KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 2 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Ona Valentukevičiūtė, sekretoriaujant J. R.,

dalyvaujant atsakovui T. S. ir jo atstovei, advokatei J. S.,

nedalyvaujant ieškovės AB „Kauno energija“ atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Kauno energija“ ieškinį atsakovui T. S. dėl skolos priteisimo

Teismas

n u s t a t ė:

Ieškovė savo ieškiniu (t.1, b.l.1-3) ir vėlesniais paaiškinimais (t.1, b.l. 131-133 ir t.2, b.l. 20-22) nurodė, kad ieškovė tiekė šilumos energiją į ¼ dalį atsakovui nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Šią patalpų dalį atsakovas paveldėjo po savo sutuoktinės mirties; ¾ dalis nurodytųjų patalpų paveldėjo jo dukra, kuri mamos mirties dieną buvo nepilnametė.

Nors su atsakovu ieškovė nėra sudariusi šilumos tiekimo sutarties, tačiau faktiškai ji šilumos energiją tiekė, atsakovas ja naudojosi, tačiau įstatymo nustatyta tvarka ir terminais už patiektą šilumos energiją neapmokėjo. Už patiektą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2018-07-01 yra susidariusi 1 821,81 EUR skola. Taip pat atsakovas nėra atsiskaitęs už vandens pašildymą laikotarpiu nuo 2014-10-01 iki 2017-07-01, o skola sudaro 54,47 EUR.

Dėl nesavalaikio atsiskaitymo atsakovui buvo paskaičiuoti 0,02 procento delspinigiai už kiekvieną praleistą atsiskaityti dieną, todėl jam buvo priskaičiuoti delspinigiai už laikotarpį nuo 2018-02-01 iki 2018-08-01, kas sudarė 22,70 EUR. Taip pat atsakovas turėtų apmokėti ir procesines palūkanas, skaičiuotinas už priteistą sumą.

Rašytiniuose paaiškinimuose (t.1, b.l.) ieškovė nurodė, kad iki 2010 metų skola iš atsakovo buvo priteista teismo įsakymu Nr. L2-7866-192/2010. Šis įsakymas yra įsiteisėjęs, todėl atsakovo skolos likučio 2010-01-01 pradžiai ginčijimas yra nepagrįstas. Kadangi atsakovui mokant eilinius mokesčius už patiektą šilumą vadovaujantis CK 6.55 straipsnio nuostata pirmiausiai buvo dengiama skola, o tik po to apmokami einamieji mokesčiai, todėl skola už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2018-07-01 susidarė 1 821,81 EUR.

Ieškovė nesutiko ir su atsakovo teiginiu, kad mokesčiai jam buvo skaičiuojami už viso buto šildymą, nes žiniaraščiuose nurodyta, kad mokesčiai buvo skaičiuojami už 12,59 kv. m ploto šildymą.

Taip pat atsakovui buvo pritaikomos kompensacijos, kurios tuo metu pagal galiojančius įstatymus jam galėjo būti taikomos.

Atsakovas su jam pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei laikė, kad ieškovė be teisinio pagrindo kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos iš jo priteisimo.

Savo atsiliepime į ieškinį (t.1, b.l.43-45) atsakovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso ¼ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini); likusi buto dalis priklauso jo dukrai. Šį turtą jis su dukra paveldėjo po sutuoktinės mirties. Kadangi sutuoktinės mirties dieną dukra buvo nepilnametė, o jam dukters atžvilgiu buvo apribotos tėvystės teisės, dukra rūpintis buvo pavesta jo velionės sutuoktinės tėvui A. V. S.. Su juo buvo nustatyta nepilnametės dukters gyvenamoji vieta.

Po palikimo priėmimo atsakovas pranešė ieškovei apie jam priklausančią turto dalį ir paprašė tik už ją skaičiuoti mokesčius. Nežiūrint to, mokesčius jam skaičiavo už viso buto šildymą.

Be to, atsakovas nuo 2005 metų buvo bedarbis, todėl jam priklausė socialinė pašalpa, bet ji jam nebuvo taikoma.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Ieškinys atmestinas.

Byloje pateikti įrodymai, jų vertinimas, nustatytos faktinės bylos aplinkybės.

Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso ¼ dalis gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), šį turtą jis paveldėjo 2005-09-26 po sutuoktinės mirties (t.1, b.l. 4-5). Kitas ¾ dalis nurodytojo buto paveldėjo jo dukra G. S., gim. (duomenys neskelbtini). Šiame bute atsakovas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą ir faktiškai gyvena.

Iš buto apyvartos žiniaraščio (t.1, b.l. 7-15) seka, kad apskaitomojo periodo pradžiai atsakovo skola ieškovei sudarė 7109,05 Lt. Už einamąjį laikotarpį priskaičiuotos sumos nebuvo apmokamos, atsakovui buvo taikoma kompensacija. Laikotarpio pabaigai 2018-07-01 buvo likusi neapmokėta skola 1821,81 EUR už patalpų šildymą ir 54,47 EUR už vandens pašildymą.

Atsakovas nuo 2016 m. liepos mėnesio pateikė įrodymus apie jam priskaičiuotus ir jo sumokėtus mokesčius už patalpų ir vandens šildymą (t.1, b.l. 64-87). Iš jų matyti, kad atsakovas faktiškai apmokėjo jam priskaičiuotas sumas. Šie mokėjimai atitinka tarp šalių sudarytas atsiskaitymo už skolą sutartis, kurios bus aptartos vėliau.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010-03-01 įsakymu Nr. L2-7866-192/2010 (t.1, b.l. 102) iš atsakovo buvo priteista: 3830,93 Lt skola už šildymą už laikotarpį nuo 2003-01-01 iki 2010-01-01, 3278,12 Lt už vandens pašildymą už laikotarpį nuo 2001-06-01 iki 2010-01-01, delspinigiai ir palūkanos. Šie įrodymai paneigia atsakovo aiškinimus, kad 2010-01-01 laikotarpiui nurodyta skola ieškovei yra nurodyta nepagrįstai. Be to, jo ir ieškovės pasirašytose skolų mokėjimų sutartyse atsakovas, pasirašydamas sutartis, pripažino tuo metu buvusias ir šiuo metu esamas skolas.

Vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu teisė į buto šildymo išlaidų, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijos atsakovui buvo nustatytos šiais laikotarpiais: nuo 2005-08-01 iki 2006-02-28; nuo 2009-09-01 iki 2013-11-30; nuo 2014-01-01 iki 2014-08-31 ir nuo 2015-09-01 iki 2018-11-30 (t.1, b.l. 104). Kaip patyti iš buto žiniaraščių, atsakovui kompensacijos buvo pritaikytos.

Atsakovas įvairiais laikotarpiais kreipėsi į ieškovę, kad jam būtų perskaičiuojami mokesčiai (t.1, b.l. 122, 124-127, 135-136).

Atsakovas pateikė teismui 2019-09-12 tarp ieškovės ir jo sudarytą sutartį dėl skolos mokėjimo už šilumą kompensacijos gavimui (t.2, b.l. 17). Šios sutarties 1 punkte nurodyta, kad 2019-09-01 skolininko (atsakovo) skola tiekėjui už patalpų šildymą, karštą vandenį arba vandens pašildymą ir šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti yra 2966,16 EUR, delspinigių 22,70 EUR, viso 2988,86 EUR. Antruoju sutarties punktu skolininkas įsipareigojo kas mėnesį mokėti įsiskolinimą dalimis, t.y. 1,00 (nulis EUR 0 ct) bei mokėti einamojo mėnesio priskaitymą. Tiekėjas perspėjo skolininką, kad nevykdant šios sutarties įsipareigojimų, kompensacijos skaičiavimas bus nutrauktas kitą mėnesį. Šią sutartį pasirašė ieškovės atstovė R. A. ir atsakovas.

Analogiškos sutartys tarp tų pačių šalių buvo sudarytos ir 2016-05-25 (t.2. b.l. 29), kuomet ieškovės vardu sutartį pasirašė L. M., 2018-10-05 už ieškovą sutartį pasirašė R. A. (t.2, b.l. 30). Ieškovė su ieškiniu į teismą dėl skolos priteisimo kreipėsi 2018-09-27, t.y. galiojant šalių sudarytai sutarčiai dėl skolos atlyginimo. Kad šiomis sutartimis ieškovas vadovavosi, jas pripažino ir laikė teisėtomis seka iš ieškovės 2019-06-14 rašto Nr. 20-1565 (t.2, b.l. 92-93).

