Civilinė byla Nr. 2-1541/2011

Procesinio sprendimo kategorija 126.5 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Alės Bukavinienės ir Danutės Gasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi trečiųjų asmenų A. V. ir R. J. individualios įmonės „Argus“ saugos tarnybos atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 4 d. nutarties, kuria buvo panaikintas bankrutavusios akcinės bendrovės „Linų audiniai“ kreditorių komiteto susirinkimo 2010 m. gruodžio 6 d. nutarimas trečiuoju darbotvarkės klausimu ir paliktas nepakeistas nutarimas darbotvarkės antruoju klausimu, panaikinimo bankroto byloje Nr. B2-292-622/2011,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė.

Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. spalio 8 d. nutartimi AB „Linų audiniai“ iškėlė bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskyrė A. P. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. lapkričio 19 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 8 d. nutartį paliko nepakeistą.

2010 m. gruodžio 6 d. įvyko bankrutavusios AB „Linų audiniai“ kreditorių komiteto susirinkimas.

Teisme buvo gautas bankroto administratoriaus A. P. skundas dėl kreditorių komiteto susirinkimo 2010 m. gruodžio 6 d. nutarimo trečiuoju darbotvarkės klausimu panaikinimo. Nurodė, kad kreditorių komiteto susirinkime buvo nutarta tenkinti buvusio AB „Linų audiniai“ direktoriaus A. V. prašymą dėl jo atžvilgiu iškeltų civilinių bylų nutraukimo. Įmonė A. V. yra pareiškusi 2010 m. sausio 20 d. ieškinį dėl žalos, kuri susidarė neišsaugojus  „Swedbank“, AB, ir AB SEB bankas įkeistų daiktų. Administratoriaus nuomone, ginčijamu nutarimu pažeidžiami ne tik hipotekos kreditorių, bet ir kitų įmonės kreditorių interesai, nes realizavus įkeistą turtą už hipotekos kreditorių reikalavimus viršijančią kainą, galėtų būti patenkinti ir kitų kreditorių reikalavimai. Įmonė 2010 m. kovo 1 d. padavė ieškinį dėl A. V. sudarytų 995 344,16 Lt vertės sandorių pripažinimo negaliojančiais. Nutraukus šią civilinę bylą, būtų pažeisti kreditorių interesai, nes ieškinio patenkinimo atveju įmonė susigrąžintų prieš pat bankroto bylos iškėlimą A. V. perleistą įmonės turtą, padidėtų kreditorių galimybė patenkinti savo reikalavimus. Skunde nurodoma, kad minėtų civilinių bylų nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme yra baigiamojoje stadijoje, įmonės patirtos bylinėjimosi išlaidos nebedidės, hipotekos kreditoriai nėra atsisakę pretenzijų skolininkui, todėl bylų nutraukimas netikslingas. 

Darbuotojų atstovė kreditorių komitete N. L. skundu taip pat prašė panaikinti kreditorių komiteto susirinkimo 2010 m. gruodžio 6 d. nutarimą trečiuoju darbotvarkės klausimu. Nurodė, kad nutarimas dėl A. V. iškeltų civilinių bylų nutraukimo yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas pažeidžiant kreditorių teises. Be to, už ginčijamą nutarimą trečios eilės kreditoriai balsavo be aiškaus pagrindo, tik tenkinant A. V. prašymą.

R. J. IĮ „Argus“ saugos tarnyba atstovas E. Ž. pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti kreditorių komiteto susirinkimo 2010 m. gruodžio 6 d. nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu „Dėl taikos sutarties su R. J. IĮ „Argus“ saugos tarnyba sudarymo“. Nurodė, kad klausimas dėl taikos sutarties sudarymo susirinkime nebuvo svarstytas, atsižvelgiant tik į dviejų komiteto narių nuomonę. Be to, šis klausimas kelis kartus nebuvo išspręstas vykusiuose kreditorių komiteto posėdžiuose, todėl pažeidžia kreditorių teises ir prieštarauja Įmonių bankroto įstatymo 25 straipsnio 4 punktui.

