Civilinė byla Nr. e2-2488-807/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31369-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.8; 3.1.7.6; 3.2.6.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 27 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė,

sekretoriaujant R. V.,

dalyvaujant ieškovui G. P. ir jo atstovui advokato padėjėjui V. K.,

atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atstovei L. V.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (vykusiame nuotoliniu vaizdo ir garso konferencijos būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. P. patikslintą ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „Kerista“.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       ieškovas G. P. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydamas: 1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 45 straipsniu pakeisti netinkamą šalį tinkama ir patvirtinti, kad ieškinys reiškiamas atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei (kodas 188710061, adresas: Konstitucijos pr. 3, Vilnius), tretysis asmuo UAB „Kerista” (įmonės kodas 122635779, adresas: Geologų g. 11, Vilnius); 2) priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškovo G. P. naudai 1794,65 Eur turtinės žalos, 3000 Eur neturtinės žalos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 108 Eur sumokėto žyminio mokesčio bei 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

2.       Ieškovas 

3.       Dėl žalos atlyginimo Ieškovas visų pirma kreipėsi į kelio savininką, t. y. Vilniaus miesto savivaldybę (toliau - Atsakovas). 2020-10-16 buvo gautas trečiojo asmens pranešimas dėl žalos atlyginimo Nr. A51-/20(3.3.2.26E-INF), kuriuo buvo nurodyta, kad vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, savivaldybių funkcijoms priskirtos viešosios paslaugos gali būti teikiamos pagal sudarytas sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2020 m. liepos 10 d. su UAB „Kerista“ pasirašė sutartį Nr. A62-98/20 dėl Vakarinės Vilniaus miesto dalies, į kurią patenka Sausio 13-osios gatvė, gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbų yra sudariusi sutartį. Rangovas šia sutartimi įsipareigojo nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną. Rangovas privalo defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant šalinti (taisyti) bei apie šią aplinkybę informuoti Užsakovą. Rangovas nuo Sutarties pasirašymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Vakarinės dalies valdytoju pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnį ir įsipareigojo atlyginti Užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės.

4.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnio 1 dalimi taip pat numatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Pagal šį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso straipsnį pareiga atlyginti žalą gali būti ne tik savininkams, bet ir valdytojams. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika savininkas gali pavesti objektų tvarkymą ir priežiūrą kitiems asmenims ir neatsakyti pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnio už žalą, jei įrodytų, kam konkrečiai yra pavedęs valdyti objektą, su kuriuo yra siejama padaryta žala.

5.       2020-10-23 gavus ir susipažinus su 2020 m. liepos 10 d. su UAB „Kerista“ pasirašyta sutartimi Nr. A62-98/20, kurios 25.18 punktas numato, kad Rangovas privalo (UAB „Kerista”) ?nuolat, be atskiro Užsakovo (Vilniaus miesto savivaldybės) reikalavimo, vesti? ?perduodamų? gatvių ir kiemų dangos stebėseną bei priežiūrą. Rangovas privalo eksploatuojamų gatvių ir kiemų dangos defektus, kurie kelia grėsmę kelių eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis ir aptverti. Atsiradus avariniams dangos defektams (duobės didesnės kaip 5 cm gylio) savarankiškai be atskiro Užsakovo užsakymo šalinti (taisyti) ir apie atliktus darbus informuoti Užsakovą. Rangovas nuo Sutarties pasirašymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto dalies valdytoju pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 ir 6.270 straipsnio 2 dalį ir įsipareigoja atlyginti Užsakovui ir / ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iš Užsakovo, Užsakovas savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus Rangovui pagal šią Sutartį už atliktus darbus suma, lygia priteistiems nuostoliams, arba reikalauti, kad Rangovas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo pareikalavimo Užsakovui sumokėtų kompensaciją, lygią priteistiems nuostoliams. Taip pat esam?u atveju svarbus ir nurodytos sutarties 25.19 punktas kuris numato, kad kitais atvejais, kurie neaprašyti 5.18 punkte ir nekelia grėsmės eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan., saugumui, Rangovas apie pastebėtus eksploatuojamų gatvių ir kiemų dangos defektus turi informuoti Užsakovą ir darbus atlikti pagal pateiktą raštišką užsakymą (Sutarties 3 priedas) ir jame nurodytas apimtis.

6.       Atsižvelgiant į tai 2020-10-21 buvo kreiptasi į UAB “Kerista” (toliau - Trečiasis asmuo) su prašymu dėl žalos atlyginimo. 2020-10-23 Tretysis asmuo pateiktame atsakyme “į Jūsų 2020-10-21 prašymą dėl žalos atlyginimo” nurodė, kad įvertinus nurodytas aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką šios kategorijos bylose yra akivaizdu, kad pateikti dokumentai nepatvirtina nurodomos įvykio versijos. Pasak Trečiojo asmens yra itin svarbu tai, kad įvykis būtų įforminamas, kaip ir bet kuris įvykis, t.y. kviečiami pareigūnai, apžiūrima įvykio vieta, transporto priemonė ir papildomai atitinkami dokumentai, kadangi šiuo atveju taip nebuvo padaryta, tariamo įvykio fiksacija yra atlikta jau po įvykio, todėl nėra pakankamai įrodymų, įrodančių žalos padarymo faktą, atsiradusias pasekmes ir priežastinį ryšį pateiktas prašymas nėra pagrįstas ir nebus tenkinamas.

7.       Esamu atveju svarbu atkreipti dėmesį, kad Tretysis asmuo ikiteisminio ginčo sprendimo stadijoje nieko nepasisakė dėl neva tai netinkamo asmens į kurį buvo kreiptasi dėl žalos atlyginimo, nebuvo nurodoma, kad atsakomybę dėl įvykio turėtų prisiimti Atsakovas, t.y. Vilniaus miesto savivaldybė, pažymėtina, kad 2020-12-07 atsiliepimu į Ieškinį dar kaip Atsakovas išsakydamas savo poziciją didžiąją dalį nurodydamas, kad ieškinys yra pareikštas netinkamam atsakovui, būtent dėl šios priežasties Ieškovas reiškia prašymą pakeisti netinkamą šalį tinkama ir tikslina ieškinį reikšdamas reikalavimą priteisti turtinę ir neturtinę žalą iš Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės.

8.       Ieškovas

9.       Pasisakydamas dėl civilinės atsakomybės sąlygų, ieškovas nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalimi nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. 

10.       Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktu numatyta viena iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtų) savivaldybių funkcijų yra savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas, taip pat Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punktu numatyta, kad užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. Lietuvos Respublikos valstybinės ir vietinės reikšmės automobilių kelių priežiūros organizavimą, jos vykdymą ir naudojimąsi jais nustato 2004-02-11 Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtintas Kelių priežiūros tvarkos aprašas (toliau – Aprašas).

11.       Aprašo 6 p. nustatyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą.

12.       Aprašo 12 p. nustatyta, jog kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją kelio dalį, kelkraščius, skiriamąją kelio juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas; prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai (iš jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) būtų techniškai tvarkingi, estetiški, atitiktų Lietuvos standartus ir normas; kirsti, genėti (prižiūrėti) kelio juostoje augančius medžius ir kitus želdinius, pašalinti medžius, keliančius pavojų saugiam eismui. Neleisti, kad kelio juostoje ir kelio apsaugos zonoje būtų sodinami, augtų želdiniai, keliantys grėsmę saugiam eismui. Už kelių priežiūrą atsakingi asmenys ir pareigūnai, pažeidę šio Aprašo reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku būtų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka (Aprašo 42 p.). 

13.       Atsakovas neužtikrino saugaus eismo, t.y. atsivėrusios duobės dėl ko ir buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala Ieškovo atžvilgiu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas.

14.       Remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 str. 3 d. nuostatomis, vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Be to, veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veiksmu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; 2011 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011; 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-992/2014).

15.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnį įtvirtinta objektyvioji civilinė atsakomybė, dar kitaip vadinama atsakomybe be kaltės. Nurodytos deliktinės civilinės atsakomybės esminis bruožas yra tas, kad jai kilti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos, ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Kelio savininkas (valdytojas) neprivalo atlyginti dėl kelio trūkumo padarytos žalos, jeigu įrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.212 straipsnis, 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.253 straipsnio 1, 2, 5 dalys, 6.266 straipsnio 1 dalis, 6.270 straipsnio 1 dalis, 6.282 straipsnio 1 dalis).

16.       Nors kaip, kad nurodo Tretysis asmuo pateiktame atsiliepime “<…>Šiuo atveju vien tas faktas, kad Ieškovas valdė didesnio pavojaus šaltinį reiškia, kad jis turėjo prisiimti ir prisiėmė tokio įvykio riziką“. Ieškovas įvykio metu dėjo maksimalias pastangas siekdamas, jog nesusidarytų esama padėtis, prieš greičio sulėtinimo kalnelį pristabdydamas savo vairuojamą transporto priemonę ir sulėtindamas greitį. Šiuo atveju tikėtina įvykio kilimo priežastimi galėjo būti netikėtumo faktorius, tai yra Ieškovas nesitikėjo, kad už greičio mažinimo kalnelio gali būti tokio gylio duobė.

17.       Duobė į kurią įvažiavo Ieškovas nebuvo pažymėta specialiais kelio ženklais, specialiais atitvarais ar kitais būdais pranešta apie pavojų keliantį kelio nelygumą, svarbu paminėti, kad pati duobė buvo uždažyta greičio mažinimo kalnelio žymėjimo dažais, tas yra matyti tiek iš paties Ieškovo pateiktų nuotraukų tiek ir iš antstolio konstatuotų aplinkybių metu darytų foto nuotraukų, pati duobė susiliejo su visu žymėjimu kas ir tikėtina turėjo didžiausią įtaką eismo įvykio kilimui. Nors esamu atveju yra preziumuojama Atsakovo kaltė ir kaltė neįrodinėtina, tačiau būtina pažymėti, kad tarp Trečiojo asmens ir Atsakovo sudarytoje sutartyje numatyta: “Rangovas privalo eksploatuojamų gatvių ir kiemų dangos defektus, kurie kelia grėsmę kelių eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis ir aptverti. Atsiradus avariniams dangos defektams (duobės didesnės kaip 5 cm gylio) savarankiškai be atskiro Užsakovo užsakymo šalinti (taisyti) ir apie atliktus darbus informuoti Užsakovą. 

18.       Rangovas nuo Sutarties pasirašymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto dalies valdytoju pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 ir 6.270 straipsnio 2 dalį ir įsipareigoja atlyginti Užsakovui ir / ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės” (žr. 2020-07-10 Sutarties Nr. A62-98/20 25.18 p. Priedas Nr. 7). O taip pat vadovaujantis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie susisiekimo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-197 patvirtintų „Automobilių kelių nuolatinės priežiūros normatyvų KPV PN 19“ 3 lentele bendraisiais nuolatinės priežiūros normatyvais, kurie numato, kad pavojingos išdaužos ? pavojų saugiam eismui sukeliančios didesnio kaip 0,1 m2 ploto ir gilesnės nei 40 mm asfalto ar betono dangoje išdaužos arba didesnio kaip 0,1 m2 ploto ir gilesnės kaip 100 mm kitose dangose išdaužos. 

19.       2020-10-29 konstatuodamas faktines aplinkybes antstolis nurodė, kad Sausio 13-osios g. 10, Vilniuje, prie televizijos bokšto pastato, Sausio 13-osios gatvės važiuojamojoje dalyje ties įrengtu greičio mažinimo kalneliu yra netaisyklingos formos, nelygių kraštų, ovalo formos duobė, kurios gylis 6 cm, vienas skersmuo maždaug 41 cm, kitas skersmuo maždaug 27 cm. Taigi yra akivaizdu, kad duobė į kurią įvažiavo Ieškovas yra laikoma pavojinga ir privalėjo būti pašalinta, tačiau Atsakovas to nepadarė. 

20.       Atsakovas minėtos duobės nebuvo pažymėjęs specialiais atitvarais ar kelio ženklais, kas taipogi yra Atsakovo pareiga. Pažymėjo, kad nuotraukose darytose paties Ieškovo po eismo įvykio yra matyti, kad esama duobė pažymėta specialiuoju žymėjimu, kuris tikėtina yra skirtas žymėti duobes, kurias būtina remontuoti, nors nėra žinoma kas šią žymą atliko, tačiau labai tikėtina, kad tai paties Atsakovo ar jo nurodymu trečiųjų asmenų iniciatyva atliktas specialus žymėjimas. 

21.       Pasisakydamas dėl patirtos žalos/nuostolių, ieškovas nurodė, kad jis nuo įvykio dienos (2020-08-23) iki šios dienos yra priverstas gydytis ir negali dirbti, dėl ko patiria finansinius nepatogumus. Nedarbingumas nustatytas iki 2020-11-03, t .y. atlyginimas į rankas už 22 darbo dienas sudaro ir G. P. turėtų gauti 702,00 EUR, iš Sodros už paskaičiuotą laikotarpį išmoka gaunasi 517,70 Eur, t.y. 8,37 Eur per dieną mažiau nei įprastai gautų Klientas būdamas sveikas ir dirbdamas, taigi finansinis nuostolis kaip negautos pajamos sudaro 585,90 Eur (8,37 Eur x 70 dienos). T. I. negautų pajamų forma nuostoliai sudaro 585,90 Eur.

22.       Ieškovas

23.       Ieškovas

24.       Taip pat Ieškovas patyrė išlaidų konstatuojant su antstoliu faktines aplinkybes, t. y. duobės vietą ir matmenis, kas yra taip pat priteistina suma iš Atsakovo, viso buvo sumokėta 121 Eur.

25.       Pažymėjo, kad Ieškovas dėl 2020-08-23 įvykio patyrė didelius nepatogumus, taip pat fizinį skausmą dėl kairio kulnikaulio liežuvio tipo lūžio, ilgą laiką reikėjo dėvėti gipsą, gerti nuskausminamuosius vaistus. Dėl to sutriko Ieškovo socialiniai įgūdžiai, negalėjo bendrauti su draugais, dalyvauti įprastoje su draugais veikloje, o taip pat negalėjo dalyvauti savo mėgstamoje papildomoje veikloje kaip policijos rėmėjas. Ieškovas dėl patirtų sužalojimų negalėjo vykti ir užbaigti suplanuotą kelionę po Lietuvą ir surinkti trūkstamus objektus, dėl to teko pyktis su savo mergina, kuri nerealizavo šio tikslo kaip vieno bendrų atostogų tikslų.

26.       Pažymėjo, kad Ieškovas neseniai buvo įsidarbinęs (duomenys neskelbtini) bendrovėje ir dėl patirtos traumos negalėjo sėkmingai įsitvirtinti naujoje pozicijoje, tai taip pat sutrukdė karjeros galimybes įsitvirtinant naujame darbe. Ieškovas iki šios dienos jaučia didelį diskomfortą dėl patirtos traumos, jaučiamas skausmas, ieškovas šlubuoja, taip pat privalo atidžiai rinktis avalynę, nes iki tol avėti batai netinka - spaudžia ir nemaloniai trina, gydytojo nurodymu skausmas gali nepraeiti, kadangi po patirtos traumos yra kaulo pasislinkimas, sunku prognozuoti skausmo sumažėjimo ar dingimo laikotarpį, tačiau jeigu nepraeis skausmas, mažiausiai praėjus vieneriems metams po traumos bus atliekama operacija, kurios metu reikės nudaužyti kaulo galiuką, kad jis nebūtų toks išlindęs ir niekur nesiremtų (2020-12-22 medicininių dokumentų išrašas). Atsižvelgiant į tai, kad buvo padaryta žymi žala Ieškovo sveikatai (lūžo kairysis kulnikaulis), o tai sąlygojo aukščiau įvardytus nepatogumus ir išgyvenimus Ieškovas vertina savo patirtą neturtinę žalą 3000 Eur. 

