Civilinė byla Nr. e2A-2455-259/2015

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08897-2015-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.3.6.3.1.;1.3.6.4.;3.3.1.21;

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 20 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Albinos Rimdeikaitės, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Volfas Engelman“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-13831-638/2015 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Volfas Engelman“ ieškinį atsakovei G. Š. dėl drausminės nuobaudos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė panaikinti LR VDI Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos 2015-04-01  sprendimą Nr. DGKS-1406 ir pripažinti 2015-01-19 ieškovės direktoriaus įsakymu Nr. K/15-2 paskirtą drausminę nuobaudą teisėta. Nurodė, kad atsakovė G. Š. dirba AB „Volfas Engelman“ alaus ir sidro pilstymo ceche operatore. Atsakovė žinojo ir buvo įsipareigojusi darbo metu dėvėti apsauginius akinius, tačiau 2015-01-07  darbo metu, t.y. nuo 11.09 iki 11.48, nuo 12.29 iki 12.51 ir nuo 13.07 iki 14.07 val. dirbdama prie stiklo linijos nedėvėjo akinių. Už tai atsakovei 2015-01-19 buvo paskirta drausminė nuobauda - papeikimas. Atsakovė yra Kauno apskrities profesinės sąjungos renkamojo organo-komiteto narė nuo 2014-01-17. Ieškovė profesinės sąjungos sutikimo skirti atsakovei drausminę nuobaudą neprašė, nes profesinės sąjunga nepateikė pirminių dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovė yra teisėtai išrinkta komiteto nare. Vien tik informacijos, pateiktos iš profesinės sąjungos, ieškovei nepakanka. Be to, jau po drausminės nuobaudos paskyrimo, ieškovė pateikė paklausimą profesinei sąjungai, ar pastaroji sutiktų, kad atsakovei būtų skirta drausminė nuobauda, ir profesinė sąjunga atsakė, kad būtų davę sutikimą. Atsakovės padarytas darbo drausmės pažeidimas yra susijęs su saugumu darbe, su darbdavio atsakomybe, kuri kiltų, jeigu atsakovė būtų sužalota gamybos procese, todėl mano, kad drausminė nuobauda buvo skirta pagrįstai ir teisėtai, adekvačiai padarytam pažeidimui. Darbo ginčų komisija netinkamai išnagrinėjo bylą ir priėmė neteisėtą sprendimą, todėl darbo ginčų komisijos sprendimas turėtų būti panaikintas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas ieškovės argumentus, kad negavus papildomų dokumentų apie profesinėje sąjungoje įvykusius komiteto rinkimus, neprivalėjo gauti sutikimo dėl drausminės nuobaudos paskyrimo komiteto narei, atmetė kaip nepagrįstus. Nurodė, kad atsakovė yra Respublikinės jungtinės profesinės sąjungos Kauno apskrities profesinės sąjungos padalinio AB „Volfas Engelman“ komiteto narė. Apie atsakovės išrinkimą komiteto nare ieškovei, t.y. darbdaviui, buvo pranešta 2014-01-27. Ieškovė 2014-02-12 raštu pripažino šią informaciją gavusi iš profesinės sąjungos ir prašė pateikti „dokumentus, patvirtinančius, kad 2014-01-07 ir 2014-01-17 vyko profesinės sąjungos padalinio susirinkimai ir išrinkti 2014-01-27 rašte nurodytas įgaliotinis ir komitetas“. Iš šio rašto teismas sprendė, kad ieškovė buvo gavusi pakankamai informacijos, kad atsakovė yra išrinkta profesinės sąjungos komiteto nare. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad prieš skirdama ginčijamą drausminę nuobaudą, ieškovė žinojo apie atsakovės  buvimą komiteto – atstovaujamojo organo nare, tačiau dėl išankstinio profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimo į Respublikinę jungtinę profesinę sąjungą dėl drausminės nuobaudos skyrimo G. Š. nesikreipė ir tuo pažeidė DK 240 str. 2 d. ir PSĮ 21 straipsnio 2 d., todėl sprendė, jog tai yra pagrindas pripažinti, kad drausminė nuobauda buvo paskirta neteisėtai. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad ieškovė jau po drausminės nuobaudos paskyrimo ir jau prasidėjus ginčui su atsakove, 2015-06-01  kreipėsi į profesinės sąjungos komitetą, prašydama duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą už pažeidimą, padarytą 2015-01-07, ir kad profesinės sąjungos komitetas 2015-06-05 tokį sutikimą davė, nekeičia  teisinės situacijos, t. y. kad prieš skiriant nuobaudą 2015-01-19 dieną, sutikimo nebuvo prašoma ir nebuvo duota. Be to, 2015-06-05 gavusi profesinės sąjungos komiteto sutikimą, ieškovė jau buvo praleidusi DK 241 straipsnyje nustatytą vieno mėnesio terminą nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos drausminei nuobaudai skirti. 

