Baudžiamoji byla Nr. 1A-369-366/2006

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija

                                                                                    1.2.25.6; 1.1.10.1; 2.4.8                     (S)                                                                                                                                                                                 1.2.25.6;  2.4.8 

N U T A R T I S

2007 m. lapkričio 19 d.

Panevėžys

             Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus (pranešėjas), teisėjų Arnoldo Šukaičio ir Evaldo Vanago,

sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei, 

dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui,

gynėjui Sigitui Štaraičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 29 d.  nuosprendžio, kuriuo RAIMONDAS KERBELYS pripažintas kaltu pagal LR BK 281 str. 6 d. ir nuteistas laisvės atėmimu penkeriems metams atlikti atviroje kolonijoje.

Taikant BK 67 str. 3 d. ir 68 str. R. K. uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones trims metams.

Priteista iš R. K. - D. B. 20 000 Lt, V. B. 7000 Lt, V. P. 10 000 neturtinės žalos atlyginimo.

            Priteista iš R. K. - D. B., V. B., V. P. po 100 Lt advokato pagalbai apmokėti patirtų išlaidų.

                Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

            N U S T A T Ė :

R. K. nuteistas už tai, kad 2005 metų balandžio 23 d., apie 22 val. 30 min., Kėdainių rajone, Plinkaigalio kaimo teritorijoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tuo pažeisdamas KET 68 punkte nurodytus reikalavimus, vairuodamas J. K. priklausantį automobilį “VW Jetta”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 172 punktų reikalavimus, tai yra būdamas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 53 p.), atsižvelgdamas į kelio sąlygas, matomumą, pasirinkti saugų važiavimo greitį, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę (KET 172 p.), pasirinko nesaugų važiavimo greitį, dėl ko automobilio nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio į griovį ir atsitrenkė į betoninę vandens pralaidą, dėl to kartu važiavusi nepilnametė S. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų mirė, nepilnametei A. B., gim. (duomenys neskelbtini), nesunkiai sutrikdyta sveikata, mažametei V. P., gim. (duomenys neskelbtini), nepilnametėms E. K., gim. (duomenys neskelbtini), I. K., gim. (duomenys neskelbtini),  sunkiai sutrikdyta sveikata.

Nuteistasis R. K. prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį, vadovaujantis LR BK 75 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Nurodo, kad teismas jam skyrė bausmę neatsižvelgdamas į jo sveikatos būklę, nukentėjusių nenorą pateikti įrodymus apie įvykį ir tuo apsunkino nukentėjusiems priteistų civilinių ieškinių apmokėjimą. Mano, kad teismui pripažininus jo prisipažinimą bei gailestį atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kaip lengvinančia aplinkybe galėjo pripažinti ir jo dabartinę sveikatos būklę. Dėl patirtų galvos traumų šiuo metu vartoja vaistus, lankosi pas gydytojus, bet kuriuo metu gali įvykti sveikatos pablogėjimas, kurio pasekmės gali būti mirtis. Teismas turėjo atsižvelgti ir į tai, kad po įvykio jis 17 parų buvo komos būsenoje, įvykio aplinkybių nepamena, tačiau iš aplinkinių yra girdėjęs, kad nukentėjusios jam trukdė vairuoti, nuiminėjo akinius, ant akių užsmaukdavo kepurę, tačiau teisme jos kategoriškai teigė, kad įvykio aplinkybių nepamena. Teismas skirdamas realią laisvės atėmimo bausmę neatsižvelgė ir į tai, kad ją atliekant vienintelės jo gaunamos pajamos - SODROS išmokos bus nutrauktos, todėl civilinius ieškinius pradėti atlyginti jis galės tik atlikęs laisvės atėmimo bausmę. Be to, dalinės žalos nukentėjusiems atlyginimo klausimą pirmiausia sprendė draudimo bendrovė, kuri informavo apie savo sprendimą.

R. K. gynėjas teismo posėdyje prašo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašo skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis byloje surinktų įrodymų visuma, R. K. pagrįstai pripažino kaltu  pagal LR BK 281 str. 6 d.  Tai  skundo ribose nėra ginčijama.                     

Skunde nurodytas argumentas, kad teismas nesiėmė pakankamų priemonių nustatyti nuteistojo ir nukentėjusių buvimo vietos iki įvykio ir nukentėjusių veiksmų jam vairuojant automobilį, nepagrįstas. Iš nuteistojo bei nukentėjusių parodymų ikiteisminio bei teisminio nagrinėjimo metu matyti, kad nei vienas iš jų įvykio aplinkybių nepamena. Liudytojai galintys suteikti įvykį liečiančios reikšmingos informacijos nenustatyti. Nuteistojo nuogirdos iš kitų asmenų negali būti laikytinos įrodymais, nes jos nepatvirtina įvykio aplinkybių.                                                                                               Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nors nuteistasis R. K. nuteistas penkerių metų laisvės atėmimo bausme už neatsargų nusikaltimą, tačiau nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl nėra pagrindo taikyti nuteistajam R. K. bausmės vykdymo atidėjimą ir keisti apylinkės teismo nuosprendį. Nors pasekmių atžvilgiu šis nusikaltimas yra neatsargus, tačiau  nuteistasis jį padarė ypač grubiai, tyčia  pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus – vairavo automobilį nepasirinkęs saugaus greičio, apsvaigęs nuo alkoholio. Tai rodo didesnį šios veikos pavojingumą. R. K. padaryta nusikalstama veika sukėlė daug sunkesnius nei minimalius įstatymo numatytus padarinius – žuvo viena nepilnametė, vienai sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, trims sunkiai, dėl patirtų traumų jos iki šiol jaučia įvykio padarinius. Todėl jo veika nors ir padaryta dėl neatsargumo, yra labai pavojinga. Paskyrus jam už šią veiką laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėjus, numatyta BK 41 str. bausmės paskirtis - sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgiant į nusikaltimo pobūdį, tampa sunkiai įgyvendinama, nes bausmė tokiu atveju realiai nebus vykdoma. Nors R. K. anksčiau neteistas, tačiau kelis kartus buvo baustas administracine tvarka už pažeidimus dėl alkoholio laikymo bei vartojimo. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo. Iš BK 281 straipsnio 6 dalies sankcijos matyti, kad už R. K. padarytą nusikalstamą veiką gali būti baudžiama laisvės atėmimu nuo trejų  iki dešimties metų. Jam paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė gerokai mažesnė nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, į kurį atsižvelgiama skiriant bausmę už šį nusikaltimą. Tai rodo, kad teismas R. K. skyrė palyginti švelnią bausmę. Be to, nustatydamas bausmės trukmę atsižvelgė į tai, kad eismo įvykio metu jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, darbe jį charakterizuoja teigiamai, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Nors R. K. buvo sužalotas, neteko 70 procentų darbingumo, tačiau atsižvelgus į aptartas veikos padarymo aplinkybes, manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, pagrindo nėra. Bausmės  vykdymo  R. K. atidėjimas prieštarautų ir BK 41 str. 5 p. numatytam teisingumo principui. Be to iš stacionarinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad R. K. rekomenduotas gydymas ambulatorinėmis sąlygomis; jis gali dalyvauti teismo posėdžiuose ir atlikti bausmę (127-129 b.l.). Iš teismo medicinos ekspertizės akto Nr. EG 1512/07 (05) matyti, kad R. K. gali atlikti jam paskirtą bausmę. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiajam D. B., atstovams pagal įstatymą V. B. bei G. P. dėl nusikalstamos veikos buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Jie pareiškė civilinius ieškinius dėl advokato pagalbai apmokėti patirtų išlaidų bei neturtinės žalos Nusikalstama veika padarytą žalą turi atlyginti kaltinamasis. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas pagrįstai priteisė iš nuteistojo civilinį ieškinį. Aprašomojoje nuosprendžio dalyje nurodė motyvus, pagrindžiančius sprendimą dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo.

Remiantis išdėstytu kolegija daro išvadą, kad skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti pirmos instancijos nuosprendį nėra pagrindo.

Teisėjų  kolegija, vadovaudamasi  BPK  326 str. 1 d. 1 p.,

            N U T A R Ė :

            Nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

            Kolegijos pirmininkas                                                                         Sigitas Bagdonavičius

            Teisėjai                                                                                                Arnoldas Šukaitis

                                                                                                                        Evaldas Vanagas