A. V. prašė atmesti skundus dėl bankrutavusios AB „Linų audiniai“ kreditorių komiteto susirinkimo 2010 m. gruodžio 6 d. nutarimo trečiuoju darbotvarkės klausimu panaikinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. kovo 4 d. nutartimi bankrutavusios AB „Linų audiniai“ bankroto administratoriaus ir darbuotojų atstovės kreditorių komitete skundus tenkino, R. J. IĮ „Argus“ saugos tarnyba atstovo skundą atmetė. Teismas panaikino bankrutavusios AB „Linų audiniai“ kreditorių komiteto susirinkimo 2010 m. gruodžio 6 d. nutarimą trečiuoju darbotvarkės klausimu dėl A. V. prašymo nutraukti jam iškeltas civilines bylas tenkinimo. Teismas nurodė, kad iš kreditorių komiteto susirinkimo protokolo matyti, jog administratorius siūlė A. V. prašymą dėl jo atžvilgiu iškeltų civilinių bylų nutraukimo atmesti kaip prieštaraujantį kreditorių interesams. Komiteto narių balsams pasiskirsčius po lygiai ir esant kreditorių komiteto pirmininko lemiamam balsui, A. V. prašymą buvo nutarta tenkinti. Kadangi teisminiai procesai pagal įmonės pareikštus ieškinius buvusiam direktoriui dėl žalos atlyginimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais yra prasidėję, bylų nagrinėjimui pasirengta, įmonės atstovui už bylinėjimąsi pirmosios instancijos teisme sumokėta, duomenų, jog hipotekos kreditoriai būtų atsiėmę savo reikalavimus skolininkui A. V., nėra, todėl teismas padarė išvadą, jog minėtų civilinių bylų sustabdymas nėra tikslingas. Atvirkščiai, ieškinių tenkinimo atveju, būtų patenkinti hipotekos kreditorių reikalavimai bei galimai ir kitų bankrutavusios AB „Linų audiniai“ kreditorių reikalavimai. A. V. savo prašymo atmesti skundus dėl kreditorių komiteto susirinkimo nutarimo trečiuoju darbotvarkės klausimu panaikinimo jokiais argumentais nepagrindė, todėl teismas padarė išvadą, kad kreditorių komiteto susirinkimo 2010 m. gruodžio 6 d. nutarimas trečiuoju darbotvarkės klausimu pažeidė kreditorių, o taip pat ir įmonės interesus, todėl jis naikinamas, vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio penktąja dalimi. Spręsdamas kreditorių komiteto 2010 m. gruodžio 6 d. susirinkime svarstyto klausimo dėl taikos sutarties sudarymo civilinėje byloje Nr. 2-1391-123/2010 neteisėtumo, teismas pažymėjo, kad šioje civilinėje byloje 2010 m. gruodžio 6 d. buvo priimtas sprendimas už akių, kuriuo ieškovo bankrutavusios AB „Linų audiniai“ ieškinys atsakovui R. J. IĮ „Argus“ saugos tarnyba dėl reikalavimo perdavimo sutarties pripažinimo negaliojančia buvo patenkintas. Todėl kreditorių komiteto susirinkime buvo netikslinga svarstyti klausimo dėl taikos sutarties sudarymo minėtoje civilinėje byloje.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

Apeliantas A. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 4 d. nutarties dalį, kuria buvo panaikintas bankrutavusios akcinės bendrovės „Linų audiniai“ kreditorių komiteto susirinkimo 2010 m. gruodžio 6 d. nutarimas trečiuoju darbotvarkės klausimu, nurodydamas tokius argumentus:

1. Komiteto, kuriam buvo suteiktos visos kreditorių susirinkimo teisės, išskyrus kreditorių komiteto ir kreditorių susirinkimo pirmininko rinkimų teisę, nutarimas buvo priimtas, esant kvorumui ir esant reikiamai balsų daugumai, todėl nėra pagrindo pripažinti tokį nutarimą negaliojančiu ir naikinti ginčijamą kreditorių komiteto nutarimą. Aplinkybė, kad vienas iš kreditorių ir bankroto administratorius nesutinka su daugumos kreditorių sprendimu, nesudaro pagrindo naikinti kreditorių komiteto nutarimus.
2. Pirmosios instancijos teismas nenurodė motyvų, kuriais remiantis galima būtų daryti išvadą, kad kreditoriams balsavimo būdu priėmus sprendimą atsiimti pareikštus ieškinius apelianto atžvilgiu būtų pažeistos kreditorių teisės ir interesai.
3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog hipotekiniai kreditoriai būtų atsiėmę savo pretenzijas buvusiam vadovui. „Swedbank“, AB, būdamas susirinkimo pirmininku, balsavo, kad būtų nutraukti neperspektyvūs teisminiai procesai, pradėti buvusio vadovo atžvilgiu. AB SEB bankas 2010 m. rugsėjo 20 d. Nr. 01.10.02-8330 raštu patvirtino neturįs pretenzijų buvusiam AB „Linų audiniai“ vadovui A. V. Be to, „Swedbank“, AB, 2010 m. rugsėjo 20 d. Nr. SR-42184 raštu patvirtino taip pat neturįs pretenzijų buvusiam AB „Linų audiniai“ vadovui A. V.

Apeliantas R. J. IĮ „Argus“ saugos tarnyba atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 4 d. nutarties dalį, kuria buvo paliktas nepakeistas bankrutavusios akcinės bendrovės „Linų audiniai“ kreditorių komiteto susirinkimo 2010 m. gruodžio 6 d. nutarimas antruoju darbotvarkės klausimu, nurodydamas tokius argumentus:

1. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad kreditorių komiteto susirinkime antrasis darbotvarkės klausimas neturėjo būti svarstomas, nes civilinėje byloje Nr. 2-1391-123/2010 2010 m. gruodžio 6 d. Klaipėdos apygardos teismas priėmė sprendimą už akių, yra nepagrįstas, kadangi bankrutavusios AB „Linų audiniai“ kreditorių komiteto susirinkimas vyko tuo metu, kai teismas nebuvo paskelbęs sprendimo už akių. Administratorius vienašališkai, pažeisdamas Įmonių bankroto įstatymo 25 straipsnio 4 punkto nuostatas bei balsavusių kreditorių teises, priėmė sprendimą nesvarstyti antrojo 2010 m. gruodžio 6 d. susirinkimo darbotvarkės klausimo, neturėdamas komiteto narių daugumos pritarimo. Pažymėjo, kad dauguma kreditorių komiteto narių (4 komiteto nariai) už darbotvarkėje pateiktus klausimus balsavo raštu. Remiantis balsų dauguma turėjo būti priimtas sprendimas sudaryti taikos sutartį civilinėje byloje. Tokiais veiksmais administratorius šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos teisės aktus ir veikė prieš teisėtai išrinkto kreditorių komiteto valią.
2. Iš pateiktos kreditoriams balsavimo medžiagos matyti, kad administratorius pateikė skirtingus balsavimo raštu biuletenius skirtingiems komiteto nariams. UAB „Teksdeta“ buvo pateiktas balsavimo biuletenis, kurio antru klausimu įtrauktas tik vienas punkto papunktis (variantas), už kurį privalėjo balsuoti kreditorius, nors balsavimui turėjo būti pateikti 2 variantai (būtent su dviem variantais pateikti balsavimo biuleteniai kitiems nariams). Tokiais savo veiksmais administratorius siekė suklaidinti kreditorių komiteto narius ir pažeidė sąžiningumo principą.

              Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Plungės skyrius atsiliepimu į apelianto A. V. atskirąjį skundą prašo apelianto A. V. atskirąjį skundą atmesti, nurodydamas, kad BAB „Linų audiniai“ buvusiam vadovui A. V. yra pareiškusi 2010 m. sausio 20 d. ieškinį dėl žalos, kuri susidarė neišsaugojus „Swedbank“, AB, ir AB SEB bankas įkeistų daiktų. Taip pat BAB „Linų audiniai“ A. V. yra pareiškusi 2010 m. kovo 1 d. ieškinį dėl 995 344,16 Lt vertės sandorių pripažinimo negaliojančiais. Nepriklausomai nuo to, kad AB SEB bankas ir „Swedbank“, AB, patvirtino, jog jie neturi pretenzijų buvusiam įmonės vadovui A. V., minėti kreditoriai šiuo metu tebėra teismo patvirtintame kreditorių sąraše ir jų kreditoriniai reikalavimai, kaip ir kitų kreditorių reikalavimai, bus patenkinami iš bankroto proceso metu gautų lėšų. Todėl ieškinių kreditoriaus A. V. atžvilgiu atsisakymas būtų naudingas tik atsisakiusiems ieškinių kreditoriams, tačiau nenaudingas kitiems kreditoriams. Atsisakius ieškinių dėl žalos atlyginimo įmonė netektų galimybės iš kalto asmens susigrąžinti lėšų už įmonės turto neišsaugojimą, o atsisakius ieškinių dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais būtų neapibrėžtam laikui sustabdytas įmonės turto pardavimo procesas bei neigiamai atsilieptų kreditorių galimybėms atgauti skolas. Be to, BAB „Linų audiniai“ yra gavusi komercinius pasiūlymus pirkti įmonės nekilnojamąjį turtą bei reikalavimo teisę į A. V. supirktą turtą, kas paneigia apelianto argumentą, jog minimi teisminiai procesai apelianto atžvilgiu yra neperspektyvūs.

              Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Plungės skyrius atsiliepimu į apelianto R. J. „Argus“ saugos tarnybos atskirąjį skundą prašo apelianto R. J. „Argus“ saugos tarnybos atskirąjį skundą atmesti, nurodydamas tokius argumentus:

1. Kadangi Klaipėdos apygardos teismas tą pačią dieną, kai įvyko kreditorių komiteto posėdis, t.y. 2010 m. gruodžio 6 d., sprendimu už akių patenkino BAB „Linų audiniai“ ieškinį ir pripažino negaliojančia 2009 m. rugsėjo 25 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. ALM-2009-09-25 nuo sudarymo momento, bei grąžino BAB „Linų audiniai“ reikalavimo teisę į UAB „Maxima LT“, todėl pagrįstai kreditorių komitetas posėdyje nusprendė nenagrinėti klausimo dėl taikos sutarties sudarymo su R. J. IĮ „Argus“ saugos tarnyba.
2. R. J. IĮ „Argus“ saugos tarnybos reikalaujamas pasirašyti taikos sutarties projektas prieštarauja Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnyje nustatytai kreditorinių reikalavimų tenkinimo eilei. Reikalaujamos pasirašyti taikos sutarties pagrindu trečios eilės kreditorius R. J. IĮ „Argus“ saugos tarnyba siekė, kad iš bankroto proceso metu gautų lėšų, nepaisant kreditorinių reikalavimų tenkinimo eiliškumo, jam būtų sumokėta 50 156,31 Lt, taip sumažinant pirmos ir antros eilės kreditorių galimybes į visišką kreditorinių reikalavimų tenkinimą bei tuo pažeidžiant pirmos ir antros eilės kreditorių (tarp jų ir VSDFV Plungės skyriaus) teisėtus interesus.
3. Apelianto nurodytas teiginys, jog administratorius komiteto nariams pateikė skirtingus balsavimo raštu biuletenius, yra nepagrįstas. Kreditorių komiteto nariams pateikiami vienodi balsavimo raštu biuleteniai su darbotvarkės klausimais bei nutarimų projektais. Kiekvienas komiteto narys, įgyvendindamas Įmonių bankroto įstatymo suteiktas teises, turi teisę balsuoti tiek dėl siūlomo nutarimo projekto, tiek teikti savo atskirą nuomonę kiekvienu darbotvarkės klausimu (žodžiu arba koreguoti balsavimo raštu biuletenį). Taigi apeliantas, teigdamas, kad administratorius komiteto nariams pateikė skirtingus balsavimo raštu biuletenius, nepateikė įrodymų, jog kreditorių komiteto narys UAB „Teksdeta“ nekoregavo administratoriaus pateikto balsavimo raštu biuletenio varianto, juolab, kad jokių BUAB „Linų audiniai“ ar administratoriaus rekvizitų ant UAB „Teksdeta“ balsavimo raštu biuletenio, pateikto komiteto posėdžiui, nėra.

