų pinigų gavimo dokumento. Paskutiniai darbai sklype buvo atlikti 2018 metų balandžio mėnesį. Darbų vykdymo metu atsakovai nuolat pastebėdavo kokybės trūkumus, parodydavo juos ieškovės atstovams, kurie iš pradžių juos taisydavo, o po to atsisakė tai daryti.  

2018 m. balandžio 25 d. gavo iš ieškovės elektroninį laišką, kuriame buvo nurodyta, kad iš viso atlikti darbai kainavo 28 220 EUR, atsakovų sumokėta suma yra 17 100 EUR ir jie dar turi sumokėti 11 120 EUR. Atsakovai su tokiu ieškovės paskaičiavimu nesutiko, todėl ieškovė 2018 m. liepos 31 d. atsiuntė Lokalinę sąmatą be datos, kurioje buvo nurodyta 28 210,24 EUR suma be PVM ir 34 134,39 EUR suma su PVM. Būtent nuo šios sumos atėmus esą atsakovų sumokėtą 17 100 EUR sumą, ieškovė prašo priteisti 17 034,39 EUR. Pažymi, kad 2018 m. balandžio 25 d. laiške ir 2018 m. liepos 31 d. sąmatoje nurodytos sumos skiriasi kardinaliai, be to lokalinė sąmata atsakovams nebuvo pateikta prieš vykdant statybos rangos darbus, atsirado tik kilus ginčui dėl atliktų darbų kokybės ir kiekio bei ieškovei atsisakius pabaigti darbus ir perduoti darbų rezultatą. Ieškovė nesilaikė savo sutartinių įsipareigojimų, pažeidė tiek darbų pradžios, tiek pabaigos terminus, darbas nebuvo atliktas tinkamai/kokybiškai, darbai atlikti ne iki galo, nes trinkelių tarpai buvo užšluoti netinkama medžiaga ir ne iki galo, siūlių plotis per mažas, tarpai nevienodi ir netaisyklingi, trinkelės vietomis nudaužytos, netinkamai įrengti tarpai tarp bordiūrų, trinkelės sudėtos nelygiai, netinkamai įrengti nuolydžiai ir t.t. Ieškovė nepateikė atsakovams darbų priėmimo – perdavimo akto. Be to, šalys nebuvo sulygusios ieškovės nurodomos kainos, atsakovams nebuvo pateikti statybos darbų metu naudotų medžiagų įsigijimą ir jų atitiktį patvirtinantys dokumentai ir sąmata.

Pažymi, kad atsakovai yra vartotojai, o ieškovė verslininkė, savo srities profesionalė. Ieškovė darė atsakovams spaudimą, siekdama juos išgąsdinti: kreipėsi į policiją dėl ikiteisminio tyrimo, parašė skundą į D. G. darbovietę dėl esą jos netinkamo elgesio.

Triplike papildomai nurodė, kad ieškovė nepateikė argumentų pagrįsti savo pozicijai, kad visi darbai atlikti tinkamai, taip pat niekaip nepaneigė atsakovų argumentų dėl netinkamos darbų kokybės. Pažymi, kad su ieškovės vadovu dėl nekokybiškų darbų ir apimčių buvo kalbėta dar 2017 metų liepos pabaigoje. Atestuotas specialistas Ž. P. atliko jų sklype lauko važiuojamosios dalies, terasos vizualinę apžiūrą ir techninį vertinimą bei 2019 m. birželio 21 d. surašė Statinio, patalpų ir kitų konstrukcijų įvertinimo aktą Nr. 9-18, kuriame pažymėjo nustatytus defektus ir neužbaigtus darbus bei nurodė, kad nustatytus defektus būtina šalinti naujai atliekant statybos, remonto darbus. Atsakovai laikosi pozicijos, kad visi darbai atlikti nekokybiškai ir nesilaikant teisės aktų ir techninių reikalavimų, todėl teikia inžinierės – sąmatininkės R. V. parengtus Objektinę sąmatą, Lokalinę sąmatą ir medžiagų poreikio žiniaraščius, aiškinamąjį raštą bei kitus priedus, iš kurių matyti, jog išardyti ieškovės darbo rezultatą ir iš naujo atlikti tuos pačius darbus 2019 m. kovo mėnesio kainomis kainuos 62 711,43 EUR.

Dar kartą pažymi, kad ieškovė neįrodė aplinkybės, kad su atsakovais buvo sulygta sąmatoje nurodyta kaina, jie niekada nėra patvirtinę joje nurodytų sumų. Teigia, jog ieškovė kainas nurodė vienašališkai ir pagal šias kainas pareiškė nepagrįstą ieškinį. 2017 m. balandžio 25 d. ieškovė nurodo, kad likusi nesumokėta suma yra 11 120 EUR, o ieškiniu reikalauja jau kitą, didesnę sumą. Atsakovų nuomone, net jei ieškovė būtų tinkamai ir laiku atlikusi sutartus darbus, ji negali reikalauti sumos, kuri nebuvo sulygta ir suderinta su užsakovais. Nurodo, kad susitarimas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl trinkelių buvo sudarytas dar 2017 m. rugpjūčio 7 d., taigi, atsakovai tikėjosi, kad darbai bus pradėti 2017 m. rugsėjo 1 d., o faktiškai jie buvo pradėti tik 2017 m. spalio 18 d. Nesutinka su ieškovės teiginiais, kad darbai užsitęsė dėl atsakovų prašomų papildomų darbų, kadangi nuo darbų pradžios iki pabaigos praėjo net 8 mėnesiai, nors kalbėta buvo apie kelias savaites. Mano, kad ieškovė apskritai neturi reikiamos kvalifikacijos ir negali dėti posluoksnio ir kloti trinkelių, nėra įrodymų, kad E. P. turi teisę sudaryti sąmatas, turi statybos darbų vadovo atestatą. Visi ieškovės nurodomi teiginiai dėl neva nuolat prašytų papildomų darbų, realiai dirbusių darbuotojų skaičiaus, sumokėtų sumų ir pan. neatitinka tikrovės.

Taip pat atsakovai V. G. ir D. G. pateikė priešieškinį, kuriuo, kelis kartus patikslinus reikalavimus, prašė priteisti iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 40 038,90 EUR statybos darbų trūkumų šalinimui, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo 2019 m. rugsėjo 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti iš ieškovės visas atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė iš esmės tas pačias faktines aplinkybes, kaip ir atsiliepime bei triplike. Taip pat papildomai, kad ieškovei jos buveinės registracijos adresu registruotu paštu 2018 m. rugsėjo 3 d. siuntė Pretenziją dėl atliktų darbų kokybės ir savalaikiškumo, tačiau siųstas laiškas grįžo neįteiktas, nes adresatas neatsiėmė jo pašte. Šioje pretenzijoje buvo nurodyti atsakovų pastebėti atliktų darbų trūkumai, kuriuos ieškovės prašė pašalinti savo lėšomis. Šie trūkumai iki šios dienos nėra pašalinti ir, kaip matyti iš ieškovės pozicijos šioje byloje, ieškovė jų šalinti neketina. Dėl šių priežasčių atsakovai turės samdyti kitą rangovą defektų šalinimui ir turi teisę reikalauti iš pirmesnio rangovo (ieškovės) atlyginti defektų šalinimo išlaidas. Kaip jau minėta, atestuotas specialistas Ž. P. atliko jų sklype lauko važiuojamosios dalies, terasos vizualinę apžiūrą ir techninį vertinimą bei 2019 m. birželio 21 d. surašė Statinio, patalpų ir kitų konstrukcijų įvertinimo aktą Nr. 9-18, kuriame pažymėjo nustatytus defektus: 1) Trinkelių danga turi įdubų, kurios įtakoja vandens (balų) kaupimuisi ant esamo paviršiaus; 2) Trinkelių aukštis virš bordiūro netinkamas; 3) Prie įvažiavimo (tarp dviejų skirtingų dangų) įrengtas netinkamas bordiūras; 4) Visame išklotos aikštelės plote siūlės neišlaiko geometrijos; 5) Bordiūrų sujungimai, trinkelių siūlės ištrupėjusios, tarpai tarp trinkelių 1-2 mm. Kai Statybos taisyklių 53.25 p. nustatyta, jog optimalūs tarpai tarp trinkelių yra 3-5 mm; 6) Įrengtas vandens nuolydis nukreiptas link namo kampo, terasoje prie namo ir prie garažo sienos įrengta nuogrinda be nuolydžio, kai turėjo būti padarytas 1-10 % nuolydis nuo pastato, nuogrindos privalėjo būti įrengtos visu pastato pamato perimetru (Statybos taisyklių 53.26 p.); 7) Palei pamatą įrengta netaisyklinga nuogrinda, nepaliekant drenažinės siūlės; 8) Laiptai įrengti su netaisyklingu nuolydžiu. Galimai nėra įrengto betoninio pagrindo, nes rangovai nepateikė paslėptų darbų aktų dėl laiptų betoninio pamato įrengimo; 9) Rangovai nepateikė medžiagų detalizacijos, kodėl trinkelės užšluotos kvarciniu smėliu; 10) Kelio, aikštelės pasluoksnio atsijų storis po trinkelėmis yra netinkamas (iki 3 cm.), kai privalėjo būti įrengtas mažiausiai 3 cm posluoksnis (Automobilių kelių standartizuotų dangų projektavimo taisyklių KPT SDK 07 11 lentelė); 11) Betoniniai bordiūrai įrengti ne ant 10 cm betono pagrindo; 12) Važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų tako sluoksniai įrengti ne pagal reikalavimus (turi būti 15 cm, kai mišinys 0 / 45 frakcijos, įmonė deklaruoja atliktų darbų akte, kad įrengė 10 cm storio skaldos 0 / 45 frakcijos, sluoksnį), šalčiui atsparios konstrukcijos storis ne pagal reikalavimus (Statybos taisyklių 53.6 punktas). Be to, laikantieji sluoksniai yra nevienodo storio, susimaišę su išlyginamuoju sluoksniu; 13) Neužbaigti darbai ties įvaža į garažą. Taip pat ekspertas pažymėjo, kad rangovas privalėjo pateikti paslėptų darbų aktus: paruošiamiesiems darbams – prieš pagrindų įrengimą; pagrindų įrengimo darbams – proceso metu, papildomai teikiant pagrindo tankinimo įverčio protokolą – taloną. Be to, atsakovų nuomone, drenažas šlaituose paklotas nekokybiškai, kadangi po lietaus visos ieškovės supiltos ir nesutankintos žemės nuo šlaito buvo nuplautos ir subėgo ant trinkelių. Elektros bei vamzdžių klojimo darbai taip pat atlikti nekokybiškai, nes vamzdžiai turėjo būti pakloti pagal ST 210734350.05:2012 „Wavin plastikinių savitakinių nuotekų vamzdynų sistemų įrengimas“, o elektros kabeliai vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1-309 patvirtintomis Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklėmis.  

