Bylos Nr. 1S-1960-319/2015
Teisminio proceso Nr. nesuteiktas
Procesinio sprendimo kategorija:
2.5.19
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. spalio 30 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjęs nuteistojo N. R. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-jame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimą dėl N. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,
n u s t a t ė :
N. R. nuteistas Kauno apygardos teismo 2008-02-14 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d. 11 metų laisvės atėmimo bausme. Kauno apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2008 m. vasario 14 d. nuosprendžiu bei Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., subendrintos, skirta subendrinta bausmė – 11 m. 1 mėn. laisvės atėmimo. Bausmės pradžia: 2006-09-25, bausmės pabaiga: 2017-05-12.
2015-09-07 Komisijos nutarimu nutarta taikyti nuteistajam N. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Skundžiama nutartimi teismas atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam N. R. .
Skunde nuteistasis N. R. prašo taikyti jam lygtinė paleidimą,. Nurodo, kad jis atlikęs daugiau nei įstatymas numato minimalią bausmės dalį, yra pakeitęs požiūrį į daugelį dalykų, nerūko, sportuoja, skaito, palaiko ryšį su šeimos nariais, laisvėje turės kur gyventi. Pataisos namuose įgijo tris specialybes, dirba, turi 10 paskatinimų.
Nuteistojo N. R. skundas atmetamas.
2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-1818 buvo pakeistos ir nuteistųjų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų reglamentuojančios nuostatos. 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto BVK 157 str. 1 d. numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 str. 1 d. lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą, būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Kaip minėta, pagal BVK 157 str. 1 d. nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir ( ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, kad skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje padaryta teisinga išvada, jog taikyti lygtinį paleidimą N. R. nėra pagrindo. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne besąlygiškas įpareigojimas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, įvertinęs visų lygtinio paleidimo taikymui reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, ar yra pagrindas paleisti asmenį lygtinai, neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Pripažintina, kad N. R. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane bei Komisijos numatytas priemones, jo darbinė motyvacija teigiama, pataisos namuose dirbo, mokėsi, įgijo specialybių, dalyvavo įvairiose programose, galiojančių nuobaudų neturi, skatintas 10 kartų, palaiko ryšius su artimaisiais,
Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, minėtos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau, vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, kurias jis akcentavo ir savo skunde – tai, kad jis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę mokėsi, dirbo, buvo 10 kartų paskatintas, svarstymo metu neturėjo galiojančių nuobaudų, nelaikytinos prioritetinėmis prieš kitas aplinkybes, rodančias nuteistojo negebėjimą pilnai prisiimti atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, suvokti bausmės atlikimo teigiamą įtaką. Šiuo metu nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų, tačiau per visą bausmės atlikimo laiką jis 14 kartų pažeidė vidaus tvarkos taisykles, už ką 9 kartus baustas, dauguma nuobaudų jų už administracijos darbuotojų nurodymų nevykdymą. Iš Psichologinės tarnybos išvados matyti, kad nuteistasis spręsdamas problemas, ne visuomet mąsto konkrečiai; stresinėmis situacijomis pirmenybę teikia veiksmui, o ne planavimui; nuteistasis yra linkęs pateikti ne visas neigiamas detales apie nusikaltimo įvykdymo aplinkybes bei save patį; situaciją analizuoti stengiasi, tačiau dažnai gana paviršutiniškai, subjektyviai; nuteistojo požiūris į smurtą iš esmės neigiamas, tačiau nuteistasis teigia, jog jeigu reikėtų apginti save ar artimus asmenis bei nebūtų kitos galimybės, tuomet galėtų naudoti smurtą. Įvertinus nuteistąjį smurto rizikos įvertinimo metodika HCR-20, nustatyta vidutinė pakartotinio smurtinio nusikalstamumo rizika, labiausiai su įvykdyta nusikalstama veika susiję veiksniai – nusikalstamų veikų sunkėjimas, pakankamai jaunas amžius pirmo smurtinio nusikaltimo įvykdymo metu, problemos bei psichoaktyvių medžiagų vartojimo problemos, buvimas destabilizuojančioje aplinkoje (asmuo grįžęs į laisvę, patektų tarp panašaus likimo asmenų, nes apsigyventų bendruomenės namuose, kadangi neturi pastovios gyvenamosios vietos, taip pat neturi konkretaus darbo, o visa tai gali paskatinti grįžti prie seno gyvenimo būdo). Jo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys vertinama kaip vidutinė – 56 balai. Pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys bei kriminogeniniai veiksniai įvardijami – nusikalstamo elgesio bei gyvenimo sąlygos.
Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, neatlikta bausmės dalis yra didelė. Aukštesnysis teismas pažymi, jog įstatymas nenumato tokios kategorijos – „didelė“ bausmės dalis ar „labai didelė“ bausmės dalis, tai yra tik vertinamoji kategorija, ką teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, o taip pat ir į likusios bausmės bei atliktos bausmės santykį taip pat privalu atsižvelgti.
BVK reglamentuoja paskirtos bausmės dalį, kurią atlikus, atsiranda formalus pagrindas taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo institutą, tačiau ši įstatymo nuostata nedraudžia teismui vertinti atliktos ir neatliktos bausmių dalies santykį, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo. Teisingumo principo bei kitų su bausmės paskirtimi susijusių aplinkybių, numatytų BK 41 str. 2 d. įgyvendinimo užtikrinimui svarbu yra asmens nubaudimas adekvačia bausme. Tiek padarytos nusikalstamo veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.
Tai, kad nuteistasis N. R. vykdo socialinės reabilitacijos plane bei Lygtinio paleidimo komisijos numatytas priemones, parodo nuteistojo siekį koreguoti savo elgesį tinkama linkme pataisos proceso metu, tačiau įvertintų aplinkybių visuma: padaryto nusikaltimo sunkumas, paskirtos ir neatliktos bausmės dalies santykis, nuteistojo asmenybės ypatumai, nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad paleidus jį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį skundo motyvais pagrindo nėra. Konstatuotina, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, joje nurodytos atsisakymo patvirtinti Komisijos nutarimą priežastys yra motyvuotos, todėl nėra pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo N. R. skunde nurodytais argumentais.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
n u t a r i a :
nuteistojo N. R. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.
Teisėjas Rimas Švirinas