27.       Vertinant priežastinio ryšio egzistavimo faktą akcentuotina, jog elektrinis paspirtukas buvo apgadintas įvykio metu dėl netinkamos kelių priežiūros, t.y. jokiais kelio ženklais nepažymėtos duobės važiuojamoje kelio dalyje esant duobės dydžiui: gylis 6 cm, skersmuo 41 cm x 27 cm . Įvertinus Atsakovo pareigą tinkamai prižiūrėti kelius laikantis visų jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų, būti rūpestinga ir atidžia, akivaizdu, kad Atsakovas netinkamai vykdė kelio priežiūrą, t.y. atliko neteisėtus veiksmus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnio prasme, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala el. paspirtukui, taip pat buvo sužalotas Ieškovas, bei atitinkamai dėl to patirta turtinė ir neturtinė žala.

28.       Vertinant priežastinio ryšio egzistavimo faktą akcentuotina, jog el. paspirtukas buvo apgadintas, ir Ieškovas patyrė sužalojimus eismo įvykio metu dėl netinkamos kelių priežiūros, t.y. jokiais kelio ženklais nepažymėtos duobės važiuojamoje kelio dalyje. Įvertinus Atsakovo pareigą tinkamai prižiūrėti kelius laikantis visų jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų, būti rūpestinga ir atidžia, akivaizdu, kad netinkamai buvo vykdoma kelio priežiūrą, ir atlikti neteisėti veiksmus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnio prasme, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala Ieškovo atžvilgiu.

29.       Pasisakydamas dėl pačio Ieškovo veiksmų (kaltės), nurodė, kad Ieškovas kaip rūpestingas eismo dalyvis, judėdamas važiuojamąja kelio danga dėjo maksimalias pastangas, t.y. buvo įjungtos priekinės ir galinės elektrinio paspirtuko šviesos, atitinkamai prieš esančią kliūti paspirtukas buvo pristabdytas, tačiau šių pastangų neužteko ir nebuvo išvengta įvažiavimo į duobę. Šiuo atveju tikėtina suveikė netikėtumo faktorius, jog Ieškovas nesitikėjo tokio dydžio duobės ir negalėjo kaip protingas ir rūpestingas eismo dalyvis numatyti šios aplinkybės ir atitinkamai sureaguodamas į ją.

30.       Ieškovas

31.       Ieškovas

32.       Susiformavusioje teismų praktikoje pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnyje numatyta, jog žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Jeigu asmuo, viešame registre įregistruotas kaip statinio savininkas (valdytojas), gindamasis nuo ieškinio teigia, kad iš tikrųjų statinio savininkas (valdytojas) yra kitas, jam tenka įrodinėjimo našta paneigti šią prezumpciją ir pateikti duomenis, patvirtinančius, kad iš tikrųjų statinio savininkas (valdytojas) yra kitas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-16 apžvalga „Atskiri griežtosios deliktinės atsakomybės atvejai Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“ Nr. AC-48-1). Kalbant apie statinio savininko civilinę atsakomybę taip pat būtina nurodyti, kad ši norma nurodo griežtąją civilinę atsakomybę, t. y. atsakomybę be kaltės.

33.       Tai reiškia, kad, taikant šią normą, nenustatinėjami neteisėti statinio savininko veiksmai ir jo kaltė – pakanka nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį. Toks reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad kelio savininkas turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinio sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingas ir atidus, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado.

34.       Iš byloje pateiktų įrodymų yra akivaizdu, kad Ieškovas patyrė turtinę ir neturtinę žalą ir tos žalos kilimą sąlygojo kelio dangos nelygumai - duobė už kurią atsakomybę prisiima kelio savininkas - Vilniaus miesto savivaldybė.

35.       Atsakovas pateikdamas savo nuomonę dėl eismo įvykio klaidingai vertina Ieškovo veiksmus iškart kilus eismo įvykiui, t.y. įvažiavus į duobę. 2020-10-01 nutarimu dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo nustatyta ir VTMT Vilniaus skyriaus ekspertės (duomenys neskelbtini) patvirtinta, kad 2020-08-23 Ieškovas po įvykio prie jo priėjus Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės policijos pareigūnui A. D. ir A. M. buvo iškviesta Greitoji medicinos pagalba. Esamu atveju taip pat svarbu pažymėti, kad Ieškovas kentė didelius skausmus dėl to neturėjo galimybės pasilikti eismo įvykio vietoje arba pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą laukti kol atvažiuos policija. Ieškovas taip negali paaiškinti kodėl Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės policijos pareigūnai, kurie matė eismo įvykį ir iškvietė medicinos pagalbą sužalotam asmeniui neatliko veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti fiksuojant eismo įvykį. Pažymėtina, kad Ieškovas policijos pareigūnų nekvietė ir apie įvykį nepranešė, nes būtent policijos pareigūnai ir buvo eismo įvykio liudininkai, kurie ir atliko (ar ieškovo suvokimu turėjo atlikti) minėtus veiksmus. 

36.       Atsakovas kvestionuoja Ieškovo pateikto dokumento kaip patvirtinimo, dėl paspirtuko įsigijimo faktą patvirtinančios sąskaitos faktūros, siekiant išsklaidyti abejones, pateikiame sąskaitą faktūrą su vertimu į lietuvių kalbą (žr. Priedus Nr. 1-2). Taip pat atsižvelgiant į tai, kad elektrinį paspirtuką įsigijo kitas asmuo nori paaiškinti, kad prekė buvo įsigyta Ieškovo mamos V. U. (gimimo liudijimas pridedamas, žr. Priedus Nr. 3), kuri padovanojo savo sūnui minėtą transporto priemonę. Pažymėtina, kad paspirtukas buvo padovanotas sūnui mamos, todėl atskira sutartis dėl nuosavybės perleidimo nebuvo sudaryta. 

37.       Ieškovas

38.       Nori pažymėti, kad dėl patirtų sužalojimų, nors sužalojimai pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles (patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86) vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas “7.1. Sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui”, Ieškovas patyrė fizinį skausmą ir neigiamus išgyvenimus. Savaime suprantama, kad sužalojimo metu vertinant neturtinės žalos dydį yra atsižvelgiama ir į sužalojimo mąstą, tačiau labai svarbu kiekvieną atvejį vertinti individualiai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

39.       Pagal besiformuojančią teismų praktiką eismo įvykių bylose, kai padaromi nesunkūs sveikatos sutrikdymai, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiamas, įvertinus jau atlygintą draudimo bendrovių sumą, neturtinės žalos atlyginimas nuo 3 740 Lt iki 40000 Lt. Ieškovas dėl eismo įvykio patyrė kulnikaulio liežuvio lūžį, privalėjo ilgą laiką nešioti gipsą, vartojo nuskausminamuosius vaistus iki šios dienos yra juntamas skausmas, tenka lankytis pas gydytojus, kurių teigimu skausmas gali nepraeiti, nes po traumos yra kaulo pasislinkimas, kada skausmas galėtų praeiti prognozuoti neįmanoma, tačiau jei nepraeis skausmas, mažiausiai praėjus 1 metams po traumos bus galima atlikti operaciją, kurios metu reiktu nudaužyti kaulo galą, kad jis nebūtų toks išlindęs ir nesiremtų niekur.

40.       Atkreipiamas dėmesys, kad Ieškovas negali neranda jam patogios avalynės, žiemos metu tai ypatingai apriboja jo galimybes judėti, iki šios dienos Ieškovas patiria nepatogumus, nors po įvykio praėjo jau beveik pusę metų, gydytojų vertinimu skausmas gali tęstis dar ilgą laiką, todėl akivaizdu, kad patirti neigiami išgyvenimai yra tęstinio pobūdžio. Ieškovo prašoma priteisti pinigų suma, įvertinus susiformavusią teisminę praktiką panašaus pobūdžio bylose, taip pat atsižvelgus į pasikeitusią ekonominę situaciją, pinigų nuvertėjimą (pateikta bylų analizė bylose, kuriose žalos dydis nustatytas ankščiau nei Ieškovui) yra tinkama ir nepažeidžia esminių teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. 

41.       Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybe? pateiktu atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašo jį atmesti. Atsakovė nurodo, kad visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas nėra nuoseklus ir apsisprendęs, kokiais veiksmais ar neveikimu atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė jam sukėlė žalą, t. y. veikdama kaip valdžios institucija ir priimdama ar nepriimdama atitinkamą aktą ar atlikdama kažkokius kitus neteisėtus veiksmus viešojo administravimo srityje ar visgi kaip statinio savininkė, dėl kurios statinio trūkumų, ieškovui kilo žala. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnis, reglamentuojantis ieškinio turinį, įpareigoja ieškovą ieškinyje nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinis nurodytų faktų ir aplinkybių kvalifikavimas yra teismo prerogatyva. Visgi, jei jau ieškovas remiasi atitinkamu teisiniu pagrindu, jis turėtų būti nuoseklus. Šiuo atveju ieškovas nėra tikras, kokiu teisiniu pagrindu remiantis turėtų būti kildinama Vilniaus miesto savivaldybės atsakomybė: Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio, numatančio atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, ar 6.266 straipsnio, numatančio statinių savininko (valdytojo) atsakomybę.

42.       Pabrėžtina, kad jokių faktinių aplinkybių ir argumentų, pagrindžiančių Vilniaus miesto savivaldybės, kaip valdžios institucijos, turinčios atitinkamus valdžios įgalinimus, neteisėtus veiksmus (veikimą ar neveikimą) viešojo administravimo srityje nėra nurodoma, tad darytina išvada, kad visgi CK 6.271 straipsnio minėjimas yra deklaratyvus ir iš esmės ieškovas įrodinėja Vilniaus miesto savivaldybės, kaip vietinės reikšmės kelio savininkės, civilinės atsakomybės taikymo sąlygas.

43.       Taipogi, paminėtina, kad nors ieškovas ir pakeitė pradinę atsakovę UAB „Kerista“, bet ieškinio argumentacija, visgi, labiau nukreipta UAB „Kerista“, o ne Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu. Beje, Vilniaus miesto savivaldybės vertinimu, ieškovas nepagrįstai pakeitė pradinę atsakovę, kadangi savivaldybė nėra tinkama atsakovė šioje byloje.

44.       CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, t. y. nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. CK 6.266 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuginčijama prezumpcija, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Nors, remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 str. 3 d. bei Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p., gatvė, kurioje, ieškovo teigimu, įvyko žalą sukėlęs įvykis, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, o vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo sąlygų užtikrinimas priskiriamas savivaldybės funkcijoms, tačiau Vietos savivaldos įstatymo 5 str. 2 d. taip pat numato, jog viešąsias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal su savivaldybėmis sudarytas sutartis kiti fiziniai bei juridiniai asmenys.

45.       Taigi Vietos savivaldos įstatymas suteikia galimybę tam tikras funkcijas, susijusias su viešųjų paslaugų suteikimu, o šiuo konkrečiu atveju – su vietinės reikšmės kelių ir gatvių valdymu, pagal sudarytas sutartis perduoti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Be kita ko, 2004 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtinto „Kelių priežiūros tvarkos aprašo“ 6 p. numato, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Taigi, sistemiškai vertinant šias teisės normas, matyti, kad pačios savivaldybės nevykdo jų teritorijose esančių kelių ir gatvių priežiūros ar remonto, o atlieka užsakovės pareigas ir paveda šiuos darbus atlikti tam tikriems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie specializuojasi tose srityse.

46.       Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, pareiga atlyginti žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų yra nustatyta ne tik šių objektų savininkui, bet ir valdytojui. Jei minėtų objektų savininkas perduoda šiuos objektus valdyti kitam asmeniui (valdytojui), tai už jų sugriuvimą ar kitais trūkumais padarytą žalą tretiesiems asmenims atsako ne savininkas, o valdytojas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, jei viešame registre nurodytas savininkas įrodo, kad atsakingas už žalą iš tikrųjų yra kitas asmuo, kuris faktiškai valdo daiktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 ir 178 straipsniai), savininko atsakomybės prezumpcija gali būti paneigta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016). Pažymėtina, kad statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal CK 6.266 str. suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju turi būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2012 ir kt.).

47.       Vadovaujantis minėtais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, galima konstatuoti, jog tam, kad konkretus subjektas būtų laikomas statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos (įskaitant kelius) valdytoju, jam pakanka daiktinės ar prievolių teisės pagrindu šiems objektams atlikti bent vieną iš minėtų veiksmų (t. y. arba eksploatuoti, arba prižiūrėti, arba tvarkyti). Pabrėžtina, jog vykdant Vilniaus miesto savivaldybei, kaip Vilniaus miesto gatvių savininkei, tenkančią pareigą užtikrinti gatvių tinkamą būklę bei priežiūrą, Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2020 m. liepos 10 d. su UAB „Kerista“ sudarė sutartį Nr. A62-98/20 (toliau – Sutartis), kuria Vakarinės Vilniaus miesto dalies gatvių, tame tarpe ir Sausio 13-osios gatvės, ir kiemų dangos remonto bei priežiūros funkcijas bei gatvių valdymą perdavė UAB „Kerista“.

48.       Pabrėžtina, kad šia sutartimi bendrovei ne tik buvo pavesta atlikti Vilniaus miesto vakarinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, t. y. nuolat, be atskiro Užsakovo (Vilniaus miesto savivaldybės) reikalavimo, vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną bei priežiūrą (sutarties 25.18 punktas), tačiau buvo perduotas ir Vakarinės Vilniaus miesto dalies gatvių, įskaitant ir Sausio 13-osios gatvės, valdymas. Tai yra aiškiai įtvirtinta sutarties 25.18 punkte, nurodant, kad bendrovė nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikoma gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Vakarinės dalies valdytoja pagal CK 6.266 straipsnį ir įsipareigoja atlyginti užsakovui ir/ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Taip pat Sutarties 25.18 punktu be jau minėtų įsipareigojimų dėl nuolatinės, be atskiro savivaldybės užsakymo, vykdytinos gatvių ir kiemų stebėsenos ir priežiūros bei prisiimto statuso dėl Vilniaus miesto Vakarinės dalies gatvių ir kiemų dangų valdytojos t. y. UAB „Kerista“, įsipareigojo eksploatuojamų gatvių ir kiemų dangos defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis ir aptverti. Atsiradus avariniams dangos defektams (duobės didesnės kaip 5 cm gylio) savarankiškai be atskiro Užsakovo užsakymo šalinti (taisyti) ir apie atliktus darbus informuoti Užsakovą. Rangovas įsipareigojo atlyginti Užsakovui ir/ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iš Užsakovo, Užsakovas savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus Rangovui pagal šią Sutartį už atliktus darbus suma, lygia priteistiems nuostoliams, arba reikalauti, kad Rangovas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo pareikalavimo Užsakovui sumokėtų kompensaciją, lygią priteistiems nuostoliams, o 25.19 punktas numatė, kad kitais atvejais, kurie neaprašyti 25.18 punkte ir nekelia grėsmės eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, Rangovas apie pastebėtus eksploatuojamų gatvių ir kiemų dangos defektus turi informuoti Užsakovą ir darbus atlikti pagal jo pateiktą raštišką užsakymą (Sutarties 3 priedas) ir jame nurodytas apimtis.

49.       Ieškovas

50.       Pažymėtina, jog ir Sutarties priedo Nr. 1 Techninės specifikacijos nuostatomis, kurios yra neatsiejama sudarytos Sutarties dalis, įtvirtinta, jog UAB „Kerista“ privalo atlikti visą eilę specifikacijos 3 punkte numatytų darbų, kurie turėjo būti tinkamai vykdomi ir 2020-08-23, tame tarpe ir gatvių ir kiemų asfaltbetonio dangos pažaidų taisymą. Techninės specifikacijos 5.1.4 punktu įtvirtinta, jog Tiekėjas privalo nuolat vykdyti jam perduotų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną. Tiekėjas vykdys gatvių valdytojo teises ir pareigas, avarinius dangos defektus (duobes, kurių gylis daugiau kaip 5 cm) nustatys ir šalins be atskiro perkančiosios organizacijos pavedimo. Ši nuostata neriboja perkančiosios organizacijos teisės duoti ir atskirus užsakymus. Defektus, kurie kelia grėsmę visų eismo dalyvių saugumui, tiekėjas privalo nedelsdamas pažymėti gairelėmis, aptverti ir šalinti (taisyti) ir apie šią aplinkybę informuoti perkančiąją organizaciją. Jeigu defektai nekelia grėsmės eismo dalyvių saugumui, tiekėjas apie juos privalo informuoti perkančiąją organizaciją ir darbus atlikti pagal perkančiosios organizacijos užsakymą (Sutarties 3 priedas) ir jame nurodytus darbų kiekius, o 5.1.5 punkte nustatyta, kad Tiekėjas nuo sutarties sudarymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos atitinkamos Vilniaus miesto dalies valdytoju pagal LR CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės.

