Civilinė byla Nr. 3K-3-198/2007

Procesinio sprendimo kategorija

124.2.2

(S)

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2007 m. gegužės 8 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno ir Antano Simniškio (pranešėjas),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 6 d. nutarties bei Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 29 d. nutarties proceso atnaujinimo klausimais peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų T. J. ir J. R. skundą dėl antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės atstovo Artūro Žičkaus veiksmų, suinteresuotas asmuo D. Ž.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Pareiškėjai J. R. ir T. J. kreipėsi į teismą su skundais ir prašė teismo pripažinti antstolės A. Rimaitės Žičkuvienės atstovo A. Žičkaus veiksmus neteisėtais bei panaikinti 2005 m. vasario 11-12 d. sudarytą turto, esančio bute (duomenys neskelbtini) apyrašą. Pareiškėjai nurodė, kad antstolės atstovas pareiškėjos T. J. mirusio vyro N. Ž. turto apyrašą sudarė ne savo veiklos teritorijoje; turtas buvo aprašomas T. J. pažįstamo J. R. bute Vilniuje, be to, nakties metu, nes tęsėsi iki 00 val. 40 min.; antstolės atstovas pažeidė pareiškėjų teises.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2005 m. gegužės 6 d. nutartimi pareiškėjų skundą patenkino. Teismas nustatė, kad 2005 m. sausio 14 d. mirė N. Ž. - pareiškėjos T. J. vyras, suinteresuoto asmens D. Ž. tėvas. Šie kreipėsi į teismą dėl mirusiojo turto apyrašo sudarymo. D. Ž. pasirinkimu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. vasario 2 d. nutartį (civ. byla Nr. 2-1895-512/2005) dėl turto aprašymo vykdė antstolės A. Rimaitės Žičkuvienės atstovas A. Žičkus, tuo tarpu T. J. dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. sausio 31 d. nutarties (civ. byla Nr. 2-1783-323/2005) vykdymo ir turto apyrašo sudarymo kreipėsi į antstolę V. Daugirdienę. Teismas sprendė, kad antstolės atstovas A. Žičkus 2005 m. vasario 11 d. turtą aprašė pažeisdamas: proceso teisės normas, nes T. J. turėjo teisę ir pageidavo dalyvauti aprašant turtą; CPK 590 straipsnio 5 dalį, nes be apygardos teismo pirmininko pavedimo atliko vykdymo veiksmus kitos antstolių kontoros teritorijoje, pradėjęs juos vykdyti, CPK 591 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka turėjo gauti apylinkės teismo rezoliuciją; pareiškėjo teisę turėti vertėją (CPK 597 straipsnis), taip pat advokatą (CPK 51, 599 straipsniai); CPK 592 straipsnyje nustatytus reikalavimus dėl vykdymo laiko; konstitucinę teisę į būsto neliečiamumą.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. lapkričio 10 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005m. gegužės 6 d. nutartį panaikino, pareiškėjo J. R. skundo dėl antstolės atstovo veiksmų netenkino, bylos dalį pagal T. J. skundą nutraukė. Kolegija sprendė, kad pareiškėja T. J. praleido CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti. Atstovo ir vertėjo dalyvavimo pareiškėjui J. R. neužtikrinimas, kolegijos vertinimu, nelaikytinas pakankamu motyvu antstolės atstovo veiksmams pripažinti neteisėtais. Kolegija vadovavosi Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktu ir sprendė, kad antstolės atstovas nepažeidė CPK 592 straipsnio. Kolegija nurodė, kad CPK 590 straipsnio 5 dalies ir 591 straipsnio 2 dalies reikalavimai nebuvo pažeisti, nes šiuo atveju antstolės atstovas veikė pagal CPK 591 straipsnio 3 dalį, t. y. pradėtus vykdymo veiksmus tęsė kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje be teisėjo leidimo, tačiau apie juos kitą darbo dieną pranešė apylinkės teismo teisėjui. Kolegija konstatavo, kad J. R. teisė į būsto neliečiamybę nebuvo pažeista, nes antstolės atstovas veikė vadovaudamasis teismo nutartimi bei CPK 615 straipsnio 3 dalimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. gegužės 17 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 10 d. nutarties dalį, kuria panaikinta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 6 d. nutarties dalis dėl J. R. skundo tenkinimo, panaikino ir paliko galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 6 d. nutarties dalį, kuria J. R. skundas patenkintas, antstolės atstovo A. Žičkaus veiksmai, 2005 m. vasario 11-12 d. sudarant turto apyrašą bute (duomenys neskelbtini) pripažinti neteisėtais ir šis apyrašas panaikintas; kitą Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 10 d. nutarties dalį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, vykdydama Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. sausio 31 d. nutartį, antstolė V. Daugirdienė sudarė paveldimo turto apyrašą palikimo atsiradimo vietoje - (duomenys neskelbtini), todėl pagal CK 5.53 straipsnio 2, 7 dalis, esant duomenų, kad palikėjas N. Ž. turėjo turto ne tik nurodytu adresu, bet ir kitoje vietoje, turėjo būti įstatymo nustatyta tvarka papildytas Klaipėdos mieste sudarytas palikimo apyrašas. Teisėjų kolegija nurodė, kad antstolės A. Rimaitės Žičkuvienės atstovas nesudarė paveldimo turto apyrašo palikimo atsiradimo vietoje Klaipėdoje, todėl apeliacinės instancijos teismo motyvai apie tai, kad antstolės atstovas turėjo teisę pradėtus veiksmus tęsti kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje, neatitinka bylos aplinkybių, taip pat CPK 591 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Teisėjų kolegija sprendė, kad antstolės atstovas, sudarydamas paveldimo turto apyrašą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), netęsė savo aptarnaujamoje teritorijoje pradėtų veiksmų, o sudarė turto apyrašą atskirai nuo kitos antstolės palikimo atsiradimo vietoje - Klaipėdoje - vykdomų veiksmų. Be to, teisėjų kolegija pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas dėl CPK 591 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos - realaus pavojaus, kad turtas gali būti paslėptas - iš viso nepasisakė, vadinasi, jos nenustatė. Teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 5.53 straipsnio, CPK 590, 591 straipsnių normas bei padarė nepagrįstą išvadą, kad antstolės atstovas turėjo teisę sudaryti N. Ž. palikimo apyrašą J. R. priklausančiame bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Tai konstatavusi, teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl žmogaus būsto neliečiamumo pažeidimo.

