LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 27 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vilijos Mikuckienės ir Antano Rudzinsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Viržis“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Viržis“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija (toliau – ir Karo akademija) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Viržis“, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Viržis“ 4 248,34 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad Lietuvos kariuomenė 2015 m. spalio 26 d. paskelbė Pieno ir pieno produktų, šviežios mėsos, mėsos gaminių, paukštienos, duonos ir pyrago gaminių, sausainių ir kitų kepinių, kiaušinių, žuvies ir žuvies produktų, šviežių šakniavaisinių daržovių bei baltųjų gūžinių kopūstų, šviežių vaisių ir daržovių bei raugintų kopūstų pirkimą (toliau – ir Konkursas, Pirkimas), vykdomą atviro konkurso būdu, kuris buvo vykdomas CVP IS priemonėmis. Pirkimas atliktas centralizuotai dviejų perkančiųjų organizacijų Lietuvos kariuomenės ir Karo akademijos (Karo akademija išdavė įgaliojimą Lietuvos kariuomenei). Tiekėjų pasiūlymai vertinti pagal mažiausios kainos kriterijų. UAB „Viržis“ pasiūlymas 11 Pirkimo dalyje „Šviežios daržovės“ pasiūlymų eilėje pripažintas laimėjusiu pasiūlymu. Antroje vietoje liko UAB „Grūstė“ pasiūlymas 1 147 422,60 Eur su PVM sumai (Karo akademijos dalis – 69 478,00 Eur). UAB „Viržis“ 2016 m. sausio 14 d. raštu informavo ieškovę, kad atsisako sudaryti sutartį su Lietuvos kariuomene, atsisakymo priežasčių nenurodė. Atsakovei atsisakius sudaryti viešojo pirkimo – pardavimo sutartį, Lietuvos kariuomenė ir Karo akademija 2016 m. sausio 22 d. sutartį sudarė su tiekėja UAB „Grūstė“. Atsižvelgiant į atsakovės pasiūlyme pateiktus prekių pardavimo ieškovei įkainius ir UAB „Grūstė“ faktiškai sumokėtos kainos skirtumą, sudarius sutartį ieškovė patyrė 4 248,34 Eur nuostolių.

3.       Ieškovės Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos teigimu, senaties terminas skaičiuotinas nuo faktinės žalos atsiradimo momento, t. y. nuo 2016 m. vasario 25 d., kai ieškovė apmokėjo pirmąją sąskaitą, išrašytą didesnėmis kainomis, nei buvo atsakovės pasiūlyme, todėl senaties terminas nepraleistas. Ieškinys buvo parengtas ir pateiktas teismui baigus vykdyti sutartį, kai paaiškėjo visa atsakovės ieškovei padaryta žala. Egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovė dalyvavo ir 10 Pirkimo dalyje „Šakniavaisinės daržovės“, kurioje su ieškove viešojo pirkimo sutartį sudarė. Abiejose Pirkimo dalyse Konkurso dokumentai buvo vienodi, skyrėsi tik perkamų prekių kategorija, todėl nesuprantama, kaip teikiant dokumentus tame pačiame Pirkime galėjo atsirasti tokių klaidų. Be to, net jei ir būtų įsivėlusi techninė klaida, tai neatleistų atsakovės nuo atsakomybės, kuri laikytina atsakovės, kaip verslo subjekto, rizika. Atsakovė ne pirmą kartą dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, ne vieną kartą yra juos laimėjusi ir sudariusi sutartis tiek su ieškove, tiek su kitomis perkančiosiomis organizacijomis, todėl privalėjo elgtis sąžiningai ir rūpestingai.

4.       Atsakovė UAB „Viržis“ su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5.       Atsakovė UAB „Viržis“ procesiniuose dokumentuose nurodė, kad UAB „Viržis“ 2016 m. sausio 14 d. raštu Nr. 16 informavo Lietuvos kariuomenę, kad atsisako sudaryti sutartį dėl 11 Pirkimo dalies „Šviežios daržovės“, todėl nuo šio momento prasidėjo senaties terminas, nes jau tada buvo aišku, kad maisto produktai bus perkami didesne kaina. Tuo tarpu, ieškinys priimtas 2019 m. vasario 13 d. Ieškovė pati pripažįsta, kad atsakovė patirtą žalą kildina iš viešųjų pirkimų bei kad žala atsirado atsisakius sudaryti sutartį 2016 m. sausio 14 d. Ieškovė neprašė atnaujinti senaties terminą, nenurodė svarbių jo praleidimo priežasčių. Atsakovė, dalyvaudama Pirkime ir pateikdamas pasiūlymą 11 Pirkimo dalyje „Šviežios daržovės“, turėjo tikslą laimėti Pirkimą ir sudaryti Pirkimo sutartį šioje dalyje, taigi, elgėsi sąžiningai ir nesiekė suklaidinti ieškovės.

6.       Atsakovė UAB „Viržis“ pažymėjo, kad teikiant pasiūlymą ir apskaičiuojant pasiūlymo kainą buvo padaryta techninė klaida, t. y. pildant pasiūlymą pasiūlymo formos skiltyse, kuriose turėjo būti nurodytos agurkų ir pomidorų kainos su PVM, nurodė šių daržovių pasiūlymo kainas be PVM. Todėl atsakovei dėl svarbių priežasčių atsisakius sudaryti Pirkimo sutartį dėl 11 Pirkimo dalies „Šviežios daržovės“, ji negali būti laikoma pažeidusia pareigą elgtis sąžiningai ar pažeidusia ieškovės teisėtų lūkesčių principą. Atsakovė atsisakė sudaryti Pirkimo sutartį 11 dalyje „Šviežios daržovės“ dėl svarbių priežasčių. Teismui nepateikta jokių įrodymų, kad ieškovė užsakė ir iš UAB „Grūstė“ gavo prekes. Nėra aišku, kiek ir kokių prekių buvo užsakyta iš tiekėjos UAB „Grūstė“. Neaišku, ar ieškovė sumokėjo UAB „Grūstė“ už gautas prekes. Lietuvos statistikos departamento skelbiami duomenys, iš kurių matyti, jog pasiūlymų pateikimo ir Pirkimo sutarties dėl 11 Pirkimo dalies „Šviežios daržovės“ vykdymo metu vidutinė mažmeninė agurkų ir pomidorų rinkos kaina buvo ženkliai didesnė už atsakovės pasiūlyme per klaidą nurodytąją be PVM, o būtent šių daržovių kaina turi didžiausią įtaką bendrai viso pasiūlymo kainai. Atsakovės UAB „Viržis“ dėl techninės klaidos nurodžiusios 21 proc. mažesnę pasiūlymo 11 Pirkimo dalyje „Šviežios daržovės“ daržovių kainą, įpareigojimas vykdyti sutartį ypač nuostolingai būtų nesuderinamas su protingumo, sąžiningumo principais. Atsakovė, nustačiusi esminį suklydimą teikiant pasiūlymą, nedelsdama atšaukė pasiūlymą.

7.       Atsakovės UAB „Viržis“ teigimu, ieškovė nepagrindė ir apskritai neįrodinėja nei vienos iš atsakovės civilinės teisinės atsakomybės kilimo sąlygų. Iš Lietuvos statistikos departamento skelbiamų duomenų matyti, kad ieškovė negalėjo patirti jokių nuostolių, kadangi ir su UAB „Grūste“ sudarytoje sutartyje numatytos daržovių kainos yra ženkliai mažesnės nei vidutinės rinkos kainos, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės nuostolius turėtų būti vertinamas kaip nesąžiningas siekis praturtėti atsakovės klaidos sąskaita.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės UAB „Viržis“ ieškovei Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijai 4 248,34 Eur nuostolių atlyginimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 248,34 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (nuo 2019 m. vasario 13 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo.

9.       Teismas nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl to, ar atsakovė UAB „Viržis“ turi atlyginti ieškovės patirtus nuostolius, kai viešojo pirkimo komisijai sudarius pasiūlymų eilę ir pakvietus atsakovę sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį, ši atsisakė sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį.

10.       Teismas pažymėjo, kad CK 6.382 straipsnyje numatyta, jog viešojo pirkimo – pardavimo sutartims šio kodekso normos taikomos tiek, kiek kiti įstatymai nenustato ko kita. Kadangi Viešųjų pirkimų įstatyme nėra detalizuotas teisės į žalos atlyginimą įgyvendinimo mechanizmas, sistemiškai prasminga aiškinti ir CK bendrąsias nuostatas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.245 straipsnis, 6.271 straipsnis) bei CPK normas, tiek, kiek jos aktualios teisės į žalos atlyginimą įgyvendinimui.

11.       Teismas dėl ieškinio senaties nustatė, kad atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti šiuo pagrindu.

12.       Teismas nurodė, kad, kad, ieškovės teigimu, ieškinio senaties terminas nėra praleistas, nes jo pradžia skaičiuotina nuo 2016 m. vasario 25 d., kuomet ieškovė apmokėjo pirmąją UAB „Grūstė“ išrašytą sąskaitą didesnėmis kainomis.

13.       Teismas sprendė, kad nėra pagrindo sutikti su atsakove, kad ieškinio senaties termino pradžia laikytina 2016 m. sausio 14 d., kai atsakovė pranešė perkančiajai organizacijai apie atsisakymą sudaryti viešojo pirkimo sutartį, o ne ta data, kai ieškovė įgijo regreso teisę į atsakovę.

14.       Teismas pažymėjo, kad sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, jog jo teisė yra pažeista, atsižvelgiant į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovės asmenines savybes, jos veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovės subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes.

15.       Teismas nustatė, kad Pirkimo sąlygų 11 punkto pastaboje nurodyta, jog prekių kiekiai dviem metams nurodyti kaip orientaciniai ir maksimalūs. Sutartis su UAB „Grūste“ buvo sudaryta 2016 m. sausio 22 d. Dėl to teismas darė išvadą, kad ieškinio senaties termino pradžia negali būti siejama su atsakovės 2016 m. sausio 14 d. rašto data.

16.       Teismas taip pat nurodė, kad pirkėjas neįsipareigojo per visą sutarties galiojimo laikotarpį įsigyti viso prekių kiekio. Dėl to teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad apie patirtą žalą ir jos dydį ieškovė galėjo sužinoti ir sužinojo tik apmokėjusi UAB „Grūstė“ sąskaitą už pateiktas šviežias daržoves, t. y. 2016 m. vasario 25 d.

17.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad sutartis su UAB „Grūstė“ šviežių daržovių tiekimui buvo sudaryta 2016 – 2017 m. laikotarpiui, pirmoji sąskaita apmokėta 2016 m. vasario 25 d., o ieškinys teismui pateiktas 2019 m. vasario 13 d., konstatavo, kad ieškinys pareikštas nepraleidus trijų metų ieškinio senaties termino.

