Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2016-04-19][nuasmenintas sprendimas byloje][I-3582-629-2016].docx
Bylos nr.: I-3582-629/2016
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 188721990 atsakovas
Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas 188721990 atsakovas
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
Civilinės atsakomybės sąlygos:
Žala:
Neturtinė žala
Bylos dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo ar vidaus administravimo srityje
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Bylos nutraukimas
pareiškėjui nesilaikius nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos
Teismo sprendimas

Administracinė byla Nr. I-3582-629/2016

(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03393-2015-9)

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.15.2.3.2; 1.21; 3.17.7; 3.21

(S)

 

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2016 m. kovo 21 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Irenos Paulauskienės, Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjui M. P. (M. P.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo M. P. (M. P.) skundą atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo,

 

n u s t a t ė:

 

M. P. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 10 000 Eur neturtinės žalos bei įpareigoti Lukiškių TI-K nedelsiant nutraukti kankinantį ir žeminantį elgesį ir perkelti pareiškėją į gyvenamąją patalpą, kurioje jam priklausytų ne mažiau 4 kv. m, atskaičiavus tualeto, prausyklos ir baldų užimamą plotą, ir kad gyvenamojoje patalpoje būtų ne mažiau kaip du žmonės, bei pagerinti iki Europos žmogaus teisių konvencijos 3 str. reikalavimų visas kitas sąlygas, aprašytas skunde.

Pareiškėjas nurodė, kad apie 18 mėn. buvo laikomas Lukiškių TI-K per mažose kamerose. Be to, anot pareiškėjo, vienos valandos pasivaikščiojimai yra per trumpi. Pažymėjo, kad kameroje buvo tualetas, neatskirtas nuo bendros kameros erdvės, tik pastatyta 1,5 m aukščio sienelė. Dauguma sanitarinių mazgų Lukiškių TI-K yra sulaužyti bei blogai veikiantys. Tualete ir kameroje tinkamos ventiliacijos nebuvo. Vienam mėnesiui pareiškėjas gaudavo du tualetinio popieriaus rulonus, kurių jam užtekdavo tik savaitei laiko. Be to, popieriaus kokybė buvo labai prasta. Dušu buvo galima naudotis vieną kartą per savaitę po 15 min., dušo kambaryje nebuvo veikiančios ventiliacijos, sienos apaugusios grybeliais, dušas nėra tvarkomas, vienu purkštuku naudojasi 2 žmonės bei žmonės, kurie serga tuberkulioze. Pareiškėjo teigimu, jo gyvenamoji patalpa buvo avarinės būklės, langas buvo vienintelis ventiliacijos šaltinis. Dėl laisvės atėmimo vietos sienų ir aukščio landšafto prie lango beveik nebūna vėjo. Kameroje buvo žiurkių, tarakonų, lovos čiužinyje – šimtai parazitų. Be to, draudžiama turėti šiltus pledus, video grotuvus, šaldytuvą, muzikos grotuvus, vandens šildytuvus, pareiškėjui taip pat buvo draudžiami ilgalaikiai pasimatymai, dėl to nutrūko jo socialiniai ryšiai, o socialinė reintegracija tapo daug sudėtingesnė. Pažymėjo, kad pastato konstrukcijoje buvo asbesto.

Pasak pareiškėjo, tokios nežmoniškos gyvenimo sąlygos, žeminančios elementarų žmogaus orumą, sukėlė jam didelius dvasinius skausmus, sužalojo jo sveikatą, todėl jam turi būti atlyginta neturtinė žala.

Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 15–21, 60–64) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Lukiškių TI-K nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 30 d., 2014 m. spalio 2 d., 2014 m. spalio 28 d., 2014 m. spalio 31 d., 2014 m. lapkričio 22 d., 2014 m. lapkričio 27 d. – 2014 m. gruodžio 1 d., 2014 m. gruodžio 3 d., 2014 m. gruodžio 10 d., 2014 m. gruodžio 17–19 d., 2015 m. sausio 6–7 d., 2015 m. sausio 23 d., 2015 m. sausio 26 d., 2015 m. vasario 5–12 d., 2015 m. vasario 20 d., 2015 m. vasario 26–27 d., 2015 m. kovo 17–31 d., 2015 m. balandžio 3–14 d., 2015 m. balandžio 17 d., 2015 m. balandžio 23–24 d., 2015 m. gegužės 7 d. – 2015 m. birželio 2 d., 2015 m. birželio 8–19 d. pareiškėjui tenkantis plotas Lukiškių TI-K kamerose visiškai atitiko įstatymų nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimus.

Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 8 str. nustato asmenų pristatymą į tardymo izoliatorių. Asmenys, kuriems yra paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtą nutartį ar nuosprendį. Taip pat pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys yra perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Pažymėjo, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi SVĮ 10 str. nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytas ribas. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Taip pat paaiškino, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų numatytas inventorius.

Paaiškino, kad už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013 m. gruodžio 30 d. Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

Nurodė, jog kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Pabrėžė, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą gadindami elektros instaliaciją, daužydami apšvietimo lemputes, stiklus, klozetus, laužydami langus, griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan., todėl suremontuotose kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą.

Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 m aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka higienos normas. Atkreipė dėmesį, jog Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše, išduodami du rulonėliai tualetinio popieriaus per mėnesį ir tai taip pat atitinka teisės aktų reikalavimus.

Lukiškių TI-K taip pat nurodė, kad pagal SVĮ 29 str. suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Lukiškių TI-K šiferio lakštais yra padengti tik I ir III korpuso pasivaikščiojimo kiemelių kontūrai. Šiferio lakštai nėra laužomi, asbesto plaušeliai konstrukcijose yra tvirtai surišti su užpildu, todėl jie į aplinką neišsiskiria ir sveikatai nepavojingi. Atkreipė dėmesį, jog pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti prieš įsigaliojant nutarimui dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo.

Lukiškių TI-K nuomone, pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretūs. Tam tikras suimtųjų, nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita, taip pat pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju nėra būtinų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.

Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais.

Teismo posėdyje atsakovų atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 151).

Skundas tenkintinas iš dalies. Dalis bylos nutrauktina.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo bei įpareigojimo pagerinti pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K sąlygas.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.

CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. 2 d. nurodyta, kad žmogaus orumą gina įstatymas, o šio straipsnio 3 d. nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

Iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą bei jose laikytų asmenų skaičių nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas iš viso 263 paras (nuo 2014 m. rugsėjo 30 d. iki 2015 m. birželio 19 d. imtinai). Vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje atitiko nustatytus reikalavimus 2014 m. rugsėjo 30 d., 2014 m. spalio 2 d., 2014 m. spalio 28 d., 2014 m. spalio 31 d., 2014 m. lapkričio 22 d., 2014 m. lapkričio 27 d. – 2014 m. gruodžio 1 d., 2014 m. gruodžio 3 d., 2014 m. gruodžio 10 d., 2014 m. gruodžio 17–19 d., 2015 m. sausio 6–7 d., 2015 m. sausio 23 d., 2015 m. sausio 26 d., 2015 m. vasario 5–12 d., 2015 m. vasario 20 d., 2015 m. vasario 26–27 d., 2015 m. kovo 17–31 d., 2015 m. balandžio 3–14 d., 2015 m. balandžio 17 d., 2015 m. balandžio 23–24 d., 2015 m. gegužės 7 d. – 2015 m. birželio 2 d., 2015 m. birželio 8–19 d. (iš viso 99 paras), tuo tarpu kitomis dienomis vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje buvo mažesnis nei 3,6 kv. m. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad tinkamas plotas ginčo laikotarpiais Lukiškių TI-K kamerose pareiškėjui nebuvo užtikrintas iš viso 164 paras, taigi pažeidimo faktas laikytinas nustatytu.

Teismo vertinimu, Lukiškių TI-K argumentai, kad jis negali daryti įtakos suimtųjų ir / ar nuteistųjų asmenų skaičiui, šiuo atveju nereikšmingi, kadangi pagal CK 6.271 str. žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, todėl Lukiškių TI-K administracijos kaltės nebuvimas nešalina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 d. (pavyzdžiui, administracinės bylos Nr. A662-410/2013, A525-113/2013). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir neužtikrinant jo teisės į tinkamo dydžio gyvenamąjį plotą, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinės žalos atlyginimui.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad neturtinė žala jam kilo ir dėl kitų nepatogumų – pasivaikščiojimų trukmės, sanitarinio mazgo įrengimo, ventiliacijos nebuvimo, naudojimosi dušu tvarkos bei sąlygų dušuose, ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo, šaldytuvo ir kitų elektros prietaisų, pledų nesuteikimo, tualetinio popieriaus kiekio ir kokybės, parazitų, asbesto.