              Be to, teismas sprendė, kad papildomas pagrindas pripažinti nuobaudą neteisėtai paskirta yra tas, kad ieškovė, parinkdama nuobaudą atsakovei, akivaizdžiai nesilaikė DK 238 straipsnyje nustatytos drausminės nuobaudos parinkimo tvarkos. Nurodė, kad neatsižvelgta į tai, kad atsakovė tik 2015-01-05 buvo paskirta mokytis dirbti prie pilstymo linijos, jai paskirti mokytojai, kurie turėjo įspėti dėl akinių dėvėjimo. Nepateikta duomenų, kad mokytojai įspėjo atsakovę, o ši nepaisė įspėjimų ar pan., atsakovė dirbo paminėtame pilstymo bare tik dvi dienas nuo mokymų pradžios, todėl tam tikri reikalavimai galėjo būti nesuprasti ar netinkamai suprasti. Ieškovė neatsižvelgė į tai, kad atsakovė skundėsi dėl netinkamų akinių, kurie esą spaudė galvą, ši aplinkybė nebuvo tiriama prieš skiriant nuobaudą, bent jau nepateikta duomenų, kad buvo tiriama. Be to, iš pateikto reikalavimo pasiaiškinti matyti, kad iš atsakovės buvo reikalaujama pasiaiškinti tik dėl akinių nedėvėjimo 13.57 val., kai tuo tarpu nuobauda paskirta ir už kitus laikotarpius. Be to, iš pateikto vaizdo įrašo ne kiekvienu atveju yra akivaizdu, kad atsakovė nedėvi akinių būtent dirbdama, keletas ieškovo nurodomų epizodų yra  kai atsakovė ne dirba, o akivaizdžiai atsitraukusi nuo konvejerio kalbasi. Ieškovė neatsižvelgė į atsakovės ankstesnį darbą, į tai, kad jai anksčiau drausminių nuobaudų nebuvo skirta. Todėl praėjus vos dviem dienoms nuo mokymų pradžios iš neaiškaus vaizdo įrašo paskirti antrą pagal sunkumą drausminę nuobaudą, teismo vertinimu, yra neadekvati priemonė. 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovės ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodo šiuos argumentus:

1. Dėl pirmosios instancijos teismo argumentų, jog išankstinio profesinės sąjungos sutikimo negavimas sudaro pagrindus paskirtą drausminę nuobaudą pripažinti neteisėta. Apeliantė pažymi, jog prieš skirdama drausminę nuobaudą atsakovei neturėjo objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė iš tiesų yra išrinkta į AB „Volfas Engelman" profesinės sąjungos komiteto narius. Atsižvelgiant į tai, prieš skiriant atsakovei drausminę nuobaudą – papeikimą, nebuvo gautas išankstinis AB „Volfas Engelman“ profesinės sąjungos komiteto sutikimas dėl drausminės nuobaudos skyrimo atsakovei. Tik po drausminės nuobaudos paskyrimo sužinojus, jog atsakovė iš tiesų priklauso AB „Volfas Engelman" profesinės sąjungos komitetui, nedelsiant buvo kreiptasi į AB „Volfas Engelman" profesinės sąjungos komitetą su 2015-06-01 prašymu Nr. SD-95. Į bylą buvo pateiktas Kauno apskrities profesinės sąjungos AB „Volfas Engelman“ padalinio profesinės sąjungos 2015-06-05 raštas, pagrindžiantis, jog AB „Volfas Engelman" profesinė sąjunga sutinka su ieškovės 2015 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. K/15-2 paskirta drausmine nuobauda - papeikimu už tai, kad G. Š. 2015 m. sausio 7 d., t.y. savo darbo metu, nedėvėjo apsauginių akinių. Šiuo atveju tai, kad ieškovė dėl nežinojimo nepasikreipė į AB „Volfas Engelman“ profesinės sąjungos komitetą prieš skiriant drausminę nuobaudą, o pasikreipė ir gavo tokį sutikimą vėliau, laikytina formaliu drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimu ir jokiu būdu negali būti pagrindu, kaip kad nusprendė pirmosios instancijos teismas, naikinti teisėtai paskirtą drausminę nuobaudą.

              2. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad skiriant drausminę nuobaudą atsakovei buvo nesilaikyta LR DK 238 straipsnyje nustatytos drausminės nuobaudos parinkimo tvarkos. Atsakovės 2015 m. sausio 7 d. padarytas darbo drausmės pažeidimas - apsauginių priemonių (akinių) nedėvėjimas dirbant prie automatinės stiklinių butelių pilstymo linijos, yra labai sunkus darbo drausmės pažeidimas pagal įmonėje galiojančius lokalinius teisės aktus. AB „Volfas Engelman“ 2014 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. ĮS-763 Pilstymo cecho stiklo linija yra priskirta padidinto pavojingumo zonai. Pagal minimą įsakymą visi darbuotojai, dirbantys bei esantys Pilstymo cecho stiklo linijoje privalo naudoti asmenines apsaugos priemones - akinius arba skydelius, nurodytas įspėjamaisiais ženklais. Šiame įsakyme yra nurodyta, kad asmeninių apsaugos priemonių nenaudojimas padidinto pavojingumo zonoje laikytinas darbo drausmės pažeidimu. Su šiuo įsakymu G. Š. buvo supažindinta, kadangi jis buvo iškabintas Alaus ir sidro pilstymo cecho, t. y. tame ceche, kuriame dirbo atsakovė, informaciniuose stenduose. Pagal ieškovės AB „Volfas Engelman“2014 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. ĮS-132 patvirtintas darbo tvarkos taisyklių 134.13 punktą, darbas be asmeninių apsauginių priemonių laikytinas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu. Su darbo tvarkos taisyklėmis atsakovė buvo supažindinta pasirašytai. Be to, ieškovės generalinio direktoriaus 2013 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 9DS patvirtinta „Automatinės stiklinių butelių pilstymo linijos priežiūros darbų Saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 17, kurios 11.1 punkte nurodyta, jog darbuotojas privalo dirbti su asmeninėmis apsaugos priemonėmis, o 22 punkte nurodyta, kad priklausomai nuo atliekamo darbo (operacijos), pagal esančius kenksmingus ir pavojingus veiksnius, privaloma naudoti atitinkamas AAP (asmenines apsaugos priemones). Su šia instrukcija atsakovė buvo supažindinta pasirašytinai, tai Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimo darbo vietoje registravimo žurnalas. Taigi, atsakovė žinojo, jog dirbant padidinto pavojingumo zonoje privaloma visuomet dėvėti apsauginius akinius, ir dėl padaryto darbo drausmės pažeidimo yra darbuotojos kaltė. Be to, apeliantė pažymi, kad atsakovei padarius šį darbo drausmės pažeidimą, ieškovė galėjo iškart atleisti atsakovę iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p., tačiau ieškovė, vertindamas atsakovės ilgameti darbą įmonėje, vietoje atleidimo iš darbo paskyrė švelnesnę drausminę nuobaudą - papeikimą. Taigi, atsakovei paskirta drausminė nuobauda yra ne per griežta.

3. Pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovė neatsižvelgė į tai, kad atsakovė skundėsi dėl netinkamų akinių, kurie spaudė jai galvą, kad ši aplinkybė nebuvo tiriama prieš skiriant nuobaudą, yra nepagrįstos. Darbdavys įvertino atsakovės skundus dėl jai suteiktų apsauginių akinių, tačiau po įvertinimo buvo nustatyta, kad atsakovės skundai yra nepagrįsti. Atsakovei suteiktos apsauginės priemonės atitiko visus standartus ir reikalavimus. Tai patvirtino į bylą pateikta apsauginių akinių Zekler 33, kuriuos turėjo dėvėti atsakovė, EB atitikties deklaracija. Nei vienas įmonės darbuotojas, išskyrus atsakovę, nesiskundė, kad jiems suteikti apsauginiai akiniai yra nepatogūs. Taigi, ieškovė kritiškai įvertino atsakovės skundus dėl nepatogių akinių ir pagrįstai paskyrė drausminę nuobaudą už jų nedėvėjimą darbo metu.

4. Faktinė aplinkybė, kad ieškovė neprašė pasiaiškinti ir už kitus įsakyme nurodytus laikotarpius, kurių metu atsakovė taip pat nedėvėjo apsauginių akinių, nesudarė pagrindo naikinti teisėtai atsakovei paskirtą drausminę nuobaudą, kadangi darbo drausmės pažeidimas iš tiesų buvo padarytas. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, formalūs drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai negali būti pagrindu naikinti paskirtą drausminę nuobaudą, jei pažeidimas iš tiesų buvo padarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-590/2004, 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2005). Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs priešingai, nukrypo nuo nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

5. Pagal AB „Volfas Engelman“ 2014 m. rugpjūčio 14 d. įsakymą „Dėl asmeninių apsaugos priemonių naudojimo padidinto pavojingumo darbo zonoje" darbuotojams yra privaloma naudoti asmenines apsaugines priemones (akinius, skydelius) ne tik vykdant darbus padidinto pavojingumo zonoje (Pilstymo cecho stiklo linijoje), bet ir esant padidinto pavojingumo zonoje (Pilstymo ceche stiklo linijoje). Todėl šiuo atveju drausminės atsakomybės taikymui, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, nebuvo svarbu ar atsakovė padidinto pavojingumo zonoje dirbo ar šiaip stovėjo savo darbo laiku be apsauginių akinių, kadangi pagal įmonėje nustatytą tvarką padidinto pavojingumo zonoje negalima apskritai būti be apsauginių akinių.

6. Iš byloje esančio vaizdo įrašo buvo aiškiai matyti, kad atsakovė Pilstymo ceche prie stiklo linijos (padidinto pavojingumo zonoje) yra be akinių. Tam, kad teismui nekiltų abejonių ar atsakovė yra su apsauginiais akiniais, ar be jų, buvo pateiktos ir fotonuotraukos iš vaizdo įrašo. Iš jų buvo aiškiai matyti, kad atsakovės apsauginiai akiniai yra uždėti ant galvos viršugalvio, kai tuo tarpu kitų darbuotojų buvo ant akių. Be to, atsakovė savo pasiaiškinime pati pripažino, jog 2015-01-07 dirbdama Pilstymo ceche prie stiklo linijos ji buvo nusiėmusi apsauginius akinius. Taigi, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovė, turėdama objektyvius įrodymus dėl atsakovės padaryto darbo drausmės pažeidimo, teisėtai ir pagrįstai paskyrė jai drausminę nuobaudą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:

1. Apeliantė ieškinyje pripažino ir teismo posėdyje patvirtino, kad profesinės sąjungos informaciją (2014-01-27 rastas Nr. RJ-82, 2014-02-19 raštas Nr. RJ-93 ir 2014-11-12 raštas Nr. RJB-264) apie G. Š. išrinkimą į AB „Volfas Engelman“ profesinės sąjungos komitetą gavo. Apeliantės prielaidos, kad įstatymo imperatyvus reikalavimas, gauti išankstinį profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimą prieš skiriant drausminę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui, yra tik formalus drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimas, nepagrįstos ir prieštarauja Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsniui ir taikant analogiją, DK 134 straipsnio 5 daliai.

2. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė drausminės atsakomybės taikymo pagrindus, tarp jų, kad drausminė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu darbuotojas yra supažindintas su tokios pareigos egzistavimu. Darbų saugos reikalavimai yra dar griežtesni, šis supažindinimas turi būti atliktas raštiškai (DK 264 str. 3 d.). Apeliantė skunde pripažino, kad atsakovė nebuvo rašytinai supažindintas su ieškovės 2014 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. ĮS-76 (toliau – Įsakymas). Byloje esantis Įsakymas vienareikšmiškai patvirtina, kad jis nebuvo skirtas supažindinti atsakovę, o skiriamas tik supažindinti pasirašytinai cecho vadovus ir iškabinti informaciniame stende. Atsakovė pažymi, kad šiame ceche ji buvo paskirta mokine ir dirbo tik antrą dieną. Apeliantė savo prielaidos, kad atsakovė buvo supažindinta su šiuo Įsakymu neįrodinėja. Apeliantė net nepateikė įrodymo, kad Įsakymas iš viso tomis dienomis dar kabėjo lentoje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad neatsižvelgta į tai, kad atsakovė tik 2015-01-05 buvo paskirta mokytis dirbti prie pilstymo linijos, jai paskirti mokytojai, kurie turėjo įspėti dėl akinių dėvėjimo. Byloje nepateikta duomenų, kad mokytojai įspėjo atsakovę, o ši nepaisė įspėjimų ar pan., atsakovė dirbo paminėtame pilstymo bare tik dvi dienas nuo mokymų pradžios, todėl tam tikri reikalavimai galėjo būti nesuprasti ar netinkamai suprasti. Atsakovė dirbo kaip mokinė tik antrą dieną naujoje darbo zonoje. Su darbų saugos taisyklėmis ji buvo supažindinta kai dirbo operatore visiškai kitoje darbo vietoje, kurioje apsauginių akinių nereikėjo. Senoje darbo vietoje buvo kitokie darbų saugos reikalavimai, su kuriais ir buvo supažindinta atsakovė. Reikalavimus naujoje darbo vietoje reglamentavo Įsakymas su kuriuo atsakovė nebuvo supažindinta.

3. Skirdama drausminę nuobaudą mokinei ieškovė rėmėsi tik panaudota, šiuo atveju galimai sekimui, vaizdo medžiaga. Tačiau skiriant drausminę nuobaudą, priešingai nusistovėjusiai praktikai, nebuvo jokio rašytinio įrodymo (tarnybinio pranešimo), kuris susietų su įvykiu, patvirtintų sekimo vaizdo medžiagos atsiradimą byloje kaip įrodymą. Teismui pateiktas vaizdo įrašas nėra pakankamai aiškus. Apeliantė net teismui prašant, negalėjo atsakyti koks būtent darbuotojas ir kokiu būdu išanalizavo vaizdo įrašą.

