Civilinė byla Nr. 2-144-772/2014
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04273-2013-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 30.2; 30.9.1; 30.10; 30.12; 116.1
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. rugsėjo 8 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,
sekretoriaujant Erikai Andrulienei,
dalyvaujant ieškovės N. R. atstovui R. R., atsakovams: J. K. (J. K.), I. K. (I. K.) ir jos atstovei adv. J. Bieliauskienei, bei atsakovo J. A. atstovei adv. A. Gaurelienei, neatvykus trečiajam asmeniui R. Č., gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant ir trečiojo asmens UAB ,,Šiaulių būstas“ atstovei, teismo šaukimas įteiktas tinkamai, nedalyvavimas nelaikytinas dėl svarbios priežasties, vertėjai D. S.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės N. R. ieškinį atsakovams: J. K. ir I. K., J. A. dėl sandėliukų nugriovimo, tretieji asmenys: UAB ,,Šiaulių būstas“ ir R. Č..
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
Ieškovė 2013-09-30 patikslintu ieškiniu prašė teismo suteikti jai teisę nugriauti avarinės būklės ūkinį pastatą prie (duomenys neskelbtni) namo, be bendraturčių J. A., J. K. ir I. K. sutikimo. Taip pat pripažinti jai teisę gauti projektavimo sąlygų sąvadą ir leidimą, derinti statybos techninį projektą ir gauti statybos leidimą be atsakovų sutikimo. Bei prašė teismo visas bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas sandėliukų nugriovimui, statinio ekspertizei atlikti, išieškoti iš atsakovų jos naudai.
Procesiniame dokumente ieškovė nurodė, kad prie Šiaulių m. (duomenys neskelbtni), namo jos iniciatyva ir lėšomis buvo naujai suformuotas žemės sklypas (unikalus NR.: (duomenys neskelbtni) Šiaulių m. k.v.). Šis sklypas skirtas komercinės paskirties objektų statybai, naudojimo pobūdis skirtas prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybai. Žemės sklypą prie šio namo naujai statybai ir statybai sandėliukų vietoje ieškovė išsinuomojo pagal 2012-10-30 nuomos sutartį Nr. 31SŽN-406, kuri yra užregistruota Registrų centre kaip juridinis faktas.
Šio namo bendrasavininkai įgaliojo šio namo gyventoją R. R. eiti šiam namui skirto žemės sklypo formavimo administratoriaus pareigas iki galutinio sklypo suformavimo ir jo juridinio įteisinimo. Šį įgaliojimą be kitų bendrasavininkų pasirašė ir 3 bei 4 buto bendrasavininkai, tai yra A. G. ir I. K., ką įrodo 2008-09-12 šių bendraatsakovų parašai (vietoj A. G. dabar savininkas J. A.).
2010-03-31 buvo svarstyta viešame svarstyme Šiaulių savivaldybėje visos teritorijos ir užstatymo zonos išplanavimas ir surašytas protokolas, pagal kurį nutarta, kad tokia išplanavimo teritorija priimtina. Tai patvirtino viešojo susirinkimo dalyviai, nepareiškę jokių pastabų. Šio protokolo priedą Nr. 2 be kitų viešojo susirinkimo dalyvių pasirašė 3 ir 4 buto
bendrasavininkai (dabartiniai atsakovai), nepareiškę jokių pastabų ar kokių nors kitų savarankiškų reikalavimų.
Prie išsinuomotos žemės gyvenamojo namo galinės sienos yra apgriuvęs pagalbinis ūkinis pastatas (sandėliukai), pastatytas iš vienos eilės plytų. Šie sandėliukai yra bendraturčių dalinė nuosavybė. Šis ūkinis pastatas yra avarinis, netinkamas naudotis, sėdus šio pastato pamatams ir ištisai trūko jo sienos.
Šio ūkinio pastato 1/6 dalis nuosavybės teise priklauso šio namo 4 buto savininkui (atsakovui) J. A. pagal 2012-06-25 pirkimo-pardavimo sutartį iš A. G.. Viso ūkinio pastato vidutinė vertė Registrų centro nustatyta 10 900 Lt, todėl 1/6 dalis šio ūkinio pastato, priklausanti atsakovui, sudaro 1 816 Lt pagal rinkos vertę. Po 4 buto pirkimo sandėliukas yra visiškai tuščias ir juo šis atsakovas nesinaudoja, o butą išnuomavo nuomininkams, kurie sandėliuku taip pat nesinaudoja.
Vietoj šio ūkinio pastato žemės sklypo detaliajame plane yra numatyta nauja statyba, kas matosi iš detalaus plano brėžinio. Šis atsakovo sandėliukas trukdo naujo statinio statybai ir seno galinio namo sienos sutvirtinimui. Apie tai su namo bendraatsakovais buvo aptarta formuojant žemės sklypą prie namo su statybos zona. Ieškovė teigė, kad būsimai statybai trukdo atsakovų sandėliukai.