Bankrutavusios AB „Linų audiniai“ administratorius A. P. atsiliepimu į A. V. ir R. J. IĮ „Argus“ saugos tarnybos atskiruosius skundus prašo atskiruosius skundus atmesti, nurodydamas tokius argumentus:

1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino kreditorių komiteto susirinkimo priimtą nutarimą trečiuoju darbotvarkės klausimu. Nors A. V. neišsaugojo „Swedbank“, AB, ir AB SEB bankui įkeisto turto, tačiau jei įkeistas turtas būtų parduotas už kainą, viršijančią hipotekos kreditorių reikalavimus, kiti kreditoriai galėtų savo reikalavimus patenkinti iš hipotekos kreditorių reikalavimus viršijančios turto vertės. Be to, bankams yra įkeistas ir kitas AB „Linų audiniai“ turtas, iš kurio galėtų būti visiškai ar iš dalies patenkintas jų reikalavimas, todėl administratorius gina ne tik hipotekos kreditorių, bet ir kitų kreditorių interesus.
2. 2010 m. gruodžio 6 d. kreditorių komitete „Swedbank“, AB, trečiuoju darbotvarkės klausimu buvo už civilinių bylų nutraukimą, o AB SEB bankas buvo prieš bylų nutraukimą, taigi priimtas nutarimas pažeidė AB SEB banko interesus, nes sumažėjus AB SEB banko naudai įkeistam turtui, po civilinių bylų nutraukimo sumažės ir galimybės atgauti skolą iš už įkeisto turto sumažinimą atsakingo asmens. Nutraukus civilinę bylą pagal 2010 m. kovo 3 d. ieškinį, taip pat būtų pažeisti kreditorių interesai, nes šiuo ieškiniu ginčijamų sandorių pagrindu perleistas turtas šiuo metu yra bankrutuojančios AB „Linų audiniai“ žinioje (areštuotas ir perduotas saugoti), taigi patenkinus šį ieškinį ir bankrutuojančiai AB „Linų audiniai“ susigrąžinus prieš pat bankroto bylos iškėlimą buvusiam direktoriui A. V. perleistą turtą, padidėtų galimybė kreditoriams patenkinti savo reikalavimus.
3. 2010 m. gruodžio 6 d. kreditorių komitete pirmos eilės kreditorių (darbuotojų) atstovas ir antros eilės kreditorių (VSDFV) atstovas balsavo prieš bylų nutraukimą, o būtent pirmos ir antros eilės kreditorių reikalavimai ir būtų pirmiausia tenkinami iš 2010 m. kovo 1 d. ieškiniu ginčijamų sandorių pagrindu perleisto turto, todėl nutraukus civilinės bylos nagrinėjimą būtų pažeistos šių kreditorių teisės.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Tinkamas teisių ir pareigų pa(si)skirstymas tarp teisės subjektų yra visos teisės sistemos tinkamo veikimo bei visuomenės egzistavimo būtina sąlyga. Teisės norminiai aktai turi taip nustatyti atskirų teisės subjektų kompetenciją ir ją atriboti, kad nekiltų neaiškumų ir nesusipratimų įgyvendinant jiems suteiktus įgalinimus.