Atsakovą antrinės teisinės pagalbos sprendimo pagrindu atstovauja advokatė J. S. (t.1, b.l. 35-36 ir 88). Antrinės teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kad atsakovui buvo suteikta paslaugų už 508,30 EUR (t.1, b.l. 150 ir t.2, b.l. 95).

Nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikytina teisė.

Nors tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė šilumos energijos tiekimo sutartis, tačiau jų konkliudentiniai veiksmai rodo tokį susitarimą buvus, nes ieškovė tiekė atsakovo buto daliai šilumos energiją, o atsakovas už šią paslaugą įstatymų nustatyta tvarka ir terminais neapmokėjo. Nors atsakovas skolos ieškovei nepripažino, tačiau šį nepripažinimą pateikia ieškovės pateikti žiniaraščiai apie butui patiektą šilumos energiją bei atsakovo su ieškove sudaryta skolos mokėjimo sutartis.

CK 6.2 straipsnis nustato, kad prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius.

Byloje nustatyta, kad šalys 2019-09-12 sudarė neterminuotą sutartį dėl skolos mokėjimo už šilumą kompensacijos gavimui. Sutarties 1 punkte nurodyta, kad 2019-09-01 skolininko skola tiekėjui už patalpų šildymą, karštą vandenį ar vandens pašildymą ir šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti yra 2966,16 EUR, 22,70 EUR delspinigių, viso 2988,86 EUR. Antruoju sutarties punktu skolininkas įsipareigojo kas mėnesį mokėti įsiskolinimą dalimis, t.y. 1,00 EUR (nulis EUR 0 ct) bei mokėti einamojo mėnesio priskaitymą.

Taigi, tarp šalių po ieškinio pareiškimo 2018-09-27 buvo sudaryta sutartis dėl esamos skolos mokėjimo, kuri pagal atsakovo aiškinimą yra vykdoma. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad sudarytoji skola nebūtų mokama ir būtų suėję sutarties įvykdymo terminai. Esant galiojančiai sutarčiai dėl skolos mokėjimo, ieškovei nebuvo pagrindo reikšti ieškinį dėl skolos priteisimo, o jį pareiškus ir po to sudarius sutartį dėl skolos mokėjimo gera valia, ieškovė turėjo atsisakyti pareikštojo ieškinio (CPK 140 straipsnio 1 dalis), tačiau to nepadarė, todėl jos ieškinio reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

CK 6.4 straipsnis nustato, kad kreditorius ir skolininkas privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu. Ieškovė nevykdė prievolės pranešti teismui apie tai, kad ginčas tarp šalių dėl kurio buvo pareikštas ieškinys, jau yra išspręstas šalių bendru susitarimu dėl prievolės atsiskaityti už patiektą šilumos energiją įvykdymo. Tokie šalių veiksmai gali būti vertinami kaip alternatyvioji prievolė (CK 6.26 straipsnio 1 dalis), todėl pagal CK 6.27 straipsnio 1 dalies nuostatą alternatyviosios prievolės atveju pasirinkimo teisė priklauso skolininkui. Atsakovas mano, jog jo ir ieškovės skoliniai prievoliniai teisiniai santykiai turi būti sprendžiami ne pareiškiant ieškinį, o vykdant sudarytąją skolos mokėjimo sutartį.

Bylinėjimosi išlaidos ir jų paskirstymas.

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas privalo atlyginti antroji šalis.

Atmetus ieškinį, atsakovui iš ieškovės turėtų būti priteistos jo patirtos šios bylos vedimo išlaidos.

Atsakovui buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, kurios vertė 508,30 EUR, todėl ši suma turėtų būti priteista iš ieškovės valstybei (CPK 99 straipsnis).

Iš ieškovės valstybei nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes jos neviršija CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyto dydžio.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio Proceso Kodekso 268 – 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškovės AB „Kauno energija“ ieškinį atsakovui T. S. atmesti.

Priteisti iš ieškovės AB „Kauno energija“, j.a.k. 235014830 valstybei 508,30 EUR (penki šimtai aštuoni EUR 30 ct) už advokato teisinę pagalbą. (Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630 ir mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą

Teisėjas                                                                        Ona Valentukevičiūtė