Civilinė byla Nr. e2-222-944/2020

Teisminio proceso Nr. 2-25-01053-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.6.2. 

 (S)

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 7 d.

Kretinga

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Aušra Barškietytė,

sekretoriaujant Rimai Šiaulienei,

dalyvaujant ieškovų UAB „Žemalė agrar“, UAB „Veikšniai agrar“, UAB „Palnosai agrar“, UAB „Nordic agra“ atstovui advokato padėjėjui Arnui Bareikai,

atsakovui A. Š., jo atstovei advokatei Evelinai Liutkutei,

atsakovės UAB „Furs Baltic“ atstovui direktoriui Edmundui Petrošiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų „Žemalė agrar“, UAB „Veikšniai agrar“, UAB „Palnosai agrar“, UAB „Nordic Agra“ ieškinį atsakovams A. Š., I. B. ir UAB „Furs Baltic“ dėl nuostolių priteisimo už neteisėtą naudojimąsi žemės sklypais ir sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovai prašo:

1.       iš atsakovo A. Š. priteisti ieškovei UAB „Žemalė agrar“ 7 948,80 EUR nuostolio sumą, už neteisėtą naudojimąsi žemės sklypu Nr. 4;

2.       iš atsakovės I. B. priteisti ieškovei UAB „Žemalė agrar“ 7 404,75 EUR nuostolio sumą, už neteisėtą naudojimąsi žemės sklypais Nr. 1,2,3,5,7,16,17,18,19;

3.       iš atsakovės I. B. priteisti ieškovei UAB „Viekšniai agrar“ 2 300,40 EUR nuostolio sumą, už neteisėtą naudojimąsi žemės sklypais Nr. 5;

4.       iš atsakovės I. B. priteisti ieškovės UAB „Palnosai agrar“ naudai 5 578,20 EUR nuostolio suma, už neteisėtą naudojimąsi žemės sklypais Nr. 6,9,10,11,20;

5.       iš atsakovės I. B. priteisti ieškovės UAB „Nordic agra“ 5 661,90 EUR nuostolio sumą, už neteisėtą naudojimąsi žemės sklypais Nr. 13, 21;

6.       pripažinti 2016 m. balandžio 1 d. žemės sklypų subnuomos sutartį, sudarytą tarp atsakovų A. Š. ir UAB „Furs Baltic“ niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento;

7.       pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2017 m. rugsėjo 1 d. panaudos sutartį, sudarytą tarp atsakovų A. Š. ir I. B..

8.       priteisti ieškovėms iš atsakovų I. B. ir A. Š. 5,00 proc. dydžio metines procesines palūkanas, už laikotarpį iki ieškovams palankaus teismo sprendimo visiško įvykdymo;

9.       priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso ginčo žemės sklypai. 2016-05-03 buvo sudaryta žemės sklypų nuomos sutartis su atsakovė UAB „Furs Baltic“, kurios 5.2.2 punkte buvo numatyta, kad subnuoma ginčo žemės sklypų galima tik gavus rašytinį išankstinį ieškovų sutikimą. Ieškovų ir atsakovės UAB „Furs Baltic“ nuomos santykiai pasibaigė 2016-12-31, nes UAB „Furs Baltic“ nustatyta tvarka ir terminais nemokėjo nuomos mokesčio, atitinkamai nebuvo svarstomas klausimas dėl nuomos sutarties pratęsimo. 2018 m. kilo ginčas tarp ginčo žemės sklypų savininkų ir atsakovų A. Š. ir I. B. dėl žemės sklypo naudojimo, kurio metu paaiškėjo, kad UAB „Furs Baltic“ 2016-04-01 sudarė nuomos sutartį su atsakovu A. Š., atitinkamai jis sudarė panaudos sutartį su I. B.. Plungės apylinkės teismas sprendimu Nr. e2-1732-1081/2019 patenkino prevencinį ieškinį ir pripažino, kad atsakovai A. Š. ir I. B. neteisėtai naudojo ginčo žemės sklypus. Paaiškina, kad ieškovams nebuvo niekaip atlyginta už tokius atsakovų veiksmus, t. y. ieškovai negalėjo neteisėtai atsakovų naudojamų dalies ginčo žemės sklypų išnuomoti ir gauti pajamas, todėl ieškinio pagrindu ieškovų naudai iš atsakovų priteistinas atlyginimas už neteisėtą naudojimąsi dalimi ginčo žemės sklypų už 2017 m. ir 2018 m. laikotarpį. Taip pat atsakovų A. Š. ir UAB „Furs Baltic“ 2016 m. balandžio 1 d. sudaryta nuomos (Subnuomos) sutartis bei atsakovo A. Š. ir I. B. sudaryta 2017-09-01 panaudos sutartis yra niekinės ir negaliojančios nuo jų sudarymo momento, todėl naikintinos.

Ieškovai dubliku prašė tenkinti ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad susijusioje byloje Nr. e2-1732-1081/2019 konstatuoti atsakovų neteisėti veiksmai naudojantis ginčo žemės sklypais. Atsakovai A. Š. ir I. B. neteisėtai naudodamiesi ieškovams priklausančiais žemės sklypais (dirbdami žemės plotus, augindami ir parduodami užaugintą derlių), naudojamus žemės sklypus deklaruodami Nacionalinės mokėjimo agentūros paramoms išmokoms gauti, nemokėdami jokio atlygio naudojamų žemės sklypų savininkams, gavo nepagrįstą naudą, t. y. sutapė lėšas ieškovų sąskaita, todėl ieškovai pagrįstai prašo atsakovų A. Š. ir I. B. gautą – nesumokėtą atlygį naudojamų žemės sklypų savininkams, pripažinti ieškovų nuostoliais ir juos priteisti. Atsakovai A. Š. ir I. B. turi būti pripažinti nepagrįstai praturtėję ieškovų sąskaita. Ieškovų žemės sklypų naudojimo metu galiojo neteisėtai sudaryta atsakovo A. Š. ir UAB „Furs Baltic“ nuomos sutartis, kurią pripažinus negaliojančia, atsiranda aiškus pagrindas laikyti visą atsakovų A. Š. ir I. B. neteisėtai gautą naudą, jų nepagrįstu praturtėjimu, kurį privalo grąžinti ieškovams. Papildomai nurodo, kad ieškovai tinkamai įvertino nepagrįsto praturtėjimo apimtį, t. y. atsakovas A. Š. pagal sudarytą sutartį sutiko mokėti 135 Eur sumą už 1 ha, atitinkamai tokia pat suma skaičiuotinas ir atsakovų nepagrįstas praturtėjimas. Ieškovų vertinimu atsakovų prašomas taikyti restitucijos būdas neteisėtas ir pažeidžia ieškovų interesus. Ieškovai nėra sandorio šalis, todėl negali būti restitucija taikoma tokiu būdu, kad iš atsakovės UAB „Furs Baltic“ priteisiama suma ieškovams. Pažymi, kad perkelti skolą kitam asmeniui galima tuomet, kai yra kreditoriaus sutikimas. Ieškovai niekada nesutiko, kad atsakovų A. Š. ir I. B. skola būtų perkelta UAB „Furs Baltic“.

Teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus. Papildomai paaiškino, kad savo reikalavimus grindžia nepagrįsto praturtėjimo normomis. Nepagrįstą atsakovų sutaupymą skaičiuoja už dvejus metus, t. y. 2017 m. ir 2018 m.

Atsakovai A. Š. ir I. B. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovai A. Š. ir I. B. naudojo tik dalį ieškovų sklypų. Paaiškina, kad UAB „Furs Baltic“ išrašydavo sąskaitas, kurias apmokėdavo atsakovas. Teigia, kad turėdamas pasirašytą sutartį pagrįstai tikėjosi, kad žemės sklypus naudoja ir valdo teisėtai. Paaiškino, kad 2018 m. atsakovas A. Š. pastebėjo, kad 2016-04-01 nuomos sutarties pagrindu naudojamuose sklypuose dirba kiti asmenys, kuriems tuos pačius sklypus išnuomojo ieškovai. Tokiu būdu paaiškėjo, kad atsakovė UAB „Furs Baltic“ nėra ginčo žemės sklypų savininkė, o tik buvusi nuomininkė. Paaiškina, kad žemės sklypai buvo neprižiūrimi, atsakovai investavo daug lėšų, kad ginčo žemės sklypai būtų tinkami žemės ūkio veiklai ir iš jų būtų galima gauti pelno. Pažymi, kad dėl atsakovų veiksmų ginčo žemės sklypai buvo pagerinti, tapo tinkami žemės ūkio veiklai. Atsakovų vertinimu jie neatliko neteisėtų veiksmų, o dėl susiklosčiusios situacijos atsakinga UAB „Furs Baltic“. Atsakovų veiksmai nelaikytini neteisėtais, be to, atsakovai negavo naudos dėl naudojimosi žemės sklypais, akivaizdžią naudą gavo UAB „Furs Baltic“ ir ieškovai. Teigia, kad ieškovai neketino gauti pajamų už ginčo žemės sklypus, nes patys jų nedirbo, taip pat jų nenuomojo ar pan. Pažymi, kad buvo mokamos nuomos mokestis pagal sudarytą sutartį, todėl ieškovai nepagrįstai teigia, kad atsakovai gavo naudą. Nurodo, kad ieškovų nurodyta suma už 1 ha yra nepagrįsta, nes atsakovai investavo lėšas į sklypus, be to, 2018 m. sudarytose sutartyse su kitais asmenimis nurodomas mažesnė nuomos kaina nei prašoma ieškiniu. Papildomai pažymi, kad atsakovų kaltės, kaip būtinos atsakomybės sąlygos taip pat nėra. Paaiškina, kad sudaryta sutarties tarp atsakovo ir UAB „Furs Baltic“ yra galiojanti, nes leidimu sudaryti subnuomos sutartį turėjo pasirūpinti nuomotojas. Atsakovas A. Š. neturėjo jokio pagrindo manyti, kad išnuomojami ne UAB „Furs Baltic“ priklausantys žemės sklypai. Teismui panaikinus sudarytą nuomos sutartį, turėtų būti išspręsti restitucijos klausimas, t. y. atsakovo A. Š. sumokėta suma UAB „Furs Baltic“ turėtų būti priteista ieškovams iš atsakovės UAB „Furs Baltic“. Paaiškino, kad teismo sprendime Nr. e2-1732-1081/2019 nurodyta, kad atsakovas A. Š. dalį sklypų teisėtai perdavė panaudos teise atsakovei I. B.. Nurodė, kad pripažinus panaudos sutartį negaliojančia, tai neturi įtakos sprendžiant dėl atsakovų veiksmų neteisėtumo.

Tripliku atsakovai A. Š. ir I. B. prašo ieškinio reikalvimus dėl nuostolių priteisimo ir procesinių palūkanų priteisimo atmesti, tenkinti reikalavimą dėl 2016-04-01 nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ir taikyti restituciją ieškovams priteisti 30881,25 Eur sumą iš atsakovės UAB „Furs Baltic“, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad civilinėje byloje Nr. e2-1732-1081/2019 konstatuotas atsakovų veiksmų teisėtumas ir kaltės nebuvimas. Nurodo, kad ieškovai nepagrįstai tvirtina, kad atsakovai gavo nepagrįstai naudą, nes atsakovai mokėjo nuomos mokestį UAB „Furs Baltic“. Dėl šios aplinkybės atsakovų nuomone, naudą gavo UAB „Furs Baltic“. Ieškovai neketino gauti pajamu už ginčo žemės sklypus 2017 m., nes jų nenuomojo, t. y. jie buvo faktiškai nenaudojami. Atsakovai nurodo, kad nepagrįsto praturtėjimo institutas yra subsidiarus teisių gynimo būdas, kurio taikymui nėra visų būtinų sąlygų. Atsakovai realiai neturi atsakovams priklausančio turto, t. y. ginčo žemės sklypai yra realiai grąžinti ieškovams, ginčo dėl to byloje nėra. Atsakovai žemės nuomos mokestį yra sumokėję atsakovei UAB „Furs Baltic“, todėl ieškovų teisės gali būti apgintos taikius restituciją ir priteisus sumokėtą nuomos mokestį ieškovams. Atsakovai nesutinka su ieškovų nurodytu žalos apskaičiavimo būdu, nes prašoma priteisti suma grindžiama nuomos sutarties sąlygomis, kurią prašoma pripažinti negaliojančia.

Teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus. Atsakovas A. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad prie jam priklausančių žemių buvo nedirbami laukai, todėl teiravosi žmonių, kam priklauso ši žemė. Jis gavo telefoną, kuriuo atsiliepė UAB „Furs Baltic“ vadovas. Kadangi su šiuo asmeniu yra praeityje turėję susitarimų, todėl nurodė, kad pageidautų išsinuomoti žemės. Paaiškino, kad jam buvo pateikti žemės klypo planas, kuriame jis nurodė, kurie žemės sklypai jį domina. Esant tokiai situacijai buvo sudaryta 2016-04-01 nuomos sutartis. Pažymėjo, kad jis norėjo išsinuomoti žemę bent jau penkeriems metams, todėl buvo sutarta dėl 135 Eur/ha sumos. Nurodė, kad pirmus dvejus metus mokėjo nuomos mokestį už einamus metus į priekį UAB „Furs Baltic“. Jokių abejonių, kad atsakovė UAB „Furs Baltic“ nėra sklypų savininkė ar neturi teisės nuomoti nekilo, dėl praeityje buvusių verslo sandorių. Sužinojo, kad atsakovė UAB „Furs Baltic“ nėra savininkė tik tuo metu, kai atvyko žmonės ir nurodė, kad jie išsinuomojo ginčo žemės sklypus iš ieškovų.

Atsakovės UAB „Furs Baltic“ atstovas direktorius teismo posėdžio metu nurodė, kad su juo susisiekė atsakovas A. Š. ir nurodė, kad pageidauja išsinuomoti žemės. Kadangi jis žinojo, kam priklauso ginčo žemės sklypai, tai nusprendė sudaryti su atsakovu A. Š. 2016-04-01 sutartį, ir pats išsinuomoti iš ieškovų 2016-05-03 sutartimi. Nurodė, kad visus reikalus su ieškovams priklausančiais sklypais tvarkė tas pats asmuo, su kuriuo buvo sutarta, kad po sutartyje nurodyto termino pabaigos, sutartis bus pratęsiama. Susiklostė tokia situacija, kad šis asmuo žuvo, todėl ginčo žemės klypai buvo išnuomoti kitiems asmenims.

Daugiau procesinių dokumentų per teismo nustatytą terminą negauta.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovei UAB „Žemalė agrar“ nuosavybės teise priklauso žemės sklypai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). Ieškovei UAB „Palnosai agrar“ nuosavybės teise priklauso žemės sklypai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). Ieškovei UAB „Veikšniai agrar“ nuosavybės teise priklauso žemės sklypai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovei „Nordic agra“ nuosavybės teise priklauso žemės sklypai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovų ir atsakovės UAB „Furs Baltic“ 2016-05-03 priedas Nr. 1 prie žemės nuomos sutarties; žemės nuomos sutartis.

2016-04-01 privačios žemės sklypo nuomos sutartis Nr. 99, sudaryta Tarp UAB „Furs Baltic“ ir atsakovo A. Š.. 2017-09-01 Panaudos sutartis tarp atsakovų A. Š. ir I. B.. Plungės apylinkės teismo 2019-08-23 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1732-1081/2019. 2019-05-16 Nacionalinės mokėjimo agentūros raštas Dėl informacijos pateikimo. Žemės nuomos sutartis, jos 2019-05-20 priedai Nr. 1. UAB „Furs Baltic“ 2017-04-12 sąskaita faktūra A. Š., serija FB Nr. 17/07, suma 12251,25 Eur, 2017-05-03 sąskaita faktūra, serija FB, Nr. 17/10, suma 3630 Eur. Ūkininko A. Š. banko sąskaitos išrašas, lėšų pervedimo nurodymai. Aplinkos tvarkymo įkainiai.

Dėl rungimosi principo tinkamo įgyvendinimo.

Nagrinėjamu atveju pirminiu ieškiniu ieškovai reiškė reikalavimą atlyginti nuostolius dėl neteisėto naudojimosi ieškovų žemės sklypais. Dublike nurodė, kad reikalavimas kildinamas dėl nepagrįsto praturėjimo. Atsakovai A. Š. ir I. B. teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad nėra aiškus ieškovų reikalavimų pagrindas, nes patikslintas ieškinys, kuriame būtų nurodytas ieškinio pagrindas – nepagrįstas praturtėjimas, nebuvo pareikštas, todėl jie negalėjo tinkamai atsikirsti reiškiamiems reikalavimams.

Teismas nurodo, kad civilinėje teisėje ir civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisę spręsti dėl savo asmeninių teisių įgyvendinimo (ar neįgyvendinimo), pasirinkti šių teisių gynimo būdus priklauso išimtinai tik šių teisių savininkui. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal civilinių bylų nagrinėjimo teismuose principus, ieškinio elementus, įgyvendindamos rungimosi, dispozityvumo ir šalių lygiateisiškumo civiliniame procese principus (CPK 5, 12, 13, 17 straipsniai), nustato pačios ginčo šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-687/2018). Ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. 

CPK 42 straipsnio 1 dalyje pareiškėjui (ieškovui) įtvirtinta teisė pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindą, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus CPK nustatyta tvarka. CPK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą ieškovas turi teisę tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Vėlesnis ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo keitimas įstatymo leidžiamas tik tais atvejais, kai tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama garantuoti proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, skatinti šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis), derinant tai su šalies teise veikti proceso eigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2011, ir kt.). 

Šioje byloje pasirengimas bylos nagrinėjimui vyko paruošiamųjų dokumentų būdu, todėl ieškovai pateikė dubliką, atsakovai A. Š. ir I. B. – tripliką. Pažymėtina, kad ieškovai dublike nurodė, kad jų teisėms apginti taikytinos nepagrįsto praturėjimo instituto normos. Teisminio bylos nagrinėjimo metu – 2020-07-29 teismo posėdžio metu, teismas nurodė ieškovams apsispręsti dėl savo teisių gynimo būdo. Ieškovai 2020-09-22 teismo posėdžio metu nurodė, kad savo teises gins pagal nepagrįsto praturtėjimo instituto normas, įrodymų tyrimo metu teiks paaiškinimus žodžiu, patikslinto procesinio dokumento neteiks, nes jų pozicija išdėstyta dublike. Teismo posėdžio metu 2020-11-16 ieškovai teikė paaiškinimus, pagal nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias teisės normas. Atsakovai A. Š. ir I. B. reikšdami tripliką nurodė savo argumentus dėl nepagrįsto praturėjimo instituto taikymo. Teisminio bylos nagrinėjimo metu – 2020-10-19 teismo posėdyje, atsakovai A. Š. ir I. B. aiškinosi dėl ieškinio dalyko ir pagrindo.

Esant tokiai faktinei situacijai pripažintina, kad ieškinio pagrindas pagal nepagrįstą praturėjimą reglamentuojančias teisės normas, atsakovams nebuvo siurprizinis, jiems buvo suteikta teisė išsakyti savo poziciją, t. y. pateikti tripliką, kas teismo vertinimu atitiko CPK 141 straipsnio 2 dalies nuostatas. Atsakovai A. Š. ir I. B., dėl nepagrįsto praturtėjimo normų taikymo galėjo pasisakyti tiek pasirengimo stadijoje, tiek duodami paaiškinimus teisme teismo posėdžio metu, t. y. buvo suteikta teise tinkamai realizuoti rengimosi principą, įtvirtintą CPK 12 straipsnyje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad atsakovų argumentai, kad jie negalėjo tinkami atsikirsti į ieškinį nepagrįsti, todėl atmestini, kaip neįrodyti (CPK 178 straipsnis).

Dėl UAB „Furs Baltic“ teisių turėti atstovą advokatą.

Teismas nurodo, kad CPK 51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus; paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje atstovą. CPK 161 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai teismo posėdžio pirmininkas ar kitas bylą nagrinėjantis teisėjas mano, kad šalis arba trečiasis asmuo be atstovo pagalbos nesugeba (nesugebės) tinkamai ginti savo teisių, jis gali pasiūlyti šiems asmenims pasirūpinti, kad jiems būtų atstovaujama procese, ir dėl to atidėti bylos nagrinėjimą; bylos nagrinėjimo metu bylą atidėti šiame straipsnyje nurodytu pagrindu galima tik vieną kartą.

Nagrinėjamu atveju byloje UAB „Furs Baltic“ procesinė padėtis pirminiu ieškiniu buvo trečiasis asmuo, šiam asmeniui nebuvo reiškiami jokie reikalavimai. Šiam asmeniui procesiniai dokumentai buvo siunčiami buveinės adresu ir pagal CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatytą procedūrą laikyti įteiktas. 2019-11-19 buvo pateiktas patikslintas ieškinys, kuriame UAB „Furs Baltic“ buvo nurodoma atsakove. Atitinkamai šalių ir teismo procesiniai dokumentai šiai šaliai buvo siunčiami pagal CPK 123 straipsnio 4 dalies nuostatas ir laikytini tinkamai įteiktais. Į teismo posėdį, kuris turėjo vykti – 2020-07-29, šaukimas įteiktas asmeniškai UAB „Furs Baltic“ vadovui, tačiau į teismo posėdį jis neatvyko. Teismui pripažinus UAB „Furs Baltic“ atstovo dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, apie 2020-09-08 teismo posėdį šaukimas įteiktas asmeniškai, tačiau atsakovės atstovas į posėdį neatvyko. Apie teismo posėdį 2020-10-19 atsakovės UAB „Furs Baltic“ vadovui pranešta tinkamai t. y. šaukimas įteiktas per antstolį, tačiau į paskirtą teismo posėdį atsakovės vadovas neatvyko. Teismas 2020-10-20 nutartimi paskyrė UAB „Furs Baltic“ vadovui baudą dėl neatvykimo į teismo posėdį. Teismo posėdyje – 2020-11-16, atsakovės UAB „Furs Baltic“ direktorius atvyko ir nurodė, kad nori susirasti atstovą. Teismas nurodė, kad UAB „Furs Baltic“ direktoriaus dalyvavimas pripažintas būtinu, todėl teismo posėdis vyks, tačiau prieš baigiant bylą nagrinėti iš esmės bus suteikta teisė atsakovės UAB „Furs Baltic“ vadovui pasirūpinti atstovavimu. Išklausius byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, UAB „Furs Baltic“ direktorius nurodė, kad atsisako prašymo dėl atstovo susiradimo. Esant tokio pobūdžio aplinkybėms teismas bylą išnagrinėjo iš esmės.

Teismas nurodo, kad teismo ir šalių procesiniai dokumentai UAB „Furs Baltic“ buvo siunčiami buveinės adresu, šį buveinės adresą patvirtino teismo posėdžio metu juridinio asmens vadovas. Aplinkybių, priežasčių, dėl kurių dalis siunčiamų dokumentų nebuvo fiziškai įteikti UAB „Furs Baltic“ teisminio proceso metu, vadovas negalėjo nurodyti. Pastebėtina, kad šaukimai UAB „Furs Baltic“ vadovui kartais įsiteikdavo asmeniškai, tačiau jokio intereso byloje, pareigos rūpintis procesu, atsakovė UAB „Furs Baltic“ neišreiškė. Darytina išvada, kad byloje teismas turi siekti visų byloje proceso dalyvių interesų apsaugos ir dėti maksimalias pastangas, kad byla būtų išnagrinėta operatyviai ir ekonomiškai (CPK 7 straipsnis, 8 straipsnis), todėl pripažintina, kad atsakovės UAB „Furs Baltic“ teisės nebuvo pažeistos, juolab, kad prašymo susirasti atstovą advokatą, vėliau UAB „Furs Baltic“ atsisakė.

Dėl nepagrįsto praturėjimo.

Ieškovai prašo priteisti iš atsakovų A. Š. ir I. B. nuostolį dėl neteisėto naudojimosi žemės sklypais pagal nepagrįsto praturtėjimo normas. Teismas nurodo, kad byloje tarp šalių ginčo, kad atsakovai faktiškai naudojosi ieškovams priklausančiais žemės sklypais nuo 2016 m. pavasario nėra.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015 ir joje nurodytą praktiką). Taigi kiekviename ieškinyje turėtų būti aiškiai nurodyta asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos, į teismą besikreipiančio asmens nuomone, reikėtų ginti, ir prašomas pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdas (CK 1.138 straipsnis), tačiau neprivaloma savo reikalavimo teisiškai kvalifikuoti.

CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-99/2012; 2014 m. sausio 10 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-136/2014). Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas taikomas tada, kai ginčo negalima išspręsti kitais pažeistų teisių gynimo būdais, t. y. ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais. Ši nuostata reiškia, kad jei dėl asmens praturtėjimo atsiradusiam ginčui spręsti yra pagrindas taikyti konkrečias teisines nuostatas (daiktinės, deliktų, sutarčių ar kt.), tai jos ir taikomos, bet nėra pagrindo taikyti nuostatų dėl nepagrįsto praturtėjimo. Taigi nepagrįsto praturtėjimo teisės normos taikomos, kai pagal restitucijos, vindikacijos ar kitas taisykles reiškiamas reikalavimas grąžinti turtą ar atlyginti nuostolius negali būti tenkinamas, tačiau teismui akivaizdu, kad atsakovas nepagrįstai įgijo turtą kito asmens sąskaita.

Nagrinėjamu atveju byloje tarp šalių nebuvo ginčo, kad tarp ieškovų ir atsakovų A. Š. ir I. B. 2017 m., 2018 m. laikotarpiais nebuvo jokių teisinių santykių dėl ginčo žemės sklypų, t. y. tik 2019-05-20 ieškovai ir atsakovas sudarė dalies žemės sklypų nuomos sutartis. Svarbia aplinkybe laikytina ir tai, kad iki pastarosios nuomos sutarties tarp ieškovų ir atsakovo sudarymo jokių sutartinių santykių nebuvo. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) ir byloje pateikto sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1732-1081/2019 nustatyta, kad ieškovai kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu atsakovams A. Š. ir I. B. dėl uždraudimo naudotis atsakovams ginčo žemės sklypais. Šioje civilinė byloje ieškinys patenkintas ir teismo 2019-08-23 sprendimu uždrausta atsakovams A. Š. ir I. B. asmeniškai ar per trečiuosius asmenis naudotis nurodytais žemės sklypais, taip pat uždrausta atsakovas A. Š. ir I. B. trukdyti naudotis nurodytais žemės sklypais tretiesiems asmenims. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, vykdytinas (CPK 18 straipsnis) ir ginčo šalims pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas yra prejudicinis. Šioje byloje teismas priimdamas sprendimą iš esmės konstatavo, kad atsakovai A. Š. ir I. B. neturėjo teisinio pagrindo naudotis ginčo žemės sklypais.

Esant aptartoms aplinkybėms konstatuotina, kad ieškovų ir atsakovų ginčo laikotarpiu – 2017 m., 2018 m., nesiejo jokie teisiniai santykiai, todėl kitais teisių gynimo būdais, t. y. sutartinės, deliktinės atsakomybės teisės, daiktinės teisės ar pan. ieškovai neturi galimybės apginti savo teisinių. Teismas pažymi, kad pagal daiktinės teisės normas savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetino neteisėto valdymo pagal CK 4.95 straipsnio nuostatas, ir reikalauti atsiskaitymų grąžinant daiktą iš neteisėto valdymo pagal CK 4.97 straipsnio nuostatas. Nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklypai ieškovams disponuoti buvo grąžinti ne daiktinės teisės normų pagrindu, tačiau pagal prevencinio ieškinio sąlygas civilinėje byloje Nr. e2-1732-1081/2019. Šioje byloje priimtas teismo sprendimas yra įsiteisėjąs, šalims turi res judicata galią, todėl jame nustatyt faktai nekvestionuotini. Esant tokiai situacijai atitinkamai pagal daiktinės teisės – CK 4.97 straipsnio normas, ieškovai negali ginti savo teisių. Darytina išvada, kad sprendžiant byloje kilusį ginčą ieškovų teisės gali būti apgintos tik taikant nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias teisės normos. Teismas pažymi, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos: pirma, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; antra, ar nustatytas atsakovo praturtėjimas atitinka ieškovo turto sumažėjimą (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); trečia, priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo; penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį;  šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais.

Pagal CK 6.242 straipsnį nepagrįstas praturtėjimas gali būti tais atvejais, jeigu asmuo be teisinio pagrindo įgyja turtą kito asmens sąskaita, pvz., neatlygintinai ir be pagrindo naudojasi kito asmens daiktais ar ištekliais, per klaidą gauna ne jam skirtą turtą. Praturtėjimas gali būti įvertintas gauto turto verte, nevykdytų mokėjimų už naudojimąsi turtu apimtimi, sutaupymo suma neturint išlaidų ir kitaip. Be praturtėjimo fakto, kita teisiškai reikšminga sąlyga yra praturtėjimo nepagrįstumas. Ši kategorija aiškintina kaip toks turto gavimas (ar sutaupymas), kai nesumokama turto vertė ir (ar) neatsiskaitoma už jo naudojimą, už suteiktas paslaugas ar kitokią naudą, už kurią turi būti atlyginta. Šiuo aspektu turi būti nustatyta, ar buvo pagrindas atlyginti už gautą naudą. Neatlygintinis turto gavimas gali būti dėl to, kad tai nustato įstatymas, sandoris ar kitoks teisinis pagrindas. Neatlygintinumas reiškia, kad turtą ar naudą gaunantis asmuo neturi pareigos perduoti atlygio, nes jis turi teisę gauti turtą ar naudą, apskritai nemokėdamas atlyginimo, ar, pvz., dėl tos priežasties, jog jis jau yra perdavęs ekvivalentišką turtą ar suteikęs kitokią naudą.

Pagal bylos duomenis nustatyta, kad ieškovų ir atsakovų 2017 m., 2018 m. nesiejo jokie teisiniai santykiai, tačiau įsiteisėjusiu teismo 2019-08-23 sprendimu konstatuota, kad atsakovai faktiškai naudojosi ieškovams nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais. Šias aplinkybes taip pat patvirtina Nacionalinės mokėjimo agentūros pateikta 2019-05-16 informacija, iš kurios matyti, kad atsakovai deklaravo ieškovams priklausančius ginčo žemės sklypus ir gavo numatyto dydžio išmokas už ginčo laikotarpį. Teisės aktuose nėra numatyta teisės naudotis svetimą turtą, netgi tais atvejais, jeigu žemė nėra prižiūrima, t. y. teismo posėdžio metu atsakovas A. Š. nurodė, kad ginčo sklypai yra besiribojantys su jam priklausančiais žemės sklypais, kurie buvo nenaudojami, neprižiūrimi, apaugę piktžolėmis ir pan. pobūdžio augalija, todėl jis šiais sklypais susidomėjo, ieškojo kam jie priklauso ir pan. Duomenų, kad būtų egzistavęs susitarimas, kad dėl žemės sklypų įdirbimo (paruošimo tinkamam ūkininkavimui: piktžolių, krūmokšnių ir pan. pobūdžio darbų atlikimo) būtų atsakovas atleistas nuo nuomos mokesčio mokėjimo, nėra pateikta. Tai pat duomenų, kad atsakovai už šiuos sklypus būtų mokėję, kokio nors dydžio sumas, ieškovams nėra pateikta. Darytina išvada, kad atsakovai faktiškai naudojosi ginčo žemės sklypais 2017 m., 2018 m. nors nebuvo jokių susitarimų su ieškovais, taip pat nebuvo jokių teisės aktų, kurie suteiktų galimybę taip elgtis. Vien ta aplinkybė, kad ieškovai ir taip nenaudojo žemės sklypų (patys ieškovai nei dirbo, nei nuomojo, nei kitokiu būdu naudojo), nesudaro teisinio pagrindo juos pradėti naudoti atsakovams neatlygintinai, t. y. ieškovai nebuvo prisiėmę tokio atsakovų elgesio rizikos – dėl pasyvaus elgesio, atsakovai pradės naudoti ginčo žemės sklypus be ieškovų sutikimo, leidimo ar pan. Dėl tokių atsakovų veiksmų, t. y. sutaupymo nuomos mokesčio už ginčo žemės sklypus, ir ieškovų susiklosčiusios faktinės situacijos, t. y. negavimo jokios sumos už jų nuosavybės naudojimąsi yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys, juolab, kad 2018 m. dalimi ginčo sklypų negalėjo naudotis su ieškovais sutartis sudarę M. P. ir Ž. K..

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad atsakovai faktiškai naudojosi ieškovams priklausančiais žemės sklypais 2017 m. ir 2018 m. ir nemokėjo jokio mokesčio. Kadangi tokiam atsakovų elgesiui, t. y. neatlygintiniam naudojimui, nėra teisinio pagrindo, darytina išvada, kad nemokėdami nuomos mokesčio už ginčo žemės sklypus atsakovai nepagrįstai sutaupė ieškovų sąskaita. Pastebėtina, kad civilinėje byloje Nr. e2-1732-1081/2019 teismas nurodė, kad ieškovai 2018-04-30 ginčo sklypus išnuomojo Ž. K. ir M. P., kurie atsisakė mokėti žemės nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2018-04-20 iki 2019-04-12, nes šiuos sklypus buvo užėmę atsakovai A. Š. ir I. B.; tokiu būdu negauto nuomos mokesčio suma yra 130 Eur/ha. Ieškovai reiškė reikalavimą atsakovams už faktinį naudojimąsi žemės sklypais. Prašomą priteisti sumą grindė atsakovų 2019-04-01 sudaryta privačios žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 99 10 punkto sąlyga, kurioje buvo numatytas 135 Eur/ha nuomos mokesčio dydis. Pastebėtina, kad ieškovai byloje taip pat ginčija šios sutarties teisėtumą ir prašo ją pripažinti negaliojančia (teismas dėl šio reikalavimo pasisakys sprendime atskirai), todėl šios sutarties sąlygos negali būti taikomos, sprendžiant dėl ieškovų negautos/atsakovų sutaupytos sumos pagrįstumo. Kadangi byloje reiškiamas reikalavimas už faktinį naudojimą žemės sklypais už laikotarpį 2017 m. ir 2018 m., todėl šiems reikalavimams pagrįsti ieškovai turėjo pateikti papildomus duomenis, kurių pagrindu būtų galima spręsti dėl naudojimosi sumos už ginčo žemės sklypus.

Teismo vertinimu reikšmingi šie byloje pateikti duomenys: 2016-05-03 žemės nuomos sutarties tarp ieškovų ir atsakovės UAB „Furs Baltic“, kurioje buvo numatytas 100 Eur/ha suma, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenys dėl 2018-10-01 vidutinės žemės rinkos kainos Lietuvos apskrityse ir savivaldybėse 2017 m., kur Skuodo r. kaina nurodyta 108 Eur /ha ir 150 Eur/ha. Ieškovų ir M. P. bei Ž. K. sutartys kuriose žemės nuomos mokesčio dydis numatytas 130/ha.

Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad 2016-05-03 sutartis su UAB „Furs Baltic“ nebuvo pratęsta, nes buvo sunkumų su atsakove UAB „Furs Baltic“ dėl atsiskaitymo pagal sudarytą sutartį. Duomenų aplinkybių, kad 2016-05-03 sutartis nebuvo pratęsta dėl nuomos kainos pokyčių nenurodė, ne viena iš šalių. Teismo posėdžio metu atsakovė UAB „Furs Baltic“ nurodė, kad sutartis 2016-05-03 su ieškovais buvo sudaryta iki 2016-12-31, tačiau pagal žodinį susitarimą turėjo būti tęsiama, kasmet. Paaiškino, kad buvo žodinis susitarimas pratęsti sutartį, tačiau jis nebuvo įformintas susitarimu, atitinkamai 2016-05-03 sutartis nebuvo pratęsta. Duomenų aplinkybių, kad po 2016-05-03 sutarties galiojimo pabaigos ieškovai galėjo turėti teisėtą lūkestį gauti didesnę sumą, nei 2016-05-03 sutartyje buvo sutarę nėra pateikta, duomenų apie interesantus šiuo laikotarpiu į ginčo sklypus taip pat nėra pateikta. Darytina išvada, kad ieškovai leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad už 2017 m. galėjo būti gauta didesnė suma nei 100 Eur/ha. Tuo tarpu sprendžiant dėl 2018 m. sumos, reikšmingomis laikytinos ieškovų ir M. P. bei Ž. K. sudarytos sutartys. Nors minėtiems asmenims buvo išnuomoti ne visi ginčo žemės sklypai, tačiau likę neišnuomoti sklypai yra toje pačioje vietovėje, todėl labiau tikėtina, kad jų kaina turėjo būti ne mažesnės nei 130 Eur/ha.

Teismas nurodo, kad atsakovas A. Š. procesiniuose dokumentuose ir duodamas paaiškinimus nurodė, kad ginčo žemės sklypai iš pradžių nebuvo tinkamai ūkininkavimui apaugę piktžolėmis ir kt. augmenija, reikėjo investicijų, kad šiuose sklypuose būtų galima sėti ir auginti ūkines kultūras ir pan. Teismas nurodo, kad atsakovas priešieškinio šioje byloje nereiškė, nors buvo atstovaujamas kompetentingų atstovų advokatų, todėl jo nurodytos abstraktaus pobūdžio aplinkybės nesudaro pagrindo atmesti reiškiamų reikalavimų ar juos sumažinti. Darytina išvada, kad atsakovo nurodytos aplinkybes dėl ginčo žemės sklypų pagerinimo atmestinos, kaip neįrodytos (CPK 178 straipsnis).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu turėtų būti diferencijuojama suma už 2017 m. ir 2018 m. ir ieškovų negauta suma, atitinkamai atsakovų sutapyta suma, turėtų būti skaičiuojama po 100 Eur/ha už 2017 m., ir 130 Eur/ha už 2018 m. Šios bylos nagrinėjimo metu atsakovai nėra jokia forma atsilyginę ieškovams už naudojimąsi ginčo žemė sklypais.

Atsakovai A. Š. ir I. B. teigia, kad ieškovų nurodyti sklypų naudojimo laikotarpiai nėra visiškai tikslūs, t. y. atsakovai nedirbo 2016 m. sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškinyje nurodomas, kaip Nr. 6), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškinyje nurodomas, kaip Nr. 13), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškinyje nurodomas Nr. 21). Teismas nurodo, kad pagal ieškovų nurodytos laikotarpius, už kuriuos prašoma priteisti sumas, 2016 m. nepatenka į ginčo nagrinėjimo laikotarpį, t. y. už 2016 m. ieškovai nereiškia jokio reikalavimo, todėl šie atsakovų argumentai nėra teisiškai reikšmingi.

Atsakovai taip pat teigia, kad nenaudojo 2017 m. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškinyje nurodomas Nr. 18). Šie atsakovų A. Š. ir I. B. motyvai pripažintini pagrįstais, nes Nacionalinės mokėjimų agentūros 2019-05-16 duomenimis, šios sklypo niekas nedeklaruoja. Byloje kitų duomenų, kurie pagrįstų šio sklypo naudojimą 2018 m. metais, ieškovė UAB „Žemalė agrar“ nepateikė. Darytina išvada, kad ieškovė UAB „Žemalė agrar“ neįrodė, kad atsakovai naudojo žemės sklypą  2018  m., todėl turi mokėti ieškovei.

Daugiau netikslumų dėl žemės sklypų naudojimo šalys nenurodė, o teismas nenustatė.

Apibendrinant nurodytas aplinkybes ieškovai leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagrindė (CPK 178 straipsnis), kad atsakovai A. Š. ir I. B. už faktinį ieškovų žemės sklypų naudojimą negrįstai sutaupė ieškovų sąskaita, už 2017 m. skaičiuojant po 100 Eur/ha, o už 2018 m. po 130 Eur/ha, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies: ieškovei UAB „Žemalė agrar“ iš atsakovės I. B. priteistina iš viso 5779,7 Eur suma; ieškovei UAB „Žemalė agrar“ iš atsakovo A. Š. priteistina 6771,20 Eur suma; ieškovei UAB „Veikšniai agrar“ priteistina iš atsakovės I. B. 1959,60 Eur suma; ieškovei UAB „Palnosai agrar“ priteistina iš atsakovės I. B. iš viso 4751,80 Eur suma; ieškovei UAB „Nordic agra“ iš atsakovės I. B. iš viso priteistina 4823,10 Eur suma.

Dėl 2016-04-01 sutarties ir 2017-09-01sutarties pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo būdo.

Pagal byloje esančius duomenis neginčytinai nustatyta, kad atsakovė 2016-04-01 UAB „Furs Baltic“ nebūdama ginčo žemės sklypų savininke, ar teisėta valdytoja išnuomojo šiuo žemės sklypus atsakovui A. Š. (toliau tekste – subnuomos sutartis), šioje sutartyje sutarties galiojimo terminas numatytas iki 2020-04-01. Tais pačiais metais – 2016-05-03 atsakovė UAB „Furs Baltic“ sudarė nuomos sutartie su ieškovais, iš kurių išsinuomojo ginčo žemės sklypus (toliau tekste – nuomos sutartis), sutarties galiojimas numatytas iki 2016-12-31, kurios 5.2.2. punkte numatyta nuomininko teisė subnuomoti tik gavus išankstinį sutikimą. Ši atsakovės UAB „Furs Baltic“ ir ieškovų sutartis nebuvo pratęsta, nebuvo sudaryta naujų susitarimų. Darytina išvada, kad atsakovė UAB „Furs Baltic“ tiek subnuomos sudarymo metu – 2016-04-01, tiek nuo 2016-12-31 neturėjo jokio teisinio pagrindo disponuoti, valdyti ar pan. žemės sklypus. Tokios teisės nesuteikė nei teisės aktai, nei šalių susitarimai. Šioje situacijoje reikšminga aplinkybe laikytinas laikotarpis nuo 2016-05-03 iki 2016-12-31, kai atsakovė UAB „Furs Baltic“ turėjo teisėtą pagrindą nuomos sutarties pagrindu valdyti ginčo žemės sklypus, nors subnuomoti nebuvo gavusi ieškovų leidimo.

Byloje ieškovai reiškia reikalavimą dėl subnuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, nes ginčo žemės sklypai buvo išnuomoti tokios teisės neturinčio asmens, t. y. atsakovė UAB „Furs Baltic“ išnuomojo svetimą turtą.

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra dvejopa: siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, kartu nepažeidžiant civilinių teisinių santykių stabilumo ir teisinio tikrumo įgytų civilinių teisių atžvilgiu. Kadangi sandorio pripažinimas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu yra sutarties laisvės principo išimtis, privatinėje teisėje dominuojant dispozityviam, bet ne imperatyviam teisinio reguliavimo metodui, todėl sandorio pripažinimas negaliojančiu pateisinamas, kai interesas, kurį siekiama apginti nuo neigiamų sandorio sudarymo padarinių, yra svarbesnis už tą, kuris būtų apgintas išsaugant sandorį. CK 1.80 straipsnio 1 dalies taikymas sietinas su šių dviejų būtinųjų sąlygų konstatavimu – kad teisės norma yra imperatyvi ir kad šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas. Sprendžiant dėl šių sąlygų buvimo, esminę reikšmę turi ne lingvistinė normos išraiška, o interesas, kurio apsaugą ji užtikrina. Imperatyvioji teisės norma CK 1.80 straipsnio prasme yra tokia, kuria siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką, todėl aiškinantis normos imperatyvumą turi būti nustatyta, ar egzistuoja viešasis interesas, kuriam užtikrinti ji skirta (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014 ir joje nurodytą teismų praktiką). Tokio tipo bylose, kuriose reikalaujama pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.80 straipsnyje įtvirtintu teisiniu pagrindu ir taikyti restituciją, teismas dėl pareikštų reikalavimų turėtų spręsti tokia seka: pirma, teismas turėtų nustatyti, ar ginčijamas sandoris (ne)prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms; antra, nustačius, kad ginčijamas sandoris prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, spręsti dėl jo pripažinimo negaliojančiu; trečia, pripažinus sandorį negaliojančiu, spręsti dėl restitucijos, atsižvelgiant į CK 1.80 straipsnio 2 dalyje ir 6.145–6.153 straipsniuose nustatytą teisinį reguliavimą.

Teisės į nuosavybės neliečiamumą ir apsaugą, kaip pamatinės konstitucinės teisės, užtikrinimo svarba nuolat pabrėžiama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, yra pažymėjęs, kad tik savininkas, kaip subjektinių teisių į turtą turėtojas, turi išimtinę teisę tą turtą valdyti, naudoti ir disponuoti juo (pvz., 1998 m. birželio 1 d. nutarimas). Pagal CK 4.37 straipsnio 2 dalį būtent savininkas turi teisę perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą ar jo dalis, ar tik konkrečias CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nurodytas teises. Netekęs valdymo teisės, savininkas pas kitą asmenį be teisinio pagrindo atsidūrusį daiktą turi teisę išreikalauti iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnis). 

Kaip nustatyta byloje, įsiteisėjusi teismo sprendimu atsakovams uždrausta naudotis žemės sklypais pagal prevencinio ieškinio sąlygas. Tačiau dėl tokios situacijos, savaime negaliojančiomis netapo atsakovų UAB „Furs Baltic” ir A. Š. sudaryta 2016-04-01 sutartis, bei jos pagrindu atsakovų A. Š. ir I. B. sudaryta panaudos sutartis. Kaip nustatyta byloje, subnuomos ir panaudos sutarčių pagrindu ginčo žemės sklypų naudojimas tęsėsi iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1732-1081/2019 priėmimo. Šios aplinkybės yra pakankamos ieškovų teisiniam suinteresuotumui pripažinti žemės sklypų subnuomos ir panaudos sutartis negaliojančiomis patvirtinti. Byloje nustačius, kad prašomas pripažinti negaliojančiomis sutartis sudarė nuosavybės teisių į ginčo sklypus neturėjęs asmuo, tokio asmens sudaryta 2016-04-06 žemės sklypų nuomos sutartis pripažįstama niekinė negaliojanti nuo jos sudarymo momento kaip prieštaraujanti imperatyvioms teisės normos (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 4.37 straipsnis, 4.95 straipsnis), atitinkamai taip pat niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento, tampa ir 2016-04-01 nuomos sutarties pagrindu sudaryta atsakovų A. Š. ir I. B. 2017-09-01 panaudos sutartis. Teismo vertinimu ta aplinkybė, kad po 2016-04-01 sutarties sudarymo, UAB „Furs Baltic“ pati išsinuomojo ginčo žemės sklypus iš ieškovų yra reikšminga sprendžiant dėl restitucijos taikymo apimties.

Pažymėtina, kad net ir pripažinęs sandorį negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu, teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, įvertina: ar restitucija konkrečiu atveju apskritai taikytina; jei restitucija taikytina – koks turėtų būti jos būdas. Restitucija yra prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas. Jos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad šalys, gavusios turtą vykdydamos nuginčytą sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant status quo ante (lot. padėtis, kuri yra). Tokia restitucijos paskirtis nulemia jos taikymo sąlygas.

Teismas nurodo, kad atsakovai A. Š. ir I. B. prašo taikyti restituciją ir iš atsakovės UAB „Furs Baltic“ priteistinas sumas grąžinti ne atsakovui A. Š., o ieškovams. Teismas su tokia atsakovų pozicija nesutinka.

Išaiškintina, kad restitucija yra civilinių teisių gynybos būdas, kai šalys grąžinamos į padėtį, buvusią iki pažeidimo, t. y. viena jos šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa tai, ką yra gavusi pagal šį sandorį (CK 1.138 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.145 straipsnio 1 dalis). Darytina išvada, kad ne sandorio šalims restitucija negali būti taikoma. Šiuo atveju subnuomos sandorio šalimis buvo atsakovas A. Š. ir UAB „Furs Baltic“, todėl tarp šių asmenų spręstina dėl restitucijos taikymo.

Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad atsakovas A. Š. už žemės nuomą 2016 m. atsakovei UAB „Furs Baltic“ iš viso pervedė 15000 Eur sumą; už  žemės nuomą 2017 m. atsakovei UAB „Furs Baltic“ pervedė lėšų pervedimo nurodymais 2017-04-13 ir 2017-05-03 iš viso 15881,25 Eur sumą. Pripažinus 2016-04-01 numos sutartį niekine ir negaliojančia, iš atsakovės UAB „Furs Baltic“ atsakovui A. Š. turėtų būti grąžintos sumokėtos sumos pagal šią sutartį visa apimtimi.

Teismas jau minėjo, kad sprendžiant dėl restitucijos apimties reikšminga aplinkybe laikytina tai, kad nuo 2016-05-03 iki 2016-12-31 atsakovė UAB „Furs Baltic“ buvo ginčo sklypų nuomininkė, todėl šiuo laikotarpiu, pripažintina, kad atsakovė nesilaikydama, pažeisdama  sudarytos 2016-05-03 sutarties sąlygas faktiškai buvo subnuomojusi ginčo žemės sklypus atsakovui A. Š..

Ieškovai pagal 2016-05-03 nuomos sutartį su atsakove UAB „Furs Baltic“ buvo sutarę dėl nuomos mokesčio 100 Eur/ha, kurį atsakovė, nors ir susidūrusi su tam tikrais keblumais, sumokėjo ieškovams. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ieškovai ir atsakovė UAB „Furs Baltic“. Atitinkamai ieškovai reikalavimo už 2016 m. šioje byloje nereiškė.

Darytina išvada, kad pripažinus niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2016-04-01 sutartį ir taikant restituciją visa apimtimi susidarytų tokia situacija: už 2016 m. ieškovai gavo nuomos mokestį iš atsakovės UAB „Furs Baltic“, o taikant restituciją ir už 2016 m. UAB „Furs Baltic“ įpareigojus grąžinti atsakovui A. Š. visą 15000 Eur sumą, išeitų, kad atsakovas A. Š. faktiškai naudojosi ginčo žemės sklypais 2016 m., tačiau niekam neturi nieko mokėti. 

Kadangi niekinė ir negaliojanti 2016-04-01 sutartis negali sukelti teisių pasekmių jos dalyviams, atitinkamai abi sutarties šalys tiek UAB „Furs Baltic“, tiek A. Š. negali turėti naudos iš tokios sutarties, todėl už 2016 m. iš atsakovės UAB „Furs Baltic“ grąžintina atsakovui A. Š. ne visa sumokėta suma, tačiau skaičiuojant po 100 Eur/ha (tokia pačia apimtimi, kokia buvo sumokėta ieškovams atsakovės UAB „Furs Baltic“ pagal 2016-05-03 sutarties sąlygas). Kadangi atsakovas A. Š. sumokėjo už 2016 m. 15000 Eur sumą atsakovei UAB „Furs Baltic“ skaičiuotiną po 135 Eur/ha, todėl iš atsakovės UAB „Furs Baltic“ priteistina atsakovui A. Š. 3888,88 Eur suma, skaičiuotina po 100 Eur/ha. Byloje nėra jokių duomenų, kad po 2016-05-03 sutarties termino pabaigos 2016-12-31 būtų atlikti iš atsakovės UAB „Furs Baltic“ mokėjimai ieškovams, todėl už 2017 m. iš atsakovės UAB „Furs Baltic“ atsakovui A. Š. priteistina visa sumokėta suma – 15881,25 Eur.

Atsakovų A. Š. ir atsakovės I. B. sudaryta sutartis yra neatlygintinė, todėl restitucija netaikytina.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta skolininko prievolė mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, t. y. vadinamąsias procesines palūkanas. Procesinės palūkanos atlieka kompensuojamąją funkciją, nes jos skirtos atlyginti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius, ieškovių nuostolius, o pagrindas jas priteisti yra atsakovų atsakomybė už tai, kad jie prievolės nevykdė geruoju ir dėl to ieškovai kreipėsi į teismą. Taigi prievolė mokėti vadinamąsias procesines palūkanas yra išvestinė, o ne savarankiška, todėl nustačius teisinį pagrindą atsakovams mokėti sumas, iš atsakovų priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2019-10-09, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas atlygintinos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas iš dalies, todėl proporcingai patenkintiems reikalavimams turėtų būti atlygintos bylinėjimosi išlaidos.

Pagal pateiktus duomenis ieškovai nurodo, kad turėjo 6978,11 Eur išlaidų teisinai pagalbai apmokėti bei 688 Eur žyminio mokesčio už patikslintą ieškinį bei 75 Eur žyminio ieškinio už papildomą ieškinio reikalavimą. Pagal pateiktus duomenis 6987,11 Eur sumą bei žyminį mokestį už ieškinį sumokėjo ieškovė UAB „Nordic Arga“. Teismas nurodo, kad pagal pateiktus duomenis ieškovus atstovavo tas pats atstovas, tačiau su visais ieškovais buvo sudarytos atskiros atstovavimo sutartys. Tokiu atveju  pagal CPK 43 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus galėtų būti pripažintas neprivalomas ieškovų bendrininkavimas, jeigu būtų pateikti duomenys pagal CPK 44 straipsnio 2 dalį dėl pavedimo bylą vesti vienam iš bendrininkų. Kadangi tokio pobūdžio duomenys nėra pateikti, pripažintina, kad vien ieškovė UAB „Nordic Agra“ šioje byloje gynė savo interesus ir turėjo 6987,11 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, kai šio asmens byloje pareikštas ieškinio reikalavimas siekė 5661,90 Eur. Darytina išvada, kad šio asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos viršijo jo reikalaujamą priteisti sumą. Byloje kartu su sąskaitomis nurodoma, kokie procesiniai veiksmai buvo atlikti. Pagal pateiktus duomenis matyti, kad ne maža dalis teisinių paslaugų buvo teikiamos dėl dokumentų rengimo, redagavimo, atsikirtimų, kelionės išlaidų ir pan. Teismas nurodo, kad kita proceso šalis neprivalo prisiimti rizikos dėl to, kad ieškovą atstovauja asmuo iš kito teismo, todėl kelionės išlaidos nelaikytinos būtinomis ir pagrįstomis. Be to reikšminga aplinkybe laikytina ir tai, kad faktinė situacija atstovui buvo žinoma, nes tas pats atstovas dalyvavo ir civilinėje byloje Nr. e2-1732-1081/2019. Dėl šios aplinkybės dokumentų rengimas atitinkamai redagavimas turėjo užimti ženkliai mažiau laiko, nei naujam atstovui. Be to, ši byla nelaikytina sudėtinga, reikalaujanti išskirtinių specializuotų žinių, todėl yra teisinis pagrindas šias išlaidas ženkliai mažinti. Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą mažinti prašomas priteisti išlaidas, todėl prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti mažintinos iki 4000 Eur sumos. Ieškovės UAB „Nordic Agra“ reikalavimas patenkintas 85 proc., todėl ieškovei priteistina iš viso 645,55 Eur žyminio mokesčio ir 3400 Eur atstovavimo išlaidų iš atsakovės I. B..

Atsakovas A. Š. nurodo, kad patyrė už atsakovų atstovavimą ir teisinę pagalbą teisme iš viso 12546,03 Eur, taip pat patyrė 266,60 Eur išlaidas susijusias su teisinių paslaugų teikimu bei 50 Eur išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo UAB „Furs Baltic“ vadovui. Teismas taip pat nurodo, kad pagal CPK 43 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus galėtų būti pripažintas neprivalomas bendrininkavimas, jeigu būtų pateikti duomenys pagal CPK 44 straipsnio 2 dalį, dėl pavedimo bylą vesti vienam iš bendrininkų. Nagrinėjamu atveju buvo sudarytos atskiros atstovavimo sutartys su atsakovu A. Š. ir atsakove I. B.. Visas nurodytas sumas apmokėjo atsakovas A. Š., nors jam pareikštas reikalavimas buvo tik UAB „Žemalė agrar“ 7948,80 Eur sumai, kiti ieškovai turtinių reikalavimų atsakovui nereiškė, išskyrus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Pateiktuose dokumentuose patirtos išlaidos nurodomos, kaip suteiktos teisinės paslaugos bei kelionės išlaidos. Teismas nurodo, kad konkrečiai kokios suteiktos teisinės paslaugos ir dėl kokių procesinių veiksmų nėra detalizuotos, todėl nėra galimybės įvertinti šių suteiktų paslaugų pagrįstumo ir tikslingumo. Be to, kelionės išlaidos taip pat nelaikytinos pagrįstomis, nes kita šalis negali būti prisiėmusi rizikos dėl atstovo iš kito miesto susiradimo. Taip pat reikšminga aplinkybe laikytina ir tai, kad faktinė situacija atstovui buvo žinoma, nes tas pats atstovas dalyvavo ir civilinėje byloje Nr. e2-1732-1081/2019. Dėl šios aplinkybės dokumentų rengimas atitinkamai redagavimas turėjo užimti ženkliai mažiau laiko, nei naujam atstovui. Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą mažinti prašomas priteisti išlaidas. Be to, ši byla nelaikytina sudėtinga, reikalaujanti išskirtinių specializuotų žinių, todėl yra teisinis pagrindas šias išlaidas ženkliai mažinti. Atsižvengiant į nurodytas aplinkybes atsakovo turėtos išlaidos mažintinos iki 4000 Eur. Kadangi ieškinio reikalavimas atsakovui A. Š. buvo patenkintas iš dalies iš ieškovės UAB „Žemalė agrar“ priteistina 600 Eur suma.

Atsakovas apmokėjo išlaidas dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovės UAB „Furs Baltic“ vadovui, todėl šios išlaidos 50 Eur suma priteistina iš UAB „Furs Baltic“ atsakovui A. Š..

Valstybė šioje byloje iš viso patyrė 41,24 Eur pašto išlaidų. Kadangi ieškinio reikalavimai buvo patenkinti iš dalies, t. y. ieškovams tenkanti dalis būtų 6,84 EUR, tačiau šią suma padalijus visiems atsakovams ji būtų mažesnė nei minimali, todėl iš ieškovų valstybei pašto išlaidos nepriteistinos. Atsakovams tenkanti pašto išlaidų dalis sudaro 35,05 Eur, kuri lygiomis dalimis priteistina iš kiekvieno atsakovo.

Vadovaudamasis CPK 259, 268–270 straipsniais teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti iš dalies.

1.       iš atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei UAB „Žemalė agrar“, juridinio asmens kodas 302712985, 6771,20 EUR sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019-10-09) iki sprendimo visiško įvykdymo;

2.       iš atsakovės I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovei UAB „Žemalė agrar“, juridinio asmens kodas 302712985, 5779,70 EUR sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019-10-09) iki sprendimo visiško įvykdymo;

3.       iš atsakovės I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovei UAB „Viekšniai agrar“, juridinio asmens kodas 302711958, 1959,60 EUR sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019-10-09) iki sprendimo visiško įvykdymo;

4.       iš atsakovės I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovei UAB „Palnosai agrar“, juridinio asmens kodas 302853509, naudai 4751,80 EUR sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019-10-09) iki sprendimo visiško įvykdymo;

5.       iš atsakovės I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovei UAB „Nordic Agra“, juridinio asmens kodas 302583597, naudai 4823,10 EUR sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019-10-09) iki sprendimo visiško įvykdymo; 645,55 Eur žyminio mokesčio ir 3400 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti.

Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovės UAB „Furs Baltic“ juridinio asmens kodas 302532880, ir atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2016-04-01 privačios žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 99, taikyti restituciją ir iš atsakovės UAB „Furs Baltic“ juridinio asmens kodas 302532880, atsakovui A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti iš viso 19770,13 Eur sumą.

Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2017-09-01 panaudos sutartį.

Iš ieškovės UAB „Žemalė agrar“, juridinio asmens kodas 302712985, priteisti atsakovui A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 600 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti.

Iš atsakovės UAB „Furs Baltic“ juridinio asmens kodas 302532880, atsakovui A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti 50 Eur išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Iš atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti valstybei 11,68 Eur pašto išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Iš atsakovės I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti valstybei 11,68 Eur pašto išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Iš atsakovės UAB „Furs Baltic“ juridinio asmens kodas 302532880, priteisti valstybei 11,68 Eur pašto išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.

Teisėja                                                Aušra Barškietytė