Administracinio nusižengimo byla

Nr. A15.-211-743/2018

Teisminio proceso Nr. 4-27-3-00019-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4;

1.5.4; 16.9.7; 16.9.10; 21.9.9; 21.9.10 (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2018 m. vasario 14 d.

Lazdijai

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Asta Vailionienė,

sekretoriaujant Rūtai Stanulienei,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, kurioje jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalį, 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

A. J. 2018 m. vasario 3 d., 00 val. 50 min., Lazdijų r. sav. Šeštokų mstl. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Opel Astra-G-Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punktą, nusta­tan­tį, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asme­nims, neturintiems šios teisės, vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, dėl ko įvyko eismo įvykis, nes važiuodamas atbuline eiga kliudė kitą stovėjusį automobilį, kas lėmė nuken­­­tė­jusiajam L. M. priklausančio automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apga­­­dinimą, dėl ko pada­ry­ta 100 Eur turtinė žala, neviršijanti penkiolikos bazi­nių bausmių ir nuo­bau­­dų dydžių (toliau – BBND) (100 Eur/50 Eur BBND). Be to, A. J., pažeis­da­mas KET 222 punktą, nusta­tan­tį, kad jeigu dėl eismo įvykio pada­ryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vieto­je nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedels­damas praneš­­­ti apie eismo įvykį nuken­tė­jusiajam, o jeigu tai neįmano­ma, – policijai, pasitraukė iš eismo įvy­kio, su kuriuo yra susijęs, vietos, kai padaryta 100 Eur žala neviršija penkiolikos BBND. Be to, A. J., pažeisdamas KET 221 punktą, nustatantį, kad su eismo įvykiu susiję eismo daly­­viai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narko­ti­nių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvai­gi­­mas arba atsisakyta tai atlikti, po eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs ir kurio metu apgadino kitam asme­niui priklausančią transporto priemonę, iki įvykio aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį.

A. J. savo kaltę pripažino. Paaiškino, kad 2018 m. vasario 3 d. po vidur­nak­čio, vairuodamas mamai G. J. priklausantį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė (duomenys neskelbtini) namu, stovėjusį kitą „Opel“ markės auto­mobilį, kurį apgadino, iš eismo įvykio pasišalino. Automobilį vairavo blaivus, alkoholį vartojo po eismo įvykio. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, kadangi neturi teisės vairuoti transporto priemo­nes, ji atimta 2015 m. Mamos automobilį pasiėmė savavališkai, jai nežinant. Prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per vienerius metus (b. l. 5, 29).

