Administracinė byla Nr. eAS-139-756/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00132-2022-5

                Procesinio sprendimo kategorija 59.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Arūno Sutkevičiaus ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),  

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų N. M., G. O., B. M., Z. M., S. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų N. M., G. O., B. M., Z. M., S. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl  sprendimo panaikinimo ir termino atnaujinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjai 2022 m. sausio 10 d. kreipėsi į teismą su skundu dėl: 1) Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. 21M57449 (toliau – ir Migracijos departamento sprendimas) panaikinimo; 2) termino dokumentams paduoti atnaujinimo.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą ir išaiškino, kad skundą dėl Migracijos departamento sprendimo teisėtumo patikrinimo turėtų teikti Migracijos departamentui Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 1351 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2021 m. gruodžio 23 d. priėmė Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 2, 3, 5, 26, 32, 40, 50, 67, 71, 76, 77, 79, 113, 125, 126, 1301, 136, 138, 139, 140 straipsnių pakeitimo, 69 straipsnio ir IX1 skyriaus pripažinimo netekusiais galios ir įstatymo papildymo X2 skyriumi įstatymą (toliau – ir Įstatymo pakeitimo įstatymas), kurio 24 straipsnio 2 dalis nustato, kad užsieniečių prašymai suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, baigiami nagrinėti ir sprendimai priimami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Įstatymo nuostatomis. Šiuo atveju pareiškėjai prašymą jiems suteikti prieglobstį pateikė iki Įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, todėl, sprendžiant pareiškėjų skundo priėmimo klausimą, aktualios Įstatymo redakcijos, galiojusios nuo 2021 m. rugpjūčio 12 d. iki 2022 m. sausio 1 d., nuostatos. Įstatymo pakeitimo įstatymo aiškinamajame rašte nurodyta, kad siekiama plėsti skundų nagrinėjimą ikiteismine tvarka. Nors priimant galutinį Įstatymo pakeitimo įstatymo variantą buvo atsisakyta komisijos, kaip ikiteisminio ginčo nagrinėjimo organo, pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pasiūlymus, tačiau nustatyta, kad užsieniečių prašymai suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, baigiami nagrinėti ir sprendimai priimami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Įstatymo nuostatomis.  

Teismas padarė išvadą, kad Migracijos departamento sprendimas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka turėtų būti skundžiamas Migracijos departamento komisijai. Nagrinėjamu atveju su skundu nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjai būtų pasinaudoję išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, todėl pareiškėjų skundą atsisakytina priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. pareiškėjams nesilaikius tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Vadovaujantis ABTĮ 12 straipsniu pareiškėjams išaiškinta, kad skundą dėl Migracijos departamento sprendimo teisėtumo patikrinimo jie turėtų teikti Migracijos departamentui Įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.) 1351 straispnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Kreipiantis į Migracijos departamentą atitinkamai turėtų būti teikiamas prašymas atnaujinti terminą skundui dėl Migracijos departamento Sprendimo paduoti.

III.

Pareiškėjai atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022  m. sausio 17 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde pareiškėjai nurodo, jog terminas „prašymo nagrinėjimas“ neturėtų būti aiškinamas ir suprantamas plečiamai. Prašymo nagrinėjimas turėtų būti suprantamas būtent kaip pradinio prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimo procedūrų visuma iki sprendimo priėmimo etapo, išnagrinėjus prašymą iš esmės. Skundo dėl Migracijos departamento procedūros turėtų būti vykdomos remiantis Įstatymo redakcija, galiojančia nuo 2022 m. sausio 1 d., kuomet skundas teikiamas tiesiogiai teismui, o ne ikiteisminei institucijai – Migracijos departamento komisijai. Įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatos tarpusavyje turėtų būti aiškinamos ir taikomos sistemiškai. Nuostatos kalba apie tai, kad ikiteismine tvarka baigiami nagrinėti jau priimti skundai, o tai suponuoja išvadą, jog pagal įstatymų leidėjo valią Migracijos departamento komisija naujų skundų nepriima – tik baigia nagrinėti gautuosius iki 2021 m. gruodžio 31 d. Šiuo atveju egzistuoja ir praktinis bylos nagrinėjimo aspektas: nuo 2022 m. sausio 1 d. Migracijos departamento komisijų veiklos atsisakyta, todėl iš esmės šia tvarka pareiškėjams pasinaudoti nebeįmanoma dėl įstatymų leidėjo valios, tačiau ši aplinkybė negali ir neturėtų tapti nepašalinama kliūtimi prieglobsčio prašytojui sulaukti jo atžvilgiu priimto sprendimo peržiūros, nes veiksminga asmens teisinė gynyba gali būti užtikrinama tik priimant ir nagrinėjant prieglobsčio prašytojų skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 17 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundą, kadangi nepasinaudota išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 3 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą, nes pripažino, kad pareiškėjai nepasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Pareiškėjai su tokia išvada nesutinka, teigdami, jog pasikeitus Įstatymo redakcijai, pagrįstai kreipėsi tiesiai į teismą.  