Atsakovai sutinka su tuo, kad ieškovas tinkamai atliko tokius darbus, už kuriuos sumokėjo tokias sumas: 84 EUR už bortų sudėjimo darbus (14 m x 6 EUR); 241,32 EUR bendrai už 201 stulpelį (24,12 m x 4 EUR) bei stulpelių betonavimo darbus iš abiejų pusių (144,72 EUR); 80 EUR už šulinio ritinio užpylimą žvyru; 60 EUR už polistirolo klojimą po vandentiekiu; 120 EUR už 6 val. darbo mažuoju ekskavatoriumi vykdant tranšėjos iškasimo ir užlyginimo darbus; 80 EUR už ieškovo pirktą trinkelių paletę iš Vilniaus; 43 EUR už terasos ir pirmo aukšto įrenginėjimui nupirktą ruloną su folija, putas ir vamzdį; 302 EUR bendrai už terasos laiptų įrengimo darbus (6,6 m x 20 EUR), pirmo aukšto laiptų įrengimo darbus (7,6 m x 20 EUR), kojų valymo grotelių įrengimas – 20 EUR; 40 EUR už pakrantės valymo darbus mažuoju ekskavatoriumi; 60 EUR už pamiškės valymo darbus mažuoju ekskavatoriumi; 40 EUR už keliuko prieš tiltelį per melioracijos griovį lyginimo darbus mažuoju ekskavatoriumi. Tai yra iš viso 1 150,32 EUR. Todėl prašė priteisti iš ieškovės 62 711,43 EUR defektų šalinimo darbams atlikti pagal inžinierės – sąmatininkės R. V. parengtą Objektinę sąmatą, taip pat 15 949,68 EUR be pagrindo sumokėtus ieškovei, iš viso – 78 661,11 EUR.

2020 m. lapkričio 17 d. patikslino priešieškinio reikalavimus atsižvelgdami į teismo eksperto D. V. lokalinę sąmatą, kurioje nurodyta, jog statybos darbų trūkumų, įskaitant netinkamų medžiagų pakeitimą, šalinimo kaina yra 40 038,90 EUR.

Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašė atsakovų priešieškinį atmesti. Nurodė, jog atsakovai prašo atlyginti tariamų darbų trūkumų šalinimo kainą – išlaidas, ir savo reikalavimus grindžia neva 2018 m. rugsėjo 3 d. siųsta pretenzija dėl darbų trūkumų, Ž. P. patikrinimo aktu bei R. V. pateikta darbų išardymo (išmontavimo) ir atstatymo sąmata. Pažymi, kad apie tariamus darbų trūkumus ieškovė sužinojo tik gavusi atsakovų atsiliepimą į ieškinį. Faktas, jog atsakovų neva siųstas laiškas grįžo neįteiktas, patvirtina, kad ieškovė nebuvo informuota apie darbų trūkumus. Nors šalys bendravo ir elektroniniu paštu, tačiau pretenzija dėl darbų trūkumų elektroniniu paštu nebuvo siųsta. Atsakovai apie darbų trūkumus nenurodė ir atsakydami į pretenziją dėl apmokėjimo už paslaugas, jie iš viso tada neigė sutartinių santykių susiklostymo faktą. Faktą, kad ieškovė atliko darbus objekte, pripažino tik po kreipimosi į ikiteisminio tyrimo institucijas. Ieškovės įsitikinimu, registruotu paštu buvo siųsta ne 2018 m. rugsėjo 3 d. pretenzija dėl darbų kokybės, o atsakymas į ieškovės ikiteisminę pretenziją, kadangi laiškas buvo išsiųstas 2018 m. rugsėjo 4 d., tai yra būtent tą dieną, kai atsakovas V. G. atsiuntė ieškovės vadovui elektroninį laišką su atsakymu į pretenziją, nurodydamas, jog originalą atsiųs registruotu paštu. Pažymi, kad ieškovė pašto dėžutėje minėtu metu buvo radusi tik vieną pranešimą apie gautą registruotą laišką tačiau nespėjo jo atsiimti, todėl mano, jog atsakovai piktnaudžiauja susiklosčiusia situacija ir pateikia neteisingą informaciją. Ieškovė yra įsitikinusi, kad visi darbai atsakovų sklype atlikti tinkamai ir be trūkumų, o jeigu būtų nustatyti trūkumai, ieškovė įsipareigoja savo sąskaita juos pašalinti ir ištaisyti. Pastebėtina, kad atsakovai jau ilgiau negu metus laiko naudojasi darbų rezultatu ir pretenzijų, kol nebuvo pateikta pretenzija dėl apmokėjimo bei pateiktas civilinis ieškinys teismui, nereiškė.

Ieškovės nuomone, Ž. P., kurio aktu atsakovai grindžia trūkumus, nėra atestuotas ekspertas, galintis atlikti statybos ekspertizę, jis yra tik atestuotas statinio techninis prižiūrėtojas, todėl jo surašytas patikrinimo aktas negali būti laikomas tinkamu įrodymu byloje. Kaip matyti iš akte pateiktų matavimų ir išvadų, išvados yra netikslios ir selektyviai suderintos su atsakovų pasirinkta gynybine pozicija. Jeigu atsakovai norėjo, kad darbai būtų atlikti pagal jų norimas taisykles, jie apie tai turėjo informuoti ieškovę prieš pradedant darbus bei parengti projektą, kuriame būtų numatyti konkretūs reikalavimai. Šiuo atveju atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų būti pagrindu teigti, kad darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal paskirtį ir turi būti demontuojamas. Ieškovė nesutinka su reikalavimu dėl 62 711,43 EUR pagal sąmatininkės R. V. sąmatą, kadangi ieškovė nebuvo informuota apie darbų trūkumus, šiuo metu vyksta ginčas dėl darbų kokybės ir ieškovė nesutinka su atsakovų nurodytais trūkumais, šalys nesitarė, kad atsakovai galės taisyti trūkumus savo nuožiūra ieškovės sąskaita, todėl nustačius kokius nors darbų trūkumus, visų pirma trūkumus turėtų taisyti pati ieškovė ir tik per nustatytą terminą jų neištaisius, atsakovai galėtų prašyti priteisti trūkumų šalinimo išlaidas iš ieškovo. Mano, kad atsakovai pasirinko netinkamą teisės gynimo būdą, nes ieškovė neatsisako taisyti trūkumų, jei tokie būtų nustatyti. Be to, sąmatoje apskaičiuota kaina yra per didelė ir neadekvati, kai kurios joje nurodytos išlaidos yra niekuo nepagrįstos, sąmata paskaičiuota su maksimaliomis pridėtinėmis išlaidomis, o statybų praktikoje tokios išlaidos realiai nėra skaičiuojamos. Taip pat atsakovai, prašydami priteisti ir tariamas išlaidas tariamiems trūkumams pašalinti ir sumažinti darbų kainą, priteisiant 15 949,68 EUR neva be pagrindo sumokėtų ieškovei, padvigubina ieškovės galimą atsakomybę ir siekia tik pasipelnyti.

Taip pat pažymi, jog reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, todėl atsižvelgiant į tai, kad darbai baigti ir atsakovams perduoti 2018 m. balandžio 25 d., priešieškinis paduotas praleidus įstatyme nustatytą senaties terminą, o tai yra savarankiškas pagrindas jį atmesti, prašo taikyti ieškinio senatį.