Kadangi šių sandėliukų iš viso yra 4 savininkai, naujos statybos darbus būtina derinti su kitais šio namo savininkais. Ieškovė atsakovo J. A. tiek žodžiu, tiek raštu prašė duoti sutikimą nugriauti jam priklausantį privatinės nuosavybės teise 1/6 dalį lauko sandėliuko ir paaiškino, kad jam priklausantį sandėliuką naujos statybos metu numatoma patraukti 1,7 metro atstumu į priekį Dvaro gatvės pusėn Šiauliuose, paliekant sandėliuką prie tos pačios galinės namo sienos, nedarant jokios žalos jo turtiniams interesams, kadangi nugriauto sandėliuko dalis 5 m2 ploto bus atstatoma statytojo lėšomis kaip naujas pagerintas statinys ir perduotas atsakovo nuosavybėn kaip ta pati buvusio iki naujos statybos turto dalis, nepriklausanti naujam statiniui. Ieškovė atsakovui išaiškino, kad įsipareigoja sandėliuką nugriauti ir atstatyti jį naujai savo lėšomis tokio paties ploto, kaip ir dabar yra, nepažeidžiant jo turtinių interesų arba apmokėti už jį pinigais 4 000 Lt, tai yra dvigubai daugiau nei įkainota VĮ Registrų centras rinkos kaina. Ieškovė atsakovui J. A. žodžiu paaiškino, kad sandėliuko nugriovimas ir atstatymo darbai reikalingi naujo statinio ištisiniam juostiniam pamatų paklojimui kartu su seno statinio, tai yra dabar esančio seno gyvenamojo namo galinės namo sienos, virstančios į išorę įtvirtinimui, tuo pačiu namo gelžbetoninės atraminės sienos, jungiančios sandėliukus demontavimui, kadangi atraminė siena grimzta į gruntą ir neteko galinės namo sienos laikymo funkcijos. Dėl galinės namo sienos netolygaus sėdimo į gruntą, skilo 5 ir 6 butų galinė siena nuo viršaus iki apačios ir susidarė plyšys, atsiskyrė siena nuo lubų. Tam tikslui, kad namo galinis pamatas nesėstų, būtina jį papildomai įtvirtinti, todėl ten, kur dabar stovi atsakovo J. A. sandėliukas, numatomas pakloti ištisinis 2 m. gylio ir 40 cm. pločio gelžbetoninis pamatas seno namo pamato įtvirtinimui ir galinės sienos naujam išmūrijimui. Statybos ribos yra numatytos patvirtintame detaliajame plane, su kuriuo atsakovas yra supažindintas. Supažindintas jis ir su naujojo statinio eskiziniais projektais, vadovaujantis STR 1.06.03:2002 6.3.p. Jame nurodyta, kad projektiniai pasiūlymai - eskizinis projektas, kurio tikslas išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti.
Ieškovė negali be atsakovo sutikimo nugriauti seną, yrantį sandėliuką, kas apsunkins statybos darbus ir nebus galimybės sutvirtinti galinę skilusią seno gyvenamojo dviejų aukštų (duomenys neskelbtni) namo Šiauliuose, pamatą ir sieną. Be to pabrangs ir statybos darbai dėl pamatų konfigūracijos sudėtingumo, jei atsakovų sandėliukai nebus nugriauti. Be to toks statinys nederės prie kraštovaizdžio.
Atsakovui J. A. nemotyvuotai žodžiu atsisakius duoti šį sutikimą jo sandėliuko dalį nugriauti, ieškovė jo paprašė išsamiai raštiškai nurodyti tokio atsisakymo motyvus ir pagrindus, kuriais remiasi jis atsisakydamas duoti tokį sutikimą. Tačiau nei žodžiu, nei raštu atsakovas nenurodė, kokios tai būtų, jo nuomone, pažeidžiamos jo turtinės ar kitokios teisės.
Atsakovas į tokį mano prašymą raštu atsakymo nedavė. Kadangi atsakovas į jokias kalbas nesileidžia, atsisako tenkinti ieškovės teisėtus ir pagrįstus reikalavimus, tuo pačiu sąmoningai trukdydamas jai vykdyti projektavimo ir statybos darbus, dėl ko ieškovė dėl jo kaltės jau patiria materialinių nuostolių.
Su sandėliukų perstatymu ar apmokėjimu už jį dviguba bei triguba rinkos kaina (5 000 Lt suma) paskutiniu laiku nesutiko ir šio namo 3 buto atsakovai savininkai I. K. ir J. K., nors su tokiu detaliuoju planu ir jame nurodyta statybos zona detaliojo plano viešojo svarstymo metu jie sutiko. Vėliau žodžiu sutiko perstatyti ir savo sandėliuką naujai į kitą vietą ieškovės lėšomis, siūlydamiesi prisidėti savo darbu, išsikasant po sandėliuku rūsį, tačiau ieškovei paprašius 2013-06-20 jos pateiktą jiems raštu sutikimą patvirtinti notarine tvarka, abu pasirašyti atsisakė, kas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Kadangi ieškovė pati savo lėšomis ir laiko sąnaudomis visam namui paruošė, įregistravo detalųjį planą, sudarė žemės nuomos sutartį, visi namo bendrasavininkai su tuo sutiko, tai dabartinius atsakovų veiksmus, trukdančius naujai statybai ieškovė vertina kaip aiškiai jai daromą turtinę žalą, bei varžančią jos teisėtus ir įstatymo saugomus interesus. Atsakovai nemotyvuotai trukdo naujai statybai ir nenurodo kokius jų turtinius interesus ji pažeistų.
Bendraturčių atsisakymas duoti minimą sutikimą trukdo ieškovei gauti statinio techninio projektavimo sąlygas, ūkinio pastato nugriovimo ir naujos statybos leidimą.
Visi namo gyventojai, taip pat ir ankstesnis 4 buto savininkas A. G. tokiai statybai neprieštaravo, ką įrodo ir 2010-03-31 Viešojo susirinkimo dalyvių parašai, todėl ieškovė savo pinigais vykdė šiam namui detalaus plano projektavimą ir jo įregistravimą, su Nacionaline žemės tarnyba šiai statybai vykdyti 2012-10-30 sudarė žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 31S ŽN-406, ką įrodo 2013-03-05 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas. Visais šiais pagrindais dabar nori vykdyti techninio projektavimo naujai statybai darbus, tačiau dabartinis 2012-06-25 nupirkto 4 buto savininkas J. A. ir prie jo prisidėję 3 buto savininkai I. K. bei J. K., šiuo atveju atsakovai, nepagrįstai trukdo paruošti dokumentus šiai statybai, atimdami jai teisę gauti projektavimo sąlygas ir leidimą statyti naują pastatą.
Ieškovė teigė, kad susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus. Įstatyminis imperatyvas susitarti įpareigoja bendraturčius, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškoti priimtiniausio jiems sprendimo būdo, nesiekiant savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita.
Kadangi su atsakovais pasiekti bendrą susitarimą nepavyko, derinti savo ir jos interesus jie atsisako.
2013-09-19 parengiamojo teisminio posėdžio metu išaiškėjo, kad atsakovai nesutinka savo sandėliukų nei perstatyti, nei parduoti ieškovei. Tokiu būdu jai, tai yra kitam pastato bendrasavininkiui, trukdo įgyvendinti savo teises ir pareigas.
Nors ūkinis pastatas priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise savininkams, tačiau atsakovai neįdėjo nei fizinių pastangų, nei lėšų ūkinio pastato išsaugojimui, todėl jis tapo avariniu, būtinu nugriauti.
Šio ūkinio pastato suremontavimas ar rekonstravimas pareikalautų neprotingų išlaidų, kadangi bet kokiu atveju reikėtų nugriauti visą ūkinį pastatą, išbetonuoti naujus pamatus, išmūryti naujas sienas ir vidines pertvaras tarp sandėliukų (dabar jos padarytos iš lentų), o tai reikštų jau naujo statinio statybą.
STR 1.12.01:1996 B priede yra nustatyti statinių avarinės būklės požymiai, kai statinys yra mūrinis (2 p.): plyšiai mūre, einantys daugiau negu per dvi plytų eiles ir ilgesni negu 15 cm, suirimai atskirose sienų zonose, žymūs sienų išlinkiai. Iš teismui pateiktų nuotraukų matosi, kad visi šie požymiai yra. Šiame STR yra nurodyta kas yra statinio avarinė būklė: „Statinio ir jo inžinerinės įrangos avarinės būklės požymiai - tai tokie pokyčiai ir defektai, kurie toliau gali vystytis iki nevaldomo proceso, ir statinio konstrukcijos ar inžinerinė įranga pradeda irti arba deformuotis ir nebetinka nustatytai paskirčiai.“
Šio STR 4.4.p. nurodo, kad vizualiai nustatant galimą avarinę būklę sukeliančius defektus ir deformacijas, vadovaujamasi B ir C prieduose pateiktais statinio konstrukcijų ir inžinerinės įrangos avarinės būklės požymiais. Šis ūkinis pastatas yra 1958 metų statybos, jis yra mūrinis su medinėmis nelaikančiomis pertvaromis. Pastato sienos storis tiktai 25 cm. Jo pamatai yra kiaurai sutrūkę, sienos suskilusios nuo viršaus iki apačios kiaurai per visą sieną, sulinkusios ir toks šio ūkinio pastato susidėvėjimas kelia grėsmę aplinkiniams, nes bet kada gali sugriūti.
Kadangi atsakovai aiškiai trukdo naujai statybai, į jokius kompromisus nesileidžia, savo ūkinio pastato dalis nei remontuoja, nei parduoda, palieka likimo valiai, leisdami šiam pastatui sugriūti, ieškovė yra pilnai įsitikinusi, kad atsakovai tokia savo veika pažeidė CK 4.75 str. 1 d., 1.137 str. 2d., 5d. veikdami nesąžiningai, nesilaikydami nei protingumo, nei teisingumo principų, be teisinio pagrindo varžo jos teises, tuo darydami jai turtinę žalą. Prie detalaus plano suprojektavimo ir elektros linijos projekto paruošimo bendraturčiai pinigais taip pat neprisidėjo, tuo toliau darydami žalą jos teisėtiems interesams.
Ieškovė savo reikalavimus atsakovams grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas pakartojo ieškinio motyvus ir prašė teismo ieškinį tenkinti visiškai. Taip pat pateikė teismui rašytinės formos baigiamąją kalbą.
Atsakovas J. A. pateikė teismui patikslintą atsiliepimą dėl ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimų.
Pirmiausia, atsakovas nurodė, kad nesutinka su pareikštu ieškiniu.
Antra, nesutikdamas su ieškiniu nurodė šiuos savo nesutikimo motyvus ir tuos motyvus pagrindžiančius įrodymus:
Namo bendrasvininkė N. R. bei namo gyventojas R. R. inicijavo parašų rinkimą dėl žemes sklypo prie šio namo formavimo, ir sau prisiėmė administratoriaus pareigas, motyvuodami tuo, neva namas turės savo privačią uždarą teritoriją, ir tuo pačiu ji šiek tiek pasididins savo butą pasistačiusi nedidelį priestatą fasadinėje namo pusėje. Namo bendarturčiu sutikimas dėl pastato statybos nebuvo duotas.
2012m gegužės 31 d. Šiaulių savivaldybei patvirtinus detalųjį planą, N. R. neinformavusi bendraturčių 2012 m spalio 30 d. išsinuomavo šio žemės sklypo 1/6 dalį, paskirtis - komercinės, paslaugų ir pramogų paskirties objektų statybai. (Su projekto eskizu atsakovas buvo supažindintas tik 2013-10-03, jau po ieškovo pateikto ieškinio teismui.
Po šio veiksmo, prasidėjo spaudimas dėl jam, bei jo kaimynų K. šeimai priklausančios sandėliukų dalių nugriovimo ir perkėlimo arba pardavimo už atsakovui priimtiną mažą kainą. R. R. jam pateikė pasirašyti paruoštas sutartis, kurių jis nesutiko pasirašyti, nes sandėliukas jam reikalingas asmeniniam naudojimui.
Siekdamas apsaugoti savo privačia nuosavybę, bei planuodamas savarankiškai rekonstruoti savo sandėliuko dalį, išsinuomavo 1/6 dalį namui priklausančio žemės sklypo su galimybe jį vėliau išsipirkti iš valstybės.
Teismo paruošiamajame posėdyje ieškovas atmetė jo pasiūlymą atsiskirti sandėliuką nuo bendrosios nuosavybės ir tokiu būdu išspręsti šią problemą.
Trečia, namo gyventojo R. R. teigimas, kad pagalbinio pastato (sandėliukų) stovis netinkamas naudojimui yra nepagrįstas jokiais dokumentais ar ekspertų išvadomis. Iškilus remonto būtinybei jis, kaip bendrasavininkas, proporcingai disponuojamam turtui, yra pasiruošęs prisidėti prie ūkinio pastato remonto jei toks yra būtinas. Papildomai nurodė, kad jam priklausantis sandėliukas yra gero stovio, sienos neįtrūkusios, stogas sandarus.
Ketvirta, ieškovo teigimas, kad jo sandėliuko rinkos verte yra 1 816,00 litų ir, kad jis privalo už tiek jį perleisti ieškovui yra keistas ir absurdiškas, nes nepriklausomų nekilnojamojo turto vertintojų nuomonė yra visai kitokia. Taip pat nepaminėta, kad sandėliukas turi rūsį, bei nedidelę palėpę, kas žymiai pakelia jo rinkos vertę. Taip pat patikslino, kad jam priklausanti 1/6 dalis ūkinio pastato yra 6,07m2, o ne 5m2, kaip teigia ieškovas.
Penkta, atsakovas sandėliuką naudoja savo reikmėms. Nesutinka su nugriovimu be jo sutikimo.
Šešta, dėl detaliajame plane galimai numatyto statinio statybos ieškovas namo bendraturčių sutikimo negavo.
Septinta, ieškovo siūlomi jam priklausančios 1/6 dalies ūkinio pastato griovimai, perkelimai ar pardavimai jo nedomina.
Aštunta, ieškovo teiginys dėl galinės namo sienos stovio nepagrįstas jokiais ekspertizių dokumentais. Kaip bendrasavininkas, jis sutinka proporcingai disponuojamam turtui savo lėšomis prisidėti prie galinės namo sienos remonto, jei bus nustatyta būtinybė.
Devinta, ieškovo teiginys, kad yra 2004-08-26 metu prašymas Šiaulių m. savivaldybės administracijos direktoriui, nepagrįstas jokiu dokumentu.
Dešimta, remiantis viešojo susirinkimo dėl detaliojo plano koncepcijos 2010-03-31 dalyvių sąrašo kopija, niekur neužsiminta apie kokio nors pastato statybą formuojamame sklype.
Vienuolikta, ieškovo teigimas, kad atsakovas jo vengia yra nepagrįstas. Rasti ginčo sprendimą dėl pastovaus ieškovo spaudimo nepavyko. Yra išvykęs į Vokietiją, kur pastoviai ir gyvena.
Dvylikta, ieškovo teigimas, kad bendraturčiai neprisidėjo prie detaliojo plano finansavimo yra klaidinantis, nes ieškovas nekėlė jokių reikalavimų šiuo klausimu ir viską finansavo savo iniciatyva.
Trylikta, atsakovas nesutinka su statybos leidimu suteikimo be atsakovų sutikimo, bei sandėliuko nugriovimo nes planuoja atskirti sandėliuką iš bendros nuosavybės ir jį rekonstruoti savo nuožiūra.
Keturiolikta, atsakovas nesutinka su ieškovo finansiniais reikalavimais dėl sandėliukų griovimo, galimos ekspertizes bei kitų išlaidų kompensavimo.
Penkiolikta, atsakovas nesutinka su pateikto eskizuose pastato statyba, nes ieškovas, statydamas ši statinį užimtų didžiulę namo laisvo sklypo dalį, tuo užkirsdamas galimybę kitiems bendraturčiams ateityje rekonstruoti jiems priklausančius sandėliukus, sumažėtu laisvas plotas prie namo, galimai padidėtų žmonių srautai, bei triukšmingumas bendro sklypo teritorijoje, dėl pastato aukštingumo labai sumažėtu patenkančios šviesos kiekis į jo butą.
Atsakovas savo atsikirtimams pagrįsti pateikė teismui ir rašytinius įrodymus.
Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu pakartojo atsiliepime nurodytus atsikirtimus ir prašė teismo ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas atmesti visiškai.
Atsakovai J. K. ir I. K. pateikė teismui bendrą atsiliepimą kuriame nurodė šiuos atsikirtimų argumentus.
1. Apie tai, kad prie Šiaulių miesto Vilniaus gatvės 213a, ieškovės, N. R., iniciatyva buvo suformuotas naujas žemės sklypas, kuris skirtas komercinės paskirties objektų statybai (naudojimo pobūdis skirtas prekybos, paslaugų ir pramogų objekto statybai) ir dabartinėje sandėliukų vietoje vyks nauja statyba - atsakovai I. K. ir J. K., sužinojo 2013-06-21, iš R. R. gavę sutikimo blanką dėl lauko sandėliuko nugriovimo ir atstatymo, kurį jie, jo prašymu, tą pačią dieną, kuo skubiau, turėjo pasirašyti. Prie sutikimo blanko buvo prisegtas ir 2013-06-13 dienos N. R. ieškinys J. A. dėl lauko sandėliuko nugriovimo be jo sutikimo, iš kurio jie sužinojo apie suformuotą žemės sklypą ir numatytas statybas.
2. Nebuvo jokio bendrasavininkų susirinkimo tuo klausimu ir namo bendraturčių sutikimas dėl pastato statybos nebuvo duotas.
3. 2012 m. gegužės 31 d. Šiaulių savivaldybei patvirtinus detalųjį planą, N. R. neinformavo apie tai bendraturčių ir 2012 m. spalio 30 d. išsinuomavo šį žemės sklypą, kurio paskirtis - komercinės, paslaugų ir pramogų paskirties objektų statybai.
4. Dėl detaliajame plane galimai numatyto statinio statybos ieškovė namo bendraturčių sutikimo negavo.
5. Su R. R. kilo ginčas dėl jų I. K. ir J. K., nepasirašyto sutikimo blanko dėl lauko sandėliuko nugriovimo ir atstatymo.
Ginčas kilo jiems paprašius pateikti išsamią informaciją apie planuojamus atlikti statybos darbus, t. y. projektą, detalųjį planą, savivaldybės leidimą, atstatyti sandėliukus, galimus statinio rekonstrukcijos variantus.
5. Paprašė parodyti kitų bendrasavininkų (2, 4 ir 6 butų) sutikimus vykdyti statybos darbus. R. R. atsisakė pateikti šiuos dokumentus. Toks R. R. elgesys sukėlė jiems abejones dėl rekonstrukcijos teisėtumo.
6. Paprašius nurodyti planuojamą jų sandėliuko vietą, R. R. atsakė: „Kažkur čia“ ir teigė, jog įėjimas į sandėliuką bus iš Dvaro gatvės pusės, kas jų netenkina dėl privažiavimo prie sandėliuko.
7. Taip pat atsakovai I. K. ir J. K., negavo jokių dokumentų, nurodančių būsimos rekonstrukcijos trukmę. R. R. pateikė tik savo žodinį pasižadėjimą, kad statyba užtruks du mėnesius nuo sandėliukų nugriovimo dienos, o ieškovės žodžiais tariant - keturis mėnesius.
Sandėliuką jie I. K. ir J. K., nuolat naudojo savo reikmėms ir jis jiems yra būtinas. Jie neturi papildomų patalpų, kur galėtų pernešti ir sudėti sandėliuke laikomus daiktus, todėl tektų nuomotis kitas patalpas. Dengti šias išlaidas jie kategoriškai atsisako.
P. R. R., jog jis, jie I. K. ir J. K., bei ieškovė N. R. dėl visų kilusių klausimų nueitų pas notarą ir sudarytų sutartį, R. R. atsakė, kad jų tai nedomina.
8. Atsakovai 2013-07-27 gavo registruotą laišką kuriame buvo prašymas - įsipareigojimas, atsiųstas N. R..
8. 1. Šis įsipareigojimas kelia daug abejonių, nes vis dar konkrečiai nenurodyta naujojo sandėliuko vieta, tik nurodyta, jog jis bus šiek tiek pastumtas į šoną, tačiau tikslesnių detalių, t. y. į kurią pusę jis bus pastumtas, nenurodyta.
Šis įsipareigojimas nebuvo nepatvirtintas notaro ir kilus nesutarimams, tai butų bevertis dokumentas.
8. 2. N. R. prašė jų I. K. ir J. K., pasirašyti sutikimo blanką dėl lauko sandėliuko nugriovimo ir atstatymo iki 2013-06-28, kuris turėtų būti patvirtintas notaro. Tai buvo prašoma padaryti negavus aukščiau paminėtų dokumentų. Atsakovai nesutiko pasirašyti sutikimo blanko ir tvirtinti tai notariškai, nežinodami kaip, kada ir kur bus atstatytas jų sandėliukas, t. y. nesutiko to padaryti negavę jokių garantijų ir dokumentų.
8. 3. Dėl jų I. K. ir J. K., parašų gavimo jaučia didelį spaudimą, nes pirmuoju atveju jiems buvo nurodytas terminas - kelios valandos, o antruoju - viena para. Detalesnės informacijos gavimui, apmąstymui, pokalbiui su kitais namo bendrasavininkais arba bendrasavininkų susirinkimui nebuvo duota laiko. Dėl tokio kaimynų N. R. ir R. R. elgesio atsakovo J. K. žmonai, I. K., kilo sveikatos problemų.
8. 4. Norėdami sužinoti jų namo 6 buto savininkų nuomonę dėl to ginčo, paskambino jiems ir sužinojo, kad jie nėra informuoti apie būsimas statybas ir nebuvo duotas joms sutikimas.
8. 5. 2 buto savininkas jokio sutikimo statyboms taip nebuvo davęs.
8. 6. Taigi iš 6 -ių butų apie planuojamas statybas žinojo tik du butai: pati ieškovė N. R., R. R. ( 5 butas ) ir jų duktė R. Č., (1 butas).
9. Ieškovės teigimu, sandėliuko rinkos vertė yra 1 816,00 litų, nors nepriklausomų nekilnojamojo turto vertintojų nuomonė - visai kitokia. Taip pat nepaminėta, kad sandėliuke yra rūsys bei nedidelė palėpė, kas žymiai pakelia jo rinkos vertę.
10. Atsakovai nesutinka su ieškovės nuomone, kad jų atsisakymas pasirašyti ir patvirtinti notarine tvarka jiems pateiktą sutikimą dėl lauko sandėliuko nugriovimo ir atstatymo prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Pati ieškovė nepateikė jiems jokios išsamios informacijos apie planuojamus atlikti statybos darbus.
Kadangi sutikimo davimas yra laisvos asmens valios išraiška ir kiekvienas bendraturtis gali savo nuožiūra duoti arba atsisakyti duoti sutikimą jie atsakovai dėl minėtų priežasčių atsisako ieškovei duoti tokį sutikimą.
11. Nesutinka su ieškovės reikalavimu padengti esamas ir tariamas išlaidas, ir tai traktuoja kaip atsakovų bauginimo priemonę.
Savo atsikirtimams pagrįsti atsakovai pateikė į bylą ir rašytinius įrodymus.
Teismo posėdžio metu abu atsakovai nurodė, kad nesutinka su ieškovės ieškinio reikalavimais ir prašė teismo juos atmesti.
Atsakovės I. K. atstovė taip pat nurodė, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo tenkinti ieškovės ieškinį todėl prašė teismo jį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas valstybei.
Trečiasis asmuo R. Č. irgi pateikė teismui atsiliepimą nurodydama šiuos motyvus.
Teigė, kad su ieškovės N. R. ieškiniu sutinka, laiko jį teisėtu ir pagrįstu, kokių nors turtinių pretenzijų ieškovei neturi.
Paaiškino, kad ji ieškovei 2013-06-28 davė sutikimą, patvirtintą notarine tvarka, nugriauti jai nuosavybės teise priklausančią 1/6 dalį ūkinio pastato, kaip (duomenys neskelbtni) namo Šiauliuose priklausinį, nereikalaujant jokios kompensacijos už jį ar jo atstatymo.
Minimas lauko sandėliukas Vilniaus g. priklauso 213A - 1 butui, yra jos asmeninė nuosavybė.
Savo Vilniaus g. 213 A - 1 butą šiuo metu ji išnuomojo UAB ,,Eurikanai“, kuri sandėliuku negali naudotis, kadangi šis ūkinis pastatas yra griūvantis, o durys į jos sandėliuką yra užspaustos mūro sienos iš viršaus ir negalima jų atidaryti dėl pamato skilimo ir sėdimo į gruntą.
Prieš projektuojant žemės sklypą prie (duomenys neskelbtni) namo Šiauliuose visi namo bendrasavininkiai įgaliojo šio namo gyventoją R. R. imtis organizacinių veiksmų detaliajam žemės sklypui prie šio namo ir statybinės zonos priėjo suprojektavimui. Detalaus plano projekte yra išskirta statybos zona, apimanti ir sandėliukų vietą, juos nugriovus. Ūkinio pastato vietoje numatyta nauja statyba. Detalusis žemės sklypas įregistruotas Registrų centre. Žemės sklypas naujai statybai yra išsinuomotas iš valstybės.
Jos žiniomis, prieš gaunant technines sąlygas detaliajam planui paruošti, ieškovė su visais gyventojais buvo suderinusi, kad ūkinį pastatą nugriaus ir tiktai atsakovams K. iš 3 buto šią sandėliuko dalį ieškovė atstatys savo lėšomis ir perduos jų nuosavybei kaip atskirą patalpą, nepriklausančią visam statiniui.
Ieškovė siekia vietoj seno ūkinio pastato pastatyti naują ūkinės - komercinės paskirties pastatą, tačiau be bendrasavininkų sutikimo negali gauti projektavimo sąlygų sąvado, dėl ko kyla šis ginčas.
Šią bylą prašė nagrinėti jai nedalyvaujant, kadangi gyvena Kaune ir prižiūri savo mažą vaiką, todėl atvykti į teismą Šiauliuose iškyla daug nepatogumų.
Kitas trečiasis asmuo per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Teismui paskyrus byloje statybos techninę ekspertizę ir gavus jos aktą matyti, kad ginčo ūkinis pastatas yra avarinės būklės ir jis negali būti eksploatuojamas. Taip pat akte nurodyta, kad ūkinis pastatas pagal parengtą kapitalinio remonto aprašą esant valstybės tarnautojo pritarimui gali būti remontuojamas. Be to laikantis teisės aktais nustatytos tvarkos ūkinis pastatas gali būti ir rekonstruotas. Ekspertas pateikė ir preliminarias tiek pastato remonto, tiek ir jo rekonstrukcijos galimas išlaidas.
Teismas taip pat išsireikalavo ir iš vietos savivaldos institucijos išvadą dėl šalių ginčo. Pastarojoje nurodyta, kad Šiaulių m. savivaldybės tarybos 2012-05-31 sprendimu Nr. T-168 patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas – žemės sklypo Vilniaus g. 213 A. Šiauliuose, detalusis planas. Pastarajame vietoje esančių butų priklausinių (sandėliukų) yra numatyta priestato prie daugiabučio gyvenamojo namo statyba. Taip pat teritorijos detaliojo planavimo metu gauti bendraturčių sutikimai bei atlikta viešo svarstymo su visuomene procedūra.
Ieškinys atmestinas.
Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovei ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise gyvenamojo namo (duomenys neskelbtni), Šiauliai, kieme, priklauso esantis pastatas, kuriame šalys ir kiti namo bendraturčiai turi įsirengę sandėliukus, kurie laikytini butų priklausiniais (T.1, 6-12 b.l.). Kiekvienam iš bendraturčių priklauso atitinkama dalis minėtame pastate (T.1, 70-76 b. l.). Nagrinėjamos bylos dalykas yra ne atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, o leidimas nugriauti. Ieškovė nepateikė teismui į bylą architekto parengto ūkinio pastato dalies atidalijimo projekto, pagal kurį atsakovams priklausanti pastato dalis būtų atidalinta, jiems įrengiant analogiškas patalpas kitoje vietoje arba už esamų sandėliukų nugriovimą jiems išmokant atitinkamo dydžio kompensacijas. Paskiausias ieškovės ieškinio reikalavimas yra siejamas tik su atsakovams priklausančių sandėliukų nugriovimu, įvertinus tą aplinkybę, kad pastatas yra avarinis, kuriame jie yra (T. 1, 130-132 b.l.).
Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdu. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiais. Atidalijimas galimas bendraturčių tarpusavio sutarimu arba teismo sprendimu pagal bendraturčio ieškinį dėl atidalijimo (Lietuvos Respublikos CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos CK 4.82 straipsnio 1 dalyje išvardyti butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių objektų (namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga) negali būti atidalyti, išskyrus išimtį, kurios taikymui būtinos dvi sąlygos: 1) atidalijama daikto dalis gali būti ar pertvarkius galės būti naudojama kaip atskiras daiktas ir 2) toks jo naudojimas netrukdys naudoti butų ar kitų patalpų pagal paskirtį. Teikiamas atidalijimo variantas turi būti procedūriškai ir techniškai priimtinas (t. y. įmanomas įgyvendinti, nedaryti neproporcingos žalos daiktui), atitikti bendraturčių dalis ir nepažeisti trečiųjų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-18 Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga). Esant nesutarimų dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo (šie būdai gali būti įvairūs: išskiriant bendraturčiams tenkančias dalis natūra, sutinkant prašančiam atidalyti – gauti kompensaciją iš kitų bendraturčių už jam tenkančią dalį ar be sutikimo vienam ar keliems bendraturčiams priteisiant tokią kompensaciją ir kita), vieną iš atidalijimo būdų pasirenka siekiantis atsidalyti bendrą turtą asmuo, tačiau šis teismui turi įrodyti, kodėl pasirinktas būdas priimtiniausias ir kad jis nepažeis bendraturčio teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Įstatyminis imperatyvas susitarti įpareigoja bendraturčius, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškoti priimtiniausio jiems sprendimo būdo, nesiekiant savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Šiuo metu ieškovei priklausanti pastato dalis yra didesnė, nei atsakovų, tačiau po pertvarkymo atsakovai norėtų vėl naudotis atitinkamo dydžio lauko sandėliukais kaip dviem atskirais objektais. Jiems turi būti aiškus atidalijamų pastato dalių įrengimas ir naudojimas, kuris netrukdytų jiems naudotis priklausiniu kaip šiame name esantiems butų savininkams. Tačiau atsakovai nesutinka, nei su ieškovės siūloma kompensacija po atidalijamo, nei su pateiktais eskiziniais projektais apie jiems ateityje įrengiamus sandėliukus. Taip pat atsakovai nesutinka su ieškovės ieškinio reikalavimu dėl jiems priklausančių sandėliukų nugriovimo. Pažymėtina, kad ieškovė tėra suinteresuota, tik nugriauti atsakovų sandėliukus, o ne siekti jų atidalinimo įrengiant juos įrengiant kitoje vietoje arba išmokėti jiems tinkamo dydžio piniginę kompensaciją už jų nuosavybės praradimą, dėl ko atsakovai netektų galimybės naudotis lauko sandėliukais ir sumažėtų jų turimo turto dalis.
Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme, optimalesniam atidalijimo variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005). Sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, reikia pasirinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų daugelio bendraturčių interesus, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią atidalijamo turto dalį. Teismo patvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006). Tuo atveju, jeigu bendraturtis nori atidalyti savo dalį, siekdamas patenkinti tik savo interesus, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2008). Byloje nėra nustatyta faktų, kad šalys būtų kooperavęsi ir bendradarbiavę ieškodami visiems bendraturčiams priimtino optimalaus atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės varianto. Teismo posėdžio metu atsakovai nurodė, kad jie gal būt sutiktų su projektu, jei ieškovė įrengtų jiems sandėliukus kitoje vietoje prieš tai šį projektą suderinusi su jais kaip butų priklausinių savininkais. Tačiau ieškovė teigė, kad iš pradžių siūlė atsakovams vietoje nugriautų sandėliukų juos įrengti kitoje vietoje, bet vėliau tokio projektinio pasiūlymo atsisakė (T.1, 89-93 b.l.). Teismas pastebi, kad tokios galimybės faktiškai yra, todėl ieškovės reikalavimas tik nugriauti atsakovų sandėliukus neįrengiant jiems jų kitoje vietoje pažeidžia pastarųjų teises, įskaitant nuosavybės teisę, įtvirtinta Konstitucijoje, CK ir kituose įstatymuose.
Teismo posėdžio metu atsakovai nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių kitų atidalijimo projektų, kurie galėtų būti vertinami ir svarstomi. Ta aplinkybė, jog ieškovė savo iniciatyva nesiūlo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo, reiškia, jog ieškovės nesiūlomas atidalijimo būdas neatitinka atsakovų interesų ir juos pažeidžia. Savo nesutikimą su atsakovu noru dėl atidalijimo būdo ieškovė aiškiai išreiškė tiek sprendžiant šį klausimą ikiteismine tvarka, tiek teismo proceso metu. Atskirai pastebėtina, kad joks įstatymas ar teisės aktas nenumato pareigos turto bendrasavininkui, nesutinkančiam su pateiktu atidalijimo būdu, pateikti savo projektą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1247-622/2012). Iš byloje esančio projektinio pasiūlymo matyti, kad atsakovai kol kas patirtų tik nepatogumų, jeigu ieškovė pirmiausia, nugriautų jų sandėliukus, o tik po to teiktų jiems pasiūlymus dėl jų atstatymo kitoje vietoje kuomet tam nėra tinkamai parengto projekto ir ieškovės įsipareigojimų šiems bendraturčiams. Kadangi kol kas tėra parengtas tik žemės sklypo detalusis planas ir jame pažymėta priestato statyba prie namo, tai nesudaro pagrindo išvadai, jog kitiems bendraturčiams šio statinio statyba ir sandėliukų jame arba atskirai įrengimas bus jiems priimtinas (T. 2, 51 b.l.). Taigi atsakovų nesutikimas su ieškovės reikalavimu nugriauti jiems asmeninės nuosavybės teise priklausančius sandėliukus yra pagrįstas, todėl teismas, spręsdamas šį ginčą, privalo atsižvelgti į teisėtus atsakovų interesus. Teismas pažymi, jog teismui nustačius, jog ieškovė neteikia konkretaus pasiūlymo dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo būdo, o tik reikalaujant teisės nugriauti atsakovų sandėliukus jiems tinkamai už tai neatlyginant, neatitinka įstatymų reikalavimų ar teisėtų atsakovų interesų. Tuo pačiu pažymėtina, kad tai neužkerta ieškovei teisės ateityje kreiptis į teismą su kitokiu, bendraturčių interesus atitinkančiu, atidalijimo projektu dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Kadangi ieškovė nepateikė jokių alternatyvių variantų dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, kurie nepažeistų pagrįstų atsakovų interesų, ieškinys negali būti patenkintas.
Tuo pačiu pažymėtina, kad pats ieškovės reikalavimas atsakovams teisine prasme yra ydingas, kadangi jis nukreiptas į privačių asmenų nuosavybės paėmimą, o Lietuvoje nuosavybė gali būti paimama tik visuomenės poreikiams (CK 4. 100 str.). Tačiau ir tuomet yra keliamas klausimas dėl atlygintinumo pinigais arba natūra, t.y. perduodant savininkui kitą panašų daiktą ar kitą turtą, bet ir tokiu atveju būtina laikytis proporcingumo principo. Ieškovės pagrindinis akcentas dėl jos teisės nugriauti jai ir kitiems atsakovams priklausantį pastatą remiasi tuo, kad jis yra avarinės būklės (T.2, 8 b.l.). Tačiau vien šį aplinkybė nesudaro pagrindo paneigti atsakovų nuosavybės teisės. Be to kiekvienas iš savininkų ar bendraturčių privalo jiems priklausančius pastatus, statinius prižiūrėti, tai yra laikytis statinio saugos ir paskirties reikalavimų, kad būtų išlaikytos jų savybės ir jie nebūtų avarinės būklės (STR 1.12.07:2004).
CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindinis bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo reikalavimas - bendrą daiktą (žemės sklypą, pastatą ar kita) bendraturčiai valdo, naudoja ir juo disponuoja visų bendraturčių susitarimu. Bendraturčiai susitarimą pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, derindami savo interesus. Reikalavimas susitarti yra esminis stabiliam ir ekonomiškam bendro daikto valdymui ir naudojimui. Teismas, nagrinėdamas ginčą tarp bendraturčių, kai pastarieji nesusitaria dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, patikrina priežastis, kodėl bendraturčiai nesutaria ir kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą. Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymu suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, konkrečiai nagrinėjamoje byloje - teisę statyti priestatą, nugriovus bendrą daiktą, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Vieno bendraturčio atliekami bendro daikto pakeitimai pakeičia kitų bendraturčių naudojimo, valdymo ir disponavimo teisių turinį, bet negali tapti šių teisių pažeidimu.