              4. Apeliantė iškraipo faktus, teigdama, kad atsakovė savo pasiaiškinime prisipažino ir patvirtino pažeidimo padarymo faktą. Priešingai, atsakovė savo pasiaiškinime teigia, kad akinius dėl skausmo, pasikelia tik pasitraukus nuo įrengimų.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimo, įrodinėjimo pareigos paskirstymo pagrindus taikymo (LR CPK 178 str., 185 str.), materialiosios teisės normų taikymo, reglamentuojančių darbuotojų drausminės atsakomybės sąlygas ir pagrindus, drausminės nuobaudos skyrimo tvarką ir procedūras, darbuotojų teisių gynimo būdus  aiškinimo ir taikymo (LR DK 234 str.-240 str., 300 str.).

Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė, jog atsakovė G. Š. dirba AB „Volfas Engelman“ alaus ir sidro pilstymo ceche operatore (b. l. 23-26). Atsakovė yra Kauno apskrities profesinės sąjungos renkamojo organo- komiteto narė nuo 2014-01-17, apie šią aplinkybę darbdavys buvo informuotas 2014 01 27 raštu Nr.RJ-82 ir 2014 11 12 raštu Nr. RJB-264 (b. l. 66-68, 82-95). 2014-11-11 AB „Volfas Engelman“ direktoriaus įsakymu atsakovei buvo pavesta įgyti įgūdžių ir kelti kvalifikaciją dirbant su butelinės linijos etiketavimo aparatu ( b. l. 125). Mokymai pradėti 2015-01-05 ( b.l.126).  Darbuoja buvo supažindinta su darbo tvarkos taisyklėmis (b. l. 31-63), tame tarpe su pareiga darbe dėvėti apsauginius akinius. Bendrovės administracijai tapo žinoma, kad G. Š. 2015 01 07 dieną darbo metu nebuvo užsidėjusi apsauginių akinių, todėl bendrovės administracija 2015-01-08 iš atsakovės raštu pareikalavo pasiaiškinti, kodėl ji 2015-01-07 13 val. 57 min. darbo vietoje dirbo be apsauginių akinių ( b.l.17). Atsakovė pateikė pasiaiškinimą, kad duoti akiniai jai spaudžia galvą, todėl laikas nuo laiko turi juos pakelti ant gavos, kad praeitų spaudimas (b. l. 15). 2015-01-19 AB „Volfas Engelman“ administracijos vadovo įsakymu atsakovei buvo paskirta drausminė nuobauda - papeikimas už tai, kad ji 2015-01-07 dirbo be asmeninių apsaugos priemonių. G. Š. darbo ginčų komisijai skundė paskirtąją drausminę nuobaudą, kuri 2015 04 01 LR VDI Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimu panaikinta  (b. l. 96-99).

Nagrinėjamoje byloje AB „Volfas Engelman“ prašė panaikinti LR VDI Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos 2015-04-01  sprendimą Nr. DGKS-1406 ir pripažinti 2015-01-19 ieškovės direktoriaus įsakymu Nr. K/15-2 paskirtą G. Š. drausminę nuobaudą teisėta. Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje apeliaciniu skundu ieškovė AB „Volfas Engelman“ ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, esminiai apeliacinio skundo argumentai grindžiami tomis aplinkybėmis, jog prieš skirdama drausminę nuobaudą atsakovei neturėjo objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė iš tiesų yra išrinkta į AB „Volfas Engelman" profesinės sąjungos komiteto narius. Todėl prieš skiriant atsakovei drausminę nuobaudą, nebuvo gautas išankstinis AB „Volfas Engelman“ profesinės sąjungos komiteto sutikimas dėl drausminės nuobaudos skyrimo atsakovei. Tačiau darbdavys 2015-06-05 gavo profesinės sąjungos komiteto sutikimą, todėl tai laikytina formaliu drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimu ir negali būti pagrindu naikinti teisėtai paskirtą drausminę nuobaudą. Nurodoma, kad nepagrįstas teismo sprendimo motyvas, jog buvo nesilaikyta LR DK 238 straipsnyje nustatytos drausminės nuobaudos parinkimo tvarkos, kadangi atsakovės 2015 m. sausio 7 d. padarytas darbo drausmės pažeidimas - apsauginių priemonių (akinių) nedėvėjimas dirbant prie automatinės stiklinių butelių pilstymo linijos, yra labai sunkus darbo drausmės pažeidimas. Skunde aptariami kitos aplinkybės, susijusio su būtinumu darbuotojui dėvėti apsauginius akinius darbo metu, ko G. Š. nevykdė.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, sprendžia, jog Kauno apylinkės teismas nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymo, įrodymų vertinimo procedūras (LR CPK 178 str., 185 str.), tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias darbuotojo drausminės atsakomybės atsiradimo sąlygas ir taikymo ribas (LR DK 234 str.-240 str., 300 str.4 d.), dėl ko šalių ginčas buvo išspręstas teisingai, teismo sprendimo  išvados ir vertinimai yra pagrįsti byloje surinktų įrodymų visuma, todėl apeliacinis skundas yra atmestinas, o skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 178 str., 326 str. 1 d. 1 p.). Ši teisėjų kolegijos išvada grindžiama žemiau nurodomais motyvais.

