Civilinė byla Nr. e2A-531-730/2026

        Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00759-2025-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.14; 3.2.6; 3.3.1.19.1;

                                                                                       (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. gegužės 28 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų  Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Š. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono  apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. M. patikslintą ieškinį atsakovui Š. S. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais, išlaikymo dydžio pakeitimo bei atsakovo Š. S. priešieškinį ieškovei E. M. dėl vaikų bendravimo tvarkos, išlaikymo pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

        I. Ginčo esmė

1.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

2.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1547-1167/2024 nustatytą bendravimo tvarką pakeisti į sekančią atsakovo bendravimo su vaikais O. S. ir K. S., tvarką su pereinamuoju laikotarpiu per psichologą: 1. įsiteisėjus teismo sprendimui šioje byloje atsakovas bendrauja su sūnumis per viešosios įstaigos „Sotas“ ar kitą ieškovės pasitelktą psichologą: 1.1. susitikimai su vaikais vyksta vieną kartą per savaitę darbo dieną ieškovės, atsakovo ir psichologo iš anksto suderintu laiku atsižvelgiant į vaikų užimtumą ugdymo įstaigoje ir popamokinę veiklą, ne vėliau kaip likus vienai savaitei iki susitikimo dienos; 1.2. susitikimas su vaikais vyksta viešosios įstaigos „Sotas” ar kitose ieškovės pasirinktose, psichologo paslaugas teikiančios įstaigos patalpose; 1.3. vaikus į minėtas patalpas nustatytu laiku pristato ir iš jų pasiima ieškovė; tuo atveju, jei šalys ir (ar) jų vaikai dėl objektyvių priežasčių (pvz. vaiko ir (ar) tėvų ligos) nustatytu laiku negali nuvykti į suderintą vietą, jos privalo ne vėliau kaip vieną dieną iki susitikimo apie tai telefonu, SMS ar el. paštu informuoti viena kitą ir suderinti su psichologu ir kita šalimis kitą susitikimo laiką; 1.4. psichologo konsultacijas, jeigu jos būtų mokamos, apmoka atsakovas; 1.5. nustatyti kad toks pereinamasis bendravimas vyksta 6 mėnesius, tarpininkavimo paslaugas vykdantis psichologas rekomenduotų mažesnį terminą arba šalys bendru sutarimu sutars, kad pereinamojo bendravimo nebereikia; 1.6. tarpininkavimo paslaugas vykdžiusiam psichologui nutarus, kad tėvo bendravimas su sūnumis po 6 mėnesių negali vykti be psichologo tarpininkavimo, atsakovo bendravimas su sūnumis tarpininkaujant psichologui pratęsiamas dar 3 (trims) mėnesiams, pratęsimo skaičiaus neribojant; 2. praėjus 6 mėnesių pereinamajam laikotarpiui ir susitikimus organizavusiam psichologui išdavus pažymą, kad tėvo bendravimas su sūnumis gali vykti tiesiogiai be psichologo tarpininkavimo, tėvas, atsakovas, bendrauja su vaikais sekančia tvarka: 2.1. tėvas darbo dienomis bendrauja su sūnumis vieną kartą per savaitę, leidžiant šalims susitarti dėl konkrečių dienų; jei šalys bendrai nesutaria dėl konkrečių darbo dienų bendravimui, tuomet ši diena – antradienis; tėvas bendrauja darbo dienomis su sūnumis be nakvynių paimdamas vaikus iš ugdymo įstaigos po užsiėmimų (atsižvelgiant kartu į vaikų dienos režimą bei vaikų norą), sūnūs grąžinami tą pačią dieną į vaikų gyvenamąją vietą pas motiną ne vėliau kaip iki 19:30 val.; 2.2. tėvas savaitgaliais bendrauja su sūnumis kas antrą šeštadienį (pirmąjį šeštadienį skaičiuojant nuo pereinamojo laikotarpio pabaigos, t. y. po pereinamojo laikotarpio pabaigos pirmasis šeštadienis bus laikomas pirmuoju šeštadieniu, po to kitas antruoju), paimdama kas antrą šeštadienį sūnus iš gyvenamosios vietos laikotarpiu nuo 10 - 10:30 val. ir grąžindamas į vaikų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20.30 val. Jeigu vaikai išreikštų norą (sutikimą) dėl nakvynės, tuomet vaikai grąžinami į vaikų gyvenamąją vietą pas motiną kitą dieną (t. y. sekmadienį) iki 19 val.; 2.3. tėvas turi teisę ir pareigą bendrauti su sūnumis nuotolinio ryšio priemonėmis (telefonu, kompiuterinėmis bendravimo programomis) bent keturis kartus per mėnesį. Bendravimo laikas turi būti suderinamas su vaikais. Šis bendravimas gali būti ir dažnesnis (papildomus bendravimus suderinus su vaikais). Bendravimo trukmė neribojama. Tėvo bendravimas su sūnumis neturi prieštarauti vaikų dienos rėžimui ir interesams; 3. praėjus 6 (šešių) mėnesių pereinamajam tėvo bendravimo su sūnumis laikotarpiui tėvas bendrauja su sūnumis sekančia tvarka: 3.1. tėvas, Š. S., bendrauja su vaikais kas antrą savaitgalį (lyginėmis metų savaitėmis), pasiimdama vaikus iš jų gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos nuo penktadienio 16 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 19 val. iki 19:30; 3.2. tėvas, Š. S., bendrauja su vaikais kiekvienos savaitės antradienį pasiimdama sūnus po užsiėmimų ugdymo įstaigoje (jeigu sūnūs tą dieną ugdymo įstaigos nelanko – pasiimdama sūnus iš gyvenamosios vietos 10 val.) ir grąžindamas sūnus atgal į gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 19 val. iki 19:30; 3.3. bendravimo savaitgaliais ir darbo dienomis tvarka netaikoma bendravimo tvarkoje numatytomis švenčių dienomis, vaikų vasaros, rudens, žiemos ir pavasario atostogų su tėvu/motina metu; 3.4. tėvas bendrauja su vaikais porinių metų: gruodžio 31 d., pasiimdamas sūnus iš gyvenamosios vietos nuo 16 val. iki 16:30 val. ir grąžina vaikus sekančią dieną nuo 19 val. iki 19:30 val. į vaikų gyvenamąją vietą. Neporiniais metais šiame punkte nurodytą šventę vaikai praleidžia su motina; 3.5. tėvas bendrauja su vaikais kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo diena) ir Tėvo gimimo dieną pasiimdamas vaikus šventinę dieną iš vaikų gyvenamosios vietos nuo 10:30 val. iki 11 val. (o jeigu tą dieną vaikai lanko ugdymo įstaigą – po užsiėmimų ugdymo įstaigoje) ir pristato tą pačią dieną nuo 19 iki 19:30 į vaikų gyvenamąją vietą; 3.6. poriniais kalendoriniais metais tėvas turi teisę bendrauti su sūnumis per rudens moksleivių atostogas, nuo paskutinės mokslo dienos prieš atostogas 17 val. iki paskutinės atostogų dienos 19 val. vaikai paimami tėvo iš vaikų gyvenamosios vietos ir turi būti pristatomi tėvo atgal į vaikų gyvenamąją vietą. Neporiniais metais rudens atostogas su sūnumi leidžia mama; 3.7. neporiniais kalendoriniais metais tėvas turi teisę bendrauti su sūnumis per pavasario moksleivių atostogas, nuo paskutinės mokslo dienos prieš atostogas 17 val. iki paskutinės atostogų dienos 19 val. vaikai paimami tėvo iš vaikų gyvenamosios vietos ir turi būti pristatomi tėvo atgal į vaikų gyvenamąją vietą. Poriniais metais pavasario atostogas su sūnumi leidžia mama; 3.8. poriniais kalendoriniais metais tėvas turi teisę bendrauti su sūnumis per moksleivių žiemos (vasario mėn.) atostogas, nuo paskutinės mokslo dienos prieš atostogas 17:00 val. iki paskutinės atostogų dienos 19 val. vaikai paimami tėvo iš vaikų gyvenamosios vietos ir turi būti pristatomi tėvo atgal į vaikų gyvenamąją vietą. Neporiniais metais rudens atostogas su sūnumi leidžia mama; 3.9. abi šalys bendrauja su vaikais pusę vaikų vasaros atostogų metu (laikotarpiais po vieną savaitę bei vienas laikotarpis dviejų savaičių). Tarp kiekvienos šalies atostogų su vaikais laikotarpiu turi būti bent vienos savaitės laiko tarpas, kurį vaikai bendrauja su kitu iš tėvų. Tėvas konkretų vasaros atostogų laiką su motina suderina nuo einamųjų metų kovo 1 d. iki gegužės 30 d. Kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas motinos pageidavimui dėl atostogų laiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl atostogų laiko. Vaikai paimami tėvo iš vaikų gyvenamosios vietos suderintu su motina laiku ir grąžinamas atgal į vaikų gyvenamąją vietą atitinkamo atostogų laikotarpio paskutinę dieną tėvo suderintu su motina laiku; 3.10. vaikų kasmetinių atostogų metu tėvas turi teisę vykti su vaikais į užsienį iš anksto gavusi rašytinį motinos sutikimą. Taipogi vykdamas į užsienį su vaikais, vaikų tėvas įsipareigoja apie tai informuoti vaikų motiną, nurodant valstybę, į kurią planuojama vykti, tikslų apsistojimo adresą, planuojamą išvykimo ir grįžimo laiką; 3.11. poriniais kalendoriniais metais tėvas turi teisę bendrauti su vaikais per vaikų gimtadienį nuo 17 val. iki 20 val., jeigu tai yra darbo diena, ar nuo 12 val. iki 20 val., jei tai yra ne darbo diena. Neporiniais kalendoriniais metais per vaikų gimtadienį tėvas turi teisę pasveikinti sūnus ir pabendrauti su jais 3 valandas, konkretų laiką suderinusi su vaikų motina; 3.12. aukščiau nurodyta tėvo bendravimo su sūnumis tvarka netaikoma motinai tenkančiomis šventinėmis dienomis, motinai tenkančiomis moksleivių atostogų dienomis, Vaikų Kalėdų atostogų metu, motinos dieną, motinos gimimo dieną; 2) pakeisti 2023 m. vasario 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2SP-5990-1006/2023 numatytą išlaikymo dydį ir nustatyti, jog sūnaus O. S., išlaikymui atsakovas, moka po 585 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo pradinio ieškinio teismui pateikimo dienos iki sūnus sulauks pilnametystės, indeksuojant mokėtinas pinigines lėšas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 3) pakeisti 2021 m. balandžio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e2SP-15482-1040/2021 numatytą išlaikymo dydį ir nustatyti, jog sūnaus K. S. išlaikymui atsakovas moka po 615 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo pradinio ieškinio teismui pateikimo dienos iki sūnus sulauks pilnametystės, indeksuojant mokėtinas pinigines lėšas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 4) pakeisti 2021 m. balandžio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e2SP-15482-1040/2021 5 p. nuostatą ją išdėstant sekančiai: „Kiekvienas iš tėvų įsipareigoja nuo pradinio ieškinio teismui pateikimo dienos iki kiekvieno vaiko pilnametystės papildomai dengti išlaidas (toliau, Papildomos lėšos), skirtas vaikų 3 būreliams (sporto, edukaciniams, stovykloms ir susijusiems su vaiko lavinimu), gydymui, sveikatos priežiūrai ir mokymosi reikmėms kiekvienam iš tėvų pervedant šias sumas į vieno iš tėvų asmeninę banko sąskaitą arba grynais pinigais, kuris patyrė tokias išlaidas per 14 dienų nuo tokių išlaidų atsiradimo. Abu tėvai susitaria, jog per kalendorinį mėnesį Papildomų lėšų suma kiekvienam vaikui negali viršyti 500 Eur, t. y. suma, iš kurios 70 % išlaidų dengia atsakovas, o 30 % dengia ieškovė. Jeigu Papildomų išlaidų suma per kalendorinį mėnesį kiekvienam vaikui viršytų 500 Eur, abu tėvai susitaria, jog klausimus dėl tarpusavio kompensacijos sumai, viršijusiai 500 Eur sumą, gera valia išsispręs savarankiškai, o nepasiekus abipusio susitarimo dengs savo asmeninėmis lėšomis; 5) priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai bus teismui pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos). Ieškinio (patikslinto) pagrindas:

3.       Ieškovė nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 16 d. nutartimi patvirtino ieškovės ir atsakovo taikos sutartį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo. 2023 m. vasario 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria tenkino šalių gautą prašymą dėl taikos sutarties sąlygų pakeitimo. Nepraėjus metams šalys ir vėl kreipėsi į teismą, t. y. atsakovas ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti 2021 m. balandžio 12 d. taikos sutarties punktų Nr. 6 ir Nr. 7 sąlygas. Ieškinyje nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 16 d. patvirtino taikos susitarimą tarp ieškovo ir atsakovės dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, vaikų išlaikymo, bendravimo tvarkos. Ieškovė šiuo patikslintu ieškiniu prašo pakeisti 2023 m. vasario 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2SP-5990-1006/2023 numatytą išlaikymo dydį, pakeisti 2021 m. balandžio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e2SP-15482-1040/2021 numatytą išlaikymo dydį, patikslina kiekvieno vaiko poreikius ir reikalaujamą išlaikymo sumą atsižvelgdama į byloje paaiškėjusias aplinkybes apie atsakovo turtinę padėtį. Taip pat papildomai reiškia reikalavimą pakeisti 2021 m. balandžio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e2SP-15482-1040/2021 numatytą tėvų apmokamą kiekvieno vaiko papildomų išlaidų dydį ir paskirstyti tarp šalių mokėjimo naštą atsižvelgiant į kiekvieno jų turtinę padėtį. Po 2024 m. liepos 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1547-1167/2024 paaiškėjo, kad nustatyta bendravimo tvarka nėra tinkama ir net žalinga šalių vaikams, kadangi atsakovas savo elgesiu nesiekia stiprinti santykių su vaikais. Taip pat, ieškovė aktyviai bendradarbiauja tiek su vaikų teisių tarnyba, tiek su atsakovu, ieškovė ne kartą siūlė atsakovui savo pagalbą, pirmus pora susitikimų su vaikais pabūti kartu prie vaikų palaipsniui nutolstant, kaip tai rekomendavo vaikų teisių specialistė, deja, į nemažą dalį laiškų atsakovas net nesiteikė pateikti atsakymo. bei grasina ieškovei – taip nuolatos pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai. Dėl priteisto išlaikymo padidinimo nurodo, kad šiuo metu (nuo 2025 m. sausio 1 d.) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA neatskaičius mokesčių yra 1 038 Eur neatskaičius mokesčių arba 777 Eur į rankas (pusė šios sumos sudarytų 389 Eur). Ieškovė nurodo, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, yra įmonių akcininkas, yra gavęs didelių vienkartinių įplaukų, gauna nuomos pajamas, leidžia sau prabangų gyvenimo būda, keliones. Mano, kad atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, atsakovas gali teikti sūnui O. S. išlaikymui po 585 Eur/mėn., o K. S. po 615 Eur/mėn. išlaikymo, taip pat atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį nustatyti, kad 30 procentų kiekvieno vaiko papildomų išlaidų iki 500 Eur dengia ieškovė, o 70 procentų papildomų kiekvieno vaiko papildomų išlaidų iki 500 Eur dengia atsakovas ir išdėstant šį punktą ieškinio rezoliucinėje dalyje nurodyta tvarka.

4.       Atsakovas su patikslintu ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad ieškovės reikalavimai susiję su bendravimo tvarkos pakeitimu yra paremti ieškovės prielaidomis bei nenoru vykdyti teismo sprendimą dėl vaikų bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu. Visa ieškovės pozicija paremta tik jos savitu realybės įsivaizdavimu bei nesąžiningo bei šališko psichologo A. S. išvada, kuris yra pašalintas iš Lietuvos psichologų sąjungos, savo profesinėje veikloje jis yra nevaržomas jokiais etikos standartais, todėl bet kokios jo išvados turi būti vertinamos ypač kritiškai. 2024 m. lapkričio 19 d. Vilniaus apygardos teismo byloje Nr. e2A-2201-661/202, ieškovė jau teikė šią išvadą. Išvada buvo prijungta prie bylos ir ištirta. Tai, kad teismas detaliai nepasisakė dėl kiekvieno ieškovės argumento nereiškia, kad byla buvo išnagrinėta neteisingai. Šioje byloje eilinį kartą ieškovė bet kokiais būdais ir priemonėmis bando riboti nepilnamečių vaikų bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu. Tas pačias aplinkybes patvirtina ir prof. J. S. išvada dėl vaiko K. S.. Atkreipė dėmesį, nors šiuo metu yra nustatyta laikinoji bendravimo tvarka, pagal kurią ieškovė įpareigota pristatyti vaikus į viešąja įstaigą „Sotas“ ne mažiau 2 kartų per savaitę, tačiau atsakovas per du mėnesius taip ir nesusitiko su vaikais minėtos įstaigos patalpose nė karto. Dėl vaikų išlaikymo dydžio atsakovas nurodė, kad nori atkreipti dėmesį, kad ieškovės pateiktos vaikų poreikių lentelės nieko bendro neturi su objektyviais vaikų poreikiais ir yra paremtos pačios ieškovės prielaidomis. Nors ieškovė teikia į bylą padrikus kvitus tam tikrų fragmentuotų laikotarpių, bet niekaip jų nesusieja su vaikų poreikių lentelėmis. Dėl nukrypimo nuo tėvų lygybės principo nurodė, kad ieškovės gaunamas oficialus atlyginimas neatskleidžia jos tikrosios turtinės padėties, kadangi ji kas mėnesį papildomai apmoka 887,11 Eur įmokų paskoloms aptarnauti, taip pat jos vidutinės mėnesinės pajamos, remiantis banko sąskaitų išrašais siekia 32 196,21 Eur. Iš to darytina išvada, kad ieškovės turtinė padėtis yra gera ir nėra pagrindų nukrypti nuo tėvų lygybės principo sprendžiant klausimą dėl vaikų išlaikymo prievolės dydžio paskirstymo tarp tėvų nevienodai. Priešingai net susidaro įspūdis, kad ieškovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei atsakovo vertinant jos banko sąskaitose gautas įplaukas.

5.       Atsakovas pateikė priešieškinį, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) pakeisti 2021m. balandžio 12 d. taikos sutarties su vėlesniais jos pakeitimais punktų Nr. 3, Nr. 4 sąlygas, kurios patvirtintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 16 d. ir 2023 m. vasario 23 d. nutartimis, žemiau nurodytomis sąlygomis: a) pakeisti taikos sutarties punktą Nr. 3: atsakovas moka išlaikymą sūnui K. S. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės po 358 Eur periodinėmis išmokomis, nustatant, kad išlaikymas mokamas kas mėnesį iki paskutinės kalendorinės einamojo mėnesio dienos į asmeninę ieškovės banko sąskaitą arba grynais pinigais. Ieškovė vaiko, K. S. išlaikymo lėšomis disponuoja uzufrukto teise. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka; b) pakeisti taikos sutarties punktą Nr. 4: Atsakovas moka išlaikymą sūnui O. S. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės po 358 Eur periodinėmis išmokomis, nustatant, kad išlaikymas mokamas kas mėnesį iki paskutinės kalendorinės einamojo mėnesio dienos į asmeninę ieškovės banko sąskaitą arba grynais pinigais; 2) teismui savo nuožiūra (iniciatyva) nustatyti pereinamojo laikotarpio nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, atsižvelgiant į Atsakovo rekomenduojamas nuostatas (prašymo 13-13.1. punktuose) bei egzistuojantį viešąjį interesą vaikams kurti šeimos ryšius su skyrium gyvenančiu tėvu; 3) nustatyti nuolatinę bendravimo tvarką žemiau nurodytomis sąlygomis: 3.1) su vaikais abu tėvai lygiomis teisėmis, be jokių suvaržymų ir apribojimų dalyvauja nepilnamečių vaikų auklėjime, rūpinasi jų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu; 3.2) nepilnamečiai vaikai su tėvu Š. S. nuo teismo nustatyto pereinamojo laikotarpio pabaigos dienos praleidžia kas antrą savaitgalį per mėnesį, nuo tos savaitės penktadienio 18 val., arba iškart po tos dienos nepilnamečių vaikų ugdymo proceso pabaigos valandos iki tos savaitės sekmadienio 18 val.; 3.3) nepilnamečiai vaikai su tėvu Š. S. nuo teismo nustatyto pereinamojo laikotarpio pabaigos dienos praleidžia kas šeštą savaitę nuo teismo nustatyto pereinamojo laikotarpio pabaigos dienos, nuo tos savaitės pirmadienio 18 val., arba iškart po tos dienos nepilnamečių vaikų ugdymo proceso pabaigos valandos iki tos savaitės sekmadienio 18 val. Šis laikotarpis kartu apima ir punkte 3.2.2. nurodytą savaitgalio laiką, kai jis sutampa; 3.4) nepilnamečiai vaikai su tėvu Š. S. praleidžia pusę kasmetinių moksleivių rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų laiko (skaičiuojant kalendorinėmis dienomis), šiame punkte numatyto laikotarpio pirmos dienos 10 val. ir šiame punkte numatyto laikotarpio paskutinės dienos 20 val., neporiniais metais pirmąją atostogų dienų dalį vaikai praleidžia su motina, poriniais metais antrąją atostogų dienų dalį vaikai praleidžia su tėvu. Vasaros atostogų metu tarp kiekvienos šalies atostogų su vaikais laikotarpiu turi būti bent dviejų savaičių laiko tarpas, kurį vaikai bendrauja su kitu iš tėvų. Ši bendravimo tvarkos sąlyga pradedama taikyti nuo teismo nustatyto pereinamojo laikotarpio pabaigos dienos. Sutampant 3.2.2. ir 3.2.3. vaikų bendravimo laikotarpių sąlygoms su 3.2.4. laikotarpio sąlyga, pirmenybė taikoma 3.2.4. sąlygai; 3.5) nepilnamečių vaikų atostogų laikotarpiu, kai jie būna su tėvu, tėvas gali juos laikinai išsivežti į užsienį iš anksto apie tai informavęs motiną prieš vieną savaitę; 3.6) pagal nustatytą bendravimo laiką tėvas pasiima nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos arba nepilnamečių vaikų ugdymo įstaigos, arba kitos motinos nurodytos neutralios vietos šalims geranoriškai dėl to sutarus; 3.7) pagal nustatytą bendravimo laiką, pasibaigus nepilnamečių vaikų su skyrium gyvenančiu tėvu bendravimo laikui, tėvas grąžina nepilnamečius vaikus į motinos gyvenamąją vietą arba į kitą motinos nurodytą neutralią vietą šalims geranoriškai dėl to sutarus; 3.8) tėvai privalo informuoti vienas kita iš anksto raštu (elektroniniu paštu, žinutėmis ar kitomis elektroninio susirašinėjimo priemonėmis ar būdais) apie negalėjimą įgyvendinti bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais, informuodami vienas kitą prieš 5 (penkias) kalendorines dienas; 3.9) nesant objektyvių priežasčių (tėvų, vaikų liga, valstybės veiksmai ar kt.) šalys negali nesilaikyti teismo nustatytos bendravimo tvarkos. Atsiradus subjektyvioms priežastims, nesilaikanti tvarkos šalis dėl kurios kaltės negalėjo būti įgyvendinta bendravimo tvarka turi derintis prie kitos šalies siūlomo kompensacinio vaikų bendravimo laikotarpio sąlygų; 3.10) išnykus priežastims (tiek objektyvioms, tiek subjektyvioms) dėl kurių negalėjo būti įgyvendinta bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais, ji turi būti nedelsiant tęsiama atsiradus tokiai galimybei, net ir dalinį laikotarpį; 3.11) dėl objektyvių priežasčių neįgyvendintas bendravimo laikas su nepilnamečiais vaikais nekompensuojamas, dėl subjektyvių priežasčių kompensuojamas; 3.12) tėvas su vaikais gali bendrauti ir juos pasiimti kartu su savimi ir kitu nenurodytu metu, tačiau tai turi būti iš anksto suderinta su motina raštu (elektroniniu paštu, žinutėmis ar kitomis elektroninio susirašinėjimo priemonėmis ar būdais); 3.14) teismui savo nuožiūra (iniciatyva) nustatyti teismo sprendime specialiąsias nuostatas vykdomajame procese, kurios užtikrintų teismo sprendimo vykdymą dėl nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos, atsižvelgiant į Atsakovo rekomenduojamas nuostatas (prašymo 16-16.8. punktuose) bei egzistuojantį viešąjį interesą vaikams kurti šeimos ryšius su skyrium gyvenančiu tėvu; 4) priteisti iš ieškovės atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinio (patikslinto) pagrindas:

6.       Atsakovas nurodė, kad kaip matyti iš bylos medžiagos sprendžiant klausimus dėl vaikų bendravimo tvarkos atsakovui dedant milžiniškas pastangas įgyvendinti teismo sprendimą dėl nesąžiningų ieškovės veiksmų nepavyksta. Atsakovo įsitikinimu norint, kad realiai būtų pradėta įgyvendinti teismo patvirtinta tvarka dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais, visos suinteresuotos šalys turi būti sąmoningos ir siektų šio tikslo. Akivaizdu, kad dabartiniu laikotarpiu ieškovei trūksta to sąmoningumo ir ji tyčia ar dėl perdėto rūpestingumo visas pastangas nukreipia prieš tėvo ir nepilnamečių vaikų šeimos ryšių stiprinimą. Tėvas, kurio priežiūroje yra vaikai turėtų juos tinkamai paruošti, sudėti būtinus vaikų asmeninius daiktus ir panašiai. Kalbant apie egzistuojanti vaikų lojalumo konfliktą dabartiniu metu tikslinga būtų, kad jie išreikštų norą susitikti su skyrium gyvenančiu tėvu, o vaikams turėtų tuo tikslu pagelbėti motina, kurios sąmoningumo akivaizdžiai trūksta. Tėvas visada buvo ir yra pasiruošęs bendrauti su vaikais ir pakeistoje tvarkoje to sieks. Egzistuojant dabartinei tvarkai perdavimas niekada neįvyksta ne dėl atsakovo veiksmų, o dėl ieškovės visiško neveikimo, nesikooperavimo ar sąlygų sudarymo, kad perdavimas niekada neįvyktų. Iš ieškovės pastoviai girdimos asmeninio pobūdžio replikos ir įžeidinėjimai, kad atsakovas yra vienoks ar kitoks, kaip kažko nesugeba padaryti ir pan.. Pažymi, kad papildomai taip pat išlaiko nepilnametę dukrą iš buvusios santuokos, kurios išlaikymas pagal dabartinę indeksacija siekia 306 Eur per mėnesį. Atsakovo vidutinis atlyginimas per pastaruosius 14 mėnesių (2024 m. sausio 1 d. iki 2025 m. vasario 28 d.) sudarė 725,36 Eur į rankas. Pagrindžiantys įrodymai buvo pateikti su atsiliepimu. Valstybės išmoka vienam vaikui (vaiko pinigai) nuo 2025 m. sausio 1 d. siekia 122,5 Eur. Jei lygintų laikotarpį, kai atsakovas sudarė taikos sutartis dėl išlaikymo su ieškove 2021 m. balandžio 12 d. vaikams (2023 m. sausio 20 d.), tai atsakovo vidutinės pajamos per mėnesį į rankas 2021 m. siekė 4 613,38 Eur, atitinkamai 2022 m. – 1 734,85 Eur. Kaip matyti iš faktinių duomenų, atsakovo pajamos ženkliai sumažėjo lyginant su dabartiniu laikotarpiu, todėl yra pagrindas konstatuoti tėvo turtinės padėties pasikeitimą. Atsakovas taip pat teikia įrodymus apie ieškovės socialinį statusą (bedarbė) laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 22 d. iki 2024 m. birželio 11 d. Šiais įrodymais bus grindžiamas realiai egzistavęs vaikų išlaikymo poreikis, bei tėvų reali turtinė padėtis tenkinti vaikų poreikius. Remiantis kasacinio teismo praktika bei faktinėmis aplinkybėmis išlaikymo dydis vaikams gali būti mažinimas iki 306 Eur per mėnesį bei naikinant taikos sutarties punktą dėl tikslinių išlaidų. Išlaikymo dydžio pakeitimui egzistuoja šie pagrindai: esmingai pasikeitusi tėvo turtinė padėtis (ženkliai sumažėjusios gaunamos pajamos); esant trims išlaikytiniams, turi būti atsižvelgta į jų skaičių bei išlaikomas lygybės principas visų vaikų atžvilgiu, nesant svarbių priežasčių nuo to nukrypti; priešieškiniu yra plečiama vaikų bendravimo tvarka su skyrium gyvenančiu tėvu, todėl turi būti atsižvelgiama į teismo nustatytą bendravimo tvarką pagal kurią vaikai daugiau praleis su skyrium gyvenančiu tėvu, taip sumažinant motinos tenkančią išlaikymo naštą.

7.       Ieškovė atsiliepime į priešieškinį su juo nesutiko. Nurodė, kad susipažinus su pateiktu priešieškiniu matyti, kad atsakovas ir toliau visiškai ignoruoja faktines aplinkybes ir savo kaltės susiklosčiusioje situacijoje nemato. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas visiškai nesilaikė aukščiau minėtuose teismo sprendimuose nurodytos pereinamosios bendravimo tvarkos. Atsakovas šmeižia ieškovę. Vaikai puikiai suvokia situacijos sudėtingumą ir aiškiai nurodo, kad nenori bendrauti su atsakovu. Ieškovė nemano, kad bendravimo tvarka, kurios prašo atsakovas, galėtų būti naudinga nepilnamečiams vaikams. Iš atsakovo naudojamų liepiamųjų formuluočių matyti, kad asmuo nors ir bando nupiešti kitokį vaizdą, tačiau yra visiškai nelinkęs į kompromisus. Iš priešieškinio susidaro įspūdis, kad atsakovas koncentruojasi tik į vaikų perdavimo klausimą, tačiau visiškai pamirštamas esminis momentas – susitikimų turinys. Atsakovas nutolęs nuo vaikų, bendravimą sunkina vis nauji reikalavimai įtraukti papildomas institucijas, o realių pastangų nematyti. Atsakovas nedalyvauja susitikimuose su psichologu pas kurį lankosi vaikai. Psichologas siūlė atvykti, atsivežti stalo žaidimų, tačiau atsakovas vietoje dalyvavimo, pasirinko kitą laiko praleidimo formą – rengė raštus dėl psichologo kompetencijos trūkumo. Žinoma, toks požiūris reikalauja gerokai mažiau pastangų, nei tikras, nuoširdus dialogas su vaikais – juolab, kad pagrindinis tikslas ne santykio atkūrimas, o noras įpareigoti ieškovę priversti vaikus bendrauti su atsakovu. Ieškovė lieka prie ieškinyje išdėstytos pozicijos ir kategoriškai nesutinka su atsakovo reikalavimu plėsti bendravimo teises. Susipažinus su priešieškiniu ieškovė laikosi nuomonės, kad vaikams turėtų būti skiriamas jų realius poreikius atitinkantis finansinis išlaikymas. Atsakovas teigia, jog remiantis kasacinio teismo praktika bei faktinėmis aplinkybėmis išlaikymo vaikams gali būti mažinimas iki 306 Eur per mėnesį bei naikinant taikos sutarties punktą dėl tikslinių išlaidų. Taigi, atsakovo manymu, nors vaikai auga ir poreikiai tik didėja, išlaikymo dydis turėtų ne didėti, kas atitiktų realius poreikius, o mažėti. Atsakovas tokį pokytį grindžia manydamas, jog yra pagrindas konstatuoti tėvo turtinės padėties pasikeitimą. Atsakovas teigia, jog papildomai taip pat išlaiko nepilnametę dukrą iš buvusios santuokos, kurios išlaikymas pagal dabartinę indeksacija siekia 306 Eur per mėnesį. Atsakovo vidutinis atlyginimas per pastaruosius 14 mėnesių (2024m. sausio 1 d. – 2025 m. vasario 28 d.) sudarė 725,36 Eur į rankas. Atsižvelgiant į atsakovo teikiamus skaičius manytina, kad skaičiai prasilenkia su realybe, nes net siūlomi 306 Eur visiems vaikams viršytų atsakovo gaunamas pajamas. Ieškovė laikosi pozicijos, kad išlaikymo dydis neturėtų mažėti, o priešingai atsižvelgiant į vis labiau didėjančius vaikų poreikius turėtų būti perskaičiuotas proporcingai realiai patiriamoms išlaidoms. Ieškovė pažymi, kad ieškiniu prašo pakeisti išlaikymo dydį remiantis tik realiais vaikų poreikiais, o ne kitomis subjektyviomis aplinkybėmis, kurias bando parodyti atsakovas (ieškovės nedarbas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta mano, kad pagrindo mažinti vaikams skiriamą išlaikymą nėra, priešingai, vertinant vaikų poreikius – suma turėtų būti peržiūrima ir perskaičiuota pagal šiomis dienomis patiriamas faktines išlaidas.

