Civilinė byla Nr. e2A-48-781/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25709-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.12;

 (S)

2.6.10.2.4.2; 3.3.1.18; 3.3.1.20

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Vaclovo Pauliko ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Kino rožė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Kino rožė“ ieškinį atsakovėms Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir UAB „Delfi“, trečiasis asmuo V. M., dėl dalykinę reputaciją pažeidžiančios ir tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo, neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Kino rožė“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, atsakovėms Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ir UAB „Delfi“ (toliau – Delfi), prašydama: 1) pripažinti, jog 2016 m. lapkričio 19 d. UAB „Delfi“ publikuotame straipsnyje „Buvusi žinomo Vilniaus restorano padavėja papasakojo darbo užkulisius“ viešai paskelbti teiginiai, jog: a) „Vis dėl to, nepaisant VMI pastangų kovoti su nemokančiais mokesčių, bent jau kai kurie restoranų tinklai ir toliau sėkmingai praktikuoja mokesčių vengimą. Vienas iš tipinių pavyzdžių – kiniško maisto restoranų tinklas „Kinų rožė“ <...>“ (toliau – pirmas teiginys); b) VMI komunikacijos vadovo D. B. teiginiai, jog „Tai tikrai ne pats pareigingiausias mokesčių mokėtojas, kuriam mokesčių inspekcija skiria ypatingą dėmesį ir mokesčių inspekcija taiko tokias sankcijas, kokias numato galiojantys teisės aktai <...>“ (toliau – antras teiginys); c) teiginiai, jog „<...> jų metu nustatyti įvairūs šiam sektoriui būdingi pažeidimai. Vien per praėjusius metus po VMI atliktų OP įmonėje buvo surašyti du administracinės teisės pažeidimų protokolai“ (toliau – trečias teiginys) yra tikrovės neatitinkantys duomenys ir ieškovės dalykinę reputaciją žeminančios žinios; 2) įpareigoti atsakovę UAB „Delfi“ per dešimt kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos interneto portale delfi.lt rašytine forma, tokia pat forma kaip 2016 m. lapkričio 19 d. interneto portale buvo viešai paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys, viešai paskelbti tokio turinio paneigimą: „2016 m. lapkričio 19 d. 00:03 portale „delfi.lt“ publikuotame V. M. straipsnyje „Buvusi žinomo Vilniaus restorano padavėja papasakojo darbo užkulisius“ paskleisti teiginiai: „<...> nepaisant VMI pastangų kovoti su nemokančiais mokesčių, bent jau kai kurie restoranų tinklai ir toliau sėkmingai praktikuoja mokesčių vengimą. Vienas iš tipinių pavyzdžių – kiniško maisto restoranų tinklas „Kinų rožė“ <...>“, taip pat „<...> jų metu nustatyti įvairūs šiam sektoriui būdingi pažeidimai. Vien per praėjusius metus po VMI atliktų OP įmonėje buvo surašyti du administracinės teisės pažeidimų protokolai“ yra tikrovės neatitinkantys duomenys ir UAB „Kino rožė“ dalykinę reputaciją žeminančios žinios; 2016 m. lapkričio 19 d. 00:03 portale „delfi.lt“ publikuotame V. M. straipsnyje „Buvusi žinomo Vilniaus restorano padavėja papasakojo darbo užkulisius“ paskleisti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovo teiginiai: „Tai tikrai ne pats pareigingiausias mokesčių mokėtojas <...>“ yra tikrovės neatitinkantys duomenys ir UAB „Kino rožė“ dalykinę reputaciją žeminančios žinios“; 3) priteisti solidariai iš atsakovių VMI ir Delfi 900 Eur neturtinės žalos; 4) priteisti lygiomis dalimis iš atsakovių visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2016 m. lapkričio 19 d. interneto portale delfi.lt skelbtoje publikacijoje „Buvusi žinomo Vilniaus restorano padavėja papasakojo darbo užkulisius“ (toliau – publikacija, straipsnis) buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti ir ieškovės dalykinę reputaciją žeminanti informacija apie ieškovės neva nesąžiningai vykdomą veiklą vengiant mokėti mokesčius, apie ieškovės atžvilgiu atliekamus operatyvius patikrinimus, kurių metu nustatyta įvairių viešojo maitinimo sektoriui būdingų pažeidimų.

3.       Ieškovės vertinimu, publikacijoje buvo viešai paskelbti šie tikrovės neatitinkantys ir ieškovės dalykinę reputaciją žeminantys duomenys (žinios): teiginiai, jog „vis dėl to, nepaisant VMI pastangų kovoti su nemokančiais mokesčių, bent jau kai kurie restoranų tinklai ir toliau sėkmingai praktikuoja mokesčių vengimą. Vienas iš tipinių pavyzdžių – kiniško maisto restoranų tinklas „Kinų rožė“ <...>“; VMI komunikacijos vadovo D. B. teiginiai, jog „tai tikrai ne pats pareigingiausias mokesčių mokėtojas, kuriam mokesčių inspekcija skiria ypatingą dėmesį ir mokesčių inspekcija taiko tokias sankcijas, kurias numato galiojantys teisės aktai <...>“; teiginiai, jog „<...> jų metu nustatyti įvairūs šiam sektoriui būdingi pažeidimai. Vien per praėjusius metus po VMI atliktų OP įmonėje buvo surašyti du administracinės teisės pažeidimų protokolai“ (toliau – ginčijami teiginiai).

4.       Anot ieškovės, nurodyti ginčijami teiginiai yra neatitinkantys tikrovės ir formuojantys neigiamą poziciją apie ieškovės atžvilgiu VMI atliktus veiklos patikrinimus, sąmoningai akcentuojant ieškovės neva atliktus neteisėtus veiksmus.

5.       Ieškovė pažymėjo, kad kreipėsi į atsakovę UAB „Delfi“ ir žurnalistą V. M. su reikalavimu paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją, išspausdinant atitinkamo turinio paneigimą, tačiau atsakovė minėto prašymo netenkino ir nurodė, jog pagrindinis publikacijos šaltinis yra atsakovės VMI atstovas, kuris yra ir ginčijamų duomenų autorius. Ieškovės teigimu, ji kreipėsi ir į VMI su prašymu pateikti informaciją, kuo remiantis VMI komunikacijos vadovas nurodė, jog ieškovė yra ne pati pareigingiausia mokesčių mokėtoja, tačiau VMI nurodė, kad ieškovės atžvilgiu atliktų operatyvių patikrinimų metu buvo surašyti trys administracinių teisės pažeidimų protokolai, t. y. du ieškovės darbuotojams ir vienas įmonės vadovei.

6.       Ieškovė nurodė, kad dėl publikacijoje nurodomos tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo kreipėsi taip pat į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą, tačiau pastaroji nusprendė, jog ieškovės skundas dėl publikacijoje paskelbtos informacijos yra nepagrįstas.

