Baudžiamoji byla Nr. 1-34-791/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41009-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.5; 1.2.4.1.1; 1.2.26.2; 2.1.8; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2 

 (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 5 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja V. D.,

sekretoriaujant E. B.,

dalyvaujant prokurorui  I. V.,

kaltinamiesiems E. A. ir M. M.,

gynėjams advokatams D. R. ir V. K.,

nukentėjusiajam M. A., jo atstovui advokatui V. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), šiuo metu suimtas ir laikomas (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2012 m. spalio 24 d. Prienų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį – 6 mėn. laisvės apribojimu, Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista 45 parų areštu;

2) 2013 m. lapkričio 5 d. Prienų rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 641 straipsniu – 8 mėn. laisvės apribojimu;

3) 2014 m. balandžio 3 d. Prienų rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 641 straipsniu – 20 parų areštu, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinė bausmė – 40 parų areštas;

4) 2014 m. birželio 23 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, taikant BK 641 straipsnį – 30 parų areštu;

5) 2015 m. sausio 22 d. Prienų rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį (2 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 bei BK 641 straipsniu – 6 mėn. laisvės atėmimo;

6) 2015 m. vasario 9 d. Prienų rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 281 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bei BK 641 straipsniu – 8 mėn. laisvės atėmimo. Ši bausmė Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, skirta galutinė bausmė – 11 mėn. laisvės atėmimo;

7) 2015 m. birželio 8 d. Prienų rajono apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bei BK 641 straipsniu – 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – 1 m. 10 mėn. laisvės atėmimo. Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartimi paskirta bausme, galutinė bausmė – 2 m. laisvės atėmimo;

8) 2017 m. kovo 28 d. Prienų rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnį, taikant BK 641 straipsnį, 16 mėnesių laisvės apribojimu;

9) 2017 m. rugsėjo 18 d. Prienų rajono apylinkės teismo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, taikant BK 641 straipsnį, 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinė bausmė – 90 parų arešto, skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams ir turto konfiskavimas;

10) 2017 m. gruodžio 22 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, taikant BK 641 straipsnį, 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis, subendrinta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme, skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams ir turto konfiskavimas; 2018 m. kovo 20 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendis pakeistas ir nuteistas galutine 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

11) 2018 m. lapkričio 15 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, taikant BK 641 straipsnį, 4 mėnesių laisvės atėmimo;

12) 2019 m. balandžio 1 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, taikant BK 641 straipsnio nuostatas, 60 parų arešto bausme, skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams ir turto konfiskavimas;

13) 2019 m. birželio 28 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, taikant BK 641 straipsnį, 20 parų arešto bausme, kuri subendrinta su 2019 m. balandžio 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir nuteistas galutine subendrinta 80 parų arešto bausme, bausmę atlikęs;

14) 2020 m. rugsėjo 14 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, taikant BK 641 straipsnį, 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme;

15) 2020 m. rugsėjo 17 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, taikant BK 641 straipsnį, 4 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme;

16) 2020 m. spalio 15 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal BK 243 straipsnį, taikant BK 641 straipsnį, 30 parų arešto bausme. 2021 m. gegužės 19 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartimi bausmės pagal nuosprendžius subendrintos, prie Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį paskirtos laisvės atėmimo 6 mėnesiams bausmės pridėta Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. spalio 15 d. nuosprendžiu paskirtų bausmių dalys, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 9 mėnesiams 15 dienų;

17) 2021 m. rugsėjo 3 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu pagal BK 241 straipsnio 1 dalį, taikant BK 641 straipsnį, 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, šią bausmę subendrinus su 2021 m. gegužės 19 d. nutartimi subendrinta bausme, ir nuteistas galutine subendrinta 10 mėnesių 11 dienų laisvės atėmimo bausme;

18) 2021 m. rugsėjo 16 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį 10 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme, į bausmės laiką įskaitant E. A. laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. rugpjūčio 16 d. iki 2020 m. rugpjūčio 17 d. (dvi dienas);

19) 2021 m. lapkričio 24 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, dalis bausmės, tai yra 7 mėnesiai, pridėta prie 2021 m. rugsėjo 3 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 10 mėnesių 11 dienų laisvės atėmimo bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams 11 dienų, nuosprendis neįsiteisėjęs, turintis teistumą,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje.

M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2020 m. sausio 30 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, taikant BK 63, 641 straipsnių nuostatas, 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, skiriant įpareigojimus, bausmę atlikęs 2020 m. spalio 20 d., turintis teistumą,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje.

Teismas

n u s t a t ė :

kaltinamieji E. A. ir M. M. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą ir viešosios tvarkos pažeidimą šiomis aplinkybėmis:

2020 m. rugsėjo 30 d. apie 18.57 val. viešoje vietoje, netoli žūklės reikmenų parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), įžūliais veiksmais, pasireiškusiais akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu bei aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, rodydami aiškų žmogaus negerbimą, M. M. tyčia smogė kumščiu nukentėjusiajam M. A. į veidą bei jam nukritus ir gulint ant šaligatvio, tyčia E. A. ir M. M. bendrais veiksmais veikdami kartu tarpusavyje ir su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, sudavė kojomis nukentėjusiajam M. A. ne mažiau kaip vieną smūgį į pilvo sritį, dėl to M. A. buvo padaryta poodinė kraujosruva pilvo kairėje, blužnies ir žarnų pasaito plyšimas, pilvo sumušimas, kurie vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, bei odos nubrozdinimas kaktos kairėje pusėje, kuris vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, taip bendrais veiksmais E. A. ir M. M. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, pažeidė visuomenės rimtį bei tvarką ir sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo M. A. sveikatą.

Kaltinamasis M. M. savo kaltės dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo nepripažino, pripažino kaltę dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, viešosios tvarkos pažeidimo. Parodė,  jog įvykio dieną po darbo grįžo namo. Pasiėmė šunį ir išėjo į lauką. Ėjo link (duomenys neskelbtini) namo, ten gyvena jo sesuo. Ėjo pro aikštelę. Pamatė nukentėjusįjį M. A., pravarde „(duomenys neskelbtini)“, su draugais. Netoliese buvo J., A., M. V.. Visi kartu stovėjo ir rūkė, kalbėjosi. Pamatė, jog eina „(duomenys neskelbtini)“ su savo draugeliu link parduotuvės. „(duomenys neskelbtini)“ eidamas pro šalį šyptelėjo. Nutarė jo paklausti, kaip ten buvo, kai susimušė su dviem asmenimis. M. A. priėjo. Tuomet jo paklausė: „kodėl tu žaloji žmones, muši, įvedinėji savo tvarkas visokias?“. M. A. atsakė: „ką tu čia nusišneki? Nesąmones šneki, nieko nebuvo“. M. A. stovėjo priešais jį, M. teigė, jog nieko nedarė, nors yra filmuotas vaizdo įrašas. Tuomet jis M. A. sudavė smūgį iš dešinės. Jis sudavė smūgį, jo (M. M.) ranka praslydo nuo nukentėjusiojo kairės rankos peties ir pataikė M. A. į galvą, kažkur į žandikaulį. Smūgis nebuvo labai stiprus. Kiti asmenys jam buvo už nugaros. Nematė, ar jie bėgo, ar ne. Nuo jo suduoto  smūgio M. ant žemės nenukrito. M. pradėjo trauktis link „Kibininės“ kampo. Visi liko stovėti. M. pradėjo skėsčioti rankomis, sakyti, jog jis nieko nežino, ką jūs darote. Jis (M. M.) pagalvojo, kad jam dar neužtenka, kad dar su juo pasiaiškins, todėl M. A. rankomis nusistūmė nuo savęs. Nemano, kad nuo šio pastūmimo, M. A. galėjo nukristi ant žemės. Tuomet M. A. draugas A. pradėjo bėgti link jo (M. M.), todėl nusistūmęs M. A., nuėjo link A.. Liepė A. eiti iš čia, nes pats gaus. Kai atsisuko, M. A. sėdėjo ant žemės, o visi kiti buvo sulipę į mašinas. Kilo šurmulys. Bobutės šaukė: „banditai, chuliganai, ką jūs čia darot? Policiją kviečiam“. Tuomet jis paliko savo šunį ir pabėgo. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėja darė jam spaudimą. Apklausos protokolą pasirašė jo neperskaitęs. Nematė, kas spardė nukentėjusįjį. Nematė, ar A. su kitais buvo priartėjęs prie A.. Nematė ir negali pasakyti, kas galėjo taip suspardyti nukentėjusįjį, kad jam plyštų blužnis. Įvykio vietoje jie buvo keturi asmenys, todėl negali nurodyti, kodėl liudytojai sako, jog buvo daugiau asmenų. Su juo buvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje, rodė, kur automobiliai stovėjo, kur nukentėjusysis sėdėjo, kur jie iš pradžių buvo, kaip jie ėjo link parduotuvės, ir viskas. „Audinė“ tikriausiai A. priklauso, o BMW – M.. Jis į automobilius nelipo, iš aikštelės pabėgo namo. Šunį pamiršo iš išgąsčio. Nukentėjusiajam smūgių koja nesudavė, gal prabėgdamas užkabino, tačiau nesmūgiavo. Parodymų patikrinimo vietoje metu tikriausiai jį privertė psichologiškai, kad pasakytų, kad spardė. Parodymų metu pareigūnai neklausė, ką jis sako. Norėjo, kad viskas kuo greičiau baigtųsi. Parodymų patikrinimo vietoje metu pareigūnams sakė, kad jis nespardė nukentėjusiojo, tačiau pareigūnai buvo įsitikinę, jog spardė. Atliekant parodymų patikrinimą, rodė,  kur kas stovėjo, kur ėjo, kaip sudavė smūgį, sakė, jog nematė, kas spardė nukentėjusįjį. Pasirašė parodymų patikrinimo vietoje protokolą, pastabų neišsakė. Iš tikrųjų pareigūnai jį vedžiojo ir rodė įvykio vietoje atliekant parodymų patikrinimą. Pareigūnų veiksmų neskundė. Įvykio vietoje buvo rastas ir paimtas jo mobilaus ryšio telefonas. Telefonas sugrąžintas. Apie tai, jog M. A. sumušė žmones, sužinojo iš J. S.. Jo šuo aikštelėje žaidė su J. S. šunimi. Nežino, ar J. S. draugė Z. matė šį įvykį. Niekas jam nedarė įtakos, kad pakeistų parodymus. Kai nueidinėjo nuo M. A., atsisukęs pamatė, kad jis sėdi ant žemės. Kai M. A. sėdėjo ant žemės, prabėgdamas ar pro nugarą, ar pro priekį, gerai neatsimena, galėjo koja užkabinti nukentėjusįjį, bet jam nespyrė. Pripažįsta, jog nukentėjusiajam sudavė vieną smūgį, tačiau jo nespardė. Peržiūrėjus gynybos pateiktą vaizdo įrašą, parodė, jog vaizdo įraše atpažįsta M. A., kuris spardė jo pažįstamą P.. Šis įvykis įvyko viena ar dvi dienos iki M. A. sumušimo. Civilinių ieškinių nepripažįsta.

Kaltinamasis M. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kurio parodymai buvo pagarsinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyta tvarka, parodė, jog 2020 m. rugsėjo 30 d. darbą baigė po 17 valandos. Kolegos parvežė namo į (duomenys neskelbtini). Paskambino J. S., kurio pravardė „J.“. Jis pakvietė ateiti iki automobilių stovėjimo aikštelės, esančios netoli (duomenys neskelbtini). Pasiėmęs šunį pėsčiomis nuėjo. Priėjęs pamatė J. S., E. A. ir M. V.. Jie buvo su dviem automobiliais - Audi A4 ir (duomenys neskelbtini) Priėjęs su jais pasisveikino ir kalbėjosi. Eidamas prie draugų, pastebėjo, kad už (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto namo prie suoliuko yra pažįstamas M., kurio pravardė „(duomenys neskelbtini)“, jo draugė, kurios vardo ir pavardės nežino, bei dar vienas vaikinas, kurio nepažįsta. Taip pat pastebėjo, kad prie (duomenys neskelbtini) yra ir R. Z. - „J.“ mergina. Be to, stovint prie draugų, pamatė, kad „(duomenys neskelbtini)“ ir dar vienas vyras eina link parduotuvės (duomenys neskelbtini). Jis pasuko galvą į jo kompaniją, tada staigia nusisuko, o antrą kartą atsisukęs pašaipiai išsišiepė. Ta šypsena išprovokavo, todėl jį pasikvietė ateiti. Jam atėjus paklausė, ar žino, kodėl jį pasikvietė ir pasidomėjo, kodėl prieš kelias dienas sumušė to paties kiemo gyventoją A. P., kurio pravardė „P.“. Jis į klausimus neatsakinėjo, todėl jam sudavė vieną smūgį kumščiu į krūtinę, galbūt ranka praslydo ir kliuvo į galvą. Po jo smūgio E. sudavė jam dar vieną smūgį į galvą. Po antrojo smūgio jis pradėjo trauktis. E., arba J. jį ėmė vytis. Tuo metu pribėgo ir ,,(duomenys neskelbtini)“ draugas. Savo kūnu pagąsdino tą draugą, tas draugas atsitraukė. Kai atsitraukė tas draugas, pastebėjo, kad „(duomenys neskelbtini)“ jau sėdi ant žemės, jau beveik gulėsi. Tada jam sudavė smūgį iš nugaros į dešinį petį, jau link galvos. Kas jam smūgiavo, kad jis nukrito ant žemės, negali pasakyti, nes nematė. Nematė, kas jam tiksliai iš draugų, kiek ir kur sudavė smūgių. Tačiau „L.“ mušė ne vienas, tą darė ir E. su J.. Vienintelis, kuris į muštynes nesikišo, buvo M.. Netrukus išgirdo policijos pareigūnų sirenas, todėl bėgo. Išvažiavo aukščiau minėtais dviem automobiliais. Audi automobilį vairavo E., BMW vairavo M.. Pats įlipo į BMW priekinę keleivio sėdynę, o J. greičiausiai į Audi automobilį. Išvažiavę išsiskirstė. Kur nuvažiavo E., nežino. M. jį paleido prie Jaunimo parko ir grįžo namo. Grįžęs namo pastebėjo, kad neturi baltos spalvos „Nokia“ mobiliojo ryšio telefono. Greičiausiai jį pametė per muštynes, nes buvo su sportinėmis kelnėmis, kurių kišenės atviros. Taip pat įvykio vietoje paliko savo šunį, kurį buvo paleidęs palakstyti be pavadėlio. Kaltu prisipažįsta iš dalies, nes nežino, ar dėl jo suduotų smūgių jam buvo padaryti sunkūs sužalojimai (3 t., b. l. 167–169, 178).

M. M. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (3 t., b. l. 179-186), kuris teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsintas (BPK 276 straipsnio 4 dalis). M. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolu ir jo priedais (fotonuotraukomis) fiksuota, kad M. M. parodė automobilių stovėjimo aikštelę, netoli (duomenys neskelbtini), Alytuje namo, kur 2020 m. rugsėjo 30 d. stovėjimo automobilis BMW, o prie automobilio stovėjo M. V., E. A. ir J. S., taip pat vietą, kurioje buvo suduoti pirmieji du smūgiai jo ir E. A.. Paaiškino, jog jis pašaukė M. A. ateiti, pirmą smūgį M. A. sudavė į krūtinę arba galvą toje vietoje, kur stovėjo automobilis BMW. Parodė vietą, kurioje nukentėjusiajam traukiantis buvo suduoti kiti smūgiai. Toliau parodo, kad viskas vyko prie žūklės reikmenų parduotuvės, ant šaligatvio. Kažkuris iš draugų vijosi M. A., einantį link žūklės reikmenų parduotuvės. Pamatęs ateinantį nukentėjusiojo draugą, jį pagąsdino savo kūnu. Draugui atsitraukus, sėdinčiam M. A. koja iš nugaros sudavė smūgį į dešinį petį. Po to sėdo į BMW automobilį, kurį vairavo M. V..

Pagarsinus parodymus, M. M. nurodė, jog parodymai tik iš dalies yra teisingi. Jis nematė, kas spardė nukentėjusįjį. Jis teisingai nurodė aplinkybes, kaip viskas prasidėjo, kaip nukentėjusysis nukritęs gulėjo, bet jis nematė, kaip kiti asmenys spardė ar mušė M. A.. Jis (M. M.) koja nukentėjusiajam nesudavė, pasakė, jog prabėgdamas pro jį, savo koja užkabino nukentėjusįjį, bet jo nespardė. Jis buvo supykęs ant M. A., nes per savaitę laiko nuo jo nukentėjo trys žmonės, vienas buvo sužalotas laiptinėje. M. A. pasikvietė, kadangi norėjo paklausti, kodėl taip elgiasi. Kai susirašinėjo su J. S., tai buvo tik diskusija, ką būtų galima tokiam asmeniui padaryti. Neatsimena žinučių turinio. J. galėjo būti pasivadinęs „B.“. Jie nesitarė sumušti A., tiesiog per žinutes išliejo savo pyktį. Susirašinėjimas vyko šio įvykio išvakarėse. Nežino,  kodėl pareigūnai įrašė, kad jis išvažiavo BMW automobiliu.