Ginčo laikotarpiu galiojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) 24 p. buvo įtvirtinta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Teismas sprendžia, kad šis reikalavimas nebuvo pažeistas, nes Lukiškių TI-K kamerose yra langai, taigi kamerose laikomi asmenys turi galimybę išsivėdinti kamerą.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas vyrams per mėnesį išduodamas 1 rulonas tualetinio popieriaus. Tai, kad pareiškėjui minėtų higienos priemonių nepakanka, negali būti traktuojama kaip Lukiškių TI-K administracijos netesėti veiksmai, tuo labiau, kad, kaip nurodė Lukiškių TI-K atsiliepime, minėtos priemonės išduodamos du kartus per mėnesį.

Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad, siekiant išvengti buitinių kenkėjų, ginčui aktualiu laikotarpiu tarp Lukiškių TI-K ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, o vėliau UAB „Dezinfa“ buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis. Be to, kameras tvarkytis privalo patys nuteistieji bei suimtieji, kuriems yra išduodamas reikalingas inventorius ir valymo priemonės, taigi Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų dėl galimo žiurkių ir tarakonų buvimo kamerose nenustatyta. Be to, kritiškai vertintini ir teiginiai dėl parazitų čiužiniuose, kadangi iš Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pažymos matyti, jog čiužiniai yra dezinfekuojami Lukiškių TI-K esančioje dezinfekavimo kameroje (b. l. 65–66).

Pareiškėjas skunde teigia, jog jam nepagrįstai nebuvo sudaryta galimybė nusimaudyti po dušu daugiau nei 1 kartą per savaitę. Teismas šiuo aspektu pažymi, jog HN 76:2010 68 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Pareigos sudaryti kalinamiesiems galimybę nusimaudyti po dušu dažniau nei vieną kartą per savaitę teisės aktai nenustato. Taigi, pažeidimas šiuo aspektu nenustatytas. Be to, atmestini kaip nepagrįsti ir pareiškėjo teiginiai dėl per trumpo pasivaikščiojimų laiko, nes pagal HN 76:2010 11 p. laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims kasdien turi būti sudarytos galimybės ne mažiau kaip 1 val. per dieną būti gryname ore.

Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 p. bei HN 76:2010 21 p., sanitarinių mazgų kamerose atitvėrimas 1,5 m aukščio sienele atitinka minimalius higienos reikalavimus.

Pareiškėjas taip pat teigia, jog Lukiškių TI-K yra naudojamas asbestas, kurio naudojimas yra uždraustas. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti anksčiau nei įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimas Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“. Be to, nors Lukiškių TI-K ir pripažįsta, kad asbesto yra šiferyje I ir III korpuso pasivaikščiojimo kiemelių kontūruose, tačiau pažymėtina, kad šis šiferis pats savaime, jo nelaužant, asbesto neskleidžia, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad tokio šiferio buvimu pareiškėjui buvo sukelta žala. Tuo tarpu pareiškėjo teiginiai, kad asbestas yra naudojamas ne tik pasivaikščiojimo kiemeliuose yra nepagrįsti, nes tokiems teiginiams įrodyti jis jokių duomenų nepateikė, nepaaiškino, kokiu būdu nustatė asbesto buvimą sienose bei vandentiekio sistemoje.

Pareiškėjas taip pat skundžiasi ilgalaikių pasimatymų nesuteikimu, tačiau pažymėtina, jog SVĮ ilgalaikių pasimatymų teisės suimtiesiems nenustato, be to, byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų prašęs Lukiškių TI-K administracijos suteikti jam tokį pasimatymą, taigi vien faktas, kad tokie pasimatymai pareiškėjui nėra numatyti teisės aktuose, negalėjo sukelti jam neturtinę žalą.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 83 p. suimtiesiems leidžiama naudotis sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, radijo imtuvais, kompiuteriais, kompiuterinių žaidimų aparatais, neperrašomais kompaktiniais diskais, kitomis iki 4 GB talpos informacijos ir duomenų laikmenomis ir patalyne (išskyrus pagalvę, čiužinį ir antklodę), jeigu suimtasis raštu atsisako SVĮ 44 str. 2 d. nurodytos patalynės. Taigi teisės aktai nenumato suimtiesiems teisės turėti kamerose šaldytuvą, vandens šildytuvą, video ir muzikos grotuvus. Tuo tarpu pledas pareiškėjui galėtų būti perduotas tuo atveju, jei jis raštu atsisakytų Lukiškių TI-K išduodamos patalynės. Visų pirma nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiškėjas būtų atsisakęs jam skirtos patalynės, antra, nėra jokių duomenų, kad kas nors iš pareiškėjo artimųjų siekė perduoti jam pledą, ir toks jų prašymas buvo netenkintas, taigi neteisėtų veiksmų šiuo atveju nenustatyta.

