Civilinė byla Nr. 2A-407/2008

                                                                                            Procesinio sprendimo kategorija 35.6.1                                                                                                       

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Nijolės Piškinaitės,

sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,

dalyvaujant ieškovo atstovui administratoriaus įgaliotam asmeniui Arvydui Gaubui,

atsakovo atstovui advokatui Pauliui Dockai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-301-54/07 pagal ieškovo BUAB „LRG Farmacija“ ieškinį atsakovui G. R. dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė :

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė  pripažinti negaliojančia 2002 m. birželio 18 d. tarp UAB „Romginta Globus“ (toks UAB „LRG Farmacija" pavadinimas buvo iki 2002-08-01) ir atsakovo G. R. sudarytą akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas G. R. UAB „Romginta Globus“ pardavė 51 UAB „Ekspresfarma“ vardinę akciją už 1 000 000 Lt. Prašė  taikyti dvišalę restituciją ir įpareigoti G. R. grąžinti sumokėtą akcijų kainą, o UAB „LRG Farmacija“ grąžinti perduotas UAB „Ekspresfarma“ akcijas, atsižvelgiant į tai, jog 2 vardinės UAB „Ekspresfarma“ akcijos perleistos. Be to, prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad iškėlus bankroto bylą UAB „LRG Farmacija“, vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 str. 3 d. 8 p. įmonės administratorius patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareiškia ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių priešingų įmonės veiklos tikslams ir ( arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.

2002 m. birželio 18 d. UAB „Romginta Globus“ ir G. R. sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią G. R. pardavė UAB „Romginta Globus“ 51 paprastąją vardinę UAB „Ekspresfarma“ akciją už 1 000 000 Lt. UAB „Romgintaglobus“ mokėjo G. R. akcijų kainą grynaisiais pinigais. CK 6.66 straipsnio l dalyje nurodyta, jog kreditorius (šiuo atveju - įmonės administratorius) turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teises. Šiuo atveju, nors UAB „Romginta Globus“, sudarydama akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, ir nebuvo nemoki, tačiau sudarydama nenaudingą ir nereikalingą bendrovei sandorį, sumažino savo turtą 1 000 000 Lt, tokiu būdu sumažindama kreditorių galimybę patenkinti savo reikalavimus. CK 6.66 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas. Atvejų, kai sandorių šalių nesąžiningumas preziumuojamas, sąrašą įtvirtina CK 6.67 str. Jame numatyta, jog preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu įvykdymo, kurį pagal tą sandorį turėjo atlikti skolininkas, vertė žymiai viršija kitos sandorio šalies pateiktą įvykdymą, t. y. sandorio šalių nesąžiningumą liudija pernelyg didelė akcijų kaina lyginant su rinkos kaina. Akivaizdu, jog 1 000 000 Lt kaina už 51 bendrovės, kurios pelnas nesiekia net 10 000 Lt per metus, akcijas, kurių nominali vertė yra 100 Lt, yra per didelė.