Pareiškėja antstolė A. Rimaitė Žičkuvienė 2006 m. rugpjūčio 11 d. prašymu prašė atnaujinti procesą byloje ir panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 6 d. nutartį bei priimti naują nutartį - pareiškėjo skundą atmesti. Prašyme nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai, remdamiesi vykdomosios bylos medžiaga, nustatė, jog antstolės atstovas A. Žičkus vykdymo veiksmus pradėjo 2005 m. vasario 5 d. Klaipėdos mieste, t. y. antstolės aptarnaujamoje teritorijoje, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pagal CPK 591 straipsnio 1 dalį buvo galima tęsti vykdymo veiksmus ir Vilniaus mieste. Tuo tarpu, kaip nurodoma prašyme, 2006 m. birželio 16 d. antstolės kontora gavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartį, su kuria susipažinus paaiškėjo nauja esminė bylai aplinkybė, kad bylą nagrinėjusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija ignoravo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytą aplinkybę, jog vykdymo veiksmus antstolės atstovas pradėjo 2005 m. vasario 5 d. Klaipėdos mieste. Pareiškėjos nuomone, ši aplinkybė turi esminę reikšmę, nes jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija būtų rėmusis visomis žemesniųjų instancijų teismų nustatytomis aplinkybėmis, tai ji būtų priversta daryti priešingą išvadą, t. y. kad antstolės atstovas nepažeidė CPK 590, 591 straipsnių.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

 