Kaip minėta, pareiškėjas skundžiasi ir kamerų bei dušų avarine būkle. Pagal HN 76:2010 62 p. laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį. Pažymėtina, kad pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai. Šiuo atveju atsakovas Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto duomenimis paneigė tik teiginius apie netinkamas sąlygas dušuose (b. l. 138–139), tuo tarpu kiti Lukiškių TI-K pateikti patikrinimų aktai nepaneigia pareiškėjo nurodomų pažeidimų, susijusių su gyvenamųjų kamerų būkle, nes pastaruosiuose aptariamos kitos kameros arba neaktualūs laikotarpiai, taigi darytina išvada, kad kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, neatitiko HN 76:2010 62 p. reikalavimų.

Pagal CK 6.250 str. nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, yra teismo diskrecija. Teismo pareiga nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Pažymėtina, jog piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą už pareiškėjo laikymą perpildytose, HN 76:2010 62 p. nuostatų neatitinkančiose kamerose pinigais, kadangi vien pažeidimo pripažinimo, įvertinus jo trukmę, nepakanka pažeistai teisei apginti. Tačiau, nors kalinimo perpildytose kamerose laikotarpis sukėlė pareiškėjui rimtą diskomfortą ir psichologinę kančią, nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 str. taikymo bei į anksčiau konstatuotą pareiškėjo teisių pažeidimą, jo trukmę, pažeidimo mastą bei intensyvumą, taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, jog Lukiškių TI-K sąmoningai būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 1 200 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir šiuo požiūriu yra teisingas.

Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti Lukiškių TI-K nedelsiant nutraukti kankinantį ir žeminantį elgesį ir perkelti jį teisės aktų reikalavimus atitinkančią gyvenamąją patalpą. Teismas pažymi, kad tam, jog teismas galėtų spręsti tokį pareiškėjo reikalavimą, šiuo klausimu turi būti kilęs ginčas.

Nustatyta, kad pareiškėjas, siekdamas gyvenimo sąlygų Lukiškių TI-K pagerinimo, 2015 m. balandžio 24 d. prašymu kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių (b. l. 4). Lukiškių TI-K 2015 m. gegužės 14 d. raštu Nr. 96-1227 pareiškėjui pateikė informaciją apie jo nurodytas sulaikymo sąlygas, tačiau pareiškėjo prašymo pagerinti sąlygas netenkino (b. l. 5–6). Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 25 str. 1 d. prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Vadovaujantis SVĮ 49 str. 1 d., Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 str. 2 d., bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepasinaudojo privaloma išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka, todėl bylos dalis dėl reikalavimo įpareigoti Lukiškių TI-K nedelsiant nutraukti kankinantį ir žeminantį elgesį ir perkelti pareiškėją į teisės aktų reikalavimus atitinkančią gyvenamąją patalpą nutrauktina (ABTĮ 101 str. 8 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 88 str. 5 p., 101 str. 8 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Pareiškėjo M. P. (M. P.) skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui M. P. (M. P.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) neturtinės žalos.

Nutraukti bylos dalį dėl reikalavimo įpareigoti Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą nutraukti kankinantį ir žeminantį elgesį ir perkelti pareiškėją į gyvenamąją patalpą, kurioje jam priklausytų ne mažiau 4 kv. m, atskaičiavus tualeto, prausyklos ir baldų užimamą plotą, ir kad gyvenamojoje patalpoje būtų ne mažiau kaip du žmonės, bei pagerinti iki Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio. reikalavimų visas kitas sąlygas.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

Teisėjai                                                                                     Arūnas Kaminskas

 

 

Irena Paulauskienė

 

 

Milda Vainienė


Paminėta tekste:
  • CK
  • CK6 6.271 str. Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
  • CK6 6.250 str. Neturtinė žala
  • CK1 1.5 str. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymas