Baudžiamoji
byla Nr. 2K-422/2010
Procesinio sprendimo kategorija
2.1.2.4.
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. rugsėjo 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Benedikto Stakausko, Aldonos
Rakauskienės ir pranešėjo Alvydo Pikelio,
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei,
kaltinamajam S. Š.,
nukentėjusiajam J. B.,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją
bylą pagal Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Nerijaus
Marcinkevičiaus ir nukentėjusiojo J. B. kasacinius skundus dėl Kauno
apygardos teismo 2010 m. kovo 8 d. nutarties, kuria Alytaus rajono apylinkės
teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nuosprendis panaikintas ir byla perduota
nagrinėti iš naujo.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m.
lapkričio 10 d. nuosprendžiu S. Š. buvo nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1
dalį laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, pritaikius BK 48 straipsnio 7 dalį,
nuspręsta nuteistąjį įpareigoti be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą,
sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Pagal
BK 284 straipsnio 1 dalį S. Š. buvo išteisintas, nesant jo veiksmuose šio
nusikaltimo sudėties. Iš S. Š. J. B. priteista 1500 Lt atstovavimo
išlaidoms atlyginti. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirta kardomoji priemonė
– rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimą, prokurorę ir
nukentėjusįjį, prašiusius kasacinius skundus tenkinti, nuteistąjį, prašiusį
kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,
n u s t
a t ė :
Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 10 d.
nuosprendžiu S. Š. buvo nuteistas už tai, kad 2008 m. rugsėjo 28 d.,
apie 12 val., Alytuje, Užuolankos g., neišsitekus gatvėje apsilenkti dviems
automobiliams, S. Š. žmonos vairuojamas automobilis trenkėsi į bordiūrą ir
užvažiavo ant šaligatvio, nuo smūgio sprogo padanga ir įlinko ratlankis. Po
viso šito S. Š., išlipęs iš automobilio, priėjo prie šiukšlių surinkimo
automobilio bei sudavė rankomis iš jo išlipusiam vairuotojui J. B. ne
mažiau kaip 3 kartus į veidą, dėl to šiam buvo padarytas nesunkus sveikatos
sutrikdymas.
Kauno
apygardos teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartimi Alytaus
rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nuosprendis panaikintas ir byla
perduota nagrinėti iš naujo tam pačiam teismui.
Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas
kasaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartį
panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Skunde
nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog pirmosios instancijos
teismas, nusprendęs, jog smūgiai buvo suduoti ne iš chuliganiškų paskatų, o dėl
autoįvykio, S. Š. išteisino pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, o veiką iš BK
138 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikavo į to paties straipsnio 1 dalį.
Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog pirmosios instancijos teisme tuo
pat metu nagrinėjama kita baudžiamoji byla, kurioje sprendžiamas J. B.
kaltės klausimas dėl to paties konflikto, kai šis spyrė S. Š. į nosį,
tačiau pirmosios instancijos teismas pastarojo kaltės klausimo šioje byloje
nesprendė, pateikus prašymą prijungti ir kartu vertinti įrodymus, jį
nemotyvuotai atmetė, o klausimo dėl bylų sujungimo išvis nesprendė, nors buvo
būtina nustatyti, kurio iš asmenų veiksmai išprovokavo konfliktą, ar vieno iš
asmenų veiksmai nebuvo susiję su būtinąja gintimi ir pan. Be to, pirmosios
instancijos teismas nuosprendyje apsiribojo tik įrodymų išdėstymu, o šių
įrodymų analizės neatliko, t. y. nepasisakė, kuriais įrodymais teismas
remiasi, o kuriuos atmeta. Iš viso to apeliacinės instancijos teismas padarė
išvadą, jog pirmosios instancijos teismo veiksmai rodo jį turėjus išankstinę
nuomonę, t. y. buvus šališką. Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos
teismo nutartis nepagrįsta ir naikintina dėl padarytų esminių baudžiamojo
proceso pažeidimų, nes prieštarauja BPK 326 straipsnio nuostatoms bei Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 11 bei 14
punktuose išdėstytiems reikalavimams. Šališku teismas gali būti pripažintas tik
tuo atveju, jei bylą išnagrinėjęs teisėjas negalėjo dalyvauti procese dėl BPK
58 straipsnyje nurodytų priežasčių. Nutartyje tokių aplinkybių nenustatyta ir
nenurodyta, o nurodytos aplinkybės negali būti siejamos su teismo šališkumu. Be
to, remiantis aukščiau minėto Senato nutarimo išaiškinimu, apeliacinės
instancijos teismas, nustatęs esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, ne tik
galėjo, bet ir privalėjo juos ištaisyti byloje atlikdamas įrodymų tyrimą.
Taigi, perduodamas iš naujo nagrinėti bylą nesant tam teisėto pagrindo bei iš
esmės neišnagrinėdamas nuteistojo apeliacinio skundo, apygardos teismas padarė
esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, dėl kurių nutartis naikintina ir byla
perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Nukentėjusysis J. B. kasaciniame skunde prašo Kauno
apygardos teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo
nagrinėti apeliacine tvarka. Skunde nurodo iš esmės analogiškus argumentus,
juos tik šiek tiek susiaurindamas, todėl skundas plačiau neaprašomas.