7.       Ieškovės vertinimu, atsakovės UAB „Delfi“ paskleisti duomenys neatitinka tikrovės; tuo labiau, jog pareiga įrodyti paskleistų duomenų tikrumą tenka duomenis paskleidusiam asmeniui; be to, pažymėjo, kad atsakovė UAB „Delfi“ paskleidė informaciją, kurios atitiktį tikrovei galima patikrinti objektyviais duomenimis. Paaiškino, kad publikacijos turinys sukuria neigiamą įspūdį apie ieškovės vykdomą veiklą, ginčijami teiginiai buvo pateikti per vieną skaitomiausių visuomenės informavimo priemonių ir tapo žinomi plačiai visuomenės daliai, todėl informacijos paskleidimo mastas yra didelis.

8.       Ieškovė pažymėjo, kad nėra jokio pagrindo spręsti, jog ieškovė yra nepareiginga mokesčių mokėtoja, nes ieškovė niekada nebuvo ir nėra bausta už mokesčių vengimą, kaip įtvirtinta Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) ar kitų teisės aktų nuostatose, jokių papildomų mokesčių (nepriemokų), baudų ar kitų su tuo susijusių sumų ieškovė niekada nebuvo įpareigota sumokėti.

9.       Anot ieškovės, jos veikla iki atsakovės UAB „Delfi“ publikacijos pateikimo visuomenėje buvo vertinama teigiamai, tačiau po minėtos tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimo ieškovė patyrė ir toliau patiria neigiamų pasekmių, todėl atsakovės teiginiai neatitinka tikrovės ir turi būti paneigti, o ieškovei turi būti atlyginta neturtinė žala solidariai iš atsakovių.

10.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir prašė patikslintą ieškinį tenkinti.

11.       Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į ieškinį (bei patikslintą ieškinį) su ieškiniu nesutiko ir prašė jo netenkinti.

12.       Nurodė, kad laikotarpyje nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 19 d. ieškovės atžvilgiu buvo atlikta dvylika operatyvių patikrinimų; operatyvių patikrinimų pažymose buvo pateikiami siūlymai, pastabos bei rekomendacijos, tačiau pažymose nebuvo formuojamos prievolės ar suteikiamos teisės, nebuvo nustatomi mokėtini mokesčiai ir su jais susijusios sumos, taip pat pažymose nustatytų aplinkybių kompleksiškas vertinimas buvo atliekamas vykdant kitus mokesčių administratoriaus veiksmus, t. y. surašant administracinių teisės pažeidimų protokolus, kuriais buvo nustatyti pažeidimai.

13.       Paaiškino, kad trijų operatyvių patikrinimų metu buvo nustatyti ieškovės darbuotojų ir ieškovės vadovės padaryti teisės aktų pažeidimai, kurių pagrindu buvo pradėta administracinė teisena, t. y. 2014 m. gegužės 28 d. atlikto operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatyta, jog ieškovės darbuotoja kasos aparatu pinigų neapskaitė ir fiskalinio kvito kartu su grąža neišdavė (ieškovės darbuotojai pradėta administracinė teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1636 straipsnio 1 dalies ir 1637 straipsnio 1 dalies nuostatas; 2015 m. sausio 5 d. atlikto operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatyti kasos operacijų tvarkos pažeidimai, dėl kurių ieškovės vadovei buvo pradėta administracinė teisena pagal ATPK 1635 straipsnio 1 dalies nuostatas; 2015 m. birželio 5 d. atlikto operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatyta, jog ieškovės darbuotoja neišdavė fiskalinio kvito, be to, kasos aparate buvo rastos pinigų sumos, tačiau atitinkami kasos dokumentai tikrinimo metu nebuvo pateikti (ieškovės darbuotojai pradėta administracinė teisena pagal ATPK 1636 straipsnio 1 dalies ir 1637 straipsnio 1 dalies nuostatas).

14.       Anot atsakovės, ieškovė, nepaisant atsakovės VMI atliktų patikrinimų, neišnaudojo visų būtinų priemonių, kad užtikrintų tinkamą teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų laikymąsi ir išvengtų tolimesnių pažeidimų nustatymo, todėl ginčijamas teiginys „<...> nepaisant VMI pastangų kovoti su nemokančiais mokesčių, bent jau kai kurie restoranų tinklai ir toliau sėkmingai praktikuoja mokesčių vengimą. Vienas iš tipinių pavyzdžių – kiniško maisto restoranų tinklas „Kinų rožė“<...>“ yra visiškai pagristas ir jame nurodomi tikrovę atitinkantys duomenys.

15.       Atsakovės vertinimu, ginčijamas teiginys, kad ieškovė nėra pati pareigingiausia mokesčių mokėtoja, taip pat yra pagrįstas, nes iš pateiktų rašytinių įrodymų visumos matyti, jog atlikus operatyvius patikrinimus buvo nustatyti ieškovės darbuotojų teisės aktų pažeidimai, atliekant jiems pavestas funkcijas (t. y. darbo su kasa bei kasos aparatu tvarkos pažeidimai), todėl tokia bendrovė, kuri nesiima visų pažeidimų prevencijai būtinų priemonių ir neužtikrina, kad tiek vadovybė, tiek jos darbuotojai laikytųsi teisės aktuose nustatytos tvarkos, negali būti laikoma pavyzdingu ir pareigingu mokesčių mokėtoju.

16.       Be to, ginčijamas teiginys, kad „<...> jų metu nustatyti įvairūs šiam sektoriui būdingi pažeidimai. Vien per praėjusius metus po VMI atliktų OP įmonėje buvo surašyti du administracinės teisės pažeidimų protokolai <...>“ taip pat negali būti pripažintas tikrovės neatitinkančiu, nes tai prieštarautų pateiktiems nenuginčytiems įrodymams, t. y. operatyvių patikrinimų ataskaitų duomenims.

17.       Atsakovė paaiškino, kad nei anksčiau galiojusiame ATPK, nei Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) galimybės bausti patį juridinį asmenį nėra numatyta, administracinė atsakomybė (dėl aukščiau nurodytų pažeidimų) gali būti taikoma tik fiziniams asmenims, t. y. jo darbuotojams, o tuo atveju, jeigu veika pagal teisinio santykio turinį padaroma juridinio asmens, atsakomybė už padarytus administracinius nusižengimus teisės aktų nustatyta tvarka yra taikoma tik juridinio asmens vadovui ir/arba darbuotojams.

18.       Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju teisės aktų pažeidimai yra padaryti darbuotojams tinkamai nevykdant su darbu susijusių funkcijų, todėl tokio pobūdžio pažeidimai yra betarpiškai susiję su ieškovės tiesiogiai vykdoma veikla ir nėra teisinio pagrindo teigti, jog ieškovės darbuotojų padaryti pažeidimai nėra tiesiogiai susiję su pačia ieškove.

19.       Atsakovė nurodė, kad žurnalistai kreipėsi į atsakovės VMI atstovus su prašymu pateikti publikacijoje paskelbtą informaciją ir atsakovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – VIĮ) nuostatomis, privalėjo šią informaciją pateikti; be to, anot atsakovės, ieškovė neįrodė visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų neturtinei žalai atlyginti.