Atsakovams patikslinus priešieškinio reikalavimus ir juos galutinai suformulavus, ieškovė dar kartą pažymėjo, jog atsakovai tariamu pareiškimu dėl darbų trūkumų kreipėsi 2018 m. rugsėjo 3 d., o pirminis priešieškinis teismui pateiktas 2019 m. rugsėjo 4 d., todėl atsakovai praleido ieškinio senaties terminą. Be to, atsakovų pasirinktas tariamai pažeistų teisių gynimo būdas, kai jų prašomo priteisti nuostolių atlyginimo suminė išraiška – 40 038,90 EUR, yra didesnė už sutarties darbų kainą – 34 134,39 EUR, atsižvelgiant į tai, kad sutartimi sulygti rangos darbai buvo atlikti ieškovės jėgomis, medžiagomis ir darbo priemonėmis, nėra proporcingas prievolės pažeidimo mastui, o jo pritaikymas nagrinėjamu atveju sukeltų statybos rangos sutarties pažeidimui neadekvačias teisines pasekmes.

Posėdžio metu ieškovės atstovai ieškinį palaikė, o priešieškinį prašė atmesti ieškinyje, dublike ir atsiliepime nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad 2017 metais gavo iš atsakovo elektroninį laišką, kad nori susidėti kieme trinkeles. Susitiko pavasarį, išmatavo teritoriją, preliminariai susitarė dėl darbų ir kainos. Atsakovai galvojo savaitę laiko, po to sutiko su pasiūlymu. Darbus atsakovų sklype pradėjo tik spalio mėnesį, kadangi turėjo kitą objektą. Eigoje darbų apimtis didėjo palyginus su tuo, dėl ko buvo susitarta pradžioje, todėl darbų pabaiga nusikėlė iki 2018 metų balandžio mėnesio. Visą laiką, kol vyko darbai, atsakovai viską kontroliavo, derino, praktiškai vykdė darbų techninę priežiūrą. 2017 metų gruodį atsakovai paprašė darbus sustabdyti, nors tai nebuvo būtina, galėjo užbaigti. 2018 metų balandį atvykus baigiamiesiems darbams atlikti jau jautėsi, kad atsakovų elgesys pasikeitė, jiems viskas netiko iki smulkmenų. Po to išvis neleido užbaigti darbų, išvijo iš teritorijos, atsisakė mokėti už darbus, nors defektai buvo smulkūs. Laiko, kad darbus atliko pilna apimtimi ir kokybiškai. Sutankinimas yra tinkamas, išskyrus kraštus, kur negali būti kitaip. Prieš pradedant darbus projektas pateiktas nebuvo, tačiau klojant trinkeles privačiuose kiemuose 99 procentų projekto niekas neteikia rangovui. Iš atsakovų pusės nebuvo reikalavimo pašalinti trūkumus, kalbos apie kainos mažinimą taip pat nebuvo. 2018 m. balandžio 24 d. buvo sumokėta dalis sumos, po 2 savaičių turėjo atvažiuoti peršluoti kiemą ir pasiimti likusius pinigus – apie 17 100 EUR, tačiau atsakovai neleido peršluoti, išvarė ir pinigų nesumokėjo, pareiškė nesijaučiantys skolingi. Smėlis į tarpus pilamas be rišiklio, klojant privačiai nėra jokios privalomos technologijos. Supylus atsijas jokių pretenzijų iš atsakovų pusės nebuvo. Jis pripažįsta, kad sudėtos trinkelės pagal savo charakteristikas netiko važiuojamajai daliai, bet D. G. norėjo būtent tokių.

Iš pradžių su atsakovais buvo susitarta dėl kiemo nukasimo, trinkelių paklojimo, lietaus kanalizacijos įrengimo. Į 26 EUR už kvadratinį metrą įėjo visi darbai, susitarė dėl 580 m2 trinkelių, realiai padaryta 540 m2. Darbų pradžioje sąmata sudaryta nebuvo, bet 2017 metų pavasario ir 2018 metų kovo mėnesio kainos buvo tokios pačios, be to programa Sistela atgaline data neskaičiuoja. Po žiemos atsiradusius darbų trūkumus visada sutvarko pagal garantiją. Kainos ir darbų apimtis nuolat buvo derinamos su užsakovais, o į sąmatą tiesiog viską surašė sukonkretintai. Kaip jau minėjo, trinkeles išsirinko atsakovė, pati ir apmokėjo, į objektą jas atvežė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovai patys pageidavo už darbus atsiskaityti grynais pinigais, mokėjo 2 kartus. Kvitų nerašė, nes santykiai buvo draugiški, buvo pasitikėjimas ir susitarimas, kad viską pasirašys vėliau.

Posėdžio metu atsakovas prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti, nurodydamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontaktus surado internete, susiskambino su vadovu, susitarė dėl visko. Kadangi negalėjo suskaičiuoti tvarkytino ploto kvadratų, tai susitarė, jog pateiks geodezinę nuotrauką ir pagal ją suskaičiuos plotą. Taip pat prašė ieškovės atstovo, kad teiktų visas medžiagų sąskaitas. Darbus turėjo pradėti 2017 metų rugsėjo mėnesį, tačiau vėlavo ir pradėjo tik spalį. Jis dirba užsienyje, todėl tikrai nestovėjo kiekvieną dieną ir atliekamų darbų nekontroliavo, stebėjo ir fotografavo tik kai būdavo namuose. Atsiskaitoma su ieškove buvo per 4 kartus, sumokėta 21 200 EUR, bet įrodyti dokumentais to negali. Per paskutinį susitikimą su ieškovės vadovu buvo išsakytos visos pretenzijos dėl darbų kokybės, bet direktorius trūkumus neigė, medžiagų pirkimo dokumentų nepateikė. Dėl šių priežasčių likusių pinigų nesumokėjo, nes nežinojo, už ką moka. Jis prašė ieškovės atstovo, kad būtų sudaryta sutartis. Buvo neužšluotos trinkelės, nepabaigtas įvažiavimas, palikti dideli tarpai, dėl kurių viskas juda. Reikalavo iš ieškovės, kad pašalintų darbų trūkumus, tačiau direktorius atsisakė, sakė, jog viskas padaryta tinkamai. Iš pradžių susitarė dėl 26 EUR už kvadratinį metrą, kas apimtų visus darbus, bet po to atsirado papildomi pageidavimai ir tarėsi dėl kitų kainų: 10 EUR už kvadratinį metrą lietaus kanalizacijos, tiek pat už drenažą, geotekstilė – 2 EUR/m2, borteliai po 6 EUR už metrą, stulpeliai – 4 EUR, elektros išvedžiojimas, šulinio panaikinimas – 80 EUR, susitarė papildomai dėl šlaito kasimo, laiptų įrengimo. Laiko, kad už visus atliktus darbus yra pilnai atsiskaityta su ieškove. 2018 m. balandžio 3 d. pateikė ieškovei pretenziją dėl darbų trūkumų registruotu laišku, elektroniniu nesiuntė, nes laikė, jog tai svarbus dokumentas, advokatei taip pat nesiuntė, nes norėjo įteikti ieškovei. Kai laiškas su pretenzija grįžo neįteiktas, daugiau jokių veiksmų nesiėmė. Sąskaitų už panaudotas medžiagas prašė žodžiu, kvitų už sumokėtus pinigus taip pat, pretenzija dėl sąmatos pagrįstumo taip pat buvo išsakyta žodžiu E. P.. Neleido ieškovės darbuotojams peršluoti trinkelių, nes nebuvo ištaisyti darbų trūkumai. Iš pradžių raštiškų pretenzijų neteikė, nes laukė ir tikėjosi darbų trūkumų pašalinimo.

Atsakovė D. G. posėdžio metu palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas ir papildomai paaiškino, kad dirba nuo 8 val. iki 17 val., todėl darbų techninės priežiūros atlikti negalėjo ir kiekvieną dieną prie darbuotojų nestovėjo ir neaiškino, ką daryti. Ji tik teikė pastabas, kaip vartotoja, pvz. prašė pakeisti suskilusias trinkeles. Pavasarį taip pat žodžiu pareiškė, kad juda stulpeliai, ištrupėjo betonas. Ieškovės darbuotojai jos nurodytus trūkumus sutvarkė, bet tik iš dalies, dėl kitų pareiškė, kad viskas yra tvarkoje ir nebetaisys. 2018 m. gegužės mėnesį siuntė ieškovės vadovui per Viber programėlę pretenziją ir nuotraukas, kad išplautas gruntas ant trinkelių, išplautas drenažas ir matosi vamzdžiai. E. P. žadėjo viską sutvarkyti, bet taip ir neatvažiavo.

Posėdžio metu atsakovų atstovė prašė atmesti ieškinį ir tenkinti priešieškinį atsiliepime, triplike ir priešieškinyje nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad byloje nėra įrodymų, kad darbų kaina yra 34 134,39 EUR, yra tik dvi sąmatos, kurios skiriasi. Neaišku, kodėl kainos sąmatoje skaičiuojamos 2018 metų kovo mėnesiui, kai sutartis sudaryta 2017 metais. Pareiga, kad dėl darbų būtų sudaryta tinkamos formos sutartis, tenka verslininkui, o ne vartotojui. Verslininkas, nesudaręs rašytinės sutarties, prisiima visą riziką. Ieškovės į bylą pateikti kasos pajamų orderiai neįrodo, kad ten nurodytos pinigų sumos gautos būtent iš atsakovų, turėjo būti išrašyti kvitai. Kadangi ieškovė nepateikė tokių dokumentų, tai reiškia, kad neįrodė fakto. Be to, pateikti orderiai kelia abejonių, nes 2017 metais sąmatos nebuvo, 2018 metais liko tik peršlavimas, o orderyje nurodoma, kad įnešamas 8 000 EUR avansas. Ieškovė neįrodė, kokia kaina buvo sutarta, kad atsakovai yra jai skolingi. Atsakovai laiko, kad sumokėję ieškovei 21 000 EUR jie yra visiškai atsiskaitę.

Teismo ekspertas D. V. iš esmės palaikė savo išvadą ir papildomai paaiškino, kad iš esmės darbas pagal rangos sutartį padarytas, vizualiai ir visumoje viskas atrodo gerai, bet įsigilinus matosi trūkumai. Kadangi nebuvo parengtas ir pateiktas projektas, rangovas būdus ir medžiagas rinkosi pats. Ekspertizės akte paminėti Lietuvos Respublikos Statybos įstatymas ir Statybos techniniai reglamentai yra privalomi vykdant tokio pobūdžio darbus, kiti paminėti teisės aktai yra rekomendacinio pobūdžio ir tampa privalomi tik įrašius juos į sutartį ar projektą. Šiuo atveju jų reikalavimai yra neprivalomi, bet rangovas turėtų vadovautis, kadangi tai yra įprastiniai reikalavimai, geroji praktika. Jei būtų parengtas ir pateiktas projektas, nebūtų ir šito ginčo. Profesionalus rangovas turėtų prieš pradedant darbus sudaryti sąmatą, nes turi žinoti, ką ir kaip darys. Atliekant tyrimą nustatyta, kad kai kuriose vietose padarytas netinkamas sluoksnių sutankinimas, kuris turėjo būti visur 120 megapaskalių. Kad pasiekti tokį sutankinimą, reikia 20 cm sluoksnio esant 6 cm storio trinkelėms. Jei būtų 8 cm storio trinkelės, tai sluoksnis galėtų būti ir mažesnis. Tokios yra trinkelių gamintojo rekomendacijos ir reikalavimai. Tinkamą sutankinimą nustatė tik ten, kur pravažiavo sunkvežimis. Rangovas yra atsakingas už visus defektus, nes jis turi darbą atlikti gerai, o darydamas jį be projekto, prisiima riziką. Net jei kai kurie teisės aktai neprivalomi, bet jie gali būti taikomi ir privačiame kieme. Užsakovai nėra statybininkai, jie neprivalo žinoti visų subtilybių, o jei rangovas kažko nemoka, neturėti apsiimti tokio darbo. Kiek jam žinoma, po ieškovės darbuotojų išvykimo iš atsakovų sklypo jokie darbai atliekami nebuvo. Sukurtas statinys gali būti naudojamas pagal paskirtį, nes kai patikrinimo metu užvažiavo sunkvežimis, trinkelės atlaikė svorį, nesujudėjo. Taigi nustatyti trūkumai netrukdo eksploatuoti, bet statinys greičiau nusidėvės ir pasidarys netinkamas naudoti.

Liudytojas D. K. parodė, kad  jis yra statybos srities mokslų daktaras, dirba (duomenys neskelbtini). Laiko, kad turėjo teisę vertinti kito specialisto, eksperto išvadą pagal savo turimas žinias. Jo nuomone, kad pašalinti rangos darbų trūkumus reikia užpildyti tinkama medžiaga siūles ir sutvarkyti trinkelių nusėdimus kai kuriose vietose. Už tinkamą darbų kokybę atsako darbų vadovas ir techninė priežiūra, kurią turėjo samdyti užsakovai, turėjo nuo pat pradžių nepraleisti netinkamų sluoksnių ir sutankinimo, o ne reikšti pretenzijas po darbų užbaigimo. Jei nebuvo techninės užduoties ar nuorodos sutartyje, sluoksnių storiai negali būti laikomi defektais, nes dėl jų nesusitarta. Privačiame sklype kabelis klojamas ir nuolydis įrengiamas pagal situaciją ir kaip tinka užsakovams. Pats į vietą nuvykęs nebuvo, vertino pagal pateiktus dokumentus, aktą ir priedus. Jo nuomone, buvo ištirti tik sklypo kampai, nors turėjo būti tirtas ir vidurys, nes kampuose šlaitas, pasirinktos silpnos vietos. Jis vertino kito eksperto jau nustatytus faktus, tik išvados nesutapo.

Ekspertė R. U. paaiškino, kad ekspertizės akto išvadose išsamiai atsakyta į visus klausimus. Išvados pateiktos remiantis pateikta rašytine medžiaga, atliktais matavimais ir tyrimais. Pati danga įvertinta kaip pakankamai geros būklės, išskyrus tam tikras vietas, kur yra nutekėjimų, atskylimų, bet ja naudotis pagal paskirtį galima. Užfiksuoti tam tikrose vietose nuosėdžiai dėl vandens prasiskverbimo, nes nėra tinkamo drenažo, todėl danga susilpnėjo. Darbai turėjo vykti pagal projektą ir rangovas turėjo spręsti dėl tinkamo vandens nuvedimo būdo vykdant darbus. Trinkelės kai kuriose vietose suskilo dėl nepakankamo siūlių storio ir užpildymo. Jos nuomone, siūles reikia pildyti pagal poreikį ir prieš pildant ten esančio smėlio nereikia išimti, jis netrukdo užpildymui tinkama medžiaga, nes susimaišys arba išsiplaus, o tinkama medžiaga liks. Kai kuriuos matavimus atliko pati atsivežtais matavimo prietaisais, taip pat naudojo byloje esančius tyrimų rezultatus, kuriuos pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vandens lygio matavimų neatliko, bet buvo keletas požymių, pagal kuriuos remdamasi savo patirtimi nustatė, kad sklype yra daug vandens. Yra keletas būdu pašalinti vandens perteklių, pasirinko griovius, nes šis būdas pigesnis, bet užsakovas gali pasirinkti ir kitą būdą. Rangovas turėjo paaiškinti užsakovui, kad grunte esantis molis apsunkins vandens nutekėjimą ir reikalinga drenažinė sistema. Jei savininkai darė sklypo drenažą, reiškia žinojo apie gruntinio vandens kaupimąsi. Jos nuomone, jei nebūtų tokio vandens pertekliaus, tai nebūtų ir tiek problemų. Pagal teisės aktų reikalavimus tokio tipo statiniui nėra būtinas projektas, todėl rangovas galėjo atlikti darbus ir be jo, jei gavo savininkų nurodymus. Jos paskaičiavimu, 470 kvadratinių metrų plotyje yra tvarkingos nesuskilusios trinkelės, o nelygumai atsirado ne klojant, o eksploatuojant. Nėra pagrindo taisyti visą plotą, kadangi jei per 3 metus eksploatavimo neatsirado pažaidos, tai eksploatuojant taip pat ir sutvirtinus siūles, jos ir neatsiras. Nustatant deformacijos modulio pasiekimą rėmėsi byloje esančiais atliktų tyrimų rezultatais, sklypo kraštuose jis nepasiektas arba prarastas, o viduryje pasiektas. Ten kur jis nepasiektas arba prarastas, reikia tinkamai sutankinti ir tik po to taisyti trinkeles. Stulpelių papildomai netikrino, nes savininkai pasakė, kad po eksperto D. V. atlikto tyrimo daugiau nulūžusių nėra. Sprendžiant iš stulpelio sugadinimo pobūdžio, labiau tikėtina, kad kaltas vanduo, ledas, o ne žmogaus poveikis. Jos nuomone, reikia papildomai drenuoti sklypą kraštuose, kur reikia dadėti dolomito skaldos sluoksnį, kuris išlygins bendrą sluoksnį iki reikiamo storio. Sutinka, kad mechanizuotas būdas šiuo atveju netinka, nes turi būti tvarkomi tik tam tikri plotai, reikia rankiniu būdu atlikti darbus. Visos kainos sąmatose paskaičiuotos naudojantis Sistelos sistema, kuria naudojasi visi ekspertai. Kokios kainos būtų pasiūlytos rangovų, tai atskiras klausimas ir užduotis, kurių nebuvo.

Institucija, teikianti išvadą byloje, pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad teismui nustačius, jog plytelių klojimo ir sklypo sutvarkymo darbai yra netinkamos kokybės, darytina išvada, kad bendrovės užsakovų atžvilgiu keliamas reikalavimas priteisti skolą, t. y. 17034,39 EUR, nėra teisėtas ir pagrįstas. Institucijos atstovas į posėdžius neatvyko, gauti prašymai nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant.

Ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinis tenkintinas iš dalies.