Kaltinamasis E. A. savo kaltės dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo nepripažino, pripažino kaltę dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Parodė, jog įvykio dieną atvažiavo į aikštelę, su draugais kalbėjosi. Pro šalį ėjo A., jį pasikvietė pakalbėti. Sudavė jam smūgį. O jo veiksmai buvo tokie, kad bėgo prie M. A., kuris buvo nukritęs ant žemės, ir dešine koja spyrė jam į kaktą. Vaizdo įraše matosi, kad kakta nubrozdinta. Suduodant smūgį, jo koja praslydo, todėl gavosi nubrozdinimas. Daugiau smūgių negalėjo suduoti, kadangi jautė skausmą kojoje nuo smūgio, sėdo į mašiną ir išvažiavo. Buvo tas pats, kas spirti į akmenį. Jeigu būtų pataikęs visą smūgį, tai būtų jam (E. A.) sulūžusi koja, šiuo atveju tik poodinės kraujosruvos susidarė. Ant M. A. turėjo asmeninę nuoskaudą, nes panašiai yra praradęs tėvą. Iš įkalinimo įstaigos išėjęs asmuo užkabino neblaivų jo tėvą, jam suspardė galvą, po įvykio liko daržovė ir mirė. Pamatęs įrašą, kuriame nufilmuota, kaip M. A. muša kitus asmenis, jautė tiesioginę nuoskaudą. Supranta, kad nėra sprendimas atlikti tokius pačius veiksmus, kokius atliko M. A., bet tą minutę vadovavosi emocijomis. Nesakys, iš kur gavo vaizdo įrašą. Jį gavo per susirašinėjimų programėlę. Maždaug 24 valandų bėgyje prieš šį įvykį gavo tą vaizdo įrašą. Apie jį su niekuo nekalbėjo, nesitarė vykti į įvykio vietą. Į įvykio vietą atvyko vienas su savo automobiliu „Audi A4“. Sudavė smūgį. Dešinėje pusėje link jų ateidinėjo garbaus amžiaus vyras ir moteris, jie pradėjo šaukti. Jis atsitraukė, nušlubavo į mašiną ir išvažiavo. Vienas išvažiavo iš įvykio vietos. Matė įvykio vietoje M. suduotą smūgį ir užkabinimą į mentę iš nugaros, nes M. M. nusistūmė M. A. draugą ir praeidinėjo pro M. A.. Mano, jog praeidamas M. M. norėjo peršokti M. A., ir koja jį užkabino. Tai atsitiko, kai nuo M. A. draugo M. M. grįžo atgal prie jų. Nežino, ar jis tyčia norėjo spirti, ar tik koja užkabino, ganėtinai menkas tas spyris buvo. Tą vaizdo įrašą žiūrėjo gal 30 kartų iš eilės. Kilo noras tą patį padaryti M. A., spirti jam į galvą. Draugai nieko neplanavo daryti. Nukentėjusysis tiesiog ne laiku ir ne vietoje pasirodė. Neatsakys į klausimą, ar buvo tik keturi, ar dar kažkas daugiau buvo. Jis kalba tik apie savo veiksmus, M. M. parodymai yra byloje, nesutinka atsakyti, kokius veiksmus atliko kiti asmenys. Jam tyrėjai jokio spaudimo nedarė, jie tik pasakydavo, kokius prieš jį duoda parodymus kiti asmenys. Šiai dienai apsisprendęs atsakyti už savo veiksmus, o nustatyti kitų asmenų veiksmus yra tyrėjų darbas. Jo ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose užfiksuota, jog spyrė į pakaušį, iš tikrųjų jam spyrė į kaktą. Kai spyrė M. A., jis gulėjo ant kairės pusės šono truputį sukniubęs, kojos prilenktos arčiau prie kūtinės, buvo atsisukęs į jį, nugara į parduotuvę, galva buvo arčiau kioskelių, kurie matėsi vaizdo įraše. Jis nukrito nuo smūgio, kurio neįvardins ir nepasakys, kas jį sudavė. Pirmą smūgį jam sudavė M. M.. Neįvardins asmens, nuo kurio smūgio M. A. nukrito. Jam niekas neskambino ir nerašė, kad atvyktų prie (duomenys neskelbtini) namo. Toje vietoje su draugais dažnai renkasi. Nenurodys, kiek asmenų buvo aikštelėje. Matė šunis, Z.. Neatsakys į klausimą, ar Z. buvo priėjusi prie J.. Vaizdo įrašą gavo iš J. motinos ar iš paties J.. Tarpusavyje niekas nesitarė sumušti M. A.. Civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies, kadangi nukentėjusysis dėl jo suduoto smūgio galėjo jausti skausmą. Bet suma turi būti adekvati jo atliktiems veiksmams.

Kaltinamasis E. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) su drauge V. D.. Anksčiau gyveno (duomenys neskelbtini) su savo mažamečio vaiko motina S. P.. Prisimena, kad 2020 m. rugsėjo 30 d., dienos metu remontavo automobilį ,,Audi A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), skaičių neprisimena. Tą pačią dieną, nutarė automobiliu prasukti pro (duomenys neskelbtini). Pradėjo rinktis pažįstami asmenys. Buvo J. S., M. M. bei M. V.. M. buvo atvažiavęs automobiliu ,,(duomenys neskelbtini) Buvo keturiese. Toje teritorijoje buvo ir daugiau asmenų. Ten būdamas vartojo alkoholinius gėrimus - alų. Pastebėjo, kad M. M. su kažkuo mušasi, tai buvo nepažįstamas asmuo. Matė, kad M. sudavė vieną smūgį tam asmeniui į veidą, galbūt sudavė ir daugiau smūgių, tačiau to nematė, taip pat negali pasakyti, ar jis nuo smūgio nukrito, ar ne. Daugiau niekas to asmens nemušė. Negali pasakyti, kodėl M. mušė tą žmogų. To nežino. Muštynės įvyko šviesiu paros metu, viešoje vietoje, jas matė pašaliniai asmenys. Išgirdęs, kad bus kviečiami policijos pareigūnai, sėdo į savo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti, nes nenorėjo, kad policijos pareigūnai pamatytų. Vienas sėdęs į automobilį išvažiavo keliuku pro kioskus ir suko į dešinę pusę gatve. Nežino, ar kartu buvę asmenys irgi pabėgo. Jis nieko nedarė, nesudavė jam nei vieno smūgio ir dėl to kaltu neprisipažįsta (5 t., b. l. 25–26). 

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas E. A. parodė, jog po gauto smūgio „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo trauktis. Jis traukėsi atsukęs nugarą, ėjo link savo draugo, link žvejų reikmenų parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini). Jam iš paskos ėjo M.. Nežino, kaip tiksliai „(duomenys neskelbtini)“ nukrito ant žemės. Atrodo, kad M. koja sudavė smūgį „L.“ per kojas ir jis dėl to nukrito. Nematė, ar M. jam gulinčiam sudavė daugiau smūgių, taip pat nematė, kad jam kas nors būtų spardęs į pilvą. Pribėgo prie jo ir jam gulinčiam spyrė iš dešinės kojos į pakaušį. Spiriant, M. tuo metu buvo prie „(duomenys neskelbtini)“ draugo, kuris stovėjo netoliese. Nežino, ar jis jam sudavė smūgį. Sudavęs tą vieną smūgį, susižalojo koją, ją ėmė skaudėti, todėl daugiau smūgių „L.“ nesudavė ir nušlubavo į savo automobilį ,,Audi“, kurį tuo metu vairavo, nes negalėjo priminti kojos. Įsėdęs iš tos automobilių stovėjimo aikštelės išvažiavo vienas. „L.“ tą smūgį sudavė, nes žinojo, kad jis anksčiau buvo sumušęs niekuo dėtus žmones. Internetinėje erdvėje buvo matęs paplatintą vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kaip „(duomenys neskelbtini)“ spardo gulinčius žmones. Be to, nori pasakyti, kad M. tą pačią dieną buvo paleistas iš ligoninės, todėl gali būti, kad jis išėjęs pats susižalojo arba buvo užpultas kitų asmenų. Dėl savo vieno suduoto smūgio koja į galvą „L.“ gailisi, jis buvo suduotas spontaniškai ir neplanuotai, iš anksto sumušti „(duomenys neskelbtini)s“ tikrai neplanavo. Buvo susirašinėję su „J.“, kad „L.“ reikėtų paauklėti, tačiau nieko konkretaus neplanavo. Kaltu prisipažįsta iš dalies, nes „L.“ sudavė tik vieną smūgį (5 t., b. l. 31–32).

Nukentėjusysis M. A. teisme parodė, jog abu kaltinamuosius pažįsta iš matymo. 2020 m. rugsėjo 30 d. su drauge Ž. S. grįžo iš motinos. Alytuje Naujojoje gatvėje prie 84 namo susitiko su draugu A., kuris buvo kartu su savo drauge S.. S. ar S. gėrė alų. Pasiūlė nueiti į parduotuvę (duomenys neskelbtini) nupirkti alaus. Eidami į parduotuvę, aikštelėje pamatė  stovinčius A., M., J. ir V.. Nusipirko alaus. Grįžtant iš parduotuvės jį M. M. pakvietė ateiti pakalbėti. Jis priėjo arčiau prie M. M. ir jam buvo suduotas smūgis į veidą. Šį smūgį nieko nesakęs sudavė M. M.. Tuomet jis pradėjo trauktis nuo M. M., tuomet kažkuris iš ten buvusių asmenų, tačiau tai buvo ne A., ne M. ir ne J., iš nugaros jam sudavė smūgį į galvą, po kurio jis prarado sąmonę. Kai atsigavo, aplinkui buvo pareigūnai ir medicinos pagalbos darbuotojai. Asmens, kuris jam iš nugaros sudavė smūgį į galvą, įvardinti negali, jo nematė. Vėliau iš liudininkų pasakojimų žino, jog buvo spardomas, bet pats jis nematė, kas jį spardė. Sakė, jog spardė visi asmenys, kuriuos jis išvardijo. Šią aplinkybę jam nurodė A., S., S.. Jie sakė, jog keturi ar penki asmenys jį gulintį ant žemės spardė. Jam buvo padarytas sunkus sužalojimas, prasidėjo vidinis kraujavimas, skubos tvarka buvo atlikta operacija. Apie pora savaičių buvo gydytas ligoninėje. Jam buvo atliktos dvi operacijos.  Šiai dienai jaučia pasekmes. Rasta sunkios formos aknės bėrimai, tai dėl to, jog neturi blužnies. Priverstas  valgyti dietinį maistą, dėl to patiria nepatogumus. Jo pravardė „(duomenys neskelbtini)“. M. vadina „M.“, A. – A., J. – „J.“, ir V.. Iš visų labiau pažinojo J. ir M.. Jo manymu, šis  nusikaltimas buvo iš anksto planuotas, buvo iš anksto suburta grupė žmonių, kad būtų įvykdytas teisingumas jų atžvilgiu, kad būčiau sumuštas ir taip nubaustas. Nes rugsėjo 29 d. jis turėjo  konfliktą su P., jie susimušė, dėl ko yra nuteistas. Kitą dieną, tai yra  rugsėjo 30 d., J. bendravo su M.. Jie ten susibūrė, kad jį (nukentėjusįjį) nubaustų. Jie jį sumušė norėdami jį nubausti už tai, kad rugsėjo 29 d. sumušė P.. Todėl nesupranta, kodėl iš keturių asmenų kaltinami tik du. Kai pasikvietė pasikalbėti M. M., kalbos apie P. nebuvo. Nepamena, kad M. būtų sakęs kažką apie P., jam atrodo, kad toks pokalbis nevyko, gali būti, kad ikiteisminio tyrimo metu taip nurodė. Mano, kad dėl P. įvyko konfliktas. Iki šio įvykio nebuvo patyręs jokių sumušimų. Muštynių su P. metu jis sužalojimų nepatyrė, kadangi P. jam smūgių nesudavė. Neatpažino vieno vaikino, kuris buvo su gobtuvu, jo įvardinti negali. Kai priėjo prie M. M., J. tupėjo prie mašinos, A. stovėjo tiesiai, ketvirtas vaikinas buvo su gobtuvu. Aplinkui buvo nepažįstamų asmenų, viskas vyko viešoje vietoje. Kai nuvežė į ligoninę, jis iš ligoninės pasišalino. Ligoninėje pralaukė daugiau nei valandą laiko, niekas jo neapžiūrėjo, tad pagalvojo, kad skausmas praeis. Išvyko į namus. Jam tik grįžus į namus, išlipus iš automobilio, jis nukrito. Tuomet antrą kartą greitąja buvo išvežtas į ligoninę. Civilinį ieškinį prašo patenkinti. Turtinę žalą sudaro čekis - 8,03 Eur, taip pat sumokėjo 100 eurų advokatui už ieškinio paruošimą. Neturtinės žalos prašo priteisti 25 000 eurų, nes patyrė tam tikrų išgyvenimų, sužalojimas yra stiprus, neteko svarbaus organo, o jis žmogui yra reikalingas, ne savo noru jį prarado, o kažkieno kito noru. Visą gyvenimą turės su tuo gyventi. Mano, kad 25 000 eurų yra normali suma, o jeigu ji per didelė tai mano, kad teismas nuspręs tinkamą sumą. Sužalojimą ir pasekmes vertina 25 000 eurų, buvo du kartus operuojamas ir net kilo grėsmė likti sveikam ir gyvam, buvo dvi operacijos. Šiuo metu vaistų nereikia, jeigu reikia vaistų turi, kreiptis pas gydytoją, jam nebuvo paskirtas medikamentinis gydymas. Dabar jau galima sakyti, kad jam reikėtų pirktis vaistus dėl rastų komplikacijų, bet jie labai brangūs ir labai brangus gydymas. Neskundė nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą tų dviejų asmenų atžvilgiu, nes tyrėja visose apklausose tvirtino, kad jie neišvengs teismo.

Nukentėjusysis M. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu,  parodė, kad 2020 m. rugsėjo 30 d.  apie 18.30 val. su drauge iš motinos atvyko namo. Prie namų susitiko su S. R. ir draugu A.. Automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje netoli turgelio, prie automobilių stovėjo pažįstami žmonės: M. M., kurio pravardė „M.“, ir vyras, pavarde „J.“. Prie jų buvo ir daugiau asmenų, galbūt apie dešimt, tiksliai įvardinti negali. Kartu su draugu A. nusprendė nusipirkti alaus. Alų ketino pirkti parduotuvėje (duomenys neskelbtini). Kartu su A. nuo suoliuko ėjo link parduotuvės. Merginos liko sėdėti. Einant išgirdo, kaip jį šaukė M. M. pakalbėti. Nieko blogo neįtardamas draugui pasakė, kad nueitų į parduotuvę ir nupirktų alaus, o pats nuėjo link M. M., kuris stovėjo su visais aukščiau minėtais asmenimis. Priėjus prie kompanijos, nieko nesakęs M. M. sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą. Gavęs smūgį pradėjo trauktis. Tuomet pajautė dar vieną smūgį į galvos kairę pusę iš nugaros. Antrąjį smūgį sudavė nepažįstamas jaunuolis. Jis buvo apie 1,70 m ūgio, liekno kūno sudėjimo. Dėvėjo margą džemperį su gobtuvu galbūt iš dviejų ar trijų spalvų, sportines kelnes. Po jo smūgio prarado sąmonę ir greičiausiai nukrito ant žemės. Kas toliau vyko, visiškai neprisimena. Be to, priėjus prie minėtos kompanijos dar pastebėjo ir jau pažįstamą jaunuolį, jis buvo su didele tatuiruote ant kaklo kairiosios pusės. Su juo buvo susipažinęs prieš pora dienų, kai jis atvažiavo savo automobiliu ,,Audi“ tamsios spalvos universalu. Jis atvažiavo kartu su „J.“. Tuomet tik pasisveikino ir paspaudė vienas kitam ranką, nes tuo metu stovėjo su savo draugais prie laiptinės. Jau po įvykio sužinojo, kad tai E. A., gyvenantis Alytuje. Sąmonę atgavo, kai jau buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba. Sumušusių asmenų nebebuvo. Jautėsi blogai, ypač skaudėjo galvą, kakta buvo nubrozdinta, jautė bendrą silpnumą. Atgavęs sąmonę pastebėjo, kad visai šalia laksto du stafordšyro veislės šunys. Vienas iš šunų buvo juodos spalvos, kitas - rudos. Šunys buvo pažįstami, žino, kad tamsios spalvos šuo yra „J.s“, o rudos spalvos – „M.“. Buvo išvežtas į VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyrių. Ten buvo atliktos dvi operacijos. Prasidėjus vidiniam kraujavimui, dėl sumušimų plyšusi blužnis buvo pašalinta. Pasekmes jaučia iki šiol, sunku vaikščioti, kvėpuoti, yra nedarbingas dar iki šiol. Gulint ligoninėje draugė Ž. mobiliojo ryšio telefonu minėjo, kad mušė ne tik „M.“ ir vaikinas su gobtuvu, ji sakė, kad smūgius rankomis ir kojomis sudavė 4-5 asmenys. Taip pat ji minėjo, kad muštynes matė ir daugiau žmonių. Sakė, kad vyresnio amžiaus žmonės taip pat ėmė rėkti, kad jie liautųsi. Muštynės vyko šviesiu paros metu, viešoje vietoje, ten gali patekti bet kas. Neįsivaizduoja priežasties, kodėl patį sumušė (1 t., b. l. 38–40).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas nukentėjusysis M. A. parodė, kad  M. M. pašaukus prie jo priėjo vienas be draugo. Tiksliai prisimena, kad jis nieko daugiau nesakė, o iš karto sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą. Jeigu jis kažką būtų sakęs, jeigu būtų vykęs kažkoks pokalbis, tai tikrai būtų įsiminęs ir kitus asmenis, buvusius su juo. E. prisimena, jis stovėjo priekyje, šalia M.. Įsidėmėjo E. tatuiruotę ant kaklo kairiosios pusės. Draugė Ž. minėjo, kad E., asmuo su tatuiruote, spardė jau gulintį ir praradusį sąmonę. Iš pradžių nesuprato, kodėl buvo sumuštas, tačiau gulint ligoninėje po operacijų į mobiliojo ryšio telefoną skambino A. P., to paties kiemo gyventojas. Su tuo asmeniu dar prieš tai, kai buvo sumuštas, turėjo konfliktą. Jis su dar vienu asmeniu neblaivūs kabinėjosi, todėl įvyko muštynės. Pagalvojo, kad pats galėjo būti sumuštas būtent dėl konflikto su juo (1 t., b. l. 41–42).