51.       Taip pat atkreiptinas dėmesys į sutarties 1 priedo 16 punktą, kuriame aiškiai išskirta, jog UAB „Kerista“, atlikusi kasmetinio gatvių ir kiemų dangos remonto darbus, privalo užtikrinti gerą gatvių ir kiemų dangos būklę. Dangos defektų nustatymui nuo sausio 1 d. iki balandžio 1 d. privalo nuolat vykdyti gatvių dangų apžiūrą. O laikotarpiu nuo balandžio 1 d. iki gruodžio 31 d. vykdomas asfaltobetoninės dangos remontas. Taigi šios nuostatos vienareikšmiškai patvirtina, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra perleidusi Vakarinės Vilniaus dalies, tame tarpe ir Sausio 13-osios gatvės, kurioje įvyko ieškovo nurodomas įvykis, valdytojo (CK 6.266 straipsnio 1 dalis) teises ir pareigas bendrovei ,,Kerista“. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kaip buvo minėta, Vilniaus miesto savivaldybei, siekiant išvengti civilinės atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį, pakanka įrodyti, jog gatvės valdymas eksploatavimo, priežiūros ar tvarkymo prasme yra pavestas kitam asmeniui. Nustatant valdytoją pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, svarbiausia yra tai, kuris subjektas turėjo pareigą ir geresnes galimybes prižiūrėti statinio būklę.

52.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad svarbiausia yra nustatyti, kas buvo statinio valdytojas ir privalėjo rūpintis tinkama jo priežiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, konstatuodamas statinio valdymą, teismas turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė. Minėtų nuostatų analizė leidžia teigti, jog atsakovė, sudarydama Sutartį su UAB „Kerista“ turėjo tikslą perduoti sutartyje numatytų Vilniaus miesto Vakarinės dalies gatvių valdymą savo srities profesionalams, įgalinant juos turėti savo žinioje minėtos miesto dalies gatvių ir kiemų dangos valdymą ir suteikiant teisę tose gatvėse elgtis savo nuožiūra bei daryti ūkinį bei fizinį poveikį savo iniciatyva, atsiradus situacijoms, keliančioms grėsmę asmenų, transporto priemonių ir pan. saugumui.

53.       Tai, kad eismo įvykio gatvės valdymas buvo perduotas UAB „Kerista“, kaip minėta, yra aiškiai įtvirtinta Sutarties 25.18 punkte ir Sutarties 1 priedo 5.1.5 punkte. Taigi, atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei sudarius Sutartį su UAB „Kerista“, būtent trečiasis asmuo – UAB „Kerista“ tapo daikto valdytoju CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme. Rangovas UAB „Kerista“ prisiėmė pareigą veikti ne tik pagal užsakovės nurodymus, bet ir savo nuožiūra bei iniciatyva pašalinti kliūtis iš gatvių ir jų statinių, automobilių stovėjimo aikštelių, pravažiavimų, gatvėse atsiradus įgriuvoms ar įdubimams, nustatyti jų priežastis ir t. t. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 10 punkte nustatyta, jog kelio priežiūra tai nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei jo statinių naudojimo laiką. Pagal to paties straipsnio 14 punktą, kelio taisymas yra suprantamas kaip statybos rūšis – darbai, kurių tikslas iš dalies arba visiškai atkurti statybos techninių reglamentų nustatytas kelio ar kitų jo statinių savybes, pablogėjusias dėl statinio naudojimo, arba jas pagerinti. Iš to matyti, jog kelio taisymas ir priežiūra savo esme yra dvi skirtingos paslaugų kategorijos. Taisymo darbai iš esmės yra siejami su konkrečiu (atitinkamu, vienkartiniu) gatvės defekto remonto darbų atlikimu, o priežiūra yra suprantama kaip nuolatinis procesas, kurio metu atliekami atskirų rūšių darbai, padedantys užtikrinti nuolatinę gatvių priežiūrą (eksploataciją). 

54.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes ir kitas reikšmingas aplinkybes. Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Jei šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2010).

55.       Pažymėtina, jog, esant aiškiai išreikštai sutarties šalių valiai, UAB „Kerista“ laikytina Vakarinės Vilniaus dalies gatvių valdytoja pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnį bei, vadovaujantis sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principais, teigtina, kad šalių valia negali būti paneigta ir turi būti vykdoma, kadangi teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Taigi, sistemiškai vertinant Sutarties, taip pat teisės aktų nuostatas, darytina pagrįsta išvada, kad UAB „Kerista“ įsipareigojo vykdyti nuolatinę Vilniaus miesto Vakarinės dalies gatvių ir kiemų dangos priežiūrą pagal Sutarties bei teisės aktų imperatyvias nuostatas, todėl būtent trečiasis asmuo UAB „Kerista“ kaip gatvės, kurioje įvyko eismo įvykis, valdytoja yra atsakinga pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalies nuostatas.

56.       Teismui pripažinus esant įrodytoms visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, būtent UAB „Kerista“ turėtų pareigą atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Nagrinėjamos bylos atveju nėra pagrindo teigti esant atsakovės neteisėtų veiksmų (ar neveikimo), kurie galėjo lemti žalos atsiradimą įvažiavus į duobę Sausio 13-osios gatvėje, Vilniuje, tad ieškovo G. P. patikslinto ieškinio reikalavimai Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu yra atmestini kaip nepagrįsti vien tuo pagrindu, kaip pareikšti netinkamam atsakovui. 

57.       Kartu nurodė, kad tam, kad prašomas žalos atlyginimas būtų priteistas, ieškovas privalo įrodyti žalos, ją sukėlusio asmens neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio buvimą. Tai, kad šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka būtent ieškovui, yra pažymėjęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas ginčą tarp nukentėjusiojo ir atsakingo už žalą asmens bylose dėl žalos atlyginimo: procesinė pareiga įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas (išskyrus kaltę, kuri yra preziumuojama) tenka nukentėjusiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2011). Taigi, ieškovas, siekdamas žalos atlyginimo, turi įrodyti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės veiksmus buvus neteisėtus, turi pagrįsti atsiradusią žalą bei konkretų jos dydį, taip pat priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Taigi civilinės atsakomybės taikymui yra būtina juridinių faktų sudėtis, būtina nustatyti visas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas bei neturi būti CK 6.253 straipsnyje numatytų civilinės atsakomybės netaikymo ir atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindų. Bent vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimas yra pagrindas atmesti ieškinį dėl žalos atlyginimo kaip nepagrįstą.

58.       Neteisėti veiksmai. Kaip patvirtina aukščiau nurodytas teisinis reglamentavimas, pačios savivaldybės nevykdo jų teritorijose esančių kelių ir gatvių priežiūros ar remonto, o atlieka užsakovės pareigas ir paveda šiuos darbus atlikti tam tikriems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie specializuojasi tose srityse. Taigi Vilniaus miesto savivaldybei, kaip Vilniaus miesto vietinės reikšmės kelių ir gatvių savininkei, įgyvendinant Vakarinės Vilniaus miesto dalies vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros, taisymo, tiesimo bei saugaus eismo sąlygų užtikrinimo funkcijas, 2020 m. liepos 10 d. su UAB „Kerista“ buvo sudaryta sutartis Nr. A62-98/20, kuria vakarinės Vilniaus miesto dalies gatvių, tame tarpe ir Sausio 13-osios gatvės, ir kiemų dangos remonto bei priežiūros funkciją bei gatvių valdymas buvo perduotas UAB „Kerista“. Kaip minėta, būtent šia Sutartimi, turinčia įstatymo galią jos šalims, UAB „Kerista“ įsipareigojo nuolat, be atskiro savivaldybės reikalavimo, vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną bei priežiūrą, eksploatuojamų gatvių ir kiemų dangos defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis ir aptverti, atsiradus avariniams dangos defektams (duobės didesnės kaip 5 cm gylio) savarankiškai be atskiro Užsakovo užsakymo šalinti (taisyti) ir apie atliktus darbus informuoti Užsakovą, privalo atlikti gatvių asfaltbetonio dangos pažaidų taisymą, privalo užtikrinti gerą gatvių ir kiemų dangos būklę ir kt. Ieškinyje nurodoma, jog duobės, dėl kurios, ieškovo teigimu, įvyko žalą sukėlęs įvykis, gylis 6 cm, vienas skersmuo maždaug 41 cm, kitas skersmuo maždaug 27 cm. Tokio dydžio duobę trečiasis asmuo turėjo pastebėti vykdydamas nuolatinę jo valdomų gatvių stebėseną ir šalinti savo iniciatyva, be atskiro Vilniaus miesto savivaldybės reikalavimo.

59.       Taigi visas tas pareigas, kurių neatlikimu yra kaltinama atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė, privalėjo atlikti ne atsakovė, bet trečiasis asmuo UAB „Kerista“. Būtent UAB „Kerista“, vadovaujantis Sutartimi, laisva valia prisiėmusi nuolatinės gatvių stebėsenos pareigą, gatvių valdytojo pagal CK 6.266 str. statusą bei atsakomybę dėl netinkamos gatvių būklės, privalėjo veikti ne tik pagal užsakovės nurodymus, bet ir reguliariai tikrindama gatvių būklę bei nustatydama gatvių defektus, o juos nustačiusi privalėjo imtis aktyvių veiksmų užtikrinant tinkamą gatvių būklę bei eismo dalyvių saugumą. Sudaryta Sutartis įrodo, kad buvo tinkamai rūpintasi miesto gatvėmis ir, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, perduota jas valdyti šios srities profesionalams. Ieškovas neįrodė, jog atsakovė būtų nesilaikiusi ar pažeidusi teisės norminius aktus, taigi, atsižvelgiant į tai, nagrinėjamos bylos atveju nėra pagrindo teigti esant atsakovės neteisėtiems veiksmams (ar neveikimui), kurie galėjo lemti ieškovo nurodomos žalos atsiradimą, tad nėra ir teisinio pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Kaip jau buvo minėta, ieškinio argumentai sudaro pagrindą tikėti galimai esant trečiojo asmens UAB „Kerista“, o ne atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės neteisėtiems veiksmams.

60.       Turtinė žala. Lietuvos Aukščiausiais Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad žala nėra preziumuojama, todėl asmuo, jos prašantis, turi įrodyti jos atsiradimą, tai reiškia, kad turi įrodyti ir konkretų žalos dydį (2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002, 2004 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2004). Tai, ką nukentėjusysis gavo daugiau, nei jam padaryta žalos, gali būti kvalifikuojama kaip nepagrįstas praturtėjimas. Taigi visiško nuostolių atlyginimo principas turi būti taikomas sąžiningai ir protingai, vadovaujantis bendrosiomis prievolių vykdymo taisyklėmis. Jis taip pat turi būti derinamas su nuostolių sumažinimo doktrina, pagal kurią nukentėjusysis privalo stengtis, kad išvengtų nuostolių arba neleistų jiems padidėti. CK 6.251 straipsnio 2 dalis leidžia teismui, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Ši teisės norma teismui suteikia pagrindą ir leidžia įgyvendinti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, įtvirtintus CK 1.5 straipsnio 4 dalyje.

61.       Pažymėtina, kad remiantis 2002 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 219.4. punktu įvykus nurodomam eismo įvykiui, ieškovas, kadangi įvykio metu buvo sužeistas žmogus, privalėjo pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam. Tai nebuvo padaryta, o netoliese buvusiam pareigūnui priėjus prie ieškovo jo pagalbos buvo atsisakyta. Taigi policijos pareigūnams neįforminus įvykio, buvo prarasta galimybė byloje turėti objektyvius įrodymus, patvirtinančius žalos atsiradimo aplinkybes, žalos faktą bei dydį.

62.       Žalą, padarytą elektriniam paspirtukui, ieškovas iš esmės įrodinėja 2020-09-01 elektrinio paspirtuko apžiūros aktu, kuris surašytas praėjus savaitei nuo nurodomo 2020-08-23 įvykio ir jis nepatvirtina, kad būtent dėl ieškovo nurodomos priežasties, t. y. dėl netinkamos Sausio 13-osios gatvės būklės, ar tik dėl jos, elektrinis paspirtukas buvo sugadintas, į bylą nėra pateikta jokių paspirtuko nuotraukų, padarytų iškart po įvykio. Taip pat žalą elektriniam paspirtukui ieškovas įrodinėja į bylą su pradiniu ieškiniu pateiktu dokumentu „Commercial invoice“. Pažymėtina, kad proceso kalba yra valstybinė kalba (CPK 11 str.), tad pateiktas į bylą negali būti laikomas tinkamu įrodymu, be to, jis adresuotas ne ieškovui, o „V. U.“, ir net jei prie ieškinio pridėta sąskaita būtų surašyta valstybine kalba ieškovui, visgi, nėra pateikta jokių įrodymų, kad ji buvo apmokėta, kad ją apmokėjo ieškovas.

63.       Ieškovo

64.       Neturtinė žala. Pažymėtina, jog tiek pagal CK 6.250 str., tiek pagal teismų praktiką neturtinės žalos atlyginimo bylose asmens reikalavimas atlyginti padarytą neturtinę žalą yra vertintinas itin individualiai, todėl privaloma nustatyti, kuo konkrečiai nukentėjusiajam, kaip atskiram fiziniam asmeniui, pasireiškė žalos padarymas, kokios konkrečios pasekmės jam dėl to atsirado. Sprendžiant dėl neturtinės žalos, svarbiausia yra ne žmonių reakcijos į išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus ir t. t., o pačios pasekmės.

65.       Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės vertinimu, ieškovo į bylą pateikti įrodymai nepagrindžia, kad jis patyrė tokius neigiamus išgyvenimus, destruktyvias pasekmes, kad juos galėtų kompensuoti tik tokia didelė prašomos priteisti neturtinės žalos suma – net 3000 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo patirti sužalojimai yra nesunkūs, tad jie negalėjo lemti tokių stiprių neigiamų emocinių išgyvenimų, kaip kad ieškovas bando įrodyti. Pažymėtina, kad prašydamas priteisti neturtinę žalą ieškovas G. P. nėra nuoseklus: iš ieškinio bei prie jo pridėtų įrodymų matyti, kad kreipdamasis į atsakovę su prašymu atlyginti patirtą žalą jis nurodė vienokio dydžio, tuo tarpu ieškinyje – jau kitokio dydžio patirtą neturtinę žalą, taigi pats ieškovas nėra tikras dėl to, kokio dydžio neturtinę žalą jis patyrė ir kokia suma kompensuotų jo patirtus neigiamus išgyvenimus.

66.       Atsakovės vertinimu, ieškovo reikalavimas dėl tokios didelės neturtinės žalos sumos priteisimo, atsižvelgiant į ieškovo patirtas pasekmes, nėra sąžiningas. Tuo labiau, kad valdydamas elektrinį paspirtuką – didesnio pavojaus šaltinį, ieškovas G. P. prisiėmė (turėjo prisiimti) galimas pasekmes. 

67.       Priežastinis ryšys. Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės vertinimu, kadangi ieškovo nurodomas, jam žalą sukėlęs įvykis įvyko jam valdant didesnio pavojaus šaltinį – elektrinį paspirtuką, žalingi padariniai galėjo atsirasti bet kurioje kitoje vietoje, važiuojant bet kuriuo kitu keliu/gatve, nepriklausomai nuo to, ar toje vietoje būtų kelio nelygumas ar ne, kadangi valdant didesnio pavojaus šaltinį - elektrinį paspirtuką, ne tik kelio danga, bet ir oro sąlygos, paros laikas, matomumas, pasirinktas greitis, valdytojo blaivumas ir kt. turi reikšmės galimam įvykiui. Pažymėtina, kad iš ieškovo į bylą pateiktų nuotraukų nėra aišku, kada ir kokioje vietoje jos darytos, jos nepatvirtina, kad ten užfiksuota būtent nurodomo įvykio vieta to įvykio atsitikimo metu, Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas surašytas ir prie jo pridėtos nuotraukos darytos praėjus daugiau nei dviems mėnesiams nuo nurodomo įvykio, taigi jos nepatvirtina, kad tokia gatvės būklė, kokia ji užfiksuota antstolio, praėjus daugiau nei dviems mėnesiams nuo nurodomo įvykio, buvo ir įvykio metu.

