Administracinė byla Nr. I3-1230-983/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03724-2020-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. vasario 18 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. G. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams dėl sprendimo panaikinimo.
Teismas
nustatė:
Pareiškėjas D. G. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) direktoriaus 2020 m. spalio 14 d. įsakymą Nr. 4-382 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas) kaip neteisėtą ir nepagrįstą.
Pareiškėjas skunde paaiškina, kad 2020 m. spalio 14 d. Vilniaus PN direktorius priėmė Įsakymą, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Pareiškėjo įsitikinimu, priimant Įsakymą padarytas esminis procedūrinis pažeidimas, kadangi tik 2020 m. lapkričio 10 d., surašius naują tarnybinio patikrinimo išvadą dėl kito inkriminuoto tarnybinio nusižengimo, pareiškėjas sužinojo, jog priimant Įsakymą nebuvo kreiptasi dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą į Profesinę sąjungą, kurios nariu jis yra, todėl Įsakymas naikintinas. Pareiškėjas skunde pažymi ir tai, kad pateikdamas paaiškinimą dėl galimo tarnybinio nusižengimo, paaiškino visas aplinkybes dėl jam inkriminuoto tarnybinio nusižengimo ir nurodė, jog yra Profesinės sąjungos narys, taigi atsakovas apie šį faktą turėjo žinoti. Profesinei sąjungai negavus jokios informacijos apie pareiškėjui siūlomą skirti tarnybinę nuobaudą, teisės aktų nustatyta tvarka ji negalėjo išreikšti savo sutikimo ar nesutikimo dėl siūlomos skirti tarnybinės nuobaudos.
Pareiškėjas papildomuose paaiškinimuose nurodo, jog atsakovas jokių objektyvių įrodymų dėl kreipimosi į Profesinę sąjungą nepateikė. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas pagal nusistovėjusią komunikavimo su Profesine sąjunga praktiką niekada nesiuntė ir nesiunčia elektroninių dokumentų popierine forma, o elektroninius dokumentus Profesinė sąjunga iš Vilniaus PN gauna elektroniniu paštu, į juos taip pat atsako elektroniniu paštu. Nurodytas aplinkybes patvirtinta tai, jog dėl pareiškėjui siūlomos skirti antrosios tarnybinės nuobaudos, patikrinimo išvada Profesinei sąjungai buvo atsiųsta 2020 m. lapkričio 10 d. elektroniniu paštu. Profesinei sąjungai laiškai būna atsiunčiami tiek paprastu, tiek registruotu paštu, tačiau jie visada yra pristatomi ir įteikiami paštininko laiku ir tinkamai, iki šiol nebuvo nei vieno atvejo, jog Profesinė sąjunga negautų jai adresuotų ir tinkamai išsiųstų laiškų.
Atsakovas Vilniaus PN atsiliepime prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovo nuomone, pareiškėjo teiginys, jog drausminė nuobauda jam buvo paskirta nesikreipiant dėl išankstinio sutikimo į Profesinę sąjungą, neatitinka tikrovės. 2020 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. 9-5519, Vilniaus PN administracija kreipėsi į Profesinę sąjungą prašydama pateikti išankstinį sutikimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo rašte išvardintiems pareigūnams, prie prašymo pridedant tarnybinio patikrinimo išvadą. Raštas atitinka įstatymo keliamus turinio bei formos reikalavimus, yra pasirašytas įstaigos vadovo kvalifikuotu elektroniniu parašu bei nustatyta tvarka įregistruotas. Raštas buvo išsiųstas materialia popierine forma paštu, Profesinės sąjungos adresu (duomenys neskelbtini).