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino. Pripažino 2002 m. birželio 18 d. tarp UAB „Romginta Globus“ ir atsakovo G. R. sudarytą akcijų pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia. Taikė restituciją ir priteisė iš G. R. ieškovo BUAB „LRG Farmacija“ naudai 960 784,40 Lt, o atsakovą G. R. įtraukė į ieškovo BUAB „LRG Farmacija“ trečios eilės kreditorių sąrašą su 80 051,30 Lt kreditoriniu reikalavimu. Iš G. R. valstybės naudai priteisė 13 608 Lt žyminio mokesčio bei 19,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nurodė, kad iš UAB „Romginta Globus“ 2002 m. balanso matyti, kad sandorio sudarymo metu, t. y. 2002 metais, įmonė jau buvo nemoki, nes jos per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 25 764 096 Lt, t. y. viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Be to, UAB „LRG farmacija“ 2002 m. kovo 1 d. kilnojamojo turto lakštu buvo įkeitusi AB Vilniaus bankui visas pinigines lėšas, būsimas pinigines įplaukas ir esančių prekių atsargas už 19 492 645,96 Lt, tačiau nežiūrint to, ji po kelių mėnesių, t. y. 2002 m. birželio 18 d. sudarė sandorį, kurio sudaryti neprivalėjo, dėl 51 akcijos pirkimo už 1 000 000 Lt su atsakovu. Iš byloje esančio pagrindinių kreditorių sąrašo 2002 m. vasario 28 dienai matyti, kad tuo metu UAB „Romginta Globus“ turėjo skolų kreditoriams už 23 426 912,99 Lt, todėl 2002 m. birželio 18 d. sandoris su atsakovu neabejotinai pažeidė kreditorių teises. Teismas padarė išvadą, kad 1 000 000 Lt kaina, kurią už akcijas sumokėjo UAB „Romginta Globus“, nebuvo pagrįsta ir protinga, atsižvelgiant į tai, jog UAB „Romginta Globus“, sudarydama šį sandorį jau buvo nemoki, be to, kreditoriams įsiskolinusi daugiau nei 23 milijonus litų bei įkeitusi visas savo pinigines lėšas AB Vilniaus bankui. Teismas taip pat nurodė, kad UAB „Ekspresfarma“, kurios akcijas įsigijo UAB „Romginta Globus“, nors, kaip nustatyta atlikus ekspertizę, 2002 metais ir buvo moki, tačiau jos trumpalaikis turtas tesudarė 188 594 Lt, gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje buvo 85 182 Lt, tačiau per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė net 204 109 Lt. Todėl negalima teigti, jog UAB „Romginta Globus“, įsigydama UAB „Ekspresfarma“ kontrolinį akcijų paketą, tuo pačiu įsigijo ir perspektyvų verslą, o už akcijas sumokėta kaina buvo pagrįsta ir teisinga. Teismas sprendė, kad sudarydami ginčijamą sandorį tiek UAB „Romginta Globus“, sumokėdama už įsigyjamas akcijas 1 000 000 Lt, tiek atsakovas, parduodamas už tokią sumą tiek nevertas akcijas, nebuvo sąžiningi, todėl tarp jų sudaryta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis pripažintina negaliojančia CK 6.66 str. pagrindu. Pripažinus sutartį negaliojančia, taikoma restitucija (CK 6.145 str. 1 d.). Kadangi bankrutavusios UAB „Ekspresfarma“ akcijos, kurios turėtų būti grąžinamos atsakovui, yra bevertės, todėl vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, teismas sprendė atsakovo atžvilgiu taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu, apskaičiuojant UAB „Ekspresfarma“ paprastosios vardinės akcijos ne nominalią, bet buhalterinę vertę pagal kainas, galiojusias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti. Dėl šių aplinkybių taikant restituciją ieškovui teismas priteisė jo sumokėtą pinigų sumą už įsigytas akcijas, t. y. 1 000 000 Lt, atimant iš šios sumos perleistų dviejų akcijų kainą (39 215,68 Lt), o atsakovą, atsižvelgiant į tai, jog ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, teismas įtraukė į šios bendrovės trečios eilės kreditorių sąrašą su 80 051,30 Lt kreditoriniu reikalavimu.

