Baudžiamoji byla Nr. 1-352-990/2018

Proceso Nr. 1-01-2-00592-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.15.3.3.

(S)

V I L N I A U S M I E S T O A P Y L I N K Ė S T E I S M A S

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 20 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,

sekretoriaujant Vaidai Mikalonienei,

dalyvaujant prokurorui Tomui Januškevičiui,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. J.,

nedalyvaujant nuteistajam K. L.,

viešame teismo posėdyje civilinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. J. baudžiamojoje byloje Nr.1-1574-990/2017 pareikštą civilinį ieškinį.

Teismas

n u s t a t ė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu K. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad K. L. 2014 m. rugpjūčio 9 d. apie 02.00 val. menų fabriko „Loftas“, esančio Švitrigailos g. 29, Vilniuje, kieme, konflikto metu sudavė kumščiu du smūgius V. J. į veidą, tokiu būdu pastarajam padarydamas kraujosruvas kairės akies apatiniame voke, nosies kaulų lūžį, trijų priekinių dantų kramtomųjų paviršių nuskėlimą, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. J. baudžiamojoje byloje civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš nuteistojo K. L. 2 381,16 eurų patirtą turtinę žalą, kurią sudaro 102,74 eurai negautų pajamų dėl patirto nedarbingumo, 29,36 eurų dydžio išlaidos dėl patirto sveikatos sužalojimo, 419,30 eurų vertės sugadintas turtas, 199 eurų dydžio išlaidos už dantų taisymą, taip pat ateityje planuojama daryti nosies pertvaros operacija, kurios vidutinė kaina 1 500 eurų (papildomi nuostoliai), ateityje būsimas nedarbingumas, kurį sudarys 130,76 eurų pajamos, bei 2 000 eurų neturtinę žalą, kurią sudaro dėl nuteistojo K. L. nusikalstamų veiksmų patirtas stresas užpuolimo metu, fizinis skausmas, nepatogumai, susiję su gydymosi procesu, kuris truko tris savaites, laukiama ateityje pakartotinė nosies pertvaros operacija ir dantų taisymas bei patirti stiprūs dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimas, nemiga ir iki šiol jaučiama vidinė baimė, nesaugumo jausmas.

Nuteistasis K. L. apie šį teismo posėdį buvo informuotas, prašymo atidėti ieškinio nagrinėjimą K. L. nepateikė, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 44 straipsnio 10 dalis). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Vertindamas V. J. civilinį ieškinį dėl jam padarytos turtinės žalos teismas pažymi, kad, kaip matyti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymos apie V. J. valstybinį socialinį draudimą, nusikalstamos veikos padarymo metu V. J. dirbo UAB „AV projektai“ (T. 2, b. l. 64). UAB „AV projektai“ pažymoje apie V. J. darbo užmokestį nurodyta, kad V. J. darbo užmokestis nusikalstamos veikos padarymo metu sudarė 289,62 eurus (T. 2, b. l. 65). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymoje apie V. J. išduotus nedarbingumo pažymėjimus ir pranešimus dėl pašalpos skyrimo nurodyta, kad V. J. buvo nedarbingas nuo 2014 m. rugpjūčio 18 d. iki 2014 m. rugpjūčio 28 d., t. y. devynias darbo dienas. Įvertinus tai, kad V. J. vienos dienos darbo užmokestis yra 13,79 eurų (289,62 eurai/21 darbo diena), konstatuotina, kad V. J. dėl K. L. padarytos nusikalstamos veikos neteko 124,11 eurų pajamų dėl K. L. nusikalstamais veiksmais sukelto nedarbingumo. Kaip matyti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymos apie V. J. išmokėtas išmokas, laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. V. J. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos išmokų negavo (T. 2, b. l. 63), t. y. V. J. nebuvo išmokėta ligos pašalpa, dėl ko šią žalą privalo atlyginti K. L..

Vertinant V. J. reikalavimą dėl išlaidų, patirtų dėl vaistų nosiai, mokesčio gydymo ir ikiteisminio tyrimo įstaigoms už dokumentų kopijų darymą konstatuotina, kad, kaip matyti iš V. J. pateiktų mokėjimo dokumentų kopijų (T. 1, b. l. 135-136), V. J. Valstybinei teismo medicinos tarnybai sumokėjo 66,40 litų (kas sudaro 19,23 eurų) už teismo medicinos eksperto apžiūrą, Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui sumokėjo 0,30 eurų už kopijų darymą, VšĮ Centro poliklinikai sumokėjo 1 litą (kas atitinka 0,29 eurų) už kopijų darymą bei AB „Gintarinė vaistinė“ sumokėjo 34,39 litų (kas atitinka 9,96 eurų) už nosies lašus, t. y. V. J. už vaistus nosiai, specialisto apžiūrą bei kopijų darymą patyrė 29,78 eurų turtinės žalos. Ši V. J. patirta turtinė žala yra priežastiniu ryšiu susijusi K. L. prieš V. J. padaryta nusikalstama veika, taigi šią žalą privalo atlyginti K. L..

Teisiamojo posėdžio metu V. J. teismui pateikė nusikaltimo dieną jo dėvėtus rūbus bei avalynę, kuriuos apžiūrėjęs teismas nustatė, kad šie daiktai yra sugadinti, kruvini (tai matyti ir iš minėtų daiktų nuotraukų (T. 1, b. l. 37-42)). V. J. nepateikė teismui minėtų daiktų įsigijimo dokumentų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje Nr. 2K-242/2013 nurodė, kad nukentėjusysis neprivalo saugoti įsigijimo dokumentų tikintis, kad jų ateityje prireiks teismui pateikti. Teismas neturi pagrindo abejoti V. J. nurodyta minėtų drabužių bei avalynės verte, ji yra adekvati nenaujų drabužių bei avalynės kainai, dėl ko V. J. iš K. L. priteistina minėtų drabužių bei avalynės vertę atitinkanti pinigų suma. Taip pat V. J. pateikė nusikaltimo padarymo metu jo dėvėtų ir sugadintų akinių įsigijimo dokumentus (T. 1, b. l. 43), iš kurių matyti, kad minėtų akinių kaina yra 658 litai (kas atitinka 190,57 eurų). Ši V. J. patirta turtinė žala yra priežastiniu ryšiu susijusi K. L. prieš V. J. padaryta nusikalstama veika, taigi šią žalą privalo atlyginti K. L..