Pažymi, jog teisės aktai imperatyviai nenumato darbdavio kreipimosi į profesinę sąjungą būdo ir formos. Profesinės sąjungos internetinėje svetainėje nurodytas adresas yra (duomenys neskelbtini), specialusis adresas korespondencijai nėra nurodomas. VĮ Registrų centras duomenimis oficialus Profesinės sąjungos registracijos adresas yra (duomenys neskelbtini), Vilnius, taip pat toks adresas yra nurodytas 2018 m. gruodžio 17 d. Profesinės sąjungos pranešime dėl buveinės adreso pakeitimo Nr. VA17-767(18), todėl Vilniaus PN 2020 m. rugsėjo 23 raštas Nr. 9-5519 buvo išsiųstas Profesinei sąjungai būtent šiuo adresu. Atsakovo įsitikinimu, Vilniaus PN įstatymo nustatyta tvarka kreipėsi į Profesinę sąjungą dėl išankstinio sutikimo pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą ir procedūrinio pažeidimo nepadarė, todėl Įsakymu paskirta nuobauda yra teisėta.
Atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo atsikirtimus pabrėžia, jog pareiškėjas nenurodo, kaip yra reglamentuojamas šalių komunikavimo būdas (pvz. Profesinės sąjungos rašytinis kreipimasis į Vilniaus PN dėl pageidautino dokumentų pateikimo būdo, šalių susitarimas dėl korespondencijos siuntimo, šalių bendradarbiavimo sutartis ar kt.). Atsakovo vertinimu, vien tik aplinkybė, kad Profesinė sąjunga dalį dokumentų gaudavo iš Vilniaus PN elektroniniu paštu, nepatvirtina aplinkybės, jog Profesinė sąjunga nebuvo gavusi paštu išsiųsto Vilniaus PN rašto dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjui.
Teismas
konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus PN veiklos organizavimo skyrius 2020 m. rugpjūčio 28 d. surašė pranešimą „Apie galimą tarnybinį nusižengimą“ (numeris nenurodytas).
Vilniaus PN 2020 m. rugsėjo 2 d. gavo pareiškėjo tarnybinį pranešimą Nr. 64-2724 „Dėl pranešimo apie galimą tarnybinį nusižengimą Nr. 64-2701“ (toliau – ir Tarnybinis pranešimas). Tarnybiniame pranešime pareiškėjas pateikė savo paaiškinimus dėl galimo tarnybinio nusižengimo ir informavo, jog yra Profesinės sąjungos narys.
2020 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus PN veiklos organizavimo skyrius sudarė tarnybinio patikrinimo išvadą „Dėl 2-ojo saugumo valdymo skyriaus jaunesniųjų specialistų M. K., G. M., D. G. ir I. C. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Išvada). Išvadoje be kita ko nurodyta, jog atsižvelgiant į tarnybinio tyrimo metu surinktus duomenis, siūloma skirti kiekvienam jaunesniajam specialistui, įskaitant ir pareiškėją, po švelniausią tarnybinę nuobaudą – pastabą.
2020 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus PN direktoriaus rašte Nr. 9-5519 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo profesinės sąjungos nariams, Vilniaus pataisos namų 2-ojo saugumo valdymo skyriaus jaunesniesiems specialistams M. K., G. M. ir D. G.“ (toliau – ir Raštas), adresuotam Profesinei sąjungai, adresas (duomenys neskelbtini), nurodyta, jog kreipiamasi į Profesinę sąjungą prašant pateikti išankstinį jos sutikimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo Vilniaus PN 2-ojo saugumo valdymo skyriaus jaunesniesiems specialistams, tarp kurių yra ir pareiškėjas.
2020 m. spalio 14 d. priimtas skundžiamas Įsakymas, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Įsakyme esantis įrašas patvirtina, jog pareiškėjas su Įsakymu pasirašytinai susipažino ir jį gavo 2020 m. spalio 15 d.
Nustatyta ir tai, kad pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 16 d. Profesinės sąjungos nutarimu Nr. VA3-10 (18) buvo priimtas į Profesinę sąjungą.