        Byloje nustatyta, kad 2017 metų liepos mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš vienos pusės ir V. G. bei D. G. sudarė statybos rangos sutartį (toliau – ir Sutartis) dėl plytelių klojimo ir sklypo sutvarkymo darbų adresu (duomenys neskelbtini). Nors rašytinė rangos sutartis sudaryta nebuvo, tačiau byloje nėra ginčo dėl sutartinių santykių egzistavimo. Darbai pagal statybos rangos sutartį buvo pradėti 2017 m. spalio 18 d.

        Byloje kilo ginčas dėl apmokėjimo už atliktus darbus ir medžiagas bei dėl atliktų darbų kokybės ir apimties.

        Kadangi šalių pozicijos kardinaliai skyrėsi, byloje buvo paskirtos 2 statybos ekspertizės tikslu nustatyti, ar visi darbai pagal Sutartį atlikti, ar jie atlikti tinkamai, kokia būtų darbų defektų šalinimo kaina.

        2020 m. kovo 9 d. nutartimi byloje buvo paskirta statybos ekspertizė. 2020 m. liepos 22 d. gautas teismo eksperto D. V. ekspertizės aktas, kurio išvadose nurodyta, kad atsakovams priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), 2018 m. balandžio 24 d. atliktų darbų akte (už 2018 m. 4 mėn.) nurodyti darbai atlikti arba tikėtina, kad atlikti. Atlikti darbai neatitinka teisės aktų reikalavimų. Nėra teisės aktų, kurie reglamentuotų trinkelių grįsto grindinio įrengimą privačiame kieme. Visi teisės aktai, kurie susiję su trinkelių dangos įrengimu yra taikomi valstybinės reikšmės keliams, o privačioms teritorijoms įrengti jie gali būti naudojami, tik kaip rekomendacija ar geroji praktika. Privataus kiemo grindinio įrengimo techninius reikalavimus privalomai nustato statinio statybos projektas. Įrengiant privataus kiemo trinkeles nėra privaloma vadovautis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2008 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. V-7 patvirtintų Automobilių kelių standartizuotų dangų projektavimo taisyklių KPT SDK. Dėl nustatytų trūkumų darbų rezultatas gali būti naudojamas pagal paskirtį. Statinio defektai atsirado statinio statybos metu. Šių defektų priežastys yra tokios: tinkamai neparengtas ir rangovui neperduotas techninis projektas, panaudotos netinkamos medžiagos, nesilaikyta statybos technologijos ir nevykdyta statybos techninė priežiūra. 

        2020 m. lapkričio 12 d. ekspertas pateikė patikslintą sąmatą, kurioje nurodyta, kad darbų defektų šalinimo kaina yra 40 038,90 EUR.

        2020 m. gruodžio 23 d. nutartimi byloje buvo paskirta dar viena statybos ekspertizė, kurią teismas pavedė atlikti ekspertei R. U.. 2021 m. balandžio 12 d. gautas teismo ekspertės R. U. ekspertizės aktas, kuriame nurodyta, kad 2018 m. balandžio 24 d. atliktų darbų akte (už 2018 m. 4 mėn.) nurodyti darbai yra tinkami aikštelei įrengti. Tyrimais nustatytose kai kuriose vietose yra per mažas deformacijos modulis ir reikalinga atlikti sluoksnio pagerinimo darbus, taip pat yra neatliktas darbas – gruntinio vandens nuvedimas nuo aikštelės konstrukcijos. Inžineriniam statiniui privačiame kieme norminiai teisės aktai neprivalomi, nesant projekto ir užsakovui nepranešus apie techninius reikalavimus, rangovas turi vadovautis savo patvirtintomis taisyklėmis.

        2021 m. rugpjūčio 23 d. ekspertė patikslino aktą ir sąmatas bei nurodė, kad visa atliktų darbų taisymo ir neatliktų darbų kaina su PVM 13 060,01 EUR.

        Dėl ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovų 17 034,39 EUR ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos.

        Ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų V. G. ir D. G. 17 034,39 EUR skolos pagal statybos rangos sutartį, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Savo reikalavimą grindžia tuo, kad atsakovų sklype atliko darbus 34 134,39 EUR sumai, už kuriuos atsakovai pilnai neatsiskaitė, nes sumokėjo tik 17 100 EUR. Atliktų darbų aktą pasirašyti atsisakė.

        Atsakovai savo nesutikimą su ieškiniu grindžia tuo, kad darbai jų sklype buvo atlikti nekokybiškai ir nepilnai, pažeidžiant pradžios ir pabaigos terminus, be to, jie yra pilnai atsiskaitę su ieškove, nes per kelis kartus grynais pinigais sumokėjo 21 200 EUR.

Šalių sudarytos Sutarties dalykas yra statybos ranga - pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.644 straipsnio 1 dalis).

Pagrindinės prievolės, sudarančios (statybos) rangos sutarties dalyką, – rangovo pareigos atlikti darbą ir perduoti jo rezultatą ir priešpriešinės užsakovo pareigos priimti atliktų darbų rezultatą ir sumokėti už jį sutartą kainą (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.681 straipsnio 1 dalis). Užsakovo pareigos sumokėti už darbą atsiradimas paprastai yra siejamas su darbų rezultato perdavimu ir priėmimu (CK 6.655 straipsnio 1 dalis), nors (statybos) rangos sutarties šalys turi teisę susitarti kitaip.

Rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui visą reikiamą informaciją, susijusią su darbų atlikimu, taip pat informaciją apie darbui atlikti būtinas medžiagas bei darbui atlikti reikalingą laiką. Jeigu sutartis nenustato ko kita, rangovas darbus atlieka savo rizika ir savarankiškai nustato užsakovo užduoties įvykdymo būdus (CK 6.45 straipsnio 1 ir 3 dalys). Kiekviena šalis teisiniuose santykiuose privalo elgtis sąžiningai, toks elgesys sutarties šalims yra privalomas tiek sudarant sutartį, tiek aiškinant jos turinį, tiek vykdant sutartį (CK 6.158 straipsnis, CK 6.162 straipsnis, CK 6.193 straipsnis, CK 6.200 straipsnis).

Byloje nustatyta, jog sudarius Sutartį, ieškovė atliko sutartus darbus, tačiau darbų perdavimo-priėmimo aktas šalių pasirašytas nebuvo. Atsakovai atsisakė vykdyti savo prievolę pagal žodinę statybos rangos sutartį, motyvuodami tuo, kad darbai iki šiol nėra pabaigti, darbai turi trūkumų, be to, jie laiko, kad su ieškove pilnai atsiskaityta, kadangi teigia sumokėję jai grynais 21 200 EUR.  

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išreikšta pozicija, kad įstatyme įtvirtintas reikalavimas rangos darbų priėmimą įforminti abiejų šalių pasirašytu perdavimo–priėmimo aktu neturi būti suabsoliutintas, užsakovo pareiga sumokėti už atliktą darbą gali atsirasti ir jam nepasirašius darbų priėmimo akto, jeigu jis faktiškai darbų rezultatą priėmė ir juo naudojasi savo poreikių tenkinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2009). 

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė iš esmės gavo darbų rezultatą – buvo įrengta trinkelėmis išklota aikštelė bei atlikti kiti 2018 m. balandžio 24 d. akte nurodyti darbai. Nors atsakovai teigia, jog darbai nebuvo iki galo atlikti, tačiau ekspertai savo aktų išvadose nurodo, kad darbai arba atlikti, arba labai tikėtina, kad atlikti (patikrinti nėra galimybės neišardant darbų rezultato). Ekspertas D. V. savo akte nurodė, kad aikštelė atrodo vizualiai gerai, rezultatu naudotis pagal paskirtį galima. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai tam, kad įgyti galimybę naudotis ieškovės darbų rezultatu pagal paskirtį, būtų atlikę kokius nors papildomus darbus, tačiau rezultatu naudojasi jau keli metai.

Atsakovai neprašo sumažinti darbų kainos, jie pasirinko kitokį savo teisių gynimo būdą – reikalauti išlaidų už defektų šalinimą atlyginimo, ir teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, nemato pagrindo taikyti teisių gynimo būdą, kurio atsakovai nepasirinko. Atsakovai į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jų teiginius dėl 21 200 EUR sumokėjimo ieškovei, taip pat nėra paneigtos ieškovės nurodytos aplinkybės, kad iš atsakovų grynais gavo 17 100 EUR, kurias ji grindžia į bylą pateiktais pajamų orderiais. Teismo nuomone, įmokos įvardijimas kaip avanso, neturi lemiamos reikšmės ir negali eliminuoti pinigų sumokėjimo fakto. Dėl darbų kainos šalys susitarė žodžiu. Atsakovai laiko, jog pilnai atsiskaitė su ieškove, nes jiems nebuvo pateikti medžiagų pirkimo ir atvežimo dokumentai, jie nebuvo susitarę dėl kainos iš anksto, ieškovės jiems siųstuose elektroniniame laiške ir sąmatoje nurodytos sumos skiriasi. Teismas nemato pagrindo sutikti su tokiais atsakovų teiginiais, kadangi 2018 m. balandžio 25 d. elektroniniame laiške nurodyta darbų kaina yra 28 220 EUR, o 2018 m. liepos 31 d. Lokalinėje sąmatoje nurodyta 28 210,24 EUR suma be PVM ir 34 134,39 EUR suma su PVM. Taigi sumos beveik nesiskiria, tik antrame dokumente suma nurodyta paskaičiavus su PVM. Tiek iš pačių atsakovų pateiktų duomenų - unžinierės – sąmatininkės R. V. parengtos sąmatos, tiek iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų – kitų įmonių pasiūlymų, matyti, kad tokios apimties darbų su medžiagomis kaina tikrai negali būti 17 100 EUR ar 21 200 EUR, kaip nurodo atsakovai. Kadangi byloje nėra rašytinės statybos rangos sutarties, taip pat išankstinės sąmatos, kurioje šalys susitartų dėl darbų kainos iki darbų pradžios, teismas vadovaujasi vidutinės tokių darbų kainos nustatymo taisykle pagal byloje esančius įrodymus. Kadangi, kaip jau buvo minėta, byloje yra duomenų, kad tokios apimties darbai su medžiagomis kainuoja netgi daugiau negu ieškovės nurodyta – 37 134,39 EUR, atsakovų teiginiai, jog jie su ieškove yra pilnai atsiskaitę, atmestini, kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat vertinant realiai atliktų darbų apimtį – liko tik kai kurie baigiamieji darbai, bei, kaip seka iš ekspertės R. U. akto, papildomi drenažo darbai; šalių elgesį po to, kai nutruko jų bendradarbiavimas; tai, kad atsakovai realiai darbų rezultatu naudojasi jau nuo 2018 metų balandžio mėnesio ir jokie papildomi darbai atlikti nebuvo; ekspertų konstatuotas aplinkybes, kad rezultatas iš esmės pasiektas ir juo galima naudotis pagal paskirtį konstatuotina, kad ieškovė pagrįstai reikalauja iš atsakovės priteisti 17 034,39 EUR skolos už atliktus darbus ir ši suma nėra neprotingai ir nepagrįstai didelė, atsižvelgiant į atliktų darbų apimtį ir įprastą kainą rinkoje.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidę skolininkai privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas, jeigu sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 

Dėl ieškinio senaties taikymo priešieškinio reikalavimams.

Ieškovė prašo atsakovų priešieškinio reikalavimams taikyti ieškinio senatį, motyvuodama tuo, kad darbai baigti ir atsakovams perduoti 2018 m. balandžio 25 d., ieškinys dėl darbų trūkumų pareikštas praleidus įstatyme nustatytą vienerių metų senaties terminą. Tariamu pareiškimu dėl darbų trūkumų atsakovai kreipėsi į ieškovę 2018 m. rugsėjo 3 d., o priešieškinis pareikštas 2019 m. rugsėjo 4 d., todėl ir šiuo atveju atsakovai yra praleidę ieškinio senaties terminą.

Ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja kita šalis (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Taigi teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės, kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija). Ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-219/2017).

CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, reglamentuojanti ieškinio senaties termino pradžią, – ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

CK 6.667 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos.

Kasacinio teismo dėl ieškinio senaties termino taikymo, kai reikalavimai dėl rangos darbų trūkumų pareiškiami per garantinį terminą, išaiškinta, kad CK 6.667 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendrosios taisyklės – ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą – išimtis rangos santykių atveju; šios išimties taikymą lemia pareikšto reikalavimo turinys (dėl atliktų rangos darbų trūkumų, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą) ir tam tikros sąlygos (nustatytas garantinis terminas, užsakovo veikimo iniciatyva, pareiškiant apie trūkumus per garantinį terminą), taikant šią išimtį svarbus yra tik objektyvusis – užsakovo pareiškimo apie trūkumus – momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015; 2019 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019, 105 punktas).

Nagrinėjamu atveju atsakovų reikalavimai yra kildinami iš statybos rangos santykių, prašo priteisti išlaidas už statybos rangos defektų šalinimą. Taigi šiuo atveju taikomos specialiosios normos, reglamentuojančios ieškinio senaties terminą ir jo skaičiavimo tvarką reikalavimams, kylantiems iš rangos santykių, tai yra CK 6.667 straipsnis. Byloje yra 2018 m. rugsėjo 3 d. atsakovo V. G. pretenzija, adresuota UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl atliktų darbų trūkumų. Kitų objektyvių įrodymų, kad atsakovai būtų pareiškę pretenzijas dėl darbų kokybės ieškovei anksčiau ar vėliau, nėra. Iš į bylą pateiktų susirašinėjimų nėra galimybės nustatyti, kada jie vyko, kadangi matyti tik laikas, datos nėra. Taigi, teismas vertina, jog byloje nustatyta, kad atsakovai pareiškė ieškovei pretenziją dėl atliktų darbų trūkumų būtent 2018 m. rugsėjo 3 d., todėl būtent nuo šios dienos turi būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas atsakovų priešieškiniui pareikšti. Ta aplinkybė, kad paštu ieškovei siųsta pretenzija grįžo neįteikta ir ieškovė teigia apie pretenzijas dėl trūkumų sužinojusi tik gavus atsiliepimą į ieškinį, šiuo atveju reikšmės senaties termino skaičiavimui neturi, kadangi jo pradžia yra siejama tik su objektyviu – užsakovo pareiškimo apie trūkumus – momentu. Teismas nesutinka su ieškovės teiginiu, kad terminas yra praleistas, kadangi priešieškinis teismui yra pateiktas 2019 m. rugsėjo 4 d. Iš elektroninės bylos kortelės duomenų nustatyta, kad priešieškinį atsakovų atstovė per EPP sistemą teismui pateikė 2019 m. rugsėjo 3 d. 23:57 val., 2019 m. rugsėjo 4 d. jis buvo tik užregistruotas, todėl sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 74 straipsnio 6 ir 7 dalių nuostatomis, priešieškinis teismui pateiktas nepraleidus įstatymo nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymo ir taikyti atsakovų priešieškinio reikalavimams ieškinio senaties termino, kadangi jis pareikštas nepraleidus senaties termino.  

Dėl priešieškinio reikalavimo priteisti 40 038,90 EUR statybos darbų trūkumų šalinimui, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo 2019 m. rugsėjo 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 

        Atsakovai savo reikalavimą priteisti iš ieškovės 40 038,90 EUR statybos darbų trūkumų šalinimui, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo 2019 m. rugsėjo 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, grindžia tuo, kad ieškovė, būdama verslininkė, savo srities profesionalė, netinkamai atliko savo pareigas pagal šalių žodžiu sudarytą statybos rangos sutartį, jos atlikti darbai turi esminių trūkumų, kuriuos būtina ištaisyti, kad atsakovai gautų rezultatą, kurio tikėjosi sudarydami rangos sutartį, bei galėtų juo tinkamai naudotis pagal paskirtį. Nurodo, kad jie yra vartotojai, tai yra silpnesnioji šalis šiame santykyje.

        Kaip rangos sutartis kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Statybos rangos sutartys iš kitų rangos sutarčių išskiriamos pagal savo dalyką – tai sutartys dėl statinių statymo ar kitų statybos darbų atlikimo (CK 6.681 straipsnis). Iš statybos rangos kylantiems santykiams visų pirma kaip specialiosios taikomos CK 6.681–6.699 straipsnių normos, o bendrosios rangos sutarties nuostatos – tiek, kiek jos neprieštarauja specialiosioms bei jomis nesureguliuotiems klausimams.

        Pati svarbiausia rangovo pareiga yra atlikti tam tikrą darbą ir gauti jo rezultatą. Reikšminga šios pareigos sudėtinė dalis yra pareiga užtikrinti darbo rezultato kokybę, kitaip dar vadinama rangovo pareiga garantuoti darbų kokybės atitiktį sutarčiai – atitikties sutarčiai garantija arba kokybės garantija pagal įstatymą (statybos rangos santykius reglamentuojantis CK 6.695 straipsnis ir atitinkamai bendruosius rangos santykius reglamentuojantis CK 6.663 straipsnis bei 6.665 straipsnio 1 dalis).

        Darbų rezultato kokybės garantijos pagal įstatymą atveju rangovas atsako už pareigos perduoti kokybišką darbų rezultatą pažeidimą, t. y. rangovas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo darbų perdavimo užsakovui momentu, net jei tas neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.663 ir 6.665 straipsniai).

        CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. CK 6.666 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu sutartis nustato trumpesnį nei dvejų metų garantinį terminą, o trūkumus užsakovas nustatė jau pasibaigus garantiniam terminui, bet nepraėjus dvejiems metams nuo darbų rezultato perdavimo momento, rangovas atsako už šiuos trūkumus, jei užsakovas įrodo, kad trūkumai atsirado iki darbų rezultato perdavimo užsakovui momento arba dėl priežasčių, atsiradusių iki šio momento. Savo esme analogiškos nuostatos įtvirtintos ir pirkimo–pardavimo sutartį reglamentuojančiuose nuostatose – CK 6.333 straipsnio 1 ir 3 dalyse kartu su 6.338 straipsnio 5 dalimi.

        CK 6.697 straipsnio 3 dalies ir 6.666 straipsnio 4 dalies sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad tais atvejais, kai yra nustatytas darbų rezultato kokybės garantinis terminas, rangovas laikytinas atsakingu už darbų rezultato kokybės trūkumus visą darbų rezultato garantinį laikotarpį, todėl paaiškėjus darbų rezultato kokybės trūkumams užsakovas turi įrodyti tik patį defektų buvimo faktą. Užsakovas neturi įrodinėti aplinkybių, kad trūkumai atsirado iki darbų rezultato perdavimo užsakovui momento arba dėl priežasčių, atsiradusių iki šio momento. Rangovas, siekdamas apsiginti nuo pareikštų reikalavimų dėl darbų rezultato trūkumų, turėtų įrodyti aplinkybes, kad trūkumai atsirado dėl užsakovo ar trečiųjų asmenų kaltės ar dėl normalaus darbų rezultato nusidėvėjimo. Tokį specifinį įrodinėjimo naštos paskirstymą ne kartą yra akcentavęs ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2011 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2011).

        Garantijos pagal įstatymą pažeidimo atveju taikomi CK 6.665 straipsnyje nurodyti užsakovo teisių gynimo būdai. Sutartinės garantijos pažeidimo atveju taikomi sutartyje ar įstatymuose nustatyti užsakovo teisių gynimo būdai. Sutartinės garantijos prigimtis nulemia tai, kad šalys gali laisvai susitarti dėl taikomų teisių gynimo būdų. Tais atvejais, kai šalys nesusitaria dėl teisių gynimo būdų, taikomi CK 6.664 straipsnio 3 dalyje nustatyti teisių gynimo būdai. CK nedetalizuoja garantijos pagal įstatymą ir sutartinės garantijos santykio ir kaip turėtų būti taikomi teisių gynimo būdai, kai esant nustatytai sutartinei garantijai darbų rezultato trūkumas atsirado per darbų rezultato garantinį terminą (tuo labiau kai trūkumas buvo darbų rezultato kokybės perdavimo momentu, tačiau paaiškėjo vėliau – per darbų rezultato kokybės garantinį terminą). CK nenustatyta, ar garantijos pagal įstatymą ir sutartinės garantijos nustatyti teisių gynimo būdai turėtų būti taikomi alternatyviai, subsidiariai ar kitu principu. Teismo vertinimu, užsakovas turėtų turėti teisę pasirinkti savo teisių gynimo būdą – ar ginti savo teises remiantis CK 6.665 straipsnyje ar sutartinėje garantijoje numatytais teisių gynimo būdais, o jei jie sutartinėje garantijoje nenustatyti – CK 6.664 straipsnio 3 dalyje nurodytais teisių gynimo būdais.

        Nagrinėjamu atveju rašytinė rangos sutartis sudaryta nebuvo, todėl taikoma garantija pagal įstatymą. Atsakovai pasirinko savo teisių gynimo būdą – reikalauti iš ieškovės atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad toks reikalavimas užsakovo gali būti reiškiamas tik jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Kaip jau buvo minėta, rašytinė rangos sutartis šalių sudaryta nebuvo, todėl nėra galimybės objektyviai nustatyti, ar buvo tartasi dėl CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos užsakovo teisės. Tačiau atsakovai nurodo esantys vartotojai, todėl šiuo atveju yra svarbu tinkamai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius santykius.

        Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi taisyklės, kad rangos sutarties kvalifikavimui vartojimo rangos sutartimi būtina konstatuoti šių požymių visetą: a) darbai atliekami fiziniam asmeniui; b) fizinis asmuo darbų rezultatą įsigyja savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; c) prekes ar paslaugas teikia verslininkas ar asmuo, vykdantis profesinę veiklą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2005).

        Byloje nustatyta ir abiejų šalių pripažįstama, kad darbai buvo atliekami fiziniams asmenims – atsakovams V. G. ir D. G., kurie darbų rezultatą siekė įsigyti savo asmeniniams, šeimos poreikiams tenkinti – buvo atliekami trinkelių klojimo ir gerbuvio darbai jiems nuosavybės teise priklausančiame sklype, kur yra atsakovų gyvenamasis namas, kuriame jie gyvena su vaikais. Sutartus darbus atliko juridinis asmuo – UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri profesionaliai verčiasi trinkelių klojimo ir kita gerbuvio sutvarkymo veikla. Taigi nurodytų aplinkybių visuma leidžia padaryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė vartojimo statybos rangos civiliniai teisiniai santykiai.

CK 6.678 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per šio kodekso 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš šio kodekso 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas.

Rangos santykius reglamentuojančių normų konkurencijos atveju vartojimo rangos santykiams kaip specialiosios visų pirma turi būti taikomos CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ normos, santykiams, kurių nurodytos normos nereglamentuoja – atskirų rangos rūšių, išskiriamų pagal sutarties dalyką, normos, santykiams, kurių nereglamentuoja nei „Vartojimo rangos“, nei atskirų rangos rūšių normos – rangos –„Bendrosiose nuostatose“ nustatytos taisyklės. Kadangi konstatuota, jog šalis sieja vartojimo statybos rangos santykiai, šiuo atveju taikytinos CK 6.678 straipsnio nuostatos, kurios leidžia užsakovui reikalauti iš rangovo atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas net ir nesant rašytinės rangos sutarties su aptarta tokia užsakovo teise. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog atsakovai pasirinko tinkamą savo teisių gynimo būdą, kurį leidžia įstatymas.

        Kadangi ieškovė nesutiko su atsakovų reikalavimais ir laikėsi pozicijos, kad visi sutarti darbai atsakovų sklype atlikti tinkamai ir kokybiškai, rezultatu galima be apribojimų naudotis pagal paskirtį, byloje buvo paskirtos 2 statybos ekspertizės. 2020 m. liepos 22 d. gautas teismo eksperto D. V. ekspertizės aktas, 2020 m. lapkričio 12 d. ekspertas pateikė patikslintą sąmatą, kurioje nurodyta, kad darbų defektų šalinimo kaina yra 40 038,90 EUR. 2021 m. balandžio 12 d. gautas teismo ekspertės R. U. ekspertizės aktas, 2021 m. rugpjūčio 23 d. ekspertė patikslino aktą ir sąmatas bei nurodė, kad visa atliktų darbų taisymo ir neatliktų darbų kaina su PVM 13 060,01 EUR. Tiek vienas, tiek kitas ekspertas nurodė, kad darbai atsakovų sklype pagal 2018 m. balandžio 25 d. aktą iš esmės yra atlikti, bet turi tam tikrų trūkumų (defektų), kurie šalintini, iš esmės skiriasi tik nurodomų šalinti trūkumų apimtys.

        Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 177 straipsnio 1 dalimi įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.        Pagal CPK 178 straipsnio nuostatas šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis Nr. 3K-3-206/2010). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis). Teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodinėjimo procese taikytinos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).

         Teismo nuomone, įvertinus pateiktus ekspertizės aktus kartu su ekspertų paaiškinimais posėdžių metu ir byloje esančia medžiaga, eksperto D. V. 2020 m. liepos 22 d. pateiktas ekspertizės aktas yra išsamesnis, o pateikta patikslinta sąmata realesnė siekiant rezultato – pašalinti defektus. Nors teismas iš dalies sutinka su ekspertės R. U. teiginiais, kad trūkumai, susiję su sluoksnių sutankinimu ir jo dalimis, nustatyti ne visame plote, todėl taisytini tik dalyje, tačiau ekspertė nei akte, nei posėdžio metu nenurodė, kuriose būtent vietose ir konkrečiuose plotuose šis defektas taisytinas, taip pat nepaaiškino būdo, kaip turėtų būti nustatomos tos konkrečios vietos taisant trūkumus tik akte ir sąmatoje nurodytame plote. Teismo vertinimu, esant nustatytai aplinkybei, kad sluoksniai po trinkelėmis vietomis yra nepakankamai sutankinti, nepasiektas arba prarastas deformacijos modulis, medžiagų sluoksniai yra nepakankami arba netinkami, bet nesant duomenų ir būdų, kaip nustatyti tikslias šių defektų šalinimo vietas, siekiant pasiekti rezultato – pašalinti defektus, tikslingiau ir realiau yra taikyti eksperto D. V. siūlomą būdą - nukąsti atsijų ir skaldos sluoksnius ir pakeisti tinkamomis medžiagomis arba papildyti trūkstamas bei trinkelių dangą kloti iš naujo. Nuimant trinkeles visame plote, atitinkamai, bus reikalinga atlikti ir kitus sąmatoje nurodytus darbus. Teismas sutinka, kad šiuo atveju neturėtų būti keičiamos visos trinkelės, kadangi tinkamai jas nuėmus, didelė dalis būtų tinkama naudoti iš naujo, tačiau D. V. akte ir sąmatoje nėra punkto ir kainos paskaičiavimo, kad bus dedamos naujos trinkelės. Keistinų stulpelių skaičius abiejuose aktuose ir sąmatose yra vienodas – 73. Ieškovės atstovas nurodo, kad kabelio keisti nereikia, kadangi gali būti panaudotas tas pats, teismas sutinka su tuo ir pažymi, kad eksperto D. V. pateiktoje patikslintoje sąmatoje nėra nurodyta naujo kabelio kaina, kas suponuoja, jog kabelis bus naudojamas tas pats. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas laiko, jog nagrinėjamu atveju tikslinga remtis eksperto D. V. pateikta sąmata.

        Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Tokia nuostata pagrindžiama tuo, kad rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, užsiimdamas ūkine komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, privalo turėti darbų atlikimui būtinus įgūdžius ir žinias, gerai žinoti savo teises bei pareigas ir veikti savo rizika. Ginčo dėl statybos rangos trūkumų atveju užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014).

        Byloje nustatytas ieškovės atliktų statybos darbų trūkumų faktas, todėl spręstinas klausimas dėl defektų šalinimo išlaidų atlyginimo atsakovams. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti defektų atsiradimo priežastis ir sieti jas su atsakingų už defektus asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais. Lemiama reikšmė sprendžiant, kas yra atsakingas už nekokybiškai atliktus darbus, suteikta tų darbų defektų susidarymo ir statybos rangos teisinių santykių dalyvių (užsakovo, rangovo, techninio prižiūrėtojo) veiksmų priežastinio ryšio nustatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-969/2015). Tiek eksperto D. V., tiek ekspertės R. U. ekspertizės akte yra nurodyta, kad nors nebuvo privalomas, bet turėjo būti pateiktas projektas, kadangi nesant projekto rangovas neturėjo techninės užduoties. Todėl ekspertai nurodė, kad viena priežasčių, lėmusių defektų atsiradimą, buvo projekto ir techninės priežiūros nebuvimas. Teismas sutinka, kad nagrinėjamoje situacijoje projektas nebuvo būtinas, tačiau pažymi, jog atsakovai turėjo projektą (projektinį sprendinį) trinkelių klojimui teritorijoje. Byloje yra statinio projekto „Vieno buto gyvenamojo namo rekonstravimo, priestato ir garažo statyba (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)“ statinio konstrukcijų ir sklypo plano projekto dalių ištraukos, kuriose buvo suprojektuoti betoninių trinkelių bei laiptų įrengimo sprendiniai (2020 m. liepos 22 d. ekspertizės akto 34-35 lapai), tačiau atsakovai šių dokumentų ieškovei prieš darbų pradžią nepateikė ir negalėjo paaiškinti teismui, kodėl šie dokumentai nebuvo pateikti rangovui.

        Be to, kaip matyti iš minėto projektinio sprendinio (techninės užduoties), turėjo būti naudojamos 8 cm storio trinkelės. Byloje nustatyta, kad trinkeles išrinko ir užsakė patys atsakovai. Nors atsakovai tai neigia, tačiau ši aplinkybė nustatyta iš atsakovės D. G. susirašinėjimo su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur buvo užsakytos trinkelės. Ieškovo atstovas teigia įspėjęs atsakovus, kad 6 cm storio trinkelės nėra labai tinkančios važiuojamajai daliai, reikia storesnių, tačiau atsakovė norėjo būtent tokių trinkelių. Taigi, nors atsakovų turėtame projektiniame sprendinyje nurodytas trinkelių storis yra 8 cm, tą patį jiems aiškino rangovas, tačiau atsakovai pasirinko kitokio tipo ir storio trinkeles, tai yra veikė savo rizika.  

Aplinkybė, jog atsakovai yra vartotojai, nesudaro pagrindo teigti, kad jie neatsakingi už statytojo pareigų vykdymą, taip pat ji savaime neeliminuoja galimybės mažinti rangovo atsakomybės lygį bei paskirstyti defektų pašalinimo išlaidas. Byloje nustatyta, kad nors atsakovai turėjo projektą (techninę užduotį) kaip turi būti klojamos trinkelės jų sklype, tačiau rangovui šių dokumentų nepateikė, kas neabejotinai turėjo įtakos, kad rangovas vadovavosi savo nustatytomis taisyklėmis. Taip pat nustatyta, kad atsakovai savo nuožiūra pasirinko nevisiškai atitinkančias trinkelės (per mažo storio), nors buvo apie tai perspėti, bet veikė savo rizika. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas laiko, kad yra pakankamas pagrindas padaryti išvadą, jog atsakovai savo veiksmais (neveikimu) prisiėmė dalį rizikos ir taip pat yra iš dalies atsakingi dėl defektų atsiradimo. Todėl, teismo nuomone, yra pagrindas mažinti ieškovės, kaip rangovo, atsakomybę už defektus 1/3, konstatuojant, kad yra pagrindas priteisti iš ieškovės atsakovų naudai 26 692,6 EUR ((40 038,9 / 3) X 2) statybos darbų defektų šalinimo išlaidų, taip pat 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio pareiškimo teisme dienos 2019 m. rugsėjo 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Likusioje dalyje priešieškinis atmestinas.

        Dėl bylinėjimosi išlaidų.

        Sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalimis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

        Sutinkamai su CPK 98 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, advokato padėjėjo suteiktas šaliai teisines paslaugas. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų seka, kad ieškovė už suteiktas teisines paslaugas parengiant ieškinį, atsiliepimą į priešieškinį, kitus procesinius dokumentus, prašymus bei atstovaujant teisme, sumokėjo advokatei 10 285 EUR, 1 815 EUR už ekspertinį tyrimą bei specialisto išvadą, taip pat 3 800 EUR už statybos ekspertizę byloje, iš viso patyrė 15 900 EUR bylinėjimosi išlaidų. Atsakovai patyrė 5 652,14 EUR išlaidų advokatų pagalbai apmokėti, 4 840 EUR išlaidų ekspertizei apmokėti bei 2 061,99 EUR kitų su byla susijusių išlaidų (faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymą, tyrimus ir kt.), iš viso – 12 554,13 EUR bylinėjimosi išlaidų. Vadovaudamasis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatomis teismas konstatuoja, kad šalių patirtos išlaidos teisinei pagalbai patvirtintos rašytiniais įrodymais, ir neviršija nustatytą maksimalią už tokias paslaugas priteistiną sumą. Kitos šalių patirtos išlaidos taip pat susijusios su bylos nagrinėjimu, todėl atlygintinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 88 straipsnio 1 dalis).

        Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, bylos sudėtingumo laipsnį, priteisia iš atsakovų ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas – 15 900 EUR, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai. Spęsdamas atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, teismas įvertina tai, kad priešieškinio reikalavimai patenkinti iš dalies (67 procentais). Todėl atsakovams iš ieškovės priteistinos 8 411,27 EUR (12 554,13 X 0,67) dydžio bylinėjimosi išlaidos.

         Ieškovės reikalavimai patenkinti visiškai, todėl iš atsakovų ieškovės naudai priteistinas jos sumokėtas žyminis mokestis, kuris sudaro 383 EUR (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovai už priešieškinio reikalavimus sumokėjo 1 405 EUR žyminį mokestį bei 38 EUR už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, patikslinus priešieškinio reikalavimus, atsakovų mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 826 EUR ((40 038,9 – 30 000) X 0,02 + 900) X 0,75). Žyminio mokesčio 38 EUR dalis atsakovams nepriteistina, kadangi prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo atmestas. Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu atsakovams grąžintina 579 EUR (1 405 EUR – 826 EUR) sumokėto žyminio mokesčio dalis, kadangi patikslinus priešieškinio reikalavimus paaiškėjo, kad sumokėta daugiau žyminio mokesčio, nei numato įstatymas. Proporcingai patenkintų priešieškinio reikalavimų daliai iš ieškovės atsakovų naudai priteistina 553,42 EUR žyminio mokesčio.

        Nagrinėjamoje byloje procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 9,92 EUR. Proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų naudai iš atsakovų valstybės biudžeto naudai priteistinos 6,65 EUR teismo turėtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnis, 88 straipsnis, 96 straipsniai). Iš ieškovės jai tenkanti teismo turėtų procesinių dokumentų išlaidų dalis – 3,27 EUR, nepriteisiama, nes ji yra mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos finansų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

        Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

        ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, atsakovų priešieškinį tenkinti iš dalies.

        Priteisti solidariai iš atsakovų D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai: 17 034,39 EUR (septyniolika tūkstančių trisdešimt keturis eurus 39 ct) skolos už atliktus darbus, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 17 034,39 EUR (septyniolikos tūkstančių trisdešimt keturių eurų 39 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. balandžio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 16 283 EUR (šešiolika tūkstančių du šimtus aštuoniasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.

        Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), solidariai atsakovų D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 26 692,60 EUR (dvidešimt šešis tūkstančius šešis šimtus devyniasdešimt du eurus 60 ct) statybos darbų defektų šalinimo išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 26 692,60 EUR (dvidešimt šešių tūkstančių šešių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų 60 ct) sumą nuo priešieškinio pareiškimo teisme dienos 2019 m. rugsėjo 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 8 964,69 EUR (aštuonis tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt keturis eurus 69 ct) bylinėjimosi išlaidų.

        Likusioje dalyje priešieškinį atmesti.

        Priteisti solidariai iš atsakovų D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 6,65 EUR (šešis eurus 65 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, pateikiant įmokos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.

        Grąžinti atsakovams D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 579 EUR (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) žyminio mokesčio permoką (sumokėta 2019 m. rugsėjo 3 d. V. G.).  

        Atsakovams išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo sprendimu.        

        Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.

Teisėja                                                                         Ana Karšul