8.       Išvada teikianti institucija 2025 m. kovo 17 d. išvadoje nurodė, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skyriaus nuomone, ieškovės siūloma tėvo ir vaikų laikina bendravimo tvarka iš esmės atitinka vaikų interesus ir nepažeidžia proceso šalių interesų. Vilniaus apygardos teismo išvados rodo, kad, siekiant padėti tėvui užmegzti stiprų ir pastovų teigiamą emocinį ryšį su vaikais reikalingas ir vaikų motinos prisidėjimas prie šių tėvo ir vaikų ryšių stiprinimo, tuo labiau, kad turimi duomenys rodo, kad anksčiau buvo stebimas geras ieškovo ir vaikų santykis. Atkreipė dėmesį, kad teismų praktikoje pasisakyta, jog atskiri, ne dažnai pasitaikantys nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pažeidimų epizodai išsprendžiami tarpusavio sutarimu arba kreipiantis į antstolį, bet nebūtinai keičiant bendravimo su vaikais tvarką. Skyriaus nuomone, iš atsakovo gali būti priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui ne mažesne kaip 380 Eur suma kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Išvada teikianti institucija 2025 m. balandžio 8 d. išvadoje dėl priešieškinio nurodė, kad šiuo atveju, galima teigti, kad prašymas dėl laikino tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos nustatymo nėra pakankamai apibrėžtas ir aiškus vykdymui, dėl ko, stokojant tėvų gebėjimo bendradarbiauti, gali ypač pasunkėti ar tapti neįmanomas jo įgyvendinimas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ir iš esmės neprieštaraujant tam, kad laikinas tėvo ir vaikų bendravimas vyktų Vilniaus arkivyskupijos Caritas mediacijos centre „In Pace”. Skyriaus manymu, toks atsakovo prašymas gali būti patenkintas, jei bus sukonkretinta tėvo ir vaikų bendravimo tvarka minėtame Centre, numatant konkrečias bendravimo dienas ir valandas. Skyrius neprieštarauja atsakovo prašymui, kad jis praleistų su vaikais pusę kasmetinių moksleivių rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų laiko. Jeigu byloje bus įrodyta, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių negali teikti vaikams priteistos išlaikymo sumos, atsiras teisinis pagrindas tenkinti atsakovo prašymą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo. Atsižvelgiant į tai, kad byloje dar neištirti visi įrodymai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 252 straipsnio nuostata, Skyrius pateiks savo galutinę išvadą teismo posėdyje po įrodymų ištyrimo. Išvada teikianti institucija 2025 m. rugsėjo 5 d. išvadoje dėl patikslinto ieškinio nurodė, kad kadangi skyriaus pozicija dėl tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos nustatymo jau buvo pateikta Skyriaus išvadose, prašo laikyti šias išvadas taip pat, kaip ir išvadą dėl ieškovės patikslinto ieškinio.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 16 d. sprendimu nusprendė ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies, pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 16 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 3 bei 5 punkto bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 23 d. nutarties nuostatas bei priteisti iš atsakovo vaikų O. S. bei K. S. išlaikymui po 455 Eur kiekvieno nepilnamečio vaiko išlaikymui iki pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1547-1167/2024 nustatytą bendravimo tvarką į tokią atsakovo bendravimo su vaikais tvarką: 1 pirmus tris mėnesius po teismo spendimo įsiteisėjimo: 1) ieškovė įpareigojama ne mažiau kaip du kartus per savaitę darbo dienomis pristatyti vaikus į viešosios įstaigos „Taikos raktai“ patalpas pagal iš anksto suderintą grafiką ir adresą su viešąja įstaiga „Taikos raktai“; 2) ieškovė privalo kreiptis į viešąją įstaigą „Taikos raktai“ dėl bendravimo laiko nustatymo ir apie jį ne vėliau kaip prieš savaitę informuoti atsakovą; 3) dėl objektyvių priežasčių bendravimui nustatytu grafiku atitinkamą dieną neįvykus, jis turi būti kompensuotas atsižvelgiant į viešosios įstaigos „Taikos raktai“ siūlomą alternatyvų laiką; 4) atsakovas apmoka tarpininkavimo paslaugos su vaikais viešosios įstaigos „Taikos raktai“ centre kilusias išlaidas; 5) nuo ketvirtojo mėnesio po nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovas bendrauja su vaikais ir sekmadieniais paimdamas vaikus 10 val. ryto iš šalių sutartos neutralios ar kitos šalių sutartos vietos ir grąžindamas vaikus tą pačią dieną 13 val. į šalių sutartą neutralią ar kitą šalių sutartą vietą; 6) nuo penktojo mėnesio po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovas bendrauja su vaikais einančio pirmo ir trečio savaitgalio dienomis (šeštadienį ir sekmadienį) be nakvynės, paimdamas vaikus šeštadienį ir sekmadienį 10 val. ryto iš šalių sutartos neutralios ar kitos šalių sutartos vietos ir grąžindamas vaikus tą pačią dieną 13 val. į šalių sutartą neutralią ar kitą šalių sutartą vietą; 7) nuo šeštojo mėnesio po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovas bendrauja su vaikais pirmą ir trečią savaitgalį paimdamas vaikus šeštadienį 10 val. ryto iš vaikų gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos ir grąžindamas vaikus sekmadienį 13 val. į nepilnamečių vaikų gyvenamąją ar kitą šalių sutartą vietą; 8) nuo septintojo mėnesio po sprendimo įsiteisėjimo nepilnamečiai vaikai su atsakovu praleidžia kas antrą savaitgalį per mėnesį (pirmą ir trečią) nuo tos savaitės penktadienio 18 val., paimant vaikus iš jų buvimo vietos, iki tos savaitės sekmadienio 18 val., grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą; 9) nuo 2026 m. rudens vaikai su atsakovu praleidžia pusę kasmetinių moksleivių, rudens, žiemos, pavasario, vasaros atostogų laiko (skaičiuojant kalendorinėmis dienomis), paimant vaikus iš jų buvimo vietos šiame punkte numatyto laikotarpio pirmos dienos 10 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą šiame punkte numatyto laikotarpio paskutinės dienos 20 val. Apie konkretų atostogų, kurias atsakovas praleis su vaikais, laiką, atsakovas telefonu, SMS žinute ar elektroniniu paštu suderina su ieškove ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį iki atostogų pradžios. Kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas atsakovo pageidavimui dėl atostogų laiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas ieškovės pageidavimui dėl atostogų laiko; 10) vaikų atostogų laikotarpiu, kai jie būna su atsakovu, jis gali juos laikinai išsivežti į užsienį iš anksto apie tai informavęs ieškovę prieš vieną savaitę; 11) apie aplinkybes, dėl kurių numatytas atsakovo ir vaikų bendravimas aukščiau nustatytais atvejais taptų neįmanomas, šalys informuoja viena kitą nedelsiant (el. paštu, SMS žinute ir pan.); 12) pagal nustatytą bendravimo laiką atsakovas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos arba vaikų ugdymo įstaigos, arba kitos motinos nurodytos neutralios vietos šalims geranoriškai dėl to sutarus; 13) pagal nustatytą bendravimo laiką, pasibaigus vaikų su skyrium gyvenančiu atsakovu bendravimo laikui, atsakovas grąžina vaikus į ieškovės gyvenamąją vietą arba į kitą ieškovės nurodytą neutralią vietą šalims geranoriškai dėl to sutarus, likusioje dalyje ieškinio bei priešieškinio reikalavimus atmesti, priteisti ieškovei iš atsakovo 6 718,51 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisti atsakovui iš ieškovės 111 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisti valstybės naudai iš ieškovės 11,68 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, priteisti valstybės naudai iš atsakovo 11,68 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Pagrindiniai pirmosios teismo sprendimo motyvai:

9.1.                      Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo teismas nurodė, kad ieškovė reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo grindė atsakovo geresne turtine padėtimi ir vaikų poreikiams. Teismas ištyręs įrodymus apie šalių turtinę padėtį nustatė, kad ieškovė dirba keliose darbovietėse, turi automobilį, nekilnojamojo turto, įvertinęs atsakovo turtinę padėtį pažymėjo, kad atsakovas turi prievolę mokėti išlaikymą dukrai, turi nekilnojamojo turto, gauna nuomos pajamas. Teismas nurodė, kad išlaikymas vaikui O. S. buvo nustatytas 2021 m. balandžio 16 d. (230 Eur per mėnesį ir po 250 Eur maksimalia suma papildomoms išlaidoms), K. S. – 2023 m. vasario 23 d. nutartimi (309,58 Eur per mėnesį, išliko įsipareigojimas pagal 2021 m. balandžio 16 d. nutartį dengti iki 250 Eur papildomų išlaidų). Teismas įvertinęs ieškovės nurodytus vaikų poreikius sprendė, kad ne visos sumos yra protingo dydžio, t. y. išlaidos transportui (90 Eur), komunalinėms paslaugoms (50 Eur), stovykloms. Teismas įvertinęs vaikų poreikius, atsakovo galimybę teikti išlaikymą, nusprendė, kad išlaikymo priteisimas kiekvienam vaikui po 455 Eur išmokomis per mėnesį atitiktų vaikų interesus.

9.2.                      Dėl bendravimo tvarkos pakeitimo teismas nurodė, kad teismų sprendimais šalių nustatyta bendravimo su vaikais tvarka buvo keičiama ne kartą teismų sprendimais, tačiau taip pat buvo nustatyta, kad ieškovė neskatina vaikų bendrauti su atsakovu. Teismas pažymėjo, kad viena iš ankstesnio sprendimo netinkamo vykdymo priežasčių yra itin konfliktiški šalių santykiai. Todėl, įvertinus teismo posėdyje šalių teiktus paaiškinimus, kad po Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 2 d. nutarties priėmimo įvyko atsakovo ir vaikų susitikimai, teismas darė išvadą, kad tokios bendravimo tvarkos palikimas dar 3 mėnesiams būtų pakankamas situacijai normalizuotis. Praėjus 3 mėnesių terminui, pagal kurį atsakovas bendrautų su vaikais tarpininkaujant viešajai įstaigai „Taikos raktai“ nustatytina, kad atsakovas bendrauja su vaikais iš esmės taip pat, kaip buvo nustatyta ankstesniu teismo sprendimu nežymiai bendravimą pakoregavus pagal esamą situaciją laipsniškai didinant atsakovo ir vaikų bendravimą.

9.3.                      Dėl kitų ieškovės reikalavimų teismas nurodė, kad ieškovė 2025 m. lapkričio 1 d. prašyme nurodė, kad atsakovas sistemingai ir kryptingai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, teikia daugybę skundų ir raštų, siekdamas ne išspręsti konfliktą, o daryti psichologinį spaudimą ieškovei. Ieškovė prašė įvertinti atsakovo elgesį kaip sistemingą konflikto kurstymą, piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir psichologinio spaudimo formą. Teismas pažymėjo, kad Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Bylos duomenys nesuponuoja manymo, kad atsakovas įgyvendindamas procesines teises teikė akivaizdžiai nepagrįstus prašymus, todėl jo veiksmuose piktnaudžiavimo teise požymių nenustatyta.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10.       Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 16 d. sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį atmesti pilna apimti, atsakovo priešieškinį tenkinti šiomis sąlygomis: 1) teismo nuožiūra nustatyti pereinamojo laikotarpio tėvo ir vaikų bendravimo tvarką, jei teismo vertinimu šiame procesiniame kontekste ji yra reikalinga. Nesant poreikio nustatyti pereinamąjį laikotarpį, nustatyti nuolatinę tvarką; 2) Su vaikais abu tėvai lygiomis teisėmis, be jokių suvaržymų ir apribojimų dalyvauja vaikų auklėjime, rūpinasi jų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu; 3) vaikai su atsakovu nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos praleidžia antrąjį kalendorinio mėnesio savaitgalį per mėnesį, nuo tos savaitės penktadienio vaikų formaliojo ugdymo proceso pabaigos valandos iki kitos savaitės pirmadienio formaliojo ugdymo proceso pradžios valandos; 4) vaikai su atsakovu nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos praleidžia kas trečią savaitę per kalendorinį mėnesį, nuo tos savaitės nepilnamečių vaikų pirmadienio formaliojo ugdymo proceso pabaigos valandos iki kitos savaitės pirmadienio formaliojo ugdymo proceso pradžios valandos; 5) vaikai su atsakovu praleidžia pusę kasmetinių moksleivių rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų laiko (skaičiuojant kalendorinėmis dienomis), tėvui paimant vaikus iš jų buvimo vietos šiame punkte numatyto laikotarpio pirmos dienos 10 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą šiame punkte numatyto laikotarpio paskutinės dienos 20 val. Apie konkretų atostogų, kurias vaikų tėvas praleis su nepilnamečiais vaikais, laiką, vaikų tėvas telefonu, SMS žinute ar elektroniniu paštu informuoja vaikų motiną ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį iki atostogų pradžios. Lyginiais metais prioritetas teikiamas vaikų tėvo pasiūlytam atostogų laiko grafikui, nelyginiais metais prioritetas teikiamas vaikų motinos atostogų laiko grafikui (lyginių (nelyginių) metų pradžia nustatoma nuo formaliojo ugdymo pradžios rugsėjį iki tų metų formaliojo ugdymo proceso ciklo pabaigos). Laiko grafikas nustatomas orientuojantis į tėvų lygybės principą, jei vieno iš tėvų siūlomas laiko grafikas to tėvo prioriteto metu apima daugiau nei pusę atostogų kalendorinių dienų, tai kitais metais alternatyvus kalendorinių dienų skaičius atostogų metu turi būti kompensuotas kitam iš tėvų, kuriam taikomas prioritetas pagal jo pasiūlytą grafiką; 6) vaikų atostogų laikotarpiu, kai jie būna su tėvu, tėvas gali juos laikinai išsivežti į užsienį iš anksto apie tai informavęs motiną ne vėliau kaip prieš vieną savaitę. Vaikų motina per 3 kalendorines dienas privalo perduoti vaikų kelionės dokumentus vaikų tėvui, šiam informavus apie išvyką su vaikais į užsienį. Vaikų motinai neperdavus vaikų kelionės dokumentų, tėvas turi teisę kreiptis į Migracijos departamentą dėl naujų kelionės dokumentų vaikams pagaminimo skubos tvarka, patirtas išlaidas kelionės dokumentų gamybai išieškant iš vaikų motinos priverstine tvarka; 7) dėl objektyvių priežasčių neįgyvendinta bendravimo tvarka kompensuojama artimiausiu alternatyviu kalendoriniu laikotarpiu. Dėl subjektyvių priežasčių neįgyvendinta bendravimo tvarka kompensuojama tėvui pažeidusiam teismo sprendime nustatytą bendravimo tvarką, derinantis prie kito tėvo siūlomo alternatyvaus kompensacinio laiko grafiko; 8) apie aplinkybes, dėl kurių numatytas tėvo ir vaikų bendravimas aukščiau nustatytais atvejais taptų neįmanomas, šalys informuoja viena kitą nedelsiant (el. paštu, SMS žinute ir pan.); 9) pagal nustatytą bendravimo laiką vaikų formaliojo ugdymo metu tėvas pasiima vaikus iš jų formaliojo ugdymo įstaigos ir grąžina vaikus į formaliojo ugdymo įstaigą. Vaikų moksleivių atostogų metu tėvas pasiima vaikus iš jų buvimo vietos ir grąžina juos į jų gyvenamąją vietą; 10) nesant galimybės geranoriškai įvykdyti teismo procesinio sprendimo dėl nepilnamečių vaikų perdavimo vienam tėvui iš kito Išieškotojas kreipiasi į antstolį vykdymo procese dėl vaikų perdavimo organizavimo per socialinę įstaigą (tarpininką). Vaikų perdavimas vyksta per socialinę įstaigą (tarpininką) vaikų tėvams tiesiogiai nesusitinkant. Antstolis socialinę įstaigą (tarpininką) parenka atsižvelgdamas į išieškotojo ir teritorinio vaikų teisių apsaugos skyriaus pasiūlymus (išvadą). Vaikų perdavimas vykdomas pagal antstolio parinktos socialinės įstaigos (tarpininko) pateiktas taisykles ir vaikų perdavimo grafiką siekiant įvykdyti teismo procesinį sprendimą. Išlaidos patirtos socialinės įstaigos (tarpininko) paslaugoms gauti išieškomos iš skolininko; 11) tėvas su vaikais gali bendrauti ir juos pasiimti kartu su savimi ir kitu nenurodytu metu, tačiau tai turi būti iš anksto suderinta su motina raštu (elektroniniu paštu, SMS žinutėmis ar kitomis elektroninio susirašinėjimo priemonėmis ar būdais); 12) priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikams kiekvienam vaikui po 358 Eur periodinėmis išmokomis, nustatant, kad išlaikymas mokamas kas mėnesį iki paskutinės kalendorinės einamojo mėnesio dienos į asmeninę ieškovės banko sąskaitą arba grynais pinigais. Ieškovė vaikų išlaikymo lėšomis disponuoja uzufrukto teise. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, priteisti iš ieškovės atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

10.1                      Dėl išlaikymo dydžio atsakovas nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, kad abiejų šalių turtinė padėtis yra pakankamai yra gera, nėra esminio pranašumo, dėl ko nėra pagrindo nukrypti nuo tėvų lygybės principo. Pažymi, kad pagal atsakovo prašytą nustatyti bendravimo tvarką jis praleistų 37 procentus metinio laiko su vaikais, o ieškovė 63 procentus, todėl šiuo atveju teismo priteistas išlaikymo dydis reiškia atsakovo teisių ir pareigų disbalansą jo patiriamose vaikų priežiūros išlaidose, kai jie yra atsakovo priežiūroje, be to, dėl ieškovės konfliktiško elgesio, šalims nepavyksta susitarti dėl papildomų išlaidų. Mano, kad atsakovo prašytas priteisti dydis 358 Eur atitinka protingą ir racionalų prievolių, susijusių su esminių vaiko poreikių tenkinimu tam iš tėvų su kuriuo nustatyta gyvenamoji vieta ir jis tvarko vaikų lėšas uzufrukto tvarka. Be to, priteistas išlaikymas yra didesnis, nei yra faktiškai skiriamas kitam atsakovo vaikui, be to, teismas neturėjo pagrindo priteisti didesnį išlaikymą nei 1 MMA.

10.2                      Dėl bendravimo tvarkos atsakovas nurodo, kad iš pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra aišku, kodėl teismas nusprendė ne praplėsti, bet priešingai susiaurinti atsakovo ir vaikų bendravimo tvarką, taip nukrypdamas nuo Kasacinio teismo praktikos. Nors žemesnės instancijos teismas konstatavo, kad už neįgyvendinamą vaikų bendravimo tvarką yra atsakinga ieškovė, tačiau priešingai bylos faktinėms aplinkybėms dar labiau apribojo atsakovo ir vaikų bendravimo tvarką. Nurodo, kad teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad abu vaikai nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. lanko gimnaziją, abu vaikai tiek atvyksta, tik išvyksta iš mokyklos vienodu laiku. Priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas nėra jokio objektyvaus pagrindo kasmetinių moksleivių atostogų tvarką pradėti įgyvendinti nuo 2026 m. rudens. Tarp tėvo ir vaikų ir geras emocinis ryšys, kurį atsakovas siekia palaikyti ir stiprinti. Pirmosios instancijos teismas ne tik, kad nukrypo nuo Kasacinio teismo suformuotos praktikos, bet ir visiškai neatsižvelgė į faktinės bylos aplinkybes dėl motinos piktnaudžiavimo tėvų teisėmis.

10.3                      Dėl bylinėjimosi išlaidų nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepriteisė atsakovui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, pateiktų teismui 2025 m. balandžio 28 d., 2025 m. balandžio 3 d. (Regitra 8.30 Eur), 2025 m. balandžio 2 d . (Registrų centras 6.33 Eur), 2025 m. rugsėjo 10 d., 2025 m. rugpjūčio 26 d. (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išrašas 2.46 Eur), kurios patirtos renkant duomenis iš valstybės registrų.

11.       Atsakovė pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

11.1.                      Dėl išlaikymo dydžio nurodo, kad atsakovas savo skundą dėl vaikų išlaikymo dydžio grindžia minimalia teismų praktikoje rekomenduojama išlaikymo suma, reikalaujamu bendravimo su vaikais laiku, priteisto išlaikymo lyginimu su jo dukteriai teikiamu išlaikymu. Nurodo, kad atsakovo cituojamoje teismų praktikoje teismas aiškiai nagrinėjo atvejį susijusį su 50/50 bendravimo tvarka, o šioje byloje teismas nenustatė tokios bendravimo tvarkos, pagal kurią atsakovas faktiškai su vaikais praleidžia tiek pat laiko, kaip ir ieškovė. Pažymi, kad atsakovas neatsižvelgia į tai, kad vaikai lieka gyventi su ieškove ir jai tenka didesnė vaikų išlaikymo našta. Dėl lygiateisiškumo principo nurodo, kad vaikų poreikiai yra individualūs, atsakovas nenurodo, kad išlaikymas dukrai priteistas 2019 metais, nėra duomenų ar atsakovas šią sumą indeksuoja. Pažymi, kad atsakovas reikalauja tarp tėvų paskirstomas vaikų išlaikymo sumas mažinti kasmėnesinių išmokų vaikams dydžiu, tačiau ieškovės vertinimu tokios išlaidos turėtų būti skiriamos vaikų poreikiams, o ne išlaikymo naštai kompensuoti.

11.2.                      Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nurodo, kad atsakovas ignoruoja vaikų emocinio saugumo poreikį bendraujant su tėvu, vaikų prisirišimą prie mamos, atsakovo ir ieškovės tarpusavio konfliktus, dėl kurių atsakovas nuolat kaltina ieškovę, nors teismo nėra nustatyta, kad dėl visų konfliktų kalta išimtinai ieškovė, ne kartą atsakovo taip akcentuojamais prejudiciniais sprendimais yra konstatuotas būtent atsakovo konfliktiškas elgesys. Teigia, kad teismas tikslingai nustatė laipsnišką bendravimo tvarką, tuo tarpu kraštutinai intensyvi, kokios reikalauja atsakovas, bendravimo tvarka šioje situacijoje esant teismo nustatytoms aplinkybėms yra vaikus žalojanti ir neįmanoma. Pažymi, kad pats atsakovas apeliaciniu skundu prašo teismo savo nuožiūra nustatyti pereinamojo laikotarpio bendravimo tvarką, jei teismo vertinimu ji yra reikalinga. Mano, kad atsakovo siūlomos bendravimo su vaikais tvarkos sąlygos nėra konkrečios ir aiškios (pats atsakovas netgi apeliaciniu skundu bendravimo tvarkos klausimą siūlo spręsti teismo nuožiūra).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo 2025 m. gruodžio 16 d. sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 straipsnis).

13.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, atsižvelgdamas ir į tai, kad nei ieškovė, nei atsakovas neprašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo 2025 m. gruodžio 16 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl įrodymų pridėjimo.

14.       Atsakovas 2026 m. gegužės 4 d. pateikė įrodymus - susirašinėjimo medžiagą, kuri patvirtina, kad Dingusių žmonių šeimų paramos centras nebeteikia šeimai tarpininkavimo paslaugų, taip pat 2026 m. balandžio 22 d. skyriaus išvadą dėl ieškovės veiksmų, ribojant atsakovo ir vaikų bendravimą (Nr. (duomenys neskelbtini)); 2026 m. gegužės 5 d. atsakovas pateikė vaizdo medžiagą, kuri atsakovo teigimu pagrindžia tolimesnį tarpininkavimo paslaugų poreikį (Nr. (duomenys neskelbtini)).

15.       Sprendžiant klausimą dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos reikšminga tai, kad įstatyme įtvirtintas naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui ribojimas. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi nustačius, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, būtina įvertinti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti.

16.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus naujus įrodymus (nutarties 14 punktas) nustatė, kad jie yra susiję su atsakovo apeliaciniame skunde keliamu bendravimo tvarkos nustatymo (pakeitimo) klausimu, tai yra atsakovo pateikti nauji įrodymai yra susiję su nepilnamečių vaikų prioritetiniais interesais, antra, atsakovo pateikti įrodymai yra nauji, tai yra minėtų įrodymų atsakovas neturėjo galimybės pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, taip pat ir į tai, kad minėtų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, į tai, kad ieškovė su minėtais įrodymais yra susipažinusi, teisėjų kolegija nutaria atsakovo pateiktus įrodymus (Nr. (duomenys neskelbtini)) priimti ir vertinti juos su kitais įrodymais (CPK 185 straipsnis).

17.       Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. gegužės 7 d. teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjus atsakovo apeliacinį skundą, tai yra baigus bylos nagrinėjimą iš esmės ir atidėjus procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą (2026 m. gegužės 28 d.), atsakovas 2026 m. gegužės 14 d. teismui pateikė naujus įrodymus (Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiant į tai, kad baigus bylos nagrinėjimą iš esmės ir teisėjų kolegijai išėjus į sprendimų priėmimo kambarį jokie nauji byloje dalyvaujančių asmenų procesiniai dokumentai ir (ar) prašymai negali būti priimami ir nagrinėjami, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo spręsti atsakovo pateiktų naujų įrodymų priėmimo klausimo ir dėl jų pasisakyti, todėl teisėjų kolegija nutaria atsakovo pateiktus įrodymus (Nr. DOK-5705) laikyti nepaduotais ir grąžintini juos pateikusiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio.

18.       Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nuspręsta pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 16 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 3 bei 5 punkto bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 23 d. nutarties nuostatas bei priteisti iš atsakovo vaikų išlaikymui po 455 Eur kiekvieno vaiko išlaikymui iki pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Atsakovas nurodo, kad sutinka su teismo išvada, kad šalių turtinė padėtis yra panaši, tačiau mano, kad teismas neatsižvelgė, kad pagal atsakovo siūlomą nustatyti bendravimo tvarką jis praleistų 37 procentus metinio laiko su vaikais, todėl šiuo atveju teismo priteistas išlaikymo dydis reiškia atsakovo teisių ir pareigų disbalansą patiriamose vaikų priežiūros išlaidose. Mano, kad atsakovo prašomas priteisti dydis - 358 Eur atitinka protingą ir racionalų prievolių, susijusių su esminių vaiko poreikių tenkinimu tam iš tėvų su kuriuo nustatyta gyvenamoji vieta ir jis tvarko vaikų lėšas uzufrukto tvarka. Mano, kad teismas neturėjo pagrindo priteisti didesnį išlaikymą nei 1 MMA.

19.       Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Pagal CK 3.201 straipsnio 1 dalį, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kasacinis teismas pasisakydamas dėl minėtos teisės normos yra išaiškinęs, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

20.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašydama padidinti vaikams priteistą išlaikymą (O. S. iki 524 Eur sumos per mėnesį, o K. S. iki 489,90 Eur sumos per mėnesį) pareiškė dvejais pagrindais, kad: 1) pasikeitė vaikų poreikiai, 2) padidėjo minimali mėnesinė alga. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šie pagrindai egzistuoja ir atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, sprendė, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, vaikų poreikius, nusprendė, kad šalių turtinė padėtis yra panaši, abu tėvai gali lygiomis dalimis prisidėti prie vaikų išlaikymo, nustatė, kad prie vaikų poreikių atsakovas turėtų prisidėti po 455 Eur suma kas mėnesį. Pažymėtina, kad atsakovas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių dėl šalių turtinės padėties įvertino, vaikų poreikių (iki 1 MMA dydžio), tačiau atsakovas mano, kad teismas neatsižvelgė, kad didelę dalį laiko vaikai bus kartu su atsakovu, tai pat mano, kad teismas neturėjo pagrindo priteisti didesnį išlaikymą nei minimalus orientacinis kriterijus – MMA.

21.       Pirmosios instancijos teismas 2025 m. gruodžio 16 d. sprendimu priteisdamas kiekvienam vaikui po 455 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis, priteisė jį didesnį nei 2025 metų minimalus mėnesinis darbo užmokestis (atskaičius mokesčius) (777 Eur / 2 = 388,50 Eur), kuris teismų praktikoje laikytinas orientaciniu kriterijumi (nutarties 19 punktas). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šalys gali teikti tokį išlaikymą, atsižvelgiant į vaikų poreikius ir tėvų galimybes tokį išlaikymą teikti. Atsakovas teigia, kad teismas neturėjo pagrindo priteisti didesnio išlaikymo nei minimalus orientacinis kriterijus, dėl ko prašo sumažinti priteistino išlaikymo sumą iki 358 Eur sumos. Vertinant šiuos apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia būtina pažymėti, kad minimalioji mėnesinė alga nuo 2026 m. sausio 1 d. padidėjo iki 846 Eur sumos (atskaičius mokesčius), todėl vadovaujantis prioritetinių nepilnamečių vaikų interesais (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tikslinga vadovautis nutarties priėmimo dienai galiojančiu minimaliuoju orientaciniu kriterijumi, kuris yra 423 Eur (846 Eur / 2 = 423 Eur). Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo vaikams priteistas išlaikymas yra tik šiek tiek didesnis nei minimalus orientacinis kriterijus – 32 Eur kiekvienam vaikui, o šiuo atveju atsakovo turtinė padėtis iš esmės leidžia tokį išlaikymą vaikams teikti. Pažymėtina, kad atsakovas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, jog atsakovas turi kelis nekilnojamojo turto objektus, juos nuomoja, gauna pajamas, yra uždarosios akcinės bendrovės „Immigration services“ akcininkas, turi 100 vnt. akcijų, be to, atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad jo turtinė padėtis yra pakankamai gera (apeliacinio skundo 22 punktas), todėl šiuo atveju nėra pagrindo sumažinti vaikams priteisto išlaikymo dydį remiantis atsakovo turtine padėtimi.

22.       Atmestini atsakovo apeliacinio skundo argumentai, jog išlaikymo dydis turėtų būti mažintinas atsižvelgiant į nustatytą bendravimo laikotarpio trukmę. Pirmiausia - tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikai (šiuo atveju ieškovei), neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, kadangi tai susiję ne tik su nuolatiniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu, bet ir su kasdiene vaiko priežiūra. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas (-ai), tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017; 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Antra – svarbu pažymėti ir tai, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta tokia bendravimo tvarka, kai tėvai su vaikais bendrauja pusę laiko, tai yra „50:50 procentų laiko“ modelis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-404-969/2021), kadangi pagal pirmosios instancijos teismo nustatytą bendravimo su vaikais tvarką, vaikai nuolatos gyvena ir nakvoja būtent ieškovės gyvenamojoje vietoje, šiuo atveju nėra pagrindo mažinti išlaikymo sumą atsižvelgiant į praleisto laiko procentinę išraiška.

23.       Atsakovas nurodo, kad teismas nukrypo nuo vaikų lygybės principo priteisiant sūnums išlaikymą, kuris daugiau nei pusantro karto viršija išlaikymo dydį, kitai atsakovo išlaikytinei, dukrai ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus). Pirmiausia – šioje byloje buvo pareikšti reikalavimai dėl O. ir K. S. išlaikymo dydžio pakeitimo, dėl šių vaikų poreikių byloje pasisakė išvadą duodanti institucija, jokie reikalavimai dėl atsakovo dukros K. S. išlaikymo nebuvo pareikšti nei ieškiniu, nei priešieškiniu, dukros poreikių šioje byloje nevertino ir išvadą duodanti institucija, todėl minėti argumentai, kurie yra susiję su atsakovo nepilnametės dukros interesais, nelaikytini patenkančiais į šios bylos nagrinėjimo ribas. Antra – teismo pareiga bylose dėl išlaikymo vaikui priteisimo (pakeitimo) yra nustatyti, kokia suma yra reikalinga vaiko išlaikymui, tokią sumą individualizuojant ir įvertinant kiekvieno vaiko poreikius, tai yra išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ginčo ribose išnagrinėjo šalių pareikštus reikalavimus dėl O. ir K. S. poreikių, juos individualizavo, dėl ko atsakovo argumentai dėl nukrypimo nuo vaikų lygybės principo atmestini, kaip nepagrįsti ir nepatenkantys į ginčo nagrinėjimo ribas, tiek kiek tai susiję su atsakovo dukros poreikiais.

24.       Atsakovas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog išmokas, mokamas pagal Išmokų vaikams įstatymą, tvarko tik ieškovė ir valstybės skiriama pagalba turėjo būti tinkamai sureguliuota tarp tėvų. Teismų praktikoje, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą, tačiau tai savaime nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius - tokiu atveju išmokos gali būti skiriamos kitiems vaikų poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-684/2025). Atsižvelgiant į tai, kad šalių turtinė padėtis yra gera (dėl šios aplinkybės ginčo nėra), į tai, kad vaikams priteistas išlaikymas tik šiek tiek viršija minimalų orientacinį kriterijų (32 Eur), kuris laikytinas tik tenkinančiu minimaliuosius vaikų poreikius, teismas nutaria, kad šiuo atveju nėra pagrindo mažinti priteisto išlaikymo vaikams mokamų išmokų suma ir šios išmokos turėtų būti skiriamos papildomiems vaikų poreikiams patenkinti, bet ne atsakovo pareigos vykdymui kompensuoti. Atsižvelgiant į tai, nutariama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria vaikams padidintas išlaikymo dydis, palikti nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo.

25.       Atsakovas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo pakeista atsakovo ir vaikų bendravimo tvarka nurodo, kad teismas be teisinio ir faktinio pagrindo susiaurino atsakovo ir vaikų bendravimo tvarką, nukrypo nuo Kasacinio teismo praktikos. Teigia, kad apeliacinės instancijos teismas turėtų atsižvelgti, jog abu vaikai nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. lanko gimnaziją, abu vaikai tiek atvyksta, tiek išvyksta iš mokyklos vienodu laiku. Priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas nėra jokio objektyvaus pagrindo kasmetinių moksleivių atostogų tvarką pradėti įgyvendinti nuo 2026 m. rudens, mano, kad vienintelė priežastis, dėl kurios neįmanoma įgyvendinti bendravimo tvarkos yra ieškovės piktybinis veikimas, kuri manipuliuoja vaikais. Taip pat prašo atkreipti dėmesį į atsakovo reikalavimo formuluotę dėl lyginių / nelyginių metų skaitines savybes. Moksleivių formalieji ugdymo metai prasideda rugsėjo mėnesį ir baigiasi kitų metų rugpjūčio mėnesį. Pažymi, kad teismo įpareigojimai taip pat nėra konkretūs, toks teismo sprendimas negalės būti vykdomas priverstine tvarka.

26.       CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Pirmiau aptartos įstatymo nuostatos taikytinos atsižvelgiant į šeimos santykių teisinio reguliavimo principus – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, vaikų auklėjimo šeimoje, tėvystės ir motinystės tarpusavio papildomumo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

27.       Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs šalių reikalavimus dėl atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos pakeitimo nustatė, kad ankstesnėje byloje, tai yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 1 d. sprendimu, buvo nustatyta, kad ieškovė neskatina vaikų bendrauti su tėvu, šalys nesugeba susitarti dėl bendravimo su vaikais, teismas ištyręs byloje esančius įrodymus taip pat konstatavo, kad tarp šalių yra gilus konfliktas, pažymi, kad atsakovei buvo skirta bauda už bendravimo tvarkos nevykdymą, šių aplinkybių atsakovas neginčija. Teismas įvertinęs išvadą duodančios institucijos argumentus, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pakanka 3 mėnesių pereinamojo laikotarpio, tarpininkaujant viešajai įstaigai „Taikos raktai“, dėl ko nusprendė nustatyti bendravimo tvarką su pereinamuoju laikotarpiu, paliekant tokia bendravimo tvarką, kokia buvo nustatyta ankstesniu teismo sprendimu, nežymiai koreguojant bendravimą pagal esamą situaciją.

28.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus, nutaria, kad nagrinėjamu atveju nustatyta bendravimo tvarka faktiškai užtikrina tiek atsakovo galimybes maksimaliai dalyvauti nepilnamečių vaikų auklėjime, tiek ir nepilnamečių vaikų interesus bendraujant su skyriumi gyvenančiu tėvu. Pirmiausia, būtina pažymėti, kad atsakovas apeliaciniu skundu taip pat formuluoja naujus reikalavimus dėl bendravimo tvarkos, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme arba nurodo juos pakartotinai, kai pirmosios instancijos teismas tokius reikalavimus, atsižvelgdamas į ieškinio ir priešieškinio reikalavimus, patenkino, tai yra atsakovas pirmiausia (3.1 punktu) prašo nustatyti pereinamojo laikotarpio tėvo ir vaikų bendravimo tvarką, tačiau pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovo ir vaikų bendravimo tvarką 1 – 6 punktais nustatė konkretų pereinamąjį laikotarpį, atsakovas nenurodė jokių argumentų dėl galbūt per ilgo ir ar netinkamo pereinamojo laikotarpio.

29.       Atsakovas apeliacinio skundo 3.2 punktu prašo nustatyti, kad su vaikais abu tėvai lygiomis teisėmis, be jokių suvaržymų ir apribojimų dalyvauja nepilnamečių vaikų auklėjime, rūpinasi jų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu minėtas reikalavimas yra perteklinis ir nėra tiesiogiai susijęs su nustatytina bendravimo tvarka ir ar jos įgyvendinimo galimybėmis. Pažymėtina, kad CK 3.156 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo nurodytas reikalavimas nustatyti, kad tėvai lygiomis teisėmis bendrauja su vaikais yra perteklinis ir nesukeliantis teisinių padarinių.

30.       Atsakovas apeliacinio skundo 3.3 punktu prašo nustatyti, kad nepilnamečiai vaikai su tėvu nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos praleidžia antrąjį kalendorinio mėnesio savaitgalį per mėnesį, nuo tos savaitės penktadienio nepilnamečių vaikų formaliojo ugdymo proceso pabaigos valandos iki kitos savaitės pirmadienio formaliojo ugdymo proceso pradžios valandos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši bendravimo tvarkos sąlyga yra prieštaringa, tai yra viena vertus atsakovas neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl pereinamojo laikotarpio, tai yra pats prašo tokią tvarką nustatyti (3.1 punktas), tačiau nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo prašo sudaryti galimybę pasiimti vaikus bendravimui savaitgaliams, dėl ko apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinio skundo dėl bendravimo tvarkos 1.3 punkto, be kita ko pažymint, jog pereinamojo laikotarpio poreikio būtinybę yra nurodžiusi su situacija šeimoje susipažinusi išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

31.       Atsakovas apeliacinio skundo 3.4 punktu prašo nustatyti, kad nepilnamečiai vaikai su tėvu nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos praleidžia kas trečią savaitę per kalendorinį mėnesį, nuo tos savaitės nepilnamečių vaikų pirmadienio formaliojo ugdymo proceso pabaigos valandos iki kitos savaitės pirmadienio formaliojo ugdymo proceso pradžios valandos. Pažymėtina, kad atsakovas priešieškiniu (patikslintu) prašė nustatyti, kad vaikai su tėvu nuo teismo nustatyto pereinamojo laikotarpio pabaigos dienos praleidžia kas šeštą savaitę nuo teismo nustatyto pereinamojo laikotarpio pabaigos dienos, nuo tos savaitės pirmadienio 18 val., arba iškart po tos dienos nepilnamečių vaikų ugdymo proceso pabaigos valandos iki tos savaitės sekmadienio 18 val.. Taigi, galima daryti išvadą, kad atsakovas ne tik pareiškė naują reikalavimą, kuris nebuvo nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis), tačiau įvertinus priešieškiniu (patikslintu) ir apeliaciniame skunde nurodytu 3.4 punkto reikalavimu atsakovas siūlo nustatyti dvigubai intensyvesnę bendravimo tvarką, tačiau apeliaciniame skunde nenurodė faktiškai pasikeitusių aplinkybių dėl bendravimo intensyvumo pasikeitimo. Ta apelianto nurodyta aplinkybė, kad vaikai nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. pradėjo lankyti gimnaziją, kitaip nesudaro pagrindo vertinti bendravimo tvarkos savaitgalių metu.

32.       Atsakovas apeliacinio skundo 3.5 prašo nustatyti, kad vaikai su tėvu praleidžia pusę kasmetinių moksleivių rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų laiko (skaičiuojant kalendorinėmis dienomis), tėvui paimant vaikus iš jų buvimo vietos šiame punkte numatyto laikotarpio pirmos dienos 10 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą šiame punkte numatyto laikotarpio paskutinės dienos 20 val. Apie konkretų atostogų, kurias vaikų tėvas praleis su nepilnamečiais vaikais, laiką, vaikų tėvas telefonu, SMS žinute ar elektroniniu paštu informuoja vaikų motiną ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį iki atostogų pradžios. Lyginiais metais prioritetas teikiamas vaikų tėvo pasiūlytam atostogų laiko grafikui, nelyginiais metais prioritetas teikiamas vaikų motinos atostogų laiko grafikui (lyginių (nelyginių) metų pradžia nustatoma nuo formaliojo ugdymo pradžios rugsėjį iki tų metų formaliojo ugdymo proceso ciklo pabaigos). Laiko grafikas nustatomas orientuojantis į tėvų lygybės principą, jei vieno iš tėvų siūlomas laiko grafikas to tėvo prioriteto metu apima daugiau nei pusę atostogų kalendorinių dienų, tai kitais metais alternatyvus kalendorinių dienų skaičius atostogų metu turi būti kompensuotas kitam iš tėvų, kuriam taikomas prioritetas pagal jo pasiūlytą grafiką.

33.       Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs pirmosios instancijos teismo nustatytą bendravimo tvarką atostogų metu, apeliacinio skundo argumentus, nesutinka su atsakovo argumentais, jog bendravimo tvarka turėtų būti nustatyta pagal apeliaciniame skunde nurodytą tvarkos 3.5 punktą, kadangi pirmiausia, apeliantas papildė priešieškinyje nurodytą bendravimo tvarkos 3.4 punktą detalizuodamas komunikacijos tvarką ir bendravimo tvarkos įgyvendinimo principus (CPK 312 straipsnis), antra, pirmosios instancijos teismas nustatydamas bendravimo tvarką nustatė ir komunikacijos tarp šalių tvarką 6 ir 8 punktuose, trečia, atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta komunikacijos tvarka yra netinkama ir (ar) keistina, dėl ko nutariama šioje dalyje apeliacinio skundo reikalavimų netenkinti.

34.       Atsakovas apeliacinio skundo 3.6 punktu prašo nustatyti, kad vaikų atostogų laikotarpiu, kai jie būna su tėvu, tėvas gali juos laikinai išsivežti į užsienį iš anksto apie tai informavęs motiną ne vėliau kaip prieš vieną savaitę. Vaikų motina per 3 kalendorines dienas privalo perduoti vaikų kelionės dokumentus vaikų tėvui, šiam informavus apie išvyką su vaikais į užsienį. Vaikų motinai neperdavus vaikų kelionės dokumentų, tėvas turi teisę kreiptis į Migracijos departamentą dėl naujų kelionės dokumentų vaikams pagaminimo skubos tvarka, patirtas išlaidas kelionės dokumentų gamybai išieškant iš vaikų motinos priverstine tvarka. Pirmiausia, būtina pažymėti, kad pirmosios instancijos teismas bendravimo tvarkos 7 punktu nustatė, kad vaikų atostogų laikotarpiu, kai jie būna su atsakovu, jis gali juos laikinai išsivežti į užsienį iš anksto apie tai informavęs ieškovę prieš vieną savaitę, tai yra tokia bendravimo tvarka jau yra nustatyta. Antra, atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nereiškė reikalavimo dėl vaiko dokumentų perdavimo ir ar teisės atlikti tam tikrus veiksmus (kreiptis į Migracijos departamentą dėl dokumentų gavimo ir pan.), tai yra toks reikalavimas nebuvo pareikštas ir nebuvo nagrinėjamas, dėl ko, šiuo atveju atsižvelgiant į apeliacinio proceso paskirtį, atsakovo nauji reikalavimai nenagrinėtini (CPK 312 straipsnis). Trečia, būtina pažymėti ir tai, kad CK 3.159 straipsnio 2 dalis nustato, kad už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, dėl ko šiuo atveju abu vaiko tėvai turi kooperuotis ir bendradarbiauti dėl nepilnamečių vaikų asmens dokumentų išdavimo ir disponavimo jais.

35.       Atsakovas apeliacinio skundo 3.7 punktu prašo nustatyti, kad dėl objektyvių priežasčių neįgyvendinta bendravimo tvarka kompensuojama artimiausiu alternatyviu kalendoriniu laikotarpiu. Dėl subjektyvių priežasčių neįgyvendinta bendravimo tvarka kompensuojama tėvui pažeidusiam teismo sprendime nustatytą bendravimo tvarką, derinantis prie kito tėvo siūlomo alternatyvaus kompensacinio laiko grafiko. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką nustatė, kad dėl objektyvių priežasčių bendravimui nustatytu grafiku atitinkamą dieną neįvykus, jis turi būti kompensuotas atsižvelgiant į viešosios įstaigos „Taikos raktai“ siūlomą alternatyvų laiką. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neginčija, kad šalių santykiai yra itin konfliktiški ir šalys nesutaria dėl bendravimo tvarkos, nagrinėjamu atveju minėtos bendravimo tvarkos pakeitimas apeliaciniame skunde nurodytomis sąlygomis teismo vertinimu pablogintų bendravimo tvarkos įgyvendinimo galimybes, kadangi byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad įgyvendinant bendravimo tvarką yra būtinos tarpininkavimo paslaugos (tai patvirtino ir Išvadą duodanti institucija byloje), todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nustatyta, kad neįvykus atsakovo ir vaikų bendravimui, toks bendravimas turėtų būti kompensuojamas atsižvelgiant į viešosios įstaigos „Taikos raktai“ siūlomą alternatyvų laiką.

36.       Atsakovas apeliacinio skundo 3.8 punktu prašo nustatyti, kad apie aplinkybes, dėl kurių numatytas tėvo ir vaikų bendravimas aukščiau nustatytais atvejais taptų neįmanomas, šalys informuoja viena kitą nedelsiant (el. paštu, SMS žinute ir pan.), apeliacinio skundo 3.9 punktu prašo nustatyti, kad pagal nustatytą bendravimo laiką vaikų formaliojo ugdymo metu tėvas pasiima nepilnamečius vaikus iš jų formaliojo ugdymo įstaigos ir grąžina vaikus į formaliojo ugdymo įstaigą. Vaikų moksleivių atostogų metu tėvas pasiima vaikus iš jų buvimo vietos ir grąžina juos į jų gyvenamąją vietą. Pažymėtina, kad tokia bendravimo tvarka jau yra nustatyta skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo 5, 8 ir 9 punktais, dėl ko apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovas šioje dalyje sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu.

37.       Atsakovas apeliacinio skundo 3.10 punktu prašo nustatyti, kad nesant galimybės geranoriškai įvykdyti teismo procesinio sprendimo dėl nepilnamečių vaikų perdavimo vienam tėvui iš kito Išieškotojas kreipiasi į antstolį vykdymo procese dėl vaikų perdavimo organizavimo per socialinę įstaigą (tarpininką). Nepilnamečių vaikų perdavimas vyksta per socialinę įstaigą (tarpininką) vaikų tėvams tiesiogiai nesusitinkant. Antstolis socialinę įstaigą (tarpininką) parenka atsižvelgdamas į Išieškotojo ir teritorinio vaikų teisių apsaugos skyriaus pasiūlymus (išvadą). Vaikų perdavimas vykdomas pagal antstolio parinktos socialinės įstaigos (tarpininko) pateiktas taisykles ir vaikų perdavimo grafiką siekiant įvykdyti teismo procesinį sprendimą. Išlaidos patirtos socialinės įstaigos (tarpininko) paslaugoms gauti išieškomos iš skolininko. Pirmiausia, būtina pažymėti, kad atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nereiškė jokių reikalavimų, susijusių su antstolių atliktinais veiksmais, dėl ko, šiuo atveju atsižvelgiant į apeliacinio proceso paskirtį, atsakovo nauji reikalavimai nenagrinėtini (CPK 312 straipsnis). Antra - apeliacinės instancijos teismas įvertinęs atsakovo pareikšto reikalavimo pobūdį, tai yra kuriuo prašoma įpareigoti antstolį atlikti tam tikrus veiksmus, taip pat pažymi, kad teismas neturi teisės pasisakyti dėl asmenų teisių ir pareigų, kurie nėra byloje dalyvaujantys asmenys (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

38.       Atsakovas apeliacinio skundo 3.11 punktu prašo nustatyti, kad tėvas su vaikais gali bendrauti ir juos pasiimti kartu su savimi ir kitu nenurodytu metu, tačiau tai turi būti iš anksto suderinta su motina raštu (elektroniniu paštu, SMS žinutėmis ar kitomis elektroninio susirašinėjimo priemonėmis ar būdais). Kaip minėta nutarties 35 punkte, šalių santykiai yra itin konfliktiški ir šalys nesutaria dėl bendravimo tvarkos, nagrinėjamu atveju minėtos bendravimo tvarkos pakeitimas apeliaciniame skunde nurodytomis sąlygomis teismo vertinimu pablogintų bendravimo tvarkos įgyvendinimo galimybes, kadangi sąlyga „tėvas su vaikais gali bendrauti ir juos pasiimti kartu su savimi ir kitu nenurodytu metu“ teismo vertinimu šiuo atveju atsižvelgiant į tėvų bendradarbiavimo stoką, faktiškai būtų neįgyvendinamas, dėl ko apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios sąlygos nustatymas tik sukeltų naujus konfliktus tarp tėvų, tai taip pat neatitiktų ir vaikų interesų dėl bendravimo tvarkos su skyriumi gyvenančiu tėvu stabilumo ir aiškumo, dėl ko apeliacinės instancijos teismas nutaria, kad šiuo atveju keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo, nustatant bendravimo sąlygą, kokia yra nurodyta apeliacinio skundo 3.14 punkte, nėra teisinio pagrindo.

39.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, ištyrė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, atsižvelgė į nepilnamečių vaikų interesus, dėl ko priėmė pagrįstą teismo sprendimą, kurį naikinti ir ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, nutariama apeliacinio skundo reikalavimų netenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

40.       Atsakovas 2026 m. balandžio 23 d. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriuo prašo 1) perduoti ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu, nepavykus ginčo išspręsti taikiai, prašo 2) patikslinti reikalavimą pakeisti 2021m. balandžio 12 d. taikos sutarties su vėlesniais jos pakeitimais punktų Nr. 3, Nr. 4 ir Nr.5 sąlygas, kurios patvirtintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 16 d. ir 2023 m. vasario 23 d. nutartimis, tai yra nustatyti, kad abu tėvai susitaria, jog per kalendorinį mėnesį papildomų lėšų suma kiekvienam vaikui negali viršyti 250 Eur, t. y. suma, kurią abu tėvai dengia per pusę. Jeigu Papildomų išlaidų suma per kalendorinį mėnesį viršytų 250 Eur, abu tėvai susitaria, jog klausimus dėl tarpusavio kompensacijos sumai, viršijusiai 250 Eur sumą, gera valia išsispręs savarankiškai, o nepasiekus abipusio susitarimo dengs savo asmeninėmis lėšomis ir nustatyti, kad tėvas moka sūnums K. ir O. S. išlaikymą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės po 327 Eur periodinėmis išmokomis.

41.       Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju byla dėl išlaikymo dydžio pakeitimo yra išspręsta iš esmės, tai yra nustatyta, jog vaikų poreikiams tenkinti yra reikalinga minimali suma po 455 Eur kiekvienam vaikui (nutarties 18-24 punktas), procesas pradėtas pagal atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nutrauktinas (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 293 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

42.       Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad atsakovas pateikęs apeliacinį skundą nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nurodydamas, kad teismas nepriteisė atsakovui visų patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurių išlaidų pagrįstumas pateiktas teismui 2025 m. balandžio 28 d., 2025 m. balandžio 3 d., 2025 m. balandžio 2 d., 2025 m. rugsėjo 10 d., 2025 m. rugpjūčio 26 d.,  kurios patirtos renkant duomenis iš valstybės registrų.

43.       Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, kuriais grindžiamos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nustatyta, kad ieškovė teikdama ieškinį sumokėjo 222 Eur žyminio mokesčio, 13 215,01 Eur už advokato teisinę pagalbą. Iš viso patyrė 13 437,01 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas už pateiktą priešieškinį sumokėjo 222 Eur žyminio mokesčio. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė visų atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, tai yra patirtų gaunant Registrų centro išrašus. Ištyrus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovas taip pat patyrė 17,09 Eur išlaidų, už Registrų centro išrašus (Nr. (duomenys neskelbtini)).

44.       CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, yra priskiriamos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktą yra pažymėjęs, kad tokiomis išlaidomis, priklausomai nuo konkrečių byloje įrodytų aplinkybių, galėtų būti pripažintos bylai būtinų dokumentų gavimo, kelionės ir panašios išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106-248/2016). Atsižvelgiant į tai, jog atsakovo išlaidos, gaunant Registrų išrašus yra susijusios su ginčo dalyku – turtinės padėties vertinimu, į tai, kad atsakovas pateikė išlaidas pagrindžiančius įrodymus, teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino visų atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, dėl ko bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovas patyrė iš viso 239,09 Eur bylinėjimosi išlaidų.

45.       Pažymėtina, kad atsakovas neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos atlygintinos lygiomis dalimis (per pusę) atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinio skundo reikalavimai dėl išlaikymo ir bendravimo tvarkos pakeitimo netenkinami visa apimtimi,  pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei iš atsakovo priteista 6 718,51 Eur bylinėjimosi išlaidų paliktina nepakeista ir keistina pirmosios instancijos teismo dalis, kuria atsakovui iš ieškovės priteista 111 Eur bylinėjimosi išlaidos, šią sumą padidinant iki 119,55 Eur sumos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

46.       Ieškovė pateikė įrodymus, jog patyrė 3 902,24 Eur advokato pagalbos išlaidų. Atsakovas pateikė įrodymus, jog patyrė 230 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidų. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis principas „pralaimėjęs moka“, užtikrinantis šalies, laimėjusios bylą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją nutariama, kad nagrinėjamu atveju atsakovo apeliacinis skundas yra tenkinamas 5 procentais, tai yra netenkinami reikalavimai dėl išlaikymo dydžio ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo ir tenkinamas reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją ieškovei iš atsakovo priteistina 3 707,13 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui iš ieškovės 11,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus šių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą ieškovei iš atsakovo priteistina 3 695,63 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis). 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r  i a :

pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 16 d. sprendimo dalį, kuria paskirstytos šalių bylinėjimosi išlaidos ir šią teismo sprendimo dalį išdėstyti taip:

Priteisti ieškovei E. M. iš atsakovo Š. S. 6 718,51 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui Š. S. iš ieškovės E. M. 119,55 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 16 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei E. M. 3 695,63 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, iš atsakovo Š. S..

Teisėjos                                                                                                               Kristina Domarkienė

                                                                                                                               Jolanta Gailevičienė

                                                                                                                               Erinija Kazlauskienė