Ginčas nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo dėl Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas pažymi, jog pareiškėjas ginčo dėl Įsakymo turinio nekelia, vienintelis pareiškėjo argumentas kodėl Įsakymas turėtų būti panaikintas, tai dėl pažeistos procedūros jį priimant, t. y. nebuvo kreiptasi į Profesinę sąjungą dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas) bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas).
Statuto dešimtame skirsnyje aptariami profesinių sąjungų veiklos statutinėje įstaigoje ypatumai. Statuto 61 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad skiriant tarnybines nuobaudas pareigūnams profesinių sąjungų nariams, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Tvarkos aprašo 28 punkte nustatyta, jog vadovas, priėmęs sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreipiasi į profesinės sąjungos renkamąjį organą sutikimo Statuto 61 straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju. Profesinės sąjungos renkamasis organas per 14 dienų nuo šio kreipimosi dienos privalo nuspręsti, ar patenkinamas toks prašymas, ir atsakyti raštu. Jeigu per šį laikotarpį profesinės sąjungos renkamasis organas nepateikia atsakymo, vadovas turi teisę skirti tarnybinę nuobaudą. Jeigu per šį laikotarpį gaunamas profesinės sąjungos nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą, tarnybinė nuobauda neskiriama, o profesinės sąjungos nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą gali būti skundžiamas administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog aiškinant nurodytas teisės normas sisteminiu teisės aiškinimo būdu, pažymėtina, kad minėta Statuto 61 straipsnio 5 dalies nuostata dėl būtinumo gauti išankstinį profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimą profesinių sąjungų veiklos reikšmingumo aspektu yra būtina sąlyga vidaus reikalų įstaigos administracijai (vadovui) toliau tęsti pareigūno (profesinės sąjungos nario) patraukimo į tarnybinę atsakomybę procedūrą ir paskirti tokiam pareigūnui tam tikrą tarnybinę nuobaudą tais atvejais, kai aptariamas sutikimas yra gautas. Tačiau profesinės sąjungos renkamojo organo tinkamai, t. y. Aprašo 28 punkte nustatytu laiku, pateiktas atsisakymas duoti vidaus reikalų įstaigos vadovo prašomą sutikimą užkerta kelią, nenuginčijus administraciniame teisme tokio atsisakymo, nepaisyti jo ir administracine tvarka paskirti pareigūnui tam tikrą tarnybinę nuobaudą. Vidaus reikalų įstaigos vadovui pasirinkus pastarąjį elgesio būdą, t. y. pažeidus Aprašo 28 punkte nustatytą profesinės sąjungos nario patraukimo į tarnybinę atsakomybę procedūrą, toks pažeidimas pripažintinas esminiu procedūriniu pažeidimu, kuris ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo požiūriu yra pakankamas pagrindas teismui pripažinti tokiu būdu priimtą administracinį sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-187-143/2017).
Nagrinėjamos administracinės bylos atžvilgiu yra svarbu nustatyti kokiu būdu ir kada ir ar buvo išsiųstas Profesinei sąjungai skirtas Raštas, taip pat, ar Profesinė sąjunga šį Raštą gavo. Atsakovas Vilniaus PN, vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 19 d. įpareigojimą pateikti įrodymus, lakoniškai nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 23 d. raštas Nr. 9-5519 Profesinei sąjungai dėl išankstinio sutikimo skirti nuobaudą pareiškėjui buvo siųstas paprastu (neregistruotu) paštu, atsakovas nepateikė jokių išsiuntimo faktą patvirtinančių įrodymų bei neįvardijo to priežasčių. Profesinė sąjunga, vykdydama teismo įpareigojimą, kategoriškai nurodė, kad Rašto ar kitos informacijos apie pareiškėjui pradėtą tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą negavo, apie Raštą sužinojo tik nuo nagrinėjamos administracinės bylos iškėlimo momento.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Šia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis gali rinkti įrodymus savo iniciatyva. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-221-2011; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1378-556/2016; 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3658-261/2019; 2020 m. liepos 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4370-492/2020).