20.       Teismo posėdžio metu atsakovės VMI atstovė palaikė poziciją, išdėstytą procesiniuose dokumentuose, ir prašė patikslintą ieškinį atmesti.

21.       Atsakovė UAB „Delfi“ atsiliepime į ieškinį (bei į patikslintą ieškinį) su ieškiniu nesutiko ir prašė jo netenkinti.

22.       Nurodė, kad juridinio asmens dalykinės reputacijos apsauga nėra absoliuti, reputaciją bloginanti informacija gali būti skleidžiama, jeigu savo pobūdžiu tai nėra tikrovės neatitinkantys duomenys; be to, juridinis asmuo gali būti kritikuojamas, jeigu tai daroma sąžiningai, siekiant informuoti visuomenę apie jos interesus galinčią pažeisti juridinio asmens veiklą.

23.       Atsakovė paaiškino, kad šiuo atveju straipsnyje buvo aprašytas operatyvių patikrinimų metu ieškovės restorane nustatytas konkretus mokesčių vengimo modelis; be to, anot atsakovės, VMI duomenis patvirtina kitas įrodymų šaltinis – straipsnyje cituojama buvusi ieškovės restorano padavėja, kuri paaiškino, jog jai dirbant šis pajamų slėpimo ir mokesčių vengimo modelis bendrovėje (UAB „Kino rožė“) buvo taikomas nuolat.

24.       Atsakovės teigimu, byloje nekilo ginčo dėl to, kad VMI atliekant ieškovės operatyvius patikrinimus, buvo nustatyta pažeidimų ir nubausti ieškovės darbuotojai (tarp jų ir ieškovės direktorė). Atsakovė nurodė, kad teismų praktikoje tokio pobūdžio situacija yra vertinama kaip pagrįsta ir objektyvi, kritika yra ginama, jeigu yra reiškiama tinkamai, t. y. neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų – norint tik išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus bei siekiant juos pašalinti. Be to, pažymėjo, kad Žurnalistų etikos inspektorė išnagrinėjo ieškovės skundą ir pripažino jį nepagrįstu.

25.       Anot atsakovės, ieškovės darbuotojai VMI nubaudžiami ne kaip privatūs fiziniai asmenys, o kaip pas ieškovę dirbantys, konkretaus darbdavio vadovaujami bei kontroliuojami, asmenys, todėl darbdavio atsakomybė už savo darbuotojų veiksmus negali kelti abejonių; be to, restorano padavėjai yra specifiniai darbuotojai, nes jie ne tik dirba pas ieškovę, bet yra ir ieškovės atstovai, todėl įmonės operatyvaus patikrinimo metu nubausto darbuotojo neįmanoma atsieti nuo pačios įmonės.

26.       Atsakovės vertinimu, ieškovė neįrodė, kad jos dalykinė reputacija realiai nukentėjo ir kad jai buvo padaryta žala, apsiribodama tik prielaidomis bei samprotavimais. Be to, atsakovės teigimu, ieškovės prašomos paneigti žinios yra vertinamasis teiginys, kuris turi aiškų faktinį pagrindą, t. y. atsakovės VMI atstovo spaudai D. B. 2016 m. lapkričio 17 d. laiškai žurnalistui V. M.; tuo labiau, jog ir kiti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ginčijami teiginiai visiškai atitinka tikrovę.

27.       Pažymėjo, kad iš žurnalisto negalima reikalauti tokio tikslumo kaip iš teisininko; be to, ieškovė sąmoningai siekia iškreipti atsakovės VMI atstovo pasisakymą, ginčydama tik sakinio ištrauką. Paaiškino, kad Delfi publikacijos pagrindinis informacijos šaltinis yra atsakovės VMI atstovas, kuris taip pat yra ir ginčijamų duomenų autorius, todėl atsakomybė už šiuos žodžius tenka VMI, o atsakovė Delfi yra netinkama atsakovė šioje civilinėje byloje.

28.       Nurodė, kad ieškovė neįrodė nei vienos iš civilinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų, t. y. neįrodė, jog jos, kaip juridinio asmens, dalykinė reputacija yra pažeista.

29.       Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Delfi“ atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir prašė patikslintą ieškinį atmesti.

30.       Trečiasis asmuo V. M. atsiliepimo į ieškinį bei patikslintą ieškinį nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu palaikė argumentus, išdėstytus atsakovės UAB „Delfi“ procesiniuose dokumentuose, ir prašė ieškinį atmesti.

31.       Trečiasis asmuo paaiškino, kad ieškovė nurodytame tekste atsidūrė atsitiktinai. Pažymėjo, kad tuo metu buvo nagrinėjama problema dėl mokesčių vengimo restoranų sektoriuje; paaiškino, jog trečiasis asmuo susitiko su buvusia ieškovės darbuotoja, kuri nurodė, jog jai buvo liepta naudotis dviem kasos aparatais, t. y. jeigu pirkėjas čekio neprašo, ji turėjo įvesti duomenis į tą kasos aparatą, kurio nemato VMI.

32.       Trečiojo asmens teigimu, šiuo atveju jis norėjo aprašyti pačią mokesčių vengimo schemą, nes tokia buvo pati straipsnio idėja, ir kitą dieną jis nusprendė patikrinti padavėjos pasakojimą, todėl paskambino ieškovės direktorei, kuri viską paneigė, tačiau VMI spaudos atstovas nurodė, jog UAB „Kino rožė“ jam yra labai girdėta ir kitą dieną D. B. atsiuntė jam operatyvių patikrinimų medžiagą, kurioje nurodyta, jog patikrinimų metu pas ieškovę buvo nustatytas būtent buvusios padavėjos aprašytas pažeidimo modelis (patikrinimai atlikti dar prieš minėtai padavėjai įsidarbinus). Trečiasis asmuo paaiškino, kad prezidentės citata straipsnyje buvo pacituota tik su tuo tikslu, jog restoranų sektoriuje Lietuvoje yra gana nesudėtinga neapskaityti pajamų. Anot trečiojo asmens, jis neturėjo abejonių dėl gautos informacijos atitikimo tikrovei, ji buvo patikrinta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

33.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 2 d. sprendimu atmetė ieškovės UAB „Kino rožė“ ieškinį ir priteisė iš ieškovės atsakovei UAB „Delfi“ 1146,66 Eur bylinėjimosi išlaidų.

34.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė ginčija 2016 m. lapkričio 19 d. interneto portale delfi.lt skelbtoje publikacijoje „Buvusi žinomo Vilniaus restorano padavėja papasakojo darbo užkulisius“ paskelbtą informaciją apie ieškovės nesąžiningai vykdomą veiklą, vengiant mokėti mokesčius, apie įmonės atžvilgiu atliekamus operatyvius patikrinimus, kurių metu buvo nustatyta įvairių viešojo maitinimo sektoriui būdingų pažeidimų.