Sprendžiant ginčus dėl bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimo, jų interesai turi būti įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasveriant, ar vieno bendraturčio interesų prioriteto pripažinimas ir jo reikalavimų tenkinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo ar net netekimo. Be to, nuosavybės neliečiamumo principas turi būti taikomas derinant jį su kitais civilinės teisės principais, įtvirtintais CK 1.2 straipsnio 1 dalyje: civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise, visokeriopos civilinių teisių teisinės gynybos.
CK įtvirtina ne tik pareigą rūpintis daikto išlaikymu, bet ir šios pareigos nesilaikymo teisinius padarinius. CK 4.76 straipsnyje nustatyta, kad jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Šiuos nuostolius sudaro ne tik kitų bendraturčių padidėjusios išlaidos daikto išlaikymui dėl to, kad vienas iš bendraturčių neprisideda prie jo išlaikymo, bet ir kiti nuostoliai atsiradę dėl šios pareigos nevykdymo, pavyzdžiui, pablogėjusios bendro daikto kokybės atkūrimo išlaidos, dėl nepakankamos daikto priežiūros kitiems asmenims padaryti nuostoliai ir pan.
Kadangi atmestinas ieškovės pagrindinis reikalavimas atsakovams dėl jų sandėliukų nugriovimo pagal CK 4.75 str., tuo pačiu netenkintini ir su tuo susiję kiti išvestiniai ieškovės reikalavimai, tai yra dėl projektavimo sąlygų ir statybos leidimo gavimo, bei techninio projekto derinimo be atsakovų sutikimo. Dėl šių ieškovės reikalavimų teismas plačiau nepasisako, kadangi netenkinant ieškovės ieškinio reikalavimo dėl jos teisės nugriauti atsakovų sandėliukus, papildomų (išvestinių) ieškinio reikalavimų analizė teisiškai tampa beprasmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovo J. A. išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudaro 2 000 Lt (T.2, 32-34 b.l.). Valstybės išlaidos už atsakovei I. K. suteiktą advokato pagalba yra 5 845,00 Lt (T.2, 32-34 b.l.). Sutinkamai su LR Teisingumo ministro patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatymo 8.2 punktu, už atsiliepimą į ieškinį maksimalaus priteistino advokato užmokesčio suma lygi 2 400 Lt. Vadovaujantis Rekomendacijų 9 p., atstovavimo laikas vienoje byloje yra sumuojamas. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad atsakovo J. A. išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra įrodytos bei neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalimi, atsakovui J. A. iš ieškovės N. R. bylinėjimosi išlaidoms atlyginti priteistina 2 000,00 Lt. Atsakovei I. K. 2013-12-02 sprendimu yra suteikta antrinė teisinė pagalba byloje (T.1, 181 b.l.). Šios atsakovės atstovė jau 2014-01-09 pateikė teismui byloje prašymą skirti Statybos techninę ekspertizę ūkinio pastato esančio (duomenys neskelbtni), Šiauliuose, būklei įvertinti, nurodydama, jog nesutinka su ieškovės jau pateiktu šio pastato būklės įvertinimu pagal Statinio ekspertizės aktą (T.1, 130-132, 182-184 b.l.). Teismas tenkino šį atsakovės prašymą ir paskyrė byloje Statybos techninę ekspertizę (T.1, 186-187 b.l.). Ieškovės atstovas išreiškė savo nesutikimą su atsakovės I. K. prašymu dėl Statybos techninės ekspertizės paskyrimo (T.1, 195-197 b.l.). Iš byloje esančio Statybos techninės ekspertizės akto seka, kad juo buvo pakartotinai patvirtintas faktas, jog ūkinis pastatas yra avarinės būklės (T.2, 8 b.l.). Pirmiausia, kiekviena iš šalių reikšdama byloje teismui prašymus, privalo įvertinti ir galimas iš to kylančias pasėkmes. Antra, teismas konkrečiu negali toleruoti pareikšto prašymo, kuriuo yra siekiama padidinti bylinėjimosi išlaidas, tikintis po to jas prisiteisti iš kitos šalies. Trečia, nors ir buvo patenkintas minėtas atsakovės prašymas, tačiau gauta ekspertizės išvada ginčo atveju dėl avarinės ūkinio pastato būklės pagal Statinio ekspertizės aktą liko tokia pat. Tai, kad minėtos ekspertizės metu buvo išspręsti ir kiti klausimai esminės įtakos šalių ginčui neturi. Ketvirta, kiekvienu atveju šaliai teikiant teismui prašymą visuomet spręstinas klausimas dėl prašymo esmės, atsižvelgiant kitus byloje esančius įrodymus. O tokių įrodymų be jau minėtų byloje pakanka (T.1, 23, 135-139, 159, 162 b.l., T.2, 51 b.l.). Pastebėtina, kad konkrečiu atveju ginčo objekto būklė buvo akivaizdi (CPK 182 str. 1d. 1p.).
Remiantis aukščiau paminėtu valstybei iš ieškovės priteistina tik dalis bylinėjimosi išlaidų pagrįstų rašytiniais įrodymais, kurias sudaro 400 Lt už advokato teisinę pagalbą, o kitoje dalyje šis reikalavimas atmestinas.
Taip pat iš ieškovės priteistinos ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu per LR pašto bendrovę.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 279, 307 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
1. Ieškovės ieškinį atmesti.
2. Priteisti atsakovui J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) dekl. gyv. vieta (duomenys neskelbtni)-4, Šiauliuose, iš ieškovės N. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtni)-5, Šiauliuose, 2 000 Lt (du tūkstančius litų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.
3. Priteisti iš ieškovės N. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtni)-5, Šiauliuose, į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5630) 400,00 Lt (keturis šimtus litų) valstybės patirtų išlaidų atlyginimui už valstybės atsakovei I. K. (I. K.) suteiktas teisines paslaugas. Likusioje dalyje šį reikalavimą atmesti.
4. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš ieškovės N. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtni)-5, Šiauliuose, 102,57 Lt (vieną šimtą du litus 57 ct) už procesinių dokumentų įteikimą per Lietuvos paštą.
Sprendimas per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos skundžiamas, paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.
Teisėjas Jonas Stubrys