18.       Teismas dėl nuostolių atlyginimo pažymėjo, kad nors ieškovė atsakovės prievolę kildina iš viešųjų pirkimų procedūrų vykdymo, tačiau tai nesudaro prielaidų netaikyti CK nustatytų šalių pareigų esant ikisutartiniams santykiams. Nagrinėjamu atveju prievoliniai santykiai tarp šalių atsirado vykdant viešųjų pirkimų procedūras. Viešųjų pirkimų įstatymas nustato viešojo pirkimo sutarties sudarymo procedūras, tvarką, kuriomis privaloma vadovautis, siekiant įsigyti prekių, paslaugų, darbų. Sutartinių prievolinių santykių subjektai yra ikisutartinių santykių šalys. Viešojo pirkimo procedūrų metu tarp pasiūlymą pateikusio tiekėjo ir perkančiosios organizacijos taip pat susiklosto ikisutartiniai santykiai. Perkančiajai organizacijai akceptavus tiekėjo pasiūlymą (pripažinus laimėjusiu ir apie tai informavus tiekėją), sudaroma viešojo pirkimo sutartis. Taigi, konkursą laimėjusio asmens pareiga sudaryti sutartį kyla iš ikisutartinių santykių šalis saistančių abipusių teisių ir pareigų. CK 1.5, 6.4, 6.158 ir 6.163 straipsniai nustato ikisutartinių santykių šalims pareigą elgtis sąžiningai, nevesti derybų, jei neketinama sudaryti sutarties, be pakankamos priežasties nereikalauti, kad toli pažengusios derybos būtų nutrauktos. Taip užtikrinamas ir vieno iš civilinės teisės principų – teisėtų lūkesčių – įgyvendinimas, kad asmuo, laimėjęs konkursą, be priežasties nenutrauks prasidėjusių santykių ir neatsisakys sudaryti sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3127/2010).

19.       Teismas nurodė, kad vadovaujantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pažeidimą galima padaryti aktyviais veiksmais arba pasyviai, civilinė atsakomybė atsiranda, kai dėl neteisėto elgesio kiti asmenys patiria žalos. Tokiu būdu atsakovės civilinei atsakomybei kilti, teismo nuomone, būtina nustatyti visas keturias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, kaltę, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos.

20.       Teismas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kaltės ir priežastinio ryšio pažymėjo, kad VPĮ 18 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) nurodyta, jog perkančioji organizacija sudaryti pirkimo sutartį siūlo tam dalyviui, kurio pasiūlymas pripažintas laimėjusiu. Dalyvis sudaryti pirkimo sutarties kviečiamas raštu ir jam nurodomas laikas, iki kada jis turi pasirašyti sutartį.

21.       Teismas nurodė, kad iš esmės analogiška nuostata atkartota ir nagrinėjamo Konkurso sąlygose (Konkurso sąlygų 62 punktas). Atsakovei kaip profesionaliai viešųjų pirkimų dalyvei turėjo būti aiškiai suprantama pareiga sutartį pasirašyti ne vėliau nei buvo nurodyta perkančiosios organizacijos pranešime.

22.       Teismas pažymėjo, kad VPĮ 18 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) nurodyta, jog tuo atveju, jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti sutartį, raštu atsisako ją sudaryti arba nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo, arba jei tiekėjo pateikta šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta deklaracija yra melaginga, arba iki perkančiosios organizacijos nurodyto laiko tiekėjas nepasirašo pirkimo sutarties, arba atsisako sudaryti pirkimo sutartį pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis, arba ūkio subjektų grupė neįsteigia juridinio asmens, kaip nustatyta šio straipsnio 4 dalyje, laikoma, kad jis atsisakė sudaryti pirkimo sutartį. Tuo atveju perkančioji organizacija siūlo sudaryti pirkimo sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį. Šioje įstatymo nuostatoje yra išvardintas baigtinis sąrašas alternatyvių sąlygų, kurioms esant tiekėjas laikomas atsisakiusiu sudaryti sutartį. Pažymėtina ir tai, jog sudarant pirkimo sutartį, įstatymas draudžia keisti laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kainą, derybų protokole ar po derybų pateiktame galutiniame pasiūlyme užfiksuotą galutinę derybų kainą ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytas pirkimo sąlygas (VPĮ 18 straipsnio 3 dalis).

23.       Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju atsakovė 2016 m. sausio 14 d. pranešime Nr. 16 nenurodė motyvų, dėl ko nesudarys sutarties, todėl viešojo pirkimo komisija 2016 m. sausio 14 d., apsvarsčiusi pateiktą atsakovės UAB „Viržis“ atsisakymą, nusprendė, pasibaigus sutarties sudarymo atidėjimo terminui, sudaryti sutartį su antrąją vietą pasiūlymų eilėje užėmusia tiekėja UAB „Grūstė“ (komisijos 2016 m. sausio 14 d. posėdžio protokolas Nr. 2015-VP41-P-20). Sutartis sudaryta 2016 m. sausio 22 d.

24.       Teismas nesutiko su atsakove, kad dalyvaudama Pirkime ji elgėsi sąžiningai ir nesiekė suklaidinti ieškovės, kad apskaičiuojant šviežių daržovių kainą buvo padaryta techninė klaida – pomidorų ir agurkų kainos nurodytos be PVM, nors kaina turėjo būti nurodyta su PVM, todėl perkančioji organizacija nepagrįstai jos veiksmus vertino kaip pažeidžiančius pareigą elgtis sąžiningai ir ieškovės teisėtų lūkesčių principą.

25.       Teismas nurodė, kad VPĮ 18 straipsnio 2 dalyje (redakcija galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) nustatyta, kad tuo atveju, kuomet tiekėjas sutarties nepasirašo iki perkančiosios organizacijos pranešime nurodyto termino arba atsisako sudaryti sutartį pirkimo dokumentuose nurodytomis sąlygomis, nelaikytinos sutarties nesudarymą (nepasirašymą) pateisinančiomis aplinkybėmis (tiekėjo veikimo požiūriu). VPĮ 29 straipsnio 4 dalyje (redakcija galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) buvo nustatyta, kad tiekėjas turi teisę pakeisti arba atšaukti savo pateiktą pasiūlymą tik tuo atveju, jeigu dar nėra pasibaigęs pasiūlymų pateikimo terminas. Šiam terminui suėjus, pasiūlymų pakeitimas ar atsiėmimas nebėra galimas. Perkančiajai organizacijai akceptavus tiekėjo pasiūlymą (pripažinus laimėjusiu ir apie tai informavus tiekėją), sudaroma viešojo pirkimo sutartis. Pagal CK 6.173 straipsnio 2 dalį akceptas sukelia teisines pasekmes nuo to momento, kai jį gauna oferentas.