35.       Nustatė, kad ginčijamoje publikacijoje buvo cituojamas atsakovės VMI komunikacijos vadovas D. B. ir buvo paskelbta tokio turinio publikacija: „viešojo maitinimo sektorius buvo ir kol kas vis dar išlieka vienas iš rizikingiausių sektorių, nes ten tikrai yra nemažai galimybių sukčiauti, vis dėl to, nepaisant VMI pastangų kovoti su nemokančiais mokesčių, bent jau kai kurie restoranų tinklai ir toliau sėkmingai praktikuoja mokesčių vengimą. Vienas iš tipinių pavyzdžių – kiniško maisto restoranų tinklas „Kinų rožė“, kuriam priklauso trys restoranai Vilniuje ir vienas Kaune“; „tai tikrai ne pats pareigingiausias mokesčių mokėtojas, kuriam mokesčių inspekcija skiria ypatingą dėmesį ir mokesčių inspekcija taiko tokias sankcijas, kokias numato galiojantys teisės aktai“; „VMI pateiktais duomenimis, „Kinų rožė“ veikla jie domisi nuo 2005 m. ir per šį laikotarpį atliko dvylika operatyvių patikrinimų (OP), o jų metu nustatyti įvairūs šiam sektoriui būdingi pažeidimai ; vien per praėjusius metus po VMI atliktų OP įmonėje buvo surašyti du administracinės teisės pažeidimų protokolai“.

36.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovės VMI atstovas spaudai D. B. laiške žurnalistui – trečiajam asmeniui V. M., nurodė, jog „įvertindama pajamų apskaitymo ir mokesčių vengimo rizikas viešojo maitinimo sektoriuje, Vilniaus VMI restorano „Kinų rožė“ veikla domisi reguliariai – nuo 2005 m. Per šį laikotarpį atlikta 12 operatyvių patikrinimų bendrovei priklausančiuose restoranuose. Jų metu nustatyti įvairūs, šiam sektoriui būdingi pažeidimai“; taip pat išvardijo tris atvejus, kai ieškovės direktorė ir kitos ieškovės darbuotojos buvo patrauktos administracinėn atsakomybėn.

37.       Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad laikotarpyje nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 19 d. ieškovės atžvilgiu buvo atlikta dvylika operatyvių patikrinimų, kuriuose buvo pateikiami siūlymai, pastabos bei rekomendacijos; taip pat pradėtos trys administracinės teisenos (dėl įvairių nustatytų pažeidimų).

38.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės reikalaujamas paneigti teiginys „vis dėl to, nepaisant VMI pastangų kovoti su nemokančiais mokesčių, bent jau kai kurie restoranų tinklai ir toliau sėkmingai praktikuoja mokesčių vengimą. Vienas iš tipinių pavyzdžių – kiniško maisto restoranų tinklas „Kinų rožė“, kuriam priklauso trys restoranai Vilniuje ir vienas Kaune“ turi aiškų faktinį pagrindą ir publikacijoje yra aiškiai nurodytas informacijos šaltinis, t. y. atsakovės VMI atstovas D. B.; be to, pažymėjo, jog ieškovės ginčijama informacija visiškai sutampa su atsakovės VMI atstovo 2016 m. lapkričio 17 d. elektroninio laiško turiniu, ieškovės atžvilgiu atliktų operatyvių patikrinimų ataskaitų medžiaga bei ATPK protokolų turiniu. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad straipsnyje cituojama buvusi ieškovės restorano padavėja, kurios teiginių ieškovė neneigia.

39.       Teismas konstatavo, kad byloje pateikti ieškovės UAB „Kino rožė“ atliktų operatyvių patikrinimų metu surašyti administraciniai teisės pažeidimo protokolai patvirtina Delfi paskelbtus teiginius, jog „tai tikrai ne pats pareigingiausias mokesčių mokėtojas, kuriam mokesčių inspekcija skiria ypatingą dėmesį ir mokesčių inspekcija taiko tokias sankcijas, kokias numato galiojantys teisės aktai“; taip pat „vien per praėjusius metus po VMI atliktų OP įmonėje buvo surašyti du administracinės teisės pažeidimų protokolai“, t. y. teismo vertinimu, nurodyti teiginiai visiškai atitinka tikrovę ir faktines aplinkybes, todėl laikė ieškovės argumentus šioje dalyje nepagrįstais bei neįrodytais.

40.       Pirmosios instancijos teismas taip pat sutiko su Žurnalistų etikos inspektorės 2017 m. birželio 2 d. sprendimo motyvais, kad teiginyje „VMI pateiktais duomenimis, „Kinų rožės“ veikla jie domisi nuo 2005 m. ir per šį laikotarpį atliko 12 operatyvinių patikrinimų (OP), o jų metu nustatyti įvairūs šiam sektoriui būdingi pažeidimai“ neteigiama, jog kiekvieno patikrinimo metu būtų padaryti pažeidimai, o bendrai yra konstatuojamas tik faktas, kad tokių pažeidimų būta. Be to, teismas pažymėjo ir tai, kad ieškovė šiuo atveju pasirinko ginčyti ne visą teiginį/sakinį, bet tik sakinio ištrauką, o tai tiesiogiai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teismų praktikai, jog turi būti vertinamas visas teiginys ir visuma, o ne tik konstrukcinė sakinio dalis. Papildomai nurodė, kad trečiasis asmuo V. M. suteikė ieškovės UAB „Kino rožė“ direktorei atsakymo teisę, t. y. galimybę išdėstyti ieškovei savo poziciją, kuria ieškovės direktorė pasinaudojo.

41.       Pirmosios instancijos teismas taip pat laikė įrodytas aplinkybes, kad ginčo publikacijoje buvo paskleistos žinios, t. y. buvo aprašytas operatyvaus patikrinimo metu ieškovės restorane nustatytas konkretus mokesčių vengimo modelis, už kurį ieškovės darbuotojoms bei ieškovės vadovei buvo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai, todėl VMI, vadovaudamasi VIĮ 6 straipsnio 3 dalies bei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 38 straipsnio 6 punkto nuostatomis, pagrįstai bei motyvuotai pateikė trečiajam asmeniui viešai paskelbti šią tikrovę atitinkančią informaciją, nes tai nėra pripažintina konfidencialia informacija apie ieškovę.

42.       Teismas kritiškai vertino ieškovės argumentus, kad ieškovė niekada nebuvo ir nėra bausta už mokesčių vengimą bei jokių papildomų mokesčių (nepriemokų), baudų ar kitų su tuo susijusių sumų ieškovė niekada nebuvo įpareigota sumokėti, ir pažymėjo, jog ieškovės padavėjos VMI nubaudžiamos ne kaip privatūs fiziniai asmenys, o būtent kaip ieškovės darbuotojos už padarytus pažeidimus, vykdant tęstinę ieškovės, t. y. kaip juridinio asmens, veiklą, ir šios ieškovės darbuotojos yra konkretaus darbdavio vadovaujami bei kontroliuojami asmenys. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad įstatymų nuostatos nereglamentuoja tokios tvarkos, jog už tokio pobūdžio pažeidimus būtų galima skirti nuobaudas ne įmonėje dirbantiems asmenims, o būtent pačiai įmonei (kaip juridiniam asmeniui). Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovės VMI operatyvūs patikrinimai buvo atlikti būtent ieškovės, t. y. UAB „Kino rožė“, atžvilgiu, o ieškovės restorano padavėjai yra specifiniai darbuotojai – ieškovės UAB „Kino rožė“ atstovai, kurie veikė pagal ieškovės nurodymus, atitinkamai jų sudaryti sandoriai yra privalomi ieškovei.