Atsakovas G. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.  Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.66, 6.67 str. normas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs tokius Pauliano ieškinio reiškimo pagrindus: 1) kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui; 2) ginčijamo sandorio skolininkas neprivalėjo sudaryti; 3) turi būti nustatomi skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumas, jei ginčijamas sandoris yra atlygintinis. Visų būtinų Acio Pauliana taikymo sąlygų ieškovas nepagrindė. 
2. Ieškovas, gindamas šiandieninių kreditorių teises, privalėjo pagrįsti, kad ginčijama sutartis buvo sudaryta jau po BUAB „LRG Farmacija“ prievolių šiandieniniams kreditoriams atsiradimo momento ir, kad tokia sutartis pažeidžia BUAB „LRG Farmacija“ kreditorių teises. Kadangi ieškovas šių aplinkybių nepagrindė, laikytina, kad jis nenurodė esminės Actio Pauliano taikymo sąlygos – kokiu būdu sutartis pažeidžia šiandieninių kreditorių teises. Teismas, tenkindamas ieškinį, privalėjo nustatyti, ar ginčijama sutartis pažeidžia dabartinių kreditorių teises.
3. Byloje buvo atlikta buhalterinė ekspertizė UAB „Ekspresfarma“ mokumui nustatyti, kuri nustatė, kad minėta bendrovė ne tik ginčijamos sutarties sudarymo metu, bet net iki 2004 metų buvo moki. Taigi, ginčo sutartimi UAB „Romginta Globus“ įgydama 51 proc. akcijų, kartu įgijo ir teises į besivystantį perspektyvų verslą.  Todėl sandorio sudarymo metu UAB „Romginta Globus“ mokumas, turtas nesumažėjo, o atvirkščiai, padidėjo. Todėl teiginys, kad preziumuojama, jog sutarties šalys buvo nesąžiningos, nes 1 000 000 Lt kaina už UAB „Ekspresfarma“ akcijas yra per didelė, yra neteisingas. Be to, ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog įvykdymo, kurį pagal sutartį turėjo atlikti skolininkas, vertė žymiai viršija atsakovo pateiktą įvykdymą. Tokiu būdu ieškovas neįrodė svarbios Acio Pauliana aplinkybės, kad UAB „Romginta Globus“, sudarydama sutartį, žinojo apie savo kreditorių teisių pažeidimus ir dėl to buvo nesąžininga. Be to, teismas buvo nenuoseklus vertindamas faktines aplinkybes: nurodė, kad ieškovo po ginčo sutarties sudarymo parduotos dvi UAB „Ekspresfarma“ akcijos vertos 39 215,68 Lt (atitinkamai vienos akcijos vertė – 19 607,84 Lt), tačiau taikydamas restituciją nurodė, kad vienos akcijos vertė yra tik 1 633,70 Lt, o sutarties kaina yra nepagrįsta.
4. Teismas nepagrįstai netaikė CK 6.145 str. 2 d. normos. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Ekspresfarma“ yra bankrutavusi, išregistruota iš juridinių asmenų registro, akivaizdu, kad dėl restitucijos taikymo nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų atsakovo padėtis, o BUAB „LRG farmacija“ atitinkamai pagerėtų, kadangi atsakovas, grąžindamas 1 000 000 Lt ieškovui, tuo pačiu negalėtų atgauti 2001-2002 metais pelningai veikusios UAB „Ekspresfarma“ kontrolinio akcijų paketo. Pritaikyti restituciją piniginiu ekvivalentu nebuvo galima, nes jos taikymas labai pablogina atsakovo padėtį.

Atsiliepimas į atsakovo apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateiktas.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

     Apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė tik atsakovas. Ieškovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė (CPK 318 str., 324 str. 2 d.). Todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (CPK 320 str. 1 d., 329 str.).

Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas neišaiškino visų nagrinėjamam ginčui reikšmingų aplinkybių, padarė išvadas prieštaraujančias byloje nustatytoms aplinkybėms, netinkamai pritaikė materialinės bei procesinės teisės normas.

Pagal suformuotą teismų praktiką, atsižvelgiant į tai, kad Actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti jo teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 str. nustatytų sąlygų visetui: 1. Actio Pauliana institutui taikyti būtina, kad kreditorius turėtų neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, t. y. jis taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. 2. Actio Pauliana pagrindu ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus interesus ir teises. 3. Ginčijamas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, jei skolininkas jo neprivalėjo sudaryti. 4. Kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu Actio Pauliana pagrindu, turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, jei sandoris atlygintinis. Tuo tarpu vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, būtina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja, ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies.

Tenkindamas ieškinį pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad sandorio sudarymo metu bendrovė ,,Romginta Globus“ buvo nemoki, nes per 2002 finansinius metus bendrovė turėjo 39 249 493 Lt vertės turto, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 25 764 096. Pirmosios instancijos teismo nuomone, tokia bendrovės būsena atitinka ĮBĮ nustatytą įmonės nemokumo apibrėžimą, nes jos įsipareigojimai (skolos) viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Tačiau sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada negalima, nes pagal tuo metu galiojusią ĮBĮ redakciją (2 str. 8 d.) įmonės nemokumas buvo apibrėžiamas: kaip įmonės būsena, kai ji neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas, ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi sprendžiant, ar ginčo sandorio sudarymo metu įmonė buvo nemoki, svarbu ne per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų santykis su bendrovės turto verte, bet būtent įmonės pradelstų įsipareigojimų (skolų) bei jos turto vertės santykis. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada prieštarauja paminėtai ĮBĮ nuostatai, o kiti patikimi  bei pakankami įrodymai, leidžiantys teigti, kad ginčo sandorio sudarymo metu bendrovė ,,Romginta Globus“ buvo nemoki, byloje nepateikti (CPK 178 str.).