26.       Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą, darė išvadą, kad atsakovė, galiojant jos pasiūlymui, gavo ieškovės kvietimą sudaryti sutartį.

27.       Teismas pažymėjo, kad VPĮ 18 straipsnio 2 dalis numato, kokiais atvejais yra laikoma, kad tiekėjas, kurio pasiūlymas pripažįstamas laimėjusiu, neįvykdo savo prievolės sudaryti sutartį. Atsakovės veiksmai, nagrinėjamu atveju, taip pat patenka į šios normos taikymo apimtį ir yra oferento įsipareigojimo akcepto atveju būti sutarties saistomam ir įsipareigojančiam pažeidimu. Atsakovė turėjo teisę (laisvą valią) apsispręsti, ar dalyvauti konkurse, ar teikti pasiūlymą, prisiimant įsipareigojimą sudaryti sutartį.

28.       Teismas sprendė, kad atsakovė UAB „Viržis“, nepasirašydama sutarties pirkimo dokumentuose nurodytomis, atitinkančiomis atsakovės pateiktą pasiūlymą, pažeidė CK 6.163 straipsnyje numatytą pareigą elgtis sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose, todėl nesąžiningai šaliai gali ir šiuo atveju turi būti taikoma civilinė atsakomybė.

29.       Teismas papildomai nurodė, kad atsakovė galėjo numatyti, kad atsisakymas sudaryti sutartį, tuo pačiu ir sutarties nepasirašymas padarys ieškovei žalos. Skolininko kaltė preziumuojama (CPK 6.248 straipsnio 1 dalis ). Pagal CPK 6.248 straipsnio 3 dalį atsakovė yra kalta dėl to, kad atsižvelgiant į prievolės – įsipareigojimo sudaryti sutartį – esmę bei kitas aplinkybes nebuvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.

30.       Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą (VPĮ 18 straipsnis) bei Konkurso sąlygų 63 punkto nuostatą, konstatavo, jog atsakovės veiksmai nulėmė ieškovės praradimus, prekes (šviežias daržoves) įsigijus didesnėmis kainomis.

31.       Teismas dėl nuostolių atlyginimo pažymėjo, kad gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pagal tų nuostolių, taip pat civilinės atsakomybės prigimtį yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, t. y. kurių atsiradimo konkrečiu atveju pakankama priežastis buvo būtent šio asmens elgesys. Be to, turi būti įvertinami ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y. ar jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas, ar galėjo numatyti galimus padarinius, jei nebūtų sudaryta pagrindinė sutartis.

32.       Teismas nurodė, kad ieškovės teigimu, tiesioginiais nuostoliais laikomas kainų skirtumas tarp sutartį atsisakiusio pasirašyti tiekėjo galutinio pasiūlymo kainos ir tiekėjo, pasiūlymų eilėje esančio po atsisakiusio sudaryti sutartį tiekėjo, galutinio pasiūlymo kainos, kas nagrinėjamu atveju sudarytų 4 248,34 Eur su PVM.

33.       Teismas nustatė, kad įrodinėdama patirtų nuostolių dydį (sumažintas reikalavimas) ieškovė į bylą pateikė UAB „Grūstės“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras su žymomis (rezoliucijomis) apie jų apmokėjimą, valstybės iždo mokėjimo pagal pateiktas paraiškas formą (VBAMS MOK-03). Dėl to teismas atmetė atsakovės teiginius, kad byloje nėra pateikta įrodymų apie sąskaitų apmokėjimą ir patirtus nuostolius.

34.       Teismas nurodė, kad atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, teigė, kad ieškovė nekeitė prekių įkainių pagal sutarties 2 priede nustatytas kainodaros taisykles.

35.       Teismas pažymėjo, kad Pirkimo sąlygų 68 punkte buvo numatyta, kad pirkimo – pardavimo sutarties pagrindinės sąlygos pateiktos Konkurso sąlygų 5 ir 6 prieduose. Kaip matyti iš sutarties 6 priedo Prekių pirkimo – pardavimo sutarties projektas (LKA-10-12), sutarties specialiosios dalies 10.1 punkte nustatyta, jog sutarties bendrosios dalies 11.4 punkte numatytų šalių iš anksto sutartų minimalių nuostolių dydis yra 7 procentai nuo bendros pasiūlymo kainos (kiekvienai pirkimo daliai) (https://pirkimai.eviesiejipirkimai.lt/app/rfq/publicpurchase_docs.asp?PID=257572&LID=309552&AllowPrint=1). Sutarties bendrosios dalies 11.4. punkte nustatyta, jog nutraukus sutartį dėl sutarties bendrojoje dalyje 9.2.1, 9.2.2,9.2.3,9.2.5,9.2.6 (9.2.7 (jeigu pagal sutarties sąlygas numatytas avanso mokėjimas)) punktuose išvardintų priežasčių, pardavėjas per 14 dienų (skaičiuojant nuo sutarties nutraukimo dienos) turi sumokėti pirkėjui ne mažiau kaip 7 procentų sutarties kainos (arba bendros pasiūlymo kainos (su PVM – jeigu į sutarties kainą PVM įskaičiuojamas) (konkretus procentinis dydis arba konkreti fiksuota suma nurodoma sutarties specialioje dalyje) šalių iš anksto sutarta minimalių nuostolių, bet ne daugiau kaip visų pagal šią sutartį neįvykdytų įsipareigojimų vertės.

36.       Teismas darė išvadą, kad atsakovei, kaip tiekėjai, dalyvavusiai ieškovės skelbtame viešajame pirkime, turėjo būti žinoma, jog Pirkimo sąlygose buvo aiškiai nustatytas šalių iš anksto sutartų minimalių nuostolių dydis, kas tuo atveju, jeigu atsakovė nebūtų tinkamai vykdžiusi sutartį sudarytų 4 578,70 Eur (UAB „Viržis“ pasiūlymo suma, tenkanti ieškovei, 65 410,00 Eur su PVM x 7 proc.).

37.       Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju, atsakovė sutarties nepasirašė, todėl ieškovė paskaičiavo realiai patirtus nuostolius įvertinusi skirtumą tarp iš UAB „Grūstė“ įsigytų prekių kainos ir atsakovės UAB „Viržis“ pasiūlyme pateiktų analogiškų prekių įkainių įsigytam šviežių daržovių kiekio, t. y. 4 248,34 Eur, kuris yra mažesnis, nei Pirkimo sąlygose (sutarties projekte) įvardintas minimalių nuostolių dydis.

38.       Teismas nurodė, kad sutarties specialiosios dalies 2.2 punkte nustatyta, kad prekių įkainiai keičiami vadovaujantis sutarties 2 priede „Kainodaros taisyklės“ nustatytomis kainodaros taisyklėmis. Kainodaros taisyklių (Konkurso sąlygų 9 priedas) 1 punkte nustatyta, jog šios taisyklės skirtos nustatyti bei prireikus perskaičiuoti sutartyje (sutarties 1 priede) nurodytas prekių įkainius. Kainos pakeitimas galimas tik po to kai gaunama Statistikos departamento informacija apie vidutines mažmenines kainas ir jų pokyčius praėjusį mėnesį. Kainos pakeitimą inicijuoja suinteresuota sutarties šalis, kartu pateikdama pagrindžiančius dokumentus (Statistikos departamento pažymas). Du mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo visos prekės tiekiamos sutartyje nurodytomis kainomis (pasiūlyme nurodytomis kainomis) (kainodaros taisyklių 15 p.).

39.       Teismas pažymėjo, kad byloje nėra nustatyta, jog kuri nors suinteresuota šalis UAB „Grūstė“ ar ieškovė būtų inicijavusios kainos pakeitimą tiek didinimo, tiek mažinimo prasme. Atsakovės UAB „Viržis“ byloje pateiktos PVM sąskaitos faktūros apie tai, kokiomis kainomis atsakovė įsigijo pomidorus ir agurkus iš kitų tiekėjų bei Lietuvos statistikos departamento informacija apie kai kurių daržovių vidutines mažmenines kainas (kas, atsakovės teigimu, įpareigojo ieškovę keisti įkainius mažinimo linkme) nepaneigia, ieškovės nurodyto patirtų nuostolių dydžio.

40.       Teismas nurodė, kad CK 6.251 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. CK 6.253 straipsnio 1 ir 5 dalyse numatyta, jog civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusio asmens veiksmų, t. y. veiksmų, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai.

41.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta perkančiosios organizacijos (nukentėjusiojo asmens) veiksmų (neveikimo) priežastinio ryšio su atsiradusia žala ar jos padidėjimu, sprendė, kad nėra pagrindo atsakovės atleisti nuo civilinės atsakomybės ar sumažinti jos dydį, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 4 248,34 Eur nuostolių atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.

42.       Teismas sprendė, kad atmetus ieškinį, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

43.       Apeliaciniame skunde atsakovė  UAB „Viržis“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18  d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

44.       Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

44.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties. Nagrinėjamu atveju ieškovė neprašo atnaujinti senaties termino, tai pat nenurodo svarbių priežasčių dėl jo praleidimo, todėl teismas atsakovės prašymu turėtų taikyti senaties terminą.

44.2.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškinį. Ieškovė nepagrindė ir neįrodė (CPK 178 straipsnis) nei vienos iš atsakovės civilinės teisinės atsakomybės taikymo sąlygos (CK 6.246,  6.247, 6.248 straipsniai). Tuo tarpu, tiek CPK 178 straipsnis, tiek jį nuosekliai plėtojančioje teismų praktikoje laikomasi aiškios pozicijos, jog bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

44.3.                      Ieškinyje keliamas piniginis reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, nepagrįstas objektyviais rašytiniais įrodymais, t. y. nepateikti duomenys, kad už pateiktas sąskaitose faktūrose pateiktas prekes buvo sumokėta (CPK 178 straipsnis).

44.4.                      Atsakovė atsisakė sudaryti Pirkimo sutartį dėl svarbių priežasčių, todėl toks atsakovės  atsisakymas negali būti laikomas atsakovės bendradarbiavimo pareigos ir / ar ieškovės teisėtų lūkesčių ikisutartiniuose santykiuose pažeidimu (CK 1.5, 6.4, 6.163 straipsniai). Atsakovė, dalyvaudama Pirkime ir pateikdama pasiūlymą turėjo tikslą laimėti Pirkimą ir sudaryti Pirkimo sutartį nurodytoje dalyje, t. y. atsakovė elgėsi sąžiningai ir nesiekė suklaidinti ieškovės. Tačiau atsakovę pripažinus laimėtoja, atsakovė pastebėjo, jog pasiūlyme (pasiūlymo kainoje) yra įsivėlusi techninė klaida, t.y. daržovių (pomidorų ir agurkų) pasiūlymo kaina yra nurodyta be PVM, t. y. atsakovė dėl suklydimo (pasiūlymo kainos nurodymo be PVM) Pirkimo sutartį 11 Pirkimo dalyje turėtų vykdyti su 21 proc. nuostoliu.

44.5.                      CK 1.90 straipsnyje yra nustatyta galimybė sandorį pripažinti negaliojančiu iš esmės suklydus. Nagrinėjamu atveju tiekėjas, kuris turi ilgametę veiklos patirtį ir yra žinomas, nuolat dalyvauja ir laimi viešojo pirkimo konkursuose, neketino teikti pasiūlymo, kuris jam lemtų 21 proc. nuostolį Pirkimo sutarties vykdymo metu.

44.6.                      Pirkimo sutartį dėl 11 Pirkimo dalies „Šviežios daržovės“ sudaryti su ieškove atsakovė atsisakė tuo metu, kai ieškovės sprendimas siūlyti atsakovei sudaryti nurodytą sutartį dar nebuvo įsigaliojęs.