43.       Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, jog jos dalykinė reputacija, paskelbiant oficialius atsakovės VMI turimus duomenis apie ieškovę, realiai nukentėjo ir ieškovei buvo padaryta žala (neturtinė), nes, teismo vertinimu, ieškovė ieškinyje nurodė vien tik prielaidas bei savo samprotavimus, kurių nepagrindė rašytiniais įrodymais; be to, pažymėjo, kad VMI, paskelbdama oficialius turimus duomenis apie ieškovę, jokių įstatymų bei poįstatyminių aktų nepažeidė, todėl atmetė ir ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

44.       Ieškovė UAB „Kino rožė“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai.

45.       Apeliantės vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas ginčijamus teiginius, neatsižvelgė į formuojamą teismų praktiką, taip pat teiginių atitiktį tikrovei. Apeliantė pažymi, kad ginčijami teiginiai yra konstatuojamojo pobūdžio, jais skelbiama informacija (žinia), kurios atitiktį tikrovei galima patikrinti objektyviais duomenimis.

46.       Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ginčo publikacijoje buvo aprašytas operatyvių patikrinimų metu nustatytas konkretus mokesčių vengimo modelis. Viena vertus, ieškovė nurodo, kad atsakovė VMI, kaip valstybė institucija, turi teisę informuoti visuomenę apie teisės aktų pažeidimus, tačiau tai ji turi daryti sąžiningai, tiksliai ir etiškai. Apeliantės vertinimu, vien tai, kad ginčijami teiginiai publikacijoje nurodyti neiškreipiant VMI atstovo pateiktos informacijos, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog jie atitinka tikrovę ir nepažeidžia ieškovės dalykinės reputacijos, t. y. apeliantės vertinimu, nesuprantama kokiais duomenimis remiantis padaryta išvada, jog ieškovė nėra pareiginga mokesčių mokėtoja, jos vykdomą veiklą siejant su mokesčių vengimu.

47.       Apeliantė pažymi, kad vien tik trys smulkūs pažeidimai per dešimt vykdytų operatyvių patikrinimų nesudaro pagrindo daryti išvados dėl mokesčių mokėtojo nepareigingumo. Be to, teigia, kad ieškovė niekada nebuvo ir nėra bausta už mokesčių vengimą, tuo tarpu konstatuoti smulkūs pažeidimai nesusiję su mokesčių vengimu, todėl, anot apeliantės, VMI atstovo pasisakymai nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės. Ieškovės vertinimu, VMI atstovas nepagrįstai minėtus pažeidimus sieja su mokesčių vengimu, neadekvačiai nurodęs tikrąsias aplinkybes.

48.       Ieškovės teigimu, tiek publikacijos pavadinimas, tiek visas jos turinys sukūrė neigiamą įspūdį apie ieškovės vykdomą veiklą, jame pateikti ir plėtoti žurnalisto vertinamojo pobūdžio teiginiai dėl neva įmonės vykdomo mokesčių vengimo ar kitokių nesąžiningų veiksmų, nuolatinių įstatymų pažeidimų, kurie pažeidžia ieškovės dalykinę reputaciją ir gerą vardą.

49.       Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovė, priešingai nei nurodyta kasacinio teismo praktikoje, pasirinko ginčyti ne visą teiginį/sakinį, o tik jo ištrauką, ir pažymi, jog galima ginčyti ir sakinio/teiginio dalį.

50.       Apeliantė teigia, kad ginčo publikacijoje VMI atstovo pateikta informacija yra apie ieškovę, ji akivaizdžiai neatitinka tikrovės, iškraipo realius faktus, pažeidžia įmonės dalykinę reputaciją. Nurodo, kad ieškovė yra viešojo maitinimo paslaugas teikiantis subjektas, kuriam ypatingai svarbi klientų nuomonė/atsiliepimai, todėl tikrovės neatitinkančios informacijos (neigiamos) paskleidimas itin plačiu mastu (skaitomiausiame interneto portale) turėjo neabejotinai neigiamos įtakos ieškovei; be to, pažymi, jog ginčijami teiginiai apeliantę apibūdino kaip neprofesionaliai dirbančią ar net nesąžiningą įmonę, kurioje siekiama išvengti mokėtinų mokesčių ir tuo formuojamas neigiamas visuomenės požiūris į tokį subjektą (menkinama jo reputacija).

51.       Atsakovė VMI atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo 2018 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

52.       Atsakovė iš esmės palaiko savo atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją. Apibendrinant nurodo, kad trijų operatyvių ieškovės patikrinimų metu buvo nustatyti įvairūs tipiniai viešojo maitinimo paslaugų srities teisės aktų pažeidimai – buvo nesilaikoma kasos operacijų tvarkos, nebuvo išduodami fiskaliniai kvitai, rastos neapskaitytos lėšos (nepateikti atitinkami kasos dokumentai). Taigi, anot atsakovės, ieškovė, po nustatytų teisės aktų nesilaikymo atvejų, nesiėmė visų būtinų priemonių, kad užkirstų kelią naujiems pažeidimams, todėl ji pagrįstai įvardinta kaip ne pati pareigingiausia mokesčių mokėtoja, praktikuojanti mokesčių vengimą. Atsakovė papildomai pažymi, kad po ginčijamos publikacijos paskelbimo ieškovės vadovei buvo surašyti dar du administracinio nusižengimo protokolai už darbo kasos aparatu tvarkos pažeidimus, todėl tai tik patvirtina VMI ginčijamoje publikacijoje nurodytus teiginius.

53.       Atsakovė sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais, kad per 2015 m. įmonėje buvo surašyti du administracinės teisės pažeidimų protokolai; pažymi, jog ieškovės darbuotojų padaryti pažeidimai buvo betarpiškai susiję su bendrovės vykdoma veikla, nubausto darbuotojo neįmanoma atsieti nuo pačios įmonės; tuo labiau, kad teisės aktai nenumatė/nenumato bausti paties juridinio asmens (už tokio pobūdžio pažeidimus).

54.       Atsakovės vertinimu, apeliantė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos realiai patirtą žalą, t. y. kad pasikeitė jos savybių, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į ją, jog teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas, kad yra realiai nukentėjusi įmonės reputacija ir pan.

55.       Atsakovė UAB „Delfi“ atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo 2018 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

56.       Atsakovė nesutinka su apeliantės teiginiais, kad VMI pateikta informacija yra neadekvati, neatitinka realių faktinių aplinkybių; pažymi, jog minėta informacija paremta tiek VMI operatyvių patikrinimų nustatytais duomenimis, tiek buvusios darbuotojos pasakojimu (kurio ieškovė neginčijo).