Dėl atleidimo iš darbo procedūrų pažeidimo

Teisėjų kolegija pažymi, jog įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs imperatyvią nuostatą, kad įstatymo nustatytais atvejais privalu darbdaviui prieš skiriant darbuotojui drausminę nuobaudą, gauti išankstinį atitinkamo organo sutikimą (LR DK 240 str. 2 d.). Byloje nustatyta, jog atsakovė G. Š. yra Kauno apskrities profesinės sąjungos renkamojo organo- komiteto narė nuo 2014-01-17, apie šią aplinkybę darbdavys buvo informuotas 2014 01 27 raštu Nr. RJ-82 ir 2014 11 12 raštu Nr. RJB-264 (b. l. 66-68, 82-95). Pagal byloje esančius Respublikinės jungtinės profesinės sąjungos įstatus, įregistruotus 2012-12-19, organizacijos struktūra – sąjungos konferencija, sąjungos komitetas, sąjungos pirminė organizacija ( padalinys), padalinio susirinkimas (konferencija), padalinio komitetas, kuris sudaromas iš grupių įgaliotinių ir grupių atstovų renkamų grupių susirinkimuose proporcingai narių skaičiui grupėse (p. 45, b. l. 86). Vadovaujantis Respublikinės jungtinės profesinės sąjungos įstatais, darytina išvada, kad pagal įstatus padalinio komitetas yra renkamasis, atstovaujamasis ir vykdomasis organas tarp susirinkimų, o atsakovė G. Š. 2014 m. sausio 17 d.  buvo išrinkta pas atsakovą veikiančios profesinės sąjungos padalinio vykdomojo, renkamojo organo komiteto nare, todėl komitetas vertintinas kaip atstovaujamasis organas, kurio nariams taikytina PSĮ 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta garantija. Todėl Kauno apylinkės teismas skundžiajame apeliacine tvarka teismo sprendime padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog darbdavio administracijai buvo žinoma aplinkybė, kad atsakovė yra renkamojo profesinės sąjungos organo narė,  tačiau ieškovas prieš skirdamas drausminę nuobaudą sutikimo neprašė ir negavo. Teisėjų kolegija laiko nereikšmingą tą aplinkybę, kad darbdavys vėliau kreipėsi dėl sutikimo ir 2015-06-05 gavo profesinės sąjungos komiteto sutikimą skirti drausminę nuobaudą, kadangi LR DK 240 str. 2 dalyje numatytas būtinas išankstinis sutikimas skirsti drausminę nuobaudą. Kadangi šių imperatyvių reikalavimų darbdavio administracija nesilaikė, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad darbo ginčų komisija drausminę nuobaudą pripažino neteisėta ir ją panaikino pagrįstai. Todėl apeliacinio skundo motyvai toje dalyje, kur teigiama, kad  išankstinio būtino profesinės sąjungos sutikimo negavimas laikytinas formaliu drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimu ir negali būti pagrindu naikinti teisėtai paskirtą drausminę nuobaudą, yra neteisingi ir atmetami (LR CPK 178 str., DK 240 str. 2 d., PSĮ 21 str. 2 d.). Teisėjų kolegija, atmesdama apeliacinio skundo argumentus šioje dalyje sutinkas su Kauno apylinkės teismo sprendimo motyvu, kad darbdavys, 2015-06-05 gavęs profesinės sąjungos komiteto sutikimą, jau buvo praleidęs DK 241 str. nustatytą vieno mėnesio terminą nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos drausminei nuobaudai skirti.