45.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija prašo palikti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 5  d. sprendimą nepakeistą. 

46.       Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

46.1.                      Atsakovė nepagrįstai ieškinio senaties termino pradžią skaičiuoja nuo atsisakymo sudaryti sutartį dienos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas, nes jo pradžia skaičiuotina nuo 2016 m. sausio 25 d., kuomet ieškovė apmokėjo pirmąją UAB „Grūstė" išrašytą sąskaitą didesnėmis kainomis.

46.2.                      Pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė galiojančias teisės normas, kurios reglamentuoja ikisutartinius santykius taip pat laikėsi Lietuvos Aukščiausiasis Teismo suformuotos praktikos civilinėje byloje Nr. 3K-3-541-690/2015 dėl žalos, atsiradusios tiekėjams atsisakius sudaryti su Lietuvos kariuomene viešojo pirkimo pardavimo sutartį išaiškinimą.

46.3.                      Nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad ieškinyje keliamas piniginis reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, nepagrįstas objektyviais rašytiniais įrodymais. Ieškovė teismui pateikė visas iš UAB „Grūstė“ gautas sąskaitas ir tai yra pakankamas įrodymas šioje byloje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

47.       Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl senaties

48.       Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties. Tuo tarpu, ieškovė neprašo atnaujinti senaties termino, tai pat nenurodo svarbių priežasčių dėl jo praleidimo, todėl teismas atsakovės prašymu turėtų taikyti senaties terminą. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliantės teiginius kaip nepagrįstus.

49.       Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018). Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai atskirų rūšių reikalavimams pareikšti nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus (CK 1.125 straipsnio 2 dalis). Reikalavimams dėl žalos atlyginimo viešuosiuose pirkimuose taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos.

50.       Nagrinėjamu atveju, ieškovė teigė, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas, nes jo pradžia skaičiuotina nuo 2016 m. vasario 25 d., kai ieškovė apmokėjo pirmąją UAB „Grūstė“ išrašytą sąskaitą didesnėmis kainomis. Atsakovės (apeliantės) teigimu, ieškinio senaties termino pradžia laikytina 2016 m. sausio 14 d., kai atsakovė pranešė perkančiajai organizacijai apie atsisakymą sudaryti viešojo pirkimo sutartį, o ne ta data, kai ieškovė įgijo regreso teisę į atsakovę.

51.       Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, jog jo teisė yra pažeista, atsižvelgiant į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes.

52.       Pirkimo sąlygų 11 punkto pastaboje nurodyta, jog prekių kiekiai dviem metams nurodyti kaip orientaciniai ir maksimalūs. Sutartis su UAB „Grūste“ buvo sudaryta 2016 m. sausio 22 d. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškinio senaties termino pradžia negali būti siejama su atsakovės 2016 m. sausio 14 d. rašto data.

53.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija Pirkimo sutartimi neįsipareigojo per visą sutarties galiojimo laikotarpį įsigyti viso prekių kiekio, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutiko su ieškovės argumentais, kad apie patirtą žalą ir jos dydį ieškovė galėjo sužinoti ir sužinojo tik apmokėjusi UAB „Grūstė“ sąskaitą už pateiktas šviežias daržoves, t. y. 2016 m. vasario 25 d.

54.       Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad sutartis su UAB „Grūstė“ šviežių daržovių tiekimui buvo sudaryta 2016 – 2017 m. laikotarpiui, į tai, kad pirmoji sąskaita apmokėta 2016 m. vasario 25 d., o ieškinys teismui pateiktas 2019 m. vasario 13 d., sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškinys pareikštas nepraleidus trijų metų ieškinio senaties termino.

        Dėl civilinės atsakomybės taikymo sąlygų

55.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovė nepagrindė ir neįrodė (CPK 178 straipsnis) nei vienos iš atsakovės civilinės teisinės atsakomybės taikymo sąlygos (CK 6.246, 6.247, 6.248 straipsniai). Tuo tarpu, tiek CPK 178 straipsnis, tiek jį nuosekliai plėtojančioje teismų praktikoje laikomasi aiškios pozicijos, jog bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija šiuos apeliantės teiginius laiko nepagrįstais dėl sekančių priežasčių.

56.       Nagrinėjamu atveju bylos duomenys ir byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad šalių sutartiniai prievoliniai santykiai atsirado vykdant viešųjų pirkimų procedūrą. Atsakovė dalyvavo viešajame pirkime, pateikė pasiūlymą, Pirkimą laimėjo, tačiau pakvietus ją sudaryti Pirkimo sutartį – nenurodydama jokių atsisakymo priežasčių atsisakė ją sudaryti.

57.       Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016 29 punktą).

58.       Konkursą laimėjusio asmens pareiga sudaryti sutartį kyla iš ikisutartinių santykių šalis saistančių abipusių teisių ir pareigų. CK 1.5, 6.4, 6.158, 6.163 straipsniai nustato ikisutartinių santykių šalims pareigą elgtis sąžiningai, nevesti derybų, jei neketinama sudaryti sutarties, be pakankamos priežasties nereikalauti, kad toli pažengusios derybos būtų nutrauktos. Taip užtikrinamas ir vieno iš civilinės teisės principų – teisėtų lūkesčių – įgyvendinimas, kad asmuo, laimėjęs konkursą, be priežasties nenutrauks prasidėjusių santykių ir neatsisakys sudaryti sutarties (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2010; 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541-690/2015, kt.).

59.       Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė UAB „Viržis“, kaip profesionali viešųjų pirkimų santykių dalyvė, žino (turi žinoti) savo atsisakymo sudaryti viešojo pirkimo sutartį padarinius perkančiajai organizacijai ir dėl to jai pačiai kylančią (prisiimamą) riziką.