Bankroto procese kiekvienas teisės subjektas taip pat turi veikti jam suteiktų įgaliojimų ribose ir nespręsti kitam subjektui priskirtų klausimų. Įmonės bankroto administratorius – tai teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, kuris atstovaudamas įmonės interesams, kartu gina ir jos visų kreditorių teisėtus interesus. Tai įmonės atstovas, veikiantis įmonės vardu ex officio. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio trečiosios dalies 8 punktą įmonės bankroto administratorius turi pareigą patikrinti jo administruojamos įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme  dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Įmonės kreditoriai – tai subjektai, kurie turi suinteresuotumą bylos baigtimi ir siekia gauti reikalavimų patenkinimą iš įmonės. Kreditorių susirinkimas ar komitetas, įgyvendinantis kreditorių teises (ĮBĮ 21 str., 23 str.), negali priimti teismo paskirtam bankroto administratoriui privalomų valdingų sprendimų, kurie ribotų administratoriui įstatymu priskirtų įgaliojimų vykdymą, tame tarpe teismine tvarka ginant įmonės bei pačių kreditorių teises bei teisėtus interesus, taigi, jie negali įpareigoti atsakovo bankroto administratorių atsisakyti ieškinio ar sudaryti taikos sutartį ir pan.

Bankrutuojančią įmonę, kaip dalyvaujantį civilinėje byloje asmenį civiliniame procese (rengiant procesinius dokumentus, atstovaujant teisme) atstovauja pagal įstatymą (teismo nutartimi) paskirtas bankroto administratorius arba pagal pavedimo sutartį kitas administratoriaus įgaliotas asmuo (bankrutuojančios įmonės darbuotojas, advokatas, advokato padėjėjas (CPK 55 str. 2 d.)). Kiti asmenys pagal įstatymą neturi įgaliojimų vesti civilinę bylą teisme bankrutuojančios įmonės vardu ir interesais, tame tarpe ir kreditorių susirinkimas ar kreditorių susirinkimo pirmininkas.

Kreditorių komitetui buvo suteiktos visos kreditorių susirinkimo teisės, išskyrus kreditorių komiteto ir kreditorių susirinkimo pirmininko rinkimų teisę. Ginčo objektas - 2010 m. gruodžio 6 d. įvykusio bankrutavusios AB „Linų audiniai“ kreditorių komiteto susirinkimo metu priimti nutarimai antruoju darbotvarkės klausimu „Dėl taikos sutarties su R. J. IĮ „Argus“ saugos tarnyba“ ir trečiuoju klausimu „Dėl ieškinių, pareikštų A. V.“. Antrojo darbotvarkės klausimo kreditorių komiteto susirinkimas nusprendė nesvarstyti, nes administratorius A. P. informavo susirinkimą, jog Klaipėdos apygardos teismas iki kreditorių komiteto susirinkimo išnagrinėjo civilinę bylą tarp AB „Linų audiniai“ ir IĮ „Argus“ saugos tarnyba, todėl taikos sutartis nebegali būti sudaryta (b. t. 1, b. l. 89). Trečiuoju darbotvarkės klausimu kreditorių komiteto susirinkimas priėmė nutarimą A. V. prašymą dėl jo atžvilgiu iškeltų civilinių bylų nutraukimo tenkinti (b. t. 1, b. l. 89).