68.       Taip pat byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kokiu greičiu ieškovas važiavo, ar jis buvo blaivus, ar jis laikėsi Kelių eismo taisyklių, ar buvo pakankamai atidus ir rūpestingas vairuodamas elektrinį paspirtuką. Įvykio aplinkybės iš esmės yra grindžiamos subjektyviais ieškovo paaiškinimais: „Ieškovas atsakingai pareiškia, kad kaip rūpestingas eismo dalyvis, judėdamas važiuojamąja kelio danga dėjo maksimalias pastangas, t. y. buvo įjungtos priekinės ir galinės elektrinio paspirtuko šviesos, atitinkamai prieš esančią kliūti paspirtukas buvo pristabdytas, tačiau šių pastangų neužteko ir nebuvo išvengta įvažiavimo į duobę. Šiuo atveju tikėtina suveikė netikėtumo faktorius, jog Ieškovas nesitikėjo tokio dydžio duobės ir negalėjo kaip protingas ir rūpestingas eismo dalyvis numatyti šios aplinkybės ir atitinkamai sureaguodamas į ją“.

69.       Administracinio nusižengimo bylos nutraukimo nutarimas iš esmės taip pat paremtas ieškovo nurodyta įvykio versija, be to, juo nebuvo išspręsta byla iš esmės, tad jokios prejudicinės reikšmės jis neturi. Be to, vien tas faktas, kad po įvykio atvyko greitoji medicinos pagalba, nepatvirtina, kad įvykis įvyko būtent tokiomis aplinkybėmis ir būtent dėl tokių priežasčių ir/ar tik dėl tokių, kurias nurodo ieškovas. Taigi net jei teismas pripažintų, kad atsakovė atliko atitinkamus neteisėtus veiksmus (nors, remiantis aukščiau nurodytais argumentais, akivaizdu, kad tam pagrindo nėra: ginčo gatvės valdymą ir priežiūrą atsakovė yra perdavusi šios srities profesionalei UAB „Kerista“), konstatuoti priežastinio ryšio nėra pagrindo, kadangi ieškovo nurodomi padariniai galėjo atsirasti net ir tuo atveju, jeigu nebūtų neteisėto veiksmo, be to, jie teisiškai pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. 

70.       Dėl pačio ieškovo, kaip nukentėjusiojo, veiksmų. CK 6.248 str. 4 d. yra numatyta, kad jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Aiškindamas šią teisės normą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002 m. gruodžio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1459/2002, pažymėjo, kad skolininko atsakomybės dydis nustatomas lyginant skolininko ir kreditoriaus kaltę. Tokiu atveju kaltė yra ne tiktai atsakomybės sąlyga, bet ir matas atsakomybės dydžiui nustatyti. CK 6.253 str. 1 ir 5 d. numato, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl paties nukentėjusiojo veiksmų – tai veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar ženkliai padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusiojo asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Teisės doktrinoje, aiškinant LR CK 6.253 str. 5 d., nurodoma, jog nukentėjusiojo elgesys, dėl kurio jam padaroma žalos, gali būti dviejų rūšių. Pirma, nukentėjusysis, suvokdamas, jog jam gali būti padaryta žalos, sutinka, kad šios būtų padaryta. Toks sutikimas gali būti aiškiai išreikštas arba numanomas iš konkrečių aplinkybių. Antra, asmuo, daugiau ar mažiau suvokdamas, kad jo elgesys gali būti žalingas jam pačiam, neatsisako tam tikrų veiksmų, manydamas, jog žalos jam pavyks išvengti, t. y. prisiima žalos atsiradimo riziką.

71.       Akcentuotina, jog šioje byloje ieškovo, kaip didesnio pavojaus šaltinio – elektrinio paspirtuko – valdytojo veiksmai pasireiškė rizikos prisiėmimu vairuojant elektrinį paspirtuką (CK 6.270 str.). Pažymėtina, jog kiekvienam vairuotojui, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, yra keliami padidinti atsargumo ir atidumo standartai, įtvirtinti Lietuvos Respublikos teisės aktuose bei analizuoti teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2008). Asmuo, valdantis transporto priemonę, daugiau ar mažiau suvokdamas, kad jo elgesys gali būti žalingas jam pačiam, prisiima žalos atsiradimo riziką. 

72.       Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių ieškovo vairuoto elektrinio paspirtuko techninius parametrus, o priklausomai nuo jų yra keliami skirtingi reikalavimai jį valdančiam asmeniui ir elektriniam paspirtukui. Jei gamintojo nustatytas greičio apribojimas yra iki 25 km/val. ir galingumas neviršija 1 kw, tokiu atveju elektrinis paspirtukas yra priskiriamas motoriniam dviračiui, ir tokio paspirtuko vairuotojas turi laikytis KET reikalavimų, kurie yra numatyti dviračio vairuotojams (KET VIII skyrius „Reikalavimai dviračių vairuotojams“). Vienas iš reikalavimų, įtvirtintas 64.1 punkte, numato, kad dviračių vairuotojams draudžiama važiuoti važiuojamąja dalimi, jeigu įrengti dviračių takai, išskyrus Taisyklėse nustatytus atvejus. KET 57 punkte įtvirtinta, kad važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra, – tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu. Kai kelyje nėra dviračių tako, pėsčiųjų ir dviračių tako arba dešinėje kelio pusėje nėra dviračių juostos, kelkraščio, taip pat tais atvejais, kai jais važiuoti negalima (duobėti ir panašiai), leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto.

73.       Kaip matyti iš į bylą pateiktų nuotraukų (nors jų įrodomoji galia ir kvestionuojama), kelio nelygumas yra važiuojamosios dalies eismo juostos viduryje, ne kelkraštyje, be to, yra matoma, kad yra šaligatvis, kuriame galimai yra pažymėtas ir dviračių takas, taigi važiuodamas eismo juostos viduriu ieškovas tuo atveju, jei jo paspirtukas pagal techninius duomenis priskiriamas motoriniam dviračiui, pažeidė minėtas imperatyvias teisės aktų nuostatas dėl draudimo važiuoti važiuojamąja kelio dalimi. O tuo atveju, jei elektriniam paspirtukui gamintojo nustatytas greičio apribojimas yra daugiau nei 25 km/val. ir galingumas viršija 1 kw, tokia transporto priemonė priskiriama mopedo kategorijai ir ją vairuojantis asmuo turi turėti atitinkamos kategorijos vairuotojo pažymėjimą, ši transporto priemonė turi būti registruojama, jai turi būti atlikta techninė apžiūra, taip pat yra privalomas civilinės atsakomybės draudimas, o be šių dokumentų dalyvavimas eisme draudžiamas.

74.       Kadangi, kaip minėta, byloje nėra duomenų apie elektrinio paspirtuko techninius duomenis, todėl nėra galimybės identifikuoti, ar nagrinėjamu atveju nebuvo reikalingi minėti dokumentai. UAB „Kerista“ 2020-10-23 atsakyme ieškovo atstovui yra nurodžiusi, kad ieškovo vairuotas elektrinis paspirtukas pagal techninius parametrus gali važiuoti iki 30 km/h greičiu. Tokiu atveju ieškovas turėtų į bylą pateikti dokumentus, kad jis nurodomo įvykio metu (2020-08-23) turėjo teisę vairuoti elektrinį paspirtuką, priskiriamą mopedo kategorijai, jo elektrinis paspirtukas buvo registruotas, jam buvo atlikta techninė apžiūra, buvo apdrausta vairuoto civilinė atsakomybė. Nesant byloje tokių duomenų, teigtina, kad galimai ieškovui buvo draudžiama vairuoti elektrinį paspirtuką. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje, o taip pat ir KET 9 punkte įtvirtinta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat, siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 127 punkte nurodyta, jog vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai yra blogas matomumas. KET 128 punkte įtvirtinta nuostata, jog jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Pažymėtina, kad į bylą ieškovas nėra pateikęs jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad nurodomo įvykio metu jis važiavo elektriniu paspirtuku laikydamasis visų eismo dalyviams keliamų reikalavimų.

75.       Tai, kad ieškovas elgėsi „kaip rūpestingas eismo dalyvis, judėdamas važiuojamąja kelio danga dėjo maksimalias pastangas“ nurodomo įvykio išvengimui, yra vien subjektyvūs ieškovo teiginiai, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas, veikdamas tiek rūpestingai ir apdairiai, kiek yra būtina, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir laikantis KET reikalavimų, negalėjo išvengti kliūties, todėl šiuo atveju ieškovas, valdydamas padidinto pavojaus šaltinį – elektrinį paspirtuką, prisiėmė riziką dėl galimos žalos, tad žalos priteisimas negalimas ir tuo pagrindu (CK 6.253 str. 5 d.).

76.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teigtina, kad sisteminis atsiliepime nurodytų teisės aktų normų aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė yra atsakinga ne už gatvės priežiūrą ir taisymą, bet už šios paslaugos organizavimą ir ji šią savo pareigą įvykdė tinkamai Sutartimi perduodama Vakarinės Vilniaus miesto dalies gatvių, tame tarpe ir Sausio 13-osios gatvės (ginčo gatvės), priežiūrą ir valdymą šios srities profesionalei UAB „Kerista“. Trečiasis asmuo UAB „Kerista“, sudarydama šią Sutartį, turinčia jai įstatymo galią, sutiko prisiimti gatvių valdytojo statusą ir nuolatinės gatvių priežiūros bei remonto funkcijas. Nei turtinės, nei tuo labiau neturtinės žalos fakto bei dydžio ieškovas G. P. į bylą pateiktais įrodymais nepagrindė ir konstatuoti priežastinio ryšio nėra pagrindo, kadangi ieškovo nurodomi nuostoliai galėjo atsirasti net ir tuo atveju, jeigu nebūtų neteisėto veiksmo, (kurio, atsakovės vertinimu, ir nėra), be to, jie teisiškai pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo ir ieškovas, vairuodamas elektrinį paspirtuką (didesnio pavojaus šaltinį), suvokė (turėjo suvokti), kad jo elgesys gali būti žalingas jam pačiam, tad prisiėmė žalos atsiradimo riziką.

77.       Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybe? pateiktu tripliku į dubliką nurodė, kad jog su dubliku nesutinka, remdamasi žemiau nurodomais argumentais. Pirma, ieškovas G. P., dublike atsakydamas į Vilniaus miesto atsiliepime nurodytus argumentus, jog ieškovas nepagrįstai pakeitė pradinę atsakovę, kadangi Vilniaus miesto savivaldybė nėra tinkama atsakovė šioje byloje, nurodo, kad „Ieškovas galimai buvo suklaidintas Atsakovės ir Trečiojo asmens pozicijų ikiteisminio ginčo nagrinėjimu metu, kadangi jam nebuvo žinoma tikroji šalių valia, t. y. susiklostęs santykis tarp Atsakovės ir Trečiojo asmens dėl kelio atkarpos priežiūros, remonto ir atsakomybės prisiėmimo. Akivaizdu, kad bylos nagrinėjimo metu kelio savininkas neigia atsakomybę pagal įstatymą ir atitinkamai Tretysis asmuo pagal su Atsakovu sudarytą sutartį.“

78.       Kaip jau buvo nurodyta Vilniaus miesto savivaldybės atsiliepime, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 2 dalis numato, jog viešąsias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal su savivaldybėmis sudarytas sutartis kiti fiziniai bei juridiniai asmenys. Taigi Vietos savivaldos įstatymas suteikia galimybę tam tikras funkcijas, susijusias su viešųjų paslaugų suteikimu, o šiuo konkrečiu atveju – su vietinės reikšmės kelių ir gatvių valdymu, pagal sudarytas sutartis perduoti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. 2004 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtinto „Kelių priežiūros tvarkos aprašo“ 6 punktas numato, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Taigi, sistemiškai vertinant šias teisės normas, darytina išvada, kad pačios savivaldybės nevykdo jų teritorijose esančių kelių ir gatvių priežiūros ar remonto, o atlieka užsakovės pareigas ir paveda šiuos darbus atlikti tam tikriems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie specializuojasi tose srityse. 

79.       Pabrėžtina, jog, nepaisant to, kad Vilniaus miesto savivaldybė, kaip jos teritorijoje esančių kelių ir gatvių priežiūros ar remonto darbų užsakovė, sudarydama sutartis dėl vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros ir remonto, laikydavo, jog šiuo atveju sutarties šalims buvo perduotas ir šių vietinės reikšmės kelių bei gatvių valdymas, taigi ir pretenzijos dėl netinkamos priežiūros turi būti reiškiamos kitai sutarties šaliai, vis tiek buvo bylų dėl netinkamos kelių ar gatvių priežiūros, kuriose atsakove buvo traukiama Vilniaus miesto savivaldybė. Atsižvelgiant į tai, buvo nuspręsta į sutartis įtraukti nuostatą, aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinančią, kad kita sutarties dėl gatvių ir kiemų priežiūros ir remonto šalis nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikoma gatvių ir kiemų dangos atitinkamos Vilniaus miesto dalies valdytoja pagal CK 6.266 straipsnį ir įsipareigoja atlyginti užsakovui ir/ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės.

80.       Kaip jau yra žinoma iš byloje esančios informacijos, 2020 m. liepos 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir UAB „Kerista“ sudarė sutartį Nr. A62-98/20 (toliau – Sutartis) dėl Vakarinės Vilniaus miesto dalies gatvių, (tame tarpe ir Sausio 13-osios gatvės, kurioje įvyko ieškovo nurodomas įvykis), ir kiemų dangos remonto bei priežiūros funkcijų bei gatvių valdymo perdavimo UAB „Kerista“. Šios sutarties 25.18 punktu UAB „Kerista“ įsipareigojo nuolat, be atskiro Užsakovo reikalavimo, vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną bei priežiūrą. Rangovas privalo eksploatuojamų gatvių ir kiemų dangos defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis ir aptverti. Atsiradus avariniams dangos defektams (duobės didesnės kaip 5 cm gylio) savarankiškai be atskiro Užsakovo užsakymo šalinti (taisyti) ir apie atliktus darbus informuoti Užsakovą.

81.       Rangovas nuo Sutarties pasirašymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Vilniaus miesto Vakarinės dalies valdytoju pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnį bei 6.270 str. 2 d. ir įsipareigoja atlyginti Užsakovui ir/ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iš Užsakovo, Užsakovas savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus Rangovui pagal šią Sutartį už atliktus darbus suma, lygia priteistiems nuostoliams, arba reikalauti, kad Rangovas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo pareikalavimo Užsakovui sumokėtų kompensaciją, lygią priteistiems nuostoliams. Sutarties priedo Nr. 1 Techninės specifikacijos nuostatose, kurios yra neatskiriama Sutarties dalis, įtvirtinta, jog UAB „Kerista“ privalo atlikti visą eilę specifikacijos 3 punkte numatytų darbų, tame tarpe ir gatvių ir kiemų asfaltbetonio dangos pažaidų taisymą. Šie darbai turėjo būti tinkamai vykdomi ir 2020-08-23, kuomet įvyko ieškovo nurodomas įvykis. Techninės specifikacijos 5.1.4 punktu įtvirtinta, jog Tiekėjas privalo nuolat vykdyti jam perduotų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną. Tiekėjas vykdys gatvių valdytojo teises ir pareigas, avarinius dangos defektus (duobes, kurių gylis daugiau kaip 5 cm) nustatys ir šalins be atskiro perkančiosios organizacijos pavedimo. Ši nuostata neriboja perkančiosios organizacijos teisės duoti ir atskirus užsakymus. Defektus, kurie kelia grėsmę visų eismo dalyvių saugumui, tiekėjas privalo nedelsdamas pažymėti gairelėmis, aptverti ir šalinti (taisyti) ir apie šią aplinkybę informuoti perkančiąją organizaciją. Jeigu defektai nekelia grėsmės eismo dalyvių saugumui, tiekėjas apie juos privalo informuoti perkančiąją organizaciją ir darbus atlikti pagal perkančiosios organizacijos užsakymą (Sutarties 3 priedas) ir jame nurodytus darbų kiekius, o 5.1.5 punkte nustatyta, kad Tiekėjas nuo sutarties sudarymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos atitinkamos Vilniaus miesto dalies valdytoju pagal LR CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės.