57.       Anot atsakovės, straipsnyje aprašytas ieškovės restorane nustatytas mokesčių vengimo modelis – naudotas vienas kasos aparatas ir du spausdintuvai, kuris tik vienas sujungtas su kasos aparatu, tokiu būdu buvo neapskaitomos visos įmonės gaunamos pajamos. Atsakovės teigimu, buvusi ieškovės darbuotoja patvirtino, jog minėtas modelis buvo taikomas nuolatos (ir po nuobaudų pritaikymo). Taigi, atsakovės vertinimu, VMI pagrįstai ir motyvuotai pateikė trečiajam asmeniui viešai paskelbti šią tikrovę atitinkančią informaciją.

58.       Atsakovė pažymi, kad apeliantė apeliaciniame skunde jau nebebando griežtai atsiriboti nuo savo darbuotojų ir nuo jiems taikytos administracinės atsakomybės, tačiau nepagrįstai siekia atriboti nustatytus pažeidimus nuo mokesčių vengimo. Atsakovė aiškina, kad verslo subjekto gautų pajamų neapskaitymas nustatyta tvarka mažina mokesčių bazę ir mokėtinus mokesčius, todėl, anot atsakovės, darbo su kasos aparatu reikalavimų pažeidimai neatsiejamai susiję su mokesčių vengimu. Be to, atsakovė pabrėžia, kad restorano padavėjos nubaudžiamos ne kaip privatūs asmenys, bet kaip restorane dirbantys, konkretaus darbdavio vadovaujami ir kontroliuojami, asmenys, tuo tarpu darbdavys atsakingas už savo darbuotojus; tuo labiau, jog teisės aktai nenumato galimybės bausti juridinio asmens. Taigi, atsakovė nurodo, kad jeigu ieškovės dalykinė reputacija ir nukentėjo, ji nukentėjo ne dėl atsakovių, o dėl pačios ieškovės ir jos darbuotojų neteisėtų veiksmų.

59.       Atsakovės vertinimu, nagrinėjamu atveju ginčijamas teiginys dėl ieškovės mokesčių vengimo ir nepareigingumo yra ne žinia, o žurnalisto, rašiusio straipsnį, vertinimas (nuomonė), paremtas VMI ir buvusios ieškovės darbuotojos pateikta informacija, siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į aktualią problemą – mokesčių mokėjimo vengimą.

60.       Nurodo, kad ginčijamas teiginys, jog per praėjusius metus (šiuo atveju 2015 m.) įmonėje buvo surašyti du administracinės teisės pažeidimų protokolai visiškai atitinka tikrovę. Be to, atsakovė pažymi, kad ieškovė savotiškai traktuoja ginčijamą teiginį, jog operatyvių patikrinimų metu nustatyti įvairūs pažeidimai; aiškina, jog minėtas teiginys nereiškia, jog kiekvieno patikrinimo metu buvo padaryti pažeidimai, o bendrai konstatuojamas faktas, kad pažeidimų būta (tai patvirtino ir Žurnalistų etikos inspektorė).

61.       Atsakovės teigimu, juridinio asmens veikos trūkumai traktuojami kaip kritika, kurią juridinis asmuo privalo toleruoti, o ne reputacijos žeminimas. Be to, pabrėžia, kad šiuo atveju trečiasis asmuo V. M. sudarė galimybę ieškovės vadovei išdėstyti ir bendrovės poziciją, kuria vadovė pasinaudojo ir jos pozicija buvo pateikta ginčo straipsnyje.

62.       Anot atsakovės, ieškovė neįrodė, kad jos dalykinė reputacija realiai nukentėjo dėl ginčijamų teiginių, bei jai buvo padaryta žala; atsakovės vertinimu, kritiškos, atitinkančios tikrovę informacijos paskleidimas yra teisėtas veiksmas, nuo kurio ieškovės dalykinė reputacija nukentėti negali ir ieškovei negali būti padaryta žala; atitinkamai ieškovei neįrodžius dalykinės reputacijos pažeidimo, negali būti tenkinamas ir jos reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

63.       Atsakovė papildomai pažymi, kad šiuo atveju civilinio teisinio santykio dalyviai yra ieškovė ir valstybės institucija VMI, kuria atsakovė UAB „Delfi“ – visuomenės informavimo priemonė, faktiškai ir rėmėsi, t. y. UAB „Delfi“ tik perteikė VMI išsakytas žinias, todėl, atsakovės vertinimu, ji nėra tinkama atsakovė byloje.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

64.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

65.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą

66.       Atsakovė VMI su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus – administracinio nusižengimo protokolus, kuriuos prašė prijungti prie bylos.

67.       Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 314 straipsnio nuostatos numato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima į bylą nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

68.       Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės VMI nurodomas aplinkybes dėl naujų įrodymų pateikimo būtinybės, sprendžia, kad atsakovės prašymas dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo tenkintinas, ir atsakovės su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikti papildomi rašytiniai įrodymai priimtini į bylą.

Dėl dalykinės reputacijos (ne)pažeidimo

69.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 25 straipsnyje įtvirtinta žmogaus teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, tačiau ji nėra absoliuti. Asmenys, besinaudojantys teise skleisti informaciją, turi laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, nevaržyti kitų asmenų teisių (taip pat į garbę ir orumą/dalykinę reputaciją) bei teisėtų interesų (Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis).

70.       Įstatymas gina asmenines neturtines teises – garbę ir orumą/dalykinę reputaciją. Teisė į garbės ir orumo gynimą (atitinkamai ir dalykinę reputaciją) garantuojama Konstitucijos 21 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje. Kita vertus, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą/dalykinę reputaciją ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011).

71.       Teismas, spręsdamas ginčą dėl garbės ir orumo/dalykinės reputacijos gynimo, privalo pasiekti tinkamą, protingą balansą tarp dviejų labai reikšmingų konstitucinių teisių – atsakovo teisės reikšti savo įsitikinimus, skleisti informaciją (Konstitucijos 25 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis) ir ieškovo teisės į jo orumo/dalykinės reputacijos apsaugą (Konstitucijos 21 straipsnio 1 ir 2 dalys).

72.       CK 2.24 straipsnio, reglamentuojančio asmens garbės ir orumo gynimą, 8 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio taisyklės taip pat yra taikomos ginant pažeistą juridinio asmens dalykinę reputaciją. Garbė ir orumas, kaip atitinkamai ir dalykinė reputacija, pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius faktų visumą – 1) žinių paskleidimo faktą; 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą; 3) faktą, jog žinios žemina asmens garbę ir orumą/dalykinę reputaciją; ir 4) faktą, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės.

73.       Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo dėl to, kad ginčijami teiginiai buvo paskleisti (www.delfi.lt portale), jie buvo apie ieškovę (UAB „Kino rožė“); taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog apeliantė neginčijo pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, jog ginčijami teiginiai yra paskleistos žinios (o ne nuomonė); ginčas byloje iš esmės kilo dėl to, ar nurodyti teiginiai atitinka tikrovę bei ar žemina ieškovės dalykinę reputaciją.

74.       Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra ne kartą nurodęs, kad saviraiškos laisvė turi savo ribas, net jei diskutuojama visuomenėje svarbiais bendrojo intereso klausimais, turi būti gerbiamos kitų asmenų teisės (garbė ir orumas, dalykinė reputacija ir pan.) (mutatis mutandis 2000 m. birželio 27 d. sprendimas byloje Constantinescu prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 28871/95). Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat pripažįstama, kad ši laisvė nėra absoliuti ir visa apimanti. Teisės skleisti informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis – asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. Įstatymuose, reglamentuojančiuose santykius, atsirandančius dėl teisės skleisti informaciją, yra įtvirtintos ir šios teisės įgyvendinimo prielaidos – kiekvienas, kuris naudojasi informacijos teise, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve. Pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra reiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų – norint išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2012; 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016).

75.       Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčijami teiginiai atitinka tikrovę ir turi aiškų faktinį pagrindą, t. y. juos patvirtina VMI atstovo pateikta informacija, ieškovės atžvilgiu atliktų operatyvių patikrinimų ataskaitų medžiaga, ATPK protokolų turinys, buvusios ieškovės restorano padavėjos pasakojimas; atitinkamai jie nežemina ieškovės dalykinės reputacijos. Tuo tarpu apeliantė su nurodytomis išvadomis nesutinka ir teigia, kad ginčijami teiginiai neatitinka tikrovės, iškraipo realius faktus bei pažeidžia įmonės dalykinę reputaciją. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia apeliantės pozicija.

76.       Būtinoji garbės ir orumo/dalykinės reputacijos gynimo sąlyga – paskleistų duomenų (žinių) neatitikimas tikrovei. Kaip minėta, preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai (CK 2.24 straipsnio 1 dalis), t. y. tai, jog paskleistos žinios atitinka tikrovę, turi įrodyti atsakovas. Nustatant faktą, ar paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą, gerą vardą, žinotina, kad žeminančiomis laikytinos tikrovės neatitinkančios žinios, kurios įstatymo, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę ir orumą, gerą vardą visuomenėje; tai klaidinga ir diskredituojanti asmenį informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį buityje, šeimoje, viešajame gyvenime, nesąžiningą visuomeninę, gamybinę-ūkinę, komercinę veiklą ir pan.; ar paskleistos žinios yra žeminančios, įrodinėja ieškovas.

77.       Pažymėtina, kad juridinio asmens dalykinės reputacijos apsauga nėra absoliuti, reputaciją bloginanti informacija gali būti skleidžiama, jeigu savo pobūdžiu tai nėra tikrovės neatitinkantys duomenys. Juridinis asmuo gali būti kritikuojamas, jeigu tai daroma sąžiningai, siekiant informuoti visuomenę apie jos interesus galinčią pažeisti juridinio asmens veiklą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2010).

78.       Nagrinėjamu atveju iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad trijų operatyvių patikrinimų metu (per 2014-2015 m.) buvo nustatyti ieškovės darbuotojų ir ieškovės vadovės padaryti teisės aktų pažeidimai (administraciniai), t. y. 2014 m. gegužės 28 d. atlikto operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatyta, jog ieškovės darbuotoja kasos aparatu pinigų neapskaitė ir fiskalinio kvito kartu su grąža neišdavė (ieškovės darbuotojai pradėta administracinė teisena pagal ATPK 1636 straipsnio 1 dalies ir 1637 straipsnio 1 dalies nuostatas; 2015 m. sausio 5 d. atlikto operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatyti kasos operacijų tvarkos pažeidimai, dėl kurių ieškovės vadovei buvo pradėta administracinė teisena pagal ATPK 1635 straipsnio 1 dalies nuostatas; 2015 m. birželio 5 d. atlikto operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatyta, jog ieškovės darbuotoja neišdavė fiskalinio kvito, be to, kasos aparate buvo rastos pinigų sumos, tačiau atitinkami kasos dokumentai tikrinimo metu nebuvo pateikti (ieškovės darbuotojai pradėta administracinė teisena pagal ATPK 1636 straipsnio 1 dalies ir 1637 straipsnio 1 dalies nuostatas). Tuo pagrindu surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai, administraciniai nurodymai (paskirtos baudos); byloje nėra duomenų, jog paskirtos baudos buvo ginčijamos (dėl to byloje ginčo nekilo). Taigi, iš nurodytų duomenų matyti, kad ieškovės bendrovėje buvo nesilaikoma kasos operacijų tvarkos, nebuvo išduodami fiskaliniai kvitai, rastos neapskaitytos lėšos.

79.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria tiek pirmosios instancijos teismo, tiek atsakovių pozicijai, kad verslo subjekto gautų pajamų neapskaitymas nustatyta tvarka (kas iš esmės ir buvo nustatyta minėtų operatyvių patikrinimų metu) mažina mokėtinus mokesčius (tinkamai neapskaitant visų gaunamų pajamų, nuo kurių turėtų būti ir skaičiuojami atitinkami mokesčiai), todėl darbo su kasos aparatu reikalavimų pažeidimai tiesiogiai susiję su gaunamų pajamų, atitinkamai ir mokėtinų mokesčių, sumažinimu, todėl nagrinėjamu atveju ginčijami teiginiai dėl ieškovės mokėtinų mokesčių vengimo, taip pat ieškovės nepareigingumo šiuo aspektu (dėl mokesčių galimo nemokėjimo, vengimo) yra atitinkantys tikrovę, pagrįsti rašytiniais duomenimis, kuriuos, be kita ko, ginčo publikacijoje patvirtino ir buvusi ieškovės darbuotoja (ieškovė šios aplinkybės byloje net neginčijo).

80.       Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina ieškovės argumentus, kad nustatyti pažeidimai buvo mažareikšmiai/smulkūs, nesusiję su mokesčių vengimu, nes, kaip minėta, nustatyti pažeidimai sąlygojo visų gaunamų pajamų neapskaitymą, atitinkamai mažesnių mokėtinų mokesčių skaičiavimą (bei mokėjimą); pažymėtina, jog minėti pažeidimai buvo sisteminiai, nevienkartiniai (nauji, panašaus pobūdžio, pažeidimai nustatyti po jau atliktų patikrinimų bei nustatytų pažeidimų; kaip matyti iš atsakovės VMI naujai pateiktų duomenų, nauji pažeidimai ieškovės bendrovėje buvo nustatyti ir jau nagrinėjant šią civilinę bylą pirmosios instancijos teisme), todėl ginčo publikacijoje nurodyti teiginiai dėl galimo ieškovės mokesčių mokėjimo vengimo (atitinkamai pirmas ir antras ieškovės ginčijami teiginiai) turi faktinį pagrindimą (tuo labiau, jog juos pateikė valstybinė įstaiga – VMI, remdamasi savo, operatyvių patikrinimų metu, surinktais duomenimis), bei nelaikytini tikrovės neatitinkančiais teiginiais.