Administracinio nusižengimo protokole užfiksuotos visos esminės padarytų administraci­nių nusi­žengimų aplinkybės (b. l. 5–6). Policijos regis­t­ruo­­jamų įvykių registro išrašas ir policijos pareigūno tarnybinis pranešimas dėl administracinio nusižengimo patvir­tina, kad 2018 m. vasario 3 d. 01 val. 02 min. Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komi­sariate buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsi­trenkė į stovintį automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei pasišalino iš įvykio vietos. Parei­gūnai, nuvykę minėtu adresu, automobilių stovėjimo aikštelėje rado apgadintą automo­bilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šalia buvęs šio automobilio savininkas L. M. paaiš­ki­no, kad apie 00.50 val. pamatė, kaip mėlynos spalvos automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas atbulas kliudė jam priklausantį automobilį ir nesustojęs nuvažiavo. Nusta­ty­ta, kad automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas G. J. vardu. Nuvy­kus į jos namus, minėtas automobilis rastas garaže, matėsi apgadinimai ant dešinės pusės gali­nio balkio, automobilio variklio dangtis buvo šiltas. G. J. paaiš­kino, kad automobilį, jai nežinant, buvo pasiėmęs sūnus A. J.. A. J. alkoholio kiekio matuok­­­liu nustatytas 1,85 promilės neblaivumas. Jis paaiškino, kad vaira­vo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), apga­dino kitą auto­mo­­bilį. Iš įvykio vietos pasišalino, kadangi neturi teisės vairuoti transporto prie­mo­nes, grįžęs į namus išgėrė butelį šampano (b. l. 7–8, 9–10). Eismo įvykio vietos schema ir foto­nuo­­trau­kos patvir­ti­na, kad eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), įvykio metu apgadintas auto­mobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11–14, 15–16). VĮ „Regitra“ pažy­ma patvir­ti­na, kad automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas–savininkas yra L. M. (b. l. 18). L. M. apklausos protokolas patvir­­tina, kad 2018 m. vasario 3 d. naktį minėtas jam priklausantis auto­mo­bilis stovėjo (duomenys neskelbtini), prie kultūros namų esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Apie 00.50 val., būda­mas kieme, pamatė, kaip mėly­nos spalvos automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išva­žiuo­da­mas iš aikštelės, deši­nės pusės bamperio kampu kliudė jam priklau­santį automobilį, jį apgadino ir nesustojęs nuva­žiavo. Dėl automobilio apgadinimo jam padaryta 100 eurų žala. Kieme stovėję žmo­nės pasakė, kad auto­mobilį „Opel Astra“ vairavo A. J. (b. l. 17). VĮ „Regitra“ pažyma patvir­ti­na, kad auto­mo­bi­lio „Opel Astra-G-Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja–savininkė yra G. J. (b. l. 19). G. J. apklausos protokolas patvir­­tina, kad 2018 m. vasa­rio 2 d. apie 22 val. minėtu jai priklausančiu automobiliu, neat­si­k­lau­sęs ir sava­vališkai paėmęs raktelius, išvažiavo jos sūnus A. J.. Jis grįžo apie 1 val. nakties, matė, kad buvo susi­nervinęs, vienas išgėrė butelį šampano. Atvykus policijos pareigūnams suži­no­jo, kad sūnus pada­rė eismo įvykį ir pasišalino iš įvykio vietos. Sūnus teisę vairuoti transporto prie­mo­nes prarado prieš tris metus. Dėl apgadinto jai priklausančio automobilio pretenzijų sūnui neturi (b. l. 20). Išra­šas iš alkoholio kiekio matuoklio atminties patvirtina, kad 2018 m. vasario 3 d. 01.53 val. A. J. nustatytas 1,85 promi­lės neblaivumas (b. l. 23). Pažy­ma apie asmens duo­me­nis patvir­ti­na, kad A. J. išduo­tas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) nega­lio­ja nuo 2015 m. balandžio 30 d. (b. l. 24). Admi­nis­tracinių nusižengimų registro išrašas patvirtina, kad A. J. 2015 m. vasario 11 d. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administ­ra­cinių teisės pažeidimų kodekso 126 straip­snio 4 dalyje, padarymą paskirta 579 Eur bauda ir teisės vairuo­ti transporto priemo­nes atėmimas 24 mėne­siams (b. l. 25–26).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Į teismo posėdį neatvyko nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, jiems apie teismo posėdžio vietą ir laiką tinkamai pranešta, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 5), remiantis ANK 630 straipsnio 2 dalimi, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad A. J. vairavo automobilį neturė­da­mas teisės vairuoti transporto priemones, padarė KET pažeidimą, kuris nulėmė kitam asmeniui priklau­sančios transporto priemonės apgadinimą, pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos BBND, po eismo įvykio iki jo aplin­­kybių nustatymo vartojo alkoholį, todėl jo veika kvali­fikuotina pagal Lietuvos Respublikos admi­­­nistracinių nusi­žen­­gimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta atsa­ko­mybė už neturinčių teisės vairuoti transporto prie­m­ones asmenų padarytą KET pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto prie­monių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apga­di­n­imą); pagal ANK 423 straip­snio 3 dalį, kurioje nustatyta atsakomybė ir už padarytą KET pažeidimą, kuris lėmė kitiems asme­nims priklausančių transporto priemonių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto suga­di­ni­mą (apga­di­n­imą), kai šį pažeidimą padaręs asmuo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo var­to­­jo alkoholį; ir pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, kurio­­je nustatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos pažei­džiant KET, kai padaryta žala neviršija penkio­li­kos BBND.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, adminis­t­racinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltininkas prisi­­­pažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

ANK 22 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatyta, kad administracinės nuobaudos paskir­tis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveik­ti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl neda­ry­­tų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis. A. J. padarė tris tyčinius administracinius nusižengimus (ANK 8 straipsnio 1 dalis), du kartus baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už šiurkštų KET pažeidimą (b. l. 25–26). 