82.       Taip pat atkreiptinas dėmesys į sutarties 1 priedo 16 punktą, kuriame aiškiai išskirta, jog UAB „Kerista“, atlikusi kasmetinio gatvių ir kiemų dangos remonto darbus, privalo užtikrinti gerą gatvių ir kiemų dangos būklę. Dangos defektų nustatymui nuo sausio 1 d. iki balandžio 1 d. privalo nuolat vykdyti gatvių dangų apžiūrą. O laikotarpiu nuo balandžio 1 d. iki gruodžio 31 d. vykdomas asfaltobetoninės dangos remontas.

83.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnyje įtvirtintos sutarčių aiškinimo taisyklės numato, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes (2 dalis). „Sutarties turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018). 

84.       Kaip jau minėta aukščiau, sudarydama Sutartį, Vilniaus miesto savivaldybė turėjo aiškų ketinimą šia Sutartimi perduoti ne tik Vilniaus miesto vakarinės dalies gatvių ir kiemų priežiūros bei remonto funkcijas, bet ir šių gatvių bei kiemų valdymą. Ir tai yra aiškiai matyti iš sisteminio visos Sutarties nuostatų aiškinimo. UAB „Kerista“, sudarydama šią Sutartį, sutiko prisiimti ir Vilniaus miesto vakarinės dalies gatvių ir kiemų valdytojos statusą bei įsipareigojo atlyginti Vilniaus miesto savivaldybei ir/ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės.

85.       Atkreiptinas dėmesys, kad Sutartyje yra ir nuostata, kad jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iš Užsakovo, Užsakovas savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus Rangovui pagal šią Sutartį už atliktus darbus suma, lygia priteistiems nuostoliams, arba reikalauti, kad Rangovas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo pareikalavimo Užsakovui sumokėtų kompensaciją, lygią priteistiems nuostoliams. Tad, net jei teismas nuspręstų, kad yra pagrindas priteisti ieškovo prašomas sumas iš savivaldybės (nors su tuo nesutiktina), šiuos savivaldybės patirtus nuostolius tektų kompensuoti UAB „Kerista“ – tai reiškia, kad galutinis ieškovo patirtų nuostolių mokėtojas būtų trečiasis asmuo UAB „Kerista“.

86.       CK 6.189 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią. Taigi esant aiškiai išreikštai sutarties šalių valiai dėl Vilniaus miesto vakarinės dalies gatvių ir kiemų valdytojo statuso perdavimo bei dėl nuostolių, patirtų dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės atlyginimo iš UAB „Kerista“ sąskaitos, UAB „Kerista“ laikytina Vakarinės Vilniaus dalies gatvių valdytoja pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 straipsnį ir, vadovaujantis sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principais, teigtina, kad šalių valia negali būti paneigta ir turi būti vykdoma.

87.       Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, Vilniaus miesto savivaldybei, siekiant išvengti civilinės atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį, pakanka įrodyti, jog gatvės valdymas eksploatavimo, priežiūros ar tvarkymo prasme yra pavestas kitam asmeniui. Nustatant valdytoją pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, svarbiausia yra tai, kuris subjektas turėjo pareigą ir geresnes galimybes prižiūrėti statinio būklę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad svarbiausia yra nustatyti, kas buvo statinio valdytojas ir privalėjo rūpintis tinkama jo priežiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, konstatuodamas statinio valdymą, teismas turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė.

88.       Minėtų nuostatų analizė leidžia teigti, jog atsakovė, sudarydama Sutartį su UAB „Kerista“ turėjo tikslą perduoti sutartyje numatytų Vilniaus miesto Vakarinės dalies gatvių valdymą savo srities profesionalei, įgalinant ją turėti savo žinioje minėtos miesto dalies gatvių ir kiemų dangos valdymą ir suteikiant teisę tose gatvėse elgtis savo nuožiūra bei daryti ūkinį bei fizinį poveikį savo iniciatyva, atsiradus situacijoms, keliančioms grėsmę asmenų, transporto priemonių ir pan. saugumui. Tai, kad eismo įvykio gatvės valdymas buvo perduotas UAB „Kerista“, kaip minėta, yra aiškiai įtvirtinta Sutarties 25.18 punkte ir Sutarties 1 priedo 5.1.5 punkte. Taigi, atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei sudarius Sutartį su UAB „Kerista“, būtent trečiasis asmuo – UAB „Kerista“ tapo daikto valdytoju CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme ir jai turi būti reiškiami reikalavimai dėl galimai netinkamo savo pareigų atlikimo, o ne Vilniaus miesto savivaldybei. Vilniaus miesto savivaldybė, perdavusi Sutartimi Vilniaus miesto Vakarinės dalies gatvių valdymą UAB „Kerista“, tiek pagal CK 2.666 straipsnio nuostatas, tiek pagal paminėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nors ir būdama Vilniaus miesto Vakarinės dalies gatvių dalies savininke, tačiau Sutarties galiojimo laikotarpiu nėra šių gatvių valdytoja.

89.       Remiantis tuo, ieškovo G. P. ieškinys atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei atmestinas kaip pareikštas netinkamai atsakovei. 

90.       Antra, ieškovas savo dublike nurodo, jog „preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Jeigu asmuo, viešame registre įregistruotas kaip statinio savininkas (valdytojas), gindamasis nuo ieškinio teigia, kad iš tikrųjų statinio savininkas (valdytojas) yra kitas, jam tenka įrodinėjimo našta paneigti šią prezumpciją ir pateikti duomenis, patvirtinančius, kad iš tikrųjų statinio savininkas (valdytojas) yra kitas asmuo. <...> Iš byloje pateiktų įrodymų yra akivaizdu, kad Ieškovas patyrė turtinę ir neturtinę žalą ir tos žalos kilimą sąlygojo kelio dangos nelygumai – duobė už kurią atsakomybę prisiima kelio savininkas – Vilniaus miesto savivaldybė.“ Sutiktina su ieškovu, jog pagal CK 6.266 straipsnį yra įtvirtinta prezumpcija, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas), kuris privalo atlyginti žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Visgi, pabrėžtina, kad savininko atsakomybės prezumpcija gali būti paneigta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016). Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, pareiga atlyginti žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų yra nustatyta ne tik šių objektų savininkui, bet ir valdytojui. Jei minėtų objektų savininkas perduoda šiuos objektus valdyti kitam asmeniui (valdytojui), tai už jų sugriuvimą ar kitais trūkumais padarytą žalą tretiesiems asmenims atsako ne savininkas, o valdytojas. Pažymėtina, kad statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal CK 6.266 str. suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju turi būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2012 ir kt.).

91.       Vadovaujantis minėtais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, galima konstatuoti, jog tam, kad konkretus subjektas būtų laikomas statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos (įskaitant kelius) valdytoju, jam pakanka daiktinės ar prievolių teisės pagrindu šiems objektams atlikti bent vieną iš minėtų veiksmų (t. y. arba eksploatuoti, arba prižiūrėti, arba tvarkyti).

92.       Kaip matyti iš aukščiau nurodytų argumentų, nagrinėjamu atveju prievolių teisės – Sutarties pagrindu buvo perduotas Vilniaus miesto vakarinės dalies gatvių ir kiemų valdymas trečiajam asmeniui UAB „Kerista“. Šia Sutartimi, turinčia įstatymo galią jos šalims, UAB „Kerista“ įsipareigojo nuolat, be atskiro savivaldybės reikalavimo, vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną bei priežiūrą, eksploatuojamų gatvių ir kiemų dangos defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis ir aptverti, atsiradus avariniams dangos defektams (duobės didesnės kaip 5 cm gylio) savarankiškai be atskiro Užsakovo užsakymo šalinti (taisyti) ir apie atliktus darbus informuoti Užsakovą, privalo atlikti gatvių asfaltbetonio dangos pažaidų taisymą, privalo užtikrinti gerą gatvių ir kiemų dangos būklę ir kt.

93.       Ieškinyje nurodyta, jog duobės, dėl kurios, ieškovo teigimu, įvyko žalą sukėlęs įvykis, gylis 6 cm, vienas skersmuo maždaug 41 cm, kitas skersmuo maždaug 27 cm. Tokio dydžio duobę trečiasis asmuo turėjo pastebėti vykdydamas nuolatinę jo valdomų gatvių stebėseną ir šalinti savo iniciatyva, be atskiro Vilniaus miesto savivaldybės reikalavimo. Taigi visas tas pareigas, kurių neatlikimu yra kaltinama atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė, privalėjo atlikti ne atsakovė, bet trečiasis asmuo UAB „Kerista“. Būtent UAB „Kerista“, vadovaujantis Sutartimi, laisva valia prisiėmusi nuolatinės gatvių stebėsenos pareigą, gatvių valdytojo pagal CK 6.266 str. statusą bei atsakomybę dėl netinkamos gatvių būklės, privalėjo veikti ne tik pagal užsakovės nurodymus, bet ir reguliariai tikrindama gatvių būklę bei nustatydama gatvių defektus, o juos nustačiusi privalėjo imtis aktyvių veiksmų užtikrinant tinkamą gatvių būklę bei eismo dalyvių saugumą. Taigi į bylą yra pateikti įrodymai, pagrindžiantys, kad gatvės, kurioje įvykdo ieškovo nurodomas įvykis, valdymas įvykio metu Sutartimi buvo perduotas UAB „Kerista“ ir už tai, kad ji tinkamai vykdys Sutartimi prisiimtus pareigas, jai yra mokama.

94.       Remiantis tuo, teismui pripažinus, esant įrodytoms kitoms civilinės atsakomybės sąlygoms, atsakyti pagal ieškinio reikalavimus galėtų tik trečiasis asmuo UAB „Kerista“, o ne Vilniaus miesto savivaldybė. Be to, ieškovas nėra pateikęs į bylą jokių įrodymų, kurie paneigtų jo, kaip elektrinio paspirtuko, t. y. didesnio pavojaus valdytojo, atsakomybę dėl ieškovui žalą sukėlusio įvykio. 

95.       Trečia, nors į kai kuriuos savivaldybės argumentus ieškovas dublike bandė atsikirsti, visgi, atsakovės nuomone, žalos dydis taip ir nebuvo įrodytas, nors CK 6.251 str., įtvirtindamas visiško nuostolių atlyginimo principą, numato, kad žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado. Ieškovas dublike nurodo, kad „policijos pareigūnų nekvietė ir apie įvykį nepranešė, nes būtent policijos pareigūnai ir buvo eismo įvykio liudininkai, kurie ir atliko (ar ieškovo suvokimu turėjo atlikti) minėtus veiksmus.“ Pabrėžtina, kad nors ieškovo į bylą pateiktas administracinio nusižengimo bylos nutraukimo nutarimas iš esmės paremtas ieškovo nurodyta įvykio versija, tačiau kai kurios aplinkybės buvo nurodytos ir ne paties ieškovo, tad gali būti laikomos objektyviomis, pvz., yra nurodyta, kad 2021-08-23 įvykio vietoje G. P. bendravo su Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės policijos pareigūnu A. D., kuris tarnybiniame pranešime, be kita ko, nurodė, kad „vyriškis daugiau pagalbos atsisakė“.

96.       Taigi ieškovas nesiekė, kad įvykis būtų užfiksuotas policijos pareigūnų, ir dėl to policijos pareigūnams neįforminus įvykio, buvo prarasta galimybė byloje turėti objektyvius įrodymus, patvirtinančius žalos atsiradimo aplinkybes, žalos faktą bei dydį. Atkreiptinas dėmesys, kad nei su ieškiniu, nei su dubliku ieškovas nepateikė į bylą jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad elektrinis paspirtukas buvo sugadintas būtent per ieškovo nurodomą 2021-08-23 įvykį. Žalą, padarytą elektriniam paspirtukui, ieškovas iš esmės įrodinėja 2020-09-01 elektrinio paspirtuko apžiūros aktu, kuris surašytas praėjus savaitei nuo nurodomo 2020-08-23 įvykio ir jis nepatvirtina, kad būtent dėl ieškovo nurodomos priežasties, t. y. dėl netinkamos Sausio 13-osios gatvės būklės, ar tik dėl jos, elektrinis paspirtukas buvo sugadintas, į bylą nei su ieškiniu, nei su dubliku nėra pateikta jokių paspirtuko nuotraukų, padarytų iškart po įvykio. Ieškovo į bylą pateiktas Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas surašytas ir prie jo pridėtos nuotraukos darytos praėjus daugiau nei dviems mėnesiams nuo nurodomo įvykio, taigi jis neįrodo ginčo gatvės būklės tuo metu, kada įvyko ieškovo nurodomas įvykis, todėl ir šios išlaidos negali būti priskirtinos prie ieškovo nurodomos žalos.

97.       Prašydamas priteisti negautas pajamas ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis išties įvykio metu buvo dirbantis asmuo, kad jis gaudavo ir kokio dydžio atlyginimą gaudavo, atskaičius mokesčius. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė žalos dydžio. 

98.       Ieškovo

99.       Be to, kaip jau buvo minėta ir atsiliepime, prašydamas priteisti neturtinę žalą ieškovas G. P. nėra nuoseklus: iš ieškinio bei prie jo pridėtų įrodymų matyti, kad kreipdamasis į atsakovę su prašymu atlyginti patirtą žalą jis nurodė vienokio dydžio, tuo tarpu ieškinyje – jau kitokio dydžio patirtą neturtinę žalą, taigi pats ieškovas nėra tikras dėl to, kokio dydžio neturtinę žalą jis patyrė ir kokia suma kompensuotų jo patirtus neigiamus išgyvenimus. Atsakovės vertinimu, ieškovo reikalavimas dėl tokios didelės neturtinės žalos sumos priteisimo, atsižvelgiant į ieškovo patirtas pasekmes, nėra sąžiningas ir pagrįstas. Tuo labiau, kad, valdydamas elektrinį paspirtuką – didesnio pavojaus šaltinį, ieškovas G. P. prisiėmė (turėjo prisiimti) galimas pasekmes. 

100.       Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė, sudarydama Sutartį su UAB „Kerista“, ėmėsi visų galimų veiksmų tam, kad Vilniaus miesto Vakarinės dalies gatvės būtų tinkamai prižiūrimos ir būtų išvengta neigiamų pasekmių dėl netinkamai prižiūrėtų gatvių. Tuo tarpu ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad žalą sukėlė ne paties ieškovo veiksmai jam valdant didesnio pavojaus šaltinį – elektrinį paspirtuką. Atsakovės vertinimu, šiuo atveju žalingi padariniai galėjo atsirasti bet kurioje kitoje vietoje, važiuojant bet kuriuo kitu keliu/gatve, nepriklausomai nuo to, ar toje vietoje būtų kelio nelygumas ar ne, kadangi valdant didesnio pavojaus šaltinį – elektrinį paspirtuką, ne tik kelio danga, bet ir oro sąlygos, paros laikas, matomumas, pasirinktas greitis, valdytojo blaivumas ir kt. turi reikšmės galimam įvykiui. Kaip jau buvo minėta atsakovės atsiliepime į patikslintą ieškinį ir šios aplinkybės nėra ieškovo paneigtos, iš ieškovo į bylą pateiktų nuotraukų nėra aišku, kada ir kokioje vietoje jos darytos, jos nepatvirtina, kad ten užfiksuota būtent nurodomo įvykio vieta to įvykio atsitikimo metu, Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas surašytas ir prie jo pridėtos nuotraukos darytos praėjus daugiau nei dviems mėnesiams nuo nurodomo įvykio, taigi jos nepatvirtina, kad tokia gatvės būklė, kokia ji užfiksuota antstolio, praėjus daugiau nei dviems mėnesiams nuo nurodomo įvykio, buvo ir įvykio metu.