81.       Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 2.24 straipsnis ir VIĮ 44 straipsnis taikomi tik tuo atveju, kai ginčijama informacija neatitinka tikrovės, todėl šiuo atveju atsakovėms atskleidus oficialius šaltinius, kurie, atsižvelgiant į paskelbusios institucijos statusą ir turimus duomenis, vertinami kaip patikimi, ir įrodžius paskleistos informacijos atitikimą tikrovei, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl ginčijamų teiginių paneigimo.

82.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad VMI pagrįstai ir teisėtai nurodytus duomenis (dėl ieškovės padarytų pažeidimų) pateikė žurnalistui (trečiajam asmeniui V. M.), kuris juos panaudojo ginčo publikacijoje, nes pagal MAĮ 38 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktus, paslaptyje nelaikoma tokia informacija (ir ją mokesčių administratorius gali paskleisti be mokesčių mokėtojo sutikimo ar žinios), kuri yra susijusi su mokesčių teisės aktų pažeidimais, taip pat mokesčių mokėtojo – juridinio asmens arba individualia veikla užsiimančio fizinio asmens – atitiktis minimaliems patikimo mokesčių mokėtojo kriterijams.

83.       Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nors visi administracinio teisės pažeidimo protokolai buvo surašyti ieškovės darbuotojoms ir vadovei, tačiau nustatyti pažeidimai padaryti minėtiems asmenims tinkamai nevykdant būtent su darbu bendrovėje (UAB „Kino rožė“) susijusių funkcijų, todėl tokio pobūdžio pažeidimai yra tiesiogiai susiję su ieškovės tiesiogiai vykdoma veikla; darytina išvada, jog šiuo atveju ieškovės darbuotojos ir vadovė veikė kaip ieškovės atstovės, todėl atitinkamos pasekmės tenka ir ieškovei; be to, pažymėtina, jog nei anksčiau galiojusiame ATPK, nei ANK nenumatyta administracinė atsakomybė pačiam juridiniam asmeniui dėl aukščiau nurodytų pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, atitinkančiu tikrovę laikytinas ir trečiasis ginčijamas ieškovės teiginys dėl įmonėje surašytų dviejų administracinės teisės pažeidimų protokolų.

84.       Taigi, apibendrinant, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ginčo teiginiai atitinka tikrovę, yra pagrįsti įrodymais ir asmenų paaiškinimais, t. y. informacijos skleidėjas(-ai) paneigė duomenų neatitikimo tikrovei prezumpciją. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš tiesų kai kurie teiginiai yra hiperbolizuoti ir perteikti kitokiais žodžiais, kuriems būdingas griežtas, įtaigus ir provokuojantis tonas, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog ginčo straipsnį parengė ir ginčo teiginius suformulavo žurnalistas, kurio saviraiškos laisvė, kaip yra konstatavęs Europos Žmogaus Teisių Teismas, gali apimti tam tikrą perdėjimą ar provokaciją (pavyzdžiui, Dalban v. Roumanie, no. 28114/95, 49, CEDH 1999-VI). Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo teiginiais, nors jų dalis ir hiperbolizuota bei epizodais pateikta griežtu, įtaigiu ir provokuojančiu tonu, nenukrypta nuo faktinių aplinkybių, kurios buvo nustatytos VMI atliktų operatyvių patikrinimų metu, esmės, neeliminuoja pačių žinių atitikties tikrovei.

85.       Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad juridinio asmens dalykinė reputacija ginama teismo, kai konstatuojamas realus faktinis jos sumenkėjimas kaip paskleistų duomenų padarinys, todėl teismas, vertindamas poreikio riboti saviraiškos laisvę juridinio asmens dalykinės reputacijos naudai pagrįstumą, taip pat turi atsižvelgti į realius faktinius padarinius: į tai, koks yra paskleistos informacijos paplitimo mastas, poveikis ir realiai patirta žala. Šiuo aspektu būtina įvertinti juridinio asmens, kuris gina reputaciją, individualias savybes ir jo veiklos pobūdį; jeigu asmeniui, kurio veikla ,,normali“ (niekuo neišsiskirianti poveikio viešajam interesui požiūriu), pakanka įrodyti, kad dėl paskleistos informacijos pasikeitė jo savybių, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas, tai tuo atveju, kai dalykinę reputaciją gina asmuo, kurio veikla visuomenėje yra vertinama prieštaringai, jis turi įrodyti, jog paskleistų žinių padariniai yra rimti neigiami asmens vertinimo poslinkiai: finansiniai nuostoliai, neigiamas poveikis savininkams ir darbuotojams, kiti neigiami padariniai ar panašaus pobūdžio aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2004; 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2010).

86.       Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodinėjo aplinkybių, kokia buvo UAB „Kino rožė“ reputacija iki ginčijamos informacijos paskelbimo ir kokias konkrečias pasekmes sukėlė ši informacija (apsiribodama deklaratyviais teiginiais dėl ginčo teiginių neigiamos įtakos ieškovei). Be to, pažymėtina ir tai, kad tikrovę atitinkanti informacija iš esmės negali žeminti/pažeisti dalykinės reputacijos; tuo labiau, jeigu ji paskleista laikantis teisės aktų reikalavimų (kaip kad nagrinėjamu atveju).

87.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad viešosios informacijos skleidėjo tikslas nagrinėjamu atveju buvo informuoti visuomenę apie ieškovės vykdomus teisės pažeidimus, o ne sąmoningai pakenkti, sumenkinti jos dalykinę reputaciją; atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, jog atsakovės elgėsi nesąžiningai, piktnaudžiavo teise skleisti informaciją. Be to, spręstina, kad tokio pobūdžio informaciją visuomenė turi teisę/interesą žinoti, todėl ginčo publikacija paskelbta visuomenės informavimo tikslais, o ne siekiant sumenkinti/pažeisti ieškovės dalykinę reputaciją.

88.       Pirmosios instancijos teismui pagrįstai netenkinus pagrindinio reikalavimo dėl dalykinę reputaciją pažeidžiančios ir tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo, pagrįstai ir teisėtai netenkintas ir išvestinis reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

89.       Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir objektyviai ištyrė bei įvertino visus byloje esančius įrodymus ir reikšmingas aplinkybes, padarė išvadas, atitinkančias faktines aplinkybes, taip pat tinkamai pritaikė dalykinę reputaciją reglamentuojančias materialinės teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos ir teisingai išsprendė bylą, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

90.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su kitais pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų neatkartoja, o ieškovės apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

91.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

92.       Įvertinus tai, kad ieškovės apeliacinis skundas netenkinamas, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos jai nepriteistinos.

93.       Atsakovė UAB „Delfi“ pateikė prašymą priteisti jos naudai iš ieškovės 751,68 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą. Nurodytos išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, todėl šios išlaidos – 751,68 Eur, priteistinos atsakovei iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys).

94.       Atsakovė VMI iki bylos išnagrinėjimo iš esmės apeliacinėje instancijoje pabaigos nepateikė teismui jos patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl jos atsakovei nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės UAB „Kino rožė“, j. a. k. 300003743, atsakovei UAB „Delfi“, j. a. k. 125483974, 751,68 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt vieną eurą 68 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                        Alvydas Barkauskas

Vaclovas Paulikas

Jūratė Varanauskaitė