Teismo posėdžio metu V. J. pateikė mokėjimo nurodymo išrašą, iš kurio matyti, kad V. J. AB „Dantis Vilnius“ pervedė 199 eurų. V. J. nurodė, kad šiuos pinigus jis sumokėjo už nusikaltimo metu nuskeltų trijų priekinių dantų kramtomųjų paviršių gydymą. Ši V. J. patirta turtinė žala yra priežastiniu ryšiu susijusi K. L. prieš V. J. padaryta nusikalstama veika, taigi šią žalą privalo atlyginti K. L..

Vertindamas V. J. civilinio ieškinio dalį dėl ateityje planuojamos daryti nosies pertvaros operacijos, kurios vidutinė kaina 1 500 eurų (papildomi nuostoliai), ateityje būsimą nedarbingumą, kurį sudarys 130,76 eurų pajamos, teismas pažymi, kad šiuo metu minėta operacija nėra atlikta, taigi šiuo metu V. J. nepatyrė išlaidų nei dėl minėtos operacijos kainos, nei dėl galimo jo nedarbingumo dėl minėtos operacijos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nėra teisinio pagrindo civilinio ieškinio dydį apskaičiuoti pagal gydymo įstaigų internetiniuose puslapiuose skelbiamą nosies pertvaros operacijos kainų vidurkį, kadangi konkreti gydymo kaina gali būti nustatyta tik apžiūrėjus pacientą bei parinkus jam konkretų gydymo planą. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju pradiniame civiliniame ieškinyje V. J., nurodydamas gydymo įstaigų internetiniuose puslapiuose skelbiamą danties paviršiaus plombavimo kainų vidurkį, nurodė, kad danties paviršiaus plombavimas jam kainuos 216 eurų, tačiau vėliau minėtų dantų gydymas V. J. kainavo 199 eurus, kas patvirtina teismo sprendimą civilinio ieškinio dydžio neskaičiuoti pagal gydymo įstaigų internetiniuose puslapiuose skelbiamą nosies pertvaros operacijos kainų vidurkį. Remiantis analogiškais argumentais negalima apskaičiuoti ir dėl galimo būsimo nedarbingumo patirtų išlaidų (negautų pajamų) dydžio, kadangi nėra aišku, kokio dydžio pajamas V. J. gaus minėtos operacijos metu, taip pat nėra aišku, kiek laiko V. J. bus nedarbingas dėl minėtos operacijos, tai pat nėra aišku, kokio dydžio ligos pašalpą V. J. gaus dėl minėtos operacijos sukelto nedarbingumo. Pažymėtina, kad V. J., dėl minėtos operacijos patyręs turtinės žalos, galės į teismą kreiptis civilinio proceso tvarka.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau- ir CK) nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo- ją įvertinti turi teismas. Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos dydžio pinigine išraiška tiksliai nustatyti neįmanoma ir todėl neįmanomas visiško bei objektyvaus žalos atlyginimo principo įgyvendinimas. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai (sąrašas nėra baigtinis), į kuriuos teismas atsižvelgia: neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamoms bylos aplinkybėms bei vertinti jų visumą. Pagal teismų praktiką esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi. Įstatymas suteikia galimybę nukentėjusiajam pačiam savarankiškai nustatyti atlyginimo už padarytą žalą dydį, tačiau tai neturi tapti būdu nukentėjusiajam pasipelnyti.

Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti būtina įvertinti jo nustatymo kriterijus. Pagal tai, koks yra kompensaciją didinančių ir mažinančių kriterijų santykis. Baudžiamojoje byloje nustatyta kaltinamojo K. L. kaltė prieš nukentėjusįjį V. J. padarius tyčinį nesunkų nusikaltimą, sukėlusį V. J. pasekmes su išliekamaisiais reiškiniais. Teismui nekilo abejonių, jog V. J. dėl K. L. nusikalstamos veikos patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, bendravimo, dirbti galimybių sumažėjimą. V. J. jam padarytą neturtinę žalą įvertino 2 000 eurų. Teismas, įvertinęs K. L. nusikaltimu V. J. sukeltas pasekmes (kraujosruvas kairės akies apatiniame voke, nosies kaulų lūžį, trijų priekinių dantų kramtomųjų paviršių nuskėlimą) ir atsižvelgdamas į formuojamą teismų praktiką dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, kur priteistos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 231,70 eurų iki 2896,20 eurų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2007, 2K-730/2007, 2K-253/2009, 2K-190/2010, 2K-249/2010, 2K-375/2010, 2K-182/2011), sprendžia, kad 2 000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai per didelė ir neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų. Be to V. J. ieškiniui pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, kad K. L. turtinė padėtis labai gera (K. L. nedirbantis). Taigi teismas sprendžia, kad V. J. iš K. L. priteistina 1 000 eurų neturtinei žalai atlyginti (CK 6.250, 6.263 straipsniai).

Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad iš K. L. V. J. naudai priteistina 1 772,19 eurų (CK 6.263 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

V. J. ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš K. L. V. J. naudai 1 772,19 eurų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                      Mindaugas Ražanskas