Šiuo atveju byloje esantis bendrovės ,,Romginta Globus“ pagrindinių kreditorių sąrašas šios išvados nepaneigia ( t. 1, b. l. 114-127). Visų pirma, sąrašas sudarytas 2002 m. vasario 28 d., t. y. dar iki ginčo sutarties sudarymo ir neatspindi situacijos, buvusios 2002 m. birželio 18 d. Be to, ne visose sąrašo pozicijose nurodyti apmokėjimo terminai. Nurodytos aplinkybės neleidžia daryti išvados apie tai, kad bendrovė ,,Romginta Globus“ ginčo sutarties sudarymo dieną buvo nemoki. Pastebėtina, kad to neteigė ir ieškovas (t. 1, b. l.  2). Svarbu yra ir tai, kad byloje nebuvo įrodyta, kad su paminėtame sąraše išvardintais kreditoriais iki bankroto bylos bendrovei  ,,LRG Farmacija“ iškėlimo dienos nebuvo atsiskaityta, t. y., kad sudarius ginčo sutartį buvo pažeistos jų teisės.

Savo išvadą dėl ieškinio pagrįstumo pirmosios instancijos teismas, be kita ko, grindė ieškovo skolos tuometiniam AB Vilniaus bankui faktu. Tačiau, vertinant šią aplinkybę, turėtina omenyje, kad bendrovė ,,Romginta Globus“ šią skolą pagal 2001 m. gruodžio 22 d. trišalę skolos perleidimo sutartį banko sutikimu perėmė iš UAB ,,Globus Pharmacy“. Taigi tai, kad bankas, kaip specifine veikla užsiimantis juridinis asmuo, kuriam taikomi padidinto rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, sudarydamas minėtą sandorį, tuo pačiu pripažino bendrovę ,,Romginta Globus“ patikimu skolininku, neleidžia kalbėti apie šios bendrovės nemokumo būseną ginčo sutarties sudarymo dienai (t. 2, b. l. 16-17).

Be to, iš tarp banko bei bendrovės ,,Romginta Globus“ 2002 m. birželio 3 d. sutarties dėl perimtos skolos grąžinimo pakeitimo Nr. 1 matyti, kad bendrovė ,,Romginta Globus“ savo įsipareigojimus bankui vykdė, dalį įsiskolinimo grąžino ir ginčo sutarties sudarymo dieną pradelstų įsipareigojimų bankui neturėjo (t. 2, b. l. 21-22). Svarbu yra ir tai, kad 2003 m. balandžio 16 d, ieškovas ir AB ,,Vilniaus bankas“ sudarė minėtos sutarties pakeitimą Nr. 2, pagal kurį pirmas skolos grąžinimo mokėjimas turėjo įvykti 2003 m. liepos 1 d. (t. 2, b. l. 23).

Dėl išdėstyto sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ginčo sandorio sudarymo dieną bendrovė ,,Romginta Globus“ buvo nemoki, o sandorio sudarymas pažeidė jų kreditorių interesus, negalima.

Darant tokią išvadą svarbu yra ir tai, kad šios bylos ieškovas bendrovė ,,LRG farmacija“ pradėjo savo veiklą 2002 m. susijungus bendrovėms ,,Litagras farmacija“ ir ,,Romginta Globus“. Bankroto byla ieškovui buvo iškelta 2005 m. balandžio 15 d., t. y. beveik po trijų metų po ginčo sutarties sudarymo. Kaip konstatuota skundžiamame sprendime, bendrovė ,,Romginta Globus“ 2002 m. turėjo 39 249 493 Lt vertės turtą. Tuo tarpu Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 15 d. nutartimi konstatuota, kad iškeliant bankroto bylą bendrovė ,,LRG farmacija“ turto turėjo už 438 146,47 Lt (t. 1, b. l. 4, 5). Nurodyti skaičiai akivaizdžiai parodo, kad ginčo sandoris negalėjo nulemti įmonės nemokumo ir negalėjo turėti esminės įtakos bankroto bylos iškėlimui.