Liudytoja Ž. S. teisme parodė, jog yra nukentėjusiojo M. A. draugė. Iki įvykio kaltinamųjų nepažinojo. Įvykio dieną kartu su M. A. grįžo iš mamos. M. su A. R. susitiko lauke netoli namų Naujojoje gatvėje. Jie ėjo į netoli esančią parduotuvę (duomenys neskelbtini). M. su A. ėjo į parduotuvę, o ji su S. R. liko sėdėti ant suoliuko. Jos sėdėjo nugara į nueinančius M. ir A.. Tuo metu ji kalbėjo telefonu su dukra. Baigusi pokalbį, atsistojo, atsisuko į jų pusę ir pamatė, jog M. A. apsuptas keturių penkių jaunuolių, visi jį kojomis rankomis spardo, daužo. M. A. visu ūgiu krenta netekęs sąmonės ir toliau yra spardomas bei daužomas. Jam stovint buvo suduoti smūgiai į įvairias kūno vietas, jį daužė keturi penki jaunuoliai, o ne du. Smūgiai buvo suduoti ir į veidą, ir į galvą, ir į pilvą. Negali pasakyti, po kelių suduotų smūgių M. nukrito ant žemės.  Kai nukrito, jam dar buvo įspirta. Pamačiusi, jog M. yra mušamas, ji bėgo, šaukė „ką darote?“, skambino 112. Tie asmenys, kurie mušė M., išgirdo, kad kviečiama policija, sulipo į dvi mašinas ir pasišalino. Matė, kaip tie asmenys, nubėgo nuo gulinčio M., palikę jį gulėti. Atpažįsta E. A.. Jį atpažįsta, kadangi jam nubėgant nuo gulinčio M., įsidėmėjo jo tatuiruotę ant kaklo. E. A. spyrė, daužė. Jie visi elgėsi vienodai, kas rankomis, kas kojomis sudavė smūgius. Kitų veidų neįsidėmėjo, gali atpažinti tik vieną E. A.. Visi sudavė  tikrai ne po vieną smūgį. E. A. sudavė M. smūgius rankomis ir kojomis. E. A. išsiaiškino per pažįstamus, nurodydama duomenis apie tatuiruotę ant kaklo, taip pat jį atpažino „Facebook“. Negali nurodyti, kokius veiksmus atliko M. M., jų buvo keturi ar penki asmenys ir nei vienas nestovėjo, visi daužė M.. M. M. nepažįsta, nieko apie jį nežino. Kai pamatė, kad M. yra mušamas, nuo jų buvo apie 200 metrų atstumu. Matomumas buvo geras, dar šviesus paros metas. Aplinkui buvo daugiau žmonių, jie reagavo, šaukė „kas čia vyksta? Kvieskite policiją“, žmonės buvo vyresnio amžiaus. Jai  žinoma, kad nukentėjusysis buvo sumuštas dėl keršto, už tai, kad M. prieš tai buvo sukonfliktavęs su kitu asmeniu, jie keršijo už tą žmogų. M. ir to žmogaus konflikto priežasčių nežino. Negali pasakyti, ką darė A. R., kadangi kai atsisuko ir pamatė konfliktą, A. stovėjo šone, arti M. nematė. Kai atėjo prie suoliukų, aikštelėje buvo daugiau vaikinų – apie aštuonis, tačiau mušė ne visi, mušė keturi ar penki asmenys. Muštynių metu likę kiti asmenys buvo prie automobilių. Įvykį matė S. R., buvo du pagyvenę asmenys, galėjo žmonės įvykį matyti pro langus. Įvykio vietoje buvusių kitų asmenų įvardinti negali. Kai spardė gulintį M., jis buvo nukritęs ant šono, mano, ant kairio. Po šio įvykio M. jautėsi labai blogai, reanimacijoje kelias paras gulėjo, pora savaičių ligoninėje, neteko daug kraujo, pašalinta blužnis, grįžęs namo buvo į žmogų nepanašus, visas išbalęs, sulysęs, jam kilo grėsmė gyvybei. Po įvykio M. A. jai pasakojo, kad kažkas iš vaikinų draugijos jį pašaukė pakalbėti, jis ėjo link vaikinų ir iš karto buvo suduoti smūgiai. Neprisimena, ar M. sakė, kas sudavė pirmą smūgį. M. minėjo, jog toje draugijoje buvo J. S., pravarde „J.“. Keturi ar penki jaunuoliai sudavinėjo stovinčiam M. smūgius. M. nukrito ant žemės, jaunuoliai nenustojo ir toliau sudavinėjo smūgius M.. Visų rankos ir kojos akivaizdžiai judėjo. Aikštelėje buvo du automobiliai -  Audi ir BMW markės. Šiais automobiliais asmenys pasišalino iš įvykio vietos. S. R. bandė automobilius nufotografuoti. Tvirtina aplinkybes, kurias nurodė atliekant jos parodymų patikrinimą vietoje.

Liudytoja Ž. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog 2020 m. rugsėjo 30 d. apie 18.30 val. kartu su sugyventiniu M. A. automobiliu Audi parvyko iki namų, esančių (duomenys neskelbtini). Jų laukė A. R. ir S. R.. Palikę automobilį, nuėjo iki A. su S., kur pasikalbėjo ir jie nusprendė nueiti nusipirkti alkoholio į parduotuvę (duomenys neskelbtini), esančią bendrabutyje. Automobilių aikštelėje, esančioje toliau, matėsi stovintys du automobiliai: juodos spalvos ,,Audi A4“ universalo kėbulu ir mėlynos spalvos ,,BMW“ sedano kėbulu. Prie jų buvo 6-7 jaunuoliai, kurie kalbėjosi ir triukšmavo. Prie jų bėgiojo du šunys. A. su M. išėjus, po keleto minučių, atsisuko ir pamatė, kaip 100-150 metrų atstumu nuėjusius A. su M. apstoja 4-5 jaunuoliai, jie pradėjo mušti M., nuo suduotų smūgių M. parkrito ant žemės. Mušant M., A. stovėjo kiek nuošaliau. Smūgius sudavinėjo visi jaunuoliai rankomis ir kojomis. Greitai atsistojo ir šaukdama „ką jūs darote, kviečiu policiją“, pasileido bėgti iki M.. Kartu bėgo ir S.. Jie taip pat pasileido bėgti į savo automobilius. Susėdę į automobilius išvažiavo. Atvykus policijos pareigūnams, rado vieno iš mušusių asmenų mobilaus ryšio telefoną, kurį perdavė policijai. Kiek ir kuris jaunuolis sudavė smūgių M., nematė, tačiau vienas iš mušusių M. jaunuolių ant kaklo kairiosios pusės turėjo didelę tatuiruotę. Vėliau su M. ieškojo per pažįstamus ir draugus, kas tokie ten buvo. Socialiniame tinkle Facebook rado, kad automobilis ,,Audi A4“ priklauso E. A.. Peržiūrėjus jo socialinio tinklo Facebook nuotraukas atpažino, kad ant kaklo pas jį buvo ta pati tatuiruotė. Dėl tokio minėtų asmenų užpuolimo labai išsigando, patyrė emocinį šoką, vėliau labai pergyveno, negalėjo užmigti. Jau grįžęs iš ligoninės draugas tiksliai įvardino tris jį sumušusius asmenis, sakė, kad tai „M.“, „J.“ ir E. A.. Draugą mušusius asmenis matė gana gerai, nes nuo suoliuko, ant kurio sėdėjo, iki vietos, kur gulėjo be sąmonės mušamas draugas, yra apie 50-100 m atstumas. Tiksliai atstumo pasakyti negali. Pabrėžia, kad įvykis matėsi gerai, nes tame tarpe tarp suoliuko ir tos vietos nėra jokių medžių ar kitų objektų, kurie galėtų užstoti vaizdą. Mano, kad asmenų aprangos neįsiminė, nes viskas vyko labai greitai, o didžiausią dėmesį buvo sutelkusi į savo draugą. Asmenį su tatuiruote ant kaklo pastebėjo, nes tai buvo gana neįprasta, tatuiruotė išsiskirianti, atkreipianti dėmesį (1 t., b. l. 68–71, 72–74, 75–76).

Liudytoja Ž. S. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 77–84). Liudytojos parodymų patikrinimo vietoje protokolu ir jo priedais (planu, nuotraukomis)  fiksuota įvykio vieta. Nurodo suoliuką, ant kurio sėdėjo kartu su S. R., vietą ir gulinčio M. A. kūno padėtį, vietą, kurioje stovėjo liudytojas A. R., asmenų, spardžiusių M. A. padėtį, parodo pilvo sritį, į kurią buvo suduoti smūgiai, taip pat automobilių stovėjimo vietą. Parodė, jog M. A. buvo apstoję 4-5 jaunuoliai.

Ž. S. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu parodė, kad iš pateiktų asmenų nuotraukų atpažįsta vyrą nuotraukoje Nr. 2 (kurioje įtariamasis E. A.), kuris 2020 m. rugsėjo 30 d. prie netoliese įsikūrusios žūklės reikmenų parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), rankomis ir kojomis spardė ant šaligatvio gulintį draugą M. A.. Minėtą vyrą atpažįsta iš tatuiruotės ant kairiosios kaklo pusės. Prisimena, kad tatuiruotė iš ornamentų, primenanti gyvatę ar kažką panašaus (1 t., b. l. 183–188).

Liudytoja S. R. teisme parodė, jog iš visų asmenų pažįsta M. A., Ž. S. ir A. R.. Įvykio dieną buvo lauke, sėdėjo ant suoliuko, M. su A. norėjo nueiti į parduotuvę nusipirkti alkoholio, ji su Ž. liko sėdėti ant suoliuko. Sėdėjo nugara į nueinančius vaikinus. Kai išgirdo triukšmą, atsisuko. Pamatė, kad vyksta muštynės. Kai atsisuko, pamatė, kad M. guli ant žemės ir yra spardomas. Aplink M. buvo daugiau asmenų, nei du ar trys. Keturi tai tikrai buvo, jei ne penki. Viskas įvyko labai greitai. Visi aplink M. buvę asmenys jį spardė. Dar matė, kaip kažkuris iš asmenų A. trenkė į veidą.  M. gulėjo ant žemės ir jį spardė, o kažkuris vienas A. trenkė į galvą. Mano, jog A. norėjo M. ginti. Su A. po įvykio kalbėjosi, tačiau jis iš to greitumo visko gerai neprisimena. Po suduoto smūgio A. atsirado guzas. A. sakė, jog matė, kad spardė M. nukritusį ir kad jam trenkė ir jie išvažiavo. Ji nepažįsta nei vieno iš ten buvusių asmenų. Kuomet pribėgo prie M., vaikinai pasitraukė, nuėjo prie automobilių, sėdo ir išvažiavo dviem automobiliais. Ji fotografavo automobilius. M. buvo suduota daug smūgių. Vienas iš jų sudavė smūgį A., o kiti tuo metu spardė M.. Aplinkui buvo kitų žmonių. Žmonės stovėjo ir žiūrėjo, kažkas rėkė „kvieskit policiją“. Policiją kvietė Ž.. Nukentėjusysis ir R. buvo išgėrę, bet nedaug. Negali pasakyti, ar tas vaikinas, kuris sudavė smūgį A., spardė nukentėjusįjį. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė visas aplinkybes. Atsisuko tuomet, kai M. gulėjo ant žemės. Nežino, kodėl taip pasakė, kad vienas iš tų vaikinų, kurie spardė M., sudavė A. į veidą. A. pretenzijų dėl sužalojimo nereiškė, į gydymo įstaigą nesikreipė. Parodymų patikrinimo vietoje protokole teisingai nurodė aplinkybes (1 t., b. l. 98–104). 

Liudytoja S. R., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog 2020 m. rugsėjo 30 d. vakare, tačiau dar buvo šviesus paros metu, sugyventiniui A. R. paskambino bendras draugas M. A. pasakė, kad grįžta iš svečių ir nori susitikti. A. sutiko ir pasiūlė eiti su juo kartu, sakė, kad su M. bus ir jo sugyventinė Ž. S.. Kartu su A. nuėjo iki suoliuko, esančio po medžiu tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų. Atsisėdo ir laukė. Atvažiavo M. su Ž. ,,Audi“ markės automobiliu, kurį paliko netoliese esančioje aikštelėje. Atėjus jiems kalbėjosi. Pokalbio metu M. su A. nusprendė nusipirkti alkoholio. Jo pirkti jie abu nuėjo iki šalia esančios parduotuvės (duomenys neskelbtini). Su Ž. sėdėjo ant suoliuko ir kalbėjosi. Po keleto minučių išgirdo triukšmą ir Ž. atsisukusi pamatė, kad vyksta muštynės. Atsistojus, pamatė, kad ant žemės jau guli M. ir jį apstoję 4-5 jaunuoliai spardė. A., kiek matė, norėjo skirti ar ginti M., tačiau kažkuris vienas iš jaunuolių pribėgęs sudavė vieną smūgį kažkuria ranka į veidą ir jis atsitraukė. Šaukdama ,,ką jūs darote“, pasileido bėgti iki M. su A.. Kiek matė, Ž. paėmusi telefoną puolė skambinti policijai. Pribėgus visi jaunuoliai sušoko į šalia buvusius automobilius ir išvažiavo. Greitai paėmusi mobiliojo ryšio telefoną dar spėjo nufotografuoti jų automobilius. Vėliau peržiūrėjus nuotraukas pamatė, kad jie išvažiavo su automobiliais: mėlynos spalvos BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir juodos spalvos Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jiems išvykus po kokių 10 minučių atvyko policija ir greitoji medicinos pagalba. Kiek smūgių ir kuris jaunuolis sudavė, neįsidėmėjo. Kaip jie buvo apsirengę, nežino. Tuo metu labai išsigando, patyrė didelį stresą. Kiek pamena, dar prieš muštynes, toliau buvusioje automobilių stovėjimo aikštelėje matė minėtus jaunuolius. Jie triukšmavo, rėkė, barėsi ir jų buvo apie dešimt (1 t., b. l. 87–93).

Papildomai apklausta liudytoja S. R. parodė, kad prie M. pastebėjo 4-5 asmenis, jie jį gulintį spardė. Jam buvo suduodami keli smūgiai. Jie M. spardė intensyviai. Jis gulėjo susirietęs ir gavo smūgius į įvairias kūno vietas. Vienas iš tų vaikinų, kuris spardė M., sudavė smūgį draugui į veidą. Tą pačią akimirką su Ž. bėgo link jų, šaukdamos sakė, kad kvies policiją, klausė, ką jie daro. Vienas iš vaikinų, mušusių M., atsakė, kad tegul jis pats pasižiūri, ką daro (1 t., b. l. 94–95, 96–97).

Liudytoja S. R. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 98–104). Liudytojos parodymų patikrinimo vietoje protokolu ir jo priedais (fotonuotraukomis) fiksuota  įvykio vieta. Nurodo suoliuką, ant kurio sėdėjo kartu su Ž. S.. Nurodo, jog išgirdusi triukšmą, atsisuko ir pamatė ant žemės gulintį M. A., o jį apstoję 4-5 jaunuoliai. Parodo vietą ir gulinčio M. A. kūno padėtį, parodo pilvo sritį, į kurią kojomis buvo spardomas M. A., vietas, kurioje iš pradžių stovėjo A. R. ir jam atsitraukus, automobilių stovėjimo vietas.