60.       Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, jog atsakovė atsisakė sudaryti Pirkimo sutartį dėl svarbių priežasčių, todėl toks atsakovės atsisakymas negali būti laikomas atsakovės bendradarbiavimo pareigos ir / ar ieškovės teisėtų lūkesčių ikisutartiniuose santykiuose pažeidimu (CK 1.5, 6.4, 6.163 straipsniai); kad atsakovė, dalyvaudama Pirkime ir pateikdama pasiūlymą turėjo tikslą laimėti Pirkimą ir sudaryti Pirkimo sutartį nurodytoje dalyje, t. y. atsakovė elgėsi sąžiningai ir nesiekė suklaidinti ieškovės, tačiau atsakovę pripažinus laimėtoja, atsakovė pastebėjo, jog pasiūlyme (pasiūlymo kainoje) yra įsivėlusi techninė klaida, t.y. daržovių (pomidorų ir agurkų) pasiūlymo kaina yra nurodyta be PVM, t. y. atsakovė dėl suklydimo (pasiūlymo kainos nurodymo be PVM) Pirkimo sutartį 11 Pirkimo dalyje turėtų vykdyti su 21 proc. nuostoliu.

61.       Nagrinėjamu atveju atsakovė 2016 m. sausio 14 d. pranešime Nr. 16 nenurodė motyvų, dėl ko nesudarys sutarties, todėl viešojo pirkimo komisija 2016 m. sausio 14 d., apsvarsčiusi pateiktą atsakovės UAB „Viržis“ atsisakymą, nusprendė, pasibaigus sutarties sudarymo atidėjimo terminui, sudaryti sutartį su antrąją vietą pasiūlymų eilėje užėmusia tiekėja UAB „Grūstė“. Sutartis sudaryta 2016 m. sausio 22 d.

62.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė neįrodė, kad atsisakė sudaryti sutartį dėl pasiūlyme padarytos techninės klaidos. Atsakovės atsisakymas sudaryti sutartį dėl pasiūlyme padarytos techninės klaidos nėra pagrįstas objektyviais duomenimis. Atsakovė UAB „Viržis“ pažeidė pareigą elgtis sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose (CK 6.163 straipsnio 1 dalis), bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (neatšaukė savo pasiūlymo, nesirūpino tuo, kad savo veiksmais gali padaryti žalą ieškovei, prieš pateikdama pasiūlymą, neįvertino padarinių, galinčių kilti dėl atsisakymo juos vykdyti (CK 6.246 straipsnis), pažeidė oferento įsipareigojimą būti sutarties saistomam ir įsipareigojančiam akcepto atveju (CK 6.167 straipsnio 1 dalis).

63.       Nagrinėjamu atveju ieškovė buvo priversta sudaryti Pirkimo sutartį didesne kaina ir patyrė nuostolių, nes ieškovė buvo priversta pirkti prekes iš tiekėjo, kuris pasiūlė didesnes kainas. Kaip minėta, atsakovė neįrodė klaidos pasiūlyme. Dėl to teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės Pirkimo sutarties atsisakymas dėl, jos teigimu, pasiūlyme per klaidą nurodžius 21 proc. mažesnes kainas nei tos, už kurias atsakovė realiai siekė pasiūlyti ieškovei daržoves ir už kurias buvo pasirengusi tinkamai bei laiku vykdyti Pirkimo sutartį, nelaikytinas sutarties atsisakymu dėl svarbių priežasčių.

64.       VPĮ 18 straipsnio 2 dalis numato, kokiais atvejais yra laikoma, kad tiekėjas, kurio pasiūlymas pripažįstamas laimėjusiu, neįvykdo savo prievolės sudaryti sutartį. VPĮ 18 straipsnio 2 dalyje (redakcija galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) nustatyta, kad tuo atveju, kuomet tiekėjas sutarties nepasirašo iki perkančiosios organizacijos pranešime nurodyto termino, arba atsisako sudaryti sutartį pirkimo dokumentuose nurodytomis sąlygomis, nelaikytinos sutarties nesudarymą (nepasirašymą) pateisinančiomis aplinkybėmis (tiekėjo veikimo požiūriu). VPĮ 29 straipsnio 4 dalyje (redakcija galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) buvo nustatyta, kad tiekėjas turi teisę pakeisti arba atšaukti savo pateiktą pasiūlymą tik tuo atveju, jeigu dar nėra pasibaigęs pasiūlymų pateikimo terminas. Šiam terminui suėjus, pasiūlymų pakeitimas ar atsiėmimas nebėra galimas. Perkančiajai organizacijai akceptavus tiekėjo pasiūlymą (pripažinus laimėjusiu ir apie tai informavus tiekėją), sudaroma viešojo pirkimo sutartis. Pagal CK 6.173 straipsnio 2 dalį akceptas sukelia teisines pasekmes nuo to momento, kai jį gauna oferentas. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad atsakovė, galiojant jos pasiūlymui, gavo ieškovės kvietimą sudaryti sutartį.

65.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės veiksmams, nagrinėjamu atveju, taikytina VPĮ 18 straipsnio 2 dalis. Atsakovė turėjo teisę (laisvą valią) apsispręsti, ar dalyvauti Konkurse, ar teikti pasiūlymą, prisiimant įsipareigojimą sudaryti sutartį.

66.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovė UAB „Viržis“, nepasirašydama sutarties Pirkimo dokumentuose nurodytomis, atitinkančiomis atsakovės pateiktą pasiūlymą, pažeidė CK 6.163 straipsnyje numatytą pareigą elgtis sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose, todėl nesąžiningai šaliai gali ir šiuo atveju turi būti taikoma civilinė atsakomybė.

67.       Atsakovė galėjo ir turėjo numatyti, kad atsisakymas sudaryti sutartį, tuo pačiu ir sutarties nepasirašymas padarys ieškovei žalos. Skolininko kaltė preziumuojama (CPK 6.248 straipsnio 1 dalis ). Pagal CPK 6.248 straipsnio 3 dalį atsakovė yra kalta dėl to, kad atsižvelgiant į prievolės – įsipareigojimo sudaryti sutartį – esmę bei kitas aplinkybes nebuvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.

