Teismingumo byla Nr. T-2/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00765-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 94.5 (S)

NUTARTIS

2016 m. sausio 15 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjos M. J. skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė:

pareiškėja kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama:

1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir atsakovas) 2015 m. gegužės 4 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-150504-00015;

2) panaikinti atsakovo 2015 m. gegužės 6 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-30-150506-00015;

3) įpareigoti atsakovą žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, atlikti visų pastatų ir statinių galimai savavališkos statybos patikrinimą.

Pareiškėja paaiškino, kad jai nuosavybės teise priklauso 199/867 sklypo dalis iš bendro 0,0867 ha žemės sklypo ploto, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, ir butas dviejų butų pastate, adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje. Kadangi bendraturčiai trukdė jai naudotis asmenine žemės sklypo dalimi ir bendro naudojimosi žemės sklypo dalimi, todėl, siekdama apginti savo pažeistas teises, asmeninio naudojimo žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu „A“, pareiškėja įsirengė vielos tinklo aptvarą. Teigė, kad tokio tipo tvorai iki 1,8 m aukščio neprivalomas statinio projektas ir nereikalingas statybos leidimas. Tačiau atsakovas 2015 m. gegužės 4 d. surašė savavališkos statybos aktą ir 2015 m. gegužės 6 d. priėmė privalomąjį nurodymą, pažeisdami teisės aktuose nustatytus administracinės procedūros terminus, taip pat pažeidė viešąjį interesą, o atliktas tyrimas buvo šališkas ir neobjektyvus. Manė, kad atsakovas, atvykęs patikrinti ginčo tvoros, privalėjo patikrinti sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, esančių statinių, kai statinio projektas neprivalomas, teisėtumą. Pabrėžė, jog iš savavališkos statybos akto neaišku, kokiam statiniui ir pastatui yra priskiriamas atsakovo nurodomas savavališkos statybos objektas, nenurodyti jokie teisės aktai dėl savavališko statybos objekto priskyrimo ažūrinės vielos tinklo tvorai. Neigė atlikusi savavališkos statybos darbus.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas bylą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Klaipėdos apygardos administracinis teismas nurodo, kad Specialioji teisėjų kolegija nuosekliai laikosi pozicijos, jog ginčijant savavališkos statybos aktą ir/ar reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, kai statyba yra pradėta, pagal analogiją taikytinas Statybos įstatymo 281 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Taigi pareiškėjos skundas dėl savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo Klaipėdos apygardos administraciniame teisme buvo priimtas nagrinėti pažeidžiant priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai – fotonuotraukos (b. l. 42-47) – patvirtina, jog statybos darbai, adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, yra baigti. Tačiau sprendžiant šios bylos teismingumo pareiškėjo atstovas advokatas Deividas Gagys nurodė, kad byla taptų teisminga bendrosios kompetencijos teismui tik tuo atveju, kai statiniui būtų reikalingas statybos leidimas ir statinys būtų pastatytas. Todėl, siekiant pašalinti abejones dėl bylos teismingumo, tikslinga kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Byloje ginčas keliamas dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius teisėtumo. Specialioji teisėjų kolegija yra ne kartą nurodžiusi, jog savavališkos statybos aktas ir reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra susiję su statinio savininko nuosavybės teisių ribojimu, t. y. civiliniais teisiniais santykiais, savavališkos statybos civilinės teisinės pasekmės reglamentuotos Civiliniame kodekse, taip pat specialiajame Statybos įstatyme. Ginčijant savavališkos statybos aktą ir/ar reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, kai statyba yra pradėta, pagal analogiją taikytinas Statybos įstatymo 281 straipsnio 1 dalies 1 punktas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutartį Nr. T-51-2012, priimtą byloje M. D. v. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos; 2013 m. gegužės 14 d. nutartį Nr. T-64-2013, priimtą byloje J. V. v. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno skyrius ir kt., 2014 m. birželio 9 d. nutartis T-81-2014, priimta byloje R. S. v. Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos). Tokios praktikos turi būti laikomasi ir šioje byloje. Papildomas reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo atlikti visų statinių savavališkos statybos patikrinimą yra administracinio teisinio pobūdžio, tačiau jis nėra dominuojantis ir šio ginčo teismingumo pakeisti negali. Be to, kadangi visi byloje pareikšti reikalavimai yra tarpusavyje susiję, juos išskirti į atskiras bylas netikslinga, dėl ko visų pareikštų reikalavimų pagrįstumas turi būti sprendžiamas ginčą nagrinėjant bendrosios kompetencijos teisme.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

n u t a r i a :

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjos M. J. skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus perduoti Palangos miesto apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.