Liudytojas A. R. teisme parodė, jog pažįsta M. A., M. M., E. A. pažįsta iš matymo. Įvykio dieną  kartu buvo su M. A., Ž. S., S. R.. Sėdėjo ant suoliuko, vartojo alkoholį. Su M. nusprendė nueiti į parduotuvę. Aikštelėje prie dviejų mašinų stovėjo  keturi-penki asmenys. M. A. pakvietė pasikalbėti. Tuo metu jie buvo apie 10 metrų atstumu nuo tų vaikinų. M. jam liepė eiti link parduotuvės. M. ėjo link vaikinų, o jis ėjo link parduotuvės. Viskas įvyko staiga. Pribėgo prie M. keli asmenys, smūgiavo, M. pargriuvo, jį gulintį toliau spardė. Jis (A. R.) bandė M. padėti. Bet jam pačiam buvo suduotas smūgis, todėl atsitraukė. Negali atsakyti, kas pašaukė M. ateiti pasikalbėti. Visų aplinkybių gerai neprisimena. Prašo remtis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Pagal M. A. parodymus, kai jis nuėjo prie vaikinų, jam smūgiavo gal kartą, tuomet M. atsitraukinėjo link jo (A. R.), tuomet pribėgo keli asmenys ir jam sudavė smūgius. M. nugriuvo. Tuomet jam (A. R.) M. M. į veidą sudavė smūgį ir liepė nesikišti. Dėl to pretenzijų nereiškia. Matė, kaip nukritusį M. A. spardė E. A., M. M. gal kelis kartus sudavė.  Kitų asmenų nepažįsta. Prie nukentėjusiojo buvo keturi ar penki asmenys. Jį spardė keturi penki asmenys. Viskas truko akimirką. Pro šalį ėjo žmonės, kurie šaukė „baikite nemuškite, užmušite žmogų“. Suėjo daugiau žmonių, todėl vaikinai atsitraukė. Pasišalino link mašinų ir išvažiavo. Pakėlė M. A.. Nuvedė link suoliuko, iškvietė medicininę pagalbą. Įvykio metu buvo išgėręs alkoholio, dėl to gali neatsiminti smulkių detalių. Tačiau esmines aplinkybes prisimena. Ikiteisminio tyrimo metu jo nurodytos aplinkybės yra teisingos. E. A. ir M. M. kojomis spardė nukentėjusįjį M. A.. Nežino, į kurias vietas spardė, žino, kad nukentėjęs buvo pargriuvęs ir jį spardė į šonus ir į pilvą. Nepastebėjo, į kurias konkrečiai vietas smūgius sudavė E. A. ir M. M.. Į E. A. klausimą A. R. atsakė, jog E. A. spardė nukentėjusįjį į pilvo sritį, ir visi kiti asmenys spardė. M. gulėjo ant šono, buvo susirietęs. Jam atrodo, jog daugiausia spardė į pilvo sritį, taip pat buvo suduota ir į nugaros sritį. Pačios įvykio pradžios, kuomet buvo M. suduotas pirmas smūgis, nematė, apie tai jam pasakojo M. A.. Matė, kuomet M. A. nuo vaikinų atsitraukinėjo. Negali pasakyti, kurie pirmi iš vaikinų pribėgo prie M. A. ir sudavė smūgius. Kuomet prie jo (A. R.) pribėgo M. M. ir sudavė smūgį, buvo maždaug trijų metrų atstumu nuo nukentėjusiojo. Po M. M. suduoto smūgio M. M. sugrįžo prie M. A. ir jį kojomis spardė. Po įvykio M. A. sakė, kad jį sumušė dėl keršto. Muštynės truko apie penkias minutes. Įvykio vietoje rado M. M. priklausantį telefoną.

Liudytojas A. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūno ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, jog 2020 m. rugsėjo 30 d. būnant kartu su sugyventine S. R. vakare paskambino draugas M. A. ir pasiūlė susitikti. Susitiko prie suoliuko, esančio po medžiais tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų. Atsisėdo ir laukė. Po kokių 10-15 minučių M. ir Ž. atvyko Audi automobiliu, kurį paliko netoliese esančioje aikštelėje. Jiems atėjus visi kalbėjosi, M. padavė skolą Algiui. Pokalbio metu matėsi, kad M. buvo stipriai neblaivus. Pasikalbėjus nusprendė su M. nueiti iki šalia esančios parduotuvės (duomenys neskelbtini) ir nusipirkti alkoholio. Algis nuėjo namo, o jis su M. - iki parduotuvės. Sugyventinės liko sėdėti ant suoliukų. Einat link parduotuvės, šalia esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, apie 50 metrų atstumu stovėjo nemažiau 6 jaunuoliai, iš kurių vienas pasakė „L., ateik, reikia pakalbėti“. „(duomenys neskelbtini)“ yra M. pravardė. Jis nieko nesakęs pradėjo eiti link jų, pats dar paklausė, ar eiti kartu. M. atsakė, kad ne, trumpai pakalbės ir viskas. Pats nusisuko ir pradėjo eiti link parduotuvės (duomenys neskelbtini). Einant atsisuko ir pamatė ateinantį M.. Jam nueinant nuo kompanijos, paėjus apie 10 metrų, pamatė, kaip link jo pradėjo bėgti 3 iš tų jaunuolių. Pastebėjo, kad vienas jų anksčiau matytas, jis dažnai būna tame pačiame kieme, kuriame gyvena draugas. Vėliau „(duomenys neskelbtini)“ pasakė, kad tai M. M., pravarde „M.“. Taip pat įsidėmėjo ir antrąjį jaunuolį, jis buvo su tatuiruote ant kaklo kairiosios pusės. O trečiojo jaunuolio atpažinti negalėtų, jis buvo šviesių plaukų, apie 1,70 m ūgio, liekno kūno sudėjimo. Jie pribėgo prie nusisukusio „(duomenys neskelbtini)“, o tada kažkuris vienas iš jų kumščiu sudavė „L.“ į pakaušį. Jeigu gerai prisimena, dėl to smūgio jis nukrito ant žemės. Tuo metu pribėgo ir kiti ten buvę, tada visi spardė gulintį ant žemės M.. Pačiam pradėjus eiti link jų, kažkas pradėjo šaukti, kad nelįstų, nes sumuš. Pats ėmė rėkti, kad liautųsi ir ėjo link jų, tačiau kažkuris vienas pribėgęs bandė suduoti smūgį ranka į galvą, tačiau pilnai nepataikė ir tada jis atsitraukė. Kiek smūgių jam buvo suduota, negali pasakyti, tačiau tikrai ne vienas ir ne du, jie spardė jį įnirtingai tol, kol neatbėgo draugės ir aplinkui nepradėjo rinktis pašaliniai žmonės. Tuomet rėkdamos pribėgo draugės ir jie sušokę į automobilius nuvažiavo (1 t., b. l. 107–110, 111–112, 113–114).

2021 m. vasario 3 d. apklaustas liudytoju pas ikiteisminio tyrimo teisėją A. R. patvirtino savo parodymus (1 t., b. l. 126–128).

Liudytojas A. R. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 129–137). Liudytojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu ir jo priedais (fotonuotraukomis) fiksuota įvykio vieta. Liudytojas nurodo suoliuką, ant kurio sėdėjo kartu su draugais, kryptį, kuria ėjo su M. A., vietą, kurioje buvo, kai M. A. buvo pakviestas ateiti, vietą, kurioje gavęs smūgį nukrito M. A.. Parodo vietą ir gulinčio M. A. kūno padėtį, parodo pilvo sritį, į kurią kojomis trijų asmenų buvo spardomas M. A., automobilių stovėjimo vietas. Nurodė, jog M. A. gulintis buvo spardomas jam iš priekio stovinčių trijų asmenų. Vieno asmens pravardė „M.“, kitas asmuo buvo su tatuiruote ant kairės kaklo pusės, o trečiasis – šviesių plaukų, liekno kūno sudėjimo.

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką  protokolo matyti, jog liudytojas A. R. asmens parodymo atpažinti metu parodė, kad iš pateiktų asmenų nuotraukų atpažįsta vyrą nuotraukoje Nr. 4 (kurioje E. A.), kuris 2020 m. rugsėjo 30 d. prie žūklės reikmenų parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), kojomis spardė ant šaligatvio gulintį M. A.. Minėtą vyrą atpažįsta iš tatuiruotės ant kairiosios kaklo pusės, kur buvo ištatuiruota gyvatė (1 t., b. l. 189–194).

Liudytoja R. Z. teisme parodė, jog pažįsta kaltinamąjį M. M., M. V. ir J. S.. Taip pat iš matymo pažįsta nukentėjusįjį M. A.. Prie (duomenys neskelbtini) įvyko muštynės, kurių metu buvo sumuštas M. A.. Paties įvykio nematė, kadangi tuo metu buvo pas J. S. mamą. Matė, kai nukentėjusysis jau gulėjo ant žemės ir jo draugė kvietė greitosios pagalbos ekipažą. J. mama buvo su ja, lauke sėdėjo su šuniuku. Eidamos link parduotuvės, išgirdo riksmą. Išėjo iš po kampo ir pamatė, kad M. guli ant žemės. Kai išgirdo triukšmą, buvo prie (duomenys neskelbtini) durų ant laiptų. Įvykis vyko už kampo, kur yra žvejų parduotuvė, bent jau ten matė gulintį M.. Kai pamatė M., šalia buvo jo draugė, dar kažkokia mergina, visi rėkė „policija, policija“. Ten dar buvo senyvo amžiaus žmonių. Pravarde „M.“ yra M. „V.“ - V., „J.“ – J., nukentėjusysis – „(duomenys neskelbtini)“. Jai nėra žinoma, dėl ko kilo konfliktas. Po įvykio bendravo su J. ir V., žinojo, jog kilo „kipišas“, bet ji nesikišo. Galvoja, jog konfliktas vyko dėl to, kad prieš dieną M. sumušė du senyvo amžiaus žmones. Įvykio vietoje buvo dar vienas šuniukas, bet nežino, kam jis priklausė. Įvykio vietoje J. nematė. Vėliau sužinojo, jog J. ir V. galimai dalyvavo konflikte. Sužinojo, kadangi juos kvietė į apklausą. J. jai sakė, kad nieko nedarė, jis ten nestovėjo. Įvykio vietoje buvo daugiau pašalinių asmenų. Nematė asmenų, sėdančių į automobilius. Kaltinamųjų nematė. Ji yra J. draugė, tačiau įvykio dieną buvo susipykę. Nežino, kur įvykio metu buvo J., sakė, kad mieste. V. pažįsta, bendrauja su jo drauge.

Liudytoja R. Z., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog prisimena, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. ėjo kartu su Jurgita į parduotuvę. Einant link parduotuvės išgirdo kažkokį triukšmą. Pasukus už namo, pamatė ant žemės gulintį „L.“, jo draugę, kuri buvo atsiklaupusi šalia „(duomenys neskelbtini)s“ ir kvietė policijos pareigūnus, kažką šaukė. Taip pat pastebėjo dar vieną moterį šviesių plaukų, jos nepažįsta, bei kažkokį vyrą. Prie „(duomenys neskelbtini)s“ nėjo, nesidomėjo, kas jam atsitiko. Jį pažįsta, nes jis gyvena tame pačiame name kaip ir „J.“. Suprato, kad „(duomenys neskelbtini)“ yra sumuštas, tačiau kas jam tiksliai atsitiko, nematė. Su Jurgita apsidairė ir pradėjo ieškoti savo šuns, nes suprato, kad netrukus atvyks policijos pareigūnai. Ieškodama savo šuns pastebėjo lakstantį ir kitą netikrą stafordšyro veislės šunį, jo anksčiau stovint prie laiptinės nematė. Jį atpažino, žino, kad jis yra B. B., kuri bendrauja su M. M., pravarde „M.“. Su „J.“ ir jo mama pašnekėjo, kad greičiausiai „L.“ sumušė dėl to, kad jis dieną prieš sumušė vyrą, kurio pavardė P., bei jo draugą, kurio pravardė „M.“. „J.“ nieko neminėjo, kad jis sumušant „L.“ būtų dalyvavęs (1 t., b. l. 140–141).

Liudytojas J. S. teisme parodė, jog pažįsta M. M., R. Z., M. V., E. A.. R. Z. yra jo draugė. Iš matymo pažįsta nukentėjusįjį M. A.. Nukentėjusysis jo kaimynas. Įvykio dieną su draugais susitiko prie bendrabučio (duomenys neskelbtini). Susitiko su M. V., M. M. ir E. A.. Dėl susitikimo tarėsi su M. V., su juo susitiko mieste. Visi keturi stovėjo aikštelėje prie mašinų, rūkė, kalbėjosi. Netoliese buvo M. A.. Maždaug po 15 minučių nukentėjusysis ėjo pro juos. M. jį pasišaukė, kažką pasakė. Tuomet M. smūgiavo nukentėjusiajam vieną smūgį į veido sritį, nukentėjusysis pradėjo atsitraukinėti link bendrabučio kampo. Kai M. sudavė šį smūgį nukentėjusiajam, pats buvo maždaug šešių metrų atstumu nuo jų. Jie stovėjo aikštelės viduryje, o konfliktas vyko prie žvejų reikmenų parduotuvės. M. pradėjo bėgti paskui A.. Vienintelis M. buvo atsitraukęs nuo jų visų stovinčių. Nematė, kad nukentėjusysis būtų nukritęs. Nematė, kaip jis nukrito. Pro šoną ėjo senyvo amžiaus žmonės, pradėjo rėkti „kviečiam policiją“. Prie nukentėjusiojo buvo kažkokių asmenų, nepažįsta jų, kai konfliktas prasidėjo visi išsiskirstė, tik atsirado tie senyvo amžiaus žmonės, kurie šaukė „chuliganai“. Jis (liudytojas) išsigando, užsidėjo kapišoną, kad niekas nenufilmuotų. Įsėdo pas V. į mašinos galą. Nematė, ką darė A., nematė, kas vyko, kadangi jis sėdėjo automobilyje. Kažkas filmavo automobilį. V. užvedė BMW markės automobilį ir išvažiavo iš aikštelės. A. vairavo Audi markės automobilį. Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui nesakė, jog M. išvažiavo automobiliu, sakė, kad Audi markės automobilis išvažiavo pirmas. Negali įvardinti, ar M. M. buvo Audi markės automobilyje. Nuvažiavo į Pramonės rajoną, ten pabuvo, pakalbėjo, parūkė ir apie 8 valandą jį parvežė pas R. į butą. Daug laiko praėjo, visko gerai neatsimena. Nukentėjusiojo draugė šaukė, kad kviečia policiją. Ji buvo už bendrabučio, už aikštelės, bėgo ir šaukė „policija“. Taip pat ji filmavo V. mašiną. Tuo metu jis išsigando, kad nufilmuos ir jį, todėl įsėdo į automobilį. Šalia nukentėjusiojo nebuvo priėjęs. Jam žinoma, jog prieš šį įvykį M. A. buvo padaręs nusikaltimą. Apie tai su M. diskutavo per „mesenger“ programėlę. Tačiau nieko neplanavo, neketino nieko M. A. padaryti, tiesiog diskutavo, kad jam reikėtų padaryti taip pačiai, kaip jis padarė tam žmogui. Diskutavo apie tai, jog M. A. sumušė žmogų. Programėlėje „mesenger“ pasivadinęs „B.“. Bylos medžiagoje esančiose žinutėse kalba apie nukentėjusiojo padarytą įvykį, jis sumušė žmogų, vietinį gyventoją, kurį pažįsta asmeniškai. Dėl to jokio intereso neturėjo, tas žmogus tiesiog to namo gyventojas. Piktinosi, kadangi yra žiauru mušti bejėgį žmogų. Susirašinėjant vyko diskusija, kad nukentėjusiajam reikėtų taip pačiai padaryti, kaip jis padarė tam žmogui, bet dėl to nieko neplanavo. Pripažįsta, jog susirašinėjimas vyko su M. prieš M. A. sumušimą. Įvykio dieną su M. susitiko mieste. Prisijungė A.. M. M. atėjo po darbo. Jie nežinojo, jog M. A. bus toje vietoje, jis tiesiog ėjo pro šalį, kai jie stovėjo aikštelėje. Audi automobilis pirmas išvažiavo, jų automobilis BMW paskui. Nežino, kodėl M. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog ir jis (J. S.) dalyvavo šiose muštynėse. Tačiau jokių smurtinių veiksmų jis neatliko. Po šio įvykio su M. M. nebendrauja, kadangi jis jį apkalbėjo, dėl to nutraukė bendravimą. Iki įvykio su M. M. buvo draugai. Konfliktą matė tik tarp M. ir A.. A. stovėjo kartu su jais. Nematė, ar A.  mušė, ar nemušė. Matė tik M. M. suduotą pirmą smūgį. Kai viskas prasidėjo, jis su V. liko dviese, nežino, kur dingo A.. Ten vyko suirutė.

Liudytojas J. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog 2020 m. rugsėjo 30 d. apie 16.30 val. per Messenger programą susirašinėjo su draugu M. V.. Susirašinėdami susitarė, kad M. po darbo atvažiuos į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią netoli jo namų. Į kiemą apie 18.00 val. susirinko E. A., M. M., pravarde „M.“, M.. Draugų automobiliai, su kuriais jie atvažiavo, stovėjo vienas šalia kito, pastatyti galais į daugiabutį, pažymėtą (duomenys neskelbtini). Keturiese ir buvo prie tų automobilių, kalbėjosi. Alkoholinius gėrimus vartojo tik E.. Ten stovint su draugais pastebėjo, kad netoliese ant suoliuko su trimis draugais sėdi pažįstamas vyras, pravarde „(duomenys neskelbtini)“. Netrukus pamatė, kad „(duomenys neskelbtini)“ su draugu eina link jų. „M.“ jį pašaukė. Paminėjo jam, kad nieko nedarytų, nes jis buvo įpykęs ant „(duomenys neskelbtini)“ dėl to, kad jis neseniai buvo sumušęs du vyrus. „(duomenys neskelbtini)“ atėjo vienas, savo draugui liepė neiti. Jam atėjus „M.“ kažką pasakė ir sudavė jam vieną smūgį kumščiu į galvą. Gavęs tą smūgį jis apsisuko ir traukėsi link savo draugo, kuris buvo netoli žūklės reikmenų parduotuvės. „M.“ pradėjo eiti „L.“ už nugaros, nepastebėjo, ar su juo kartu ėjo ir E.. Supratę, kad gali baigtis negerai, kartu su M. įsėdo į jo automobilį. Spėjo pamatyti tik, kad „(duomenys neskelbtini)“ krenta ant šaligatvio, tačiau nežino, kodėl jis nukrito, nematė, kas jam sudavė smūgį. Be to, sėdo į automobilį dar ir dėl to, nes pradėjo rėkti dvi merginos, buvusios su „L.“ ir jo draugu. Jos bėgo link „(duomenys neskelbtini)“. Viena iš jų ėmė filmuoti automobilį, į kurį su M. sėdo. Jos abi šaukė, kad kvies policijos pareigūnus. Taip pat įvykį matė ir kažkokie du pagyvenę asmenys - vyras ir moteris, kurių nepažįsta, jie ėjo takeliu ir rėkė: „banditai banditai“. Viskas įvyko labai greitai, galbūt per minutę laiko, pats įvykis buvo viešoje vietoje, šviesiu paros metu. Supratęs, kad bus iškviesta policija, M. pasakė, kad reikia važiuoti. Nežino, nuo kieno smūgio ir kodėl „(duomenys neskelbtini)“ nukrito ant šaligatvio, taip pat nežino, ar jį kas nors spardė gulintį. Jeigu ir spardė, tai tą galėjo padaryti tik „M.“ arba E., nes pats su M. buvo jo automobilyje, o sėdint automobilyje nesimatė, kas vyksta lauke, nes užstojo kiti automobiliai. Išvažiavę iš tos vietos kartu su M. nuvyko į Pramonės rajoną, ten parūkė. Tą pačią dieną nesusirašinėjo nei su „M.“, nei su E.. Tą vakarą apie 20.00 val., M. parvežė į draugės R. namus. Mano, kad „M.“ sudavė smūgį „L.“ būtent todėl, kad jis dieną prieš sumušė du to paties kiemo gyventojus. Apie tai dar su „M.“ susirašinėjo Messenger programa. Kalbėjo, kad „L.“ reikėtų už tai pamokyti, tačiau tikrai nieko konkrečiai neplanavo. Buvo įpykę, todėl taip ir susirašinėjo. Pats tikrai nieko nedarė „L.“ ir niekaip neprisidėjo prie jam padarytų sužalojimų (3 t., b. l. 81–82).

Liudytojas M. V. teisme parodė, jog pažįsta M., A., J. S., R. Z.. Nukentėjusiojo nepažįsta, tik žino, kad jis būna prie (duomenys neskelbtini) bendrabučio. Šiuo metu su kaltinamaisiais nebendrauja, nes po šio įvykio jo nuomonė apie juos yra bloga. Įvykio dieną po darbo grįžo į namus. Susiskambino su J. S.. Apie šeštą valandą vakaro susitiko prie (duomenys neskelbtini) bendrabučio. Kai atvyko, buvo E. A., J. S., M. M.. Jis atvažiavo paskutinis. Stovėjo prie mašinų, rūkė. Matė netoliese stovintį M. A. ir dvi merginas. M. A. ėjo link (duomenys neskelbtini), M. M. jį pasišaukė pakalbėti. M. A. atėjo iki M. M.. Kai M. A. priėjo prie M. M., vieni nuo kitų stovėjo per ištiestą ranką. Ką kalbėjo M. A. ir M. M., negirdėjo, nes stovėjo toliausiai nuo visų, apie penkių metrų atstumu. M. M. kažką pasakė M. A. ir jam sudavė pirmą smūgį kumščiu. Lygtai pataikė į galvą. Gal nestiprus smūgis buvo, kadangi nukentėjęs nenukrito nuo šio smūgio. M. A., pravarde „(duomenys neskelbtini)“, pradėjo atsitraukinėti link žūklės reikmenų parduotuvės. Negali atsakyti, ar po suduoto pirmo smūgio E. A. ėjo link nukentėjusiojo, ar stovėjo. Aplinkui buvę žmonės pradėjo šaukti. Jis pagalvojo, kad į šį konfliktą nesivels, todėl nuėjo ir atsisėdo į automobilį. Nematė, kas vyko toliau. Nematė nukentėjusiojo, nukritusio ant žemės. Po kelių sekundžių į automobilį įsėdo ir J. S., automobilyje buvo dviese. Pasukęs galvą, pamatė, jog E. A. pradėjo važiuoti. Jam atrodo, jog automobilyje E. A. buvo su M. M.. Išvažiavo paskui E. A. automobilį. Jam yra žinoma, jog nukentėjusysis yra sumušęs žmones. Šią aplinkybę sužinojo po šio įvykio. Su kaltinamaisiais šiuo metu nebendrauja dėl asmeninių priežasčių, kurias atsisako įvardinti. 

Liudytojas M. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog 2020 m. rugsėjo 30 d. dirbo. Maždaug apie 17.20 val. buvo namuose. Apsitvarkęs mobiliojo ryšio telefonu paskambino draugui J. S., pravarde „J.“. Paskambinęs pasiūlė jam susitikti. Susitarė, kad susitiks prie jo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini). Prie minėto daugiabučio namo apie 18.30 val. atvažiavo pačiam anksčiau priklaususiu automobiliu ,,(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį šiuo metu yra pardavęs. Atvažiavo į didesniąją automobilių stovėjimo aikštelę, šalia namo, pažymėto (duomenys neskelbtini). Toje vietoje yra dvi automobilių stovėjimo aikštelės - viena didesnė, kita mažesnė. Atvykus toje aikštelėje jau buvo „J.“, E. A. ir M. M., pravarde „M.“. Privažiavęs prie jų, automobilį pasistatė šalia ,,Audi A4“. Po kurio laiko pastebėjo, kad nuo suoliuko link daugiabučio namo pusės eina du vyrai. Atpažino, kad vienas iš jų yra „(duomenys neskelbtini)“. Su juo nebendrauja, tačiau iš matymo pažįsta, nes jis gyvena tame pačiame name kaip ir „J.“. Jam einant link to namo „M.“ kažką minėjo, kad jį reikėtų pasikviesti. Suprato, kad kviečiasi jį ne iš draugiškumo, tačiau jis neminėjo garsiai, kad ruošiasi muštis. Su „J.“ jam sakė, kad nereikia jo kviestis, kad čia vieša vieta ir dienos metas, aplinkui buvo pašalinių žmonių, tačiau „M.“ vis tiek jį pašaukė. Liepė jam ateiti, tikslių jo žodžių neprisimena. Šaukiamas „(duomenys neskelbtini)“ atėjo, jis buvo vienas, jo draugas kartu nėjo. Jam priėjus „M.“ visai netikėtai sudavė dešiniu kumščiu „L.“ į galvą. Nežino, ar tuo metu ir E. sudavė jam smūgį, viskas įvyko labai greitai. Kažkas iš pašalinių pradėjo šaukti, kad kvies policiją ir supratęs, kad viskas gali baigtis blogai, nusprendė sėsti į savo automobilį. Dar prieš sėdant į automobilį pastebėjo, kad „M.“ ir E. sparčiu žingsniu eina link „(duomenys neskelbtini)s“, kuris traukėsi nuo jų gavęs smūgį į galvą. Atrodo, jis buvo nusisukęs nugara į juos. Jis ėjo link savo draugo, kuris buvo netoli žūklės reikmenų parduotuvės. Kas vyko toliau - nematė, nes sėdo į automobilį. Kartu įsėdo ir „J.“. Būnant automobilyje, nesimatė, kas vyksta lauke, nes vaizdą užstojo kiti automobilių stovėjimo aikštelėje buvę automobiliai (3 t., b. l. 121–122).

Liudytoja S. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 153–154), kurios parodymai teisme buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, parodė, jog pažįsta E. A.. Su E. turi mažametį vaiką A. A.. Anksčiau kartu gyveno (duomenys neskelbtini). Tačiau prieš maždaug pora mėnesių susipyko ir santykiai nutrūko. Prisimena, kad 2020 m. rugsėjo mėnesį, kai dar santykiai su E. nebuvo pašliję, būnant namuose jo draugas J. S. E. į mobiliojo ryšio telefoną atsiuntė vaizdo įrašą, kuriame matosi, kaip asmuo, pravarde „(duomenys neskelbtini)“, muša du vyrus. Vieną iš tų vyrų atpažino, jis gyvena (duomenys neskelbtini). E. minėjo, kad ketina atkeršyti „L.“ už tai, kad jis muša suaugusius žmones, tačiau nieko konkrečiai neminėjo. Po kažkurio laiko, neprisimena tiksliai kada, E. minėjo, kad policijos pareigūnai ieškojo J. S., M. V. ir vyro, pravarde „M.“. E. vėliau paaiškino, kad J. papasakojo, kad į policiją buvo kviečiamas dėl „(duomenys neskelbtini)“ sumušimo. Jau po šio pokalbio būdavo, kad į kiemą, kuriame gyvena, atvažiuodavo J., taip pat ir M. (1 t., b. l. 153–154).

Pagarsinus liudytojos S. P. parodymus, liudytoja nurodė, jog neprisimena, ar šie jos parodymai yra teisingi.

Liudytoja A. A. teisme parodė, jog ji yra Alytaus AVPK veiklos skyriaus tyrėja. Šį įvykį prisimena. Pagal iškvietimą apie sumuštą žmogų vyko prie (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje prie pavėsinės sėdėjo nukentėjęs asmuo, buvo dvi moterys ir vyras. Nukentėjęs nieko nekalbėjo. Kalbėjo moterys. Pasakojo, kad nukentėjusįjį sumušė jam einant iki (duomenys neskelbtini). Aikštelėje iš dviejų automobilių buvo išlipę asmenys, sumušė ir pabėgo. Žmonės nurodė, jog šunys yra susiję su pabėgusiais asmenimis. Kolega A. S. nuėjo ieškoti šuns. Ji toliau aiškinosi aplinkybes. Atvyko medikai, kurie apžiūrėjo nukentėjusįjį ir jį išvežė į ligoninę. Apie sumušimą pasakojo, kad du vaikinai į parduotuvę (duomenys neskelbtini), merginos sėdėjo toliau, pamatė, kad iš tų dviejų automobilių pribėgo daugiau nei keturi vaikinai, vaikinai sudavė smūgius, suspardė, įsėdo į automobilius ir išvažiavo. Apžiūrint įvykio vietą buvo rastas telefonas, surašytas įvykio vietos apžiūros protokolas. Budėtojui pranešė apie pasišalinusius automobilius.

Liudytoja A. A., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad yra Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja. Prisimena, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. dirbo kartu su kolega vyresniuoju tyrėju A. S. ekipaže šaukiniu A1020. Apie 19 valandą, tikslaus laiko neprisimena, iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojų gavo nurodymą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini). Pranešime buvo užfiksuota, kad prie parduotuvės suspardytas vyras, asmuo be sąmonės. Sumušę asmenys pasišalino automobiliais BMW ir Audi. Su aukščiau minėtu kolega į įvykio vietą atvyko per kelias minutes. Abu turėjo body kameras, kurias tik atvykę įsijungė. Atvykus įvykio vietoje buvo keturi asmenys - du vyrai ir dvi moterys. Apie įvykį daugiausiai pasakojo viena iš merginų, nukentėjusiojo draugė, ji paminėjo, kad sėdėjo ant netoliese esančio suoliuko kartu su kita drauge, o jų draugai ėjo į netoliese esančią parduotuvę (duomenys neskelbtini), įsikūrusią (duomenys neskelbtini), nusipirkti alkoholinių gėrimų. Pasakojo, kad draugams einant iš netoliese buvusios automobilių stovėjimo aikštelės atbėgo 4-5 asmenys ir ėmė spardyti M. A.. Prisimena, kad nukentėjusysis beveik nieko nekalbėjo, buvo pasyvus, tačiau sąmoningas, sėdėjo kartu su apie įvykį pasakojančiais draugais pavėsinėje, buvusioje taip pat netoli įvykio vietos. Asmuo niekuo nesiskundė, nekalbėjo, jo kaktos kairėje pusėje aiškiai matėsi nubrozdinimas, žaizda kažkiek kraujavo, tačiau nežymiai. Nukentėjusysis nepaaiškino, kodėl jo kakta nubrozdinta. Nei vienas iš ten buvusių asmenų neįvardino konkrečių asmenų vardų ir pavardžių, kurie jį sumušė, tačiau kažkuris paminėjo, kad nukentėjusįjį vienas iš jį mušusių šaukė pravarde ,,(duomenys neskelbtini)“, todėl su kolega pamanė, kad jį sumušė pažįstami asmenys. Taip pat jie aiškiai paminėjo, kad nukentėjusįjį, nukritusį ant šaligatvio, spardė kojomis dviem automobiliais Audi ir BMW pabėgę asmenys. Jie nedetalizavo, kiek smūgių ir į kurią vietą jam buvo suduota. To nei vienas negalėjo paaiškinti, taip pat jie neapibūdino ir sumušusių asmenų aprangos. Nežino, ar nukentėjusiajam galvos sužalojimas buvo padarytas krentant ant asfalto, ar suduodant smūgius rankomis ir kojomis, to niekas nepaaiškino, tačiau aiškiai matėsi, kad sužalojimas yra neseniai padarytas. Be to, įvykio vietoje, ant šaligatvio, rado pamestą baltos spalvos ,,Nokia“ mobiliojo ryšio telefoną, kurį įvykio vietos apžiūros protokolu paėmė. Kalbantis su asmenimis netrukus atvažiavo ir greitoji medicinos pagalba, jie iš karto pasakė, kad nukentėjusįjį vežasi į VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninę, o pati su kolega užsirašė įvykio liudytojų duomenis ir išvyko į komisariatą pradėti įvykio aplinkybių patikslinimo (1 t., b. l. 177–178).

Liudytojas A. S. teisme parodė, jog jis yra Alytaus apskrities VPK veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas, įvykio aplinkybes prisimena. Pagal pranešimą dėl muštynių kartu su tyrėja A. A. vyko prie (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje buvo du vaikinai ir dvi merginos. Vienas vaikinas sėdėjo pavėsinėje, buvo sužalotas, ant veido matėsi sužalojimo žymės. Merginos pasakojo, kad asmenys, kurie sumušė nukentėjusį, išvyko automobiliais BMW ir Audi. Apie tai informavo policijos komisariato budėtoją. Nukentėjusysis sakė, kad jį mušė suduodami smūgius rankomis ir kojomis. Pradėjo nustatinėti asmenis, kurie dalyvavo įvykyje. Viena iš merginų pastebėjo prie namo du asmenis, vedžiojančius šuniukus. Pasakė, jog pabėgę asmenys buvo atsivežę šuniukus ir juos perdavė šiems asmenims. Nustatė asmenų, vedžiojusių šunis, asmenybes (vyro ir moters). Šie asmenys sakė, jog įvykio nematė, tik tie asmenys paliko jiems šuniukus. Apžiūrint įvykio vietą ant šaligatvio buvo rastas mobiliojo ryšio telefonas ,,Nokia“. Atvyko greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, kurie apžiūrėjo nukentėjusį ir nusprendė jį vežti į priėmimo skyrių. Buvo patikrintas asmenų blaivumas.

Liudytoja R. B. teisme parodė, jog ji yra skubios medicinos pagalbos specialistė. Prisimena, kad vyko pagal iškvietimą dėl sumušto žmogaus. Netoli pavėsinės rado sumuštą žmogų. Įvykio kortelėje pažymėjo, kad sumušta galva, jis dejavo. Buvo sąmoningas, atsakinėjo į klausimus. Sakė, kad buvo suspardytas. Ant galvos matėsi paviršinė žaizda, lygtai nubrozdinimas. Viskas aprašyta įvykio kortelėje. Rašė diagnozę, kurią akivaizdžiai matė, tai yra galvos sumušimas. Jeigu asmuo būtų praradęs sąmonę, būtų atžymėjusi kortelėje. Asmuo buvo vartojęs alkoholį. Iki automobilio nukentėjęs atėjo pats, nereikėjo jam padėti. Aplinkui buvo daugiau žmonių. Sakė, kad buvo sumuštas, tačiau negali nurodyti, ką konkrečiai nukentėjęs sakė. Buvo pristatytas į ligoninę. Vėliau gavo iškvietimą nuvykti į kitą vietą. Jau buvo tamsus paros metas. Toje vietoje rado aikštelėje prie daugiabučio namo prie mašinos nukritusį asmenį, tai buvo tas pats asmuo, kurį buvo pristačiusi į ligoninę. Asmuo buvo be sąmonės. Žmona sakė, kad jį parsivežė iš ligoninės. Įtarė vidinį kraujavimą. Teismui parodžius liudytojai Medicininės pagalbos kvietimo kortelę (2 t., b. l. 135–137), liudytoja patvirtino, jog ji pildė kortelėje duomenis; duomenis nurodė tuos, kuriuos fiksavo įvykio vietoje.

Liudytoja R. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. dirbo kartu su greitosios medicinos pagalbos vairuotoju - pagalbiniu darbuotoju R. K.. Gavo iškvietimą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur užpultas vyras. Atvykus pavėsinėje pastebėjo asmenis, prie kurių stovėjo policijos pareigūnai. Priėjo prie minėtų asmenų ir paklausė, kas atsitiko ir kas yra nukentėjęs. Viena iš ten buvusių moterų pasakė, kad nukentėjęs yra M. A., jis pavėsinėje sėdėjo. Buvo sąmoningas. Aiškiai matėsi sužalojimas kaktos srityje, neprisimena kurioje pusėje. Sužalojimas buvo padarytas ką tik. Su juo buvę asmenys paaiškino, kad vyras buvo užpultas ir suspardytas kažkokių asmenų, neįvardino, kokių. Paklausė asmens, ar jis gali kartu su ja nueiti iki greitosios medicinos pagalbos automobilio ir jis sutiko. Prisimena, kad vyras skundėsi galvos skausmu ir minėjo, kad jį visą suspardė į įvairias kūno vietas. Būtent dėl tos aplinkybės, kad jis buvo suspardytas, nutarė jį pristatyti į VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyrių, nes manė, kad būtina jį išsamiau ištirti. Palikę su kolega minėtą asmenį ligoninėje išvyko toliau dirbti. Po poros valandų, tiksliai neprisimena, gavo antrąjį iškvietimą tuo pačiu adresu. Iškvietime buvo nurodyta, kad yra apalpęs asmuo, kvėpavimas nėra visiškai normalus. Atvykus pamatė prie automobilio ant žemės gulintį vyrą. Iš karto atpažino, kad tai tas pats asmuo, kurį jau buvo pristačiusi į ligoninę dėl užpuolimo. Antrąjį kartą palikę asmenį su kolega iš ligoninės išvyko. Minėtas asmuo paminėjo, kad jį užpuolė ir suspardė iš matymo pažįstami asmenys, nedetalizavo, kas tokie ir įvykio aplinkybių neaiškino (1 t., b. l. 181–182). 

Liudytojas A. R. teisme parodė, jog pažįsta nukentėjusįjį, gyvena tame pačiame name. Tą dieną žiūrėjo televizorių, langas buvo pradarytas. Ant  suoliuko sėdėjo nukentėjusio draugė ar žmona. Išgirdo šaukiant „ką jūs darote?“. Labiau prasidarė langą ir pamatė, kad J. S. stovėjo prie BMW mašinos ir trys asmenys - prie „Audi“. Jam nematyti, kas vyko už namo kampo, matė, kad ant žemės gulėjo nukentėjusysis, matėsi jo ranka. Matė, kadangi buvo persisvėręs per langą. J. pro langą matė, persisverti per langą jam nereikėjo. Kai pamatė J., moterys jau bėgo prie nukentėjusiojo, buvo kažkur pusiaukelėje nuo suoliuko link nukentėjusiojo. M. M. įvykio vietoje nematė. Prie Audi automobilio stovėję vaikinai buvo su kapišonais, vienas gal buvo be kapišono. Gali būti, jog prie Audi automobilio matė ir penkis asmenis. Kai jie išvažiavo, tai dviese liko. Šaukė, kad iškvies policiją, todėl visi įsėdo į automobilius ir išvažiavo iš aikštelės. BMW automobilis stovėjo apie 100 metrų atstumu nuo nukentėjusiojo, o Audi - kokių 30 metrų atstumu. Kai nukentėjusįjį pakėlė nuo žemės, pamatė, kad tai M. A.. Prie nukentėjusiojo pribėgo jo draugė su kita panele šviesiais plaukais. Kai prie nukentėjusiojo pribėgo jo draugė, daugiau asmenų šalia jo nematė. Konflikto pradžios nematė, tik išgirdo šaukiant „ką jūs darote? Kviesiu policiją“. Pirmi BMW automobiliu išvažiavo J. su vairuotoju, jie buvo dviese, į Audi automobilį įsėdo trys ar keturi asmenys ir išvažiavo. Tris asmenis tikrai matė. Telefonu fotografavo mašinas. J. S. mama jam sakė, kad nukentėjusysis gulėjo reanimacijoje. Nežino, dėl ko kilo konfliktas. Po įvykio sakė J. S., kad jį matė pro langą stovintį prie automobilio. Jis pasakė, kad tuomet gali paliudyti, jog jį (J. S.) matė stovintį prie automobilio. Daugiau nieko neprašė sakyti. Tai buvo maždaug mėnesis po įvykio. Kitų buvusių asmenų nepažįsta. Įvykio vietoje šunų nematė. Paskui pro langą matė, kad J. draugė su šuniu stovėjo. G. D. pažįstamas, jis kitame name gyvena. Nematė, kad jis būtų įvykio vietoje. G. D. su J. S. bendravo. Jo parodymai, fiksuoti parodymų patikrinimo protokole, yra teisingi. Du asmenys nuo žūklės parduotuvės ateidinėjo prie Audi automobilio, o trys asmenys prie Audi automobilio stovėjo. Į mašiną įlipo trys ar keturi asmenys. Tie du asmenys, kurie ateidinėjo nuo žūklės reikmenų parduotuvės, jam nepažįstami. Iš visų asmenų pažįsta J. S..

Liudytojas A. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog gyvena (duomenys neskelbtini). Buto langai yra ne į gatvės, o kitą pusę. Pro langą matosi automobilių stovėjimo aikštelė ir kiti daugiaaukščiai namai. Yra rūkantis. Prisimena, kad 2020 m. rugsėjo 30 d., vakare, tikslaus laiko neprisimena, buvo namie ir žiūrėjo televizorių. Tuo metu buvo susižeidęs koją ir sunkiai vaikščiojo. Žiūrint televizorių pro atvirą buto langą išgirdo šaukiant kažkokią moterį ir klausiant, ką čia darot. Ji taip pat minėjo, kad kvies policiją. Išgirdęs tos moters šauksmą priėjo prie lango ir pasižiūrėjo, kas vyksta lauke. Matė pažįstamą moterį, kuri ir šaukė, ji kaimynė, vyro, pravarde „(duomenys neskelbtini)“, draugė. Ji bėgo kartu su drauge šviesiais plaukais, kurios nepažįsta, nuo suoliuko, esančio netoli (duomenys neskelbtini) namo, prie automobilių stovėjimo aikštelės, kurioje pastebėjo savo kaimyną J. S.. Jis stovėjo prie automobilio BMW tamsiai mėlynos spalvos kartu su kažkokiu draugu, kurio taip pat nepažįsta. Jie tik dviese ir stovėjo prie minėto automobilio. Iš pradžių nesuprato, kas čia vyksta, bet persisvėręs per langą pastebėjo žmogaus ranką ant šaligatvio, daugiau nieko nesimatė. Suprato, kad greičiausiai įvyko muštynės. Tuo pat metu J. su draugu sėdo į automobilį BMW, o maždaug apie penki asmenys, tiksliai įvardinti negali, įlipo į kitą automobilį - ,,Audi A4“, kuris stovėjo šalia BMW. Tų asmenų nepažįsta. Trys asmenys jau stovėjo prie ,,Audi“ automobilio, o du atėjo nuo žūklės reikmenų parduotuvės. Negali įvardinti, kaip asmenys buvo apsirengę, nes neprisimena. M. M. ten išvis nematė arba jo nesimatė. Jeigu tos muštynės tiksliai ir įvyko būtent prie žūklės reikmenų parduotuvės, tuomet J., stovėdamas prie minėto BMW automobilio, tikrai turėjo matyti, kas muša „L.“, jis automobilyje nesėdėjo, o įsidėjo tik tada, kai visi ėmė skirstytis. Iš pradžių iš aikštelės išvažiavo BMW automobilis, o tik po to ,,Audi“. Abu automobiliai važiavo keliuku, esančiu šalia kioskų, ir suko į dešinę gatvės pusę. Išvažiavus automobiliams, po kurio laiko dar pastebėjo minėtą „(duomenys neskelbtini)s“ draugę jau kartu su juo pačiu. Jis stovėjo ant kojų. Tik prisimena, kad po kurio laiko pro buto langus praėjo J. draugė ir pažįstamas G. D., jie vedėsi du šunis. Apie šį įvykį išsikalbėjo su vienu kaimynu po maždaug dviejų savaičių. Kalbėjosi, kad buvo sumuštas „(duomenys neskelbtini)“, dar užsiminė, kad nesimatė, kas tą asmenį mušė. Kaimynas atsakė, kad J. yra įtariamas „(duomenys neskelbtini)s“ sumušimu, o pats pasakė kaimynui, kad J. matė stovintį prie BMW automobilio, todėl greičiausiai sumušė ne jis. Po to kaimynas apie pokalbį papasakojo J. mamai, su kuria J. gyvena. Kaimynas su J. mama bendrauja. Tą sužinojęs J. paskambino mobiliojo ryšio telefonu ir pasakė, kad apie tai, ką matė, papasakojo policijos pareigūnams ir nurodė, kad reiks atvykti į policijos komisariatą. J. neprašė meluoti ar kažko panašaus daryti (1 t., b. l. 163–164).

Liudytojas A. R. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 165–174).

Liudytoja S. M. teisme parodė, jog ji yra Alytaus apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų skyriaus vyresnioji tyrėja, atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus šioje byloje. Atlikdama liudytojų apklausas, rašė tas aplinkybes, kurias nurodė liudytojai. Liudytojai nebuvo įkalbinėjami duoti parodymus prieš kaltinamuosius. Liudytojai protokolus pasirašė. Taip pat atliko kitus ikiteisminio tyrimo proceso veiksmus. Liudytojai parodymus davė nieko neverčiami. Negali atsakyti, ar Savickas buvo atvykęs, ar skambino, kad nori duoti parodymus. Jis buvo apklaustas vėliau. Negali atsakyti, kodėl šioje byloje yra tik du kaltinamieji, ikiteisminiam tyrimui vadovauja prokuroras. Kiek atsimena, M. M. parodė, kad nukentėjusįjį mušė dar ir E. A., kitų asmenų nenurodė. Jokio suinteresuotumo šioje byloje neturėjo. Nei vieno iš proceso dalyvių asmeniškai nepažįsta. Ikiteisminio tyrimo metu buvo pareikšti įtarimai J. S. ir M. V.. Jų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Ji nepriėmė procesinio sprendimo nutraukti ikiteisminį tyrimą tam tikrų asmenų atžvilgiu.

2020 m. lapkričio 18 d. atliktos akistatos tarp liudytojos Ž. S. ir įtariamojo E. A. metu asmenys pasiliko prie savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Akistatos metu Ž. S. parodė, jog E. A. dalyvavo 2020 m. rugsėjo 30 d. įvykyje, jis, būdamas tarp 4-5 asmenų,  kartu su kitais asmenimis sudavė smūgius stovinčiam M. A., kuris nuo smūgių nukrito ant žemės, vėliau E. A. sudavė smūgius į kūno vietas. Asmenį prisimena iš tatuiruotės ant kairiosios kaklo pusės. E. A. parodė, jog įvykio vietoje buvo, tačiau nemušė (2 t., b. l. 5–7).

Iš 2020 m. rugsėjo 30 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjos A. A. tarnybinio pranešimo matyti, jog 2020 m. rugsėjo 30 d. apie 18.57 val. buvo gautas pranešimas, kad prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios Alytus, (duomenys neskelbtini), be sąmonės guli kelių asmenų sumuštas žmogus, smurtautojai pasišalino. Įvykio vietoje rastas mobilaus ryšio telefonas „Nokia“. Liudininkės Ž. S. ir S. R. paaiškino, kad jos sėdėjo ant suoliuko prie daugiabučio gyvenamojo namo, jų draugai M. A. ir A. R. ėjo nuo suoliuko į parduotuvę (duomenys neskelbtini). Jiems einant link parduotuvės, iš šalia esančios automobilių stovėjimo aikštelės atbėgo keturi ar penki vyrai ir pradėjo mušti bei spardyti M. A.. Moterys šaukdamos bėgo prie draugų, tuomet asmenys pasišalino. A. R. nustatytas 2,44 prom. girtumas. Ant M. A. veido matėsi sumušimai. M. A. nurodė, jog jis vartojo alkoholinius gėrimus (1 t., b. l. 20).

Iš  įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėta įvykio vieta prie (duomenys neskelbtini). Fiksuojama, kad įvykio vieta prie daugiabučio namo, lygiagrečiai su minėto pastato galu yra pėsčiųjų takelis, grįstas betoninėmis plytelėmis. Nuo pastato kairiojo kampo trijų metrų atstumu ant pėsčiųjų tako guli mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“. Mobiliojo ryšio telefonas įvykio vietos apžiūros protokolu paimamas (1 t., b. l. 26–32).

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybinio pranešimo Nr. IBPS-V-2796544-20 matyti, jog 2020 m. rugsėjo 30 d. įvykio vietos apžiūros metu, šalia daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“. Atlikus IMEI kontrolę, nustatyta, kad mobiliojo ryšio aparate nuo 2020 m. rugsėjo 22 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. buvo įdėta SIM kortelė „Telia“, kurios mobiliojo ryšio telefonas numeris (duomenys neskelbtini). Patikrinus priklausomybę išsiaiškinta, kad SIM kortelė „Telia“ registruota M. M. vardu (2 t., b. l. 26–27).

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo tarnybinio pranešimo Nr. IBPS-V-2584508-20 matyti, kad iš įtariamojo M. M. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Xiaomi Redmi“ su SIM kortele „Telia“. Mobiliojo ryšio telefone rasta tyrimui reikšmingos medžiagas, t. y. susirašinėjimas „Messenger“ programoje su asmeniu, pasivadinusiu „B. B.“, kuris yra J. S.. Iš susirašinėjimo turinio matyti, jog asmenys kalba apie  M. A., pravarde „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 38–42).

Iš  Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus rašto Nr. 41D(A)-1139 (reg. Nr. 52-G-23991) matyti, jog 2020 m. rugsėjo 30 d. 18:55:00 val. Centro informacinėje sistemoje užfiksuotas pranešimas iš telefono numerio 8 648 38267 (2 t., b. l. 116).

Iš Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėtas CD laikmenoje pateiktas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas apie tai, jog Ž. S. praneša apie suspardytą M. A. ir apie išvažiuojančius automobilius BMW ir Audi (2 t., b. l. 117-119).

Iš Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėti vaizdo įrašai, gauti iš policijos pareigūnų tarnybiniam naudojimui skirtų nešiojamųjų kamerų Nr. 28EDE0EA02BE ir Nr. B0F1EC609CF8 (2 t., b. l. 123-128), kurie buvo peržiūrėti teisiamojo posėdžio metu. Vaizdo įrašai patvirtina liudytojų Ž. S., S. R., A. A., A. S. parodymus.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 935/2020 (06) matyti, kad M. A. poodinė kraujosruva pilvo kairėje, blužnies ir žarnų pasaito plyšimas, pilvo sumušimas galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas dėl blužnies plyšimo vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 147–148).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 1068/2020 (06) matyti,  kad poodinė kraujosruva pilvo kairėje, blužnies ir žarnų pasaito plyšimas, pilvo sumušimas galėjo būti padarytas kieto buko daikto poveikyje, traumuojančiai jėgai pagrindinai veikiant pilvo kairę pusę. Mažai tikėtina, kad šie sužalojimai galėjo gautis griūvant šonu, nugara arba pilvu ant lygiomis betoninėmis plytelėmis grįsto šaligatvio. Šie sužalojimai negalėjo būti padaryti spiriant koja į nugarą arba petį, tai pat suduodant smūgį į krūtinę. Didesnė tikimybė, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti spiriant kojomis į pilvo kairę pusę. Į tai nurodo ir poodinė kraujosruva pilvo kairėje pusėje. Remiantis GMP kvietimo kortelės kopijos duomenimis bei R. B. liudytojo apklausos protokolo duomenimis galima teigti, kad M. A. buvo nustatytas odos nubrozdinimas kaktos kairėje pusėje. Poodinė kraujosruva pilvo kairėje, blužnies ir žarnų pasaito plyšimas bei pilvo sumušimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Odos nubrozdinimas kaktos kairėje pusėje galėjo būti padarytas ir vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas dėl blužnies plyšimo vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Odos nubrozdinimas kaktos kairėje pusėje vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 154–155).