101.       Taip pat byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kokiu greičiu ieškovas važiavo, ar jis buvo blaivus, ar jis laikėsi Kelių eismo taisyklių, ar buvo pakankamai atidus ir rūpestingas vairuodamas elektrinį paspirtuką. Įvykio aplinkybės iš esmės yra grindžiamos subjektyviais ieškovo paaiškinimais. Administracinio nusižengimo bylos nutraukimo nutarimas iš esmės taip pat paremtas ieškovo nurodyta įvykio versija, be to, juo nebuvo išspręsta byla iš esmės, tad jokios prejudicinės reikšmės jis neturi. Be to, vien tas faktas, kad po įvykio atvyko greitoji medicinos pagalba, nepatvirtina, kad įvykis įvyko būtent tokiomis aplinkybėmis ir būtent dėl tokių priežasčių ir/ar tik dėl tokių, kurias nurodo ieškovas.

102.       Kadangi ieškovas į bylą nepateikė dokumentų, kad jis nurodomo įvykio metu (2020-08-23) turėjo teisę vairuoti elektrinį paspirtuką, priskiriamą mopedo kategorijai, jo elektrinis paspirtukas buvo registruotas, jam buvo atlikta techninė apžiūra, buvo apdrausta vairuoto civilinė atsakomybė teigtina, kad, nesant byloje tokių duomenų, galimai ieškovui buvo draudžiama vairuoti elektrinį paspirtuką.

103.       Pažymėtina, jog į bylą ieškovas nėra pateikęs jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad nurodomo įvykio metu jis važiavo elektriniu paspirtuku laikydamasis visų Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje, o taip pat ir KET 9 punkte įtvirtintų eismo dalyviams keliamų reikalavimų. Tai, kad ieškovas elgėsi „kaip rūpestingas eismo dalyvis, judėdamas važiuojamąja kelio danga dėjo maksimalias pastangas“ nurodomo įvykio išvengimui, yra vien subjektyvūs ieškovo teiginiai, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas, veikdamas tiek rūpestingai ir apdairiai, kiek yra būtina, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir laikantis KET reikalavimų, negalėjo išvengti kliūties, todėl šiuo atveju ieškovas, valdydamas padidinto pavojaus šaltinį – elektrinį paspirtuką, prisiėmė riziką dėl galimos žalos, tad žalos priteisimas negalimas ir tuo pagrindu (CK 6.253 str. 5 d.).

104.       Trečiasis asmuo UAB „Kerista“ atsiliepimu nesutiko su patikslintu ieškiniu ir nurodė, kad Ieškovas privalo įrodyti, o teismas taip pat privalo nustatyti visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, ne tik neteisėtus veiksmus. Ieškovas privalo įrodyti, kad to įvykio metu – 2020-08-23 d. apie 21 val., egzistavo visos sąlygos, t.y. Atsakovas nevykdė nurodytų gatvių stebėsenos; kad minėtoje vietoje gatvės danga buvo su tokiais trūkumais, jog keltų grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių saugumui, kad duobė buvo didesnė kaip 5 cm gylio. Be to, lieka nepaneigta tikimybė, kad dėl įvykio gali būti kaltas ir ar prie jo prisidėti ir pats Ieškovas, nebūdamas pakankamai apdairus, rūpestingas ir atidus, vairuodamas el. transporto priemonę. Ši transporto priemonė laikytina didesnio pavojaus šaltiniu, kurio valdytojas buvo Ieškovas (CK 6.270 str.). Todėl teisiškai reikšminga šiuo atveju ir paties Ieškovo tinkamas, rūpestingas ir atsargus šios transporto priemonės valdymas. Apie įvykio aplinkybes, tariamą transporto priemonės greitį galima spręsti tik iš Ieškovo paaiškinimų, kurie negali būti laikomi objektyviais ir patikimais. Įvykis nebuvo užfikstuotas kaip eismo įvykis, nepriklausomų ekspertų ar pareigūnų nebuvo nustatytas paspirtuko greitis, net nebuvo tikrintas Ieškovo blaivumas. Pats Ieškovas tik praėjus dviem dienoms nuo įvykio kreipėsi į policiją el. būdu, pateikdamas savo versiją.

105.       Vien faktas, kad nebuvo nustatytas administracinės teisės pažeidimas, nereiškia, jog šioje byloje, kuri nagrinėjama civiline tvarka, mes neturėtume vertinti paties Ieškovo veiksmų ar neveikimo. Administracinio nusižengimo bylos nutraukimo nutarimas priimtas iš esmės vien tik pagal Ieškovo paaiškinimus ir jo pateiktą versiją. Be to, toks nutarimas negali būti laikomas galutiniu įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje, ir turėti prejudicinės reikšmės pagal CPK 182 str. 2 p. Kadangi nutarimu, kuriuo byla nutraukiama, nei ginčas, nei byla nėra išsprendžiami iš esmės. Be to, vien iš fakto, kad po įvykio atvyko greitoji medicinos pagalba, Bendrovės nuomone, negalima daryti išvados, kad įvykis įvyko būtent tokiomis aplinkybėmis ir būtent dėl tokių priežasčių ir/ar tik dėl tokių, kurias nurodo Ieškovas.

106.       Pažymėtina, kad iš pridėtų fotonuotraukų nėra galimybės ne tik, kad nustatyti, kada tos fotonuotraukos darytos, bet ir jos nepatvirtina, kad duobė toje vietoje to įvykio metu buvo didesnė kaip 5 cm gylio ir kad būtent dėl to Ieškovas nukrito, kad jis negalėjo matyti duobės ir jos išvengti. Ieškovo pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas datuojamas 2020-10-29 d, t.y. praėjus daugiau kaip dviem mėnesiams po įvykio. Šis įrodymas nepatvirtina ieškovo teiginių apie įvykio metu buvusią gatvės toje vietoje būklę. LR CK 6.253 str. Įtvirtinta, ,kad „1. Civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. (...). 5. Nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas.“ Šiuo atveju, vien tas faktas, kad Ieškovas valdė didesnio pavojaus šaltinį reiškia, kad jis turėjo prisiimti ir prisiėmė tokio įvykio riziką. Be to, kaip jau nurodyta aukščiau, nėra aišku, lieka nepaneigta tikimybė, kad Ieškovas pats nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, valdydamas el. paspirtuką.

107.       LR CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Šiuo atveju, net ir pripažinus, kad atsakovas pažeidė įstatymo reikalavimus (neužtikrindamas gatvės priežiūros ir pan.), nors tokių įrodymų nėra, reiktų vertinti ar būtent toks pažeidimas lėmė ieškovo nurodomus nuostolius. Kaip jau minėta, būtina įvertini ir nukentėjusiojo – Ieškovo, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo, veiksmus, neveikimą, jo galimybes išvengti žalos ar ją sumažinti. Byloje nėra duomenų apie tai, kokio intensyvumo eismas buvo tuo metu toje gatvėje, koks buvo greitis, kokios buvo galimybės pamatyti ir apvažiuoti duobę ir daug kitų aplinkybių. Dėl nepakankamai pateiktų įrodymų, bendrovei kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar galimai netinkama (jeigu taip būtų nustatyta) tos gatvės priežiūra buvo tiesioginė ieškovo patirtos žalos priežastis. Bendrovė mano, kad Ieškovas neįrodė priežastinio ryšio, kuris yra privaloma civilinės atsakomybės sąlyga. Taip pat, trečiojo asmens nuomone, Ieškovo reikalaujama priteisti net 3000 Eur dydžio neturtinė žala, jos dydis yra visiškai neįrodytas, nepagrįstas. Toks reikalavimas gali būti vertinamas kaip siekis pasipelnyti, kas nėra sąžininga. Ieškovo patirti sužalojimai yra nesunkūs, jie negalėjo lemti tokių stiprių emocinių išgyvenimų, kaip kad bandoma teigti. J. I. ir patyrė kokius tai neigiamus emocinius išgyvenimus dėl įvykio, dėl sužalojimų, tai, bendrovės nuomone, jis prie to ir pats prisidėjo, prisiėmė to riziką, valdydamas didesnio pavojaus šaltinį. Atsakovas niekaip neprisidėjo ir negalėjo prisidėti prie Ieškovo emocinių išgyvenimų. Be to, iš ieškinio motyvų nėra aišku, kodėl savo išgyvenimus Ieškovas vertina net 3000 Eur suma, kai jo patirtos išlaidos dėl įvykio ir gydymo yra beveik dvigubai mažesnės. Prašo ieškovo G. P. ieškinio netenkinti.

108.       Teismo posėdžio metu ieškovas G. P. paaiškino, kad jis ginčo įvykio metu važiavo apie 25 km/h, bet buvo greičio mažinimo kalnelis ir jis mažino greitį iki 16 km/h. Paaiškino, kad negalėjo pastebėti duobės, nes duobė buvo uždažyta baltais, greičio mažinimo kalnelio, dažais. Nurodė, kad į darbą grįžo (duomenys neskelbtini), iki tol per 3 mėnesius buvo namie, nes iki spalio 7 d. buvo gipsas, paskui - reabilitacija. Buvo skausmai, bet yra jie ir dabar; daroma mankšta kasdien, nuolat, daug vaistų teko vartoti, buvo nepatogumai dėl dalyvavimo įvairiose veiklose, nes jis yra policijos rėmėjas, kituose renginiuose, kelionėje po Lietuvą; pažymėjo, kad tuo metu karantino nebuvo, tai ir niekur negalėjo dalyvauti. Dėl paspirtuko paaiškino, kad jis yra mamos, kuri pasinaudojo kompensacija už automobilį, tai yra 585,80 Eur, jis įsigytas 2020 m. birželio mėnesį. Atsakydamas į klausimus paaiškino, kad turėjo vykti į kelionę po Lietuvą, kuri buvo planuota, tačiau atšaukė. Paspirtukas, kaip paaiškino, sugadintas nepataisomai, nes sugedusi baterija. Paaiškino dėl važiavimo dviračiu, nes nebuvo dviračių tako, todėl galima buvo važiuoti ir važiavo važiuojama dalimi. Baigiamosios kalbos: dar yra jaučiamos pasekmės, bus reikalinga operacija.

109.       Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokato padėjėjas V. K. paaiškino, kad ieškovo turtinio reikalavimo suma yra 1794 Eur, kurią sudaro: 523,27 Eur paspirtuko kaina; 164 Eur yra vaistų kaina; 585,90 Eur dėl negautų pajamų dėl nedarbingumo (neseniai įsidarbinęs buvo, nuo 2020-08-10, UAB „DS Baltic“ staklių operatorius); 400 Eur advokato išlaidos; 121 Eur faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas). Neturtinis reikalavimas 3000 Eur (tai išgyvenimai, negalėjo dalyvauti įvairiose veiklose, socialiniame gyvenime; ieškovas patyrė kulnikaulio lūžį, buvo gydomas, gipsuota apie 5-6 mėn. laikui, speciali avalynė naudota, numatomos ateityje operacijos dėl kaulo „nudaužymo“ (kad jis nesiremtų ir nebūtų juntami skausmai). Dėl neteisėtų veiksmų paaiškino, kad atsakovo neveikimas pasireiškė tuo, kad atsakovas nesirūpino kelio važiuojama danga, tai yra Sausio 13-osios g., ties 10 ir 37 namais. Pats atsakovo neveikimas (tai nežymėjimas duobės, remonto nevykdymas) sąlygojo pačios ieškovo žalos atsiradimą, šiuo atveju priežastinis ryšys yra akivaizdus, nes kitaip ieškovas nebūtų patyręs nuostolių. Prašo priteisti ieškovui turtinę ir neturtinę žalą, atlyginti kitas išlaidas. Atsakydamas į klausimus paaiškino, kad įvykis, kurio metu buvo sugadintas paspirtukas ir kitas aplinkybes patvirtina pateikti įrodymai (su pradiniu ieškiniu teikiami priedai 2, 1). Paaiškino, kad paspirtuko specifikacija buvo pateikta oficialių atskirų 3 skirtingų pardavėjų, kurie prekiauja tokiais paspirtukais, kurie, kaip matyti, gali važiuoti iki 25 km/h ir tai nurodo visi pardavėjai. Pačio gamintojo specifikacijos yra verstinos, tai yra ne vienas lapas, todėl ir pasirinkti būtent skirtingi pardavėjai. Baigiamosios kalbos: ieškovas įvažiavo į duobę ir vertėsi, susižalojo, dėl ko ir atsirado žala. Ieškovas bandė taikiai susitarti, tačiau nepavyko. Pažymi deliktinės atsakomybės sąlygas (žala, neteisėtas veikimas, priežastinis ryšys, kaltė; išskiria griežtą atsakomybę). Nurodo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

110.       Teismo posėdžio metu atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovė L. V. paaiškino, kad atsakovas šioje byloje nėra tinkamas, nes teismų praktikoje yra išaiškinimas ir paaiškina, kad sutartis su UAB „Kerista“ nėra tapati sutarčiai su kita įmone „Grinda“, nes atsakovo sutartyje su trečiu asmeniu yra nurodytas valdymo funkcijų perdavimas (pagal paaiškinimą tai reikštų ūkinio, fizinio poveikio darymą); sutartis sudaryta 2020-07-10. Akcentuoja, 25.18 punktą; paaiškina tokios sutarties sudarymo tikslą tuo, kad atsakovas nebebūtų atsakingas už panašius atvejus (kaip jau pacituota atvejai su keliomis įmonėmis). Todėl atsakovu šioje byloje turi būti UAB „Kerista“. Paaiškino, kad nauja sutartis buvo sudaryta tam, kad įtvirtinti sutartimi valdymo perdavimą; už tai UAB „Kerista“ yra mokamas užmokestis. UAB „Kerista“ negali nepripažinti sutarties sąlygų, nes sutartis vykdytina. Paaiškino, kad atsakovas pagal pareigas vykdo užsakovo pareigas. Atsakovas jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Žala turi būti pagrįsta, tačiau jokių objektyvių įrodymų apie paspirtuko sugadinimą 2020-08-23 ginčo įvykyje, nėra pateikta, taip pat nėra jokių paspirtuko nuotraukų darytų iš karto po įvykio, o aplinkybių konstatavimo protokolas surašytas jau gerokai po įvykio (po 2 mėn.) ir visa tai nepagrindžia ieškovo nurodomų aplinkybių dėl ieškovo patirtos žalos. Be to paspirtuko įsigijimo dokumentai yra pateikti be banko rekvizitų; paspirtuko dokumentai yra ir be vertimo; be ieškovo ir jo motinos giminystę pagrindžiančių įrodymų. Ieškovas neteikia dokumentų apie darbo santykius, kad jis sumas būtent tokias ir uždirbo. Dėl neturtinės žalos mano, kad ieškovo sužalojimas yra nesunkus, jokių sunkių pasekmių sveikatai dokumentuose nenurodoma. Mano, kad baudžiamosiose bylose priimtais sprendimais turi būti remiamasi itin atsargiai, nes tai yra kitokie atvejai, kuriais remiamasi ieškovo. Paaiškina, kad neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 1000 Eur iki 3000 Eur be jokių paaiškinimų. Priežastinio ryšio nėra nei faktinio, nei teisinio. Mano, kad šioje ginčo situacijoje yra paties ieškovo prisiimta rizika valdant didesnio pavojaus šaltinį, nes elektrinis paspirtukas yra priskirtinas motoriniam dviračiui ir jis neturėjo teisės važiuoti važiuojama gatvės dalimi. Palaiko savo išdėstytą poziciją ir ieškinį prašo atmesti. Atsakydama į klausimus paaiškino, kad esantis atsakovo dokumentas be datos ir kitų dokumentui būtinų rekvizitų yra dėl elementarios žmogiškos klaidos. Paaiškino, kad UAB „Kerista“ rūpinasi visais kelių priežiūros darbais. 

111.       Trečiasis asmuo UAB „Kerista“ pateikė prašymą bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.

Ieškinys netenkintinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir ginčo esmė

112. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2020-08-23 apie 21 val. ieškovas G. P., vairuodamas el. paspirtuką adresu Sausio 13-osios g., Vilniuje (važiuojant kryptimi link V. M. g.), ties Sausio 13-osios g. 10 ir 37 namu įvažiavo į duobę, ko pasėkoje vertėsi su paspirtuku, kuris sulūžo, o ieškovas patyrė sužalojimus. Pagal 2020-09-11 Vilniaus miesto savivaldybės Viešos įstaigos greitosios medicinos pagalbos stoties informaciją nustatyta, kad 2020-08-23 21.03 val. buvo registruotas iškvietimas Sausio 13-osios g. 37, Vilniuje, G. P.; apie įvykį pranešė policija; kvietimo priežastis – apatinių galūnių trauma. 2020-10-01 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pažymos duomenys patvirtina, kad 2020-08-23 21 val. Sausio 13-osios g. 10, Vilniuje, įvykyje dalyvavusi transporto priemonė yra elektrinis paspirtukas Ninebot G30 Max.

113. Byloje nustatyta, kad 2020-07-10 Pirkimo sutartimi, sudaryta tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, kodas 188710061, atstovaujamos Infrastruktūros skyriaus vedėjo V. P., toliau – Užsakovas ir UAB „Kerista“, kodas 122635779, atstovaujamos generalinio direktoriaus J. G., toliau – Rangovas, pasirašyta darbų atlikimo sutartis, toliau – Sutartis, kurioje: sutarties objektas - šioje Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka Rangovas įsipareigoja atlikti Vilniaus m. Vakarinės miesto dalies (Lazdynų, Karoliniškių, Pilaitės, Viršuliškių, Justiniškių, Pašilaičių, Fabijoniškių, Šeškinės seniūnijos) gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus (toliau - Darbai) (punktas 1); sutarties terminas - 36 mėnesiai nuo Sutarties įsigaliojimo dienos (3 punktas). Pridėti atliktų statybos ir remonto darbų aktai Nr. 264, Nr. 312.

114. (duomenys neskelbtini) Medicinos dokumentų išrašas patvirtina, kad G. P. skundžiasi kairio kulno srities skausmais, (duomenys neskelbtini) 21 val. buityje, krito nuo elektrinio paspirtuko, medicinos įstaigoje diagnozuotas kairio kulnakaulio lūžis.

115. 2020-09-01 Elektrinio paspirtuko apžiūros aktu, išduotu G. P., nustatyti gedimai (išsimovęs galinis ratas ir priekinis ratas, pažeista viršutinė schema atsakinga už paspirtuko komandas ir indikacinius parodymus, baterija nelaiko įtampos ir gali būti nuo smūgio pažeista baterijos bloko konstrukcija, apibraižytas paspirtukas); eksploatacija neįmanoma; dalių ir remonto kaina viršija paspirtuko kainą.

116. 2020-09-11 Vilniaus miesto savivaldybės Viešos įstaigos greitosios medicinos pagalbos stoties dokumentu Dėl informacijos suteikimo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) 21.03 val. buvo registruotas iškvietimas Sausio 13-osios g. 37, Vilniuje G. P.; apie įvykį pranešė policija; kvietimo priežastis – apatinių galūnių trauma, pateikta iškvietimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) kopija (paslaugos teikimo protokolas – eismo/transporto nelaimė).

117. 2020-09-22 Prašymu Dėl žalos atlyginimo nustatyta, kad G. P. iš Vilniaus miesto savivaldybės prašė žalos atlyginimo, nurodant: 523,27 Eur - paspirtuko remonto išlaidos, 164,48 Eur – vaistų išlaidos, negautas pajamas – 527,284,58 Eur, 1000 Eur neturtinė žala, 200 Eur advokato paslaugos.

118. 2020-10-01 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pažyma Dėl eismo įvykio patvirtina, kad 2020-08-23 21 val. Sausio 13-osios g. 10, Vilniuje, įvykyje dalyvavusi transporto priemonė yra elektrinis paspirtukas Ninebot G30 Max.

120. 2020-10-01 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimu Dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo nustatyta, kad 2020-08-25 buvo gautas G. P., gim. (duomenys neskelbtini) pranešimas dėl 2020-08-23 apie 21 val. įvykio, vairuojant elektrinį paspirtuką Sausio 13-osios g., Vilniuje, aplinkybių. Įvertinus surinktą medžiagą padaryta išvada, kad šiame atvejyje nėra administracinio nusižengimo sudėties ir administracinio nusižengimo byla nutrauktina.

121. 2020-10-07 Medicinos dokumentų išrašas patvirtina, kad G. P. yra diagnozuotas kairio kulnakaulio lūžis; nurodyti apžiūros rezultatai – gipsas, tinimas, gipsas trina kulną, vyksta gijimas; nurodytas gydymas – naujas gipsas, mankšta čiurnai ir pėdai, gydytojų konsultacijos, vaikščiojimas su ramentais.

122. Iš 2020-10-16 Vilniaus miesto savivaldybės Atsakymo į 2020-09-23 Prašymą nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybė gavo prašymą dėl žalos atlyginimo G. P., kuriuo atsisakė atlyginti žalą, kadangi kad patirti nuostoliai nėra susiję su Vilniaus miesto savivaldybės (ne)veikimu, todėl dėl žalos atlyginimo pasiūlyta kreiptis į UAB „Kerista“.

123. 2020-10-16 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyriaus dokumentu Dėl žalos atlyginimo nustatyta, kad išnagrinėtas prašymas dėl žalos atlyginimo, nurodant, jog patirti nuostoliai nėra susiję su Vilniaus miesto savivaldybės (ne)veikimu, todėl dėl žalos atlyginimo pasiūlyta kreiptis į UAB „Kerista“.

124. Iš 2020-10-23 UAB „Kerista“ Atsakymo į 2020-10-21 Prašymą nustatyta, kad UAB „Kerista“ gavo prašymą dėl žalos atlyginimo G. P., kuriuo atsisakė atlyginti žalą (523,27 Eur - paspirtuko remonto išlaidos, 164,48 Eur – vaistų išlaidos, negautas pajamas – 527,31 Eur, 1000 Eur neturtinė žala, 400 Eur advokato paslaugos), kadangi prašymas nepagrįstas (dėl įrodymų apie įvykį nebuvimo, dėl eismo įvykio schemos nepateikimo, dėl paspirtuko akto apžiūros nepatikimumo ir skirtingų techninių duomenų pateikimo, dėl fotonuotraukų rekvizitų nebuvimo).

125. 2020-10-29 antstolio (duomenys neskelbtini) aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad Sausio 13-osios g. 10, Vilniuje, prie televizijos bokšto pastato, Sausio 13-osios g. važiuojamojoje dalyje, ties įrengtu greičio mažinimo kalneliu yra netaisyklingos formos, nelygių kraštų, ovalo duobė, kurios gylis 6 cm, vienas skersmuo maždaug 41 cm, kitas – maždaug 27 cm; pateiktos 6 fotonuotraukos.

126. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato pažyma patvirtina, kad laikotarpiu (duomenys neskelbtini) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato policijos rėmėjas G. P. aktyviai vykdė policijos rėmėjų veiklą ir išdirbo (duomenys neskelbtini).

127. 2021-04-01 Medicinos dokumentų išrašas/siuntimas patvirtina, kad dokumentas išduotas G. P., diagnozė – kitų kojos lūžių padariniai; siuntimo tikslas, gretutiniais susirgimai ir komplikacijos, diagnostiniai tyrimai, ligos eiga, taikytas gydymas, rekomendacijos gydymui ir darbui dokumente nenurodyti.

128. Pateikta administracinio nusižengimo byla ROIK Nr. 07-20-9532602 (nutarimas Dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo, 2020-08-23 ir 2020-08-26 Tarnybiniai pranešimai, BIRT ataskaitų žiūryklė, papildomi duomenys apie eismo įvykį, fotonuotraukos, 2020-09-15 specialisto paaiškinimas, 2020-08-25 Medicinos dokumentų išrašas/siuntimas). Pateiktos Sausio 13-osios gatvės važiuojamosios dalies fragmento fotonuotraukos.

129. Pateikti mokėjimus pagrindžiantys dokumentai: kvitas už ramentus – 26 Eur sumoje, vaistų kvitai 52,67 Eur, 31,63 Eur, 54,18 Eur sumoje.

130. Sąskaitos išrašo fragmento duomenimis nustatyta, kad 2020-05-27 atliktas mokėjimas 523,27 Eur sumai iš V. U. (buv. (duomenys neskelbtini)) banko sąskaitos. Gimimo liudijimo kopija patvirtina, kad G. P. motina yra V. P..

131. 2020-05-27 Sąskaita-faktūra, kurios užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad Ninebot G30 Max kaina 589,99 USD.

132. Pateiktomis el. paspirtuko Ninebot specifikacijomis nustatyta, kad el. paspirtuko variklio galia 350 W, maksimalus greitis 25 km/h, kaina 699 Eur (pagal topocentras.lt); el. paspirtuko maksimalus greitis 25 km/h, kaina 801 Eur (pagal skytech.lt); el. paspirtuko variklio galia 551 W, maksimalus greitis 25km/h, (pagal senukai.lt).

133. Ieškovas, patikslintu ieškiniu prašydamas pakeisti netinkamą šalį tinkama ir patvirtinti, kad ieškinys reiškiamas atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, trečiasis asmuo – UAB „Kerista“, siekia ieškiniu prisiteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškovo G. P. naudai 1794,65 Eur turtinės žalos, 3000 Eur neturtinės žalos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 108 Eur sumokėto žyminio mokesčio bei 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

134. Atsakovo atstovė be kitų savo su ieškiniu nesutikimo argumentų nurodė, kad patikslintas ieškinys turėjo būti pareikštas ne Vilniaus miesto savivaldybei, bet UAB „Kerista“, todėl prašo ieškinį atmesti kaip pareikštą netinkamam atsakovui, kaip nepagrįstą.

Dėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atsakomybės

135. Įstatymas numato, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas) arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009). Ieškovui pareiškus reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti šalių kilusį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-239/2014). Taigi, atsižvelgiant į civilinio proceso teisėje galiojančius šalių autonomijos, o taip pat rungimosi principus, ieškovas, reikšdamas ieškinį, pats pasirenka asmenis, kuriems reiškia ieškinį (atsakovus), kaip ir pats apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, nurodydamas ieškinio pagrindą ir dalyką. Tokiu bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį, nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą atsakovą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-239/2014).

136. Atsakovas atsiliepime į ieškinį, triplike bei žodinio bylos nagrinėjimo metu atkreipė tiek teismo, tiek ieškovo dėmesį, kad ieškinys yra pareikštas netinkamam atsakovui. Esant tokiai situacijai sutinkamai su CPK 45 straipsnio nuostatomis, byloje atsirado pagrindas spręsti klausimą dėl netinkamos šalies (atsakovo) pakeitimo tinkama. Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalį, teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, jog atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės (CPK 45 straipsnio 3 dalis). Aplinkybė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, t. y. asmeniui, kuris negali atsakyti pagal ieškinį, sudaro pagrindą ieškinį, pareikštą tokiam asmeniui, atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-251-611/2015).

137. Kaip jau anksčiau yra nurodyta, 2020-08-23 apie 21 val. ieškovas G. P., vairuodamas el. paspirtuką adresu Sausio 13-osios g., Vilniuje (važiuojant kryptimi link V. M. g.), ties Sausio 13-osios g. 10 ir 37 namu įvažiavo į duobę, ko pasėkoje vertėsi su paspirtuku (kuris sulūžo) ir ieškovas patyrė sužalojimus. Ieškovas ir jo atstovas teigia, kad Vilniaus miesto savivaldybė nagrinėjamoje byloje yra tinkamas atsakovas, kadangi trečiasis asmuo UAB „Kerista“ neprisiėmė atsakomybės dėl ginčo atvejo, o viešame registre nėra duomenų, kad UAB „Kerista“ yra miesto gatvių valdytojas ir nesutikdamas keisti atsakovą, atsakovu laiko Vilniaus miesto savivaldybę, kuri ir turi pareigą apmokėti ieškovo patirtą žalą. Teismas su tuo sutikti negali.

138. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, pareiškęs pradinį ieškinį, atsakovu nurodė UAB „Kerista“, o trečiuoju asmeniu - Vilniaus miesto savivaldybę. Pažymėtina, kad pareikšdamas pradinį ieškinį, ieškovas pateikė 2020-07-10 Pirkimo sutartį, sudarytą tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, kodas 188710061, toliau – Užsakovas ir UAB „Kerista“, kodas 122635779, toliau – Rangovas, dėl darbų atlikimo, kurios vienu iš objektų yra šioje Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka nustatyti Rangovo įsipareigojimai atlikti Vilniaus m. Vakarinės miesto dalies (Lazdynų, Karoliniškių, Pilaitės, Viršuliškių, Justiniškių, Pašilaičių, Fabijoniškių, Šeškinės seniūnijos) gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus (punktas 1). Patikslintu ieškiniu ieškovas keitė nagrinėjamoje byloje netinkamą atsakovą UAB „Kerista“ į tinkamą, kaip jis teigia, atsakovą - Vilniaus miesto savivaldybę, o UAB „Kerista“ prašė laikyti trečiuoju asmeniu. Ieškovo ir jo atstovo teigimu, atsakovas turi žalą atlyginti dėl savo neveikimo.

139. Tokiu būdu, nagrinėjamoje byloje atsakovo atstovei išreiškus savo poziciją dėl atsakovo tinkamumo, teismas vykdydamas CPK 45 straipsnio reikalavimus nurodė ieškovui jo teisę pakeisti byloje netinkamą atsakovą tinkamu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CPK 45 straipsnyje nustatytos teisės pakeisti netinkamą šalį tinkama išaiškinimas ieškovui yra teismo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-1272/2001). Ieškovas ir jo atstovas nesiėmė veiksmų – prieštaravo atsakovo atstovės argumentams ir nesutiko keisti atsakovą nagrinėjamoje byloje, taigi ieškovo teisė pakeisti netinkamą šalį tinkama buvo realiai įgyvendinta tokiu būdu, kokiu tai padaryti laikė esant tikslingu ieškovas. Pagal CPK 45 straipsnio 3 dalį, jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Pažymėtina, kad netinkamos šalies pakeitimas tinkama yra ieškovo procesinė teisė, o ne teismo pareiga. Šioje byloje teismas savo pareigą įvykdė, t. y. nurodė ieškovui jo teisę pakeisti atsakovą tinkamu. O būtent, teismas kėlė atsakovo tinkamumo klausimą (2021-05-19 posėdžio protokolo įrašas), ieškovo atstovas į atitinkamą teismo klausimą atsakė, kad atsakovas yra tinkamas ir tai motyvavo. Taigi, iš atsakovo atstovės prašymo, nurodytų motyvų ir argumentų (atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo argumentai tuo klausimu yra nurodyti ir atsiliepime į ieškinį, ir triplike) ir ieškovo atstovo užfiksuoto atsakymo konstatuotina, kad bylos nagrinėjimo metu buvo visiškai aiškiai ir suprantamai suformuluotas klausimas dėl atsakovo tinkamumo, o iš ieškovo atstovo atsakymo į teismo klausimą yra aišku, jog jis nepageidavo, kad atsakovas būtų pakeistas. Teismas, netgi įgyvendindamas CPK 45 straipsnyje numatytą pareigą, turi išlikti objektyvus ir nešališkas abiejų ginčo šalių atžvilgiu (CPK 17, 21 straipsniai ), todėl teismas neprivalo primygtinai siūlyti tokį pakeitimą, reikšti savo išankstinę poziciją dėl atsakovo tinkamumo ar netinkamumo, o privalo tik išaiškinti šią ieškovo teisę. Tuo labiau, kad atsakovo atstovė savo prašymą dėl atsakovo tinkamumo motyvavo ir pagrindė įstatyminėmis nuostatomis. Įvertinant tai, kad ieškovą byloje atstovavo profesionalus teisininkas (advokato padėjėjas), teismo iškeltas klausimas dėl atsakovo tinkamumo vertintinas kaip pakankamas bei tinkamas CPK 45 straipsnio 1 dalies normos įgyvendinimas ir ieškovas turėjo galimybę išreikšti savo poziciją dėl atsakovo pakeitimo kitu atsakovu, ir ją išreiškė aiškiai, pasisakydamas, jog toks pakeitimas nėra reikalingas, nes ieškinys pareikštas tinkamam atsakovui.

140. Pagal CPK 45 straipsnio 3 dalį tuo atveju, jeigu ieškovas nesutinka atsakovą pakeisti kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-100/2007). 

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

141. Nagrinėjant ginčus dėl žalos atlyginimo būtina patikrinti, ar egzistuoja visos būtinosios deliktinės atsakomybės sąlygos. Būtinosios deliktinės atsakomybės taikymo sąlygos yra neteisėti veiksmai, žala, skolininko veiksmų bei žalos priežastinis ryšys ir kaltė (išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės) CK) (6.246 - 6.249 straipsniai). Aptartas civilinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti ieškovas, o neįrodžius bent vienos sąlygos, negali būti taikoma civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-79-611/2019).

142. Dėl neteisėtų veiksmų. Pirmiausia būtina nustatyti neteisėtus veiksmus, kurių nenustačius deliktinės atsakomybės taikymo procesas pasibaigia. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. e3K-3-99-701/2017).

143. Tais atvejais, kai įstatymas nustato griežtąją atsakomybę, t. y. atsakomybę be kaltės, ieškovas turi įrodyti, kad žala kilo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Priežastinis ryšys atsakomybės be kaltės atveju nustatomas tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Deliktinės atsakomybės be kaltės atveju žalą sukėlusio asmens kaltės nereikia nustatyti, tačiau teisinę reikšmę sprendžiant dėl atlygintinos žalos dydžio turi paties nukentėjusiojo kaltės forma, nes jo tyčia ir didelis neatsargumas yra pagrindas mažinti arba šalinti žalą padariusio asmens atsakomybę.

144. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai šią pareigą įvykdė. Reikalaujanti atlyginti žalą šalis turi įrodyti, kokį konkretų įstatymo ar sutarties įpareigojimą pažeidė atsakovas arba kokiu būdu jis pažeidė bendrą atidumo ir rūpestingumo pareigą.

145. Kaip minėta, byloje ginčas kilo dėl to, kas atsakingas už ieškovo patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovas žalos atlyginimą kildina iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų, kadangi ir trečiasis asmuo (prieš tai – atsakovas) UAB „Kerista“ yra nurodęs, kad jis yra netinkamas atsakovas ir juo turi būti Vilniaus miesto savivaldybė. Be to, ieškovas dubliku nurodė, kad atsižvelgiant į suformuluotą teisminę praktiką, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas būtų perdavęs gatvės valdymo teisę, taip kaip ji turėtų būti perduota pagal įstatymo reikalavimus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, laikosi pozicijos, kad atsakovas privalo prisiimti atsakomybę už kilusį įvykį kaip kelio savininkas. Ieškovas nurodo, kad jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą ir tos žalos kilimą sąlygojo kelio dangos nelygumai – duobė, už kurią atsakomybę prisiima kelio savininkas - Vilniaus miesto savivaldybė. Minėta duobė buvo važiuojamojoje dalyje ties įrengtu greičio mažinimo kalneliu, netaisyklingos formos, nelygių kraštų, ovalo formos, kurios gylis 6 cm, vienas skersmuo maždaug 41 cm, kitas skersmuo maždaug 27 cm, labai pavojinga ir privalėjo būti pašalinta, tačiau ji nebuvo pažymėta net jokiais specialiais ženklais, kas visa tai yra atsakovo pareiga.

146. Teismas nesutinka su tokiais ieškovo argumentais, laiko juos nepagrįstais ir neįrodytais. Nagrinėjamo įvykio metu galiojo teismui pateikta 2020-07-10 Pirkimo sutartis, sudaryta tarp (Užsakovo) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir (Rangovo) UAB „Kerista“, kurios vienu iš objektų yra šioje Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka Rangovas įsipareigojimas atlikti Vilniaus m. Vakarinės miesto dalies (Lazdynų, Karoliniškių, Pilaitės, Viršuliškių, Justiniškių, Pašilaičių, Fabijoniškių, Šeškinės seniūnijos) gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus (toliau - Darbai) (I skyrius, 1 punktas). Šios Sutarties šalys V skyriuje numatė šalių teises ir pareigas. Užsakovas įsipareigojo suteikti Rangovui visą informaciją Darbams atlikti, sumokėti Rangovui už darbus, kontroliuoti Sutarties vykdymą ir pan. (V skyrius 23 punktas). Rangovas įsipareigojo Darbus atlikti tinkamai, kokybiškai ir laiku, gavus raštišką Užsakovo užsakymą, nustatytu laiku pradėti, atlikti, užbaigti ir perduoti Užsakovui visus Sutartyje nurodytus Darbus bei ištaisyti atsiradusius defektus per Darbų garantinį terminą, pateikti Užsakovui faktiškai atliktų Darbų priėmimo-perdavimo aktus, Darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą ir PVM sąskaitą – faktūrą ir kt. (V skyrius, 25 punktas). Tačiau pažymėtina, kad minėto skyriaus 25.18 punktu, Rangovas įsipareigojo nuolat, be atskiro Užsakovo reikalavimo, vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną bei priežiūrą. Rangovas privalo eksploatuojamų gatvių ir kiemų dangos defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis ir aptverti. Atsiradus avariniams dangos defektams (duobės didesnės kaip 5 cm gylio) savarankiškai be atskiro Užsakovo užsakymo šalinti (taisyti) ir apie atliktus darbus informuoti Užsakovą. Rangovas nuo Sutarties pasirašymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto [įrašomas pirkimo objekto dalies pavadinimas] dalies valdytoju pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.266 straipsnį bei 6.270 str. 2 d. ir įsipareigoja atlyginti Užsakovui ir/ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iš Užsakovo, Užsakovas savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus Rangovui pagal šią Sutartį už atliktus darbus suma, lygia priteistiems nuostoliams, arba reikalauti, kad Rangovas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo pareikalavimo Užsakovui sumokėtų kompensaciją, lygią priteistiems nuostoliams (V skyrius, 25.18 punktas).

147. Taigi iš minėtos sutarties sąlygų spręstina, kad sutartimi šalys susitarė ne tik kaip bus organizuojami ir vykdomi Vilniaus m. Vakarinės miesto dalies (Lazdynų, Karoliniškių, Pilaitės, Viršuliškių, Justiniškių, Pašilaičių, Fabijoniškių, Šeškinės seniūnijos) gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbai, bet ir kas yra minėtų gatvių valdytojas CK 6.266 straipsnio, CK 6.270 straipsnio 2 dalies prasme bei dėl Užsakovui ir/ar tretiesiems asmenims padarytos žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, atlyginimo. Svarbu akcentuoti, kad sutarties šalių aptartas padarytos žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, atlyginimas yra numatytas Užsakovui (t. y. Vilniaus miesto savivaldybei) ir/ar tretiesiems asmenims. Byloje nenustatyta, kad atsakovas netinkamai atliko veiksmus, vykdydamas minėtą sutartį. Teismo nuomone, atsakovas neturėjo realiai galimybės tikrinti gatvių ir kiemų dangą; be to, važiuojamojoje kelio dalyje esanti duobė atsiradusi ties įrengtu greičio mažinimo kalneliu (duomenys iš fotonuotraukų), taigi pažeidimas akivaizdžiai negalėjo būti pastebėtas. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad apie šią duobę buvo informuotas minėtų gatvių valdytojas, kad minėta važiuojamojo kelio dalis (su duobe) buvo pripažinta avarinės/kritinės būklės, taigi visgi savaiminis kelio dangos nusidėvėjimas nepripažintinas defektu, dėl kurio kyla pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai ir dėl ko turi būti nedelsiant imtasi veiksmų. Šiuo aspektu teismas sprendžia, jog nenustatyta, kad atsakovas buvo nerūpestingas ir neapdairus, kiek buvo būtina, o ieškovas byloje nenurodė, kokias konkrečiai įstatymų ar minėtos sutarties nuostatas, lėmusias tariamos žalos atsiradimą, pažeidė atsakovas bei savo poziciją byloje iš esmės grindė tik deklaratyviais teiginiais apie atsakovo neveikimą.

148. Dėl žalos ir priežastinio ryšio. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais yra pagrindas neatsirasti asmens pareigai atlyginti žalą.

149. Ieškovas privalėjo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nagrinėjamu atveju, kadangi neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo) nenustatyta, t. y. nenustatyta viena iš civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų, todėl ieškovas nepagrįstai kelia reikalavimą atsakovui atlyginti žalą. 

150. Žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šioje normoje apibrėžiama tik turtinė žala, neturtinė žala reglamentuojama CK 6.250 straipsnyje.

151. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), todėl žalos fakto įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui.

152. Dėl turtinės žalos. Žala gali būti padaroma turtui arba asmeniui. Žala turtui (turtinė žala) gali pasireikšti turto netekimu arba sužalojimu, turėtomis išlaidomis ir negautomis pajamomis (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

153. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, kad jis patyrė 1794,65 Eur turtinės žalos, kurią sudaro 523,27 Eur už el. paspirtuko remontą, 164,48 Eur už vaistus ir 585,90 Eur negautos pajamos.

154. Ieškovo teigimu, jis patyrė 523,27 Eur turtinės žalos dėl el. paspirtuko sugadinimo, pateikė duomenis, kad ginčo eismo įvykio metu dalyvavusi transporto priemonė buvo el. paspirtukas, taip pat jo apžiūros aktą, be to pateikė duomenis apie tai, kad jis važiavo su jo motinai priklausančiu el. paspirtuku, pateikdamas įsigijimo dokumentus. Ieškovas 523,27 Eur turtinę žalą įrodinėjo ir el. paspirtukų pateiktomis kitų gamintojų specifikacijomis. Tačiau nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad ieškovas į bylą nepateikė nė vienos sugadinto el. paspirtuko fotonuotraukos po eismo įvykio, nors įrodinėjimo tikslais teikė faktinių aplinkybių konstatvimo protokolą, apžiūros aktą, taip pat nenurodė jokių priežasčių, kodėl negali pateikti sugadinto el. paspirtuko fotonuotraukų ir pan. Pastebėtina, kad ieškovas pats 2020-08-25 pareiškimu kreipėsi į policiją dėl eismo įvykio, be to jis yra (duomenys neskelbtini), todėl jam turėjo būti aišku ir suprantama, kad yra būtina išsaugoti eisme dalyvavusią transporto priemonę, juolabiau, kad ji buvo sugadinta. Atkreiptina, nors ir ieškovas teigė, kad el. paspirtukas yra jo motinos, tačiau šios aplinkybės nebuvo patvirtintos ir pačios V. P., nebuvo pateikti jokie - garantinis, specifikacijos ir pan. dokumentai, kai iš mokėjimo nurodymo matyti, kad įsigyta transporto priemonė buvo 2020-05-28, t. y. jam galiojo gamintojo garantija. Todėl byloje nepateikus aptariamų įrodymų, negalima pagrįstai daryti išvados, kad ieškovo nurodomas el. paspirtukas buvo sugadintas nepataisomai ir jis patyrė 523,27 Eur turtinės žalos.

155. Dėl ieškovo patirtos 164,48 Eur už vaistus turtinės žalos, pažymėtina, kad ieškovas teikė į bylą įrodymus apie tai, kad jis už vaistus (įskaitant ir ramentus) sumokėjo 163,53 Eur. Be to, pateiktais medicinos dokumentų išrašais nustatyta, kad ieškovui vaistai paskirti tik 2020-08-25, kitais ieškovo apsilankymo gydymo įstaigoje atvejais nenustatyta, jog buvo išrašuose nurodomas paskirtų vaistų vartojimas. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovas turėjo pareigą detalizuoti aiškiai išlaidas už vaistus.

156. Taip pat ieškovas teikė prašymą jam priteisti 585,90 Eur negautų pajamų, nurodė skaičiavimus, kuriuos teikė su ieškiniu ir kurių teismas nebekartoja. Negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri paprastai atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui, papildomas rezultatas. Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinti šie negautų pajamų nustatymo kriterijai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-199/2007, Nr. 3K-3-62/2008, Nr. 3K-3-124/2011, Nr. 3K-3-116/2012). Nagrinėjamu atveju ieškovas tik nurodė, kad jis ginčo eismo įvykio metu buvo neseniai įsidarbinęs (duomenys neskelbtini), tačiau viso proceso metu neteikė jokių duomenų, patvirtinančių minėtą aplinkybę, o taip pat ir gaunamas pajamas. Atsižvelgiant į išdėstytą, nesant jokių įrodymų byloje apie ieškovo darbinius santykius, todėl nėra galimybės spręsti ir dėl ieškovo 585,90 Eur negautų pajamų pagrįstumo.

157. Dėl neturtinės žalos. Žala asmeniui gali būti ne tik turtinė, bet ir neturtinė. Neturtinė žala kompensuoja ne turtinius praradimus, bet pažeistus asmens interesus, kurie neturi ekonominės vertės. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

158. Ieškovas ieškiniu prašo iš atsakovo 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kadangi ieškovui patirtos neturtinės žalos pasekmės yra skausmingos, reikšmingos jo gyvenime: kentė ir kenčia fizinius skausmus, galimai numatomos kojos operacijos, ilgai gydėsi ir pasekmės bus juntamos ateityje, negalėjo dalyvauti mėgstamoje veikloje, turėjo atsisakyti planuotų kelionų ir pan.

159. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje asmeniui padarytos žalos skirstymas į materialinę ir moralinę lemia atitinkamos rūšies žalos atlygini-mo ypatumus Vienas iš jų susijęs su žalos dydžio nustatymu (įvertinimu). Jeigu atlyginant materiali-nę žalą visais atvejais įmanoma vadovautis visiško (adekvataus) nuostolių atlyginimo principu, kai padarytos žalos dydis gali būti išreiškiamas aiškiu piniginiu ekvivalentu, tai moralinė (neturtinė) žala yra dvasiniai išgyvenimai, kuriuos tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti pinigais, nes asmens patirtos dvasinės skriaudos dažnai niekas, t. y. jokia materiali kompensacija, negali atstoti. Materiali kompensacija už moralinę žalą taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, tačiau jo taikymui visais atvejais būdingi ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos turinio ir dėl to pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-604/2005).

160. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovui eismo įvykio metu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, neturi pagrindo abejoti tuo, kad jis patyrė ir tebepatiria visas jo nurodytas neigiamas pasekmes: fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, didelius nepatogumus. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje eismo įvykiu sukeltos neturtinės žalos atlyginimo dydžiai svyruoja nuo 144 iki 83989 Eur. Šie kasacinio teismo priteisti neturtinės žalos dydžiai apima atvejus nuo lengvo sveikatos sutrikdymo iki sunkaus sužalojimo, taip pat atvejus, kai žala atsirado iš dalies ir dėl nukentėjusio asmens kaltės ar dalis jos buvo atlyginta draudimo kompanijų. Pažymėtina, kad nurodyti atvejai apima bylas nuo 2003 metų, todėl, juos analizuojant, taip pat būtina atsižvelgti į bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius. Kadangi ieškovas reikalauja 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, bendrąja prasme toks dydis patenka į iki šiol kasacinėje praktikoje apibrėžtas ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-171/2011, Nr. 3K-3-402-421/2016). Nors ir ieškovas pareiškė ieškinį nepagrįstai atsakovui, tačiau pažymėtina, kad ieškovas šiam dydžiui pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, be to neteikė jokių duomenų apie jo turtinę padėtį. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas valstybės garantuojama teisine pagalba nesinaudojo, o samdė privačiai advokato padėjėją.

161. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, nenustatyta, kad atsakovas būtų veikęs neteisėtai ir neatlikęs visų jam privalomų atlikti veiksmų ar būtų pažeidęs bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl negalima konstatuoti ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio tarp veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos, todėl pripažintina, kad atsakovui taikyti civilinę atsakomybę nėra teisinio pagrindo.

162. Rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

163. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-206/2010, Nr. 3K-3-269/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-316/2010, Nr. 3K-3-85/2014).

164. Pagal E. Ž. Teisių Teismo jurisprudenciją teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (E. Ž. Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90), todėl teismo nuomone, kiti šalių nurodyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi nagrinėjamos civilinės bylos rezultatui, todėl dėl jų nepasisakoma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

165. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šiuo nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys buvo netenkintas, todėl būtų pagrindas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo, tačiau atsakovas teismo neprašė ir nepateikė teismui jokių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nesprendžiamas.

166. Byloje iš viso patirta 3,67 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos nepriteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškovo G. P.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                   Diana Jankienė