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006 m. spalio 6 d. nutartimi prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė. Teismas nustatė, kad pareiškėjos nurodytos buvo ištirtos bei aptartos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartyje, kasacinis teismas rėmėsi pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytomis aplinkybėmis. Teismas nurodė, kad prašydama atnaujinti procesą pareiškėja nepateikė naujų įrodymų, pagrindžiančių proceso atnaujinimo pagrindo buvimą, tuo tarpu aplinkybės, kurios jau yra nustatytos, bylos atnaujinimo procese nenustatinėtinos. Teismo vertinimu, bylos duomenys paneigia prašyme nurodytus motyvus, naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu, nėra.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjos antstolės A. Rimaitės Žičkuvienės atskirąjį skundą, 2006 m. lapkričio 29 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 6 d. nutartį paliko nepakeistą. Kolegija nurodė, kad nagrinėjant civilinę bylą pagal pareiškėjo J. R. skundą dėl antstolio atstovo veiksmų visų instancijų teismams buvo pateikta vykdomoji byla Nr. 75-00083/2005, iš kurios duomenų matyti, kad 2005 m. vasario 5 d. antstolės atstovas, vykdydamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. vasario 2 d. nutartį, sudarė mirusiam N. Ž. priklausiusio turto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, apyrašą, o 2005 m. vasario 11 d. - turto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apyrašą. Kolegija pažymėjo, kad kasacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl antstolės atstovo vykdymo veiksmų teisėtumo, konstatavo, kad antstolės atstovas turto apyrašą sudarė pažeisdamas CPK 590-591 straipsnių normas dėl vykdymo vietos ir šis pažeidimas buvo pakankamas pagrindas pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad naujai paaiškėjusių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, nėra, nes prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodyta aplinkybė - Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos ignoravimas žemesniųjų teismų nustatytų aplinkybių, jog vykdymo veiksmus antstolės atstovas pradėjo 2005 m. vasario 5 d. Klaipėdos mieste - pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą negali būti pagrindas atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje.

 

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu pareiškėja antstolė A. Rimaitė Žičkuvienė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 6 d. nutartį bei Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 29 d. nutartį ir patenkinti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Kasatorė nurodo, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėję teismai pažeidė teisės aktuose įtvirtintą sampratą, kas laikytina naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, taip pat pažeidė proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančias teisės normas.

2. Kasatorės teigimu, skundžiamos teismų nutartys yra nemotyvuotos - abiejose nutartyse tiesiog konstatuojama, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas bylą, atsižvelgė į žemesniųjų instancijų teismų sprendimus, todėl nėra pagrindo procesui atnaujinti. Anot kasatoriaus, toks formalus vertinimas negali būti laikomas tinkamu motyvu nutarčiai pagrįsti bei iš esmės yra teismo pareigos motyvuoti savo sprendimus pažeidimas.

3. Teismai, netinkamai aiškindami proceso atnaujinimo institutą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, kurioje akcentuojama, kad proceso atnaujinimo klausimo negalima spręsti formaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. Martinauskas v. Kretingos rajono savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-183/2001, ir kt.) bei aiškinama naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) samprata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2006, 2005 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2005, ir kt.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2007 m. vasario 9 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų J. R. ir T. J. pateiktą atsiliepimą į kasacinį skundą kaip neatitinkantį įstatymo reikalavimų.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Proceso atnaujinimo, kaip proceso teisės instituto, esmė ir tikslai ne kartą buvo išaiškinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Maratkanovas, J. Strimaitienė ir kt., bylos Nr. 3K-3-954/1999, 2001 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. Martinauskas v. J. Dobrovolskis, bylos Nr. 3K-3-183/2001, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2002 m. gegužės 22 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB „Turto bankas“ v. AB „Algbarsa“ ir kt., bylos Nr. 3K-P-257/2002, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. Butėnaitė ir kt. v. Vilniaus bažnyčia „Tikėjimo žodis“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-265/2004, 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Misevičienė v. Panevėžio apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-376/2005, ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į proceso atnaujinimo tikslus ir uždavinius. Paprastai šis institutas taikomas tada, kai nėra galimybės apginti pažeistas teises ir interesus kitais įstatymo nurodytais būdais. Proceso atnaujinimo instituto tikslas, kaip ir teismų sprendimų ar nutarčių peržiūrėjimas apeliacinėje ar kasacinėje teismų instancijoje, yra užtikrinti, kad būtų įvykdytas teisingumas. Proceso atnaujinimas leidžia užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų faktinių ar teisinių klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių byloje priimti teismų sprendimai gali būti neteisėti ar nepagrįsti, procesas turi būti atnaujintas. Proceso atnaujinimą reglamentuojančios normos turi būti taikomos ne formaliai, o atsižvelgiant į šio procesinio instituto paskirtį ir įstatymo leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant išaiškinti, ar jis leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Spręsdamas šį klausimą, teismas neturi vadovautis vien formaliais argumentais, o privalo remtis teisės normose įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismų praktikoje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimas neapsiriboja vien įstatymo prasme, o atsižvelgiant į proceso atnaujinimo tikslus ir uždavinius laikoma, kad procesas privalo būti atnaujintas, jeigu yra pagrįstas pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų sprendimai ar nutartys gali būti neteisėti ar nepagrįsti.