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodoma, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Nagrinėjamam ginčui aktualus Įstatymo pakeitimo įstatymas, kurio 18 straipsniu pripažintas netekęs galios Įstatymo IX1 skyrius, kuriame buvo įtvirtinta skundų dėl Migracijos departamento sprendimų privaloma ikiteisminė tvarka.

Įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, taikymo ir įgyvendinimo tvarka nustatyta šio įstatymo 24 straipsnyje. Įstatymo pakeitimo įstatymas, išskyrus 6 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. (1 dalis). Užsieniečių prašymai suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, baigiami nagrinėti ir sprendimai priimami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatomis (2 dalis). Užsieniečių skundai, iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos paduoti vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka sudarytam kolegialiam organui, šio kolegialaus organo baigiami nagrinėti vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatomis. Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka sudaryto kolegialaus organo sprendimai, kurie priimti įsigaliojus šiam įstatymui arba kurių apskundimo terminas baigiasi įsigaliojus šiam įstatymui, gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos (3 dalis).

Įvertinusi aptartą reglamentavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog įstatymų leidėjas Įstatymo pakeitimo įstatymo 24 straipsnyje, įtvirtinęs įstatymo įsigaliojimo, taikymo ir įgyvendinimo tvarką ir siekdamas atsisakyti skundų dėl Migracijos departamento sprendimų privalomos ikiteisminės tvarkos, nustatė tokius skundus nagrinėjančiam Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka sudarytam kolegialiam organui įgaliojimus, kurie padėtų sklandžiai pereiti prie naujoje Įstatymo redakcijoje įtvirtintos skundų nagrinėjimo tvarkos. Pagal Įstatymo pakeitimo įstatymo 24 straipsnio 3 dalį šis kolegialus organas užbaigia nagrinėti užsieniečių skundus, paduotus iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pagal Įstatymo redakciją galiojusią iki Įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo. Kadangi šiam kolegialiam organui nenumatyta įgaliojimų nagrinėti skundus gautus po Įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tokiems skundams taikoma apskundimo tvarka numatyta Įstatymo redakcijoje galiojančioje nuo 2022 m. sausio 1 d., t. y. pateikiant skundą tiesiogiai apygardos administraciniam teismui. Taip pat pažymėtina, jog pasikeitęs reglamentavimas yra palankesnis pareiškėjams, nei ankstesnėje Įstatymo redakcijoje įtvirtintos nuostatos.

Remiantis bylos medžiaga, Migracijos departamento sprendimas priimtas 2021 m. gruodžio 28 d., pareiškėjai su minėtu sprendimu supažindinti 2021 m. gruodžio 29 d., skundas dėl Migracijos departamento sprendimo apskundimo pirmosios instancijos teismui paduotas 2022 m. sausio 10 d., taigi įsigaliojus naujai Įstatymo redakcijai. 

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas dėl Įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatų įsigaliojimo ir taikymo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą, konstatavęs, kad jie nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Nagrinėjamu atveju skundui dėl Migracijos departamento sprendimo, pateiktam po 2022 m. sausio 1 d., taikoma apskundimo tvarka numatyta naujoje Įstatymo redakcijoje, kurioje nebeliko privalomo išankstinio skundo nagrinėjimo etapo.

Apibendrindama tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjų atskirasis skundas tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir skundas perduotinas pirmosios instancijos teismui skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria: 

Pareiškėjų N. M., G. O., B. M., Z. M., S. M. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 17  d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                         Rytis Krasauskas

                                                                                           Arūnas Sutkevičius