Pagal LVAT suformuotą praktiką valstybės tarnybos teisinių santykių srityje dėl tarnybinės atsakomybės taikymo valstybės tarnautojui, įrodinėjimo našta tenka darbdaviui. Valstybės tarnautojas (šiuo atvejus - statutinis pareigūnas) tokio pobūdžio ginčuose yra silpnesnioji šalis, todėl darbdavys (šiuo atveju - atsakovas) privalo įrodyti tiek tarnybinės atsakomybės taikymo pagrindą, tiek ir esminių procedūrų, taikant tokią atsakomybę, laikymąsi. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju būtent atsakovui tenka aplinkybės, kad raštas Profesinėje sąjungoje buvo gautas, įrodinėjimas.
Nagrinėjamu atveju, atsakovas nepasirinko Rašto siųsti registruota pirmenybine ar nepirmenybine siunta, kurios abiem atvejais įteikiamos pasirašytinai ir pasirinkus šį siuntimo būdą yra galimybė matyti siuntos buvimo vietą. Taip pat iš byloje esančių įrodymų, t. y. 2018 m. gruodžio 17 d. Profesinės sąjungos pranešimas „Dėl buveinės adreso pasikeitimo“ Nr. VA17-767(18) ir viešai skelbiamos Profesinės sąjungos internetinės svetainės www.profsajungos.eu/kontaktai esančios informacijos matyti, jog atsakovas turėjo ir galėjo žinoti Profesinės sąjungos elektroninį paštą, kuriuo irgi galėjo siųsti Raštą, taip pat susisiekti dėl Rašto gavimo patvirtinimo. Be kita ko, tiek minėtame pranešime, tiek internetinėje svetainėje yra ir Profesinės sąjungos kontaktinis telefono numeris. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, veikė savo rizika, pasirinko Rašto siuntimo būdą, kuris apsunkina įrodyti išsiuntimo faktą bei gavimo ir išsiuntimo datos nustatymą, todėl būtent atsakovui ir tenka įrodyti minėtas aplinkybes.
Be to, teismas įvertinęs į bylą pateiktą Raštą pažymi, kad Rašte nurodyta jo sudarymo data yra 2020 m. rugsėjo 22 d., tuo tarpu iš kartu su Raštu pateiktų jo sudarymo Detaliųjų metaduomenų (b. l. 45) aiškiai matyti, kad minėtas Raštas yra sudarytas tik 2020 m. lapkričio 24 d., minėto elektroninio dokumento nuorašo atspausdinimo data taip pat yra 2020 m. lapkričio 24 d. Kadangi kitokias aplinkybes pagrindžiančių duomenų dėl Rašto sukūrimo atsakovas į bylą nepateikė, teismui kyla pagrįstų abejonių dėl minėto Rašto sukūrimo datos.
Kadangi nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė Rašto išsiuntimo fakto, jokių objektyvių kliūčių, kurios atsakovui būtų sutrukdę kreiptis į Profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą tokiu būdu, kuris nekeltų abejonių dėl informacijos gavimo, teismui pateiktuose dokumentuose nenustatyta, remiantis anksčiau nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, sprendimas turi būti priimtas pareiškėjo naudai ir todėl laikytina, kad atsakovas Rašto Profesinei sąjungai neišsiuntė ir tokiu neveikimu pažeidė Įsakymo priėmimo procedūros taisykles, kurios yra reglamentuotos Statuto 61 straipsnio 5 dalyje ir Tvarkos aprašo 28 punkte.
Atsižvelgus į nurodytą teisės normų sisteminį aiškinimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bei nustatytas faktines bylos aplinkybes, konstatuotina, jog yra pagrindas pripažinti, kad Įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui yra neteisėtas, kadangi jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 3 dalis), todėl pareiškėjo skundas yra tenkinamas ir Įsakymas naikintinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo D. G. skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2020 m. spalio 14 d. įsakymą Nr. 4-382 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė