Administracinio nusižengimo byla

    Nr. A11-7-373/2020

    Teisminio proceso Nr. 4-50-3-00207-2019-3

    Procesinio sprendimo kategorijos: 

    1.4.4; 1.4.8; 1.5.3; 12.29; 21.3.3; 21.9.10

    (S)

UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2020 m. liepos 3 d.

Utena

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Laima Dumskienė,

sekretoriaujant Rasai Fedinienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam M. K.,

gynėjui advokatui Raimundui Jurkai,

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – AAD) atstovui Sigitui Latvėnui,

             išnagrinėjusi M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio Utenoje, (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo bylą,

nustatė:

M. K. 2019 m. lapkričio 23 d., apie 15.00 val. medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini)  medžioklės plotų vienete (duomenys neskelbtini), medžiodamas sėlinant pagal jam išduotą medžioklės lapą 2019-10-13 Nr. 23-19 su jam priklausančiu graižtviniu šautuvu CZ 555LUX, 3006 Springfield, Nr. (duomenys neskelbtini) su optiniu taikikliu ,,Meopta“ Artemis 2100 7 x 50 neteisėtai (draudžiamu briedžių pateles medžioti laiku) sumedžiojo suaugusią, vaikingą briedžio patelę. Gyvūno sumedžiojimo (kritimo) geografinės koordinatės 55.528555, 25.486079. M. K. šovė į minėtą gyvūną būdamas vietoje, kurios geografinės koordinatės 55.528653, 25.487532, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu 2000 m. birželio 27 d. Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (nuo 2019-10-16 galiojusi redakcija) (toliau - Medžioklės taisyklės)15.2. ir 15.2.1 punktus, padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 290 straipsnio 8 dalyje.

M. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir dėl to, kad jis 2019-11-23, 17:02 val. apie tai, kad sumedžiojo minėtą briedžio patelę telefonu informavo Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo skyrių (PPC). Sumedžiojimo priežastį nurodė - sumedžiota sužeista briedė. Apie akivaizdžiai sužeisto gyvūno sumedžiojimą būtina nedelsiant pažymėti medžioklės lape ir apie tai pranešti PPC, tačiau medžiotojas to nepadarė (pranešė PPC po 2 val., o į medžioklės lapą sumedžioto gyvūno nepažymėjo). Aplinkos apsaugos pareigūnams nuvykus į sumedžiojimo vietą nustatyta, kad gyvūno priekinė koja sužalota, tačiau kilo abejonių, kad koja galėjo būti sužalota po gyvūno mirties, siekiant pateisinti briedžio patelės sumedžiojimą. Pareigūnai gyvūno kūną paženklino plomba Nr. 0070000 ir pateikė jį Nacionaliniam maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutui (NMVRVI), kad būtų įvertintas gyvūnui padaryto sužeidimo pobūdis. Atlikus tyrimą, NMVRVI 2019-12-02 rašte Nr. 3A-1064 pateikė išvadą, kad briedžio patelės dešinės priekinės kojos sužalojimai padaryti po gyvūno mirties. Remiantis šia išvada konstatuotina, kad medžiotojas M. K. aukščiau minėtą vaikingą briedžio patelę sumedžiojo sveiką, nesužeistą. Tuo M. K. pažeidė Medžioklės taisyklių 15.3.1 punktą, t.y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 1 dalyje. 

Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. K. parodė, kad 2019-11-23 ryte dalyvavo medžioklėje varant. Po šios medžioklės nusprendė vienas paieškoti raguotų žvėrių sėlindamas ir pastebėjo briedę apytiksliai 80-100 m. atstumu. Briedžio patelė šlubavo, viena koja nesirėmė į žemę. Gyvūną stebėjo apie 10-15 minučių ir ją nušovė. Apžiūrėjęs briedę matė, kad jos priekinė dešinė koja sužeista, matėsi kraujo pėdsakai. Šaudamas į briedę žinojo, kad briedžio patelių medžiojimo terminas baigėsi lapkričio mėn. 15 d. Jis apie 17.00 val. paskambino į AAD ir pranešė, kad nušovė sužeistą briedžio patelę. Nežino kaip briedės koja galėjo būti sužalota po mirties. 

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovas Sigitas Latvėnas  parodė, kad 2019-11-23 17.02 val. AAD pranešimų priėmimo skyrius gavo M. K. pranešimą telefonu, kad jis sumedžiojo sužeistą briedę. Jis su aplinkos apsaugos pareigūnais E. V. ir E. U. bei M. K. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur gulėjo sumedžiota briedžio patelė. Briedės dešinės priekinės kojos žaizda, dėl kurios galimai kaip sakė M. K. gyvūnas šlubavo ir jį nušovė, atrodė padaryta šviežiai, nes sužeidimo vietoje nebuvo kraujavimo, pūliavimo, tinimo. M. K. parodė tikslią vietą, iš kurios sėlinimo būdu pastebėjo gyvūną ir šovė. Briedės sužalotą koją kelio srityje buvo aprišę skarele, kad gabenant neapsitaškytų purvu.

Specialistas V. M., dalyvavęs atliekant briedės patologinį tyrimą, parodė, kad briedės dešinės priekinės kojos žaizda ties kelio sąnariu buvo padaryta po mirties, nes jei gyvūnas būtų sužalotas gyvas, tai vyktų kraujotaka ir šūvio metu būtų sužaloti kapiliariai, tada sužalojimo vietoje atsirastų kraujavimas, hematoma, o šiuo atveju nebuvo nei vieno iš šių požymių. Aplink briedės kojos žaizdą visi audiniai buvo šviesūs. Briedės dešinės kojos petikaulis lūžo po mirties, nes nebuvo pakraujavimų, nebuvo sužaloti  aplinkiniai audiniai, raumenys, kuriuos, jei gyvūnas juda, suplėšo kaulų lūženos. Šiuo atveju lūžęs petikaulis ir nesuardyti aplinkiniai raumenys. Šis sužalojimas galėjo atsirasti gyvūnui krentant po šūvio. Jo nuomone gyvūnui į kelio sąnarį buvo šauta, kai jis gulėjo negyvas. 

Specialistė V. Š. parodė, kad ji atliko briedės sužalotos dešinės priekinės kojos veterinarinį tyrimą. Briedės koja buvo sužalota panaudojant šaunamąjį ginklą, nes buvo padaryta įeinanti ir išeinanti žaizda. Sužalojimas padarytas gyvūnui esant negyvam. Jei sužalojimas būtų padarytas gyvūnui esant gyvam, jame būtų matomos poodinės hematomos, kraujosruvos, o šiuo atveju jų nesimatė. Kelio sąnarys aprūpinamas kraujotaka ir esant bet kokiam pažeidimui, kai gyvūnas gyvas, atsiranda hematomos ir kraujo išsiliejimai. Kai sužalojamas negyvas gyvūnas, žaizdos aprišimas, gyvūno transportavimas įtakos neturi, dėl to jokie pakitimai žaizdoje negalėjo atsirasti. 

Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas, atlikęs briedžio patelės gaišenos patologinį anatominį tyrimą nustatė, kad gyvūnas nugaišo nuo ūmaus hopovoleminio šoko nukraujavus į krūtinės ląstą dėl krūtinės sienos ir plaučių šautinio sužalojimo (nušauta). Šūvis į dešinės pusės kojos dalį ties kelio sąnariu buvo padarytas gyvūnui esant negyvam. Dešinės kojos petikaulis lūžo taip  pat gyvūnui esant negyvam (b.l. 36).

Briedžio patelės gaišenos patologinio anatominio tyrimo akte nurodyti gyvūno patologiniai anatominiai pokyčiai: įeinanti šautinė žaizda dešinėje krūtinės sienos vidurinėje dalyje ties 7 šonkauliu, aplink šią žaizdą masyvi išplitusi hematoma dešinės krūtinės sienos minkštuosiuose audiniuose ties jungo venomis; įeinanti šautinė žaizda vidinėje priekinės dešinės kojos dalyje ties kelio sąnariu, kiauryminis plėštinis kelio sąnario kaulų sužalojimas su gausiomis svetimkūnių liekanomis ir išeinanti šautinė žaizda išorinėję dalyje, dešinės kojos petikaulio lūžis (b.l.37).

Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas į nutartyje dėl kompleksinės teismo balistinės veterinarinės ekspertizės klausimus atsakė: briedžio patelės dešinės priekinės kojos kelio srities sužalojimas padarytas panaudojant šaunamąjį ginklą; ant sužalojimo rasti metaliniai svetimkūniai, kurių atsiradimui išoriniai veiksniai (transportavimas, medžiaginio raiščio užrišimas) įtakos neturėjo; visi dešinės kojos sužalojimai padaryti gyvūnui esant negyvam (b.l.122-123).

Balistinės ekspertizės akto išvadoje nurodyta, kad svetimkūniai, išimti iš briedžio patelės dešinės priekinės kojos kelio srityje esančio sužalojimo, yra šovinio daugybinio sviedinio (šratų, grankulkių) deformuotos dalys ir jų fragmentai. Briedžio patelės dešinės priekinės kojos kelio srityje esantis sužalojimas negalėjo būti padarytas šaunant M. K. priklausančiu 30-06 kalibro graižtviniu šautuvu CZ 555 Nr. (duomenys neskelbtini) su optiniu taikikliu „Artemis 2100“, 7x50. Nustatyti iš kokios rūšies, kalibro ginklo šaunant buvo padarytas šis sužalojimas negalima, kadangi svetimkūnių paviršiuose nėra požymių, pagal kuriuos būtų galima apie tai spręsti (b.l.126-129).

M. K. pripažįsta 2019-11-23 medžioklės sėlinant metu nušovęs briedžio patelę, žinodamas, kad šių gyvūnų medžioklės terminas pasibaigęs lapkričio 15 d. Jis teigia briedę sumedžiojęs dėl to, kad ji šlubavo, viena koja nesirėmė į žemę.

Pagal Medžioklės taisyklių (nuo 2019-10-16 galiojusi redakcija) 15.3. punktą medžioklės plotų naudotojai, norėdami nutraukti sužeisto ar sužaloto medžiojamojo gyvūno, kuriam nustatytas jo medžiojimo terminas, ne šio termino metu, arba medžiojamojo gyvūno, kuriam nenustatytas jo medžiojimo terminas, kančias, turi teisę bet kuriuo metu sumedžioti šį medžiojamąjį gyvūną <...>.

Taigi, nustačius, kad M. K. sumedžiojo briedę, kurios koja buvo sužalota, jo veiksmai būtų teisėti, tačiau byloje surinkti įrodymai paneigia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versiją, kad jis sumedžiojo sužeistą žvėrį.

Atlikus M. K. sumedžiotos briedžio patelės gaišenos patologinį anatominį tyrimą nustatyta, kad gyvūnas nugaišo dėl krūtinės sienos ir plaučių šautinio sužalojimo (nušautas). Į briedės priekinę dešinę koją ties kelio sąnariu buvo šauta gyvūnui esant negyvam (b.l. 36).

Patologinio anatominio tyrimo išvadą visiškai patvirtino Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai atsakydami į nutartyje dėl kompleksinės teismo balistinės veterinarinės ekspertizės klausimus, t.y., kad briedžio patelės dešinės priekinės kojos kelio srities sužalojimas padarytas panaudojant šaunamąjį ginklą ir kad visi dešinės kojos sužalojimai padaryti gyvūnui esant negyvam (b.l.122-123).

Specialistai V. M. ir V. Š. taip pat patvirtino, kad briedės dešinės priekinės kojos žaizda ties kelio sąnariu buvo padaryta po mirties.

Aptarti įrodymai patikimai patvirtina, kad M. K. nušovė sveiką briedžio patelę, kai šių gyvūnų medžiojimo terminas buvo pasibaigęs.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto atlikto briedžio patelės gaišenos patologinio anatominio tyrimo metu nustatytas ir gyvūno dešinės priekinės kojos petikaulio lūžis. Šio instituto specialistai nustatė, kad visi dešinės priekinės kojos sužalojimai padaryti gyvūnui esant negyvam (b.l. 36-37, 122-123, specialistų  V. M. ir V. Š. parodymai).

Pagal Medžioklės taisyklių (nuo 2019-10-16 galiojusi redakcija)  15.2, 
15.2.1 punktus briedžių pateles buvo galima medžioti nuo spalio 1 d. iki lapkričio 15 d. M. K. sveiką briedžio patelę nušovė 2019-11-23, t. y. pasibaigus šių gyvūnų medžiojimo terminui. Briedės mirtį sukėlė įeinanti šautinė žaizda dešinėje krūtinės sienos vidurinėje dalyje ties 7 šonkauliu. Kaip minėta, visi jos dešinės priekinės kojos sužalojimai padaryti gyvūnui esant negyvam. Briedei esant gyvai jokių kitų sužalojimų, išskyrus mirtiną šūvį į krūtinės sieną, nekonstatuota. 

Byloje surinkti įrodymai visiškai paneigia M. K. versija, kad briedė šlubavo ir dėl to jis ją nušovė. Sveika briedžio patelė negalėjo būti priskirta prie bet kuriuo metu leidžiamų sumedžioti sužeistų ar aiškiai sergančių medžiojamųjų gyvūnų (Medžioklės taisyklių (nuo 2019-10-16 galiojusi redakcija) 15.3. punktas) ir M. K. neturėjo teisės ją nušauti.

M. K. draudžiamu medžioti laiku nušaudamas sveiką briedžio patelę, pažeidė Medžioklės taisyklių (nuo 2019-10-16 galiojusi redakcija) 15.2, 15.2.1 punktus ir tokie jo veiksmai sudaro administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 8 dalyje sudėtį.

M. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį ir dėl to, kad jis 2019-11-23, 17:02 val. apie tai, kad sumedžiojo minėtą briedžio patelę telefonu informavo Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo skyrių (PPC). Sumedžiojimo priežastį nurodė - sumedžiota sužeista briedė. Apie akivaizdžiai sužeisto gyvūno sumedžiojimą būtina nedelsiant pažymėti medžioklės lape ir apie tai pranešti PPC, tačiau medžiotojas to nepadarė (pranešė PPC po 2 val., o į medžioklės lapą sumedžioto gyvūno nepažymėjo) ir tuo pažeidė Medžioklės taisyklių (nuo 2019-10-16 galiojusi redakcija) 15.3.1 punktą.

Nustačius, kad M. K. sumedžiojo sveiką briedę jis negali būti kaltinamas dėl veiksmų, kuriuos būtų turėjęs atlikti, jei būtų nušovęs sužalotą gyvūną. Esant šioms aplinkybėms administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį nutrauktina veikai neturint administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

            M. K. skiriant administracinę nuobaudą pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį, atsižvelgiama į tai, kad nenustatyta jo  atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Taip pat atsižvelgiama į jo asmenybę apibūdinančius duomenis: neteistas (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), administracine tvarka nebaustas, dirba, teigiamai charakterizuojamas, iš dalies darbingas.

Įvertinus teigiamus M. K. asmenybę apibūdinančius duomenis, tai, kad už ANK XVIII skyriuje numatytus administracinius nusižengimus, susijusius su aplinkos apsauga, gamtos išteklių naudojimu baudžiamas pirmą kartą, jam skirtina minimali bauda (ANK 34 straipsnio 2 dalis)  su teisės medžioti atėmimu minimaliam terminui - vieneriems metams (ANK 290 str. 9 d.) ir administracinio nusižengimo padarymo įrankio - graižtvinio šautuvo CZ 555LUX, 3006 springfield, Nr. (duomenys neskelbtini)  su optiniu taikikliu ,,Meopta“ Artemis 2100 7 x 50, konfiskavimu valstybės nuosavybėn (ANK 290 str. 10 d.).

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso  635 - 636 straipsniais,

n u t a r i a:

M. K. pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį paskirti 800,00 Eur baudą.

            Vadovaujantis ANK 290 straipsnio 9 dalimi, skirti administracinio poveikio priemonę – teisės medžioti atėmimą vieneriems metams.

Vadovaujantis ANK 290 straipsnio 10 dalimi, konfiskuoti valstybės nuosavybėn graižtvinį šautuvą CZ 555LUX, 3006 springfield, Nr. (duomenys neskelbtini)  su optiniu taikikliu ,,Meopta“ Artemis 2100 7 x 50, saugomą Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos, adresu Utena, Metalo g. 11 ir perduoti jį Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Išaiškinti M. K., kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnį baudą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą - ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300, nurodant pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK): 19108872946. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį nutraukti veikai neturint administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.

Teisėja                                                                                                                       Laima Dumskienė

Nuorašas tikras