68.       Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis daro išvadą, kad atsakovė UAB „Viržis“, pateikdama pasiūlymą, kuriame išreiškė sutikimą su visomis Konkurso sąlygomis, įsipareigojo sudaryti Pirkimo sutartį, o atsisakydama tai padaryti – pažeidė sąžiningumo, nepiktnaudžiavimo savo teise ir teisėtų lūkesčių principus, nustatytus CK 1.2 straipsnyje. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovės veiksmai nulėmė ieškovės praradimus, prekes (šviežias daržoves) įsigijus didesnėmis kainomis.

69.       Teisėjų kolegija atmeta kaip neapgrįstus apeliantės teiginius, kad ieškinyje keliamas piniginis reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, nepagrįstas objektyviais rašytiniais įrodymais, t. y. nepateikti duomenys, kad už pateiktas sąskaitose faktūrose pateiktas prekes buvo sumokėta (CPK 178 straipsnis).

70.       CPK 178 straipsnis nurodo, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išvadas. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.); teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

71.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė įrodymų vertinimo taisykles ir teisingai nustatė turinčias reikšmę bylai aplinkybes dėl ieškovės sutarties su UAB „Grūstė“ vykdymo.

72.       Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015 ir kt.).

73.       Teisėjų kolegija pažymi, kad gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pagal tų nuostolių, taip pat civilinės atsakomybės prigimtį yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, t. y. kurių atsiradimo konkrečiu atveju pakankama priežastis buvo būtent šio asmens elgesys. Be to, turi būti įvertinami ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y. ar jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas, ar galėjo numatyti galimus padarinius, jei nebūtų sudaryta pagrindinė sutartis.

74.       Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog tiesioginiais nuostoliais laikomas kainų skirtumas tarp sutartį atsisakiusio pasirašyti tiekėjo galutinio pasiūlymo kainos ir tiekėjo, pasiūlymų eilėje esančio po atsisakiusio sudaryti sutartį tiekėjo, galutinio pasiūlymo kainos, kas nagrinėjamu atveju sudarytų 4 248,34 Eur su PVM. Ieškovė, įrodinėdama patirtų nuostolių dydį (sumažintas reikalavimas), į bylą pateikė UAB „Grūstės“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras su žymomis (rezoliucijomis) apie jų apmokėjimą, valstybės iždo mokėjimo pagal pateiktas paraiškas formą (VBAMS MOK-03).

75.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, jog atsakovei, kaip tiekėjai, dalyvavusiai ieškovės skelbtame viešajame pirkime, turėjo būti žinoma, jog Pirkimo sąlygose buvo aiškiai nustatytas šalių iš anksto sutartų minimalių nuostolių dydis, kas tuo atveju, jeigu atsakovė nebūtų tinkamai vykdžiusi sutartį sudarytų 4 578,70 Eur (UAB „Viržis“ pasiūlymo suma, tenkanti ieškovei, 65 410,00 Eur su PVM x 7 proc.).

76.       Nagrinėjamu atveju atsakovei, atsisakius sudaryti Pirkimo sutartį, ieškovė paskaičiavo realiai patirtus nuostolius, įvertinusi skirtumą tarp iš UAB „Grūstė“ įsigytų prekių kainos ir atsakovės UAB „Viržis“ pasiūlyme pateiktų analogiškų prekių įkainių įsigytam šviežių daržovių kiekio, t. y.            4 248,34 Eur, kuris yra mažesnis, nei Pirkimo sąlygose (sutarties projekte) įvardintas minimalių nuostolių dydis.

77.       Sutarties specialiosios dalies 2.2 punkte nustatyta, kad prekių įkainiai keičiami vadovaujantis sutarties 2 priede „Kainodaros taisyklės“ nustatytomis kainodaros taisyklėmis. Kainodaros taisyklių (Konkurso sąlygų 9 priedas) 1 punkte nustatyta, jog šios taisyklės skirtos nustatyti bei prireikus perskaičiuoti sutartyje (sutarties 1 priede) nurodytas prekių įkainius. Kainos pakeitimas galimas tik po to kai gaunama Statistikos departamento informacija apie vidutines mažmenines kainas ir jų pokyčius praėjusį mėnesį. Kainos pakeitimą inicijuoja suinteresuota sutarties šalis, kartu pateikdama pagrindžiančius dokumentus (Statistikos departamento pažymas).

78.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad byloje nėra nustatyta, jog kuri nors suinteresuota šalis UAB „Grūstė“ ar ieškovė būtų inicijavusios kainos pakeitimą tiek didinimo, tiek mažinimo prasme. Atsakovės UAB „Viržis“ byloje pateiktos PVM sąskaitos faktūros apie tai, kokiomis kainomis atsakovė įsigijo pomidorus ir agurkus iš kitų tiekėjų bei Lietuvos statistikos departamento informacija apie kai kurių daržovių vidutines mažmenines kainas (kas, atsakovės teigimu, įpareigojo ieškovę keisti įkainius mažinimo linkme) nepaneigia, ieškovės nurodyto patirtų nuostolių dydžio.

79.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta perkančiosios organizacijos (nukentėjusiojo asmens) veiksmų (neveikimo) priežastinio ryšio su atsiradusia žala ar jos padidėjimu, ir pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo atsakovės atleisti nuo civilinės atsakomybės ar sumažinti jos dydį, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 4 248,34 Eur nuostolių atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų                        

80.       Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

81.       Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, padarė teisingas išvadas (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

82.       Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas, Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d.  sprendimas paliktinas nepakeistu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

83.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).

84.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad apeliantei UAB „Viržis“ bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai).

85.       Atsakovė Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų nepateikė. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės bylinėjimosi išlaidų klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a:

palikti Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimą nepakeistą.