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad bankrutuojančios AB „Linų audiniai“ administratorius A. P. pasinaudojo ĮBĮ numatyta teise ir A. V. 2010 m. sausio 20 d. pareiškė ieškinį dėl žalos, kuri susidarė neišsaugojus „Swedbank“, AB, ir AB SEB bankas įkeistų daiktų, taip pat 2010 m. kovo 1 d. ieškinį dėl 995 344,16 Lt vertės sandorių pripažinimo negaliojančiais (b.t. 1, b.l. 91-92, 93-96). Dėl civilinių bylų pagal minėtus ieškinius nutraukimo kreditorių komiteto susirinkimas pritarė. LAB „Linų audiniai“ bankroto administratorius kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl tokio nutarimo panaikinimo, nes jis pažeidžia kitų kreditorių interesus. Kaip minėta, tokio pobūdžio klausimais kreditorių komiteto susirinkimo nutarimai įmonės administratoriui galėtų būti vertinami tik kaip rekomendaciniai, o ne įpareigojantys. Kreditorių komiteto susirinkimo sprendimai gali tik nulemti administratoriaus apsisprendimą kreiptis į atitinkamas civilines bylas nagrinėjantį teismą su tokiais proceso prašymais, ar nesikreipti. Pažymėtina ir tai, kad įmonės administratoriaus atsisakymas nuo ieškinių ir prašymas nutraukti civilines bylas taip pat neįpareigoja ir paties atitinkamas civilines bylas nagrinėjančio teismo (CPK 42 str., 140 str.). Juo labiau bankroto bylą nagrinėjantis teismas neturi teisinio pagrindo ir įgaliojimų svarstyti ieškinio atsisakymo ir taikos sutarties sąlygų pagrįstumo pagal kitose civilinėse bylose pareikštus ir nagrinėjamus ieškinius. Remiantis  tokiu pačiu principu vertintinas kreditorių komiteto susirinkimo darbotvarkės antrasis klausimas dėl taikos sutarties sudarymo tarp BAB „Linų audiniai“ ir R. J. IĮ „Argus“ saugos tarnybos civilinėje byloje pagal ieškovo BAB „Linų audiniai“ ieškinį atsakovui R. J. IĮ „Argus“ saugos tarnybai dėl reikalavimo perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu. Kreditorių komiteto susirinkimas nutarė šio klausimo nesvarstyti, nes 2010 m. gruodžio 6 d. Klaipėdos apygardos teismas civilinę bylą pagal ieškovo BAB „Linų audiniai“ ieškinį atsakovui R. J. IĮ „Argus“ saugos tarnybai dėl reikalavimo perdavimo sutarties pripažinimo negaliojančia išnagrinėjo, priimdamas sprendimą už akių. Be to, net jei susirinkime ir būtų nuspręsta pritarti darbotvarkės antrajam klausimui, t. y. kad būtų sudaryta taikos sutartis su R. J. IĮ „Argus“ saugos tarnyba, toks nutarimas įmonės bankroto administratoriui būtų rekomendacinio pobūdžio, juo labiau jis nesaistytų minėtą bylą nagrinėjančio teismo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo kreditorių komitetas nepagrįstai peržengė savo kompetencijos ribas ir be pagrindo trečiuoju darbotvarkės klausimu svarstė procesinius klausimus, kurie priskirti bankroto administratoriaus kompetencijai. Kreditorių susirinkimas neturi įgaliojimų įpareigoti įmonės administratoriaus kitose civilinėse bylose atsisakyti pareikšto ieškinio, sudaryti taikos sutartį, atlikti kitus procesinius veiksmus ar susilaikyti nuo jų atlikimo. Kaip minėta, tiek taikos sutarties tvirtinimo klausimas, tiek atsisakymas nuo ieškinio spręstini konkrečiose bylose pagal bankroto administratoriaus pareiškimus. Kita vertus, neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms galimybė kreditorių susirinkimui teikti bankroto administratoriui rekomendacinio, patariamojo pobūdžio pasiūlymus šiais klausimais (pavyzdžiui, paties administratoriaus, kreditorių, įmonės dalininkų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu).

Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad 2010 m. gruodžio 6 d. įvykęs kreditorių komiteto susirinkimas turėjo pagrindo nesvarstyti darbotvarkės antrojo klausimo dėl taikos sutarties sudarymo su R. J. IĮ „Argus“ apsaugos tarnyba“ ir trečiojo klausimo dėl atsisakymo nuo ieškinių, pareikštų A. V., bankroto administratoriaus iniciatyva iškeltose civilinėse bylose. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino kreditorių komiteto susirinkimo nutarimą darbotvarkės trečiuoju klausimu „Dėl ieškinių, pareikštų A. V.“ ir paliko galioti nutarimą nesvarstyti darbotvarkės antrojo klausimo „Dėl taikos sutarties su R. J. IĮ „Argus“ apsaugos tarnyba“. Keisti ar naikinti skundžiamos nutarties atskirųjų skundų argumentais nėra pagrindo.

              Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.