Kasaciniai skundai tenkintini.
Dėl
nepagrįsto pirmosios instancijos teismo pripažinimo šališku
Apeliacinės
instancijos teismas, pripažindamas, jog baudžiamąją bylą išnagrinėjo šališkas
teismas, rėmėsi tuo, kad pirmosios instancijos teismas atmetė prašymą prijungti
ir įvertinti įrodymus, kurie yra kitoje baudžiamojoje byloje, kurioje
kaltinimas pareikštas J. B., nesprendė klausimo dėl šių bylų sujungimo,
neįvertino liudytojų L. Š. ir R. S. parodymų, specialisto išvados,
patvirtinančios kaltinamojo S. Š. sužalojimo faktą, neatliko įrodymų analizės, o
apsiribojo tik įrodymų išdėstymu. Remdamasis paminėtais argumentais,
apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog bylą pirmosios instancijos
teisme išnagrinėjo šališkas teismas. Tokia išvada neatitinka įstatymo
reikalavimų bei BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos teisės į nešališką
teismą sampratos, BPK 58 straipsnyje numatytų nušalinimo pagrindų turinio.
Teismo
nešališkumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31
straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos
6 straipsnio 1 dalyje. Šio principo esmė, jog kiekvienas asmuo turi teisę, kad
jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo
sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo, todėl šių
reikalavimų pažeidimas nagrinėjant bylą teisme – besąlygiškas pagrindas
panaikinti priimtą sprendimą. Asmens teisių apsaugos baudžiamojo proceso metu užtikrinimo
pagrindai yra įtvirtinti BPK 44 straipsnyje, šio straipsnio 5 dalyje taip pat kalbama
apie kaltinamo asmens teisę į tai, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką
lygybės ir viešumo sąlygomis išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Realizuojant
šį principą baudžiamosios bylos procese reikšminga tai, kad nagrinėjantis bylą
teismas būtų vienodai dėmesingas šalių procesinėms teisėms bei pareigoms ir
objektyvus tiek vienos, tiek kitos proceso šalies atžvilgiu, rodytų vienodą
iniciatyvą realizuojant šalių teises šioms reiškiant, pagrįstus prašymus bei
teikiant įrodymus, taip pat ir vertindamas įrodymus priimant baigiamąjį teismo
aktą. Pagrindinė proceso dalyvių priemonė realizuojant savo konstitucinę teisę
į bešališką teismą yra nušalinimo institutas. Nušalinimo pagrindai yra
numatyti BPK 58 straipsnyje. Jame yra išvardinta, kokiais konkrečiais atvejais
BPK 57 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys negali dalyvauti procese. Be to,
BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra numatyta, jog nušalinimas gali būti
pareikštas, kai proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitokias aplinkybes,
keliančias pagrįstų abejonių dėl šio Kodekso 57 straipsnio 2 dalyje nurodyto
asmens šališkumo. Taigi, šis punktas numato galimybę pareikšti nušalinimą ir
remiantis kitomis aplinkybėmis, tačiau tokias aplinkybes motyvuotai turi
nurodyti proceso dalyviai, o ne aukštesnės instancijos teismas. Teismų
praktikoje šio principo esmė atskleista Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse
Nr. 2K-202/2005, 2K-446/2009. Nutartis panaikinti pirmosios instancijos teismo
nuosprendį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui gali būti
priimta tik tais atvejais, kai bylą išnagrinėjo šališkas teismas arba ji
išnagrinėta pažeidžiant BPK 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo
taisykles. Kitus pirmosios instancijos teismo padarytus esminius BPK pažeidimus
privalo ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, priimdamas naują nuosprendį.
Todėl apeliacinės instancijos teismo motyvai dėl pirmosios instancijos teismo
proceso veiksmų bei priimto sprendimo pagrįstumo gali būti siejami, kaip
teisingai nurodyta kasaciniuose skunduose, ne su šališko teismo samprata, o su baudžiamosios
bylos aplinkybių tyrimo nepakankamu išsamumu bei visapusiškumu, nagrinėjant bylą
pirmosios instancijos teisme. Dėl minėtos priežasties pagrįsti kasacinių skundų
argumentai, jog įstatymo bei teismų praktikos suformuotas reikalavimas yra tas,
kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą teismo posėdyje, ne tik
gali (BPK 324 straipsnio 6 dalis), bet ir privalo atlikti įrodymų tyrimą tais
atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai (neištyrė
esminių bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp įrodymų ir pan.).
Teisinga kasacinių skundų išvada, jog, perduodamas bylą nagrinėti iš naujo
pirmosios instancijos teisme nesant tam įstatyme numatyto pagrindo bei iš esmės
neišnagrinėdamas nuteistojo apeliacinio skundo, neįvertinęs bylos proceso metu
gautų įrodymų, a priori pripažindamas, jog kitoje byloje,
kurioje nukentėjusysis yra kaltinamasis, o kaltinamasis – nukentėjusysis, yra
reikšmingi šiai bylai įrodymai, apeliacinės instancijos teismas padarė esminį
baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, todėl byla grąžintina iš naujo
nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Kauno
apygardos teismo 2010 m. kovo 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš
naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai
Benediktas Stakauskas
Aldona Rakauskienė
Alvydas
Pikelis