Šioje byloje pareiškėja antstolė A. Rimaitė Žičkuvienė procesą prašė atnaujinti vadovaudamasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, proceso atnaujinimo pagrindu nurodė tai, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, remdamiesi vykdomosios bylos medžiaga, nustatė, jog antstolės atstovas A. Žičkus vykdymo veiksmus pradėjo 2005 m. vasario 5 d. Klaipėdos mieste, t. y. antstolės aptarnaujamoje teritorijoje, tuo tarpu bylą nagrinėjusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija ignoravo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytą aplinkybę, jog vykdymo veiksmus antstolės atstovas pradėjo 2005 m. vasario 5 d. Klaipėdos mieste. Pareiškėjos nuomone, ši aplinkybė turi esminę reikšmę, nes jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija būtų rėmusis visomis žemesniųjų instancijų teismų nustatytomis aplinkybėmis, tai ji būtų priversta daryti priešingą išvadą, t. y. kad antstolės atstovas nepažeidė CPK 590, 591 straipsnių.

Iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 6 d. nutarties matyti, kad teismas nustatė, jog pradėtus vykdymo veiksmus antstolės A. Rimaitės Žičkuvienės atstovas A. Žičkus tęsė kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. lapkričio 10 d. nutartyje konstatavo, kad iš vykdomosios bylos Nr. 75-00083/2005 medžiagos (b. l. 67) matyti, jog antstolis pradėtus vykdymo veiksmus tęsė kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje. Vykdomojoje byloje Nr. 75-00083/2005 yra antstolės A. Rimaitės Žičkuvienės atstovo A. Žičkaus 2005 m. vasario 5 d. sudarytas turto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, apyrašas (b. l. 28-39), taip pat 2005 m. vasario 11 d. sudarytas turto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apyrašas (b. l. 52-57). Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. gegužės 17 d. nutartyje konstatavo, kad antstolės A. Rimaitės Žičkuvienės atstovas nesudarė paveldimo turto apyrašo palikimo atsiradimo vietoje Klaipėdoje, o sudarydamas paveldėto turto apyrašą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), netęsė savo aptarnaujamoje teritorijoje pradėtų veiksmų. Iš dalies dėl to teisėjų kolegija sprendė, kad antstolės A. Rimaitės Žičkuvienės atstovas pažeidė CPK 590, 591 straipsnių normas dėl vykdymo vietos, bei pripažino antstolės atstovo veiksmus, jam sudarant turto apyrašą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neteisėtais.

Teisėjų kolegijos vertinimu, faktinių aplinkybių, susijusių su antstolės atstovo atliktais veiksmais, sudarant turto Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), ir Vilniuje, (duomenys neskelbtini), apyrašus, tikslus konstatavimas yra reikšmingas tinkamam proceso teisės normų taikymui ir bylos išsprendimui iš esmės. Šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į nurodytuose teismų procesiniuose sprendimuose konstatuotas aplinkybes, padarytas išvadas bei jų pagrindimą, taip pat atsižvelgiant į pareiškėjos prašyme dėl proceso atnaujinimo įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą, proceso atnaujinimo instituto tikslus ir uždavinius, teisėjų kolegija sprendžia, kad vis dėlto yra pagrindas manyti, jog dėl proceso atnaujinimo pagrindu pareiškėjos nurodytų aplinkybių byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti. Tai konstatavusi, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėję teismai pažeidė proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančias teisės normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Tai yra pagrindas panaikinti apskųstas nutartis (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai, 359 straipsnio 3 dalis). Jas panaikinus, priimtinas naujas sprendimas ir bylos procesas atnaujintinas, o byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 4 dalis).

Teisėjų kolegijos vertinimu, apskųstuose teismų procesiniuose sprendimuose yra nurodytas teisinis ir faktinis jų pagrindimas, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad skundžiamos nutartys yra nemotyvuotos.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 6 d. nutartį bei Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 29 d. nutartį panaikinti bei priimti naują sprendimą - atnaujinti procesą pagal pareiškėjos antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės prašymą civilinėje byloje dėl antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės atstovo Artūro Žičkaus veiksmų.

Bylą perduoti nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

 

Teisėjai                                                                                                            Juozas Šerkšnas

 

 

Algis Norkūnas

 

 

Antanas Simniškis