Dėl paskirtosios nuobaudos parinkimo

Nors paskirtoji atsakovei drausminė nuobauda yra neteisėta ir pripažinta negaliojančia dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo-negavus būtino tam tikro organo išankstinio sutikimo, Kauno apylinkės teismas teisėjų kolegijos vertinimu pagrįstai pažymėjo sprendime, kad darbdavys akivaizdžiai nesilaikė DK 238 str. nustatytos drausminės nuobaudos parinkimo tvarkos. Teisėjų kolegija todėl atmeta apeliacinio skundo argumentus šioje ginčo dalyje ir nepašalina iš teismo sprendimo papildomų motyvų, dėl kurių ieškinys buvo atmestas aukščiau nurodomais pagrindais. Teisėjų kolegija sutinka su Kauno apylinkės teismo sprendimo išvadomis, kad darbdavys, skirdamas nuobaudą atsakovei, neatsižvelgė į tai, kad atsakovė tik 2015-01-05 buvo paskirta mokytis dirbti  prie pilstymo linijos, jai įsakymu buvo paskirti mokytojai, kurie turėjo įspėti atsakovę dėl būtinumo nuolat dėvėti akinius. Esant toms faktinėms aplinkybėms, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kad darbdavio administracijos įgalioti atstovai-paskirtieji mokytojai įspėjo atsakovę, o ši nepaisė įspėjimų, spręstina, kad padarytas nusižengimas darbo tvarkai neatitiko paskirtosios nuobaudos sunkumo.

Teisėjų kolegija detaliau nepasisako dėl tų apeliaciniame skunde dėstomų aplinkybių, kuriuose teigiama, jog iš byloje esančio vaizdo įrašo buvo aiškiai matyti, kad atsakovė Pilstymo ceche prie stiklo linijos (padidinto pavojingumo zonoje) yra be akinių; jog pagal AB „Volfas Engelman“ 2014 m. rugpjūčio 14 d. įsakymą „Dėl asmeninių apsaugos priemonių naudojimo padidinto pavojingumo darbo zonoje" darbuotojams yra privaloma naudoti asmenines apsaugines priemones (akinius, skydelius) ne tik vykdant darbus padidinto pavojingumo zonoje (Pilstymo cecho stiklo linijoje), bet ir esant padidinto pavojingumo zonoje (Pilstymo ceche stiklo linijoje); jog atsakovė nepagrįstai skundėsi dėl netinkamų akinių, kurie atseit jai spaudė jai galvą; jog prašyme pasiaiškinti nurodomas akinių nedėvėjimo laikotarpis neatitinka faktinio akinių nedėvėjimo laikotarpio (skundo 3-6 punktai), kadangi šios aplinkybės neturi jokios faktinės reikšmės skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 0,88 eurų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos valstybei nepriteisiamos, nes nesudaro poįstatyminiais aktais nustatytos minimalios priteistinos 3 eurų sumos (LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2014 09 23 Įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                                              Galina Blaževič

Albina Rimdeikaitė

                                                                                                                                            Arvydas Žibas