Iš bylos duomenų matyti, kad bendrovė ,,Romginta Globus“ vertėsi didmenine vaistinių preparatų prekyba. Tuo tarpu bendrovė ,,Ekspresfarma“, kurios akcijas įsigijo „Romginta Globus“  specializavosi  tokios produkcijos pervežimais. Taigi verslo plėtros požiūriu ginčo sandoris nebuvo nelogiškas bei prieštaraujantis bendrovės veiklai. Todėl negalima teigti, kad bendrovė ,,Romginta Globus“ neprivalėjo sudaryti ginčo sandorio.

Tenkindamas ieškovo reikalavimą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas, parduodamas ieškovui akcijas už sumą, kurios jos nebuvo vertos, elgėsi nesąžiningai (CK 6.67 str. 4 d.). Tačiau sprendžiant dėl tokios išvados pagrįstumo svarbu yra tai, kad pagal byloje atliktą buhalterinę ekspertizę, bendrovė ,,Ekspresfarma“ kaip iki, taip ir keletą metų po ginčo sutarties sudarymo, dirbo pelningai (t. 1, b. l. 187-193). Be to, ekspertizė neatsakė į klausimą dėl bendrovės ,,Ekspresfarma“ akcijų vertės ginčo sutarties sudarymo dieną. Tokia išvada buvo padaryta net atsižvelgus į tai, kad ekspertė turėjo duomenis apie bendrovės ,,Ekspresfarma“ balansinius duomenis. Vien ši aplinkybė neleidžia sutikti su jau paminėta pirmosios instancijos teismo išvada bei nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovas įrodė savo reikalavimą dėl atsakovo nesąžiningumo. Tokios išvados pagrįstumą patvirtina ir tai, kad praėjus daugiau negu dviems metams po ginčo sutarties sudarymo – 2004 m. lapkričio 4 d., dalis ginčo sutartimi įsigytų akcijų buvo parduota už tą pačią kainą, už kurią jos buvo įgytos. Kolegijos nuomone, ši aplinkybė akivaizdžiai parodo, kad ginčo sutartimi įsigytos akcijos net ir po dviejų metų po jų įsigijimo buvo likvidžios ir turėjo tą pačią realią vertę kaip ir ginčo sutarties sudarymo dieną (t. 1, b. l. 192, t. 2 b. l. 15). Duomenų, kad minėta 2004 m. lapkričio 4 d sutartis nustatyta tvarka buvo nuginčyta, tame tarpe ir dėl sutarties kainos neatitikimo akcijų kainai, byloje nėra. Tai taip pat parodo, kad po ginčo sutarties sudarymo bendrovės „Romginta Globus“ turto vertė nesumažėjo. Šios išvados pagrįstumo ieškovo nuoroda į ginčo akcijų nominalios vertės ir įsigijimo kainos neatitikimą nepaneigia, nes akcijų nominali vertė dažniausiai neatspindi jos realios kainos.

Vien tai, kad žymiai vėliau po ginčo sutarties sudarymo, t. y. 2007 m. vasario 15 d., bendrovė ,,Ekspresfarma“ buvo pripažinta pasibaigusia dėl bankroto, negali liudyti atsakovo nesąžiningumo. Pagal Actio Pauliana instituto paskirtį, protingumo, sąžiningumo, civilinių teisinių santykių stabilumo principus, ginčijamo sandorio įtaka bendrovės mokumui, kreditorių teisėms turi būti vertinama pagal to sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes, o ne pagal po kelių metų buvusią bendrovės finansinę būklę (CK 1.5 str., 6.66 str., 6.67 str. 4 d.).

Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad ieškovas neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo (CPK 178 str.).

Remiantis išdėstytais argumentais, skundžiamas sprendimas naikintinas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinį atmesti (CK 1.5 str., 6.66 str., 6.67 str. 4 d.).

Panaikinus skundžiamą sprendimą ir priėmus naują sprendimą, t. y. ieškinį atmetus, iš ieškovo valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, t. y. 26,65 Lt (CPK 93 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškovo BUAB „LRG Farmacija“ ieškinį atsakovui G. R. dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia atmesti.

Priteisti iš ieškovo BUAB „LRG Farmacija“ 26,65 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

Teisėjai                                                                                                                              Konstantinas Gurinas

                                                                                                                                            Danutė Milašienė

                                                                                                                                            Nijolė Piškinaitė