Specialistas L. U. teisme patvirtino specialisto išvadas. Parodė, nukentėjusiajam M. A. buvo nustatytas blužnies plyšimas, po plyšimo ji buvo operuota ir blužnis pašalinta, taip pat dar buvo rasta kairėje pilvo pusėje hematoma. Medicininiuose dokumentuose buvo užfiksuota, jog išoriškai matėsi poodinė kraujosruva pilvo kairėje ir buvo nustatytas blužnies plyšimas. Blužnies ir žarnų pasaito plyšimas buvo nustatytas vėliau, kadangi pakartotinai darė operaciją, po pirmos operacijos buvo rastas kraujavimas, buvo nustatytas  plonžarnės pasaito plyšimas ir kiti sužalojimai. Blužnies ir pasaito plyšimas yra atskiri sužalojimai, bet to paties poveikio, kadangi greta yra ir pasaitai, ir blužnis. Blužnis buvo pašalinta pirmos operacijos metu. Šie sužalojimai - blužnies ir pasaito plyšimas bei pilvo sumušimas - gali būti padaryti vieno poveikio pasėkoje. Objektyviai buvo nustatyta tik viena išorinė kraujosruva pilvo kairėje pusėje, o blužnis ir pasaito sužalojimai yra toje pačioje projekcijoje. Jeigu į tą pačią vietą padaromi keli poveikiai, tai šie sužalojimai gali atsirasti ir kelių poveikių pasėkoje. Tačiau jis (specialistas) neturėjo objektyvių duomenų ir esant vienai kraujosruvai pilvo kairėje pusėje, specialisto išvadoje nurodė, jog sužalojimai padaryti vieno poveikio pasėkoje. Jeigu objektyviai būtų žinoma, kad į tą pačią vietą suduoti keli smūgiai, tuomet išvada būtų kitokia. Objektyvūs duomenys gali būti liudytojų parodymai, kurie matė, kad kelių asmenų smūgiai buvo suduoti į konkrečią vietą. Jei būtų nustatytas tik pasaito plyšimas, vis tiek būtų kvalifikuojama kaip sunkus sužalojimas. Blužnies ir pasaito plyšimas vienodo sunkumo sužalojimai. Nustatyta, jog sužalojimai – kraujosruva, blužnies ir žarnų pasaito plyšimas, pilvo sumušimas padaryti kieto, buko daikto poveikyje veikiant kairę pilvo pusę. Mažai tikėtina, jog šie sužalojimai galėjo būti padaryti  griūnant į betonines grindis. Kadangi  tokiam sužalojimui reikalingas stiprus poveikis, pavyzdžiui autoįvykio metu ar iškretant iš antro aukšto ir pan. Vien tik nugriūnant ant grindinio, nesant pašalinio poveikio, mažai tikėtina, kad atsirastų šie sunkūs sužalojimai. Šie sužalojimai negalėjo būti padaryti, spiriant koja į nugarą ar smūgiu į krūtinę,  kadangi visai kitos anatominės lokalizacijos. Didesnė tikimybė, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti spiriant kojomis į pilvo kairę pusę, tai nurodo poodinė kraujosruva pilvo kairėje pusėje. Teoriškai gali ir suduodant rankomis atsirasti tokie sužalojimai, bet praktiškai tai negirdėtas dalykas, reikia stipraus smūgio, kadangi blužnis yra toliau, o ne pilvo sienelės priekyje. Greitosios pagalbos kortelėje buvo padaryta atžyma dėl nubrozdinimo kaktos kairėje pusėje, tačiau ligos istorijoje nubrozdinimas nebuvo fiksuotas. Apie nubrozdinimo mechanizmą nieko pasakyti negali, nes jis nebuvo aprašytas. Specialisto išvadose nurodant poveikių skaičių, 2020 m. spalio 20 d. išvadoje nurodyta, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir vieno trauminio poveikio pasėkoje, o 2020 m. gruodžio 11 d. išvadoje – be žodelio  „ir“.  Šis neatitikimas didelės reikšmės neturi, kadangi esant daugybiniams sužalojimams žodelį „ir“ įrašo, kad būtų galima plačiau komentuoti. Trūkus blužniai išsivysto kraujavimas ir atsiranda didelis skausmas, žmogus gali net netekti sąmonės. Alkoholis veikia kaip narkotikas, tai trumpą laiką jis galėjo išeiti iš ligoninės. Blužnies plyšimo pasekmės organizmui priklauso nuo to, kurioje vietoje sužalojimas, būna, kad greitai kraujavimas prasideda, būna vėliau, taip pat būna nevienodas kraujavimo intensyvumas. Pašalinus blužnį, buvo įvestas drenas, laikui bėgant pasirodė kraujavimas, tuomet gydytojai įtarė problemą, buvo nustatyti krešuliai. Hematoma nustatyta toje vietoje, kur buvo blužnis. Pilvo kairėje pusėje nustatyta kraujosruva buvo didelė, maždaug delno dydžio. Gali būti, jog ant pilvo jokios žymės nėra, tačiau blužnis yra trūkusi. Paties nukentėjusiojo nematė, išvadą teikė iš medicininių dokumentų. Tokį sužalojimą galima  padaryti tiek stovinčiam, tiek gulinčiam. Išoriškai yra viena kraujosruva, atmesti negalima, kad smūgių galėjo būti ir daugiau, bet to patvirtinti negali, kadangi neturi objektyvių duomenų. Nustatytas sužalojimas yra pavojingas gyvybei, jeigu nebūtų atlikta operacija, galėjo baigtis mirtimi.

Peržiūrėjus gynėjo V. K. pateiktą vaizdo įrašą (6 t., b. l. 27) matyti, jog prie namo laiptinės įėjimo guli vienas vyriškis, kitas vyriškis guli šalia, arčiau automobilių stovėjimo aikštelės, o vyras nueina prie arčiau automobilių stovėjimo aikštelės gulinčio vyro ir kumščiu suduoda jam galimai į galvą, tada greitai prieina prie arčiau laiptinės gulinčio vyriškio ir kumščiu jam suduoda smūgį galimai į veidą, priėjęs prie įvykį stebinčio ketvirto vyriškio, su juo galimai bendrauja, paskui vėl prieina prie arčiau laiptinės gulinčio vyriškio ir dešine koja jam spiria galimai į veidą, prieina prie antrojo gulinčio vyriškio ir jam dešine koja spiria galimai į veidą, vėl prieina prie laiptinės gulinčio vyro ir spiria galimai į veidą, greitai prieina prie antrojo gulinčio vyriškio ir dešinės kojos kulnu spiria jam galimai į galvą. Peržiūrėjus vaizdo įrašą M. A. parodė, jog dėl šio įvykio yra nuteistas. Šio įvykio metu nukentėjo P., mano, kad dėl P. sumušimo jam buvo kerštaujama.

Dėl įrodymų vertinimo, nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Teismas, ištyręs ir įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus, daro išvadą, kad jie pakankami kaltinamųjų E. A. ir M. M. kaltei pagrįsti.

Kaltinamieji E. A. ir M. M. kaltės dėl M. A. sunkaus sveikatos sutrikdymo nepripažino. Pripažino kaltę dėl viešosios tvarkos pažeidimo, M. M. pripažino, kad savo veiksmais nežymiai sužalojo nukentėjusįjį M. A..

Kaltinamasis M. M. parodė, jog 2020 m. rugsėjo 30 d. po darbo su šunimi atėjo prie (duomenys neskelbtini) namo. Aikštelėje pamatė J. S., M. V., E. A.. Kalbėjosi, rūkė. Pamatė pro šalį einantį M. A. su draugu. Nutarė su M. A. pakalbėti, kadangi jis buvo sumušęs du asmenis. Pakvietė jį pakalbėti. Priėjus M. A., jam papriekaištavo dėl sumuštų asmenų. M. A. neigė. Tuomet jam sudavė smūgį kumščiu į veidą. Nuo šio smūgio nenukrito. M. A. nuo jo pradėjo trauktis arčiau „Kibininės“ kampo. M. A. skėsčiojo rankomis, tuomet pastūmė M. A.. Tuomet M. A. draugas pradėjo bėgti link jo (M. M.). Nuėjo prie A. R. ir liepė jam nesikišti. Atsisuko ir pamatė, kad M. A. sėdi ant žemės. Žmonės aplinkui pradėjo šaukti, kviesti policiją. Paliko savo šunį ir iš įvykio vietos pabėgo. Prabėgdamas galėjo koja užkabinti gulintį M. A., tačiau jam nespyrė. Ką tuomet darė kiti asmenys, nematė. Namo grįžo pėsčiomis. Įvykio vietoje pametė telefoną. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo daromas spaudimas, todėl jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir parodymų patikrinimo vietoje nėra teisingi, protokolus pasirašė jų neskaitęs. Su niekuo nesitarė sumušti M. A.. Iš vakaro susirašinėjo su J. S., su juo tik diskutavo apie tai, ką galima padaryti M. A. už tai, kad jis sumušė pagyvenusius žmones.

Kaltinamasis E. A. teisme parodė, jog įvykio dieną automobiliu „Audi A4“ vienas atvažiavo į aikštelę. Stovėjo, kalbėjosi. Pro šalį ėjo M. A.. Jį pasikvietė pakalbėti. Sudavė smūgį. Jis (E. A.) pribėgo prie gulinčio M. A. ir dešine koja M. A. spyrė į kaktą, tačiau smūgio sudavimo metu jo koja praslydo. Tuo metu M. A. gulėjo ant kairės pusės šono, kojos buvo prilenktos, atsisukęs į jo pusę, nugara į parduotuvę. Daugiau smūgių negalėjo suduoti, kadangi po šio smūgio jam skaudėjo koją. Buvo panašus jausmas, kad spyrė į akmenį. Ateidinėjo du garbaus amžiaus žmonės, jie pradėjo šaukti, todėl jis nušlubavo iki automobilio. Iš įvykio vietos išvažiavo vienas. Įvykio vietoje matė M. M. suduotą smūgį ar užkabinimą į mentę už nugaros. Ganėtinai menkas spyris buvo. Nurodė, jog neatsakys į klausimus, kiek asmenų buvo prie M. A. ir kokius veiksmus jie atliko; nenurodys, nuo kurio asmens suduoto smūgio nukentėjusysis nukrito ant žemės. Išsiaiškinti kitų asmenų veiksmus yra pareigūnų reikalas. Šiuo metu nutarė atsakyti už savo padarytus veiksmus. Parodė, jog matė vaizdo įrašą, kurio metu M. A. sumušė kitus asmenis. Jam kilo didelis pyktis, tačiau su niekuo nesitarė sumušti nukentėjusįjį. Kaip matyti iš kaltinamųjų M. M. ir E. A. parodymų, jie abu nepripažįsta aplinkybės, kad į pilvo sritį spardė nukentėjusįjį M. A., dėl ko įvyko sunkus sveikatos sutrikdymas dėl blužnies ir žarnų pasaito plyšimo. Tačiau teismas tokius kaltinamųjų M. M. ir E. A. parodymus vertina kritiškai, kaip siekį išvengti jiems gresiančios baudžiamosios atsakomybės, norint sušvelninti atsakomybės pasekmes. Be to, kaltinamųjų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, yra prieštaringi. Pažymėtina, kad vertinant kaltinamojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamųjų paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Kartu akcentuotina, kad kaltinamasis, gali siekti prisiimti dalį kitų bendrininkų kaltės, padėti kitiems bendrininkams išvengti baudžiamosios atsakomybės ar sušvelninti jų teisinę padėtį. Šį manymą sustiprina ir tai, kad nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo, nei pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis nėra prisaikdinamas bei įspėjamas už melagingų parodymų davimą. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti/paneigianti asmens kaltę. Atsižvelgiant į tai, vadovaujamasi tik ta kaltinamųjų  parodymų dalimi, kuri sutampa su kitais byloje esančiais įrodymais ir jiems neprieštarauja.

Nukentėjusysis M. A. parodė, kad įvykio vietoje buvo kartu su draugais A. R., Ž. S., S. R.. Su A. R. nutarė nueiti į parduotuvę (duomenys neskelbtini).  Aikštelėje buvo  E. A., M. M., J. S. ir dar vienas asmuo. M. M. pakvietė jį pasikalbėti. Jam priėjus, M. M. kumščiu sudavė smūgį jam į veidą. Tuomet traukėsi nuo M. M.. Kažkas iš nugaros sudavė jam  smūgį į galvą, dėl ko jis prarado sąmonę. Kai atsigavo, buvo atvykę policijos pareigūnai ir medikai. Po įvykio tiek A. R., tiek Ž. S. sakė, kad jį spardė keturi ar penki asmenys. Nukentėjusiojo M. A. parodymus patvirtina liudytojų A. R., Ž. S., S. R. parodymai. Liudytojas A. R. parodė, jog su M. A. ėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini). Prie dviejų automobilių stovėjo keturi ar penki asmenys. Vienas iš jų M. A. pakvietė pasikalbėti. M. A. nuėjo prie jų, o jis ėjo link parduotuvės. M. A. priėjus prie jų, vienas asmuo trenkė nukentėjusiajam į veidą. Šio smūgio pats nematė, po įvykio pasakojo M. A.. Tuomet M. pradėjo trauktis arčiau jo. Prie M. A. pribėgo keli asmenys, sudavė jam smūgius į galvą, dėl ko M. A. nugriuvo ant žemės. Bandė ginti M., tačiau M. M. jam sudavė smūgį į veidą ir liepė nesikišti. Grįžo atgal prie M. A.. Matė, kaip E. A. ir M. M. kojomis spardė ant žemės gulintį M. A.. Smūgiai buvo suduoti į pilvo, šono, nugaros sritis. Aplinkui esantys žmonės pradėjo šaukti. M. A. mušę asmenys nubėgo prie automobilių, sėdo ir išvažiavo. Liudytoja Ž. S. parodė, jog su S. R. liko sėdėti ant suoliuko, kuomet M. A. ir A. R. nuėjo į parduotuvę. Aikštelėje matė prie automobilių stovinčius apie aštuonis vaikinus. Išgirdo triukšmą, tuomet atsisuko į parduotuvės pusę ir pamatė, kad M. A. yra apsuptas keturių penkių jaunuolių, kurie rankomis ir kojomis suduoda jam smūgius. M. A. krenta ant žemės ir toliau yra spardomas. Smūgiai buvo suduoti į įvairias kūno vietas, taip pat į pilvą. Spardė daugiau nei du asmenys. Jai pradėjus šaukti, kad kvies policiją, asmenys pasišalino. Matė asmenį su tatuiruote ant kaklo, jį ikiteisminio tyrimo metu atpažino, kad tai E. A.. E. A. smūgius M. A. sudavė rankomis ir kojomis. M. A. mušė keturi ar penki asmenys, kiti asmenys stovėjo prie automobilių. Nematė, kaip buvo suduotas M. A. pirmas smūgis. Jai pradėjus šaukti, vaikinai įlipo į automobilius ir iš aikštelės išvažiavo. Liudytoja S. R. parodė, kad išgirdusi triukšmą atsisuko ir pamatė, kad vyksta muštynės. Kuomet ji atsisuko, M. A. jau gulėjo ant žemės. Keturi ar penki asmenys spardė nukritusį M. A.. Smūgių buvo daug. Matė, kaip A. R. buvo suduotas smūgis. Asmenų atpažinti negali. Aplinkiniams pradėjus šaukti, vaikinai sulipo į automobilius ir išvažiavo. Ji automobilius fotografavo, tačiau nuotraukos susiliejusios. Visų kitų įvykį mačiusių asmenų parodymai yra prieštaringi.  Liudytojai J. S. ir M. V. vienodai parodė aplinkybes, kuomet M. A. buvo suduotas pirmas smūgis. Parodė, jog M. M. pasikalbėti pakvietė M. A., kuris kartu su A. R. ėjo pro šalį. Atėjus M. A., M. M. sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į veidą, nukentėjusysis pradėjo trauktis nuo M. M., o M. M. jį vytis, nematė, jog nukentėjusysis būtų nukritęs ant žemės. Aplinkiniams pradėjus šaukti abu įsėdo į automobilį BMW. Liudytojas J. S. parodė, jog nematė, ką darė E. A., kadangi jau sėdėjo automobilyje. Liudytojas M. V. teisme parodė, jog negali pasakyti, ar E. A. ėjo link nukentėjusiojo, ar liko stovėti. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas M. V. parodė, jog prieš sėdant į automobilį pastebėjo, kad M. M. ir E. A. sparčiu žingsniu eina link M. A., kuris traukėsi nuo M. M. po smūgio sudavimo. Liudytojų J. S. ir M. V. parodymai atitinka kaltinamųjų M. M. ir E. A. parodymus dėl konflikto pradžios, kurios metu M. M. sudavė pirmą smūgį M. A.. Ikiteisminio tyrimo metu J. S. ir M. V. dėl M. A. sužalojimo buvo pareikšti įtarimai. 2021 m. sausio 13 d. Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu (3 t., b. l. 123–128) ikiteisminis tyrimas J. S. ir M. V. atžvilgiu nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių, jog jie padarė nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje. Todėl teismas sprendžia, jog šie liudytojai vengia duoti parodymus apie šio įvykio aplinkybes, jų parodymai negali būti laikomi patikimais. Kitų liudytojų parodymai nėra informatyvūs, kadangi jie paties įvykio eigos nematė, tačiau kai kuriose detalėse papildo kitų liudytojų parodymus.

Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo M. A., liudytojų Ž. S., S. R., A. R. parodymais. Šie liudytojai vienodai nurodo, jog M. A. buvo spardomas daugiau nei dviejų asmenų, smūgius kojomis sudavė M. M. ir E. A.. Smūgiai buvo suduodami ir į pilvo sritį. Nukentėjusysis ir liudytojai savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Taip pat šių asmenų parodymus iš esmės patvirtina liudytojų policijos pareigūnų A. A. ir A. S. parodymai, liudytojos R. B. parodymai, kurie pagal iškvietimą iš karto atvyko į įvykio vietą, vaizdo registratorių duomenys. Nukentėjusiojo parodymus apie patirtą fizinį smurtą patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvados, kuriose konstatuota, kad poodinė kraujosruva pilvo kairėje, blužnies ir žarnų pasaito plyšimas, pilvo sumušimas galėjo būti padarytas kieto buko daikto poveikyje, traumuojančiai jėgai pagrindinai veikiant pilvo kairę pusę. Mažai tikėtina, kad šie sužalojimai galėjo gautis griūvant šonu, nugara arba pilvu ant lygiomis betoninėmis plytelėmis grįsto šaligatvio. Šie sužalojimai negalėjo būti padaryti spiriant koja į nugarą arba petį, tai pat suduodant smūgį į krūtinę. Didesnė tikimybė, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti spiriant kojomis į pilvo kairę pusę. Į tai nurodo ir poodinė kraujosruva pilvo kairėje pusėje. Sužalojimas dėl blužnies plyšimo vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Odos nubrozdinimas kaktos kairėje pusėje vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Specialistas L. U. teisme patvirtino specialisto išvadas. Parodė, jog padaryti sužalojimai - blužnies ir pasaito plyšimas bei pilvo sumušimas gali būti padaryti vieno poveikio pasėkoje. Tokią išvadą padarė, kadangi objektyviai buvo nustatyta tik viena išorinė kraujosruva pilvo kairėje pusėje, o blužnis ir pasaito sužalojimai yra toje pačioje projekcijoje. Tačiau, jeigu į tą pačią vietą būtų padaryti keli poveikiai, tai šie sužalojimai gali atsirasti ir kelių poveikių pasėkoje. Tokių objektyvių duomenų  specialistas neturėjo. Gali būti, jog ant pilvo jokios žymės nėra, tačiau blužnis yra trūkusi. Blužnies ir pasaito plyšimas vienodo sunkumo sužalojimai. Mažai tikėtina, jog šie sužalojimai galėjo būti padaryti griūnant į betonines grindis. Paties nukentėjusiojo nematė, išvadą teikė iš medicininių dokumentų. Tokį sužalojimą galima padaryti tiek stovinčiam, tiek gulinčiam. Nustatytas sužalojimas yra pavojingas gyvybei, jeigu nebūtų atlikta operacija, galėjo baigtis mirtimi. Todėl kaltinamųjų M. M. ir E. A. parodymus, jog jie nesudavė smūgių M. A. į pilvo sritį, vertina kaip gynybinius, duotus siekiant išvengti atsakomybės, jie prieštarauja nukentėjusiojo M. A., liudytojų Ž. S., S. R., A. R. parodymams, dėl kurių patikimumo ir objektyvumo teismui abejonės nekyla. Kaltinamųjų M. M. ir E. A. kaltę patvirtina ir aukščiau ištirti rašytiniai įrodymai: įvykio vietos apžiūros protokolas, tarnybiniai pranešimai, kitų objektų apžiūros protokolai, vaizdo įrašai, kurie yra ištirti ir aukščiau aprašyti. Nukentėjusiojo M. A., liudytojų Ž. S., S. R., A. R. nurodytos aplinkybės ir byloje esantys rašytiniai įrodymai susijungia į nuoseklią, logišką, tarpusavyje neprieštaraujančių įrodymų grandinę ir yra pakankami M. M. ir E. A. kaltei pagrįsti.

Apibendrinus aptartus duomenis, daroma išvada, kad byloje surinktų duomenų visuma patvirtina, jog kaltinamieji E. A. ir M. M. 2020 m. rugsėjo 30 d. apie 18.57 val. viešoje vietoje, netoli žūklės reikmenų parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), įžūliais veiksmais, pasireiškusiais akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu bei aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, rodydami aiškų žmogaus negerbimą, M. M. tyčia smogė kumščiu nukentėjusiajam M. A. į veidą bei jam nukritus ir gulint ant šaligatvio, tyčia E. A. ir M. M. bendrais veiksmais veikdami kartu tarpusavyje ir su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, sudavė kojomis nukentėjusiajam M. A. ne mažiau kaip vieną smūgį į pilvo sritį, dėl to M. A. buvo padaryta poodinė kraujosruva pilvo kairėje, blužnies ir žarnų pasaito plyšimas, pilvo sumušimas, kurie vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, bei odos nubrozdinimas kaktos kairėje pusėje, kuris vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, taip bendrais veiksmais E. A. ir M. M. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, pažeidė visuomenės rimtį bei tvarką ir sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo M. A. sveikatą. Kaltinamieji E. A. ir M. M., suduodami smūgius nukentėjusiajam M. A., suprato savo veiksmų pavojingumą, numatė galinčius kilti padarinius jų sveikatai, t. y., kad sutrikdys nukentėjusiajam M. A. sveikatą. Kaltinamieji veikė išvien, turėdami bendrą tikslą sumušti M. A., jų susitarimas pasireiškė konkliudentiniais veiksmais. Įgyvendinę bendrą sumanymą, visi kartu iš nusikaltimo vietos pasišalino, greitosios medicinos pagalbos nekvietė, vadinasi, nusikaltimo padarinių atžvilgiu juos tenkino bet koks jų nusikalstamų veiksmų rezultatas. Byloje nėra objektyvių duomenų, jog kaltinamieji M. M. ir E. A. buvo susitarę ir siekė konkrečių padarinių – būtent sunkiai sutrikdyti sveikatą M. A., todėl sprendžiam, kad jie veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Nors byloje surinktais įrodymais nėra galimybės konkrečiai nustatyti, dėl kurio kaltinamojo suduoto smūgio nukentėjusiajam atsirado blužnies ir žarnų pasaito plyšimas, tačiau įvertinus tai, jog konflikte su nukentėjusiuoju M. A. dalyvavo abu kaltinamieji bei kiti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo tuo pačiu metu (laiko atžvilgiu), dėl kaltinamųjų M. M. ir E. A. panaudoto fizinio smurto buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, t. y. nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltinamųjų M. M. ir E. A. atliktų veiksmų ir nukentėjusiajam kilusių padarinių, todėl abu kaltinamieji M. M. ir E. A., kaip nusikalstamos veikos vykdytojai, šiuo atveju turi atsakyti pagal kilusius padarinius, t. y. už tai, kad bendrais veiksmais sunkiai sužalojo M. A. sveikatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–521/2013, Nr. 2K-352-696/2016, Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-309-966/2019, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 14 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-410-211/2019). Tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai M. M. ir E. A. veiksmuose nustatyti ir įrodyti, jų veiksmai pagal BK 135 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai. Kaltinamųjų veiksmus papildomai kvalifikuoti pagal BK 25 straipsnį, kaip baigiamojoje kalboje nurodė kaltinamojo M. M. gynėjas V. K., nėra ir nebuvo jokio teisinio pagrindo, kadangi kaltinamieji M. M. ir E. A. laikytini bendravykdytojais, kurie savo veiksmais realizavo objektyviąją bendros nusikalstamos veikos sudėties pusę.

Taip pat agresyvus fizinio smurto panaudojimas viešoje vietoje žmonių akivaizdoje, sutrikdant normalią jų kasdienę veiklą, neabejotinai keliant jiems išgąstį, sunkiai sutrikdant nukentėjusiajam sveikatą, pripažintinas visuomenės rimtį ir tvarką sutrikdžiusiais veiksmais. Stipriai mušant kitus asmenis viešoje vietoje pakaltinamam asmeniui neįmanoma nesuvokti, kad dėl to sutriks viešoji rimtis ir tvarka. Taigi, kaltinamiesiems M. M. ir E. A. pagrįstai buvo inkriminuotas viešosios tvarkos pažeidimas, pasireiškęs įžūliais veiksmais – fizinio smurto panaudojimu viešoje vietoje. Kaltinamieji viešoje vietoje atlikdami agresyvius smurtinius veiksmus kito asmens atžvilgiu matant pašaliniams asmenims, bendrais bruožais turėjo numatyti, jog visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Todėl teismas sprendžia, jog kaltinamieji padarinių atžvilgiu veikė neapibrėžta tyčia. Teismas, visumoje įvertinęs aptartus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinimas M. M. ir E. A. pažeidus viešąją tvarką yra pagrįstas ir įrodytas, kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį. 

Kadangi bylos aplinkybėmis nustatyta, kad nukentėjusiojo M. A. atžvilgiu fizinį smurtą naudojo daugiau negu du asmenys, įsiteisėjus šiam nuosprendžiui teismas priima nutartį įpareigoti prokurorą imtis priemonių nustatyti kitus asmenis, dalyvavusius 2020 m. rugsėjo 30 d. sumušant M. A..

Dėl bausmės skyrimo

Spręsdamas bausmės kaltinamiesiems skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, kad bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę atsižvelgiama ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

Kaltinamieji E. A. ir M. M. padarė vieną sunkų tyčinį nusikaltimą ir vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą.

Kaltinamųjų E. A. ir M. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, jog nusikaltimus padarė bendrininkų grupėje ir būdami recidyvistais, kadangi nusikaltimus įvykdė neišnykus teistumui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai).

E. A. sistemingai daro nusikaltimus, yra devyniolika kartų teistas (iš jų vienas nuosprendis neįsiteisėjęs). Taip pat eilę kartų baustas administracine tvarka. Šie duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad šie nusikaltimai nebuvo padaryti atsitiktinai, o yra nulemti jau susiformavusių neigiamų kaltinamojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltusius asmenis, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, susijusias tiek su nusikalstamos veikos padarymu, tiek su kaltinamojo asmenybe, sprendžia, jog bausmės tikslai E. A. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam už nusikaltimus numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau jos dydį nustato mažesnį už bausmės vidurkį. E. A. nusikaltimai padaryti iki 2021 m. rugsėjo 3 d., 2021 m. rugsėjo 16 d., 2021 m. lapkričio 24 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžių priėmimo. 2021 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu, taikant BK 64 straipsnio 1, 2 dalis, bausmė subendrinta su 2021 m. gegužės 19 d. teismo nutartimi subendrinta bausme. 2021 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su 2021 m. rugsėjo 3 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta 1 metų 5 mėnesių 11 dienų laisvės atėmimo bausmė, į bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal 2021 m. rugsėjo 3 d. nuosprendį (šis nuosprendis šiai dienai nėra įsiteisėjęs). Iš Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog bausmės pagal 2021 m. rugsėjo 16 d. iki 2021 m. lapkričio 24 d. nuosprendžius yra nesubendrintos. Todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra bendrinama su 2021 m. rugsėjo 16 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalys). Šio nuosprendžio priėmimo metu Alytaus apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nuosprendis yra neįsiteisėjęs, todėl nėra teisinio pagrindo subendrinti bausmę su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme.

M. M. praeityje yra vieną kartą teistas už smurtinį nusikaltimą ir viešosios tvarkos pažeidimą (BK 138 straipsnio 1 dalis, 284 straipsnis) pagal 2020 m. sausio 30 d. teismo baudžiamąjį įsakymą. Pažymėtina tai, jog šiuos nusikaltimus, už kuriuos yra teisiamas, M. M. padarė laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu, kadangi iš probacijos registro atlikus bausmę išregistruotas 2020 m. spalio 20 d., o šias nusikalstamas veikas padarė 2020 m. rugsėjo 30 d., tai neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį M. M.. Baustas administracine tvarka. M. M. dirba (duomenys neskelbtini), darbovietės charakterizuojamas teigiamai (6 t., b. l. 28–30). BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyta vienintelė bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas iki 10 metų. Atsižvelgiant į M. M. charakterizuojančius duomenis, jam skiriama nusikaltimo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, tačiau jos dydis nustatytinas žymiai mažesnis už bausmės vidurkį.

E. A. ir M. M. padarė dvi nusikalstamas veikas, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl bausmės bendrinamos pagal BK 63 straipsnio 1, 2 dalių, 5 dalies 1 punkto nuostatas, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę.

Dėl civilinių ieškinių ir proceso išlaidų

BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinę arba neturtinę žalą, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Byloje pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys (1 t., b. l. 57–81) už nukentėjusiojo M. A. gydymo išlaidas yra pagrįstas ir pilnai tenkintinas. Kaltinamųjų E. A. ir M. M. tyčiniais nusikalstamais veiksmais buvo sunkiai sutrikdyta M. A. sveikata, dėl ko nukentėjusysis buvo gydomas sveikatos priežiūros įstaigoje – Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje, gydymo išlaidos sudarė 3 478,89 Eur, šios paslaugos yra apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, todėl kaltinamieji jas privalo atlyginti solidariai (BPK 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.279 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusysis  M. A. civiliniu ieškiniu (5 t., b. l. 151 – 155) prašo priteisti iš E. A. ir M. M. solidariai 104,83 Eur turtinės žalos ir 25 000 eurų neturtinės žalos. Nurodo, jog turtinę žalą sudaro 8,03 Eur išlaidos už vaistus ir 96,80 Eur už civilinio ieškinio surašymą. 104,83 Eur sumą patvirtina prie ieškinio pateikti dokumentai (5 t., b. l. 153, 154, 155), todėl ši suma priteisiama iš kaltinamųjų solidariai (BPK 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.279 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis).

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas atsižvelgia į atsiradusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti įgyvendinamas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-697/2018). Kartu turi būti atsižvelgiama ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis), siekiant, kad neturtinės žalos atlyginimas nepavirstų papildoma bausme, todėl teismas turi pareigą siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Sveikatos sužalojimo atveju padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus yra nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas, pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam M. A. tyčiniu nusikaltimu dėl blužnies ir žarnų pasaito plyšimo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, o odos nubrozdinimas kaktos kairėje pusėje vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis dėl prieš jį panaudoto intensyvaus smurto jautė fizinį skausmą, patyrė emocinį sukrėtimą ir dvasinius išgyvenimus. M. A. buvo sumuštas viešoje vietoje, matant kitiems asmenims. Nukentėjusysis buvo gydomas stacionaro sąlygomis, du kartus operuotas, operacijos metu pašalinta blužnis. Tai neabejotinai kėlė skausmus, išgyvenimus, nepatogumus, išgyvenimus dėl savo sveikatos ateityje. Įvykio tyrimas, situacijos aiškinimas policijoje ir gydymo įstaigose irgi kėlė neigiamus išgyvenimus. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė nepataisomas pasekmes – jam buvo pašalintas vienas organas - blužnis. Pašalinus blužnį, nukentėjusysis turi laikytis tam tikrų mitybos ypatumų, dėl ko patiria nepatogumus ir juos patirs ateityje. Įvertinus visa tai, pripažintina, kad nukentėjusiojo patirta neturtinė žala išties didelė ir neigiami padariniai sveikatai yra pakankamai ilgalaikiai. Nukentėjusysis savo patirtą neturtinę žalą vertina 25 000 eurų suma. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į nukentėjusiojo M. A. elgesį po jo sužalojimo, kadangi bylos aplinkybėmis nustatyta, jog nukentėjusysis M. A. po nuvežimo į ligoninės priėmimo skyrių be gydytojų leidimo iš ligoninės pasišalino. Tokį nukentėjusiojo elgesį teismas vertina rizikingu, galėjusiu pabloginti jo sveikatos būklę, todėl prašomas neturtinės žalos dydis mažinamas. Taigi, įvertinus visa tai, taip pat atsižvelgiant į sužalojimo sukeltas fizines pasekmes, į tai, kad dėl sužalojimo nukentėjusysis neteko vieno organo, dėl ko išlieka rizika ateityje patirti sunkesnes pasekmes sveikatai, taip pat įvertinus nukentėjusiojo rizikingus veiksmus po įvykio, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, manytina, kad šiuo atveju pakankama suma neturtinei žalai atlyginti yra 20 000 eurų suma.

 Pagal nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančią BPK 106 straipsnio 1 dalies redakciją, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis E. A. yra suimtas, jo laisvė yra suvaržyta, dėl to, esant būtinam gynėjo dalyvavimo pagrindui, jam teismas paskyrė advokatą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, o išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, todėl iš kaltinamojo nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo asmens valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–322/2014, 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015). Taip pat nepriteisiamos išlaidos, susidariusios dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atstovaujant nukentėjusįjį M. A..

Kiti klausimai

Daiktiniai įrodymai – kompaktiniai diskai popieriniame pakete Nr. 1, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekami saugoti prie bylos.

Kaltinamajam E. A. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų  2020 m. lapkričio 13 d., 2021 m. rugpjūčio 31 d., 2021 m. gruodžio 2 d.,  2022 m. vasario 4 d. nutartimis skirta kardomoji priemonė – suėmimas (5 t., b. l. 40–41, 6 t., b. l. 41–43, 127–129, b. l. 171–173). E. A. suėmimo laikas įskaitomas į bausmės laiką (BK 66 straipsnis). Kardomoji priemonė – suėmimas paliktina iki bausmės vykdymo pradžios (BPK 119 straipsnis, 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 139 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamajam M. M. ikiteisminio tyrimo metu skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas, paliekamos nepakeistos iki bausmės vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 – 308 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

E. A. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje, ir skirti bausmes:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį – terminuotą laisvės atėmimą 3 metams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį – terminuotą laisvės atėmimą 1 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, ??????2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir E. A. skirti subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 3 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir E. A. paskirti galutinę subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 3 metams 3 mėnesiams. Į bausmės laiką įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. rugsėjo 16 d. nuosprendį.  

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti E. A. suėmimo laiką nuo 2020 m. lapkričio 13 d. iki 2021 m. sausio 13 d. ir nuo 2021 m. rugsėjo 6 d. iki 2022 m. gegužės 5 d.

Bausmės pradžią E. A. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2022 m. gegužės 5 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą E. A. palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

M. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje, ir skirti bausmes:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį – terminuotą laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį – terminuotą laisvės atėmimą 9 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, ??????2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir M. M. skirti galutinę subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams.

Bausmės pradžią M. M. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo dienos.

M. M. skirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Tenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį. Priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai (Ž. Liauksmino g. 6, 01101 Vilnius, įmonės kodas 188783796, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, banko kodas 73000) iš E. A. ir M. M. solidariai 3 478,89 Eur žalos atlyginimo

M. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš E. A. ir M. M. solidariai nukentėjusiajam M. A. 104,83 Eur turtinės žalos ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Nepriteisti išlaidų su suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Kompaktinius diskus popieriniame pakete Nr. 1 palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o E. A. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja     V. D.