ANK 34 straipsnio 2 dalis numato, kad kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numa­tytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplin­ky­bių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numa­ty­tų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiria­ma ne mažesnė negu vidurkis bauda. Šio teisinio reguliavimo ir aukščiau aptartų argumentų kon­tek­ste, A. J. skirtinos sankcijose numatytos baudos, mažesnės nei jų vidurkis (ANK 34 straipsnio 2 dalis). Kadangi vienu metu buvo padaryta veika, kuri užtraukia administra­ci­nę atsakomybę pagal kelis ANK straipsnius, paskirtos nuobaudos subendrintinos ANK 38 straipsnio pagrindu griežtesne nuobauda apimant švelnesnę.

Atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (parei­gū­nas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdės­tyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį (ANK 675 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgus į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prašo išdėstyti baudos mokėjimą (b. l. 29), pažymos patvirtina, kad jis dirbs nuo 2018 m. vasario 15 d., pensijų, kompen­sa­cijų ir pašalpų negauna (b. l. 30, 31, 32), nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi (b. l. 33, 34), jo prašymas tenkintinas ir baudos mokėjimas išdėstytinas.

ANK 423 straipsnio 5 dalyje numatyta galimybė už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą admi­­nistracinį nusižengimą, ANK 426 straipsnio 8 dalyje numatyta galimybė už ANK 426 straip­s­nio 1 dalyje numatytą admi­nistracinį nusižengimą teisės vairuoti transporto priemones netu­rintiems asme­nims skirti ir transporto priemonės konfiskavimą, tačiau konfiskavimas nėra privalomas. Admi­nistracinio povei­kio priemonės – turto konfiskavimo skyrimo tvarką nustato ANK 29 straip­s­nis. Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį, konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 daly­­je nustatytus atvejus. Pagal ANK 29 straipsnio 4 dalies 1, 2, 3 punktus, už ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų pad­arymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosa­­vybės teise priklausantis ANK 29 straip­s­nio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žino­jo, kad šis turtas bus naudojamas administra­ci­niam nusižengimui daryti; turtas jam buvo perleis­­tas sudarius apsimestinį sandorį; turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar arti­majam giminaičiui. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad auto­­mobilis „Opel Astra-G-Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra ne administracinėn atsakomybėn traukiamo A. J., bet jo moti­nos G. J. nuosavybė (b. l. 19), o A. J. automobilį paėmė sava­va­liš­kai, be motinos žinios ir sutikimo. Įrodymų, jog automobilio savininkė G. J. perdavė savo automobilį sūnui ir žinojo, kad automobilis bus naudo­jamas administraciniam nusižengimui dary­ti, byloje nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes auto­­mobilis „Opel Astra-G-Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), priklau­­santis G. J., nekonfiskuotinas. Automobilis paliktas saugoti savininkei (b. l. 10).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2, 4 dalimis, 636 straipsniu

n u t a r i a :

A. J. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietu­­vos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti:

- pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį – 320 Eur (trijų šimtų dvidešimt eurų) bauda;

- pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį – 1 260 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų šešiasdešimt eurų) bauda;

- pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį – 870 Eur (aštuonių šimtų septyniasdešimt eurų) bauda.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi nuobaudas subendrinus galutinę nuobaudą paskir­­­ti – 1 260 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų šešiasdešimt eurų) baudą.

A. J. paskirtos 1 260 Eur baudos mokėjimą išdėstyti vieneriems metams, kiekvieną mėnesį sumokant ne mažiau kaip po 105 Eur (vieną šimtą penkis eurus).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Bauda (pirma jos dalis) turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo (išdavimo) dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo (išdavimo) dienos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filia­las, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 „Luminor Bank“, AB, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 1001. Mokant baudą turi būti nuro­dy­­tas ROIK, esantis administracinio nusižengimo protokole (18077747097). Nesumokėjus baudos per nusta­­tytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieš­ko antsto­liai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1, 2 dalys).

Teisėja                                                                                                            Asta Vailionienė